saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi

Transcript

saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi
evrokavSiri, ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul -evropuli
sakonsultacio centri (GEPLAC) da “saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi”
evrokavSiris urTierTobebi aRmosavleT evropis da centraluri aziis qveynebTan
ufro gaR rmavda 1991 wlidan, mas Semdeg rac amoqmedda teqnikuri daxmarebis programa tasisi
(Tacis). am urTierTobebma ufro intensiuri xasiaTi miiRo politikuri dialogis meSveobiT,
romelic gadaizarda urTierTpartniorobaSi saerTo miznebis misaRwevad. saqarTvelos
SemTxv evaSi amgvari TanamSromloba ganpirobebulia evrokavSirTan dadebuli partniorobisa
da TanamSromlobis SeTanxmebiT, romelic ZalaSi Sevida 1999 wels.
ekonomikuri
politikisa
da
samarTlebrivi
sakiTxebis
qarTul -evropuli
sakonsultacio centri (GEPLAC) dafuZnda 1997 wels, tasisis programis farglebSi, proeqtis
saxiT. proeqtis mimdinare faza xorcieldeba Deutsche Gesellschaft für Technische Zusammenarbeit
(GTZ) GmbH-s mier. garda “saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” da “qarTuli samarTlis
mimoxilvis” publikaciebisa, centri konsultaciebs uwevs saqarTvelos mTavrobas ekonomikuri
politikisa da samarTlebriv sferoSi proeqtiT gaTvalisiwnebul sakiTxebze.
miuxedavad imisa, rom saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis (sem-is) gamocema
xorcieldeba evrokavSiris teqnikuri daxmarebis farglebSi, misi Sinaarsi warmoadgens
mxolod avtorTa pirad Sexedulebebsa da mosazrebebs ama Tu im sakiTxTan dakavSirebiT da
ar SeiZleba miCneul iqnas evrogaerTianebis poziciad.
saqarTvelos ekonomikis
mimarTulebebi
kvartaluri mimoxilva
2004 weli, #3
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi
“saqarTvelos
ekonomikis
mimarTulebebis”
(sem)
gamocemis
mizania,
saqarTveloSi
ekonomikuri
reformis
mimdinareobiT dainteresebul pirebs miawodos
ekonomikuri
ganviTarebis
msvlelobis
mimoxilva. sem-i daarsda 1995 wels da qveyndeba
qarTul da inglisur enebze. es da wina
gamocemebi
xelmisawvdomia
internetis
saSualebiT:
www.geplac.org
“saqarTvelos
mimarTulebebis” am gamoSvebaze
(anbanis mixedviT):
ekonomikis
muSaobdnen
daviT gvenetaZe, goga eraZe, natalia kakabaZe,
goCa kereseliZe,
erekle
naTaZe,
SoTa
qeldiSvili,
dimitri
qemokliZe,
veronika
Snaideri, irakli wereTeli, saimon stouni,
sofiko xmalaZe, mark hadsoni
gamocema informacias Rebulobs rigi
samTavrobo
da
arasamTavrobo
organizaciebidan,
maT
Soris statistikis
saxelmwifo
departamentidan,
saqarTvelos
erovnuli bankidan, saxelmwifo gaerTianebuli
socialuri
uzrunvelyofis
fondidan,
finansTa
saministrodan,
ekonomikis,
mrewvelobis
da
vaWrobis
saministrodan,
saxelmwifo qonebis marTvis saministrodan,
jandacvis
da
socialuri
uzrunvelyofis
saministrodan,
sagareo
urTierTobaTa
saministrodan da sxva saministroebidan da
saxelmwifo
departamentebidan.
wyaro
miTiTebulia yvelgan, sadac ki es SesaZlebeli
iyo.
gansakuTrebiT
unda
aRiniSnos,
rom
informaciis
momwodeblebTan
mWidro
TanamSromlobis
(regularuli
konsultaciebis) da maTi mxardaWeris gareSe am
mimoxilvis momzadeba SeuZlebeli iqneboda.
sem-is
mizania,
sazogadoebisTvis
xelmisawvdom
informaciaze
damyarebuli,
ekonomikis
ganviTarebis
tendenciebis
damoukidebeli analizis warmodgena.
garda
amisa,
mocemulia
rCevebi
ekonomikuri
politikis ganxorcielebis, ekonomikuri da
sxva informaciis Segrovebisa da gavrcelebis
dargSi. gamocema miznad isaxavs saqarTveloSi
mimdinare ekonomikuri reformis mxardaWeras.
masSi warmodgenili mosazrebebi gamoxatavs
mxolod avtorTa Sexedulebebs da ar SeiZleba
miCneul iqnas evropuli komisiis, tasisis
ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi
sakiTxebis qarTul-evropuli sakonsultacio
centrisa
Tu
saqarTvelos
mTavrobis
oficialur poziciad.
avtorTa
ekonomikuri
Sinaarsis
statiebs,
romlebic
aqtualurad
SeiZleba
iqnes
miCneuli saqarTveloSi mimdinare ekonomikur
procesebTan mimarTebaSi. gamoqveynebamde yvela
statia ganixileba sem-is saredaqcio kolegiis
mier, romelic
zogierT SemTxvevaSi axdens
statiaTa redaqtirebas avtorTa nebarTviT.
statiis
gamoqveyneba
xdeba
mxolod
im
SemTxvevaSi, Tu igi srul SesabamisobaSia semis
saredaqcio
politikasTan.
statiis
gamoqveynebis
msurvelebma
unda
miawodon
Tavisi naSromi Word fai lis formatSi sem-is
mTavar
redaqtors, q-n veronika Snaiders
eleqtronuli
fostiT
Semdeg
misamarTze:
[email protected] an warmoadginon piradad
GEPLAC–is
ofisSi
qvemoT
miTiTebul
misamarTze.
statiebis
avtorTa
azri
da
Sexeduleba ama Tu im sakiTxTan dakavSirebiT
warmoadgens mxolod maT pirad pozicias da
SeiZleba
ar
emTxveodes
rogorc
sem-is
saredaqcio
kolegiis,
aseve
evropuli
komisiis, tasisis ekonomikuri politikisa da
samarTlebrivi
sakiTxebis qarTul -evropuli
sakonsultacio
centrisa Tu saqarTvelos
mTavrobis oficialur pozicias.
mkiTxvels SeuZlia sem-is citireba
yovelgvari SezRudvis gareSe, im pirobiT, rom
wyaro saTanadod iqneba miTiTebuli.
damatebiTi
daukavSirdeT:
informaciisaTvis
gTxovT
veronika Snaiders
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis
mTavar redaqtors
ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi
sakiTxebis qarTul -evropuli
sakonsultacio centri (GEPLAC)
Tbilisi, al.yazbegis gamziri 42,
tel:
(995 32) 53 71 40 / 53 71 42 / 53 71 43
53 71 45 / 53 71 46
faqsi:
(995 32) 53 71 3 8
tel/faqsi: (995 32) 53 71 39 (pirdapiri)
el-fosta: [email protected]
sem-is
kvartaluri
gamocemis
regularulad misaRebad gTxovT SegvatyobinoT
eleqtronuli fostiT an faqsiT romel enaze
(qarTuli, inglisuri) gsurT sem-is miReba da
Tqveni sakontaqto misamar Ti.
sem-i
agreTve
aqveynebs
sxvadasxva
sferos
warmomadgenel
(saqarTvelos
parlamenti,
mTavroba,
akademiuri
wreebi)
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi
sarCevi
winasityvaoba
nawili I.
Tavi I.
3
ekonomikis mimarTulebebi
mokle mimoxilva
7
Tavi II.
erovnuli angariSebi da ekonomikis mTavari mimarTulebebi
11
Tavi III.
saxelmwifo finansebi
19
Tavi IV.
fuli da finansebi
26
Tavi V.
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
33
Tavi VI.
privatizacia
40
Tavi VII.
samuSao Zalis bazari , Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
Tavi VIII. saqarTvelo-evrokavSi ris urTierTobebi
kalendari
50
65
72
nawili II. danarTi: statiebi
I.
qarTuli eqsportis perspeqtivebi gafarToebuli evropis bazarze
(zogadi mimoxilva)
92
Tamar beruCaSvili, saqarTvelos saxelmwifo ministri evrointegraciis sakiTxebSi
II.
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri,
politikuri da socialuri mniSvneloba
96
iuri rexviaSvili, saqarTvelos mecniere baTa akademiis, g.wulukiZis saxelobis samTo
institutis qvanaxSiris sabadoTa damuSavebis laboratoriis gamge, institutis wamyvani
mecnier TanamSrom eli
III.
korporaciuli qcevis normebi
111
Tengiz axobaZe, saqarTvelos fasiani qaRaldebis erovnuli komisiis wevri
nawili III. glosariumi da statistikuri danarTi
ekonomikuri glosariumi
118
statistikuri danarTi
129
abreviaturebi
142
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli
#3
1
winasityvaoba
Zvirfaso mkiTxvelo,
ukve ramodenime xania sem-i, GEPLAC-is saxeliT, yuradRebas amaxvilebs
saqarTvelosTvis e.w. “samewarmeo politikis” mniSvnelobaze. Cveni azriT, rigi
mizezebis gamo, romlebic moyvanilia qvemoT mocemul winasityvaobaSi, amgvari
politikis ganxilva dRes metad drouli da sakmaod mniSvnelovania.
Tumca, uwinares yovlisa, marTebuli iqneb oda, rom mokled gangvexila Tu ras
gulisxmobs
termini
“samewarmeo politika”.
sinamdvileSi,
aRniSnul
termins
garkveulwilad SecdomaSi SevyavarT, radgan aucilebeli ar aris, rom termini
“samewarmeo” uSualod warmoebas gulisxmobdes. gegmuri ekonomikis mqone qveynebSi es
SesaZloa asec iyo, vinaidan arsebul garemoSi igi moicavda iseT sakiTxebs
rogorebicaa seqtorebis an dargebis (metwilad “samrewvelo” dargebis) marTva
uSualod saxelmwifos mier, garkveuli mizeziT konkretuli seqtorebis prioritetebad
gamoyofa da gegmis Sesrulebaze pasuxismgebeli dargobrivi saministroebis Seqmna,
romlebic Tavad warmoadgendnen mniSvnelovan politikur simboloebs. nakleb
radikaluri formiT, amgvari midgoma moicavs iseT cnebas, rogoricaa “saxelmwifo
rogorc mewarme”, romelic monawileobs “gamarjvebulTa SerCevis”, kreditebis
ganawilebisa da administraciuli privilegiebis miniWebis procesSi. am sakiTxTan
mWidroT aris dakavSirebuli idea, rom mTavrobam yvelaferi unda iRonos “erovnuli
Cempionebis” dasacavad d a ufro metic, stimulireba gaukeTos maT winsvlas. anglosaqsonuri qveynebis politekonomistebi, Cveulebriv, akritikeben amisaTvis kontinenturi
evropis mTavrobebs. Tumca, simarTle imaSia, rom yvela qveynis mTavroba misi
mfarvelobis qveS myof kompaniebTan mimarTebaSi (iqneba es saxelmwifo Tu kerZo
seqtoris kompaniebi) amgvarad iqceva, vinaidan saboloo jamSi, ufro farTo
asortimentis momsaxurebiT amomrCevelic kmayofilia da warmatebuli mewarmeebic
ixdi an gadasaxadebs.
WeSmaritad
sabazro
ekonomikis mqone
qveynebSi
samewarmeo
politikaze
principulad gansxvavebuli Sexeduleba aqvT. faqtobrivad, ekonomistebis mtkicebiT ,
romlebic samewarmeo saqmianobaSi saxelmwifos ar Carevis poziciis mtkice momxreebi
arian, politika, sadac saxelmwifo erTgvar meurved gvevlineba, mxolod umniSvnelo
adgils unda ikavebdes sabazro ekonomikaSi – isini saxelmwifos rols xedaven
saxelmwifos mier realuri mewarmeebisaTvis gzis daTmobasa da maTTvis Sansis
micemaSi .
aRniSnul debatebSi gamoTqmul sxvadsxva mosazrebas Soris, GEPLAC-i emxroba
im pozicias, rom
samewarmeo saqmianobaSi saxelmwifos Careva mizanSewonili
moculobiT marTebulia, gansakuTrebiT saqarTvelos amJamindeli ganviTarebis dones
Tu gaviTvaliswinebT. Tumca, aq gadamwyveti mniSvnel oba aqvs Carevis xasiaTs. udaoa,
rom mTavroba ar unda monawileobdes uSualod warmoebis procesSi ; am mxriv
privatizacia metad xelsayreli politikaa. Tumca, rac mTavrobas SeuZlia da unda
gaakeTos es saqmianobaTa maregulirebeli bazis, kanonebis Seqmnaa – ara bevris, magram
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
3
winasityvaoba
iseTi kanonebisa, romlebic saWiroa samewarmeo saqmianobis
samuSao adgilebis Sesaqmnelad.
ganviTarebisaTvisa da
saqarTvelosa kanonmdeblobis evrokavSiris kanonmdeblobasTan harmonizaciis
erovnuli programa gamiznulia swored iseTi samarTlebrivi garemos Seqmnaze, romelic
xels Seuwyobs samewarmeo saqmianobas da gaamartivebs administraciul procedurebs,
rameTu ganviTarebis procesma ekonomikis rac SeiZleba farTo sfero moicvas.
sxvagvarad rom iTqvas, amgvarma principulma sakanonmdeblo da maregulirebelma
moqmedebam Tanabari sargebeli unda moutanos yvela monawile mxaresa da yvela
seqtors,
anu
e.w.
“TamaSis
Tanabari
pirobebi”
Seuqmnas.
amgvari
midgomis
ganxorcielebis SemTxvevaSi gveqneba Zalze jansaRi samewarmeo politika - iseTi
politika, romelic uzrunvelyofs “xel Semwyob garemos” da ramac arsebiTad unda
ganapirobos ekonomikuri zrda.
Tumca, garkveulwilad, es realuri problemis dasawyisic aris – problemis,
romelic ekonomistebisaTvis didi xania garkveul Tavsatexs warmoadgens; SesaZlebelia
adgili hqondes jansaR ekonomikur zrdas, romlis drosac samuSao adgilebi naklebad
iqmneba. naTelia, rom saqarTvelos zustad samuSao adgilebis Seqmna esaWiroeba
rogorc siRaribis problemis erTaderTi, xangrZlivi periodze gaTvlili da
marTebuli gadawyveta. amasTan, bevr qveyanaSi da mravali mizezis gamo, ekonomikur
zrdas yovelTvis ar mohyolia samuSao adgilebis Seqmna, aramed piriqiT. amas
adasturebs bevri post -socialisturi qveynis magaliTi da maT Soris iseTi qveynebisa,
romlebic amJamad evrokavSiris wevrebi arian. analogiurad, ekonomikis “samuSao
adgilebis Seqmnis gareSe aRorZinebis” procesSi, SeerTebulma Statebma bolo 3 wlis
ganmavlobaSi ekonomikis mTel rig seqtorebSi 1 milion ze meti samuSao adgili dakarga
da ra Tqma unda, bevri maTgani warmoebis dargSi, rac dabralda qveynidan warmoebis
gadanacvlebas, gansakuTrebiT ki aziis qveynebSi.
saqarTveloSi, iseve rogorc nebismier sxva qveyanaSi, mTavrobas uSualod ar
SeuZlia bevri grZelvadiani samuSao adgilis Seqmna, iqneba es subsidirebis,
saxelmwifo SromiTi programebisa Tu msgavsi iniciati vebis meSveobiT. amdenad, zemoT
aRniSnuli
saerTo
xelSemwyobi garemos
Seqmnas
saxelmwifos mier arsebiTi
mniSvenloba eniWeba. arsebobs Tu ara saxis RonisZiebebi, romlebic SeiZleba
gatarebul iqnas arsebuli samewarmeo politikis efeqtianobis asamaRleblad da
amgvarad, uzrunvelyos ekonomikuri zrdis SesaZlebloba samuSao adgilebis Seqmnis
pirobiT?
amgvari RonisZiebebi albaT arsebobs; arsebobs mravali magaliTi efeqturi
iniciativebisa, romlebic ekonomikuri politikis gamtareblebma SeiZleba gamoiyenon
da, romlebsac Semdgom gan vixilavT mocemul winasityvaobaSi. ekonomikuri politikis
ama Tu im mimarTulebis SerCevisas gadawyvetilebis mimRebebma kargad momzadebuli
rCevebi unda miiRon im kompetenturi samsaxurebisgan, romlebic daxmarebas gauweven
saTanado teqnikuri analizis meSveobiT.
midgoma, romelic GEPLAC-s mier aris rekomendirebuli da, romelic amJamad
SemuSavebis procesSia, emyareba ekonomikis seqtorul analizs, romelic Tavis mxriv
dafuZnebulia partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebaze. misi Sedegebi
xelmisawvdomi iqneba mogvianebiT, mimdinare wlis ganmavlobaSi, “niSnulebis Sesaxeb”
4
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
winasityvaoba
moxsenebis saxiT, romelic moicavs miRweuli progresis raodenobriv gansazRvras,
Sedarebebs sxva qveynebTan , da aseve miTiTebebs im miznebTan dakavSirebiT, romlebic
saqarTvelos ekonomikam unda daisaxos samomavlod momavalSi sul ufro mzardi
globalizaciis pirobebSi.
qvemoT moyvanilia zogierTi im ZiriTadi sakiTxTagan , romelic SeiZleba
ganxiluli iqnes amgvar moxsenebaSi:
§ Tu ki samuSao adgilebi warmoadgens siRaribis realurad daZlevis saSualebas,
ramdeni samuSao adgili unda da SesaZlebelia rom Seiqmnas momdevno 3, 5 an 10
weliwadSi?
§ romel seqtorebSi arsebobs axali samuSao adgilebis Seqmnis yvelaze didi
albaToba, yvela faqtoris gaTvaliswinebiT: gadamamuSavebeli mrewvelobis,
momsaxurebis, samSeneblo Tu sxva seqtorebSi? aziaSi, sadac gansxvevebuli
pirobebia, indoeTma upiratesoba mianiWa momsaxurebis seqtors, CineTma ki
gadamamuSavebel mrewvelobas. realurad moutans Tu ara saqarTvelos sargebels
gare resursebis mozidvis tendencia?
§ risi gakeTeba iqneba mizenSewonili soflis meurneobis seqtorTan dakavSirebiT,
romelic xasiaTdeba Sromis nayofierebis dabali doniT, magram soflis
mosaxleobisaTvis saarsebo minimumis safuZvels Seadgens?
§ ramdenad SeiZleba ganvi Tardes da gamyardes saqarTvelos, rogorc satranzito
qveynis, pozicia, ra saxis investiciebi da ra Sedegebis miRweva iqneba saWiro
sagareo urTierTobebSi?
§ realurad ra saxis saqoneli da momsaxureba SeiZleba saqarTvelom SesTavazos
ucxoel momxmarebels?
§ romeli seqtorebi warmoadgenen realur interess ucxoeli investorebisaTvis?
§ ramdenad aris informirebuli arsebuli da potenciuri samuSao Zala bazris
SesaZlo moTxovnebis Sesaxeb?
§ SeuZlia Tu ara saqarTvelos SedarebiT Zlier satelekomunikacio seqtors xeli
Seuwyos ekonomikur zrdas?
am etapze yovelive zemoaRn iSnuli warmoadgens mxolod kiTxvebs, romlebzec
pasuxebi, imedia, male gaicema. TiToeul SemTxvevaSi (soflis meurneobis seqtoris
gamoklebiT, romlis ugulvelebyofa ubralod SeuZlebelia), dasmuli SekiTxva iqneba
ara “es unda gakeTdes Tu is mocemul seqtorSi?”, aramed “rogoria realuri
mdgomareoba an moTxovna, romelic saWiroebs Sefasebasa da ganxilvas?” cxadia, es
mxolod Zalzed mokle da zogadi CamonaTvalia, magram igi sakmarisi unda iyos Tundac
msjelobis dasawyebad Semdeg sakiTxebze:
§ saqarTvelos geografiuli mdebareoba, romelic SesaZleblobebTan erTad aseve
sirTuleebsac qmnis, is faqtoria, romelsac veraferi Secvlis; maSasadame,
politika mtkiced unda iyos mizanmimarTuli aRniSnul realobaze.
§ rogorc umetes qveynebSi, samuSao adgilebis Sesaqmnelad absoluturad
aucilebelia mcire da saSualo sawarmoTa dinamiuri ganviTarebis garemos
uzrunvelyofa. aseve aSkaraa, rom Tu romelime seqtori did potencias avlens,
praqtikulad yvelaferi unda gakeTdes aseTi seqtoris Seuferxebeli muSaobis
uzrunvelsayofad minimumamde dayvanili sagadasaxado tvirTiT.
§ maSin, rodesac zogadsaganmanaT leblo sferoSi (mag. enebis, kompiuteris codna)
investiciebi yovelTvis aris saW iro, gamarTlebuli iqneba resu rsebis moZieba
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 #.3
5
winasityvaoba
§
profesiuli momzadebisaTvis i m seqtorebSi , romelTac ganviTarebis potenciali
gaaCniaT.
rogorc sxva qveynebis magaliTi gviCvenebs, bevri ram SeiZleba gakeTdes
saqarTvelos Sesaxeb informaciis sazRvargareT gavrcelebis mimarTulebiT. es
gazrdida informirebis dones qveyanaSi ukanasknel wlebSi miRweuli winsvlis
Sesaxeb, gansakuTrebiT ki demokratiuli faseulobebisa da sabazro ekonomikis
principebis dacvasTan dakavSirebiT.
ekonomikuri
zrdis,
modernizebisa
da
samewarmeo politikis ganxilvasTan
dakavSirebiT, Cvenma mowveulma avtorebma aRniSnuli sakiTxi sxvadasxva WrilSi
warmoadgines. pirveli statiis avtoria q-ni Tamar beruCaSvili, saqarTvelos
saxelmwifo ministri evrointegraciis sakiTxebSi . statia exeba qarTuli eqsportis
perspeqtivebs gafarToebuli evrokavSiris bazarze. meore statia ekuTvnis saqarTvelos
mecnierebaTa akademiis g.wulukiZis saxelobis samTo institutis qvanaxSiris sabadoTa
damuSavebis laboratoriis gamges, institutis wamyvan mecnier TanamSromels, b-n iuri
rexviaSvils. statiaSi yuradReba gamaxvilebulia qveynis energetikul problemebze da
ekonomikis mocemuli seqtoris Sesaxeb dawvrilebiTi raodenobrivi monacemebis
mniSvnelobaze,
rogorc
ekonomikuri
politikis
sferoSi
gadawyvetilebebis
safuZvelisa. mesame statiis avtoria b-ni Tengiz axobaZe – saqarTvelos fasiani
qaRaldebis erovnuli komisiis wevri. statia ganixilavs korporaciuli qcevis normebsa
da pasuxismgeblobis sakiTxebs, romlebsac unda iyenebdnen yvela kompaniasa da
muSakTan mimarT ebSi saimedo da gamWvirvale saqmiani garemos Seqmnaze orientirebul
qveynebSi.
6
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
Tavi pirveli.
mokle mimoxilva
erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi
mSp da ZirTadi mimarTulebani
ssd- is winaswari SefasebiT, saqarTvelos mSp-m 2004 wlis pirvel naxevarSi Seadgina
4 506,2 milioni lari (2 251,9 milioni aSS dolari, daaxloebiT 496,2 aSS dolari erT sul
mosaxleze gaangariSebiT). mSp- s zrdis tempi 9,4 procenti iyo 2003 wlis imave periodis
8,6 procentTan SedarebiT. ekonomikuri zrdis maRali donis SenarCuneba saqarTvelos
ekonomikisaTvis Zalze pozitiuri tendenciaa. mSp- s yvelaze maRali done aRiniSneboda
mrewvelobis, mSeneblobis, transportis da kavSirgabmulobis seqtorebSi. amave dros unda
aRiniSnos, rom warmoebis done saqarTvelos ekonomikis yvela seqtorSi ar izrdeboda da
uaryofiTi zrdis tempi dafiqsirda soflis meurneobis sferoSi.
ekonomikuri zrdis mTavar mamoZravebel faqtors warmoadgenda “baqo -Tbilisijeihanis” navTobsadenis mSenebloba. aRniSnulma proeqtma dadebiTi gavlena iqonia
mSeneblobisa da momsaxurebis seqtorebis ganviTarebaze. mniSvnelovania is garemoebac, rom
proeqtma daasaqma mniSvnelovani raodenobis muSaxeli, ramac Sesabamisad gazarda
mosaxleobis Semosavali da moTxovna Sida bazarze. wina wlis msgavsad, moTxovna Sida
bazarze, eqsportis zrdasTan erTad, kvlav gvevlineba ekonomikuri zrdis mTavar faqtorad.
sagareo vali
2004 wlis 30 ivnisisaTvis, saqarTvelos saxelmwifo sagareo valma, saxelmwifos mier
garantirebuli valis CaTvliT, Seadgina 1 821,6 milioni aSS dolari (3 497,4 milioni lari),
rac 2003 wlis mSp-s 46,1 procentia. 2003 wlis Sesabamis periodTan SedarebiT saqarTvelos
vali aSS dolarebze gaangariSebiT gaizarda 17,2 milioniT, magram wina kvartlis
bolosTan SedarebiT vali Semcirda 7,5 milioni aSS dolariT. mniSvnelovania, rom 2004
wlis 21 ivliss parizis klubis wevr kreditor qveynebsa da saqarTvelos mTavrobas Soris
miRweuli iqna SeTanxmeba sagareo valis restruqturizaciis Sesaxeb.
sagadamxdelo balansi
monacemebi 200 4 wlis pirveli naxevris sagadamxdelo balansis Sesaxeb ar iyo
xelmisawvdomi im periodisaTvis, rodesac sem–is mimdinare gamocema mzaddeboda. am mizezis
gamo Jurnalis mimdinare gamocemaSi Cven gavaanalizebT sagadamxdelo balansis 2004 wlis
pirvel kvartalSi arsebul tendenciebs. miuxedavad imisa, rom aRniSnul periodSi
mimdinare angariSebis balansi gauaresda, saerTo sagadamxdelo balansi gau mjobesda 2003
wlis Sesabamis periodTan SedarebiT. sagadamxdelo balansis gaumjobeseba umTavresad
dakavSirebulia kapitalisa da safinanso angariSebis balansis zrdasTan.
saxelmwifo finansebi
2004
wlis
saxelmwifo
biujetis
kanonis
Tanaxmad
wlis
pirveli
naxevaris
Semosavlebs 590 milioni larisTvis unda mieRwia, rac wliuri saprognozo maCveneblis 41
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi – 2004 weli, #3
7
mokle momixilva
procentia. faqtiurma Semosavlebma, grantebis CaTvliT , 699.7 milioni lari (gegmis
119 procenti) Seadgina. faqtiurad miRebulma Tanxebma saprognozo maCvenebels 109 milioni
lariT gadaaWarba. wina wlis maCveneblebTan Sedareba aCvenebs STambeWd av 62 procentian
zrdas saxelmwifo biujetis SemosavlebSi. saxelmwifo biujetis faqtiuri xarjebi 735
milioni lari iyo, rac wina wlis Sesabamisi periodis xarjebs 44 procentiT aRemateba.
xarjebis ZiriTadi
saxelmwifos marTva.
elementebia
socialuri
uzrunvelyofa,
valis
momsaxureba
da
fuli da finansebi
sagadasaxado administrirebis gaumjobebisaken mimarTuli mTavrobis RonisZiebebis
Sedegad 2004 wlis pirvel naxevarSi qveyanaSi Crdilovani ekonomikis nawilis legalizacia
da sabiujeto Semosavlebis zrda moxda. gadasaxadebis zrdam da ucxouri valutis
Semodinebam qveyanaSi da misma Semdgomma konversiam erovnul valutaSi larze moTxovna
gazarda. amis Sedegad bankebis gareT arsebuli fuladi masis nawili sabanko arxebSi
moxvda, ris gamoc komerciuli bankebis sadepozito valdebulebe bi, seb-Si sakorespondento
angariSebze da mTavrobis angariSebze Tanxebi gaizarda. amave dros komerciul i bankebis
sakredito
saqmianoba
Semcirda,
Tumca
Tavisufal
saxsrebs
bankebi
saxazino
valdebulebebSi (sv) aTavsebdnen, ramac sv- s saprocento ganakveTebi Seamcira. amave dros
ucxouri valuta bazarze garkveul zewolas axdenda. larze gazrdilma moTxovnam
laris
nominaluri kursis gamyareba gamoiwvia. magram am faqtorma qarTuli eqsp orti ufro Zviri
da naklebad konkurentunariani gaxada. aseve Semcirda mosaxleobis im nawilis realuri
Semosavali, romelic Semosavlebs ucxoeTidan fuladi gzavnilebebis saxiT iRebs. amave
dros, laris nominalurma gamyarebam Crdilovani ekonomikis nawi lis lagalizaciiT
gamowveuli fase bis zrda gaaneitrala. amis Sedegad 2004 wlis pirvel naxevarSi
samomxmareblo fasebi umniSvnelovnod gaizarda da mas Tan daerTo zogierTi saqonlis
fasis sezonurma kleba , rac eqvsi Tvis saSualo 0.13 procentiani deflaciiT gamoixata.
2004 wlis pirveli naxevris saSualo Sewonilma saprocento ganakveTma 24.1 procenti
Seadgina, rac bevrad naklebi iyo , vidre 2003 wlis pirvel naxevarSi (40.5 procenti). 2004
wlis pirvel naxevarSi gaizarda sv- is saSualo vadianoba da 2 9 4 d R e Seadgina, m aSin
rodesac erTi wlis win saSualo vadianoba 131 dRe iyo.
2004 wlis pirveli ivlisis
mdgomareobiT 92.5 milioni laris sv iyo mimoqcevaSi.
2004 wlis pirvel naxevarSi bankebma Tbsb-ze gayides 130.7 milioni aSS dolari, rac
2003 wlis mTeli wlis ganmavlobaSi Sesrulebul gayidvebze (1 01.2 milioni aSS dolari)
meti iyo. ucxouri valutis Warbma miwodebam ganapiroba laris nominaluri kursis aweva.
saerTaSoriso vaWroba
2004
wlis
pirvel
naxevarSi
registrirebuli
eqsporti
wina
wlis
analogiur
periodTan SedarebiT gaizarda 66 procentiT, maSin rodesac importi gaizarda 57
procentiT. vaWrobis aseTi mniSvnelovani zrda ganpir obebuli iyo saqarTvelos mTavrobis
mier gatarebuli antikorufciuli RonisZiebebiT, ramac gamoiwvia aralegaluri vaWrobis
wilis Semcireba. mniSvnelovania agreTve is faqti, rom baqo-Tbilisi- jeihanis navTobsadenis
8
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
mokle momixilva
mSeneblobis aqtiuri fazis pirobebSi gaizarda Sesabamisi saqonlis importi. amasTan
erTad, 2004 wlis pirvel naxevarSi dafiqsirda mSp-s 9.4 procentiani zrda, rac xelSemwyobi
faqtoria vaWrobis ganviTarebisTvis. qveynis importis eqsportiT gadafarvis koeficienti
gaizarda da Seadgina 39 procenti, maSin rodesac 2003 wlis pirvel naxevarSi aRniSnuli
koeficienti daaxloebiT 36 procents Seadgenda.
2004 wlis ivlisSi, evrokomisiam miiRo gadawyvetileba gaaumjobesos SeRavaTiani
savaWro reJimi (GSP-is sqema) misi gamartivebis mimarTulebebiT . evrokomisia, gasuli wlebis
gamocdilebaze dayrdnobiT, gvTavazobs saxelmZRvanelo miTiTebebs 2006-2015 GSP-s sqemis
SemuSavebisaTvis. saqarTvelosTvis,
romelic
evrokavSiris
GSP-iT
mosargeble qveyanaa,
mniSvnelovania aRniSnuli gamartivebuli, grZelvadiani sqemis arseboba.
privatizacia
axalma mTavrobam saqarTveloSi reformebis axali etapi daiwyo da privatizacia am
procesis umniSvnelovanesi nawilia. igi gansakuTrebul rols iTamaSebs qveynis ekonomikur
ganviTarebaSi.
1992
wels
saqarTveloSi
privatizebis
procesis
dawyebis
Semdeg,
privatizebulia 15,000- ze meti sawarmo. saxelmwifos mflobelobaSi darCenilia sawarmoTa
sakmaod didi raodenoba – daaxloebiT 1,800 mcire, saSualo da strategiuli mniSvnelobis
sawarmo, romlebSic saxelmwifos wili aqvs da romelSic 180,000- ze meti adamiania
dasaqmebuli. mimdinare privatizebis politikis mTavari tendenciebia darCenil sawarmoTa
swrafad gadacema kerZo sakuTrebaSi da ekonomikis radikaluri deregulireba kerZo
investiciebis mobilizebisaTvis. axali mTavroba gegmavs ucxoeli investorebis mozidvas da
biznesisaTvis ufro xelsayreli garemos Seqmnas qveyanaSi.
aWaris avtonomiur respublikaSi momxdari cvlilebebi, sadac gasul wlebSi
privatizacia Zalze mcire masStabiT xorcieldeboda, dadebiT Sedegs iqoniebs mTlianad
privatizaciisa da ekonomikuri reformebis procesebze. 2005 wels, axal i sagadasaxado
kodeqsis parametrebis dawesebis kvalobaze, saqarTvelo ufro momzidveli qveyana gaxdeba
rogorc Sida, aseve gare investorebisaTvis. ekonomikuri ganviTarebis saministrom
gamoaqveyna 372 sawarmos sia, romelSic saxelmwifos wilis gayidva SeTavazebulia
auqcionis wesiT. aRniSnuli privatizebis procesi 18 TveSi unda ganxorcieldes.
privatizebis procesis obieqturobisa da gamWvirvalobis da msoflios masStabiT
informaciis xelmisawvdomobis uzrunvelsayofad, ekonomikuri ganviTarebis saministro
avrcelebs informa cias privatizebis Sesaxeb sakuTari oficialuri beWdviTi organosa da
sxva gazeTebis meSveobiT da aseve internetis veb- gverdze (www.privatization.ge).
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofis s istema
samuSao Zalis bazari
saqarTveloSi
ekonomikuri
mdgomareobisa da
biznas
garemos
garkveulwilad
gaumjobesebis miuxedavad, ramac rigi axali samuSao adgilebis Seqmna ganapiroba, Sromis
bazris mdgomareoba kvlavac metad arasaxarbielo da arastabiluri rCeba . maSin roca
umuSevrobis maCveneblebi zogadad Seesabameba gardamavali ekonomikis mqone qveynisaTvis
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi – 2004 weli, #3
9
mokle momixilva
damaxasiaTebel
maCveneblebs da TavisTavad, Sromis
bazris
tendenciebis Sesaxeb
optimisturi daskvnebis safuZvelsac SeiZleba iZleodes, saerTo suraTs auaresebs mudmivi
umuSevroba, farTod gavrcelebuli faruli da SeniRbuli umuSevroba da xelfasebis
vardna minimalur saarsebo doneze bevrad dabla. Sromisunariani asakis mosaxleobis
umetesoba arasrulad dasaqmebuli an umuSevaria. axali stabiluri samuSao adgilebi
iSviaTad iqmneba. Sromis bazarze Warbobs soflis meurneobaSi TviTdasaqmebis wili,
romelic mxolod da mxolod saarsebo minimums uzrunvelyofs. dasaqmebulTa didi nawili
dakavebulia araoficialuri da araregistrirebuli saqmianobiT, romelic dabalanazRaurebadia da metwilad TviTdasaqmebas warmoadgens. Sromisunariani asakis mosaxleobis
mxolod 20 procentamde iRebs xelfass, aqedan dasaqmebulTa didi nawili Zlivs irCens
Tavs. Sromis bazris yvela zemoaRniSnuli xangrZlivi problema uaryofiTad moqmedebs
SinameurneobaTa siRaribis doneze.
socialuri politika da socialuri uzrunvelyofis sistema
vinaidan saqarTvelos ekonomikis mniSvnelovani nawili araformalur seqtorze
modis, mosaxleobis udides nawils, araformaluri seqtoris muSakTa, TviTdasaqmebulTa da
umuSevarTa CaTvliT, iseve rogorc maTi ojaxis wevrebs, saerTod aranairi socialuri
dacva
ar gaaCniaT da daxmareba, romelsac
socialuri uzrunvelyofis
sistema
iTvaliswinebs, mxolod simboluria. saxelmwifo socialuri dacvis sistema Zireul
restruqturizacias saWiroebs imisaTvis, rom Seiqmnas ekonomikurad sicocxlisunariani,
xelmisawvdomi da Tanabari socialuri uzrunvelyofis sistema, romelic uzrunvelyofs
siRaribis warmatebiT daZlevas, da gansakuTrebiT, yvelaze gaWirvebuli mosaxleobis
daxmarebas. araadeqvaturi sapensio daxmarebis pirobebSi, xandazmul asakSi myofi
mosaxleobis siRaribis daZlevis problema metad mniSvnelovania. socialuri politika da
reformebi mTavrobis mTavar prioritetebs Sorisaa.
2003 wlis aprilidan, TbilisSi pensionerebi damatebiT 3 lars iReben qalaqis
biujetidan. 2004 wlis maisSi, sapensio gana kveTi 14-dan 18 laramde gaizarda qveynis
masStabiT; aqedan 14 lari fiqsirebuli ganakveTis sapensio daxmarebis ZiriTadi nawilia da
kidev 4 lari gaTvaliswinebulia wina periodSi dagrovebuli sapensio davalianebis
dasafaravad.
saqarTvelo- evrokavSiris urTierTobebi
statistikis
saxelmwifo
departamentis
2004
wlis
ianvri-ivnisis
monacemebis
mixedviT, saqarTvelos vaWrobam evrokavSiris qveynebTan (25 qveyana) Seadgina 327,6 milioni
aSS dolari, r ac 40,6 procentiT metia wina wlis Sesabamis maCvenebelTan SedarebiT.
saqarTvelos eqsportma evrokavSiris bazarze Seadgina 47,4 milioni dolari (wina wlis
Sesabamisi periodis 144,9 procenti). evropulma importma saqarTveloSi Seadgina 280,2
milioni aSS dolari (139,9 procenti). saangariSo periodSi evrokavSiris wevri qveynebis
wilad modis saqarTvelos sagareo savaWro brunvis 30,8 procenti, maT Soris eqsportis 15,9
procenti da importis 36,3 procenti.
10
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
Tavi meore.
erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi
mimarTulebebi
mSp da ZiriTadi tendenciebi
ssd- is winaswari SefasebiT, saqarTvelos mSp-m 2004 wlis pirvel naxevarSi
Seadgina 4 506,2 milioni lari (2 251,9 milioni aSS dolari, daaxloebiT 496,2 aSS
dolari erT sul mosaxleze gaangariSebiT). mSp- s zrdis tempi 9,4 procenti iyo 2003
wlis imave periodis 8,6 procentTan SedarebiT. ekonomikuri zrdis maRali donis
SenarCuneba saqarTvelos ekonomikisaTvis Zalze pozitiuri tendenciaa. mSp- s yvelaze
maRali
done
aRiniSneboda
mrewvelobis,
mSeneblobis,
transportisa
da
kavSirgabmulobis seqtorebSi. amave dros unda aRiniSnos, rom warmoebis done ar
izrdeboda saqarTvelos ekonomikis yvela seqtorSi da uaryofiTi zrdis tempi
dafiqsirda soflis meurneobis sferoSi.
ekonomikuri zrdis tempis daCqareba dakavSirebulia mrewvelobis, mSeneblobis
da momsaxure bis seqtorebis gafarToebasTan. ekonomikuri zrdis mTavar mamoZravebel
faqtors warmoadgenda “baqo-Tbilisi- jeihanis” navTobsadenis mSenebloba. aRniSnulma
proeqtma dadebiTi gavlena iqonia mSeneblobisa da momsaxurebis seqtorebis
ganviTarebaze. mniSvnelovania is garemoebac, rom proeqtma daasaqma didi odenobis
muSaxeli, ramac Sesabamisad gazarda mosaxleobis Semosavali da moTxovna Sida
bazarze. wina wlis msgavsad, moTxovna Sida bazarze eqsportis zrdasTan erTad
(ixileT me - 5 Tavi), kvlav gvevlineba ekonomikuri zrdis mTavar faqtorad. cxrili 2.1
warmoadgens 2004 wlis pirvel naxevarSi mSp-s struqturas da seqtorebis mixedviT
zrdis tempis doneebs.
cxrili 2.1:
mSp-s dinamika da struqtura, 1 nax. 2004 weli
1 nax.
2004
soflis meurneoba, meTevzeoba, metyeveoba
843,2
1 nax . 2004 w.
1 nax. 2003 w. Tan
SedarebiT
-11.1
mrewveloba
581.7
16.4
Sinameurneobebis mier produqtebis gadamuSaveba
154.1
-3.3
3.5
mSenebloba
sastumroebi da restornebi
237.2
108.4
20.8
19.7
5.4
2.5
transporti
444.3
1.9
10.2
kavSirgabmuloba
182.9
37.7
4.2
finansuri Suamavloba
seqtoris
wili 1 nax.
2004 mSp-Si
19.3
13.3
65.7
8.9
1.5
operaciebi uZravi qonebiT, komerciuli saqmianoba
261.1
17.0
6.0
saxelmwifo marTva, Tavdacva
229.2
5.1
5.2
ganaTleba
160.5
1.6
3.7
jandacva da komunaluri momsaxureba
sxva momsaxureba
160.7
158.9
8.2
25.5
3.7
3.6
Sesworeba finansuri Suamavlobis gamoyenebis
mixedviT
wminda gadasaxadebi
-35.1
-10.0
-0.8
210.2
28.2
4.8
4,506.2
9,4
100.0
mSp
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
11
erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi
nax. 2.1. mSp-s struqtura, 1 nax. 2004
sxva momsaxureba,
3.6
Sesworeba
finansuri
Suamavlobis
gamoyenebis
mixedviT, -0.8
wminda
gadasaxadebi, 4.8
soflis
meurneoba,
meTevzeoba,
metyeveoba, 19.3
jandacva da
komunaluri
momsaxureba, 3.7
ganaTleba, 3.7
saxelmwifo
marTva, Tavdacva,
5.2
operaciebi
uZravi qonebiT,
komerciuli
saqmianoba, 6
mrewveloba, 13.3
Sinameurneobebis
mier produqtebis
gadamuSaveba , 3.5
finansuri
Suamavloba, 1.5
mSenebloba, 5.4
kavSirgabmuloba,
4.2
transporti, 10.2
sastumroebi da
restornebi, 2.5
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
araformaluri ekonomika da aRuricxavi operaciebi kvlav rCeba ekonomikuri
reformebisa da politikis erT-erT mTavar problemad. Tumca 2004 wlis pirvel
naxevar Si adgili hqonda mdgomareobis odnav gaumjobesebas. “vardebis revoluciis”
Semdeg Seqmnili politikuri garemo anu korufciis winaaRmdeg mimarTuli
politikuri neba aris is faqtori, ramac gamoiwvia Crdilovani ekonomikis wilis
Semcireba.
nax. 2.2-dan Cans, rom Crdilovani ekonomikis wili saqarTvelos
ekonomikaSi 2004 wlis pirvel naxevarSi garkveulwilad Semcirda. mosalodnelia,
rom axali, ufro liberaluri sagadasaxado kodeqsis miRebis Semdeg, ekonomikis
legalizaciis pozitiuri tendenciebi gagrZeldeba.
12
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi
nax. 2.2. aRuricxavi ekonomikis wili mTlian warmoebaSi, 2000 – 1 nax. 2004 periodi
(procentebiT)
120
100
80
60
66.4
67.4
68.2
70.4
33.6
32.6
31.8
29.6
2002
H1 2003
2003
H1 2004
40
20
0
aRuricxavi
aRricxuli
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
ekonomikis seqtorebi
soflis meurneoba
ssd–is
winaswari
monacemebis
mixedviT
sezonuri
sasoflo-sameurneo
samuSaoebi (sagazafxulo kulturebis saxnav-saTesi samuSaoebi) 2004
wlis pirvel
naxevarSi wina wlis analogiur periodTan SedarebiT nakleb warmatebiT Catarda.
daTesil iqna 326,5 aTasi heqtari, rac naklebia wi na wlis amave periodSi daTesil
346,8 aTas heqtarTan SedarebiT.
seqtorSi mimdinareobs
struqturuli reformebi, rac momavalSi dadebiTad
unda aisaxos seqtoris mier gamoSvebuli produqciis moculobaze. miwis reformis
ganxorcielebis Sedegad am periodisaTvis saxnavi miwebis daaxloebiT 25 procenti
privatizebulia da daaxloebiT 30 procenti ijariT aris gacemuli. parlamentSi
gansaxilvelad mzad aris kanonproeqti
“saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli
sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis privatizebis Sesaxeb” da mosalodnelia, rom
axlo momavalSi parlamenti miiRebs aRniSnul kanonproeqts. am kanonproeqtis
amoqmedeba
da
Sesabamisad
sasoflo-sameurneo
miwis
nakveTebis
damatebiTi
privatizeba axal inercias micems qveyanaSi agro-biznesis ganviTarebas.
miuxedavad soflis meurneobis seqtorSi miRweuli garkveuli progresisa,
kvlav gadauWreli rCeba seqtorSi arsebuli rigi problemebi. sofli s meurneobaSi
arsebuli Sromis nayofiereba gacilebiT dabalia (daaxloebiT 4-jer) vidre
ekonomikis sxva seqtorebSi; saojaxo meurneobebis umravlesoba aris Zalze mcire da
damokidebulia xeliT Sromaze; dargSi gamoyenebuli teqnika aris moZvelebuli;
miwis nayofiere ba klebulobs; saWiroa sarwyavi da sadrenaJo sistemebis ganaxleba.
am
problemaTa
gadawyveta
Seqmnis
xelsayrel
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
pirobebs
seqtorSi
investiciebis
13
erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi
mosazidad. nawilobriv am problemaTa gadawyvetas xels Seuwyobs qveyanaSi miwis
bazris
ganviTareba,
es
ukanaskneli
Seamcirebs
seqtorSi
investiciebis
ganxorcielebis
mimarTulebiT
arsebul
barierebs.
seqtoris
samomavlo
ganviTarebisaTvis, arsebuli problemebis mogvarebasTan erTad, saSinao bazris dacva
kontrabanduli da falsificirebuli saqonlisagan, unda iqces mTavrobis samoqmed o
politikis erT-erTi mTavar mimarTulebad.
mrewveloba
2004
wlis
pirvel
naxevarSi,
samrewvelo sawarmoebis mier
procentiT. ssd - is monacemebze
Seadgens 806,6 1 milion lars,
ganawilda:
gadamamuSvebeli
wina
wlis
Sesabamis
periodTan
SedarebiT,
gamoSvebuli aRricxuli produqcia gaizarda 16,5
dayrdnobiT, gamoSvebuli produqciis Rirebuleba
rac mrewvel obis dargebis mixedviT Semdegnairad
mrewveloba
–
61,0
procenti,
energetika
da
wyalmomarageba – 31,3 procenti, mompovebeli warmoeba – 7,7 procenti.
samrewvelo seqtoris saerTo mdgomareoba kvlav didad aris damokidebuli
mcire odenobis msxvil sawarmoTa saqmianobaze. 50 msxvil sawarmoze modis mTliani
gamoSvebuli samrewvelo produqciis or mesamedze meti. mcire da saSualo
sawarmoebis ganviTarebas xels uSlis araadeqvaturi kanonmdebloba d a farTod
gavrcelebuli korufcia. “vardebis revoluciis” Semdgom periodSi wina wlebSi
damkvidrebuli praqtikisagan gansxvavebiT, Semcirda kanonmdeblobaze zegavlenis
moxdenis mizniT ukanono lobirebisa da konkurentuli garemos ukanonod SezRudvis
praqtika. Tumca sagadasaxado kodeqsi mcire da did warmoebebs kvlav erTnair
pirobebSi
ayenebs,
anu
mcire
sawarmoTaTvis
sagadasaxado
SeRavaTebs
ar
iTvaliswinebs. aseT garemoebebSi mcire da saSualo bizness Zalze mcire Sansi aqvs
ganviTarebisaTvis. sagulisxmo faqtia, rom saqarTveloSi mcire da saSualo zomis
samrewvelo sawarmoebi produ qciis saerTo moculobis mxolod 16,7 procents
awarmoeben, maSin rodesac es maCvenebeli ganviTarebuli qveyanebis umetesobaSi 50- 60
procents aRwevs. axali ufro liberaluri sagadasaxado kodeqsis miReba da
amoqmedeba, romelic garkveul SeRavaTebs iTvaliswinebs mcire da saSualo
biznesisaTvis,
qveyanaSi
samrewvelo
seqtoris
ganviTarebisTvis
aucilebel
xelSemwyob faqtorad SeiZleba CaiTvalos.
mSenebloba
bolo wlebSi saqarTveloSi mSeneblobis seqtoris ganviTarebas xels uwyobs
kerZo binebze moTxovnis zrda. 2004 wlis pirvel naxevarSi mSeneblobis seqtoris
zrdis tempi sakmaod maRali iyo da Seadgenda 20,8 procents. 2004 wlis pirvel
naxevarSi mSeneblobis seqtoris mier Seqmnili mTliani produqciis Rirebuleba
Sedagenda 296,1 milion lars. aRniSvnis Rirsia is faqti, rom Sesrulebuli
samuSaoebis didi wili modis “baqo--Tbilisi- jeihanis” navTobsadenisa da “Sahdenizis” gazsadenis mSeneblobebze. am mSeneblobaTa wili dargis mier Seqmnili
1
seqtorebis mier gamoSvebul produqciaTa Rirebulebis maCveneblebi gansxvavebulia cxril 2.1–Si (mSp -s
dinamika da struqtura) moyvanili maCveneblebisgan, radganac mSp-s maCveneblebi iangariSeba seqtorSi
Seqmnili produqciis damatebiT Rirebulebaze dayrdnobiT.
14
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi
produqciis mTlian moculobaSi Seadgenda 69,3 procents. am periodisaTvis
saqarTveloSi funqcionirebda 477 samSeneblo firma qveyanaSi mTlianad arsebuli 611
samSeneblo firmidan. mSeneblobis dargSi kerZo seqtorze modioda Seqmnili
produqciis Rirebulebis 96 procenti.
transporti da kavSirgabmuloba
2004 wlis pirvel naxevar Si satransporto seqtoris zrdis maCvenebeli
Sead genda 1,9 procents. aRsaniSnavia, rom am periodSi dafiqsirda yvela saxis
satransporto momsaxurebis (rkinigza, saavtomobilo, sahaero, iseve rogorc sazRvao
da
saqalaqo
transportis)
aqtiurobis
zrda.
saqarTvelos
satransporto
momsaxurebis ganviTarebaSi wvlili Seitana saerTaSoriso gadazidvebis moculobis
zrdam. gadaziduli tvirTis moculoba gaizarda 2,6 procentiT, xolo tvirTbrunva
7,2 procentiT. gad aziduli
tvirTis moculobaSi didi xvedriTi wvlili,
daaxloebiT 58,4 procenti, modis saavtomobilo gadazidvebze, xolo tvirTbrunvaSi
udidesi wili modis sarkinigzo gadazidvebze – daaxloebiT 90,0 procenti. 2004 wlis
pirvel naxevarSi sahaero transportis mgzavrTa tvirTbrunva gasuli wlis Sesabamis
periodTan SedarebiT gaizarda 56,2 procentiT.
2004 wlis pirvel naxevarSi baTumisa da foTis portebis mier gadamuSavebul i
iqna 9,1 milioni tona tvirTi, rac gasuli wlis maCvenebels 17,7 procentiT aRemeteba.
mosalodnelia,
rom TRACECA–s
proeqtis
Semdgomi
ganviTareba
gazrdis
saqarTvelos satransporto sistemis datvirTvas. eraysa da avRaneTSi humanitaruli
tvirTebis
transportirebis
aucilebloba
aseve
karg
perspeqtivebs
uqm nis
saqarTvelos satransporto momsaxurebas.
2004 wlis pirvel naxevarSi adgili hqonda qveyanaSi arsebuli saerTo
satelefono qselebis zrdas. Cveulebrivi satelefono qselis abonentTa raodenoba m
Seadgina 591,5 aTasi, r ac wina wlis Sesabamis periods 2,3 procentiT aRemateba.
mobiluri satelefono momsaxurebis abonentTa raodenobam Seadgina 618,0 aTasi, rac
wina wlis Sesabamis periods 33,7 procentiT aRemateba.
turizmi
ssd- is monacemebiT 2004 wlis pirvel naxevarSi saqarTvelos estumra 168,0
aTasi turisti. Camosul turistTa Soris 96,6 aTasi iyo dsT-s moqalaqe, danarCeni
71,4 aTasi turisti - sazRvargareTis sxva qveynebis moqalaqeebi. 2004 wlis pirvel
naxevarSi qveyanaSi Semosul turistTa raodenoba gaizarda 28,4 aTasiT 2003 wlis
Sesabamis periodTan SedarebiT.
ssd- is
da
turizmis
saxelmwifo
departamentis
saerTo
Sefasebidan
gamomdinare, seqtoris Semosavalma aRniSnul periodSi Seadgina 355,3 milioni lari.
es Tanxa Seadgens mSp- is daaxloebiT 7,9 procents.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
15
erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi
sagareo vali
2004 wlis 30 ivnisis aTvis, saqarTvelos saxelmwifo sagareo valma,
saxelmwifos mier garantirebuli valis CaTvliT, Seadgina 1 821,6 milioni aSS
dolari (3 497,4 milioni lari), r ac 2003 wlis mSp-s 46,1 procentia. 2003 wlis
Sesabamis periodTan SedarebiT saqarTvelos vali aSS dolarebze gaangariSebiT
gaizarda 17,2 milioniT, magram wina kvartlis bolosTan SedarebiT vali Semcirda
7,5 milioni aSS dolariT .
qveynis sagareo valis Semcireba Zalze mniSvnelovani tendenciaa. es
gamowveulia valis gadaxdiT ormxrivi kreditorebisaTvis, kerZod TurqeTis,
uzbekeTisa d a ukrainisaTvis.
amasTan, saqarTvelos saxelmwifo sagareo valis
moculobis cvlilebaze zegavlena iqonia aSS dolaris gaufasurebam im valutebis
(evro, iaponuri ieni, Seveicaruli franki, quveituri dinari) mimarT, romelSic
gamosaxulia saqarTvelos sagareo valis mniSvnelovani nawili. am periodSi
saqarTvelom gadaixada 90,4 milioni aSS dolari sagareo valis momsaxurebisTvis,
maT Soris 69,5 milioni aSS dolari valis ZiriTadi nawilis da danarCeni
procentisa da daricxuli jarimebis dasafaravad. valis gadaxdis SesaZleblobisa
da misi gadaxdis mdgradobis ganxilvisas ZiriTadi mniSvneloba eniWeba mSp – isa da
valis fardobas. aRsaniSnavia, rom es cifri 2004 wlis pirvel naxevarSi Semcirda
2003 wlis pirvel kvartalSi arsebul monacemTan SedarebiT 46,6 procentidan 46,1
procentamde.
2004 wlis 21 ivliss parizis klubis wevr kreditor qveynebsa da saqarTvelos
mTavrobas Soris miRweuli iqna SeTanxmeba sagareo valis restruqturizaciis
Sesaxeb. es SeTanxmeba SesaZlebeli gaxda mxolod mas Semdeg, rac ssf -m moiwona
saqarTveloSi siRaribis daZlevisa da ekonomikuri zrdis programa, romlis mizania
saqarTveloSi farTomasStabiani struqturuli reformebis ganxorcieleba. 2004 wlis
4 ivniss, ssf-is aRmasrulebelma sabWom daamtkica saqarTvelosTvis siRaribis
daZlevis da ekonomikuri zrdis mimarTulebiT programis gansaxorcieleblad 144
milioni dolaris odenobiT kreditis gamoyofa.
miuxedavad imisa, rom ssf-Tan aRdgenili TanamSromloba mniSvnelovani
garemoeba aris saqarTvelos mier valis warmatebuli momsaxurebisaTvis, sagareo
valis stabiluri da drouli momsa xureba SesaZlebeli gaxdeba, Tu (a) saqarTvelos
mTavroba Tavs
Seikavebs
komerciuli pirobebiT
kreditebis aRebisagan da
dafinansebaSi met segments daikavebs daxmarebebi grantebis saxiT; (b) mniSvnelovnad
gaizrdeba sagadasaxado Semosavlebi; (g) ganxorcieldeba aucilebeli reformebi
mSp–sa da eqxportis moculobis zrdisaTvis.
16
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi
cxrili 2.2: sagareo vali, 1 kv. 2004 w. – 1 nax. 2004 w.
(milioni aSS dolari)
1 kv. 2004
mTliani sagareo vali
1 nax. 2004
1 839,1
1 821,6
26,1
90,4
19,7
69,5
6,4
20,9
sagareo valis
momsaxurebasTan
dakavSirebuli
gadasaxadebi
maT Soris:
ZiriTadi valis
gadaxdasTan
dakavSirebuli
procentis gadaxdasTan
dakavSirebuli
SefardebiTi parametrebi, %
46,6
mTliani sagareo vali
46,1
procentulad mTlian Sida
produqtTan
wyaro: finansTa saministro
sagadamxdelo balansi
monacemebi 2004 wlis pirveli naxevris sagadamxdelo balansis Sesaxeb ar iyo
xelmisawvdomi im periodisaTvis, rodesac sem–is mimdinare gamocema mzaddeboda.
