saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi
Transcript
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi kvartaluri mimoxilva 2005 weli, #1 evrokavSiri, ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul -evropuli sakonsultacio centri (GEPLAC) da “saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi” evrokavSiris urTierTobebi aRmosavleT evropis da centraluri aziis qveynebTan ufro gaR rmavda 1991 wlidan, mas Semdeg rac amoqmedda teqnikuri daxmarebis programa tasisi (Tacis). am urTierTobebma ufro intensiuri xasiaTi miiRo politikuri dialogis meSveobiT, romelic gadaizarda urTierTpartniorobaSi saerTo miznebis misaRwevad. saqarTvelos SemTxv evaSi amgvari TanamSromloba ganpirobebulia evrokavSirTan dadebuli partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmebiT, romelic ZalaSi Sevida 1999 wels. ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul -evropuli sakonsultacio centri (GEPLAC) dafuZnda 1997 wels, tasisis programis farglebSi, proeqtis saxiT. proeqtis mimdinare faza xorcieldeba Deutsche Gesellschaft für Technische Zusammenarbeit (GTZ) GmbH-s mier. garda “saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” da “qarTuli samarTlis mimoxilvis” publikaciebisa, centri konsultaciebs uwevs saqarTvelos mTavrobas ekonomikuri politikisa da samarTlebriv sferoSi proeqtiT gaTvalisiwnebul sakiTxebze. miuxedavad imisa, rom saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis (sem-is) gamocema xorcieldeba evrokavSiris teqnikuri daxmarebis farglebSi, misi Sinaarsi warmoadgens mxolod avtorTa pirad Sexedulebebsa da mosazrebebs ama Tu im sakiTxTan dakavSirebiT da ar SeiZleba miCneul iqnas evrogaerTianebis poziciad. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi “saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis” (sem) gamocemis mizania, saqarTveloSi ekonomikuri reformis mimdinareobiT dainteresebul pirebs miawodos ekonomikuri ganviTarebis msvlelobis mimoxilva. sem-i daarsda 1995 wels da qveyndeba qarTul da inglisur enebze. es da wina gamocemebi xelmisawvdomia internetis saSualebiT: www.geplac.org “saqarTvelos mimarTulebebis” am gamoSvebaze (anbanis mixedviT): ekonomikis muSaobdnen daviT gvenetaZe, goga eraZe, natalia kakabaZe, goCa kereseliZe, erekle naTaZe, SoTa qeldiSvili, dimitri qemokliZe, veronika Snaideri, irakli wereTeli, saimon stouni, sofiko xmalaZe, mark hadsoni gamocema informacias Rebulobs rigi samTavrobo da arasamTavrobo organizaciebidan, maT Soris statistikis saxelmwifo departamentidan, saqarTvelos erovnuli bankidan, saxelmwifo gaerTianebuli socialuri uzrunvelyofis fondidan, finansTa saministrodan, ekonomikis, mrewvelobis da vaWrobis saministrodan, saxelmwifo qonebis marTvis saministrodan, jandacvis da socialuri uzrunvelyofis saministrodan, sagareo urTierTobaTa saministrodan da sxva saministroebidan da saxelmwifo departamentebidan. wyaro miTiTebulia yvelgan, sadac ki es SesaZlebeli iyo. gansakuTrebiT unda aRiniSnos, rom informaciis momwodeblebTan mWidro TanamSromlobis (regularuli konsultaciebis) da maTi mxardaWeris gareSe am mimoxilvis momzadeba SeuZlebeli iqneboda. sem-is mizania, sazogadoebisTvis xelmisawvdom informaciaze damyarebuli, ekonomikis ganviTarebis tendenciebis damoukidebeli analizis warmodgena. garda amisa, mocemulia rCevebi ekonomikuri politikis ganxorcielebis, ekonomikuri da sxva informaciis Segrovebisa da gavrcelebis dargSi. gamocema miznad isaxavs saqarTveloSi mimdinare ekonomikuri reformis mxardaWeras. masSi warmodgenili mosazrebebi gamoxatavs mxolod avtorTa Sexedulebebs da ar SeiZleba miCneul iqnas evropuli komisiis, tasisis ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul-evropuli sakonsultacio centrisa Tu saqarTvelos mTavrobis oficialur poziciad. sem-i agreTve aqveynebs sxvadasxva sferos warmomadgenel (saqarTvelos parlamenti, mTavroba, akademiuri wreebi) avtorTa ekonomikuri Sinaarsis statiebs, romlebic aqtualurad SeiZleba iqnes miCneuli saqarTveloSi mimdinare ekonomikur procesebTan mimarTebaSi. gamoqveynebamde yvela statia ganixileba sem-is saredaqcio kolegiis mier, romelic zogierT SemTxvevaSi axdens statiaTa redaqtirebas avtorTa nebarTviT. statiis gamoqveyneba xdeba mxolod im SemTxvevaSi, Tu igi srul SesabamisobaSia sem-is saredaqcio politikasTan. statiis gamoqveynebis msurvelebma unda miawodon Tavisi naSromi Word failis formatSi sem-is mTavar redaqtors, q-n veronika Snaiders eleqtronuli fostiT Semdeg misamarTze: [email protected] an warmoadginon piradad GEPLAC–is ofisSi qvemoT miTiTebul misamarTze. statiebis avtorTa azri da Sexeduleba ama Tu im sakiTxTan dakavSirebiT warmoadgens mxolod maT pirad pozicias da SeiZleba ar emTxveodes rogorc sem-is saredaqcio kolegiis, aseve evropuli komisiis, tasisis ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul-evropuli sakonsultacio centrisa Tu saqarTvelos mTavrobis oficialur pozicias. mkiTxvels SeuZlia sem-is citireba yovelgvari SezRudvis gareSe, im pirobiT, rom wyaro saTanadod iqneba miTiTebuli. damatebiTi informaciisaTvis gTxovT daukavSirdeT: veronika Snaiders saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebis mTavar redaqtors ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul-evropuli sakonsultacio centri (GEPLAC) Tbilisi, al.yazbegis gamziri 42, tel: (995 32) 53 71 40 / 53 71 42 / 53 71 43 53 71 45 / 53 71 46 faqsi: (995 32) 53 71 38 tel/faqsi: (995 32) 53 71 39 (pirdapiri) el-fosta: [email protected] sem-is kvartaluri gamocemis regularulad misaRebad gTxovT SegvatyobinoT eleqtronuli fostiT an faqsiT romel enaze (qarTuli, inglisuri) gsurT sem-is miReba da Tqveni sakontaqto misamarTi. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi sarCevi winasityvaoba nawili I. 3 ekonomikis mimarTulebebi Tavi I. mokle mimoxilva 10 Tavi II. erovnuli angariSebi da ekonomikis mTavari mimarTulebebi 16 Tavi III ekonomikis seqtorebi 23 Tavi IV. saxelmwifo finansebi 33 Tavi V. fuli da finansebi 41 Tavi VI. saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi 51 Tavi VII. privatizacia 61 Tavi VIII. samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa 65 Tavi IX. saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi 78 kalendari 84 nawili II. danarTi: statiebi I. regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi daniel linoti, ufrosi mrCeveli ekonomikis sakiTxebSi, euTo-s samdivno 117 II. baqo-Tbilisi-jeihanis milsadeni saqarTvelosa da regionSi: uaxlesi informacia ref digingsi, saqarTveloSi kompania ‘briTiS petroliumis’ direqtori 143 nawili III. glosariumi da statistikuri danarTi ekonomikuri glosariumi 149 statistikuri danarTi 160 abreviaturebi 171 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli #1 1 winasityvaoba Zvirfaso mkiTxvelo warmogidgenT sem-is 2005 wlis pirvel gamocemas. mimdinare wels Cvens gamocemas 10 weli usruldeba da am TariRis aRsaniSnavad dagegmili RonisZiebebis Sesaxeb axlo momavalSi gamovaqveynebT informacias GEPLAC-is veb-gverdze. amjerad aseve gTavazobT Cveulebrivze vrcel winasityvaobas, romelic imedia TqvenTvis saintereso da aqtualuri iqneba. ********** saqarTvelo miekuTvneba im postsabWouri qveynebis ricxvs, romlebic mopovebuli politikuri damoukideblobis gantkicebasa da ekonomikuri problemebis mogvarebas cdiloben. zogierT qveyanaSi, rogoricaa magaliTad baltiispireTis qveynebi, am procesma sakmaod umtkivneulod Caiara da, momzadebis periodSi gaweuli didi Sromis Semdeg, isini dRes ukve evrokavSiris wevrebi arian. sxva qveynebs, rogoricaa ukraina, sadac cota xnis win sakmaod mniSvnelovan movlenebi ganviTarda, win kidev bevri sirTule aqvT gadasalaxi. politikuri damoukideblobis mopoveba sulac ar niSnavs, rom zemoaRniSnuli qveynebi cdiloben gaxdnen “ekonomikurad damoukideblebi”, vinaidan Tanamedrove msoflio ekonomika qveynebs Soris mWidro urTierTdamokidebuli urTierTobebis rTul sistemas warmoadgens. sinamdvileSi, sruli ekonomikuri damoukidebloba, anu “TviTuzrunvelyofadobis” miRweva iSviaTad warmoadgens xelisuflebisa da politikosebis mizans, im mcirericxovan sferoebs (mag. energetikis, kvebis ZiriTadi produqtebis) Tu ar CavTvliT, romlebsac strategiuli mniSvneloba eniWebaT. axlad damoukidebeli qveynebi cdiloben adaptireba moaxdinon im situaciasTan, romelSic gacilebiT msxvili ekonomikuri erTeulidan ase erTbaSad gamoyofis Sedegad aRmoCndnen. saqarTvelos SemTxvevaSi, amis Sedegebi gamovlinda mrewvelobis ganviTarebisaTvis saWiro bazrebisa da investiciebis dakargvaSi, rasac mohyva umuSevrobis maRali done da siRaribe. ra Tqma unda es is problemebia, romliTac mudmivad arian dakavebuli mTavroba da donorebi; sem-is es gamocema ganixilavs am sakiTxebs politikurad damoukidebel qveynebs Soris regionaluri ekonomikuri TanamSromlobis WrilSi. Cveulebisamebr, sakiTxi gaSuqebulia saqarTvelos evrokavSirTan urTierTobebis poziciidan da dRes, es kidev ufro marTebulia im mniSvnelovani RonisZiebebis fonze, romelic mTavrobis mier xorcieldeba: • ‘ekonomiuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis’ dakavSirebiT miRweuli Sedegebis angariSis gamoqveyneba; • evropis samezoblo politikis (ENP) Sesabamisad dargobrivi politikisaTvis prioritetebis dasaxva, ris mixedviTac moxdeba samoqmedo gegmis SemuSaveba da evrokavSirTan TanamSromlobis gaRrmaveba ormxrivi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 programasTan 3 winasityvaoba sargeblianobis principis gaTvaliswinebiT. evrokomisiis moxseneba evropis samezoblo politikis konteqstSi saqarTveloSi arsebuli mdgomareobis Sesaxeb SegiZliaT ixiloT GEPLAC-is veb-gverdze saTauriT “saqarTvelo da evrokavSiri”. • savaraudod 2005 wlis meore kvartlisaTvis, dafinansebis miReba “aTaswleulis gamowvevis iniciativis” farglebSi, romelic ZiriTadad unda moxmardes msxvilmasStabian infrastruqturul RonisZiebebs. rogorc zemoT iqna aRniSnuli, bazrebis ganviTrebasa da investiciebis mozidvas arsebiTi mniSvneloba aqvs ekonomikuri aRorZinebisaTvis saqarTvelosa da garadamavali periodis sxva qveynebSi. amis miRweva unda moxdes msoflioSi mzardi konkurentunarianobis pirobebSi. maSasadame, mniSvnelovania, rom ekonomikuri politikis ganmsazRvrelebma SeimuSaon iseTi strategiebi, romlebSic gaTvaliswinebuli iqneba aseve konkurentunarianobis sakiTxic. msoflioSi aris qveynebi, romlebic zogadad SeiZleba CaiTvalos (arasaxarbielo geografiuli adgilmdebareobis an usafrTxoebis TvalsazrisiT metad arastabiluri garemos gamo) nakleb konkurentunarianad an romelTac saerTod ar SeswevT unari monawileoba miiRon msoflio ekonomikaSi. saqarTvelo udaod ar miekuTvneba am kategorias, Tumca Tu mainc daviwyebT geografiasa da usafrTxoebasTan dakavSirebuli sakiTxebis gaanalizebas, aman SesaZloa ekonomikuri ganviTarebis strategiasTan dakavSirebiT zogierT saintereso daskvnamde migviyvanos. samecniero diskusiebi qveynebis konkurentunarianobis Taobaze, xSirad emyareba iseT koncefciebs, rogoricaa “absoluturi da fardobiTi upiratesobebi”, romelic bevri Cveni mkiTxvelisTvis cnobili unda iyos. martivi eniT, qveyanas SeiZleba hqondes garkveuli, mxolod misTvis damaxasiaTebeli upiratesobebi sxvebTan mimarTebaSi. aseve SeiZleba iTqvas, rom Tu ki qveyanas SeuZlia ganaviTaros iseTi saxis saqmianobebi, romelSic pirdapiri konkurencia ar arsebobs, miT ukeTesi. saqarTvelo, rogorc bazari saqonlisa da Sesabamisad dakavSirebuli investiciebisaTvis - patara qveyanaa, romelic evropis aRmosavleT sazRvrebTan mdebareobs da amdenad, mainc da mainc mimzidveli ar aris. amasTanave, igi mdebareobs aRmosavleTisa da dasavleTis satranzito gadakveTaze oTxi sxvadasxva mimarTulebiT ganlagebuli msxvili da geopolitikurad Zalian gansxvavebuli regionisTvis. saqarTvelos geografia ucvleli faqtoria, romelic mxolod misTvis aris damaxasiaTebeli; Tumca, am faqtoris saTanado gamoyeneba rogorc upiratesobisa, saboloo jamSi gansazRvravs ekonomikuri ganviTarebis perspeqtivebs. met-naklebad igive iqneba Tu vityviT, rom saqarTvelos ekonomikuri momavali mniSvnelovanwilad damokidebulia imaze, rom igi “satranzito qveynaa”. amas ra Tqma unda xSirad aRniSnaven, Tumca, amgvari ganmarteba SesaZloa ufro detalur analizs saWiroebdes. cxadia, es niSnavs saqarTvelos teritoriaze satranzito aqtivobis xelSewyobas, magram garkveuli garemoebebis gaTvaliswinebiT, es aseve SeiZleba niSnavdes sakuTari eqsportis ganviTarebas, Tu ki moxerxdeba investorebis darwmuneba 4 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 winasityvaoba imaSi, rom mTeli regionis bazris momsaxurebis TvalsazrisiT, investiciebis dabandeba ajobebs saqarTveloSi da ara sadme sxvagan. Tumca, ganmartebisdamiuxedavad, aRniSnul saqmianobaSi warmatebuli Sedegis miRweva, Tavis mxriv, damokidebulia efeqturi politikis gatarebaze or sferoSi: ufro aqtiuri TanamSromloba mezobel qveynebTan da infrastruqturis gaumjobeseba. rac Seexeba TanamSromlobas, prioritetad SeiZleba dasaxeldes ufro axlo saqmiani kavSirebi samxreT kavkasiis regionis qveynebs, ruseTsa da TurqeTs Soris; es unda moicavdes sabaJos, inspeqtirebas da sxva RonisZiebebs, romlebic realuri vaWrobis waxalisebazea gamiznuli (saidanac ar unda modiodes igi) da maT Soris didi xnis mitovebuli satranspoprto gzebis aRdgenas. zogierT sazRvrebTan, amgvari nabijebis ganxorcieleba moiTxovs mniSvnelovan cvlilebebs politikur da diplomatiur urTierTobebSi. es aRiarebuli faqtia, Tumca migvaCnia, rom xanmokle perspeqtivaSi mizanSewonili iqneboda “saukeTeso Zalisxmevis” midgomebis taqtikis SerCeva, romelic SemdgomSi ufro xangrZliv droze gaTvlil politikad gardaiqmneba. am etapze, SeiZleba daisvas SekiTxva: ra xasiaTis SeiZleba iyos qveynebs Soris saqmiani urTierTobebis gaRrmavebaze mimarTuli Semdgomi RonisZiebebi da ra roli SeiZleba hqondes partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmebas. amasTan mimarTebaSi, SeiZleba gamovyoT sami urTierTdakavSirebuli sfero: • saqmiani urTierTobisaTvis sxva qveynebTan (rogoricaa uSualo mezobeli qveynebi samxreT kavkasiaSi), romlebic aqtiurad iRwvian partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis ganxorcielebisaTvis, udavo sargebels moitans harmonizacia pirdapiri kavSiris sferoebSi, sadac cxadia, prioritetuli iqneba vaWroba da traziti. amasTan, aRniSnulis misaRwevad SesaZlebelia qveynebis Sesabamisi sakanonmdeblo programebis koordinireba. aseve unda gvaxsovdes, rom amierkavkasiis samive qveyanas gaaCnia sxvadasxva bunebrivi/georgrafiuli upiratesobebi, iseve rogorc ekonomikuri tradiciebi da kavSirebi, romelTa gaerTianebam (Tundac araformalurad), SeiZleba dadebiTi Sedegebi gamoiRos. • ruseTsa da TurqeTTan (da SesaZloa aseve iranTanac, rogorc ufro arapirdapir partniorTan), partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmeba unda ganixilebodes yvelaze farTo moqmedebis WrilSi, rogorc modernizebisa da sabazro ekonomikaze gadasvlis xelSemwyobi saSualeba. es ar moiTxovs partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis Tanaxmad miRweuli Sesabamisobis donis detalur Sefasebas, aramed yuradRebas amaxvilebs ufro im seqtorebze, romelSic miRweuli progresi aucileblad waadgeba saqarTvelos. kerZod, saqarTvelos SesaZlebloba eqneba gaaRrmavos urTierTobebi ufro msxvili, magram jer kidev ganviTarebadi ekonomikis mqone qveynebTan, romlebic ukve arian savaWro partniorebi. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 5 winasityvaoba • ekonomikurad ufro ganviTarebul qveynebTan da maT Soris, ra Tqma unda, evrokavSirTan urTierTobebSi, mas SeuZlia uzrunvelyos sakanonmdeblo da maregulirebeli reJimi, romelSic investorebi da savaWro agentebi Tavs komfortulad igrZnoben. magaliTad, dasaqmebisa da garemos dacvis sferoebSi Sesabamisi da qmediTi sakanondeblo bazis arsebobis SemTxvevaSi, iseve rogorc inteleqtualuri sakuTrebis uflebebisa da standartebis dacvis pirobebSi, potenciur partniors SesaZlebloba eqneba sakuTari reputaciisa da qonebisaTvis yovelgvari riskis gareSe imuSaos. sxvagvarad, igi iZulebulia ormxrivad SeaTanxmos individualuri maregulirebeli reJimi qveynis mTavrobasTan, risi SesaZleblobac, realurad, mxolod yvelaze msxvili partniorebs gaaCniaT. sxvagarad rom iTqvas, modernizacia ubralo fufuneba ki ar aris im qveynebisaTvis, romlebsac evrokavSirSi gawevrianebis mizani gaaCniaT, aramed aucilebelia nebismieri qveynis integrirebisaTvis Tanamedrove msoflio ekonomikaSi. Cveni azriT, iseTi sakiTxebis gaanalizeba, mdgomarebis komponentebs warmoadgenen, unda gamomdinare. am mizniT, Cvens gamocemas daemata rigi seqtorebis analizi, maT Soris tranzitis seqtorebisa. romelic saerTo makroekonomikuri moxdes “seqtoruli” midgomidan axali Tavi, romelSic mocemulia sakiTxTan uSualo kavSirSi myofi saqarTvelos mier satranzito qveynis rolis sasargeblod argumentebis Semdeg, upriani iqneba ganvixiloT Semdgomi sakiTxebi: • moyvanili realurad ra unda gaakeTos saqarTvelom imisaTvis, rom iyos warmatebuli satranzito qveyana? dasmul kiTxvas, saWiroebisamebr, SeiZleba gaeces rogorc vrceli, aseve mokle pasuxi. Tumca, ZiriTadad da politikuri ekonomiis TvalsazrisiT, saqarTvelom aqtiuri Ria sazRvrebis politika unda gaataros, romelic iTvaliswinebs Sesabamisi maregulirebeli/proceduruli da marTvis struqturebis Camoyalibebas, iseve rogorc im RonisZiebaTa xelSewyobas, romelic miznad isaxavs alternatiul marSrutebTan mimarTebaSi satranzito operaciebis xarjis minimumamde dayvanas. am miznis miRwevas mniSvnelovnad uwyobs xels is RonisZiebebi, romlebic xorcieldeba evrokavSiris TRACECA-s iniciativis farglebSi, romelSic monawileobs samxreT kavkasiis, Savi zRvisa da kaspiis regionis qveynebi. amave dros, saqarTvelom unda uzrunvelyos sazRvrebis usafrTxoeba ara mxolod sakuTari mosaxleobis dasacavad, aramed aseve imisaTvis, rom ar dauSvas patiosani mewarmeobis Zalisxmevaze kontrabandisa da falsificirebis negatiuri zegavlena. saqarTvelos geografiuli mdebareobis gaTvaliswinebiT am sakiTxebis mogvareba sakmaod problematuria; Tumca, cxadia rom usafrTxoebisa da sabaJo samsaxurebis saqmianobebis koordinireba warmatebuli Sedegebis erT-erTi ganmsazRvreli faqtoria. 6 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 winasityvaoba • rogori unda iyos infrastruqtura satranzito qveyanaSi? pasuxi kvlavac SeiZleba metad vrceli iyos, Tumca SesaZlebelia gakeTdes ramodenime ZiriTadi rekomendacia. problemas erTi kuTxidan Tu ganvixilavT, politikis SemmuSaveblebma unda Seafason warsulSi moqmedi yvela sarkinigzo da saxmeleTo gza, romelic amJamad ukve uvargis mdgomareobaSia (an naklebad vargisiania). samuSao, romelic unda ganxorcieldes am gzebis aRsadgenad, moicavs rogorc praqtikul (samoqalaqo mSenebloba), aseve politikur (diplomatiur) iniciativebs. amis yvelaze kargi magaliTebia CrTiloeTsamxreTis mimarTulebiT arsebuli gzebi, romlebic sabWoTa kavSiris periodidan SemorCa. alternativis saxiT, SeiZleba ganvixiloT gacilebiT farTo strategia, romelic iTvaliswinebs axali satransporto infrastruqturis Seqmnas axali moTxovnebisa da SesaZleblobebis safuZvelze. saqarTvelos SemTxvevaSi, cxadia, igulisxmeba aRmosavleTdasavleTis gzebi, romelic kaspiis zRvis auzidan navTobisa da bunebrivi airis transportirebis garda, ekonomikuri aqtivobis matebasTan erTad, SesaZlebels xdis aseve saxmeleTo gzebiT mravali saxis sxva saqonlis transportirebasac. am TvalsazrisiT, mniSvneloba aqvs aseve bazrebis adgilmdebareobasac. navTobisa da bunebrivi airis SemTxvevaSi, didi manZilebis dasafarad arsebobs satransporto saSualebebi da maTi gamoyeneba gamarTlebulia warmoebis masStabiT. magram, sadac savaWro nakadebisa da individualuri gadazidvebis moculoba ufro mokrZalebulia, saWiroa detaluri analizis ganxorcieleba. magaliTad, samxreT ruseTisa da ukrainis bazrebis potenciali, gansakuTrebiT arsebuli da momavali qarTuli saeqsporto produqciisaTvis, sakmaod didia, aRmosavleTi TurqeTis bazari ki naklebad da am mimarTulebiT, ZviradRirebul infrastruqturaSi investiciebis ganxorcieleba SesaZloa mainc da mainc gamarTlebuli ar iyos. rac Seexeba potenciur vaWrobas evrokavSirTan, sadac daSvebulia garkveuli SeRavaTebi, magram bazari jer-jerobiT aTvisebuli ar aris, aq sakmaod specifikuri teqnikuri sakiTxebia gadasawyveti, vinaidan es bazari saqarTvelodan sakmao manZiliT aris daSorebuli. miuxedavad amisa, infrastruqturis ganmarteba ar unda Semoifarglebodes fizikuri proeqtebiT, gansakuTrebiT transportis sakiTxiT, Tumca cxadia amas didi mniSvneloba eniWeba. upiratesoba unda mieniWos “ekonomikuri infrastruqturis” ufro farTo ganmartebas, romelic moicavs sxvadasxva moculobis investiciebs Semdeg sferoebSi: usafrTxo garemos uzrunvelyofa; gaumjobesebuli da ufro saimedo energomiwodeba; satelekomunikacio sistemebi, informaciis xelmisawvdomoba; sainformacio teqnologiebis momsaxureba; da kadrebis specialur momzadeba. mTlianobaSi, saqarTvelom praqtikulad unda Seqmnas xelSemwyobi garemo ara mxolod kanonmdeblobisa da regulirebis doneze, aramed kanonebis realurad moqmedebisa TvalsazrisiTac. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 7 winasityvaoba • ra upiratesobebi SeiZleba hqondes tranzitul qveyanas? gamartivebuli saxiT samecniero pozicia gamoixateba Semdegnairad: Cveulebriv, iTvleba rom vaWrobis moculobis zrdis Sedegad warmoiSveba upiratesobebi (garkveulwilad im qveynebis wyalobiT, romlebic “akeTeben imas, rasac yvelaze kargad akeTeben”), Tumca cxadia aq bevri ram aris gasaTvaliswinebeli. mocemuli analizi warmodgenilia rogorc Teoriuli, aseve praqtikuli TvalTaxedvidan. mowveuli avtorebidan pirveli statia ekuTvnis ekonomikur mecnierebaTa doqtors, daniel linots - GEPLAC-is yofil ufros ekonomikur eqspertsa da jgufis xelmZRvanels, ekonomikis sakiTxebSi euTo-s ufros mrCevels da amJamad, belgradSi, YUPLAC-is savaWro politikis jgufis xelmZRanels. doqtor linotis statia yuradRebas amaxvilebs im procesebze, romelic xels uwyobs vaWrobidan Semosavlebis zrdas da gansakuTrebiT, regionaluri ekonomikuri dajgufebebis formirebas, romlebic formalobis sxvadasxva xarisxiT xasiaTdeba. igi aseve ganixilavs kompleqsur savaWro da sainvesticio urTierTobaTa marTvis politikuri ekonomiis sakiTxs. mocemul sakiTxis odnav ufro viwro WrilSi Tu gavaSuqebT, mniSvnelovania Sedegebis ara mxolod absolutur gamosaxulebaSi ganxilva, aramed aseve Sesabamisi infrastruqturis Seqmnis xarjebTan mimarTebaSic. aqedan gamomdinare, warmoiSveba Semdgomi kiTxva: rogor SeiZleba viyoT darwmunebuli imaSi, rom investiciebi infrastruqturaSi xels Seuwyobs an faqtobrivad moaxdens vaWrobis stimulirebas iq, sadac amJamad igi saerTod ar arsebobs? ramdenad gaamarTlebs savaraudo Sedegebi gaRebul xarjebs? bolos da bolos, msoflioSi arsebobs mravali magaliTi ambiciuri da “prestiJuli” infrastruqturuli proeqtebisa (saavtomobilo magistralebi, sarkinigzo gzebi, navsadgurebi da xidebi), romlebmac umniSvnelo an saerTod aranairi ekonomikuri Sedegi ar gamoiRo. Tumca, saqarTvelos SemTxvevaSi, infrastruqturis xarisxi (fizikuri Tu ufro farTo gagebiT) sakmaod dabalia; Tu investiciebi mizanmimarTulad ganxorcielda, mosalodnelia garkveuli dadebiTi Sedegebi da investiciebi waaxalisebs vaWrobas, romelic amJamad Seferxebulia. marTalia am SesaZleblobis gamoyeneba rTuli amocanaa, magram nebismier SemTxvevaSi pirveli nabijebi unda iqnas gadadgmuli. finansuri TvalsazrisiT, gazrdili savaWro moculobisa da tranzituli qveynis rolis aqtiuri ganviTarebis upiratesobebi SeiZleba daiyos ufro pirdapir da arapirdapir an “multiplikatoris/damatebiT efeqtebad. meore gare avtoris _ ref digingsis - saqarTveloSi kompania “bi-pi-s” diretoris statiaSi, garda vrceli informaciisa baqo-Tbilisi-jeihanis milsadenis mSeneblobaSi miRweuli progresis Sesaxeb, mocemulia aseve konkretuli informacia am konkretuli proeqtis ganxorcielebis Sedegad, saqarTvelosTvis pirdapiri finansuri sargebelis Sesaxeb rogorc awmyoSi, aseve momavalSic. aRniSnulisa da infrastruqturaSi sxva msxvili investiciebis SesaZlo arapirdapiri Sedegebi potenciurad sakmaod gansxvavebulia. udaod marTebulia, rom yvela aseTma investiciebma xeli unda Seuwyos mosaxleobis cxovrebis donis amaRlebas im regionebSi, sadac es 8 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 winasityvaoba investiciebi xorcieldeba. amgvari RonisZiebebi aniWebs regionalur mniSvnelobas im saerTo Zalisxmevas, romelic saqarTvelos ekonomikis aRorZinebazea mimarTuli. Tumca, sabolood, is upiratesobebi, romelic saqarTvelom SeiZleba moipovos ufro axlo regionaluri TanamSromlobisa da regionaluri infrastruqturis Seqmnis Sedegad, mniSvnelovnad iqneba damokidebuli calkeuli pirebisa da kompaniebis mxardaWeraze. satranzito aqtivobis zrdis damatebiTi Sedegebi, qarTuli nawarmiT mzardi vaWrobis SesaZleblobis garda, moicavs aseve saqarTvelos teritoriaze kerZo seqtoris momsaxurebis uzrunvelyofas (mag. sawvavis miwodebis, teqnikuri momsaxurebis, sazogadoebrivi kvebis sistemasa da sacalo vaWrobas), romelic xels Seuwyobs adgilobrivi Semosavlebis zrdas. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 9 Tavi pirveli. mokle mimoxilva erovnuli angariSebi da ZiriTadi mimarTulebebi mSp da ZirTadi mimarTulebani 2004 wels saqarTvelos mSp-m Seadgina 9,800 milioni lari, rac daaxloebiT 5,148 milioni aSS dolaria. mSp-s realurma zrdam Seadgina 8,4 procenti. ekonomikis ZiriTad seqtorebs Soris, ekonomikuri zrdis uaryofiTi maCvenebeli aRiniSna soflis meurneobasa da Sinameurneobebis mier produqtebis gadamuSavebaSi. 2004 wels maRali zrdis tempi aRiniSna mrewvelobis, mSeneblobis, vaWrobis, telekomunikaciebisa da finansuri Suamavlobis seqtorebSi. mTavrobis antikorufciulma RonisZiebebma da gaumjobesebulma administrirebam xeli Seuwyo aralegaluri ekonomikis masStabebis Semcirebas, rac aisaxa 2004 wels aRuricxavi warmoebis wilis SemcirebaSi 28,8 procentamde qveynis ekonomikis mTlian gamoSvebaSi, maSin roca 2003 wels imave maCvenebelma 33,4 procenti Seadgina. sagareo vali 2004 wlis 31 dekembrisaTvis, saqarTvelos mTlianma erovnulma valma Seadgina 4964,3 milioni lari, rac mSp-Tan mimarTebaSi Seadgens 50,7 procents. saqarTvelos Sida valma Seadgina 1574,1 milioni lari, rac 6,1 milioni lariT metia 2003 wlis bolosTan SedarebiT. 2004 wlis 31 dekembrisaTvis, saqarTvelos sagareo valma, saxelmwifos garantiiT aRebuli sesxebis CaTvliT, Seadgina 1857,7 milioni aSS dolari (3390,2 milioni lari). 2003 wlis bolosTan SedarebiT qveynis sagareo vali gaizarda aSS dolarebSi mxolod 8,4 milioniT, maSin roca larebSi sagareo vali mniSvnelovnad Semcirda (447 milioni lariT), rac dakavSirebulia erovnuli valutis laris gamyarebasTan aSS dolaris, evrosa da ssu-s (specialuri sasesxo uflebebi) mimarT. 2004 wels 121,2 milioni aSS dolaris sagareo sesxebi iqna aTvisebuli, saxelmwifos garantiiT aRebuli kreditebis CaTvliT. Aamave dros saqarTvelom sagareo valis momsaxurebisaTvis gadaixada 212,9 milioni aSS dolari, maT Soris ZiriTadi valis dafarvisaTvis 183,5 milioni aSS dolari da danarCeni 29,4 milioni aSS dolari procentebis, valdebulebebisa da jarimebisaTvis. 2004 wlis ivlisSi saqarTvelom miaRwia axal SeTanxmebas parizis klubis oficialur kreditor qveynebTan sagareo valis momsaxurebisaTvis saWiro 153,4 milioni aSS dolaris (valis ZiriTadi nawilisa da procentebis) restruqturizaciis Sesaxeb, romelTa gadaxdis vada modis 2004 wlis 1 ivnisidan 2006 wlis 31 dekembramde. mxareebma SeaTanxmes am valebis momsaxurebis axali ganrigi, romelic 2011 wlidan 2025 wlamde periods moicavs. imave pirobebze unda ganxorcieldes 2003 wlis dasawyisidan 2004 wlis maisis bolomde dagrovili davalianebis naxevris (32,08 milioni aSS dolari) momsaxureba, roca danarCeni Tanxa gadaxdili unda iyos sami wlis ganmavlobaSi (2004 wlidan 2006 wlamde). sagadamxdelo balansi ssd-s winaswari SefasebiT, mimdinare angariSis balansi 2004 wlis I-III kvartlebSi kvlav uaryofiTi iyo, Tumca gasuli wlis Sesabamis periodTan SedarebiT mcirediT gaumjobesda. mimdinare angariSis deficitma mSp-Tan mimarTebaSi Seadgina 7,3 procenti. 2004 10 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 mokle momixilva wlis pirvel cxra TveSi sagareo vaWrobis brunva da savaWro deficiti gaizarda Sesabamisad, 552,1 milioni aSS dolariTa da 178,7 milioni aSS dolariT wina wlis pirvel cxra TvesTan SedarebiT. saqarTvelos kvlav dadebiTi balansi aqvs momsaxurebiT vaWrobis sferoSi. transporti, turizmi, kavSirgabmuloba, piradi da finansuri momsaxureba (garda dazRvevisa) ganapirobebs Semosavlebis wminda Semodinebas. 2004 wlis pozitiuri tendencia iyo pirdapiri ucxouri investiciebis zrda, rac ZiriTadad dakavSirebulia baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenisa da baqo-Tbilisi-erzrumis gazsadenis mSeneblobasTan. 2004 wels I-III kvartlebSi samTavrobaTaSoriso grantebma Seadgines 42,8 milioni aSS dolari, maSin roca wina wlis Sesabamis periodSi grantebis moculoba mxolod 3,8 milioni aSS dolari iyo. briuselis donorebis Sexvedraze 2004 wlis ivnisSi saqarTvelom miiRo dapireba 1,1 miliardi aSS dolaris daxmarebis miRebaze 2004-2006 wlebSi. am Tanxis or-mesameds grantebi warmoadgenen. ekonomikis seqtorebi mrewveloba aRsanisnavia, rom samrewvelo produqciis moculoba bolo wlebSi, gansakuTrebiT 2002 wlidan, stabilurad izdreba. 2004 wels 2003 wlis Sesabamis periodTan SedarebiT samrewvelo sawarmoebis mier gamoSvebuli aRricxuli produqcia gaizarda 8,61 procentiT. ssd-is monacemebze dayrdnobiT, gamoSvebuli produqciis Rirebuleba Seadgens 1 714,2 milion lars, rac mrewvelobis dargebis mixedviT Semdegnairad ganawilda: gadamamuSvebeli mrewveloba – 63,8 procenti, energetika da wyalmomarageba – 28,4 procenti, mompovebeli warmoeba –7,8 procenti. mSenebloba bolo wlebSi saqarTveloSi mSeneblobis seqtoris ganviTarebas xels uwyobs kerZo binebze moTxovnis zrda. 2004 wels mSeneblobis seqtorSi Seqmnili damatebiTi Rirebulebis zrdam Seadgenda 7,5 procenti. 2004 wels mSeneblobis seqtoris mier Seqmnili mTliani produqciis Rirebuleba Seadgenda 693,7 milion lars. soflis meurneoba 2004 wels soflis meurneobis seqtori xasiaTdeba uaryofiTi zrdis tempiT, rac daaxloebiT 6,7 procents Seadgenda. araxelsayrelma bunebrivma pirobebma gasul wels uaryofiTad imoqmeda seqtoris ganviTarebaze. 2004 wels, wina welTan SedarebiT, Semcirda TiTqmis yvela saxis soflis meurneobis kulturis warmoeba, kerZod marcvleulis, mzesumziris, kartofilis, sxvadasxva bostneulis, xilis, Cais, citrusebis da yurZnis warmoeba. unda aRiniSnos, rom xilis, baRCeulisa da bostneulis warmoebisagan gansxvavebiT, mecxoveleobis produqciis warmoeba mcirediT gaizarda. turizmi saqarTveloSi turizmis biznesis ganviTarebas sakmaod kargi perspeqtiva aqvs, Tumca konfliqturi zonebis arseboba, maT Soris afxazeTis regionSi arsebuli problema (turizmis gansaviTareblad erT-erT yvelaze ufro kargi potenciis mqone regioni), saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 11 mokle momixilva turistTa usafrTxoebis garantiebis ararseboba da dabalganviTarebuli turistuli infrastruqtura, xels uSlis seqtoris potencialis realizebas. ssd-is monacemebiT 2004 wels saqarTvelos estumra 368,3 aTasi turisti. energetika 2004 wels saqarTveloSi warmoebuli iqna 97.6 da 37.5 aTasi tona nedli navTobi da navTobproduqtebi. bunebrivi gazis warmoebam Seadgina 10.9 milioni kuburi metri da 6.8 miliardi kilovat saaTi eleqtroenergia iqna generirebuli. navTobze da bunebriv gazze qveynis moTxovna ZiriTadad dakmayofilebuli iqna importidan. 2004 wels, 526.9 aTasi tona navTi da navTobproduqtebi da 1231 milioni kuburi metri bunebrivi gazi iqna importirebuli. 100 procenti bunebrivi gazisa importirebuli iqna ruseTidan, importirebuli navTobis da navTobproduqtebis miwodeba ki diversificirebuli iqna: 74 procenti importirebuli iqna azerbaijanidan, 11 procenti TurqmeneTidan, 6 procenti bulgareTidan da 5 procenti rumineTidan. eleqtroenergiis importi gaizarda 1.12 miliard kilovat saaTamde (1.07 miliardi kilovat saaTi 2003 wels). vinaidan 2004 wels, qveynis moTxovna navTobsa da gazze ZiriTadad dakmayofilebuli iqna importidan, xolo eleqtroenergiis moxmareba nawilobriv importze iyo damokidebuli, saqarTvelos energetikuli TviTuzrunvelyofa Zalze dabali iyo. transporti 2004 weli ar iyo xelsayreli saqarTveloSi transportis seqtoris funqcionirebisTvis. politikurma daZabulobam aWaraSi, iseve rogorc sarkinigzo transportiT tvirTebis tranzitTan dakavSirebiT saqarTvelosa da azarbaijanis mTavrobebs Soris gaugebrobam, uaryofiTi gavlena iqonia seqtoris ganviTarebaze. 2004 wels gadaziduli tvirTis moculoba gaizarda 0,1 procentiT, xolo tvirTbrunva Semcirda 11,2 procentiT. mosalodnelia, rom TRACECA–s proeqtis Semdgomi ganviTareba gazrdis saqarTvelos satransporto sistemis datvirTvas. eraysa da avRaneTSi humanitaruli tvirTebis transportirebis aucilebloba aseve karg perspeqtivebs uqmnis saqarTvelos satransporto momsaxurebas. telekomunikaciebi 2003-2004 wlebSi telekomunikaciebis seqtoris gamoSveba gaizarda 373 milioni laridan 500 milion laramde. saxelmwifo sawarmoebis wili saerTo telekomunikaciebis seqtoris gamoSvebaSi 2004 wels iyo 12 procenti. saxelmwifo finansebi 2004 wlis saxelmwifo biujetis kanonis Tanaxmad wlis bolosaTvis Semosavlebs 1742.3 milioni larisTvis unda mieRwia. faqtiurma Semosavlebma 1773 milioni lari Seadgina rac saprognozo maCvenebels 31 milioni lariT aRemateba. gegmis gadaWarbeba ZiriTadad aixsneba mosalodnelze maRali sagadasaxado SemosavlebiT. gadasaxadebis akrefa sagrZnoblad, 64 procentiT, gaumjobesda wina welTan SedarebiT. TiTqmis yvela 1 seqtorebis mier gamoSvebul produqciaTa Rirebulebis maCveneblebi gansxvavebulia mSp-s cxrilSi moyvanili maCveneblebisgan, vinaidan mSp-s maCveneblebis gaangariSeba xdeba seqtorSi Seqmnili produqciis damatebiT 12 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 mokle momixilva gadasaxadidan miRebuli Tanxebi mniSvnelovnad aRemateboda 2003 wlis Semosavlebs. saxelmwifo biujetis faqtiuri xarjebi 1924 milioni lari iyo, rac wina wlis Sesabamisi periodis xarjebs 59 procentiT aRemateba. xarjebis ZiriTadi elementebia socialuri uzrunvelyofa, valis momsaxureba da saxelmwifos marTva. saxelmwifo biujetis deficitis dafinansebam 150 milioni lari Seadgina. fuli da finansebi 2004 weli saqarTvelos ekonomikisTvis metad mniSvnelovani weli iyo. statistikis saxelmwifo departamentis monacemebiT, mSp-s wliurma zrdam, realur gamosaxulebaSi 8,4 procenti Seadgina. 2004 wels miRweul iqna sagadasaxado disciplinis gaumjobeseba da Sesabamisad, sabiujeto Semosavlebis zrda. Crdilovani ekonomikis wilis Semcirebas bankebs gareT arsebuli fulis masis nawilis sabanko arxebSi da depozitebze akumulireba mohyva. 2004 wlis ganmavlobaSi, larSi denominirebuli depozitebi 168 procentiT gaizarda. aseve 2004 wlis niSandoblivi movlena iyo laris revalvacia (nominaluri kursis zrda) aSS dolarTan mimarTebaSi, romelic saqarTveloSi danazogebisa da kapitalizaciis ZiriTad valutas warmoadgenda. aRniSnulma faqtorma Seamcira inflaciuri zewola da aseve gavlena moaxdina sabanko saqmianobaze. sabanko seqtorSi 2004 wlis erT-erTi mTavari movlena iyo saqarTvelos bankis mier “Tbiluniversalbankis” SeZena. savaraudoa, rom saqarTvelos bazarze bankebis gamsxvilebis tendencia momdevno wlebSic SenarCundeba. saerTaSoriso vaWroba 2004 wlis ganmavlobaSi, registrirebulma sagareo vaWrobis brunvam 2,495 milioni aSS dolars miaRwia, saidanac eqsportma Seadgina 648 milioni aSS dolari, importma ki 1,715 milioni aSS dolari. eqsporti gaizarda 40 procentiT, xolo importi 62 procentiT. 2004 wlis manZilze, vaWrobis mTliani moculoba, saSualod, mSp--s 47 procents Seadgenda. savaWro brunvis amsaxvel maCveneblebSi esoden mniSvnelovani mateba saerTaSoriso vaWrobis mzardi legalizaciis Sedegia. ssd-is monacemTa Tanaxmad, dsT-s qveynebi saqarTvelos mTavar savaWro partniorebad rCebian (kerZod, ruseTi, azerbaijani, TurqmeneTi, ukraina da somxeTi), magram maTi wili drois ganmavlobaSi mcirdeba. sxva qveynebTan savaWro brunva zrdis tendenciis amsaxvelia. sagadamxdelo balansis monacemTa Tanaxmad, 2004 wels momsaxurebis registrirebuli eqsportis 46,6 procenti transportirebidan Semosavlebis wilad modioda. mgzavroba momsaxurebis saerTo moculobis 34 procentamde Seadgenda. privatizacia 2004 wels adgili hqonda zogierTi mcire, saSualo da msxvili saxelmwifo/municepaluri sawarmos privatizebas. privatizebul sawarmoTa masStabidan da mniSvnelobidan gamomdinare yvelaze sainteresoa Semdegi obieqtebis privatizeba: TbilaviamSenis – TbilisSi arsebuli 60 wliani istoriis mqone saaviacio teqnilis Rirebulebaze dayrdnobiT. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 13 mokle momixilva mwarmoebeli qarxana; elmavalmSeneblis, saqarTvelos telekomis, sastumroebi iveria da inturisti, bolo periodSi saprivatizacio tenderSi wardgenili WiaTurmanganumi, varcixis hidro-eleqtro sadguri da saqarTvelos saokeano sanaosno kompania, romelTa privatizebac jer-jerobiT ar aris dasrulebuli. aSkaraa, rom msxvili sawarmoebis privatizebisaTvis seriozuli zomebia misaRebi. iseT seqtorebSi, rogoricaa energetikis, satelekomunikacio, mrewvelobisa da transportis seqtorebi, bevri aqtivi ekonomikisaTvis mZime tvirTad gadaiqca da saswrafod saWiroebs restruqturizacias, reabilitacias an likvidacias. 2004 wels adgili hqonda zogierTi saSualo da msxvili saxelmwifo/municepaluri sawarmos privatizebas. sawarmoTa masStabidan da mniSvnelobidan gamomdinare yvelaze sainteresoa Semdegi obieqtebis privatizeba: TbilaviamSenis – TbilisSi arsebuli 60 wliani istoriis mqone saaviacio teqnikis mwarmoebeli qarxana; elmavalmSeneblis, saqarTvelos telekomis, sastumroebis iveriisa da inturistis gayidva. 2004 wlis bolo periodSi saprivatizacio tenderSi wardgenili iyo WiaTurmanganumi, varcixis hidroeleqtro sadguri da saqarTvelos saokeano sanaosno kompania, romelTa gayidvac jerjerobiT ar aris dasrulebuli. 2004 wels mcire sawarmoTa privatizeba kvlav grZeldeboda. privatizebis regionaluri samsaxurebis reorganizaciis gamo, mcire sawarmoTa privatizebis Sesaxeb sruli da zusti informacia ar mogvepoveba. monacemTa dazustebas arTulebs is faqtic, rom mcire sawarmoTa umravlesoba aris municipalur sakuTrebaSi da am monacemebis Segroveba da gaerTianeba erTian monacemTa gadamuSavebis sistemaSi damatebiT Zalisxmevas moiTxovs. Sromis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofis sistema Sromis bazari saqarTveloSi ekonomikuri mdgomareobisa da biznes garemos garkveulwilad gaumjobesebis miuxedavad, ramac rigi axali samuSao adgilebis Seqmna ganapiroba, Sromis bazris mdgomareoba kvlavac arasaxarbielo da arastabiluri rCeba. maSin roca umuSevrobis maCveneblebi zogadad Seesabameba gardamavali ekonomikis mqone qveynisaTvis damaxasiaTebel maCveneblebs da TavisTavad, Sromis bazris tendenciebis Sesaxeb optimisturi daskvnebis safuZvelsac SeiZleba iZleodes, saerTo suraTs auaresebs arasruli dasaqmeba, farTod gavrcelebuli faruli da SeniRbuli umuSevroba da xelfasebis donis CamorCena minimalur saarsebo donesTan SedarebiT. Sromisunariani asakis mosaxleobis umetesoba arasrulad dasaqmebuli an umuSevaria. axali stabiluri samuSao adgilebi iSviaTad iqmneba da Zalze cotaa SedarebiT stabiluri samuSao adgilebi. Sromis bazarze Warbobs soflis meurneobaSi TviTdasaqmebis wili. dasaqmebulTa didi nawili dakavebulia araoficialuri da araregistrirebuli saqmianobiT, romelic dabalanazRaurebadia da metwilad TviTdasaqmebas warmoadgens. Sromisunariani asakis mosaxleobis mxolod 20 procentamde iRebs xelfass, aqedan dasaqmebulTa didi nawili Zlivs irCens Tavs. ssd-s gaerTianebuli gaangariSebuli erovnuli 14 kvlevis Sedegebis umuSevrobis done, Tanaxmad, Sso-s “mkacri” meTodiT 2004 wlis mesame kvartlis bolos saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 mokle momixilva mdgomareobiT, 13,1 procenti Seadgina, xolo umuSevrobis done 15,2 procenti Seadgina. “Serbilebuli” meTodiT gaangariSebuli socialuri politika da socialuri uzrunvelyofis sistemis reforma vinaidan saqarTvelos ekonomikis mniSvnelovani nawili araformalur seqtorze modis, mosaxleobis udides nawils, araformaluri seqtoris muSakTa, TviTdasaqmebulTa da umuSevarTa CaTvliT, iseve rogorc maTi ojaxis wevrebs, saerTod araviTari socialuri dacva ar gaaCniaT da daxmareba, romelsac socialuri uzrunvelyofis sistema iTvaliswinebs, garkveulwilad simboluria. saxelmwifo socialuri dacvis sistema Zireul restruqturizacias saWiroebs imisaTvis, rom Seiqmnas ekonomikurad sicocxlisunariani, xelmisawvdomi da Tanabari socialuri uzrunvelyofis sistema, romelic uzrunvelyofs siRaribis warmatebiT daZlevas, da gansakuTrebiT, yvelaze gaWirvebuli mosaxleobis daxmarebas. araadeqvaturi sapensio daxmarebis pirobebSi, xandazmul asakSi myofi mosaxleobis siRaribis daZlevis problema metad mniSvnelovania. socialuri politika da reformebi mTavrobis mTavar prioritetebs Sorisaa da, marTalia am mimarTulebiT garkveuli nabijebi ukve gadaidga, jer kidev bevri ram aris gasakeTebeli. mTavrobam garkveuli cvlilebebi Seitana da Sesabamisad, ganaaxla ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa. programa aqcents akeTebs imaze, rom siRaribiT gamowveuli socialuri uTanabrobis donis Sesamcireblad reformebi efeqturad unda iqnes gatarebuli. ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa aRiarebs, rom siRaribis erT-erTi gamomwvevi mizezi umuSevrobaa da xazs usvams im faqts, rom marTalia siRaribis donis Sesamcireblad da mis aRmosafxvrelad aucilebelia swrafi da stabiluri ekonomikuri zrda, es erT dReSi ver miiRweva. maSasadame, axlo momavalSi, RaribTa saarsebo saxsrebis gazrda mxolod saxelmwifo transferebis meSveobiT iqneba SesaZlebeli6. moqmedi pay-as-you-go saxelmwifo sapensio sistemis Tanaxmad, fiqsirebuli ganakveTis xandazmulobis pensia, romelsac qveyanaSi pensionerTa umetesoba Rebulobs, prezidentis brZanebulebis safuZvelze, 2004 wlis maisSi, 14-dan 18 laramde gaizarda; aqedan 14 lari fiqsirebuli ganakveTis sapensio daxmarebis ZiriTadi nawilia da 4 lari gaTvaliswinebulia wina periodSi dagrovebuli sapensio davalianebis dasafaravad. 2005 wlis ianvridan, sapensio ganakveTi 28 laramde gaizarda. sapensio davalianebebis dagroveba Sewyda da daiwyo Zveli davalianebebis dafarva, rac ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programis Sedegebis amsaxveli angariSis Tanaxmad, sapensio reformis ganxorcielebis mimarTulebiT pirveli gadadgmuli nabijia. saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi saqarTvelo evrokavSirs Soris vaWroba saqarTvelos statistikis departamentis 2004 wlis monacemebis mixedviT, saqarTvelos vaWrobam evrokavSiris qveynebTan (25 qveyana) Seadgina 727,7 milioni aSS dolari, rac 42,1 procentiT metia wina wlis Sesabamis maCvenebelTan SedarebiT. saqarTvelos eqsportma evrokavSiris bazarze Seadgina 111,6 milioni dolari (wina wlis Sesabamis maCvenebelze 36,7 procentiT meti). evropulma importma saqarTveloSi Seadgina 616,2 milioni aSS dolari (43,1 procentiT meti). saangariSo periodSi evrokavSiris wevri 6 ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa, Sedegebis amsaxveli angariSi, 2005 wlis ianvari. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 15 mokle momixilva qveynebis wilad modis saqarTvelos sagareo savaWro brunvis 29,2 procenti, maT Soris eqsportis 17,2 procenti da importis 33,4 procenti. 16 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 Tavi meore. erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi mSp da ZiriTadi tendenciebi ssd-s winaswari Sefasebis Tanaxmad, 2004 wels saqarTvelos mSp-m Seadgina 9,800 milioni lari, rac daaxloebiT 5,148 milioni aSS dolaria. mSp-s realurma zrdam Seadgina 8,4 procenti. yvelaze maRali zrdis maCvenebeli aRiniSna me-4 kvartalSi (21,1 procenti), maSin roca pirvel kvartalSi adgili hqonda ekonomikur vardnas (-5,3 procenti). Sida moTxovnis ZiriTad komponentebs Soris, Sinameurneobebis moxmareba mniSvnelovnad gaizarda. agreTve, qveynis sabiujeto Semosavlebis da danaxarjebis zrdis pirobebSi mkveTrad gaizarda saxelmwofo marTvis organoebis xarjebi moxmarebaze. rac Seexeba mTliani kapitalis formirebis wils mSp-Si, is gaizarda 26 procentamde 2003 wlis 24,1 procentTan SedarebiT. es sakmaod saimedo tendenciaa, radgan, amJamad ZiriTadi kapitali mniSvnelovanwilad moZvelebulia. muSa-xelis saxelfaso anazRaureba saqarTveloSi aris Zalian dabali (ix. Tavi 8) da misi wili mSp-Si 22 procentia. ekonomikis ZiriTad seqtorebs Soris, ekonomikuri zrdis uaryofiTi maCvenebeli aRiniSna soflis meurneobasa da Sinameurneobebis mier produqtebis gadamuSavebaSi. am seqtorebSi Seqmnili produqciis umravlesoba aris gamiznuli TviTmoxmarebisaTvis. soflis meurneoba kvlav inarCunebs wamyvan poziciebs saqarTvelos mSp-sa da mTlian dasaqmebaSi. 2004 wels maRali zrdis tempi aRiniSna mrewvelobis, mSeneblobis, vaWrobis, telekomunikaciebisa da finansuri Suamavlobis seqtorebSi. mTavrobis antikorufciulma RonisZiebebma da gaumjobesebulma administrirebam xeli Seuwyo aralegaluri ekonomikis masStabebis Semcirebas, rac aisaxa 2004 wels aRuricxavi warmoebis wilis SemcirebaSi 28,8 procentamde qveynis ekonomikis mTlian gamoSvebaSi, maSin roca 2003 wels imave maCvenebelma 33,4 procenti Seadgina. cxrili 2.1: mSp-s dinamika da struqtura, 2004 weli 2 0 0 4 w . 2 0 0 3 w .