Sesabamisad, sem - is mimdinare gamocemaSi Cven gavaanalizebT sagadamxdelo balansis
2004 wlis pirvel kvartalSi arsebul tendenciebs. miuxedavad imisa, rom aRniSnul
periodSi mimdinare angariSebis balansi gauaresd a, saerTo sagadamxdelo balansi
gaumjobesda 2003 wl is Sesabamis periodTan SedarebiT. sagadamxdelo balansis
gaumjobeseba umTavresad dakavSirebulia kapitalisa da safinanso angariSebis
balansis zrdasTan. kapitalis angariSebi gaizarda 4,9 milioni dolaridan 5,9
milion dolaramde, xolo safinanso angariSebi 89,7 milioni dolaridan 99,8 milion
dolaramde.
mimdinare angariSebis balansis deficitis zrda ZiriTadad ganapiroba wminda
eqsportis donis Semcirebam.
gauaresebis tendenciaze aseve gavlena iqonia
mTavrobisaTvis transferebisa da sazRvargareT
momuSaveTagan
gzavnilebebis
Semcirebam.
investiciebis zrdam dadebiTi gavlena iqonia safinanso angariSebis
balansis gaumjobesebaze.
aRsaniSnavia, rom 2004 wlis pirvel kvartalSi
saqarTveloSi pirdapiri ucxouri investiciebi daaxl oebiT orjer gaizarda 200 3
wlis Sesabamis periodTan SedarebiT.
mosalodnelia, rom investiciebis mozidvis
pozitiuri tendenciis gagrZelebas momavalSi aseve xels Seuwyobs “baqo -Tbilisijeihanis”
navTobsadenis
mSenebloba
da
qveyanaSi
mimdinare
institucionaluri
reformebi.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
17
erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi
cxrili 2.3: saqarTvelos sagadamxdelo balansi 1 kv. 2003 – 1 kv. 2004 wlebi
(milioni aSS dolari)
1kv. 2003 1 kv. 2004
-113,1
-119,7
a. mimdinare angariSi
104,7
165,5
saqoneli: eqsporti
-235,7
-365,1
saqoneli: importi
-130,9
-199,6
balansi
87,6
114,4
momsaxureba: krediti
-94,9
-99,9
momsaxureba: debeti
-138,2
saqonlisa da momsaxurebis
balansi
-185,1
31,4
46,6
Semosavali: krediti
-34,5
-40,3
Semosavali: debeti
saqonlis, momsaxurebisa da
-141,3
-178,8
Semosavlis balansi
35,5
70,5
mimdinare transfertebi:
krediti
-7,3
-11,4
mimdinare transfertebi: debeti
4,9
5,9
b. kapitalis angariSi
6,9
6,9
kapitalis angariSi: krediti
-2,0
-1,0
kapitalis angariSi: debeti
-108,1
-113,8
sul, a plus b
89,7
99,8
g. finansuri angariSi
59,9
118,2
pirdapiri investiciebi
-1,0
-1,0
saqarTvelodan ucxoeTSi
ucxoeTidan saqarTveloSi
60,9
119,2
-500
0
porTfeluri investiciebi
-500
aqtivebi
0
0
valdebulebebi
0
30,3
sxva investiciebi
1,7
6,4
aqtivebi
-18,2
23,9
valdebulebebi
19,9
-18,5
sul, a-dan g-mde
-13,9
d. wminda Secdomebi da
9,4
gamotovebebi
13,9
-9,1
mTliani balansi (sul, a-dan d -mde)
0
9,1
e. sarezervo aqtivebis cvlileba
0
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
18
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
Tavi mesame.
saxelmwifo finansebi
2004 wlis saxelmwifo biujetis kanonis Tanaxmad wlis pirveli naxevaris
Semosavlebs 590 milioni larisTvis unda mieRwia, rac wliuri saprognozo
maCveneblis 41 procentia. faqtiurma Semosavlebma, grantebis CaTvliT , 699.7 milioni
lari (gegmis 119 procenti) Seadgina. faqtiurad miRebulma Tanxebma saprognozo
maCvenebels 109 milioni lariT gadaaWarba. wina wlis
aCvenebs STambeWdav 62 procentian zrdas saxelmwifo
maCveneblebTan Sedareba
biujetis SemosavlebSi.
saxelmwifo biujetis faqtiuri xarjebi 735 m ilioni l a r i iyo , rac wina wlis
Sesabamisi periodis xarjebs 44 procentiT aRemateba. xarjebis ZiriTadi elementebia
socialuri uzrunvelyofa, valis momsaxureba da saxelmwifos marTva.
saxelmwifo biujetis Semosavlebi
2004
wlis
saxelmwifo
biujeti
iTvaliswinebs
1,424.4
milion
lars
Semosavlebis nawilSi. wliuri gegmis 41 procenti wlis pirvel naxevarSi unda
yofiliyo miRebuli. mTavrobis molodini srulad gamarTlda da saxelmwifom miiRo
699.7 milioni lari, rac 109 milioni lariT aRemateba dagegmil maCvenebels.
zedmetad
miRebuli
Tanxebis
naxevari
mosalodnelze
meti
sagadasaxado
SemosavlebiT aixsneba, xolo meore naxevari gansakuTrebiT maRali arasagadasaxado
SemosavlebiT.
saxelmwifo
moyvanilia cxrilSi 3.1
biujetis
Semosavlebis
ZiriTadi
maCveneblebi
cxrili 3.1 saxelmwifo biujetis Semosavlebi 2004 wlis pirveli naxevari
(milioni lari)
wlis
pirveli
naxevaris
gegma
sul Semosavlebi da
grantebi
sagadasaxado
Semosavlebi
arasagadasaxado
Semosavlebi
kapitaluri
Semosavlebi
specialuri
saxelmwifo fondebis
Semosavlebi
wlis pirveli
naxevaris
faqtiuri
Semosavali
590.4
699.7
504.2
557.9
66.3
122.6
4.7
2.2
154.8
189.8
gansxvaveba
gegmis
Sesruleba
procenti
zrdis
tempi wina
welTan
SedarebiT
wili
mTlian
Semosavle
bSi
procenti
109.3
119
162
100
53.7
111
143
80
56.3
185
358
18
-2.5
46
35.0
123
167
27
112
182
2
1.9
grantebi
15.2
17.0
wyaro: sem-is gamoTvlebi finansTa saministros monacemebze dayrdnobiT.
0
saxelmwifo biujetis mTliani Semosavlebis nominalurma zrdam 62 procenti
Seadgina. es aCvenebs saqarTveloSi saxelmwifo finansebis marTvis realur
gaumjobesebas, rac axali administraciis damsaxurebaa. saxelmwifo biujetis
mTliani 699.7 milioni laris Semosavlebidan 80 procenti sagadasaxado Semosavlebia.
sagadasaxado Semosavlebis gegma 111 procentiT Sesrulda.
122.6 milioni laris
arasagadasaxado Semosavlebma mTliani Semosavlebis 18 procenti Seadgina – 17
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
19
saxelmwifo finansebi
milioni laris grantebma ki 2 procenti. arasagadasaxado Semosavlebi gegmasTan
SedarebiT 85 procentiT maRali iyo da wina wlis maCveneblis 358 procenti Seadgina.
rogorc Cans am sferoSi administraciulma zomebma yvelaze swrafi Sedegi gamoiRo.
arasagadasaxado SemosavlebSi Sedis erovnuli bankis mogeba, saxelmwifo kreditebis
dabruneba, sakuTrebidan da ekonomikuri saqmianobidan miRebuli Semosavlebi,
administraciuli gadasaxdelebi da jarimebi.
saxelmwifo specialuri fondebis
Semosavlebma, romlebic ZiriTadad zemoT moyvanil sagadasaxado SemosavlebSi
Sedis, mTliani Semosavlebis 27 procenti Seadgina. am maCvenebelis gegma 123
procentiT Sesrulda.
cxrilSi 3.2
sagadasaxado
cxrili 3.2 centraluri
naxevari.
Semosavlebi
ufro
detalurad
moyvanilia
biujetis sagadasaxado Semosavlebi 2004 wlis pirveli
(milioni lari)
wliuri
gegma
centraluri biujetis
sagadasaxado Semosavlebi
saSemosavlo gadasaxadi
mogebis gadasaxadi
dRg
adgilobrivi
importi
aqcizi
adgilobrivi
importi
sabaJo gadasaxadi
sxva gadasaxadebi
wlis
pirveli
naxevaris
gegma
353.8
14.4
6.9
227.6
110.3
117.3
63.7
21.1
42.6
30.6
10.5
wlis
pirveli
naxevaris
faqtiuri
Semosavali
gegmis
Sesruleba
procenti
zrdis
tempi wina
welTan
SedarebiT
wili mTlian
SemosavlebSi
procenti
105
135
100
114
164
104
101
106
105
102
106
108
90
182
185
121
99
152
184
202
177
125
267
4
3
63
30
33
18
6
12
9
3
372.9
16.4
11.3
235.8
111.9
124.0
66.9
21.6
45.2
33.0
9.5
wyaro: sem-is gamoTvlebi finansTa saministros monacemebze dayrdnobiT.
centraluri biujetis sagadasaxado Semosavlebi wina welTan SedarebiT 35
procentiT meti iyo, gegmaze ki 5 procentiT maRali. mogebis gadasaxadidan miRebuli
11..3 milioni lari gegmaze 64 procentiT maRali iyo,
xolo fizikuri p irebis
saSemosavlo gadasaxadis xaziT miRebuli 16.4 milioni lari saprognozo maCvenebels
14 procentiT aRemateboda. suraTi ufro STambeWdavi gaxdeba, Tu wina wlis
monacemebs gaviTvaliswinebT. zrda orive gadasaxadis xaziT 80 procentze maRali
iyo. mogebis gadasaxadidan miRebuli Semosavlebi mniSvnelovnad izrdeboda 2002
wlidan, xolo saSemosavlo gadasaxadebis kuTxiT mniSvnelovani zrda
p irvelad
dafiqsirda. rogorc Cans, es asaxavs biznes saqmianobisa da piradi Semosavlebis
legalizaciis zogad suraTs.
arapirdapiri gadasaxadebis mdgomareobac mniSvnelovnad gaumjobesda. dRg-dan
miRebuli Semosavlebis amoReba mniSvnelovnad gaumjobesda wina welTan SedarebiT
da zrdam 21 procenti Seadgina, aqcizis amoReba ki 84 procentiT gaizarda. dRg-s
Semosavlebis zrda importirebul produqciaze 22 procent i iyo, xolo adgilobriv
produqciaze dRg- s Semosavlebma 1 procentiT iklo. sul dRg-s xaziT 235.8 milioni
lari Semovida, rac gegma s 4 procentiT aRemateba. mdgomareoba ukeTesia aqcizis
20
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
saxelmwifo finansebi
SemTxvevaSi. am muxlidan saxelmwifo biujetma 66.9 milioni lari miiRo da gegmas 4
procentiT gadaaWarba. rogorc importirebuli, aseve adgilobrivi produqciis aTvis
aqcizis amoReba mniSvnelovnad gaumjobesda, Sesabamisad 77 da 102 procentiT.
sabaJo gadasaxadidan miRebuli Semosavlebi dagegmilze 8 procentiT maRali iyo da
wina welTan SedarebiT 25 procentiT gaumjobesda.
gadasaxadebis akrefis zogadi suraTi aseTia: TiTqmis yvela gadasaxadidan
miRebuli
Tanxebi 2003 welTan SedarebiT mniSvnelovnad gaizarda;
mogebis
gadasaxadidan (85 procentiani zrda) da saSemosavlo gadasaxadidan (82 procentiani
zrda)
miRebuli
Semosavlebis
mkveTri
zrda
SesabamisobaSia
Semosavlebis
legalizaciis zogad suraTTan.
importidan miRebuli gadasaxadebis a da aqcizis
zrda sabaJo da sagadasaxado samsaxurebis administraciuli reformisa da
korufciis donis Semcirebis Sedegia. jer-jerobiT ar aris naTeli, ratom ar
izrdeba Semosavlebi adgilobrivi produqciis dRg-dan, magram SeiZleba vivaraudoT,
rom meti droa saWiro sagadasaxado kulturis Sesaqmnelad.
axali administraciis mier Seqmnilma finansurma policiam eqvsi Tvis
muSaobis Sedegebi Seajama. gamoZiebul iqna sagadasaxado kanonmdeblobis darRvevis
288 SemTxveva. orasze met adamians wauyenes brali. sagadasaxado struqturebis 30
TanamSromeli daakaves. daaxloebiT 20 milioni laris aqtivebi daapatimres.
administraciuli
RonisZiebebis
Sedegad
wina
wlebis
sagadasaxado
davalianebebi 47 m ilioni lariT Semcirda.
Tumca wina wlebis davalianebebis
saerTo moculoba mainc Zalian didia da 2.5 miliard lars aRemateba.
am
davalianebebis daaxloebiT 30- 35 procenti uimedo valebad iTvleba. davalianebebis
yvelaze didi wili energetikis seqtorze modis.
sagadasaxado davalianebebi
ekonomikis seqtorebis mixedviT ixileT grafikze qvemoT.
naxati 3.1
sagadasaxado davalianebebi ekonomikis seqtorebis mixedviT
ivnisi 2004
sabiujeto organizaciebi
2.1
soflis meurneoba 11.3%
mSenebloba 10.5%
energetika 35.1%
transporti da momsaxureba
17.3%
mrewveloba 21.4%
wyaro: finansTa saministro
parlamentSi
mimdinareobs
finansTa
saministros
mier
momzadebuli
sagadasaxado kodeqsis proeqtis ganxilva. axali kodeqsis ZiriTadi maxasiaTeblebia
zogierTi mcireSemosavliani gadasaxadis gauqmeba da axali administraciuli nawili.
kodeqsis administraciuli nawili ukeTesad gansazRvravs SesaZlo sagadasaxado
darRvevebs a da jarimebs. saSemosavlo gadasaxadi 12 procentamde unda Semcirdes ,
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
21
saxelmwifo finansebi
xolo socialuri gadasaxadi 20 procentamde. Tumca dRevandel kodeqsSi arsebuli
daubegravi minimumi axal kodeqsSi ga uqmebulia. amis gamo Semosavlebis dabegvris
sistema ar iqneba progresuli da Sesabamisad, cvlilebebi ufro maRalSemosavliani
fenebis interesebSi Sedis.
sagadasaxado
SeRavaTi
dRg-s ganakveTi Semcirebulia 18 procentamde. mravali
gauqmebulia, magram zogierTi axalia SemoRebuli.
magaliTad ucxoeli turistebisaTvis momsaxurebis mTliani paketebis miyidva
Tavisufldeba dRg_sgan, rac turizmis ganviTarebis xelSewyobisTvis keTdeba.
CanarTi 3.1
turizmi da dRg
arsebobs mosazreba, rom turistebisTvis gaweuli momsaxureba srulad unda
daibegros. Tumca sxvebi amtkiceben rom aseTi momsaxureba dRg-sgan ganTavisuflebuli unda
iyos an nulovani ganakveTiT unda ibegrebodes. aseTi midgoma praqtikuladac xorcieldeba.
sakiTxi xSirad ase dgas:
turistebisTvis gaweuli momsaxureba aris
(romelic eqvemdebareba
Cveulebriv gadasaxads) radganac am servisebis
moxmareba
miwodeba
adgilobrivad xdeba, Tu aris eqsporti (romelic nulovani ganakveTiT unda ibegrebodes)
radganac Cveulebriv momxmarebeli ucxoelia.
mTavari ekonomikuri sakiTxi Semdegi a.
is rom turistebs SeuZliaT gaakeTon arCevani
sxvadasxva qveynebis turistul momsaxurebas Soris gulisxmobs, rom am momsaxurebis
moTxovnis elastiuroba maRalia.
es miuTiTebs dabali gadasaxadis sasargeblod.
es
gansakuTrebiT naTelia im SemTxvevaSi, Tu momsaxureba qveynebs Soris didad ar gansxvavdeba,
magaliTad zRvis kurortebi. Tu turistuli obieqti unikaluria, igive mosazrebebma SeiZleba
maRali gadasaxadis dawesebis saWiroebamde migviyvanos, romelic aqciziT an gamoyenebis
gadasaxadiT SeiZleba ganxorcieldes.
Tumca iseTi turistuli resursebic ki , romelTac
analogi ar gaaCniaT , SeiZleba
SesaZleblobebi SezRudulia.
Canacvlebul
iqnes
da
Sesabamisad
Semosavlis
miRebis
Zlieri argumentebi arsebobs imisaTvis, rom dawesdes dabali gadasaxadi saerTod
turistuli momsaxurebisTvis, SesaZloa nulovani ganakveTic. meore midgomaa ganvasxvavoT
adgilobrivi moTxovna da ufro elastiuri araadgilobrivi moTxovna. gadasaxadi SesaZloa
daubrundeT ucxoelebs qveynis datovebisas (rogorc es kanadaSi xdeba sastumros
gadasaxadisaTvis). es TavisTavad dakavSirebulia administraciul siZneleebTan. unikaluri
turistuli resursebi unda daeqvemdebaros specialur gadasaxads maTi gamoyenebisTvis, rac
ra Tqma unda, ukeTesad iqneba morgebuli am resursebisaTvis da daicavs maT gadatvirTvisagan.
aseve arsebobs argumentebi, romlebic ewinaaRmdegeba turistuli momsaxurebis dabali
ganakveTiT dabegvras.
pirveli aris is, rom ramodenime ganakveTis arseboba arTulebs
administrirebas da qmnis gadasaxadisagan Tavis aridebis SesaZleblobebs. meore ukavSirdeba
koordinaciis problemas.
erTi qveynis momsaxurebaze moTxovnis elastiuroba SesaZloa
bevrad maRali iyos, vidre koleqtiurad SeTavazebul momsaxurebaze.
magaliTad erTi
saTamaSo parkis momsaxureba ar aris unikaluri, magram saerTod saTamaSo parkebis
momsaxureba unikaluria. Sesabamisad Tu yvela qveyana SeTanxmdeba, rom saTamaSo parkebze
maRali gadasaxadi daaweso n, maSin yvela miiRebs Semosavals.
es argumenti regionalur
koordinaciaze miuTiTebs.
mesame: radganac aseTi momsaxurebis momxmareblebi ZiriTadad
ucxoelebi arian , romlebzec politikosebi naklebad zrunaven vidre sakuTar moqalaqeebze,
socialuri danakargi
mimzidvelia.
gadasaxadebis
awevisgan naklebia:
ucxoelebis d abegvra
yovelTvis
wyaro: The Modern VAT; IMF; ISBN 1-58906-026-1
22
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
saxelmwifo finansebi
saxelmwifo biujetis xarjebi
2004 wlis pirvel naxevarSi saxelmwifo biujetis xarjebma 735.6 milioni lari
Seadgina. es maCvenebeli 44 procentiT aRemateba 2003 wlis Sesabamisi periodis
saxelmwifo biujetis xarjebs. saxelmwifo biujetis xarjebi funqcionaluri
dayofiT mocemulia cxrilSi 3.3
cxrili 3.3 saxelmwifo biujetis xarjebi funqcionaluri klasifikaciiT, 2004 wlis
pirveli naxevari
(milioni lari)
xarjebi
2004 w. eqvsi
Tve
procenti
mTlian
xarjebSi
xarjebi
2003 w. eqvsi
Tve
procenti
mTlian
xarjebSi
wliuri
zrda
saxelmwifos marTva
143.1
19
96.1
19
149
Tavdacva
46.7
6
23.6
5
198
kanoniereba da wesrigi
80.0
11
37.7
7
212
25.2
3
19.2
4
131
ganaTleba
jandacva
6.4
1
3.0
1
212
204.6
28
130.1
25
157
2.6
0
1.8
0
149
kultura sporti religia
14.4
2
11.7
2
123
energetika
2.9
0
27.2
5
11
soflis meurneoba
9.4
1
7.2
1
131
mSenebloba da wiaRiseulis
mopoveba
transporti da kavSirgabmuloba
0.3
0
0.2
0
148
24.3
3
22.3
4
109
1.4
0
1.0
0
135
174.4
24
130.8
26
133
sul
735.685
100
512.0
wyaro: sem-is gamoTvlebi finansTa saministros monacemebze dayrdnobiT.
100
144
socuzrunvelyofa
sabinao meurneoba
sxva ekonomikuri saqmianoba
sxva xarjebi
saxelmwifos
xarjebis
yvelaze
didi
moculoba
iyo
socialur
uzrunvelyofaze. am muxlSi wliuri zrda iyo 57 procenti. socuzrunvelyofis
orive ZiriTadi komponenti 50 procentze metiT gaizarda. Sesyidul iqna 147 milioni
laris Rirebulebis saqoneli da momsaxureba , rac wina wlis Sesabamis xarjebs 59
procentiT aRemateba, xolo xarjebi subsidiebsa da mimdinare transfertebze 53
procentiT Semcirda da 57 milioni lari Seadgina.
xarjebis meore udidesi kategoria iyo sxva xarjebis muxliT , ramac mTliani
xarjebis 24 procenti Seadgina. am kategoriaSi daixarja 147 milioni lari. wliurma
zrdam 33 procenti Seadgina rac saSualo wliur zrdaze naklebia. am muxlis
xarjebSi Sedis saxelmwifo valze procentebis gadaxda – 77 milioni lari;
subsidiebi da mimdinare transfertebi adgilobrivi biujetebisaTvis – 56 milioni
lari da saxelmwifo valis ZiriTadi Tanxis dafarva - 41 milioni lari.
saxelmwifos marTvaze gaweulma xarjebma mTliani xarjebis 19 procenti
Seadgina. es muxli aerTianebs saxelmwifo struqturebis mimdinare xarjebs
(ZiriTadad
Sromis
anazRaureba
da
saqonlisa
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
da
momsaxurebis
SeZena),
da
23
saxelmwifo finansebi
saerTaSoriso finansuri organizaciebis dafinansebul proeqtebs . aq wliuri zrda 49
procenti iyo;
kanonierebisa da wesrigis muxl iT daxarjuli Tanxebi biujetis xarjebis 11
procentamde gaizarda 2003 wlis imave periodSi dafiqsirebul 7 procentTan
SedarebiT. es dakavSirebulia samarTaldamcav struqturebSi mimdinare reformasTan
da policiisaTvis axali aRWurvilobis SeZenasTan.
am muxliT daxarjuli 80
milioni lari 2003 wlis Sesabamisi xarjebis 212 procentia.
xarjebi sxva funqcionalur kategoriebSi mTliani xarjebis 10 procents ar
aRemateboda.
yvelaze maRali zrda aRiniSneboda janmrTelobis dacvisa da
Tavdacvis dafinansebaSi, Sesabamisad 112 da 98 procenti. wlis darCenil nawilSi
gaweuli xarjebi ufro naTels gaxdis mTavrobis xarjviT prioritetebs.
saxelmwifo biujetis xarjebi ekonomikuri klasifikaciiT moyvanilia cxrilSi 3.4
cxrili 3.4 saxelmwifo biujetis xarjebi ekonomikuri klasifikaciiT
(milioni lari)
xarjebi
2004 w. eqvsi
Tve
sul xarjebi
procenti
mTlian
xarjebSi
xarjebi
2003 w. eqvsi
Tve
procenti
mTlian
xarjebSi
wliuri
zrda
735.7
100
512.0
100
144
75.7
10
49.6
10
153
11.9
2
2.9
1
403
4.0
1
12.9
3
31
234.3
32
138.5
27
169
77.0
10
82.2
16
94
213.8
29
120.8
24
177
34.0
5
23.1
5
147
85.0
11.6
81.9
wyaro: sem-is gamoTvlebi finansTa saministros monacemebze dayrdnobiT.
16
104
Sromis anazRaureba
mivlinebebi
socialuri Senatanebi
sxva saqoneli da momsaxureba
procentebis gadaxada
subsidiebi da mimdinare
transfertebi
kapitaluri xarjebi
wminda dakrediteba
sxva saqonlisa da momsaxurebis SeZenaze daixarja 234 milioni lari, rac
mniSvnelovnad aRemateba 2003 wlis eqvs TveSi daxarjul 138 milion laris.
am
Tanxis ori mesamedi daixarja socialuri uzrunvelyofis miznebisTvis. am
kategoriaSi wliuri 69 procentiani zrda mniSvnelovnad aRemateba biujetis
xarjebis saSualo wliur zrdas.
saxelmwifo biujetis xarjebis 29 procenti
subsidiebsa da mimdinare transfertebze modis. am muxliT 213 milioni lari
daixarja da wina welTan SedarebiT xarjebi 77 procentiT gaizarda. transfertebi
ZiriTadad socialuri xasiaTisaa adgilobrivi biujetebisaTvis da
saxelmwifo fondebis aTvis. Tumca mniSvnelovani Tanxebi daixarja
marTvaze, ganaTlebaze da wesrigis uzrunvelyofaze.
specialuri
saxelmwifo
saxelmwifo biujetis xarjebis 12 procenti wminda dakreditebis kategoriam
Seadgina. daxarjuli 85 milioni lari wina wlis Sesabamis maCvenebels 4 procentiT
aRemateba. aqedan 44 milioni lari saerTaSoriso safinanso organizaciebis
dafinansebul programebs moxmarda.
gadaxdaze 41 milioni lari daixarja.
xolo
saxelmwifo
valis
ZiriTadi
Tanxis
24
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
saxelmwifo finansebi
procentebis gadaxdaze 77 milioni lari daixarja, rac saxelmwifo biujetis
xarjebis 10 procentia. 2003 wlis pirvel naxevarSi procentebis gadaxdaze mTliani
xarjebis 16 procenti daixarja. wlevandeli maCvenebeli 6 procentiT naklebia 2003
wlis maCvenebelze. q arTuli
saprocento gadasaxdelebi.
valutis gamyarebam nawilobriv ganapiroba naklebi
Tumca unda aRiniSnos, rom procentebis gadaxda,
rogorc
wesi,
Tanabrad ar
xdeba
wlis ganmavlobaSi.
saxelmwifos mier
daqiravebulTa xelfasebze 76 milioni lari daixarja, rac 53 procentiT aRemateba
wina wlis maCvenebels. Tumca saxelmwifos, rogorc damqiraveblis, socialuri
Senatanebi wlis ganmavlobaSi 300 procentiT gaizarda.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
25
Tavi meoTxe.
fuli da finansebi
sagadasaxado
administrirebis
gaumjobe sebisaken
mimarTuli
mTavrobis
RonisZiebebis Sedegad 2004 wlis pirvel naxevarSi qveyanaSi Crdilovani ekonomikis
nawilis legalizacia da sabiujeto Semosavlebis zrda moxda. gadasaxadebis zrdam
da ucxouri valutis Semodinebam qveyanaSi da misma Semdgomma konverc iam erovnul
valuta ze moTxovna gazardes. amis Sedegad bankebis gareT arsebuli fuladi masis
nawili sabanko arxebSi moxvda, ris gamoc komerciuli bankebis sadepozito
valdebulebebi, seb-Si sakorespondento angariSebze da mTavrobis angariSebze
Tanxebi gaizarda. amave dros komerciuli bankebis sakredito saqmianoba Semcirda,
Tumca Tavisufal saxsrebs bankebi saxazino valdebulebebSi
(sv) aTavsebdnen,
ramac sv-is saprocento ganakveTebi Seamcira. amave dros
gazrdili miwodeba
bazarze garkveul zewolas axdenda.
ucxouri valutis
larze gazrdilma
moTxovnam laris nominaluri kursis gamyareba gamoiwvia da Sesabamisad am faqtorma
qarTuli nawarmi ufro Zviri da naklebad konkurentunariani gaxada. aseve Semcirda
mosaxleobis im nawilis realuri Semosavali, romelic Semosavlebs ucxoeTidan
fuladi
transfertebis saxiT iRebda. aseve laris nominalurma gamyarebam
Crdilovani ekonomikis nawilis lagalizaciiT gamowveuli samomxmareblo fasebis
zrda garkveulwilad gaaneitrala.
fulad -sakredito instrumentebi
2004 wlis pirvel naxevarSi
sv- is
saprocento
ganakveTebis
Semcireba
ori
faqtoriT iyo ganpirobebuli: dabali sainvesticio riskiT da sabanko investorebis
didi monawileobiT pirvelad bazarze. sagadasaxado disciplinis gaumjobesebisaken
mimarTulma RonisZiebebma, saerTaSoriso savaluto fondis siRaribis daZlevis da
ekonomikuri zrdis programis gagrZelebam da mTavrobis mzadyofnam ganaxorcielos
reformebi ekonomikaSi Seamcires sainvesticio riski sv-Si, ramac saxazino
valdebulebebze saprocento ganakveTebi Seamcira. Tu 2004 wlis pirvel kvartalSi
sv-is saSualo Sewonili saprocen to ganakveTi 26.1 procenti iyo, meore kvartalSi
21.7 procentamde Semcirda. 2004 wlis pirveli naxevris saSualo Sewonilma
saprocento ganakveTma 24.1 procenti Seadgina, rac bevrad naklebi iyo vidre 2003
wlis pirvel naxevarSi (40.5 procenti). 2004 wlis pirvel naxevarSi gaizarda sv-is
saSualo vadianoba da 294 dRe Seadgina, maSin rodesac erTi wlis win saSualo
vadianoba 131 dRe iyo. 2004 wlis pirveli ivlisis mdgomareobiT 92.5 milioni laris
sv iyo mimoqcevaSi. sabanko investorebis wili pirvelad da meorad bazarze 50 da 75
procents Seadgenda, da monawile bankebis raodenoba 10- 12 iyo, rac miuTiTebs am
bankebSi Tavisufali saxsrebis koncentrirebaze. bankebis aqtiurobiT aseve aixsneba
SedarebiT dabali saprocento ganakveTebi. biujetis wminda dafinansebam 2004 wlis 1
ivlisisaTvis 19.7 milioni lari Seadgina, Tumca savaraudoa sabiujeto Semosavlebis
zrdis fonze emisiebis Semcireba.
2004 wlis dasawyisidan sakredito auqcionebis meqanizmi aqtiurad gamoiyeneboda
fuladi saxsrebis marTvisaTvis rogorc seb- is, aseve komerciuli bankebis mier. 2004
wlis pirvel naxevarSi brunvam 53.2 milioni lari Seadgina, maSin rodesac mTeli
2003 wlis ganmavlobaSi sul 55 milioni laris sakredito resursi gaiyida.
26
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
fuli da finansebi
sagadasaxado disciplinis gaumjobesebisa da larze gazrdili moTxovnis pirobebSi
laris kursis mkveTri meryeobis Tavidan asacileblad seb -ma ganaxorciela
sakredito resursebis gayidva sakredito auqcionebis meSveobiT. amis Sedegad 2004
wlis pirvel naxevarSi seb- is wilma mTlian vaWrobaSi 52 procenti Seadgina. seb -ma
27.5 milioni lari gayida saSualo Sewonili 16 procentiT. bankebis mxridan maRali
moTxovna 7-dRian resursebze dafiq sirda.
2004 wlis pirvel naxevarSi likvidu robis marTvis mizniT komerciuli bankebi
seb-Si ganTavsebul erTdRian depozitebs iyenebdnenen.
seb- i ki am instrumentis
meSveobiT fulis masis mimoqcevidan amoRebas axorcielebda. 1 ivlis is mdgomareobiT
erTdRiani depozitebis meSveobiT mimoqcevidan amoRebul iqna 6 milioni lari, xolo
saprocento ganakveTi 2 procents Seadgenda.
fulis miwodeba
nax 4.2:
fulis miwodeba, 2001 w. dekemberi – 2004 w. ivnisi
1,400,000
depozitebi ucxour valutaSi
depozitebi erovnul
valutaSi
1,200,000
M3
erovnuli valuta bankebis
gareT
aTasi lari
1,000,000
800,000
M2
600,000
M0
400,000
200,000
0
dek01
Teb
apr
ivn
agv
oqt
dek02
Teb
apr
ivn
agv
oqt
dek03
Teb
apr
ivn
wyaro: GEPLAC-is gamoTvlebi saqarTvelos erovnuli bankis monacemebze dayrdnobiT.
2004 wlis pirvel naxevarSi larze gazrdili moTxovnis dasakmayofileblad sebma 160.1 milio ni laris intervenciebi moaxdina. inflaciuri zewolis Tavidan
asacileblad gamoyenebuli iqna moklevadiani sakredito auqcionebi.
mimoqcevaSi
gamoSvebulma fulma mxolod nawilobrivi efeqti moaxdina fulis masaze, vinaidan
M1 sarezervo fuli 76 milioniT gaizarda, saidanac mimoqcevaSi arsebuli fuli 31
milioniT, xolo seb-Si bankebis sakorespondento angariSebi 45 milioniT gaizarda.
sagadasaxado Semosavlebis zrdis Sedegad mTavrobis depozitebi 74.9 milioni lariT
gaizarda1.
2004 wlis pirvel naxevarSi bankebis mier Tbsb-ze SeZenilma erovnulma valutam
da sabiujeto saxsrebis im nawilma, romelic komerciuli bankebis angariSebze
akumulirdeboda, seb-Si bankebis sakorespondento angariSebi mniSvnelovnad gazarda.
2004 wlis pirveli naxevris sabiujeto Semosavlebis nazardma jamma 699.7 milioni lari Seadgina,
saidanac 557.9 milioni sagadasaxado Semosavlebi iyo.
1
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
27
fuli da finansebi
(ix. cxrili A4.1). garda amisa 2003 wlis ivlisSi seb-ma savaldebulo rezervebi 14
procentidan 13 procentamde Seamcira, 2003 wlis seqtemberSi ki seb-ma ucxour da
erovnul valutaSi moziduli saxsrebis savaldebulo rezervebis diversifikacia
moaxdina da larebSi moziduli saxserebis savaldebulo rezervebi 9 procentamde
Seamcira, xolo ucxour valutaSi moziduli saxsrebis savaldebulo rezervebi – 11
procentamde. larze maRali moTxovnis pirobebSi adre darezervebuli fulis masis
garkveulma
nawilma
gadainacvla bankebis sakorespondento angariSebze , ris
Sedegadac misi mimoqcevaSi gaSvebis SesaZlebloba gaCnda.
2004 wlis pirvel naxevarSi bankebis sadepozito valdebulebebi erovnul
valutaSi ufro swrafad (47.9 procentiT) gaizarda, vidre ucxour valutaSi (10.6
procentiT). Crdilovani ekonomi kis winaaRmdeg mimarTuli RonisZiebebis Sedegad
bankebis gareT arsebuli fulis masis nawili sabanko arxebSi dabrunda. qvemoT
moyvanili cxrili gviCvenebs mimoqcevaSi arsebuli fulis (bankebis sacavebSi
arsebulis
garda)
M0-s
Sefardebas
larebSi
denominirebul
depozitebTan.
es
koeficienti sagrZnoblad Semcirda 200 3 wlis dekembris Semdeg. amave dros
depozitebis dolarizaciis koeficienti kvlav maRali darCa, Tumca is 2003 wlis
dekembridan 2004 wlis invisis bolosaTvis 86-dan 83 procentamde Semcirda.
cxrili 4.1: monetaruli koeficientebi
2003
2004
dek
ian
Teb
mar
apr
mai
ivn
dolarizaciis koeficienti
86.13
85.52
81.82
83.17
83.61
83.55
82.27
fulis multiplikatori (M2)
fulis multiplikatori (M3)
0.91
1.83
0.92
1.94
0.94
1.89
0.92
1.88
0.95
1.92
0.92
1.91
0.91
1.81
M0/ depozitebi larebSi
5.14
4.31
3.50
3.73
3.97
3.72
3.68
wyaro: GEPLAC-s gamoTvlebi saqarTvelos erovnuli bankis monacemebze dayrdnobiT.
sabanko seqtori
SeiZleba
vivaraudoT,
rom
zogierTma
importiorma
Tavisi
reaqcia
antikorufciul RonisZebebze importis SezRudviT gamoxata, rac bankebis sakredito
saqmianobis SemcirebaSic aisaxa. tradiciulad bankebi sesxebis udidess nawils
ucxour valutaSi gascemen. 2004 wlis ivnisis bolos mdgomareobiT bankebis mier
kerZo seqtoris dakreditebis 89 procenti ucxour valutaSi sruldeboda. laris
nominaluri kursis gamyarebis pirobebSi bankebi ufro frTxilad gascemdnen sesxebs,
vinaidan gaizarda sakurso zaralis riski. (ucxour valutaSi dabrunebuli sesxebi
larebSi gadayvanisas ufro naklebi iqneboda, vidre es igegmeboda sesxis gacemis
dros). cxrili A4.2
gviCvenebs sesxebis moculobebs,
romlebic gacemulia
komerciuli bankebis mier fizikur da iuridiul pirebze da agreTve ucxour
valutaSi (moTxovnebi ekonomikis sxva seqtorebisadmi). ivnisis bolosaTvis bankebis
mier gacemuli kreditebi 746.4 milion lars Seadgenda (vadagadacilebul sesxebTan
erTad), rac 2003 wlis dekemberTan SedarebiT 17.6 milioniT naklebi iyo, aqedan
erovnul valutaSi gacemuli sesxebi mxolod 88.1 milion lars Seadgenda.
28
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
fuli da finansebi
2003 wlis dekembridan bankebis sadepozito valdebulebebi 97.7 milioni lariT
gaizarda. larebSi denominirebuli depozitebi 41.1 milioni lariT gaizarda, r a c
2003 wlis dekemberTan SedarebiT 47.9 procents Seadgenda. depozitebi ucxour
valutaSi 56.5 milioniT gaizarda, anu mxolod 10.6 procentiT. gazrdili depozitebi
ZiriTadad vaWrobis, momsaxurebisa da energetikis seqtorebidan Semosul Tanxebs
warmoadgendnen. qvemoT moyvanili cxrili gviCvenebs depozitebis struqturas 2003
wlis dekembrisa da 2004 wlis ivnisis mdgomareobiT. eqvsi Tvis ganmavlobaSi
iuridiuli pirebis depozitebi 11 procentidan 14 procentamde gaizarda.
cxrili 4.2: komerciuli bankebis depozitebis struqtura
dek-03
%
ivn-04
%
iuridiuli pirebis depozitebi larebSi
fizikuri pirebis depozitebi larebSi
iuridiuli pirebis depozitebi ucxour valutaSi
fizikuri pirebis depozitebi ucxour valutaSi
70,162
15,701
175,712
357,277
11
3
28
58
102,668
24,351
196,026
393,540
14
3
27
55
sul
618,852
100
716,585
100
wyaro: GEPLAC-s gamoTvlebi saqarTvelos erovnuli bankis monacemebze dayrdnobiT.
Sida inflacia
cxrili 4.3:
samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia
(2002 wlis dekemberi=100)
fasebis indeqsi
inflacia (wina
TvesTan
SedarebiT) %
2003 ian
Teb
102.10
2.1
101.59
-0.5
mar
101.59
0.0
apr
102.10
0.5
mai
102.30
0.2
ivn
102.40
0.1
ivl
101.48
-0.9
agv
101.38
-0.1
seq
101.89
0.5
oqt
101.89
0.0
noe
106.78
4.8
dek
106.99
0.2
2004 ian
107.42
0.4
Teb
107.85
0.4
mar
107.96
0.1
apr
107.74
-0.2
mai
107.78
0.04
ivn
106.06
-1.6
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti da GEPLAC-is gamoTvlebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
29
fuli da finansebi
2004 wlis pirvel naxevarSi gatarda sagadasaxado disciplinis gaumjobesebisaken
mimarTuli RonisZiebebi. gadasaxadebis legalizaciis Sedegad unda gazrdiliyo
fasebi, magram laris nominalurma gamyarebam SeaCera importuli saqonlis fasebis
zrda.
amis
Sedegad
2004
wlis
pirvel
naxevarSi
samomxmareblo
fasebi
umniSvnelovnod gaizarda da mas Tan daerTo zogierTi saqonlis fasis sezonuri
kleba, rac eqvsi Tvis saSualo 0.13 procentiani deflaciiT gamoixata.
saqarTvelos Sida savaluto bazari.
sagadasaxado sferoSi momxdarma movlenebma ganapirobes Sida savaluto bazris
ganviTareba 2004 wlis pirvel naxevarSi. am perio dSi gatarda RonisZiebebi,
romlebic
korufciasTan
brZolisaken
da
sagadasaxado
disciplinis
gaumjobesebisaken iyo mimarTuli. ucxouri valuta Semovida baqo -Tbilisi -jeixanis
navTobsadenis mSeneblobis xaziT da konvertacias eqvemdebareboda. amis Sedegad
Sida savaluto bazarze mkveTrad gaizarda moTxovna larze da Semcirda moTxovna
ucxour valutebze. bazarze maRali zewola Tbsb-ze komerciuli bankebis mier
miwodebuli
ucxouri valutiT gamoixata. 2004 wlis pirvel
naxevarSi
bankebma
Tbsb-ze 130.7 milioni aSS dolari gayides, rac 2003 wlis mTeli wlis Sesrulebul
gayidvebze (101.2 milioni aSS dolari) maRali iyo. ucxouri valutis maRalma
miwodebam ganapiroba laris nominaluri kursis aweva. SeiZleba iTqvas rom laris
kursis gamyarebis molodinis roli ufro susti iyo da larisa da dolaris axali
sakurso Sefardeba SemdgomSi damokidebuli iqneba ekonomikis gajansaRebisaken
mimarTul RonisZiebebis Sedegebze . qvemoT moyvanili naxati gviCvenebs laris
Sefardebas aSS dolarisa da evros mimarT.
nax. 4.2:
aSS dolari/laris
da evro/laris gacvlis nominaluri kursi, 2003 wlis
invisi - 2004 w. ivnisi
2.8000
2.7000
USD/GEL
2.6000
EUR/GEL
2.5000
2.4000
2.3000
2.2000
2.1000
2.0000
1.9000
03
.06
.03
14.
06
.03
27
.06
.03
10
.07
.0
23 3
.07
.03
05
.08
.03
16
.08
.0
30 3
.08
.03
12
.09
.0
25 3
.09
.03
08
.10
.03
22
.10.
03
04
,11
,03
15,
11,
03
28
,11
,03
11,
12
,0
24 3
,12
,03
10
,01
,0
24 4
,01
,04
06
,02
,04
19,
02
,04
03
,03
,04
18,
03
,04
31,
03
,04
15,
04
,0
28 4
,04
,04
11/
05
/04
25
/05
/04
08
/06
/04
19
/06
/04
1.8000
wyaro: saqarTvelos erovnuli banki
bazarze
arsebuli
didi
sagrZnoblad gamyarda. eqvsi Tvis
moTxovnis
Sedegad
laris
nominaluri
kursi
ganmavlobaSi seb - ma 82.2 milioni dolari (160.1
milioni lari) SeiZi na. 18 maisis Semdeg seb-is intervenciam Tbsb -ze 44.6 milioni aSS
30
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
fuli da finansebi
dolari Seadgina da amis Sedegad lari/aSS dolaris oficialuri gacvliTi kursi
1.92 niSnulze SeinarCuna.
laris nominaluri kursi aSS dolaris mimarT 9.4
procentiT gaizarda 2003 wlis dekemberTan SedarebiT, xolo evros mimarT – 14.5
procentiT. am periodSi samomxmareblo fasebi ufro swrafad aSS -Si da evrozonaSi
izrdeboda ( 3 da 2 procentiT) vidre saqarTveloSi. aman gamoiwvia laris realuri
kursis dakleba aSS dolaris mimarT 6.4 procentiT da evros mimarT 9.1 procentiT.
unda aRiniSnos, rom laris realuri kursis dakleba qarTuli eqsportis
gaZvirebas iwvevs da mas naklebad konkurentunarians xdis. Tumca laris nominaluri
gamyarebis ufro arapopularuli Sedegi aris is, rom saqarTvelos mosaxleobis
Semosavlis did nawils ucxoeTidan gamogzavnili Tanxebi qmnian. amitom laris
gamyareba gamoiwvevs mosaxleobis Semosavlebis realur gaufasurebas da Sedegad
moxmarebis Semcirebasac.
qvemoT moyvanili CanarTi warmoadgens evropis centraluri bankis mier
gakeTebul evrozonis
ekonomikis mokle mimoxilvas
2004
wlis 1 ivlisis
mdgomareobiT. evrozonis ekonomikis aRmavlobis fonze evropis centralurma bankma
miiRo gadawyvetileba 2004 wlis ivnisSi ucvlelad SeenarCunebina refinansirebis
saprocento ganakveTi. magram sxva qveynebis ba nkebi sapirispiro tendencias
amJRavneben, amitom saprocento ganakveTis daweva SeiZleba aRar iyos aqtualuri.
(magaliTad inglisis centralurma bankma 2003 wlis noembridan 5 jer gazarda
saprocento ganakveTi). aqve xazgasmulia evrozonaSi Sromis nayofierebis Semcirebis
sakiTxi.
CanarTi 4.1
evrozonis ekonomikis uaxloesi periodis
mimoxilva.
2004
wlis
pirveli
ivlisisaTvis
evropis
centraluri
bankis
(ecb)
mmarTvelobiTi sabWos gadawyvetilebiT refinansirebis saprocento ganakveTi
ucvleli
darCa.
bolo
periodSi
fasebis
SedarebiTi
stabiluroba
SesaZleblobas iZleva da ekonomikis dakreditebas uwyobs xels.
realuri mSp 2004
wlis pirvel kvartalSi 0.6 procenti
amis
iyo da arsebuli
monacemebiT meore kvartalSi ekonomikuri zrda grZeldeboda.
savaraudoa, rom ekonomikur zrdaze garkveulma xelSemSlelma faqtorebmac
imoqmedon. mSp- s zrda pirvel kvartalSi moklevadian periodSi dadebiT efeqts
iqoniebs evrozonis e konomikaze. aseve dadebiTad imoqmedebs msoflio ekonomikis
gajansaReba, Tumca navTobze fasebis zrdis globaluri tendencia uaryofiT
zegavlenas iqoniebs aramarto evrozonis qveynebze, aramed mTel msoflio
ekonomikaze. Tumca navTobis fasebma ukve gamoiwvies evrozonaSi harmonizirebuli
samomxmareblo fasebis indeqsis zrda 2.5 procentiT maisSi da 2.4 procentiT ivnisSi.
bolo ramdenime kviris ganmavlobaSi navTobze fase bis daklebis miuxedavad
inflaciis koeficientis 2 procentis farglebSi SenarCunebas varaudoben.
M3-s zrdis tempi Semcirda vinaidan danazogebi ufro metad ganTavsebuli iyo
sxvadasxva grZelvadian aqtivebSi, vidre depozitebSi. Tumca evrozonaSi arsebuli
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
31
fuli da finansebi
fulis masis done kvlav imaze maRalia, vidre arainflaciuri zrdisaTvisaa saWiro,
rac saSualovadian perspeqtivaSi fasebis stabilurobisaTvis garkveul risks qmnis.
evropis
gamoxatavs
centraluri
evr ozonaSi
bankis
Sromis
(ecb)
nayofierebis
mmarTvelobiTi
Semcirebis
sabWo
gamo
SeSfoTebas
90-ani
wlebis
maCvenebelTan SedarebiT. Sromis bazari ver Seesabameba Tanamedrove moTxovnebs.
axali komunikaciebisa da teqnologiebis pirobebSi aucilebelia struqturuli
cvlilebebi, kerZod aucilebelia momsaxurebis seqtorSi konkurenciis stimulireba,
sawarmoo seqtorSi ki axali teqnologiebis danergva. aseve aucilebelia ganaTlebis
sistemis daxvewa, raTa samuSao Zala Sromis bazris moTxovnilebebs Seesabamebodes.
sxva qveynebTan SedarebiT evrozonaSi samuSao Zalis miwodeba da misi
gamoyeneba
dabalia.
Sromisunariani
asakis
mosaxleobis
nawili,
romelic
warmodgenilia Sromis bazarze, SedarebiT mcirea, maT Soris bevri umuSevaria, xolo
dasaqmebulTa nawilis wliurad gamomuSavebuli saaTebi ufro naklebia, vidre sxva
qveynebSi. amitom saWiroa dasaqmebis seqtorSi iseTi ekonomikuri politikis gatareba,
romelic ufro optimalurs gaxdis samuSao Zalis miwodebas da mis gamoyenebas.
Sromis nayofierebis
asamaRleblad aseve saWiroa
xandazmuli mosaxleobis
cxovrebis xarisxis gaumjobesebisaken mimarTuli RonisZiebebi, r aTa dRevandelma
dasaqmebulebma sapensio asakSi ufro meti socialuri garantiebi miiRon.
wyaro: evropis centraluri bankis prezidentis Jan-klod triSes moxseneba. 2004 wlis 1 ivlisi
32
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
Tavi mexuTe. saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri
urTierTobebi
2004 wlis pirvel naxevarSi registrirebuli eqsporti wina wlis analogiur
periodTan SedarebiT gaizarda 66 procentiT, maSin rodesac importi gaizarda 57
procentiT. v aWrobis aseTi mniSvnelovani zrda ganpirobebuli iyo saqarTvelos
mTavrobis mier gatarebuli antikorufciuli RonisZiebebiT , ramac gamoiwvia
aralegaluri vaWrobis wilis Semcireba. mniSvnelovania agreTve is faqti, rom baqoTbilisi-jeihanis navTobsadenis mSeneblobis aqtiuri fazis pirobebSi gaizarda
Sesabamisi saqonlis importi. amasTan erTad, 2004 wlis pirvel naxevarSi dafiqsirda
mSp-s 9.4 procentiani zrda, rac xelSemwyobi faqtoria vaWrobis ganviTarebisTvis.
qveynis importis eqsportiT gadafarvis koeficienti gaizarda da
procenti, maSin rodesac 2003 wlis pirvel naxevarSi aRniSnuli
daaxloebiT 36 procents Seadgenda.
2004
SeRavaTiani
wlis
ivlisSi,
savaWro
reJimi
evrokomisiam
(GSP-is
miiRo
sqema)
misi
gadawyvetileba
gamartivebis
Seadgina 39
koeficienti
gaaumjobesos
mimarTulebebiT.
evrokomisia, gasuli wlebis gamocdilebaze dayrdnobiT, gvTavazobs saxelmZRvanelo
miTiTebebs 2006-2015 GSP-s sqemis SemuSavebisaTvis. saqarTvelosTvis, romelic
evrokavSiris GSP-iT mosargeble qveyanaa, mniSvnelovania aRniSnuli gamartivebuli,
grZelvadiani sqemis arseboba.
savaWro brunva, savaWro balansi da vaWrobis mimarTulebebi
2004 welis pirvel naxevarSi registrirebulma savaWro brunvam Seadgina 1 063
milioni aSS dolari, saidanac eqsporti iyo 298 milioni aSS dolari, importi ki –
765 milioni. 2004 wlis pirvel naxevarSi registrirebuli eqsporti gaizarda 66
procentiT, wina wlis analogiur periodTan SedarebiT, maSin rodesac importi
gaizarda 57 procentiT. vaWrobis aseTi mniSvnelovani zrda ganpirobebuli iyo
saqarTvelos mTavrobis mier gatarebuli antikorufciuli RonisZiebebiT, ramac
gamoiwvia aralegaluri vaWrobis wilis Semcireba. mniSvnelovania agreTve is faqti,
rom baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis mSeneblobis aqtiuri fazis pirobebSi
gaizarda Sesabamisi saqonlis importi. amasTan erTad 2004 wlis pirvel naxevarSi
dafiqsirda mSp-s 9.4 procentiani zrda, rac xelSemwyobi faqtoria vaWrobis
ganviTarebisTvis. qveynis importis eqsportiT gadafarvis koeficienti gaizarda da
Seadgina 39 procenti, maSin rodesac 2003 wlis
koeficienti daaxloebiT 36 procents Seadgenda.
pirvel
naxevarSi
aRniSnuli
aTi ZiriTadi savaWro partnioris wilma registrirebul vaWrobaSi Seadgina
73.4 procenti. rogorc naCvenebia 5.1 cxrilSi, saangariSo periodSi saqarTvelos
ZiriTadi partniorebi iyvnen ruseTi, TurqeTi, gaerTianebuli samefo, azerbaijani da
TurqmeneTi. maTze
modis saqarTvelos mTeli registrirebuli savaWro
daaxloebiT 50 procenti.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
brunvis
33
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
cxrili 5.1:
registrirebuli saerTaSoriso vaWrobis tvirTbrunva da vaWrobis
mimarTulebebi, 2004 wlis I nax.
saerTaSoriso
vaWrobis
eqxporti (FOB)
tvirTbrunva
aTasiUaSS
dolariD
sul
importi ( CIF)
procenti
aTasiUaS
S
dolariD
100
764893,6
535817,7
savaWro brunva
procenti
aTasi
aSS
dolari
procenti
100
70,1
1062978,2
779696,9
73,4
100
298084,6
243879,2
81,8
ruseTi
44776,7
18,4
98114,5
12,8
142891,2
13,4
TurqeTi
47355,9
15,9
81570,2
10,7
128926,1
12,1
gaerTianebuli samefo
18125,7
6,1
83604,7
10,9
101730,4
9,6
TurqmeneTi
65501,6
22,0
15444,1
2,0
80945,7
6,6
azerbaijani
ZiriTadi partniori
qveynebi (sul)
8555,1
2.9
62003,3
8,1
70558,4
6,6
germania
7633
2,6
57889,4
7,6
65522,4
6,2
ukraina
5093
1,7
51018,6
6,7
56111,6
5,3
aSS
13292 ,1
4,5
39687,4
5,2
52979,5
5,0
somxeTi
28190,6
9,5
13018,5
1,7
41209,1
3,9
italia
5355,5
1,8
33467
4,4
38822,5
3,7
54205,4
18,2
229075,9
29,9
283281,3
26,6
sxva
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
2004wlis
I
naxevarSi,
dsT-dan
da
evrokavSiridan
Semotanili
saqoneli
Seadgenda saqarTvelos registrirebuli importis 70 procents. TurqeTis wilma 10,7
procenti Seadgina. SedarebiT umniSvnelo iyo aSS-s wili.
nax. 5.1 :
saqarTvelos registrirebuli importi regionebis/qveynebis mixedviT,
2004 wlis I nax.
sxva, 18.5%
dsT,34.4 %
TurqeTi,
10.7%
evrokavSiri 15
36.3 %
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
bazrad
rac Seexeba eqsports, saangariSo period Sic qarTuli produqciis ZiriTad
kvlavac dsT rCeboda. TurqeTi iyo mxolod eqsportis 16 procentis
daniSnulenis adgili. igive iyo evrokavSiris wili.
34
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, # 3
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
nax. 5.2: saqarTvelos registrirebuli eqsporti daniSnulebis mixedviT,
2004 wlis I nax.
sxva,15.4 %
TurqeTi,
15.9%
dsT,
52.8%
evrokavSiri 15
16%
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
registrirebuli eqsportis struqtura
cxrili
5.2
gviCvenebs registrirebuli
eqsportis
ZiriTad
saxeobebs
harmonizebuli sasaqonlo sisitemis mixedviT. 2004 wlis I naxevris mdgomareobiT
10 sasaqonlo jgufi Seadgenda qarTuli eqportis daaxloebiT 71,4 procents.
cxrili 5. 2: saqarTvelos registrirebuli eqsportis struqtura,
harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HS96) mixedviT, 2004 wlis I nax.
aTasi aSS
dolari
eqsporti - sul
Savi liTonebis jarTi - 7204
procenti
298 085
45 856
100
15,4
feroSenadnobebi - 7202
40 990
13,8
yurZnis Rvino naturaluri - 2204
21 829
7,3
spilenZis madani da koncentratebis - 2603
20 879
7,0
navTobi da navTobproduqtebi,- 2709
16 814
5.6
xorbali-1001
16 785
5,6
wyali, maT Soris naturaluri an mineraluri - 2201, 2202
15 279
5,1
azotis sasuqebi 3102
13 758
4,6
aluminis narCenebi da jarTi-7602
10 473
3,5
eTilis spirti -2208
10 064
3,4
85 358
28,6
sxva
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
miuxedavaT imisa, rom 2004 wlis pirvel kvartalSi samxedro TviTmfrinavebis
eqsporti TiTqmis ar ganxorcielebula, meore kvartalSi man Seadgina 45,8 milioni
aSS dolari. eqsportis garkveuli nawils dabali damatebiTi Rirebulebis mqone
produqcia Seadgens, rogoricaa, magaliTad Savi liTonebis jarTi, Zvirfasi
liTonebis madani da koncentratebi, feroSenadnobebi, mineraluri wylebi. Savi
liTonis jarTis eqsporti (sasaqonlo kodi: 7204) kvlavac erT -erT pirvel adgilzea
40,9 milioni aSS dolariT. didi nawili Savi liTonebis jarTis eqsportisa gadis
mezobel TurqeTSi. feroSenadnobebis eqsporti (sasaqonlo kodi: 7202) 21,8 milioni
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
35
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
dolariT mesame adgilze iyo. wina wlis analogiur periodTan SedarebiT eqsporti
gaizarda 15 milioni aSS dolariT
erT -erTi mniSvnelovani saeqsporto saqoneli aris alkoholiani da
ualkoholo sasmelebi, romelic moicavs Rvinos, naturalur da mineralur
wylebs. magram, unda iTqvas, rom es seqtori umeteswilad ruseTis
samomxareblo bazarzea damokidebuli, romelzec modis saqarTvelos Rvinis
eqsportis 75-80 procenti. 2004 wlis ianvarSi, evrokavSiris komisiis soflis
meurneobis generalur direqtoratsa da saqarTvelos mxares Soris
gamarTuli molaparakebebi dasrulda evrokavSiris mier qarTuli Rvinis
oficialuri aRiarebiT. dReidan qarTuli Rvinis mwarmoeblebs SeuzRudavad
SeuZliaT Rvinis eqsporti evrokavSiris bazrebze. amisaTvis qarTvelma
mewarmeebma unda warmoadginon VI1 sertifikati. es aris mesame qveyanaSi
gacemuli dokumenti, sadac miTiTebulia im Rvinis detaluri maxasiaTeblebi,
romelic unda moxvdes evrokavSiris bazarze.
am pozitiuri cvlilebebis miuxedavad, unda gadaidgas Semdgomi konkretuli
nabijebi. erT-erTi yvelaze mniSvnelovan moments warmoadgens RviniT vaWrobis
Sesaxeb ormxrivi xelSekrulebis gaformeba, romelic xels Seuwyobs RviniT
vaWrobas saqarTvelosa da evrokavSirs Soris. am samomavlo SeTanxmebam unda
moicvas Semdegi aspeqtebi:
•
meRvineobis praqtika da procedur ebi, agreTve Rvinis SemadgenlobasTan
dakavSirebuli moTxovnebi;
•
Rvinis saxelwodebebisa da Sesabamisi debulebebis u rTierTdacva.
•
sertifikaciasTan dakavSirebuli moTxovnebi.