- T a n S e d a r e biT so fl i s meur n eoba, meTevz eoba, n adi r o ba, met yeveo ba mr ewvel o ba Si n ameur n eobebi s mi er pr o duqt ebi s gadamuSaveba mSen ebl o ba vaWr oba sast umr o ebi d a r est o r n ebi t r an spo r t i d a sasawyo bo meur n eo ba kavSi r gabmul o ba saf i n an so Suamavl oba oper ac i ebi uZr avi qo n ebi T, i j ar a da komer c i ul i saqmi an oba saxel mwi fo mar Tva d a Tavdac va gan aTl eba j an dac va da soc i al ur i momsaxur eba sxva momsaxur eba Si n ameur n eobebSi daqi r avebul i momsaxur eba Seswor eba fi n an sur i Suamavl obi s gamoyen ebi s mi xedvi T wmi n da gadasaxadebi mS pP (2 003= 100) 93,3 112,2 98 107,5 109,5 103,7 105,8 125,5 108,7 106,3 104,8 100,9 101 111,7 100,6 91 --108,4 wil i mS p-S i (p r o ce n te bi) 16,2 13,2 3,8 6.4 13,4 2,7 9,8 4,2 1,3 5,2 5,4 3,5 3,4 3,4 0,1 -0,8 8,5 100 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti 16 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi erovnuli vali sagareo vali 2004 wlis 31 dekembrisaTvis, saqarTvelos sagareo valma, saxelmwifos garantiiT aRebuli sesxebis CaTvliT, Seadgina 1857,7 milioni aSS dolari (3390,2 milioni lari). 2003 wlis bolosTan SedarebiT qveynis sagareo vali gaizarda aSS dolarebSi mxolod 8,4 milioniT, maSin roca larebSi sagareo vali mniSvnelovnad Semcirda (447 milioni lariT), rac dakavSirebulia erovnuli valutis, laris, gamyarebasTan aSS dolaris, evrosa da ssu-s (specialuri sasesxo uflebebi) mimarT. saqarTvelos sagareo valis Sefardeba mSp-Tan Semcirda 34,6 procentamde wina wlis 44,8 procentTan SedarebiT. 2005 wlis 31 ianvrisaTvis, saqarTvelos sagareo vali gaizarda 1858,4 milion aSS dolaramde, magram Semcirda larebSi 3382,5 milion laramde. msoflio banki, evrogaerTianeba, saerTaSoriso savaluto fondi, avstria, TurqmeneTi, da ruseTi kvlavac saqarTvelos umsxvilesi kreditorebi arian. maT Soris mravalmxrivi kreditorebi TamaSoben wamyvan rols. cxrili 2.1: sagareo vali 2004 wlis 31 dekembrisaTvis m r a v a l m x r i v i k r e d i to r e bi s a g a n msofl io banki evr ogaer Tianeba saer TaSo riso saval uto fondi so fl is meur neobis ganviTar ebis saerTaS oriso fo ndi o r m x r i v i k r e d i to r e bi s a g a n avstr ia Tur qmeneTi ruseTi Tur qeTi aSS sxvebi s a x e l m w i f o g a r a n ti i T a R e bu l i k r e d i te bi sul m i l i o n i aS S d o l ar i m i l i o n i 1068,4 677,6 116,4 265,3 9,1 693,2 100,2 157,1 153,2 53,4 39,5 190 96 1857,7 l ari 1949,9 1236,6 212,5 484,1 16,6 1265,1 182,9 286,7 279,6 97,4 72 347 175,2 3390,2 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti 2004 wels 121,2 milioni aSS dolaris sagareo sesxebi iqna aTvisebuli, saxelmwifos garantiiT aRebuli kreditebis CaTvliT, maT Soris 20,4 milioni aSS dolari ssfgan, 20,5 milioni aSS dolari germaniisagan, 2,4 milioni aSS dolari soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso fondisagan, 7,2 milioni aSS dolari iaponiisagan, 1,4 milioni aSS dolari quveiTisagan1, 6,2 milioni aSS dolari evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankisagan. 2004 wels saqarTvelom sagareo valis momsaxurebisaTvis gadaixada 212,9 milioni aSS dolari, maT Soris ZiriTadi valis momsaxurebisaTvis 183,5 milioni aSS dolari da danarCeni 29,4 milioni aSS dolari procentebisaTvis, valdebulebebisa da jarimebisaTvis. marto 2004 wels TurqmeneTisadmi sagareo valis ZiriTadi nawilis dafarvisaTvis gadaxdili iqna 96,5 milioni aSS dolari. 2005 wlis ianvarSi aTvisebuli iqna 24,4 milioni aSS 1 kreditis valuta sxvadasxva sesxebisaTvis sxvadasxvaa, romlebic Semdgom gadaangariSebulia aSS dolarebSi. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 17 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi dolaris moculobis sagareo sesxebi da gadaxdili iqna 7,6 milioni aSS dolari valis momsaxurebisaTvis. 2001 wels saqarTvelom miaRwia SeTanxmebas parizis klubTan 2001-2002 wlebSi ormxrivi sagareo valis ZiriTadi nawilis gadaxdis gadavadebis Sesaxeb. 2004 wlis ivlisSi saqarTvelom miaRwia axal SeTanxmebas parizis klubis oficialur kreditor qveynebTan 153,4 milioni aSS dolaris gadaxdebis (valis ZiriTadi nawilisa da procentebis) restruqturizaciis Sesaxeb, romelTa gadaxdis vada modis 2004 wlis 1 ivnisidan 2006 wlis 31 dekembramde. mxareebma SeaTanxmes am valebis momsaxurebis axali ganrigi, romelic 2011 wlidan 2025 wlamde periods moicavs. imave pirobebze unda ganxorcieldes 2003 wlis dasawyisidan 2004 wlis maisis bolomde dagrovili davalianebis naxevris (32,08 milioni aSS dolari) momsaxureba, roca danarCeni Tanxa gadaxdili unda iyos sami wlis ganmavlobaSi (2004 wlidan 2006 wlamde). Sida vali 2005 wlis 1 ianvrisaTvis saqarTvelos Sida valma Seadgina 1574,1 milioni lari, rac 6,1 milioni lariT metia 2003 wlis bolosTan SedarebiT. 2004 wels Sida valis momsaxurebisaTvis gadaxdili iqna 95,4 milioni lari, rac ZiriTadad warimarTa saxazino valdebulebebisa da saqarTvelos erovnuli bankidan aRebuli sesxebis momsaxurebisaTvis (92,4 milioni lari jamSi). danarCeni warimarTa qalaq Tbilisis adgilobrivi biujetidan. 2004 wlis bolosaTvis, saqarTvelos mTlianma erovnulma valma Seadgina 4964,3 milioni lari, rac mSp-Tan mimarTebaSi Seadgens 50,7 procents. sagadamxdelo balansi ssd-s winaswari SefasebiT, mimdinare angariSis balansi 2004 wlis I-III kvartlebSi kvlav uaryofiTi iyo (-263,5 milioni aSS dolari). mimdinare angariSis deficitma mSp-Tan mimarTebaSi Seadgina 7,3 procenti, maSin roca wina wlis Sesabamis periodSi 9,3 procenti iyo. 2004 wlis pirvel cxra TveSi sagareo vaWrobis brunva da savaWro deficiti gaizarda Sesabamisad, 552,1 milioni aSS dolariTa da 178,7 milioni aSS dolariT wina wlis pirvel cxra TvesTan SedarebiT. saqonlis eqsporti Sesabamisad gaizarda 41 procentiT da importi 38,3 procentiT. 2004 wlis mniSvnelovani tendencia iyo registrirebuli savaWro brunvis mniSvnelovani gafarToeba, rac dakavSirebuli iyo importisa da eqsportis nakadebis legalizaciasTan. ekonomikis maRali zrdis tempi aseve xels uwyoba vaWrobis gafarToebas. 18 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi cxrili 2.3: saqarTvelos sagadamxdelo balansi I-III kv. 2003 da 2004 wlebi (milioni aSS dolari) m i m d i n ar e an g ar i S i s aq o n e l i eqxporti importi m o m s ax ur e b a eqxporti importi S e m o s av l e b i krediti debeti m i m d i n ar e t r an s f e r t e b i krediti debeti kap i t al ur i d a f i n an s ur i an g ar i S i pirdapiri ucxouri investiciebi saportfel o investiciebi sxva investiciebi sarezervo aqtivebi w m i n d a S e c d o m e b i d a g am o t o v e b e b i 2 003 w . I- III kv . 2004 w . I- III kv . -267,6 -263,5 -446,5 -625,2 560,4 747,1 -1006,9 -1372 42,2 38,9 331 390,9 -288,8 -352 26,6 56,5 138,9 173 -112,4 -116,5 110,1 266,4 141,6 302,2 -31,5 -35,9 262,5 249,7 221,5 365,9 -9 0 -0,7 4,6 2,4 -173,3 5,1 13,8 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti SeniSvna: 2004 wlis monacemebi winaswari Sefasebaa saqarTvelos kvlav dadebiTi balansi aqvs momsaxurebiT vaWrobis sferoSi. transporti, turizmi, kavSirgabmuloba, piradi da finansuri momsaxureba (garda dazRvevisa) ganapirobebs Semosavlebis wminda Semodinebas. saqarTvelos aqvs mniSvnelovani potenciali momsaxurebis eqsportis zrdis kuTxiT. transportisa da turizmis sferoebi SeiZleba ganxiluli iqnas, rogorc erT-erT yvelaze perspeqtiuli seqtorebi. kaspiis zRvis navTobisa da gazis eqsporti saqarTvelos teritoriis gavliT mniSvnelovan gavlenas moaxdens saqarTvelos satranzito Semosavlebze. savaWro deficitis dafinansebis sxva wyaroebs warmoadgenen ucxoeTSi momuSave qarTveli migrantebis transferebi da ucxouri grantebi. 2004 wlis I_III kvartlebSi moklevadiani periodiT ucxoeTSi momuSave qarTvelebis mier miRebuli anazRaurebis repatriacia gaizarda 150,9 milion aSS dolaramde wina wlis Sesabamis periodSi arsebul 120,2 milion aSS dolarTan SedarebiT, maSin roca grZelvadiani periodiT ucxoeTSi momuSaveTa gzavnilebi Semcirda 40,6 milion aSS dolaramde wina wlis 43,3 milion aSS dolarTan SedarebiT. saqarTvelo agrZelebs seriozuli finansuri mxardaWeris miRebas saerTaSoriso donorebisagan. 2004 wels I-III kvartlebSi samTavrobaTaSoriso grantebma Seadgines 42,8 milioni aSS dolari, maSin roca wina wlis Sesabamis periodSi grantebma mxolod 3,8 milioni aSS dolari Seadgines. briuselis donorebis Sexvedraze 2004 wlis ivnisSi saqarTvelom miiRo dapireba 1,1 miliardi aSS dolaris daxmarebis miRebaze 2004-2006 wlebSi. am Tanxis or-mesameds grantebi warmoadgenen. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 19 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi mimdinare angariSis permanentulma deficitma saqarTvelo wminda msesxebel qveyanad aqcia. Tumca, 2004 wlis pozitiuri tendencia iyo pirdapiri ucxouri investiciebis zrda, rac ZiriTadad dakavSirebulia baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenisa da baqoTbilisi-erzrumis gazsadenis mSeneblobasTan. 2004 wlis I-III kvartlebSi pirdapirma ucxourma investiciebma Seadgines 365,9 milioni aSS dolari, maT Soris 31,6 milioni aSS dolari reinvestirebuli mogeba, maSin roca wina wlis Sesabamis periodSi 221,5 milioni aSS dolari iyo (maT Soris 38 milioni aSS dolari reinvestirebuli mogeba). mimdinare angariSis deficitis dafinansebis sxva wyaros warmoadgens sagareo sesxebi. saqarTvelos mTavrobisa da komerciuli bankebis mier gaizarda sesxebis aReba. mxolod samTavrobo seqtoris mier 2004 wlis I-III kvartlebSi aRebuli iqna 78,4 milioni aSS dolaris axali sesxebi, maSin roca 198,4 milioni aSS dolaris vali iqna gadavadebuli, xolo 149,9 milioni aSS dolari iqna gadaxdili valis momsaxurebisaTvis. 2003 wlis Sesabamis periodSi saqarTvelos mTavrobam aiRo axali sesxebi 49,6 milioni aSS dolaris odenobiT, xolo 38,6 milioni aSS dolari iqna gadaxdili sagareo valis momsaxurebisaTvis. garda amisa, 2004 wlis I-III kvartlebSi komerciulma bankebma isesxes 68,6 milioni aSS dolari, maSin roca wina wlis Sesabamiss periodSi - mxolod 22,4 milioni aSS dolari. rac Seexeba qveynis sarezervo aqtivebs, 2004 wlis I-III kvartlebSi isini gaizarda 173,3 milioni aSS dolariT. laris mkveTr gamyarebasTan brZolis mizniT saqarTvelos erovnuli banki axorcierldeba intervenciebs savaluto bazarze, yidulobda aSS dolarebsa da avsebda saerTaSoriso rezervebs. CanarTi 2.1: progresi egsdp-s ganxorcielebaSi saqarTvelos mTavrobam saerTaSoriso organizaciebisa da samoqalaqo sazogadoebis mxardaWeriT moamzada saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa (egsdp), romlis ZiriTadi miznebi iyo: siRaribis Semcireba ekonomikuri zrdis mxardaWeriT, romelic axali samuSao adgilebis Seqmnas uwyobs xels, agreTve cxovrebis standartebis amaRleba, qveynis ganviTarebis procesSi yvela moqalaqis monawileoba. 2000 wlis dekemberSi egsdp-is Sualeduri dokumenti waredgina ssf-s, msoflio banks, gaero-s ganviTarebis programasa da sxva saerTaSoriso organizaciebsa da donor qveynebs, romlebmac gamoTqves saqarTvelos daxmarebis survili am programis realizaciis saqmeSi. egsdp mowonebuli iqna 2003 wlis ivnisSi da saqarTvelos mTavrobam ivaldebula misi ganxorcieleba. ssf-s direqtorTa sabWom miiRo samwliani programa “siRaribis Semcirebisa da ekonomikuri zrdis meqanizmis” Sesaxeb, romlis farglebSic gamoiyo 141 milioni aSS dolaris SeRavaTiani sesxi. saqarTvelos mTavrobam aRiara, rom iseTi problemis gadaWra, rogoricaa siRaribe, SeuZlebelia mgradi ekonomikuri zrdis gareSe, romelic unda iqnes miRweuli ekonomikuri da struqturuli reformebis daCqarebisa da saxelmwifo resursebis samarTliani gadanawilebis uzrunvelyofis gziT. es mizani ki ver miiRweva samuSao adgilebis Seqmnis gareSe, romlis ZiriTadi winapirobebia qveyanaSi sainvesticio klimatis gaumjobeseba da mcire da saSualo biznesis ganviTareba. am miznebis ganxorcieleba xels Seuwyobs saSualo klasis Camoyalibebas, rac mniSvnelovani nabiji iqneba siRaribis Semcirebisaken. kompleqsuri 20 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi RonisZiebebi unda ganxorcieledes nabij-nabij, raTa ara marto seqtori, aramed daCqardes mTliani ekonomikuri zrda. gaumjobesdes socialuri am mxriv aRsaniSnavia saqarTvelos 2004 wlis saxelmwifo biujeti, romlis danaxarjebis sistema SemuSavebuli iqna ise, rom maqsimalurad mieRoT mxedvelobaSi socialuri dacvis RonisZiebebi, maT Soris egsdp-iT gaTvaliwinebuli prioritetebis CaTvliT. zogierT SemTxvevaSi (mag. socialuri dacva da pensiebi), 2004 wlis biujetma kidev ufro meti saxsrebi gaiTvaliswina, vidre egsdp-iT iyo navaraudebi. Tumca, zogierTma seqtorma ver miiRo is dafinanseba, rac egsdp-iT iyo dagegmili, vinaidan 2004 wlis saxelmwifo biujetidan mniSvnelovani saxsrebi warimarTa wina wlebis davalianebis dafarvasa da qveynis Tavdacvisunarianobis ganmtkicebaze. 2004 wlis saxelmwifo biujetiT egsdp-iT gaTvaliswinebuli sferoebis dafinanseba xorcieldeboda Semdegnairad: socialuri dacva da pensiebi _ egsdp-is mixedviT 2004 wlis saxelmwifo biujetiT unda yofiliyo gaTvalisiwnebuli mTlianobaSi 289 milioni lari socialuri dacvisa da pensiebisaTvis. maSin roca kanonma biujetis Sesaxeb gaiTvaliswina 365,5 milioni lari anu egsdp-iT prognozirebul asignebebze 26,4 procentiT meti. mniSvnelovani saxsrebi iqna gaTvaliwsinebuli gasuli wlebis sapensio davalianebis dafarvisaTvis, romelTa saerTo moculoba 76,7 milion lars Seadgenda. janmrTelobis dacva _ 2004 wlis saxelmwifo biujetis Tanaxmad janmrTelobis dacvis sferoSi saxelmwifo sadazRvevo programebis dafinansebisaTvis saWiro saxsrebis saerTo moculoba Seadgenda 93,4 milion lars, anu egsdp-iT gaTvaliwinebul asignebebze 3 milioni lariT mets. ganaTleba _ egsdp-is mixedviT ganaTlebis sferos dafinansebisaTvis saxelmwifo biujetidan gaTvaliswinebuli unda yofiliyo 61,1 milioni lari, relurad ki biujetSi gaTvaliswinebuli iqna 42,2 milioni lari. 2002-2004 wlebSi ganaTlebis sferoSi arsebulma xelfasebis donem saSualod 60-65%-iT moimata. 2004 wels mTlianad iqna dafaruli ganaTlebis muSakTa mimarT arsebuli saxelfaso davalianebebi 17 milioni laris odenobiT. energetika _ 2004 wlis saxelmwifo biujeti koncentrirebuli iyo egsdp-is mixedviT prioritetad aRiarebul energetikis seqtorze. kerZod, saxelmwifo biujetiT gaTvaliswinebuli iyo 63,9 milioni laris gamoyofa, rac egsdp-iT gaTvaliswinebul asignebebze 1,8 milioni lariT metia. transporti da komunikaciebi _ im RonisZiebebis dasafinanseblad, romlebic aRniSnulia egsdp-iT 2004 wlis saxelmwifo biujetiT gaTvaliswinebuli iyo 46,4 milioni lari (10,3 milioni lariT naklebi vidre programa iTvaliswinebda). es saxsrebi mTlianad warimarTa gzebis movla_SenaxvisaTvis. 2004 wlis biujeti iTvaliswinebda im RonisZiebebis dafinansebasac, romlebic ar iyo mocemuli egsdp-iT, kerZod, wina wlebSi Sesrulebuli sagzao samuSaoebis davalianebis gadaxda – 5,6 milioni laris da stiqiuri movlenebis Sedegebis salikvidacio RonisZiebebi – 9,0 milioni laris odenobiT da sxv. soflis meurneoba _ im RonisZiebebisaTvis, romlebsac iTvaliswinebs egsdp soflis meurneobis seqtoris dafinansebisaTvis saxelmwifo biujetiT gaTvaliswinebuli iyo 24,8 milioni lari, maSin roca egsdp-is mixedviT 2004 wels am kuTxiT gaTvaliswinebuli unda yofiliyo 4,7 milioni lariT meti, anu 29,5 milioni lari. turizmi _ turizmis ganviTarebis xelSewyobis mizniT gaTvaliswinebuli saxelmwifo miznobrivi programebis dafinansebisTvis saerTo jamSi biujetiT gaTvaliswinebuli iyo 0,7 milioni lari (0,2 milioni lariT naklebi egsdp-iT prognozirebad asignebebze). saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 21 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi garemos dacva, tyis resursebi da miwis marTva _ am sferoebis dafinansebisaTvis egsdp-iT gaTvaliwinebuli iyo 6,6 milioni lari, xolo 2004 wlis saxelmwifo biujetiT am miznebisaTvis gamoyofili Tanxebi Seadgens 6,9 milion lars. sxva RonisZiebebi _ egsdp-iT gansazRvruli `sxva RonisZiebebis~ dafinansebisaTvis 2004 wlis saxelmwifo biujetSi gaTvaliswinebuli unda yofiliyo 13,4 milioni lari, realurad ki am mimarTulebiT gaTvaliswinebuli iqna 4,4 milioni lari, rac ZiriTadad sainvesticio proeqtebis Tanadafinansebaze modis. wyaroebi: ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programis ganxorcielebis amsaxveli angariSi, Tbilisi, ianvari, 2005 weli. siRaribis Semcirebisa da ekonomikuri zrdis programa saqarTveloSi, finaluri dokumenti, Tbilisi, oqtomberi 2001. 22 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 Tavi mesame. ekonomikis seqtorebi ekonomikis seqtorebi mrewveloba mrewveloba aris saqarTvelos ekonomikis erT-erTi ZiriTadi dargi da qveynis ekonomikis ganviTarebaSi mniSvnelovan rols TamaSobs. sabazro ekonomikaze gadasvlis rTuli procesis Tanxvedram sxvadasxva politikur da ekonomikur kataklizmebTan uaryofiTi gavlena iqonia mTlianad ekonomikaze, iseve rogorc mis calkeul seqtorebze. 1993 - 1994 wlebSi samrewvelo warmoebis donis klebam kritikul zRvars miaRwia. qveyanaSi ganxorcielebuli struqturuli da institucionaluri reformebis, kerZod ki privatizebis procesis, safinanso da fiskaluri sistemis stabilizebis, fasebisa da vaWrobis liberalizebis, kanonierebis da marTlwesrigis ganmtkicebis meSveobiT, samrewvelo seqtorma 1996 wlidan neli aRmavlobis procesi daiwyo. gasul wlebSi ganxorcielebuli reformebis analizi gviCvenebs, rom sabazro ekonomikis funqcionirebisTvis aucilebeli ZiriTadi institutebi ukve Camoyalibda. ganxorcielda industriuli sawarmoebis didi nawilis privatizeba an saaqcio sazogadoebebad gardaqmna, aseve Seiqmna axali makroekonomikuri da sammarTlebrivi garemo. “vardebis revoluciis” Semdgom periodSi ganxorcielebuli reformebidan umniSvnelovanesi aris administraciuli korufciis Sesusteba, saxelmwifo sawarmoTa privatizebis axali etapi da axali, ufro liberaluri, sagadasaxado kodeqsis miReba. amJamindeli politikis/kanonmdeblobis SemmuSavebeli procesis gamWirvaleoba, interes-jgufebis meti monawileoba biznes garemos formirebaSi (intensiuri konsultaciebi mTavrobasa da biznesis warmomadgenlebs Soris), lobirebis axali kanonieri wesebis damkvidreba, aris is faqtorebi, romlebic safuZvels uyris samarTlian konkurencias da minimumamde amcirebs biznes riskis araekonomikur faqtorebs. miuxdavad dargSi arsebuli sasikeTo cvlilebebisa, seqtorSi arsebuli mTeli rigi problemebi kvlav rCeba: samrewvelo sawarmoTa restruqturizeba nakleb efeqturad ganxorcielda; gakotrebis kanonmdeblobaSi arsebuli xarvezebi da sawarmoTa arsebuli mZime davalianeba arTulebs sabazro meqanizmebis meSveobiT sicocxlisunariani sawarmoTa gamovlenas; privatizebul sawarmoTa Soris mravali umoqmedoa; umetes sawarmoTa ZiriTadi kapitali amortizebuli da moZvelebulia, xolo ZiriTadi kapitalis ganaxlebis saSualo wliuri done saqarTveloSi Zalian dabalia da mxolod 3 procents Seadgens; investorebisTvis seriozul dabrkolebas warmoadgens sawarmoTa didi davalianeba biujetisadmi, arasaTanado menejmenti, moZvelebuli materialur-teqnikuri baza da ganuviTarebeli infrastruqtura; enrgoresursebis deficituroba da siZvire mezobel qveynebTan SedarebiT, zians ayenebs qarTul sawarmoTa konkurentunarianobas; finansebze dabali xelmisawvdomoba erTerTi ZiriTadi problemaa mrewvelobis ganviTarebisTvis, Tumca unda aRiniSnos, rom kreditebze saprocento ganakveTebi TandaTanobT mcirdeba; araxelsayrel biznes saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 23 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi garemos mivyavarT didi masStabis Crdilovani ekonomikis arsebobamde, araregistrirebuli warmoebis done mTlianad gamoSvebuli produqciis 30 procents aRwevs. samrewvelo seqtoris saerTo mdgomareoba kvlav didad aris damokidebuli mcire odenobis msxvil sawarmoTa saqmianobaze. mcire da saSualo sawarmoebis ganviTarebas xels uSlis araadeqvaturi kanonmdebloba da farTod gavrcelebuli korufcia. “vardebis revoluciis” Semdgom periodSi wina wlebSi damkvidrebuli praqtikisagan gansxvavebiT, Semcirda kanonmdeblobaze zegavlenis moxdenis mizniT ukanono lobirebisa da konkurentuli garemos ukanonod SezRudvis praqtika. sagulisxmo faqtia, rom saqarTveloSi mcire da saSualo zomis samrewvelo sawarmoebi produqciis saerTo moculobis mxolod 19.0 procents awarmoeben, maSin rodesac es maCvenebeli ganviTarebuli qveyanebis umetesobaSi 50-60 procents aRwevs. 2004 wels 2003 wlis Sesabamis periodTan SedarebiT samrewvelo sawarmoebis mier gamoSvebuli aRricxuli produqcia gaizarda 8,61 procentiT. ssd-is monacemebze dayrdnobiT, gamoSvebuli produqciis Rirebuleba Seadgens 1 714,2 milion lars, rac mrewvelobis dargebis mixedviT Semdegnairad ganawilda: gadamamuSvebeli mrewveloba – 63,8 procenti, energetika da wyalmomarageba – 28,4 procenti, mompovebeli warmoeba –7,8 procenti. nax .3.1. samrewvelo produqciis ganawileba dargebis mixedviT, 2004 w. 7.8 28.4 63.8 gadamamuS. mrewvel. energetika da wyalm. mompovebeli war,. wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti aRsanisnavia, rom samrewvelo produqciis moculoba bolo wlebSi, gansakuTrebiT 2002 wlidan, stabilurad izdreba. nax. 3.2. am faqtis ilustrirebas axdens. 1 seqtorebis mier gamoSvebul produqciaTa Rirebulebis maCveneblebi gansxvavebulia mSp-s cxrilSi moyvanili maCveneblebisgan, vinaidan mSp-s maCveneblebis gaangariSeba xdeba seqtorSi Seqmnili produqciis damatebiT Rirebulebaze dayrdnobiT. 24 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi nax 3.2. samrewvelo produqciis zrdis tempi eSp – is struqturis mixedviT, 1999-2004 wlebi 14 12 10 8 6 12.2 11.4 8.8 4 2 3.7 5.3 0 -2 1999 -4 2000 2001 2002 2003 2004 -4.4 -6 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti mSenebloba bolo wlebSi saqarTveloSi mSeneblobis seqtoris ganviTarebas xels uwyobs kerZo binebze moTxovnis zrda. 2004 wels mSeneblobis seqtorSi Seqmnili damatebiTi Rirebulebis zrdam Seadgenda 7,5 procenti. 2004 wels mSeneblobis seqtoris mier Seqmnili mTliani produqciis Rirebuleba Seadgenda 693,7 milion lars. aRniSvnis Rirsia is faqti, rom Sesrulebuli samuSaoebis didi wili modis “baqo--Tbilisijeihanis” navTobsadenisa da “Sah-denizis” gazsadenis mSeneblobebze. am mSeneblobaTa wili dargis mier Seqmnili produqciis mTlian moculobaSi Seadgenda 56,0 procents. 2004 wels seqtorSi Seqmnili mTliani produqciis 85,4 procenti kerZo seqtorze modioda. mSeneblobis seqtorSi dasaqmebulTa raodenobam 2004 wels 17,0 aTasi Seadgina, rac 1,9 aTasiT metia, vidre 2003 wels. seqtorSi dasaqmebulTagan 44,5 procenti dasaqmebuli iyo msxvil firmebSi, 31,6 procenti – saSualo, da 23,9 procenti – mcire firmebSi. soflis meurneoba 2004 wels soflis meurneobis seqtori xasiaTdeba uaryofiTi zrdis tempiT, rac daaxloebiT 6,7 procents Seadgenda. araxelsayrelma bunebrivma pirobebma gasul wels uaryofiTad imoqmeda seqtoris ganviTarebaze. 2004 wels, wina welTan SedarebiT, Semcirda TiTqmis yvela saxis soflis meurneobis kulturis warmoeba, kerZod marcvleulis, mzesumziris, kartofilis, sxvadasxva bostneulis, xilis, Cais, citrusebis da yurZnis warmoeba. unda aRiniSnos, rom xilis, baRCeulisa da bostneulis warmoebisagan gansxvavebiT, mecxoveleobis produqciis warmoeba mcirediT gaizarda. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 25 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi cxrili 3.1: sasoflo-sameurneo produqtebis warmoeba, 1995-2004 wlebi (aTasi tona) 1995 1996 1997 marcvleuli da parkosani 652 902 598 xorbali 114 311 145 226.1 simindi 491 546 420 parkosani 21.7 15 9.2 9.3 2.6 10 mzesumzira 4 31.4 22.8 40.5 2.6 41.8 kartofili 285 353 350 433.3 bostneuli 386 513 380 417 354.2 396 xili 361 299 279 296 250 200 yurZeni 311 309 238 220 210 150 86.2 33.2 47.2 60 24 23 117.8 57.1 85.1 56 40 60 Cai citrusebi 1998 1999 773 407 2000 2001 2002 2003 713.6 680738.7675.7 200225.0 186 400 450 410 89.4 306.5 490 295.9 288.6 302 422.2 10 9.6 12.6 24 22 20 415 424 390 405 430 400 150 260 160 80 200 180 24 25.5 20 33 50 38 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti nax 3.3. sasoflo-sameurneo produqciis zrdis tempi eSp–is struqturis mixedviT, 1997-2004 wlebi 15 10 5 3.9 -1.4 0 1997 -5 10.3 8.2 6.9 1998 -6.5 1999 2000 -12 2001 2002 2003 2004 -6.7 -10 -15 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti seqtorSi mimdinareobs struqturuli reformebi, rac momavalSi dadebiTad aisaxeba seqtorSi warmoebuli produqciis moculobaze. miwis reformis ganxorcielebis Sedegad am periodisaTvis saxnavi miwebis daaxloebiT 25 procenti privatizebulia da daaxloebiT 30 procenti ijariT aris gacemuli. parlamentSi gansaxilvelad mzad aris kanonproeqti “saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis nakveTebis privatizebis Sesaxeb” da mosalodnelia, rom axlo momavalSi parlamenti miiRebs aRniSnul kanonproqts. am kanonproeqtis amoqmedeba da Sesabamisad sasoflo-sameurneo miwis nakveTebis damatebiTi privatizeba axal inercias micems qveyanaSi agro-biznesis ganviTarebas. miuxedavad soflis meurneobis seqtorSi miRweuli garkveuli progresisa, seqtorSi arsebuli rigi problemebi kvlav gadauWreli rCeba. soflis meurneobaSi arsebuli Sromis nayofiereba gacilebiT dabalia (daaxloebiT 4-jer) vidre ekonomikis sxva seqtorebSi; saojaxo meurneobebis umravlesoba aris Zalze mcire da damokidebulia xeliT Sromaze; dargSi gamoyenebuli teqnika aris moZvelebuli; miwis nayofiereba klebulobs; saWiroa sarwyavi da sadrenaJo sistemebis ganaxleba. 26 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi am problemaTa gadawyveta Seqmnis xelsayrel pirobebs seqtorSi investiciebis mosazidad. nawilobriv am problemaTa gadawyvetas xels Seuwyobs qveyanaSi miwis bazris ganviTareba, es ukanaskneli Seamcirebs seqtorSi investiciebis ganxorcielebis mimarTulebiT arsebul barierebs. seqtoris samomavlo ganviTarebisaTvis, arsebuli problemebis mogvarebasTan erTad, saSinao bazris dacva kontrabanduli da falsificirebuli saqonlisagan, unda iqces mTavrobis samoqmedo politikis erT-erTi mTavar mimarTulebad. infrastruqturis modernizeba aris erT-erTi ZiriTadi faqtori xelsayreli biznes da sainvesticio garemos Sesaqmnelad. amJamad, mTavroba, iseve rogorc donori organizaciebi, mimarTaven Zalisxmevas infrastruqturis gansaviTareblad. sxva proeqtebs Soris, soflis meurneobis saministro, msoflio bankTan erTad, axorcielebs melioraciuli sistemis sareabilitacio proeqts. mosalodnelia, rom mokle vadaSi, gaizrdeba am proeqtSi kerZo mesakuTreTa/fermerTa monawileoba da maT mier am mimarTulebiT gaRebuli investiciebi imatebs. soflis meurneobis infrastruqturis ganviTarebis erT-erTi ZiriTadi aspeqtia teqnologiurad modernizebuli, maRal efeqturi da energo-tevadi sasoflo-sameurneo teqnikis Semoyvana. am mimarTulebiT kerZo investiciebis mosazidad mTavroba xels uwyobs sawarmoo saSualebebze lizingis meqanizmis srulfasovnad amoqmedebas. turizmi saqarTveloSi turizmis biznesis ganviTarebas sakmaod kargi perspeqtiva aqvs, Tumca konfliqturi zonebis arseboba, maT Soris afxazeTis regonSi arsebuli problema (turizmis gansaviTareblad erT-erT yvelaze ufro kargi potenciis mqone regioni), turistTa usafrTxoebis garantiebis ararseboba da dabal ganviTarebuli turistuli infrastruqtura, xels uSlis seqtoris potencialis realizebas. ssd-is monacemebiT 2004 wels saqarTvelos estumra 368,3 aTasi turisti. Camosul turistTa Soris 218,5 aTasi iyo dsT-s moqalaqe, danarCeni 149,8 aTasi turisti sazRvargareTis sxva qveynebis moqalaqeebi. 2004 wlis aRniSnul periodSi qveyanaSi Semosul turistTa raodenoba 17,5 procentiT gaizarda 2003 wlis Sesabamis periodTan SedarebiT. ssd-is monacemebiT 2004 wels saqarTveloSi Semosuli turistebi vizitis miznidan gamomdinare Semdegnairad ganawildnen: mogzauroba da dasveneba – 28,1 procenti, megobrebisa da naTesavTa monaxuleba – 37,6 procenti, sxva miznebi – 2,6 procenti. energetika 2004 wels saqarTveloSi warmoebuli iqna 97.6 da 37.5 aTasi tona nedli navTobi da navTobproduqtebi. bunebrivi gazis warmoebam Seadgina 10.9 milioni kuburi metri da 6.8 miliardi kilovat saaTi eleqtroenergia iqna generirebuli. navTobze da bunebriv gazze qveynis moTxovna ZiriTadad dakmayofilebuli iqna importidan. 2004 wels, 526.9 aTasi tona navTi da navTobproduqtebi da 1231 milioni kuburi metri bunebrivi gazi iqna importirebuli. 100 procenti bunebrivi gazisa importirebuli saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 27 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi iqna ruseTidan, importirebuli navTobis da navTobproduqtebis miwodeba ki diversificirebuli iqna: 74 procenti importirebuli iqna azerbaijanidan, 11 procenti TurqmeneTidan, 6 procenti bulgareTidan da 5 procenti rumineTidan. eleqtroenergiis importi gaizarda 1.12 miliard kilovat saaTamde (1.07 miliardi kilovat saaTi 2003 wels). vinaidan 2004 wels, qveynis moTxovna navTobsa da gazze ZiriTadad dakmayofilebuli iqna importidan, xolo eleqtroenergiis moxmareba nawilobriv importze iyo damokidebuli, saqarTvelos energetikuli TviTuzrunvelyofa Zalze dabali iyo. eleqtroenergiisa da gazis seqtorebis marTvaSi mTavar problemas warmoadgenda likviduroba. Sesabamisad, seqtorebSi aRricxvianoba da sagadamxdelo disciplina energergetikis saministros umTavres prioritetad darCa. Tbilisis gamanawilebelma kompaniam Telasma, bolo wlebSi gamricxvelianebaSi ganxorcielebuli mniSvnelovani investiciebis meSveobiT, eleqtroenergiis safasuris amoRebis maCvenebeli 60-70 procentamde gazarda. Tumca, sruliad gansxvavebuli situacia iyo regionebSi da gazis seqtorSi. dabali amoRebis maCvenebelma Seaferxa Tanxebis gamoyofa hidroeleqtrosadgurebSi fiqsirebuli aqtivebis SenarCunebisaTvis. eleqtrogadamcemi xazebi aseve saWiroebda SekeTebas (danakargebi maRali Zabvis xazebze iyo 6.29 procenti 2004 wels). mravali welia saxelmwifo biujetidan Tanxebi ar yofila gamoyofili SesakeTebeli samuSaoebisTvis energetikis sferoSi. 2004 wlidan, rogorc niSani mTavrobis dainteresebisa gadaWras problemebi energetikis sferoSi, saxemwifo biujetSi gaTvaliswinebuli iqna 18 milioni lari am mimarTulebiT. cxrili 3.2: saxelmwifo energetikis sferoSi saqmianoba biujetis SesakeTebeli samuSaobebi hidroeleqtrosadgurebSi da gamricxvelianobis gasaumjobeseblad samuSaobebi eleqtro gadamcemi xazebis SesakeTeblad SesakeTebeli samuSaoebi gazis gamanawilebeli qselis da gamricxvelianobis mosawesrigeblad danaxarjebi SesakeTebeli wliuri gegma (milioni lari) Afaqtiuri (milioni lari) samuSaoebisaTvis Dfaqtiuri (procenti) 8.997 8.780 97.6 3.500 3.470 99.1 5.819 5.814 99.9 wyaro: energetikis saministro mTavrobam gaugrZela eleqtroenergiis gaerTianebuli gamanawilebeli kompaniis marTvis kontraqti ori wliT amerikuli kompania PA Consulting-s. kontraqti dadebuli iqna 2003 wlis maisSi 18 TviT. gaerTianebuli gamanawilebeli kompania Seiqmna 28 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi saxelmwifo mflobelobaSi myofi eleqtroenergiis gamanawilebeli regionaluri kompaniebis erT kompaniad dajgufebis Sedegad. energiis tranziti 2004 wels satranzito Semosavali baqo-sufsis navTobsadenidan iyo 9.3 milioni dolari, 47.1 milioni bareli navTobi iqna gatarebuli da satranzito gadasaxdeli iyo 0.19-0.20 dolari barelze (Tavdapirveli gadasaxdeli 0.19 Secvlili iqna 0.20-iT pirveli ivnisidan). savaraudod baqo-Tbilisi-jeihani (bTj) navTobsadenis mSenebloba damTavrdeba 2005 wels. navTobsadeni iqneba mTavari saeqsporto gza azerbaijanuli azeri-SiraqguneSli (aSg) navTobis sabadosaTvis. 4 miliardi amerikuli dolaris investicia aSg navTobis sabadosaTvis gazrdis warmoebas dRevandeli 0.1 milioni barelidan dReSi 1 milion barelamde dReSi (2010 wlisaTvis). Tumca aSg navTobis sabados warmoeba 1 milioni bareli dReSi SenarCundeba mxolod ramdenime weli da Semdeg daiklebs am raodenobis naxevramde. bTj-is operator British Petroleum-isaTvis saWiro gaxdeba gamoZebnos navTobis sxva wyaroebi navTobsadenis optimalurad gamoyenebisaTvis. yazaxuri navTobi iqneba udavo kandidati savaraudo warmoebiT 3 milioni bareli dReSi 2015 wlisaTvis. samxreT kavkasiuri gazsadeni (skg) transportirebas gaukeTebs azerbaijanul gazs TurqeTSi saqarTvelos gavliT. saqarTvelo miiRebs 5 procents transportirebuli gazisa. saqarTvelos eqneba mogeba aseve uflebisagan Seisyidos gazi SeRavaTian fasebSi. roca sagadasaxado Semosavlebi qveyanaSi rCeba Zalze dabali (gadasaxadebis mSpsTan Sefardebis koeficienti 2004 wels mxolod 18 procenti iyo) energiis tranzitisgan Semosavlebi SesamCnev wvlils Seitans qveynis biujetis formirebaSi. es da sxva sakiTxebi detalurad aris ganxiluli ssf-s samuSao werilSi WP/04/209 (www.imf.org). Tumca satranzito Semosavlebi ver Seedreba navTobis eqsportiori qveynebis Semosavlebs, energiis tranzits gaaCnia mniSvnelovani upiratesobebi grZelvadiani makroekonomikuri stabilurobis kuTxiT (ix. CanarTi 3.1). 3.1: Semosavlebi araganaxlebadi energiis wyaroebidan Semosavlebi araganaxlebadi energiis wyaroebidan: daskvnebi fiskaluri politikisaTvis fasebis cvalebadoba: maSin roca fasebis cvalebadobas SeuZlia didi gavlena moaxdinos mTlian samTavrobo Semosavlebze navTobis mwarmoebel qveynebSi, Semosavlebis cvalebadoba ar emuqreba navTobis satranzito qveynebs - saqarTvelos satranzito Semosavlebi fiqsirebulia da ar aris damokidebuli navTobis fasebis dinamikaze. Sedegad, navTobis mwarmoebeli qveynebis fiskaluri instrumentebi fasebis cvalebadobis sapasuxod, rogoricaa riskis dazRveva da Semosavlebis stabilizaciis fondebi, naklebad saWiro meqanizmebia navTobis satranzito qveynebSi. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 29 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi Semosavlebis wyaroebis gamolevadoba: saqarTvelos magaliTi gviCvenebs, rom specifikur SemTxvevebSi es aris ufro mniSvnelovani problema navTobis mwarmoebel wveynebSi, vidre navTobis satranzito qveynebSi. aSg navTobis sabados mwarmoeblobis savaraudo daqveiTeba mkveTrad Seamcirebs Semosavlebs azerbaijanis mTavrobisaTvis, magram saqarTvelos satranzito Semosavlebi ar Semcirdeba, Tu moxerxdeba navTobsadeniT yazaxuri navTobis tranziti. rogorc fasebis cvalebadobis SemTxvevaSi, fiskaluri politikis instrumentebi, romelic pasuxobs Semosavlebis wyaroebis gamolevadobas (rogoricaa, magaliTad navTobis Semosavlebis danazogebis fondebi) naklebad gamosayenebeli meqanizmebia navTobis satranzito qveynebSi. realuri gacvliTi kursis cvalebadoba da holandiuri davadeba: aRniSnuli fenomeni ufro naklebad seriozuli problema iqneba navTobis satranzito qveynebisaTvis, rameTu finansuri nakadebi SesamCnevad mcirea. saqarTvelos SemTxvevaSi savaraudo navTobis satranzito Semosavlebi 2008 wlisaTvis iqneba mxolod 2 procenti am wlis eqsportisa da aqedan gamomdinare, mniSvnelovani gavlena gacvliT kursze naklebad savaraudoa. Aazerbaijanis SemTxvevaSi ki navTobis eqsporti mTliani exportis 90 procents Seadgens da arsebobs maRali albaToba imisa, rom gacvliTi kursis gaZvireba, gamowveuli navTobis eqsportiT, Caayenebs ekonomikis sxva seqtorebs uaryofiT fardobiT upiratesobaSi (holandiuri davadeba). Sedegad, gacvliTi kursis gaZvirebis Sesakavebeli instrumentebi, rogoricaa, magaliTad bunebrivi resursebis fondebi (aqtivebi sazRvargareT ucxour valutaSi denomirirebul fasian qaRaldebSi) ar iqneba gamarTlebuli fiskaluri meqanizmebi saqarTvelosaTvis. wyaro: ssf 2004, saqarTvelos navTobis da gazis satranzito Semosavlebi transporti saqarTveloSi transportis dargis oTxive mimarTuleba (sagzao, sarkinigzo, sahaero da sazRvao) sakmaod ganviTarebulia. ekonomikuri ganviTarebis saministro dakavebulia seqtoris maregulirebeli saxelmwifo politikis SemuSavebiT da axorcielebs mis gatarebas. saavtomobilo transportis administracia, samoqalaqo aviaciis administracia da sazRvao transportis administarcia dargis maregulirebeli saqmianobiT arian dakavebulni. adgilmdebareobidan gamomdinare, saqarTvelo asrulebs satranzito qveynis funqcias. traseka-s proeqtSi monawileoba satranzito potencialis realizebis karg saSualebas iZleva. alternatiuli satransporto marSrutebis saSualebiT saqarTvelosTvis ufro xelmisawvdomi gaxdeba evropuli da sxva regionaluri bazari. 2004 weli ar iyo xelsayreli saqarTveloSi transportis seqtoris funqcionirebisTvis. politikurma daZabulobam aWaraSi, iseve rogorc sarkinigzo transportiT tvirTvbis tranzitTan dakavSirebiT saqarTvelosa da azarbaijanis mTavrobebs Soris gaugebrobam, uaryofiTi gavlena iqonia seqtoris ganviTarebaze. 30 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi 2004 wels gadaziduli tvirTis moculoba gaizarda 0,1 procentiT, xolo tvirTbrunva Semcirda 11,2 procentiT. gadaziduli tvirTis moculobaSi didi xvedriTi wili, daaxloebiT 62,5 procenti, modis saavtomobilo gadazidvebze, xolo tvirTbrunvaSi udidesi wili modis sarkinigzo gadazidvebze – daaxloebiT 88,2 procenti. 2004 wels sahaero transportiT gadayvanil mgzavrTa raodenoba gasul welTan SedarebiT gaizarda 22,6 procentiT. 2004 wels baTumisa da foTis portebis mier gadamuSavebuli iqna 13,4 milioni tona tvirTi, rac gasuli wlis maCvenebelze 7,6 procentiT naklebia. nax 3.4. transportis seqtoris zrdis tempi eSp–is struqturis mixedviT, 1997-2004 wlebi. 60 50 40 30 51.7 20 42 10 13.9 5.4 0 1997 1998 1999 1.6 2000 2001 9.7 2002 4.4 5.8 2003 2004 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti tvirTbrunvis statistika mianiSnebs, rom saqarTvelo xdeba satranzito qveyana, es exeba gansakuTrebiT navTobproduqtebs, romlebic azarbaijanidan da TurqmeneTidan saqarTvelos gavliT evropis qveynebisken miemarTeba. aRsaniSnavia, rom im dros, rodesac aRmosavleT-dasavleTis satransporto koridori viTardeba, samxreT-CrdiloeTis marSrutebis datvirTva, romlebic sabWoTa periodSi funqcionirebda, mcirdeba. im sarkinigzo da saavtomobilo gzebis gadaketvam, romlebic saqarTvelos afxazeTis gavliT ruseTis federaciasTan akavSirebda, uaryofiTi gavlena iqonia vaWrobisa da zogadad ekonomikis ganviTarebaze. problemis mogvareba da afxazeTze gamavali marSrutebis amoqmedeba saSualebas miscemda regionis sxva qveynebs (somxeTs, TurqeTs da irans) gamoeyenebinaT ruseTTan damakavSirebeli mokle gza da regionSi Semavali qveynebis ekonomiur ganviTarebas axal perspeqtivas Seuqmnida. mniSvnelovania, rom saqarTvelos rkinigzaSi igegmeba axli investiciebi da proeqtebi, maTgan umniSvnelovanesia saqarTvelosa da TurqeTis damakavSirebeli rkinigzis mSenebloba. es proeqti axal perspeqtivebs gaxsnis evropidan momavali tvirTis momsaxurebisTvis. mosalodnelia, rom TRACECA–s proeqtis Semdgomi ganviTareba gazrdis saqarTvelos satransporto sistemis datvirTvas. eraysa da avRaneTSi humanitaruli tvirTebis transportirebis aucilebloba aseve karg perspeqtivebs uqmnis saqarTvelos satransporto momsaxurebas. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 31 erovnuli angariSebi da ekonomikis ZiriTadi mimarTulebebi imisaTvis, rom momavalSi saqarTvelos transportis seqtori ganviTardes, aucilebelia gatardes RonisZiebebi Semdegi mimarTulebiT: • fizikuri infrastruqtura: amJamindeli mdgomareoba aferxebs qveynis (regionis) satranspoto potencialis srulad gamoyenebas da zrdis transportiT momsaxurebis fass saqarTveloSi; • usafrTxoeba: satransporto ubedur SemTxvevaTa raodenoba saqarTveloSi aris gacilebiT meti, vidre saSualod evrokavSiris wevr qveynebSi; • administracia: jer-jerobiT saqarTvelos rkinigzaze ar momxdara saxelmwifo menejmentisa da regulaciebis funqciebis diferencireba. bolos saWiroa aRiniSnos, rom saqarTveloSi transportis seqtoris, satransporto infrastruqturis ganviTareba erTmniSvnelovnad did wvlils Seitans investiciebis mozidvasa da ekonomikis ganviTarebaSi. telekomunikaciebi 2003-2004 wlebSi telekomunikaciebis seqtoris gamoSveba gaizarda 373 milioni laridan 500 milion laramde. saxelmwifo sawarmoebis wili saerTo telekomunikaciebis seqtoris gamoSvebaSi 2004 wels iyo 12 procenti. Cveulebrivi satelefono qselis abonentTa raodenobam Seadgina 596 aTasi (pirveli oqtombrisaTvis). SesamCnevi zrda iqna dafiqsirebuli mobiluri satelefono momsaxurebis abonentTa Soris. pirveli ianvris (2005 weli) monacemebiT, abonentTa raodenobam Seadgina 800 aTasi, rac 42.7 procentiT metia wina wlis Sesabamisi periodTan SedarebiT. 32 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 Tavi meoTxe. saxelmwifo finansebi 2004 wlis saxelmwifo biujetis kanonis Tanaxmad wlis bolosaTvis Semosavlebs 1742.3 milioni larisTvis unda mieRwia. faqtiurma Semosavlebma 1773 milioni lari Seadgina rac saprognozo maCvenebels 31 milioni lariT aRemateba. gegmis gadaWarbeba ZiriTadad aixsneba mosalodnelze maRali sagadasaxado SemosavlebiT. gadasaxadebis akrefa sagrZnoblad, 64 procentiT, gaumjobesda wina welTan SedarebiT. TiTqmis yvela gadasaxadidan miRebuli Tanxebi mniSvnelovnad aRemateboda 2003 wlis Semosavlebs. saxelmwifo biujetis faqtiuri xarjebi 1924 milioni lari iyo, rac wina wlis Sesabamisi periodis xarjebs 59 procentiT aRemateba. xarjebis ZiriTadi elementebia socialuri uzrunvelyofa, valis momsaxureba da saxelmwifos marTva. saxelmwifo biujetis deficitis dafinansebam 150 milioni lari Seadgina. konsolidirebuli biujetis Semosavlebi konsolidirebuli biujetis Semosavlebi 2004 wlis ganmavlobaSi 2216.2 milioni lari unda yofiliyo. faqtiurad miRebulma Semosavlebma 2282.3 milioni lari Seadgina, rac gegmiT gaTvaliswinebulize sami procentiT metia. bolo wlebSi es pirveli SemTxvevaa, roca moxerxda gegmiT gaTvaliswinebuli maCveneblebis miRweva. mkiTxvels SevaxsenebT, rom konsolidirebuli biujeti aerTianebs centralur biujets, specialur saxelmwifo fondebs da adgilobriv biujetebs. Tavisi universaluri bunebis gamo konsolidirebuli biujetis maCveneblebi yvelaze Sesaferisia globalur tendenciebze daskvnebis gasakeTeblad da mSp-sTan Sesadareblad. konsolidirebuli biujetis mTliani Semosavlebi 73 procentiT aRemateba wina wlis Semosavlebs da mSp-s 23.3 procenti Seadgina (2003-Si 15 procenti). sagadasaxado Semosavlebma konsolidirebuli biujetis 79.4 procenti Seadgina. sagadasaxado Semosavlebis zrdis tempma 53 procents miaRwia da mSp-s 18.5 procenti Seadgina (14 procenti 2003 wels). fardobiTi maCveneblebis aseTi cvlileba axali administraciis mier Semosavlebis mobilizebis gaumjobesebaze miuTiTebs. saxelmwifo biujetis Semosavlebi. 2004 wlis saxelmwifo biujeti iTvaliswinebda 1424.4 milion lars Semosavlebis nawilSi. Tumca wlis ganmavlobaSi naTeli gaxda, rom faqtiuri Semosavlebi am maCvenebelze meti iqneboda. Sesabamisad mTavrobam orjer gadaxeda Semosavlebis gegmis maCvenebels gazrdis mimarTulebiT. axali sagegmo maCvenebeli 1742.3 milion lars Seadgenda, rac 22.316 procentiT aRemateboda Tavdapirvel maCvenebels. faqtiurma Semosavlebma 1772.9 milion lars miaRwia, rac 2 procentiT aRemateba gazrdil gegmur maCvenebels. biujetis Semosavlebis nominalurma zrdam 90 procenti Seadgina. es miuTiTebs saxelmwifo finansebis menejmentis realur gaumjobesebaze saqarTveloSi da aCvenebs axali administraciis mier gaweuli Zalisxmevis Sedegebs. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 33 saxelmwifo finansebi saxelmwifo cxrilSi 4.1 biujetis Semosavlebis ZiriTadi maCveneblebi moyvanilia qvemoT cxrili 4.1 saxelmwifo biujetis Semosavlebi, 2004 weli (milioni lari) faqtiuri Semosavlebi gansxvaveba 1742.3 1772.97 31 102 190 100 1293 1322.08 29 102 164 75 246.59 259.94 13 105 333 15 81.4 67.01 -14 82 413.3 437.03 24 106 174 25 121.269 123.94 3 102 256 7 wlis gegma sul Semosavlebi da grantebi sagadasaxado Semosavlebi arasagadasaxado Semosavlebi kapitaluri Semosavlebi specialuri saxelmwifo fondebis Semosavlebi grantebi zrdis tempi wina welTan SedarebiT (procenti gegmis Sesruleba procenti wili mTlian SemosavlebSi (procenti) 4 wyaro: sem-is gamoTvlebi finansTa saministros monacemebze dayrdnobiT. sagadasaxado Semosvlebis gegma 1293 milioni lariT ganisazRvra rac Tavdapirvel gegmas 8 procentiT aRemateba. faqtobrivad miRebuli 1322 milioni lari ori procentiT aRemateba damtkicebul gegmas. Tumca ufro mniSvnelovani is aris, rom faqtiuri sagadasaxado Semosavlebi wina wlis Semosavlebze 64 procentiT metia. saxelmwifo specialuri fondebis Semosavlebma, romlebic ZiriTadad zemoT moyvanil sagadasaxado SemosavlebSi Sedis, 437 milioni lari Seadgina rac gazrdili gegmis 106 procentia. aq gadasaxadebis mobilizacia mniSvnelovnad, 74 procentiT, gaumjobesda arasagadasaxado Semosavlebma mTliani saxelmwifo biujetis Semosavlebis 14.7 procenti Seadgina. arasagadasaxado Semosavlebis ZiriTadi komponentebia erovnuli bankis mogeba, saxelmwifo sakuTrebaSi myofi sawarmoebis dividendebi da sxvadasxva mosakreblebi da jarimebi. am muxliT saxelmwifom miiRo 259.9 milioni lari. wina wlis maCveneblebTan Sedareba cxadyofs, rom am muxlSi zrda yvelaze maRali iyo (233 procenti). sagareo grantebi miRebul iqna 123.9 milioni laris odenobiT. miRebuli Tanxebi 2.5 jer aRemateba wina wlis maCvenebels. imis gamo, rom wina administraciam dakarga saerTaSoriso Tanamegobrobis ndoba, grantebis da SeRavaTiani kreditebis miReba Zalian gaZnelebuli iyo 2002-2003 wlebSi. centraluri biujetis sagadasaxado Semosavlebi ufro detalurad moyvanilia cxrilSi 4.2 34 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 saxelmwifo finansebi cxrili 4.2 centraluri biujetis sagadasaxado Semosavlebi 2004 wlis cxra Tve. (milioni lari) wili mTlian SemosavlebSi (procenti) faqtiuri Semosavlebi gansxvaveba 890.78 901.483 11 101 162 100 16.38 16.39 0 100 82 2 wlis gegma centraluri biujetis sagadasaxado Semosavlebi saSemosavlo gadasaxadi zrdis tempi wina welTan SedarebiT (procenti) gegmis Sesruleba procenti mogebis gadasaxadi 11.31 11.31 0 100 96 1 dRg 589.6 598.68 9 102 162 66 adgilobrivi importi 257.1 258.99 2 101 119 29 aqcizi adgilobrivi importi 332.5 339.69 7 102 226 38 164.53 161.91 -3 98 182 18 62.8 62.00 -1 99 283 7 101.73 99.91 -2 98 149 11 sabaJo gadasaxadi 86 88.05 2 102 157 10 sxva gadasaxadebi 22.96 25.15 2 110 246 3 wyaro: sem-is gamoTvlebi finansTa saministros monacemebze dayrdnobiT. centraluri biujetis sagadasaxado Semosavlebi wina welTan SedarebiT 62 procentiT maRali iyo, gegmur maCvenebels ki 1 procentiT gadaaWarba. rogorc cxrilidan Cans, mogebisa da saSemosavlo gadasaxadebi zustad wliuri gegmis Sesabamisad aris Sesrulebuli. amis mizezi imaSi mdgomareobs, rom 2004 wlis mesame kvartlidan am gadasaxadebidan miRebuli Semosavlebi mTlianad adgilobriv biujetebSi midis. Sesabamisad es Semosavlebi aRaraa CarTuli centraluri biujetis gegmisa da faqtiuri Semosavlebis maCveneblebSi, wliuri gegma ki wlis pirvel naxevarSi faqtiurad miRebuli Semosavlebis Sesabamisad damtkicda. konsolidirebul biujetSi pirdapiri gadasaxadebidan miRebuli Semosavlebi mniSvnelovnad gaizarda. mogebis gadasaxadidan miRebuli Semosavlebi mniSvnelovnad izrdeboda 2002 wlidan, xolo saSemosavlo gadasaxadisaTvis wels pirvelad dafiqsirda mniSvnelovani zrda. rogorc Cans, es asaxavs biznes saqmianobisa da piradi Semosavlebis legalizaciis zogad suraTs. arapirdapiri gadasaxadebis amoRebis mdgomareobac mniSvnelovnad gaumjobesda. dRg-dan miRebuli Semosavlebis miReba mniSvnelovnad gaizarda wina welTan SedarebiT da zrdam 62 procenti Seadgina, aqcizis amoReba ki 82 procentiT gaizarda. dRg-s Semosavlebis zrda importirebul produqciaze 126 procenti iyo, xolo adgilobriv produqciaze dRg-s Semosavlebi mxolod 19 procentiT gaizarda. sul dRg-s xaziT 598 milioni lari Semovida, rac gegmas 2 procentiT aRemateba. aqcizis muxlidan saxelmwifo biujetma 162 milioni lari miiRo, ramac gegmis 98 procenti Seadgina. rogorc importirebuli, aseve adgilobrivi produqciisaTvis aqcizis amoReba mniSvnelovnad gaumjobesda, Sesabamisad 49 da 183 procentiT. sabaJo gadasaxadidan miRebuli Semosavlebi dagegmilze 2 procentiT maRali iyo da wina welTan SedarebiT 57 procentiT gaumjobesda. sxva gadasaxadebidan miRebulma Semosavlebma gegmis 110 procenti Seadgina, Tumca wina welTan SedarebiT es maCvenebeli 146 procentiT gaumjobesda. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 35 saxelmwifo finansebi gadasaxadebis akrefis zogadi suraTi iseTivea, rogorc wina kvartlis bolos. TiTqmis yvela gadasaxadidan miRebuli Tanxebi 2003 welTan SedarebiT mniSvnelovnad gaumjobesda. miRebuli Semosavlebis mkveTri zrda SesabamisobaSia Semosavlebis legalizaciis zogad suraTTan. importidan miRebuli gadasaxadebisa da aqcizidan Semosavlebis zrda sabaJo da sagadasaxado samsaxurebis administraciuli reformis da korufciis Semcirebis Sedegia. adgilobrivi dRg-s Semosavlebi mxolod 19 procentiT gaizarda. SeiZleba vivaraudoT, rom adgilobrivi firmebis didi ricxvis gakontroleba ufro rTuli amocanaa, vidre SedarebiT mcirericxovani saimporto da saaqcizo produqciis mwarmoebeli firmebisa. 2004 wlis dekemberSi parlamentma miiRo axali sagadasaxado kodeqsi. axalma kodeqsma gaauqma zogierTi mcireSemosavliani gadasaxadi, ramac gadasaxadebis saerTo raodenoba 21-dan 8-mde Seamcira. dRg-s ganakveTi 20-dan 18 procentamde Semcirda, socialuri gadasaxadis ganakveTi ki – 33-dan 20 procentamde. saSemosavlo gadasaxadisTvis dawesda erTiani 12 procentiani ganakveTi nacvlad safexurobrivi 12-20 procentiani ganakveTisa. mTavroba imedovnebs, rom ganakveTebis gamo Semcirebul sagadasaxado Semosavlebs Seavsebs aqcizis ganakveTis gadidebiT, sagadasaxado bazis gazrdiT (sagadasaxado SeRavaTebis SemcirebiT) da administrirebis gaumjobesebiT. axali kodeqsis meore principuli mxarea administraciuli nawili, romelic ukeTesad gansazRvravs SesaZlo sagadasaxado darRvevebsa da pasuxismgeblobas aseTi darRvevebisaTvis. administraculi nawili aseve iZleva sagadasaxado davebis gadawyvetis ufro moqnil meqanizmebs arbitraJis CaTvliT. gadasaxadebis administrireba Zveli kodeqsis pirobebSic mniSvnelovnad gaumjobesda. es sagadasaxado organoebSi mimdinare reformebis Sedegia. gaumjobesebuli institucionaluri SesaZleblobebi daexmareba mTavrobas axali sagadasaxado kodeqsis swored amuSavebaSi. sagadasaxado departamentSi gatarebuli reformis zogadi suraTi moyvanilia CanarTSi 4.1 CanarTi 4.1 reformebi sagadasaxdo sistemaSi I etapi ianvari II etapi aprili III etapi mais-ivlisi Statebis gauqmeba (gauqmda vadiani SromiTi xelSekrulebebi) Statebis gauqmeba (operatiuli samsaxuris likvidaciis gamo) gauqmebulia-18 erTeuli Statebis gadmocema (sagzao fondis likvidaciis gamo) Statebi gaizarda 162 erTeuliT aqcizis gadamxdelTa inspeqciis Seqmna Statebi gaizarda 150 erTeuliT atestacia gaiara 864-ma pirma dawinaurebas imsaxurebda123 Statebi Semcirda 150 erTeuliT CamoqveiTda99 36 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 saxelmwifo finansebi IV etapi agvistoseqtemberi 2004 wlis ganmavlobaSi struqturuli reorganizacia Semcirda inspeqciebis raodenoba 72-idan 12-mde Semcirda Statebi 421 erTeuliT gauqmda miwis gadasaxadis amkrefis Stati mimdinareobda TanamSromelTa treiningebi Statebi Semcirda 988 erTeuliT zogadi treiningi gaiara 120ma pirma menejmentis treiningi gaiara 3-ma pirma wyaro: finansTa saministro saxelmwifo biujetis deficiti 2004 wels saxelmwifo biujetis deficiti 184 milioni lariT unda dafinansebuliyo. faqtiuri dafinanseba naklebi iyo da 150 milioni lari Seadgina. am Tanxidan 21.5 milioni lari erovnuli bankidan iqna miRebuli, xolo 129.1 milioni lari sxva wyaroebidan iqna moziduli, ZiriTadad, saerTaSoriso safinanso organizaciebis investiciuri kreditebidan da saxazino valdebulebebidan. Tumca unda aRiniSnos, rom wlis bolos gamoSvebuli saxazino valdebulebebis odenoba naklebi iyo wlis dasawyisSi gamoSvebul valdebulebebze. Sesabamisad, saxazino valdebulebebiT wliuri biujetis dafinansebis maCvenebeli uaryofiTia. saxelmwifo biujetis xarjebi 2004 wels saxelmwifo biujetis xarjebma 1,924 milioni lari Seadgina. es maCvenebeli 59.4 procentiT aRemateba 2003 wlis saxelmwifo biujetis xarjebs. saxelmwifo biujetis xarjebi funqcionaluri dayofiT mocemulia qvemoT cxrilSi 4.3 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 37 saxelmwifo finansebi cxrili 4.3 saxelmwifo biujetis xarjebi funqcionaluri klasifikaciiT, 2004 weli (milioni lari) 301.1 158.8 239.6 65.3 54.8 450.8 2.8 39.2 78.4 29.2 procenti mTlian xarjebSi 15.7 8.3 12.5 3.4 2.8 23.4 0.1 2.0 4.1 1.5 272.9 60.4 107.6 41.0 10.3 287.8 3.1 25.0 36.8 14.7 procenti mTlian xarjebSi 22.6 5.0 8.9 3.4 0.9 23.8 0.3 2.1 3.0 1.2 1.5 0.1 0.7 0.1 203.7 68.0 3.5 47.9 4.0 142.0 4.3 430.0 0.2 22.4 2.5 296.2 0.2 24.5 170.6 145.1 1923.6 100.0 1207.1 100.0 159.4 2004 wlis xarjebi saxelmwifos marTva Tavdacva kanoniereba da wesrigi ganaTleba jandacva socuzrunvelyofa sabinao meurneoba kultura sporti religia energetika soflis meurneoba mSenebloba da wiaRiseulis mopoveba transporti da kavSirgabmuloba sxva ekonomikuri saqmianoba sxva xarjebi sul 2003 wlis xarjebi wliuri zrda 110.3 262.9 222.6 159.3 530.7 156.6 89.0 156.8 213.2 198.1 wyaro: sem-is gamoTvlebi finansTa saministros monacemebze dayrdnobiT. saxelmwifo biujetis xarjebis yvelaze didi kategoria aris socialuri uzrunvelyofa. am muxlSi wliuri zrda iyo 56 procenti. Tumca unda aRiniSnos, rom es maCvenebeli mniSvnelovnad gansxvavdeba socuzrunvelyofis sxvadasxva komponentebisTvis. Sesyidul iqna 363 milioni laris Rirebulebis saqoneli da momsaxureba, rac wina wlis Sesabamis xarjebs 474 procentiT aRemateba, xolo xarjebma subsidiebsa da mimdinare transfertebze wina wlis 38 procenti Seadgina (85 milioni lari). rogorc Cans es aixsneba garkveuli cvlilebebiT aRricxvis meTodologiaSi. xarjebis meore udidesi kategoria iyo sxva xarjebi, ramac mTliani xarjebis 22.4 procenti Seadgina. am kategoriaSi daixarja 430 milioni lari. wliurma zrdam 45 procenti Seadgina. am muxlis xarjebSi Sedis saxelmwifo valze procentebis gadaxda – 141 milioni lari (mliani xarjebis 7.3 procenti); subsidiebi da mimdinare transfertebi adgilobrivi biujetebisaTvis – 129 milioni lari da saxelmwifo valis ZiriTadi Tanxis dafarva - 150 milioni lari. saxelmwifos marTvaze gaweulma xarjebma mTliani xarjebis 15.7 procenti Seadgina. es muxli aerTianebs saxelmwifo struqturebis mimdinare xarjebs (ZiriTadad Sromis anazRaureba da saqonlisa da momsaxurebis SeZena), da saerTaSoriso finansuri organizaciebis dafinansebul proeqtebs. aq wliuri zrda 10 procenti iyo, rac saSualo zrdaze naklebia. xarjebi kanonisa da wesrigis muxliT 2004 wels mTliani xarjebis 12.5 procentamde gaizarda 2003 wlis 8.9 procentTan SedarebiT. es dakavSirebulia samarTaldamcav struqturebSi mimdinare reformasTan da policiisaTvis axali 38 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 saxelmwifo finansebi aRWurvilobis SeZenasTan. am muxliT daxarjulma 240 milionma larma wina wlis xarjebis 223 procenti Seadgina. xarjebi sxva funqcionalur kategoriebSi mTliani xarjebis 10 procents ar aRemateboda. saSualoze maRali zrda aRiniSneboda Tavdacvis, ganaTlebis, jandacvis, kulturis, energetikis, soflis meurneobis, mSeneblobisa da sxva ekonomikuri saqmianobebis dafinansebaSi. saxelmwifo biujetis xarjebi ekonomikuri klasifikaciiT moyvanilia qvemoT cxrilSi 4.4 cxrili 4.4 saxelmwifo biujetis xarjebi ekonomikuri klasifikaciiT (milioni lari) 1923.6 procenti mTlian xarjebSi 100.0 1207.1 procenti mTlian xarjebSi 100.0 200.3 10.4 138.5 11.5 145 32.3 1.7 6.9 0.6 466 2004 wlis xarjebi sul xarjebi Sromis anazRaureba mivlinebebi socialuri Senatanebi 2003 wlis xarjebi wliuri zrda 159 9.7 0.5 29.9 2.5 32 sxva saqoneli da momsaxureba 604.2 31.4 218.2 18.1 277 procentebis gadaxada 140.9 7.3 168.7 14.0 84 subsidiebi da mimdinare transfertebi 538.3 28.0 394.7 32.7 136 kapitaluri xarjebi wminda dakrediteba 166.7 8.7 9.1 0.7 1842 231.106 12.0 241.133 20.0 96 wyaro: sem-is gamoTvlebi finansTa saministros monacemebze dayrdnobiT. sxva saqoneli da momsaxurebis muxliT 604 milioni lari daixarja 2003 wels daxarjul 218 milion larTan SedarebiT. am Tanxis ori mesamedi daixarja socuzrunvelyofis miznebisTvis. am kategoriaSi xarjebis 177 procentiani zrda mniSvnelovnad maRalia xarjebis saSualo zrdasTan SedarebiT. saxelmwifo biujetis xarjebis 28 procenti subsidiebma da mimdinare transfertebma Seadgina. am muxliT daxarjuli 538 milioni lari 36 procentiT aRemateba wina wlis maCvenebels. transfertebi ZiriTadad socialuri xasiaTisa iyo (adgilobriv biujetebSi da socuzrunvelyofis fondSi), Tumca am muxlidan mniSvnelovani Tanxebi daixarja saxelmwifos marTvis, kanonierebisa da wesrigis, da soflis meurneobis saWiroebebisTvis. 77 milioni lari Seadgina energetikis subsidirebam. saxelmwifo biujetis xarjebis 12 procenti wminda dakreditebam Seadgina. daxarjuli 231 milioni lari 4 procentiT naklebia 2003 wlis analogiur xarjebze. am Tanxidan 81 milioni lari moxmarda saerTaSoriso finansuri institutebis programebis dafinansebas, xolo 150 milioni lari saxelmwifo valis ZiriTadi Tanxis gadaxdas. procentebis gadaxdaze 141 milioni lari daixarja, rac mTliani xarjebis 7.3 procents Seadgens. wina wels igive maCvenebeli 14 procenti iyo. gadaxdili Tanxa 16 procentiT naklebi iyo 2003 wels gadaxdil Tanxaze. erovnuli valutis gamyarebam xeli Seywyo saprocento gadasaxdelebis Semcirebas. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 39 saxelmwifo finansebi 2005 wlis saxelmwifo biujeti parlamentma daamtkica 2005 wlis saxelmwifo biujeti. saSemosavlo nawilSi gegma 1,946 milioni lariT ganisazRvra xolo xarjebi 2,261 milioni lari unda iyos. mTavroba imedovnebs, rom 9.7 procentiT met Semosavlebs miiRebs, vidre 2004 wels. xarjebis dagegmili zrda metia, 17 procenti. saxelmwifo biujetis mosalodneli deficiti 314 milioni laria, romelic ZiriTadad saerTaSoriso organizaciebis grZelvadiani kreditebiT unda Seivsos. 40 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 Tavi mexuTe. fuli da finansebi 2004 weli saqarTvelos ekonomikisTvis metad mniSvnelovani weli iyo. statistikis saxelmwifo departamentis monacemebiT, mSp-s wliurma zrdam, realur gamosaxulebaSi 8,4 procenti Seadgina. 2004 wels miRweul iqna sagadasaxado disciplinis gaumjobeseba da Sesabamisad, sabiujeto Semosavlebis zrda. Crdilovani ekonomikis wilis Semcirebas bankebs gareT arsebuli fulis masis nawilis sabanko arxebSi da depozitebze akumulireba mohyva. 2004 wlis ganmavlobaSi, larSi denominirebuli depozitebi 168 procentiT gaizarda. aseve 2004 wlis niSandoblivi movlena iyo laris revalvacia (nominaluri kursis zrda) aSS dolarTan mimarTebaSi, romelic saqarTveloSi danazogebisa da kapitalizaciis ZiriTad valutas warmoadgenda. aRniSnulma faqtorma Seamcira inflaciuri zewola da aseve gavlena moaxdina sabanko saqmianobaze. sabanko seqtorSi 2004 wlis erT-erTi mTavari movlena iyo saqarTvelos bankis mier “Tbiluniversalbankis” SeZena. savaraudoa, rom saqarTvelos bazarze bankebis gamsxvilebis tendencia momdevno wlebSic SenarCundeba. fulis miwodeba sagadasaxado Semosavlebis zrda da Crdilovani ekonomikis nawilis legalizeba mniSvnelovnad aisaxa sabanko depozitebSi. 2004 wlis manZilze, larebSi denominirebuli depozitebi 168 procentiT gaizarda, maSin rodesac dolarebSi denominirebuli depozitebi - 25 procentiT. wina wlebis ganmavlobaSi, depozitebis zrda aSS dolarebSi yovelTvis ufro maRali iyo, rogorc absolutur, aseve procentul gamosaxulebaSi (ix. sem-is wina gamocemebi). aseve, sagadasaxado da arasagadasaxado Semosavlebis zrdis Sedegad mTavrobis angariSebze arsebuli Tanxebi mkveTrad gaizarda (samTavrobo depozitebis wliurma zrdam 256 procenti Seadgina). amasTan, vinaidan 2004 wlis biujetiT Tavdapirvelad ar iyo gaTvaliswinebuli gazrdili Semosavlebi da xarjebi, xdeboda amoRebuli Tanxebis angariSebze akumulireba, magram xarjva mxolod biujetis axlidan gadaxedvis Sedegad gaxda SesaZlebeli (ix. sem-is wina gamoSvebebis saxelmwifo finansebis Tavi). 2004 wels saqarTvelom miiRo 58.6 milioni lari msoflio bankis struqturuli gardaqmnis krediti (13,8 milioni lari martSi da 44,8 milioni lari agvistoSi). unda momxdariyo am Tanxebis erovnul valutaSi konvertireba. zemoTaRniSnulidan gamomdinare, Sida bazarze gaizarda larze moTxovna da Seiqmna misi ukmarisoba, ramac laris nominaluri kursis zrda gamoiwvia. gaizarda komerciuli bankebis mier Tbilisis bankTaSoriso savaluto birJaze miwodebuli ucxouri valutis odenoba. bazris moTxovnis dasaymayofileblad seb-i awarmoebda ucxouri valutis Sesyidvas, Tumca arsebobda didi albaToba, rom mimoqcevaSi gaSvebuli laris masa inflaciur zewolas moaxdenda. aRniSnuli problemis gadasaWrelad, ivlisSi, erovnulma bankma larebSi moziduli depozitebis savaldebulo rezervebis done 13dan 2 procentamde Seamcira, xolo ucxour valutaSi depozitebisaTvis 13 procentis saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 41 fuli da finansebi doneze datova. amis Sedegad sarezervo angariSebze arsebuli fulis masa gaSvebuli iqna mimoqcevaSi. amave dros, 2004 wlis dasawyisidan, erovnuli banki iyenebda sakredito da mogvianebiT, sadepozito auqcionebs fulis masis regulirebisaTvis. 2004 wlis manZilze larze maRali moTxovnis dasakmayofileblad seb-ma Tbilisis bankTaSoriso savaluto birJaze 373 milionamde lari gayida da amasTanave mimoqcevidan amoiRo 24 milionamde lari. nax 5.1: fulis miwodeba, 2001 w. dekemberi – 2004 w. dekemberi 1,600,000 depozitebi ucxour valutaSi M3 aTasi lari 1,400,000 1,200,000 depozitebi erovnul valutaSi 1,000,000 erovnuli valuta bankebis gareT M2 800,000 M0 600,000 400,000 200,000 0 dek- Teb apr 01 ivn agv oqt dek- Teb apr 02 ivn agv oqt dek- Teb apr 03 ivn agv oqt dek04 wyaro: GEPLAC-is gamoTvlebi saqarTvelos erovnuli bankis monacemebze dayrdnobiT. 2004 wlis ganmavlobaSi M0 fulis multiplikatori gaizarda 39,5 procentiT, M1 – 44,3 procentiT M2 - 60,4 procentiT, M3 ki – 42,6 procentiT. cxrili 5.1: monetaruli koeficientebi 2003 2004 2004 2004 dek mar ivn ivl agv seq oqt noe dek depozitebis dolarizaciis koeficienti % 86.13 83.17 82.27 81.21 78.27 77.89 78.00 76.68 74.32 fulis multiplikatori(M2) 0.91 0.92 0.91 0.96 0.94 0.95 0.99 0.93 1.01 fulis multiplikatori (M3) 1.83 1.88 1.81 1.93 1.77 1.77 1.86 1.74 1.81 MO/ laris depozitebi 5.14 3.73 3.68 3.26 3.06 3.10 3.03 2.77 2.68 wyaro: GEPLAC-s gamoTvlebi saqarTvelos erovnuli bankis monacemebze dayrdnobiT. larSi denominirebuli depozitebis swrafi zrdis Sedegad, depozitebis dolarizaciis done Semcirda. aseve M3 fulis multiplikatoris done 1.83-dan 1.81-mde Semcirda. M2 fulis multiplikatori gaizarda da 1-ze meti gaxda, rac imis momaswavebelia, rom laris depozitebi axali fulis Sesaqmnelad gamoiyeneba. niSandoblivia, laris gacvlisa da gadaxdis saSualebis susti rolis gamo, adre komerciul bankebSi ganTavsebuli depozitebidan ar iqmneboda axali fuli. Tumca, sabanko sistemis gareT mimoqcevaSi arsebuli fulis masis bankebSi gadanacvleba da bankebs Soris konkurenciis zrda erovnul valutaSi sesxebis gazrdis winapirobas qmnis. 42 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 fuli da finansebi fulad-sakredito instrumentebi1 bankTaSoriso sakredito da sadepozito auqcionebi sakredito auqcionebi warmoadgenen mniSvnelovan sakredito resursebs komerciuli bankebisaTvis da imavdroulad, am meqanizmis meSveobiT xdeba Warbi fulis mimoqcevidan amoReba. 2004 wlis ganmavlobaSi, sakredito auqcionebi farTod gamoiyeneboda moklevadiani likvidurobis dasaregulireblad fulis bazarze. larze mzardi moTxovnis pirobebSi, seb-ma mimoqcevaSi CauSva fuli komerciul bankebze gacemuli kreditebis meSveobiT. 2004 wlis ivlisSi sarezervo moTxovnebis donis Semcirebis Sedegad komerciul bankebSi likvidurobis done gaizarda. 13 procentis nacvlad bankebis mier larebSi moziduli depozitebidan mxolod 2 procenti eqvemdebareboda darezervebas erovnuli bankis angariSze. amis Sedegad moTxovnam sakredito resursebze iklo da ivlissa da agvistoSi sakredito auqcionebi ar Catarebula. 2004 wlis agvistodan ki, komerciuli bankebis mxridan 7 da 28-dRiani sakredito resursebis miwodeba ganaxlda. komerciuli bankebis mier miwodebuli 174 milioni laridan seb-ma 137 milioni lari sakredito auqcionebis meSveobiT amoiRo mimoqcevidan. 2004 wels fulis mimoqcevis regulirebis mizniT seb-ma sadepozito auqcionebi SemoiRo. fulis masis regulirebis garda, es auqcionebi bankebisaTvis axal sainvesticio SesaZleblobas warmoadgendnen. Tavdapirvelad es iyo erTdRiani depozitebi, seqtembridan ki SemoRebul iqna ufro grZelvadiani depozitebi. maTi vadianoba 27-dan 70-dRemde meryeobda da saSualo wliuri saprocento ganakveTi 10 procents Seadgenda. sul, seb-ma vadiani depozitebis saxiT komerciuli bankebidan 58 milioni lari moizida. SeiZleba iTqvas, rom bankebi am SesaZleblobas gamoiyeneben laris depozitebis farTod ganTavsebisaTvis, vinaidan isini investirebis garantirebul saSualebas warmoadgenen. maTi vadianoba savaraudod kidev gaizrdeba. saxazino valdebulebebi 2004 wels, saxazino valdebulebebis (sv-s) vadianoba gaizarda da saprocento ganakveTebi Semcirda. bolo ramodenime wlis ganmavlobaSi seb-i da finansTa saministro axorcielebdnen politikas, romelic mimarTuli iyo mTavrobis pirdapiri dakreditebis saxelmwifo saxazino valdebulebebiT srul Canacvlebaze. ekonomikuri da kerZod fiskaluri mdgomareobis gajansaRebam, ganapiroba ufro grZelvadiani svebis gamoSveba. 2004 wels finansTa saministros mier gamoSvebuli sv-ebis maqsimalurma vadianobam 364 dRe, xolo minimalurma – 140 dRe Seadgina. saSualo Sewonili wliuri saprocento ganakveTi ianvrSi arsebuli 40 procentidan dekemberSi 14 procentamde Semcirda. savaraudoa, rom sagadasaxado Semosavlebis matebam da laris nominaluri kursis gamyarebam gazarda saxelmwifos mier gamoSvebuli fasiani qaRaldebis saimedoba. unda aRiniSnos, rom 2004 wlis ivlisSi, savaldebulo 1 saqarTvelos erovnuli banki axorcielebs politikis mimarTulebebze dayrdnobiT. es parlamentis mier. fulad-sakredito politikis nominaluri gacvliTi kursis stabilurobisa SenarCuneba. fulad-sakredito politikas wliuri fulad-sakredito mimarTulebebi yovelwliurad mtkicdeba saqarTvelos ZiriTad amocanas warmoadgens erovnuli valutis (laris) da wliuri inflaciis donis 5-6 procentis farglebSi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 43 fuli da finansebi rezervebis donis 13-dan 2 procentamde dayvanis gamo, bankebs ufro meti Tavisufali saxsrebi gauCndaT. Warbi fuladi saxsrebi ganTavsebul iqna saxazino valdebulebebSi. swored amitom, wliuri saprocento ganakveTebis Semcirebis tendencia gagrZelda. saprocento ganakveTebis Semcirebis pirobebSi, komerciuli bankebis pirvelad bazarze monawileobis wili savaraudod Semcirdeba da Canacvldeba arasabanko investorebiT. noemberSi finansTa saministrom sv-is gadauxdeli davalianeba emisiiT dafara, dekemberSi ki saxazino valdebulebebis auqcionebi ar gamarTula. sabiujeto Semosavlebis maRali donis gamo, sabiujeto deficitis sv-iT dafarvis aucilebloba ar arsebobda (ix. Tavi saxelmwifo finansebis Sesaxeb). 2005 wels sv-is emisia damokidebuli iqneba imaze, Tu ra Sedegs moaxdens axali sagadasaxado kodeqsi sagadasaxado Semosavlebis da, Sesabamisad, biujetis deficitis dafinansebis aucileblobaze. Sida inflacia cxrili 5.2: samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia (2003 wlis dekemberi=100) fasebis indeqsi iflacia wina TvesTan SedarebiT 2004 ian 100.40 0.4 Teb 100.80 0.4 mar apr 100.90 0.1 100.70 -0.2 mai 100.74 0.04 ivn 99.13 -1.6 ivl 99.92 0.8 agv 99.32 -0.6 seq 100.81 1.5 oqt 102.43 1.6 noe 103.76 1.3 dek 107.39 3.5 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti da GEPLAC-is gamoTvlebi 2004 wels wliuri inflacia 7,5 procents Seadgenda. inflaciis done aRemateboda dagegmil maCvenebels (5-6 procenti), rac ori mizeziT iyo ganpirobebuli: erTi mxriv importis, benzinisa da sawvavis, fasebis matebiT da meore mxriv, wlis bolosTvis laris nominaluri gacvliTi kursis decemiT. warmatebuli antikorufciuli RonisZebebis Sedegad gaumjobesda gadasaxadebis administrireba da gaizarda Semosavlebi. Crdilovani ekonomikis garkveuli wilis legalizebam importis gaZvireba gamoiwvia. aRiniSneboda saaqcizo saqonlis fasebis mateba. axali sagadasaxado kodeqsi 2005 wlis pirveli ianvridan benzinze, sawvavsa da Tambaqos nawarmze saaqcizo gadasaxadis zrdas iTvaliswinebda, rac aseve fasebis zrdas ganapirobebs. am faqtorma 2004 wlis bolos inflaciuri molodini gamoiwvia. Tu laris nominaluri kursis gamyareba fasebis zrdas amuxruWebda pirvel-mesame kvartalSi, 2004 wlis meoTxe kvartalSi laris nominaluri kursis mcireodenma dacema fasebis zrdaSi aisaxa. sawvavis fasebis gazrda gamoiwvevs sxva saxis 44 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 fuli da finansebi saqonelsa da momsaxurebis fasebis zrdas, Tumca fulis emisiaze mkacri kontroli uzrunvelyofs inflaciuri procesis marTvas. Sida savaluto bazari. nax 5.2: aSS dolari/laris nominaluri gacvliTi kursi, 2004 w. 2.1500 2.0500 yidvi s kursi USD/GEL gayi dvis kursi 1.9500 1.8500 1.7500 /2 00 4 7/ 20 04 5/ 11 /2 00 4 5/ 25 /2 00 4 6/ 8/ 20 0 4 6/ 22 /2 00 4 7/ 6/ 20 04 7/ 20 /2 00 4 8/ 3/ 20 04 8/ 17 /2 00 4 8/ 31 /2 00 4 9/ 14 /2 00 4 9/ 28 /2 00 10 4 /1 2/ 20 04 10 /2 6/ 20 04 11 /9 /2 00 11 4 /2 3/ 20 0 4 12 /7 /2 00 12 4 /2 1/ 20 04 13 4/ 4/ 2 4 04 30 /2 0 3/ 04 00 20 2/ 16 /2 3/ 3/ 04 00 4 20 /2 3/ 17 2/ 2/ 6/ 1/ 1/ 20 20 04 /2 00 4 1.6500 wyaro: saqarTvelos erovnuli banki 2004 wels aRiniSneboda stabiluri moTxovna erovnul valutaze. seb-i axorcielebda laris miwodebas bazarze da amavdroulad ucxouri valutis rezervebis zrda SeZlo. amis Sedegad, ucxouri valutis rezervebi, 2004 wlis ganmavlobaSi, 77 procentiT gaizarda. 2004 wlis 1 ianvridan 7 seqtembramde periodSi laris nominaluri kursi gamyarda 19,1 procentiT, rac aisaxa oficialuri kursis 1 aSS dolari/2,10 laridan 1 aSS dolari/1,70 laramde dawevaSi. 7 seqtembers dolari/laris sabazro kursi iyo 1,69. amgvar garemoebebSi, seb-ma miiRo gadawyvetileba daewyo aSS dolaris miwodeba bazarze da seqtemberSi axorcielebda aSS dolaris gayidvas Tbsb-ze laris kursis Semdgomi gamyarebis SesaCereblad. seb-is mier bazarze ucxouri valutiT intervencia 1998 wlis dekembridan ar ganxorcielebula, vinaidan es ewinaaRmdeboda savaluto politikas. am nabijiT seb-ma savaluto bazris subieqtebs aCvena, rom savaluto da makroekonomikuri stabilurobis SesanarCuneblad mzad aris Secvalos xangrZlivi politika. Tbsb-is meSveobiT seb-ma gayida 3.4 milioni aSS dolari seqtemberSi da 9 milioni aSS dolari - dekemberSi. am RonisZiebaTa Sedegad laris nominaluri kursi TandaTanobiT daeca da 2004 wlis meoTxe kvartalSi aSS dolari/lari-s oficialuri kursi meryeobda 1.7700-1.875 farglebSi. 2004 wels laris kursis wliurma matebam 12 procenti Seadgina. winaswari gaTvlebiT 2005 wels laris kursis amgvar gamyarebas adgili ar eqneba, vinaidan 2005 wels gauTvaliswinebeli sabiujeto Semosavlebi naklebad mosalodnelia da laris fuladi masis moTxovna-miwodebis procesi ufro prognozirebadi iqneba. savaraudoa, rom seb-i fulis miwodebisa da saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 45 fuli da finansebi nominaluri gacvliTi kursis instrumentebis farTod gamoyenebas. dasaregulireblad gaagrZelebs fuladi sabanko seqtori 2004 wels mTavrobam miaRwia sagadasaxado disciplinis gaumjobesebasa da sabiujeto Semosavlebis mniSvnelovan zrdas. Crdilovani ekonomikis garkveulwilad Semcirebis Sedegad moxda fulis gadanacvleba sabanko seqtorSi, ramac sabanko depozitebis zrda gamoiwvia. 2004 wlis mniSvnelovani movlena iyo erovnuli valutis kursis aSS dolarTan mimarTebaSi gamyareba. qarTuli bankebi umTavresad sesxebs aSS dolarSi gascemen, vinaidan ucxouri sakredito xazebi da grZelvadiani depozitebi dolarebSi bankebis sakredito resursebis mTavar wyaros Seadgens. Tumca, 2004 wels, myari erovnuli valutis pirobebSi, aSS dolarSi gacemul sesxebze SedarebiT dabali Semosavlebi aqna miRebuli. 2004 wlis erT-erTi mTavari movlena iyo Tbiluniversalbankis saqarTvelos bankis mier SeZena. savaraudoa bankTa gamsxvilebis tendenciis gagrZeleba momdevno wlebSi. 2004 wels bankebi axorcielebdnen samomxmareblo sesxebis segmentis ganviTarebas. aRsaniSnavia, rom 2004 wels, grZelvadiani samomxmareblo kreditebis wili mniSvnelovnad gaizarda, maSin rodesac amave periodSi gacemuli moklevadiani kreditebis odenoba Semcirda. am sesxebis saSualo wliuri saprocento ganakveTebi 2002 wlis dekemberSi arsebuli 20,5 procentidan Semcirda 19,3 procentamde 2004 wlis dekemberSi. 2004 wlis dekemberSi 2003 wlis bolosTan SedarebiT, bankebSi fizikuri pirebis depozitebis moculoba larebSi 96 procentiT, aSS dolarebSi ki - 23 procentiT gaizarda. es miuTiTebs ara mxolod komerciuli bankebis mimarT mosaxleobis ndobis amaRlebaze, aramed aseve klientebis mosapoveblad bankebs Soris arsebul konkurenciazec. 2004 wels, laris gamyarebis pirobebSi, bankebma meti depozitebi moizides erovnul valutaSi. kompaniebis mimdinare angariSebi ufro swrafad izrdeboda (40 procentiT amave periodis ganmavlobaSi), magram es Crdilovani ekonomikis garkveulwilad legalizebisa da sagadasaxado administrirebis gaZlierebis Sedegi iyo. komerciuli bankebis konsolidaciis procesSi msxvili bankebis mimarT ndoba kidev ufro gamyardeba, rac gazrdis fizikuri pirebis depozitebis wils sabanko valdebulebebSi. amasTan, fizikuri pirebis depozitebi gaizrdeba im msxvil bankebSi, sadac samomxmareblo kreditebi sakredito politikis erT-erT prioritetad iqneba dasaxuli. zogierT komerciul banks ukve aqvs danergili plastikuri baraTebisa da swrafi gzavnilebis momsaxureba. magram am momsaxurebis ganviTareba moiTxovs inovaciebis danergvas da axali teqnologiebis gamoyenebas, rac Tavis mxriv SeuZlebelia bankebis saTanado doneze kapitalizaciis gareSe. bankebis kapitalizaciis zrda SeuZlebelia arsebuli bankebis gamsxvilebis gareSe. 46 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 fuli da finansebi am gamocemaSi, sabanko saqmianobis Sesaxeb qveTavTan erTad warmogidgenT qarTuli komerciuli bankebis mimoxilvas. es gamowveulia am seqtorisadmi mkiTxvelTa didi interesi. am gamocemaSi Cven gTavazobT saaqcio sazogadoeba “saqarTvelos bankis” mimoxilvas. saaqcio sazogadoeba “saqarTvelos banki” zogadi mimoxilva. “saqarTvelos banki” 1993 wels daarsda, saxelmwifo “binsocbankis” bazaze da gaxda filialebis erT-erTi udidesi qselis memkvidre rogorc TbilisSi, aseve regionebSi. saqarTveloSi komerciuli sabanko sistemis Camoyalibebis procesSi, igi erT-erT umsxviles bankad rCeboda aqtivebisa da kapitalis mixedviT. “saqarTvelos bankis” warmatebulma TanamSromlobam ucxour safinanso institutebTan, mniSvnelovani roli iTamaSa misi saqmianobis ganviTarebaSi da finansuri stabilurobis SenarCunebaSi. mogvianebiT, aRniSnuli safinanso institutebi bankis mTavari aqcionerebi gaxdnen. 1998 wels, “saqarTvelos bankma” xeli moawera xelSekrulebas evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankTan 7 milioni aSS dolaris sakredito xazis gamoyofis Sesaxeb mcire da saSualo sawarmoTa dafinansebasa da mikrosesxebis gacemaze. 1999 wels, xeli moewera axal SeTanxmebas 7 milion aSS dolaris gamoyofis Sesaxeb, romelic iTvaliswinebda “saqarTvelos bankis” mier gacemuli grZelvadiani akreditivebis uzrunvelyofas evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankis mier. 2000 wels, warmatebuli TanamSromlobis Sedegad, evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankma gamoxata survili bankis erT-erTi mTavari aqcioneri gamxdariyo. 2003 wels evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankma gamoyo 4 milioni aSS dolari mcire da saSualo sawarmoTa dasafinanseblad. 1999 wels “saqarTvelos bankma” xeli moawera xelSekrulebas germaniis investiciebisa da ganviTarebis kompaniasTan (DEG)2 1,5 milioni evros gamoyofaze saSualo da mcire sawarmoTa ganviTarebisTvis. 2002 wels, amave miznisTvis gamoyofil iqna 3 milioni evro. garda amisa, 2000 wels, “saqarTvelos bankma” xeli moawera xelSekrulebas DEG-Tan 2 milioni evros sakredito xazis gaxsnis Sesaxeb, ipoTekuri sesxebis programis SemuSavebisaTvis. 2001 wels, DEG-ma “saqarTvelos bankis” aqciaTa 12 procenti SeiZina. 2000 wels, saerTaSoriso safinanso organizaciam gamoyo 3 milioni aSS dolari ipoTekuri sesxebis programisTvis da 5 milioni aSS dolari – ipoTekuri sesxebisa da mcire da saSualo sawarmoTa ganviTarebis programebisaTvis. 2 Deutsche Investitions und Entwicklungsgesellschaft saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 47 fuli da finansebi 2000 wels, Savi zRvis vaWrobisa da ganviTarebis bankma3 gauxsna 1,5 milioni aSS dolaris sakredito xazi savaWro garigebebis dasafinanseblad. “saqarTvelos bankma”, 2003 wels, xeli moawera SeTanxmebas germaniis “AKA Export Finance Bank-Tan” 5 milioni evros gamoyofaze germaniidan eqsportis dasafinanseblad da 2004 wels, CexeTis saeqsporto bankTan 2 milioni aSS dolaris gamoyofaze CexeTis respublikidan eqsportis dasafinanseblad. 2004 wlis bolos, “Firebird Republic Fund-i”4 “saqarTvelos bankis” mesame msxvili mewile gaxda ergb-sa da DEG-sTan erTad. “saqarTvelos banks” aqvs filialebi, romlebic Seadgenen “saqarTvelos bankis jgufs”. arsebobs “Georgian Card”, “galt&Taggart siqiuriTis”, saqarTvelos salizingo kompania, britaneTi-kavkasiis sadazRvevo kompania5. banks aseve aqvs wili “erovnul sakredito-sainformacio biuroSi” – sakredito biuroSi, romelic dafuZnda 2004 wels rigi qarTuli bankebisa da ucxoeli partniorebis mier. bankebis gaerTianeba sabanko seqtorSi bolo wlebSi mimdinare procesebma saqarTveloSi komerciuli bankebis Semdgomi gamsxvilebis procesi ganapiroba. kerZod, seb-is mier dawesebuli sabanko sazedamxedvelo kapitalis TandaTanobiT gazrda 12 milion laramde, aseve klientebis mier momsaxure bankebisadmi gazrdili moTxovnebis dakmayofileba SeuZlebelia bankebis kapitalis gamsxvilebis gareSe. arsebobs aseve gare faqtoric, romelic aseve xels uwyobs bankebis gamsxvilebas. aRmosavleT evropis komerciuli bankebis bazari ukve maqsimalurad aTvisebulia investorebis mier. am pirobebSi, dsT-s qveynebSi, maT Soris saqarTveloSic, sabanko seqtorSi kapitaldabandeba warmoadgens axal sainvesticio SesaZleblobas. xolo “gasayidi” bankebis finansuri mdgomareoba da gamWirvaloba investorebis moTxovnebs unda akmayofilebdes, rac SeuZlebelia dabali kapitalizaciis pirobebSi. SeiZleba iTqvas, rom bankebis gamsxvelebis axali etapi 2004 wlis noemberSi, “saqarTvelos bankis” mier “Tbiluniversalbankis” aqciebis 100% SeZenis Sesaxeb gancxadebiT daiwyo. es procesi dasruldeba 2005 wlis aprilis bolos. “Tbiluniversalbankis” xvedriTi wili komerciul bankebSi, sesxebis portfelis mixedviT, 2,3 procenti iyo, depozitebi – 3 procenti, aqtivebi – 2,4 procenti. 2004 wlis pirveli cxra TvisTvis, bankis wminda mogebam 1,5 milioni lari Seadgina. bankis 3 Savi zRvis vaWrobisa da ganviTarebis banki (BSTDB) saerTaSoriso safinanso institutia, romlis damfuZneblebi arian albaneTi, somxeTi, azerbaijani, bulgareTi, saqarTvelo, saberZneTi, moldova, rumineTi, ruseTi, TurqeTi da ukraina. 4 “Firebird Republic Fund-i” daarsda 1997 wlis aprilSi, ZiriTadad axorcielebs investiciebs im kompaniebis sajarod gayidvis aqciebSi, romlebic moRvaweoben SerCeul yofil sabWoTa respublikebsa da dasavleT evropis bazrebze, romlebic ganviTarebis sawyis etapze imyofebian; maT Soris bulgareTsa da rumineTSi. 5 qarTuli baraTi – Tavdapirvelad, es iyo frangul-qarTuli gadamuSavebis centri “qarTuli baraTi”. Sps “galt&Taggart siqiuriTis” daarsda 2000 wels. erT-erTi damfuZnebeli iyo “Tbiluniversalbanki”. amJamad sruli momsaxurebis sainvesticio-sabanko kompaniaa. saqarTvelos salizingo kompania Tavdapirvelad daarsda “Tbiluniversalbankis” da amerikeli mewileebis mier. britaneTi-kavkasiis sadazRvevo kompania (BCI) saqarTvelos sadazRvevo bazarze erT-erTi umsxvilesi kompaniaa. 48 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 fuli da finansebi specializacias kreditebi. warmoadgenda mcire da saSualo biznesisa da samomxmareblo “Tbiluniversalbankis” specializaciam da “saqarTvelos bankis” filialebis farTo qselma Seqmna samomxmareblo da ipoTekuri sesxebis warmatebuli ganviTarebis winapiroba. amasTan, “Tbiluniversalbanks” ukve gaaCnda finansuri infrastruqtura, romelic moicavda sainvesticio-sabanko da salizingo kompaniebs. es Zalze xelsayreli piroba iyo bankis Semdgomi universalizaciisaTvis. orive banks erTi da igive programuli uzrunvelyofa hqonda, rac amcirebda Serwymis risks. saqmianobis maCveneblebi. saqmianobis maCveneblebis mixedviT, saqarTvelos banki erT-erTi umsxvilesi bankia saqarTvelos sabanko sistemaSi. 2004 wlis oqtombris bolos mdgomareobiT, saqarTvelos bankis mier gacemuli sesxebis wili saerTo sabanko sistemaSi 20,7 procents, moziduli depozitebis wili ki - 20,2 procents Seadgenda. sesxebis udidesi wili gacemulia kerZo pirebze (38 procenti), vaWrobisa da momsaxurebis seqtorze - 32 procenti, mrewvelobis seqtorze – 18 procenti da sxva seqtorebze – 12 procenti. banki pirvel adgilzea individualuri sesxebis mixedviT, vinaidan saSualo maCvenebeli mTeli sabanko sistemisTvis 24 procents Seadgenda (30 seqtembris mdgomareobiT). banks dasaqmebuli hyavs 960 TanamSromeli (filialebisa da Tbiluniversalbankis CaTvliT). 80 TanamSromeli dasaqmebulia kompaniebSi, romlebic saqarTvelos bankis jgufs Seadgens. es saqarTvelosaTvis dasaqmebis sakmaod didi maCvenebelia. saqarTvelos banki erTaderTi saaqcio kompaniaa, romelic registrirebulia saqarTvelos safondo birJaze. aqciebi kotirebulia da eqvemdebareba sajaro gayidvas sabrokero kompaniebis meSveobiT. 2004 wels bankis mier darezervebis xarjebis gawevis gamo, wliuri maCvenebeli mogebas ar asaxavda. magram, miuxedavad amisa, potenciurma investorebma bankis saqmianoba sakmaod gamWvirvaled da perspeqtiulad CaTvales. amitom aqciebis fasi 2004 wlis ganmavlobaSi 2 laridan 5,6 laramde gaizarda. 2005 wlis dasawyisSi aqciebis fasi 6 lars aRemateboda, rac qarTuli kompaniisTvis Zalze maRali maCvenebelia. saqarTvelos bankis mimdinare amocanaa, rom igi 2007 wlisaTvis Tavisi saqmianobiTa da gamWirvalobiT axali msxvili investorebis mozidvisaTvis yvela aucilebeli winapirobas akmayofilebdes. inovaciebi. sacalo sabanko momsaxurebis ganviTareba “saqarTvelos bankis” erT-erT prioritets warmoadgens. dReisaTvis, banks 17 bankomati aqvs (erT-erTi udidesi qseli saqarTveloSi), saidanac 15 ganlagebulia TbilisSi. 2004 wlis maisis bolosaTvis dagegmilia arsebuli bankomatebis axliT Secvla. 2005 wlis bolosTvis, maTi saerTo raodenoba 40-mde unda gaizardos. sacalo sabanko operaciebis saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 49 fuli da finansebi ganviTarebis farglebSi “saqarTvelos banki” gascems ipoTekur, samomxmareblo da mikro sesxebs. banki gascems eqspres sesxebs 3 aTass aSS dolaramde giraos gareSe oficialuri stabiluri Semosavalis mqone klientebisaTvis. sacalo sabanko operaciebis ganviTareba aseve iTvaliswinebs sacalo klientebis mier sadazRvevo momsaxurebis gawevas. britaneTi-kavkasiis sadazRvevo kompania, 2005 wels iwyebs sicocxlis dazRvevis momsaxurebas. sacalo momsaxurebis mniSvnelovan segments warmoadgens sabanko operaciebi internetiT da realur droSi mobiluri telefoniT gaweuli momsaxureba. bankis biujeti 2005 wels, iTvaliswinebs 14 milioni laris investiciebs qselis modernizebasa da sainformacio teqnologiebSi. korporatuli sabanko saqmianoba iTvaliswinebs sesxebis SeTavazebas msxvili kompaniebisaTvis, mcire da saSualo sawarmoebisaTvis da aseve sainvesticio sabanko saqmianobas, aqtivebis marTvas, kerZo sabanko operaciebs da salizingo da sadazRvevo momsaxurebas kompaniebisaTvis. dResdReobiT ucxouri safinanso institutebis mier daSvebuli sakredito xazebi, bankTaSoriso sesxebi da grZelvadiani depozitebi saqarTvelos komerciuli bankebisaTvis sakredito resursebis mTavar wyaros warmoadgens. USAID-Tan SeTanxmebis xelmoweriT, “saqarTvelos bankma” SemoiRo sesxebis axali instrumenti korporatiuli obligaciebis gamoSvebis meSveobiT. banki gamouSvebs obligaciebs 3 milioni aSS dolaris odenobiT. SeTanxmebis mixedviT, 1,5 milioni aSS dolari USAID-is mier iqneba garantirebuli. moziduli fuli dabandebuli iqneba mcire da saSualo energogadamuSavebis sawarmoebSi – ekonomikis strategiul seqtorSi. wyaro: saaqcio sazogadoeba “saqarTvelos banki” 50 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 Tavi meeqvse: saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi 2004 wlis ganmavlobaSi, registrirebulma sagareo vaWrobis brunvam 2,495 milioni aSS dolars miaRwia, saidanac eqsportma Seadgina 648 milioni aSS dolari, importma ki 1,715 milioni aSS dolari. eqsporti gaizarda 40 procentiT, xolo importi 62 procentiT. 2004 wlis manZilze, vaWrobis mTliani moculoba, saSualod, mSp--s 47 procents Seadgenda. savaWro brunvis amsaxvel maCveneblebSi esoden mniSvnelovani mateba saerTaSoriso vaWrobis mzardi legalizaciis Sedegia. ssd-is monacemTa Tanaxmad, dsT-s qveynebi saqarTvelos mTavar savaWro partniorebad rCebian (kerZod, ruseTi, azerbaijani, TurqmeneTi, ukraina da somxeTi), magram maTi wili drois ganmavlobaSi mcirdeba. sxva qveynebTan savaWro brunva zrdis tendenciis amsaxvelia. sagadamxdelo balansis monacemTa Tanaxmad, 2004 wels momsaxurebis registrirebuli eqsportis 46,6 procenti transportirebidan Semosavlebis wilad modioda. mgzavroba momsaxurebis saerTo moculobis 34 procentamde Seadgenda. savaWro brunva, savaWro balansi da vaWrobis mimarTulebebi ssd-is monacemTa mixedviT, 2004 wlis ganmavlobaSi, registrirebulma sagareo vaWrobis brunvam miaRwia 2,495 milion aSS dolars, saidanac eqsportma Seadgina 648 milioni aSS dolari, xolo importma 1,715 milioni aSS dolari. eqsporti gaizarda 40 procentiT, importi ki 62 procentiT. 2004 wlis ganmavlobaSi vaWrobis saerTo moculoba, saSualod, mSp-is 47 procents Seadgenda. cxrili 6.1: saqarTvelo: savaWro balansi, 1994-2002 w.w. 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 eqsporti (milioni aSS dolari) 152 199 240 192 238 330 320 348 444 648 importi (milioni aSS dolari) 395 687 942 880 602 651 684 731 1058 1847 savaWro balansi (milioni aSS dolari) -243 -488 -702 -688 -364 -321 -364 -383 -614 -1199 mSp-i (milioni aSS dolari) 1909 3072 3576 3620 2804 3043 3210 3302 3948 5300 8 6 7 5 8 11 10 10.5 11.2 12.2 29 29 33 30 30 32 31 32.6 38 47.1 12.8 15.9 19.6 19 13 10.5 11.3 11.6 15.5 22.6 eqsporti/ mSp-i vaWroba/ mSp-i savaWro balansi/ mSp-i wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 51 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi savaWro brunvaSi amgvari mniSvnelovani zrda ganapiroba saqarTvelos mTavrobis mier ganxorcielebuli antikorufciuli RonisZiebebis Sedegad importisa da eqsportis legalizaciam. aRsaniSnavia, rom sarfis sabaJo amJamad centraluri mTavrobis kontrols eqvemdebareba, rac SesaZlebels xdis aralegaluri importis Tavidan acilebasa da centralur biujetSi sagadasaxado da sabaJo Semosavlebis gadaricxvas. amave dros, 2004 wels, mSp-i gaizarda 8,4 procentiT, ramac aseve xeli Seuwyo vaWrobas. zemoaRniSnuli cvlilebebis miuxedavad, gaizarda uaryofiTi savaWro balansi da Sesabamisad, aRricxvis periodSi, wina welTan SedarebiT, importis eqsportiT gadafarvis koeficienti 42-dan 35 procentamde Semcirda. saqarTvelos ekonomika mezobel qveynebzea orientirebuli. saqarTvelos yvelaze mniSvnelovani savaWro partniorebi arian evrokavSiri, dsT da TurqeTi. saqarTvelos aTi umsxvilesi savaWro partnioris wili registrirebuli savaWro brunvis mTlian moculobaSi, 72,2 procents Seadgenda. rogorc cxrili 6.2 gviCvenebs, 2004 wels mTavari savaWro partniorebi iyvnen ruseTi, TurqeTi, gaerTianebuli samefo, azerbaijani da germania. am qveynebis erToblivi wili saqarTvelos registrirebul savaWro brunvaSi 50 procentamde Seadgenda. ara dsT-s qveynebTan vaWrobis wili izrdeba da aq wamyvani adgili ukavia TurqeTs, romelic warmoadgens mniSvnelovan wyaros samomxmareblo saqonlis importisaTvis. TurqeTSi eqsporti, 1996 wlis 13 procentidan, 2004 wels 18,3 procentamde gaizarda. aseve izrdeboda eqsporti aratradiciul bazrebze, rogoricaa evrokavSiri (gaerTianebuli samefo, germania da italia), Sveicaria da aSS. 52 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi cxrili 6.2: registrirebuli saerTaSoriso vaWrobis tvirTbrunva da vaWrobis mimarTulebebi, 2004 wlis (aSS dolari) saerTaSoriso vaWrobis tvirTbrunva eqxporti (FOB) savaWro brunva importi (CIF) aTasi aSS dolari procenti aTasi aSS dolari sul 648.8 100 1 847 ZiriTadi partniori qveynebi (sul) 513.9 79.2 ruseTi 104.6 TurqeTi procenti aTasi aSS dolari procenti 100 2 495.8 100 1 313.2 71.1 1827.1 73.2 16.1 257.8 14.0 362.4 14.5 118.7 18.3 202.3 11.0 321.0 12.9 gaerTianebuli samefo 31.6 4.9 171.4 9,3 203.0 8.1 azerbaijani 25.4 3.9 157.7 8.5 183.1 7.3 germania ukraina 15.9 15.3 2.5 2.4 151.1 142.4 8,2 7.7 167.0 157.7 6.7 6.3 5,9 TurqmeneTi 115.1 17.7 32.7 1.8 147.8 aSS 21.3 3.3 111.0 6.0 132.2 5.3 somxeTi 54.5 8.4 25.4 1.4 79.9 3.2 italia sxva 11.6 1,8 61.5 3.3 73.1 2.9 134.9 20.8 533.8 28.9 668.7 26.8 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti 2004 wels, dsT-dan da evrokavSiridan Semotanili saqoneli Seadgenda saqarTvelos registrirebuli importis 69 procents. TurqeTis wilma 11 procenti Seadgina. SedarebiT mcire iyo aSS-s wili. nax. 6.1: 2004 w. saqarTvelos registrirebuli importi regionebis/qveynebis mixedviT sxva 20% dsT 36% TurqeTi 11% evrokavSiri 25 33% dsT evrokavSiri TurqeTi sxva wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti rac Seexeba eqsports, qarTuli produqciis ZiriTad bazrad kvlavac dsT rCeba. TurqeTi warmoadgenda eqsportis mxolod 18 procentis daniSnulebis bazars. evrokavSiris wili daaxloebiT 17 procents Seadgenda. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 53 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi nax. 6.2: 2004 w.saqarTvelos registrirebuli eqsporti regionebis/qveynebis mixedviT sxva 14% TurqeTi 18% dsT 51% evrokavSiri 17% dsT evrokavSiri TurqeTi sxva wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti registrirebuli eqsportis struqtura cxrili 6.3 gviCvenebs registrirebuli eqsportis ZiriTad saxeobebs harmonizebuli sasaqonlo sistemis mixedviT. 