CanarTi 5.1
evrokomisiam miiRo gadawyvetileba gaaumjobesos arsebuli GSP-is sqema
2004 wlis ivlisSi, evrokomisiam miiRo
gadawyvetileba gaaumjobesos
SeRavaTiani savaWro reJimi mTeli rigi mimarTulebebiT: sistemis gamartiveba (amJamad
moqmedi damatebiTi wamaxalisebeli preferenciebis xuTi mimarTulebis Semcireba);
SeRavaTebis gavrceleba im ganviTarebad qveynebze, romelTac es yvelaze metad
esaWiroebaT; regionuli TanamSromlobis gaZliereba da damatebiTi wamaxalisebeli
preferenciebis gamiz vna mdgrad ganviTarebaze.
evrokomisia,
gasuli
wlebis
gamocdilebaze
dayrdnobiT,
saxelmZRvanelo miTiTebebs 2006-2015 GSP-s sqemis SemuSavebisaTvis
gvTavazobs
SeRavaTiani savaWro preferenciebis miniWeba im qveynebisaTvis, romelTac e s
yvelaze metad sWirdebaT: naklebad ganviTarebuli qveynebisa da yvelaze Raribi
ganviTarebadi qveynebisaTvis (mcire qveynebi, zRvaze gasasvlelis armqone qveynebi,
mcire kunZulebi da mcireSemosavliani qveynebi);
martivi GSP sqema; komisia gvaTavazobs dReisaTvis arsebuli damatebiTi
wamaxalisebeli
preferenciebis
5
mimarTulebis Semcirebas
samamde: zogadi
36
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, # 3
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
waxalisebis sqema, ~Everything but Arms” waxalisebis sqema, romelic uzrunvelyofs
msoflios 50 uRaribes qveyanas evrokavSiris bazarze yovelgvari sabaJo tarifebisa
da qvotebis gareSe daSvebis SesaZleblobiT da axali ~GSP+~ sqema, romelic
mianiWebs preferenciebs ganviaTarebis specialuri moTxovnebis mqone qveynebs.
gamWvirvale
GSP-s sqema: SeRavaTebis SeCereba
konkurentian
saqonelze
im
qveynebisaTvis,
maRalkonkurentian qveynebs warmoadgenen da
– gauqmeba mxolod yvelaze
romlebic
gaerTianebis
bazarze
evrokavSirSi TavianTi eqsportis
xelSesawyobad SeRavaTian savaWro preferenciebs aRar saWiroeben. amasTan, mcire
qveynebs preferenciebis SeCereba ar emuqreba da garda amisa, SeRavaTebis SeCerebis
meqanizmis SemuSavebisas, yuradReba unda gamaxvildes yvelaze gaWirvebul qveynebze.
unda gvaxsovdes, rom SeRavaTebis SeCereba erTgvari jarima ki ara, aramed imis
niSania, rom GSP- s sqemam warmatebulad Seasrula Tavis funqcia.
axali wamaxalisebeli preferencia, mdgradi ganviTarebisa da kargi marTvis
stimulirebisaTvis
SemoTavazebulia
yofili
narkotikebis,
socialuri
da
garemosdacviTi sqemebis axali ~GSP+~ sqemiT Canacvlebis mizniT, romelic
uzrunvelyofs
specialur
preferenciebs
im
qveynebisaTvis,
romlebic
aRiareben
ZiriTad saerTaSoriso konvenciebs socialuri uflebebis, garemos dacvisa da
marTvis Sesaxeb da maT Soris narkotikebis warmoebasa da trefikingis winaaRmdeg
brZolasTan dakavSirebiT.
warmoSobis
dadgenis
wesebis
gaumjobeseba:
regionuli
TanamSromlobis
gasaRrmaveblad warmoSobis dadgenis wesebis SemoReba.
wevr qveynebTan diskusiis gamarTvis Semdeg, 2004 wlis noembrisaTvis, komisiam
warmoadgina GSP sqemis ganxorcielebis reglamenti Semdgomi sami wlisTvis,
dawyebuli 2006 wlis 1 ianvridan.
wyaro: European Commission, Brussels
registrirebuli importis struqtura
2004 wlis pirveli naxevarSi importSi kvlavac dominirebda mineraluri
produqtebi. saqarTvelos damokidebuleba importul energomatareblebze kvlavac
mniSvnelovani
iyo
saangariSo
periodSi.
navTobproduqtebi da eleqtroenergia erTad
navTobis
Seadgenda
airebi,
navTobi
da
17 procents mTliani
importisa. cxrili 5. 3 gviCvenebs umsxviles saimporto sasaqonlo jgufebs, romelTa
saerTo wili registrirebul importSi aris daaxloebiT 42 procenti.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
37
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
cxrili 5.3: saqarTvelos registrirebuli importis struqtura, harmonizebuli
sasaqonlo sistemis (HS96) mixedviT, 2004 wlis I nax .
aTasi aSS
dolari
764 894
importi - sul
procenti
100
navTobi da navTobproduqtebi – 2710
69 492
navTobis airebi –2711
38 969
5,1
eleqtroenergia – 2716
20 519
2.7
msubuqi avtomobilebi - 8703
39 247
5,1
samkurnalo saSualebebi –3004
35 218
4,6
xorbali- 1001
30 749
4,0
milebi -7305
34 051
4.5
eleqtrogeneratoruli danadgarebi -8502
15 003
2.0
spec. daniSnulebis manqanebi-8479
22 748
3,0
lerwmis an Warxlis Saqari - 1701
14 481
1,9
444 417
58,1
sxva
9,1
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
ruseTis
federaciis
vmo-Si
molaparakebebis Sedegebi
2004
wlis
28
maiss,
gawevrianebasTan
saqarTvelosa
da
dakavSirebiT
ruseTis
delegaciebma
ormxrivi
gaaformes
ormxrivi SeTanxmebebi saqonliTa da momsaxurebiT vaWrobis da aseve soflis
meurneobis dargSi, ruseTis vmo-Si gawevrianebis konteqstSi. Tumca, miuxedavad
amisa, saqarTvelos winaSe kvlavac dgas mniSvnelovani problemebi Semdeg sferoebSi:
ruseTidan
saqarTveloSi
kontrols
ardaqvemdebarebuli
kontrabandis
nakadebi saqarTvelo-ruseTis sazRvris afxazeTisa da cxinvalis monakveTebze
gavliT seriozul zians ayenebs adgilobriv bazarsa da uaryofiTad moqmedebs
saqarTvelos erovnul ekonomikaze. saqarTvelosa da ruseTs Soris sabaJo
kontrolis punqtebis Sesaxeb SeTanxmebis debulebaTa ugulvebelyofiT, komerciuli
saqoneli Semodis saqarTvelos teritoriaze ruseTidan arakomerciuli sabaJo
punqtebidan (saqarTvelo-ruseTis sazRvris monak veTi CrTiloeT oseTSi – zemo
zarmagi, veseloe-krasnodari), maSin roca SeTanxmebiT gaTvaliswinebulia mxolod
erTi oficialuri sabaJo saqarTvelosa da ruseTs Soris - yazbegi - zemo larsi,
romelzedac
komerciuli
saqonlis
gavla
oficialurad
aris
aRiarebuli
SeTanxmebis mxareTa mier.
ruseTis xelisuflebi s mier gamoyenebuli sabaJo formalobebis ormxriv da
mravalmxriv ganxilvebTan erTad, ruseTis saxelmwifo sabaJo komitetma gamosca
brZaneba #961 daTariRebuli 2001 wlis 4 oqtombriT da brZaneba #1002 daTariRebuli
2001 wlis 19 oqtombriT, romlis safuZvelzec ruseTis mier oficialurad aris
daSvebuli saqarTvelosTan ori ukanono sabaJos moqmedeba, rac ewinaaRmdegeba
ruseTTan ormxriv da mravalmxriv valdebulebebs. amasTan, ruseTis saxelmwifo
sabaJo komitetis 2000 wlis 27 noembris brZaneba #1070 krZalavs saaqcizo saqonlis
eqsports,
iseTis
rogoricaa
alkoholi
da
Tabmaqos
nawarmis
eqsporti
38
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, # 3
saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi
saqarTvelodan ruseTSi oficialuri sabaJos gavliT, maSin roca ukanono sabaJoebze
aRniSnuli akrZalvebi ar moqmedebs.
ruseTis
mier
gamoyenebuli
wesebi
saqarTvelodan
Rvinoebisa
da
Rvinis
masalebis importTan dakavSirebiT sxva araferia Tu ara arakeTilsindisieri
vaWrobis praqtika da erTgvari faruli savaWro barieri, romelic aferxebs mxareTa
Soris miRweuli Tavisufali savaWro SeTanxmebis efeqturad ganxorcielebas.
ruseTSi saqarTvelos Rvinoebis
eqsportis daSvebiT
mxolod da mxolod
azerbaijanze gamavali sarkinigzo gziT, iseve rogorc Rvinis masalebis importis
daSveba (eskortis TanxlebiT) saqarTvelos Rvinis warmoebisaTvis mxolod da
mxolod garkveuli sawarmoebisaTvis CrTiloeT oseTSi, warmoadgens arasamarTlian
politikas importis regulirebis sferoSi.
vmo- s CarCo SeTanxmeba
2004 wlis pirvel agvistos, miRweuli iqna
vmo-s axali CarCo SeTanxmeba
dohas savaWro molaparakebebisaTvis. es daexmareba dohas savaWro raundis kalapotSi
dabrunebas
da
migvaaxlovebs
dohas
nusxiT
gaTvaliswinebuli
Sepirebebis
ganxorcielebasTan.
SeTanxmeba
safuZvels
uyris
mniSvnelovani
reformis
ganxorcielebas
sasoflo -sameurneo nawarmiT msoflio vaWrobis dargSi. axali CarCo SeTanxmeba,
romelic
gvTavazobs gegmas momavalSi saeqsporto subsidiebis gauqmebisaTvis,
axali valdebulebebis SemoRebas
vaWrobis Semaferxebel sasoflo-sameurneo
subsidiebTan dakavSirebiT da iTvaliswinebs Tanamimdevrul SezRudvebs sazRvris
dacvis sferoSi, zrdis imis molodins, rom msoflios Rarib qveynebs ufro
samarTliani pirobebi Seeqmneba T msoflio bazrebze. specialuri yuradReba, romelic
eTmoba bambas, gansakuTrebiT mniSvnelovania yvelaze naklebad ganviTarebuli
qveynebisaTvis.
aranakleb mniSvnelovania is faqti, rom CarCo
sameurneo bazarze daSvebasTan dakavSir ebiT (NAMA)
SeTanxmeba arasasofloniadags uqmnis Raribi
qveynebidan samrewvelo saqonlis eqsportze dawesebuli barierebis mniSvnelovnad
Semcirebas. momsaxurebis liberalizaciasa d a vaWrobis xelSewyobaze mimarTuli
vmo-s wevrTa Semdgomi Zalisxmeva da SeTanxmebis s x v a mniSvnelovani sakiTxebi,
sargebels moutans yvela qveyanas.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
39
Tavi meeqvse.
axalma
mTavrobam
saqarTveloSi
privatizacia
reformebis
axali
etapi
daiwyo
da
privatizacia am procesis umniSvnelovanesi nawilia. igi gansakuTrebul rols
iTamaSebs qveynis ekonomikur ganviTarebaSi. 1992 wels saqarTveloSi privatizebis
procesis dawyebis Semdeg, privatizebulia 15,000-ze meti sawarmo. saxelmwifos
mflobelobaSi darCenilia sawarmoTa sakmaod didi raodenoba – daaxloebiT 1,800
mcire, saSualo da strategiuli mniSvnelobis sawarmo, romlebSic saxelmwifos
wili aqvs da romelSic 180,000-ze meti adamiania dasaqmebuli. mimdi nare privatizebis
politikis mTavari tendenciebia darCenil sawarmoTa swrafad gadacema kerZo
sakuTrebaSi da
ekonomikis
radikaluri
deregulireba kerZo
investiciebis
mobilizebisaTvis. axali mTavroba gegmavs ucxoeli investorebis mozidvas da
biznesisaTvis ufro xe lsayreli garemos Seqmnas qveyanaSi.
aWaris avtonomiur respublikaSi momxdari cvlilebebi, sadac gasul wlebSi
privatizacia Zalze mcire masStabiT xorcieldeboda, dadebiT Sedegs iqoniebs
mTlianad privatizaciisa da ekonomikuri reformebis procese bze. 2005 wels, axali
sagadasaxado kodeqsis parametrebis dawesebis kvalobaze, saqarTvelo ufro
momzidveli qveyana gaxdeba rogorc Sida, aseve gare investorebisaTvis. ekonomikuri
ganviTarebis saministrom gamoaqveyna 372 sawarmos sia, romelSic saxelmwifos wilis
gayidva SeTavazebulia auqcionis wesiT. aRniSnuli privatizebis procesi 18 TveSi
unda ganxorcieldes. privatizebis procesis obieqturobisa da gamWvirvalobis da
msoflios masStabiT informaciis xelmisawvdomobis uzrunvelsayofad, ekonomikuri
ganviTarebis saministro avrcelebs informacias privatizebis Sesaxeb sakuTari
oficialuri beWdviTi organosa da sxva gazeTebis meSveobiT da aseve internetis vebgverdze (www.privatization.ge).
saSualo da msxvili sawarmoebis privatizeba
saxelmwifo mflobelobaSi darCenili saSualo da msxvili sawarmoebis
privatizacia kvlavac problematur sakiTxad rCeba. ganvlili wlebis gamocdilebam
naTelyo, rom saqarTveloSi msxvili sawarmoebis privatizebis xerxebs Sedegi ar
moaqvs. msxvili sawarmoebi metad didi zomisaa, maT i aqtivebi cud mdgomareobaSia;
didi davalianebebi, samuSao Zalis siWarbe da sawarmoSi dainteresebis mqone
jgufebis gavlena kidev ufro arTulebs situacias.
aSkaraa, rom msxvili
sawarmoebis privatizebisaTvis seriozuli zomebia misaRebi. iseT seqtorebSi,
rogoricaa energetikis, satelekomunikacio, mrewvelobisa da transportis seqtorebi,
bevri aqtivi ekonomikisaTvis mZime tvirTad gadaiqca da saswrafod saWiroebs
restruqturizacias, reabilitacias an likvidacias.
2004 wlis meore kvartalSi, saSualo da msxvil sawarmoTa privatizacias
faqtobrivad adgili ar hqonia. Tumca, mTavrobam SeimuSava axali politika, romelic
iTvaliswinebs saxelmwifos mflobelobaSi myofi yvela sawarmos privatizebas, im
sawarmoTa gamoklebiT, romlebic qveynisaTvis gansakuTrebuli mniSvnelobis mqonea.
ekonomikuri ganviTarebis saministrom gamoaqveyna 372 saprivatizacio sawarmos nusxa,
40
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
privatizacia
romelSic saxelmwifos wilis gayidva SeTavazebulia auqcionis wesiT. nusxaSi
Setanilia iseTi umsxvilesi sawarmoebi, rogoricaa saaqcio kompania “TbilaviamSeni”
(saaviacio qarxana), rusTavis metalurgiuli kombinati, WiaTurmanganumi, msxvili
satelekomunikacio kompaniebi; Tbilisis, baTumisa da foTis aeroportebi; 5 hidroeleqtrosadguri
imereTSi,
mTeli
rigi
navTobterminalebisa
da
gazis
gamanawilebeli kompaniebi.
saaqcio kompania “TbilaviamSeni” aRniSnul saprivatizacio nusxaSi pirvelia.
igi 100 procentiT saxelmwifo kompaniaa. 2003 wels, qarxana gadaeca saeqspluataciod
Zveli xelmZRvanelobis mier dafuZnebul kompanias. savaraodod, aqciaTa didi nawili
Tavad sawarmos mier iqneba Sesyiduli. zogierTi aqtivi, romelic pirdapir ar aris
dakavSirebuli qarxanasTan, magaliTad manqanebis sadgomi, klubi, mSenebare Senoba da
ori sawyobi, amoRebulia sawarmos sawesdebo kapitalidan da calke unda gaiyidos.
rusTavis metalurgiuli kombinati ganlagebulia 500 h a miwis farTobze da
moicavs 38 sxvadasxva saamqros. winaswari informaciiT, saministro gegmavs
kombinatis gasayidad SeTavazebas 30 milion aSS dolarad. axalma mflobelma aseve
unda dafaros 130 milioni aSS dolaris davalianeba . Tumca, dawvrilebiTi
informacia privatizebis pirobebis Sesaxeb jer -jerobiT cnobili ar aris.
ar
bevr sawarmoSi Sefasebisa da auditoruli Semowmebis procesi dasrulebuli
aris. aucilebelia mkafiod ganisazRvros TiToeul saprivatizacio aqtivze
pasuxismgebeli
organo.
yovel
sawarmoze
pasuxismgebeli
organos
dadgena
gamoricxavs momavalSi sxvadasxva mxareebisagan SesaZlo pretenziebis warmoSobas,
rac Seaferxebda privatizebis procesis uproblemod Catarebas.
aWaris avtonomiuri respublikis privatizaciisaTvis gaxsnas Sedegad mohyva
turizmis seqtoris 26 sawarmos CarTva saprivatizacio nusxaSi. saministrom ukve
moaxdina Sps “inturisti- s” privatizacia. saxelmwifos wili sawarmos saaqcio
kapitalis 100 procents Seadgenda . gasayidad auqcionze gatanili sawarmos sawyisi
fasi 3 milioni aSS dolari iyo.
mTavrobam
restruqturizacia
ufro
energiulad
unda
ganaxorcielos
da gakotreba/likvidaciis procedurebi, raTa es
sawarmoTa
sawarmoebi
mimzidveli gaxdnen ucxoeli investorebisaTvis. gakotrebis saqmis warmoeba iwvevs
valauvali sawarmos reorganizeba/reabilitacias an likvidacias. sicocxlisuunaro
da aramimzidveli sawarmoebis likvidacia xSirad privatizaciis mtkivneuli
procesis
logikur
dasasruls
warmoadgens
da
masac
moaqvs
sargebeli
ekonomikisaTvis: sagadasaxado da sxva davalianebebis nawili daifareba. miuxedavad
imisa, rom zogierT sawarmoSi dawyebulia likvidacia da gakotrebis saqmis warmoeba,
arc erTi msxvili sawarmos likvidacia ar dasrulebula.
zog sawarmoSi
mimdinareobs sareabilitacio programis ganxorcieleba. Tu ki reabilitacia
warmatebiT
iqna
ganxorcielebuli,
sawarmoebi
SeZleben
dafaron
valebi,
mTlianobaSi gaiumjobeson mdgomareoba da amgvarad ufro efeqturebi gaxdnen.
efeqturi sawarmoebis privatizeba gacilebiT advili iqneba da saxelmwifos ufro
did Semosavals moutans. zogierT SemTxvevaSi efeqturobis miRweva ararealuria,
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
41
privatizacia
Tumca, aqtivebis likvidaciis gadawyvetilebis misaRebad ufro mtkice politikuri
nebaa saWiro.
msxvili sawarmoebis SemTxvevaSi saWiroa TiToeuli konkretuli obieqtis
ukeTesad Seswavla, raTa moxdes am saprivatizacio obieqtebis miyidva Zlieri
investorisaTvis, romelsac eqn eba unari da survili marTos esa Tu is sawarmo,
ganaxorcielos saWiro investiciebi da miiRos mogeba. msxvili sawarmoebis
likvidacia gadaarCens sawarmos sicocxlisunarian aqtivebs da SeaCerebs valebis
dagrovebas. orive Sedegi mTlianobaSi sargebels moutnas qveynis ekonomikas.
mcire sawarmoTa privatizacia
mcire sawarmoTa privatizacia saqarTveloSi 1993 wels daiwyo.
naxati
6.1 gviCvenebs mcire privatizaciis dinamikas wlebis mixedviT. sawarmoTa yvelaze
didi raodenoba privatizebul iqna 1995 wels, rodesac daiwyo saqarTvelos
ekonomikis stabilizacia, da 1998 wels, rodesac Catarda yvelaze msxvili auqcionebi
nulovani sawyisi fasiT.
mas Semdeg, privatizebis procesi TiTqos dasasruls
uaxlovdeba, vinaidan saprivatizacio sawarmoebis r aodenoba mcirdeba. m s x v i l i
sawarmoebis privatizeba jer kidev mimdinareobs (telekomunikaciebis, energetikis,
mrewvelobis seqtorebSi) da savaraudoa, rom restruqturizaciis Sedegad axali
mcire sawarmoebi warmoiSveba. maSasadame, mcire sawarmoTa privatizaciis procesi
SesaZloa kidev gagrZeldes. sawarmoTa Sesyidva insaiderebis mier kvlavac
gavrcelebulia, rac bevr SemTxvevaSi amcirebs saxelmwifos Semosavlebs da xels
uSlis mcire sawarmoTa efeqtur funqcionirebas. Tumca, rogorc Cans, arsebuli
meoradi bazari sakmaod warmatebulad funqcionirebs imisaTvis, raTa uzrunvelyos
sawarmoTa ukeTesi mepatroneebis xelSi gadasvla, xolo mzardi konkurencia
kompaniebze zewolas axdens efeqtianobis gazrdis TvalsazrisiT.
naxati 6.1:
mcire sawarmoTa privatizacia
3000
2500
2000
1500
1000
500
0
1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
wyaro: saxelmwifo qonebis marTvis saministro
2004
wlis
pirvel
kvartalSi
ganviTarebuli
politikuri
movlenebis
miuxedavad, mcire sawarmoTa privatizaciaSi kvlavac winsvla aRiniSneboda. rogorc
naCvenebia statistikuri danarTis 6.1 cxrilSi, 2004 wlis martis mdgomareobiT, 1993
42
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
privatizacia
wlidan, 14 117 mcire sawarmo damtkicda saprivatizaciod da 17 680 faqtiurad iqna
1
privatizebuli . 2004 wels 109 mcire sawarmo iqna privatizebuli. privatizebis
regionaluri samsaxurebis reorganizaciis gamo, es informacia ar aris sruli da
privatizebis departamentis varaudiT am kvartalSi privatizebuli mcire sawarmoTa
ricxvi kidev unda gaizardos. faqtiurad privatizebul da saprivatizaciod
damtkicebul mcire sawarmoTa mTlian raodenobebs Soris arsebuli sxvaoba imaze
miuTiTebs, rom bevri maTgani privatizebis procesSi gaiyo. saprivatizaciod
damtkicebuli sawarmoebis mzardi ricxvi imaze metyvelebs, rom bevri maTgani
saSualo da msxvili sawarmoebis nawils Seadgendnen da am ukanasknelTa
restruqturizaciis Sedegad, damoukidebel erTeulebad Camoyalibdnen.
privatizebul mcire sawarmoTa umetesoba vaWrobisa da momsaxurebis sferoebs
ganekuTvneba - Sesabamisad 32 da 46 procenti. statistikuri danarTis A6.1 cxrilSi
mocemuli regionaluri CamonaTvalis mixedviT, privatizebuli mcire sawarmoebis
umravlesoba TbilisSia registrirebuli. 2003 wlis ganmavlobaSi mcire sawarmoTa
privatizeba yvela regionSi dafiqsirda. aWaris avtonomiur respublikaSi mcire
sawarmoTa privatizebis procesi wlebis ganmavlobaSi SeCerebuli iyo. bolo drois
movlenebma regionSi privatizebis procesis ganviTarebaze, rogorc Cans, dadebiTi
gavlena
iqonia.
mcire
sawarmoTa
pr ivatizebis
mxriv
mniSnelovani
zrdaa
mosalodneli. adgilobrivma mewarmeebma ukve gamoTqves am procesSi monawileobis
interesi.
aWaraSi
konkurenciis
gazrda
regionis
momavali
ganviTarebis
mamoZravebeli Zala iqneba.
energetikis seqtori
2004 wlis pirvel
naxevarSi,
energetikis seqtoris sawarmoTa privatizebis
mxriv, progresi ar dafiqsirebula. energetikis saministro saprivatizaciod amzadebs
5 eleqtroenergiis generaciis kompanias imereTSi,. 29 gazis gamanawilebel kompaniasa
da zogierT sxva aqtivs. yvela es aqtivi CarTuli iqneba saprivatizacio nusxaSi.
privatizeba
dawyebulia.
dagegmilia 2005 wlisTvis; Tumca,
igi
moicavs
aqtivebis
lotebad
mosamzadebeli
dajgufebas,
samuSao ukve
rac
aqtivebs
investorisaTvis ufro mimzidvels gaxdis. magaliTad, dasavleT saqarTvelos
eleqtrogeneraciis kompania erT iuridiul pirad iqneba reorganizebuli.
5
energetikis saministrom seqtoris Semdgomi ganviTarebisaTvis prioritetad
energetikis politikis ori mTavari aspeqti gamoyo – energo usafrTxoeba da
qmediTunarianoba. saministros mizania Seiqmnas momgebiani
momavalSi ar iqneba damokidebuli centraluri biujetidan
warmoeba, romelic
da/an saerTaSoriso
safina nso institutebidan moZiebul saxsrebze. aseve mTavrobis mizania Sida
resursebis maqsimalurad efeqturi gamoyenebis uzrunvelyofa da qveyanaSi energiis
miwodebis SesaZlo punqtebis diversifikacia.
sistemis reabilitaciisa da funqcionirebis gaumjobesebisaTvis da sistemuri
kolafsis riskis dasaSveb (anu ukiduresad dabal) donemde Sesamcireblad, saWiroa
1
mcire sawarmoTa sruli ricxvi, romelic moicavs saprivatizaciod damtkicebul mcire sawarmoebsac, ar
aris cnobili. mcire sawarmoebad iTvleba isini, romelTa aqtivebis sabalanso Rirebuleba 1993 wlis
1 aprilisTvis 44 000 aSS dolars ar aRemateba.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
43
privatizacia
mniSvnelovani investiciebis ganxorcieleba; Sesabamisad mTavrobas aqvs survili
daasrulos
momzadeba
da
molaparakebebi
saerTaSoriso
safinanso
institutebTan/donorebTan. samoqmedo gegmis proeqtSi mTavroba adasturebs mis mier
aRebul valdebulebas donorebis
eleqtroenergis generaciisa da miwodebis
infrastruqturis r eabilitaciis mimdinare programebis droul da warmatebul
dasrulebasTan dakavSirebiT da aseve pirobas iZleva daxmareba gauwios am
organizaciebs saWiro drois ganmavlobaSi, sanam saqarTvelos gamanawilebeli
seqtori TviTon gamoimuSavebs mogebas.
kerZod, mTavroba uzrunvelyofs, rom
sabiujeto organizaciebma gadaixadon moxmarebuli
droulad, naRdi fuliT da sruli odenobiT.
eleqtroenergiis
safasuri
rac Seexeba istoriul vals, romelic ganapirobebs wamyvani saxelmwifo
kompaniebidan finansuri da samenejero resursebis gadinebas, saqarTvelos mTavroba
mxars uWers valebis gadaxdis saagentos oficialur Camoyalibebas, iseve rogorc
kanonmdeblobis Seqmnas, romelic akrZalavs gadamwyveti mniSvnelobis mqone
energetikul
erTeulebze
finansuri
zemoTxsenebuli saagento Camoyalibdeba.
Setevebis
ganxorcielebas,
vidre
gadasaxadebis amoRebis maCvenebelis gaumjobeseba saSualebas miscems energo
kompaniebs gazardon Tavisi Semosavlebi da gaaumjobeson momsaxureobis done da
miwodebis usafrTxoeba. Sesabamisad, seqtorSi aRricxvianoba da sagadamxdelo
disciplina saministros umTavres prioritetebs warmoadgens. samoqmedo gegma
iTvaliswinebs gazisa da eleqtroenergiis mricxvelebis damontaJebas dasawyisisTvis
momxmarebelTa jgufebisaTvis, xolo Semdeg individualuri momxmareblebisaTvis.
Tbilisis gamanawilebelma kompania Telasma, bolo wlebSi gamricxveliane baSi
ganxorcielebuli
mniSvnelovani
investiciebis
meSveobiT,
safasuris amoRebis maCvenebeli 60-70 procentamde gazarda.
eleqtroenergiis
Tumca, srulebiT
gansxvavebuli mdgomareobaa gaerTianebul sadistribucio kompaniasa
seqtorSi. zusti aRricxvianoba mogvcems zogadad eleqtroenergiisa
da
da
gazis
gazis
moxmarebis naTel suraTs, da aseve iqneba energetikis saministros yvelaze efeqturi
iaraRi korufciis winaaRmdeg brZolaSi da urC gadamxdelTa gamovlenaSi.
samoqmedo gegmis proeqti aseve moicavs kanonmdeblobis modifikaciasa da
struqturul reformebs.
mTavrobam unda gaaZlieros kanonmdebloba, romelic
adgens
eleqtroenergiis
moparvis
kriminalur
xasiaTs
da
uzrunvelyos
kanonmdeblobis aRsruleba da efeqturoba. kanonmdeblobis modifikaciasTan erTad,
mTavroba gegmavs miiRos zomebi momxmareblis midgomis Sesacvlelad da xeli
Seuwyos im faqtis gacnobierebasa da aRiarebas, rom energiis miwodebis SenarCuneba
SeuZlebelia, Tu ar moxdeba xarjebis dafarva moxmarebuli energiisaTvis
gadaxdili safasuris TanxiT; da rom energiis moparva, rogorc
safasuris gadauxdelobiT, danaSaulia.
pirdapir, aseve
struqturuli reformebis mxriv, samoqmedo gegma iTvaliswinebs saqarTvelos
eleqtroenergiis sabiTumo bazrisa da saqarTvelos saxelmwifo eleqtrosistemis
gaerTianebas da eleqtroenergiis seqtorSi moTxovna miwodebis Soris Tanafardobis
miRwevaze saerTo pasuxismgebeli organos Seqmnas. struqturuli reforma aseve
moicavs qvesadgurebis gadacemas saqarTvelos
44
saxelmwifo
eleqtrosistemisaTvis.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
privatizacia
amasTan, operatiuli efeqturobis misaRwevad, dabali Zabvis qseli, qvesadgurebi da
transformatorebi unda gadaeces gaerTianebul gamanawilebel kompanias, misi
moqmedebis
teritoriaze.
struqturuli
reformebi
gazis
seqtorSic
aris
mosalodneli. kerZod, kargi iqneboda maRali wnevis gazsadenis operatorisa
gazis miwodebis politikis SemmuSaveblis funqciebis gancalkeveba.
da
samoqmedo
gegmis
Tanaxmad,
mTavrobam unda
mosTxovos saqarTvelos
energetikis erovnul maregulirebel komisias SeimuSavos momsaxurebis standartebi
da yovelTviurad gamoaqveynos monacemebi funqcionirebis Sesaxeb. amiT mosaxleoba,
kompaniebi
da
saxelmwifo
organizaciebi
miiReben
informacias
miwodebis
stabilurobasa da xarisxze; da aseve seqtoris erTeulebis funqcionirebis sxva
parametrebze. mTavrobam unda uzrunvelyos, rom gamanawilebelma konpaniebma,
romlebic 24 saaTian miwodebaze nakleb momsaxurebas ewevian, adgilobriv gazeTebSi
gamoaqveynon miwodebis yovelkvireuli winaswari ganrigi. mTavrobam unda wamoiwyos
sazogadoebasTan urTierTobis kampania, raTa asaxos eleqtroenergiis seqtoris
mimdinare mdgomareoba da aCvenos
gaumjobesebis realuri suraTi. igi
drois ganmavlobaSi momsaxurebis donis
aseve specialurad Seamzadebs mosaxleobas
momavali zamTris periodSi mosalodneli momsaxureobis donis Sesaxeb.
mTavroba gegmavs e nergetikis seqtoris sawarmoebSi (da sxva kompaniebSic)
saerTaSoriso sabuRaltro standartebis danergvas.
ganixileba
PA
gamanawilebeli kompaniis
Consulting- isaTvis
eleqtroenergiis
gaerTianebuli
marTvis kontraqtis gagrZelebis sakiTxi.
kompaniam
mniSvnelovan progress unda miaRwios, raTa mimzidvel i gaxdes investorebisaTvis,
sxvagvarad misi gayidva an marTvaSi gadacema gaZneldeba. eleqtroenergiis
gaerTianebuli
gamanawilebeli
kompania
saxelmwifo
mflobelobaSi
myofi
eleqtroenergiis gamanawilebeli regionaluri kompaniebis erT kompaniad dajgufebis
Sedegad Seiqmna da PA Consulting-s misi 18 Tvis ganmavlobaSi marTvis ufleba mieniWa.
saqarTvelos erovnuli energo maregulirebeli komisia apirebs gaerTianebuli
gamanawilebeli
kompaniis
teritoriis
farglebSi
momuSave
kompaniebis
26
gamanawilebeli licenziis gauqmebas.
rogorc Cans, mTavroba srulad iRebs pasuxismgeblobas seqtorSi arsebuli
mZime problemebis gadaWraze da samoqmedo gegmis warmatebuli ganxorcieleba
Seqmnis safuZvels
qmediTunariani, finansurad sicocxlisunariani energetikis
seqtoris CamoyalibebisaTvis.
saqarTveloSi msxvili sawarmoebis privatizeba kidev gagrZeldeba.
bevr
sferoSi momsaxureobas ZiriTadad saxelmwifo seqtori eweoda.
dagegmili
reformebis gaTvaliswinebiT, mTavrobam SesaZloa saxelmwifo-kerZo konkurenciis
modeli gamoiyenos.
CanarTSi 6.1 mocemulia debulebebi, romlebic SesaZloa
daexmaros mTavrobas am modelis warmatebiT ganxorcielebaSi.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
45
privatizacia
CanarTi 6.1: strategiebi
marTvadi konkurenciis problemebis Tavidan acileba
saxelmwifo-kerZo seqtoris sakonkurencio programis ganxorcielebisas, saxelmwifo
moxeleebma unda uzrunvelyon Tanabari konkurenciis pirobebi Sida saxelmwifo da gare kerZo
momwodebl ebs Soris.
amgvari sakonkurencio neitralitetis misaRwevad aucilebelia sami didi cvlileba:
§
§
Sida saxelmwifo kompaniis mier momsaxurebis miwodebis realuri xarjis gansazRvra,
saxelmwifo momwodeblebisaTvis yvela sagangebo SeRavaTis gauqmeba, maTTvis daSvebuli
gadasaxadidan ganTavisuflebisa da sxva gamonaklisebis
arasamarTlian upiratesobas kerZo kompaniebTan mimarTebaSi.
§
CaTvliT,
romelic
aniWebs
saxelmwifo kompaniebisaTvis meti moqnilobis uz runvelyofa Sesyidvebis, muSakebisa da
anazRaurebis TvalsazrisiT, raTa ufro efeqturad gauwion konkurencia kerZo kompaniebs.
sruli Rirebulebis finansuri aRricxva
xSirad mTavrobas warmodgena ara aqvs imaze Tu ra jdeba bevri komunaluri
momsaxurebis miwodeba, magaliTad Txrilis amovseba, Senobis inspeqtireba an kanalizaciis
gawmenda, magram amgvari informaciis gareSe samarTliani konkurenciis gamarTva SeuZlebelia.
konkurentunariani kontraqtorebis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebamde saagentoebma
Tavdapirvelad unda daadginon Sida momwodeblis mier gaweuli momsaxurebis sruli
Rirebuleba, rac ioli amocana ar aris, radganac xSirad ama Tu im saqonlisa an momsaxurebis
xarjs organizaciis ramodenime samsaxuri iyofs da Sesabamisad, administratorebma unda
gadawyviton xarjis ra nawili ekuTvnis organizaciis TiToeul samsaxurs. nu-iorkis
universitetis profesori e. savani aRniSnavs, rom
realuri xarjis odenobas 30 procentiT amcireben.
Cveulebriv
saxelmwifo
saagentoebi
bevr saxelmwifo saagentos xarjTaRricxvis Tanmimdevruli meTodi ar gaaCnia. 120
sxvadasxva qalaqSi ganxorcielebuli kvlevis Sedegad gamovlinda, rom respodentTa naxevarze
mets xarjebis gaanalizebisa da Sefardebis oficialurad dadgenili meTodi ar hqoniaT.
mTliani xarjebis SefasebaSi daSvebulia Semdegi saerTo Secdomebi:
§ gadamkveTi subsidireba
§
§
§
§
zednadebi xarjebi ar aris ganawilebuli
ZiriTadi kapitalis amortizaciis arasworad gaangariSeba
ZiriTadi kapitalis danaxarji gaTvaliswinebuli ar aris; da
iseTi xarjebis gamokleba an arasrulad asaxva, rogoricaa sa pensio gegmebi, sasamarTlo
gadasaxdelebi, sadazRvevo da administraciuli xarjebi.
privatizebis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebisas xarji xSirad mniSvenlovan f aqtors
warmoadgens, da organizatorebi unda flobdnen informacias rogorc Sida momwodeblis aseve
kontraqtis safuZvelze gaweuli momsaxurebis realuri Rirebulebis Sesaxeb. mTliani
xarjebis zusti Sefasebis gareSe, tenderis organizatorebs gaurTuldebaT ama Tu im
momsaxurebis yvelaze efeqturi momwodeblis gamovlena. momsaxurebis miwodebis xarjis
46
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
privatizacia
gaangariSeba rTulia da aq „mza recepti“ - anu iseTi meTodi, romelic gamoricxavda yvela
subieqtur Sefasebebs, ar arsebobs.
a. ratom saerTo Rirebuleba?
rodesac kerZo sawarmoebs gadawyvetili aqvT
gaafarToon TavianTi operaciebi
an
axali tipis momsaxurebis miwodeba daiwyon, ismis SekiTxva: „damatebiTi moculoba unda
Sevqmna Tu SeviZino?“ Cveulebriv, praqtika gvkarnaxobs, r o m momsaxurebis Sida ZalebiT
gawevis damatebiTi Rirebuleba (romelsac aseve zRvrul
SevadaroT momsaxurebis garedan Sesyidvis Rirebulebas .
Rirebulebas uwideben) unda
kerZo biznesSi es saerTo
Rirebulebis minimizaciis gonivruli meTodia.
magram samTavrobo saagentoebi kerZo seqtorSi ar muSaoben da, konkurenciis
TvalsazrisiT, ar ganicdian i seTive zewolas rogorsac kerZo sawarmoebi. isini xSirad
inarCuneben Warb sawarmoo simZalvres an araefeqturad anawil eben resursebs. amis gamo,
saxelmwifo seqtoris monacemebi sawarmos gafarToebis zRvruli Rirebulebis Sesaxeb xSirad
ararealurad dabalia. saxelmwifo da kerZo seqtoris momsaxurebis fardobiTi efeqturobis
ukeT SefasebisaTvis saWiroa orive seqtoris saerTo xarjis an srulad gawerili xarjis
Sedareba. saerTo Rirebuleba aris romelime konkretuli tipis momsaxurebis gawevis
pirdapiri da zednadebi xarji.
b. gaiTvaliswineT aRniSnuli saerTo Secdomebi
§
gadamkveTi
subsidireba.
SesaZeni
ganyofilebis
xarjebs
xSirad
saagentos
sxva
ganyofilebebi iReben Tavis Tavze da es xarjo aRniSnuli ganyofilebis mier gaweul
xarjad ar iricxeba. xarjebis dadgenisas, gasaTvalswinebelia, rom saagentos calkeuli
ganyofilebebi cdiloben TavianTi operaciebis im nawilis subsidirebas, romelmac
konkurencia unda gauwios kerZo firmebs, im ganyofilebebis xarjze, romlebic proteqciiT
sargebloben. magaliTad, ramodenime qalaqSi, narCenebis ganTavsebis erTiani sawarmo
ramodenime segmentad iyo dayofili, romelTaganac zogierTs konkurencia unda gaewia
kerZo sawarmosTvis, zogierTi ki Sida operaciebs ganaxorcielebda. rig SemTxvevebSi ki,
kerZo firmebi amtkicebdnen, rom qalaqis administraciuli erTeulebis mier dabali
SemoTavazebebi gadamkveTi subsidirebis Sedegia. zemoaRniSnulisgan Tavis dasacavad
saukeTeso xerxia mesame mxaris mowveva, romelic obieqturad gansazRvravs ama Tu im
ganyofilebis realur xarjebs.
§
§
problemebi zednadebi xarjebis ganawilebasTan dakavSirebiT. arapirdapiri an zednadebi
xarjebi, iseTi rogoricaa sadazRvevo, komunaluri, teqnologiuri da administraciuli
xarjebi, xSirad erTi saagentos ramodenime ganyofilebaze nawildeba.
kapitalis moTxovnebis an Canacvlebis rezervebis sakiTxis gacnobiereba.
aqtivebi,
rogoricaa Senobebi, kompiuterebi da mZime teqnika, drois ganmavlobaSi kargavs
Rirebulebas. isini ganicdian cveTas an moZveldebian da sabolood aseT aRWurvilobas
Tavidan icileben, hyidian, kapitalur remonts utareben an axliT cvlian. amgvari
danakargis Rirebuleba aqtivis amortizaciis xarjia, romlis gaangariSeba, Cveulebriv,
Semdegnair ad xdeba: aqtivis Rirebuleba plus procenti, romelic iyofa aqtivis
eqspluataciis wlebze, romelic gayidvis dros salikvidacio Rirebulebaze naklebi
iqneba, Tu ki aseTi arsebobs. amortizaciis xarjebi an Canacvlebis rezervebi CarTuli
unda iyos konkretuli saqmianobis saerTo RirebulebaSi.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
47
privatizacia
§
§
ZiriTadi kapitalis danaxarji gaTvaliswinebuli ar aris. sesxsa an valze daricxuli
procentis gadaxdis xarjebi aseve unda iyos gaTvaliswinebuli saerTo xarjTaRricxvaSi.
xarjebis gamokleba an arasrulad asaxva. xarjebis gamo kleba an arasrulad asaxva
SeiZleba gamowveuli iyos uyuradRebobiT an iseTi sabuRaltro standartebiT, romlebic
ar iTvaliswinebs xarjebis srulad gaweras da gadamkveT subsidirebas an surviliT, rom
konkretuli saxis momsaxureba realurze ufro efeqturad warmoaCinos. xarjebis
arasrulad asaxvas ufro xSirad adgili aqvs momavali xarjebis winaswar gaweris dros.
ZiriTadad, es moicavs pensiebis arasruli odenobiT dafinansebis, sawarmos mier
daxmarebebis gacemis, sasamarTlo xarjebis da administraciuli xarjebis SemTxvevebs.
§
momsaxurebis ufro maRali doneebis ugulvelyofa. xarjTa gaangariSebisas unda
darwmundeT, rom Sesadari erTeulebi tolfasia. samarTliani ar iqneba Tu ufro maRali
xarisxis momsaxurebas, romelsac kontraqtori uzrunvelyofs, SevafardebT kompaniis mier
gaweul xarjebs ufro dabali xarisxis momsaxurebisaTvis. unda gamovTvaloT ra xarjs
gaswevda kompania aRniSnuli xarisxis momsaxurebis uzrunvelsayofad.
c. xarjebis Sedareba
konkretuli saxis momsaxurebis miwodebaze kontraqtis mosapoveblad monawileobis
Taobaze gadawyvetilebis miRebis dros, gasaTvalsiwinebelia damatebiTi xarjebi. kompaniis
saerTo xarjebi unda SevafardoT Semdeg faqtorebs:
kontraqtqoris
xarji+kontraqtis
admininstrirebis
xarji+
konver ciis
(amortizirebuli) xarji-axladmiRebuli mogeba
§ kontraqtoris xarji aris momsaxurebis gawevis fasi, romelic saagentom unda gadaixados.
§
§
kontraqtis
admininstrirebis
xarji
SeiZleba
moicavdes tenderSi monawileobis,
kontraqtis gaformebisa da nebismier sxva xarjebs, romelsac saagento sxvagvarad ar
gaswevda. efeqturobis donis monitoringisa da Sefasebis xarjebi unda gaiR os saxelmwifo
saagentom da kontraqtis momwodeblebma da Sesabamisad, es xarji ar ganixileba rogorc
kontraqtis administrirebis damatebiTi xarji.
axali tipis momsaxurebaze gadasvlis xarji. zogjer saxelmwifo saagentos erT jeradi
xarjis gaReba uwevs, rodesac igi gadadis kontraqtiT gaTvaliswinebuli momsaxurebis
gawevaze, magaliTad sasamarTlos gadasaxdelebis an muSakTa premiebis saxiT. an
momwodebelma SeiZleba moiTxovos konkretuli cvlilebebis Setana teqnologiur
procesSi vidre momsaxurebas daiwyebs. Tu aRniSnul xarjebs saxelmwifo saagento ixdis,
isini CarTuli unda iyos kontraqtis saerTo RirebulebaSi, amortizirebuli Rirebulebis
safuZvelze.
§
axali mogeba. zogierT kontraqts saagentosTvis axali mogeba moaqvs. axali mogeba unda
gamoiqviTos
kontraqtiT
gaweuli momsaxurebis
Rirebulebidan,
raTa
SevadaroT
kontraqtiT gaweuli momsaxurebis Rirebuleba kompaniis mier gaweuli momsaxurebis
Rirebulebas. aRniSnuli mogeba SeiZleba saxelmwifo aqtivebis gayidvis, operaciebidan
miRebuli Semosavlebis Sedegs an kerZo kontraqtoris mier miRebul axal sagadasaxado
Semosavlebs warmoadgendes .
§
winaswar
gansazRvruli
sagadasaxado
Semosavlebi.
kerZo
kontraqtorebi
ixdian
gadasaxadebs. isini ixdian saSemosavlo gadasaxads, gayidvis, eqspluataciisa d a sxva
gadasaxadebs, romelic saxelmwifos ericxeba. saxelmwifo seqtoris momwodeblebi sul
ramodenime gadasaxads ixdian, T u saerTod ixdian gadasaxadebs. Sesabamisad, rodesac
momsaxurebas uzrunvelyofen saxelmwifo seqtoris momwodeblebi da ara kerZo sawarmoebi,
romlebic gadasaxadebs ixdian, saxelmwifo ganicdis wminda danakargs sagadasaxado
SemosavlebSi. saxelmwifo moxeleebma unda gaiTvaliswinon sagadasaxado Semosavali
rodesac kontraqtis ama Tu im kompaniaze gacemis Taobaze gadawyvetilebas iReben.
48
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
privatizacia
SeniSvna: sxva faqtorebi, rogoricaa efeqturoba, mniSvnelovania, rodesac unda miviRoT
gadawyetileba imis Sesaxeb, Tu vin uzrunvelyofs momsaxurebis miwodebas. Tumca, arCevanis
gakeTebisas mniSvnelovania finansuri mdgomareobis srulad gaazreba, raTa SesaZlebeli iyos
xarjebis sworad Sevafaseba.
konkuren ciis mniSvneloba
konkurenciis gareSe verc saxelmwifo da verc
kerZo kompaniebis efeqturoba ver
gastans. kerZo kompaaniebi xSirad ufro iaf momsaxurebas uzrunvelyofen imitom rom
konkurencia aiZulebs meti yuradReba miaqcion xarjebs. analogiurad kerZo kompaniebis
mxridan konkurencia aiZulebs saxelmwifo momwodeblebs gaakontrolon TavianTi xarjebi.
problemas saxelmwifo Tu kerZo kompaniebi ki ara, aramed monopoliisa da konkurenciis
mdgomareoba warmoadgens. konkurnetul bazrebs SeuZlia uzrunvelyos efeqturi muSaoba
rogorc saxelmwifo, aseve kerZo seqtorSi.
specialuri SeRavaTebis gauqmeba
zogierTi qveynis mTavrobam daarRvia konkurenciis pirobebi ara kerZo kompaniebis
sasargeblod, rodesac gaaTavisufla saxelmwifo kompaniebi dabeWdili SeTavazabebis
Cabarebis moTxovnisgan. zogierTma qalaqma praqtikaSi SemoiRo, rom saxelmwifo kompaniebs
SeuZliaT TavianTi SeTavazebebis gaerTianeba mas Semdeg, rodesac maTTvis cnobili gaxdeba
kerZo seqtoridan miRebuli saukeTeso SemoTavazebebi. sakonkurencio procesis korumpirebis
garda, amgvar i midgoma savaraudod gamoiwvevs konkurenciis Sedegad xarjTa ekonomiis
Semcirebasac. saqme imaSia, rom Tu kerZo kompaniebi igrZnoben, rom politikosebi maT iyeneben
mxolod da mxolod imisaTvis, rom saxelmwifo seqtorisgan SeRavaTebi miiRon, isini male
mivlen im daskvnamde rom tenderSi monawileoba ar uRirT , rac Seamcirebs konkurencias.
axali zelandiisa da avstraliis mTavrobebi, TavianT
mcdelobaSi Tanabari
sakonkurencio pirobebi Seuqmnan saxelmwifo da kerZo kompaniebs, moiTxoven sakonkurencio
neitralitetis dacvas saxelmwifo da kerZo seqtorebs Soris. saxelmwifo kompaniebs
maqsimalurad gauuqmda yvela is SeRavaTi da upiratesoba, romliTac isini kerZo seqtoris
kompaniebTan mimarTebaSi sargeblobdnen. saxelmwifo seqtoris „komercializacia“ moxda da
maT unda gadaixadon gadasaxadebi (an gadasaxadis eqvivalenti), Seasrulon reglamentebi,
romlebic dawesebulia kerZo kompaniebisaTvis, awarmoon sruli finansuri angariSgeba.
samarTliani
konkurenciis
procesis
uzrunvelsayofad,
tenderis
organizator
saxelmwifo uwyebasa da tenderSi mo nawile kerZo kompanias Soris uSualo kavSiri unda
damyardes. rogorc saxelmwifo, aseve kerZo monawile unda pasuxobdes erTsa da imave
standartebs da eqvemdebarebodes erTsa da imave finansur jarimebsa da stimulebs.
saxelmwifo kompaniebis gaTavisufleba zedmeti reglamentebisagan
imisaTvis rom saxelmwifo kompania konkurentunariani iyos kerZo kompaniebTan
mimarTebaSi, is unda gaTavisufldes bevri zedmeti reglamentisa da biurokratiuli
procedurisgan, romelic mis produqtiulobas aqveiTebs. magaliTad, gzebis SekeTebis brigada
indianopolisSi
Cioda,
rom
qalaqis
municipalitetis
Sesyidvebze
pasuximgebeli
ganyofilebidan saWiro momaragebis misaRebad maT erTi kvira dasWirdaT, maSin roca kerZo
firmebi amgvar momaragebas meore dResve iReben. saxelmwifo kompaniebs, Tu ki maT ufro meti
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
49
privatizacia
damoukidebloba ar mieniWaT, konkurenciis pirobebSi maT orive garemoSi mouwevT muSaoba,
rogorc samewarmeo, aseve biurokratiulSi.
wyaro: www.privatization.org The Reason Foundation, Reason Public Policy Institute
50
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
Tavi meSvide.
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialu ri
uzrunvelyofa
saqarTveloSi ekonomikuri mdgomareobisa d a b i z n e s
garemos garkveulwilad
gaumjobesebis miuxedavad, ramac rigi axali samuSao adgile bis Seqmna ganapiroba,
Sromis bazris mdgomareoba kvlavac metad arasaxarbielo da arastabiluri rCeba.
maSin roca umuSevrobis maCveneblebi zogadad Seesabameba gardamavali ekonomikis
mqone qveynisaTvis damaxasiaTebel maCveneblebs da TavisTavad, Sromis bazris
tendenciebis Sesaxeb optimisturi daskvnebis safuZvelsac SeiZleba iZleodes,
saerTo suraTs auaresebs mudmivi umuSevroba, farTod gavrcelebuli faruli da
SeniRbuli umuSevroba da xelfasebis vardna minimalur saarsebo doneze bevrad
dabla. Sromisunariani asakis mosaxleobis umetesoba arasrulad dasaqmebuli an
umuSevaria. axali stabiluri samuSao adgilebi iSviaTad iqmneba. Sromis bazarze
Warbobs soflis meurneobaSi TviTdasaqmebis wili, romelic mxolod da mxolod
saarsebo
minimums
uzrunvelyofs.
dasaqmebulTa
didi
nawili
dakavebulia
araoficialuri da araregistrirebuli saqmianobiT, romelic dabalanazRaurebadia
da metwilad TviTdasaqmebas warmoadgens. Sr omisunariani asakis mosaxleobis
mxolod 20 procentamde iRebs xelfass, aqedan dasaqmebulTa didi nawili Zlivs
irCens Tavs.
umuSevroba
qvemoT moyvanili mosaxleobis ekonomikuri mdgomareobis analizi emyareba ssd -s
mimdinare
SinameurneobaTa
gamokvlevis
monace mebs 1.
aRniSnuli
maCveneblebi,
romlebic gaangariSebulia Sso- s principebisa da meTodologiis safuZvelze (mag.
registrirebuli umuSevrobis monacemebi, saerTaSoriso standartebiT - anu Sso -s
2
ganmartebebis Tanaxmad, ar SeiZleba informaciis karg wyarod CaiTvalos) gvaZleven
bevr saintereso informacias Sromis bazarsa da SinameurneobaTa biujetebis Sesaxeb.
gamokvlevis monacemTa safuZvelze gakeTebuli Sefasebebi xelsayrelia samuSao
Zalis, dasaqmebisa da umuSevrobis, samuSao Zalis monawileobis koeficientebsa da
samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobis, SinameurneobaTa Semosavlebisa da
xarjebis maCveneblebSi cvlilebebis asaxvisaTvis. ssd -s gamokvlevis Sedegebs udaod
arsebiTi mniSvneloba aqvs Sromis bazarze saerTo tendenciebisa da SinameurneobaTa
Semosavlebis
aRricxvis TvalsazrisiT.
Tumca,
bevri
ram
rCeba
mocemuli
maCveneblebisa da gamokvlevebis miRma. msoflioSi gamoyenebuli meTodologiis
Tanaxmad, aRniSnuli gamokvleva ar iTvaliswinebs anazRaurebis odenobas. amasTan,
igi ar moicavs araformalur ekonomikaSi dasaqmebulTa wils da srulad ar asaxavs
arasruli dasaqmebisa da siRaribis mdgomareobas.
1
mimdinare SinameurneobaTa gamokvlevas ssd-i awarmoebs 1996 wlis mesame kvartlidan, msoflio bankis
finansuri mxardaWeriTa da kanadis statistikis departamentis daxmarebiT. 1998-1999 wlebSi ssd-i
awarmoebda samuSao Zalis gamokvlevas, Sso-sa da gaeros ganviTarebis programis daxmarebiT da im
periodis monacemebi eyrdnoba samuSao Zalis gamokvlevis monacemebs (ix. statistikuri danarTis
cxrili A7.1).
2
Sso -s ganmartebis Tanaxmad, dasaqmebulad iTvleba is, vinc ganxilvis periodSi (erTi kvira) Tundac
erTi saaTis ganmavlobaSi muSaobda.
50
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
ssd- s gaerTianebuli gamokvlevis Sedegebis Tanaxmad, Sso-s “mkacri” meTodiT
gaangariSebuli erovnuli umuSevrobis done, 2004
wlis pirveli kvartlis
mdgomareobiT (bolo xelmisawvdomi monacemebiT), wina welTan SedarebiT, daeca 0,5
procentuli punqtiT 13 procentamde, xolo “Serbilebuli” meTodiT gaangariSebuli
umuSevrobis done - 0,7 procentuli punqtiT da 16,4 procenti Seadgina. maSasadame, am
ori meTodiT gaangariSebul umuSevrobis doneebs Soris arsebuli sxvaoba, wina
welTan SedarebiT, Semcirda, Tumca Zalian umniSvnelod. tendencia, romelic
ukanasknel periodSi gamovlinda, migvaniSnebs samuSaos aqtiur maZiebelTa ricxvis
zrdaze, anu maT dabrunebaze samuSao Zalis rigebSi. maSin roca calkeuli
SemTxvevebi ar miuTiTebs Sromis bazarze samuSaos Sovnis SesaZleblobebis
ramdenadme mniSvnelovan gaumjobesebaze, aSkaraa, rom umuSevarTa mxridan samuSaos
Sovnis ufro didi imedi da axali molodinebi iyo, rac zemoT ganxilul
maCveneblebSi aisaxa. amavdroulad, yofili saxelmwifo moxeleebi, romelTac
samuSao
dakarges
bolo
periodSi
mTavrobis
mier
ganxorcielebuli
restruqturizaciis Sedegad, samuSaos aqtiuri maZieblebi unda gamxdariyvnen iseve,
rogorc yofili TviTdasaqmebuli movaWreebi, romlebic Tbilisis mTavari bazris
mimdebare quCa ze vaWrobdnen da romelTac TavianTi saqmianoba unda daekanonebinaT
an Tavi daenebebinaT misTvis.
umuSevrobis done, 2004 wlis pirvel kvartalSi, iseve rogorc mTeli 2003 wlis
manZilze, ufro dabali iyo, vidre wina wels, samuSao Zalis monawileobis
koeficienti ki odnav maRali, rac niSnavs rom samuSaos aqtiuri maZiebeli meti iyo
da, rom Sesabamisad isini samuSao Zalas daubrundnen. moyvanili monacemebis
safuZvelze SeiZleba vivaraudoT, rom marTalia ekonomikurma mdgomareobam ubiZga
zogierT maTgans, vinc adre samuSao Zalis miRma imyofeboda, ecadaT dabrunebodnen
Sromis bazarze, magram warmatebas bevrma ver miaRwia. Tumca, Tu ufro dabali
umuSevrobis done
gamowveuli iyo ara teqnikuri cvlilebebiT, romlebic
ganpirobebuli iyo mxolod 2003 wels ganxorcielebuli gaerTianebuli gamokvlevis
axali meTodiT, SeiZleba vivaraudoT,
umniSvnelod, magram mainc gaumjobesda.
rom
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
dasaqmebis
mdgomareoba
Tundac
51
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
cxrili 7.1: ekonomikuri mdgomareoba, 2000 w. I kv. – 2004 w. I kv.
(aTasi kaci)
2002 w.
I kv.
sul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleoba
ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala )
(1)
ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala )
(2)
dasaqmebuli
daqiravebuli
TviT-dasaqmebuli
umuSevari (1)
umuSevari (2)
mosaxleoba samuSao Zalis gareT (1)
mosaxleoba samuSao Zalis gareT (2)
umuSevrobis done (procenti ) (1)
umuSevrobis done (procenti ) (2)
samuSao Zalis monawileobis
samuSao Zalis monawileobis
TviT-dasaqmebis wili mTlian
TviT-dasaqmebis wili mTlian
koeficienti (1)
koeficienti (2)
samuSao ZalaSi
dasaqmebaSi
II kv.
2003 w.
III kv.
IV kv.
I kv.
II kv.
2004 w.
III kv.
Q IV
I kv.
3, 016
3, 033
3, 021
2, 971
3, 082
3, 060
3, 132
3, 134
3, 143
1, 912
1, 983
2, 003
1, 945
1, 941
2, 037
2, 120
2, 103
2, 007
1, 983
2, 036
2, 063
2, 015
2, 025
2, 095
2, 170
2, 160
2, 089
1, 659
625
1, 028
1, 742
598
1, 141
1, 768
597
1, 168
1, 713
607
1, 102
1, 679
594
1, 083
1, 805
604
1, 200
1, 897
640
1, 255
1, 877
637
1, 240
1, 746
620
1, 125
254
324
1,103
1,033
13.3
16.3
241
294
1,050
997
12.1
14.4
236
296
1,017
957
11.8
14.3
232
303
1,026
956
11.9
15.0
262
345
1,141
1,057
13.5
17.1
233
290
1,023
965
11.4
13.9
223
273
1,002
952
10.5
12.9
226
283
1, 028
971
10.7
13.1
260
342
1, 130
1,047
13.0
16.4
63.4
65.7
53.7
62.0
65.4
67.1
57.5
65.5
66.3
68.3
58.3
66.1
65.5
67.8
56.6
64.3
63.0
65.7
55.8
64.5
66.6
68.5
58.9
66.5
67.7
69.3
59.2
66.2
67.1
68.9
59.0
66.1
63.9
66.5
56.1
64.4
wyaro: ssd -s SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebi
SeniSvna: (1 ) Sso -s standartiT (an “mkacri” kriteriumiT), "imedgacruebul" muSakTa ricxvis gareSe
(2 ) Sso-s ,,Serbilebuli” kriteriumiT, "imedgacruebul" muSakTa ricxvis CaTvliT
•
sem-is am gamocemaze muSaobis dros, monacemebi 2004 wlis I kvartlisTvis bolo xelmisawvdomi
monacemebi iyo.
•
ufro detaluri cxrili da 1998-2002 w.w. cifrebi ixileT statistikuri danarTis cxrilSi A7.1.1 da
A7.1.2
2004 wlis pirvel kvartalSi samuSao Zalis monawileobis koeficienti, wliur
gamosaxulebaSi, 0,9 procentuli punqtiT gaizarda 63,9 procentamde. es sakmaod
maRali maCvenebelia sezonur faqtors Tu gaviTvaliswinebT, Tumca igi Seesabameba
gasul wlebSi dafiqsirebul tendencias. mzardi monawileobis koeficienti,
Sromisunariani asakis mosaxleobaSi demografiuli cvlilebebis garda, SeiZleba
sxvadasxva procesebis amsaxveli iyos: rodesac ojaxSi ukiduresad mZime ekonomikuri
mdgomareoba ubiZgebs samuSao Zalis miRma darCenil adamianebs daiwyon samuSaos
Zebna, rodesac Sromis bazarze samuSaos Sovnis ukeTesi perspeqtivebi warmoiSveba,
rac gavlenas axdens yofili “imedgacruebuli” muSakebis gadawyvetilebaze kvlav
CaerTon samuSaos aqtiurad Zebnis procesSi, an rodesac orive faqtori monawileobs.
erTis mxriv, 2003 wlisa da 2004 wlis pirveli kvartlisaTvis odnav gaumjobesebul
umuSevrobis maCveneblebs (ix. zemoT moyvanili cxrili), xolo meores mxriv
SinameurneobaTa
xangrZlivad
ukiduresad
mZime
ekonomikuri
mdgomareobis
damadasturebel magaliTebs Tu gaviTvaliswinebT, SeiZleba CavTvaloT, rom es is
SemTxvevaa, rodesac samuSao Zalis monawileobis koeficienti gaizarda orive
zemoaRniSnuli faqtoris gamo. da bolos, is faqti, rom simboluri pensiebisa da
sapensio davalianebebis gamo pensionerebi iZulebuli arian nebismieri samuSaoTi
dakavdnen, rasac ki iSovian, aseve xels uwyobs monawileobis koeficientis zrdas da
umuSevrobis maCveneblis klebas, Tundac umniSvnelod.
damkvidrebuli
tendenciisamebr, 2004
wlis
pirvel kvartalSi, qalaqad
umuSevrobis done Zalze gansxvavdeboda soflad umuSevrobis donisagan: qalaqad es
maCvenebeli iyo 22,7 da 26,6 arocenti, Sesabamisad, “mkacri” da “Serbilebuli”
standartebiT (TbilisSi, Sesabamisad, 25,4 da 28,0 procenti). soflad umuSevrobis
52
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
done, rogorc yovelTvis, bevrad dabali iyo , vidre qalaqad da erovnuli
maCveneblebi ararealurad iyo warmodgenili – 5,7 procenti Sso-s “mkacri” meTodiT
da 8,6 procenti Sso-s “Serbilebuli” meTodiT. dasaqmebis Sesaxeb arsebuli kanoni,
xels uwyobs soflad da, aseve mTlianad qveyanaSi, dasaqmebis mdgomareobis Sesaxeb
mcdari warmodgenis Seqmnas. imis gamo rom,
sasoflo-sameurneo miwis 1 a n meti
heqtaris mflobeli da misi ojaxis wevrebi dasaqmebulad iTvlebian, soflis
macxovrebelTa umetesoba avtomaturad gamoiricxeba umuSevarTa kategoriidan.
amasTan, soflis bevri macxovrebeli dakavebulia saojaxo sawarmoSi, sadac
usasyidloT muSaobs da TviTdasaqmebulad iTvleba – anu miekuTvneba im kategorias,
romelic mTliani dasaqmebis udides nawils Seadgens. amgvarad, es iwvevs rogorc
soflad,
aseve
mTlianad
qveyanaSi,
umuSevrobis
maCveneblebis
xelovnurad
Semcirebas, monawileobis koeficientis zrdasa da Sromis bazarze saerTo
mdgomareobis arasworad asaxvas. sinamdvileSi, Tu miwis nakveTi Semosavlis ZiriTad
wyaros warmoadgens soflad SinameurneobaTa umetesobis aTvis da maT saarsebo
minimumiT uzrunvelyofs, soflis bevri macxovrebeli, gansakuTrebiT isini, vinc arc
Tu ise didi nakveTis mflobelia da visac saSualeba ara aqvs daamuSaos sakuTari
nakveTi, Zlivs axerxebs Tavis rCenas.
rodesac saubaria imaze, rom saflad umuSevrobis done, Cveulebriv, ufro
dabalia, vidre qalaqad (amJamad oTxjer) da mTlianad qveyanaSi (2-jer ufro metad),
aseve unda aRiniSnos, rom soflad umuSevarTa naxevarze meti miekuTvneba
“imedgacruebul” muSakTa kategorias, rac niSnavs, rom soflis macxovrebelTa
umetesoba, romelTac arc samuSao gaaCniaT da arc sasoflo-sameurneo savarguli,
uimedobis gamo, samuSaos arc ki eZeben. soflad mosaxleobis udidesi nawili
xandazmulebi arian, xolo axalgazrdebi samuSaos saZebnelad qalaqSi miemarTebian.
maSin, roca zogierTi maTgani axerxebs samuSaos Sovnas da zogjer sofelSi
naTesavebsac ki exmareba, sxvebi qalaqad umuSevarTa ricxvs ematebian. qalaqad
“imedgacruebul” muSakTa raodenoba aseve aRemateba qalaqad umuSevarTa maCvenebels
da, Tu zogierTi soflis macxovrebeli Zlivs axerxebs Tavis rCenas, qalaqad
“imedgacruebul” umuSevrebs Semosavali saerTod ar gaaCniaT.
rogorc wesi, umuSevarTa mxolod mcire
nawili iwuxebs Tavs registraciis
gavliT: 2004 wlis pirveli kvartlis mdgomareobiT, registrirebulma umuSevrobam
(49,400 aTasi umuSevari) “mkacri” standartiT gaangariSebuli umuSevrobis donis 19
procenti da 2004 wlis meore kvartlis mdgomareobiT, “Serbilebuli” standartiT
gaangariSebuli umuSevrobis donis 14 procenti Seadgina (53,400 aTasi umuSevari).
maSin roca umuSevarTa umravlesoba, TveSi 14 laris
umuSevrobis Semweobis
misaRebad, registraciis proceduris gavliT Tavs ar iwuxebs, SesaZloa, rom
zogierTi registrirebuli umuSevari araoficialuri saqmianobiTaa dakavebuli.
maSasadame, es maCvenebeli naklebad saimedoa.
Tu gaviTvaliswinebT, rom monawileobis koeficientebi, wina welTan SedarebiT,
odnav gaizarda, umuSevrobis donis maCveneblebis mcireodeni vardna namdvilad imis
mauwyebelia, rom Sromis bazris mdgomareobaSi, Tumdac umniSvnelo, magram mainc
gaumjoebesebis tendenciebi ikveTeba. marTalia es TavisTavad kargi niSania, radgan
es dasaqmebis perspeqtivebTan dakavSirebiT ukeTesi perspeqtivis momaswavebelia,
mainc
xangrZlivi umuSevrobis problemis
mogvarebaze saubari jer -jerobiT
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
53
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
naadrevia. amasTan, moyvanili cifrebis m iRma rCeba iseTi faqtorebi, rogoricaa
arasrulad dasaqmebisa da dabali anazRaurebis xSiri SemTxvevebi, soflis
meurneobaSi TviTdasaqmebis Warbi wili da sapensio asakis muSakTa didi ricxv i,
romlebic iZulebulni arian imuSaon TavianTi momatebuli, magram m ainc Zalzed
dabali, pensiebis kompensirebisaTvis. Tu ki optimisturi tendencia SenarCundeba,
samuSaos maZiebelTa imedebi Sromis bazarze meti samuSao adgilebiT unda gamyardes.
maSin,
rodesac
umuSevrebi
ar
arian
daculi
umuSevrobis
sadazRvevo
programebiT an nebismieri sxva formis daxmarebiT, romelic uzrunvelyofs Tundac
saarsebo minimums, umuSevrebi, rogorc ekonomikuri, aseve socialuri TvalsazrisiT,
gansakuTrebuli riskis winaSe dgebian. umuSevrobis xangrZliv periods moaqvs ara
mxolod Semosavlis dakargva, aramed igi amcirebs aseTi samuSaos maZiebelTa
dasaqmebis SesaZleblobas. xangrZlivi umuSevroba grZeldeba da samuSaos gareSe
yofnis
Sedegad
umuSevrebi
kargaven
kvalifikacias
da
maTTvis
naklebad
xelmisawvdomi xdeba informacia samuSao adgilebis Sesaxeb. igi xels uwyobs
siRaribis zrdas da Sedegad mohyveba socialuri izolacia da gariyva. aRniSnuli
xangrZlivi da seriozuli problemis rogorc ekonomikur, aseve socialur aspeqtebs
uzarmazari mniSvneloba aqvs da moiTxovs specialuri RonisZiebebisa da programebis
ganxorcielebas, romlebic gamiznuli iqneba xangrZlivi umuSevrebis dasaqmebis
SesaZleblobebis amaRlebaze da maT dabrunebaze Sromis bazarze.
dasaqmeba
formalur seqtorSi Senelebulma zrdam da samuSao adgile bis naklebobam asaxva
hpova xelfasze momuSave muSakTa ricxvis klebasa da TviTdasaqmebis wilis
(umetesad araformalur seqtorSi) da saojaxo sawarmoSi usasyidlod momuSaveTa
ricxvis matebaSi. rogorc dasaqmebaSi, aseve samuSao ZalaSi kvlavac TviTdasaqmeba
Warbobs, romlis wiladac 2004 wlis pirvel kvartalSi, pirvelis 64,4 procenti,
xolo meoris 56,1 procenti modioda TviTdasaqmebaSi, romelSic Tavis mxriv, Warbobs
TviTdasaqmeba soflis meurneobaSi (2004 wlis pirvel kvartalSi - 80 procenti).
TviTdasaqmeba soflis meurneobaSi umeteswilad
winaswar
gansazRvruli
statusia, radgan, rogorc zemoT avRniSneT, sasoflo-sameurneo miwis farTobis 1
heqtaris mflobeli da misi ojaxis wevrebi, dasaqmebis Sesaxeb kanonSi mocemuli
ganmartebis safuZvelze, TviTdasaqmebulad iTvlebian. Tumca, vi naidan miwis nakveTi
bevri ojaxisTvis, gansakuTrebiT soflad, ZiriTad saarsebo wyaros warmoadgens,
sakamaTo sakiTxad rCeba is, sakmarisia Tu ara 1 heqtari sasoflo-sameurneo
savarguli, raTa uzrunvelyos saSualo oTxsuliani ojaxi saarsebo minimumiT mainc.
bevri aseTi TviTdasaqmebuli soflis meurneobis seqtorSi, siRaribis zRvarzea.
miuxedavad
amisa,
Tu
gaviTvaliswinebT,
rom
umuSevrebsa
da
arasrulad
dasaqmebulebs qalaqad saerTod ara aqvT miwis nakveTi, romelsac daamuSavebdnen,
unda vivaraudoT, rom siRaribis mxriv, isini gacilebiT uares mdgomareobaSi
imyofebian, vidre Tvi Tdsaqmebulebi soflad. maSin roca soflad siRaribe ufro
fuladi Semosavlebis naklebobas ukavSirdeba, qalaqad siRaribe ZiriTadad
arasakmaris kvebaSi gamoixateba.
54
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
TviTdasaqmebisgan gansxvavebiT, romelic 1999 wlidan aRmavlobis tendenciiT
xasiaTdeboda da ukve ori welia, stabiluri rCeba, daqiravebiT dasaqmebis wili
klebulobs, rac ZiriTadad ganpirobebulia imiT, rom biznesisTvis araxelsayreli
garemos gamo kerZo seqtorSi samuSao adgilebi arasakmarisi odenobiT iqmneba da,
aseve saxelmwifo seqtoris SemcirebiT, romlis wiladac 2004 wlis pirvel
kvartalSi kvlavac modioda daqiravebiT dasaqmebis 67,5 procentze meti. yovelive
zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT da saxelmwifo moxeleTa saStato Semcirebebis
fonze, daqiravebiT dasaqmebis maCveneblebi
kvlavac moulodnelad maRalia:
xelfasze momuSaveTa wilma saerTo dasaqmebaSi 35,5 procenti Seadgina. daqiravebiT
dasaqmeba mainc ZiriTadad ganixileba , rogorc tradiciuli “mudmivi dasaqmeba”
miuxedavad imisa, rom calkeuli SemTxvevebis mixe dviT, bevri daqiravebuli muSaki,
gansakuTrebiT ki saxelmwifo seqtorSi, sadac metwilad dabali xelfasebia,
savaraudod, aseve dakavebuli iyo TviTdasaqmebiT an meoradi saqmianobis saxiT, sxva
alternatiuli dasaqmebiT, ZiriTadad araformalur seqtorSi.
vinaidan stabiluri ganakveTis samuSao adgilebs ZiriTad mainc saxelmwifo
seqtori uzrunvelyofda da saxelmwifo moxeleebs aRniSnuli samuSao adgilebis
naxevarze meti e kava, daqiravebiT dasaqmebis klebis tendencia savaraudod axlo
momavalSi mainc gagrZeldeba. mTavrobis mier saxelmwifo organizaciaTa Semdgom
restruqturizaciasTan dakavSirebul saStato Semcirebebs, savaraudod, saxelmwifo
moxeleTa mier kidev ufro meti adgilebis dakargva mohyveba, romlis kompensacia
sxva seqtorebSi samuSao adgilebis Seqmnis xarjze unda moxdes. aqtiuri dasaqmebis
politika, romelic moicavs kadrebis momzadeba- gadamzadebas da sxva specialur
RonisZiebebs, saWiro iqneba im yofili saxelmwifo moxeleebis samuSao adgilebiT
uzrunvelsayofad, romlebic ver moaxerxeben dasaqmebas kerZo seqtorSi, umTavresad
Sromis bazris mkacr pirobebSi maTi dabali konkurentunarianobis gamo.
TviTdasaqmebis Warbi wili miuTiTebs iseT viTarebaze Sromis bazarze, sadac
matulobs im adamianTa ricxvi, vinc umuSevaria an dakavebulia mcireSemosavliani,
naklebad
seqtorSi.
produqtiuli da arastabiluri saqmianobiT, umetesad araformalur
ssd -s SinameurneobaTa gaerTianebuli kvlevis Sedegebi gviCvenebs, rom
dasaqmebulTa sul mcire 56,5 procenti momuSave R aribebi arian da aqedan 26
procenti soflad ojaxur sawarmoSi usasyidlod momuSaveebze modis (r omlebic
TviTdasaqmebulebad iTvlebian), TiTqmis 18 procenti sabiujeto organizaciebis
muSakebze da kidev 12,5 procenti arasoflis meurneobaSi individualurad momuSave
TviTdasaqmebulebze.
farTod gavrcelebuli arasruli ganakveTiT dasaqmeba (metwilad iZulebiTi)
miuTiTebs imaze, Tu rogor cdiloben adamianebi moergon samuSao Zalaze dabal
moTxovnas da stabiluri samuSaos xelmiuwvdomlobis gamo, arCeven dasjerdnen
moklevadiani xelSekrulebebis pirobebs. gardamaval periodSi dasaqmebis modelebi
icvleba: ikveTeba arasruli ganakveTiT da droebiTi kontraqtebis safuZvelze
dasaqmebis tendencia. e.w. “garedan mowveuli jgufebi”, saagentos an firmis droebiTi
muSakebisa da subkontraqtorebis CaTvliT, anu moklevadiani kontraqtis safuZvelze
daqiravebuli muSakebi, daqiravebiT dasaqmebis sakmaod mniSvnelovan nawils
warmoadgenen, rac samuSao Zalis arasrulad gamoyenebis maCvenebelia. dasaqmebis
SesaZleblobaTa TvalsazrisiT, arasruli ganakveTiT momuSaveebi ufro daucvelni
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
55
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
arian
karieris
susti
perspeqtivebisa
da
Sromis
bazarze
dabali
konkurentu narianobis gamo da anazRaurebis, upiratesobebis, daculobisa da samuSao
adgilze profesiuli momzadebis mxriv.
nax. 7.1:
dasaqmebis maCveneblebi 15 wels zemoT mosaxleobisTvis, 2004 w. I kv.
samuSao
Zalis gareT,
36%
saxelmwifo
seqtorSi
dasaqmebuli,
13%
kerZo
seqtorSi
dasaqmebuli,
6%
TviTdasaqmebuli,
36%
umuSevari, 8%
wyaro: ssd-s SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebi
SeniSvna: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobis wili mocemulia
Sefasebis mixedviT, anu “imedgacruebul” muSakTa ricxvis CaTvliT
Sso -s “mkacri” standartiT
Sromisunariani asakis mosaxleobis ekonomikuri mdgomareobis saerTo modeli
bolo wlebis manZilze, ZiriTadad, stabiluri iyo. aRniSnuli modelis mixedviT,
2004 wlis pirvel kvartalSi, 15 wels zemoT mosaxleobis umetesoba ekonomikuri
mdgomareobis safuZvelze or udides jgufad daiyo: TviTdasaqmebulebi - 39
procenti da samuSao Zalis miRma darCenili muSakebi - 34 p r o c e n t i (ix. zemoT
moyvanili nax.7.1). sul 42 procenti iyo umuSevari (samuSao Zali miRma darCenilebi
da umuSevrebi). saxelmwifo seqtorSi dasaqmebulTa wili o rjer ufro metad
aRemateboda kerZo seqtorSi dasaqmebulTa wils da TviTdasaqmebuli TiTqmis orjer
meti iyo, vidre xelfasze momuSave. samuSao adgilebis Semcirebas adgili aqvs ara
mxolod kerZo seqtorSi, rac kerZo biznesis arastabilurobis amsaxvelia, aramed
aseve saxelmwifo seqtorSic. savaraudoa, rom kerZo seqtorSi bevri samuSao adgili,
msxvili
kerZo
kompaniebis
gamoklebiT,
daucveli,
arastabiluri
da
dabalanazRaurebadia da aseve savaraudoa, rom bevri aseTi samuSao adgili
araformalur seqtorSia.
amave dros, saxelmwifo seqtoris muSakTa didi
umravlesoba saxelmwifo samoqalaqo moxeleebi iyvnen (74 procentze meti) da, Tumca
rogorc zemoT aRiniSna, garkveuli sakadro reformebi ukve ganxorcielda, maTi
ricxvi savaraudod kidev unda Semcirdes. maSin roca maRalCinosani saxelmwifo
moxeleebis xelfasebi mkveTrad gaizarda, saxelmwifo moxaleTa umetesobas kvlavac
dabali xelfasebi aqvs da ojaxe bis
Semosavlis miRebis gzebi gamonaxon.
56
sarCenad
iZulebuli
arian
damatebiTi
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
iqmneba.
samuSao adgilebis umetesoba, gansakuTrebiT qalaqad, araformalur seqtorSi
araformalur seqtori, romelSic, iseve rogorc mTlianad ekonomikaSi,
dominirebs arstabiluri TviTdasaqmeba, warmodgenilia mciremasStabiani saqmianobiT,
romelic metwilad ar aris cnobili, aRricxuli da daregulirebuli. arasrulad
dasaqmeba, faruli da SeniRbuli umuSevroba farTodaa gavrcelebuli. dasaqmebulTa
umetesoba dakavebulia Sromis bazris dabalanazRaurebad da daucvel segmentebSi,
sadac cudi samuSao pirobebia Seqmnili. stabiluri, grZelvadiani, sruli ganakveTis
samuSao adgilebi iSviaTobas warmoadgens rogorc formalur, aseve araformalur
seqtorSic. xangrZlivi umuSevroba aferxebs samuSao Zalis ricxvis zrdas da
Sesabamisad, umuSevrobis
donis
amsaxveli
maCvenebelic realurze dabalia.
ekonomikuri mdgomareobis maCveneblebi srulad ver asaxaven realuri viTarebis
mTel simwvaves imis gamo, rom Sso-s umuSevarTa r icxvis gaangariSebis meTodi
ugulvelyofs Sromis anazRaurebis odenobasa da mis Sesabamisobas saarsebo
minimumTan.
donori
organizaciebis
mier
axali
mTavrobisaTvis
gansaxilvelad
warmodgenili ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa mTavar
amocanebs Soris iTvaliswinebs siRaribis daZlevas ekonomikuri zrdis xelSewyobis
xarjze, rasac axali samuSao adgilebis Seqmna mohyveba.
xelfasebi
ssd- s SinameurneobaTa gaerTianebuli kvlevis monacemTa Tanaxmad, 200 4 wlis
3
pirvel kvartalSi , daqiravebul muSakTa saSualo Tviuri nominaluri xelfasi,
mTeli qveynis masStabiT, 112,9 lari iyo. wlis ganmavlobaSi saSualo wliuri
xelfasis wili oTxsuliani ojaxis saarsebo minimumSi daaxloebiT 49 procents
Seadgenda. Sinameurneobis fuladi Semosavlis anazRaurebis wili 36 procenti iyo,
xolo Sinameurneobis mTlian SemosavalSi 24 procentamde Seadgenda.
2004 wlis pirvel kvartalSi sabiujeto organizaciebis4 muSakTa (muSakTa
saerTo ricxvis 50 procentze meti) xelfasi, TveSi, saSualod, 76,4 lars Seadgenda.
2004 wlis pirvel kvartalSi saxelmwifo sawarmoebisa da dawesebulebebis muSak Ta
(daqiravebul muSakTa 17 procentze met i) saSualo xelfasi TveSi 130 lars
Seadgenda. kerZo seqtoris muSakTa (muSakTa 28 procentamde) Tviuri anazRaureba,
saSualod, 145,6 lari iyo. ucxouri organizaciebisa da erToblivi sawarmos muSakTa
(daqiravebul muSakTa 4,6 procenti) Tviuri xelfasi saSualod 245,5 lars Seadgenda.
saxelmwifo seqtoris muSakTa xelfasebi (daqiravebul muSakTa 67,5 procenti),
iseve rogorc kerZo seqtoris muSakTa didi nawilis anazRaureba, kvlavac bevrad
Camouvardeba saarse bo minimums. maSin, roca qalaqad daqiravebiT dasaqmeba
3
sem-is am gamocemaze muSaobis dros, SinameurneobaTa gaerTianebuli kvlevis monacemebi 2004 wlis
pirveli kvartlisTvis bolo xelmisawvdomi monacemebi iyo.
4
sabiujeto organizacia ewodeba saxelmwifo organizacias, romlis dafinanseba saxelmwifo biujetis
subsidiebiT xdeba.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
57
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
SinameurneobaTa Semosavlis mTavar wyarod rCeba, igi iseTive arastabiluria,
rogorc qveyanaSi SinameurneobaTa Semosavlis nebismieri sxva wyaro. xelfasis
gadauxdelobis SemTxvevebi mainc arsebobs, rac iwvevs sabiujeto davalianebis
dagrovebas. amas em ateba isic, rom mzardi sfi-sa da inflaciis gamo, xelfasebi
mxolod nominalur gamosaxulebaSi izrdeba.
minimaluri saarsebo done
ssd- s Tanaxmad, 90- iani wlebis dasawyisSi SemoRebuli Zveli meTodis
safuZvelze gaangariSebuli "oficialuri" saarsebo minimumi, 2004 wlis pirvel
kvartalSi Seadgenda 118,9 lars saSualo momxmareblisTvis, 135,5 lars momuSave
kacisTvis da 235,8 lars saSualo oTxsuliani ojaxisTvis (2004 wlis meore
kvartalSi, Sesabamisad
117, 133,3 da
232 lari). ssd- s ukve didi xania mzad
aqvs
saarsebo minimumis donis gaangariSebis axali meTodi, romelsac igi am ukanasknel
5
dromde aqveynebda rogorc "alternatiul" saarsebo minimums . Tumca, aRniSnuli
meTodebidan romeli ukeT asaxavs realur kalaTas, romelic mizanSewonil saarsebo
minimums uzrunvelyofs, SeiZleba sakamaTo sakiTxi iyos. axali "alternatiuli"
meTodis safuZvelze gaangariSebuli minimaluri saarsebo doneebi ufro axlosaa
qveyanaSi saSualo xelfasis doneebTan, anu "oficialur" doneze bevrad dabalia.
rogorc ssd-s gaerTianebuli kvlevis Sedegebi gviCvenebs, 200 4 wlis pirvel
kvartalSi qveynis masStabiT daqiravebul muSakTa mxolod 4,6 procentis (ucxouri
organizaciebis an erToblivi sawarmoebis muSakTa) anazRaureba aRemateboda
oTxsuliani ojaxis saarsebo minimums. momuSave kacisTvis saarsebo minimumze maRali
xelfasebi hqonda daqiravebul muSakTa TiTqmis 33 procents (kerZo sawarmoebis,
ucxouri organizaciebisa da “sxva” kategoriis muSakebs) da, zemoaRniSnuli 33
procentis garda, kidev 17 procents (saxelmwifo sawarmoebis muSkebs), anu 50
procentis anazRaureba aRemateboda saarsebo minimums saSualo momxmareblisTvis
(anu aramomuSave momxmareblisTvis). daqiravebul muSakTa kidev 50 procentis
(romlebic Sedgeba saxelmwifo moxeleebisgan) saSualo Tviuri anazRaureba
aRniSnul donesac ki bevrad Camouvardeboda da qveynis masStabiT Tanabari
ganakveTis pensiebma saSualo momxmareblisTvis aRniSnuli donis TiTqmis 17
procenti Seadgina. oTxsuliani ojaxisTvis TveSi daaxloebiT 235,8 lariT Tavis
rCena ioli amocana ar aris. Tumca zemoTqmulisa da praqtikuli dakvirvebis
Tanaxmad, arsebobs bevri iseTi ojaxi, romelic aRniSnulze bevrad naklebi TanxiT
irCens Tavs, gansakuTrebiT isini, visac mxolod erTi marCenali hyavs. amave dros,
oTxsuliani ojaxic, sadac mxolod erTi wevri muSaobs, danarCenebi ki mis kmayofaze
arian, yvelaze gaWirvebul ojaxTa kategorias ar miekuTvneba da, Sesabamisad,
saxelmwifo socialuri daxmareba ar ekuTvnis (ix. qvemoT), vinaidan am kategoriaSi
mosaxvedrad, ojaxi unda Sedgebodes mxolod umuSevari pensionerebisa da/an oboli
bavSvebisgan. cxadia, aRniSnuli problema unda mogvardes iseve, rogorc sxva
5
1999 wlis agvistoSi mTavrobis mier miRebul iqna gadawyvetileba "gaangariSebis meTodSi cvlilebebis
Setanisa da minimaluri saarsebo donis gadaangariSebis" Taobaze da agreTve SemuSavda prezidentis
dadgenilebis proeqti "saarsebo minimumis gansazRvrisa da gamoyenebis" Sesaxeb da mas Semdeg, aranairi
nabijebi gadadgmuli ar yofila.
58
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
problemebi, romlebic prioritetebis nusxaSia da, gansakuTrebiT, meti dasaqmebis
SesaZleblobebis uzrunvelyofiT.
socialuri politika da socialuri uzrunvelyofis sistema
modis,
vinaidan saqarTvelos ekonomikis udidesi nawili araformalur
mosaxleobis
udides
nawils,
araformaluri
seqtoris
seqtorze
muSakTa,
TviTdasaqmebulTa da umuSevarTa CaTvliT, iseve rogorc maTi ojaxis wevrebs,
saerTod aranairi socialuri dacva ar gaaCniaT da daxmareba, romelsac socialuri
uzrunvelyofis sistema iTvaliswinebs, mxolod simboluria. saxelmwifo socialuri
dacvis sistema Zireul restruqturizacias saWiroebs imisaTvis, rom Seiqmnas
ekonomikurad
sicocxlisunariani,
xelmisawvdomi
da
Tanabari
socialuri
uzrunvelyofis sistema, romelic uzrunvelyofs siRaribis warmatebiT daZlevas, da
gansakuTrebiT, yvelaze gaWirvebuli mosaxleobis daxmarebas. araadeqvaturi sapensio
daxmarebis pirobebSi, xandazmul asakSi myofi mosaxleobis siRaribis daZlevis
problema metad mniSvnelovania. socialuri politika da reformebi mTavrobis
mTavar prioritetebs Sorisaa.
amJamad, socialurad daucveli mosaxleobisTvis socialuri daxmarebis sami
mTavari forma arsebobs (konkretuli j andacvis programebis garda): saxelmwifo
socialuri daxmareba, umuSevrobis Semweoba da Tanabari ganakveTis pensiebi.
saxelwifo socialuri daxmareba socialurad daucveli ojaxebisTvis mimarTulia
ojaxebze, romlebic Sedgeba mxolod da mxolod "gaWirvebuli aramomuSave
pensionerebisgan" an oboli bavSvebisagan, an invalidi bavSvebisa da Sromisuunaro
wevrebisagan, da mravalSvilian ojaxebze, romelTac 7 da meti Svili hyavT.
faqtobrivad, es daxmareba warmoadgens erTgvar damatebas, romelic yvelaze Raribi
xandazmuli mosaxleobis nawilma simbolur pensiebTan erTad unda miiRos da
mcireoden bavSvTa daxmarebas yvelaze Rataki ojaxebisTvis. saxelmwifo socialuri
daxmareba Sesabamisi erTsuliani ojaxisaTvis an TiToeuli meurveobaSi myofi
oboli bavSvisTvis 22 lars, xolo 2 da metwevriani pensioneris ojaxisaTvis da
mravalSviliani ojaxebisaTvis, romelTac minimum 7 Svili yavT, 35 lars Seadgens.
standartuli
Tviuri
umuSevrobis
Semweoba,
romelic
registrirebuli
umuSevrobis pirveli eqvsi Tvis manZilze gaicema, dafiqsirda 14 larze umuSevrobis
mTeli periodisaTvis. am daxmarebis mimRebTa statusis misaRebad, umuSevarma unda
gaiaros registracia da Sesabamisad, unda iqonios formalur seqtorSi muSaobis
garkveuli staJi. amis Sedegad, im umuSevarTa ricxvi, romelic Tavs iwuxebs
registraciis gavliT, Cveulebriv, realurze bevrad dabalia da Sesabamisad,
daxmarebis mimRebTa ricxvi umniSvneloa. prezidentis a.w. 28 agvistos gankarguleba
“umuSevarTa socialuri uzrunvelyofis damatebiTi zomebis Sesaxeb” iTvaliswinebs
umuSevrobis Semweobis gazrdas 20 laramde.
sapensio sistema
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
59
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
moqmedi pay-as-you-go saxelmwifo sapensio sistemis Tanaxmad, fiqsirebuli
ganakveTis xandazmulobis pensia, romelsac qveyanaSi pensionerTa umetesoba iRebs,
ar iTvaliswinebs arc samuSao staJs da arc xelfasis odenobas da TveSi 18 lars
Seadgens (daaxloebiT 10 aSS dolari), erTis mxriv susti stimulia gadasaxadebis
gadaxdisTvis da meores mxriv, bevrad Camouvardeba saarsebo minimumis dones
(saSualo momxmareblis oficialuri saarsebo minimumis daaxloebiT 15 procents).
2003 wlis aprilidan, TbilisSi pensionerebi damatebiT 3 l a r s iReben qalaqis
biujetidan. 2004 wlis maisSi, sapensio ganakveTi 14-dan 18 laramde gaizarda qveynis
masStabiT; aqedan 14 lari fiqsirebuli ganakveTis sapensio daxmarebis ZiriTadi
nawilia da kidev 4 lari gaTvaliswinebulia wina periodSi dagrovebuli sapensio
davalianebis dasafaravad. (Sesabamisad, TbilisSi pensionerebi 21 lars Rebuloben).
Pay-as-you -go
saxelmwifo
sapensio
sistema
sapensio
asakis
mTeli
mosaxleobisaTvis, didi xania mTeli rigi problemebis winaSe dgas. mwiri
sagadasaxado bazis, araformaluri seqtoris didi masStabebis, gadasaxadebis
mudmivad arasrulad Segrovebisa da maTi gadaxdisgan Tavis aridebis pirobebSi,
pensiebis dafinanseba xelf asis dabegvridan Semosuli Tanxis xarjze 6 ver xerxdeba
da sistema, ukve ramodenime welia, agrZelebs davalianebis dagrovebas. gardamavali
periodis ekonomikis pirobebSi, saxelmwifo sapensio sistema, romelic sabWouri
warsulis gadmonaSTs warmoadgens, didi xania araqmediTunariani da gadaxdisuunaro
aRmoCnda.
imis
gamo,
rom
PAYG- is
(pay-as -you-go)
sapensio
damokidebulia
gadasaxadebis
Segrovebis
doneze,
sistema
mTlianad
misi
gamarTulad
funqcionirebisaTvis aucilebeli winapirobebis Seqmna iseT viTarebaSi, rodesac
sagadasaxado baza klebulobs da gadasaxadebisTvis gverdis avla da maTi damalva
farTodaa gavrcelebuli, rTuli amocanaa. damokidebulebis koeficienti7 metismetad
dabalia - 1:1.4, rac daqiravebul muSakTa ricxvis klebisa da ekonomikis
araformaluri seqtoris zrdis amsaxvelia, ris Sedegadac fondSi Sesatanebis
gadamxdelTa ricxvi ukiduresad mcirea. dabali xelfasebi da mimdinare Sesatanebsa
da momavalSi misaReb daxmarebebs Soris kavSiris ararseboba da xelfasidan
gadasaxadis SedarebiT maRali ganakveTi susti stimulia muSakebisTvis socialuri
gadasaxadis gadasaxdelad. kanonis aRsrulebis arasakmarisi done da jer k idev
farTod gavrcelebuli korufcia xels uwyobs muSakTa mier gadasaxadebisgan Tavis
aridebas.
moqmedi
PAYG- is
sapensio
sistema
ver
axerxebs
Tavisi
ZiriTadi
funqciis
Sesrulebas - uzrunvelyos pensionerebi sabazo minimaluri pensiebiT. dasabegri
saSualo xelfasis dabali ganakveTis gamo PAYG -is universaluri sapensio sistema
dRes dabali Canacvlebis koeficientiT8 xasiaTdeba. pensionerTa umravlesobis
6
fondis Semosavals Seadgenen gadasaxadebi muSakTa xelfasebidan: sabiujeto organizaciebisTvis –
nominaluri xelfasis 26 procenti, sxva tipis damqiravebeli organizaciebisTvis – 27 procenti, xolo
daqiravebuli muSakisTvis – 1 procenti.
7
pensionerTa ricxvis gadamxdelTa ricxvTan procentuli Sefardeba (Sesatanebis gadamxdelTa
daxmarebis mimRebTa procentuli Sefardeba).
8
da
saSualo pensiis Sefardeba saSualo xelfasTan.
60
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
saSualo fiqsirebuli ganakveTis pensia daqiravebul muSakTa Tviuri xelfasis
daaxloebiT 12 procents Seadgens. pensionerTa umetesobas Tavi gaaqvs ojaxis
daxmarebiT an cdilobs iSovos nebismieri samuSao, romelic saarsebo minimums
uzrunvelyofs.
SeuZlebelia
im
ekonomikuri,
politikuri
da
socialuri
Sedegebis
ugulvebelyofa, romlebic gamowveulia moqmedi sapensio sistemis krizisiT,
radganac es siRaribis riskis winaSe ayenebs umweo pensionerebs, rasac Semdeg
SeiZleba mohyves socialuri dezintegracia, gamijvna da gariyva.
socialuri dazRveva da sapensio sistemis reforma
socialuri sadazRvevo da sapensio sistemis reformis ganxorcieleba, romlis
ZiriTadi mizania axali finansurad mdgradi Tanamedrove sapensio sistemis SemoReba,
romelic morgebuli iqneba gardamavali ekonomikis cvalebad moTxovnebTan, u k v e
dawyebulia msoflio bankisa da sxva donorebis mxardaWeriT. sapensio reformis
programa iTvaliswinebs socialuri dazRvevis SemoRebasa da sapensio sistemis
sadazRvevo principebze gadayvanas. zogierTi RonisZieba ukve gatarda, danarCeni ki
ganxorcielebis procesSia. reforma iTvaliswinebs daxmarebis mimRebTa siebis
gadamowmebis Sedegad ormagi registraciisa da daxmarebis mimRebTa yalbi siebis
gauqmebas da sabolood, registrirebul pensionerTa siebis Semdgomi gadamowmebis
Semdeg, personificirebuli saidentifikacio baraTebis SemoRebas. socialuri
uzrunvelyofis erTiani saxelmwifo fondisa da saxelmwifo samedicino sadazRvevo
kompaniis restruqturizaciis Sedegad, 2002 wlis dekemberSi, Seiqmna saqarTvelos
socialuri dazRvevis erTiani saxelmwifo fondi. 2004 wlis 20 agvistodan, fondma
daiwyo pensionerTa xelaxla registracia.
2003 wlis 20 ivliss, sagazafxulo sesiis bolo dRes, specialuri wesiT, anu
meore da mesame mosmeniT, parlamentma daamtkica saxelmwifo sapensio fondisa da
Sromis, jandacvisa da socialuri uzrunvelyofis saministros mier msoflio
bankTan konsultaciebze dayrdnobiT SemuSavebuli mTeli rigi kanonproeqtebisa,
romlebic
uzrunvelyofen
sadazRvevo
principebze
dafuZnebuli,
socialuri
sadazRvevo da axali sapensio sistemebis SemoRebisaTvis saWiro samarTlebriv bazas.
es kanonproeqtebia: "savaldebulo sadazRvevo pensiebis Sesaxeb", "savaldebulo
socialuri dazRvevis Sesaxeb" da "savaldebulo socialuri dazRvevis sistemaSi
individualuri (personificirebuli) aRricxvisa da individualuri angariSebis
SemoRebis Sesaxeb". (aRniSnuli axlad SemoRebuli kanonebis mokle mimoxilva ix. sem is wina gamocemebSi).
miuxedavad
imisa,
rom
parlamentis
mier
ukve
miRebulia
samive
kanoni,
romelmac unda daareguliros socialuri dazRvevisa da savaldebulo sadazRvevo
pensiebi,
axali
sapensio
sistemis
amuSavebas
garkveuli
dro
dasWirdeba.
mravalsafexuriani sistemis SemoRebis programa etapobrivad unda ganxorcieldes.
mravalsafexuriani sistemis SemoRebamde, mniSvnelovania gamWvirvale garemos
garantireba sapensio sistemaSi; Sesabamisi kanonmdeblobis Semdgomi SemuSaveba da
arsebuli
normatiuli
aqtebis
srulyofa;
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
mimdinare
sapensio
gasacemlebis
61
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
regularuli gadaxdisa da dagrovebuli davalianebebis TandaTanobiT dafarvis
uzrunvelyofa; personifikaciis ganxorcieleba da saidentifikacio baraTebis
SemoReba; da bolos, TandaTanobiT sadazRvevo principebsa da d iferencirebul
sapensio sistemaze gadasvlis uzrunvelyofa.
mravalsafexurianma sapensio sistemam unda uzrunvelyos SesaZleblobaTa
nairsaxeoba da arCevanis gakeTebis ufleba maTTvis, visac SesaZlebloba aqvs
izrunos
momaval
pensiebze,
personaluri
pasuxismgeblobis
zrdasTan
da
investiciebis gansaxorcieleblad saWiro danazogebis fondis SeqmnasTan erTad.
Tumca, sistemis SemoRebasa da gamarTuli muSaobis uzrunvelyofas dasWirdeba dro,
Zalisxmeva da investiciebi.
reformis warmateba mniSvnelovanwilad damokidebuli iqneba qveyanaSi saerTo
ekonomikur situaciaze da ekonomikuri zrdis tempze, iseve rogorc sakanonmdeblo
reformebis
procesis ganviTarebaze.
dResdReobiT,
kerZo
sapensio
sqemebSi
monawileobis SesaZlebloba mosaxleobis mxolod mcire nawils Tu eqneba da Tanac,
grZeli gzaa gasavleli, vidre es sqemebi ndobas moipovebs maT Soris, visac amis
SesaZlebloba gaaCnia. Tumca, maT, vinc endoba axal sqemebs, ukve SeuZlia izrunon
9
kerZo pensiaze . saqarTvelos pirobebSi, sadac amJamad SinameurneobaTa Semosavlebi
ukiduresad dabalia, kerZo sapensio sistema ver Secvlis universalur socialur
sadazRvevo sistemas da mxolod da mxolod arCevans sTavazobs maT, visac
SesaZlebloba aqvs gaakeTos danazogebi ufro maRali sapensio Semosavlis misaRebad.
sapensio
reformis
gatarebis
Semdeg,
saxelmwifo
sapensio
sistemam
unda
uzrunvelyos pensiis mimRebTaTvis savaldebulo sadazRvevo pensia da damatebis
saxiT, nebayoflobiT kerZo sapensio sqemebSi monawileobis SesaZlebloba. Tumca,
vidre es moxdeba, socialuri gadasaxadis Segrovebisa da gadasaxadebis gadaxdis
gaumjobeseba,
sagadasaxado
bazis
gafarToeba,
pensionerebisTvis
sapensio
davalianebebisa da pensiebis regularuli
gadaxdis
mniSvnelovan amocanebad rCeba uaxloesi momavlisaTvis.
uzrunvelyofa
yvelaze
CanarTi 7.1:
sapensio sqemebi: genderuli perspeqtiva
ramdenad samarTliania alternatiuli sapensio sqemebi qalebsa da mamakacebTan
mimarTebaSi?
gansxvavebuli muSaobis staJis gamo, mamakecebisa da qalebisaTvis sapensio sistemis
TiToeuli safexuri da modeli sxvadasxva Sedegis momtania. bevr qals ar gaaCnia uwyveti
muSaobis staJi da muSaobis periodSi ar hqonia iseTive maRali anazRaureba rogoric
mamakacebs. amis Sedegad, qalebisTvis met i sargeblis momtani iqneba universaluri
saxelmwifo sapensio
sistema, romelic iTvaliswinebs Tanabar
an saSualebebis
Semowmebaze dayrdnobiT gaTvlil pensiebs, maSin roca mamakacebs upiratesobas aZlevs
9
kanoni “arasaxelmwifo sapensio dazRvevis Sesaxeb” SemoRebul iqna 1998 wels. 2001 wlis maisSi
daarsebuli kompania “saqarTvelos sapensio sainvesticio holdingi” (GPIH), moqmed universalur PAYG -is
sapensio sistemasTan erTad, mosaxleobas aseve nebayoflobiT kerZo sapensio dazRvevas sTavazobs.
62
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
dasaqmebasa an xelfasTan Sefardebuli sapensio sqemebi. sapensio daxmareba qvrivebisaTvis
amcirebs siRaribis dones qalebSi, romelTac gardacvlili meuRlis pensia eZlevaT.
martoxela adamianisTvis es Cveulebriv sakmarisi ar aris, sabinao da sxva sameurneo
xarjebs Tu gaviTvaliswinebT.
mamakacebisgan gansxvavebiT, qalebs, profesiuli pensiebis miRebis SesaZleboba
naklebad aqvT da aseT SemTxvevaSic isini ufro mcire ganakveTis pensiebs iReben, vidre
mamakacebi. gansazRvruli odenobis Senatanebze dafuZnebuli sapensio sqemebis SemTxvevaSi,
mamakacebs meti sargebeli aqvT vidre qalebs, ufro maRali xelfasebisa da Senatenebis
xarjze. qalebisTvis ufro xelsayreli iqneboda is SemTxveva, romelic iTvaliswinebs
meuRleebis Senatanebis gaerTianebas da maT Soris Semosavlebis Tanabrad gayofas.
anuitetis SeZenis SemTxvevaSi, mniSvneloba aqvs imas, Tu ra tipis cxrilebia daSvebuli:
mamakacebsa da qalebSi: sicocxlis saSualo xangrZlivobis cxrilebi Tu gaerTianebuli
cxrilebi. is SemTxveva, rodesac iyeneben gaerTianebul cxrilebs, rogorc es miRebulia
SeerTebul StatebSi moqmed profesiul sapensio sqemebSi, ufro momgebiania qalebisaTvis,
vinaidan qalebi sicocxlis ufro didi xangrZliobiT gamoirCevian. (magram qalebisaTvis
wamgebiania, rodesac sicocxlis dazRvevisaTvis iTxoven gaerTianebul cxrilebs,
romelic aseve SeiZleba damqiraveblis mier iqnes uzrunvelyofili).
mikromodelirebis Sedegad mopovebuli monacemebi
gaerTianebul samefoSi,
folkinghemisa da jonsonis
mier samuSao da
pensiaze
gasvlis situaciebis mikromodelirebam, SesaZlebeli gaxada qalebsa da mamakacebTan
mimarTebaSi
alternatiuli sapensio gegmebiT
gaTvaliswinebuli diferencirebuli
moqmedebis Seswavla. qalebs mTeli cxovrebis manZilze miRebuli anazRaurebis
safuZvelze agebuli xelfasis ganawilebis sistemis qveda nawili ukaviaT, xolo
mamakacebs - zeda. maSasadame, qalebisTvis, universaluri Tanabari odenobis sapensio
sistema, romelic uzrunvelyofs pensiebs mTeli cxovrebis manZilze, orjer ufro
momgebiania vidre mamakacebisTvi s, vinaidan qalebi nakleb anazRaurebas iReben (da
Sesabamisad naklebi Sesatanebi SeaqvT) da imitom, rom mamakacebze met xans cocxloben ,
xolo rodesac sapensio sqema iTvaliswinebs pensiebis gaangariSebas Senatanebis Setanis
wlebisa da odenobis safuZvelze, Sedegebi sapirispiroa. gansazRvruli odenobis
Senatanebis gegmis SemTxvevaSi, romelic gadanawilebis princips
xandazmuli qalebis umravlesoba siRaribeSi cxovrobs. cxadia,
ar iTvaliswinebs,
rom iseTi gegma,
romelSic gansazRvruli
odenobis
Senatanebi SeTavsebulia
minimalur sapensio
garantiasTan qalebs ufro did sargebels aZlevs vidre mamakacebs: aseT SemTxvevaSi
qalebi damatebuli Tanxis TiTqmis 90 procents iReben, rac faqtobrivad gamoricxavs
siRaribes xandazmul asakSi.
Semosavlis nawili ericxeba qalebs, romlebic muSaobdnen magram dabali
Semosavlebi hqondaT. garkveuli nawili gaicema aseve qalebze, romelTac ar umuSaviaT da
daqorwinebulebi arian mamakacebze, romelTac maRali Semosavlebi aqvT – Tu ratom surs
sazogadoebas am jgufisTvis
Semosavlis ganawileba
gaugebaria.
arsebobs sxva
saSualebebi, romelic ufro dabali socialuri xarjis fasad Seamsubuqebda siRaribis
mdgomareobas.
magaliTad,
qalebsa
da
mamakacebs
Soris
uTanabroba
SeiZleba
mniSvnelovnad Semcirdes iseTi politikis ganxorcielebiT, romelic daojaxebul
wyvilebze iqneba gaTvlili., romelic rekomendirebulia evrokavSiris teritoriasa da
amerikis bevr StatSi. Tu wyvilis muSaobis satJi da Senatanebi Tanabrad ganawildeba maT
Soris, qalebis umetesobas siRaribe ar emuqreba. amiT mcirdeba damatebiTi sqemis xarji
vinaidan qalTa umetesoba adeqvatur pensiebs miiRebs,
Senatanebidan dafinansdeba. amis Sedegead, erToblivi
romelic maTi
Senatanebi da
meuRleebis
Semosavlis
gaerTianeba erTi ojaxis farglebSi, erTgvar araformalur daz Rvevas uzrunvelyofs
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
63
samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa
Tumca ufro naklebs, vidre did ojaxebs aqvT. ojaxebs Soris, xelfassa da sapensio
SemosavalSi naklebi sxvaobaa, vidre calkeul adamianebs Soris da siRaribis aRmofxvrac
ufro iolia. magram amgvari araformaluri SeTanxmeba saWiroebs formulirebas rodesac
saqme exeba ganqorwinebul an daqvrivebul qalebs,
xandazmul i adamianebis udides jgufs warmoadgenen.
romlebic
siRaribeSi
myofi
ra unda gakeTdes?
siRaribeSi myofi qalebis dasaxmareblad SeiZleba ganxorcieldes ramodenime midgoma,
rogorc calcalke, aseve erTdroulad:
§
universaluri Tanabari ganakveTis,
moTxovnilebaTa
Semowmebaze
dayrdnobiT
gaTvlili an minimaluri ganakveTis sapensio sqema, romelic siRaribis zRvars
zemoT amyofebs yvelas, muSaobis staJis miuxedavad;
§
§
§
meuRleebis erToblivi muSaobis staJisa da Senatanebis sqema;
savaldebulo daxmareba meuRlis gardacvalebis SemTxvevaSi, romelic aRemateba
wyvilis erToblivi Senatanebis Tanxis 50 procents
specialuri daxmarebebi Zalze xandazmulTaTvis, romelTac sakuTari resursebi
gamoleuli aqvT (ufro xSirad qalebisTvis)
magram qalTa Semosavlis dazRvevis gasaumjobeseblad saukeTeso gamosavalia axalgazrda
qalebisaTvis Semosavlebis gazrda, anazRaurebasa da dasaqmebaSi genderuli sxvaobiT
ganpirobebuli uTanabrobis aRmofxvris xarjze – strategia, romelic uzrunvelyofs
damatebiT Sedegs, saerTo samarTlianobisa da ekonomikuri zrdis TvalsazrisiT
wyaro: sapensio asakis uzrunvelyofa: xandazmulTa dacvisa da ekonomikuri zrdis xelSewyobis
politika. msoflio bankis politikuri kvlevis angariSi
64
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
Tavi merve. saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi
saqarTvelos vaWroba evrokavSirTan
saqarTvelos statistikis departamentis 2004 wlis ianvri-ivnisis monacemebis
mixedviT, saqarTvelos vaWrobam evrokavSiris qveynebTan (25 qveyana) Seadgina 327,6
milioni aSS dolari, rac 40,6 procentiT metia wina wlis Sesaba mis maCvenebelTan
SedarebiT.
dolari
saqarTvelos
(wina
saqarTveloSi
wlis
eqsportma
Sesabamisi
Seadgina
280,2
evrokavSiris
periodis
milioni
aSS
144,9
bazarze Seadgina
procenti).
dolari
(139,9
47,4
evropulma
procenti).
milioni
importma
saangariSo
periodSi evr okavSiris wevri qveynebis wilad modis saqarTvelos sagareo savaWro
brunvis 30,8 procenti, maT Soris eqsportis 15,9 procenti da importis 36,3 procenti.
2004
wlis
ianvar-martSi
saqarTvelos
umsxvilesi
savaWro
partniorebis pirvel
aTeulSi Sedis evrokavSiris 3 qveyana – gaerTianebuli samefo, germania da italia,
plus TurqeTi da maTi savaWro brunva Semdegnairad Camoyalibd: ixileT cxrili 8.1.
cxrili 8.1 saqarTvelos vaWroba evrokavSiris 3 qveyanasTan da TurqeTTan 2004 wlis
ianvari- ivnisi
(aTasi aSS dolari)
2004 wlis
ianvari - ivnisi
eqsporti
importi
brunva
18125,7
83604,7
101730,4
germania
7633,0
57889,4
65522,4
italia
5355,5
33467,0
38822,4
TurqeTi
47355,9
81570,2
128926,1
sul:
78470,1
256531,3
335001,3
gaerTianebuli
samefo
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
65
saqarTvelo- evrokavSiris urTierTobebi
cxrili 8.2. saqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTan 2004 wlis ianvari-ivnisi
(aTasi aSS dolari)
2004 wlis
brunva
ianvari - ivnisi
importi
eqsporti
balansi
avstria
12696,1
12668,8
27,3
-12641,5
belgia
8340,7
6363,1
1977,6
-4385,4
dania
6160,7
6022,7
138,0
-5884,7
safrangeTi
35638,5
31657,6
3980,9
-27676,7
germania
saberZneTi
65522,4
83272,2
57889,4
7237,2
7633,0
1090,0
-50256,4
-6147,2
irlandia
italia
luqsemburgi
niderlandebi
portugalia
952,6
896,9
55,7
-841,2
38822,5
33467,0
5355,5
-28111,5
369,9
266,6
103,3
-135,0
18613,6
13501,7
5111,9
-8389,9
992,5
986,5
6,0
-980,5
fineTi
espaneTi
2722,2
4372,2
2722,2
2561,6
1810,6
-2722,2
-751,0
SvedeTi
786,9
733,0
53,9
-679,1
101730,4
83604,7
18125,7
-65478,9
gaerTianebuli
samefo
estoneTi
118,1
53,0
65,1
12,1
kviprosi
3887,5
3808,3
79,2
-3729,0
latvia
1849,4
1401,6
447,8
-953,8
litva
malta
1759,1
391,3
1351,9
-
407,2
391,3
-944,7
391,3
poloneTi
3568,8
3458,6
110,2
-3348,4
slovakeTi
1255,3
791,4
463, 9
-327,5
slovenia
1383,0
1383,0
-
-1383,0
ungreTi
4905,9
4905,9
-
-4905,9
CexeTi
sul
8207,1
7479,8
727,3
-6752,5
408318,9
285212,5
48161,4
-237022,6
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
cxrili 8.3 saqarTvelos vaWroba evrokavSirSi gawevrianebis kandidat qveynebTan 2004
wlis ianvari-ivnisi
(aTasi aSS dolari)
2004 wlis ianvari - ivnisi
brunva
bulgareTi
TurqeTi
rumineTi
sul
importi
eqsporti
balansi
16714,6
13323,9
3390,7
-9933,3
128926,1
81570,2
47355,9
-34214,2
6282,5
5973,4
309,1
-5664,3
151923,2
100867,5
51055,7
-49811,8
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
evropis samezoblo politika da saqarTvelo
xangZlivi diskusiis Semdeg 2004 wlis 14 ivniss luqsemburgSi evropis sabWom,
ixelmZRvanela ra 2003 wlis 16 ivnisisa da 26 ianvris gadawyvetilebebiT da gamoxata
66
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
saqarTvelo- evrokavSiris urTierTobebi
samxreT kavkasiaSi stabilurobis, demokratiisa da keTildReobis xelisSewyobis
interesi, daeyrdno evroparlamentis, evropis komisiisa da samxreT kavkasiaSi
evrokavSiris specialuri warmomadgenlis rekomendaciebs, miiRo gadawyvetileba
samxreT kavkasiis qveynebis – azerbaijanis, saqarTvelosa
samezoblo politikaSi CarTvis Taobaze (ix. CanarTi 8.1).
da
somxeTis evropis
aRniSnuli garemoeba xazs usvams evrokavSiris wingadadgmul nabijs samxreT
kavkasiis regionTan mimarTebaSi. TiToeul qveyanas miecema Tanabari saSualeba
ganaviTaros urTierTobebi evrokavSirTan da mis mimarT SemuSavebul iqneba
individualuri midgoma evropis samezoblo politikis ZiriTadi principebis
gaTvaliswinebiT.
evropis
samezoblo
politika
warmoadgens
evrokavSiris
gafarToebis
gamoZaxils. politikis mizania gafarToebuli evropis mezoblebTan TanamSromlobis
mniSvnelovanad gaZliereba. evropis
samezoblo politika
ar iTvaliswinebs
evrokavSiris Semdgomi gafarToebis sakiTxebis. saqarTvelo imeds gamoTqvams, rom
evropaSi axali gamyofi zolebi aRar iarsebebs da samxreT kavkasia ar darCeba
evrokavSirTan daaxloebis procesebs miRma.
evropis
politikis
mezoblebis
komisiisaTvis
evropis
samezoblo politika
warmoadgens
sagareo
yvelaze
mniSvnelovan
prioritets.
igi
gamoxatavs evrokavSiris
mimarT gafarToebul yuradRebas. igi srulad faravs evrokavSiris
partniorebTan
TanamSromlobis
mimarTulebebs:
politikuri
TanamSromloba:
(demokratia da adamianis resursebi, politikuri dialogi, terorizmTan da masobrivi
ganadgurebis
iaraRis
gavrcelebasTan
brZola,
konfliqtebis
mogvarebisaken
mimarTuli mcdeloba) da ekonomikuri (ekonomikuri reformebi, vaWroba, evrokavSiris
Sida bazarze progresuli integracia), marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi,
infrastruqturis
qseli,
adamianTa
kontaqtebi,
sasazRvro
da
regionuli
TanamSromloba
da
asocirebuli
evrokavSiris
daxmareba.
mezoblebTan
priviligirebuli urTierToba daemyareba saerTo faseulobebis mimarT yvela mxaris
erTgulebas da amasTanve aRniSnuli urTierToba gansxvavebuli iqneba TiToeul
qveyanasTan saWiroebis, SesaZleblobebisa
donis gaTvaliswinebiT.
da
aRniSnul faseulobaTa gaziarebis
evropis samezoblo politika, romelic daiwyo 2002 wels, 2003 wlis martis
evropis komisiis pirveli mimarTviT, evrokavSirsa da partniorebSi gaaRviva
mniSvnelovani interesi. misi siaxlis gamo, TviT evrokavSiris SigniT mravali kiTxva
warmoiSva, arsebobda mosazreba, rom igi warmoadgenda Semdgomi gafarToebis
winamorbeds, gansakuTrebiT aRmosavleTisaken, rasac SesaZlebelia safrTxe Seeqmna
Sida bazris integraciisaTvis, an kidev sazRvrebis usafrTxoebas. gansakuTrebiT
aRmosavleT partniorebs Soris evropis samezoblo politikam SesaZlebelia
gauTvaliswinebeli sakiTxebi warmoaSvas. arsebuli mimarTva pasuxobs am sakiTxvebs:
evropis samezoblo politika warmoadgens grZelvadian proeqts, sadac partniorebs
aqvT saSualeba dauaxlovdnen evrokavSirs, poltikuri da ekonomikuri reformebis
progresis paralelurad.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
67
saqarTvelo- evrokavSiris urTierTobebi
evropis samezoblo politikis farglebSi gasaTvaliswinebelia partniorebis
potenciuri SesaZlebloba: maT SeuZliaT TanamSromlobidan integraciaze gadasvla
(magram ara gawevrianeba am politikis safuZvelze). evrokavSirisaTvis es ar aris
qvelmoqmedeba,
igi
gamoxatavs
sakuTar
interess:
sakuTari
Tavisuflebis,
stabilurobisa da keTildReobis gafarToebuli areali ver iqneba garantirebuli,
mezobel qveynebSi stabilurobis SenarCunebis gareSe. miuxedavad imisa, rom evropis
samezoblo politika ar aris pirdapir kavSirSi evrokavSiris gafarToebasTan da ar
warmoadgens pirdapir gzas gawevrianebisaken, saqarTvelo ganixilavs aRniSnul
politikas, rogorc evropaSi mimdinare integraciuli procesebisa da aseve evropul
saxelmwifoebs
Soris
axlo
politikuri,
ekonomikuri
da
kulturuli
TanamSromlobis xelSemwyob Zlier meqanizms.
saqarTvelosa da samxreT kavkasiis qveynebis monawileoba evropis samezoblo
politikaSi friad mniSvnelovania evrokavSiris wevr qveynebTan iseTi arsebiTi
mimarTulebebiT TanamSromlobis gaZlierebis kuTxiT, rogorebicaa terorizmTan,
aralegalur trefikingTan, narkotikebis gavrcelebasTan, aralegalur imigraciasTan
brZola da a.S. amasTanave samxreT kavkasiis CarTva evropis samezoblo politikaSi
xels Seuwyobs saqarTveloSi arsebuli konfliqtebis mSvidobian mogvarebas. evropis
samezoblo politikaSi CarTvas gaaCnia rogorc politikuri, aseve ekonomikuri
mniSvneloba. momavali ekonomikuri keTildReoba damokidebulia imaze, Tu ramdenad
kargad SesZlebs qveyana sakuTari ekonomikis marTvas gafarToebuli evropis WrilSi
da
efeqturad
ganaaxlebs
qveynis
saeqsporto
bazars.
saqarTvelosaTvis
mniSvnelovania ufro aqtiurad iyos CarTuli evropis transportis, energetikisa da
kavSirgabmulobis qselebSi. evropis samezoblo politikis SesaZleblobebi aseve
moicavs samecniero-kvleviTi saqmianobas. aRniSnuli mniSvnelovnad daaCqarebs qveynis
mier kopenhagenis ekonomikuri kriteriumebis Sesrulebis SesaZleblobebs.
ramodenime Tvis
centraluri evropisa
win adgili hqonda evrokavSiris udides gafarToebas,
da xmelTaSuazrvispireTis aTi
qveyna miuerTda mas.
evrokavSiri yovelTvis acxadebda, rom gafarToebas eqneba mniSvnelovani sargebeli
ara marto evrokavSiris Zveli da axali wevri qveynebisaTvis, aramed mTlianad
msofliosaTvis, gansakuTrebiT ki evrokavSiris mezoblebisaTvis. ar warmoadgens
damTxvevas, rom gafarToebidan ramodenime dRis Semdeg evropis komisia gamovida
konkretuli gaazrebuli mimarTviT, romelmac naTeli mohfina im garemoebas, rom
evrokavSirs surs ufro mWidrod iTanamSromlos Tavis mezoblebTan da airidos
axali gamyofi zolebis Camoyalibeba.
evropis samezoblo politikis ZiriTadi mizania im qveynebTan ufro mWidro
TanamSromloba, romlebic iziareben evrokavSiris fundementalur Sexedulebebs da
faseulobebs, romlebic iTvaliswinebs ekonomikuri da politikuri TanamSromlobis
mniSvnelovan sakiTxebs. aRniSnuli mniSvnelovan wvlils Seitans stabilurobisa da
usafrTxoebis ganviTarebaSi. aRniSnuli
erTobliv faseulobebze.
midgoma damyarebulia p artniorobasa da
SemoTavazebuli meTodi gulisxmobs partnior qveynebTan erTad iseTi
prioritetebis dasaxvas, romelTa Sesruleba daaxloebs maT evrokavSirTan.
aRniSnuli
68
prioritetebi
Seva
erToblivad
SeTanxmebul
samoqmedo
gegmebSi,
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
saqarTvelo- evrokavSiris urTierTobebi
romlebic Seexeba konkretuli saqmianobis rig ZiriTad sferoebs da mxardaWeril
iqneba Meda, Tacis, “evropis samezoblo instrumentisa” da Sesabamisi sabiujeto
instrumentebis mier :
politikuri dialogi da reformebi – evropis samezoblo politikis
meSveobiT mxareebi gaafarToeben da ufro efeqtians gaxdian TavianT politikur
dialogs. es gulisxmobs sagareo da uSiSroebis politikis sakiTxebs, maT Soris
regionul da saerT aSoriso sakiTxebs, konfliqtebis Tavidan acilebas, krizisebis
marTvas, agreTve saerTo uSiSroebis sferoSi safrTxeebs.
vaWroba da evrokavSiris Sida bazar i – evropis samezoblo politikis
farglebSi SemoTavazebul midgomas mniSvnelovani ekonomikuri Sedegebi mohyveba,
vinaidan igi iTvaliswinebs prioritetuli savaWro urTierTobebis gafarToebas da
finansuri da teqnikuri daxmarebis gazrdas. garda amisa, sakanonmdeblo da
maregulirebeli sistemebis harmonizaciis gziT es politika mezobel qveynebs
sTavazobs evrokavSiris Sida bazarze samomavlo dainteresebis perspeqtivasa da
evrokavSiris rig programebSi monawileobas. saTanado yuradReba miepyroba agreTve,
regional doneze wamowyebul iniciativebs.
marTlmsajuleba da saSinao saqmeebi – evropis samezoblo politikis mizania
gafarToebuli evrokavSiris sazRvrebze axali gamyofi zolebis warmoqmnis Tavidan
acileba. sajaro dawesebulebaTa funqcionirebis gaumjobeseba administraciuli
efeqtianobis maRali standartebis uzrunvelyofis mizniT evrokavSirisa da misi
partniori qveynebis saerTo interess warmoadgens. TiToeul samoqmedo gegmaSi
prioritetebis gansazRvra damokidebuli iqneba im konkretul sakiTxebze, romlebic
yvelaze metad damaxasiaTebelia ama Tu im qveynisa da evrokavSirisaTvis.
energetika – evropis samezoblo politikis umTavresi
elementia m e z o bel
qveynebTan energetikis sferoSi strategiuli partniorobis gaZliereba. amaSi
igulisxmeba
energiis
miwodebis
saimedooba
da
energetikuli usafrTxoeba.
evrokavSirisaTvis kaspiis zRvis regionidan da centraluri aziidan energiis axali
momwodeblis saxiT mniSvnelovan rols Seasruleben samxreT kavkasiis qveynebic.
amitom ormxrivi seriozuli interesis sagans warmoadgens evrokavSirsa da mis
partnior
qveynebs
Soris
energiis
miwodebis
qselebis
gaumjobeseba
da
sakanonmdeblo
da
maregulirebeli
sistemebis
harmonizeba.
garda
amisa,
gafarToebuli TanamSromloba energetikis sferoSi warmoqmnis orive mxarisTvis
xelsayrel SesaZleblobebs biznesis sferoSi da SeuZlia Tavisi wvlilic Seitanos
socialur-ekonomikur ganviTarebasa da garemos mdgomareobis gaumjobesebaSi.
transporti – evrokavSirs a da mis mezoblebs Soris vaWrobisa da turizmis
gafarToeba saWiroebs efeqtian, multimodalur da stabilur satransporto
sistemebs. arsebiTi mniSvneloba eniWeba samxreT kavkasiis qveynebTan evrokavSiris
damakavSirebeli
fizikuri
satransporto
qselebis
gaumjobesebas.
arsebuli
iniciativebi, rogoric aris panevropuli satransporto
sferoSi winsvlis stabilur safuZvels warmoadgens.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
sistemis
koncefcia
am
69
saqarTvelo- evrokavSiris urTierTobebi
adamianTa kontaqtebi – evropis samezoblo politikis ZiriTadi miznis
miRwevis efeqtiani saSualebaa evrokavSirsa d a m i s i mezobeli qveynebis xalxTa
erTmaneTTan dakavSireba, erTmaneTis kulturis, istoriis, urTierTobebis da
faseulobebis gagebis xelSewyoba da araswori Sexedulebebis aRmofxvra. amgvarad,
garda saxelmwifo uwyebebsa Tu sawarmoebs Soris kontaqtebisa, evropis samezoblo
politika xels Seuwyobs kulturul, saganmanaTleblo da ufro zogad socialur
kavSirebs evrokavSirsa da mis mezoblebs Soris.
evrokavSiri, partnior qveynebTan erTad gadaxedavs samoqmedo gegmebis
Sinaarss da miiRebs gadawyvetilebas maTi adaptirebis an ganaxlebis Taobaze. garda
amisa, am Sefasebis safuZvelze SesaZlebelia gadawyvetilebis miReba ormxrivi
urTierTobebis ganviTarebaSi Semdgom nabijebTan dakavSirebiT. aRniSnuli ormxrivi
urTierTobebi SeiZleba gaformdes evropis samezoblo SeTanxmebebis saxiT.
ramdenadac samoqmedo
gegmebi warmoadgenen evropis samezoblo
politikis
ZiriTad mamoZravebel saSualebas, evropis komisiam dauyovnebliv u nda daiwyos
molaparakebebi partnior qveynebTan. maT unda gansazRvron, Tu risi miRweva surT da
saqarTvelo imedovnebs, rom evropis komisia droulad daiwyebs molaparakebebs
samoqmedo gegmis SemuSavebasTan dakavSirebiT da GEPLAC-i gauwevs mniSvnelovan
daxmarebas qarTul mxares.