2004 wels, 12 sasaqonlo jgufi Seadgenda qarTuli eqsportis daaxloebiT 73,5 procents. cxrili 6.3: saqarTvelos registrirebuli eqsportis struqtura, harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HS96) mixedviT, 2004 w. aTasi aSS dolari eqsporti - sul 648 756 procenti 100 Savi liTonebis jarTi - 7204 95 948 14.8 samxedro TviTmfrinavebi -8802 83 686 12.9 yurZnis Rvino naturaluri - 2204 48 719 7.5 feroSenadnobebi - 7202 42 510 6.6 Saqari- 1701 34 288 5.3 wyali, maT Soris naturaluri an mineraluri - 2201, 2202 33 379 5.1 spilenZis madani da koncentratebis - 2603 31 825 4.9 azotis sasuqebi 3102 28 756 4.4 xorbali-1001 22 817 3.5 spirti-2208 18 911 2.9 daumuSavebeli oqro -7108 18 830 2.9 Txili-0802 sxva 17 691 2.7 171 396 26.4 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti saqarTvelos registrirebuli eqsportis struqtura bolo wlebis ganmavlobaSi Seicvala. Savi liTonis jarTis eqsporti (sasaqonlo kodi: 7204) ukve ramodenime welia pirvel adgils ikavebs da 2004 wels 95,9 milioni aSS dolari Seadgina. wina wlis analogiur periodTan SedarebiT, am saqonlis eqsporti gaizarda 36 milioni aSS dolariT. Savi liTonebis jarTis eqsportis 85 procenti gadis TurqeTSi. aRricxul periodSi samxedro TviTmfrinavebis eqsportma (sasaqonlo kodi 54 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi 8802) 83,6 milioni aSS dolari Seadgina. feroSenadnobebis eqsporti (sasaqonlo kodi: 7202) 42,5 milioni aSS dolari iyo, rac mTliani eqsportis 6,6 procentia. saqarTvelos feroSenadnobebis eqsportis mTavari bazrebia aSS (35 procenti), ruseTi (29 procenti) da TurqeTi (11 procenti). kvebisa da sasoflo-sameurneo produqtebis kategoriis mixedviT, Rvino, Txili, mineraluri wylebi da ualkoholo sasmelebi saqarTvelos mniSvnelovani saeqsporto produqciaa. 2004 wels, Rvinis eqsporti Tormetjer gaizarda 1995 wlis 4 milioni aSS dolaridan 48,7 milion aSS dolaramde. qarTuli Rvinis eqsportis 74 procentamde gadis ruseTSi, 9,5 procenti ukrainaSi. saqarTvelom aseve daiwyo Rvinis eqsportireba sxva qveynebSic, Tumca umniSvnelo moculobebiT. sxva mniSvnelovani saeqsporto saqonelis nusxaSi Sedian: Saqari, wylebi (maT Soris mineraluri da bunebrivi), spilenZis madani da koncentratebi; oqro, mineraluri da qimiuri sasuqebi. registrirebuli importis struqtura cxrili 6.4 gviCvenebs umsxviles saimporto sasaqonlo jgufebs, romlis saerTo wilma 2004 wels registrirebul importSi daaxloebiT 43,6 procenti Seadgina. ZiriTadi saimporto sasaqonlo jgufebi iyo: bunebrivi airi da navTobproduqtebi, xorbali da fqvili, medikamentebi, Saqari. navTobproduqtebisa da xorblisa da fqvilis registrirebuli importis wili klebulobs. cxrili 6.4: saqarTvelos registrirebuli importis struqtura, harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HS96) mixedviT, 2004 w. aTasi aSS dolari importi - sul 1 847 038 procenti 100 navTobi da navTobproduqtebi – 2710 186 450 10 msubuqi avtomobilebi - 8703 116 553 6.3 xorbali- 1001 80 080 4.3 bunebrivi gazi - 2711 80 048 4.3 milebi -7305 77 955 4.2 samkurnalo saSualebebi –3004 75 022 4.0 lerwmis an Warxlis Saqari - 1701 50 801 2.7 fqvili -1101 48 756 2.6 eleqtroenergia – 2716 32 277 1.7 sxvadasxva danadgarebi - 8411 28 150 1.5 Tambaqo da Tambaqos nawarmi - 2402 27 793 1.5 1 043 153 56.4 sxva wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 55 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi momsaxurebis eqsport/importi cxrili 6.5: momsaxurebis registrirebuli eqsporti da importi, I kv. - III kv. 2004 w. (aTasi aSS dolari) QI kv. –QIII kv., eqsporti % 2004 w. importi % momsaxureba, sul 390932.5 100 352014.5 100 transportis seqtorSi 182205.2 46.6 144353.5 41.0 - sazRvao transporti 42688.4 10.9 46532.2 13.2 - sahaero transporti 36539 9.3 46971.9 13.3 -sarkinigzo transporti 65175.8 16.7 18818.7 5.3 -avtotransporti 11880.9 03.0 32030.7 9.1 - milsadenebi mogzauroba komunikaciebi dazRveva sxva 25921.1 06.6 0 0 132595.8 33.9 110057.8 31.3 13433.7 3.4 11440.4 3.2 7535.2 1.9 28950.6 8.2 55162.6 14.1 57212.2 16.3 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti, sagadasaxado balansi momsaxurebis aramaterialuri bunebis gamo, momsaxurebis wilis zustad gansazRvra sakmaod rTulia. saqonliT vaWrobisagan gansxvavebiT, momsaxurebiT vaWrobaSi ar iyeneben saerTaSoriso sasaqonlo kodis amsaxvel dokumentacias. momsaxurebiT vaWrobis SefasebasTan dakavSirebuli bunebrivi sirTuleebis gaTvaliswinebiT, aRuricxavi vaWrobis wili momsaxurebiT vaWrobaSi ufro maRalia, vidre saqonliT vaWrobis SemTxvevaSi. Tumca, momsaxurebiT vaWrobis Sefaseba ramdenadme gaumjobesda, magaliTad, wina wlis Sesabamis periodTan SedarebiT, 2004 wlis I kv. – III kv. momsaxurebis eqsporti 18,1 procentiT gaizarda, importi ki – 22 procentiT, rac garkveulwilad momsaxurebiT vaWrobis SefasebaSi momxdari gaumjobesebis Sedegia. sagadamxdelo balansis monacemTa1 Tanaxmad (ix. cxrili 6.5), 2004 wels momsaxurebis registrirebuli eqsportis 46,6 procenti transportirebidan Semosavlebis wilad modioda. mogzaurobis wili momsaxurebis saerTo moculobis 34 procents Seadgenda. momsaxurebiT vaWrobis monacemebis gaanalizebis Sedegebi gviCvenebs, rom 2004 wlis ganmavlobaSi, momsaxurebiT vaWrobis wili 60 milioni aSS dolariT gaizarda wina wlis Sesabamis periodTan SedarebiT. 1 im droisaTvis, rodesac sem-is es gamocema mzad iyo gamoqveynebisaTvis, erTaderTi xelmisawvdomi monacemebi iyo 2004 wlis I-III kv. monacemebi. 56 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi CanarTi 6.1 evrokavSiris savaWro politika evrokavSiri gamoexmaura aziaSi cunamiT gamowveul ubedurebas da gadawyvita ganviTarebadi qveynebisaTvis evrokavSiris axali SeRavaTiani savaWro reJimis ZalaSi Sesvlis daCqareba. axali SeRavaTebis ganzogadoebuli sistema (GSP) ukve 1 aprils unda amoqmeddes. axali reJimi mimarTuli iqneba im ganviTarebad qveynebze, romlebsac SeRavaTebi yvelaze metad esaWiroeba (maldivis kunZulebi, Sri lanka, tailandi da indonezia). evrokavSiris preferenciebis ganzogadoebuli sistema, romelic msoflioSi yvelaze didi SeRavaTebis sistemaa, uzrunvelyofs Semdgom satarifo daTmobebs, gansakuTrebiT tansacmlisa da TevzWeris seqtorebSi. misi upiratesobebi gavrceldeba cunamiT dazaralebul yvela qveyanaze. paralelurad, evrokomisia muSaobs adgilwarmoSobis maregulirebeli wesebis gamartivebaze da SeZlebisdagvarad, Semsubuqebaze, rameTu qveynebs sistemis upiratesobebis ufro srulad gamoyenebis saSualeba mieceT. vaWrobis dargSi evrokomisiis warmomadgenelma piter mendelsonma aRniSna: “ganviTarebadi qveynebisaTvis bazarze daSvebasTan dakavSirebiT procesis daCqarebis Sedegad, evrokavSirma swrafi reagireba moaxdina cunamis Sedegad dazaralebuli qveynebis dasaxmareblad. Raribi qveynebisaTvis tarifebis SemcirebiT, Cven vuzrunvelyofT SeRavaTebis gavrcelebas yvela ganviTarebad qveyanasTan mimarTebaSi. zogadi mimoxilva evrokavSiris preferenciebis ganzogadoebuli sistema warmoadgens SeRavaTian reJims, romelic bolo 30 wlis ganmavlobaSi .evrokavSiris mier daSvebul iqna yvela ganviTarebadi qveynisaTvis. igi aRemateba 52 milion evros savaWro brunvaSi da msoflioSi yvelaze mniSvnelovani upiratesi xelSewyobis savaWro reJimia, romelic ganviTarebadi qveynebis bazarze daSvebis TvalsazrisiT gacilebiT did SeRavaTebs uzrunvelyofs, vidre SeerTebuli Statebis, iaponiisa da kanadis SeRavaTiani reJimebi erTad. 2004 wlis cunamis Semdeg, evrokomisiam miiRo gadawyvetileba evrokavSiris axali GSP-is saswrafod amoqmedebis Taobaze stiqiuri ubedurebiT dazaralebuli qveynebis dasaxmareblad. komisiis mier SemoTavazebul iqna misi ZalaSi Seyvana 3 TveSi - 2005 wlis pirveli aprilisTvis. procesis daCqarebas mxari dauWires evrokavSiris wevrma qveynebma da evroparlamentma. satarifo daTmobebis meSveobiT, axali reJimi uzrunvelyofs daaxloebiT 3 miliardi evros odenobis sagareo vaWrobis brunvas cunamiT dazaralebuli qveynebisaTvis. axali GSP iTvaliswinebs tarifebis Semcirebas Tevzeulze. Sri lanka isargeblebs aseve damatebiTi SeRavaTebis sqemiT, romelic gamiznulia mdgradi ganviTarebisa da kargi marTvis xelSewyobaze (GSP+). es niSnavs, rom eqsportis 90 procenti, maT Soris tansacmeli, evrokavSirSi nulovani ganakveTiT daibegreba. tailandTan mimarTebaSi, axali daTmobebi gavrceldeba gansakuTrebulad mgrZnobiare produqtebze (mag. xamanwka). indonezia da indoeTi isargebleben axali satarifo daklebebiT Sesabamisad teqstilis nawarmsa da fexsacmelze. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 57 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi tarifebi tailadnis xamanwkebze Semcirdeba 12 procentidan (upiratesi xelSewyobis reJimiT) 4,2 procentamde. indur qsovilebsa da tansacmelze tarifebi dafiqsirdeba 9,5 procentze nacvlad 12 procentisa, romelic upiratesi xelSewyobis reJimiT iyo gaTvaliswinebuli. tarifebi fexsacmelze indoneziidan da tailandidan 17 procentidan 13,5 procentamde iqneba Semcirebuli. wyaro: evrokomisia evropis samezoblo politika: TanamSromloba vaWrobis dargSi evropis samezoblo politika gansazRvravs miznebs mezobel qveynebTan partniorobisaTvis, romelic emyareba erTobliv Rirebulebebsa da ekonomikur reformebTan dakavSirebiT nakisr valdebulebebs. es moicavs, magaliTad, vaWrobis liberalizacias, romelic uzrunvelyofs Sida bazarze TandaTanobiT monawileobis miRebas da pirTa, saqonlis, momsaxurebisa da kapitalis Tavisufal moZraobas. evropis samezoblo politika, vmo-s principebis Sesabamisad, iTvaliswinebs bazris ufro farTod gaxsnas. evropis samezoblo politika uzrunvelyofs saSualebebs vaWrobis liberalizaciisa da regionaluri integraciis gaRrmavebisaTvis. aRmosavleTis mezobel qveynebTan mimarTebaSi (rogoricaa magaliTad, saqarTvelo), ekonomikuri reformis paralelurad, prioritetad rCeba samezoblo politikis vaWrobasTan dakavSirebuli debulebebis ufro srulad ganxorcieleba. saqarTvelo vmo-s wevri gaxda 2000 wlis ivnisSi. vmo-s wevrobam xeli Seuwyo saqarTvelos evropasTan integracias. saqarTvelos savaWro da savaluto sistemebi gardamavali ekonomikis qveynebs Soris erT-erTi yvelaze liberaluria. saqarTvelos liberaluri savaluto sistema aqvs, romelic ar iTvaliswinebs SezRudvebs gadasaxadebsa da gadaricxvebze mimdinare saerTaSoriso garigebebisaTvis. ssf-is vaWrobis SezRudvis indeqsi saqarTvelosTvis, masStabis mixedviT, amJamad 1-dan 10mde Seadgens. saimporto saqonlis umetesobaze tarifebis Semcireba moxda e.w. “seqtoruli iniciativebis” safuZvelze, romelSic saqarTvelo aris CarTuli. aRniSnuli iniciativebi moicavs qimiur produqtebs, xe-tyisa da qaRaldis nawarms, rezinis, foladis, sasoflo-sameurneo da samedicino aRWurvilobas, sainformacio teqnologiebs, samoqalaqo aviacias, avejs, Tevzsa da Tevzeulis nawarms da bostneuls. bazarze SeRwevasTan dakavSirebiT, saqarTvelo rogorc vmo-s wevri, sargeblobs upiratesi xelSewyobis erovnuli reJimiT. amas garda, evrokavSirs, aSS-s, iaponias, kanadas, Sveicariasa da TurqeTs saqarTvelos nawarmTan mimarTebaSi daSvebuli aqvT SeRavaTebis ganzogadoebuli sistema (GSP). saqarTvelo-evrokavSiris partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmeba ZalaSi Sevida 1999 wels. partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis safuZvelze, saqarTvelo sargeblobda evrokavSirTan upiratesi 58 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi xelSewyobis erovnuli reJimiT jer-kidev vmo-Si gawevrianebamde. 2000 wlis ivnisSi vmo-Si gawevrianebis Semdeg, saqarTvelos mieniWa mudmivi, upirobo, upiratesi xelSewyobis erovnuli reJimis statusi vmo-s yvela wevri qveynis mier. evrokavSiris gafarToebis Semdeg, evrokavSiri-saqarTvelos partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmeba avtomaturad gavrcelda evrokavSiris axal wevr qveynebze. saqarTvelom, romelic sargeblobs evrokavSiris ganzogadoebuli SeRavaTebis sistemiT, moiTxova GSP-is damatebiTi socialuri SeRavaTebis sqemaSi CarTva. saqarTveloSi GSP-is utilizaciis done 2000 wlis 52 procentidan 2003 wels, 67 procentamde gaizarda, rac saSualoze metia. saqarTvelom xeli moawera Tavisufali vaWrobis Sesaxeb ormxriv SeTanxmebebs dsT-is qveynebTan. dRes, saqarTvelo, Tavisufali vaWrobis Sesaxeb eqvsi SeTanxmebis wevria somxeTTan, azerbaijanTan, yazaxeTTan, ruseTTan, TurqmeneTsa da ukrainasTan. dsT-is farglebs gareT, saqarTvelo Tavisufali vaWrobis Sesaxeb arc erT SeTanxmebaSi ar monawileobs. saqarTvelo CarTulia suuam-is Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebebSi ukrainasTan, moldovasa da azerbaijanTan. vaWrobis sferoSi TanamSromlobis programa evropis samezoblo politikis gegmebi unda Seefardebodes Sesabamis finansur da teqnikur daxmarebas. konkretuli nabijebis Semdgomi programa SeiZleba SemoTavazebuli iqnes rogorc instrumenti momavalSi evrokavSiri-saqarTvelos TanamSromlobisaTvis vaWrobis dargSi: (1) konkretuli nabijebi, romelic unda gadaidgas imisaTvis, rom rogorc evrokavSirma, aseve saqarTvelom srulad isargeblon im savaWro debulebebis upiratesobebiT, romelsac Seicavs partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb arsebuli SeTanxmeba. sakanonmdeblo da maregulirebel sferoebSi Sesabamisobis miRweva unda moxdes erToblivad SeTanxmebuli prioritetebis safuZvelze; imavdroulad, aqcenti unda gakeTdes vaWrobisa da ekonomikuri integraciis acquis-is yvelaze arsebiT elementebze, saqarTvelos ekonomikuri struqturis gaTvaliswinebiT. (2) saqonliT vaWrobas rac Seexeba, unda gakeTdes yvelaferi imisaTvis, rom saqarTvelo CarTuli iqnes axal specialur GSP+ sqemaSi2. igi moicavs 7,200-mde dasaxelebis produqts, romlebic SeiZleba evrokavSiris ubaJo saqonlis siaSi iqnes Setanili. saqarTvelom unda daakmayofilos mTeli rigi kriteriumebisa, maT Soris moaxdinos stabiluri ganviTarebisa da kargi marTvis Sesaxeb 27 ZiriTadi saerTaSoriso konvenciis ratifikacia da efeqturad gamoiyenos isini. garda amisa, saqarTvelom unda daamtkicos, rom GGSP-is mcire beneficiari qveyanaa da, rom misi ekonomika sustad aris diversificirebuli - anu ganviTarebisTvis gansakuTrebuli daxmareba 2 2004 wlis 20 oqtombers , evrokomisiam daamtkica winadadeba, romelic detalurad gansazRvravs evrokavSiris ganzogadoebuli SeRavaTebis sistemas vaWrobis dargSi, 2006-2008 w.w. periodisaTvis. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 59 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi esaWiroeba. damatebiTi SeRavaTebi dauyovnebliv eniWeba ganviTarebad qveynebs, romelTac ratificirebuli aqvT da efeqturad axorcieleben adamianisa da Sromis uflebebis dacvis Sesaxeb 16 ZiriTad konvencias da karg marTvasa da garemos dacvasTan dakavSirebul 7 konvencias (11-dan). imavdroulad, beneficiarma qveynebma unda ikisron valdebuleba im saerTaSoriso SeTanxmebebis ratifikaciasa da ganxorcielebasTan dakavSirebiT, romlebic jer ratificirebuli ara aqvT. nebismier SemTxvevaSi, beneficiari qveynebis mier, 2008 wlis 31 dekembramde, 27 konvenciis ratificireba unda moxdes. saqonliT vaWrobis sferoSi, SeiZleba xeli moeweros ormxriv SeTanxmebebs, magaliTad meRvineobis, bunebrivi da mineraluri wylebis dargSi da sxva. erT-erTi maTgani SeiZleba iyos RviniT vaWrobis Sesaxeb ormxrivi SeTanxmeba. amgvari SeTanxmeba SeiZleba moicavdes warmoebis teqnologiebsa da procesebs, Rvinis Semadgenlobisadmi moTxovnebs, Rvinis dasaxelebebis urTierTdacvas, dakavSirebul debulebebsa da sertificirebis moTxovnebs. aucilebelia TanamSromlobis gaumjobeseba administrirebis sferoSi da arasatarifo savaWro barierebis TandaTanobiT gauqmebisa da saTanado infrastruqturis ganviTarebis uzrunvelyofis kuTxiT. samrewvelo produqciis gadaadgilebas SesaZloa xeli Seewyos evrokavSiris kanonebsa da maregulirebel struqturebTan Sesabamisobis miRwevis Sedegad. amisaTvis mizanSewonili iqneboda evrokavSirsa da saqarTvelos Soris Sesabamisobis sertifikatis da samrewvelo saqonlis urTierTcnobis Sesaxeb SeTanxmebebis gaformeba, xmelTaSua zRvis auzis qveynebis mimarT mimdinare iniciativasTan dakavSirebuli gamocdilebis safuZvelze. (3) Semdgomi sakanonmdeblo Sesabamisobis miRweva sabaJo sferoSi, resursebis zrdasTan erTad (kompiuterizaciis CaTvliT) aseve Seuwyobs xels vaWrobis waxalisebas. (4) sasoflo-sameurneo nawarmisTvis, evrokavSiris standartebTan Sesabamisoba sanitaruli da fitosanitariuli kontrolisTvis mniSvnelovnad waaxalisebs ormxriv vaWrobas partnior qveynebsa da evrokavSirs Soris. informaciis gacvla da mWidro TanamSromloba im saerTaSoriso organizaciebSi, romelTa funqciaSi Sedis cxovelTa da mcenareTa daavadebebze kontroli da momxmareblis dasacavad ukeTesi sanitaruli pirobebis uzrunvelyofa, prioritetebs warmoadgens. saqarTvelom unda gaaumjobesos administrireba sakvebi produqtebis usafrTxoebis uzrunvelsayofad, rac SesaZlebels gaxdis evrokavSiris bazarze SeRwevas. Sesabamisoba vaWrobasTan dakavSirebuli mTavari wesebis daregulirebis sferoSi ekonomikuri upiratesobebis momtania, rogorc saqarTveloSi reformebis gatarebis, aseve sainvesticio klimatis gaumjobesebis TvalsazrisiT. kerZod, inteleqtualuri da samrewvelo sakuTrebis uflebebis efeqturi dacvis donis amaRleba, iseve rogorc amgvari uflebebis efeqturi ganxorcieleba, maregulirebel 60 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 saerTaSoriso vaWroba da sagareo ekonomikuri urTierTobebi sferoSi Sesabamisobisa da saxelmwifo Sesyidvebis dargSi bazarze daSvebis pirobebis gaumjobesebasTan erTad, savaraudod mniSvnelovan zegavlenas moaxdens ekonomikur ganviTarebisa da investiciebis doneebze. aseve mizanSewonili iqneboda statistikuri sistemebis harmonizaciisa da mdgradobis donis amaRleba. amgvari nabijebi xels Seuwyobs adgilobrivi bazrebis ganviTarebasa da aseve vaWrobis stimulirebas. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 61 Tavi meSvide. privatizacia axalma mTavrobam saqarTveloSi reformebis axali etapi daiwyo da privatizacia am procesis umniSvnelovanesi nawilia. igi gansakuTrebul rols asrulebs qveynis ekonomikur ganviTarebaSi. 1992 wels saqarTveloSi privatizebis procesis dawyebis Semdeg, privatizebulia 15,000-ze meti sawarmo. saxelmwifos mflobelobaSi darCenilia sawarmoTa sakmaod didi raodenoba – daaxloebiT 1,800 mcire, saSualo da strategiuli mniSvnelobis sawarmo, romlebSic saxelmwifos wili aqvs da romelSic 180,000-ze meti adamiania dasaqmebuli. mimdinare privatizebis politikis mTavari tendenciebia darCenil sawarmoTa swrafad gadacema kerZo sakuTrebaSi da ekonomikis deregulireba kerZo investiciebis mobilizebisaTvis. axali mTavroba gegmavs ucxoeli investorebis mozidvas da biznesisaTvis ufro xelsayreli garemos Seqmnas qveyanaSi. aWaris avtonomiur respublikaSi momxdari cvlilebebi, sadac gasul wlebSi privatizacia Zalze mcire masStabiT xorcieldeboda, dadebiT Sedegs iqoniebs mTlianad privatizaciisa da ekonomikuri reformebis procesebze. 2005 wels, axali sagadasaxado kodeqsis parametrebis dawesebis kvalobaze, saqarTvelo ufro momzidveli qveyana gaxdeba rogorc Sida, aseve gare investorebisaTvis. ekonomikuri ganviTarebis saministrom gamoaqveyna 372 sawarmos sia, romelSic saxelmwifos wilis gayidva SeTavazebulia auqcionis wesiT. aRniSnuli privatizebis procesi 18 TveSi unda ganxorcieldes. privatizebis procesis obieqturobis, gamWvirvalobisa da msoflios masStabiT informaciis xelmisawvdomobis uzrunvelsayofad, ekonomikuri ganviTarebis saministro avrcelebs informacias privatizebis Sesaxeb sakuTari oficialuri beWdviTi organosa da sxva gazeTebis meSveobiT da aseve internetis vebgverdze (www.privatization.ge). saSualo da msxvili sawarmoebis privatizeba saxelmwifo mflobelobaSi darCenili saSualo da msxvili sawarmoebis privatizacia kvlavac problematur sakiTxad rCeba. ganvlili wlebis gamocdilebam naTelyo, rom saqarTveloSi msxvili sawarmoebis privatizebis xerxebs Sedegi ar moaqvs. msxvili sawarmoebi metad didi zomisaa, maTi aqtivebi cud mdgomareobaSia; didi davalianebebi, samuSao Zalis siWarbe da sawarmoSi dainteresebis mqone jgufebis gavlena kidev ufro arTulebs situacias. aSkaraa, rom msxvili sawarmoebis privatizebisaTvis seriozuli zomebia misaRebi. iseT seqtorebSi, rogoricaa energetikis, satelekomunikacio, mrewvelobisa da transportis seqtorebi, bevri aqtivi ekonomikisaTvis mZime tvirTad gadaiqca da saswrafod saWiroebs restruqturizacias, reabilitacias an likvidacias. 2004 wels adgili hqonda zogierTi saSualo da msxvili saxelmwifo/municepaluri sawarmos privatizebas. sawarmoTa masStabidan da mniSvnelobidan gamomdinare yvelaze sainteresoa Semdegi obieqtebis privatizeba: TbilaviamSenis – TbilisSi arsebuli 60 wliani istoriis mqone saaviacio teqnikis mwarmoebeli qarxana; elmavalmSeneblis, saqarTvelos telekomis, sastumroebis saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 61 privatizacia iveriisa da inturistis gayidva. 2004 wlis bolo periodSi saprivatizacio tenderSi wardgenili iyo WiaTurmanganumi, varcixis hidro-eleqtro sadguri da saqarTvelos saokeano sanaosno kompania, romelTa gayidvac jer-jerobiT ar aris dasrulebuli. TbilisSi mdebare 330 oTaxiani sastumro iveria gaiyida germanul investorze 2,3 milion aSS dolarad. sastumro privatizebamde ifarebda aTasamde ltolvils. TiToeulma ltalvilma ojaxma miiRo 7 000 aSS dolari kompensirebis saxiT. londonSi arsebulma salfordis fondma gamoxata interesi sastumro aWaris mimarT, romelSic aseve Sesaxlebulia 239 ltolvili ojaxi da romlebis aseve miiReben 7 000 aSS dolars kompensaciis saxiT. TbilaviamSenis sawarmi iyo 100 procentiT saxelmwifo sakuTreba. Tumca 2003 wels sawarmo samarTavad gadaeca kompanias, romelic dafuZvnebuli iyo sawamos Zveli menejmentis mer. mosalodneli iyo, rom aqciebis udidesi wili Sesyiduli iqneboda mmarTveli kompaniis mier. zogierTi saxis qoneba, romelic pirdapir ar ukavSirdeba sawarmos, magaliTad saparkingo teritoria da sasawyobo Senobebi gamoiricxa sawarmos ZiriTadi kapitalidan da damoukideblad gaiyideba. 2004 wlis 3 noembers sawarmo TbilaviamSeni mieyida Sps TbilaviamSens, romelmac gadaixada 67 milioni aSS dolari mis SesaZenad. orma rusulma da erTma qarTul-rusulma kompaniam gamoxates survili elmavalmSenebeli sawarmos SesaZenad. saxelmwifom tenderze gamoitana aqciaTa 51 procenti. darCenili 49 procenti aqciebisa gayidul iqna yofili qonebis marTvis saministros mier. daimonti, dema kompiutersi da radoqsi monawileobdnen tenderSi. gamarjvebulma dema kompiutersma 132 milioni aSS dolari gadaixada sawarmos aqciebis SesaZenad. oTxi kompania iyo dainteresebuli WiaTurmanganumis da varcixe-hesis aqciebis SesyidviT. kerZod, ukrainuli kompania inter-paipi, rusuli – evrazia holdingi, qarTuli – fero da britanuli moravia-jorjia korporacia. tenderSi gamarjvebuli aRmoCndnen evrazia holdingi da qarTuli fero, es kompaniebi gadaixdnian 132 milion aSS dollars sawarmoTa aqciebis SeasaZenad da maT samarTavad Seqmnian holdingur kompanias. bevr sawarmoSi Sefasebisa da auditoruli Semowmebis procesi dasrulebuli ar aris. aucilebelia mkafiod ganisazRvros TiToeul saprivatizacio aqtivze pasuxismgebeli organo. yovel sawarmoze pasuxismgebeli organos dadgena gamoricxavs momavalSi sxvadasxva mxareebisagan SesaZlo pretenziebis warmoSobas, rac Seaferxebda privatizebis procesis uproblemod Catarebas. mTavrobam ufro energiulad unda ganaxorcielos sawarmoTa restruqturizacia da gakotreba/likvidaciis procedurebi, raTa es sawarmoebi mimzidveli gaxdnen ucxoeli investorebisaTvis. gakotrebis saqmis warmoeba iwvevs valauvali sawarmos reorganizeba/reabilitacias an likvidacias. sicocxlisuunaro da aramimzidveli sawarmoebis likvidacia xSirad privatizaciis mtkivneuli procesis logikur dasasruls warmoadgens da masac moaqvs sargebeli ekonomikisaTvis: sagadasaxado da sxva davalianebebis nawili daifareba. miuxedavad 62 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 privatizacia imisa, rom zogierT sawarmoSi dawyebulia likvidacia da gakotrebis saqmis warmoeba, arc erTi msxvili sawarmos likvidacia ar dasrulebula. zog sawarmoSi mimdinareobs sareabilitacio programis ganxorcieleba. Tu ki reabilitacia warmatebiT iqna ganxorcielebuli, sawarmoebi SeZleben dafaron valebi, mTlianobaSi gaiumjobeson mdgomareoba da amgvarad ufro efeqturebi gaxdnen. efeqturi sawarmoebis privatizeba gacilebiT advili iqneba da saxelmwifos ufro did Semosavals moutans. zogierT SemTxvevaSi efeqturobis miRweva ararealuria, Tumca, aqtivebis likvidaciis gadawyvetilebis misaRebad ufro mtkice politikuri nebaa saWiro. msxvili sawarmoebis SemTxvevaSi saWiroa TiToeuli konkretuli obieqtis ukeTesad Seswavla, raTa moxdes am saprivatizacio obieqtebis miyidva Zlieri investorisaTvis, romelsac eqneba unari da survili marTos esa Tu is sawarmo, ganaxorcielos saWiro investiciebi da miiRos mogeba. msxvili sawarmoebis likvidacia gadaarCens sawarmos sicocxlisunarian aqtivebs da SeaCerebs valebis dagrovebas. orive Sedegi mTlianobaSi sargebels moutans qveynis ekonomikas. `2005 wlis saxelmwifo biujetis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis Tanaxmad, centralur biujetSi privatizebidan Semosasvleli Tanxebis odenoba Seadgens 94.2 milion lars. navaraudebia, rom 2005 wlis ganmavlobaSi privatizaciidan misaRebi Semosavlebi daaxloebiT 200,0 mln lariT gadaaWarbebs biujetiT prognozirebad maCvenebels, romelic mimarTuli iqneba Semdegi mniSvnelovani RonisZiebebis dasafinanseblad1. kerZod: _ TavdacviTi RonisZiebebis dafinansebisaTvis 80,0 milioni lari; _ ganaTlebis RonisZiebebis dafinansebisaTvis 17,0 milioni lari; _ energetikis seqtoris dafinansebisaTvis _ 40,0 milioni lari; _ sapensio reformis RonisZiebebisaTvis _ 24,0 milioni lari; _ sagareo valdebulebebis momsaxurebisaTvis _ 39,0 milioni lari. mcire sawarmoTa privatizacia mcire sawarmoTa privatizacia saqarTveloSi 1993 wels daiwyo. msxvili sawarmoebis privatizeba jer kidev mimdinareobs (telekomunikaciebis, energetikis, mrewvelobis seqtorebSi) da savaraudoa, rom restruqturizaciis Sedegad axali mcire sawarmoebi warmoiSveba. maSasadame, mcire sawarmoTa privatizaciis procesi SesaZloa kidev gagrZeldes. sawarmoTa Sesyidva insaiderebis mier kvlavac gavrcelebulia, rac bevr SemTxvevaSi amcirebs saxelmwifos Semosavlebs da xels uSlis mcire sawarmoTa efeqtur funqcionirebas. Tumca, rogorc Cans, arsebuli meoradi bazari sakmaod warmatebulad funqcionirebs imisaTvis, raTa uzrunvelyos sawarmoTa ukeTesi mepatroneebis xelSi gadasvla, xolo mzardi konkurencia kompaniebze zewolas axdens efeqtianobis gazrdis TvalsazrisiT. privatizebis regionaluri samsaxurebis reorganizaciis gamo, mcire sawarmoTa privatizebis Sesaxeb sruli da zusti informacia ar mogvepoveba. monacemTa 1 ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programis ganxorcielebis amsaxveli angariSi, 2005 wlis ianvari. (saqarTvelos ekonomikis saministro). saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 63 privatizacia dazustebas arTulebs is faqtic, rom mcire sawarmoTa umravlesoba aris municipalur sakuTrebaSi da am monacemebis Segroveba da gaerTianeba erTian monacemTa gadamuSavebis sistemaSi damatebiT Zalisxmevas moiTxovs. energetikis seqtori 2004 wels energetikis seqtoris sawarmoTa privatizebis mxriv progresi ar dafiqsirebula. energetikis saministro saprivatizaciod amzadebs 5 eleqtroenergiis generaciis kompanias imereTSi,. 29 gazis gamanawilebel kompaniasa da zogierT sxva aqtivs. yvela es aqtivi CarTuli iqneba saprivatizacio nusxaSi. privatizeba dagegmilia 2005 wlisTvis; Tumca, mosamzadebeli samuSao ukve dawyebulia. igi moicavs aqtivebis lotebad dajgufebas, rac aqtivebs investorisaTvis ufro mimzidvels gaxdis. magaliTad, dasavleT saqarTvelos 5 eleqtrogeneraciis kompania erT iuridiul pirad iqneba reorganizebuli. mTavroba ganixilavs Tbilgazis privatizebis sakiTxs. sawarmos gasayidad aucilebelia amoRebis sakiTxSi ukeTesobis miRweva. amJamad Tbilgazis teqnikuri da komerciuli danakargebi moxmarebuli gazis daaxloebiT 75 procents Seadgens. energetikis saministro muSaobs mokle-saSualo vadian samoqmedo gegmaze, romelmac sistema krizisidan unda gamoiyvanos. gegma 18 Tvis ganmavlobaSi unda ganxorcieldes da misi warmatebiT ganxorcieleba sistemis Semdgomi ganviTarebis sawindari iqneba. 64 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 Tavi merve. samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa Sromis bazari saqarTveloSi ekonomikuri mdgomareobisa da biznes garemos garkveulwilad gaumjobesebis miuxedavad, ramac rigi axali samuSao adgilebis Seqmna ganapiroba, Sromis bazris mdgomareoba kvlavac arasaxarbielo da arastabiluri rCeba. maSin roca umuSevrobis maCveneblebi zogadad Seesabameba gardamavali ekonomikis mqone qveynisaTvis damaxasiaTebel maCveneblebs da TavisTavad, Sromis bazris tendenciebis Sesaxeb optimisturi daskvnebis safuZvelsac SeiZleba iZleodes, saerTo suraTs auaresebs arasruli dasaqmeba, farTod gavrcelebuli faruli da SeniRbuli umuSevroba da xelfasebis donis CamorCena minimalur saarsebo donesTan SedarebiT. Sromisunariani asakis mosaxleobis umetesoba arasrulad dasaqmebuli an umuSevaria. axali stabiluri samuSao adgilebi iSviaTad iqmneba da Zalze cotaa SedarebiT stabiluri samuSao adgilebi. Sromis bazarze Warbobs soflis meurneobaSi TviTdasaqmebis wili. dasaqmebulTa didi nawili dakavebulia araoficialuri da araregistrirebuli saqmianobiT, romelic dabalanazRaurebadia da metwilad TviTdasaqmebas warmoadgens. Sromisunariani asakis mosaxleobis mxolod 20 procentamde iRebs xelfass, aqedan dasaqmebulTa didi nawili Zlivs irCens Tavs. umuSevroba qvemoT moyvanili mosaxleobis ekonomikuri mdgomareobis analizi emyareba ssd-s mimdinare SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebs1. aRniSnuli maCveneblebi, romlebic gaangariSebulia Sso-s principebisa da meTodologiis safuZvelze (mag. registrirebuli umuSevrobis monacemebi, saerTaSoriso standartebiT - anu Sso-s 2 ganmartebebis Tanaxmad, ar SeiZleba informaciis karg wyarod CaiTvalos) gvaZleven bevr saintereso informacias Sromis bazarsa da SinameurneobaTa biujetebis Sesaxeb. gamokvlevis monacemTa safuZvelze gakeTebuli Sefasebebi xelsayrelia samuSao Zalis, dasaqmebisa da umuSevrobis, samuSao Zalis monawileobis koeficientebsa da samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobis maCveneblebSi cvlilebebis asaxvisaTvis. ssd-s gamokvlevis Sedegebs udaod arsebiTi mniSvneloba aqvs Sromis bazarze saerTo tendenciebisa da SinameurneobaTa Semosavlebis aRricxvis TvalsazrisiT. Tumca, bevri ram rCeba mocemuli maCveneblebisa da gamokvlevebis miRma. msoflioSi gamoyenebuli meTodologiis Tanaxmad, aRniSnuli gamokvleva ar iTvaliswinebs anazRaurebis odenobas. amasTan, igi ar moicavs araformalur ekonomikaSi dasaqmebulTa wils da srulad ar asaxavs arasruli dasaqmebisa da siRaribis mdgomareobas. 1 mimdinare SinameurneobaTa gamokvlevas ssd-i awarmoebs 1996 wlis mesame kvartlidan, msoflio bankis finansuri mxardaWeriTa da kanadis statistikis departamentis daxmarebiT. 1998-1999 wlebSi ssd awarmoebda samuSao Zalis gamokvlevas, Sso-sa da gaeros ganviTarebis programis daxmarebiT da im periodis monacemebi eyrdnoba samuSao Zalis gamokvlevis monacemebs (ix. statistikuri danarTis cxrili A7.1). 2 Sso-s ganmartebis Tanaxmad, dasaqmebulad iTvleba is, vinc ganxilvis periodSi (erTi kvira) Tundac erTi saaTis ganmavlobaSi muSaobda. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 65 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa ssd-s gaerTianebuli kvlevis Sedegebis Tanaxmad, Sso-s “mkacri” meTodiT gaangariSebuli erovnuli umuSevrobis done, 2004 wlis mesame kvartlis bolos mdgomareobiT (sem-is am gamocemaze muSaobis periodSi, bolo xelmisawvdomi monacemebiT), wina welTan SedarebiT, gaizarda 0,2 procentuli punqtiT 13,1 procentamde, xolo “Serbilebuli” meTodiT gaangariSebuli umuSevrobis done sul 2,3 procentuli punqtiT gaizarda da 15,2 procenti Seadgina. maSasadame, am ori meTodiT gaangariSebul umuSevrobis doneebs Soris arsebuli sxvaoba, wina welTan SedarebiT, Semcirda, Tumca Zalze umniSvnelod. tendencia, romelic bolo wlebSi gamoikveTa, migvaniSnebs samuSaos aqtiur maZiebelTa ricxvis zrdaze, anu maT dabrunebaze samuSao Zalis rigebSi. 2003 wlis meoTxe kvartalSi da 2004 wlis pirvel kvartalSi, axal reformebTan dakavSirebiT umuSevarTa mxridan samuSaos Sovnis aSkarad ufro didi imedi da molodini iyo, rac wliur gamosaxulebaSi, monawileobis koeficientis ufro maRal maCveneblebSi aisaxa. Tumca, vinaidan arc SinameurneobaTa gaerTianebuli kvlevis monacemebi, da arc praqtikuli dakvirvebis Sedegebi ar miuTiTebs Sromis bazarze samuSaos Sovnis SesaZleblobaTa masobrivad gaumjobesebaze da aRniSnuli molodinis mxolod umniSvnelo nawili Sesrulda, 2004 wlis meore da mesame kvartlebSi, gasul welTan SedarebiT, monawileobis koeficientma daiwyo Semcireba da umuSevrobis donis zrda ganaxlda. imavdroulad, samuSao adgilebis dakargvas adgili hqonda rogorc saxelmwifo, aseve araformalur seqtorSic. yofili saxelmwifo moxeleebi, romelTac samuSao dakarges bolo periodSi mTavrobis mier ganxorcielebuli restruqturizaciis Sedegad, 2003 wlis bolos da 2004 wlis dasawyisSi, samuSaos aqtiuri maZieblebi unda gamxdariyvnen iseve, rogorc yofili TviTdasaqmebuli movaWreebi, romlebic Tbilisis mTavari bazris mimdebare teritoriaze vaWrobdnen da romelTac axali moTxovnebis Tanaxmad unda daekanonebinaT TavianTi saqmianoba. marTalia, samuSao Zalis monawileobis koeficientma, 2004 wlis pirvel kvartalSi vardnis Semdeg, 2004 wlis meore kvartalSi zrda ganaaxla, umuSevrobis done ki piriqiT daeca, es mxolod sezonuri cvlilebebi iyo da erTi wlisaTvis Sedarebis Sedegebi miuTiTebs samuSaos maZiebelTa ricxvis klebaze anu imaze, rom samuSao Zalas umuSevarTa garkveuli raodenoba gamoaklda. Tumca, mesame kvartalSi samuSao Zalis monawileobis koeficienti, kvartalur gamosaxulebaSi ucvleli rCeboda da wliur gamosaxulebaSi, 1,9 procentuli punqtiT daeca 65,8 procentamde; umuSevrobis done mkveTrad gaizarda, rogorc kvartalur, aseve wliur gamosaxulebaSi. miuxedavad imisa, rom es sakmaod mniSvnelovani vardnaa, igi Seesabameba gasuli wlebis tendencias da monawileobis koeficienti saqarTveloSi mainc SedarebiT maRalia. es SeiZleba sxvadasxva procesebis amsaxveli iyos: erTis mxriv, rodesac Sinameurneobebis ukiduresad mZime ekonomikur mdgomareoba ubiZgebs samuSao Zalis miRma darCenil adamianebs daiwyon samuSaos Zebna da meores mxriv, rodesac Sromis bazarze samuSaos Sovnis ukeTesi perspeqtivebi warmoiSveba, rac gavlenas axdens yofili “imedgacruebuli” muSakebis gadawyvetilebaze kvlav CaerTon samuSaos aqtiurad ZebnaSi. da bolos, is faqti, rom pensiebis zrdis miuxedavad, mimdinare sapensio ganakveTi (ix. paragrafi mocemul TavSi) metismetad dabalia saarsebo minimumis uzrunvelsayofad da monawileobis koeficienti izrdeba aseve samuSaos maZiebeli pensionerebis xarjze. 66 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa cxrili 8.1: ekonomikuri mdgomareoba, 2000 w. I kv. – 2004 w. III kv. (aTasi kaci) 2003 w. I kv. sul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleoba ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1) ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2) dasaqmebuli daqiravebuli TviT-dasaqmebuli umuSevari (1) umuSevari (2) mosaxleoba samuSao Zalis gareT (1) mosaxleoba samuSao Zalis gareT (2) umuSevrobis done (procenti ) (1) umuSevrobis done (procenti ) (2) samuSao Zalis monawileobis samuSao Zalis monawileobis TviT-dasaqmebis wili mTlian TviT-dasaqmebis wili mTlian koeficienti (1) koeficienti (2) samuSao ZalaSi dasaqmebaSi II kv. 2004 w. III kv. Q IV I kv. II kv. III kv. 3, 082 3, 060 3, 132 3, 134 3, 143 3, 122 3, 181 1, 941 2, 037 2, 120 2, 103 2, 007 2, 054 2, 093 2, 025 2, 095 2, 170 2, 160 2, 089 2, 106 2, 146 1, 679 1, 805 1, 897 1, 877 1, 746 1, 809 1, 819 594 1, 083 604 1, 200 640 1, 255 637 1, 240 620 1, 125 608 1, 201 578 1, 239 262 345 1,141 1,057 233 290 1,023 965 223 273 1,002 952 226 283 1, 028 971 260 342 1, 130 1,047 245 298 1, 065 1,013 274 327 1, 086 1,032 13.5 17.1 11.4 13.9 10.5 12.9 10.7 13.1 13.0 16.4 11.9 14.1 13.1 15.2 63.0 65.7 55.8 64.5 66.6 68.5 58.9 66.5 67.7 69.3 59.2 66.2 67.1 68.9 59.0 66.1 63.9 66.5 56.1 64.4 65.8 67.5 58.5 66.4 65.8 67.5 59.2 68.1 wyaro: ssd-s SinameurneobaTa gamokvlevis monacemebi SeniSvna: (1 ) Sso-s standartiT (an “mkacri” kriteriumiT), "imedgacruebul" muSakTa ricxvis gareSe (2 ) Sso-s ,,Serbilebuli” kriteriumiT, "imedgacruebul" muSakTa ricxvis CaTvliT • sem-is am gamocemaze muSaobis dros, monacemebi 2004 wlis III kvartlisTvis bolo xelmisawvdomi monacemebi iyo. • ufro detaluri cxrili da 1998-2000 w.w. cifrebi ixileT statistikuri danarTis cxrilSi A7.1.1 da A7.1.2 umuSevrobis done soflad, Cveulebriv, bevrad ufro dabalia, vidre umuSevrobis done qalaqad (2004 wlis mesame kvartalSi, TiTqmis 8-jer) da mTlianad qveyanaSi (daaxloebiT 4-jer). damkvidrebuli tendenciisamebr, 2004 wlis mesame kvartalSi, qalaqad umuSevrobis done Zalze gansxvavdeboda soflad umuSevrobis donisagan: 26,8 da 30,4 procenti, Sesabamisad, “mkacri” da “Serbilebuli” standartebiT (TbilisSi, Sesabamisad, 28 da 30,8 procenti). soflad umuSevrobis done, rogorc yovelTvis, bevrad dabali iyo, vidre qalaqad da erovnuli maCveneblebi ararealurad iyo warmodgenili – 3,5 procenti Sso-s “mkacri” meTodiT da 4,2 procenti Sso-s “Serbilebuli” meTodiT. dasaqmebis Sesaxeb arsebuli kanoni, romelic asaxvas hpovebs gamokvlevis kiTxvarebSi, xels uwyobs soflad da, aseve mTlianad qveyanaSi, dasaqmebis mdgomareobis Sesaxeb araswori warmodgenis Seqmnas. imis gamo rom, sasoflo-sameurneo miwis 1 an meti heqtaris mflobeli da misi ojaxis wevrebi dasaqmebulad iTvlebian, soflis macxovrebelTa umetesoba avtomaturad gamoiricxeba umuSevarTa kategoriidan. amasTan, soflis bevri macxovrebeli dakavebulia saojaxo sawarmoSi, sadac usasyidlod muSaobs da TviTdasaqmebulad iTvleba – anu miekuTvneba im kategorias, romelic mTliani dasaqmebis udides nawils Seadgens. amgvarad, es iwvevs rogorc soflad, aseve mTlianad qveyanaSi, umuSevrobis maCveneblebis xelovnurad Semcirebas, monawileobis koeficientis zrdasa da Sromis bazarze saerTo mdgomareobis arasworad asaxvas. sinamdvileSi, Tu miwis nakveTi Semosavlis ZiriTad wyaros warmoadgens soflad SinameurneobaTa umetesobisaTvis da uzrunvelyofs maT saarsebo minimumiT, soflis bevri macxovrebeli, gansakuTrebiT isini, vinc arc Tu ise didi nakveTis mflobelia saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 67 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa da visac saSualeba ara aqvs daamuSaos sakuTari nakveTi, Zlivs axerxebs Tavis rCenas. soflad mosaxleobis udidesi nawili xandazmulebi arian, xolo axalgazrdebi samuSaos saZebnelad qalaqSi miemarTebian. maSin, roca zogierTi maTgani axerxebs samuSaos Sovnas da zogjer sofelSi naTesavebsac ki exmareba, sxvebi qalaqad umuSevarTa ricxvs ematebian. qalaqad “imedgacruebul” muSakTa raodenoba aseve aRemateba qalaqad umuSevarTa maCvenebels da, Tu zogierTi soflis macxovrebeli mainc axerxebs Tavis rCenas, qalaqad “imedgacruebul” umuSevrebs Semosavali saerTod ar gaaCniaT. rogorc wesi, umuSevarTa mxolod mcire nawili iwuxebs Tavs registraciis gavliT: 2004 wlis mesame kvartlis bolos mdgomareobiT, registrirebulma umuSevrobam (53,400 aTasi umuSevari) “mkacri” standartiT gaangariSebuli umuSevrobis donis 16,5 procenti da “Serbilebuli” standartiT gaangariSebuli umuSevrobis donis 14 procenti Seadgina (47,900 aTasi umuSevari 2004 wlis meoTxe kvartlis bolos mdgomareobiT). umuSevarTa umravlesoba registraciis proceduris gavliT Tavs ar iwuxebs, vinaidan registraciis Sedegad samuSaos Sovnis albaToba mainc mcirea da miuxedavad imisa, rom cota xnis win umuSevrobis Semweoba TveSi 14 laridan 20 laramde gaizarda, es kvlavac susti stimulia umuSevarTaTvis registraciis gasavlelad. amavdroulad, SesaZloa, rom zogierTi registrirebuli umuSevari araoficialuri saqmianobiTaa dakavebuli. maSasadame, es maCvenebeli naklebad saimedoa. miuxedavaT imisa, rom praqtikuli dakvirveba axal reformebTan dakavSirebiT dasaqmebis ukeTes perspeqtivebze miuTiTebs, jer-kidev xSiria arasrulad dasaqmebis, xangrZlivi umuSevrobisa da dabali anazRaurebis SemTxvevebi, soflis meurneobaSi TviTdasaqmebis Warbi wili da sapensio asakis muSakTa didi ricxvi, romlebic iZulebulni arian imuSaon TavianTi momatebuli, magram mainc Zalzed dabali, pensiebis kompensirebisTvis. iseT pirobebSi, rodesac umuSevrebi ar arian daculi umuSevrobis efeqturi sadazRvevo programebiT an nebismieri sxva formis daxmarebiT, rac Tundac saarsebo minimums uzrunvelyofda, isini rogorc ekonomikuri, aseve socialuri TvalsazrisiT, gansakuTrebuli riskis winaSe dgebian. umuSevrobis xangrZliv periods moaqvs ara mxolod Semosavlis dakargva, aramed igi amcirebs aseTi samuSaos maZiebelTa dasaqmebis SesaZleblobas. xangrZlivi umuSevroba grZeldeba da samuSaos gareSe yofnis Sedegad, umuSevrebi kargaven kvalifikacias da maTTvis naklebad xelmisawvdomi xdeba informacia samuSao adgilebis Sesaxeb. igi xels uwyobs siRaribis zrdas da Sedegad mohyveba socialuri izolacia da socialuri gariyva. aRniSnuli xangrZlivi da seriozuli problemis rogorc ekonomikur, aseve socialur aspeqtebs uzarmazari mniSvneloba aqvs da moiTxovs specialuri RonisZiebebisa da programebis ganxorcielebas, romlebic gamiznuli iqneba xangrZlivad umuSevrebis dasaqmebis SesaZleblobebis amaRlebaze da maT dabrunebaze Sromis bazarze. 68 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa dasaqmeba daqiravebul muSakTa maCveneblebSi, 1998 wlidan klebis Semdeg, 2004 wlis pirvel kvartalSi, wina welTan SedarebiT, wliur gamosaxulebaSi, mateba aRiniSna da 2004 wlis meore kvartalSi es maCveneblebi praqtikulad ucvleli rCeboda. amave dros 2004 wlis mesame kvartalSi, daqiravebiT dasaqmebis wliur maCveneblebSi kleba dafiqsirda, rac erTis mxriv saxelmwifo seqtorSi wlis ganmavlobaSi masobrivad ganxorcielebuli sakadro Semcirebebis, xolo meores mxriv, formalur seqtorSi Senelebuli zrdisa da samuSao adgilebis naklebobis amsaxvelia. miuxedavad imisa, rom saqmiani garemos gaumjobesebis mizniT ukve ganxorcielda konkretuli RonisZiebebi da mzaddeba Sesabamisi reformebi (mag. axali liberaluri sagadasaxado kodeqsis miReba, ix. Tavi IV), kerZo seqtorSi didi raodenobiT samuSao adgilebis Seqmnis procesis stimulirebas didi dro dasWirdeba, vinaidan arasaxarbielo biznes garemos gamo, samuSao adgilebis Seqmnis SesaZlebloba jer-jerobiT SezRudulia. yovelive zemoTqmulis miuxedavad, 2004 wlis mesame kvartalSi, xelfasze momuSave muSakTa ricxvma saerTo dasaqmebis TiTqmis 32 procenti Seadgina; aqedan 21 procenti saxelmwifo seqtoris muSakTa wilad modioda. marTalia, saxelmwifo seqtori Semcirda, magram 2004 wlis mesame kvartalSi daqiravebiT dasaqmebis 65 procentze meti mainc am seqtorze modioda da xelfasze momuSave muSakebis udidesi nawili mainc saxelmwifo seqtorSi iyo dasaqmebuli. raoden mizanSewoniladac ar unda iyos miCneuli saStato Semcirebebi, romelic mTavrobis reorganizaciasTan dakavSirebiT ganxorcielda saxelmwifo moxeleTa muSaobis efeqtianobis asamaRleblad, dakarguli samuSao adgilebi sxva seqtorebSi samuSao adgilebis Seqmnis xarjze unda anazRaurdes. Sesabamisad, daqiravebiT dasaqmebaSi klebis tendenciis kompensaciis mizniT, Semdgomi nabijebi unda gadaidges, raTa saqmiani garemo ufro saxarbielo gaxdes da gaxdes winapiroba kerZo seqtorSi samuSao adgilebis Seqmnisa. daqiravebiT dasaqmeba, romelic saerTo dasaqmebis erT mesamedsac ki ar Seadgens, ZiriTadad ganixileba, rogorc tradiciuli “mudmivi dasaqmeba”, miuxedavad imisa, rom calkeuli SemTxvevebis mixedviT, bevri daqiravebuli muSaki, gansakuTrebiT ki saxelmwifo seqtorSi, sadac metwilad dabali xelfasebia, aseve dakavebuli iyo TviTdasaqmebiT an meoradi saqmianobis saxiT sxva alternatiuli dasaqmebiT, ZiriTadad araformalur seqtorSi. aqtiuri dasaqmebis politika, romelic moicavs kadrebis momzadeba-gadamzadebas da sxva specialur RonisZiebebs, saWiro iqneba im yofili saxelmwifo moxeleebis samuSao adgilebiT uzrunvelsayofad, romlebic ver moaxerxeben dasaqmebas kerZo seqtorSi, umTavresad Sromis bazris mkacr pirobebSi maTi dabali konkurentunarianobis gamo. Tumca, Cveulebrivi aRmavlobis tendenciisagan gansxvavebiT, 2004 wels TviTdasaqmebis amsaxveli cifrebi, iseve rogorc daqiravebiT dasaqmebis maCveneblebi, pirvel kvartalSi zrdis Semdeg, meore kvartalSi stabiluri rCeboda, xolo mesame kvartalSi aseve daeca wliur gamosaxulebaSi. TviTdasaqmeba (umetesad araformalur seqtorSi) mudmivad Warbobs rogorc dasaqmebaSi, aseve samuSao ZalaSi. mis wilad 2004 wlis mesame kvartalSi, pirvelis 68,1 procenti, xolo meoris 59,2 procenti modioda. TviTdasaqmebaSi, Tavis mxriv, Warbobs TviTdasaqmeba soflis meurneobaSi: 2004 wlis mesame kvartalSi - 82 procenti. aRniSnuli 82 procenti Semdegnairad nawildeba: 40 procenti – soflad saojaxo sawarmoSi usasyidlod momuSaveebi, 35 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 69 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa procenti – soflad TviTdasaqmebulebi, daaxloebiT 6 procenti – ara soflis meurneobaSi TviTdasaqmebulebi da mewarmeTa mcireodeni procenti. TviTdasaqmeba soflis meurneobaSi umeteswilad winaswar gansazRvruli statusia, radgan, rogorc zemoT avRniSneT, sasoflo-sameurneo miwis farTobis 1 heqtaris mflobeli da misi ojaxis wevrebi, dasaqmebis Sesaxeb kanonSi mocemuli ganmartebis safuZvelze, TviTdasaqmebulad iTvlebian. Tumca, vinaidan miwis nakveTi bevri ojaxisTvis, gansakuTrebiT soflad, ZiriTad saarsebo wyaros warmoadgens, sakamaTo sakiTxad rCeba is, sakmarisia Tu ara 1 heqtari sasoflo-sameurneo savarguli, raTa uzrunvelyos saSualo oTxsuliani ojaxi saarsebo minimumiT mainc. bevri aseTi TviTdasaqmebuli soflis meurneobis seqtorSi, savaraudod, siRaribis zRvarzea. miuxedavad amisa, Tu gaviTvaliswinebT, rom umuSevrebsa da arasrulad dasaqmebulebs qalaqad saerTod ara aqvT miwis nakveTi, romelsac daamuSavebdnen, unda vivaraudoT, rom siRaribis mxriv, isini gacilebiT uares mdgomareobaSi imyofebian, vidre TviTdsaqmebulebi soflad. maSin roca soflad siRaribe ufro fuladi Semosavlebis naklebobas ukavSirdeba, qalaqad siRaribe ZiriTadad arasakmaris kvebaSi gamoixateba. TviTdasaqmebis Warbi wili miuTiTebs iseT viTarebaze Sromis bazarze, sadac matulobs im adamianTa ricxvi, vinc umuSevaria an dakavebulia mcireSemosavliani, naklebad produqtiuli da arastabiluri saqmianobiT, umetesad araformalur seqtorSi. ssd-s SinameurneobaTa gaerTianebuli kvlevis Sedegebi gviCvenebs, rom 2004 wlis mesame kvartlis bolos mdgomareobiT, dasaqmebulTa sul mcire 56 procenti momuSave Raribebi arian da aqedan 28 procentze meti soflad ojaxur sawarmoSi usasyidlod momuSaveebi (romlebic TviTdasaqmebulebad iTvlebian), TiTqmis 16 procenti sabiujeto organizaciebis muSakebi da kidev 12 procenti ara soflis meurneobaSi individualurad momuSave TviTdasaqmebulebi. saqarTvelos Sromis bazrisTvis aseve damaxasiaTebelia farTod gavrcelebuli arasruli ganakveTiT dasaqmeba da droebiT dasaqmeba, ZiriTadad alternativis uqonlobis gamo. dasaqmebis amgvari modelebi tipiuria yvela gardamavali ekonomikis mqone qveynebisaTvis da miuTiTebs imaze, Tu rogor cdiloben adamianebi moergon samuSao Zalaze dabal moTxovnas da stabiluri samuSaos xelmiuwvdomlobis gamo, arCeven dasjerdnen moklevadiani xelSekrulebebis pirobebs da naxevari ganakveTiT imuSaon. samuSao Zalis arasrulad gamoyenebis maCvenebelia e.w. “garedan mowveuli jgufebi”, saagentos an firmis droebiTi muSakebisa da subkontraqtorebis CaTvliT, anu moklevadiani kontraqtis safuZvelze daqiravebuli muSakebi, romlebic daqiravebiT dasaqmebis sakmaod mniSvnelovan nawils warmoadgenen. marTalia amgvari daqiravebiT dasaqmebis Sedegad saerTo dasaqmebis SesaZleblobebi matulobs, magram aseTi samuSao adgilebi Cveulebriv, ver uzrunvelyofs socialur dacvas da/an zRudavs Tanmimdevruli profesiuli zrdis SesaZleblobebs: dasaqmebis TvalsazrisiT, arasruli ganakveTiT momuSaveebi ufro daucvelni arian karieris susti perspeqtivebisa da Sromis bazarze dabali konkurentunarianobis gamo da anazRaurebis, upiratesobebis, usafrTxoebisa da samuSao adgilze profesiuli momzadebis mxriv. 