2004 wlis saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis bolo sam gamocemaSi
ganxiluli Tavebis Sejamebisas, romlebic Seexeba evropis samezoblo politikas, mis
ganviTarebasa da masSi saqarTvelos da mTlianad samxreT kavkasiis monawileobas,
SesaZlebelia gamoiyos Semdegi ZiriTadi sakiTxebi:
a.
evropis samezoblo politika warmoadgens evropaSi mimdinare integraciuli
b.
g.
procesebis xelSewyobis Sesabamis saSualebas. samxreT kavkasiis qveynebis
evropis samezoblo iniciativaSi CarTva xels Seuwyobs maT integracias
evrokavSiris struqturebTan
aucileblobas warmoadgens samoqmedo gegmis swrafi SemuSaveba
warsulSi arsebuli koncefciebi, rogorebicaa gaucxo eba, izolacia da
Tundac mezobloba, unda Seicvalos partniorobiT, integraciiTa da procesis
dasasruls gaerTianebuli evropiT
d . samxreT kavkasiis regionuli TanamSromloba friad mniSvnelovania, rogorc
evrokavSirisaTvis, aseve regionis samive qveynisaTvis. samxreT kavkasias
mniSvnelovani roli ukavia evrokavSiris regional programebSi, rogorebicaa
TRACECA da INOGATE
e.
v.
aucileblobas
warmoadgens
Savi
zRvis
regionuli
TanamSromlobis
monawileoba evrokavSiris xmelTaSua zRvis politikur sqemebSi
evrokavSiris amJamindeli gafarToeba uzrunvelyofs teritoriebis xelaxal
gaerTianebas, romlebic erebisa da saxelmwifoebis survilebis winaarmdeg
dayofil iyo, igi xels Seuwyobs mTliani evropis kontinentis usafrTxoebasa
da keTildReobas
z. gafarToebuli
keTildReobasTan,
evropis
ZiriTadi
konfliqtebis
Tavidan
gamoZaxili
dakavSirebulia
acilebasa da
mogvarebasTan,
adamianis uflebebTan, demokratiasa da sabazro ekonomikis ganviTarebasTan.
70
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
saqarTvelo- evrokavSiris urTierTobebi
erTian evropaSi mSvidobisa da keTildReobis uzrunvelyofa da evropis
teritoriebze qaosis T avidan arideba warmoadgens gafarToebuli evropis
mizans
T. gafarToebuli evropa ukve dauaxlovda samxreT kavkasias. gafarToebis meore
etapis Semdeg, bulgareTisa da rumineTis meSveobiT, saqarTvelo pirdapir
iqneba dakavSirebuli am qveynebTan Savi zRvis meSveobiT. rodesac TurqeTi
miwveul iqneba molaparakebis magidasTan ama wlis dekemberSi, saqarTvelo da
somxeTi iwiladeben pirdapir saxmeleTo sazRvars evrokavSirSi gawevrianebis
i.
kandidat qveyanasTan
evrokavSiris ZiriTad interesi mdgomareobs samxreT
kavkasiis politikur
xelmZRvanelobasTan TanamSromlobaSi da momavali perspeqtivis dasaxvaSi;
dasavleT/atlantikuri aliansis
gaZliereba natos
meSveobiT;
samxreT
kavkasiis unikaluri
geografiuli
mdebareobis gamoyeneba
terorizmis
winaaRmdeg
brZolaSi;
azerbaijanidan gafarToebuli evropis samxreTaRmosavleT nawilTan damakavSirebeli navTobsadenis mSeneblobis dasruleba;
k.
kontrabandisa da narkotikebis kontroli;
imisaTvis, rom samxreT kavkasia gaxdes ufro mimzidveli, unda ganxorcieldes
rigi reformebisa da cvlilebebisa, magaliTad kanonis uzenaesobis gamyareba,
adamianis uflebebis pativiscema, konfliqtebis mogvareba, sakanonmdeblo
daaxloeba da harmonizacia evrokavSiris standartebTan
l. evropis samezoblo politikis koncefciis ganxorcielebisas gaTvaliswinebul
unda iqnas samxreT kavkasiis moTxovnilebebi.
m.
regionul TanamSromlobas umetes SemTxvevaSi SeuZlia wvlili Seitanos
problemebis gadawyvetaSi da SesaZleblobebis gansazRvraSi; “xandaxan
regionuli TanamSromloba ufro mSvenieria (efeqturi) vidre ormxrivi”.
regionalur TanamSromlobaSi aris zrdis potenciali.
Ca narTi 8.1: “samxreT kavkasiis CarTvis Taobaze evropis samezoblo politikaSi”
…
samxreT kavkasiasTan dakavSirebiT, sabWo dayrdno Tavis 2003 wlis 16 ivnisisa da 2004 wlis 26
ianvris daskvnebs da mis dainteresebas uzrunvelyos regionSi stabiluroba, demokratia da
keTildReoba. sabWom gaiTvaliswina evropis parlamentis, evropis komisiisa da samxreT
kavkasiaSi evrokavSiris specialuri warmomadgenlis rekomendaciebi da gadawyvita azerbaijani,
saqarTvelo d a somxeTi CarTos evropis samezoblo politikaSi. aRniSnuli garemoeba xazs
usvams evrokavSiris wingadadgmul nabijs CarTul iyos samxreT kavkasiis regionSi. TiToeul
qveyanas miecema Tanabari saSualeba ganaviTaros urTierToba evrokavSirTan samoqmedo gegmebis
meSveobiT da mis mimarT SemuSavebul iqneba individualuri
politikis ZiriTadi principebis gaTvaliswinebiT.
midgoma
evropis
samezoblo
…
luqsemburgi, 2004 wlis 14 ivnisi, evropis sabWos Sexvedra. pres relizi 2590
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
71
kalendari
ianvari 2004
4
arCevnebi/ saqarTveloSi Catarda saprezidento arCevnebi. mixeil
saakaSvili saqarTvelos prezidentad iqna arCeuli.
6
aSS -saqarTvelo/6
ianvars
aSS-s
saxelmwifo
departamentma
gamosca dadgenileba, romelic mouwodebs saqarTvelos ufro
mWidro TanamSromloba daamyaros saerTaSoriso savaluto
fondTan (ssf-i). dadgenilebaSi naTqvamia, rom “saqarTvelom unda
SeaTanxmos ssf-sTan konkretuli programa, Tu ki qveyanas surs
rom valebis gadavadebis sakiTxi ganxiluli iqnes parizis
klubSi”.
dadgenilebaSi
naTqvamia
“Cven
mzad
varT
viTanamSromloT saqarTvelos axal xelisuflebasTan, rameTu
davexmaroT qveyanas Tavisufali
bazris
ganviTarebasa da
demokratiuli
reformebis
ganxorcielebaSi.
samwuxarod,
saqarTvelos
yofilma
xelisuflebam
ver
SesZlo
ssf-is
siRaribis Semcirebi sa da ekonomikuri zrdis donis amaRlebis
kriteriumebis dakmayofileba”.
7
sabaJo/ saqarTveloSi 2004
tarifi xorbalis importze.
wlis 1
ianvridan gauqmda
sabaJo
11
sabanko saqmianoba / sabanko sistemis stabiluri da mdgradi
funqcionirebis
uzrunvelyofis
mizniT,
erovnulma
bankma
daafiqsira adgilobrivi komerciuli bankebisa da ucxouri
komerciuli
bankebis filialebisTvis
sawesdebo
kapitalis
minimaluri odenoba 12 milion larze, rac sawesdebo kapitalis
TandaTanobiT zrdis xarjze unda iqnes miRweuli. amrigad, 2004
wlis 31 dekembrisTvis sawesdebo kapitalis minimalurma odenobam
unda Seadginos aranakleb 6,4
dekembrisTvis – aranakleb 78
dekembrisTvis
– aranakleb
dekembrisTvis
– aranakleb
dekembrisTvis – aranakleb 12
milioni larisa, 2005 wlis 31
milioni larisa, 2006 wlis 31
9,2 milionisa, 2007
wlis
31
10,6 milionisa, 2008 wlis 31
milionisa. sawesdebo kapitalis
zrda unda moxdes fuladi saxiT da mxolod erovnul valutaSi.
12
sainvesticio
klimati/
saqarTvelos
prezidentma,
mixeil
saakaSvilma, ganacxada rom apirebs brZolas saqarTveloSi
farTod gavrcelebuli korupciisa da oligarqebis winaaRmdeg
da sagareo valebiT damZimebuli qveynis kavSirebis aRdgenas
saerTaSoriso finansur organizaciebTan.
“Cven gvsurs normaluri sainvesticio garemos Seqmna, raTa
davarwmunoT investorebi, rom saqarTvelo dRes sxva qveyanaa. maT
72
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
kalendari
unda icodnen, rom saqarTvelos saxelmwifo daicavs maT
investiciebsa da uflebebs da ar gaZarcvavs maT”, ganacxada
mixeil saakaSvilma.
14
parlamenti/parlamentis
mier
14
ianvris
riggareSe
sxdomaze
erTxmad
iqna
miRebuli
kanonproeqti
“ganviTarebisa
da
reformirebis fondis Sesaxeb” samive wakiTxviT. dokumenti
warmodgenili iqna iusticiis ministris, zurab adeiSvilis mier.
misi sityvebiT, amgvari fondis daarsebis Semdeg saxelmwifo
moxeleebi SeZleben Sesabamisi xelfasebis miRebas fondis
resursebidan. b-ni adeiSvili acxadebs, rom saerTaSoriso
donorma organizaciebma ukve gamoTqves mzadyofna gadaricxon
finansuri resursebi aRniSnul fondSi. fondi aseve daafinansebs
sakanonmdeblo aqtebis miRebisa da saxelmwifo moxeleTa
profesiuli momzadebis RonisZiebebs.
13
evrokavSiri-saqarTvelo/ evrokavSiri gamouyofs saqarTvelos 28
milion evros 2004-2006 ww. indikaturi erovnuli programis
ganxorcielebisaTvis. 1992-2003 wlebSi evrokavSiris daxmarebam
saqarTvelosTvis 285 milioni Seadgina da aqedan, 84 m ilioni
evro gamoyofili iqna “t asis”-is erovnuli programis farglebSi.
programa, romelsac xeli
moewera 13 ianvars, TbilisSi,
gansazRvravs zogad amocanebsa da meTodebs 2004- 2006 wlebSi
saqarTvelosTvis
daxmarebis
uzrunvelsayofad.
programa
ganxorcieldeba evrokavSiris “tasis”-is programis farglebSi.
indikaturi programa mimarTuli iqneba evrokavSiris strategiis
ganxorcielebaze,
damoukideblobis
romelic
iTvaliswinebs
ganmtkicebas,
demokratiisa
saqarTvelos
da
sabazro
ekonomikis ganviTarebas.
“2004-2006
indikaturi
erovnuli
programa”
moicavs
rig
prioritetul sferoebs, rogoricaa instituciuri, sakanonmdeblo
da
administraciuli
reformis
mxardaWera,
romlisTvisac
gaTvaliswinebulia 11,5 milioni evros gamoyofa. biujetma 12,5
milioni evros odenobiT xeli unda Seuwyos gardamavali
periodis socialuri sirTuleebis Serbilebas, pirvel rigSi
jandacvis seqtorSi. 4 milioni evro gamoyofili iqneba
konfliqtis zonebis sareabilitacio programis ganxorcielebaze.
14
parlamenti/parlamentma erTxmad daamtkica irakli rexviaSvilis
kandidatura ekonomikis, mrewvelobisa da
Tanamdebobaze.
14
vaWrobis
ministris
parlamenti/saqarTvelos
parlamentma
14
ianvars
moaxdina
germaniis
rekonstruqciisa
da
ganviTarebis
banksa
da
saqarTvelos
mTavrobas
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
Soris
sakredito
SeTanxmebis
73
kalendari
ratifikacia. SeTanxmeba
iTvaliswinebs
12
milioni
evros
kreditis gamoyofas saqarTveloSi energokrizisis dasaZlevad
18
daxmareba /germaniis
gamoyo 8 milioni
rekonstruqciisa da ganviTarebis bankma
evro saqarTveloSi miwis kadastrisa da
registraciis sitemis ganviTarebis mizniT.
27
transporti/saqarTvelos
sahaero
informaciiT, saqarTveloSi
Soris 7 qarTuli.
transportis
moqmedebs
21
administraciis
aviakompania da
maT
28
korupciis winaaRmdeg brZolis biuro/ gauqmda
prezidentTan
arsebuli
antikorupciuli
sakoordinacio biuro.
saqarTvelos
politikis
29
turizmi/saqarTvelos turizmisa da kurortebis departamentis
informaciis Tanaxmad, saqarTvelos e wvia 313,5 aTasi turisti,
rac 15,000 metia, vidre gasul wels. 2003 wels saqarTvelos
Semosavlebma turizmis xaziT 750 milioni lari Seadgina, rac 103
milioni lariT metia vidre 2002 wels.
30
turizmi/2004 wlis zafxulSi funqcionirebas daiwyebs bazaleTis
turistuli kompleqsi. bazaleTis tbaze kompleqsis mSenebloba
daiwyo oTxi wlis win, israeli-amerika-saqarTvelos kompania
“nova menejment jorjias” mier. am periodSi aSenda ramodenime
sastumro, sportuli da dasvenebis kompleqsi, pliaJi daifara
zRvis
qviSiT.
bazaleTis
turistuli
kompleqsi
1600
damsvenebelzea gaTvlili. mSeneblobis R irebuleba 25 milion
aSS dolars Seadgens.
daxmareba /prezident mixeil
saakaSvilis germaniis kancler
gerhard SroiderTan Sexvedraze mxareebma, saqarTvelosTvis
germaniis mier daxmarebis uzrunvelyofis sakiTxTan erTad,
ganixiles ormxrivi TanamSromlobis, saqarTveloSi arsebuli
mdgomareobisa
da
qveyanaSi
demokratiuli
cvlilebebis
ganxorcielebis sakiTxebi. Sexvedraze aRiniSna, rom germania
gamouyofs saqarTvelos axal mTavrobas 12 milion evros
energodeficitis dasafaravad da saqarTveloSi energosistemis
reabilitaciisaTvis.
Tebervali
4
evrokavSiri-saqarTvelo/hiugo mingarelma - aRmosavleTi evropis,
kavakasiisa da Sua aziis sakiTxebSi evrokavSiris saerTaSoriso
urTierTobebis direqtorma, 4 Tebervlis pres-konferenciaze
ganacxada, rom evrokavSiri mzadaa gamouyos saqarTvelos 30
milioni evro qveynis dasaxmareblad gardamaval periodSi. misi
74
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
kalendari
sityvebiT aRniSnuli daxmareba ganawildeba Semdegnairad: 12
milioni evro gamoyofili iqneba struqturuli reformebis
ganxorcielebaSi teqnikuri daxmarebis saxiT, 12 milioni sasursaTo usafrTxoebis programaze, 4 milioni – konfliqtis
zonebSi sareabilitacio programaze da 2 milioni adamianTa
uflebebisa da demokratiis dacvvis iniciativaze.
6
parlamenti/ saqarTvelos parlamentma daamtica konstituciuri
cvlilebebi, romlis
Tanaxmadac prezidents
daiTxovos parlamenti, Camoayalibos mTavroba
ufleba aqvs
da SeiTavsos
sakonstitucio
sasamarTlos
funqciebis
nawili.
mTavroba
gardaiqmneba ministrTa kabinetad (romelic gauqmebul iqna 1995
wels), romlis muSaobas koordinirebas gauwevs premier ministri.
saqarTvelos prezidenti iTavsebs mTavrobis meTauris funqcias.
parlaments ufleba aqvs daiTxovos mTavroba parlamentarTa
xmebis sami me xuTediT. ministrTa kabinets, romelsac parlamenti
undoblobas gamoucxadebs, ufleba aqvs sami Tve gaagrZelos
muSaoba Zveli SemadgenlobiT. ministrTa postebze kandidaturebs
parlaments warudgens prezidenti.
12
parlamenti/ saqarTvelos parlamentma 12 Tebervals miiRo kanoni
“mTavrobis saqmianobis struqturis, Zalauflebisa da wesis
Sesaxeb”. dokumenti gansazRvravs axali mTavrobis struqturas
da muSaobis wesebs. kanonis Tanaxmad, Seiqmneba ministrTa
kabineti,
gansazRvruli
iqneba
premier
ministris
posti,
ministrTa raodenoba Semcirdeba 17-dan 15- mde. yvela saxelmwifo
departameti gadava saministroebis daqvemdebarebaSi. ministrTa
kabinets
saTaveSi
Caudgeba
premier
ministri,
romelsac
konstituciaSi
Setanili
Sesworebebis
konteqstSi
da
prezidentTan SeTanxmebis safuZvelze, ufleba aqvs warudginos
parlaments momavali ministrebis kandidaturebi.
13
finansTa
saministro /finansTa
saministrom
parlamentSi waradgina kanonproeqti, romelic
moamzada
da
miznad isaxavs
sawarmoTa finansuri da ekonomikuri mdgomareobis gaumjobesebas
da qveyanaSi xelsayreli sainvesticio garemos Seqmnas. aRniSnuli
kanonis Tanaxmad, sawarmos davalianebis gadavadebis ufleba aqvs
mxolod
erTxel
gadaxdisunarianoba
da
mxolod
im
pirobiT,
rom
misi
iqneba
aRiarebuli.
sagadasaxado
davalianebis
gadavadebis vada ar aRemateba 3 weliwads.
sagadasaxado davalianebis gayinvis periodi ar aRemateba 12 Tves,
xolo dagvianebis vada - 24 Tves, valis gayinvis periodis
amowurvidan.
sagadasaxado
davalianebis
gayinvis
periodSi
davalianebaze ar iricxeba procenti an jarima. dagvianebis
periodSi gadauxdel Tanxaze yovelTviurad 0,5 procenti
iricxeba.
13
qarTuli Rvino/ qarTuli Rvino “Tamada” (mwarmoebeli – kompania
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
75
kalendari
“ji-vi-si”) dajildovda mTavari priziT nominaciaSi “dsT-s
qveynebis saukeTeso mSrali Rvino” konkursze “prodeqspo-2004”,
romelic 9-13 Tebervals gaimarTa moskovSi. aRniSnuli kompaniis
ramodenime markis Rvinom moipova oqros medali da maRali
xarisxis damadasturebeli sertifikati. dRes, kompania “ji-vi-si”
awarmoebs 28 dasaxalebis Rvinos. warmoebis moculoba Seadgens 4
milion boTls weliwadSi, saeqsporto warmoebis wili – 90
procentze mets. kompania aseve awarmoebs brendsa da WaWas.
15
mTavroba/parlaments
dasamtkiceblad
gadaeca
mTavrobis
saqmianobis programa da ministrobis kandidatTa sia. mTavrobas
eyoleba oTxi uportfelo saxelmwifo ministri. konfliqtebis
mogvarebis sakiTxebSi saxelmwifo ministri iqneba giorgi
xaindrava, saqarTvelos evropaSi integrirebis koordinirebis
dargSi – Tamar beruCaSvili, mcire da saSualo sawarmoTa
sakiTxebSi – jambul bakuraZe, erovnuli Tanxomobis saiTxebSi –
guram absnaZe.
saxelmwifo
ministri
zurab Jvania
gaxdeba premier
ministri.
ministrTa postebze wardgenili kandidatebidan eqvsi amJamad
uZRveba am samsaxurebs rogorc moqmedi ministrebi. esenia: Tedo
jafariZe – sagareo saqmeTa ministri, gela beJuaSvili –
Tavdacvis ministri, giorgi baramiZe – Sinagan saqmeTa ministri,
zurab noRaideli – finansTa ministri, irakli rexviaSvili –
ekonomikis, mrewvelobisa da vaWrobis ministri, eTer astemirova
– ltolvilTa da gansaxlebis ministri. saxelmwifo uSiSroebis
saministros saTaveSi Caudgeba zurab adeiSvili, amJamad moqmedi
iusticiis ministri.
mTavrobaSi axali pirebi arian: giorgi papuaSvili – iusticiis
ministri, daviT ServaSiZe – soflis meurneobisa da sursaTis
ministri, giorgi wereTeli – jandacvis ministri, Tamar suluxia
– infrastruqturis ministri, nikoloz gilauri – saTbobenergetikisa da
komunikaciebis ministri, kaxa lomaia
–
ganaTlebis ministri, giorgi gabaSvili – kolturisa da sportis
ministri, Tamar lebaniZe – garemos dacvis ministri.
moqmedi kanonmdeblobis Sesabamisad, premier ministrisa da sami
Zalovani ministris kandidaturebi (Tavdacvis, Sinagan saqmeTa
da saxelmwifo uSiSroebis) parlamentSi prezidentis mier iqna
wardgenili. premier ministri waradgens ministrobis sxva
kandidaturebs.
17
parlamenti/ parlamentma Caatara r iggareSe sxd oma, romelzec
moismina mTavrobis saqmianobis 5- wliani programa da daamtkica
ministrTa kabinetis Semadgenloba.
76
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
kalendari
19
TanamSromloba/fabricio romanom, saqarTveloSi italiis elCma
da Tedo jafariZem, saqarTvelos sagareo saqmeTa ministrma xeli
moaweres TbilisSi “italiis respublikisa da saqarTvelos
mTavrobebs Soris Semosavlebisa da kapitalis ormagi dabegvris
Tavidan acilebis Sesaxeb” konvenciis protokolis ratifikacias.
20
sagadasaxado
iniciativiT
sfero/ prezidenti mixeil saakaSvili gamovida
sisxlis
samarTlis
pasuxismgeblobisgan
im
biznesmenTa ganTavisuflebis Sesaxeb, romlebic 2004
aprilamde gaacxadeben sagadasaxado deklaraciaSi
Semosavlebs, romlebsac
gamoTqvamen mzadyofnas
Tanxebidan.
wlis 1
TavianT
adre saxelmwifosgan malavdnen da
gadaixadon gadasaxadebi aRniSnuli
marti
1
momsaxurebis
sfero/
TbilisSi,
Tavisuflebis
moedanze
mdebare
sastumro “qorTiard mariotma” pirveli stumrebi miiRo.
4
TanamSromloba / saqarTvelos ministrTa kabinetma pirvel marts
gamarTul
Sexvedraze
37
donori
organizaciisa
da
qveynis
warmomadge nlebis winaSe warmoadgina qveynis ganviTarebisa da
saxelmwifo marTvis sitemaSi reformebis ganxorcielebis axali
xuTwliani programa (2004- 2009 wlebisTvis). donorebTan Semajamebeli
Sexvedra,
romelzec
miRebuli
iqneba
gadawyvetileba
saqarTvelosTvis
finansuri
daxmarebis
gamoyofis
Taobaze,
gaimarTeba 2004 wlis ivnisSi, q. bruselSi.
5
energetika/
ruseTis
ucxoeTis
ekonomikuri
asociacia
“teqnopromeqsportma” moigo saerTaSoriso tenderi enguris hes- s
sareabilitacio samuSaoebis ganxorcielebaze. “teqnopromeqsportma”
aiRo
valdebulebebi
17,3
milioni
aSS
dolaris
proeqtis
ganxorcielebaze. aRniSnuli Tanxis 80 procents afinansebs ergb-i,
xolo 20 procents – saqarTvelos mxare. kontraqtis Tanaxmad,
rusuli
kompania
2
weliwadSi
ganaxorcielebs
samSeneblo
samuSaoebs, romlebic iTvaliswinebs dambis TaRovani kaskadis
gamagreba-Cacementebas
da
sareabilitacio
hidroeleqtrosadguris saderivacio arxSi.
5
samuSaoebs
TanamSromloba / TbilisSi Catarda SvedeTsa da saqarTvelos Soris
SvedeTis
saerTaSoriso ganviTarebis saagentos
sakoordinacio
centris
gaxsnis
Taobaze
samTavrobaTaSorisi
SeTanxmebis
xelmoweris ceremonia. dokuments xeli moaweres saqarTvelos
mxridan saxelmwifo ministrma Tamar beruCaSvilma, xolo SvedeTis
mxridan - saagentos generaluri direqtoris moadgilem jerker
Tanbergma. regionul sakoordinacio centrs uxelmZRvanelebs b- ni
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
77
kalendari
erik jonsoni.
saagentos daxmarebis programa samxreT kavkasiis regionis qveynebSi
miznad isaxavs demokratiasa da sabazro ekonomikaze gadasvlis
procesSi sainstitucio reformebis ganxorcielebis xelSewyobas.
saagentos
daxmarebis
mTavari
mimarTulebebi
2005
wlamde
periodisTvis iqneba marTvis demokratiuli sistemis SemuSaveba,
socialuri da jandacvis seqtoris reformebis xelSewyoba, Sidsis
winaaRmdeg
brZola, socialurad
daucvel
bunebrivi resursebis marTva da mcire da
ojaxTa
saSualo
daxmareba,
sawarmoTa
ganviTarebis xelSewyoba.
9
TanamSromloba/ prezidenti mixeil saakaSvili Sexvda safrangeTis
prezident Jak Siraks parizSi. safrangeTis prezidentma gamoTqva
mzadyofna
mxardaWera
aRmouCinos
saqarTvelos
evrokavSirTan
integrirebisa
aseve Sexvda
da daaxloebis procesSi. saqarTvelos prezidenti
safrangeTis sagareo saqmeTa, Sinagan saqmeTa da
ekonomikis ministrebs da sxva oficialur pirebs.
12
TanamSromloba/ prezidenti mixeil saakaSvili vizitiT ewvia somxeTs
da Sexvda prezident qoCarians. prezide ntebma daadastures TavianTi
mzadyofna ufro aqtiurad iTanamSromlon Savi zRvis ekonomikuri
TanamSromlobis organizaciis farglebSi da xazgasmiT aRniSnes
ufro
mWidro
TanamSromlobis
mniSvneloba
iseT
regionul
proeqtebSi, rogorebicaa TRACECA da INOGATE- i. mxareebma xazi
gausves
ekonomikuri
TanamSromlobis
saqarTvelo-somxeTis
samTavrobaTaSorisi komisiis saqmianobis gaZlierebis saWiroebas.
14
soflis meurneoba/ TbilisSi ixsneba gaero -s soflis meurneobisa da
sursaTis
organizaciis
(FAO )
warmomadgenloba.
FAO -s
warmomadgenlobis gaxsna TbilisSi SesaZlebels gaxdis saqarTvelos
mTavrobis
am
organizaciis
saTao
ofisTan
urTierTobebis
gamartivebas da aseve saqarTveloSi meti proeqtebis ganxorcielebas.
amJamad, FAO saqarTveloSi ramodenime proeqts axorcielebs, kerZod
subtropikuli kulturebis, msxvili rqosani pirutyvis moSenebis,
fermerebisTvis
sakonsultacio
centrebis
Seqmnis,
sanerge
meurneobebis reabilitaciisa da aseve saqarTvelos sxvadasxva
raionebSi xilisa d a Txilis axali sanerge meurneobebis Seqmnis
proeqtebs.
15
sabaJo/ gaimarTa saqarTvelo-azerbaijanis sazRvarze axali, wiTeli
xidis
sabaJo
gamSvebi
dakavSirebuli ceremonia.
punqtis
mSeneblobis
samSeneblo
samuSaoebi
amerikis “saqarTvelos sazRvrebis usafrTxoebisa
aRsrulebis xelSewyobis” programis f arglebSi.
18-19
78
dawyebasTan
xorcieldeba
da
kanonis
konferencia/ TbilisSi Catarda saerTaSoriso konferencia navTobis,
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
kalendari
bunebrivi airis, energetikisa da infrastruqturis sakiTxebze
saqarTvelos saerTaSoriso navTobkorporaciis, britaneTis kompania
ITE-Group-s,
saqarTvelos
saTbob- energetikis
ministrisa
da
saqarTvelos erovnuli navTobkompania “saqnavTobi-s” iniciativiT da
xelSewyobiT. konferenciaze ganxiluli sakiTxebi exeboda baqoTbilisi- jeihanis mTavari saeqsporto milsadenis, samxreT kavkasiis
baqo -Tbilisi- erzrumis milsadenis, evropis satransporto derefnis
proeqtebis SemuSavebas da navTobisa da bunebrivi airis saqarTvelos
teritoriaze gadazidvis tendenciebsa da SesaZleblobebs.
22
sabaJo/ giorgi godabreliZe dainiSna finansTa saministros sabaJo
departamentis ufrosad.
31
mTavroba/
saqarTvelos
premier
ministris
zurab
Jvanias
gankargulebis Tanaxmad, Camoyalibda samuSao jgufi, romelmac unda
moamzados axali sagadasaxado kodeqsi da warudginos igi mTavrobas
gansaxilvelad maisSi. axali sagadasaxado kodeqsi ZalaSi Seva 2005
wlis ianvridan.
aprili
7
daxmareba/
evrokavSiris
mier
saqarTvelosTvis
ekonomikuri
daxmarebis saxiT 30 milioni evros gamoyofis Sesaxeb gancxadeba
gakeTda saqarTvelos prezidentis, mixeil saakaSvilis evrokavSiris
uzenaes komisar - xavier solanasTan Sexvedris Semdeg, romelic
gaimarTa 7 aprils q. bruselSi. gamoyofili Tanxa unda moxmardes
gzebis infrastruqturis gaumjobesebas; penitencialuri sistemis
obieqtebis mSeneblobas; xorblis SeZenas da aseve zogierTi s x v a
proeqtis ganxorcielebas.
8
mTavroba / saqarTvelos premier ministrma, zurab Jvaniam, xeli
moawera samTavrobo brZanebulebas (#23) investorTa momsaxurebis
gaerTianebuli
centris
Seqmnis
Sesaxeb,
romelic
SeiZleba
Camoyalibdes vaWrobisa da investiciebis xelSewyobis saagentos
farglebSi.
centris
mTavari
amocanebia:
sainformacio,
sakonsultacio da analitikuri momsaxurebis gaweva arsebuli da
potenciuri
investorebisaTvis;
sainvesticio
saqmianobebis
xelSewyoba licenzirebasa da
nebarTvebze da
saregistracio
procedurebze ganacxadebis mxardaWeris meSveobiT; samarketingo,
samarTlebrivi da finansuri kvlevebi; sainvesticio barierebis,
investorTa problemebis
gaanalizeba da
maTi
daregulireba;
saqarTveloSi investorTa potencialisa da perspeqtivebis gamovlena
da ganviTarebis xelSewyoba; adgilobrivi da ucxoeli investorebis
erToblivi proeqtebisaTvis SesaZlebl obaTa gansazRvra da maTi
xelSewyoba; mTavrobisTvis sainvesticio garemos gaumjobesebasTan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
79
kalendari
dakavSirebiT SeTavazebebis SemuSaveba.
10
wyalmomarageba/ Tbilisis sakrebulom SeTanxmebas miaRwia frangul
kompania
Generale
des
Eaux-Tan
Tbilisis
municipaluri
wyalmomaragebisa da kanalizaciis kompania “Tbilwyalkanali-s”
lizingze. am mizniT Tanabari uflebebis principze Camoyalibdeba
erToblivi kompania. kompania Generale des Eaux-i saqarTveloSi
udidesi Tbilisis wyalmomaragebisa da sakanalizacio sistemis Sps “Tbilwyalkanalis”- 10- wlian marTvaSi
tenderis erTaderTi monawile iyo.
11
gadacemaze
gamarTuli
mTavroba/ saqarTvelos premier ministrma zurab Jvaniam xeli moawera
brZanebas baqo-Tbilisi-jeihanis (bTj- s) navTobsadenis proeqtis
dauyovnebliv ganxorcielebis uzrunvelmyofeli zomebis Sesaxeb.
15
transporti/ tudor draganelma, saqarTveloSi rumineTis saelCos
warmomadgenelma ekonomikis sferoSi, ganacxada, rom 2004 wlis
maisidan axali ruminuli samgzavri borani daiwyebs muSaobas
konstanca-odesa- novorosiiski- baTumi-stambulis marSrutze.
19
transporti/ saxelmwifo
romelsac
sargeblobs
kompania Sps “saqarTvelos
ramodenime
saerTaSoriso
rkinigza”- m,
finansuri
organizaciis, kerZod ergb- s, KfW-sa da msoflio bankis, mxardaWeriT
daiwyo
rigi
proeqtebis
SemuSaveba
saqarTvelos
rkinigzis
infrastruqturis ganviTarebisaTvis. aRniSnul proeqtebs Soris aris
rkinigzis mSenebloba axalqalaqi (saqarTvelo) – yarsis (TurqeTi)
seqtorze, rkinigzis cxinvalis seqtoris reabilitacia, sarginigzo
sadguri foTSi, xaSuris salokomotivo deposa da Tbilisis
sarkinigzo vagonebis depos modernizeba, baTumi-konstancas saborne
gzis
mowesrigeba,
sarkinigzo
vagonebis
ganaxleba;
amasTan
SemuSavebis procesSia proeqti, romelic iTvaliswinebs saqarTvelos
sarkinigzo sistemis sainstitucio reformas. arsebuli proeqtebis
dafinanseba unda ganxorcieldes grantebisa da kreditebis saxiT. es
iqneba grZelvadiani kreditebi 10- 30 wlis
ganakveTi savaraudod 1,5-6 procents Seadgens.
22
vadiT,
saprocento
socialuri dacva/ mTavrobis
rezolucia wina wlis sapensio
davalianebebis TandaTanobiT dafarvisa da mosaxleobis socialuri
dacvisaTvis damatebiTi RonisZiebebis Sesaxeb, ZalaSia Sesuli.
sapensio davalianebebis TandaTanobiT gadaxdis Sesaxeb dokumentis
Tanaxmad, 2004 wlis aprilidan umuSevari pensionerebisTvis pensiebi
gaizrdeba 3 lariT 17 laramde da 2004 maisidan – kidev erTi lariT.
80
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
kalendari
maisi
2
daxmareba/ zurab Jvaniam, saqarTvelos premier ministrma da en
venmanma, SeerTebuli Statebis soflis meurneobis ministrma, xeli
moaweres SeTanxmebas, romelic iTvaliswinebs saqarTvelosTvis 50,000
tona xorblis gamoyofas aSS-dan humanitaruli daxmarebis saxiT.
3
sabanko saqmianoba / saaqcio sazogadoeba “saqarTvelos banki”,
vaWrobis dafinansebisa da dokumentebTan dakavSirebuli operaciebis
ganxorcielebis TvalsazrisiT, 2003 wlis Sedegebis safuZvelze,
evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankis mier aRiarebulia
rogorc dsT-s saukeTeso banki.
4
transporti/
parlamentma
did
britaneTsa
da
TurqeTTan
sahaero
mimosvlis Sesaxeb SeTanxmebis ratifikacia moaxdina. parlamentarebma
xazgasmiT aRniSnes amgvari gadawyvetilebis mniSvneloba.
4
gamofenebi/ TbilisSi pirvelad gaimarTa saerTaSoriso gamofena
telkomunikaciebis
sferoSi
“saqarTvelos
telekomi
–
2004”.
gamofenaSi
monawileoba
miiRo
20-ze
metma
kompaniam:
ATDI
(safrangeTi),
“delta
kom-i”
(saqarTvelo),
“eleqtrokavSiri”
(saqarTvelo),
“jeoseli”
(saqarTvelo), “jeoneTi” (saqarTvelo),
“global erTi” (ruseTi), “grinneT - i” (saqarTvelo), “hesfibel-i”
(TurqeTi), “huavei teqnolojiz” (CineTi), “iberiaTel” (saqarTvelo),
“sagem- i”
(safrangeTi),
“simens
mobili”
(germania),
“teleneTi”
(saqarTvelo), ZTE (CineTi).
6
turizmi/ TbilisSi Catarda VI-e saerTaSoriso turistuli gamofenagayidva “kavkasiis turizmi gamofena-gayidva 2004”. RonisZiebaSi
monawileobda turistuli
kompaniebi
9 qveynidan,
kerZod ki
avstriidan, italiidan, aSS -dan, ruseTidan, iranid an, TurqeTidan,
somxeTsa da saqrTvelodan.
7
mTavroba / saqarTvelos premier ministrma, zurab Jvaniam, Camoayaliba
specialuri komisia, romelmac unda Seiswavlos aWaris avtonomiuri
respublikis ekonomikuri potenciali.
7
daxmareba/ saqrTvelo
aris 16 uRaribes qveynebs Soris
(somxeTi,
benini, bolivia, vanua, gana, saqarTvelo, hondurasi, kabo -verde,
lesoto, madagaskari, mali, mozambiki, monRoleTi, senegali, Srilanka,
nikaragua),
romelTac
aSS
exmareba
ekonomikuri
da
demokratiuli refromebis
miiReben daxmarebas, unda
efeqturi demokratiuli
Tavisufali ekonomika.
ganxorcielebaSi.
Seasrulon sami
marTva,
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
xalxis
qveynebma,
ZiriTadi
romlebic
moTxovna:
keTildReobaze
zrunva,
81
kalendari
8
transporti/ holandiis aviakompania “KLM Royal Dutch Airlines-i” 2004
wlis 16 ivniss iwyebs regularuli reisebis Sesrulebas Tbilisis
mimarTulebiT. boingi 737 -900 Seasrulebs reisebs Tbilisi-amsterdamiTbilisis mimarTulebiT kviraSi samjer.
11
parlamenti/ saqarTvelos parlamentma, plenarul sxdomaze, daamtkica
saqarTvelos saxelmwifo biujeti 2004 wlisTvis.
14
TanamSromloba/ saqarTvelos prezidenti, mixeli saakaSvili, Sexvda
1
rumineTis prezidents ion ilieskus, rumineTSi oficialuri vizitiT
Casvlisas. Sexvedraze ganxiluli iqna or qveyanas Soris momavali
politikur-ekonomikuri TanamSromlobis perspeqtivebi.
TanamSromloba/ saqarTveloSi amerikis savaWro palatam Caatara
arCevnebi d ireqtorTa sabWos, sabWos prezidentisa d a generalur
asambleaSi
sxva
postebze
kandidaturebis
asarCevad.
axalma
direqtorTa
sabWom
daasaxela
Tavis
prioritetebi:
wevrTa
interesebis lobireba, sagadasaxado da sabaJo kodeqsebis xelSewyoba
da liberalizacia, saqarTveloSi megobruli sainvesticio klimatis
xelSewyoba da palatis wevrebisaTvis regularuli debatebis
organizeba. amerikis savaWro palata, romelic ukve eqvsi welia
aqtiurad
moRvaweobs
saqarTveloSi,
miznad
isaxavs
biznesis
xelSewyobas saqarTvelos, amerikasa da saqarTveloSi saerTaSoriso
gaerTianebas Soris.
16
daxmareba/ ergb- is (EBRD) iniciativa, romelSic monawileobs yofili
sabWoTa kavSiris 7 ganviTarebadi qveyana (azerbaijani, somxeTi,
saqarTvelo, yirgizeTi, moldova, tajikeTi da uzbekeTi) gegmavs maTi
dafinansebis gazrdas weliwadSi 30 milioni evroTi amjamindeli 10
milioni evrodan.
21
mTavroba/ saqarTvelos mTavrobis gankargulebis Tanaxmad, 21
maisidan
saqarTvelos mTel
teritoriaze
SemoRebuli
iqneba
moratoriumi tyis gaCexvaze erTi Tvis manZilze. mocemuli periodis
ganmavlobaSi unda gatardes seriozuli RonisZiebebi tyis sruli
ganadgurebis procesis SesaCereblad.
21
biznesi/ ergb- i axorcielebs 1,2 milioni aSS dolaris investirebas
Telianis
velSi
–
saqarTvelos
Rvinis
gadamamuSavebeli,
Camosasxmeli da sadistribucio kompaniis aqciebis SesaZenad, rac
miznad isaxavs misi sawarmoo simZlavris gazrdis, samarketingo
iniciativebis gaumjobesebis da maRali xarisxis Rvinoebis gayidvebis
gazrdis xelSewyobas.
bankis monawileoba SesaZleblobas miscems kompania “Telianis velis”
mflobelebs aRadginon TelavSi axlad SeZenili Senoba im naxevrad
dangreuli qarxnis nacvlad, romelic kompanias amJamad ijariT aqvT
aRebuli. dafinansebis nawiliT kompania SeZlebs muxis kasrebisa da
82
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
kalendari
sxva aRWurvilobis SeZenas Rvinis xarisxis gasaumjobeseblad.
dafinansebas uzrunvelyofs ergb- is pirdapiri sainvesticio programa,
romelic iTvaliswinebs pirdapiri investiciebis dabandebas kerZo
seqtoris
kompaniis
saSualo
sawarmoTa
saaqcionero
kapitalSi.
ergb- i
aqciaTa sakontrolo paketis mflobeli ar aris. igi
monawileobas miiRebs kompaniis mmarTvelobaSi.
22
sabanko
saqmianoba/
saqarTvelos
erovnuli
bankis
informaciiT,
qveyanaSi 23 komerciuli banki moqmedebs.
25
TanamSromloba/ ruseTma da saqarTvelom xeli moaweres oqms
ruseTis federaciis msoflio savaWro organizaciaSi gawevrianebaze
ormxrivi molaparakebebis dasrulebis Sesaxeb. 28 maiss dokuments
xeli moawera german grefma, ruseTis federaciis ekonomikuri
ganviTarebisa da vaWrobis ministrma da irakli rexv iaSvilma,
saqarTvelos ekonomikis ministrma. oqmi afiqsirebs molaparakebebis
dasrulebas
saqonlis,
momsaxurebisa
da
soflis
meurneobis
sakiTxebze. dokumenti
asaxavs sistematur sakiTxebs (ruseTis
federaciis kanonmdeblobisa da savaWro-ekonomikuri politikis
Sesa bamisobas vmo-s normebTan). mxareebi SeTanxmdnen gamoiCinon
maqsimaluri Zalisxmeva, raTa umokles vadaSi moagvaron is savaWro
da ekonomikuri sakiTxebi, romlebic jer -jerobiT daregulirebuli
ar aris. ministrebma aseve xeli moaweres “mxareTa Soris problemebis
mogvarebis
Sesaxeb”
oqms
da
“ori
qveynis
ekonomikuri
TanamSromlobis
SeTanxmebas.
28-29
gafarToebis
biznes-konferencia/
TbilisSi
Sesaxeb”
gaimarTa
saqarTvelo-ruseTis
saqarTveloSi
rusuli
biznesis pirveli konferencia. ruseTis delegacias xelmZRvanelobda
ekonomikuri ganviTarebisa da vaWrobis ministri german grefi.
forumis monawileebma ganixiles perspeqtiuli proeqtebi rusuli
kapitaldabandebebisaTvis. saqarTvelos mxaris mier gamoxatuli iyo
gansakuTrebuli interesi rus biznesmenTa monawileobis mimarT
saqarTvelos energetikisa da agrosamrewvelo seqtorSi. saqarTvelos
mxarem SesTavaza rus mewarmeebs sainvesticio winadadebebis paketi,
romlis sruli Rirebuleba ramodenime miliard dolars Seadgens.
ivnisi 2004
7
daxmareba /
ssf-ma
daamtkica
axali
samwliani
finansuri
daxmarebis programa saqarTvelosTvis programa “aTaswleulis
amocanis” farglebSi. es programa gamoirCeva ara mxolod
gamoyofili resursebis odenobiT, aramed imiTac rom resursebs
gankargavs daxmarebis mimRebi qveynis mTavroba. saqarTvelos
eZleva
SesaZlebloba
aTaswleulis
programis
farglebSi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
83
kalendari
miRebuli T anxebi moaxmaros im sferoebs, romlebic moiTxovs
problemebis dauyovnebliv gadaWras. programa “aTaswleulis
amocanis” umTavresi mizania waaxalisos ekonomikis swrafi da
dinamiuri ganviTareba im qveynebSi, romlebic monawileoben
programaSi. axali samwliani programis daxmarebiT (144 milioni
aSS dolari) ssf-i apirebs xeli Seuwyos saqarTvelos siRaribis
daZlevisa
da
ekonomikuri
zrdis
erovnul
programis
ganxorcielebas.
8
privatizacia/
ekonomikuri
ganviTarebis
ministris,
kaxa
benduqiZis mier SemoTavazebuli ”totaluri privatizaciis”
programas mxari dauWira premier ministrma zurab Jvaniam.
“agresiuli
saprivatizacio politikis fundamentaluri principi niSnavs, rom
nebismieri
saxelmwifo
qoneba
unda
gaiyidos,
garda
im
obieqtebisa,
romlebic
saqarTvelos
xelisuflebis
gadawyvetilebis
safuZvelze
darCeba
saxelmwifos
an
sazogadoebrivi sakuTrebis obieqtebad”.
9
parlamenti/
saqarTvelos
ekonomikuri
ganviTarebis
ministrma,
kaxa benduqiZem qveynis ekonomikuri ganviTarebis programa
warudgina safinanso-sabiujeto, dargobrivi ekonomikisa da
ekonomikuri politikis saparlamento komitetebs.
11
TanamSromloba/ TbilisSi Catarda ekonomikuri TanamSromlobis
saqarTvelo-azerbaijanis samTavrobaTaSoriso komisiis pirveli
sxdoma, romelic win uZRoda azerbaijanis prezidentis, ilham
alievis vizits saqarTveloSi.
11
daxmareba / saqarTvelos finansTa ministris, zurab noRaidelisa
da germaniis rekonstruqciisa da sakredito bankis (KfW)
direqtorTa sabWos wevris ingrid maTeus-meieris mier TbilisSi
xeli moewera SeTanxmebebs 5,8 milioni evros gamoyofaze. pirveli
SeTanxmebis farglebSi saqarTvelo miiRebs 3,3 milion evros,
romelic unda moxmardes energetikis seqtorSi mravalmilioniani
sesxis dafarvis meqanizmis SemuSavebas da, aseve energetikis
seqtorSi valebis momsaxurebis saagentos Seqmnasa da amuSavebas.
kerZod,
germaneli
eqspertebi
daexmarebian
saqarTvelos
mTavrobas saagentos mmarTveli kompaniis SerCevaze tenderis
momzadebasa da CatarebaSi. eqspertTa samuSaosa da tenderSi
gamarjvebuli kompaniis saqmianobis dafinanseba moxdeba zemoT
xsenebuli grantis meSveobiT ori wlis manZilze.
meore SeTanxmeba iTvaliswinebs 2.5 milioni evros odenobiT
grantis gamoyofas saqarTvelos mTavrobisaTvis. aRniSnuli Tanxa
unda moxmardes im eqspertTa jgufis
samuSaos
dafinansebas,
romelic
84
mier ganxorcielebuli
gansazRvravs
mTavar
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
kalendari
prioritetebs saqarTveloSi
proeqtebis dasafinanseblad.
14
TanamSromloba/
germaniis
saqarTveloSi
KfW
bankis
azerbaijanis
sxvadasxva
prezidentis
oficialuri vizitis dros saqarTvelos prez identma mixeil
saakaSvilma
da
azerbaijanis
prezidentma
ilham
alievma
ganixiles
or
qveyanas
Soris
momavali
TanamSromlobis
perspeqtivebi.
saqarTvelosa da azerbaijanis mTavrobebs Soris xeli moewera
SeTanxmebas sarkinigzo transportis koordinirebis Sesaxeb. as eve
xeli moewera energetikis seqtorSi TanamSromlobis gafarToebis
SeTanxmebas. saqarTvelos finansTa saministrom da azerbaijanis
sagadasaxado
Semosavlebis
saministrom
xeli
moaweres
TanamSromlobisa
da
urTierTdaxmarebis
SeTanxmebas.
xeli
moewera saqarTvelosa da azerbaijanis aviakompaniebs Soris
samoqalaqo
aviaciis
sferoSi
TanamSromlobis
Semdgomi
ganviTarebis Sesaxeb protokols da saqarTvelos satelevizio
da
radio
mauwyeblobis
korporaciasa
da
azerbaijanis
saxelmwifo satelevizio da radio mauwyeblobis kompanias Soris
TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebas.
saqarTvelos
azerbaijanis
ekonomikuri
ekonomikuri
ganviTarebis
ganviTarebis
saministrom
da
saministrom
unda
SeimuSaon
or
qveyanas
Soris
grZelvadiani
TanamSromlobis SeTanxmebis proeqti.
16
daxmareba /
donori
qveynebisa
da
saerTaSoriso
ekonomikuri
safinanso
institutebis briuselis konferenciaze, romlis organizatorebi
iyvnen
evrokavSiri
da
msoflio
banki,
miRebul
iqna
gadawyvetileba saqarTvelosTvis 1 miliardi aSS dolaris (850
milioni evros) gamoyofis Sesaxeb. es usasyid lo daxmarebaa,
romelic miznad isaxavs qveynis axali mTavrobis mxardaWeras mis
mier
ekonomikuri reformebis
gatarebasa da
demokratiis
damkvidrebaze mimarTul ZalisxmevaSi. konferenciis muSaobaSi
monawileoba miiRo saqarTvelos mTavrobis delegaciam, premier
ministr zurab Jvanias xelmZRvanelobiT.
saqarTvelos mTavroba apirebs aRniSnuli finansuri daxmareba
moaxmaros saxelmwifo marTvis sistemis, ekonomikis, energetikis,
infrastruqturis ganviTarebas, ekonomikuri zrdisa da siRaribis
daZlevis programis ganxorcielebas da sxva. Tanxebis xarjvis
monitorings ganaxorcieleben evrokomisia da saerTaSoriso
safinanso institutebi.
16
transporti/ holandiis aviakompania KLM- ma daiwyo regularuli
reisebis ganxorcieleba amsterdamsa da Tbiliss Soris. reisebi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
85
kalendari
Sesruldeba orSabaTs,
boingiT.
17
xuTS abaTsa da paraskevs
737-900 tipis
safinanso seqtori/ Tbilisi pirvelad maspinZlobda gamofenas
“finanseqspo”. gamofena organizebuli iyo momavali Taobis
iniciativis kavSiris mier saqarTvelos erovnuli bankis, qarTul
bankTa asociaciis, finansTa saministrosa da saqarTvelos
saerTaSoriso savaWro palatis monawileobiT. gamofenis dros
gamarTul konferenciaze monawileebma
produqtebi
da
momsaxureba.
amgvari
warmoadgines
gamofenebis
TavianTi
Catareba
dagegmilia yovelwliurad. gamofenebis mizania saqarTvelos
finansuri bazris mimdinare mdgomareobisa da misi ganviTarebis
SesaZleblobaTa demonstrireba.
18
agroindustria/
TbilisSi
gaimarTa
saerTaSoriso
agroindustriuli gamofena. 100-ze metma (maT Soris 70-ma
ucxourma) kompaniam msoflios 11 qveynidan (azerbaijani, avstria,
somxeTi, germania, saqarTvelo, indoeTi, italia, ruseTi, aSS,
TurqeTi
da
safrangeTi)
warmoadgina
sakuTari
nawarmi:
alkoholuri da ualkoholo sasmelebi, rZis nawarmi, konservebi,
sakonditro
nawarmi,
mrewvelobisaTvis da sxva.
19
teqnologiebi
gadamamuSavebeli
daxmareba / niderlandebis mTavrobam gamoyo 178 aTasi aSS
dolari “SinameurneobaTa gaerTianebuli kvlevis warmoebisaTvis
statistikis saxelmwifo departamentis daxmarebis” proeqtis
gansaxorcieleblad. proeqtis dafinansebaSi monawileobas iRebs
saqarTvelos
mTavrobac.
SinameurneobaTa
gaerTianebuli
gamokvleva qveyanaSi siRaribis donis monitoringis mTavari
instrumentia, romelic
zegavlenis Sefasebis
winsvlas.