70 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa nax. 8.1: dasaqmebis maCveneblebi 15 wels zemoT mosaxleobisTvis, 2004 w. III kv. samuSao Zalis miRma, 34% saxelmwifo seqtorSi dasaqmebuli, 12% kerZo seqtorSi dasaqmebuli, 6% TviTdasaqmebuli, 39% umuSevari, 9% wyaro: ssd-s SinameurneobaTa gaerTianebuli gamokvlevis monacemebi SeniSvna: samuSao Zalis miRma darCenili mosaxleobis wili mocemulia Sso-s “mkacri” standartiT Sefasebis mixedviT, anu “imedgacruebul” muSakTa ricxvis CaTvliT Sromisunariani asakis mosaxleobis ekonomikuri mdgomareobis saerTo modeli bolo wlebis manZilze, ZiriTadad, stabiluri iyo. aRniSnuli modelis mixedviT, 2004 wlis mesame kvartalSi, 15 wels zemoT mosaxleobis umetesoba ekonomikuri mdgomareobis safuZvelze or udides jgufad daiyo: TviTdasaqmebulebi - 39 procenti da samuSao Zalis miRma darCenili muSakebi - 34 procenti (ix. zemoT moyvanili nax.8.1). samuSaos gareSe sul 43 procenti iyo (samuSao Zalis miRma darCenilebi da umuSevrebi). saxelmwifo seqtorSi dasaqmebulTa wili TiTqmis orjer aRemateboda kerZo seqtorSi dasaqmebulTa wils da TviTdasaqmebulTa wili TiTqmis orjer meti iyo, vidre xelfasze momuSaveTa. samuSao adgilebis Semcirebas adgili aqvs ara mxolod kerZo seqtorSi, rac kerZo biznesis arastabilurobis amsaxvelia, aramed aseve saxelmwifo seqtorSic. 2004 wlis mesame kvartalSi, saxelmwifo seqtoris muSakTa wili Semcirda 1 procentuli punqtiT, rogorc sezonur aseve wliur gamosaxulebaSi. amavdroulad, umuSevarTa wili imave 1 procentuli punqtiT gaizarda gasul welTan SedarebiT. savaraudoa, rom kerZo seqtorSi bevri samuSao adgili, msxvili kerZo kompaniebis gamoklebiT, daucveli, arastabiluri da dabalanazRaurebadia da aseve savaraudoa, rom bevri aseTi samuSao adgili araformalur seqtorSia. amave dros, saxelmwifo seqtoris muSakTa didi umravlesoba saxelmwifo samoqalaqo moxeleebi iyvnen (2004 wlis mesame kvartalSi 76 procentze meti) da rogorc zemoT aRiniSna, 2004 wels ganxorcielebuli sakadro reformebis Sedegad maTi ricxvi Semcirda. maSin roca maRalCinosani saxelmwifo moxeleebis xelfasebi mkveTrad gaizarda, saxelmwifo moxeleTa umetesobas kvlavac dabali xelfasebi aqvT da ojaxebis sarCenad iZulebulni arian damatebiTi Semosavlis gzebi gamonaxon. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 71 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa samuSao adgilebis umetesoba, gansakuTrebiT qalaqad, araformalur seqtorSi iqmneba. araformaluri seqtori, romelSic, iseve rogorc mTlianad ekonomikaSi, dominirebs arastabiluri TviTdasaqmeba, warmodgenilia mciremasStabiani saqmianobiT, romelic metwilad ar aris cnobili, aRricxuli da daregulirebuli. arasrulad dasaqmeba, faruli da SeniRbuli umuSevroba farTodaa gavrcelebuli. dasaqmebulTa umetesoba dakavebulia Sromis bazris dabalanazRaurebad da daucvel segmentebSi, sadac cudi samuSao pirobebia Seqmnili. stabiluri, grZelvadiani, sruli ganakveTis samuSao adgilebi iSviaTobas warmoadgens rogorc formalur, aseve araformalur seqtorSic. xangrZlivi umuSevroba aferxebs samuSao Zalis ricxvis zrdas da Sesabamisad, umuSevrobis donis amsaxveli maCvenebelic realurze dabalia. ekonomikuri mdgomareobis maCveneblebi srulad ver asaxaven realuri viTarebis mTel simwvaves imis gamo, rom Sso-s umuSevarTa ricxvis gaangariSebis meTodi ugulvelyofs Sromis anazRaurebis odenobasa da mis Sesabamisobas saarsebo minimumTan. donori organizaciebis mier axali mTavrobisaTvis gansaxilvelad warmodgenili ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa mTavar amocanebs Soris iTvaliswinebs siRaribis daZlevas ekonomikuri zrdis xelSewyobis xarjze, rasac axali samuSao adgilebis Seqmna mohyveba (ix. qvemoT). xelfasebi ssd-s SinameurneobaTa gaerTianebuli kvlevis monacemTa Tanaxmad, 2004 wlis mesame kvartalSi3, daqiravebul muSakTa saSualo Tviuri nominaluri xelfasi, mTeli qveynis masStabiT, 125,7 lari iyo. saSualo wliuri xelfasis wili oTxsuliani ojaxis saarsebo minimumSi, wina welTan SedarebiT 5 procentuli punqtiT gaizarda da 2004 wlis mesame kvartlis bolos 53 procents Seadgina. Sinameurneobis fuladi Semosavlis anazRaurebis wili 36 procenti iyo, xolo Sinameurneobis mTlian SemosavalSi 28 procentamde Seadgenda. 2004 wlis mesame kvartalSi sabiujeto organizaciebis4 muSakTa (muSakTa saerTo ricxvis 50 procentamde) xelfasi, TveSi, saSualod, 81,3 lars Seadgenda. saxelmwifo sawarmoebisa da dawesebulebebis muSakTa (daqiravebul muSakTa TiTqmis 16 procenti) saSualo xelfasi TveSi 141,1 lars Seadgenda. kerZo seqtoris muSakTa (sxva kategoriis daqiravebul muSakTa 31 procentamde) Tviuri anazRaureba, saSualod, 153,1 lari iyo. ucxouri organizaciebisa da erToblivi sawarmos muSakTa (daqiravebul muSakTa 3 procenti) Tviuri xelfasi saSualod 334,3 lars Seadgenda da sxva kategoriis muSakTa (0,4 procentamde) xelfasebi, TveSi, saSualod 125,7 lari iyo. 3 sem-is am gamocemaze muSaobis dros, SinameurneobaTa gaerTianebuli kvlevis monacemebi 2004 wlis mesame kvartlisTvis bolo xelmisawvdomi monacemebi iyo. 4 sabiujeto organizacia ewodeba saxelmwifo organizacias, romlis dafinanseba saxelmwifo biujetis subsidiebiT xdeba. 72 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa saxelmwifo seqtoris muSakTa xelfasebi (daqiravebul muSakTa 65,6 procenti), iseve rogorc kerZo seqtoris muSakTa didi nawilis anazRaureba, kvlavac bevrad Camouvardeba saarsebo minimums. maSin, roca qalaqad daqiravebiT dasaqmeba SinameurneobaTa Semosavlis mTavar wyarod rCeba, igi iseTive arastabiluria, rogorc qveyanaSi SinameurneobaTa Semosavlis nebismieri sxva wyaro. miuxedavad imisa, rom daqiravebul muSakTa saSualo Tviuri nominaluri xelfasebi, absolutur gamosaxulebaSi TiTqmis 15 procentiT gaizarda wina welTan SedarebiT, realur gamosaxulebaSi xelfasebis mateba inflaciis gamo ar momxdara (ix. mexuTe Tavi). daqiravebul muSakTa anazRaureba, ZiriTadad, saxelmwifo moxeleTa Semcirebuli samuSao adgilebis xarjze gaizarda. 2005 wlis ianvridan, saxelmwifo moxeleTa minimaluri saxelfaso ganakveTi 115 larze dafiqsirda. minimaluri saarsebo done ssd-is Tanaxmad, 90-iani wlebis dasawyisSi SemoRebuli Zveli meTodis safuZvelze gaangariSebuli "oficialuri" saarsebo minimumi, 2004 wlis mesame kvartalSi Seadgenda 118,8 lars saSualo momxmareblisTvis, 135,5 lars momuSave kacisTvis da 235,7 lars saSualo oTxsuliani ojaxisTvis (2004 wlis meoTxe kvartlis bolos mdgomareobiT, Sesabamisad 132, 150,5 da 261,8 lari). ssd-s ukve didi xania mzad aqvs saarsebo minimumis donis gaangariSebis axali meTodi, romelsac igi am ukanasknel dromde aqveynebda rogorc "alternatiul" saarsebo minimums5. Tumca, aRniSnuli meTodebidan romeli ukeT asaxavs realur kalaTas, romelic mizanSewonil saarsebo minimums uzrunvelyofs, SeiZleba sakamaTo sakiTxi iyos. axali "alternatiuli" meTodis safuZvelze gaangariSebuli minimaluri saarsebo doneebi ufro axlosaa qveyanaSi saSualo xelfasis doneebTan, anu "oficialur" doneze bevrad dabalia. rogorc ssd-is gaerTianebuli kvlevis Sedegebi gviCvenebs, 2004 wlis mesame kvartalSi qveynis masStabiT daqiravebul muSakTa mxolod 3 procentis (ucxouri organizaciebis an erToblivi sawarmoebis muSakTa) anazRaureba aRemateboda oTxsuliani ojaxis saarsebo minimums. momuSave kacisTvis saarsebo minimumze maRali xelfasebi hqonda daqiravebul muSakTa TiTqmis 35 procents (kerZo sawarmoebis, ucxouri organizaciebisa da “sxva” kategoriis muSakebs) da, zemoaRniSnuli 35 procentis garda, kidev 16 procents (saxelmwifo sawarmoebis muSakebs), anu 51 procentis anazRaureba aRemateboda saarsebo minimums saSualo momxmareblisTvis (anu umuSevari momxmareblisTvis). daqiravebul muSakTa kidev 50 procentis (saxelmwifo moxeleebi) saSualo Tviuri anazRaureba aRniSnul donesac ki bevrad Camouvardeboda da qveynis masStabiT Tanabari ganakveTis pensiebma saSualo momxmareblisTvis aRniSnuli donis 15 procentamde Seadgina. oTxsuliani ojaxisTvis TveSi 236 lariT Tavis rCena ioli amocana ar aris. Tumca praqtikuli dakvirvebis Tanaxmad, arsebobs bevri iseTi ojaxi, romelic aRniSnulze bevrad naklebi TanxiT 5 1999 wlis agvistoSi mTavrobis mier miRebul iqna gadawyvetileba "gaangariSebis meTodSi cvlilebebis Setanisa da minimaluri saarsebo donis gadaangariSebis" Taobaze da agreTve SemuSavda prezidentis dadgenilebis proeqti "saarsebo minimumis gansazRvrisa da gamoyenebis" Sesaxeb da mas Semdeg, aranairi nabijebi ar gadadgmula. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 73 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa irCens Tavs, gansakuTrebiT isini, visac mxolod erTi marCenali hyavs. amave dros, oTxsuliani ojaxic, sadac mxolod erTi wevri muSaobs, danarCenebi ki mis kmayofaze arian, yvelaze gaWirvebul ojaxTa kategorias ar miekuTvneba da, Sesabamisad, saxelmwifo socialuri daxmareba ar ekuTvnis (ix. qvemoT), vinaidan am kategoriaSi mosaxvedrad, ojaxi unda Sedgebodes mxolod umuSevari pensionerebisa da/an oboli bavSvebisgan. cxadia, aRniSnuli problema unda mogvardes iseve, rogorc sxva problemebi, romlebic prioritetebis nusxaSia da gansakuTrebiT, meti dasaqmebis SesaZleblobebis uzrunvelyofiT. socialuri politika da socialuri uzrunvelyofis sistema vinaidan saqarTvelos ekonomikis mniSvnelovani nawili araformalur seqtorze modis, mosaxleobis udides nawils, araformaluri seqtoris muSakTa, TviTdasaqmebulTa da umuSevarTa CaTvliT, iseve rogorc maTi ojaxis wevrebs, saerTod araviTari socialuri dacva ar gaaCniaT da daxmareba, romelsac socialuri uzrunvelyofis sistema iTvaliswinebs, garkveulwilad simboluria. saxelmwifo socialuri dacvis sistema Zireul restruqturizacias saWiroebs imisaTvis, rom Seiqmnas ekonomikurad sicocxlisunariani, xelmisawvdomi da Tanabari socialuri uzrunvelyofis sistema, romelic uzrunvelyofs siRaribis warmatebiT daZlevas, da gansakuTrebiT, yvelaze gaWirvebuli mosaxleobis daxmarebas. araadeqvaturi sapensio daxmarebis pirobebSi, xandazmul asakSi myofi mosaxleobis siRaribis daZlevis problema metad mniSvnelovania. socialuri politika da reformebi mTavrobis mTavar prioritetebs Sorisaa da, marTalia am mimarTulebiT garkveuli nabijebi ukve gadaidga, jer kidev bevri ram aris gasakeTebeli. socialuri daxmarebis sistemis reforma mTavrobam garkveuli cvlilebebi Seitana da Sesabamisad, ganaaxla ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa. programa aqcents akeTebs imaze, rom siRaribiT gamowveuli socialuri uTanabrobis donis Sesamcireblad reformebi efeqturad unda iqnes gatarebuli (ix. Tavi II, CanarTi 2.1). ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa aRiarebs, rom siRaribis erT-erTi gamomwvevi mizezi umuSevrobaa da xazs usvams im faqts, rom marTalia siRaribis donis Sesamcireblad da mis aRmosafxvrelad aucilebelia swrafi da stabiluri ekonomikuri zrda, es erT dReSi ver miiRweva. maSasadame, axlo momavalSi, RaribTa saarsebo saxsrebis gazrda mxolod saxelmwifo transferebis meSveobiT iqneba SesaZlebeli6. mTavrobis mier ukve dawyebuli socialuri daxmarebis sistemis reformis mTavari principia (ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programis ganaxlebuli versiis Tanaxmad), socialuri daxmarebis monetarizacia (anu fuladi daxmarebis gacema). kategoriebze dafuZnebuli socialuri daxmarebisagan 6 ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programa, Sedegebis amsaxveli angariSi, 2005 wlis ianvari. 74 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa gansxvavebiT, romelic dRemde moqmedebs7, reformirebuli socialuri daxmarebis sistema, romelic sabolood SemoRebuli iqneba wlis bolos, emyareba individualuri moTxovnilebebis Sefasebis (an saarsebo saxsrebis Semowmebis) meTods. ZiriTadi sxvaoba am or midgomas Soris mdgomareobs SemdegSi: maSin roca kategoriaze dafuZnebuli sistema gulisxmobs cxovrebis donis saerTo gaumjobesebas socialuri daxmarebis mimRebTa kategoriebis mixedviT, moTxovnilebebis Sefasebaze damyarebuli sistemis mizania ukiduresi siRaribis donis Semcireba. axali socialuri daxmarebis sistema iTvaliswinebs yovelTviurad fuladi daxmarebis gacemas im ojaxebze, romlebic siRaribis zRvars qvemoT cxovroben. amJamad, ssd muSaobs qulebis sistemaze dafuZnebuli kiTxvarebis SemuSavebaze, romlis meSveobiTac unda moxdes kandidatebis gamokiTxva socialuri daxmarebis mimRebTa gansazRvris mizniT. ojaxis siRaribis riskis SefasebisaTvis, kiTxvarSi gamoyenebuli iqneba Sewonili faqtorebi. gamoyenebuli iqneba rogorc statistikuri aseve arastatistikuri maCveneblebi (arastatistikuri maCvenebelia, magaliTad, mosazrebebi daxmarebis mimRebTa potenciur jgufebTan dakavSirebiT, rogoricaa oboli bavSvebi, martoxela pensionerebi, mravalSviliani ojaxebi da sxva). ekonomikuri zrdisa da siRaribis daZlevis programis Tanaxmad, saidentifikacio strategia da kiTxvarebi sabolood mzad unda iyos 2005 wlis pirveli kvartlis bolosTvis da axali socialuri daxmarebis sistema warmodgenili unda iqnes 2005 wlis meoTxe kvartalSi. winaswari SefasebiT, TiToeuli ojaxisaTvis gadasaxdeli fuladi daxmarebis odenoba 60-dan 125-mde lars Seadgens, rac damokidebuli iqneba Sesabamisi kategoriis ojaxis sidideze. zemoT aRniSnuli saxelmwifo socialuri daxmarebis garda, socialurad daucveli mosaxleobisTvis socialuri daxmarebis kidev ori forma arsebobs: umuSevrobis Semweoba da Tanabari ganakveTis pensiebi. standartuli Tviuri umuSevrobis Semweoba, romelic registrirebuli umuSevrobis pirveli eqvsi Tvis manZilze gaicema, “umuSevarTa socialuri uzrunvelyofis damatebiTi zomebis Sesaxeb” prezidentis a.w. 28 agvistos gankargulebis Tanaxmad, 6 lariT gaizarda da amJamad 20 lars Seadgens umuSevrobis mTeli periodisaTvis. am daxmarebis mimRebTa statusis misaRebad, umuSevarma unda gaiaros registracia da Sesabamisad, unda iqonios formalur seqtorSi muSaobis garkveuli staJi. amis gamo, im umuSevarTa ricxvi, romelic Tavs iwuxebs registraciis gavliT, Cveulebriv, realurze bevrad dabalia da Sesabamisad, daxmarebis mimRebTa ricxvi umniSvneloa. 7 saxelmwifo socialuri daxmareba socialurad daucveli ojaxebisTvis mimarTulia ojaxebze, romlebic Sedgeba mxolod da mxolod "gaWirvebuli umuSevari pensionerebisgan" an oboli bavSvebisagan, an invalidi bavSvebisa da Sromisuunaro wevrebisagan, da mravalSvilian ojaxebze, romelTac minimum 7 Svili hyavT. faqtobrivad, es daxmareba warmoadgens erTgvar damatebas, romelic yvelaze Raribi xandazmuli mosaxleobis nawilma simbolur pensiebTan erTad unda miiRos da mcireoden bavSvTa daxmarebas yvelaze Rataki ojaxebisTvis. saxelmwifo socialuri daxmareba 22 lars Seadgens Sesabamisi erTsuliani ojaxisaTvis an TiToeuli meurveobaSi myofi oboli bavSvisTvis, 35 lars mravalSviliani ojaxisaTvis. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 75 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa sapensio sistema moqmedi pay-as-you-go saxelmwifo sapensio sistemis Tanaxmad, fiqsirebuli ganakveTis xandazmulobis pensia, romelsac qveyanaSi pensionerTa umetesoba Rebulobs, prezidentis brZanebulebis safuZvelze, 2004 wlis maisSi, 14-dan 18 laramde gaizarda; aqedan 14 lari fiqsirebuli ganakveTis sapensio daxmarebis ZiriTadi nawilia da 4 lari gaTvaliswinebulia wina periodSi dagrovebuli sapensio davalianebis dasafaravad. (vinaidan, 2003 wlis aprilidan, TbilisSi pensionerebi damatebiT 3 lars iReben qalaqis biujetidan, maTi pensia 21 lars Seadgenda). sapensio davalianebebis etapobrivad dasafaravad is pensionerebi, romelTac erTi Tvis pensiaze meti ekuTvnodaT, damatebiT yovelTviurad 2 lars iRebdnen. 2005 wlis ianvridan, sapensio ganakveTi 28 laramde gaizarda. sapensio davalianebebis dagroveba Sewyda da daiwyo Zveli davalianebebis dafarva, rac ekonomikuri ganviTarebisa da siRaribis daZlevis programis Sedegebis amsaxveli angariSis Tanaxmad, sapensio reformis ganxorcielebis mimarTulebiT pirveli gadadgmuli nabijia. Tumca, kerZod ra reformebi unda gatardes sapensio sistemaSi, Sedegebis amsaxvel angariSSi mkafiod gansazRvruli ar aris. Tanabari ganakveTis xandazmulobis pensia ar iTvaliswinebs arc samuSao staJs da arc xelfasis odenobas da momatebis miuxedavad, erTis mxriv, susti stimulia gadasaxadebis gadaxdisTvis (axali sagadasaxado kodeqsis Tanaxmad, romelic ZalaSi Sevida 2005 wlis dasawyisidan, damqiraveblis mier gadasaxdeli socialuri gadasaxdi xelfasis 20 procents Seadgens, xolo muSakebi am gadasaxadiT saerTod ar ibegrebian) da meores mxriv, bevrad Camouvardeba saarsebo minimumis dones (2004 wlis mesame kvartalSi, saSualo momxmareblis oficialuri saarsebo minimumis daaxloebiT 15 procenti). Pay-as-you-go saxelmwifo sapensio sistema sapensio asakis mTeli mosaxleobisaTvis, didi xania mTeli rigi problemebis winaSe dgas. iseT pirobebSi, rogoric iyo mwiri sagadasaxado baza, didi masStabis araformaluri seqtori da gadasaxadebis Segrovebisa da gadaxdis mudmivad dabali done, socialuri gadasaxadis SemosavlebiT8 pensiebis dafinanseba ver xerxdeboda da sistema ramodenime wlis manZilze agrovebda davalianebas. maSin roca dabali xelfasebi da mimdinare Senatanebsa da momaval pensiebs Soris kavSiris ar arseboba susti stimuli iyo muSakebis mier socialuri gadasaxadis gadasaxdelad, kanonis aRsrulebis dabali donisa da xelfasidan gadasaxadis SedarebiT maRali ganakveTis gamo, muSakebi cdilobdnen Tavi aeridebinaT gadasaxadis gadaxdisaTvis. mas Semdeg, rac parlamentis mier damtkicebuli iqna axali sagadasaxado kodeqsi, romelic ZalaSi Sevida 2005 wlis dasawyisidan, xelfasidan gadasaxadis ganakveTis SemcirebasTan dakavSirebiT garkveuli imedebi gaCnda. savaraudod, 8 Zveli sagadasaxado kodeqsis Tanaxmad, Senatanebi muSakTa xelfasidan, romelic Seadgenda socuzrunvelyofis erTiani saxelmwifo fondis Semosavals mTliani xelfasis 26 procents Seadgenda sabiujeto organizaciebisaTvis da 27 procents sxvebisaTvis, romelsac ixdida damqiravebeli, xolo 1 procents, ixdida muSaki; axali sagadasaxado kodeqsis Tanaxmad, romelic ZalaSi Sevida 2005 wlis dasawyisidan, damqiraveblis mier gadasaxdeli socialuri gadasaxadi xelfasis 20 procents Seadgens, maSin roca muSakebi am gadasaxadiT saerTod ar ibegrebian. 76 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 samuSao Zalis bazari, Semosavlebi da socialuri uzrunvelyofa zemoaRniSnulma axalma ganakveTma xeli unda Seuwyos gadasaxadebis Segrovebisa da Sesabamisad, pensiebis dafinansebis mdgomareobis gaumjobesebas. axali mTavrobis ZalisxmeviT aseve miRweuli iqna mniSvnelovani warmateba gadasaxadebis Segrovebis mxriv, iklo gadasaxadebis Tavidan acilebisa da dafarvis SemTxvevebma da Sesabamisad, sagadasaxado bazac sagrZnoblad gafarTovda. amave dros, 2004 wels, socuzrunvelyofis erTianma saxelmwifo fondma daiwyo pensionerebis xelaxali registracia, ris Sedegadac pensiebis realur mimRebTa ricxvma odnav iklo. Tumca, PAYG-is (pay-as-you-go) sapensio sistemis gamarTulad funqcionirebisaTvis unda arsebobdes sxva aucilebeli winapirobebic iseT viTarebaSi, rodesac igi mTlianad gadasaxadebis Segrovebis donezea damokidebuli. magaliTad, damokidebulebis koeficienti9 dRes Zalze dabalia 1:1,4, rac daqiravebul muSakTa ricxvis klebisa da araformaluri seqtoris didi masStabebis amsaxvelia; amis Sedegad, fondSi Senatanebis gadamxdelTa ricxvic ukiduresad dabalia. miuxedavad imisa, rom axali mTavrobis mier ukve miRebuli iqna konkretuli zomebi mimdinare sapensio ganakveTis gazrdis mizniT da mas sxva RonisZiebebic aqvs SemuSavebuli, moqmedi PAYG-is sapensio sistema kvlavac ver axerxebs Tavisi ZiriTadi funqciis Sesrulebas - uzrunvelyos pensionerebi minimaluri sabazo pensiebiT. Tumca, maSin roca dasabegri saSualo xelfasis dabali ganakveTis gamo PAYG-is universaluri sapensio sistema dabali Canacvlebis koeficientiT10 xasiaTdeba, wlis dasawyisidan, pensionerTa umravlesobis saSualo fiqsirebuli ganakveTis pensiebi izrdeba: Tu 2001 wlis pirvel kvartalSi sapensio ganakveTi daqiravebul muSakTa Tviuri xelfasis daaxloebiT 12 procents Seadgenda, 2004 wlis mesame kvartalSi 14 procentamde gaizarda. Tumca, jer kidev grZeli gzaa gasavleli, vidre pensiebi daakmayofileben pensionerTa minimalur moTxovnebs. dRes-dReobiT ki pensionerTa umetesobas Tavi gaaqvs ojaxis daxmarebiT an cdilobs iSovos nebismieri samuSao, romelic saarsebo minimums uzrunvelyofs. sapensio sistemis reforma mTavrobis prioritetebs Sorisaa, radgan moqmedi sapensio sistemis krizisiT gamowveuli ekonomikuri, politikuri da socialuri Sedegebi siRaribis riskis winaSe ayenebs umweo pensionerebs, rasac SemdgomSi SeiZleba mohyves socialuri dezintegracia, gamijvna da socialuri gariyva. 9 pensionerTa ricxvis gadamxdelTa ricxvTan procentuli Sefardeba (Sesatanebis gadamxdelTa da daxmarebis mimRebTa procentuli Sefardeba). 10 saSualo pensiis Sefardeba saSualo xelfasTan. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 77 Tavi mecxre. saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi saqarTvelos vaWroba evrokavSirTan saqarTvelos statistikis departamentis 2004 wlis monacemebis mixedviT, saqarTvelos vaWrobam evrokavSiris qveynebTan (25 qveyana) Seadgina 727,7 milioni aSS dolari, rac 42,1 procentiT metia wina wlis Sesabamis maCvenebelTan SedarebiT. saqarTvelos eqsportma evrokavSiris bazarze Seadgina 111,6 milioni dolari (wina wlis Sesabamis maCvenebelze 36,7 procentiT meti). evropulma importma saqarTveloSi Seadgina 616,2 milioni aSS dolari (43,1 procentiT meti). saangariSo periodSi evrokavSiris wevri qveynebis wilad modis saqarTvelos sagareo savaWro brunvis 29,2 procenti, maT Soris eqsportis 17,2 procenti da importis 33,4 procenti. 2004 wels saqarTvelos umsxvilesi savaWro partniorebis pirvel aTeulSi Sedis evrokavSiris 3 qveyana – gaerTianebuli samefo, germania, italia da plus TurqeTi da maTi savaWro brunva Semdegnairad Camoyalibda: ixileT cxrili 9.1. cxrili 9.1 saqarTvelos vaWroba evrokavSiris 3 qveyanasTan da TurqeTTan 2004 wels (aTasi aSS dolari) 2004 weli eqsporti importi brunva gaerTianebuli samefo 31,6 171,4 203,0 germania 15,9 151,1 167,0 italia 11,6 61,5 73,1 TurqeTi 118,7 202,3 321,0 sul: 177,8 586,3 764,1 wyaro: saqarTvelos statistikis departamenti 78 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi cxrili 9.2. saqarTvelos vaWroba evrokavSiris qveynebTan 2004 weli (aTasi aSS dolari) 2004 weli brunva avstria importi eqsporti Bbalansi 22582 22265,0 317,0 -21948,0 20621.2 15546,5 5074,7 -10471,8 9189,3 8434,7 754,6 -7680,1 72963,2 63230,4 9732,8 -53497,6 167037,0 151118,2 15918,8 -135199,4 saberZneTi 21817,3 14485,2 7332,1 -7153,1 irlandia 2240,6 2184,9 55,7 -2129,2 73064,5 61470,8 11593,7 -49877,1 591,1 471,0 120,1 -350,9 44457,5 34594,8 9862,7 -24732,1 143,0 belgia dania safrangeTi germania italia luqsemburgi niderlandi portugalia 2301,5 2158,5 fineTi 6337,5 6337,5 espaneTi 15901,5 6405,6 9495,9 3090,3 SvedeTi 4913,6 4850,2 63,4 -4786,9 203004,2 171425,4 31578,8 -139846,6 gaerTianebuli samefo -2015,5 -6337,5 estoneTi 1318,4 445,0 873,4 428,4 kviprosi 8487,1 8056,2 430,9 -7625,3 latvia 3936,0 2906,1 1029,9 -1876,2 litva 4424,2 3554,2 870,0 -2684,2 malta 455,4 1,1 454,3 453,2 poloneTi 9957,6 8429.6 1528,0 -6901,6 slovakeTi 3964,5 1336,4 2628,1 slovenia 3970,1 3970,1 1291,7 -3970,1 ungreTi 10237,1 10152,8 84,3 -10068,5 CexeTi 13977,2 12348,4 1628,8 -10719.6 727749,6 616178,6 111571 -504607,6 sul wyaro: saqarTvelos statistikis departamenti cxrili 9.3 saqarTvelos vaWroba evrokavSirSi gawevrianebis kandidat qveynebTan 2004 weli (aTasi aSS dolari) 2004 wlis brunva importi eqsporti Balansi bulgareTi 54427,2 38875,2 15552,0 -23323,2 TurqeTi 321034,3 202290,7 118743,6 -83547,1 rumineTi 15309 14020,1 1288,9 -12731,2 390770,5 255186 135584,5 -119601,5 sul wyaro: saqarTvelos statistikis departamenti saqarTvelosa da evrokavSiris urTierTobebis momavali perspeqtivebi gasuli naxevari saukunis ganmavlobaSi evrokavSirma TvalsaCino warmatebebs miaRwia. man Tavis wevr saxelmwifoebs mSvidoba, xolo Tavis moqalaqeebs _ saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 79 saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi keTildReoba moutana. evrokavSirma Tavis farglebSi gaaerTiana saxelmwifoebi, romelnic naxevari saukunis ukan sisxlismRvrel omSi CarTulni or mowinaaRmdege banaks warmoadgendnen. ukve dRes maTi suverenuli uflebebi moqceulia zeerovnuli institutebis farglebSi, romlebic urTierTTanamSromlobis meSveobiT Tanamegobrobis wevr qveynebs Soris warmoSobili uTanxmoebebis gadasawyvetad urTierTxelsayrel gzebsa da gadawyvetilebebs eZeben. am kavSiris daarsebis dRidan mis udides miRwevasa da mizans warmoadgens daamyaros mSvidoba da uzrunvelyos keTildReoba, rogorc masSi gaerTianebul qveynebisaTvis, aseve mTels msoflioSi. aqedan gamomdinare, gasakviri ar aris, rom evrokavSiri warmoadgens erT-erT udides donors msoflio maStabiT. evrokavSiri Tavisi istoriis manZilze xuTjer gafarTovda. yoveli gafarToeba garkveulwilad axal amocanebs saxavda gadasawyvetad evrokavSiris winaSe. mexuTe 2004 wlis gafarToebis Semdeg dRis wesrigSi dadga aRmosavleT da centraluri evropis qveynebis ekonomikuri mdgomareobis gaumjobeseba, ramdenadac, es qveynebi sakmaod CamorCebodnen TavianTi ekonomikuri ganviTarebis doniT evrokavSiris danarCen qveynebs. aRniSnuli gafarToebiT, evrokavSiris sazRvari kidev ufro dauaxlovda samxreT kavkasias. gafarToebis Semdegi etapis, bulgareTisa da rumineTis gawevrianebiT, saqarTvelo iqneba dakavSirebuli am qveynebTan Savi zRvis auziT. TurqeTis gawevrianebis SemTxvevaSi ki saqarTvelos ukve saxmeleTo sazRvari eqneba evrokavSirTan. saqarTvelom evrokavSirTan urTierToba damoukideblobis mopovebis dRidan daiwyo. maT Soris urTierTobis samarTlebriv safuZvels wamoadgens partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb xelSekruleba, romelic ZalaSi Sevida 1999 wlidan. evrokavSirTan TanamSromlobaSi kidev erT wingadadgmul nabijs warmoadgens evropis samezoblo iniciativaSi saqarTvelos CarTva (somxeTTan da azerbaijanTan erTad). didi mniSvneloba aqvs aRniSnul regionTan mWidro ekonomikuri da politikuri urTierTobebis im gziT ganviTarebas, romelic saqarTvelosaTavis, rogorc samxreT kavkasiis Semadgeneli nawilisaTvis, momgebiani da warmatebuli iqneba. am SemTxvevaSi saxeze gveqneba regioni, romlis ekonomikuri potenciali mimzidveli gaxdeba dasavleTisa da evrokavSirisaTvis, ara marto energoresursebisa da “satransporto derefnis” funqciebis gaTvaliswinebiT, aramed Tundac turizmis ganviTarebis perspeqtivis gaTvaliswinebiT radgan samxreT kavkasiis sam qveyanas am sferoSi mWidro da efeqturi TanamSromlobisTvis didi potenciali gaaCnia. saerTaSoriso sazogadoeba regions ganixilavs rogorc erTiani geopolitikur da ekonomikur sivrces. samxreT kavkasiisadmi aseTi midgoma ZiriTadad ganpirobebulia, upirvelesad, evropul da evro-atlantikur struqturebTan ganviTarebuli urTierTxelsayreli TanamSromlobiT. aRsaniSnavia, rom evrokavSirTan sawyisi urTierTobidanve saqarTvelo ZiriTadad ganixileboda regionalur aspeqtSi. Sesabamisad evrokavSiris politika saqarTvelos mimarT yovelTvis rCeboda regionis, anu samxreT kavkasiis mimarT evrokavSiris politikis 80 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi nawilad. unda aRiniSnos, rom saqarTvelosaTvis ufro ukeTesi iqneboda gaerTianebis mxridan qveynisadmi individualuri midgomis arseboba, upirveles yovlisa, qveynis gamTlianebisaTvis xelSewyobis TvalsazrisiT, rac qveyanas saSualebas miscemda daemyarebina ufro mWidro regionuli urTierToba saqarTvelosTan mosazRvre gawevrianebis kandidat qveynebTan. samxreT kavkasiis erTian regionad Camoyalibeba iseTi saxiT, rogorc es moxda balkaneTsa da aRmosavleT evropaSi, metad problematur sakiTxs warmoadgens. saqarTvelos, azerbaijans da somxeTs sakmaod gansxvavebuli politikuri kultura, sazogadoebis ganviTarebisa da demokratiis araerTgvarovani doneebi gaaCniaT. aRniSnulidan gamomdinare, regionis integraciis maRali donis miRweva erTob Zneli amocanaa. regionalur iniciativebSi monawileobasTan erTad, saqarTvelom TviTon unda gadadgas evrokavSirTan daaxloebis praqtikuli nabijebi. Tumca gasaTvaliswinebelia is faqti, rom saqarTvelos am mxriv didi arCevani ar aqvs; evrokavSiri, rogorc wesi, Tavs ikavebs Tavis rigebSi calke aRebuli qveynis gawevrianebisagan (saberZneTi gamonaklisi SemTxvevaa). mizezi imisa Tu ratom amjobinebs evrokavSiri regionul midgomas, aris is rom, aseTi midgoma ubiZgebs erTi regionis qveynebs gaiziaron erTmaneTis ganviTarebis magaliTebi da gamocdileba da daaCqaron is reformebi, romlebic aucilebelia kopenhagenis kriteriumebis dasakmayofileblad. swored amis gamo Sevidnen wels evrokavSirSi erTmaneTisagan ekonomikuri ganviTarebis mxriv ise gansxvavebuli qveynebi, rogorebicaa CexeTi, malta, litva, kviprosi da estoneTi. saqarTvelosTvis, regionul aspeqtSi, mniSvnelovania Savi zRvis ekonomikuri TanamSromlobis organizaciasa (BSEC) da evrokavSirs Soris mWidro TanamSromlobis mxardWera. xmelTaSuazRvisa da Savi zRvis qveynebis regionuli TanamSromloba momavalSi xels Seuwyobs regionis ekonomikur ganviTarebas da uzrunvelyofs mis politikur da ekonomikur stabilurobas. aRniSnul iniciativaSi monawileobisas, saqarTvelo SesaZlebelia CarTuli iyos evrokavSiri xmelTaSuazRvispireTis partniorobiT gaTvaliswinebul sxvadasxva ekonomikuri proeqtebis ganxorcielebaSi. saqarTvelos aqtiuri TanamSromloba da monawileoba xmelTaSuazRvis regionis proeqtebSi, iseve rogorc ormxrivi urTierTobebi mis wevr saxelmwifoebTan, SemdgomSi xels Seuwyobs qveynis integracias evrokavSiris struqturebTan. evrokavSirSi integracia mniSvnelovani da rTuli amocanaa, romelsac sWirdeba udidesi Zalisxmeva da pasuxismgebloba. realurad Savi zRvis auzis yvela qveyanas (ruseTis garda, romelsac Tavad ar gaaCnia aseTi mizani) aqvs perspeqtiva gaxdes evrokavSiris wevrobis kandidati. rumineTi da bulgareTi 2007 wlisaTvis unda gaxdnen evrokavSiris wevrebi, TurqeTi albaT 2014 wlis Semdeg, 2007 wlamde saqarTvelom, iseve rogorc moldovam da ukrainam, romelTac am SemTxvevaSi analogiuri interesebi amoZravebT, unda moaxdinon Savi zRvis regionis gardaqmna evrokavSirTan integraciis WrilSi. gansakuTrebiT mniSnelovania ukrainaSi ganviTarebuli bolodroindeli politikuri movlenebi, rasac saqarTvelosa da ukrainas Soris urTierToba axal fazaSi gadahyavs. aRniSnuli cxadhyofs, rom saqarTvelosa da ukrainis ufro mWidro saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 81 saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi TanamSromloba sasikeTod waadgeba am or qveyanaSi reformebis gatarebas, rac wingadagmuli nabiji iqneba evropis Tanamegobrobisaken. warmatebiT iseve, rogorc ukrainis SemTxvevaSi, saqarTvelo unda Seecados TurqeTTan maqsimalur daaxloebas. am drois ganmavlobaSi saqarTvelom unda gaagrZelos aqtiuri muSaoba ramdenime mimarTulebiT. gansakuTrebiT saWiro iqneba TurqeTTan gamartivebuli savizo reJimis SenarCuneba da sxvadasxva ekonomikur proeqtebSi TanamSromlobis gaRrmaveba (maT Soris baqo-Tbilisi-jeihanis proeqtSic), raTa ori qveynis ekonomikuri urTierTdamokidebuleba Seuqcevadi xasiaTis gaxdes. magram mxolod es ar iqneba sakmarisi. saqarTvelo unda iswrafodes ekonomikuri ganviTarebisa da politikuri stabilurobisaken, radgan TurqeTi, rumineTi Tu bulgareTi ar moisurveben “zedmet tvirTad” hyavdeT iseTi qveyana, romelic Tavs ver arTmevs elementarul ekonomikur problemebs, gaaCnia mougvarebeli konfliqtebi, ver axerxebs sazRvrebis dacvas, korufciasTan efeqtur brZolas da siRaribis zRvarze hyavs mosaxleobis didi nawili. ukanasknel xans dawyebuli reformebi gvaZlevs imis imeds, rom uaxloes momavalSi am problemebis aRmofxvra nawilobriv mainc moxerxdeba. yovel SemTxvevaSi axali xelisuflebis mier am problemebTan brZolis dawyebam evrokavSirSi sakmaod imediani ganwyobis Seqmna ganapiroba. Cvenma mezoblebma da strategiulma partniorebma unda dainaxon, rom saqarTvelosTan siaxlove da TanamSromloba maTTvis problemebis Semqneli ki ara, piriqiT, momgebiani iqneba. saqarTvelo srulad iziarebs evropuli integraciis yvela im principsa da mizans, romlebic Camoyalibebulia evropul SeTanxmebebSi. saqarTveloSi ganviTarebuli politikuri movlenebis fonze qveynis integracii done da perspeqtiva evropasa da evro-atlantikur struqturebSi damokidebulia demokratiuli Rirebulebebisa da sabazro ekonomikis principebis damkvidrebaze, kanonis da adamianis uflebebis dacvis universaluri principebis uzenaesobaze. evrokavSirSi gawevrianeba warmoadgens saqarTvelos sagareo politikis ZiriTad prioritets. umniSvnelovanesi amocana, romelic dRes dgas saqarTvelos winaSe, aris evrokavSiris wevri qveynebis sazogadoebebisa da politikuri elitis darwmuneba, rom saqarTvelo warmoadgens stabilur qveyanas, romelic aris evropuli tradiciebsa da kulturis matarebeli. qveynis demokratiuli sazogadoeba mudmivad aRniSnavs politikur mzadyofnas da adasturebs Tavis survils miRebul iqnas evropul ojaxSi. amasTanave, Tu sazogadoeba srulyofilad gaTviTcnobierebulia mis winaSe mdgari valdebulebebis Sesaxeb, mas unda hqondes sruli informacia evrokavSirSi saqarTvelos integraciis yvela perspeqtivaze - politikuri, samarTlebrivi, ekonomikuri, socialuri da kulturuli TvalsazrisiT. amieridan saqarTvelo sruliad axal samarTlebriv sivrceSi ganagrZobs saxelmwifoebriv aRmSeneblobas da mis saxelmwifoebriobas usafrTxoebis Tvisobrivad axali garantiebi uzrunvelhyofen. amasTan erTad, saqarTvelo iRebs 82 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi yvela im valdebulebas, romelsac mas demokratiuli faseulobebi akisrebs da mTlianad samxreT kavkasiaSi sruliad axal politikur realobas ayalibebs. xazi unda gaesvas ara marto saqarTvelos istoriisa da kulturis evropulobas, aramed politikuri kulturis evropul xasiaTsac. es didad Seuwyobs xels evrokavSirSi saqarTveloze arsebuli warmodgenis gaumjobesebas da sabolood darwmunebas evrokavSirs, rom saqarTvelos survili evrokavSirTan daxloebisa ara marto ekonomikuri da politikuri miznebiTaa ganpirobebuli, aramed ufro imitomac, rom “Cvenc evropelebi varT”. saqarTvelom unda gaagrZelos svla ekonomikuri da demokratiuli reformebis gziT, rac Cveni qveynisaTvis evrokavSirTan integraciis, qveynis usafrTxoebis, keTildReobisa da politikuri stabilurobis miRwevis ualternativo gzaa. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 83 kalendari ianvari 2004 4 arCevnebi/ saqarTveloSi Catarda saprezidento arCevnebi. mixeil saakaSvili saqarTvelos prezidentad iqna arCeuli. 6 aSS-saqarTvelo/6 ianvars aSS-s saxelmwifo departamentma gamosca dadgenileba, romelic mouwodebs saqarTvelos ufro mWidro TanamSromloba daamyaros saerTaSoriso savaluto fondTan (ssf-i). dadgenilebaSi naTqvamia, rom “saqarTvelom unda SeaTanxmos ssf-sTan konkretuli programa, Tu ki qveyanas surs rom valebis gadavadebis sakiTxi ganxiluli iqnes parizis klubSi”. dadgenilebaSi naTqvamia “Cven mzad varT viTanamSromloT saqarTvelos axal xelisuflebasTan, rameTu davexmaroT qveyanas Tavisufali bazris ganviTarebasa da demokratiuli reformebis ganxorcielebaSi. samwuxarod, saqarTvelos yofilma xelisuflebam ver SesZlo ssf-is siRaribis Semcirebisa da ekonomikuri zrdis donis amaRlebis kriteriumebis dakmayofileba”. 7 sabaJo/ saqarTveloSi 2004 tarifi xorbalis importze. 11 sabanko saqmianoba/ sabanko sistemis stabiluri da mdgradi funqcionirebis uzrunvelyofis mizniT, erovnulma bankma daafiqsira adgilobrivi komerciuli bankebisa da ucxouri komerciuli bankebis filialebisTvis sawesdebo kapitalis minimaluri odenoba 12 milion larze, rac sawesdebo kapitalis TandaTanobiT zrdis xarjze unda iqnes miRweuli. amrigad, 2004 wlis 31 dekembrisTvis sawesdebo kapitalis minimalurma odenobam unda Seadginos aranakleb 6,4 milioni larisa, 2005 wlis 31 dekembrisTvis – aranakleb 78 milioni larisa, 2006 wlis 31 dekembrisTvis – aranakleb 9,2 milionisa, 2007 wlis 31 dekembrisTvis – aranakleb 10,6 milionisa, 2008 wlis 31 dekembrisTvis – aranakleb 12 milionisa. sawesdebo kapitalis zrda unda moxdes fuladi saxiT da mxolod erovnul valutaSi. 12 sainvesticio klimati/ saqarTvelos prezidentma, mixeil saakaSvilma, ganacxada rom apirebs brZolas saqarTveloSi farTod gavrcelebuli korupciisa da oligarqebis winaaRmdeg da sagareo valebiT damZimebuli qveynis kavSirebis aRdgenas saerTaSoriso finansur organizaciebTan. “Cven gvsurs normaluri sainvesticio garemos Seqmna, raTa davarwmunoT investorebi, rom saqarTvelo dRes sxva qveyanaa. maT 84 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 wlis 1 ianvridan gauqmda sabaJo kalendari unda icodnen, rom saqarTvelos saxelmwifo daicavs maT investiciebsa da uflebebs da ar gaZarcvavs maT”, ganacxada mixeil saakaSvilma. 14 parlamenti/ parlamentis mier 14 ianvris riggareSe sxdomaze erTxmad iqna miRebuli kanonproeqti “ganviTarebisa da reformirebis fondis Sesaxeb” samive wakiTxviT. dokumenti warmodgenili iqna iusticiis ministris, zurab adeiSvilis mier. misi sityvebiT, amgvari fondis daarsebis Semdeg saxelmwifo moxeleebi SeZleben Sesabamisi xelfasebis miRebas fondis resursebidan. b-ni adeiSvili acxadebs, rom saerTaSoriso donorma organizaciebma ukve gamoTqves mzadyofna gadaricxon finansuri resursebi aRniSnul fondSi. fondi aseve daafinansebs sakanonmdeblo aqtebis miRebisa da saxelmwifo moxeleTa profesiuli momzadebis RonisZiebebs. 13 evrokavSiri-saqarTvelo/ evrokavSiri gamouyofs saqarTvelos 28 milion evros 2004-2006 ww. indikaturi erovnuli programis ganxorcielebisaTvis. 1992-2003 wlebSi evrokavSiris daxmarebam saqarTvelosTvis 285 milioni Seadgina da aqedan, 84 milioni evro gamoyofili iqna “tasis”-is erovnuli programis farglebSi. programa, romelsac xeli moewera 13 ianvars, TbilisSi, gansazRvravs zogad amocanebsa da meTodebs 2004-2006 wlebSi saqarTvelosTvis daxmarebis uzrunvelsayofad. programa ganxorcieldeba evrokavSiris “tasis”-is programis farglebSi. indikaturi programa mimarTuli iqneba evrokavSiris strategiis ganxorcielebaze, romelic iTvaliswinebs saqarTvelos damoukideblobis ganmtkicebas, demokratiisa da sabazro ekonomikis ganviTarebas. “2004-2006 indikaturi erovnuli programa” moicavs rig prioritetul sferoebs, rogoricaa instituciuri, sakanonmdeblo da administraciuli reformis mxardaWera, romlisTvisac gaTvaliswinebulia 11,5 milioni evros gamoyofa. biujetma 12,5 milioni evros odenobiT xeli unda Seuwyos gardamavali periodis socialuri sirTuleebis Serbilebas, pirvel rigSi jandacvis seqtorSi. 4 milioni evro gamoyofili iqneba konfliqtis zonebis sareabilitacio programis ganxorcielebaze. 14 parlamenti/parlamentma erTxmad daamtkica irakli rexviaSvilis kandidatura ekonomikis, mrewvelobisa da vaWrobis ministris Tanamdebobaze. 14 parlamenti/saqarTvelos parlamentma 14 ianvars moaxdina germaniis rekonstruqciisa da ganviTarebis banksa da saqarTvelos mTavrobas Soris sakredito SeTanxmebis saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 85 kalendari ratifikacia. SeTanxmeba iTvaliswinebs 12 milioni evros kreditis gamoyofas saqarTveloSi energokrizisis dasaZlevad 18 daxmareba/germaniis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankma gamoyo 8 milioni evro saqarTveloSi miwis kadastrisa da registraciis sitemis ganviTarebis mizniT. 27 transporti/saqarTvelos sahaero transportis administraciis informaciiT, saqarTveloSi moqmedebs 21 aviakompania da maT Soris 7 qarTuli. 28 korupciis winaaRmdeg brZolis biuro/ gauqmda prezidentTan arsebuli antikorupciuli sakoordinacio biuro. 29 turizmi/saqarTvelos turizmisa da kurortebis departamentis informaciis Tanaxmad, saqarTvelos ewvia 313,5 aTasi turisti, rac 15,000 metia, vidre gasul wels. 2003 wels saqarTvelos Semosavlebma turizmis xaziT 750 milioni lari Seadgina, rac 103 milioni lariT metia vidre 2002 wels. 30 turizmi/2004 wlis zafxulSi funqcionirebas daiwyebs bazaleTis turistuli kompleqsi. bazaleTis tbaze kompleqsis mSenebloba daiwyo oTxi wlis win, israeli-amerika-saqarTvelos kompania “nova menejment jorjias” mier. am periodSi aSenda ramodenime sastumro, sportuli da dasvenebis kompleqsi, pliaJi daifara zRvis qviSiT. bazaleTis turistuli kompleqsi 1600 damsvenebelzea gaTvlili. mSeneblobis Rirebuleba 25 milion aSS dolars Seadgens. saqarTvelos politikis daxmareba/prezident mixeil saakaSvilis germaniis kancler gerhard SroiderTan Sexvedraze mxareebma, saqarTvelosTvis germaniis mier daxmarebis uzrunvelyofis sakiTxTan erTad, ganixiles ormxrivi TanamSromlobis, saqarTveloSi arsebuli mdgomareobisa da qveyanaSi demokratiuli cvlilebebis ganxorcielebis sakiTxebi. Sexvedraze aRiniSna, rom germania gamouyofs saqarTvelos axal mTavrobas 12 milion evros energodeficitis dasafaravad da saqarTveloSi energosistemis reabilitaciisaTvis. Tebervali 4 86 evrokavSiri-saqarTvelo/hiugo mingarelma - aRmosavleTi evropis, kavakasiisa da Sua aziis sakiTxebSi evrokavSiris saerTaSoriso urTierTobebis direqtorma, 4 Tebervlis pres-konferenciaze ganacxada, rom evrokavSiri mzadaa gamouyos saqarTvelos 30 milioni evro qveynis dasaxmareblad gardamaval periodSi. misi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari sityvebiT aRniSnuli daxmareba ganawildeba Semdegnairad: 12 milioni evro gamoyofili iqneba struqturuli reformebis ganxorcielebaSi teqnikuri daxmarebis saxiT, 12 milioni sasursaTo usafrTxoebis programaze, 4 milioni – konfliqtis zonebSi sareabilitacio programaze da 2 milioni adamianTa uflebebisa da demokratiis dacvvis iniciativaze. 6 parlamenti/ saqarTvelos parlamentma daamtica konstituciuri cvlilebebi, romlis Tanaxmadac prezidents ufleba aqvs daiTxovos parlamenti, Camoayalibos mTavroba da SeiTavsos sakonstitucio sasamarTlos funqciebis nawili. mTavroba gardaiqmneba ministrTa kabinetad (romelic gauqmebul iqna 1995 wels), romlis muSaobas koordinirebas gauwevs premier ministri. saqarTvelos prezidenti iTavsebs mTavrobis meTauris funqcias. parlaments ufleba aqvs daiTxovos mTavroba parlamentarTa xmebis sami mexuTediT. ministrTa kabinets, romelsac parlamenti undoblobas gamoucxadebs, ufleba aqvs sami Tve gaagrZelos muSaoba Zveli SemadgenlobiT. ministrTa postebze kandidaturebs parlaments warudgens prezidenti. 12 parlamenti/ saqarTvelos parlamentma 12 Tebervals miiRo kanoni “mTavrobis saqmianobis struqturis, Zalauflebisa da wesis Sesaxeb”. dokumenti gansazRvravs axali mTavrobis struqturas da muSaobis wesebs. kanonis Tanaxmad, Seiqmneba ministrTa kabineti, gansazRvruli iqneba premier ministris posti, ministrTa raodenoba Semcirdeba 17-dan 15-mde. yvela saxelmwifo departameti gadava saministroebis daqvemdebarebaSi. ministrTa kabinets saTaveSi Caudgeba premier ministri, romelsac konstituciaSi Setanili Sesworebebis konteqstSi da prezidentTan SeTanxmebis safuZvelze, ufleba aqvs warudginos parlaments momavali ministrebis kandidaturebi. 13 finansTa saministro/finansTa saministrom moamzada da parlamentSi waradgina kanonproeqti, romelic miznad isaxavs sawarmoTa finansuri da ekonomikuri mdgomareobis gaumjobesebas da qveyanaSi xelsayreli sainvesticio garemos Seqmnas. aRniSnuli kanonis Tanaxmad, sawarmos davalianebis gadavadebis ufleba aqvs mxolod erTxel da mxolod im pirobiT, rom misi gadaxdisunarianoba iqneba aRiarebuli. sagadasaxado davalianebis gadavadebis vada ar aRemateba 3 weliwads. sagadasaxado davalianebis gayinvis periodi ar aRemateba 12 Tves, xolo dagvianebis vada - 24 Tves, valis gayinvis periodis amowurvidan. sagadasaxado davalianebis gayinvis periodSi davalianebaze ar iricxeba procenti an jarima. dagvianebis periodSi gadauxdel Tanxaze yovelTviurad 0,5 procenti iricxeba. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 87 kalendari 13 qarTuli Rvino/ qarTuli Rvino “Tamada” (mwarmoebeli – kompania “ji-vi-si”) dajildovda mTavari priziT nominaciaSi “dsT-s qveynebis saukeTeso mSrali Rvino” konkursze “prodeqspo-2004”, romelic 9-13 Tebervals gaimarTa moskovSi. aRniSnuli kompaniis ramodenime markis Rvinom moipova oqros medali da maRali xarisxis damadasturebeli sertifikati. dRes, kompania “ji-vi-si” awarmoebs 28 dasaxalebis Rvinos. warmoebis moculoba Seadgens 4 milion boTls weliwadSi, saeqsporto warmoebis wili – 90 procentze mets. kompania aseve awarmoebs brendsa da WaWas. 15 mTavroba/parlaments dasamtkiceblad gadaeca mTavrobis saqmianobis programa da ministrobis kandidatTa sia. mTavrobas eyoleba oTxi uportfelo saxelmwifo ministri. konfliqtebis mogvarebis sakiTxebSi saxelmwifo ministri iqneba giorgi xaindrava, saqarTvelos evropaSi integrirebis koordinirebis dargSi – Tamar beruCaSvili, mcire da saSualo sawarmoTa sakiTxebSi – jambul bakuraZe, erovnuli Tanxomobis saiTxebSi – guram absnaZe. saxelmwifo ministri zurab Jvania gaxdeba premier ministri. ministrTa postebze wardgenili kandidatebidan eqvsi amJamad uZRveba am samsaxurebs rogorc moqmedi ministrebi. esenia: Tedo jafariZe – sagareo saqmeTa ministri, gela beJuaSvili – Tavdacvis ministri, giorgi baramiZe – Sinagan saqmeTa ministri, zurab noRaideli – finansTa ministri, irakli rexviaSvili – ekonomikis, mrewvelobisa da vaWrobis ministri, eTer astemirova – ltolvilTa da gansaxlebis ministri. saxelmwifo uSiSroebis saministros saTaveSi Caudgeba zurab adeiSvili, amJamad moqmedi iusticiis ministri. mTavrobaSi axali pirebi arian: giorgi papuaSvili – iusticiis ministri, daviT ServaSiZe – soflis meurneobisa da sursaTis ministri, giorgi wereTeli – jandacvis ministri, Tamar suluxia – infrastruqturis ministri, nikoloz gilauri – saTbobenergetikisa da komunikaciebis ministri, kaxa lomaia – ganaTlebis ministri, giorgi gabaSvili – kolturisa da sportis ministri, Tamar lebaniZe – garemos dacvis ministri. moqmedi kanonmdeblobis Sesabamisad, premier ministrisa da sami Zalovani ministris kandidaturebi (Tavdacvis, Sinagan saqmeTa da saxelmwifo uSiSroebis) parlamentSi prezidentis mier iqna wardgenili. premier ministri waradgens ministrobis sxva kandidaturebs. 17 parlamenti/ parlamentma Caatara riggareSe sxdoma, romelzec moismina mTavrobis saqmianobis 5-wliani programa da daamtkica ministrTa kabinetis Semadgenloba. 88 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari 19 TanamSromloba/fabricio romanom, saqarTveloSi italiis elCma da Tedo jafariZem, saqarTvelos sagareo saqmeTa ministrma xeli moaweres TbilisSi “italiis respublikisa da saqarTvelos mTavrobebs Soris Semosavlebisa da kapitalis ormagi dabegvris Tavidan acilebis Sesaxeb” konvenciis protokolis ratifikacias. 20 sagadasaxado sfero/ prezidenti mixeil saakaSvili gamovida iniciativiT sisxlis samarTlis pasuxismgeblobisgan im biznesmenTa ganTavisuflebis Sesaxeb, romlebic 2004 wlis 1 aprilamde gaacxadeben sagadasaxado deklaraciaSi TavianT Semosavlebs, romlebsac adre saxelmwifosgan malavdnen da gamoTqvamen mzadyofnas gadaixadon gadasaxadebi aRniSnuli Tanxebidan. marti 1 momsaxurebis sfero/ TbilisSi, Tavisuflebis moedanze sastumro “qorTiard mariotma” pirveli stumrebi miiRo. 4 TanamSromloba/ saqarTvelos ministrTa kabinetma pirvel marts gamarTul Sexvedraze 37 donori organizaciisa da qveynis warmomadgenlebis winaSe warmoadgina qveynis ganviTarebisa da saxelmwifo marTvis sitemaSi reformebis ganxorcielebis axali xuTwliani programa (2004-2009 wlebisTvis). donorebTan Semajamebeli Sexvedra, romelzec miRebuli iqneba gadawyvetileba saqarTvelosTvis finansuri daxmarebis gamoyofis Taobaze, gaimarTeba 2004 wlis ivnisSi, q. bruselSi. 5 energetika/ ruseTis ucxoeTis ekonomikuri asociacia “teqnopromeqsportma” moigo saerTaSoriso tenderi enguris hes-s sareabilitacio samuSaoebis ganxorcielebaze. “teqnopromeqsportma” aiRo valdebulebebi 17,3 milioni aSS dolaris proeqtis ganxorcielebaze. aRniSnuli Tanxis 80 procents afinansebs ergb-i, xolo 20 procents – saqarTvelos mxare. kontraqtis Tanaxmad, rusuli kompania 2 weliwadSi ganaxorcielebs samSeneblo samuSaoebs, romlebic iTvaliswinebs dambis TaRovani kaskadis gamagreba-Cacementebas da sareabilitacio samuSaoebs hidroeleqtrosadguris saderivacio arxSi. 5 TanamSromloba/ TbilisSi Catarda SvedeTsa da saqarTvelos Soris SvedeTis saerTaSoriso ganviTarebis saagentos sakoordinacio centris gaxsnis Taobaze samTavrobaTaSorisi SeTanxmebis xelmoweris ceremonia. dokuments xeli moaweres saqarTvelos mxridan saxelmwifo ministrma Tamar beruCaSvilma, xolo SvedeTis mxridan - saagentos generaluri direqtoris moadgilem jerker saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 mdebare 89 kalendari Tanbergma. regionul sakoordinacio centrs uxelmZRvanelebs b-ni erik jonsoni. saagentos daxmarebis programa samxreT kavkasiis regionis qveynebSi miznad isaxavs demokratiasa da sabazro ekonomikaze gadasvlis procesSi sainstitucio reformebis ganxorcielebis xelSewyobas. saagentos daxmarebis mTavari mimarTulebebi 2005 wlamde periodisTvis iqneba marTvis demokratiuli sistemis SemuSaveba, socialuri da jandacvis seqtoris reformebis xelSewyoba, Sidsis winaaRmdeg brZola, socialurad daucvel ojaxTa daxmareba, bunebrivi resursebis marTva da mcire da saSualo sawarmoTa ganviTarebis xelSewyoba. 9 TanamSromloba/ prezidenti mixeil saakaSvili Sexvda safrangeTis prezident Jak Siraks parizSi. safrangeTis prezidentma gamoTqva mzadyofna mxardaWera aRmouCinos saqarTvelos evrokavSirTan integrirebisa da daaxloebis procesSi. saqarTvelos prezidenti aseve Sexvda safrangeTis sagareo saqmeTa, Sinagan saqmeTa da ekonomikis ministrebs da sxva oficialur pirebs. 12 TanamSromloba/ prezidenti mixeil saakaSvili vizitiT ewvia somxeTs da Sexvda prezident qoCarians. prezidentebma daadastures TavianTi mzadyofna ufro aqtiurad iTanamSromlon Savi zRvis ekonomikuri TanamSromlobis organizaciis farglebSi da xazgasmiT aRniSnes ufro mWidro TanamSromlobis mniSvneloba iseT regionul proeqtebSi, rogorebicaa TRACECA da INOGATE-i. mxareebma xazi gausves ekonomikuri TanamSromlobis saqarTvelo-somxeTis samTavrobaTaSorisi komisiis saqmianobis gaZlierebis saWiroebas. 14 soflis meurneoba/ TbilisSi ixsneba gaero-s soflis meurneobisa da sursaTis organizaciis (FAO) warmomadgenloba. FAO-s warmomadgenlobis gaxsna TbilisSi SesaZlebels gaxdis saqarTvelos mTavrobis am organizaciis saTao ofisTan urTierTobebis gamartivebas da aseve saqarTveloSi meti proeqtebis ganxorcielebas. amJamad, FAO saqarTveloSi ramodenime proeqts axorcielebs, kerZod subtropikuli kulturebis, msxvili rqosani pirutyvis moSenebis, fermerebisTvis sakonsultacio centrebis Seqmnis, sanerge meurneobebis reabilitaciisa da aseve saqarTvelos sxvadasxva raionebSi xilisa da Txilis axali sanerge meurneobebis Seqmnis proeqtebs. 15 sabaJo/ gaimarTa saqarTvelo-azerbaijanis sazRvarze axali, wiTeli xidis sabaJo gamSvebi punqtis mSeneblobis dawyebasTan dakavSirebuli ceremonia. samSeneblo samuSaoebi xorcieldeba amerikis “saqarTvelos sazRvrebis usafrTxoebisa da kanonis aRsrulebis xelSewyobis” programis farglebSi. 90 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari 18-19 konferencia/ TbilisSi Catarda saerTaSoriso konferencia navTobis, bunebrivi airis, energetikisa da infrastruqturis sakiTxebze saqarTvelos saerTaSoriso navTobkorporaciis, britaneTis kompania ITE-Group-s, saqarTvelos saTbob-energetikis ministrisa da saqarTvelos erovnuli navTobkompania “saqnavTobi-s” iniciativiT da xelSewyobiT. konferenciaze ganxiluli sakiTxebi exeboda baqoTbilisi- jeihanis mTavari saeqsporto milsadenis, samxreT kavkasiis baqo-Tbilisi-erzrumis milsadenis, evropis satransporto derefnis proeqtebis SemuSavebas da navTobisa da bunebrivi airis saqarTvelos teritoriaze gadazidvis tendenciebsa da SesaZleblobebs. 22 sabaJo/ giorgi godabreliZe dainiSna finansTa saministros sabaJo departamentis ufrosad. 31 mTavroba/ saqarTvelos premier ministris zurab Jvanias gankargulebis Tanaxmad, Camoyalibda samuSao jgufi, romelmac unda moamzados axali sagadasaxado kodeqsi da warudginos igi mTavrobas gansaxilvelad maisSi. axali sagadasaxado kodeqsi ZalaSi Seva 2005 wlis ianvridan. aprili 7 daxmareba/ evrokavSiris mier saqarTvelosTvis ekonomikuri daxmarebis saxiT 30 milioni evros gamoyofis Sesaxeb gancxadeba gakeTda saqarTvelos prezidentis, mixeil saakaSvilis evrokavSiris uzenaes komisar - xavier solanasTan Sexvedris Semdeg, romelic gaimarTa 7 aprils q. bruselSi. gamoyofili Tanxa unda moxmardes gzebis infrastruqturis gaumjobesebas; penitencialuri sistemis obieqtebis mSeneblobas; xorblis SeZenas da aseve zogierTi sxva proeqtis ganxorcielebas. 8 mTavroba/ saqarTvelos premier ministrma, zurab Jvaniam, xeli moawera samTavrobo brZanebulebas (#23) investorTa momsaxurebis gaerTianebuli centris Seqmnis Sesaxeb, romelic SeiZleba Camoyalibdes vaWrobisa da investiciebis xelSewyobis saagentos farglebSi. centris mTavari amocanebia: sainformacio, sakonsultacio da analitikuri momsaxurebis gaweva arsebuli da potenciuri investorebisaTvis; sainvesticio saqmianobebis xelSewyoba licenzirebasa da nebarTvebze da saregistracio procedurebze ganacxadebis mxardaWeris meSveobiT; samarketingo, samarTlebrivi da finansuri kvlevebi; sainvesticio barierebis, investorTa problemebis gaanalizeba da maTi daregulireba; saqarTveloSi investorTa potencialisa da perspeqtivebis gamovlena da ganviTarebis xelSewyoba; adgilobrivi da ucxoeli investorebis erToblivi proeqtebisaTvis SesaZleblobaTa gansazRvra da maTi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 91 kalendari xelSewyoba; mTavrobisTvis sainvesticio garemos gaumjobesebasTan dakavSirebiT SeTavazebebis SemuSaveba. 10 wyalmomarageba/ Tbilisis sakrebulom SeTanxmebas miaRwia frangul kompania Generale des Eaux-Tan Tbilisis municipaluri wyalmomaragebisa da kanalizaciis kompania “Tbilwyalkanali-s” lizingze. am mizniT Tanabari uflebebis principze Camoyalibdeba erToblivi kompania. kompania Generale des Eaux-i saqarTveloSi udidesi Tbilisis wyalmomaragebisa da sakanalizacio sistemis Sps “Tbilwyalkanalis”- 10-wlian marTvaSi gadacemaze gamarTuli tenderis erTaderTi monawile iyo. 11 mTavroba/ saqarTvelos premier ministrma zurab Jvaniam xeli moawera brZanebas baqo-Tbilisi-jeihanis (bTj-s) navTobsadenis proeqtis dauyovnebliv ganxorcielebis uzrunvelmyofeli zomebis Sesaxeb. 15 transporti/ tudor draganelma, saqarTveloSi rumineTis saelCos warmomadgenelma ekonomikis sferoSi, ganacxada, rom 2004 wlis maisidan axali ruminuli samgzavri borani daiwyebs muSaobas konstanca-odesa-novorosiiski-baTumi-stambulis marSrutze. 19 transporti/ saxelmwifo kompania Sps “saqarTvelos rkinigza”-m, romelsac sargeblobs ramodenime saerTaSoriso finansuri organizaciis, kerZod ergb-s, KfW-sa da msoflio bankis, mxardaWeriT daiwyo rigi proeqtebis SemuSaveba saqarTvelos rkinigzis infrastruqturis ganviTarebisaTvis. aRniSnul proeqtebs Soris aris rkinigzis mSenebloba axalqalaqi (saqarTvelo) – yarsis (TurqeTi) seqtorze, rkinigzis cxinvalis seqtoris reabilitacia, sarginigzo sadguri foTSi, xaSuris salokomotivo deposa da Tbilisis sarkinigzo vagonebis depos modernizeba, baTumi-konstancas saborne gzis mowesrigeba, sarkinigzo vagonebis ganaxleba; amasTan SemuSavebis procesSia proeqti, romelic iTvaliswinebs saqarTvelos sarkinigzo sistemis sainstitucio reformas. arsebuli proeqtebis dafinanseba unda ganxorcieldes grantebisa da kreditebis saxiT. es iqneba grZelvadiani kreditebi 10-30 wlis vadiT, saprocento ganakveTi savaraudod 1,5-6 procents Seadgens. 22 socialuri dacva/ mTavrobis rezolucia wina wlis sapensio davalianebebis TandaTanobiT dafarvisa da mosaxleobis socialuri dacvisaTvis damatebiTi RonisZiebebis Sesaxeb, ZalaSia Sesuli. sapensio davalianebebis TandaTanobiT gadaxdis Sesaxeb dokumentis Tanaxmad, 2004 wlis aprilidan umuSevari pensionerebisTvis pensiebi gaizrdeba 3 lariT 17 laramde da 2004 maisidan – kidev erTi lariT. 92 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari maisi 2 daxmareba/ zurab Jvaniam, saqarTvelos premier ministrma da en venmanma, SeerTebuli Statebis soflis meurneobis ministrma, xeli moaweres SeTanxmebas, romelic iTvaliswinebs saqarTvelosTvis 50,000 tona xorblis gamoyofas aSS-dan humanitaruli daxmarebis saxiT. 3 sabanko saqmianoba/ saaqcio sazogadoeba “saqarTvelos banki”, vaWrobis dafinansebisa da dokumentebTan dakavSirebuli operaciebis ganxorcielebis TvalsazrisiT, 2003 wlis Sedegebis safuZvelze, evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankis mier aRiarebulia rogorc dsT-s saukeTeso banki. 4 transporti/ parlamentma did britaneTsa da TurqeTTan sahaero mimosvlis Sesaxeb SeTanxmebis ratifikacia moaxdina. parlamentarebma xazgasmiT aRniSnes amgvari gadawyvetilebis mniSvneloba. 4 gamofenebi/ TbilisSi pirvelad gaimarTa saerTaSoriso gamofena telkomunikaciebis sferoSi “saqarTvelos telekomi – 2004”. gamofenaSi monawileoba miiRo 20-ze metma kompaniam: ATDI (safrangeTi), “delta kom-i” (saqarTvelo), “eleqtrokavSiri” (saqarTvelo), “jeoseli” (saqarTvelo), “jeoneTi” (saqarTvelo), “global erTi” (ruseTi), “grinneT-i” (saqarTvelo), “hesfibel-i” (TurqeTi), “huavei teqnolojiz” (CineTi), “iberiaTel” (saqarTvelo), “sagem-i” (safrangeTi), “simens mobili” (germania), “teleneTi” (saqarTvelo), ZTE (CineTi). 6 turizmi/ TbilisSi Catarda VI-e saerTaSoriso turistuli gamofenagayidva “kavkasiis turizmi gamofena-gayidva 2004”. RonisZiebaSi monawileobda turistuli kompaniebi 9 qveynidan, kerZod ki avstriidan, italiidan, aSS-dan, ruseTidan, iranidan, TurqeTidan, somxeTsa da saqrTvelodan. 7 mTavroba/ saqarTvelos premier ministrma, zurab Jvaniam, Camoayaliba specialuri komisia, romelmac unda Seiswavlos aWaris avtonomiuri respublikis ekonomikuri potenciali. 7 daxmareba/ saqrTvelo aris 16 uRaribes qveynebs Soris (somxeTi, benini, bolivia, vanua, gana, saqarTvelo, hondurasi, kabo-verde, lesoto, madagaskari, mali, mozambiki, monRoleTi, senegali, Srilanka, nikaragua), romelTac aSS exmareba ekonomikuri da demokratiuli refromebis ganxorcielebaSi. qveynebma, romlebic miiReben daxmarebas, unda Seasrulon sami ZiriTadi moTxovna: efeqturi demokratiuli marTva, xalxis keTildReobaze zrunva, Tavisufali ekonomika. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 93 kalendari 8 transporti/ holandiis aviakompania “KLM Royal Dutch Airlines-i” 2004 wlis 16 ivniss iwyebs regularuli reisebis Sesrulebas Tbilisis mimarTulebiT. boingi 737-900 Seasrulebs reisebs Tbilisi-amsterdamiTbilisis mimarTulebiT kviraSi samjer. 11 parlamenti/ saqarTvelos parlamentma, plenarul sxdomaze, daamtkica saqarTvelos saxelmwifo biujeti 2004 wlisTvis. 14 TanamSromloba/ saqarTvelos prezidenti, mixeli saakaSvili, Sexvda rumineTis prezidents ion ilieskus, rumineTSi oficialuri vizitiT Casvlisas. Sexvedraze ganxiluli iqna or qveyanas Soris momavali politikur-ekonomikuri TanamSromlobis perspeqtivebi. TanamSromloba/ saqarTveloSi amerikis savaWro palatam Caatara arCevnebi direqtorTa sabWos, sabWos prezidentisa da generalur asambleaSi sxva postebze kandidaturebis asarCevad. axalma direqtorTa sabWom daasaxela Tavis prioritetebi: wevrTa interesebis lobireba, sagadasaxado da sabaJo kodeqsebis xelSewyoba da liberalizacia, saqarTveloSi megobruli sainvesticio klimatis xelSewyoba da palatis wevrebisaTvis regularuli debatebis organizeba. amerikis savaWro palata, romelic ukve eqvsi welia aqtiurad moRvaweobs saqarTveloSi, miznad isaxavs biznesis xelSewyobas saqarTvelos, amerikasa da saqarTveloSi saerTaSoriso gaerTianebas Soris. 1 16 daxmareba/ ergb-is (EBRD) iniciativa, romelSic monawileobs yofili sabWoTa kavSiris 7 ganviTarebadi qveyana (azerbaijani, somxeTi, saqarTvelo, yirgizeTi, moldova, tajikeTi da uzbekeTi) gegmavs maTi dafinansebis gazrdas weliwadSi 30 milioni evroTi amjamindeli 10 milioni evrodan. 21 mTavroba/ saqarTvelos mTavrobis gankargulebis Tanaxmad, 21 maisidan saqarTvelos mTel teritoriaze SemoRebuli iqneba moratoriumi tyis gaCexvaze erTi Tvis manZilze. mocemuli periodis ganmavlobaSi unda gatardes seriozuli RonisZiebebi tyis sruli ganadgurebis procesis SesaCereblad. 21 biznesi/ ergb-i axorcielebs 1,2 milioni aSS dolaris investirebas Telianis velSi – saqarTvelos Rvinis gadamamuSavebeli, Camosasxmeli da sadistribucio kompaniis aqciebis SesaZenad, rac miznad isaxavs misi sawarmoo simZlavris gazrdis, samarketingo iniciativebis gaumjobesebis da maRali xarisxis Rvinoebis gayidvebis gazrdis xelSewyobas. bankis monawileoba SesaZleblobas miscems kompania “Telianis velis” mflobelebs aRadginon TelavSi axlad SeZenili Senoba im naxevrad dangreuli qarxnis nacvlad, romelic kompanias amJamad ijariT aqvT aRebuli. dafinansebis nawiliT kompania SeZlebs muxis kasrebisa da 94 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari sxva aRWurvilobis SeZenas Rvinis xarisxis gasaumjobeseblad. dafinansebas uzrunvelyofs ergb-is pirdapiri sainvesticio programa, romelic iTvaliswinebs pirdapiri investiciebis dabandebas kerZo seqtoris saSualo sawarmoTa saaqcionero kapitalSi. ergb-i kompaniis aqciaTa sakontrolo paketis mflobeli ar aris. igi monawileobas miiRebs kompaniis mmarTvelobaSi. 22 sabanko saqmianoba/ saqarTvelos erovnuli qveyanaSi 23 komerciuli banki moqmedebs. bankis informaciiT, 25 TanamSromloba/ ruseTma da saqarTvelom xeli moaweres oqms ruseTis federaciis msoflio savaWro organizaciaSi gawevrianebaze ormxrivi molaparakebebis dasrulebis Sesaxeb. 28 maiss dokuments xeli moawera german grefma, ruseTis federaciis ekonomikuri ganviTarebisa da vaWrobis ministrma da irakli rexviaSvilma, saqarTvelos ekonomikis ministrma. oqmi afiqsirebs molaparakebebis dasrulebas saqonlis, momsaxurebisa da soflis meurneobis sakiTxebze. dokumenti asaxavs sistematur sakiTxebs (ruseTis federaciis kanonmdeblobisa da savaWro-ekonomikuri politikis Sesabamisobas vmo-s normebTan). mxareebi SeTanxmdnen gamoiCinon maqsimaluri Zalisxmeva, raTa umokles vadaSi moagvaron is savaWro da ekonomikuri sakiTxebi, romlebic jer-jerobiT daregulirebuli ar aris. ministrebma aseve xeli moaweres “mxareTa Soris problemebis mogvarebis Sesaxeb” oqms da “ori qveynis ekonomikuri TanamSromlobis gafarToebis Sesaxeb” saqarTvelo-ruseTis SeTanxmebas. 28-29 biznes-konferencia/ TbilisSi gaimarTa saqarTveloSi rusuli biznesis pirveli konferencia. ruseTis delegacias xelmZRvanelobda ekonomikuri ganviTarebisa da vaWrobis ministri german grefi. forumis monawileebma ganixiles perspeqtiuli proeqtebi rusuli kapitaldabandebebisaTvis. saqarTvelos mxaris mier gamoxatuli iyo gansakuTrebuli interesi rus biznesmenTa monawileobis mimarT saqarTvelos energetikisa da agrosamrewvelo seqtorSi. saqarTvelos mxarem SesTavaza rus mewarmeebs sainvesticio winadadebebis paketi, romlis sruli Rirebuleba ramodenime miliard dolars Seadgens. ivnisi 2004 7 daxmareba/ ssf-ma daamtkica axali samwliani finansuri daxmarebis programa saqarTvelosTvis programa “aTaswleulis amocanis” farglebSi. es programa gamoirCeva ara mxolod gamoyofili resursebis odenobiT, aramed imiTac rom resursebs gankargavs daxmarebis mimRebi qveynis mTavroba. saqarTvelos eZleva SesaZlebloba aTaswleulis programis farglebSi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 95 kalendari miRebuli Tanxebi moaxmaros im sferoebs, romlebic moiTxovs problemebis dauyovnebliv gadaWras. programa “aTaswleulis amocanis” umTavresi mizania waaxalisos ekonomikis swrafi da dinamiuri ganviTareba im qveynebSi, romlebic monawileoben programaSi. axali samwliani programis daxmarebiT (144 milioni aSS dolari) ssf-i apirebs xeli Seuwyos saqarTvelos siRaribis daZlevisa da ekonomikuri zrdis erovnul programis ganxorcielebas. 8 privatizacia/ ekonomikuri ganviTarebis ministris, kaxa benduqiZis mier SemoTavazebuli ”totaluri privatizaciis” programas mxari dauWira premier ministrma zurab Jvaniam. “agresiuli saprivatizacio politikis fundamentaluri principi niSnavs, rom nebismieri saxelmwifo qoneba unda gaiyidos, garda im obieqtebisa, romlebic saqarTvelos xelisuflebis gadawyvetilebis safuZvelze darCeba saxelmwifos an sazogadoebrivi sakuTrebis obieqtebad”. 9 parlamenti/ saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis ministrma, kaxa benduqiZem qveynis ekonomikuri ganviTarebis programa warudgina safinanso-sabiujeto, dargobrivi ekonomikisa da ekonomikuri politikis saparlamento komitetebs. 11 TanamSromloba/ TbilisSi Catarda ekonomikuri TanamSromlobis saqarTvelo-azerbaijanis samTavrobaTaSoriso komisiis pirveli sxdoma, romelic win uZRoda azerbaijanis prezidentis, ilham alievis vizits saqarTveloSi. 11 daxmareba/ saqarTvelos finansTa ministris, zurab noRaidelisa da germaniis rekonstruqciisa da sakredito bankis (KfW) direqtorTa sabWos wevris ingrid maTeus-meieris mier TbilisSi xeli moewera SeTanxmebebs 5,8 milioni evros gamoyofaze. pirveli SeTanxmebis farglebSi saqarTvelo miiRebs 3,3 milion evros, romelic unda moxmardes energetikis seqtorSi mravalmilioniani sesxis dafarvis meqanizmis SemuSavebas da, aseve energetikis seqtorSi valebis momsaxurebis saagentos Seqmnasa da amuSavebas. kerZod, germaneli eqspertebi daexmarebian saqarTvelos mTavrobas saagentos mmarTveli kompaniis SerCevaze tenderis momzadebasa da CatarebaSi. eqspertTa samuSaosa da tenderSi gamarjvebuli kompaniis saqmianobis dafinanseba moxdeba zemoT xsenebuli grantis meSveobiT ori wlis manZilze. meore SeTanxmeba iTvaliswinebs 2.5 milioni evros odenobiT grantis gamoyofas saqarTvelos mTavrobisaTvis. aRniSnuli Tanxa unda moxmardes im eqspertTa jgufis mier ganxorcielebuli samuSaos dafinansebas, romelic gansazRvravs mTavar 96 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari prioritetebs saqarTveloSi proeqtebis dasafinanseblad. 14 germaniis KfW bankis sxvadasxva TanamSromloba/ saqarTveloSi azerbaijanis prezidentis oficialuri vizitis dros saqarTvelos prezidentma mixeil saakaSvilma da azerbaijanis prezidentma ilham alievma ganixiles or qveyanas Soris momavali TanamSromlobis perspeqtivebi. saqarTvelosa da azerbaijanis mTavrobebs Soris xeli moewera SeTanxmebas sarkinigzo transportis koordinirebis Sesaxeb. aseve xeli moewera energetikis seqtorSi TanamSromlobis gafarToebis SeTanxmebas. saqarTvelos finansTa saministrom da azerbaijanis sagadasaxado Semosavlebis saministrom xeli moaweres TanamSromlobisa da urTierTdaxmarebis SeTanxmebas. xeli moewera saqarTvelosa da azerbaijanis aviakompaniebs Soris samoqalaqo aviaciis sferoSi TanamSromlobis Semdgomi ganviTarebis Sesaxeb protokols da saqarTvelos satelevizio da radio mauwyeblobis korporaciasa da azerbaijanis saxelmwifo satelevizio da radio mauwyeblobis kompanias Soris TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebas. saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministrom da azerbaijanis ekonomikuri ganviTarebis saministrom unda SeimuSaon or qveyanas Soris grZelvadiani ekonomikuri TanamSromlobis SeTanxmebis proeqti. 16 daxmareba/ donori qveynebisa da saerTaSoriso safinanso institutebis briuselis konferenciaze, romlis organizatorebi iyvnen evrokavSiri da msoflio banki, miRebul iqna gadawyvetileba saqarTvelosTvis 1 miliardi aSS dolaris (850 milioni evros) gamoyofis Sesaxeb. es usasyidlo daxmarebaa, romelic miznad isaxavs qveynis axali mTavrobis mxardaWeras mis mier ekonomikuri reformebis gatarebasa da demokratiis damkvidrebaze mimarTul ZalisxmevaSi. konferenciis muSaobaSi monawileoba miiRo saqarTvelos mTavrobis delegaciam, premier ministr zurab Jvanias xelmZRvanelobiT. saqarTvelos mTavroba apirebs aRniSnuli finansuri daxmareba moaxmaros saxelmwifo marTvis sistemis, ekonomikis, energetikis, infrastruqturis ganviTarebas, ekonomikuri zrdisa da siRaribis daZlevis programis ganxorcielebas da sxva. Tanxebis xarjvis monitorings ganaxorcieleben evrokomisia da saerTaSoriso safinanso institutebi. 16 transporti/ holandiis aviakompania KLM-ma daiwyo regularuli reisebis ganxorcieleba amsterdamsa da Tbiliss Soris. reisebi saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 97 kalendari Sesruldeba orSabaTs, xuTSabaTsa da paraskevs 737-900 tipis boingiT. 17 safinanso seqtori/ Tbilisi pirvelad maspinZlobda gamofenas “finanseqspo”. gamofena organizebuli iyo momavali Taobis iniciativis kavSiris mier saqarTvelos erovnuli bankis, qarTul bankTa asociaciis, finansTa saministrosa da saqarTvelos saerTaSoriso savaWro palatis monawileobiT. gamofenis dros gamarTul konferenciaze monawileebma warmoadgines TavianTi produqtebi da momsaxureba. amgvari gamofenebis Catareba dagegmilia yovelwliurad. gamofenebis mizania saqarTvelos finansuri bazris mimdinare mdgomareobisa da misi ganviTarebis SesaZleblobaTa demonstrireba. 18 agroindustria/ TbilisSi gaimarTa saerTaSoriso agroindustriuli gamofena. 100-ze metma (maT Soris 70-ma ucxourma) kompaniam msoflios 11 qveynidan (azerbaijani, avstria, somxeTi, germania, saqarTvelo, indoeTi, italia, ruseTi, aSS, TurqeTi da safrangeTi) warmoadgina sakuTari nawarmi: alkoholuri da ualkoholo sasmelebi, rZis nawarmi, konservebi, sakonditro nawarmi, teqnologiebi gadamamuSavebeli mrewvelobisaTvis da sxva. 19 daxmareba / niderlandebis mTavrobam gamoyo 178 aTasi aSS dolari “SinameurneobaTa gaerTianebuli kvlevis warmoebisaTvis statistikis saxelmwifo departamentis daxmarebis” proeqtis gansaxorcieleblad. proeqtis dafinansebaSi monawileobas iRebs saqarTvelos mTavrobac. SinameurneobaTa gaerTianebuli gamokvleva qveyanaSi siRaribis donis monitoringis mTavari instrumentia, romelic asaxavs siRaribis daZlevisa da misi zegavlenis Sefasebis programis ganxorcielebaSi miRweul winsvlas. 24 parlamenti/ parlamentma miiRo gadawyvetileba, romlis Tanaxmadac iqmneba droebiTi saparlamento komisia, romelmac unda Seiswavlos saqarTvelos energoseqtorSi arsebuli darRvevebi. komisiis SemadgenlobaSi parlamentis 15 wevria. 24 parlamenti/ saqarTvelos parlamentma litvasTan “Semosavlebisa da kapitalis ormagi dabegvris Tavidan acilebis Sesaxeb” SeTanxmebis ratifikacia moaxdina. SeTanxmebas xeli moewera 2003 wlis seqtembers saqarTveloSi litvis prezidentis vizitis dros. SeTanxmeba exeba erTi an orive xelmomweri qveynis moqalaqeebs. ormagi dabegvris Tavidan acilebis reJimis moqmedeba moicavs mogebaze gadasaxads, kapitalur Semosavlebs, uZravi qonebis Semosavlebs, saerTaSoriso operaciebs, kreditebs, kompaniebis xelmZRvanelTa xelfasebs, profesorebis, 98 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari maswavleblebis, mecnierebis, studentebis stipendiebs; pensiebsa da a.S. 24 daxmareba/ msoflio bankis direqtorTa sabWom daamtkica saqarTvelosTvis sami kreditis gamoyofis sakiTxi (sul, 47,6 milioni aSS dolaris odenobiT). aRniSnuli Tanxidan 24 milioni aSS dolari Seadgens kredits reformebis mxardasaWerad, 3,6 milioni aSS dolari – energetikis seqtorisTvis da 20 milioni aSS dolari – Sida daniSnulebis gzebis mSeneblobis proeqtisaTvis. aRniSnuli proeqtebis mTavari miznebia: ekonomikuri zrdis xelSewyoba korufciis winaaRmdeg brZolisa da marTvis sistemis gaumjobesebaze mimarTuli Zalisxmevis meSveobiT; saxelmwifo seqtoris efeqturobis donis amaRlebis xelSewyoba da aseve, misi CarTva siRaribis daZlevisa da ekonomikuri zrdis programis ganxorcielebis procesSi. 30 privatizacia/ ekonomikis ministrma kaxa benduqiZem, samTavrobo sxdomaze warmoadgina saprivatizacio politikis mTavari mimarTulebebi. ministrma ganacxada, rom amJamad saxelmwifos ekuTvnis aqciebi 1800 saaqcio da SezRuduli pasuxismgeblobis kompaniaSi, romlebSic muSaobs 180,000 adamiani. samrewvelo sawarmoTa privatizacia ZiriTadad e.w. “saerTaSoriso gayidvebis” formiT moxdeba. sawarmoebi gasxvisdeba Ria auqcionebze an pirdapiri miyidvis wesiT rac SeiZleba maRal fasad. privatizaciis procesSi saqarTvelos mTavrobas daxmarebas gauweven evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki (ergb) da saerTaSoriso safinanso korporacia (ssk). kerZod, gaTvaliswinebulia qarTuli komerciuli bankebisaTvis pirdapiri sakredito xazebis gaxsna, romlis daxmarebiTac saqarTvelos moqalaqeebi SesZleben monawileobis miRebas mcire da saSualo sawarmoTa privatizaciaSi. ergb-i da ssk-i daxmarebas gauweven saqarTvelos mTavrobas msxvil sawarmoTa restruqturizaciasa da maT momzadebaSi saprivatizaciod. ivlisi 6 parlamenti/ saqarTvelos parlamentSi gaimarTa biznesisa da parlamentis saerTaSoriso asociaciis saqarTvelos erovnuli programis (IABP) prezentacia da misi saorganizacio komitetis pirveli sxdoma. saorganizacio komitetis SemadgenlobaSi arian 10-ze meti parlamentis wevri da daaxloebiT 20 cnobili qarTveli biznesmeni, romlebic warmoadgenen rogorc sakuTar kompaniebs, aseve biznes-asociaciebs. parlamentis spikerma erovnuli programis nino burjanaZem aRniSna, dafuZnebis mizania, rom saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 rom “IABP-s parlamentSi 99 kalendari warmodgenil yvela politikur partiasa da saqmian wreebs mWidro TanamSromlobis SesaZlebloba hqondeT, rameTu parlamentis mier miRebulma kanonebma SesaZlebeli gaxados maqsimalurad xelsayreli pirobebis uzrunvelyofa biznesis ganviTarebisaTvis” 6 TanamSromloba/ saqarTvelos prezidentma, mixeil saakaSvilma da iranis islamuri respublikis prezidentma, mohamed haTamim, saqarTvelos prezidentis iranSi oficialuri vizitiT yofnis dros, ganixiles or qveyanas Soris samomavlo TanamSromlobis perspeqtivebi. prezidentebma imsjeles iransa da saqarTvelos Soris vaWrobisa da ekonomikis, transportis, kulturisa da sxva sferoebSi TanamSromlobis ganviTarebis mimarTulebebze. miRweul iqna SeTanxmeba iranis mier saqarTvelosTvis 2 milioni dolaris gamoyofis Taobaze. 7 daxmareba/ aTaswleulis amocanis korporaciis (Millennium Challenge Corporation, MCC) saqarTvelos komitetis Tavmjdomarem, saqarTvelos premier-ministri zurab Jvaniam programis prezentaciaze ganacxada, rom “programa miznad isaxavs ganviTarebadi qveynebis daxmarebas ekonomikuri zrdisa da siRaribis daZlevis uzrunvelyofaSi, ekonomikuri da sakanonmdeblo reformebis gatarebaSi”. saqarTvelosTvis daxmarebis zusti moculobis gansazRvra moxdeba warmodgenili proeqtebis damtkicebis Semdeg. programis farglebSi saqarTvelos mTavroba gegmavs prioritetulad gamoacxados infrastruqturis ganviTarebis proeqtebi, kerZod ki gzebis, xidebis, sakanalizacio sistemebis da a.S. rekonstruqcia da mSenebloba. meore prioriteti iqneba soflis meurneobis dargis ganviTareba, romlisTvisac Seiqmneba specialuri sainvesticio fondi, romelic daafinansebs proeqtebs saqarTvelos regionebSi. 8 soflis meurneoba/ daarsda xorblisa da puris nawarmis mwarmoebelTa asociacia “global agro”. asociaciis mTavari mizania konkurenciuli garemos Seqmna da am sferoSi rogorc mwarmoebelTa, aseve momxmarebelTa interesebis dacva; mTavrobisaTvis daxmarebis gaweva qveyanaSi xorblisa da fqvilis kontrabandasTan brZolis RonisZiebebisa da meqanizmebis SemuSavebasa da am dargSi sakanonmdeblo da normatiuli bazis SemuSavebaSi. 12 daxmareba/ Sveicariis mTavrobam gamoyo finansuri daxmareba (800,000 Sveicaruli franki) saqarTvelos socialurad daucveli mosaxleobisaTvis. aRniSnuli Tanxa daixarjeba pensiebze martoxela pensionerebisa da ojaxebisaTvis, romlebic ori an 100 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari meti pensionerisgan Sedgeba. gaTvaliswinebulia erTjeradi daxmareba 100 laris odenobiT mosaxleobis Raribi nawilisTvis. 13 daxmareba/ germaniis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki (KfW) gamohyofs 10 milion evros saqarTvelos energosistemis reabilitaciisaTvis, kerZod ki “alaverdis” eleqtrogadamcemi xazis, romelic akavSirebs saqarTvelos energosistemas somxeTis energosistemasTan da zogierTi qvesadguris (lisis, marneulis, gardabnisa da didubis) sruli reabilitaciisaTvis. 15 privatizacia/ saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis ministris, kaxa benduqiZis mier warmodgenil iqna 372 saprivatizacio sawarmos sia. es mxolod nawilia im obieqtebisa, romelTa gayidvac dagegmilia 2004-2006 wlebSi, im obieqtebisa, romlebTan dakavSirebiTac samarTlebrivi samuSaoebi dasrulebulia da romlebic mzad arian sajaro procedurebis dasawyebad. saprivatizacio obieqtebis Semdgomi sia gamoqveyndeba 3-4 Tvis Semdeg. 17 energetika/ ”saqarTvelos saxelmwifo eleqtrosistemam” (kontrolisa da eleqtroenergiis gadamcemi samsaxuri) xeli moawera SeTanxmebas germaniis sakonsultacio kompania “Lahmeyer International-Tan” sakonsultacio momsaxurebis gawevaze saqarTvelos energosistemis reabilitaciis procesSi. kontraqtis Rirebuleba Seadgens 1,3 milion evros. kompania “Lahmeyer International-ma” moigo tenderi, romelic gaimarTa “saqarTvelos eleqtroenergiis sabiTumo bazris xelSewyobis” proeqtis farglebSi. proeqts afinansebs msoflio banki da germaniis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki KfW. 18 transporti/ qarTulma aviakompaniam “airzena-saqarTvelos aviaxazebi” moipova erToblivi aviaciis samsaxuris evropis organizaciis (JAA) sertifikati, “boing 737-500”, “boing 737-400” da“boing 737-300” tipis aparatebisaTvis teqnikuri momsaxurebis samuSaoebis ganxorcielebaze. 23 daxmareba / TbilisSi muSaoba daiwyo ssf-s regularulma misiam. ssf-s misiis mizania ganixilos mTavrobasTan saqarTvelosTvis siRaribis daZlevisa da ekonomikuri zrdis farglebSi samwliani finansuri daxmarebis programa, romelic damtkicda am saerTaSoriso finansuri organizaciis aRmasrulebeli sabWos mier 2004 wlis 4 ivniss. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 101 kalendari 25 TanamSromloba/ saqarTvelom da ukrainam xeli moaweres ekonomikuri TanamSromlobis memorandums. memorandums xeli moewera premier ministr zurab Jvanias kievSi vizitis dros. 30 TanamSromloba/ saqarTvelosa da niderlandebis mTavrobebis warmomadgenlebma xeli moaweres memorandums “axladwarmoqmnil” bazrebTan TanamSromlobis programis Sesaxeb”. programis farglebSi holandiis mTavroba yovelwliurad gamohyofs 500,000 evros orive mxaris kompaniebs Soris ekonomikuri TanamSromlobis 2-3 erToblivi proeqtisaTvis. gamoyofili Tanxa proeqtis Rirebulebis 50 procents Seadgens. proeqtebi unda gamoirCeodes sakorporacio socialuri pasuxismgeblobis maRali standartiT. proeqtebis dawyeba moxdeba specialuri tenderebis meSveobiT, romlebic weliwadSi erTxel gaimarTeba holandiis mTavrobis EDV saagentos mier, romelic ganaxorcielebs programas saqarTveloSi saqarTveloSi niderlandebis saelCosTan konsultaciebis gziT. saqarTvelos mxridan programas koordinirebas gauwevs saxelmwifo ministri evrointegraciis sakiTxebSi q-ni Tamar beruCaSvili. programa gaTvlilia or welze da SesaZlebelia gagrZeldes, Tu ki orive mxaris mier urTierTsasargeblod iqneba miCneuli. agvisto 2 mTavroba/ ssf-s misiam, saqarTveloSi morigi vizitis dasrulebisas, dadebiTad Seafasa saqarTvelos mTavrobis mier ganxorcielebuli samuSao. misiam gamoxata kmayofileba saqarTvelos mTavrobis mier biujetSi sagadasaxado Semosavlebis zrdasa da Sesabamisad, saqarTvelos 2004 wlis saxelmwifo biujetSi cvlilebebis gegmasTan dakavSirebiT. 9 TanamSromloba/ israelis mTavrobam aiRo valdebuleba Tavisi qveynis biznesmenebs winaSe da dahpirda maT saxelmwifo garantiebis micemas saqarTveloSi ganxorcielebuli investiciebis warumateblobis SemTxvevaSi. israelis mTavroba srulad aanazRaurebs israelis biznesmenTa savaraudo danakargebs saqarTveloSi. “aRniSnuli gadawyvetilebis wyalobiT riskis faqtori israelis biznesmenebisaTvis, romlebic mzad arian saqarTvelos ekonomikaSi daabandon TavianTi kapitali - nulovania”. 11 102 TanamSromloba / saqarTvelos ewvia TurqeTis samTavrobo delegacia. delegacias meTaurobda TurqeTis premier ministri resep erdogani, romelsac Tan axlda 120 Turqi biznesmeni. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari TurqeTis mTavrobis meTauri Sexvda saqarTvelos prezident mixeil saakaSvils da qveynis premier ministr zurab Jvanias. maT ganixiles qarTul-Turquli ekonomikuri TanamSromlobis gafarToebis sakiTxebi. aRniSnuli vizitis dros Tbilisi qarTveli biznesmenebis biznes forums maspinZlobda. 12 da Turqi energetika/ amerikis sakonsultacio kompania “PA Consulting Groupma” da saqarTvelos bankma xeli moaweres sagarantio SeTanxmebas, USAID-s programa “saqarTvelos energousafrTxoebis iniciativis” farglebSi, PA Consulting-i axorcielebs soflis meurneobebis ekonomikuri ganviTarebis proeqts, romelic iTvaliswinebs saqarTvelos regionebSi energetikuli proeqtebis xelSewyobas. SerCeul meurneobebs, romelsac proeqti moicavs, grZelvadiani (7-wliani) da iafi 8-12 procentiani kreditebis miRebis SesaZlebloba eZleva. proeqtis damfinanseblebi arian USAID-i (600,000 aSS dolari) da saqarTvelos banki (120,000 aSS dolari). 15 parlamenti/ saqarTvelos parlamentma daamtkica saqarTvelos 2004 wlis saxelmwifo biujetSi cvlilebebis Setana. aRniSnuli cvlilebebis Sesabamisad, saqarTvelos 2004 wlis saxelmwifo biujetis saSemosavlo nawili, grantebis CaTvliT, 1,655,030 aTas lars Seadgens, xolo saxelmwifo biujetis xarjviTi nawili 1,926,174 aTas lars. centraluri biujetis Semosavlebi da grantebi ganisazRvreba 1,257,330 aTasi laris odenobiT, xarjebi ki 1,426, 974 lariT. seqtemberi 1 TanamSromloba/ SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagentom da saqarTvelos sawarmoTa ganviTarebis proeqtma gegi-m, 271,965 aSS dolaris grantebi gasces Svid qarTul arasamTavrobo organizaciasa da biznes-asociaciaze (saqarTvelos tvirTis gadamzidvelTa asociacia, saqarTvelos profesionalur buRalterTa da auditorTa asociacia, ekonomikuri politikisa da kvlevis centri, arasamTavrobo organizacia “konstituciis muxli 42”, arasamTavrobo organizacia partnioroba socialuri iniciativebis dargSi, saqarTvelos damzRvevTa asociacia, qarTvel eqsportiorTa asociacia) saqarTvelos kerZo seqtorSi reformebis xelSewyobis proeqtebis gansaxorcieleblad da samewarmeo garemos gaumjobesebisaTvis. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 103 kalendari 2 sabanko seqtori/ lado gurgeniZe dainiSna saqarTvelos bankis generalur direqtorad. 2 transporti/ Sps “saqaeronavigaciam” xeli moawera kontraqts italiur kompaniasTan “alenia markoni sistems”, romelmac Tbilisis aeroportSi unda daamontaJos damxmare sanavigacio sistema DMG-i, romelic Seesabameba saerTaSoriso standartebs. 6 TanamSromloba/ finansuri kontrolis umaRlesma organoebma, astanaSi Catarebul dsT-s qveynebis finansuri kontrolis samsaxurebis xelmZRvanelTa yovelwliuri Sexvedris dros, ikisres valdebuleba uzrunvelyon TavianTi saqmianobis gamWvirvaloba da xeli moaweres memorandums. 9 turizmi/ 2004 wlis 9 seqtembridan, ZalaSi Sevida cvlilebebi saqarTvelos kanonSi “sakonsulo gadasaxdelebis Sesaxeb”, romelic iTvaliswinebs saqarTvelos vizebis gacemas Semcirebuli tarifiT. cvlilebebis Tanaxmad, saqarTveloSi erTjeradi vizis safasuri Seadgens 10 aSS dolaris eqvivalents erovnul valutaSi erTTviani vizisTvis da 30 aSS dolaris eqvivalents samTviani vizisTvis. orjeradi vizis Rirebuleba Sesabamisi periodisTvis, erTjeradi vizis Rirebulebis 150 procents Seadgens. mravaljeradi viza, erT wlamde vadiT, Rirs 100 aSS dolari. erTjeradi tranzituli vizis safasuria 5 aSS dolari, orjeradis ki 10 aSS dolari. savizo reJimis gamartivebis erT-erT mizezs warmoadgens qveyanaSi turizmis seqtoris ganviTarebis xelSewyoba. 9 mTavroba/ saqarTvelos prezidentma xeli moawera gankargulebas saqarTvelos saerTaSoriso navTobkorporaciis prezidentis, giorgi Wanturias Tanamdebobidan gaTavisuflebis Sesaxeb. 12 soflis meurneoba/ Tbilisi maspinZlobda saerTaSoriso gamofenas “interfud jorjia, 2004”. gamofena organizebuli iyo britaneTis sagamofeno kompania “ITE Group Plc-is” da saqarTveloSi misi eqskluziuri partnioris “iteka kavlasia-s” mier, saqarTvelos soflis meurneobis saministros, saqarTvelos fermerTa asociaciisa da saqarTvelos meRvineoba-mevenaxeobis kavSiris oficialuri mxardaWeriT. monawileoba miiRo 30-mde kompaniam msoflios 9 qveynidan. gamofenili iyo kvebis produqtebi, danamatebi, alkoholuri da ualkoholo sasmelebi, aRWurviloba da teqnologiebi kvebisa da gadamamuSavebeli mrewvelobisaTvis da sxva. 19 kavSirgabmuloba/ fiWvuri kavSiris kompania “megakom-ma” Sewyvita funqcionireba. kavSirgabmulobis erovnulma komisiam gauuqma kompania “megakom-s” licenzia fiWvuri satelefono kavSiris 104 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari momsaxurebaze, licenziis vadis amowurvisa kompaniis valis droulad argadaxdis gamo. da komisiisaTvis 22 mTavroba/ saqarTvelos mTavrobas Semoaqvs saxelmwifo monopolia latariis gaTamaSebaze. Sesabamisi cvlilebebi “latariebisa da sxva azartuli TamaSebis Sesaxeb” da “samewarmeo saqmianobisaTvis licenziebisa da nebarTvebis Sesaxeb” kanonebSi, momzadda kulturisa da sportis saministros mier. mTavrobam daamtkica warmodgenili kanonproeqtebi. 29 privatizacia/ baTumis sastumro “inturisti” auqcionze 3,02 milion aSS dolarad gaiyida. momavalSi “inturisti” xuTvarskvlavian sastumrod unda gadakeTdes. 30 daxmareba/ niderlandebis mTavrobam saqarTvelos 3 milioni evros granti gamouyo. aRniSnuli Tanxa unda moxmardes saxelmwifo marTvis reformebis xelSewyobas, antikorufciuli zomebis gatarebas, finansuri stabilurobis miRwevasa da siRaribesTan brZolas. oqtomberi 1 TanamSromloba/ TbilisSi gaimarTa biznesis sferoSi TanamSromlobis somxeTi-saqarTvelos asociaciis damfuZnebeli Sexvedra, romelSic monawileobdnen parlamentis, mTavrobis, saqmiani wreebis warmomadgenlebi da sazogado pirebi. saqarTvelos mxridan asociaciis Tavmjdomare aris parlamentis wevri da maJoritarTa fraqciis Tavmjdomare beso juReli,. saqarTvelos mxridan sapatio Tavmjdomarea saqarTvelos premier ministri b-ni zurab Jvania,. noembris dasawyisSi, msgavsi Sexvedra gaimarTeba erevanSi, sadac asociaciis Tavmjdomare da sapatio prezidenti somxeTis mxridan iqneba dasaxelebuli. damtkicebuli struqturis Sesabamisad, asociaciaSi iqneba 9 komisia TiToeuli mxridan: komisiebi biznesis, komunikaciebis, socialuri sakiTxebis, kulturisa da mecnierebis, sportisa da turizmis, jandacvis dargebSi da sxva, romelmac xeli unda Seuwyos saqarTvelosa da somxeTSi Sesabamis sferoebSi arsebuli problemebis daregulirebas. 8 mTavroba/ 8 oqtombris samTavrobo sxdomaze ganixilavdnen kanonproeqts “aradeklarirebuli sagadasaxado valdebulebebis, Tanxebisa da qonebis legalizaciis Sesaxeb”. qarTvel mewarmeebs SesaZlebloba eZleva moaxdinon aradeklarirebuli sagadasaxado valdebulebebis, Tanxebisa da qonebis legalizacia. kanonis ZalaSi Sesvlis Semdeg, makontrolebeli da kanonis aRsrulebis organoebs ekrZalebaT im samewarmeo saqmianobis Semowmeba, romelic mewarmeebis mier xorcieldeboda 2004 wlis 1 ianvramde. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 105 kalendari kanonproeqti gadaecema parlaments, romelic man 20 oqtombramde unda ganixilos. kanonis amoqmedebis Semdeg, mewarmeebs 12 Tvis vada eZleva finansuri da qonebrivi deklaraciebis warsadgenad. 8 daxmareba/ TbilisSi Catarebul aSS-saqarTvelos biznes-sabWos farglebSi xeli moewera SeTanxmebas aSS-s kerZo sainvesticio korporaciis (OPIC) mier saqarTvelos salizingo kompaniisaTvis 1 milioni aSS dolaris kreditis gamoyofaze. krediti gacemulia 10 wlis vadiT. saqarTvelos salizingo kompania gegmavs moaxmaros igi salizingo portfelis gafarToebas mcire da saSualo sawarmoebisaTvis, umTavresad soflis meurneobisa da momsaxurebis seqtorSi da daexmaros maT modernizebisa da aRWurvilobis ganaxlebis procesSi. 12 sabanko saqmianoba/ sainvesticio fondma “fairberd avrora fandma”, romelic moRvaweobs dsT-sa da aRmosavleT evropis qveynebSi, Seisyida saqarTvelos bankis 512,248 aqcia. saqarTvelos safondo birJaze ganxorcielebuli garigebis mTlianma Tanxam 3,07 milion larze meti Seadgina. Sesabamisad, 1 aqciis Rirebuleba 6,0 lari iyo, rac yvelaze maRali ganakveTia, romelic dafiqsirda bolo 4 wlis ganmavlobaSi birJaze sabanko aqciebis SeTavazebisas. 14 energetika/ germanuli kompania “lahmeier interneSenal-i” daiwyebs SCADA-s (sameTvalyureo, kontrolisa da monacemTa mopovebis) sistemis damontaJebis samuSaoebis ganxorcielebas oqtombris bolosTvis. specialistebis azriT, mocemul proeqts didi mniSvneloba aqvs saqarTvelosTvis, radganac SCADA-s sistemis SemoRebis Sedegad, energosistemis marTva mniSvnelovnad gaumjobesdeba. 19 mTavroba/ nikoloz vaSakiZe dainiSna saqarTvelos saerTaSoriso navTobkorporaciis prezidentad. 22 TanamSromloba/ prezidenti mixeil saakaSvili Sexvda saqarTveloSi oficialuri vizitiT myof somxeTis prezident robert qoCarians. Sexvedris dros ganxilul iqna sakiTxebis farTo wyeba, romlebic dakavSirebuli iyo ori qveynis TanamSromlobasTan energetikis, transportis, sabaJos, kanonmdeblobaTa SesabamisobaSi moyvanis sferoebSi. gaimarTa ori qveynis mTavrobaTa warmomadgenelebis erToblivi Sexvedra, romelsac eswrebodnen prezidentebi; Sexvedraze ganixiles ekonomikuri TanamSromlobis perspeqtivebi. 