24
parlamenti/
asaxavs siRaribis daZlevisa
programis ganxorcielebaSi
parlamentma
miiR o
gadawyvetileba,
da misi
miRweul
romlis
Tanaxmadac iqmneba droebiTi saparlamento komisia, romelmac
unda
Seiswavlos
saqarTvelos
energoseqtorSi
arsebuli
darRvevebi. komisiis SemadgenlobaSi parlamentis 15 wevria.
24
parlamenti/ saqarTvelos parlamentma litvasTan “Semosavl ebisa
da kapitalis ormagi dabegvris Tavidan acilebis Sesaxeb”
SeTanxmebis ratifikacia moaxdina. SeTanxmebas xeli moewera 2003
wlis seqtembers saqarTveloSi litvis prezidentis vizitis
dros. SeTanxmeba exeba erTi an orive xelmomweri qveynis
moqalaqeebs.
ormagi
dabegvris
Tavidan
acilebis
reJimis
moqmedeba moicavs mogebaze gadasaxads, kapitalur Semosavlebs,
uZravi qonebis Semosavlebs, saerTaSoriso operaciebs, kreditebs,
kompaniebis
86
xelmZRvanelTa
xelfasebs,
profesorebis,
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
kalendari
maswavleblebis, mecnierebis, studentebis stipendiebs; pensiebsa
da a.S.
24
daxmareba / msoflio
bankis direqtorTa
saqarTvelosTvis sami kreditis gamoyofis
sabWom daamtkica
sakiTxi (sul, 47,6
milioni aSS dolaris odenobiT). aRniSnuli Tanxidan 24 milioni
aSS dolari Seadgens kredits reformebis mxardasaWerad, 3,6
milioni aSS dolari – energetikis seqtorisTvis da 20 milioni
aSS
dolari
proeqtisaTvis.
–
Sida
daniSnulebis
aRniSnuli
proeqtebis
gzebis
mSeneblobis
mTavari
miznebia:
ekonomikuri zrdis xelSewyoba korufciis winaaRmdeg brZolisa
da marTvis sistemis gaumjobesebaze mimarTuli Zalisxmevis
meSveobiT; saxelmwifo seqtoris efeqturobis donis amaRlebis
xelSewyoba da aseve, misi CarTva siRaribis daZlevisa da
ekonomikuri zrdis programis ganxorcielebis procesSi.
30
privatizacia/ ekonomikis ministrma kaxa benduqiZem, samTavrobo
sxdomaze
warmoadgina
saprivatizacio
politikis
mTavari
mimarTulebebi. ministrma ganacxada, rom amJamad saxelmwifos
ekuTvnis aqciebi 1800 saaqcio da SezRuduli pasuxismgeblobis
kompaniaSi, romlebSic muSaobs 180,000 adamiani. samrewvelo
sawarmoTa privatizacia ZiriTadad e.w. “saerTaSoriso gayidvebis”
formiT moxdeba. sawarmoebi gasxvisdeba Ria auqcionebze
pirdapiri miyidvis wesiT rac SeiZleba maRal fasad.
an
privatizaciis procesSi saqarTvelos mTavrobas daxmarebas
gauweven evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki (ergb) da
saerTaSoriso
safinanso
korporacia
(ssk).
kerZod,
gaTvaliswinebulia qarTuli komerciuli bankebisaTvis pirdapiri
sakredito xazebis gaxsna, romlis daxmarebiTac saqarTvelos
moqalaqeebi SesZleben monawileobis miRebas mcire da saSualo
sawarmoTa privatizaciaSi. ergb- i da ssk - i daxmarebas gauweven
saqarTvelos mTavrobas msxvil sawarmoTa restruqturizaciasa
da maT momzadebaSi saprivatizaciod.
ivlisi
6
parlamenti/ saqarTvelos parlamentSi gaimarTa biznesisa da
parlamentis saerTaSoriso asociaciis saqarTvelos erovnuli
programis (IABP) prezentacia da misi saorganizacio komitetis
pirveli sxdoma. saorganizacio komitetis SemadgenlobaSi arian
10-ze meti parlamentis wevri da daaxloebiT 20 cnobili
qarTveli biznesmeni, romlebic warmoadgenen rogorc sakuTar
kompaniebs, aseve biznes-asociaciebs.
parlamentis spikerma
erovnuli programis
nino burjanaZem aRniSna,
dafuZnebis mizania, rom
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
rom “IABP-s
parlamentSi
87
kalendari
warmodgenil yvela politikur partiasa da saqmian wreebs
mWidro
TanamSromlobis
SesaZlebloba
hqondeT,
rameTu
parlamentis mier miRebulma kanonebma SesaZlebeli gaxados
maqsimalurad xelsayreli
ganviTarebisaTvis”
6
pirobebis
uzrunvelyofa
biznesis
TanamSromloba/ saqarTvelos prezidentma, mixeil saakaSvilma da
iranis islamuri respublikis prezidentm a, mohamed haTamim,
saqarTvelos prezidentis iranSi oficialuri v izitiT yofnis
dros, ganixiles or qveyanas Soris samomavlo TanamSromlobis
perspeqtivebi.
prezidentebma imsjeles iransa da saqarTvelos Soris vaWrobisa
da ekonomikis, transportis, kulturisa da sxva sferoebSi
TanamSromlobis ganviTarebis mimarTulebebze. miRweul iqna
SeTanxmeba iranis mier
gamoyofis Taobaze.
7
daxmareba /
saqarTvelosTvis 2
aTaswleulis
amocanis
milioni dolaris
korporaciis
(Millennium
Challenge Corporation, MCC) saqarTvelos komitetis Tavmjdomarem,
saqarTvelos
prezentaciaze
premier -ministri
ganacxada,
rom
zurab
Jvaniam
programis
“programa
miznad
isaxavs
ganviTarebadi qveynebis daxmarebas ekonomikuri zrdisa da
siRaribis
daZlevis
uzrunvelyofaSi,
ekonomikuri
da
sakanonmdeblo
reformebis
gatarebaSi”.
saqarTvelosTvis
daxmarebis zusti moculobis gansazRvra moxdeba warmodgenili
proeqtebis
damtkicebis
Semdeg.
programis
farglebSi
saqarTvelos mTavroba gegmavs prioritetulad gamoacxados
infrastruqturis ganviTarebis proeqtebi, kerZod ki gzebis,
xidebis, sakanalizacio sistemebis da a.S. rekonstruqcia da
mSenebloba. meore prioriteti iqneba soflis meurneobis dargis
ganviTareba, romlisTvisac Seiqmneba specialuri sainvesticio
fondi, romelic daafinansebs proeqtebs saqarTvelos regionebSi.
8
soflis meurneoba/ daarsda xorblisa da puris nawarmis
mwarmoebelTa asociacia “global agro”. asociaciis mTavari
mizania konkurenciuli garemos Seqmna da am sferoSi rogorc
mwarmoebelTa,
aseve
momxmarebelTa
interesebis
dacva;
mTavrobisaTvis daxmarebis gaweva qveyanaSi xorblisa da fqvilis
kontrabandasTan
brZolis
RonisZiebebisa
da
meqanizmebis
SemuSavebasa da am dargSi sakanonmdeblo da normatiuli bazis
SemuSavebaSi.
12
daxmareba / Sveicariis mTavrobam gamoyo finansuri daxmareba
(800,000 Sveicaruli franki) saqarTvelos socialurad daucveli
mosaxleobisaTvis.
aRniSnuli
Tanxa
daixarjeba
pensiebze
martoxela pensionerebisa da ojaxebisaTvis, romlebic ori an
88
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
kalendari
meti pensionerisgan Sedgeba.
gaTvaliswinebulia
erTjeradi daxmareba 100 laris
odenobiT
mosaxleobis Raribi nawilisTvis.
13
daxmareba / germaniis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki (KfW)
gamohyofs
10
milion
evros
saqarTvelos
energosistemis
reabilitaciisaTvis, kerZod ki “alaverdis” eleqtrogadamcemi
xazis, romelic akavSirebs saqarTvelos energosistemas somxeTis
energosistemasTan da zogierTi qvesadguris (lisis, marneulis,
gardabnisa da didubis) sruli reabilitaciisaTvis.
15
privatizacia/ saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis ministris,
kaxa benduqiZis mier warmodgenil iqna 372 saprivatizacio
sawarmos sia.
es mxolod nawilia im obieqtebisa, romelTa gayidvac dagegmilia
2004-2006 wlebSi, im obieqtebisa, romlebTan
dakavSirebiTac
samarTlebrivi samuSaoebi dasrulebulia da romlebic mzad
arian
sajaro
procedurebis
dasawyebad.
saprivatizacio
obieqtebis Semdgomi sia gamoqveyndeba 3- 4 Tvis Semdeg.
17
energetika/
(kontrolisa
”saqarTvelos
saxelmwifo
eleqtrosistemam”
da eleqtroenergiis gadamcemi samsaxuri) xeli
moawera SeTanxmebas germaniis sakonsultacio kompania “Lahmeyer
International -Tan”
sakonsultacio
momsaxurebis
gawevaze
saqarTvelos
energosistemis
reabilitaciis
procesSi.
kontraqtis Rirebuleba Seadgens 1,3 milion evros. kompania
“Lahmeyer International -ma” moigo tenderi, romelic gaimarTa
“saqarTvelos eleqtroenergiis sabiTumo bazris xelSewyobis”
proeqtis farglebSi. proeqts afinansebs msoflio banki da
germaniis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki KfW.
18
transporti/
qarTulma
aviakompaniam
“airzena-saqarTvelos
aviaxazebi” moipova erToblivi aviaciis samsaxuris evropis
organizaciis (JAA) sertifikati, “boing 737 -500”, “boing 737-400”
da“boing 737 -300” tipis aparatebisaTvis teqnikuri momsaxurebis
samuSaoebis ganxorcielebaze.
23
daxmareba / TbilisSi muSaoba daiwyo ssf-s regularulma misiam.
ssf-s misiis mizania ganixilos mTavrobasTan saqarTvelosTvis
siRaribis daZlevisa da ekonomikuri zrdis farglebSi samwliani
finansuri
daxmarebis
programa,
romelic
damtkicda
am
saerTaSoriso finansuri organizaciis aRmasrulebeli sabWos
mier 2004 wlis 4 ivniss.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
89
kalendari
25
TanamSromloba/
saqarTvelom
da
ukrainam
xeli
moaweres
ekonomikuri TanamSromlobis memorandums. memorandums xeli
moewera premier ministr zurab Jvanias kievSi vizitis dros.
30
TanamSromloba/
saqarTvelosa
da
niderlandebis
mTavrobebis
warmomadgenlebma xeli moaweres memorandums “axladwarmoqmnil”
bazrebTan TanamSromlobis programis Sesaxeb”.
programis
gamohyofs
farglebSi
holandiis
mTavroba
yovelwliurad
500,000
evros
orive
mxaris
kompaniebs
Soris
ekonomikuri TanamSromlobis 2- 3 erToblivi proeqtisaTvis.
gamoyofili Tanxa proeqtis Rirebulebis 50 procents Seadgens.
proeqtebi
unda
gamoirCeodes
sakorporacio
socialuri
pasuxismgeblobis maRali standartiT.
proeqtebis dawyeba moxdeba specialuri tenderebis meSveobiT,
romlebic weliwadSi erTxel gaimarTeba holandiis mTavrobis
EDV saagentos
mier, romelic
ganaxorcielebs programas
saqarTveloSi
saqarTveloSi
niderlandebis
saelCosTan
konsultaciebis gziT.
saqarTvelos
mxridan
programas
koordinirebas
gauwevs
saxelmwifo ministri evrointegraciis sakiTxebSi q- ni Tamar
beruCaSvili. programa gaTvlilia or welze da SesaZlebelia
gagrZeldes, Tu ki orive mxaris mier urTierTsasargeblod iqneba
miCneuli.
agvisto
2
mTavroba/
ssf -s
misiam,
saqarTveloSi
morigi
vizitis
dasrulebisas, dadebiTad Seafasa saqarTvelos mTavrobis mier
ganxorcielebuli
samuSao.
saqarTvelos
mTavrobis
misiam
gamoxata
mier
biujetSi
kmayofileba
sagadasaxado
Semosavlebis zrdasa da Sesabamisad, saqarTvelos 2004 wlis
saxelmwifo biujetSi cvlilebebis gegmasTan dakavSirebiT.
9
TanamSromloba/ israelis mTavrobam aiRo valdebuleba Tavisi
qveynis
biznesmenebs winaSe da dahpirda maT saxelmwifo
garantiebis
micemas
saqarTveloSi
investiciebis warumateblobis SemTxvevaSi.
ganxorcielebuli
israelis mTavroba srulad aanazRaurebs israelis biznesmenTa
savaraudo
danakargebs
saqarTveloSi.
“aRniSnuli
gadawyvetilebis
biznesmenebisaTvis,
wyalobiT
romlebic
riskis
mzad
faqtori
israelis
arian
saqarTvelos
ekonomikaSi daabandon TavianTi kapitali - nulovania”.
90
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
kalendari
11
TanamSromloba / saqarTvelos ewvia TurqeTis samTavrobo
delegacia. delegacias meTaurobda TurqeTis premier ministri
resep erdogani, romelsac Tan axlda 120 Turqi biznesmeni.
TurqeTis mTavrobis meTauri Sexvda saqarTvelos prezident
mixeil saakaSvils da qveynis premier ministr zurab Jvanias. maT
ganixiles
qarTul-Turquli
gafarToebis sakiTxebi.
ekonomikuri
TanamSromlobis
aRniSnuli
vizitis
dros
Tbilisi
qarTveli
biznesmenebis biznes forums maspinZlobda.
12
da
Turqi
energetika/ amerikis sakonsultacio kompania “PA Consulting Groupma” da saqarTvelos bankma xeli moaweres sagarantio SeTanxmebas,
USAID-s programa “saqarTvelos energousafrTxoebis iniciativis”
farglebSi,
PA Consulting-i
axorcielebs
soflis
meurneobe bis
ekonomikuri ganviTarebis proeqts, romelic
iTvaliswinebs
saqarTvelos regionebSi energetikuli proeqtebis xelSewyobas.
SerCeul meurneobebs, romelsac proeqti moicavs, grZelvadiani
(7- wliani) da
iafi
8-12
procentiani
kreditebis
miRebis
SesaZlebloba eZleva. proeqtis damfinanseblebi arian USAID-i
(600,000 aSS dolari) da saqarTvelos banki (120,000 aSS dolari).
15
parlamenti/ saqarTvelos parlamentma daamtkica saqarTvelos
2004 wlis saxelmwifo biujetSi cvlilebebis Setana. aRniSnuli
cvlilebebis Sesabamisad, saqarTvelos 2004 wlis saxelmwifo
biujetis saSemosavlo nawili, grantebis CaTvliT, 1,655,030 aTas
lars Seadgens, xolo saxelmwifo biujetis xarjviTi nawili
1,926,174 aTas lars.
centraluri biujetis Semosavlebi da grantebi ganisazRvreba
1,257,330 aTasi laris odenobiT, xarjebi ki 1,426, 974 lariT.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
91
danarTi I:
qarTuli eqsportis perspeqtivebi gafarToebuli evrokavSiris
bazarze
(zogadi mimoxilva)
Tamar beruCaSvili, saqarTvelos saxelmwifo ministri evrointegraciis sakiTxebSi
mimdinare wlis pirveli maisidan centraluri da aRmosavleT evropis 10 qveyana
evrokavSiris sruluflebiani wevri gaxda, rac niSnavs, rom am qveynebisaTvis amoqmedda
evrokavSiris savaWro politikis yvela piroba da moTxovna, gavrcelda evrokavSiris
yvela ormxrivi da mravalmxrivi savaWro-ekonomikuri xasiaTis SeTanxmebis debulebebi
da nakisri valdebulebebi, iseve rogorc damcavi da sxva savaWro zomebi. 1 maisidan
isini valdebulni arian gamoiyenon evrokavSiris erTiani sabaJo tarifebi, savaWro
wesebi da administraciuli procedurebi.
evrokavSirSi gawevrianebiT axali wevrebi iZulebulni gaxdnen gadaexedaT
TavianTi ormxrivi savaWro-ekonomikuri SeTanxmebebisTvis da dReisaTvis mesame
qveynebTan iyeneben evrokavSiris mier gaformebul am xasiaTis mqone SeT anxmebebsa da
aseve evrokavSiris mier dadebul SeTanxmebebs partniorobisa da TanamSromlobis
Sesaxeb. aRniSnulidan gamomdinare poloneTis, kviprosis, estoneTis, ungreTis,
latviisa da slovakeTis respublikebma Seatyobines saqarTvelos mTavrobas ganzraxva
arsebuli ormxrivi savaWro-ekonomikuri SeTanxmebebis gauqmebis Sesaxeb (rac 2004 wlis
1 maiss ganxorcielda).
mimdinare wlis agvistos TveSi saqarTvelos parlamentma ratifikacia gaukeTa
saqarTvelosa da evrogaerTianebebisa da maT wevr saxemwifoebs Soris briuselSi 2004
wlis 30 aprils Sesrulebul SeTanxmebis oqms ~partniorobisa da TanamSromlobis
Sesaxeb~, romlis safuZvelzec saqarTvelosa da evrokavSiris aTive axali wevrs Soris
urTierTobebi ganxorcieldeba zemoT aRniSnuli partniorobisa da TanamSromlobis
Sesaxeb SeTanxmebis debulebebis Sesabamisad.
sabaJo-satarifo sferoSi gansaxorcielebeli cvlilebebidan gamomdinare axali
wevrebis savaWro politika srulad iqneba harmonizebuli evrokavSiris savaWro
politikasTan , rac dadebiT mxareebTan erTad gulisxmobs
axladgawevrianebuli
qveynebis mxridan vaWrobaSi im teqnikuri barierebisa da SezRudvebis gamoyenebasac,
rasac evrokavSiri iyenebs mTel rig produqciasTan mimarTebaSi. magaliTad qvotebi
safeiqro nawarmze, foladze da zogierT samrewvelo produqciaze. safeiqro nawarmze
gazrdili qvotebi imoqmedebs 2005 wlis 1 ianvramde, ris Semdegac vmo-s wevrebs
saSualeba miecemaT aRniSnuli produqcia Seitanon evrokavSiris gazrdil bazarze (450
milion ze meti mosaxle) qvotebis gareSe. amasTan, axladgawvrianebuli qveynebi
gamoiyeneben Sida mxardaWeris im meqanizmebs, romelsac iyenebs evrokavSiri.
rogorc bolo wlebis statistikuri monacemebi mowmoben, evrokavSiris xvedriTi
wili saqarTvelos sagareo vaWrobaSi, kerZod ki eqsportis nawilSi gaizarda da
Seadgens mTliani eqsportis 18 procents. savaraudod gaizrdeba
qarTuli Rvinis eqsporti, rasac Tavis mxriv xels Seuwyobs is garemoeba, rom
saqarTveloSi ukve Seqmnilia Rvinis xarisxis Semowmebis Tanamedrove teqnologiebiT
aRWurvili laboratoria da SesaZlebelia Sesabamisi VI1 saxis sertifikatis gacemac,
92
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
qarTuli eqsportis perspeqtivebi gafarToebuli evrokavSiris bazarze
(zogadi mimoxilva)
ramac ganapiroba evrokavSiris mier qarTuli Rvinis oficialurad aRiareba, ris
Sedegadac SesaZlebeli gaxda qarTuli Rvinis evrokavSiris bazarze legalurad da
SeuzRudavi odenobiT eqsportireba. aseve didi perspeqtiviT xasi aTdeba qarTuli
naturaluri da mineraluri wylebis eqsportic da sasurvelia, iseve rogorc Rvinis
SemTxvevaSi , moxdes evrokavSiris mier saqarTvelos mineraluri da naturaluri
wylebis oficialurad aRiarebac.
rac Seexeba axladgawevrianebuli qveynebis wils evrokavSi riTan (yofili 15
qveyana) SedarebiT saqarTvelos mTliani eqsportis nawilSi , man iklo da bolo sami
wlis manZilze daeca 2.1%-dan 0.8%-mde. aRsaniSnavia isic, rom gawevrianebasTan
dakavSirebiT am qveynebma miiRes evrokavSiris erTiani saimporto-sabaJo tarifebi, ris
Sedegadac im saqonelze, romelic saqarTvelos ZiriTadad Sehqonda am 10 qveynis
bazarze, sabaJo tarifebma ZiriTadad daiklo, Tumca zogierTi qveynis SemTxvevaSi
moimata. magaliTad:
kakali tyis kakali
[Txili],
naWuW
gaucleli
kaka narCenebi ferosi sxvadasxva
wylebi
Rvino
tyis
li da jarTi liko
saxis
mineralur
[Txili], berZn
Savi
manganum manganumis
i da
naWuW
uli liTonebi
gaclil
i
oqsidebi:
sa;
dagazianeb
uli:
i
estoneTi
0
0
0
0
0
0
0
kviprosi
109.9
44
44
0
3.7
5.5
0
0
1,05 EUR
TiToeul
litrze
latvia
0.5
0.5
0.5
0.5
0.5
0.5
0
litva
0
0
0
0
0
0
0
0
20%,
aranakleb 4
liti/litrze
malta
4
4
5
0
6
7
0
poloneTi
32
32
32
0
12
9
0
0
48.0% +Max
96.00 EUR/hl +
0.16 EUR/kg
slovenia
10
10
7
0
6
7
0
17.3%+201.2
EUR/t
sloakeTi
0
0
0
0
4.8
0
0
30
ungreTi
0
10
15.5
0
0
4
0
62.9
CexeTi
0
0
0
0
4.8
5
0
30
3.2
3.2
5.1
0
3.7
5.5
0
32 €/hl
evrokavSiri
rogorc cnobilia, 1995 wlidan qarTuli warmoSobis produqcia evrokavSiris
bazarze SeRavaTiani savaWro reJimiT (GSP) sargeblobs. evrokavSirSi 10 axali qveynis
gawevrianebamde msgavsi preferenciuli savaWro reJi miT saqarTvelo am qveynebidan
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 #.3
93
qarTuli eqsportis perspeqtivebi gafarToebuli evrokavSiris bazarze
(zogadi mimoxilva)
oTxTan sargeblobda (CexeTi, slovakeTi, poloneTi da estoneTi), romlebsac gaaCndaT
evrokavSirisagan gansxvavebuli sistema. gaerTianebis Semdeg oTxis nacvlad aTive
axali wevri valdebuli iqneba saqarTveloze SeRavaTebi vaWrobaSi gaavrcelos
evrokavSiris sqemiT, rac gulisxmobs qarTuli produqciisaTvis saeqsporto bazris
gafarToebas evropis 15 qveynidan 25-mde (sul jamSi 30 qveyana) da am gafarToebul
evropis nawilSi saqonlis Setanas sabaJo tarifis sagrZnoblad Semcirebuli
ganakveTebiT.
zemoT
aRniSnulis
gaTvaliswinebiT
unda
gaumjobesdes
qarTveli
eqsportiorebis evropis am nawilSi bazarze daSvebis pirobebi, radgan ramodenime
gansxvavebuli preferenciuli savaWro si stema Sesabamisad gansxvavebuli moTxovnebiTa
da wesebiT Seicvleba erTiani sistemiT, rac Tavis mxriv gaadvilebs zogierT
administraciul proceduras.
amasTanave 1998 wels (noemberSi) saqarTvelom gaakeTa ganacxadi evrokavSiris
GSP-is
sqemis
damatebiTi
preferenciebiT
sargeblobisaTvis.
es
damatebiTi,
egreTwodebuli wamaxalisebeli, preferenciebi (ukve Semcirebuli sabaJo tarifi kidev
5%-iT mcirdeba) gaTvaliswinebulia evrokavSiris GSP-is sqemis Sromis dacvis
uflebebis nawilSi. komisiam ganixila saqarTvelos ganacxadi, Caatara Sesabamisi
gamokvlevebi da miiRo gadawyvetileba 2003 wlis bolosaTvis aRniSnuli damatebiTi
SeRavaTebis saqarTvelosaTvis miniWebis Sesaxeb. samwuxarod, gaurkvevli mizezebis
gamo,
amgvari
SeRavaTebi
saqarTvelos
dRemde
miniWebuli
ara
aqvs,
imis
gaTvaliswinebiT, rom am gadawyvetilebis miRebis Semdeg, 2004 wlis dasawyisSi,
aRniSnuli damatebiTi SeRavaTebi evrokavSirma mianiWa Sri-lankas.
zemoT moyvanilis damatebiT, evrokavSiri ufro met preferenciebs aniWebs
ganviTarebad qveynebs (178 ganviTarebadi qveyana) vidre yvela danarCeni qveynebi erTad
aRebuli da im garemoebis gaTvaliswinebiT, rom dReisaTvis GSP aris ganviTarebadi
qveynebisaTvis saerTaSoriso vaWrobaSi Semosavlebis miRebis erT-erTi ZiriTadi
saSualeba, rac exmarebaT maT siRaribis daZlevaSi, evrokomisiam miiRo gadawyvetileba
SemuSavdes GSP-s samuSao sqema 2006-2015 wlebisaTvis da gasuli wlebis gamocdilebaze
dayrdnobiT gaaumjobesos es sistema zogierTi mimarTulebiT, kerZod:
•
gaamartivos
sistema
anu
damatebiTi
wamaxalisebeli
preferenciebis
dReisaTvis arsebuli xuTi mimarTuleba Semcirdes samamde, esenia 1) zogadi
waxalisebis sqema, 2) ~Everything but arms~ waxalisebis sqema, romlis
saSualebiTac msoflios 50 uRaribes qveyanas evrokavSiris bazarze
yovelgvari tarifebisa da
qvotebis
gareSe
SeuZlia
saqonlis
eqsportireba, 3) ~GSP +~ sqema, romelic mianiWebs preferenciebs qveynebs,
romlebsac sxvebze metad sWirdebaT isini ganvi TarebisaTvis.
•
•
GSP-is gamonaklisebi gavrceldeba mxolod im saqonelze, romlebic
evrokavSiris bazarze arian metad konkurentunariani da warmoSobili arian
im qveynebSi, romlebic arian maRalkonkurentunariani da ar saWiroeben
waxalisebas.
warmoSobis wesebis gaumjobeseba da Sesworeba imgvarad, rom xeli Seewyos
regionalur TanamSromlobas.
unda
aRiniSnos
is
dadebiTi
tendencia,
romlis
mixedviTac
evrokavSirTan
saqarTvelos vaWrobaSi GSP-is reJimiT, SeiniSneba garkveuli zrda bolo wlebis
ganmavlobaSi. rogorc statistikuri monacemebi mowmoben , Tu 2000 wels saqarTvelos
94
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
qarTuli eqsportis perspeqtivebi gafarToebuli evrokavSiris bazarze
(zogadi mimoxilva)
eqsporti evrokavSirSi
reJimiT isargebla 18,5
saqarTvelos eqsporti
ganxorcielebuli iqna
Seadgenda 70,4 milioni aSS dolars da SeRavaTiani (G SP-is)
milioni aSS dolaris Rirebulebis saqonelma, 2003 wlisaTvis
gaizarda 76 milioni aSS dolaramde, xolo GSP-is reJimiT
daaxloebiT 42 milioni aSS dolaris Rirebulebis eqsporti..
gaizarda gacemuli GSP-is SeRavaTebiT sargeblobisaTvis saWiro warmoSobis qveynis
damadasturebeli sertifikatebis raodenoba (2000 wels - 363, 2003 wels - 526)
Sesabamisad GSP-is gamoyenebis maCvenebeli TiTqmis gaormagda wina wlebTan SedarebiT.
yovelive
zemoaRniSnulidan
gamomdinare,
SeiZleba
vivaraudoT ,
rom
10
axladgawevrianebuli qveynis evrokavSiris reJimSi gadasvla xelsayrel pirobebs
Seuqmnis qarTvel mewarmeebs TavianTi produqciis eqsportirebisaTvis evropis 25
qveynis erTian bazarze, rac Tavis mxriv xels Seuwyobs saqarTvelos evrokavSirTan
ekonomikuri
urTierTobebis
gafarToebasa da evropuli integraciis procesis
gaRrmavebas.
amasTanave
gasaTvaliswinebelia
isic, rom axladgawevrianebuli qveynebi
verokavSirSi gawevrianebis Sedegad gamoiyeneben yvela im satarifo da arasatarifo
barierebs, aseve Sida mxardaWeris yvela im meqanizms, rasac dReisaTvis farTod iyenebs
evrokavSiri.
amdenad, aRniSnul garemoebebs esaWiroeba safuZvliani Seswavla da analizi,
raTa
qarTuli
biznes
sazogadoeba
srulyofilad
iyos
informirebuli
im
upiratesobaTa, aseve im siZneleTa Sesaxeb, rasac saqonlisa da momsaxurebis
gafarToebuli evrokavSiris bazarze daSveba iTvaliswinebs.
am mizniT evrointegraciis sakiTxebze saxelmwifo ministris samsaxuri iwyebs
aqtiur dialogs biznes wreebTan, samTavrobo da arasamTavrobo struqturebis
warmomadgenlebTan am mimarTulbiT saqmianobis gaaqtiurebis mizniT.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 #.3
95
danarTi I:
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri,
politikuri da socialuri mniSvneloba
iuri
rexviaSvili,
saqarTvelos
institutis qvanaxSiris
mecnier TanamSromeli
sabadoTa
mecnierebaTa
damuSavebis
akademiis
g.wulukiZis
laboratoriis
gamge,
saxelobis
institutis
samTo
wamyvani
saqarTvelos
energetikis
krizisuli
mdgomareoba
mniSvnelovanwilad
ganpirobebulia sazRvargareTidan bunebrivi gazisa da navTobproduqte - bis importis
aucileblobiT. rogorc msoflios mravali qveynis gamocdileba cxadyofs, am
garemoebas xSirad energiaSemcvelebis momwodebeli qveynebi Tavisi politikuri da
ekonomikuri miznebis misaRwevad iyeneben.saqarTvelos mimarT analogiuri qmedeba
araerTxel ganxorcielebula, rac qveynis ekonomikas mZime mdgomareobaSi ayenebda.
ar aris gamoricxuli momavalSiac maTi ganmeoreba. sawvavis eqsportiori qveynis
Secvla, Cveni da mosazRvre qveynebis politikuri interesebis
saqarTvelos energousafrTxoebis mdgomareobas ver gaaumjobesebs.
gaTvaliswinebiT,
sufTa ekonomikuri TvalsazrisiTac gaumarTlebelia iseTi qveynisaTvis, rogoric
saqarTveloa, energiaSemcvelebis sazRvargare-Tidan Semozidva. m artivi angariSiT
weliwadSi 10-12 mlrd. kvt.sT eleqtroenergiis warmoebas daaxloebiT 3,5-4,0 mln.
t.p.s. (tona pirobiTi sawvavi) sWirdeba, romlis Rirebuleba TiTqmis 300 mln. aSS
dolars Seadgens. energetikaze am Tanxis gamoyofa, qveynis sakmaod mcire saerTo
erovnuli Semosavlis gaTvaliswinebiT, Zalze rTulia. mdgomareobas amZimebs is
garemoebac,
rom
gazisa
da
navTobis
sazRvargareT
SeZenis
Rirebulebis
permanentulad zrdis pirobebSi Zvirdeba importirebul sawvavze warmoebuli
eleqtroenergiis fasi, rac qveynis ekonomikis daqveiTebisa da mosaxleobis
gaRaribebis erT-erTi mizezTagania.
ara
da
saqarTvelos
gaaCnia
energetikuli
potenciali,
romlis
amoqmedebis
SemTxvevaSi umokles droSia SesaZlebeli energiaSemcvelebis importis Semcireba,
amis xarjze qveynis energousafrTxoebis ganmtkiceba da eleqtroenergiis generaciis
Rirebulebis gaiafeba, Tu msoflios saTbob-energetikul kompleqsSi damkvidrebuli
tendenciebi iqneba gaziarebuli.
1979 wels tokioSi msoflios Svidi wamyvani qveynis meTaurTa TaTbirze
Camoyalibda axali energetikuli doqtrina, romelic, naxSiris mrewvelobis
restruqturizaciis Sedegebidan gamomdinare, msoflios Tanamegobrobis qveynebis
energousafTxoebis dacvis, “krizisul” regionebidan gazisa da navTobis importze
damokidebulebis Semcirebis uzrunvelsayofad naxSiris mopovebis mkveTr zrdasa da
eleqtroenergetikaSi am energiaSemcveliT gazisa da navTobis maqsimalurad
Canacvlebas iTvaliswinebs [1]. 1983 wels analogiuri gadawyvetileba miRebulia
evropis parlamentis mier [2].
aRniSnuli droidan dawyebuli permanentulad izrdeba naxSiris mopoveba, misi
mniSvneloba msoflio saTbob-energetikul
eleqtrogeneraciis maStabebi.
96
kompleqsSi
da
am
energiaSemcvelze
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
msoflioSi 2 0 0 1 wels, 1973 welTan SedarebiT, qvanaxSiris mopoveba
2,2-jer
gaizarda da 5,0 mlrd. t. miuaxlovda. gaizarda naxSiriT vaWroba da misi eqsporti
im qveyne bSi, sadac ar aris naxSiris sabadoebi an mwirea naxSiris maragi. 1973 wels
eqsportze gatanili iyo 185 mln. t naxSiri, 2001 wels– 590 mln. t, e.i 3,5-jer meti [4].
tokioSi miRebuli faqtiurad politikuri gadawyvetileba naxSiris mrewvelobis
SesaZleblobebs efuZneboda. kerZod, am dargis restruqturizaciisa da misi sabazro
ekonomikaSi adaptaciis Sedegebs iTvaliswinebda.
gasuli saukunis 70-ian wlebSi daiwyo da dRemde grZeldeba naxSiris
mrewvelobis momgebian dargad gardaqmnis procesi, rac sami pirobis SesrulebasTan
aris dakavSirebuli [9,10,11]. erTis mxriv gaTvaliswinebulia Saxtebze Tanamedrove
teqnologiebis gamoyenebis xarjze Sromis nayofierebis gazrda mopovebuli naxSiris
TviTRirebulebis
Semcirebis
mizniT.
meore
mxriv,
am
maRalmwarmoebluri
teqnologiebis srulfasovnad gamoyenebis uzrunvelsayofad mZlavri Saxtebis
mSenebloba da eqspluatacia, romelTa wliuri mwarmoebluroba 1,7 mln.t naxSirs
mainc unda aRematebodes [10]
orive
moTxovnilebam
yvela
mowinave
naxSirmompovebel
qveyanaSi
naxSiris
mrewvelobis restruqturizaciis ideologia gansazRvra. aSS-Si 3500, inglisSi112,
ruseTSi 147, CineTSi 8120 dabali mwarmoeblurobis (0,3 -0,7 mln.t naxSiri weliwadSi)
SAxti daixura, rekonstruqcia Cautarda perspeqtiul Saxtebs maTi simZlavreebis
gazrdis mizniT, aSenda 3-9 mln.t naxSiris wliuri mwarmoeblurobis Saxti.
naxSiris
mrewvelobis
reorganizaciis
Sedegad
naxSiris
mopovebis
TviTRirebuleba bolo 10- 12 wels 30-50% Semcirda, rac am energiaSemcvelebis
konkurentunarianoba ganamtkica gazsa da navTobis mimarTebaSi [12,13] (cxrili 1).
cxrili 1:
eleqtroenergiis generaciaSi gamoyenebuli bunebrivi gazisa da naxSiris
fasis dinamika wlebis mixedviT, aSS dol/tne.
wlebi
#
qveyana
gazi
1993
naxSiri
gazi
1997
naxSiri
1998
gazi
naxSiri
1
inglisi
136,4
112,7
--
--
133,7
88,4
2
germania
169,2
222,1
175,6
78,4
--
--
3
4
TurqeTi
aSS
177,5
110,2
80,8
57,0
209,2
118,8
78,3
53,1
---
---
5
iaponia
170,7
132,8
235,2
110,2
--
--
6
meqsika
111,0
68,7
126,9
67,6
--
--
7
fineTi
102,3
73,9
--
--
131
68,2
naxSiris mrewvelobis restruqturizaciis principebis praqtikuli realizaciis
Sedegebis Sesaxeb srul warmodgenas germaniis magaliTi iZleva. rogorc cnobilia,
ruris auzis damuSavebis samTo-geologiuri pirobebi Zalze rTulia. miuxedavad
amisa, naxSiris mrewvelobis momgebian dargad gardaqmnis mizniT Sesrulebulma
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
97
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
RonisZiebebma (dotaciuri Saxtebis likvidacia, mZlavri Saxtebis mSenebloba,
sawmend -sangrevze dReRamuri datvirTvebis mkveTrad gazrda da a.S.) germaniis
naxSiris mrewveloba Tanamedrove maRalmwarmoeblur, mobilur dargad gaxades,
rasac cxrili #2 adasturebs.
2000
243-200
3330
0,95
1969
59
180,6
91
90
802
441
--“--
5400
1,5
1985
25
-
75
99,4
1759
141
--“--
8350
3,0
1996
19
70,3
50
99,8
2054
76
--“--
12364
3,7
1997
17
66,6
47
99,8
2500-3000
64
--“--
--
--
2005
10-11
--
4050
-
--“--
--
4,6
--
40-42
Saxtebis saSualo
wliuri mwarmoebloba,
mln. t./wl-Si
213
lavis saSualo sigrZe,
m.
22
sawmend-sangrevebis
raodenoba, erT.
sawmend-sangrevebis
dReRamuri datvirTvebi,
t/dReRameSi
123
qvanaxSiris
mopoveba,mln.
tps./weliwadSi
-
muSa-mosamsaxureTa
raodenoba, aTasi kaci
130
Saxtebis raodenoba
1958
wlebi
sawmend-sangrevebis
meqanizaciis done,
%
Saxtze dReRamuri
datvirTva, t/dReRameSi
cxrili 2: germaniis naxSiris mrewvelobis restruqturizaciis ZiriTadi Sedegebi
mesame pirobis Sesruleba, romelic naxSiris sabazro ekonomikaSi mniSvnelobis
ganmtkicebas iTvaliswinebs, naxSiris gasaRebis stabiluri da didi tevadobis
bazris SeqmnasTan aris dakavSirebuli. dReisaTvis es amocanac gadawyvetilia.
miuxedavad
imisa, rom naxSiris
wvis teqnologia gazis wvis teqnologiasTan
SedarebiT sagrZnoblad Zviria, naxSirze warmoebuli eleqtroenergia mainc ufro
iafia gaze gamomuSavebul eleqtroenergiaze ([14], cxrili 2), ramdenadac warmoebul
energiis RirebulebaSi sawvavis Rirebulebis xvedriTi wili Zalze didia (40- 60%).
amasTan Semcirda naxSiris mopovebis TviTRirebuleba da sagrZnoblad gaumjobesda
Tes-Si naxSiris wvis teqnologia.
98
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
cxrili 3: sawvavis saxeobis mixedviT gamomuSavebuli 1 kvt. sT eleqtroenergiis
Rirebuleba
0,051
0,061
0,084
0,084
0,102
0,097
0,050
0,116
0,071
0,107
0,096
0,121
0,136
0,107
153
0,115
0,0198
0,0764
0,3514
1,0191
2,7755
5,4118
0,1677
0,7069
6,3283
23,083
2,7241
0,7140
2,4713
6,2741
19,906
0,054
0,080
qvanax
Siri
0,062
buneb
rivi
gazi
qvan navT
axS obi
iri
0,079
nav buneb
Tob rivi
i
gazi
0,0554
fineTi,
evro
0,0669
0,157
TurqeTi, 1000
Turquli lira
0,
161
0,1502
0,163
0,125
--
0,060
0,134
0,123
0,122
0,107
0,134
0,109
0,094
0,091
buneb qvan
rivi
axS
gazi iri
0,139
0,107
0,066
0,070
0,053
navT
obi
0,044
0,051
germania,
evro
0,049
---0,078
0,071
0,068
0,074
0,072
0,051
0,050
0,072
0,074
0,077
0,052
0,050
0,047
0,045
navT buneb qvanaxS
obi rivi iri
gazi
0,102
0,095
0,177
qvanaxS
iri
0,043
0,086
rogorc
inglisi, girvanqa
sterlini
0,044
0.081
0,095
0,073
1999
0,13
0,104
0,089
1991
1993
0,085
0,094
1995
bunebr
ivi
gazi
2001
1997
navT
obi
0,100
dReebi
aSS, dolari
bolo cxrilidan Cans, mowinave naxSirmompovebel qveynebSi naxSirze
gamomuSavebuli eleqtroenergiis fasi 30-40%- iT mainc naklebia gazze da navTobze
warmoebuli eleqtroenergiis Rirebulebaze. amasTan, gazze da navTobze warmoebuli
eleqtroenergiis fasi wlebis mixedviT izrdeba, naxSirze mcirdeba. magaliTad,
germaniasa da aSS-Si 2000 wels 1991 welTan SedarebiT naxSirze gamomuSavebuli
1kvt.sT. eleqtroenergiis Rirebulebam Sesabamisad 38% da 14% -iT daiklo. gazze da
navTobze generirebuli eleqtroenergiis Rirebuleba, piriqiT, gaizarda, germaniaSi
gazze 14%-iT, navTobze -30%- iT; aSS-Si gazze 50-%-iT, navTobze- 36% -iT. zogierT
qveyanaSi samive energiaSemcvelze gamuSavebeli eleqtroenergiis fasi wlebis
mixedviT, marTalia, izrdeba, magram naxSirze generirebuli eleqtoenergiis fasi
naklebia gazze da navTobze miRebul eleqtroenergiis fasze.
naxSiris
mrewvelobis
restruqturizaciis
Sedegad
naxSiris
mopovebis
TviTRirebulebis Semcirebam, naxSiris maRali ekonomikuri efeqturobiT misi
ZiriTadad TboeleqtroenergetikaSi gamoyenebis mizanSewoniloba gansazRvra. amJamad
msoflios maStabiT mopovebuli qvanaxSiris 55%, xolo muranaxSiri TiTqmis
mTlianad eleqtroenergiis gamomuSavebas xmardeba [3]. msoflios saTbob-energetikul
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
99
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
balansSi naxSiris wilma 26% Seadgina, eleqtroenergiis warmoebaSi 35-38%, xolo
industrial qveynebSi 60% gadaaWarba [3,4].
2001 wels ekonomikurad iseT maRalganviTarebul qveynebSi, rogoric arian dania,
portugalia, holandia, samxreT koreia da italia importirebul naxSirze
eleqtroenergiisa d a siTbos gamomuSvebam Sesabamisad 9 5,5%; 8 5%; 68,9% da 55,4%
Seadgina [5].
msoflio
saTbob-energetikul
kompleqsSi
naxSiris
mniSnelobis
zrda
imanac
ganapiroba,
rom
mowinave
naxSirmompovebel qveynebSi
naxSiris mrewvelobis
ganviTarebis strategiuri politika warmoebis ekologiur usafrTxoebasa da
mosaxleobisaTvis xelsayreli, sasicocxlo pirobebis Seqmnis aucileblobas
efuZvneba. [6] kerZod, Tes- ebSi naxSiris wvis teqnologiis gaumjobesebis Sedegad
naxSiris wvis procesSi
gamoyofili mavne airebisa da myari nawilakebis
utilizaciis SesaZleblobam atmosferos gaWuWyianeba ekologiur
normebamde
daiyvana. gaerTianebuli erebis organizaciis specialistebi miiCneven, rom erT-erTi
ZiriTadi mizezi, ramac naxSiri eleqtrogeneraciaSi didi masStabiT gamoyeneba
ganapiroba,
naxSiris
Tes-ebSi
garemos
SesrulebasTan aris dakavSirebuli [7].
dacvis
Tanamadrove
moTxovnilebaTa
amJamad aSS-Si, ruseTSi da sxva qveynebSi samrewvelo gamocda gaiara da axlo
momavalSi Tes- ebSi farTod iqneba gamoyenebuli wyalnaxSirovani sawvavi, romlis
Tvisebebi ara marto naxSiris ekonomiur upiratesobas ganamtkicebs gazzsa da
navTobis mimarTebaSi, aramed mkveTrad gaaumjobesebs naxSiris, rogorc sawvavis,
ekologiur maCveneblebs.sakmarisia iTqvas, rom wyalnaxSirovan sawvavze momuSave
teqnologiebi (naxSiris wvis tradiciul meTodTan SedarebiT) 2,5- 3-jer amcireben
myari nawilakebis, xolo 1,5-2-jer gogirdis oqsidebisa da 2-2,5-jer azotis oqsidebis
gamoyofas atmosferoSi [7]. metic bolo wlebSi Sesrulebuli kvlevebiT dadginda,
rom gaze da navTobze momuSave Tes - ebi gacilebiT ufro did zians ayeneben bunebas
vidre naxSiris Tboeleqtrosadgurebi [8].
amrigad, naxSiris
mrewvelobam msoflios
saTbob-energetikul
kompleqsSi
damkvidrebuli tendenciebis gavlenis Sedegad strategiuli mniSvneloba SeiZina.
industriuli qveynebis
sabaziso eleqtroenegetika naxSirzea orientirebuli.
eqspertTa azriT momavalSi na xSiris mopoveba kidev ufro gaizrdeba da naxSiri,
iseve rogorc amJamad, eleqtrogeneraciaSi #1 energiaSemcveli darCeba [3,4]
aRsaniSnavia, rom naxSiris mopoveba da misi eleqtroenergiis warmoebaze
gamoyenebis maStabebis zrda ZiriTadad mowinave naxSirmompovebeli qveynebis (aSS,
kanada, samxreT afrikis respublika, CineTi, ruseTi, avstralia da a.S.) wilad modis.
Tu ekonomikurad ganviTarebul qveynebSi gasuli saukunis 70- ian wlebSi naxSiris
mrewvelobis xarisxobrivad, momgebian dargad gardaqmnis process Caeyara safuZveli,
yofil sabWoTa kavSirSi da amdenad saqarTveloSic, piriqiT, imdroindeli
mTavrobis mier miRebuli Zireulad mcdari energetikuli politikis Sedegad
100
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
naxSiris mrewveloba koroziulma procesebma moicves. pirvel rigSi aRsaniSnavia,
rom naxSiris meorexarisxovani energiaSemcvelis mniSvneloba mieniWa. adre naxSiris
mrewvelobis ganviTarebis saWiroebisaTvis gamoyofili 125 mlrd. rubli gazisa da
navTobis mopovebis zrdas moxmarda. Semcirda naxSiris gamoyeneba Tboeleqtro
sadgurebSi. Tu 1960 wels naxSiris wili sakavSiro energoresursebis warmoebaSi 60%
aRemateboda, 1992 wels es maCvenebeli 17,3%- mde davida (eleqtroenergiis warmoebaSi
26-28% Seadgina). amave droisaTvis gazis wili eleqtrogeneraciaSi 67% miaRwia, rac
industriulad ganviTarebuli qveynebis praqtikis Sesabamisad, gipertrofirebuli
maCvenebelia.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg ruseTma uari Tqva mcdar energetikul
politikaze da qveynis energousafrTxoebis interesebidan gamomdinare naxSiris
mrewvelobis ganviTarebas prioriteti mianiWa. 1999 welTan SedarebiT 2020 wels
naxSiris mopoveba 1,9-jer, xolo gazisa da navTobis TiToeulis mopoveba mxolod 1,2jer gaizrdeba. amasTan gazi ZiriTadad gazgadamamuSavebel kompleqsSi da
sayofacxovrebo seqtorSi iqneba gamoyenebuli da ara eleqtroenergiis warmoebaze
[15,16]. ruseTis naxSiris mrewvelobis ganviTarebis prioritetuli mniSvneloba imiTac
dasturdeba, rom finansuri, ekonomikuri da teqnikur RonisZiebaTa kompleqsis
Sesrulebis Sedegad dargi gamovida mZime e konomikuri krizisidan da 2003 wels
rentabelur reJimSi daiwyo muSaoba [17].
ruseTidan gansxvavebiT saqarTveloSi naxSirze, rogorc
meorexarisxovan
energiaSemcvelze, dRemde sabWouri Sexeduleba darCa, Tumca jer kidev gasuli
saukunis 60-ian wlebis dasawyisSi qarTvelma specialistebma, rogorc mowinave
naxSirmompovebeli qvenebis maTma kolegebma , swored gansazRvres naxSiris, rogorc
energiaSemcvelis mniSvneloba da misi ZiriTadad eleqtroenergetikaSi gamoyenebis
aucilebloba. maTi iniciativiT aSenda da eqspluataciaSi Cabarda tyvarCelis Tesi,
rusTavis matalurgiuli da quTaisis avtomSeneblobis qarxnebis Tec-ebi, romelTaA
jamuri simZlavre TiTqmis 400 mg.vets. Seadgenda. amis garda, 50 -mde mgv-is sinZlavre
600 t/saaTSi orTqlis warmoebas xmardeboda teqnologiuri da sayofacxovrebo
seqtorebis saWiroebisaTvis. samive Tboeleqtro sadguris moTxovnileba naxSirze
weliwadSi 1,5 mln.t gadaaWarba. gasuli saukunis 60- iani wlebis bolos Cvens
qveyanaSi adgilobrivi da importirebuli naxSiris moxmarebam 4,5 mln.t miaRwia.
respublikaSi mopovebuli naxSiris saerTo raodenobidan eleqtroenergiis
warmoebas 50% xmardeboda, rac im droisaTvis msoflio masStabiTac ki Zalze
maRali maCvenebeli iyo. sayofacxovrebo seqtors daaxloebiT 17% (0,5 mln.t) naxSiri
mihqonda. SemdgomSi eleqtroenergetikaSi naxSiris gamoyenebis masStabebi Semcirda
da sul male samive Tboeleqtrosadguri gauqmda. saqarTv eloSi gabatonda mcdari
azri naxSirTan SedarebiT bunebriv gaze eleqtroenergiis warmoebisa da naxSiris
sayofacxovrebo seqtorSi gamoyenebis mizanSewonilobis Sesaxeb, ramac kidev ufro
gaarTula naxSiris mrewvelobis mdgomareoba da mis Sesanaxad gazarda dotaciebi .
metic, specialistTa nawili naxSiris mrewvelobas ixilavs, rogorc uperspeqtivo
dargs, raionuli mniSvnelobis sawarmos, romelsac mxolod da mxolod regionis
socialuri pirobebis gadawyveta Tu SeuZlia, isic qveynis biujetidan gamoyofili
Tanxebis xarjze.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
101
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
qveynis saTbob-energetikul kompleqsSi naxSiris adgilsa da rolze mcdari
Sexeduleba safuZvlad udevs bolo aTi wlis manZilze saqarTvelos prezidentis
mier gamocemul brZanebebsa d a gankargulebebs, romlebic naxSiris mrewvelobis
momgebian dargad gardaqmnis aucileblobaze ki ar arian orientirebuli, aramed
dotaciuri dargis SenarCunebas isaxaven miznad, magram uSedegod.
rogorc msoflios, pirvel rigSi ki mowinave naxSirmompovebeli qveynebis
gamocdileba cxadyofs, naxSiris mrewvelobis aRdgena da mis Tanamedrove dargad
gardaqmna SesaZlebelia mxolod investiciebis xarjze. am WeSmaritebis fonze
saqarTveloSi
TiTqosda
naxSiris
mrewvelobis
aRdgenisa
da
ganviTarebis
saWiroebisaTvis yovelwliurad 1,5- 2,0 mln. laris gamoyofas azri ar aqvs, rasac
naxSiris mrewvelobis degradaciis SeuCerebeli procesi adasturebs. amJamad
tyibulis Saxtebze naxSiris mopoveba faqtiurad Sewyvetilia, naxSiris gasaRebis
bazari moSlilia, Saxtebi da damxmare sawarmo obieqtebi mZime mdgomareobaSi
imyofeba.
sinamdvileSi, saqarTvelos naxSiris mrewvelobas SeuZlia uzrunvelyos qveynis
saTbob-energetikuli kompleqsis eqspluataciis mdgradoba da misi funqcionirebis
avtonomiuroba, TboeleqtrosadgurebSi ZviradRirebuli importirebuli gazisa da
navTobis adgilobrivi naxSiriT Canacvlebis xarjze da amdenad, Seasrulos, rogorc
es mowinave naxSirmompovebel qveynebSia damkvidrebuli, strategiuli dargis roli.
am arqimniSvnelobis problemis gadawyveta SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi,
Tu
saqarTvelos
naxSiris
mrewvelobis
ganviTarebis ideologia msoflios
energetikaSi damkvidrebuli tendenciebis, xolo dargis restruqturizacia dasavleT
evropis modelis Sesabamisad warimarTeba.
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis Tanamedrove, strategiul dargad gardaqmnas
mravali principuli mniSvnelobis faqtori uwyobs xels:
-- tyibul-Saoris sabados damuSavebis samTo-geologiuri pirobebi marTlac rTulia,
magram sabados teqnologiurobis, e.i. damuSavebis s irTulis maCvenebeli, rogorc
Cveni kvlevebiT dadginda [18], 1,5- 2,0 -jer naklebia ruris, doneckis auzebisa da
inglisis naxSiris sabadoebis maCvenebelTan SedarebiT. Tu mxedvelobaS i miviRebT
im garemoebas, rom rac ufro xelsayrelia samTo- geologiuri pirobebi, miT ufro
maRalia Saxtis samecniero-teqnikuri progresis amTviseblobis xarisxi [10], maSin
germaniisa da inglisis Saxtebis restruqturizaciis Sedegebis tyibul-Saoris
sabados pirobebSi gaTvaliswinebis sruli ufleba arsebobs. es ki imas niSanavs, rom
tyibulis Saxtebze SesaZlebelia Tanamedrove teqnologiebis gamoyenebis xarjze
samTo samuSaoebis koncentracia da intensifikacia, rac naxSiris mrewvelobis
momgebian
dargad
gardaqmnis
umniSvnelovanesi
pirobaa.
amas
saqarTvelos
mecnierebaTa akademiis samTo institutis mier gasuli saukunis 80-ian wlebSi
tyibulis
Saxtebze
Catarebuli
meqanizirebuli
samuSaoebis Sedegebic adastureben [19].
did
102
teqnologiebis
danergviTi
- saqarTvelo (naxSirze moTxovnil ebis gaTvaliswinebiT) am energiaSemcvelis
marags flobs, romlis 80%-mde tyibul-Saoris sabadozea Tavmoyrili. im
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
SemTxveaSic ki, Tu saWiro gaxdeba Tes-ebSi importirebuli gazis adgilobirivi
naxSiriT mTlianad Canacvleba, mxolod tyibul-Saoris sabados sabalanso maragiT
qveynis Tboenergetika 70-80 wliT mainc iqneba uzrunvelyofili.
-saqarTvelos naxSiris xarisxi akmayofilebs amJamad eleqtrogeneraciaSi
naxSirisadmi wayenebul yvela moTxovnilebas.
-saqarTvelos naxSiris did energetikaSi gasaRebis mniSvnelovani bazari
arsebobs. gasuli saukunis 80-iani wlebis dasawyisSi, rodesac qveyanaSi stabiluri
mdgomareoba iyo, energosistemis sabaziso simZlavris deficitis dasafaravad
gaTvaliswinebuli
iuo
Tbilisis
sres-is
gafarToeba
2100
mgvt
dadgmul
sinZlavremde, respublikis garedan Semotanil gazisa da naxSiris (!) bazaze quTaisis
(900 mgvt) da marneulis (750 mgvt) axali Tboeleqtrosadgurebis mSenebloba [16].
samwuxarod, es problema dRemde ar mogvarebula. Tumca, misi gadawyveta erovnuli
interesebidan gamomdinare savaldebuloa . imedia, rom am SemTxvevaSi gamoyenebuli
iqneba ara importirebuli naxSiri da gazi (qveynis strategiuli interesebis
sawinaaRmdegod), aramed tyibulis naxSiri.
-
naxSiris mrewvelobis aRdgenasa da ganviTarebas xels uwyobs tyibul-Saoris
sabadoze naxSiris saukunovani tradiciebi, naxSiris mrewveloba jer -jerobiT
uzrunvelyofilia
maRalkvalificiuri
kadrebiT,
mas
emsaxureba
samecniero,
saproeqto da saswavlo organizaciebi, qalaqi tyibuli kargad ganviTarebul
samrewvelo da sayofacxovrebo infrastruqturas flobs, saqarTvelos yvela
regions ukavSirdeba rkinigziT da avtomagistralebiT da a.S.
amrigad,
saqarTveloSi
naxSiris
mrewvelobis
gansaviTareblad
gadamwyveti
mniSvnelobis pirobebi arsebobs. maTi gaTvaliswinebiT savaldebuloa tyibulSi
Tanamedrove kompleqsis `Saxta-Tboeleqtrosadguris” mSenebloba, romlis mdgrad,
momgebian reJimSi
eqspluatacias unda
ganapirobebdes Semdeg
ideologiaze
dafuZnebuli naxSiris mrewveloba:
naxSiris
mrewvelobis
teqnikuri
maCveneblebi
ara
marto
unda
pasuxobdes saerTaSoriso standartebs, aramed masSi Cadebuli samecniero-teqnikuri
progresis potenciali dargis Semdgom ganviTarebasac unda uzrunvelyofdes.
miTumetes, rom mecnierulad dasabuTebulia rurisa da doneckis auzebis, inglisis
naxSiris sabadoebis SaxtebSi dagrovili mdidari gamocdilebis tyibul-Saoris
sabados pirobebSi gadmotanis SesaZlebloba.
-
saqarTvelos
energousafrTxoebis
dacvisa
da
mopovebuli
naxSiris
did energetikaSi CarTvis ekonomikuri mizanSiwonilobis misaRwevad tyibul-Saoris
sabados Saxtebze, rogorc amas msoflio mowinave naxSirmompovebeli qveynebis
praqtika adasturebs, mopovebulma naxSiris raodenobam unda uzrunvelyos naxSirze
28-30% elqtroenergiis warmoebas.
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis uwyvetad ganviTarebisa
mopovebis permanentulad zrdis uzrunvelsayofad aucilebelia
da naxSiris
ara marto
arsebuli saSaxto fondis racionalurad gamoyeneba, aramed axali simZlavreebis
eqspluataciaSi gaSveba, rasac gamarTleba eqneba mxolod im SemTxvevaSi, Tu erTis
mxriv, uari eTqmeba naxSiris mrewvelobis ganviTarebis sabWour models, sadac es
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
103
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
dargi dotaciur dargad ixileba, meore mxriv, arsebuli da axali simZlavreebis
momgebian
reJimSi
eqspluataciis
misaRwevad
(naxSiris
mrewvelobis
resptruqturizaciis principebidan gamomdinare) tyibul-Saoris sabados naxSiris
maragis struqturis formirebisa da naxSiris mopovebis axali teqnologiuri baza
Seiqmneba. amrigad, saqarTvelos naxSiris mrewvelobis konkurentunarian, kompaqtur
dargad gardaqmnis mizniT savaldebuloa:
- arsebuli Saxtebis rekonstruqcia im pirobiT, rom am Saxtebze naxSiris mopoveba
maT velebSi moqceuli maragis damuSavebiT ganisazRvreba.
- axali maRalmwarmoebluri Saxtis mSenebloba,
- samTo samuSaoebis konce ntracia da intensifikacia Tanamedrove naxSirmompovebeli
manqanebisa da meqanizmebis danergvis xarjze.
- sabados gaxsnisa da momzadebis progresuli teqnologiuri saqmeebis damuSaveba
da maTi danergva.