23 milsadeni/ kompania “briTiS petroliumma” ganacxada samxreT kavkasiis gazsadenis mSeneblobis dawyebis Sesaxeb, romelic miznad isaxavs “Sah-denizis” sazRvao sabadodan gazis 106 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari transportirebas. mSenebloba daiwyo milebis SeduRebiT gazsadenis 213 km sigrZis monakveTze, azerbaijanis centralur nawilSi. milebis SeduRebasTan dakavSirebuli samuSaoebi 10 TveSi unda dasruldes. am periodSi unda SeduRdes 39,000 mili milsadenis azerbaijanis seqtorze da 22,000 mili – saqarTvelos seqtorze. mSeneblobis dasruleba dagegmilia 2005 wlis meoTxe kvartlisTvis. 24 energetika/ saqarTvelos mTavrobam erTi wlis vadiT gaagrZela xelSekruleba, romlis safuZvelzec amerikuli kompania “PA Consulting” axorcielebs gaerTianebuli sadistribucio kompaniis (UDC) marTvas. energetikis ministrma aRniSna, rom “ukve dawyebulia molaparakebebi, ra drosac gansazRvruli unda iqnes SeTanxmebis detalebi. arsebuli xelSekrulebis vada, romliTac “PA Consulting” axorcielebs gaerTianebuli sadistribucio kompaniis marTvas, mimdinare wlis noemberSi iwureba. USAID-s ukve gaTvaliswinebuli aqvs biujetSi “PA Consulting”-is dasafinanseblad saWiro Tanxebi (USAID-i afinansebs kompaniis muSakTa xelfasebs da faravs yvela xarjebs, romelic dakavSirebulia gaerTianebuli sadistribucio fondis marTvasTan). 25 soflis meurneoba/ saqarTvelos mTavrobam, specialuri samTavrobo gankargulebiT, 1,005,626 lari gamoyo mosaxleobisgan yurZnis Sesasyidad. aRniSnuli Tanxa gadanawilda Svid Rvinis qarxanaze, esenia: Sps “winandali”, “saqarTvelos Rvinis saganZuri”, “Wandari”, “xirsa”, “alTasi”, “sameba”, “alazan-irgsi”, “qinZmarauli”. 26 teqnologiebi/ saqarTvelom daiwyo “nouTbuqis” tipis kompiuterebis gamoSveba. saqarTveloSi, kompania “maqstop”-is (kompania “intel”-is partniori saqarTveloSi) mier, intelis teqnologiis safuZvelze awyobili pirveli aseTi kompiuterebi gayidvaSi iqneba noembris pirveli naxevridan. qarTuli warmoebis nouTbuqis tipis kompiuterebi, ZiriTadad, adgilobriv bazarze iqneba orientirebuli. 27 mTavroba/ saqarTvelos prezidentis gadawyvetilebiT, 2005 wlis ianvridan, minimaluri sapensio ganakveTi mTeli qveynis masStabiT unda gaormagdes. 28 parlamenti/ parlamentis plenarul sxdomaze, pirveli wakiTxviT miiRes sagadasaxado kodeqsis kanonproeqti. axal sagadasaxado kodeqsSi, saqarTveloSi moqmedi 22 saxis gadasaxadis nacvlad iqneba mxolod 8 saxis gadasaxadi: dRg (ganakveTi mcirdeba 20-dan 18 procentamde), saSemosavlo gadasaxadi (15-dan 20 procentamde saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 107 kalendari progresulad mzardi ganakveTi Seicvleba fiqsirebuli 12 procentis gadasaxadiT), mogebaze gadasaxadi (ganakveTi Seadgens 20 procents, iseve rogorc amJamad) da socialuri gadasaxadi (ganakveTi mcirdeba 33-dan 20 procentamde). amasTan, axali sagadasaxado kodeqsi iTvaliswinebs navTobproduqtebze, Tambaqos nawarmze, avtomobilebze da alkoholur sasmelebze saaqcizo gadasaxadisa da bunebrivi resursebiT sargeblobaze, qonebaze da azartul TamaSebze dawesebuli gadasaxadis SenarCunebas. 28 TanamSromloba/ saqarTvelos sagareo saqmeTa saministroSi gaimarTa saqarTvelosa da saberZneTs Soris ekonomikuri da teqnikuri TanamSromlobis erToblivi samTavrobaTaSoriso komisiis meore sxdoma. saqarTvelos delegacias xelmZRvanelobda q-ni Tamar beruCaSvili, saxelmwifo ministri evropasTan integraciis sakiTxebSi, saberZneTis delegacias ki evripidis stiliandisi, saberZneTis sagareo saqmeTa ministris moadgile. sxdomaze ganixiles soflis meurneobis, transportis, komunikaciebis, turizmis, energetikisa da sabanko sferoebSi ormxrivi savaWro-ekonomikuri TanamSromlobis arsebuli mdgomareoba. mxareebma aseve ganixiles evrokavSiris axali iniciativis “evropis samezoblo politikis” farglebSi ormxrivi urTierTobebis Semdgomi ganviTarebis perspeqtivebi. 29 daxmareba/ saqarTvelos samTavrobo delegacia, evropasTan integraciis sakiTxebSi saxelmwifo ministris, q-ni Tamar beruCaSvilis xelmZRvanelobiT, vizitiT ewvia germanias. bonSi, samTavrobo doneze gamarTuli Sexvedris dros, ganxilul iqna saqarTvelosTvis finansuri da teqnikuri daxmarebis gawevis sakiTxebi. mxareebi SeTanxmdnen 2004-2005 wlebisTvis TanamSromlobis programisa da proeqtebis paketis Taobaze, romlis saerTo Tanxa 26 milion evros Seadgens. noemberi 1 108 transporti/ 18-Tviani pauzis Semdeg, 1 noembers britanulma aviakompania “briTiS mediteranian earveiz-ma” (“briTiS earveizis”frenCaizuli partniori) ganaaxla reisebi saqarTveloSi. londonis hitrous aeroportidan TbilisSi reisebi Sesruldeba paraskevobiT da kviraobiT, 13.20 saaTze. TviTmfrinavi daeSveba TbilisSi 21.30 saaTze, adgilobrivi droiT. Tbilisidan londonis mimarTulebiT reisebi Sesruldeba orSabaTobiT da SabaTobiT, 10.30 saaTze. TviTmfrinavi Cafrindeba londonSi 13.15 saaTze, adgilobrivi droiT. reisebi Tbilissa da londons Siris Sesruldeba A320 da A321 tipis aerobusebiT. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari 3 TanamSromloba/ saqarTvelos bankma xeli moawera SeTanxmebas aSS-s saerTaSoriso ganviTarebis saagentosTan (USAID) erTiani sakredito sistemis Seqmnis Sesaxeb. dokumentis Tanaxmad, saaqcio kompania “saqarTvelos banki” gamouSvebs pirvel kerZo obligaciebs saqarTvelos safinanso bazarze 3 milioni aSS dolaris moculobiT, USAID-i ki uzrunvelyofs 50 procentis garantias (1,5 milioni aSS dolari). obligaciebis gayidvidan miRebuli Tanxebi moxmardeba mcire da saSualo sawarmoebisaTvis energetikis dargSi proeqtebis dafinansebas. proeqtis ganxorcieleba SesaZlebeli gaxda USAID-is teqnikuri daxmarebis wyalobiT da aseve kompaniebis “PA Consulting Group”, “vinroq interneSenal-i”, Sps “galt&Taggart siqiuriTis” da saaqcio kompania “saqarTvelos banki-s” mier erToblivi ZalisxmeviT. proeqti xorcieldeba USAID-is “saqarTvelos energousafrTxoebis iniciativis” farglebSi, romelic ”ganviTarebis kreditis” proeqtis Semadgeneli nawilia. “PA Consulting Group” monawileobs proeqtis administrirebaSi. 3 sabanko saqmianoba/ ”Tbiluniversalbanki” gaerTianda “saqarTvelos bankTan”. am bankebis aqcionerebi SeTanxmdnen imaze, rom saqarTvelos banki Seisyidis “Tbiluniversalbankis” aqciebis 80,011 procents. saqarTvelos bankma aseve miaRwia SeTanxmebas evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankTan (ergb-i) “Tbiluniversalbankis” aqciebis 19,99 procentis Sesyidvis Taobaze. Sesabamis memorandums xeli ukve moewera da aRniSnuli gadawyvetileba unda damtkicdes aqcionerTa krebis mier, romelic dagegmilia 2004 wlis dekemberSi. 3 privatizacia/ saqarTvelos mTavrobam daamtkica ekonomikuri ganviTarebis saministros gegma saaqcio kompania “TbilaviamSenis” privatizebasTan dakavSirebiT. gadawyda, rom saaqcio kompania “TbilaviamSenis” privatizeba moxdeba pirdapiri miyidvis wesiT. sawarmo gasxvisebuli iqneba Sps “TbilaviamSenze”, romelic Seiqmna sawarmos amJamindel xelmZRvanelTa sainiciativo jgufis mier. aviamSeni qarxana gaiyideba 67 milion aSS dolarad. Tanxis naxevari Cairicxeba saqarTvelos saxelmwifo biujetSi mimdinare wlis bolos. privatizebis ZiriTadi pirobebia: sawarmos profilis SenarCuneba, pirvel rigSi saxelmwifo SekveTebis Sesruleba. sami wlis Semdeg, sawarmos xelmZRvanelobam unda uzrunvelyos Statis gazrda 20 procentiT da xelfasebis momateba 10 procentiT. 5 energetika/ Cinurma kompania “siCuan eleqtrik pauer import end eqsport korporeiSn-ma” (saqarTveloSi, xadoris hes-is mSeneblobis investorebi) xeli moawera Sualedur SeTanxmebas energoresursebis sabiTumo bazarTan, romelsac marTavs saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 109 kalendari espaneTis kompania “iberdrola”, sadguris eqspluataciis Taobaze 2004 wlis 15 noembridan. xadori hesis mSenebloba mdinare alazanze pirveli proeqtia energetikis dargSi, romelic CineTis mxarem ganaxorciela saqarTveloSi. samSeneblo samuSaoebi daiwyo 2001 wlis gazafxulze. sainvesticio proeqtis mTliani Rirebuleba 25 milionamde aSS dolars Seadgens. sadguris saproeqto simZlavrea 24 mvt: ori obieqti - TiToeuli 12 mvt simZlavriT. sruli datvirTviT muSaobisas, xadori hesi, praqtikulad SesZlebs srulad daakmayofilos kaxeTis regionis moTxovna eleqtroenergiaze. 11 TanamSromloba/ londoni maspinZlobda konferencias “investiciebis dabandeba saqarTveloSi”. konferencia organizebuli iyo saqarTvelos mTavrobisa da evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bankis mier. konferenciaSi monawileoba miiRes saqarTvelos premier ministrma zurab Jvaniam, ekonomikuri ganviTarebis ministrma kaxa benduqiZem, finansTa ministrma zurab noRaidelma, erovnuli bankis prezidentma irakli managaZe, sxva oficialurma pirebma da qarTvelma biznesmenebma. konferencias aseve daeswro 250-ze meti biznesmeni didi britaneTidan da aSS-dan. biznes-konferencia londonSi, yvelaze didi ekonomikuri RonisZiebaa, romelic odesme yofila organizebuli saqarTvelos mTavrobis mier. konferencia miznad isaxavda saerTaSoriso politikuri da saqmiani wreebisaTvis qveyanaSi ekonomikuri da politikuri reformebis kursis, biznesis mdgomareobis gacnobas, qarTvel da ucxour mewarmeebs Soris ndobisa da saqmiani kavSirebis xelSewyobas, investiciebis mobilizebas saqarTvelos ekonomikis sxvadasxva seqtorebSi. 16 kavSirgabmuloba/ “magTikomma” SesTavaza Tavis abonentebs saqarTveloSi axali tipis momsaxureba – “magTineti”, romelic SesaZlebels xdis internetis SeuzRudavad gamoyenebas nebismieri adgilidan, sadac danergilia Sesabamisi teqnologiebi: aeroportebSi, sastumroebSi, kafeebSi, ofisebSi, saxlebSi da a.S. eqsperimentis saxiT, “magTikomma” ukve SesTavaza Tavis momxmareblebs “magTinetis” gamoyeneba TbilisSi, kafe “batonebSi”. pirveli sami Tvis manZilze, momsaxureba ufaso iqneba. 22 biznesi/ saqarTvelos bankma ganacxada britaneTi-kavkasiis sadazRvevo kompaniis – saqarTvelos sadazRvevo bazarze erTerTi wamyvani kompaniis - SeZenis Sesaxeb. bankma ukve Seisyida kompaniis aqciaTa 45 procenti (1,767,150 larad) da aseve xeli moawera aRniSnul sadazRvevo kompaniasTan savaldebulo iuridiuli Zalis mqone urTierTgagebis memorandums, romliTac bankma unda Seisyidos sadazRvevo kompaniis darCenili aqciebi (55 procenti) 110 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari 24 TanamSromloba/ saqarTvelos sagareo saqmeTa ministris moadgilem, kaxa sixaruliZem, da italiis sagareo saqmeTa ministris moadgilem, margarita boniverma, xeli moaweres SeTanxmebas ekonomikis, mrewvelobisa da safinanso sferoebSi TanamSromlobis sabWos - sakonsultacio forumis Seqmnis Sesaxeb. sabWos mizania qveynebs Soris ekonomikur urTierTobaTa koordinireba. 25 parlamenti/ saqarTvelos parlamentma, mesame mosmeniT, daamtkica kanonproeqti “Zvirfasi liTonebisa da Zvirfasi qvebis saxelmwifo kontrolis, analizisa da standartizaciis Sesaxeb” saqarTvelos 1998 wlis seqtembridan moqmedi kanonis gauqmebis Sesaxeb. miRebuli gadawyvetilebis Tanaxmad, saqarTveloSi, Zvirfasi liTonebisa da Zvirfasi qvebis sferoSi saqmianoba TviTregulirebadi xdeba. uqmdeba saxelmwifo struqtura (saministros Zvirfasi liTonebisa da Zvirfasi qvebis finansuri ganyofileba), romlis funqciaSi Sedioda, zemoaRniSnuli kanonis safuZvelze, standartze kontrolis ganxorcieleba; Sesabamisad, aRniSnuli saqmianoba: standartizacia, eqspertiza, Zvirfasi nakeTobebis sertificireba da sxva, ganxorcieldeba im kerZo laboratoriebis mier, romelTac kerZo samarTlis iuridiuli piris statusi eqnebaT (asociaciebi, SezRuduli pasuxismgeblobis kompaniebi da sxva). 26 TanamSromloba/ saqarTveloSi italiis saelCom moawyo italiasaqarTvelos erToblivi proeqti “italia-saqarTvelos ekonomikuri partniorobis programis” (isepp) prezentacia; proeqti gamiznulia mrewvelobisa da vaWrobis dargebSi italiisa da saqarTvelos TanamSromlobis ganviTarebis xelSewyobaze. igi moicavs mSeneblobis, soflis meurneobisa da sasoflo-sameurneo nawarmis gadamuSavebis seqtorebs. proeqti gagrZeldeba 18 Tve da misi Rirebuleba Seadgens 500,000 evros. proeqtis dafinansebas uzrunvelyofs italiis mxare. 29 TanamSromloba/ Tbilisi maspinZlobda biznes-forums “ saqarTvelosTan TanamSromlobisa da investirebis potenciali italiuri sawarmoebisaTvis”, romelic organizebuli iqna saqarTveloSi italiis saelCosa da savaWro-samrewvelo palatis mier. 30 biznesi/ TbilisSi gaixsna saerTaSoriso standartebis Sesabamisi Rvinis xarisxis kontrolis laboratoria. laboratoria aRWurvilia Tanamedrove germanuli aparaturiT da SeuZlia Caataros Rvinis xarisxis sruli analizi 6 parametris mixedviT. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 111 kalendari dekemberi 5 sabanko saqmianoba/ germaniis ganviTarebis bankma, sakredito garantiis fondis Seqmnis proeqtis farglebSi, xeli moawera partniorobis SeTanxmebas saqarTvelos bank “respublikasTan”. fondis mizania mcire da saSualo sawarmoebisaTvis sakredito resursebis xelmisawvdomobis gaumjobeseba. 6 biznesi/ saqarTvelos gadamxdelTa kavSiri gardaiqmna biznesmenTa federaciad. biznesmenTa federaciis Tavmjdomared arCeul iqna badri patarkaciSvili. 9 parlamenti/ saqarTvelos parlamentma, meore mosmeniT, daamtkica axali sagadasaxado kodeqsis proeqti. 10 daxmareba/ SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagentos ufrosma deni robertsonma da saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis ministrma lado WipaSvilma xeli moaweres urTierTgagebis memorandums, romelic iTvaliswinebs 3 milioni aSS dolaris gamoyofas saqarTvelos mosaxleobis mier zamTris periodSi moxmarebuli eleqtroenergiis safasuris gadaxdis programisaTvis. 10 transporti/ saqarTvelos aviaxazebis (yofili “airzenas”) prezidentma Tamaz gaiaSvilma xeli moawera SeTanxmebas amerikul kompania ILEFC-sTan, ori boing-737 tipis TviTmfrinavis lizingze. amJamad, kompanias lizingiT aRebuli aqvs 5 avialaineri, kerZod: sami boing –737 –500 tipis TviTmfrinavi germaniis kompania “Hapag Lloyd-isgan” da ori axali TviTmfrinavi, romelic dubaisa da milanis mimarTulebiT Seasrulebs reisebs. 12 biznesi/ aSS-s kompania “frontera risorsis” 2005 wels apirebs 37 milioni aSS dolaris dabandebas saqarTveloSi, navTobsabadoebis aTvisebis saqmeSi. 15 mTavroba/ saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministrom Caatara Sexvedra saqarTvelos donori qveynebisa da organizaciebis warmomadgenlebTan da warudgina angariSi “siRaribis daZlevisa da ekonomikuri ganviTarebis” programis ganxorcielebaSi miRweuli Sedegebis Sesaxeb. 19 transporti/ aviakompania saqarTvelos erovnulma aviaxazebma (yofili “Air BISEC-i") da ruseTis aviakompania “sibirma” gaaerTianes reisebi Tbilisi-moskovi-Tbilisis mimarTulebiT da erToblivad ganagrZoben saqmianobas. 112 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari 20 daxmareba/ ssf-ma daamtkica saqarTvelosTvis meore sakredito tranSi, daaxloebiT 21,5 milioni aSS dolaris odenobiT, romelic gamoyofil unda iqna saqarTvelosTvis 3-wliani daxmarebis programis farglebSi, siRaribis daZlevisa da ekonomikuri zrdis programisaTvis. 22 parlamenti/ saqarTvelos parlamentma, mesame mosmeniT, daamtkica axali sagadasaxado kodeqsi, romelic ZalaSi Seva 2005 wlis 1 ianvridan. 24 parlamenti/ sagangebo sxdomaze parlamentis wevrebma kenWi uyares “aministiis, qonebis legalizaciisa da 1992 wlidan 2003 wlamde argacxadebuli sagadasaxado valdebulebebis Sesaxeb” kanonproeqtis miRebas meore da mesame mosmeniT. kanoni ZalaSi Seva 2005 wlis 1 ianvridan. 24 TanamSromloba/ saqarTvelos parlamentma moaxdina “didi britaneTisa gaerTianebul samefosa da CrdiloeT irlandiasa da saqarTvelos Soris Semosavlebis da kapitalis ormagi dabegvris Tavidan acilebis Sesaxeb SeTanxmebis” ratifikacia; SeTanxmebas xeli moaweres 2004 wlis 13 ivliss, londonSi salome zurabiSvilma – saqarTvelos sagareo saqmeTa ministrma da jek stroum – didi britaneTis sagareo saqmeTa samsaxuris ufrosma. 24 sabanko saqmianoba/ saqarTvelos erovnulma bankma miiRo ufleba ganaxorcielos ormxrivi savaluto intervenciebi. seb-s amgvari ufleba mieniWa 23 dekembers “erovnuli bankis fulad-sakredito politikis mTavari mimarTulebebis” Sesaxeb miRebuli dokumentis safuZvelze. erovnulma bankma miiRo ufleba momdevno wlidan ganaxorcielos ara mxolod ucxouri valutis Sesyidvis, aramed gayidvis operaciebic. amgvarad, seb-s SesaZlebloba eqneba efeqturad daareguliros erovnuli valutis kursi da SeinarCunos misi stabiluroba. ianvari 8 mTavroba/ daarsda prezidentTan arsebuli ekonomikuri sabWo. sabWos mTavari amocana iqneba qveynis ekonomikur ganviTarebasTan dakavSirebiT winadadebebisa da rekomendaciebis SemuSaveba. sabWos Tavmjdomareobas gauwevs prezidenti. 10 TanamSromloba/ azerbaijanis ekonomikuri ganviTarebis saministrom SeimuSava saqarTvelosTan “mcire da saSualo sawarmoTa seqtorSi TanamSromlobis samTavrobaTSoriso SeTanxmebis proeqti. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 113 kalendari 17 TanamSromloba/ saqarTvelos sagareo saqmeTa ministrma, salome zurabiSvilma, da SvedeTis elCma saqarTveloSi, Stefan Stekma, xeli moaweres “SvedeTis mTavrobasa da saqarTvelos mTavrobas Soris” SeTanxmebas teqnikur, safinanso da humanitarul sferoebSi TanamSromlobis Sesaxeb. 18 privatizacia/ satendero komisiam, saaqcio kompania “WiaTurmanganumis” aqciebis saxelmwifo paketis, manganumis sabadoebisa da varcixe-hesis (hidroeleqtrosadguris) (kaskadebTan erTad) privatizaciaze gamarTul tenderSi gamarjvebulad gamoacxada rusuli kompania “Euraz Holding-i” qarTul-avstriuli kompania “DCM fero”- sTan erTad (DCM DECO metal interneSenal treiding-is filiali). am kompaniebis mier warmodgenili iqna saukeTeso sainvesticio winadadebebi da SemoTavazebul iqna yvelaze maRali fasi. 18 sabanko saqmianoba/ rusulma “vneStorgbankma” SeiZina ‘gaerTianebuli qarTuli bankis’ aqciaTa sakontrolo paketi (7 milioni aSS dolari). 21 privatizacia/ ruseTis kompaniam “dema kompiuters Sps” gaimarjva saaqcio kompania “elmavalmSenis” (Tbilisis lokomotivebis mSeneblobis qarxana) 51 procentis privatizaciaze gamarTul tenderSi. 23 transporti/ Zravianma navma “kometam” daiwyo mimosvla baTumsa da TurqeTis qalaq hofas Soris. 25 kanonmdebloba/ kanoni “argacxadebuli Semosavlebisa da qonebis amnistiisa da legalizebis Sesaxeb” saqarTveloSi moqmedebs 25 ianvridan. 25 privatizacia/ britaneTi-avstriis konsorciumma moigo tenderi saqarTvelos saokeano-sanaosno kompaniis (OSCO) privatizebaze 27 mTavroba/ saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis saministrom da saaqcio kompania “Tbilisis saerTaSoriso aeroportma” gamoacxades saerTaSoriso tenderi, Tbilisis saerTaSoriso aeroportis teritoriaze axali aeroportis mSeneblobisa da misi infrastruqturis ganaxleba-rekonstruqciis saukeTeso proeqtis SeTavazebaze. 28 partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis ganxorcieleba – inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi/parlamenti/ GEPLAC-is saqmianoba/ sastumro “qorTiard mariotSi” gaimarTa seminari “inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi”, romelic organizebuli iyo dargSi parlamentis 114 regularuli saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 kalendari evrointegraciis komitetisa da GEPLAC-is mier. seminarze warmodgenili iqna rigi kanonproeqtebisa inteleqtualuri sakuTrebis uflebebis dacvis sferoSi (SemuSavda “saqpatentis” mier harmonizaciis erovnuli programis rekomendaciebze dayrdnobiT), romlebic unda gadaeces parlaments gansaxilvelad. seminarSi monawileoba miiRes saqarTvelos parlamentis, mTavrobis, evrokavSiris, donorTa Tanamegobrobis, saqmiani, samrewvelo da profesiuli jgufebis, saqarTvelos arasamTavrobo organizaciebis, samoqalaqo sazogadoebisa da mediis warmomadgenlebma. 28 sabaJo/ qarTul-Turquli sabaJo samsaxurebis ormxrivi TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebas xeli moewera sarfSi, giorgi godabreliZis, saqarTvelos finansTa saministros sabaJo departamentis Tavmjdomarisa da riza Turagais, TurqeTis sabaJo samsaxuris ufrosis mier. 30 kavSirgabmuloba/ saqarTvelos kavSirgabmulobis erovnulma komisiam gamoacxada komerciuli tenderi fiWuri satelefono kavSiris operatoris licenziis mopovebaze. sawyisis fasi licenziisTvis 5,807,00 laria (daaxloebiT 3 milioni aSS dolari). 30 turizmi/ saqarTvelos turizmisa da kurortebis departamentis Tavmjdomaris, saba kiknaZis, iranSi vizitis dros, xeli moewera saqarTvelosa da irans Soris turizmis sferoSi TanamSromlobis programas. Tebervali 1 daxmareba/ ergb-ma gamouyo Tbilisis merias 5,5 milioni evro municipaluri transportis ganviTarebisaTvis. 2 sabanko saqmianoba/ Savi zRvis vaWrobisa da ganviTarebis bankma saqarTvelos saaqcio kompania “prokreditbanks” gauxsna 5 milioni aSS dolaris sakredito xazi mikro, mcire da saSualo zomis sawarmoTa dafinansebisaTvis – es aRniSnuli bankis saqmianobis mTavar mimarTulebas warmoadgens. “prokreditbanki” saqarTveloSi 1999 wlidan funqcionirebs. am drois ganmavlobaSi kreditebi gaica 12,000 mewarmeze, romlebic moRvaweoben saqarTveloSi. 5 transporti/ aviakompania “saqarTvelos aviaxazebma” daiwyo regularuli Sida reisebis ganxorcieleba “Tbilisi-baTumiTbilisis” mimarTulebiT. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 115 kalendari 7 daxmareba/ amerikis prezidentma jorj buSma, waradgina SeerTebuli Statebis kongresSi 2006 wlis biujetis kanonproeqti, romelSic man sTxova kanonmdeblebs saqarTvelosTvis 80,2 milioni aSS dolaris gamoyofa sami ZiriTadi programisaTvis, maT Soris ekonomikuri daxmarebis, momsaxurebis sferos muSakTa specialuri momzadebisa da aSS-dan Tavdacvis sferosTvis gamoyofili saSualebebisa da momsaxurebis dafinansebisaTvis. 7-14 SeTanxmeba partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb/ GEPLAC-is saqmianoba/ GEPLAC-is mier organizebuli iqna 6-dRiani mrgvali magida fasiani qaRaldebis sferoSi evrokavSiris kanonmdeblobis ukanasknel cvlilebebTan dakavSirebiT, GEPLAC-is eqspertebisaTvis, erovnuli fasiani qaRaldebis komisiis, da saqarTvelos safondo birJisa warmomadgenelTaTvis. mrgval magidaze ganixiles saqarTvelos finansur bazrebze ganviTarebuli bolo movlenebi da am sferoSi moqmedi kanonmdebloba, iseve rogorc evrokavSiris axali direqtivebisa da fasiani qaRaldebis bazris maregulirebeli sxva samarTlebrivi dokumentebis SemoRebis sakiTxi, romelic ZalaSi 2003 wels iqna Sesuli. SemuSavebuli iqna rekomendaciebi am dargSi arsebuli kanonmdeblobis srulyofasTan dakavSirebiT. 16 privatizacia/ saxelmwifos wili “saqarTvelos telekomSi” mieyida amerikis kompanias “telsel interneSnal ink.” (51 procenti 5 milion aSS dolarad). 17 parlamenti/ parlamentis riggareSe sesiaze daamtkices saqarTvelos axali ministrTa kabineti, premier ministr zurab noRaidelis xelmZRvanelobiT da samTavrobo programa 2005-2009 wlebisTvis. 22 parlamenti/ saqarTvelos parlamentma moaxdina saqarTvelosa da latvias Soris Semosavlebisa da kapitalis ormagi dabegvris Tavidan acilebis Sesaxeb SeTanxmebis ratifikacia. 23 mTavroba/ saqarTvelos ministrTa kabinetma ganixila da daamtkica kanonproeqti “saxelmwifo sakuTrebaSi myofi sasoflo-sameurneo miwebis privatizebis Sesaxeb”. aRniSnuli kanonproeqti gansaxilvelad waredgineba parlaments uaxloes momavalSi. mTavrobis es iniciativa xels Seuwyobs saqarTveloSi miwis bazris formirebasa da soflis meurneobaSi investiciebis mozidvas. profkavSiri/ saqarTvelos profkavSirma sakuTrebis 90 procenti saxelmwifos gadasca. 25 116 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 danarTi I: regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi (euTo-s regionalur monacemebze dayrdnobiT) daniel linoti, ufrosi mrCeveli ekonomikis sakiTxebSi, euTo-s samdivno Sesavali euTo-s (evropis usafrTxoebisa da TanamSromlobis organizaciis) yvela qveyana monawileobs regionaluri integraciis sxvadasxva programebSi, romelTa ZiriTad mizans warmoadgens vaWrobis xelSewyoba da ekonomikuri TanamSromlobis gaRrmaveba. yvelaze ambiciuri da progresuli regionaluri ekonomikuri integraciis (rei) programa aris evrokavSiri, romelsac safuZveli Cauyara 1951 wels, 6 saxelmwifos mier evropis ‘foladisa da naxSiris’ Tanamegobrobis Seqmnam. evropis saintegracio procesis damfuZnebelTa mizani iyo misi gamoyeneba omis Semdgom periodSi Serigebisa da politikuri stabilurobis misaRwevad ekonomikuri TanamSromlobis gziT. isini agreTve iziarebdnen saerTo fundamentalur Rirebulebebs demokratiis, politikuri da ekonomikuri Tavisuflebebisa da uflebebis TvalsazrisiT. iniciativa warmatebuli aRmoCnda. wevr qveynebs Soris satarifo da arasatarifo savaWro barierebis Semcirebam da Semdgomma gauqmebam xeli Seuwyo maTi ekonomikis gafarToebas da amis Sedegad, am qveynebSi cxovrebis maRali donis damkvidrebas. evropuli integraciis proeqti gadaizarda evropis 25 wevri qveynis kavSirSi, rogori saxiTac igi dRes gvevlineba. bulgareTi da rumineTi SeuerTdebian evrokavSirs 2007 wels, xolo sxva qveynebi emzadebian evrokavSirSi gasawevrianeblad Semdeg etapebze. mimdinare aTwleulis bolosTvis, evropis didi nawili erTian ekonomiur sivrceSi moeqceva da gaiziarebs saerTo xedvasa da politikas. garda amisa, aRmosavleTiT da dasavleTiT mdebare arawevr qveynebTan kavSirebis gasamyareblad SemuSavda “axali samezoblos” koncefcia. evrokavSiris iniciativas mibaZaven sxva qveynebic, romelTac wamoiwyes msgavsi praqtika, romlis erT-erTi magaliTia eTvS-a (evropis Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba – EFTA). mogvianebiT dafuZnda CaTvS-a (CrdiloeT amerikis Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba – NAFTA), romelmac SesaZlebeli gaxada didi Tavisufali savaWro zonis Seqmna aSS-s, kanadasa da meqsikas Soris. gardamavali ekonomikis mqone qveynebi, ganviTarebis, vaWrobisa da ekonomikuri TanamSromlobis xelSewyobis mizniT, aseve CarTuli arian regionaluri integraciis iseT programebSi, rogoricaa dsT da dsT-is farglebSi sxva qveregionaluri integraciis programebi (mag. ruseTbelorusis saxelmwifo kavSiri, evraziis ekonomikuri Tanamegobroba, suuam-i, saerTo ekonomikuri sivrce da sxva). rei-is zogierT SemTxvevaSi, politikuri gancxadebebisa da formaluri valdebulebebis miuxedavad, winsvla SeiZleba Senelebuli iyos, rac xazs usvams vmo-s mniSvnelobas vaWrobis liberalizaciisaTvis da vaWrobis efeqturi, wamaxalisebeli RonisZiebebis aucileblobas. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 117 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi mocemuli mokle mimoxilva warmogvidgens zogierT mTavar mosazrebasa da analitikur instruments regionul ekonomikur integraciasTan dakavSirebiT. igi analizs ukeTebs rei-is mTavar gamocdilebas, kerZod ki evrokavSirs, mesame qveynebTan urTierTobebsa da evrokavSiris gafarToebis mniSvnelobas. igi ganixilavs rei-is sxva SemTxvevebs OSCE-is regionSi (EFTA, NAFTA, dsT, suuam-i. saerTo ekonomikuri sivrce da sxva). bolo paragrafSi yuradReba gamaxvilebulia vmo-s wesebisa da vaWrobis xelSewyobis mniSvnelobaze. ganixilavs ra regionaluri integraciis sakiTxebze mravlad arsebul xelmisawvdom masalebs, mocemuli dokumenti emyareba SerCeviT informacias, romelic miznad isaxavs mTavari sakiTxebis gamokveTas da Semdgomi diskusiebis iniciirebas. dokuments ara aqvs pretenzia “sruli WeSmaritebisa” esoden rTul da zogjer winaaRmdegobriv sakiTxebTan mimarTebaSi. I. mosazrebebi rei-is sqemebTan dakavSirebiT 1. istoria da bolo periodis tendenciebi rei-is SeTanxmebebi siaxles ar warmoadgens. “sabaJo kavSirebis daarsebis istoria me-17 saukunidan iRebs saTaves, magram 1947 wels GATT-is sistemis dafuZnebamde, sabaJo kavSirebi Cveulebriv Tavs iyrida erTi hegemonuri saxelmwifos irgvliv”.1 istoriulad erTi aseTi cnobili regionaluri integraciis programa aris prusiis mier 180 wlis win wamowyebuli germaniis “zolverainis” programaa.2 avstriaungreTis imperia aseve warmoadgenda sabaJo kavSirs, romelze SeTanxmeba yovel 10 weliwadSi erTxel unda yofiliyo ganaxlebuli da a.S.. mzardi tendencia bagvatisa da panagarias mixedviT, regionaluri savaWro SeTanxmebebis Camoyalibeba or etapad moxda: pirveli gagrZelda 1958-dan 1970 wlamde da iniciirebuli iyo romis konvenciiT, romelmac daafuZna evrogaerTianeba; meore etapi daiwyo 1980-iani wlebis Sua periodSi (da gaZlierda 90-an wlebSi), umTavresad, 3 erTiani evropis aqtis safuZvelze. nax. 1. regionaluri savaWro SeTanxmebebi msoflioSi, 1948-2002 ww. vmo-s daarseba wyaro: vmo-s samdivno 1 e. mahanTi, “regionaluri ekonomiuri integracia – faseulobebis dabruneba”, gamoc. globalizaicia da savaWro politikis politikuri ekonomia, c. parakevopolusi et.al., APF Press, toronto, 2000w., gv.42. 2 me-18 saukuneSi, frederik viliam I-is mefobis periodSi, prusiam Tavad ganicada Zireuli administraciuli reformebi, imdroindeli SexedulebiT, Tanamedrove da samodelo saxelmwifos mSeneblobis procesSi. 3 j. bagvaTi da a. panagaria, “upiratesi savaWro zonebi da mravalmxrivoba”, preferenciuli savaWro SeTanxmebebis ekonomika, redaqtorebi j. bagvaTi da a. panagaria, AEI Press, voSingtoni, 1996 w., gv. 1-78. 118 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi 2003 wlis maisisTvis, vmo-Si (da winamorbed GATT-Si) 265-ze meti SeTanxmebis Sesaxeb iqna Setyobineba miRebuli; aqedan, 138 SeTanxmebis Sesaxeb 1995 wlis ianvarSi vmo-s Seqmnis Semdeg. amJamad moqmedebs 190-ze meti SeTanxmeba; unda amoqmeddes kidev 60, Tumca maT Sesaxeb gacxadebuli jer ar aris. vmo-s informaciis Tanaxmad, regionaluri savaWro SeTanxmebebis saerTo ricxvma, 2005 wlis bolosTvis, SeiZleba 300 miaRwios. 2. ganxilvis kategoriebi da koncefciebi savaWro blokebis kategoriebad dayofa rogorc miTiTebulia cxrilSi 1, romelic gvTavazobs savaWro blokebis klasifikacias, regionaluri ekonomikuri integracia kompleqsuri movlenaa, romelic sxvadasxva situaciebs ukavSirdeba. farTo gagebiT, igi Seesatyviseba qveynebis jgufSi mzard vaWrobasa da ekonomikur kavSirebs, romelic ufro swrafad viTardeba vidre danarCen msoflioSi. amgvari procesi SeiZleba partniorebs Soris formaluri SeTanxmebis Sedegi iyos4. CanarTi 1. bela balasa, 1928-1991 ww. iakob vainerTan erTad, amerikelma ekonomistma (warmoSobiT ungrelma), xeli Seuwyo axali tipis regionuli integraciis saqmianobis wamowyebas. 1961 wels, man gamoaqveyna cnobili wigni “ekonomikuri integraciis Teoria”. balasas mixedviT, regionaluri integraciis Sesaxeb SeTanxmebebi Cveulebriv gamiznulia ucxour da samamulo saqonels, momsaxurebasa da warmoebis faqtorebs Soris diskriminaciis aRmofxvraze. teritoriuli siaxlove aseve xdis qveynebs bunebriv partniorebad. saerTo sazRvris faqtori Cveulebriv unda iyos stimuli saqonlisa da momsaxurebis gacvlisa da qveynebs Soris mimosvlisaTvis, maSinac ki, rodesac formaluri SeTanxmeba ar arsebobs. dacilebis manZili xSirad ganixileba rogorc dabrkoleba vaWrobisaTvis. amasTan, formaluri SeTanxmebis arseboba ar gulisxmobs imas, rom igi efeqturad xorcieldeba. cxrili 1: savaWro blokebis kategoriebi araformaluri ganviTarebuli da/an mzardi vaWroba, SeTanxmebis gareSe formaluri partniorebs Soris: - efeqturi - araefeqturi SeTanxmeba bunebrivi geografiuli siaxlove, mezoblebi arabunebrivi didi manZiliT dabrkolebebi wyaro: d. linoti da l. aune,” suuam-i, dacilebuli partniorebi; bunebrivi ivlisi, 2000w. Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmeba: winaswari Sefaseba”, centraluri azia da kavkasia, socialuri da politikuri kvlevis centri (SvedeTi), #1(9), 2003w. 4 formaluri da araformaluri savaWro blokebis erTmaneTisgan gamijvnis mizniT ix.: savaWro blokebi? regionaluri integraciis momavali, redaqtorebi v. qeibli da d. hendersoni, saerTaSoris saqmeTa samefo instituti, londoni, 1994w. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 119 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi regionaluri integraciis done/intensivoba rac Seexeba formalur regionalizms, me-2 cxrilSi mocemulia pirobiTi CamonaTvali. yvelaze dabali donea SeRavaTiani savaWro SeTanxmeba minimum or qveyanas Soris. aseT SemTxvevaSi, importze dawesebuli ormxrivi tarifebis done mcirdeba im tarifebis donesTan SedarebiT, romelic dawesebulia “danarCeni msofliosaTvis”. Semdegi safexuria partniorebs Soris tarifebis mTlianad gauqmeba, rac pasuxobs Tavisufali savaWro zonis pirobebs, romelSic wevri qveynebi inarCuneben erovnul satarifo doneebs importze am zonis farglebs garedan. sabaJo kavSirSi, wevr qveynebs SemoaqvT erTiani sagareo tarifebi, rac moiTxovs tarifebis doneebis ganxilvasa da SeTanxmebas (ar unda ewinaaRmdegebodes vmo-s wesebs rei-is monawile qveynebisaTvis, romelic am organizaciis wevrebi arian). integraciis umaRlesi safexuria erTiani politikuri erTeulis Camoyalibeba. es SeiZleba moiTxovdes savaluto, ekonomikuri da komerciuli institutebis Seqmnas federaluri, konfederaciis tipis an centralizebuli politikuri sistemis farglebSi. cxrili 2: ekonomikuri da komerciuli integraciis doneebi SeRavaTiani savaWro SeTanxmeba satarifo barierebi Semcireba monawile mxareebs Soris Tavisufali savaWro zona (Tsz-i) satarifo (da arasatarifo) barierebis gauqmeba sabaJo kavSiri (sbk-i) Tsz-i + erTiani sagareo tarifis SemoReba saerTo bazari (sb-i) sbk-i + samuSao Zalisa Tavisufali gadaadgileba savaluto kavSiri (sk-i) sb-i + erTiani valutis SemoReba ekonomikuri kavSiri (esk-i) sk-i + centralizebuli saxelmwifo finansebis sistema da savaluto politikuri kavSiri (pk-i) da SeTanxmebis kapitalis erTiani politikuri erTeuli Sesabamisi ekonomikuri da savaWro institutebiT wyaro: ix. cxrili 1. 3. rei da ekonomikuri analizi rei-is ekonomikuri analizi sakmaod rTuli procesia. igi moiTxovs kompleqsur analitikur instrumentebsa da kompiuterul modelebs, romlebic xSirad emyarebian specifiur varaudebs, da yovelTvis ar Seesabamebian realobas.5 miuxedavad amisa, am instrumentebma SeiZleba uzrunvelyon savaWro liberalizaciis Sedegisa da sxva politikuri RonisZiebebis zegavlenis Sesaxeb garkveuli azris Camoyalibeba da maTi raodenobrivi gansazRvra. SeZlebisdagvarad, isini vinc gansazRvraven politikas, unda Seecadon, rom sakuTari daskvna daafuZnon am Sefasebebze. am mizniT, aseve arsebiTi mniSvneloba aqvs adeqvaturi eqspertizisa da institutebis Camoyalibebas. 5 unda aRiniSnos, rom ekonometrikuli modelirebis sferoSi erTmaneTs metoqeobas uweven sxvadasxva skolebi. romelime konkretuli meTodologiis SemoRebas SeiZleba metad specifiuri Sedegebi mohyves. sxva sityvebiT rom iTqvas, raodenobriv SedegebTan mimarTebaSi garkveuli sifrTxilea saWiro. ix. devid f. hendri, “ekonometrika: alqimia Tu mecniereba? – eseebi ekonometrikis meTodologiaSi”, oqsfordis universiteti, 2000 w. 120 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi vaWrobis Seqmna da vaWrobis diversifikacia j. vaineris mier ganxorcielebuli mniSvnelovani kvlevis Tanaxmad, romelic inspirirebuli iqna beneluqsis gamocdilebiT (ix. CanarTi 2), regionuli integraciis SeTanxmebebis ekonomikur analizSi Tavdapirvelad yuradReba gamaxvilebuli iyo qveynebis mogebasa da danakargebze, gamomdinare statikuri TvalTaxedvidan (anu dinamiuri aspeqtebis ugulvebelyofiT), gansakuTrebiT im qveynebisaTvis, romlebic monawileobdnen amgvar programebSi6. rei-is farglebSi adgili aqvs vaWrobis Seqmnas maSin, rodesac dabalxarjiani importiT xdeba maRalxarjiani eqsportis Canacvleba. amgvari viTareba gulisxmobs materialur mogebas importiorebisaTvis da/an momxmareblebisaTvis, imitom, rom isini naklebs ixdian. vaWrobis diversifikaciis SemTxvevaSi, regionaluri savaWro SeTanxmebis Sedegad, importis ZviradRirebuli wyaros mier xdeba iafi wyaros Canacvleba, rasac mohyveba danakargebi importirebis qveyanaSi. realur samyaroSi, vaWrobis Seqmnisa da vaWrobis diversifikaciis Sedegebi xSirad kombinirebulia. zogierTi bazrisTvis, es mogebis momtania, sxvebisaTvis ki wamgebiania. mogeba-danakargebis gadanawileba qveynebs, mosaxleobas, momxmarebelsa da mwarmoeblebs Soris aseve uTanabrod warmoebs. mTlianobaSi, qveynisaTvis rei-is SeTanxmeba sargeblis momtania, rodesac vaWrobis Seqmnis Sedegebi vaWrobis diversifkaciis Sedegebs aRemateba. qveyanam SeiZleba zarali naxos aseTi SeTanxmebis Sedegad, rodesac vaWrobis diversifikaciis Sedegebi sakmaod mniSvnelovania. keTildReobis TvalsazrisiT, es niSnavs, rom vaWrobis liberalizacia rei-is SeTanxmebis farglebSi SesaZloa saboloo jamSi materialuri danakargebis momtani iyos da ar warmoadgendes e.w. “saukeTeso arCevans”, maSin roca rogorc ekonomikuri Teoria miuTiTebs, sruli calmxrivi liberalizacia mainc iqneba wminda materialuri mogebis momtani, gansakuTrebiT mcire qveynebisaTvis.7 CanarTi 2: beneluqsi belgias, niderlandebsa da luqsemburgs Soris TanamSromloba daiwyo 1944 wels, meore msoflio omis dros. mTavari mizani iyo am sam qveyanas Soris adamianebis gadaadgilebisa da saqonliT da momsaxurebis vaWrobisaTvis dabrkolebebis aRmofxvra, da moicavda politikur da administraciul TanamSromlobas. beneluqsis SeTanxmeba aseve mxars uWers evropis integracias. beneluqsis Camoyalibeba SeiZleba ganxilul iqnes, rogorc pirveli konkretuli nabiji evropis integraciis ufro farTo proeqtis mimarTulebiT. garkveulwilad, beneluqsis qveynebs Soris integracia kvlavac win uswrebs evrokavSiris integrirebis process. wyaro: beneluqsis veb-gverdi. 6 ix. j. vaineri, sabaJo kavSiris publikacia, Carnegie Endowment for International Peace, niu-iorki, 1950 w. ekonomikuri TvalsazrisiT, mcire qveyanas vaWrobis pirobebis Secvla ar SeuZlia. (ToT= eqsportis fasi/importis fasi) 7 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 121 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi efeqturobis analizi regionaluri savaWro SeTanxmebebis efeqturobis analizi, am SeTanxmebebidan gamomdinare upiratesobaTa sworad gaTvlisaTvis, unda iTvaliswinebdes yvela saxis saqonels (da momsaxurebas), rac realurad sakmaod rTuli amocanaa. agregirebul monacemebze dayrdnobiT, socialur keTildReobaze sxvadasxva savaWro politikis reJimebis zegavlenis imitirebisa da Seswavlis mizniT, gamoiyeneba e.w. “gamoTvladi zogadi wonasworobis modelebi”. es modelebi emyareba SemzRudav gaTvlebs ekonomikuri agentebis preferenciebsa da qmedebebTan dakavSirebiT da saSualebas iZlevian wagebulTa da mogebulTa gamovlenisa. sakompensacio sqemebi rei-is SeTanxmebis Sedegad wagebulTa kompensaciisaTvis SeiZleba gaTvaliswinebuli iqnes sakompensacio gadaricxvebis (an Semosavlis gadanawilebis) sqemebi. kompensaciisaTvis SeTavazebuli iyo ramodenime kriteriumi, romelic sxvadasxva midgomis amsaxveli iyo: mniSvnelobas aniWebda wagebulebs an mogebulebs an orives erTdroulad. socialuri keTildReobis, erToblivi arCevanisa da sakompensacio gadaricxvebis ganxilvisas, xSirad mimarTaven iseT saxelebs rogoricaa kaldori, hiksi da skitovski. sakompensacio kriteriumebi dafuZnebulia potenciur qmedebebze, romelic sxvadasxva faqtorebis gaTvaliwinebiT, SeiZleba ganxorcieldes droTa ganmavlobaSi, maT Soris politikosebis/gadawyvetilebis mimRebTa keTil nebasa da potenciur wagebulTa da mogebulTa unarze molaparakebebis sakuTari interesebis maqsimalurad dacviT warmarTvaSi. is faqti, rom zogierT qveyanaSi umuSevrebi iReben umuSevrobis Semweobas, miuTiTebs imaze, rom resursebis xelmisawvdomobis pirobebSi, sakompensacio sqemebi wagebulTaTvis SeiZleba ganxorcieldes.8 konkurenciisa da masStabis ekonomiis gavlenis done rei-is ori ZiriTadi dinamiuri Sedegi aris konkurencia da masStabis ekonomia. urTierT satarifo da arasatarifo barierebis gauqmebiT rei-is programis wevrebi axdenen TavianTi bazrebis srul Serwymas. amis Sedegad, konkurencia SeiZleba gaizardos. amasTan, ufro didi zomis bazrebma SesaZloa masStabis ekonomiis arseboba ganapirobon, rodesac xangrZlivi warmoebis saSualo xarji Semcirdeba sawarmoo simZlavreebis gazrdis Sedegad da a.S. momxmarebels amgvarma cvlilebebma sargebeli unda moutanos. saxelmwifo finansebis sakiTxi satarifo barierebis gauqmebas aqvs uSualo uaryofiTi Sedegebi gadasaxadebis Segrovebaze, ramac SeiZleba azaralos saxelmwifos finansuri sistema da SemdgomSi mohyves saxelmwifo xarjebis Sekveca an damatebiTi sesxebi da valebi. es exeba im qveynebs, romelTac zRvruli pirdapiri da arapirdapiri (brunvisa da damatebuli Rirebulebis) gadasaxadebi aqvT, miT ufro gardamavali ekonomikis qveynebSi, romelebic xasiaTdebian Crdilovani ekonomikis farTo masStabiTa da 9 arasakmarisi institucionaluri resursiT gadasaxadebis SegrovebisaTvis. 8 ix. m. olsoni, “koleqtiuri moqmedebis logika: sazogadoebrivi saqoneli da jgufebis Teoria, harvardis universitetis presa, kembriji, 1971 w. 9 ix. a. eilati da q. zinesi “Crdilovani ekonomika gardamavali periodis qveynebSi: mowinaaRmdege Tu megobari?”, harvardis universiteti, 18 dekemberi, 2000 w. 122 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi vaWrobis pirobebi regionaluri savaWro blokis Seqmnam SeiZleba aseve imoqmedos regionis vaWrobis pirobebze danarCen msofliosTan mimarTebaSi. vinaidan savaWro bloki SeiZleba warmoadgendes did erTeuls saerTaSoriso bazrebze, zogierT SemTxvevaSi, mas savaraudod SeuZlia Secvalos msoflio fasebi da gaiumjobesos savaWro pirobebi. ganmartebis Tanaxmad mcire qveynebisaTvis, savaWro pirobebis arguments Zala ara aqvs. “xelSemwyobi” da “xelSemSleli” blokebis Sedareba bagvatis mier rei-isTan dakavSirebiT ganxorcielebul samuSaoSi “xelSemwyobi blokebi” da “xelSemSleli blokebi” erTmaneTisgan ganasxvavdeba.10 es cnebebi dagvexmareba, raTa pasuxi gavceT Semdeg SekiTxvas: savaWro bloki yvela qveynis keTildReobis donis amaRlebas uwyobs xels Tu mxolod im qveynebisa, romlebic am bloks miekuTvneba? “xelSemwyobi” blokebi yvela “Sida” Tu “gare” qveynis keTildReobis donis amaRlebas uzrunvelyofs. “xelSemSleli” bloki dadebiT Sedegs axdens mxolod blokis “Sida” qveynebze, sxvebisaTvis ki zaralis momtania. ganviTarebis doneebi praqtikuli dakvirveba didi albaTobiT imaze miuTiTebs, rom ganviTarebadi qveynebi ufro did sargebels miiReben “CrdiloeTi-samxreTis” Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebidan vidre “samxreTi-samxreTis” SeTanxmebis Sedegad. amasTan, mcireSemosavlian qveynebs Soris integracias xSirad mohyveba uTanabroba regionalur blokSi Semaval qveynebs Soris, rac gamoricxulia mdidar qveynebs Soris savaWro blokebis formirebis SemTxvevaSi.11 dominos efeqti rei-is kidev erT aspeqts warmoadgens e.w. “dominos efeqti”, rac gulisxmobs, rom savaWro blokis arsebobisas aRiniSneba tendencia, rodesac gare qveynebi cdiloben gawevriandnen am blokSi im upiratesobebis gamo, romelsac igi uzrunvelyofs wevri qveynebisaTvis da aseve xarjebis gamo arawevri qveynebisaTvis, gansakuTrebiT, rodesac adgili aqvs dapirispirebas msxvil savaWro blokTan.12 4. rei-i OSCE-is regionis teritoriaze rac Seexeba OSCE-is regions, rogorc cxrili 3 gviCvenebs, rei-is sxvadasxva sqemebi arsebobs; zogierTi maTgani de jure da de facto ufro ambiciuria, efeqturi da progresuli vidre sxvebi. rei-is ramodenime sqemas gardamavali ekonomikis mqone qveynebSi safuZveli Caeyara yofili reJimis daSlis Semdeg. zogierT aseT sqemaSi CarTulia OSCE-is arawevri qveynebi. OSCE-is zogierTi wevri qveyana rei-is ramodenime SeTanxmebis monawilea, ramac SeiZleba daayenos Sesabamisobisa da saimedobis sakiTxebi. 10 ix. bagvaTi, msoflio savaWro sistema riskis winaSe, prinstonis universitetis presa, prinstoni, 1991 w. a.j. venablesi, “regionaluri integraciis Sesaxeb SeTanxmebebis Sedegad mogebuli da wagebuli qveynebi”, ganxilva 2528, ekonomikuri politikis kvleviTi centri, londoni, agvisto 2000 w. 12 ix. r. bolduini, “regionalizmis dominos efeqti, “NBER-is naSromi #4465, kambriji, 1993 w. 11 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 123 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi cxrili 3: OSCE-is regionSi, liberalizaciis/vaWrobis xelSewyobis iniciativebi) CrdiloeT amerika NAFTA (dasavleTi) evropa evrokavSiri (15+10) regionaluri integraciis/savaWro Sesaxeb SerCeuli SeTanxmebebi (an kanada, meqsika, aSS avstria, belgia, dania, fineTi, safrangeTi, germania, saberZneTi, irlandia, italia, niderlandebi, luqsemburgi, portugalia, espaneTi, SvedeTi, didi britaneTi, CexeTis respublika,kviprosi, estoneTi, ungreTi, latvia, litva, malta, poloneTi, slovenia, slovakeTi EFTA islandia, lixtenSteini, norvegia, Sveicaria evropis ekonomikuri zona evrokavSiri+EFTA (Sveicariis gamoklebiT) baltiispireTis qveynebis regioni, centraluri da aRmosavleTi evropa baltiispireTis TanamSromloba qveynebis estoneTi, latvia da litva baltiispireTis qveynebis sabWo dania, estoneTi, fineTi, islandia, germania, latvia, litva, norvegia, poloneTi, ruseTi, SvedeTi CETFA bulgareTi, CexeTis respublika, rumineTi, slovakeTi, slovenia ungreTi, poloneTi, samxreT-aRmosavleTi evropa/balkaneTi stabilurobis Sesaxeb paqti yofili sabWoTa (baltiispireTis gamoklebiT) albaneTi, bosnia-hercegovina, bulgareTi. xorvatia, makedonia, moldova, rumineTi, serbia da montenegro respublikebi qveynebis yvela yofili qveynis garda dsT-s qveynebi sabWoTa respublika, baltiispireTis 3 belorusi-ruseTis kavSiri saqarTvelo, ukraina, uzbekeTi, azerbaijani, moldova suuam-i evraziis Tanamegobroba ekonomikuri belorusi, yazaxeTi, yirgizeTi, tajikeTi, uzbekeTi saerTo ekonomikuri sivrce sxvebi belorusi, yazaxeTi, ruseTi, ukraina Savi zRvis TanamSromloba albaneTi, somxeTi, azerbaijani, bulgareTi, saqarTvelo, saberZneTi, moldova, rumineTi, ruseTi, TurqeTi, ukraina 124 ekonomikuri saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi ekonomikuri organizacia TanamSromlobis avRaneTi, azerbaijani, irani, yazaxeTi yirgizeTi, pakistani, tajikeTi, TurqeTi, TurqmeneTi da uzbekeTi Sanhais organizacia TanamSromlobis CineTi, yazaxeTi, yirgizeTi, ruseTi, tajikeTi da uzbekeTi II. evrokavSiri 5. istoriuli faqtebi evropis integracia umTavresad ganpirobebuli iyo omis gameorebis SesaZleblobis Tavidan acilebisa da evropis saxelmwifoTa, kerZod ki safrangeTsa da germanias Soris TanamSromlobis xelSewyobis surviliT. 