- kompleqsis `Saxta-Tboeleqtrosadguris~ simZlavre unda uzrunvelyofdes qveynis
energousafrTxoebasa
da
naxSirze
warmoebul
eleqtroenergiis
konkurentunarianobas importirebul gaze da navTobze warmoebul eleqtroenergiis
mimarTebaSi.
1997 wels saqarTvelos saTbob- energetikis ministris brZanebiT Seqmnilma jgufma
zemoTCamoTvlili pirobebis gaTvaliswinebiT Seasrula tyibul-Saoris sabados
sistemuri gadafaseba, daadgina tyibulis naxSiris d id e nergetikaSi gamoyenebis
ekonomikuri mizanSewoniloba, naxSiris mrewvelobis restruqturizaciis Teoriisa
da praqtikis gaTvaliswinebiT daamuSava saqarTvelos naxSiris mrewvelobis
restruqturizaciis modeli, daadgina misi optimaluri parametrebi da mis
safuZvelze
Camoayaliba
`saqarTvelos
naxSiris
mrewvelobis aRdgenisa
da
ganviTarebis programa [21]. programa moxsenda TiTqmis yvela specializirebul
organizacias,
gaiara
mkacri
saeqsperto
Semowmeba saqarTvelos
ekonomikis
saministroSi da yvelgan maRali Sefaseba daimsaxura.
programis mokle da saSualo vadiani nawilebi ZiriTadad moqmedi Saxtebis
momgebian sawarmo erTeulebad gardaqmnaze arian orientirebulebi. programis am
nawiliT gaTvaliswinebulia e. mindelisa da a. ZiZiguris saxelobis Saxtebis
gaerTianeba da maTi rekonstruqcia, naxSiris mopoveba maTi velebis farglebSi. Cveni
da departament `saqnaxSiris~ erToblivi gaTvlebiT, gaerTianebul Saxtaze misi
rekonstruqciis pirveli wlis bolos naxSiris mopoveba 200 aTas t. Seadgens, xolo
2 wlis Semdeg 600-700 aTas t. miaRwevs (cxrili 4).
104
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
cxrili 4:
gaerTianebuli Saxtis ZiriTadi teqnikur-ekonomikuri maCveneblebi
1
2
3
4
5
6
7
maCvenebeli
naxSiris mopoveba weliwadSi
mSeneblobis Rirebuleba (rekonstruqcia)
mSeneblobis xangrZlivoba
momuSaveTa raodenoba
amoRebuli naxSiris 1 t. TviTRirebuleba
1 t naxSiris sarealizacio fasi
Saxtis gaangariSebiTi mogeba
ganzomileba
aT.tona
aT.aSS dolari
weli
kaci
dolari
dolari
ml.dolari
8
9
10
amortizaciis anaricxi
kapdabandebis anazRaurebis vada
rentabeloba (amortizaciis CaTvliT)
mln.dolari
weli
%
raodenoba
600
14000
2
750
17,35
21,0
2,1
3,35
3
48,0
programis grZelvadiani nawilis ideologia (2009-2015 ww.) adgilobrivi naxSiris
qveynis
saTbob-energetikul
kompleqsSi,
ZiriTadad
ki
eleqtroenergetikaSi,
srulyofilad damkvidrebas iTvaliswinebs Saoris moedanze axali, mZlavri Saxtis
mSeneblobis xarjze.
Saoris
naxSirSemcvel moedanze mZlavri
naxSirismompovebeli sawarmos Seqmna
SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu am Saxts mTlianad gadaecema Saoris
moednis naxSiris samrewvelo maragi (200 mln.t), xolo gaerTianebul Saxts, rogorc
es gaTvaliswinebulia programis mokle da saSualo nawilebiT, misi saSaxto velis
sazRvrebSi moqceuli naxSiris maragis damuSavebis Semdeg ar miecema Saoris axal
ubnebze Sesvlis SesaZlebloba, winaaRmdeg SemTxvevaSi ara marto tyibulis Zvel
Saxtebze gaizrdeba naxSiris mopovebis TviTRirebuleba, aramed uSualod Saoris
moednis
auTvisebel
farTze,
maragis
ukmarisobis
gamo,
mxolod
dabali
mwarmoeblurobis, e.i dotaciuri Saxtis mSenebloba gaxdeba SesaZlebeli. aseTi
Saxtis
eqspluataciis
SemTxvevaSi
qveynis
energousafrTxoebis
dacvis
uzrunvelsayofad arc mopovebuli naxSiris raodenoba iqneba sakmarisi, arc
moTxovnileba
am
naxSiris
maRali
Rirebulebis
gamo. mcdari
teqnikuri
gadawyvetilebis Sedegad saqarTvelos strategiuli dargi (naxSiris mrewveloba) -miuxedavad imisa, rom mas tyibul-Saoris sabados saxiT myari baza gaaCnia, dakargavs
Tavis mniSvnelobas da ganviTarebis perspeqtivas.
naxSiris mrewvelobis restruqturizaciis Teoriisa da praqtikis, ruris auzisa
da tyibul-Saoris sabados Saxtebis gamocdilebis gaTvaliswinebiT Cvens mier
dasabuTebulia Saoris naxSirSemcveli moednis maragebze 3,5 mln.t. naxSiris wliuri
mwarmoeblurobis Tanamedrove Saxtis mSeneblobis, moednis blokuri sqemiT da
daxrili WaurebiT gaxsnis mizanSewoniloba, rac ara marto kapitaluri gvirabebis
gayvanisa da Senaxvis xarjebs amcirebs, aramed am Saxtaze naxSiris mopovebis, samTo
samuSaoebis
intensifikaciisa da koncentraciis gazrdis saSualebas iZleva. [22]
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
105
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
cxrili 5: Saoris naxSirSemcvel moedanze 3,5 mln.t naxSiris wliuri
mwarmoeblurobis axali Saxtis ZiriTadi teqnikur-ekonomikuri
maCveneblebi
maCvenebeli
2
1
ganzomileba
3
raodenoba
4
1
2
3
4
5
6
naxSiris mopoveba weliwadSi
mSeneblobis Rirebuleba
mSeneblobis xangrZlivoba
momuSaveTa raodenoba (siobrivi)
amoRebuli naxSiris 1 t. TviTRirebuleba
1 t naxSiris sarealizacio fasi
mln.tona
mln.aSS dolari
weli
kaci
aSS dolari
aSS dolari
3,5
200
6
1850
15,6
21,0
7
8
9
gaangariSebiTi mogeba
saamortizacio anaricxi weliwadSi
kapdabandebis anazRaurebis vada mogebis da
amortizaciis jamiT
rentabeloba TviTRirebulebis , mogebisa da
amortizaciis gaTvaliswinebiT.
mln aSS dolari
mln.aSS dolari
weli
19,0
22,0
5
%
75,0
diskontirebuli Semosavlis kriteriumi
mln.aSS dolari
19,2
10
11
Saoris moedanze Tanamedrove Saxtis mSeneblobis Rirebulebis dasadgenad, erTis
mxriv, gaTvaliswinebulia ruseTis gamocdileba, romlis Sesabamisad 1 mln.t.
naxSiris wliuri mwarmoeblurobis Saxtis mSenebloba 1,23 mlrd.rubls Seadgens, 2
mlrd. t naxSiris wliuri simZlavris Saxtis orjer mets da a.S. [23]. meore mxriv,
tyibul-Saoris sabados pirobebis gaTvaliswinebiT Saxtis mSeneblobisaTvis saWiro
kapitaluri dabandebis moculoba, am xarjebis sxvadasxva mimarTulebis xvedriTi
wili, Saxtis muSaobis reJimi, 1000 tona naxSiris mopovebisaTvis saWiro masalebis,
energiis, sawvavis raodenoba, ZiriTadi mowyobilobis saorientacio Rirebuleba da
sxva miRebulia ruseTis kuzneckis auzis naxSirmompovebel sawarmoTa proeqtirebis
moTave institutis `????????????????~ monacemebis safuZvelze.
qvemoT motanil cxrilSi mocemulia axal Saxtze mopovebuli
saqarTveloSi importirebuli gazisa da navTobis SedarebiTi Rirebuleba.
naxSiris,
cxrili 6: eleqtrogeneraciaSi gamoyenebuli sxvadasxva sawvavis Rirebulebis
SedarebiTi cxrili (sawvavis Tbounarianobis da fas is mixedviT)
maCvenebeli
naxSiri
bunebribi gazi
mazuTi
-pirobiTi
sawvavis
Tbounarianoba
-faqtiuri sawvavis
Tbounarianoba
-pirobiTi sawvavis
Tbounarianobis Sefardeba
faqtiurTan
-erTi da igive raodenobis
siTbos Semcvelis moculoba
7000 kkal/kg
29,3 mj/kg
4200 kkal/kg
17,4 mj/kg
7000:4200=1,68
29,3:17,4=1,68
7000 kkal/kg
29,3 mj/m3
9000 kkal/
37,7 mj/ m 3
7000:9000=0,78
29,3:37,7=0,78
7000 kkal/kg
29,3 mj/kg
9800 kkal/kg
41,0 mj/kg
7000:9800=0,71
29,3:41,0=0,71
1,68 tona
780 m3
0,71 tona
1 tona
21 dolari
1000 m3
90 dolari
1 tona
100 dolari
35,1
70,2
71,0
-faqtiuri sawvavis sabazro
fasi
- erTi da igive raodenobis
siTbos Semcveli sawvavis
Rirebuleba, dolari
106
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
rogorc cxrilidan Cans, yvelaze iafi sawvavi naxSiria. miuxedavad imisa, rom
naxSiris wvis teqnologia SedarebiT Zviria, am energia-Semcvelis gamoyeneba iZleva
sagrZnob
efeqts,
radgan
Tboeleqtrosadguris
gamomuSavebuli
energiis
TviTRirebulebaSi sawvavis Rirebulebis xvedriTi wili Zalze didia (40- 60%).
aqve unda aRiniSnos, rom axali Saxtis eqspluataciaSi gaSvebis droisaTvis
gazisa da navTobis fasis gazrdis Sedegad naxSiris konkurentunarianoba am
energiaSemcvelebis mimarTebaSi kidev ufro gaizrdeba.
cxrili 7: tyibulis naxSiris bazaze 100 mg.vati simZlavris Tboeleqtrosadguris
mSeneblobis eqspluataciis saorientacio teqnikur-ekonomikuri maCveneblebi
#
maCvenebeli
1
2
3
4
5
simZlavre
kapitaluri dabandeba
mSeneblobis xangrZlivoba
samuSao saaTebis raodenoba weliwadSi
gamomuSavebuli el. energiis raodenoba
mg.vati
mln.dolari
weli
sT
ml.kvt/sT
100
90
3
7200
720
6
7
8
9
10
sawvavis (naxSiris) xarji weliwadSi
1 kvt/sT TviTRirebuleba
realizaciis satarifo ganakveTi
mogeba (gaangariSebiTi)
Semonadeni amor tizaciidan
aT.tona
centi
centi
mln.dolari
mln.dolari
360
2,75
4,11
9,1
6,7
11
12
kapdabandebis anazRaurebis vada
rentabeloba:
TviTRirebulebasTan mimarTebaSi
weli
%
47,0
ZiriTad fondebTan mimarTebaSi
%
10,0
sufTa diskontirebuli Semosavali
(t=15 E=10%)
sufTa mogeba
mln.dolari
10,0
mln.dolari
4,5
13
14
is
ganzomileba
raodenoba
5
3,0-3,2 mln.t naxSiris eleqtrogeneraciaSi gamoyenebis SemTxvevaSi `Saxta-Tes~kompleqsis eqspluatacia
naxSirze
bazisuri
eleqtroenergiis 4 5-60%- is
gamomuSavebas uzrunvelyofs, xolo 1 kvt.sT eleqtroenergiis Rirebuleba 2,8 cents
ar gadaaWarbebs (tarifi 4,11 centi); yovelwliuri mogeba 140-150 mln. aSS dolars
aRemateba (saamortizacio anaricxebidan monadeni Tanxis CaTvliT); kapdabandebis
anazRaurebis vada 6 weliwadze naklebi iqneba; disokontirebis Semosavalis
maCvenebeli 19,0 tolia; maRalxelfasian samuSaoebze sul cota 4500- 5000 moqalaqe
dasaqmdeba. Tes-Si
daculi iqneba.
naxSiris
wvasTan
dakavSirebiT
yvela
ekologiuri
moTxovna
Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom sazRvargar eT energiaSemcvelebis SesaZenad
saWiro Tanxebis didi nawili moxmardeba ara energiaSemcvelebis momwodebel qveynis,
aramed saqarTvelos ekonomikas,
maSin tyibulSi
`Saxta-Tes~- is mSeneblobis
ekonomikuri mizanSewoniloba yovelwliurad 50-100 mln. dolariT gaizrdeba.
da bolos Saxtisa da Tboeleqtrosadguris erT kompleqsSi gaerTianeba, rogorc
amas msoflios praqtika adasturebs, teqnikurad xelsayrelia da ekonomikurad
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
107
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
momgebiani. Saxts naxSiris
gasaRebis myari
bazari eZleva, Tesi mudmivad
uzrunvelyofili iqneba proeqtiT gaTvaliswinebuli odenobis, xarisxisa da
Sesabamisi markis naxSiriT. Saxti, rogorc kompleqsis erT-erTi ZiriTadi erTeuli,
regularulad momaragdeba teqnologiuri aRWurvilobiTa da masalebiT. Tess
naxSiri miewodeba, Saxti ki Tes-idan eleqtroenergias miiRebs TviTRirebulebis
fasiT, Semcirdeba administraciuli, sasawyobo, satransporto da infrastruqturis
xarjebi [13].
saqarTveloSi naxSiris mrewvelobis ganviTarebis aucilebloba ganpirobebulia
kidev erTi mniSvnelovani garemoebiT. rogorc cnobilia, kavkasioni ganicdis mudmiv
awevas, kolxeTis dablobi ki mudmiv daZirvas, xolo saqarTvelos teritoriis didi
nawili mdebareobs 7 da 8 baliani miwisZvrebis zolSi. am realobis gaTvaliswinebiT
rigi specislistisaTv is dRemde gaugebaria, Tu ratom dadga, saerTod, kavkasionis
maRalmTianeTSi msxvili h idroteqnikuri kvanZis xudonhesis mSeneblobis sakiTxi,
maSin, rodesac tyibul-Saoris sabados SedarebiT usafrTxo adgilmdebareoba
gaaCnia da am sabados aseulobiT mln. t auTvisebeli naxSiris did energetikaSi
CarTvis yvela piroba arsebobs.
amrigad, tyibul-Saoris sabados sistemuri gadafasebis Sedegebis gaTvaliswinebiT
damuSavebuli naxSiris mrewvelobis restruqturizaciis modelis praqtikuli
realizaciis SemTxvevaSi dargi strategiul mniSvnelobas SeiZens da srulfasovnad
Seasrulebs, rogorc es mowinave naxSirmompovebel qveynebSia damkvidrebuli, qveynis
energousafrTxoebis garantis rols, xolo tyibulis naxSirze warmoebuli
eleqtroenergia
konkurentunariani
iqneba
gazze
da
navTobze
generirebul
eleqtroenergiis mimarT.
samwuxarod,
Cvens
mier
damuSavebulma
programam,
misi
gansakuTrebuli
politikuri, ekonomikuri da socialuri mniSvnelobis miuxedavad, praqtikuli
realizacia ver
hpova, ZiriTadad imasTan dakavSirebiT, rom
saqarTvelos
energetikuli
politika
dRemde
naxSirs
ixilavs,
rogorc
energiaSemcvels,
erovnuli
interesebis
gauTvaliswineblad
meorexarisxovan
eleqtroenergiis
warmoebas importirebul gazsa da navTobze miiCnevs mizanSewonilad.
Cveni
azriT,
naxSiris
mrewvelobis
SesaZleblobebis
gaTvaliswinebiT
savaldebuloa saqarTvelos energetikuli politikis sabaziso eleqtroenergetikis
ZiriTadad adgilobrivi naxSiris gamoyenebaze orientireba.
gansakuTrebuli saxelmwifoebrivi mniSvnelobis problemebis umokles droSi da
dadebiTad gadawyvetis uzrunvelsayofad saWiroa 1998-2003 wlebSi Cvens mier
miRebuli tyibul-Saoris sabados sistemuri gadafasebis Sedegebisa da tyibulis
Saxtebis
Tanamedrove
mdgomareobis
gaTvaliswinebiT
ganaxldes
1997
wels
damuSavebuli `saqarTvelos naxSiris mrewvelobis aRdgenisa da ganviTarebis
programa~, romlis praqtikuli realizacia naxSiris mrewvelobis aRdgenisa da
strategiul dargad gardaqmnis erTad-erTi SesaZleblobaa.
108
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
daskvnebi
1. amJamad msoflio mowinave naxSirmompovebeli qveynebis sabaziso energetika (aSS,
kanada, samxreT afrikis respublika, avs tralia, CineTi, inglisi, germania da a .S)
mTeli rigi fundamenturi xasiaTis politikuri da ekonomikuri faqtorebis gavlenis
Sedegad adgilobrivi naxSiris maqsimalurad gamoyenebazea orientirebuli, xSir
SemTxvevaSi importirebulzec. magaliTad, dania, portugalia, holandia, samxreT
koreia, italia, iaponia. msoflioSi naxSiris mopoveba da misi eleqtrogeneraciaSi
gamoyeneba permanentulad izrdeba. 2001 wels 1973 welTan SedarebiT msoflioSi
naxSiris mopoveba 2-jer gaizarda da 5 mlrd.t miuaxlovda. mopovebuli naxSiris
TiTqm is
60%
eleqtroenergiis
warmoebaze
modis.
naxSiris
mrewvelobis
restruqturizaciisa da naxSiris wvis teqnologiis gaumjobesebis Sedegad naxSirze
gamomuSavebuli eleqtroenergia 20-30%- iT mainc ufro naklebia gazsa da navTobze
generirebul
eleqtroenergiis
Rirebulebaze.
msoflio
maStabiT
naxSirze
warmoebuli
eleqtroenergiis
wilma
saSualod
35-38%
Seadgina,
mowinave
naxSirmompovebel
qveynebSi
60%
strategiul dargad gardaqmna.
gadaaWarba.
amrigad,
naxSiris
mrewveloba
2. saqarTvelos energetikuli politika ar iTvaliswinebs msoflios saTbobenergetikul
kompleqsSi
damkvidrebul
tendenciebs,
erovnuli
interesebis
sawinaaRmdegod uars ambobs tyibulis naxSirebis gamoyenebaze d a politikurad
arasaimedo, ZviradRirebul energiaSemcvelebis imports amjobinebs, rac saqarTvelos
naxSiris mrewvelobis ZiriTadi bazis tyibul-Saoris sabados aTvisebisa da
tyibulis naxSirebis bazisur eleqtrogeneraciaSi CarTvis mizanSewonilobis mcdari
Sefasebis Sedegia.
3.
tyibul-Saoris
sabados
sistemurma
gadafasebam
cxadyo,
rom
am
sabados
safuZvele
SesaZlebelia
Tanamedrove
da
kompaqturi
naxSiris
mrewvelobis
Camoyalibeba, romelic ara marto yovelwliurad sul cota 160-180 mln. dolaris
mogebas uzrunvelyofs, aramed qveynis energousafrTxoebis garantis rols
Seasrulebs, rogorc es mowinave naxSirmompovebel da mTeli rigi industriul
qveynebSia damkvidrebuli.
4. gansakuTrebuli saxelmwifoebrivi mniSvnelobis problemis umokles droSi da
dadebiTad gadawyvetis uzrunvelsayofad, Cveni azriT, saqaTvelos ministrTa
kabinetma unda Seqmnas muSa jgufi, romelsac daevaleba 1998 -2003 wlebSi Cvens mier
miRebuli tyibul-Saoris sabados sistemuri gadafasebis Sedegebisa da tyibulis
Saxtebis Tanamedrove mdgomareobis gaTvaliswinebiT 1997 damuSavebuli `saqarTvelos
naxSiris mrewvelobis aRdgenisa da ganviTarebis programis~ ganaxleba da mis
safuZvelze mimzidveli sainvesticio programis Camoyalibeba, romlis praqtikuli
realizacia naxSiris mrewvelobis aRdgenisa da strategiul dargad gardaqmnis
erTaderTi SesaZleblobaa.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
109
saqarTvelos naxSiris mrewvelobis ganviTarebis ekonomikuri, politikuri da
socialuri mniSvneloba
literatura
1. ? ? ? ? ? ? ? ? . ? . ? ? ? ? ? ? ? ?? ???????? ? ?????????? ???????? – ?????????????? ???????? ?????? ?
? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ?I ????. ? ????, ? 9, 1996, ?. 49-52.
2. ? ? ? ? ? ? ? . ? . ? ? ? ? ? -???? ? ????? ??. „? ????“, ? ., 1985, ?. 8, 20.
3. ?????????? ????????. ?????, ? 2, 2004, ?.69,70
4. ?????????? ????????. ?????, ? 1, 2004, ?.64-65.
5. T.javaxiSvili. energetikuli resursebis moxmareba yofili sabWoTa kavSiris
qveynebSi 2000 wels. samTo Jurnali, #1-2 (10-11), 2003. gv. 78.
6. ?????? ?.? ??????????? ???????? ?????? ???????? ? ??????????? ????????????? ????????????
?????? ??????????????? ?????????. ?????, 12, 2000, ?. 48.
7. ????? ?????? ?? ??????????? ?????? ? ?? ??????????? ?????????????? ?????? 15-16 ?? ?? 2000?. ? ?.
?????-? ?????????. ?????, ? 8, 2000, ?. 10,12.
8. ? ???? ? .?. ???????? ?.?. ???????? ???????? ? ????????????? ??? (??????????? ? ??????? ?
??????????). ? ????, ? 5, 2004.?. 41-47.
9. ?????????? ?.?., ????????? ?. ?., ????? ?. ?. ????????????? ? ???????????? ?????-???????,
?????????????? ?????????????????????? ??????????. ?????? ??????, ????, ? 5, 2000, ?. 73-74.
10.????? ? ? ? . ? . , ? ? ? ? ? ? .?., ??????????? ?.?., ??????? ?.?. ??????????? ???????? ?????????
?????????? ?? ? ????? ?????????? ? ??????????. ?????, ? 11, 2000.?. 14-15.
11. ?????? ?.?. ???? ???? ? ?????????????? ????????? ??????. ? ? ? ? ? ? ? , ? 2(3), ????????, 2000, ?. 54.
12. International Energy Agency . Natural gas information,1999, Editijn, III, 28.
13. ????????? ?.? ., ? ???????? ?. ?., ???????????? ?.?., ???????? ?.?. ??????????? ????????
?????????????????? ? ???????????????????? ?? ???. ???????????????, ? .,2002. ?.108-124, 200.
14. International Energy Agency. First quarter, 2001, p. 164-318.
15. ? ???? ?? ? . ? . ? ? ? ? ? ? . ? . ? ??????? ?????? ???????? ?????? ? ??I ????. ?????, ? 11, 2000, ?. 52,
53.
16.???????? ?.?. ???????? ????????? ????????? ???????? ???????? ?????????????? ??????. ?????,
? 2, 2004, ?. 4-7.
17. ? ? ?? ????????? ?????????? ?????? ?.? ?????? ?? ??????????????? ?????? ?? ?? ????????
??????????????? ???????? ???????? ???????? ???????. ?????, ? 1, 2004. ?.3.
18. i.rexviaSvili, v .wverava Saoris naxSirSemcveli moednis damuSavebis samTogeologiuri pirobebis Sefaseba. samTo Jurnali, 2(5), 2000, gv. 34-35.
19. ??????????? ? .?. ????????? ? ??????????? ?????????? ????????????????? ??????? ?????????? ??
?????? ??????? – ? ???????? ?????????????. ??. ?????? ? ?? ? ?
? ? ? ? «?????????? ??????
?????????? ???????? ?????????? ??????. ? ?????????, ???????, 1991. ?. 86-95.
20. ????????? ??????? ?????? ? ???????? ?? ????????????? ?????????????. ?? ??????, ????,
? ?????????, ????????, 1991, ?. 457.
21.i.rexviaSvili, z.gordeziani, m.fanCuliZe . saqarTvelos naxSiris mrewvelobis
aRdgenisa da ganviTarebis programa (1998-2015 w.w.), Tbilisi, 1998.
22. ??????????? ? .?., ? ????????? ? .? ., ??????? ?.?. ???????-????????????? ??????? ?????????????
????? ? ??????? ?????????? ??????? ? ??????????. ?????? ??????, #1(8), 2002, ?.29-31.
23. ??????? ?. ?. ????????? ?.?, ????? ?.?, ?????????? ?.?. ?????????? ?.?. ???????????? ?????
???????????, ??????????????? ? ????????????? ??? ???? ??? ????????????? ???? ? ????????
???????????. ?????, ? 1, 2004, ?. 27-28.
110
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi - 2004 weli, #3
danarTi III:
korporaciuli qcevis normebi
Tengiz axobaZe, saqarTvelos fasiani qaRaldebis erovnuli komisiis wevri
korporaciuli marTvis gaumjobesebisa da korporaciuli qcevis mowesrigebis
uzrunvelsayofad sakorporacio samarTlis sferoSi uamrav `daweril kanonebTan~
erTad civilizebul msoflioSi arsebobis `dauwereli kanonebi~; es aris eTikuri,
moraluri, WeSmarit zogadsakacobrio faseulobebze agebuli normebi. maT ricxvs
miekuTvneba – korporatiuli qcevis kodeqsi (Tumca igi dawerilia SaviT TeTrze).
mraval qveyanaSi igi ganviTarebis sxvadasxva doneze miRebul ia – anu es ar aris
kanoni an raime samTavrobo an saxelmwifo direqtiva – es aris aRiarebuli
sarekomendacio paketi, romelTanac Sesabamisoba prestiJuli, saamayo, sasaxelo da
saboloo jamSi momgebiani da sasargebloa. Cvens mier saWiroa arsebuli amgvari
dokumentebis gacnoba-ganxilva da mosamzadebeli samuSaoebis warmarTva uaxloes
momavalSi kodeqsis SemuSavebisaTvis. sainterseso da sasargeblo, iqneba dadebiTi
gamocdilebis gaziareba.
ukanasknel wlebSi msoflios yuradReba miipyro korporaciulma kolafsebma,
romlebic gamoiwvia ,,enronisa~ da zogierTi sxva kompaniis arakeTilsindisierma
korporaciulma qmedebebma, maTi finansuri a ngariSgebebis arasworad Sedgenam da
angariSgebebis aramarTebulad Sefasebam auditoruli kompaniebis mier (maT Soris
,,artur
andersoni~).
aRniSnuli
kolafsebi
daeqvemdebara
eqspertebisa
da
zedamxedvelebis Rrma analizs, ris Sedegadac miRebulia umkacresi zomebi sajaro
kompaniebis zedamxedvelobis, maTi finansuri angariSgebebis Sedgenis, Sefasebis,
wardgena-miRebisa da aseve auditorul saqmianobis saxelmwifo regulirebis
mimarTulebebiT. [4]
is faqti, rom ,,enronis~ kolafsi, ar iyo gamonaklisi SemTxveva da mas mohyva
farTo masStabiani finansuri maqinaciebis gamovlena sxva cnobil kompaniebSic
(rogoricaa WorldCom, Global Crossing, Tyco, Adelphia, Rite Aid
d a sxva) m iuTiTebs
sistemur
krizisze
da
ara
mxolod
korporaciis
menejerTa
TaRliTobaze,
an
kapitalis bazris sazedamxedvelo sistemis calkeuli rgolebis Secdomebze an/da
danaSaulebriv qmedebebze. [4]
ukanaskneli
investori yvela
wlebis korporaciuli kolafsebis analizi cxadhyofs, r om
qveyanaSi SeiZleba
aRmoCndes finansuri maqinaciebisa da
TaRliTobis msxverpli Tu bazris sazedamxedvelo sistemis calkeul monawileTa
da pirvel rigSi, Sesabamisi maregulirebeli organoebis mier ar gatardeba qmediTi
RonisZiebebi sazogadoebisaTvis miwodebuli informaciisa da dacvis xarisxis
amaRlebis mizniT.
didi
seriozuli RonisZiebebi miRebul iqna did britaneTSi qveyanaSi, romelsac
xnis tradiciebi gaaCnia korporaciuli marTvis standartebis SemuSavebis
saqmeSi.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
111
ko rporaciuli qcevis normebi
jer kidev 1990- iani wlebis dasawyisSi did britaneTSi daiwyo korporaciuli
marTvis TviTregulirebadi sistemis formireba. es iyo pasuxi erTis mxriv bazris
monawileTa mxridan im drois gaxmaurebuli movlenebze (Polly Peck da Bank of Credit and
Commerce International
korporaciebis
gakotreba, komp ania Maxwell Communications -s
sapensio fondTan dakavSirebuli TaRliTobebi), aseve e konomistebis grZelvadian
diskusiaze britanul arasafinanso kompaniebis omis Semdgomi CamorCenis mizezebis
Sesaxeb maT evropel konkurentebTan paeqrobaSi. iRebdnen ra am sistemas, bizneserToba (biznesis samyaro an biznes - sazogadoebrioba) cdilobda ar daeSva (aecdina)
,,dawerili samarTlis~ safuZvelze saxelmwifoebrivi regulirebis SemoReba. [6]
regulirebis britanuli modeli viTardeba moxsenebebis safuZvelze, romelTa
saTaurebSic
figurireben
cnobili
im
eqspertebis
gvarebi,
romlebic
xelmZRvanelobdnen aRniSnul damuSavebebs. amgvari dokumentebis momzadebisaTvis
saWiro kvlevebi ZiriTadad finansdeba saxelmwifo
vaWrobisa da mrewvelobis saministros, mier.
organoebis,
pirvel
rigSi
kedberis moxsenebam, romelmac Cauyara safuZveli korporaciuli marTvis
britanul models, iqonia didi zegavlena analogiuri modelebis formirebaze im
qveynebSi, romlebic gaerTianebuli iyvnen anglo-saqsonuri samarTlis sistemaSi –
kanada, avstralia, irlandia, samxreT afrikis respublika, indoeTi. masTanave,
aRniSnuli moxsenebis ideebi aseve gamoyenebulia Sesabamisi kodeqsebis SemuSavebisas
kontinentaluri evropis qveynebSi – belgia, espaneTi, italia, niderlandebi,
safrangeTi.
kedberis,
grinbergis
da
xempelis
moxsenebaTa
safuZvelze
Seiqmna
korporaciuli marTvis gaerTianebuli kodeqsi (The Combiened Code) romelic ZalaSi
Sevida 1999 wlis 1 ianvars da gaxda londonis safondo birJis lostingis wesebis
(aseve yviTel wigns eZaxian) damateba. kodeqsis principebi da debulebebi
viTardeboda da zustdeboda ternbullis, mainersis, smitis da xiggsis moxsenebaSi,
xolo 2003 wlis ivlisSi finansuri angariSgebis sabWom gamoaqveyna kodeqsis axali
redaqcia, romelic ZalaSia 2003 wlis 1 noembridan. [6]
ganaxlebul kodeqss Tan
axlavs sami ganmartebiTi dokumenti: ternbulis
saxelmZRvanelo Sida kontrolis sistemis Sesaqmnelad, smitis saxelmZRvanelo
auditis komitetis saqmianobis organizaciisaTvis, xiggsis miTiTebebi efeqturi
korporaciuli marTvis uzrunvelyofisaTvis.
aRsaniSnavia,
rom
1998
wlidan
yvela
moxsenebis
ZiriTadi
debulebebi
muSavdeba im koncefciis Sesabamisad, romlis safuZvelzec amJamad iqmneba kompaniebis
Sesaxeb kanonis axali redaqcia (am kanonis fundamentaluri reviziis farglebSi
kerZod gaTvaliswinebulia korporaciuli direqtorebis zogadi valdebulebebis
kodifikacia). amas garda britanuli gaerTianebuli kodeqsis srulyofis procesSi
gaTvaliswinebul iqna germanuli kromme- kodeqsis (Cromme – Codex,
2002 wlis
Tebervali) da franguli butonis moxsenebis B
( outon Report, 2002 wlis seqtemberi)
ideebi. da bolos mxed velobaSi iqna miRebuli uinteris moxsenebaSi (Winter Report,
2002 wlis noemberi) mocemuli korporaciuli marTvis standartebisadmi minimaluri
moTxovnebis
112
evrosabWoSi
danergvis
rekomendaciebi.
korporaciuli
marTvis
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
korporaciuli qcevis normebi
TviTregulirebadi britanuli sistema, romelic efu Zneba gaerTianebul kodeqss da
aRniSnul moxsenebebs, moqmedebas principiT ,,daemorCile an axseni~ (comply or explain).
es niSnavs, rom kompaniam, romlis aqciebi daSvebulia londonis safondo birJis
listingSi, unda gamoaqveynos ori nawilisagan Semdgari angariSebi. pirvel nawilSi
mocemulia Tu rogor gamoiyenebs kompania kodeqsis principebs, xolo meore nawilSi
saWiroa
an
korporatiuli
praqtikis
Sesabamisobis
dadastureba
kodeqsis
debulebebTan, an axsna-ganmartebis micema maTTan Seusabamobis mizezebze. [6]
britanel i
specialistebi
Tvlian, rom
bazris monawileTa
mier
kodeqsis
nebayoflobiT miRebaze dafuZnebuli midgoma, dadebiTi Sedegebis momtani da
principulad gamarTlebulia, da amdenad misi Secvlis aranairi saWiroeba an
mizanSewoniloba ar arsebobs (aRsaniSnavia, rom aSS-Si iyeneben korporaciuli
marTvis standartebis regulirebis gacilebiT ufro mkacr meTods, vinaidan Sarbanes
Oxley Act – is sarbeins-okslis
kanoni korporaciuli
kanonmdeblobis Semadgenel
nawils warmoadgens). gaerTianebuli kodeqsis axal redaqciaSi SenarCunebuli a d a
grZeldeba amgvari midgomis tradiciebi: masSi warmodgenili korporaciuli marTvis
principebi dayofilia or jgufad – ZiriTadi da damxmare principebi, rac
uzrunvelyofs kompaniebisaTvis met moqnilobas kodeqsis moTxovnaTa SesrulebaSi.
gaerTianebuli kodeqsis erT-erTi ZiriTadi Semadgeneli nawili – xiggsis
moxsenebis winaswari teqstis ganxilvis periodSi avtorebma miiRes 250- mde daskvna da
Caatares uamravi Sexvedrebi avtoritetul pirebTan. saboloo dokumentma, romelic
erT welze nakleb droSi momzadda, miiRo saxelmwifo organoebis Zalzed dadebiTi
Sefaseba.
misi gamoqveynebis Semdeg gaimarTa diskusia, romelSic miiRes monawileoba
biznes-sazogadoebisa da profesonaluri asociaciebis warmomadgenlebma.2003 wlis
ianvridan aprilis CaTvliT maT gaugzavnes finansuri angariSgebis sabWos 180 - ze
meti
gamoxmaureba.
dauWires
ra
mxari
moxsenebis
zogad
mimarTulebas,
dainteresebulma pirebma gamoTqves mTeli rigi
SeniSvnebi, romelTa nawili
gaTvaliswinebul iqna gaerTianebuli kodeqsis axali redaqciis SemuSavebisa.
gansaxilvel
moxsenebas
aqvs
sakmarisad
fundamentaluri
efuZneba sam seriozul da solidur wyaros:
- londonis
safondo
birJis
listingSi
gamokvlevas, romelic Caatara Hemscott
specializirebulia
korporaciuli
daSvebul
Group –is
marTvis
sferoSi
xasiaTi.
igi
2200
kompaniis
kompaniam (igi
saqmiani
da
finansuri informaciis miwodebaze). 2002 wlis ivlisiT daTariRebuli
monacemTa baza Seicavs detalur
monacemebs direqtorTa sabWos
raodenobrivi Semadgenlobisa da struqturis Sesaxeb, aseve maTi
-
komitetebis Taobaze;
605 britanuli korporaciis direqtorebis gamokiTxvas, romelic Caatara
bazrebis gamokvlevis saagentom MORI;
-
350 umsxvilesi britanuli korporaciis jgufidan 40 direqtorTan
Catarebuli xangrZlivi saubrebis Sedegebis analizs;
gansaxilveli
moxsenebis
mniSvnelobis
ukeTesi
gagebisaTvis
saWiroa
gavamaxviloT
yuradReba
or
mniSvnelovan
momentze.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
pirveli,
xiggsi
gamodioda
113
ko rporaciuli qcevis normebi
iqidan, rom kodeqsis principebis Sesruleba aris ara TviTmizani, aramed biznesis
optimizaciis saSualeba aqcionerTa interesebisaTvis da qveynis ekonomikisTvis
mTlianobaSi. meore, avtori upirvel es yuradRebas aniWebs ,,adamianur faqtors~. igi
xazs usvams – yvelafris gasaRebi – adamianebia. marTveli organos wevrebis
kandidatebisagan saukeTesoTa gamovlena maRalefeqturi saqmianobis safuZvelTa
safuZvelia. [6]
germaniaSi 2002 wlidan arsebobs korporaciuli marTvis kodeqsi ,,Deutsche
Corporate Governance Kodex~, romelic savaldebuloa yvela sabirJo kotirebis mqone
saaqcio sazogadoebis mmarTveli organos wevrebisaTvis.
am kodeqsis Sesaqmnelad
germaniis iusticiis saministros
mier 2001 wlis seqtemberSi mowveul iqna
maregulirebeli komisia ,,Corporate Governance~. 2002 wlis 26 Tebervals warmodgenil
kodeqsSi ZiriTadi yuradReba sawarmos marTvas eTmoba.
[2]
amasTan kodeqsi iTvaliswinebs yvela mniSvnelovan, upirveles yovlisa yvela
saerTaSoriso xasiaTis mqone kritikul moments, romlebic germaniis sawarmoTa
mowyobas exeba, kerZod:
-
arasakmarisi orientireba aqcionerebis interesebze;
sawarmos dualisturi mowyoba gamgeobiT da sameTvalyureo sabWoTi;
-
germaniaSi sawarmoo marTvis arasakmarisi gamWvirvaloba;
germaniaSi sameTvalyureo sabWoebis SezRuduli Tavisufleba;
auditorTa SezRuduli Tavisufleba.
sakuTriv kodeqsi garda imisa, rom masSi zustad meordeba samarTlebrivi
regulirebebi, romlebic investorTaTvis informaciul xasiaTs atarebs, Seicavs 50
rekomendacias. ase magaliTad rekomendacias sameTvalyureo sabWos auditoruli
komitetis (Audit Committee) Seqmnis Sesaxeb. am kodeqsis SemTxvevaSi saubaria
egreTwodebul ,,Soft Law~-ze, romlis SemTxvevaSi TviTon sawarmoebis gadasawyvetia,
Tu
ramdenad gaiTvaliswineben
isini am rekomendaciebs. amasTanave
aucilebelia
gaimijnos is rekomendaciebi, romelic sawarmom, Sesabamisad – misma organoebma,
,,unda~ ganaxorcielon, da is rCevebi, romlis gaTvaliswinebac sawarmosTvis
,,sasurveli~ an ,,SesaZlebelia~. mniSvelovani da sworia kodeqsiT gaTvaliswinebuli
rekomendaciebis orad dayofa –egreTwodebul ,,aucilebel normebad~, romelTa
gadaxvevis ufleba gamgeobas aqvs, Tumca am SemTxvevaSi valdebulia yvela am
gadaxvevis
Sesaxeb
Riad
ganacxados,
da
,,SeTavazebebad~,
egreTwodebul
,,SesaZlebel~ da ,,sasurvel~ miTiTebebad, romelTa arSesruleba yovelgvari
gacxadebis gareSea SesaZlebeli.
erTaderTi, rasac kanoni aregulirebs aris egreTwodebuli Sesabamisobis
deklaracia, romelSic mmarTvelobam da sameTvalyureo sabWom unda daafiqsiros,
rom sawarmos saqmianoba kodeqss Seesabameboda da Seesabameba, an romeli
rekomendaciebi ar iqna gatarebuli an ar tardeba (egreTwodebuli ,,comply or explain~).
es direqtiva dafiqsirebulia 2002 wlis Sua periodSi damtkicebul kanonSi
gamWvirvaleobisa da sawarmoTa angariSgebis Sesaxeb (TransPuG) da Setanilia saaqcio
kanonis $161-Si. Tumca kanoni saaqcio kanonis $161 -iT avaldebulebs sabirJo
kotirebis mqone nebismieri sazogadoebis sameTvalyureo sabWos, yovelwliurad
moaxdinos
114
imis deklarireba, asrulebs
sazogadoeba
am kodeqss
– mTlianad
an
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
korporaciuli qcevis normebi
nawilobriv – Tu ar asrulebs mas. Tuki am saxis deklaracia ar aris warmodgenili,
ukve kanonis darRvevasTan gvaqvs saqme. im SemTxvevaSi, Tu deklaracia pozitiuri
saxiT iqneba warmodgenili (,,Cven vasrulebT kodeqss da mis rekomendaciebs~),
sinamdvileSi ki kodeqsis rekomendaciebi ar sruldeba, adgili aqvs darRvevas. [2]
rekomendaciebi, yvelaferTan erTad, Seicaven iseT punqtebs, rogorebicaa
sameTvalyureo sabWos TiToeuli wevris qmediTobis amaRleba, sameTvalyureo sabWos
sxdomebis kvorumi da forma, valdebuleba Sedgenil iqnas im gadawyvetilebebis
katalogi, romelTac xmaTa sakmarisi raodenoba ver moagroves, sameTvalyureo
sabWos wevrebis gauxmaureblobis valdebulebebi, iseve rogorc koncernebis Seqmnis
gadawyvetilebis damtkiceba, romelic aseve unda moxdes sameTvalyureo sabWos mier.
kodeqsi
imgvaradaa Sedgenili, rom
samTavrobo komisiebs SeuZliaT
masSi
cvlilebebis Setana, Tu es sakredito bazris politikiT iqneba nakarnaxebi.
korporaciuli marTvis kodeqsis paralelurad aucileblad unda vaxsenoT
federaluri mTavrobis RonisZiebaTa katalogi, romelic amJamad germaniaSi
aqtualuri diskusiis sagans warmoadgens, da romlis mizania 10 - punqtiani programis
ganxorcieleba sawarmoTa damoukideblobisa da investorTa dacvis gasaZliereblad.
aziis ganviTarebuli finansuri bazrebis qveynebSi (indoeTi, honkongi, samxreT
korea, CineTi, singapuri, malaizia, tailandi) miRebulia korporaciuli marTvis
kodeqsebi, romelTa standartebis Sesruleba aucilebelia salistingo kompaniebis
mier. finansuri bazrebis regulirebis organoebi am qveynebSi kategoriulad
moiTxoven finansuri
bazrebis yvela monawileebisagan kodeqsis moTxovnaTa
Sesrulebas, romelic warmoadgens ara sakanonmdeblo normatiul aqts, aramed
aucilebel
rekomendaciaTa
pakets.
RniSnuli
qveynebis
axorcieleben am samuSaos yvela salistingo kompaniasTan.
bolodroindelma
korporatiulma
skandalebma
TviT
safondo
aSS -Sic
birJebi
ki,
sadac
saxelmwifos
Carevas tradiciulad ar esalmebian,
saxelmwifos zegavlenis
gaZliereba gamoiwvia. ase iqna gauqmebuli auditoris TviTmmarTveloba da es
profesiuli jgufi saxelmwifo makontrolebel organos daeqvemd ebara. es faqti
adasturebs zogad istoriul-samarTlebriv Tezas, romlis Tanaxmadac rogorc
amerikaSi aseve evropaSi kanonmdeblis reaqcia krizisebze rogorc wesi saxelmwifo
zedamxedvelobis dawesebaSi an mis gaZlierebaSi gamoixateba. es ukanaskneli
Cveulebriv miznad isaxavs saaqcio sazogadoebis samarTlebrivi formis mimarT
dakarguli ndobis aRdgenas. ase iqna msoflio da umTavresad aSS -s ekonomikis
krizisis (1929-1932) dros aSS-Si fasiani qaRaldebisa da birJebis komisia (Securites
and Exchange Commision ) dafuZnebuli. (1934).
igive gza airCia germaniamac: kerZod, savaWro reestris mniSvnelobis zrda da
bankebis zedamxedvelobis saxelmwifo samsaxuris Seqmna sakredito sistemis Sesaxeb
kanonis
safuZvelze.
1995
wlidan
arsebobs
fasiani
qaRaldebis
bazris
zedamxedvelobis organo (Tavidan BaWe, amJamad ki BaFIn), romlis amocana fasiani
qaRaldebis bazarze arsebuli darRvevebis winaaRmdeg
brZoliT Semoifargleba.
amerikuli
samarTlis
magaliTze
aSkaraa,
rom
germaniaSi
am
organos
uflebamosilebebi
sakmarisad
detalurad
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
araa
dadgenili.
didi
britaneTis
115
ko rporaciuli qcevis normebi
safinanso bazris zedamxedvelobis organos xelaxali formiereba (1997 wlamde misi
udidebulesobis
dedoflis
xazinasTan
arsebuli
fasiani
qaRaldebis
da
investiciebis sabWo – SIB, xolo 1997 wlis oqtombridan safinanso momsaxureobis
zedamxedvelobis
samsaxuri
-FSA)
da
kompetenciis
gafarToebac
im
ideiT
unda
yofiliyo nakarnaxevi, rom efeqturi saxelmwifoebrivi kontroloT arsebiTi wvlili
SeiZleba iqnas Setanili investorebis ndobiT ganmtkicebis saqmeSi. [2]
gardamavali ekonomikis qveynebisaTvis, rogoric saqarT veloa es imas niSnavs
rom saxelmwifos roli ufro mniSvnelovania, radgan saaqcio sazogadoebebTan
dakavSirebiT sakmarisi gamocdileba ar arsebobs. investorTa saxelmwifoebrivi
dacvis
aucilebloba
sayovelTaod
aRiarebulia,
Tumca
ekonomikuri
TanamSromlobisa da ganv iTarebis organizaciis mier gamocemul ,,korporaciuli
marTvis principebSi~ magaliTad, erTi miTiTebac ki ar aris imaze, Tu ra roli
SeiZleba iqonios maTi ganxorcielebisas saxelmwifom. amerikeli avtorebis
SexedulebiT samewarmeo sazogadoebebze raime saxis saxel mwifo zegavlenis daSveba
gardamavali ekonomikis qveynebSi sazianoa, vinaidan am qveynebSi sando da kanonis
farglebSi moqmedi mmarTvelobiTi aparatis arseboba saeWvoa.
saxelmwifo zegavlenis Tavidan asacileblad propaganda eweoda e.w.
,,TviTganxorcielebad mo dels~ (self-enforcing-model), romlis arsic imaSi mdgomareobs,
rom partniorebs sakuTari interesebis ganxorcielebis yvela samarTlebrivi
saSualeba mieceT.problemis amgvari xedva, kerZod gardamaval qveynebSi saxelmwifo
organoebis arasaimedooba, gardamavali ekonomikis qveynebSi SeiZleba sinamdviles
Seesabamebodes. miuxedavad amisa mcdaria SemoTavazebuli gadawyveta, romlis
mixedviTac saxelmwifo kontrolze mTlianad unda vTqvaT uari. saubari mxolod
saxelmwifo zedamxedvelobis iseT mowyobaze SeiZleba iyos, romelic mis i borotad
gamoyenebis safrTxes Seamcirebs.
am
mimarTebiT
mizanSewonilia
saxelmwifo
da
kerZo
seqtorebis
warmomadgenelTa
erToblivi
ZalisxmeviT
korporaciul
qcevis
nacionaluri
(erovnuli) meTodologiisa da mis safuZvelze korporaciuli qcevis nacionaluri
(erovnul) principebis
SesaZlebeli
-
SemuSaveba,
romelTa
gamoyenebiTa
da
danergviT
gaxdeba
-
mesakuTreebisadmi
menejmentis
demokratiuli,
gamWvirvale damokidebulebis damkvidreba;
mniSvnelovani korporaciuli qmedebebis mowesrigeba;
samarTliani
da
-
korporaciuli konfliqtebis daregulirebis sistemis Seqmna;
saaqcio sazogadoebis efeqturi funqcionirebisa da marTebuli marTvis
organizebisaTvis safuZvlebis Seqmna.
amasTan
udidesi
mniSvnelobis
faqtori
iyo
da
aris
sayovelTao
gaTviTcnobiereba zogadad, xolo konkretulad erTis mxriv aqc ionerebis – maTi
uflebebisa da SesaZleblobebis Sesaxeb, meores mxriv korporaciis mmarTvelebis –
maTi valdebulebebis Sesaxeb.
gaTviTcnobierebuli aqcionerebi
iwyeben Tavisi
uflebebis
Tavad
dacvas,
aiZuleben da mimarTaven menejerebs meti gaxsnilobisaken xdebian ufro aqtiurebi
116
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2004 weli, #3
korporaciuli qcevis normebi
saerTo krebebze gansaxilveli yvela sakiTxebisgadawyvetaSi maT Soris dividendebis
daricxva-gacemis sakiTxSic. menejerebi iwyeben fiqrs – rogor iRvawon ukeT –
SemdgomSi ki maTSi ibadeba SiSi aqtiuri gaTviTcnobierebuli aqcionerebis mimarT,
romlebic sul ufro da ufro metni xdebian.
amdenad progresuli menejerebis gaTviTcnobiereba miuTiTebs maT muSaobis
gaumjobesebis axali mimarTulebebisaken, xolo konservator menejerebs aiZulebs
magrad dafiqrdnen da Sesabamisi daskvnebi gaakeTon.
vfiqrobT, wi namdebare mimoxilvaSi mocemuli mosazrebebi, rekomendaciebi da
Tezisebi
SesaZlebelia
SemuSavebisas.
gamoyenebul
iqnen
korporaciuli
qcevis
kodeqsis
gamoyenebuli literatura
1.
sakorporacio samarTlis ganviTarebis problemebi saqarTveloSi
germanul-qarTul simpoziumi, Tbilisi, 2000 wlis 7-8 marti, Tbilisi.
2.
meore germanul-qarTuli simpoziumi sakorporacio samarTalSi, Tbilisi,
5-6 ivnisi 2003 weli
3.
sakorporacio da savaWro samarTali (ACCA oficialuri saxelmZRvanelo
profesiuli
serTificirebisaTvis;
saxelmZRvanelo
da
pr aqtikuli
4.
5.
6.
7.
–
savarjiSoebi; nawili 2, wigni 2.2) saqarTvelos profesional buRalterTa
da auditorTa federacia, Tbilisi 2003 weli.
q. lafaCi, korporaciuli kolafsebis gakveTilebi, gazeTi ,,24 saaTi~, 2003
wlis 3 maisi, #9 (331).
T. axobaZe, korporaciuli marTvis Sina arsisaTvis, IFC korporaciuli
marTva 2003- 2004 wlis dekemberi-Tebervali #2
??????? ? . ???????? ?????????? ?????????? ?????????????? ??????????. ??????
??????. ? ????? ,,??????? ?????????,, 2004? ? 1 ???. 118-128.
OECD Principles of Corporate Governance, OECD Publications,2 rue Andre-Pascal,
75775 Paris CEDEX 16, France. 2004
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
117
ekonomikuri glosariumi
absoluturi upiratesoba
qveynis unari awarmoos ufro meti saqoneli vidre
sxva
qveyana
awarmoebs
resursebis
igive
moculobisas (ix. fardobiTi upiratesoba)
(Absolute advantage)
arasruli dasaqmeba
(Under-employment)
ekonomikuri situacia, rodesac muSaxelis miwodeba
aWarbebs masze moTxovnas
auTsaideri (bankis)
ara-insaideri
(Outsider)
aqcia
(Share, Stock )
saxsrebis mopovebis mizniT saaqcio sazogadoebis
mier gamoSvebuli grZelvadiani fasiani qaRaldi.
aqciis myidveli gadaxdili fulis sanacvlod
xdeba kompaniis sruluflebiani TanamesakuTre,
anu monawileobs mis marTvasa da mogebaSi.
(ix.
fasiani
qaRaldebi,
obligacia,
saxazino
valdebuleba)
SeniSvna:
zogierT
qveyanaSi,
magaliTad
did
britaneTSi,
sityva stock gansxvavdeba mniSvnelobiT sityva share-sagan, da
aRniSnavs kompaniis an saxelmwifos mier gamoSvebul
grZelvadian sasesxo valdebulebas.
balansis
balansi
aRricxvis
furceli
-
dokumenti, romelic asaxavs firmis aqtivebisa da
valdebulebebis moculobas da struqturas.
(Balance sheet)
biujeturi SezRudva
(Budget constraint)
xarjebis SezRudva gamowveuli sxvadasxva mizeziT,
magaliTad, Semosavlebis simciriT.
gadasaxadebi
begara dawesebuli saxelmwifos mier kerZo pirebis
an sawarmoebis Semosavalze an mogebaze (pirdapiri
gadasaxadi), saqonlis gamoyenebze an momsaxurebiT
sargeblobaze (iribi gadasaxadi) da qonebaze.
saqarTveloSi arsebuli ZiriTadi gadasaxadebia:
(Taxes)
1. sawarmos mogebaze gadasaxadi (Profit tax );
2. kerZo pirebis Semosavalze gadasaxadi (Personal
income tax);
3. damatebul Rirebulebaze gadasaxadi _ dRg
(Value Added Tax).
misi bazaa iuridiuli Tu
fizikuri pirebis mier Seqmnili damatebuli
Rirebuleba _ sxvaoba saqonlis an momsaxurebis
sarealizacio fassa da mis warmoebasa da
mowodebasTan
dakavSirebuli
materialur
xarjebisa;
118
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi – 2004 weli, #3
ekonomikuri glosariumi
4. sabaJo gadasaxadi (Customs duties ) _ saxelmwifo
biujetSi savaldebulo Senatani saqarTvelos
sabaJo sazRvarze saqonlis gadaadgilebisaTvis;
5. aqcizi (Excise) _ garkveuli saxis saqonlis
moxmarebaze
iribi
gadasaxadi,
romelic
CarTulia am saqonlis fasSi;
6. gadasaxadebi xelfasebis fondidan (Payroll taxes)
_ specialuri saxelmwifo fondebis (jandacvis,
socuzrunvelyofis da a.S.) mosakrebeli, romlis
gadaxda damqiraveblisa da muSakis mier xdeba
sawarmos xelfasebis fondidan, fiqsirebuli
ganakveTiT.
(ix. sagadasaxado baza)
gamoSveba, warmoebis moculoba
(Output)
saqoneli da momsaxureba
periodis ganmavlobaSi.
depoziti
kerZo piris an sawarmos angariSi komerciul
bankSi, romelzedac momxmarebels SeuZlia fulis
an Cekebis ganTavseba da maTi gamotana bankis
winaswar gafrTxilebis pirobiT.
(Deposit)
deflatori (mSp-is deflatori)
(Deflator - GDP deflator)
deflacia
warmoebuli
garkveuli
fasebis indeqsi, romelic warmoadgens garkveul
wels
gamoSvebuli
saqonlis
Rirebulebis
fardobas
sabaziso
wlis
fasebSi
gamosaxul
RirebulebasTan.
mSp-is deflatori gansazRvravs
damokidebulebas nominalur da realur (sabaziso
wlis) mSp-s Soris.
fasebis saerTo donis daweva. (ix. inflacia)
(Deflation)
ekonomikuri zrda
realuri gamoSvebis zrda.
(Economic growth)
erovnuli angariSebi
(National accounts)
drois garkveul periodSi (rogorc wesi, erTi
wlis
ganmavlobaSi),
erovnuli
ekonomikis
amsaxveli statistikuri monacemebis erToblioba.
kerZod, erovnuli angariSebi asaxaven qveyanaSi
warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis mTlian
moculobas da qveynis ekonomikuri aqtiurobis
indikators warmoadgenen.
valdebuleba (pasivi )
vali; pirovnebis an sawarmos gankargvaSi arsebuli
saxsrebi da qoneba, romelzedac sxva mxares
garkveuli pretenzia SeiZleba gaaCndes.
(Liability)
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
119
ekonomikuri glosariumi
qveynis valutis sxva qveynis valutaSi gamosaxuli
fasi, romelic dadgenilia am valutebis realuri
msyidvelobiTi unaris gaTvaliswinebiT.
valutis gamyareba (kursis zrda )
(Appreciation)
valutis dacema (kursis dacema )
(Depreciation)
savaluto bazarze
valutis dacema)
valutis
savaluto
bazarze
valutis
valutebTan SedarebiT.
fasis
zrda.
gaiafeba
(ix.
sxva
SeniSvna: ekonomikur literaturaSi sityvas “Depreciation’
SeiZleba hqondes sxva mniSvnelobac _ cveTa, cveTis
sabuRaltro asaxva, amortizacia.
investicia (kapitaldabandeba )
(Investment)
1. fizikuri qonebis, magaliTad qarxnis, manqanadanadgarebis, SesaZenad gaweuli xarji. (realuri
investicia)
2.
fasiani
qaRaldebis,
magaliTad
aqciebis,
SesaZenad gaweuli xarji. (finansuri investicia)
SeniSvna: realuri investicia qmnis axal aqtivebs, e. i.
zrdis qveynis sawarmoo potencials; maSin rodesac
finansuri investicia, ubralod, aqtivebis flobis uflebis
gadacemaa.
insaideri (bankis )
(Insider)
inteleqtualuri kapitali
(Human capital)
intervencia
(Intervention)
inflacia
bankis administraciuli muSaki an aqcioneri, misi
ojaxis wevri an masTan saqmiani interesebiT
dakavSirebuli piri. (sapir. - auTsaideri)
saerTo codna romelic gamoiyeneba warmoebaSi.
investiciebs inteleqtualuri kapitalis gazrdaSi, anu sxvadasxva saxis gamokvlevebSi, Sedegad
sdevs
axali,
teqnikurad
gaumjobesebuli
produqciis warmoeba da ekonomikis efeqturobis
zrda.
ama Tu im ekonomikuri subieqtis erTjeradi
intensiuri
zemoqmedeba
bazarze.
magaliTad
erovnuli bankis mier ucxouri valutis gayidvis
mkveTri gazrda.
fasebis saerTo donis aweva. (ix. deflacia)
(Inflation)
kalaTa
(Basket)
ama Tu im sidideTa kompleqti, nakrebi, mag.:
1. samomxmareblo kalaTa _ pirobiTi momxmareb-lis
mier moxmarebuli saqonlisa da misTvis gaweuli
momsaxurebis erToblioba;
2. savaluto kalaTa _ sxvadasxva qveynis valutis
ama Tu im wesiT Seqmnili nakrebi (ECU _ ekiu,
120
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi – 2004 weli, #3
ekonomikuri glosariumi
evropuli savaluto erTeuli; SDR _ sesxebis
specialuri ufleba;
unaris standarti).
PPS
_
msyidvelobiTi
kapitaldabandeba
(Investment)
ix. investicia.
kapitali
(Capital)
warmoebis materialuri (fabrikebi, ofisebi, manqanadanadgarebi)
da
aramaterialuri
(“nou-hau”)
saSualebebis erToblioba.
kapitalis dena
(Capital flight)
fondebis moZraoba adgilobriv ekonomikasa da gare
samyaros Soris, dakavSirebuli fasiani qaRaldebis
an
fizikuri
aqtivebis yidva-gayidvasTan
da
saerTaSoriso sesxebTan.
kapitaluri angariSi
(Capital account)
1. sagadamxdelo balansis nawili, romelic aRwers grZelvadiani aqtivebis yidva-gayidvasTan da
kerZo seqtoris sesxebTan dakavSirebul saxsrebis
moZraobas (ix. mimdinare angariSi)
2. erovnuli
angariSebis
nawili,
romelic
moicavs mTavrobis mier saxelmwifo infrastruqturis sferoSi (gzebi, skolebi, saavadmyofoebi)
gaweul xarjebs da kerZo seqtoris realur
investiciebs.
likviduri aqtivebi (bankis )
(Liquid assets)
fuladi aqtivebi romlebic advilad SeiZleba
iqnas gamoyenebuli
angariSsworebisTvis: oqro,
bankis fuladi saxsrebi salaroSi (larebi da
ucxouri valuta), sakorespondento angariSebi
erovnul
da
ucxour
valutaSi
(maT
Soris
sazRvargareTac),
savaldebulo
rezervebis
angariSze arsebuli saxsrebi (Tu isini sakredito
auqcionze nayidi kreditis uzrunvelyofas ar
waroadgenen).
lorencis mrudi
(Lorenz curve)
raime
sididis,
magaliTad
Semosavlebis,
ganawilebis amsaxveli mrudi.
diagonalsa da lorencis mruds Soris moqceuli
farTobis Sefardebas diagonalis qvemoT moqceul
farTobTan ewodeba jinis (Gini) koeficienti. igi
warmoadgens ganawilebis araTanabrobis sazoms da
icvleba nolidan (Tanabari ganawileba) erTamde
(absoluturad araTanabari ganawileba).
M0
sxvanairad _ “viwro fuli”. monetarul TeoriaSi
fuladi
maragis
erT-erTi
sazomi
(fuladi
agregati), romelic moicavs fuladi aqtivebis
yvelaze likvidur nawils _ bankebis gareT
arsebul naRd fuls. (ar moicavs im naRd fuls,
romelic rezervebis saxiT komerciuli bankebis
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
121
ekonomikuri glosariumi
sacavebSi inaxeba).
M2
sxvanairad _ “farTo fuli”, moicavs M0-sa da komerciul
bankebSi
arsebul
arasabanko
da
arasaxelmwifo depozitebs adgilobriv valutaSi.
ganisazRvreba rogorc fuli, romelic, garkveuli
periodis amowurvis Semdeg, SeiZleba gamoyenebul
iqnas angariSsworebisTvis.
M3
aseve, xSirad moixsenieba rogorc “farTo fuli”;
moicavs M2-sa da mosaxleobis ucxour valutaSi
denominirebul anabrebs komerciul bankebSi.
makroekonomika
(Macroeconomics)
materialuri aqtivebi (bankis )
(Fixed assets)
meoradi kapitali (bankis )
(Secondary capital)
mikroekonomika
(Microeconomics)
mimdinare angariSi
(Current account)
mimdinare aqtivebi (bankis )
ekonomikuri
mecnierebis
nawili,
romelic
swavlobs ekonomikas rogorc erT mTlians da
cdilobs daadginos fundamenturi ekonomikuri
cnebebis _ warmoebisa da dasaqmebis donis, fasebis
saerTo donis ganmsazRvreli ZiriTadi faqtorebi.
Senoba-nagebobani, sameurneo inventari
gaweuli kapitaluri danaxarjebi
da
maTze
materialuri
aqtivebis
gadafasebis
nawili,
miznobrivi fondebi, saimedo sesxebis SesaZlo
danakargebis gaTvaliswinebiT Seqmnili rezervebi.
(ix. pirveladi kapitali)
ekonomikuri
mecnierebis
nawili,
romelic
swavlobs momxmareblebisa da firmebis qmedebas;
aanalizebs sawarmoo faqtorebis, saqonlisa da
momsaxurebis sabazro fasebsa da moculobas.
agreTve,
ganixilavs
SezRuduli
ekonomikuri
resursebis ganawilebis efeqturobas.
1. drois garkveul monakveTSi (rogorc wesi, erTi
wlis ganmavlobaSi) qveynis danarCen msofliosTan
sasaqonlo (xiluli) da samomsaxureo (uxilavi)
vaWrobis amsaxveli angariSi. (ix. sagadamxdelo
balansi; savaWro balansi)
2. bankSi fizikuri piris Tu kompaniis moTxovnamde
angariSi.
(Current assets)
likviduri aqtivebi da bankis mier dafarvis erT
Tvemde vadiT gacemuli sesxebi.
agreTve bankis
sxva moTxovnebi dafarvis erT Tvemde vadiT.
moTxovnebi
(Claims)
finansuri
aqtivebi,
saxeldobr
gacemuli
kreditebi, saxazino da komerciuli Tamasuqebi.
monetaruli politika
ix. fuladi politika.
122
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi – 2004 weli, #3
ekonomikuri glosariumi
(Monetary policy)
mwarmoebelTa fasebis
mfi
(Producer price index - PPI)
indeqsi
mep- mTliani erovnuli produqti
(GNP)
mSp - mTliani Sida produqti
(GDP)
nominaluri
(Nominal)
obligacia
(Bond)
pirvel adi kapitali (bankis )
(Primary capital)
realuri
(Real)
_
indeqsi romelic asaxavs adgilobrivi mwarmoeblebis mier sakuTar produqciaze dadebuli
fasebis
donis
saSualo
cvlilebas.
(ix.
samomxmareblo fasebis indeqsi)
drois garkveul monakveTSi (rogorc wesi, erTi
wlis
ganmavlobaSi)
qveynis
mSp-sa
da
sazRvargareTidan miRebuli wminda Semosavlis
jami.
drois garkveul monakveTSi, (rogorc wesi, erTi
wlis ganmavlobaSi) adgilobrivad warmoebuli
saqonlisa
da
gaweuli
momsaxurebis
jamuri
fuladi Rirebuleba. (ix. erovnuli angariSebi)
gazomili mimdinare fasebSi,
liswineblad. (ix. realuri)
inflaciis gauTva-
rogorc wesi, mTavrobis an komerciuli organizaciis mier, sesxis aRebis mizniT gamoSvebuli, myari
saprocento ganakveTis mqone, grZelvadiani fasiani
qaRaldi. (ix. aqcia, saxazino Tamasuqi).
aqciebis realizaciidan miRebuli kapitali, kapitaluri rezervebi (ganawilebuli mogebis nawili,
romelic
gankuTvnilia
gauTvaliswinebe-li
zaralis dasafaravad), gaunawilebeli mogeba. (ix.
meoradi kapitali)
gazomili
namdvil
(sabaziso
wlis
fasebTan
Sesadar) fasebSi, inflaciis gaTvaliswinebiT.
sagadasaxdelo balansi
(Balance of payments)
drois garkveul monakveTSi, (rogorc wesi, erTi
wlis ganmavlobaSi) qveynis danarCen msofliosTan
savaWro da safinanso urTierTobis amsaxveli
angariSi. igi Sedgeba ori ZiriTadi nawilisagan:
mimdinare angariSi da kapitaluri angariSi.
sagadasaxado baza
mTliani fuladi fondi romelic eqvemdebareba
gadasaxadebis gadaxdas. magaliTad, saSemosavlo
gadasaxadis baza aris am gadasaxads daqvemdebarebuli mTliani Semosavlebi, xolo mogebis gadasaxadis baza aris yvela im mogebis jami, romelic
am gadasaxads eqvemdebareba.
(Tax base)
sagadasaxado fardoba
Tanafardoba damqiraveblis mier gaweuli mTliani
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
123
ekonomikuri glosariumi
(Tax wedge)
xarjebisa daqiravebulis
xelfasis odenobasTan.
savaWro balansi
drois garkveul monakveTSi, (rogorc wesi, erTi
wlis ganmavlobaSi) danarCen msofliosTan qveynis
sasaqonlo (xiluli) vaWrobis amsaxveli angariSi.
(ix. sagadamxdelo balansi ; mimdinare angariSi ).
(Balance of trade)
savaldebulo rezervebi
sakorespondento angariSebi
(Correspondent accounts)
samuSao Zala
(Labour)
saprocento ganakveTi
(Interest rate)
miRebul
wminda
komerciuli bankebis saerTo aqtivebSi, rezervebis
savaldebulo proporcia, romelsac centraluri
banki
awesebs.
es
Tanxebi
uzrunvelyofen
momxmareblebis
yoveldRiuri
moTxovnilebis
dakmayofilebas
da zRudaven kreditebis gacemas.
saqarTveloSi komerciuli bankebis es rezervebi
inaxeba seb-Si.
(Reserve requirements)
samomxmareblo fasebis indeqsi
sfi
(Consumer price index - CPI)
mier
bankebis
angariSebi
sxva
bankebSi,
romlebic
gamoiyeneba
klientTa
saxeliT
bankTaSoris
angariSsworebaSi.
maTi moculoba damokidebulia
saangariSsworebo
sistemis
moqnilobaze
da
bankebis survilze gascen sesxi.
_
inflaciis sazomi indeqsi, romelic warmoadgens
samomxmareblo saqonlis da momsaxurebis fiqsirebuli
kalaTis
nominaluri
Rirebulebis
fardobas amave kalaTis sabaziso wlis fasebSi
gamosaxul RirebulebasTan.
rogorc fizikuri (magaliTaT, manqanis awyoba),
ise inteleqtualuri (magaliTad, maragis aRricxvis
sistemis
Seqmna)
Sromis
SenaZeni
sawarmoo
procesSi.
msesxeblis mier kreditorisTvis ZiriTadi valis
garda gadasaxdeli Tanxa, gamoxatuli ZiriTadi
valis procentebSi; fuladi resursebis gadacemis
sabazro fasi.
sarezervo fuli
aseve moixsenieba rogorc fulis baza an “Zlieri
(Reserve money)
fuli”, Seicavs M0-sa da komerciul bankebSi
arsebul sxvadasxva rezervebs. sarezervo fulis
moculobas
uSualod
centraluri
banki
akontrolebs.
saxazino Tamasuqi (valdebuleba )
(Treasury bill)
finansTa saministros an centraluri bankis mier
gamoSvebuli, gansazRvruli saprocento ganakveTis
mqone, moklevadiani (erT welze naklebi) fasiani
qaRaldi, romelic warmoadgens mTavrobis mier
Tamasuqis
mflobelisagan
sesxis
aRebis
124
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi – 2004 weli, #3
ekonomikuri glosariumi
damamtkicebel sabuTs. saxazino Tamasuqi erT-erTi
instrumentia, romlis meSveobiTac centraluri
banki akontrolebs mimoqcevaSi arsebuli fulis
moculobas. (ix. obligacia)
socialuri uzrunvelyofis sistema
(Social Safety Net)
savaluto rezervebi
ucxouri valutisa da oqros maragi, romelic
gamoiyeneba sagadamxdelo balansis deficitis
Sesavsebad.
(Foreign currency (exchange) reserves)
sterilizacia
ama Tu im eknomikuri RonisZiebis Tanmdevi
arasasurveli efeqtis gabaTileba sxva ekonomikuri
RonisZiebiT. magaliTad, samTavrobo dakreditebis
gazrdis Sedegad fuladi maragis zrdis Tavidan
asacileblad, erovnuli banki ucxouri valutis
gayidviT
amcirebs
mimoqcevaSi
arsebuli
adgilobrivi valutis moculobas.
(Sterilisation)
uimedo sesxi
gasesxebuli Tanxa, romlis ukan dabruneba aRar
aris mosalodneli (magaliTad, mevale gakotrda).
aseTi sesxebi miekuTvneba xarjebs da Camoiwereba.
(Bad loan)
fardobiTi upiratesoba
qveynis unari ufro naklebi danaxarjebiT awarmoos
garkveuli saqoneli vidre meore qveyanam. (ix.
absoluturi upiratesoba)
(Comparative advantage)
fasiani qaRaldebi
(Securities)
faqtoruli
faqtorebi
socialurad
naklebad
uzrunvelyofili
fenebisTvis _ mcireSemosavliani ojaxebisTvis,
umuSevrebisTvis, pensionerebisTvis, invalidebisTvis, martoxela mSoblebisTvis da a.S. daxmarebis
aRmoCenis sistema.
resursebi,
kapitalis
mozidvis
finansuri
instrumenti.
ZiriTadi fasiani qaRaldebia: aqcia, obligacia,
Tamasuqi, saxazino valdebuleba.
warmoebis
(Factors of production)
faqtoruli Rirebuleba
saqonlis an momsaxurebis Rirebuleba daxar-juli
faqtoruli resursebis gamosaxulebaSi.
(Factor cost)
faqtoruli
Semosavali
erovnuli Semosavali
(Factor income or national income)
fiskaluri politika
(Fiscal policy)
resursebi romlebic gamoiyeneba firmebis mier
saqonlis an momsaxurebis warmoebisas. gamoyofen
sawarmoo faqtorebis sam ZiriTad jgufs: miwa,
samuSao Zala da kapitali.
an
drois mocemul periodSi SinameurneobaTa saerTo
fuladi
Semosavali
miRebuli
biznesisTvis
faqtoruli resursebis mowodebis sanacvlod.
sagadasaxado-sabiujeto
politika.
sagadasaxado
sistemisa da saxelmwifo xarjebis struqturis
saTanado marTviT qveynis ekonomikur aqtiurobaze
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
125
ekonomikuri glosariumi
zemoqmedebis meqanizmi.
fuladi baza
(Monetary base)
ix. sarezervo fuli
fuladi politika
(Monetary policy)
qveynis ekonomikur aqtiurobaze zemoqmedeba fu-lis
moculobis,
dakreditebisa
da
saprocento
ganakveTebis struqturis saTanado marTviT.
fulis mimoqcevis siCqare
(Velocity of money circulation)
indeqsi,
romelic
gviCvenebs
Tu,
periodis
ganmavlobaSi,
saSualod
gamoiyeneba
angariSsworebisTvis
fuladi
erTeuli.
gamoiTvleba
V =
PY
M
, sadac,
V
aris
fulis
garkveuli
ramdenjer
TiToeuli
formuliT:
mimoqcevis
siCqare; M _ fulis moculoba (M2 an M3); Y _
realuri mSp; P _ mSp-s deflatori.
fulis multiplikatori
(Money multiplier)
sabanko sistemas, sadepozito angariSebze miRebuli Tanxebis gasesxebiT, axali depozitebis
Seqmnis (anu fulis gamravlebis) unari gaaCnia.
fulis multiplikatori aris am gamravlebis
koeficienti.
sem-Si
fulis
multiplikatori
gamoiTvleba M2-is an M3-is sarezervo fulTan
SefardebiT. arsebobs misi gamoTvlis sxva gzebic.
(ix. sarezervo fuli; rezervebi; savaldebulo
rezervebi)
Sinameurneoba
(Household)
erT saerTo sacxovrebel farTobze da erTi
saojaxo biujetiT mcxovreb adamianTa erToblioba.
SeRavaTiani periodi
(Grace period)
kreditis
dabrunebis
ganmavlobaSi
mxolod
gadaxda xdeba.
Crdilovani ekonomika
(Black, grey, underground,
shadow economy)
faruli
ekonomikuri
garigebebis
erToblioba,
romlis arsebobis safuZveli _ gadasaxadebisagan
Tavis aridebis an aralegaluri qmedebis damalvis
survilia.
centraluri banki
(Central bank)
qveynis mTavari banki, romelic moqmedebs rogorc
mTavrobisa da sxva bankebis banki da pasuxismgebelia qveyanaSi fuladi politikis ganxorcielebaze.
saqarTveloSi _ saqarTvelos erovnuli
banki (seb).
wminda adgilobrivi aqtivebi _ waa
rogorc
wesi,
jami
ama
Tu
im
sakredito
dawesebulebis
adgilobrivi
sakuTrebisa
da
ekonomikis
adgilobrivi
subieqtebis
mimarT
moTxovnebisa da valdebulebebis sxvaobisa. semSi, rogorc wesi saubaria saqarTvelos erovnuli
(Net domestic assets - NDA)
126
periodi,
saprocento
romlis
ganakveTis
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi – 2004 weli, #3
ekonomikuri glosariumi
bankis waa-ze
aqtivebi)
wminda ucxouri aqtivebi _ wua
(Net foreign assets - NFA)
jinis koeficienti
(ix.
aqtivebi,
wminda
ucxouri
rogorc
wesi,
jami
ama
Tu
im
sakredito
dawesebulebis ucxoeTSi mdebare sakuTrebisa da
sazRvargareT
ganlagebuli
ekonomikuri
subieqtebis
mi marT
moTxovnebis
da
valdebulebebis sxvaobisa.
ix. lorencis mrudi.
(Gini coefficient)
hiperinflacia
(Hyperinflation)
Zalian maRali inflacia. xSirad ganisazrvreba
rogorc inflacia romlis Tviuri done, drois
xangrZlivi
monakveTis
(eqvsi
Tve
da
meti)
ganmavlobaSi, 50 procents aRemateba.
PAYG (Pay-as-you-go) sistema
am sistemis sapensio programebi mTels msopliosi
xorcieldeba. PAYG sistemis safuZvelze mTavroba
momuSaveTagan
agrovebs
gadasaxadebs
pensionerTaTvis pensiebis gasacemad.
sistema
mdgrad mistemad iTvleba, Tuki muSakTa Sesabamisi
raodenoba
sapensio
valdebulebis
dasafarad
gadaixdis
gadasaxads,
romlis
ganakveTi
damamZimebeli ar iqneba. es sistema momuSaveTa da
pensionerTa individualur sapensio angariSebs ar
iTvaliswinebs; muSakis mier Sesatani gadasaxadebis
ganakveTi ar aris dafuZnebuli im ganakveTze,
romelsac konkretuli muSaki miiRebs pensiaze
gasvlis semdeg, xolo xandazmulTa pensiebi ar
aris dafuZnebuli konkretuli pensioneris mier
Setanili
gadasaxadebis
odenobaze.
PAYG-is
sistema
gansazRvruli
odenobis
sapensio
daxmarebis sistemaa.
gansazRvruli ganakveTis
sapensio
daxmarebis
sistemebisTvis
damaxasiaTebalia pensionerebisTvis dabali riskfaqtori da amave dros dabali mogebac.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli, #3
127
statistikuri danarTi
sarCevi *
cxrili A 3.1:
saxelmwifo biujetis Semosavlebi, 2004 w. I nax.
cxrili A 3.2:
saxelmwifo biujetis xarjebi ekonomikuri da funqcionaluri
klasifikaciiT, 2004 w. I nax.
cxrili A 4.1:
saqarTvelos erovnuli bankis angariSebi, 2004 w. I nax.
cxrili A 4.2:
komerciuli bankebis angariSebi, 2004 w. I nax.
cxrili A 4.3:
monetaruli mimoxilva, 2004 w. I nax.
cxrili A 4.4:
samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia 2004 w. I nax.
cxrili A 5.1.1:
registri rebuli savaWro balansi, 2004 w. I nax.
cxrili A 5.2.1:
saqarTvelos registrirebuli eqsportis da importis struqtura,
harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HTS 96) mixedviT, 2004 w.
I nax.
cxrili A 5.2.2:
saqarTvelos registrirebuli eqsportis da importis struqtura,
harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HTS 96) mixedviT, 2004 w.
I nax.
cxrili A 6.1:
mcire privatizacia regionebis mixedviT,
2004 wlis 1 martis mdgomareobiT
cxrili A 7.1:
ekonomikuri statusi, 1998 w. I kv. – 2000 w. IV kv.
cxrili A 7.2:
ekonomikuri statusi, 2000 w. I kv. – 2004 w. I kv.
* cxrilis nomris pirveli cifri miuTiTebs imaze, Tu romel Tavs ekuTvnis esa Tu is
cxrili.
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2004 weli,
#3
129
cxrili A3.1: saxelmwifo biujetis Semosavlebi, 2004 wlis pirveli naxevari
(milioni lari)
wlis
gegma
Sul Semosavlebi da grantebi
1424.447
sagadasaxado semosavlebi
centrtaluri biujetis
sagadasaxado Semosavlebi
saSemosavlo gadasaxadi
mogebis gadasaxadi
dRg
1112.5
adgilobriv produqciaze
importze
aqcizi
adgilobriv produqciaze
importze
sabaJo gadasaxadi
sxva gadasaxadebi
753.5
14.4
6.9
494.3
235.3
259
135.8
39.9
95.9
83.5
18.6
arasagadasaxado Semosavlebi 130.902
Semosavlebi kapitalis
operaciebidan
specialuri saxelmwifo
fondebis semosavlebi
socuzrunvelyofis fondi
sagzao fondi
grantebi
wyaro: finansTa saministro
20.3
368.9
322.2
46.7
160.745
2004 wlis
2004 wlis pirveli
pirveli
naxevris faqtiuri
naxevris gegma
Semosavlebi
590.4
504.2
699.7
557.9
353.8
14.4
6.9
227.6
110.3
117.3
63.7
21.1
42.6
30.6
10.5
372.9
16.4
11.3
235.8
111.9
124.0
66.9
21.6
45.2
33.0
9.5
66.3
122.6
4.7
2.2
154.8
189.8
125.7
29.1
15.2
156.5
33.3
17.0
gadaxra
gegmis
Sesruleba
wliuri
zrda
procenti
mTlian
SemosavlebSi
109.3
119
162
100
53.7
111
143
80
19.1
105
135
53
2.0
4.4
8.2
1.6
6.6
3.2
0.5
2.7
2.4
-1.0
114
164
104
101
106
105
102
106
108
90
182
185
121
99
152
184
202
177
125
267
2
2
34
16
18
10
3
6
5
1
56.3
185
358
18
-2.5
46
35.0
123
167
27
30.8
125
165
22
4.2
1.9
114
112
180
182
5
2
0
cxrili A 3.2: saxelmwifo biujetis xarjebi ekonomikuri da funqcionaluri klasifikaciiT, 2004 wlis pirveli naxevari
(milioni lari)
saxelmwifos marTva
Tavdacva
kanoniereba da wesrigi
ganaTleba
jandacva
socuzrunvelyofa
sabinao meurneoba
kultura sporti religia
energetika
soflis meurneoba
mSenebloba da wiaRiseulis mopoveba
transporti da kavSirgabmuloba
sxva ekonomikuri saqmianoba
sxva xarjebi
sul
wyaro: finansTa saministro
sul xarjebi
Sromis
anazRaureb
a
mivlinebebi
143.1
46.7
80.0
25.2
6.4
204.6
2.6
14.4
2.9
9.4
0.3
24.3
1.4
174.4
735.685
20.253
21.930
23.650
3.524
1.832
0.051
0.120
0.720
0.141
2.031
0.229
0.134
0.826
0.251
75.692
6.20
0.31
2.52
0.86
0.29
0.02
0.04
0.21
0.05
0.89
0.08
0.04
0.31
0.08
11.879
socialuri
Senatnebi
2.08
0.42
0.76
0.09
0.01
0.55
0.01
0.02
0.02
0.01
0.01
3.975
sxva saqoneli da procentebis
momsaxureba
gadaxada
27.97
17.59
26.25
0.97
2.77
147.30
1.06
3.27
0.07
6.51
0.03
0.02
0.16
0.31
234.296
77.02
77.021
subsidiebi da
mimdinare
transfertebi
kapitaluri
xarjebi
41.25
5.62
18.72
19.77
1.49
57.24
0.87
10.15
2.60
0.92
0.79
8.10
0.01
0.08
55.99
213.801
24.08
0.00
0.09
33.983
programuli
xarjebi
wminda
dakrediteba
44.39
0.01
0.000
40.65
85.038
cxrili A4.1: saqarTvelos erovnuli bankis angariSebi
(aTasi lari)
dek-03
wminda saerTaSoriso rezervebi
ian-04
Teb-04
mar-04
apr-04
mai-04
ivn-04
-311,364
-314,764
-286,372
-240,660
-189,578
-168,086
1,604
1,604
1,604
1,575
1,575
1,575
1,405
ucxouri valuta
395,678
403,388
395,274
422,750
429,559
442,047
526,236
ssf-s resursebis gamoyeneba
-593,162
-603,449
-571,041
-556,030
-515,900
-506,695
-539,196
sxva ucxouri valdebulebebi
-115,483
-116,307
-112,208
-108,955
-104,812
-105,013
-103,823
891,225
872,449
862,896
834,669
763,922
783,308
771,047
782,912
770,352
776,091
740,220
693,301
712,243
702,859
oqro
wminda adgilobrivi aqtivebi
wminda moTxovnebi samTavrobo seqtorisadmi
wminda moTxovnebi centraluri mTavrobisadmi
centralur mTavrobaze gacemuli sesxebi
-115,378
816,532
821,484
821,484
815,639
811,349
811,349
811,349
701,125
707,497
707,497
701,125
701,125
701,125
701,125
samTavrobo seqtoris depozitebi
-33,620
-51,132
-45,393
-75,419
-118,048
-99,106
-108,490
centraluri mTavrobis depozitebi
-11,066
-19,102
-19,304
-38,732
-81,181
-48,464
-67,465
adgilobrivi mTavrobis angariSebi
-2,135
-2,972
-676
-6,711
-1,457
-11,072
-5,338
sxva sanTavrobo dawesebulebebis angariSebi
-3,845
-4,764
-7,344
-4,189
-470
-1,180
-2,583
specialuri fondebis angariSebi
-7,352
-12,342
-12,760
-21,213
-23,870
-27,582
-25,657
-9,223
-11,951
-5,308
-4,573
-11,071
-10,809
-7,447
112,005
112,740
108,823
105,672
101,650
101,818
100,694
109,997
110,782
106,878
103,780
99,834
100,025
98,891
6,320
-1,051
0
8,200
0
3,900
0
-10,011
-9,593
-22,018
-19,424
-31,030
-34,654
-32,506
sxva biujetgareSe fondebi (sul)
moTxovnebi ekonomikis sxva seqtorebisadmi
energetikis seqtoris dakrediteba
wminda moTxovnebi bankebisadmi
sxva aqtivebi (wminda)
sarezevo fuli (M1)
579,862
557,686
576,525
594,008
574,344
615,221
655,670
fuli mimoqcevaSi
473,242
443,545
446,411
466,212
463,219
479,409
504,188
bankebis depozitebi
106,620
114,141
130,113
127,796
111,124
135,813
151,482
81,405
84,138
89,785
89,946
93,473
98,961
74,223
25,214
30,003
40,328
32,550
14,651
35,852
71,259
0
0
0
5,300
3,000
1,000
6,000
savaldebulo rezervebi
balansi sakorespondento angariSze
bankebis erTdRiani depozitebi
wyaro: saqarTvelos erovnuli banki
cxrili A4.2: komerciuli bankebis angariSebi
(aTasi lari)
dek-03
wminda ucxouri aqtivebi
oqro
ucxouri valuta
ucxouri valdebulebebi
wminda adgilobrivi aqtivebi
adgilobrivi krediti
wminda moTxovnebi samTavrobo seqtorisadmi
wminda moTxovnebi centraluri mTavrobisadmi
kreditebi adgilobrivi mTavrobis dasafinanseblad
sxva moTxovnebi adgilobrivi mTavrobisadmi (wminda)
ian-04
Teb-04
mar-04
apr-04
mai-04
ivn-04
42,456
80,082
84,491
85,595
50,965
67,816
3
2
2
2
2
2
66,743
2
242,456
276,156
269,808
275,537
245,912
252,679
254,241
-200,002
-196,076
-185,319
-189,944
-194,949
-184,865
-187,501
576,396
587,167
580,138
600,354
615,810
659,741
649,842
747,413
748,757
725,463
751,088
778,370
758,731
783,998
-16,527
-18,252
-21,359
32,977
42,426
30,998
37,643
62,919
32,225
33,451
36,404
46,239
55,915
54,697
10,612
8,367
6,445
4,282
2,038
1,836
1,757
-54,530
-54,578
-55,354
-11,983
-11,263
-20,012
-19,289
sxva biujetgareSe fondebi (wminda)
-1,470
-1,364
-1,969
-1,330
-1,042
-1,254
-1,323
specialuri fondebi
-2,814
-3,127
-5,053
-2,241
-1,645
-2,309
-4,553
746,355
moTxovnebi ekonomikis sxva seqtorebisadmi
763,940
767,009
746,822
718,111
735,944
727,733
moTxovnebi iuridiuli pirebisadmi (wminda)
55,995
50,289
54,637
52,700
52,016
49,423
55,290
moTxovnebi fizikuri pirebisadmi (wminda)
37,829
36,671
39,962
37,651
39,109
33,802
32,851
kreditebi ucxour valutaSi (iuridiuli da fizikuri pirebi)
sxva wminda aqtivebi
sadepozito valdebulebebi
depozitebi erovnul valutaSi
depozitebi ucxour valutaSi
wyaro: saqarTvelos erovnuli banki
670,115
680,049
652,223
627,761
644,819
644,508
658,213
-171,017
-161,591
-145,326
-150,735
-162,561
-98,989
-134,156
618,852
667,249
664,628
685,948
666,774
727,558
716,584
85,863
96,643
120,817
115,454
109,293
119,701
127,018
532,989
570,606
543,812
570,494
557,481
607,857
589,566
cxrili A4.3: monetaruli mimoxilva
(aTasi lari)
dek-03
wminda ucxouri aqtivebi
oqro
ucxouri valuta
ucxouri valdebulebebi
wminda adgilobrivi aqtivebi
ian-04
Teb-04
mar-04
apr-04
mai-04
ivn-04
-268,907
-234,681
-201,881
-155,065
-138,614
-100,270
1,606
1,606
1,606
1,577
1,577
1,577
-48,635
1,407
638,133
679,544
665,082
698,287
675,471
694,725
780,478
-908,647
-915,831
-868,569
-854,929
-815,661
-796,572
-830,519
1,329,295
1,318,263
1,288,982
1,272,158
1,239,195
1,273,438
1,232,969
1,642,329
1,631,850
1,610,377
1,596,981
1,573,322
1,572,792
1,587,551
766,385
752,100
754,732
773,197
735,727
743,240
740,503
wminda moTxovnebi centraluri mTavrobisadmi
837,692
835,833
838,584
823,147
786,084
817,582
806,803
wminda moTxovnebi adgilobrivi mTavrobisadmi
-46,053
-49,183
-49,586
-14,413
-10,682
-29,248
-22,870
wminda moTxovnebi suesf-sadmi
-10,166
-15,469
-17,814
-23,454
-25,514
-29,890
-30,211
sxva arasabiujeto fondebi (wminda)
-10,692
-13,315
-7,277
-5,903
-12,113
-12,062
-8,770
875,944
879,750
855,645
823,784
837,595
829,551
847,048
-313,034
-313,587
-321,396
-324,823
-334,127
-299,354
-354,582
1,060,388
1,083,581
1,087,101
1,117,092
1,100,581
1,173,168
1,184,334
527,398
512,976
543,289
546,598
543,100
565,311
594,768
441,536
416,333
422,472
431,144
433,807
445,610
467,749
erovnuli valuta mimoqcevaSi
473,242
443,545
446,411
466,212
463,219
479,409
504,188
naRdi fuli k/b-is sacavebSi
-31,707
-27,212
-23,939
-35,069
-29,413
-33,798
-36,438
depozitebi erovnul valutaSi
85,863
96,643
120,817
115,454
109,293
119,701
127,018
depozitebi ucxour valutaSi
532,989
570,606
543,812
570,494
557,481
607,857
589,566
adgilobrivi krediti
wminda moTxovnebi samTavrobo seqtorisadmi
moTxovnebi ekonomikis sxva seqtorebisadmi
sxva wminda aqtivebi
farTo fuli (M3)
farTo fuli ucxouri depozitebis gamoklebiT (M2)
erovnuli valuta bankebis gareT (M0)
wyaro: saqarTvelos erovnuli banki
cxrili A4.4: samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia
periodi
inflacia (%)
fasebis indeqsi
wina
periodTan
SedarebiT
2000
2001
2002
2003
2004
dek
ian
Teb
mar
apr
mai
ivn
ivl
agv
seq
oqt
noe
dek
ian
Teb
mar
apr
mai
ivn
ivl
agv
seq
oqt
noe
dek
ian
Teb
mar
apr
mai
ivn
ivl
agv
seq
oqt
noe
dek
ian
Teb
mar
apr
mai
ivn
100.00
100.40
100.80
100.90
100.70
100.74
99.13
100.00
102.10
101.59
101.59
102.10
102.30
102.40
101.48
101.38
101.89
101.89
106.78
106.99
107.42
107.85
107.96
107.74
107.78
106.06
100.00
102.00
103.22
103.64
105.50
105.50
103.08
101.94
101.84
102.25
102.66
103.79
105.55
107.77
107.23
107.23
107.76
107.98
108.09
107.11
107.01
107.54
107.54
112.70
112.93
113.38
113.84
113.95
113.72
113.77
111.95
100.00
100.70
101.30
101.30
102.32
101.29
100.89
100.18
100.48
99.88
100.58
101.99
103.42
105.48
106.75
107.18
109.11
109.11
106.60
105.42
105.32
105.74
106.16
107.33
109.15
111.45
110.89
110.89
111.44
111.67
111.78
110.77
110.66
111.22
111.22
116.55
116.79
117.25
117.72
117.84
117.61
117.65
115.77
wyaro: GEPLAC -is gamoTvlebi statistikis saxelmwifo departamentis monacemebze dayrdnobiT
0.7
0.6
0.0
1.0
-1.0
-0.4
-0.7
0.3
-0.6
0.7
1.4
1.4
2.0
1.2
0.4
1.8
0.0
-2.3
-1.1
-0.1
0.4
0.4
1.1
1.7
2.1
-0.5
0.0
0.5
0.2
0.1
-0.9
-0.1
0.5
0.0
4.8
0.2
0.4
0.4
0.1
-0.2
0.04
-1.6
cxrili A5.1.1: registrirebuli savaWro balansi, I nax. 2004 w.
(aTasi aSS dolari)
qveynebi
sul
dsT
azerbaijani
belarusi
moldova
ruseTis federacia
somxeTi
tajikeTi
TurqmeneTi
ukraina
uzbekeTi
yazaxeTi
yirgizeTi
I nax. 2004
eqsporti
importi
298,098
764,894
157,377
263,536
8,555
62,003
1,160
657
19
652
44,777
98,115
28,191
13,019
387
12
65,502
15,444
5,093
51,019
994
13,758
2,271
8,477
428
380
evrokavSiri 15
avstria
belgia
dania
espaneTi
fineTi
gaerTianebuli samefo
germania
irlandia
italia
luqsemburgi
niderlandebi
portugalia
saberZneTi
safrangeTi
SvedeTi
45,470
27
1,978
138
1,811
18,126
7,633
56
5,356
103
5,112
6
1,090
3,981
54
260,580
12,669
6,363
6,023
2,562
2,722
83,605
57,889
897
33,467
267
13,502
987
7,237
31,658
733
TurqeTi
aSS
sxva
47,362
13,292
34,597
81,570
39,687
119,521
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
cxrili A5.2.1: saqarTvelos registrirebuli eqsportis da importis struqtura,
harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HTS 96) mixedviT, I nax.2004 w.
(aTasi aSS dolari)
HTS
01 - cocxali pirutyvi
02 - xorci da xorcis subproduqtebi
03 - Tevzi, kiborCxalismagvari, moluskebi da sxv.
04 - rZe da rZis produqtebi, frinvelis kvercxi, naturaluri
Tafli,cxoveluri warmoSobis sxva sasursaTo produqtebi
05 -cxoveluri warmoSobis sxva produqtebi
06 -cocxali mcenare, mcenareebis bolqvebi da Zirebi, soko,
dakrefili yvavilebi da sxv.
07 -bostneuli
08 -nayofi da kakali, citrusebis an baRCeuli kulturebis kani
da qerqi
09 -yava, Cai, saneblebi
10 -pur-marcvleuli
11 -fqvil-burRuleulis mrewvelobis produqcia; qeri;
saxamebeli;
puris
webovana
12
-zeTovaniinulini;
nayofi da
Tesli;
sxva Tesli, nayofi da marcvali;
samkurnalo da teqnikuri daniSnulebis mcenareebi; Cala da
furaJi
13 -fisebi da balzamebi, mcenareuli wvenebi da eqstraqtebi
14 -dawnuli nakeTobebis dasamzadebeli mcenareuli warmoSobis
masala; mcenareuli warmoSobis sxva produqtebi, romlebic ar
aris miTiTebuli sxva adgilas
15 -cxoveluri da mcenareuli warmoSobis cximebi da zeTebi;
maTi daSlis produqtebi; damzadebuli sakvebi cximebi;
cxoveluri an mcenareuli warmoSobis cvili
16 -xorcis, Tevzisa da kiborCxalasmagvarTa, moluskebisa da
zRvis sxva uxerxemloTa nawarmi
17 -Saqari da Saqris sakonditro nawarmi
18 -kakao da misi nawarmi
19 -puris marcvlis, fqvilis, kraxmalis da rZis nawarmi;
fqvilis sakonditro nawarmi
20 -bostneulis, nayofis, kaklis da mcenareTa sxva nawilebis
gadamuSavebis produqtebi
21 -sxva saxis sakvebi produqtebi
22 -alkoholiani da ualkoholo sasmelebi da Zmari
23 -gemo-kvebis mrewvelobis narCenebi; mza sakvebi
cxovelebisaTvis
24 -Tambaqo da Tambaqos samrewvelo Semcvlelebi
25 -marili; gogirdi; miwa da qva; sabaTqaSe masala; kiri da
cementi
26 -madani, wida da nacari
27 -mineraluri sawvavi, navTobi da maTi amoqaCvis produqtebi;
bitumizebuli nivTierebebi; mineraluri cvili
28 -araorganuli qimiis produqtebi; Zvirfasi da iSviaTi
liTonebis, radioaqtiuri elementebis an izotopebis organuli
da araorganuli SenaerTebi
29 -organuli qimiuri SenaerTebi
30 -farmacevtuli produqtebi
31 -sasuqebi
32 -saTrimlavi da saRebavi eqstraqtebi; tanini da misi
warmoebulebi; saRebavebi, pigmentebi da sxva saRebavebi
nivTierebebi; melani (topografiuli saRebavebi)
33 -eTerzeTebi da rezinoidebi; parfiumeriis, kosmetikisa da
tualetis saSualebani
34 -saponi, zedapirulad-aqtiuri organuli nivTierebebi,
sarecxi saSualebebi, sapoxi masalebi, xelovnuri da mza
sanTlebi, sawmendi da saprialebeli saSualeblebi, sanTeli da
misi msgavsi nawarmi, saZerwi pastebi, plastelini, kbilis
samkurnalo sanTlebi
35 -cilovani nivTierebebi; modificirebuli saxamebeli; webo;
fermentebi
36 -asafeTqebeli nivTierebebi; piroteqnikuri nakeTobebi; asanTi;
piroforuli Senadnobebi; sawvav nivTierebaTa zogierTi
saxeobebi
37 -foto da kino saqoneli
38 -Sereuli qimiuri produqtebi
39 -plasmasi da misgan damzadebuli nakeTobani
40 -kauCukisa da rezinis nawarmi
41 -tyavis nedleuli (garda bewvisa) da tyavi
42 -tyavis nawarmi; sasarajo-saunagire nawarmi da akazmuloba;
samgzavro nivTebi, qalis CanTebi da maTi msgavsi saqoneli;
cxovelebis tyavisagan damzadebuli nawarmi (garda naturaluri
abreSumis ketgutisa)
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
eqsporti
536
6,964
1,057
importi
219
7,886
1,621
2,612
18
8,551
34
81
2,227
359
2,050
1,540
1,160
9,910
1,887
2,318
31,473
6,704
18,057
152
144
321
325
13
33
5,640
6,913
1,182
20,087
4,335
1,830
26,754
6,817
2,614
4,318
1,926
3,468
2,985
2,680
4,004
4,035
942
11,494
1,792
15,359
2,569
13
5,198
1,131
94,308
134,114
1,903
3,208
35,267
3,184
1,148
37,964
14
166
1,461
3,194
5,477
8,994
3,457
5,171
347
763
1,311
165
4,038
8,588
3,180
1,239
335
6,915
12,002
8,122
220
201
208
467
cxrili A5.2.2: saqarTvelos registrirebuli eqsportis da importis struqtura,
harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HTS 96) mixedviT, I nax.2004w.
(aTasi aSS dolari)
HTS
44 -merqani da misgan damzadebuli nawarmi; xis naxSiri
45 -korpi da misi nawarmi
46 -Calis nawarmi, mcenareuli da sxva warmoSobis dasawnavi
masala; kalaTis da sxva wnuli nakeToba
eqsporti
1,697
841
importi
2,893
1,437
4
3
30
30
48
da muyao;
qaRaldisa
da muyaos nawarmi
49 -qaRaldi
-nabeWdi wignebi,
gazeTebi,
reproduqciebi
da poligrafiuli
mrewvelobis sxva nawarmi; xelnawerebi, nabeWdi teqstebi da
gegmebi
10,788
14,182
2,977
2,868
50 -abreSumi
51 -matyli, cxovelebis wminda da uxeSi bewvi; cxenis Zuis narTi
da qsovili
52
-bamba mcenareuli safeiqro boWkoebi; qaRaldis narTi da misi
53 -sxva
qsovilebi
54 -qimiuri Zafebi
55 -qimiuri Stapelis boWkoebi
56 -bamba, nabadi da uqsovadi masalebi; specialuri narTi;
bawari da Tokis nawarmi; bagiri da misi nawarmi
57 -xaliCebi da sxva safeiqro iatakis safenebi
4
60
417
146
3
741
1,049
425
127
2
596
1,320
445
194
335
229
47 -saqaRalde masa merqanis an sxva mcenareuli boWkovani
masalisagan; qaRaldisa da muyaos narCenebi da makulatura
58 -specialuri qsovilebi; qsovilebi xaoiani arSiiT; maqmani,
gobelini, mosarTavi masalebi; naqargebi
59 -safeiqro qsovilebi, gaJRenTili, gaormagebuli, safarveliT;
teqnikuri nawarmi misgan
60 -manqaniTa da xeliT naqsovi trikotaJis tilo
61 -trikotaJis tansacmeli
62 -naqsovi tansacmeli (garda trikotaJisa)
63 -sxva mza safeiqro nawarmi
39
69
261
123
566
2,064
1,955
373
468
1,680
12,106
2,632
64 -fexsacmeli, windebi da analogiuri nawarmi; maTi nawilebi
65 -Tavsaburebi da maTi nawilebi
2,798
44
3,145
144
44
39
66 -qolgebi, xeljoxebi, Soltebi, maTraxebi da maTi nawilebi
67 -damuSavebuli bumbuli da misgan damzadebuli nawarmi;
xelovnuri yvavilebi; adamianis Tmisagan damzadebuli
nakeTobani
68 -nakeTobani qvis, TabaSiris, cementis, qarsisa da sxva msgavsi
masalisagan
69 -keramikis nawarmi
70 -SuSa da misi nawarmi
71 -bunebrivi an kultivirebuli margaliti, Zvirfasi an
naxevradZvirfasi qvebi, Zvirfasi liTonebi, Zvirfas liTonebSi
72 -Savi liTonebi
73 -Savi liTonebis nawarmi
74 -spilenZi da misi nakeTobani
75 -nikeli da misi nakeTobani
76 -alumini da misi nakeTobani
78 -tyvia da misi nakeTobani
79 -TuTia da misi nakeTobani
80 - kala da misi nakeToba
81
araZvirfasi
liTonebi;
maTiaraZvirfasi
nakeTobani
82 -sxva
-instrumentebi,
danis
nawarmi,liTonkeramika;
kovzebi, Canglebi
liTonebisagan; maTi nawilebi araZvirfasi liTonebisagan
83 -araZvirfasi liTonebisagan damzadebuli sxva nakeTobani,
romlebic sxva adgilas ar aris miTiTebuli
84 -atomuri reaqtorebi, qvabebi, danadgarebi da meqanikuri
mowyobilobebi; maTi nawilebi
85 -eleqtruli manqanebi da mowyobilobebi, maTi nawili; xmis
Camweri da xmis aRmdgeni aparatura; satelevizio
gamosaxulebisa da xmis Camweri da aRmdgeni aparatura; maTi
nawilebi da mowyobilobebi
86 -sarkinigzo lokomotivebi da moZravi Semadgenlobebi,
tramvai, maTi nawilebi; tramvais da rkinigzis qselis sagzao
mowyobilobani, maTi kvanZebi da detalebi; meqanikuri da
eleqtromeqanikuri signalizaciis mowyobilobebi
87 -miwiszeda satransporto saSualebebi, sarkinigzo da
tramvais moZravi Semadgenlobebis garda, da maTi nawilebi da
mowyobilobebi
88 -safreni aparatebi, kosmosuri aparatebi maTi nawilebi
4
9
996
2,991
4,912
4,119
5,324
5,585
599
6,837
52,098
477
5
1,076
34
12
5
9
1,027
14,641
49,648
1,076
1
2,069
67
78
2
24
625
1,586
1,483
3,591
39,126
89,082
28,654
59,832
2,178
950
28,122
9,698
52,589
11,840
89 -gemebi, navebi da sxva mcuravi saSualebebi
6,470
1,121
90 -optikuri, fotografiuli, kinematografiuli, sazomi,
sakontrolo, precizionuri, samedicino da qirurgiuli
mowyobilobebi da aparatebi; maTi nawilebi da mowyobilobebi
6,837
12,356
91 -saaTebi da maTi nawilebi
92 -musikaluri instrumentebi; maTi nawilebi
93 - iaraRebi da saomari saSualebebi; maTi nawilebi
analogiuri
avejis
kuTvnilobani;
gasanaTebeli
mowyobilobebi
95 -saTamaSoebi,
TamaSobebi
da sportuli
inventari;
maTi
nawilebi
96 -sxvadasxva mza nawarmi
97- xelovnebis nimuSebi, sakoleqcio da antikvaruli sagnebi
136
5
1,474
8,346
641
392
1,084
201
10
5,984
12,817
1,376
2,075
32
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti
cxrili A6.1:
mcire privatizacia regionebis mixedviT
2004 w. martis mdgomareobiT
(sawarmoTa ricxvi)
raioni (qalaqi )
afxazeTi
aWara
Tbilisi
guria
lanCxuTi
ozurgeTi
Coxatauri
raWa-leCxumi da
qvemo svaneTi
ambrolauri
lentexi
oni
cageri
samegrelo da
zemo svaneTi
abaSa
zugdidi
martvili
mestia
senaki
Cxorowyu
walenjixa
xobi
foTi
imereTi
quTaisi
tyibuli
wyaltubo
WiaTura
baRdaTi
vani
zestafoni
Terjola
samtredia
saCxere
xaragauli
xoni
kaxeTi
axmeta
gurjaani
dedofliswyaro
Telavi
lagodexi
sagarejo
siRnaRi
yvareli
mcxeTa-TianeTi
axalgori
duSeTi
TianeTi
mcxeTa
yazbegi
samcxe-javaxeTi
adigeni
aspinZa
axalqalaqi
axalcixe
borjomi
ninowminda
qvemo qarTli
rusTavi
bolnisi
gardabani
dmanisi
TeTriwyaro
marneuli
walka
Sida qarTli
cxinvali
gori
kaspi
qareli
xaSuri
java
sqms
sul
privatizebuli an
likvidirebuli
sul
damtkicebuli
saprivatizaciod
8
privatizebulia
2004w.
-
-
397
171
-
4,689
5,454
321
495
64
115
200
279
-
5
57
101
-
171
283
5
1
60
98
-
32
47
-
48
73
-
31
65
1,122
1,558
1
4
88
98
-
216
288
-
60
-
55
12
25
250
431
39
65
-
52
70
-
146
142
264
379
2,785
3,442
1
2
1
26
636
967
224
208
276
320
3
273
364
4
73
119
1
68
118
12
425
2
455
-
132
154
-
448
474
-
95
105
71
75
-
64
83
1,106
1,456
179
214
141
176
92
172
222
288
74
74
4
18
7
2
2
-
132
133
140
232
126
167
1
327
429
7
18
20
89
140
3
3
1
-
58
74
133
158
29
37
1
613
995
17
82
124
30
55
66
113
5
-
9
6
-
247
386
160
266
-
28
51
-
1,157
1,711
358
493
65
159
276
2
18
4
-
293
1
21
73
-
115
243
-
287
410
35
40
897
1,102
-
12
1
13
5
-
318
385
-
203
224
9
141
192
235
296
-
-
-
-
524
584
14,117
17,680
4
109
wyaro: ekonomikis saministros privatizebis departamenti
SeniSvna: imis gamo rom aqcionirebis procesSi zogierTi sawarmo gaiyo,
gayiduli sawarmoebis ricxvi SeiZleba aRematebodes gasayidaT damtkicebulTa ricxvs.
cxrili A7.1.1: ekonomikuri statusi, 1998 w. I kv. - 2000 w. IV kv.
(aTasi kaci)
1998 w.
I kv.
sul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleoba
ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala )
(1)
ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala )
(2)
dasaqmebuli
daqiravebuli
TviT-dasaqmebuli
umuSevari (1)
umuSevari (2)
mosaxleoba samuSao Zalis gareT (1)
mosaxleoba samuSao Zalis gareT (2)
umuSevrobis done (procenti ) (1)
umuSevrobis done (procenti ) (2)
3, 099
II kv.
1999 w.
III kv.
3, 136
3, 194
IV kv.
3, 008
2,332
2,462
2,146
1,990
2,457
2, 101
714
1,387
231
356
1,162
1,108
9.9
14.5
2,555
2,283
737
1,546
179
272
1,054
1,019
7.3
10.6
2,195
1,887
786
1,092
260
309
975
937
12.1
14.1
2,042
1,741
741
990
249
301
1,039
980
12.5
14.7
78.5
81.5
62.8
67.7
67.2
68.7
50.9
57.9
66.2
67.9
49.7
56.9
samuSao Zalis monawileobis koeficienti (1)
75.3
samuSao Zalis monawileobis koeficienti (2)
79.3
TviT-dasaqmebis wili mTlian samuSao ZalaSi
59.5
TviT-dasaqmebis wili mTlian dasaqmebaSi
66.0
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti, samuSao Zalis gamokvleva
SeniSvna: (1 ) Sso-s standartiT (an “mkacri” kriteriumiT)
(2 ) Sso-s ,,Serbilebuli” kriteriumiT
I kv.
II kv.
2000 w.
III kv.
IV kv.
I kv.
II kv.
III kv.
IV kv.
3, 032
3, 049
3, 092
3, 018
3, 123
3, 151
3, 133
3, 199
2, 018
2, 052
2, 058
1, 917
1, 951
2, 102
2, 064
2, 095
2, 058
2, 093
2, 106
1, 975
2, 087
2, 199
2, 181
2, 215
1, 725
737
973
1, 784
743
1, 023
1, 792
741
1, 030
1, 633
710
905
1, 705
679
912
1, 890
695
1, 087
1, 890
675
1, 095
1, 878
691
1, 080
292
333
1,110
1,000
14.5
16.2
268
308
1,078
997
13.0
14.7
266
314
1,049
962
12.9
14.9
284
342
1,158
1,044
14.8
17.3
246
382
1,172
1,035
12.6
18.3
212
309
1,048
952
10.1
14.0
174
292
1,069
952
8.4
13.4
217
337
1,104
985
10.4
15.2
66.6
67.9
48.2
56.4
67.3
68.6
49.8
57.3
66.6
68.1
50.1
57.5
63.5
65.4
47.2
55.4
62.5
66.8
46.7
53.5
66.7
69.8
51.7
57.5
65.9
69.6
53.0
57.9
65.5
69.2
51.6
57.5
cxrili A7.1.2: ekonomikuri statusi, 2000 w. I kv. - 2004 w. I kv.
(aTasi kaci)
2001 w.
I kv.
sul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleoba
ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala )
(1)
ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala )
(2)
dasaqmebuli
daqiravebuli
TviT-dasaqmebuli
umuSevari (1)
umuSevari (2)
mosaxleoba samuSao Zalis gareT (1)
mosaxleoba samuSao Zalis gareT (2)
umuSevrobis done (procenti ) (1)
umuSevrobis done (procenti ) (2)
II kv.
2002 w.
III kv.
IV kv.
I kv.
II kv.
2004 w.
2003 w.
III kv.
IV kv.
I kv.
II kv.
III kv.
Q IV
I kv.
3, 277
3, 269
3, 139
3, 083
3, 016
3, 033
3, 021
2, 971
3, 082
3, 060
3, 132
3, 134
3, 143
2, 066
2, 197
2, 144
2, 048
1, 912
1, 983
2, 003
1, 945
1, 941
2, 037
2, 120
2, 103
2, 007
2, 195
2, 314
2, 246
2, 165
1, 983
2, 036
2, 063
2, 015
2, 025
2, 095
2, 170
2, 160
2, 089
1, 818
681
1, 034
1, 944
672
1, 189
1, 913
636
1, 194
1, 838
630
1, 127
1, 659
625
1, 028
1, 742
598
1, 141
1, 768
597
1, 168
1, 713
607
1, 102
1, 679
594
1, 083
1, 805
604
1, 200
1, 897
640
1, 255
1, 877
637
1, 240
1, 746
620
1, 125
248
377
1,210
1,082
12.0
17.2
253
370
1,072
955
11.5
16.0
231
333
995
893
10.8
14.8
210
327
1,034
918
10.3
15.1
254
324
1,103
1,033
13.3
16.3
241
294
1,050
997
12.1
14.4
236
296
1,017
957
11.8
14.3
232
303
1,026
956
11.9
15.0
262
345
1,141
1,057
13.5
17.1
233
290
1,023
965
11.4
13.9
223
273
1,002
952
10.5
12.9
226
283
1, 028
971
10.7
13.1
260
342
1, 130
1,047
13.0
16.4
samuSao Zalis monawileobis koeficienti (1)
63.1
67.2
samuSao Zalis monawileobis koeficienti (2)
67.0
70.8
TviT-dasaqmebis wili mTlian samuSao ZalaSi
50.1
54.1
TviT-dasaqmebis wili mTlian dasaqmebaSi
56.9
61.2
wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti, samuSao Zalis gamokvleva
SeniSvna: (1 ) Sso-s standartiT (an “mkacri” kriteriumiT)
(2 ) Sso-s ,,Serbilebuli” kriteriumiT
68.3
71.5
55.7
62.4
66.4
70.2
55.0
61.3
63.4
65.7
53.7
62.0
65.4
67.1
57.5
65.5
66.3
68.3
58.3
66.1
65.5
67.8
56.6
64.3
63.0
65.7
55.8
64.5
66.6
68.5
58.9
66.5
67.7
69.3
59.2
66.2
67.1
68.9
59.0
66.1
63.9
66.5
56.1
64.4
abreviaturebi
gaero
gaerTianebuli erebis organizacia
vmo
vaWrobis msoflio organizacia
vssk
vaWrobis saerTaSoriso standartuli klasifikacia
dsT
damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba
dRg
damatebuli Rirebulebis gadasaxadi
epkc
ekonomikuri politikisa da kvlevis centri
Tbsb
Tbilisis bankTaSorisi savaluto birJa
kvt•sT
kilovatsaaTi (mgvt•sT - megavatsaaTi, gvt•sT - gigavatsaaTi)
mep
mTliani erovnuli produqti
mSp
mTliani Sida produqti
mfi
mwarmoebelTa fasebis indeqsi
sd
saxelmwifo sagadasaxado departamenti
seb
saqarTvelos erovnuli banki
sem
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi
sesf
socuzrunvelyofis erTiani saxelmwifo fondi
sv
saxazino valdebuleba (Tamasuqi)
ssd
statistikis saxelmwifo departamenti
sss
saxelmwifo sagadasaxado samsaxuri
sssf
saqarTvelos socialuri sainvesticio fondi
ssu
specialuri sasesxo uflebebi
ssf
saerTaSoriso savaluto fondi
sf
sarezervo fuli
sfi
samomxmareblo fasebis indeqsi
sqms
saxelmwifo qonebis marTvis saministro
Sso
Sromis saerTaSoriso organizacia
waa
wminda adgilobrivi aqtivebi
wfi
warmoebis fasebis indeqsi
wmp
wminda materialuri produqti
wsr
wminda saerTaSoriso rezervebi
wua
wminda ucxouri aqtivebi
ha
heqtari
ACDI
soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso TanamSromlobis
organizacia
BSEC
Savi zRvis ekonomikuri TanamSromloba
BSTDB
Savi zRvis vaWrobisa da ganviTarebis banki
CAP
saerTo agraruli politika
142
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
abreviaturebi
CASE
socialuri da ekonomikuri kvlevis centri
CEFTA
centraluri evropis Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba
EBRD
evropis rekonstruqciisa sa ganviTarebis banki
ECB
evropis centraluri banki
ECCC
evrokavSiris sabajo kodeqsi
EFSA
evropis sasursaTo usafrTxoebis administracia
EFTA
evropis Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba
EMI
evropis monetaruli instituti
EMS
evropis monetaruli sistema
EMU
ekonomikuri da monetaruli kavSiri
ESAF
struqturul gardaqmnaTa gafarToebuli dafinansebis meqanizmi
EUR
evro
FTA
Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba
GATT
generaluri SeTanxmeba vaWrobasa da tarifebze
GEPLAC
ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTulevropuli sakonsultacio centri
GET
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi (ix. sem)
GSP
preferenciebis zogadi sistema
GUUAM (suuam)
saqarTvelos, ukrainis, uzbekeTis, azerbaijanisa da moldovas mier
1997 wels Camoyalibebuli regionaluri organizacia
HS
harmonizebuli sasaqonlo sistema
ICC
saerT aSoriso savaWro palata
IEA
energetikis saerTaSoriso saagento
IFAD
soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso fondi
INOGATE
evropisaken navTobisa da gazis saxelmwifoTaSoriso transportireba
ISIC
saerTaSoriso standartuli dargobrivi klasifikacia
MRAs
urTierTaRiarebis SeTanxmebebi
NTR
normaluri savaWro urTierToba
OECD
ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizacia
OPEC
navTobis eqsportiori qveynebis organizacia
PREGP
saqarTvelos siRaribis daZlevisa da ekonomikuri zrdis programa
SAC
msofli ban kis struqturul gardaqmnaTa krediti
SDR
is. ssu
SIS
TurqeTis statistikis saxelmwifo instituti
TEN
trans-evropuli qselebi
TRI
vaWrobis SezRudulobisi indeqsi
TRIMs
vaWrobasTan dakavSirebuli sainvesticio RonisZiebebi
TRIPS
vaWrobasTan dakavSirebuli inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi
saqarTvelos ekonomik is mimarTulebebi _ 2004 weli, #3
143
abreviaturebi
TRACECA
satransporto koridori evropa-kavkasia-azia
UNCTAD
gaeros vaWrobisa da ganviTarebis konferencia
UNCITRAL
gaerTianebuli erebis organizaciis saerTaSoriso savaWro
kanonmdeblobis komisia
USAID
amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagento
USITC
amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso vaWrobis komisia
USTR
amerikis SeerTebuli Statebis savaWro warmomadgenloba
WTO
vaWrobis msoflio organizacia (ix. vmo)
WTO
msoflio turistuli organizacia
144
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2004 weli, #3