1950 wlis 9 maiss, safrangeTis sagareo saqmeTa ministri robert Sumani gamovida winadadebiT dasavleTi evropis naxSirisa da foladis sawarmoTa gaerTianebasTan dakavSirebiT, ramac safuZveli Cauyara naxSirisa da foladis evropuli gaerTianebis (ECSC-i) Camoyalibebas eqvsi damfuZnebeli wevri qveynis mier, esenia: belgia, dasavleTi germania, safrangeTi, italia, luqsemburgi da niderlandebi.13 am pirvel nabijs mohyva kidev erTi warmatebuli iniciativa: 1957 wlis romis konvencia, romelmac daafuZna evropis ekonomikuri Tanamegobroba. evropis ekonomikuri Tanamegobrobis mizani iyo 6 wevr qveyanas Soris saerTo bazris formireba, romelsac safuZvlad daedo e.w. “oTxi Tavisufleba”: saqonlis, momsaxurebis, kapitalisa da pirTa Tavisufali gadaadgileba. evropis atomuri energiis gaerTianeba aseve Seiqmna wevri qveynebis arasamxedro daniSnulebis birTvuli resursebis gaerTianebis mizniT. mas Semdeg evropis proeqti ganagrZobda gafarToebasa da gaRrmavebas. sxva mniSvnelovani SeTanxmebebi 1957 wlis Semdeg daido. es dokumentebi warmoadgens evrokavSiris sakonstitucio bazas. cxrili 4: evrogaerTianebis/evrokavSiris mTavari SeTanxmebebi TariRi 1951 w. abreviatura ESCC 1957 w. EEC EURTOM 1986 w. 1992 w. 1997 w. dasaxeleba parizis konvencia evropis foladisa da naxSiris Tanamegobrobis Sesaxeb romis SeTanxmebebi evropis ekonomikuri Tanamegobroba evropis atomuri energiis Tanamegobroba erTiani evropis aqti maastrixtis konvencia evrokavSiris Sesaxeb amsterdamis konvencia funqcia seqtoruli TanamSromloba oTxi Tavisufleba saerTo politika seqtoruli TanamSromloba erTiani bazari Sida barierebis gauqmeba esk-i/ evro demokratiis xarisxis zrda 13 uinston CerCilis kidev erTi cnobili gancxadeba (romelmac man gaakeTa 1946 wlis 19 seqtembers, ciurixis universtitetSi sityviT gamosvlisas) Seicavda mowodebas “evropis SeerTebuli Statebis” SeqmnisaTvis, romelmac xeli Seuwyo evropis sabWos dafuZnebas. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 125 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi 2001 w. nicis konvencia axali sakonstitucio baza gafarToeba arCevnebSi monawileobis wesebi adgilebi parlamentSi 2004 w. evrokavSiris konstitucia 6. mTavari institutebi evrokavSiris marTvas axorcielebs wyeba,. aqedan yvelaze mniSvnelovania: • evroparlamenti • evrokavSiris sabWo • komisia • evropis sasamarTlo • auditorTa sasamarTlo urTierTdakavSirebuli institutebis evroparlamenti evroparlamenti wevri qveynebis moqalaqeTa mier arCeuli organoa. arCevnebi yovel xuT weliwadSi erTxel imarTeba. qalebi mxolod 20 procents Seadgenen. evroparlaments SeuZlia zegavlena moaxdinos politikaze, magram misi SemoReba ar SeuZlia. - parlaments Semdegi ZiriTadi funqciebi aqvs: evrokavSiris kanonmdeblobis ganxilva da SemoReba. am Zalauflebas igi ministrTa sabWosTan iziarebs; evrokavSiris wliuri biujetis damtkiceba an ar damtkiceba; saerTaSoriso SeTanxmebebis damtkiceba (magaliTad, gawevrianebis/gafarToebis Sesaxeb); evrokomisiis daTxovnis ufleba da sxva. evrokavSiris sabWo/ministrTa sabWo sabWoSi gaerTianebulia wevri qveynebis mTavrobebis warmomadgenlebi. sabWo ganixilavs da adgens wesebs evrokavSiris organoebis yvela saxis saqmianobisaTvis. amtkicebs erovnul saxelmwifo moxeleTa da komisiis mier SemuSavebul saerTo politikas. 1986 wlamde, gadawyvetilebebi jer-kidev eqvemdebareboda vetos. 1986 wels, SemoiRes kvalificiuri umravlesobis mier arCevnebi, rac gulisxmobda rom ekonomikuri politikis Camoyalibeba unda warmoebuliyo rogorc evrokavSiris, aseve erovnul doneze. iseTi sakiTxebi, rogoricaa evrokavSiris gafarToeba da harmonizacia fiskalur sferoSi, xmaTa umravlesobiT wydeba. 126 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi evrokomisia evrokomisia aris organo, romlis funqcionirebas uzrunvelyofs 24,000-mde sajaro moxele. mis kompetenciaSi Sedis politikisa da kanonproeqtebis SeTavazeba. igi uzrunvelyofs SeTanxmebebis saTanadod da srulad Sesrulebas da a.S.. evrokomisiis prezidents irCeven evrokavSiris mTavrobebi. sxva wevrebis daniSvna xdeba Sesabamisi mTavrobebis mier. komisia iniSneba 5 wlis vadiT da SeiZleba daTxovil iqnes parlamentis mier. komisiam unda imoqmedos wevri qveynebis mTavrobebisagan damoukideblad. evropis sasamarTlo evropis sasamarTlos kompetenciaSi Sedis evrokavSiris kanonebis interpretacia da misi wesebis dacva savaldebuloa. igi uzrunvelyofs, rom evropis kanonmdebloba erTnairad gasagebi iyos evrokavSiris mTel teritoriaze. igi aregulirebs konfliqtebs, romlebic warmoiSveba kanonis interpretirebasTan dakavSirebiT. calkeul pirebs SeuZliaT evrokavSiris romelime institutis winaaRmdeg sasamarTloSi Seitanon sarCeli. evropis auditorTa sasamarTlo auditorebi uzrunvelyofen evrokavSiris fondebis sworad, kanonierad da daniSnulebisamebr gamoyenebas. sxva mniSvnelovani institutebi/organoebi arian evropis ekonomikuri da socialuri sakiTxebis komiteti, regionaluri sakiTxebis komiteti, evropis sainvesticio banki da sxva. 7. saerTo politika regionaluri integracia gulisxmobs saerTo politikis SemoRebasa da ganxorcielebas erovnul da evrokavSiris doneebze. evropis TanamSromlobisa da integraciis procesis sawyis etapze arsebobda mxolod saerTo savaWro politika naxSirsa da foladTan dakavSirebiT. danarCeni droTa ganmavlobaSi daemata. rogorc cxrili 5 gviCvenebs, evrokavSiris saerTo RonisZiebebisa da politikis sfero sakmaod vrcelia da warsulSi SeZenil gamocdilebas Tu gaviTvaliswinebT, SesaZloa kidev ufro gafarTovdes. zogierTma politikurma kursma agreTve Secvala miznebi da gafarTovda misi moqmedebis sfero. magaliTad, sasoflo-sameurneo politikis SemTxvevaSi, axla ukve iTvaliswineben garemos dacvasTan dakavSirebul sakiTxebs. faqtobrivad, garemosdacviTi sakiTxebi evrokavSiris mTavari prioritetebis nusxaSia Setanili. cxrili 5: evrokavSiris saerTo politikis moqmedebis sferoebi soflis meurneoba audiovizualuri biujeti konkurencia sagareo urTierTobebi sagareo vaWroba aramarTlzomieri qmedebebi TevzWera saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 127 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi momxmareblebi kultura sabaJo ganviTareba ekonomiuri da finansuri sakiTxebi ganaTleba, specialuri momzadeba, axalgazrdobis sakiTxebi dasaqmeba da socialuri sakiTxebi energetika gafarToeba sawarmoTa ganviTareba garemo sakvebi produqtebis usafrTxoeba sagareo da usafrTxoebis politika humanitaruli daxmareba sainformacio sazogadoeba Sida bazari samarTali da saSinao saqmeebi jandacva regionaluri politika kvleva-Zieba da inovaciebi sagadasaxado transporti wyaro: evrokavSiris veb-gverdi 8. evrokavSiris savaWro politika savaWro politika ukavSirdeba im politikuri instrumentebisa da RonisZiebebis gamoyenebas, romlebic miznad isaxavs zegavlenis moxdenas vaWrobis doneze, mimarTulebasa da Semadgenlobaze, anu saqonlisa da momsaxurebis eqsport/importze. evrokavSiris SemTxvevaSi, “saerTo bazris” Seqmna (sabaJo kavSiris CaTvliT) niSnavda sawyis etapzeve saqonlis importze saerTo tarifebisa da sxva instrumentebis SemoRebas wevri qveynebis ekonomikis, kerZod ki, soflis meurneobis dasacavad. rac Seexeba tarifebs, isini TandaTanobiT mcirdeboda GATT-is SeTanxmebis farglebSi. amasTan, specialuri SeRavaTiani SeTanxmebebi daido SeRavaTebis saerTo sistemis safuZvelze. aseve Seiqmna Tavisufali savaWro zonebic. droTa ganmavlobaSi, urugvais raundis dros da vmo-s farglebSi, molaparakebebis pakets daemata sxva sakiTxebic. axali sferoebi moicavs soflis meurneobis, momsaxurebis, inteleqtualuri sakuTrebis uflebebis dacvis sakiTxebs da investiciebTan dakavSirebul RonisZiebebs. rogorc evrokomisia, aseve sabWo pasuxs ageben savaWro politikaze. lobireba araformaluri da formaluri savaWro politikis ganxorcielebis procesis maxasiaTebeli niSania. saqonliT vaWrobis nakadebi 2002 wels, dasavleTi evropis (evrokavSirisa da EFTA-s qveynebi) saqonliT vaWrobis saerTo moculobis ori mesamedi (67,3 procents) Sida vaWrobis wilad modioda; Tavad evrokavSirisTvis Sesabamisi maCvenebeli 60 procenti iyo. vmo-s statistikur monacemTa Tanaxmad, esoden maRali procenti damaxasiaTebelia dasavleT evropisa da evrokavSiris savaWro urTierTobebisaTvis. es faqtebi asaxaven dasavleT evropaSi regionaluri ekonomikuri integraciis siRrmesa da xangrZlivobas. geografiuli da kulturuli manZilebi dasavleT evropis qveynebs Soris, aseve mcirea da satransporto infrastruqtura kargad aris ganviTarebuli, rac xelsayrelia saqonlisa da momsaxurebis intensiuri gacvlisaTvis. 128 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi 9. gaRrmaveba “erTiani bazari” da evro-s SemoReba integrirebis procesis gaRrmavebis amsaxvelia. “gaRrmaveba Tu gafarToeba?” unda aRiniSnos, rom kamaTi evrokavSiris “gaRrmavebisa Tu gafarToebis” sakiTxis Taobaze mravali wlis manZilze grZeldeboda. 1990-an wlebSi, im azrma, rom SesaZlebeli iyo orive strategiis erTdroulad ganxorcieleba, ufro didi mxardaWera moipova da ufro meti moqnilobis SesaZlebloba uzrunvelyo. am konteqstSi, e.w. “ufro mWidro TanamSromloba” gamoxatavs mosazrebas, rom evrokavSiris zogierTma wevrma qveyanam SeiZleba moisurvos integraciis procesis Semdgomi ganviTareba evrokavSiris farglebSi konsensusis miRwevis gareSe. “erTiani bazari” evropuli saxelmwifoTa mier sabaJo kavSiris SemoReba maT Soris niSnavda wevr qveynebs Soris satarifo barierebis gauqmebasac. Tumca, amas avtomaturad ar mohyolia WeSmaritad erTiani Sida bazris Seqmna, arasatarifo barierebisa da oTxi TavisuflebisaTvis arsebuli sxva dabrkolebebis SenarCunebis pirobebSi. erTiani bazris Camoyalibeba mdgomareobis gamosworebis mizniT daiwyo. erTiani bazris Seqmnaze evrokavSiris institutebi da wevri qveynebi, 1985 wlidan, Svidi wlis manZilze muSaobdnen. maT SeimuSaves da SemoiRes asobiT direqtiva im teqnikuri, maregulirebeli, samarTlebrivi, biurokratiuli da proteqcionisturi barierebis aRmosafxvrelad, romlebic aferxebdnen Tavisufal vaWrobasa da Tavisufal gadaadgilebas kavSiris teritoriaze. erTiani bazris dafuZnebis procesi formalurad dasrulda 1992 wlis bolosTvis, Tumca zogierT sferoSi kvlavac saWiro iyo Semdgomi samuSaoebis ganxorcieleba (mag. pensiebis sferoSi). evro Sida bazris dafuZnebam axali stimuli warmoSva erTiani valutis SemoRebasTan dakavSirebiT, vinaidan erovnuli valutis SenarCuneba gulisxmobs konvertaciis xarjebsa da gacvliTi kursebis meryeobas, rac aferxebs vaWrobasa da pirdapiri ucxouri investiciebis ganxorcielebas. 1998 wlis ivnisSi, hanoveris evropulma sabWom gamoitana Semdegi daskvna: “erTiani aqtis SemoRebis dros, gaerTianebis wevrma qveynebma daadastures ekonomikuri da finansuri kavSiris TandaTanobiT realizebis mizani”. komisiis prezidenti jek deloris TavmjdomareobiT Camoyalibda komiteti, romelsac “evaleboda sakiTxis Seswavla da kavSiris Seqmnis mimarTulebiT konkretuli nabijebis SeTavazeba”. deloris angariSma gansazRvra evropis savaluto kavSiris (esk) sam etapad daafuZnebis gegma, romelic moicavda institucionalur bazas, rac Tavis mxriv, uzrnvelyofda politikuri kursis gansazRvrisa da misi gatarebis SesaZleblobas gaerTianebis doneze. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 129 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi evropis monetaruli institutis dafuZnebis Semdeg, daarsda evropis centraluri banki da sabolood, 2002 wlis 1 ianvars, evrokavSiris 12 qveyanaSi SemoiRes evros kupiurebi da monetebi. 10. evrokavSiris gafarToeba evrokavSirSi axali wevri saxelmwifoebis miReba 5-jer ganxorcielda. eqspertul mosazrebaTa Tanaxmad, 2004 wels ganxorcielebuli gafarToeba uprecendento iyo Tavisi specifikiT, “vinaidan manamde ar arsebobda msgavsi precedenti masStabis, kandidatTa raodenobis, teritoriis (34 procentiT zrda), mosaxleobis (105 milioniT zrda), da gansxvavebuli istoriuli da kulturuli Rirebulebebis gaerTianebis TvalsazrisiT”;14 da Sesabamisad garkveul problemebTan asocirdeba finansur da saerTaSoriso migraciasTan dakavSirebul sakiTxebTan mimarTebaSi. cxrili 6: gafarToebis Tanmimdevroba weli qveynebi 1973 1981 1986 1995 2004 dania, irlandia da gaerTianebuli samefo saberZneTi portugalia da espaneTi avstria, fineTi da SvedeTi kviprosi, CexeTis respublika, estoneTi, ungreTi, latvia, litva, malta, poloneTi, slovakeTis respublika, slovenia bulgareTi da rumineTi 2007(perspeqtivaSi) 11. evrokavSiris gafarToeba da mesame qveynebi amerikis SeerTebuli Statebi evrokavSiri da aSS msoflioSi yvelaze didi ekonomikuri erTeulebia. erToblivad maTi wili msoflio ekonomikis saerTo moculobis naxevramde Seadgens. evrokavSirsa da aSS-s ormxrivi savaWro da sainvesticio kavSirebi msoflioSi udidesia. vaWrobisa da investiciebis transatlantikuri nakadebi dReSi, daaxloebiT, 1 miliard aSS dolars Seadgens, rac msoflio vaWrobis moculobis TiTqmis 40 procentia. 2002 wels, evrokavSiris saqonlis eqsportma aSS-Si 240 miliardi evro (evrokavSiris eqsportis saerTo moculobis 24,2 procenti), xolo aSS-dan importma 175 miliardi evro Seadgina (evrokavSiris importis saerTo moculobis 17,7 procenti). rac Seexeba investiciebs, ormxrivi investiciebis saerTo moculoba 1,1 trilioni evros aRemateboda da TiToeul partniors meore qveyanaSi dasaqmebuli hyavda 4 milionamde adamiani. evrokavSiris investiciebis xvedriTma wilma aSS-Si evrokavSiris pirdapiri ucxouri investiciebis 52 procentze meti Seadgina 1998-2001 w.w. periodSi (saSualod, weliwadSi 162,663 milioni evro). 1998-2001 w.w evrokavSirSi 14 evrogaerTianebis veb-saiti: . http://europa.eu.int/comm/enlargement/intro/index_en.htm 130 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi SeerTebuli Statebis investiciebis xvedriTma wilma gadaaWarba evrokavSirSi dabandebuli pirdapiri ucxouri investiciebis 61 procents (saSualod, weliwadSi 72,041 milioni evro).15 aSS-is kompaniebs mniSvnelovani sainvesticio da savaWro wili hqondaT evrokavSirSi gawevrianebis kandidat qveynebSi. evrokavSiris gafarToebis Sedegad, evrokavSiri-aSS-s kavSirebi kidev ufro gaZlierdeba. Tumca, SeerTebul Statebs, ufro Zlieri konkurencia, garkveuli periodis manZilze, savaraudod, problemebs Seuqmnis. ruseTi evrokavSiris eqspertebis Tanaxmad, ruseTisaTvis evrokavSiris gafarToeba dadebiTi Sedegebis momtani iqneba. evrosabWos SefasebebiT, ruseTs, axal wevr qveynebSi tarifebis Semcirebidan weliwadSi 325 milion evromde sargebeli unda hqondes. es ganamtkicebs ekonomikur da politikur stabilurobas ruseTis uSualo mezobel qveynebSi, ramac vaWrobaze dadebiTad unda imoqmedos. evrokavSiri ruseTis umsxvilesi savaWro partnioria da mosalodnelia ormxrivi savaWro brunvis moculobis kidev ufro zrda. evrokavSiris gafarToeba, ruseTs erTian did da harmonizirebul bazarze (450 milioni adamiani) SeRwevis SesaZleblobas miscems. amis Sedegad, ruseTi isargeblebs erTiani savaWro wesebiT, erTiani tarifiT da erTiani administraciuli procedurebiT, romelic amoqmeddeba gafarToebuli evrokavSiris mTel teritoriaze. es niSnavs, rom ruseTis produqcia, romelic daakmayofilebs evrokavSiris moTxovnebs, gaiyideba evrokavSiris bazris 25 wevri qveynidan nebismier qveyanaSi. amgvari gamartiveba gansakuTrebul upiratesobas moutans mcire da saSualo bizness, romlTaTvisac savaWro procedurebTan Sesabamisobis xarjebi SedarebiT maRalia. makroekonomikuri kvlevebis Tanaxmad, ruseTis mdgomareoba gaumjobesdeba.16 evrokavSiris gafarToebis Sedegad kaliningardTan, ruseTis regionTan, dakavSirebiT evrokomisiis prezidentma romano prodim, 2002 wlis 22 aprilze prezident putinTan Sexvedris Semdeg, ganacxada, rom kaliningradsa da evrokavSiris gafarToebasTan dakavSirebuli problemebis umetesoba mogvarebulia. miuxedavad imisa, rom zogierTi detali dasaregulirebeli darCa, prezidentma putinma xazgasmiT aRniSna, rom miRweul iqna SeTanxmeba “rusuli saqonlis kaliningradamde gadaadgilebisa da evrokavSiris saerTo sabaJo procedurebis daSvebis Sesaxeb”.17 am raionSi evrokomisia ukve aT weliwadze metia axorcielebs aqtiuri daxmarebis programas regionaluri ekonomikuri ganviTarebis xelSewyobis, sawarmoTa restruqturizaciis, mcire da saSualo biznesis ganviTarebisa da kadrebis formirebis procesebis xelSewyobis mizniT.18 15 evrogaerTianebis veb-gverdi: http://europa.eu.int/comm/trade/issues/bilateral/countries/usa/index_en.htm ix. http://www.eur.ru/en/cis_7.htm. 17 rfa, 23 aprili 2004 w. 18 ix. http://www.eur.ru/en/cis_8.htm 16 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 131 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi ukraina 2004 wlis pirveli maisidan, ukrainas saerTo sazRvari aqvs evrokavSirTan. axali viTarebis moklevadiani Sedegi SeiZleba iyos negatiuri, vinaidan ufro mkacri arasatarifo barierebi meti iqneba, vidre ufro dabali tarifebi. ukraineli eqspertebis azriT, uaresi scenaris SemTxvevaSi, moklevadianma danakargebma (erToblivad antidepingis RonisZiebebi, sabazro danakargebi da teqnikuri barierebi) SeiZleba 340 milion evros miaRwios weliwadSi. saSualovadian perspeqtivaSi meti upiratesobebia mosalodneli, gansakuTrebiT Tu ukraina gawevriandeba vmo-Si.19 aRsaniSnavia, rom evrokavSiris ufro dabali saSualo tarifebi uzrunvelyofs vaWrobis Seqmnisa da vaWrobis diversifikaciis efeqtebs. ukrainelma eqspertebma gamoTvales, rom vaWrobis Seqmnis maCvenebeli yvelaze maRali iqneba poloneTSi, Semdgom ki ungreTSi, slovakeTsa da CexeTiSi, yvelaze dabali ki baltiispireTis sami qveynisTvis, sadac faqtobrivad iWarbebs vaWrobis diversifikaciis wili. saSualovadian perspeqtivaSi, ukraina isargeblebs damatebiTi pirdapiri ucxouri investiciebiT: evrokavSiris bazari gafarTovdeba axlad gawevrianebuli da gawevrianebis procesSi myof qveynebSi daCqarebuli ekonomikuri zrdis Sedegad, rac dadebiT Sedegs iqoniebs ukrainis eqsportze; samuSao Zalis xarjebi am qveynebSi imatebs, rac ubiZgebs firmebs ganaxorcielon TavianTi investiciebi evrokavSiris teritoriis gareT; vmo-Si gawevrianebis Sedegad, ukrainas aseve eqneba SesaZlebloba gaiumjobesos evrokavSiris bazarze SeRwevis pirobebi. 12. evrokavSiris sagareo urTierTobebi mimoxilva evrokavSiri aqtiurad monawileobs msoflio savaWro, finansur, savaluto da ganviTarebis programebSi. evrokavSiris ormxrivi da mravalmxrivi SeTanxmebebi moicavs xuTive kontinentis yvela regionsa da qveyanas. demokratia, adamianis uflebebi, kargi marTvis sistema da mdgradi ganviTareba, iseve rogorc konfliqtebis Tavidan acilebisa da konfliqtis Semdgomi rekonstruqciis sakiTxebi aseve Seadgens evrokavSiris saerTaSoriso daxmarebis nusxis nawils, romlis gansaxorcielebladac evrokavSirs gaTvaliswinebuli aqvs sxvadasxva daxmarebis programebi. 1) 2) 3) sqematurad, evrokavSiris sagareo saqmeebi SeiZleba daiyos Semdegnairad: sagareo urTierTobebi, rogorc aseTi sagareo vaWroba da specialuri kavSirebi (ganviTarebis daxmareba da vaWroba) afrikis, karibis auzisa da wynari okeanis regionis qveynebTan (ACP), kotonus konvenciis safuZvelze. urTierTobebi samxreT-aRmosavleT evropasTan evrokavSiris mTavari amocana samxreT-aRmosavleTi evropis mimarT permanentuli mSvidobisaTvis pirobebis Seqmnaa da Sesabamisad udides Zalisaxmevas iCens am miznis misaRwevad. 1999 wels evrokavSirma mxari dauWira stabilurobis 132 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi paqts samxreT-aRmosavleTi evropisaTvis, raTa xeli Seewyo regionis saxelmwifoebisaTvis mSvidobis, demokratiis, adamianis uflebaTa dacvisa da ekonomikuri keTildReobis damkvidrebaSi. evrokavSiris urTierTobebi samxreTaRmosavleTi evropis qveynebTan xorcieldeba e.w. “stabilizaciisa da asociaciis procesis” (SAP) programis farglebSi, romelic amzadebs regionis qveynebs evrokavSiris struqturebSi integrirebisaTvis. 2000 wels, feiras evropis sabWom daadgina, rom SAP-is monawile yvela qveyana evrokavSirSi gawevrianebis potenciuri kandidatia. evrokavSiri erTaderTi msxvili donoria, romelic daxmarebas uwevs dasavleT balkaneTis qveynebs da axorcielebs iseT programebs rogoricaa Phare, Obnova da CARDS-i. evrokavSiris wevri qveynebi warmodgenilia aseve kosovoSic, sadac ganlagebuli hyavs 30,000-ze meti samxedro mosamsaxure (mTeli saerTaSoriso kontigentis 80 procenti) da asobiT samoqalaqo policieli. partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmebebi dsT-s qveynebTan ruseTi da yofili sabWoTa respublikebi evrokavSirTan grZelvadian urTierTobebs ageben partniorobisa da TanamSromlobis SeTanxmebebis safuZvelze, romelic moicavs vaWrobas, investiciebs, TanamSromlobas mecnierebis, energetikis, garemos dacvis da sxva seqtorebSi da aseve politikur dialogsa da erTobliv moqmedebas danaSaulis, narkotikebisa da fulis gaTeTrebis winaaRmdeg. evrokavSiris teqnikuri daxmareba am qveynebisTvis xorcieldeba tasis-is programis meSveobiT, romlis moqmedeba 1991 wels daiwyo. tasis-is biujeti 2001-2006 w.w. periodisTvis 14 miliard evros Seadgens. xmelTaSuazRvis regionis partniori qveynebi evrokavSirisa da xmelTaSuazRvis regionis qveynebis sagareo ministrTa konferenciam barselonaSi (27-28 noemberi, 1995 w.) aRniSna evrokavSirsa da misi xmelTaSuazRvis regionis partnior qveynebs Soris urTierTobebis axal “partniorobis” fazaSi gadasvla. amgvarad, barselonas deklaracia gamoxatavs partniorTa ganzraxvas daafuZnon Tavisufali savaWro zona partniorebs Soris; uzrunvelyon adamianTa resursebis ganviTareba da xeli Seuwyon kulturebs Soris urTierTgagebas da sxva. “evropis samezoblo politika” 2004 wlis gafarToebis Sedegad evrokavSirs axali mezobeli qveynebi Seemata. amitom, mniSvnelovania ara mxolod axali gamyofi zRvrebis warmoSobis SesaZleblobis Tavidan acileba, aramed saerTaSoriso urTierTobaTa xarisxis gaumjobeseba axal konteqstSi. evropis samezoblo politikas safuZvlad udevs imis rwmena, rom evrokavSiris gafarToeba 2004 wlis 1 maiss, warmoadgens TanamSromlobisa da urTierTdamokidebulebis gaZlierebis SesaZleblobas im qveynebTan, romlebic axla evrokavSiris axali mezoblebi arian. 19 “2004 wels, evrokavSiris gafarToebis Sedegi ukrainis sagareo vaWrobaze”, mimoxilva, politikuri kvlevebis saerTaSoriso centris angariSi, kievi, 2003 w. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 133 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi evropis samezoblo politikis farglebSi ar ganixileba potenciuri wevrobis sakiTxi. igi gvTavazobs privilegirebul urTierTobebs mezobel qveynebTan, romelic agebuli iqneba saerTo RirebulebaTa gaziarebaze, kerZod rogoricaa kanonis uzenaesoba, kargi marTvis sistema, adamianis uflebebis, maT Soris umciresobaTa uflebebis, dacva, kargi mezobluri urTierTobebis xelSewyoba, sabazro ekonomikis principebi da mdgradi ganviTareba. evrokavSiris mezobel qveynebTan urTierTobebis moculoba da done damokidebuli iqneba imaze, Tu ramdenad efeqturad iqneba es Rirebulebebi gaziarebuli. evropis samezoblo politikis amocanaa arsebuli instrumentebis srulad gamoyeneba da axli, evropis samezoblo politikis instrumentis SemoReba sasazRvro da transnacionaluri TanamSromlobis gansamtkiceblad. III. rei-is sxva sqemebi evrokavSiris gamocdilebam ubiZga sxva qveynebs, rom sakuTari rei-is programebi SeemuSavebinaT. zogierTi maTgani mimarTuli aris mxolod savaWro sakiTxebze. sxvebi ufro ambiciuria da gamiznulia saerTo bazrebis Seqmnaze. warsulSi centralizebuli marTvis ekonomikis mqone qveynebi gamoxataven im ekonomikuri kavSirebis gaumjobesebis survils, romlebic sagrZnoblad gauaresda sabazro ekonomikis principebze gadasvlis procesSi da amitom, isini mxars uWeren axal regionalur organizaciebs. 13. Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebebi Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebebze dafuZnebuli rei-is sqemebi udaod naklebi moculobisaa, vidre evrokavSiris proeqti. miuxedavad amisa, wevr qveynebSi vaWrobisa da eqsportze orientirebuli zrdis xelSewyobisaTvis isini SeiZleba Zalze efeqtur instrumentebad Camoyalibdnen. aseve SeiZleba arapirdapiri efeqtebi hqondes gamWvirvalobisa da kargi marTvis sistemis TvalsazrisiT, gansakuTrebiT im ganviTarebad qveynebSi, romlebsac Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebebi dadebuli aqvs ufro mdidar qveynebTan. evropis Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmeba (EFTA) evropis Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebis samarTlebriv bazas warmoadgens e.w. “stokholmis konvencia”, romelic ZalaSi Sevida 1960 wlis 3 maiss; igi ganaxlda 2001 wlis 21 ivniss da axali “vanducis konvenciis” versiis saxiT ZalaSi Sevida 2002 wlis 1 ivniss. evropis Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmeba gvTavazobs wesebis wyebas savaWro urTierTobebis dasaregulireblad wevr qveynebs Soris, kerZod ki islandias, lixtenSteins, norvegiasa da Sveicarias Soris. SeTanxmebis debulebebi iTvaliswinebs samrewvelo saqonliT Tavisufal vaWrobas. debulebaTa umetesoba ukavSirdeba importis gadasaxadisa da raodenobrivi SezRudvebis gauqmebasa da akrZalvas da eqvivalentur RonisZiebebs rogorc importis, aseve eqsportis mimarT. evropis Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebas mxardamWeri institutebi gaaCnia, maT Soris samdivno, romelic dafuZnebulia JenevaSi (Sveicaria) da dakompleqtebulia eqspertebiT wevri qveynebidan. 134 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi CanarTi 3: evropis ekonomikuri zona evropis ekonomikuri zonis Sesaxeb SeTanxmeba ZalaSi Sevida 1994 wlis 1 ianvars. amJamad, igi moqmedebs islandias, lixtenSteinsa da norvegias Soris, erTi mxriv da evrokavSiris 25 wevr qveyanas Soris, meore mxriv. erTad warmoadgenen evropis ekonomikuri zonis 28 wevr qveyanas. evropis ekonomikuri Tanamegobroba aseve warmoadgens SeTanxmebis mxares. evropis ekonomikuri zonis Sesaxeb SeTanxmebis mizania saqonlis, pirTa, momsaxurebisa da kapitalis Tavisufali gadaadgilebis da aseve konkurenciis Tanabari pirobebis da calkeul pirTa mimarTa aradiskriminaciuri midgomis garantireba evropis ekonomikuri zonis 28 qveyanaSi. savaWro barierebis gauqmebiT da 450 milioni evropelisTvis axali SesaZleblobebis gaxsnis Sedegad, evropis ekonomikuri zonis Sesaxeb SeTanxmeba ekonomikuri zrdis stimulirebas axdens da xels uwyobs evropis ekonomikuri zonis 28 qveynis konkurentunarianobas saerTaSoriso asparezze. wyaro: EFTA, veb-gverdi CrdiloeTi amerikis Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmeba (NAFTA) NAFTA ZalaSi Sevida 1994 wlis 1 ianvars. SeTanxmebis mTavari mizania sam wevr qveyanas Soris (kanada, meqsika da aSS) saqonlis importze tarifebis gauqmeba. NAFTAs erT-erTi mniSvnelovani Sedegia maRalSemosavlian qveynebsa da ganviTarebad qveyanas Soris Tavisufali vaWrobis SemoReba. tarifebis donis Semcireba da maTi gauqmeba xdeba qveynebis maxasiaTeblebis, anu ganviTarebis donis, gaTvaliswinebiT. meqsikam 2008 wlamde unda moaxdinos importis gadasaxadis gauqmeba. SeerTebul Statebsa da kanadas gadasaxadebi 1990-ani wlebis bolosTvis unda gaeuqmebinaT. NAFTA aseve xels uwyobs samarTliani konkurenciis ganviTarebas, investiciebis ganxorcielebasa da inteleqtualuri sakuTrebis uflebebis aRsrulebas. SeTanxmeba Sedgeba 9 nawilisgan, romelic 22 Tavs moicavs. centraluri evropis Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmeba (CEFTA) yofilma Cexoslovakiam, ungreTma da poloneTma, 1991 wlis 21 dekembers, xeli moaweres centraluri evropis Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebas. igi ZalaSi Sevida 1993 wlis 1 marts. 1996 wels SeTanxmebaSi CaerTo slovenia, Semdeg ki rumineTi da bulgareTi, Sesabamisad 1997 da 1999 wlebSi. 2004 wels SeTanxmebaSi aseve gawevrianda xorvatiac. 14. damoukidebeli qveynebis Tanamegobroba ekonomikis centralizebuli marTvis sistemisa da dakavSirebuli politikuri da administraciuli struqturebis ngrevam gardamavali periodis mqone qveynebSi seriozuli ekonomikuri krizisi gamoiwvia. aseve aRimarTa axali sazRvrebi, ris Sedegadac tradiciuli (arasabazro!) ekonomika da savaWro kavSirebi faqtobrivad moiSala. am problemebis dasaregulireblad Seiqmna dsT. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 135 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi 12 qveynis organizacia dsT dafuZnda 1991 wlis 8 dekembers, minskSi (belorusSi) ruseTis, belorusisa da ukrainis saxelmwifoTa meTaurebis mier xelmowerili SeTanxmebiT. Semdeg maT ricxvs Seemata somxeTi, azerbaijani, saqarTvelo, yazaxeTi, yirgizeTi, moldova, tajikeTi, TurqmeneTi da uzbekeTi. dRes, am organizacias 12 wevri qveyana hyavs da misi Stabbina ganlagebulia minskSi. dsT dafuZnebulia “suverenuli Tanabrobis” principze da emsaxureba qveynebs Soris megobruli kavSirebis, kargi mezobluri urTierTobebis, ndobis, urTierTgagebisa da TanamSromlobis Semdgom ganviTarebasa da gamyarebas. dsT-s institutebi dsT axorcielebs saqmianobas ramodenime institutis meSveobiT: saxelmwifoebis meTaurTa sabWo, sxva sabWoebi, Tavdacvis ministrebi, sasazRvro jarebis meTaurebi, saparlamentTaSoriso asamblea, aRmasrulebeli komiteti da sxva. amJamad, seqtoruli TanamSromlobis xelSewyobis 60 organo da komiteti arsebobs. regularulad gamarTul Sexvedrebze ganixilaven teqnikur da praqtikuli ganxorcielebis sakiTxebs. ekonomikisa da vaWrobis maCveneblebi 1993 wlis seqtemberSi, dsT-s qveynebma xeli moaweres SeTanxmebas ekonomikuri kavSiris dafuZnebis Sesaxeb. vaWrobis xelSewyobis faqtoris gaTvaliswinebiT, igi Tavdapirvelad emyareboda 1991-1993 w.w. xelmoweril ormxriv SeTanxmebebs. 1994 wels, miRebul iqna gadawyvetileba mravalmxrivi urTierTobebis formatSi gadasvlis Sesaxeb, romelic Sesabamisi SeTanxmebebis miRebis Semdeg, iTvaliswinebda Tavisufali savaWro zonis Seqmnas. 2000 wlis 21 ivniss, saxelmwifoebis meTaurTa sabWom aseve daamtkica 2005 wlamde gansaxorcielebeli samoqmedo gegma. igi moicavs specialur RonisZiebebs, romlebic dakavSirebuli arian administraciul da procedurul sakiTxebTan da a.S. meore gegma (dsT-s ganviTarebis samoqmedo gegmis ganxorcielebaze mimarTuli RonisZiebebis Sesaxeb) moicavs Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebis aspeqtebs, rogoricaa kerZo biznesis roli, specifiuri saxis produqtebi, ekonomikuri proeqtebi da konkurenciis sakiTxebi. mTlianobaSi, dsT ar ganixileba rogorc maRalefeqtiani organizacia da saboloo jamSi, axlo momavalSi, SeiZleba gamoakldes is wevrebi, romlebic ufro dainteresebuli arian demokratiuli da gafarToebuli evrokavSiriT, romelic uzrunvelyofs keTildReobis maRal dones da Sesabamisad mzad arian SeimuSaon strategiuli poziciebi samomavlo sagareo kavSirebsa da evrokavSirSi gawevrianebasTan dakavSirebiT. 15. qveregionaluri integracia dsT-s farglebSi 136 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi sxvadasxva (istoriuli, kulturuli, politikuri, ekonomikuri da geografiuli) mizezebis gamo, dsT-qveynebi, formalurad mainc, CarTuli arian qveregionaluri ekonomikuri da savaWro integraciis sqemebSi. amgvari nabijebis saTanadod Sefaseba jer-jerobiT SeuZlebelia, vinaidan konkretuli miznebis misaRwevad dro, resursebi da institutebia saWiro. unda gvaxsovdes, rom evrokavSirSi Sida barierebis mospobas, TiTqmis naxevari saukune dasWirda da evro sul cota xnis win SemoiRes. belorusi-ruseTis kavSiris SeTanxmeba (1996 w.) rogorc kavSiris SeTanxmebaSia aRniSnuli “ruseTis federacia da belorusis respublika SeTanxmdnen Semdegze: muxli 1: ruseTisa da belorusis Tanamegobroba gardaiqmneba kavSirSi, romlis teqnikuri davalebis gansazRvra moxdeba wesdebis safuZvelze. kavSiris TiToeuli wevri qveyana inarCunebs suverenitets, damoukideblobas, teritoriul mTlianobas da a.S.”20 ekonomikur sakiTxebs Tu ganvixilavT, erT-erTi mTavari nabiji gaerTianebis procesSi aris orive mxaris mier saerTo valutis SemoReba. Tavdapirvelad, orive mxare SeTanxmda imaze, rom 2005 wlis 1 ianvridan, aseT saerTo valutad rusuli rubli gadaiqceoda. dRevandeli gadmosaxedidan, es TariRi ararealuri Cans, vinaidan jer sxva ekonomikuri sakiTxebia mosagvarebeli. mravali politikuri gancxadebis miuxedavad, efeqturi winsvla ekonomikuri da monetaruli integraciis mimarTulebiT TiTqmis ar aRiniSneba. saqarTvelo-ukraina-uzbekeTi-azerbaijani-moldova (suuam-i, 1997 w.) 1997 wels, oTxi qveynis (saqarTvelo, ukraina, azerbaijani da moldova) liderebma gadawyvites suam-is Seqmna. 1999 wlis aprilSi, suam-s SeuerTda uzbekeTi (da igi gaxda suuam-i), romelmac Semdgom, 2002 wlis ivlisSi, Sewyvita monawileoba organizaciaSi. Tavidanve, suuam-i ganixileboda rogorc politikuri, ekonomikuri da strategiuli kavSiri, romelic miznad isaxavda erovnuli damoukideblobisa da sruli suverenitetis gaZlierebas. ekonomikuri sakiTxebi gamoyofil iqna 1997 wlis erTobliv komunikeSi, romelSic ZiriTadi aqcenti gakeTda e.w. “amierkavkasiis satransporto derefansa” da “arsebuli ekonomikuri SesaZleblobebis srulad gamoyenebis” sakiTxze. Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmeba gaformda suuam-is 2002 wlis ivlisis ialtis samitze, romelic iTvaliswinebda Tavisufali savaWro zonis Seqmnas, romelic moicavda oTx qveyanas: saqarTvelos, ukrainas, azerbaijansa da moldavas. uzbekeTis momavlSi monawileobis sakiTxi gaurkveveli rCeba.21 SeerTebuli Statebi daxmarebas uwevs suuam-s vaWrobis xelSewyobis sakiTxebSi. 2003 da 2004 w.w. momxdar radikalur politikur cvlilebebs, strategiul 20 http://idc.cis.lead.org/idc/arboretum/belarus/bel-rus-union-doc.html detaluri informaciisaTvis ix. doq. linoti da l. aune, “suuami-i, 2002 wlis ivlisi. Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmeba: winaswari Sefaseba”, centraluri aziisa da kavkasiis regioni, socialuri da politikuri kvlevis centri (SvedeTi), #1 (19), 2003 w. 21 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 137 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi mniSvnelobasa da geo-politikur adgilmdebareobas Tu gaviTvaliswinebT, suuam-is qveynebs ekonomikuri, politikuri da usafrTxoebis (Tavdacvis) TvalsazrisiT, gacilebiT didi daxmareba unda gaewios. evraziis ekonomikuri Tanamegobroba (2000 w.) 2000 wlis 10 oqtombers, belorusma, yazaxeTma, yirgizeTma, ruseTis federaciam da tajikeTma daarses axali saerTaSoriso organizacia “evraziis ekonomikuri Tanamegobroba” (EAEC-i). am organizaciis erT-erTi mTavari amocana iyo im miznebis miRweva, romelic dasaxuli iqna sabaJo kavSiris 1995 wlis SeTanxmebebSi, ekonomikuri da humanitaruli sakiTxebis sferoSi integraciis gaRrmavebis Sesaxeb 1996 wlis SeTanxmebasa da sabaJo kavSirisa da gaerTianebuli ekonomikuri sivrcis Sesaxeb 1999 wlis SeTanxmebaSi. centraluri aziis TanamSromlobis organizacia (2002 w.) yazaxeTsa, yirgizeTsa tajikeTsa da uzbekeTs Soris, 2002 wlis 28 Tebervals, xeli moewera SeTanxmebas, romelic iTvaliswinebda “centraluri aziis TanamSromlobis organizaciis” daarsebas. am organizacias sakmaod vrceli programa aqvs, romelic moicavs regionalur ekonomikur integracias, vaWrobis gafarToebasa da im dabrkolebebisa da barierebis gauqmebas, romelic aferxebs wevr qveynebs Soris savaWro da ekonomikuri kavSirebis ganviTarebas. saerTo ekonomikuri sivrce (2003 w.) 2003 wlis 18 oqtombers, ruseTis federaciam, ukrainam, yazaxeTma da belorusma xeli moaweres SeTanxmebas saerTo ekonomikuri sivrcis Sesaxeb (ses-i). SeTanxmebis ratifikacia moxda am wevri qveynebis parlamentebis mier. ses-is Sesaxeb SeTanxmebis mizania, koleqtiuri regulirebis gaerTianebuli sabaJo teritoriis Seqmna, romelic SesaZlebels gaxdis saqonlis, momsaxurebis, kapitalisa da samuSao Zalis Tavisufal gadaadgilebas. amgvari sivrce moiTxovs konkurenciis wesebis da koordinirebis garkveuli donis SemoRebas makroekonomikuri politikis, sagadasaxado da savaluto sferoebSi. regionSi vaWrobasa da investiciebs xeli Seewyoba vmo-s wesebis gaTvaliswinebiT. aseve aRniSnul iyo saerTo valutis SemoRebis sakiTxic. saorganizacio struqtura integraciis moTxovnilebaTa amsaxveli unda iyos. Seiqmneba saxelmwifo meTaurTa sabWo da komisia. es ukanaskneli muSaobas daiwyebs erTiani satarifo politikis Camoyalibebis Semdeg, rac gulisxmobs erTiani satarifo ganrigis SemoRebas. 138 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi regionaluri TanamSromlobis sxva programebi, romelSic monawileobs dsT-s qveynebi dsT-s qveynebi aseve monawileoben regionaluri TanamSromlobis organizaciebSi euTo-s regionis gareT mdebare mesame qveynebTan erTad. amgvari programebi moicavs Sanhais TanamSromlobis organizacias (STo-s) da ekonomikuri TanamSromlobis organizacias (eTo-s). es organizaciebi xels uwyoben wevr qveynebs Soris savaWro da ekonomikuri kavSirebis gaRrmavebas. IV: vmo-s wevrebi da vaWrobis xelSewyoba 16. regionaluri savaWro SeTanxmebebi da dsT-s qveynebi rei-s sqemebis dafuZneba ar unda ewinaaRmdegebodes vmo-s wesebs, romlebic aregulireben regionalur savaWro SeTanxmebebs vmo-Si ukve gawevrianebuli qveynebisaTvis an maTTvis visac vmo-Si gawevrianeba surT. vmo-s wesebis darRvevam SeiZleba Seaferxos gawevrianebis procesi. organizacia informirebuli unda iyos vmo-s wevr qveynebs Soris regionaluri savaWro SeTanxmebebis Sesaxeb. sul, 1948-1994 w.w. periodSi, 124 amgvari Setyobineba gakeTda. zogierTi aseTi SeTanxmeba aRar moqmedebs an masSi Setanil iqna Sesworebebi an Caenacvla xelaxla Sedgenili SeTanxmebebiT. marTalia, 1995 wlidan Setyobinebebi gakeTda 100-ze met axal SeTanxmebasTan dakavSirebiT, magram yvela maTgani jer-jerobiT srulad ar aris amoqmedebuli. vmo-s wevrebisTvis, regionaluri savaWro SeTanxmebebi daSvebulia specialuri pirobebiT, romlebic miTiTebulia gatt-isa da gats-is SeTanxmebebSi, rogorc qvemoT aris aRwerili. Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebebi da gatt-i gatt-is me-4 paragrafi “nebayofilobiTi SeTanxmebebis meSveobiT, amgvari SeTanxmebebis wevr qveynebs Soris ufro mWidro integraciis ganviTarebis Sedegad vaWrobis Tavisuflebis gazrdis survilze” amaxvilebs yuradRebas. amasTan, “sabaJo kavSiris an Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebis mizani unda iyos vaWrobis xelSewyoba wevr qveynebs Soris da ara sxva qveynebisaTvis savaWro barierebis gazrda”. me-5 paragrafSi aRniSnulia, rom mocemuli SeTanxmebis ganxorcieleba xels ar unda uSlides Tavisufali savaWro zonis formirebas, Tu: (a) savaWro zonaSi dawesebuli gadasaxadi ar iqneba ufro maRali an ufro SemzRudavi; da (b) Tavisufali savaWro zonis formireba moxdeba mizanSewonili drois ganmavlobaSi. maqsimalur vadad miCneulia 10 weli, gamonaklisi SemTxvevebis garda, romlisTvisac vrceli ganmarteba unda iqnes uzrunvelyofili. Tavisufali savaWro zonis mxareebma unda Seatyobinon vmo-s wevr qveynebs urTierTSeTanxmebebis Sesaxeb da miawodon saTanado informacia. gaTvaliswinebulia aseve kompensaciebic. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 139 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi 1994 wlis gatt-is me-XXIV muxlis interpretirebis gageba kidev erTxel adasturebs “rom amgvari (Tavisufali vaWrobis Sesaxeb) SeTanxmebebi miznad unda isaxavdnen vaWrobis xelSewyobas wevr qveynebs Soris da ara sxva qveynebisaTvis savaWro barierebis gazrdas; da, rom aseTi SeTanxmebebis formirebis an gafarToebis dros mxareebma yvelaferi unda iRonon sxva wevri qveynebis vaWrobis pirobebze uaryofiTi Sedegebis Tavidan asacileblad”. Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebebi da gats-i gats-i (generaluri SeTanxmeba momsaxurebiT vaWrobis Sesaxeb) warmoadgens saerTaSoriso SeTanxmebas, romelic miRweul iqna 1994 wels gatt-is “urugvais raundis” safuZvelze. gats-is me-V muxlis pirobebis Tanaxmad “aRniSnuli SeTanxmeba xels ar SeuSlis romelime mis wevrs gaxdes mxareTa Soris iseTi ormxrivi an mravalmxrivi SeTanxmebis wevri, romelic iTvaliswinebs amgvari SeTanxmebis monawile mxareebs Soris momsaxurebiT vaWrobis liberalizacias, Tu: (a) aRniSnul SeTanxmebas eqneba sakmaod farTo gavrcelebis areali (seqtorebis raodenobis, vaWrobis moculobisa da miwodebis wesis TvalsazrisiT) da (b) aRniSnuli ormxrivi an mravalmxrivi SeTanxmeba uzrunvelyofs wevr qveynebs Soris diskriminaciis ar arsebobas an arsebiTad aRmofxvras...” 17. vaWrobis xelSewyobis mniSvneloba rei-s sqemebis gamarTulad funqcionireba SeuZlebelia, rodesac erovnuli sabaJo departamentebi ver uzrunvelyofen sabaJo formalobebis saTanadod da swrafad Catarebas. sazRvrebis gadakveTis erTiani proceduris formireba dadebiT Sedegs axdens rogorc vaWrobaze, aseve qveynis usafrTxoebaze. ras niSnavs termini “vaWrobis xelSewyoba” vaWrobis xelSewyobas xSirad ganmartaven rogorc “saerTaSoriso savaWro procedurebis gamartivebasa da harmonizebas”, sadac savaWro procedurebi warmoadgens “saerTaSoriso savaWro brunvaSi, saqonlis gadaadgilebisaTvis aucilebeli monacemebis Segrovebis, wardgenis, gacvlisa da damuSavebis procesTan dakavSirebul saqmianobas, praqtikasa da formalobebs”. aRniSnuli ganmarteba ukavSirdeba saqmianobaTa farTo sferos, rogoricaa importisa da eqsportis procedura (mag. sabaJo an licenzirebis procedurebi); satransporto formalobebi; da gadasaxadebi, dazRveva da sxva finansuri moTxovnebi. ukve ramodenime aTeuli wlis manZilze, samuSaoebi am dargSi xorcieldeba iseTi organizaciebis mier, rogoricaa gaerTianebuli erebis konferencia vaWrobisa da ganviTarebis sakiTxebSi (UNCTAD-i) da gaerTianebuli erebis evropis komisia ekonomikis dargSi (UNECE-i). UNECE-i da vaWrobis xelSewyoba UNECE-i did rols TamaSobs, rogorc organizacia, romelic ukve 40 welze metia axorcielebs standartebis SemuSavebas vaWrobis xelSewyobisaTvis, esenia: gaeros savaWro dokumentaciis ZiriTadi formati, saxelmZRvanelo miTiTebebi vaWrobis xelSewyobis erovnuli organoebisaTvis; adgilmdebareobis kodebi 140 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi (LOCODE), savaWro monacemTa elementebi (UN/TDED) da sxva kodebi; erTaderTi msoflio standarti eleqtronul monacemTa gacvlisTvis (UN/EDIFACT) da aseve mTavari eqspertiza vaWrobis xelSewyobis dargSi. kiotos konvencia msoflio sabaJo organizaciis 1973 wlis “kiotos konvencia” warmoadgens saerTaSoriso instruments sabaJo meTodebis harmonizaciis dargSi, romelic sabaJo kanonmdeblobis yvela aspeqts moicavs. 1973 wlidan, saerTaSoriso vaWrobis moculobis matebam, miRwevebma sainformacio teqnologiebis dargSi da maRali konkurentunarianobis saqmianma garemom, warmoSva garkveuli winaaRmdegobebebi tradiciul sabaJo meTodebsa da procedurebTan. amitom, saerTaSoriso vaWrobis mimdinare moTxovnebis dakmayofilebis uzrunvelsayofad, saerTaSoriso sabaJo organizaciam gadaxeda Zvel kiotos konvencias da 1999 wels axali SemoiRo. daskvnebi • msoflio ekonomika integracia. • regionaluri ekonomikuri integraciis programebis ricxvi swrafad izrdeboda bolo aTi wlis ganmavlobaSi. • rei-s SeTanxmebaTa moqmedebis sfero sakmaod farToa da xasiaTdeba sxvadasxva donis siRrmiTa da zomiT. • rei-s ekonomikuri analizi bevr maCvenebels exeba. “vaWrobis Seqmnisa” da “vaWrobis diversifikaciis” Sedegebi is koncefciebia, romelic farTod gamoiyeneba rei-s/savaWro liberalizaciis programebis Sedegebis Sefasebisas da iZleva saSualebas ekonomikur mdgomareobaSi momxdai cvlilebebis Sefasebisa. • rei-s dadebiTi da uaryofiTi Sedegebi qveynebs Soris araTanabrad nawildeba, rac SesaZloa miuTiTebdes Semosavlebis kompensaciisa da gadanawilebis politikis SemuSavebis aucileblobaze. • euTo-s regionis farglebSi, rei-s ganxorcielebis arsebobs, gansakuTrebiT gardamavali ekonomikis qveynebSi. • rogorc yvelaze mowinave regionaluri integraciis programam, evrokavSirma SeiZina unikaluri da seriozuli gamocdileba. evrokavSiris integraciis process xels uwyobs sxvadasxva institutebi da specializebuli organoebi, romlebic axorcieleben farTo speqtris saerTo politikasa da moqmedebebs. • evrokavSiri viTardeba rogorc gaRrmavebis, aseve gafarToebis mimarTulebiT. gaRrmaveba niSnavs arsebuli politikis moqmedebis sferos zrdas da/an axlis SemoRebas. • evrokavSirma gafarToebis 5 etapi gaiara. misi mniSvnelobis gaTvaliswinebiT, 2004 wlis maisis gafarToebis etapi ganixileba rogorc yvelaze rTuli etapi. evrokavSiris gafarToebebi gavlenas axdens mesame qveynebze, magaliTad “vaWrobis diversifikaciisa” da “Seqmnis” Sedegebisa da konkurenciis donis amaRlebis kuTxiT. evrokavSiris istoriuli 2004 wlis gafarToebis etapis Sedegad evrokavSiris sagareo urTierTobaTa sferoSi mosalodnelia axli kavSirebis xasiaTdeba ori tendenciiT, saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 esenia: globalizacia ramodenime da magaliTi 141 regionaluri ekonomikuri integracia: SerCeuli sakiTxebi damyareba mezobel qveynebTan, ramac SeiZleba gaaZlieros savaWro da ekonomiuri urTierTobebi. • Tavisufali vaWrobis Sesaxeb SeTanxmebebi ufro SezRuduli moqmedebis sferos mqonea, vidre evrokavSiri. Tumca, rogorc NAFTA-s gamocdileba gviCvenebs, es SeTanxmebebi SesaZloa mniSvnelovani Sedegebis momtani iyos vaWrobis, ekonomikuri zrdisa da dasaqmebis TvalsazrisiT, gansakuTrebiT ki ganviTarebadi qveynebisaTvis (mag. meqsikisaTvis). • Zveli struqturebis gauqmebis Semdeg, gardamavali ekonomikis qveynebma xeli Seuwyves regionaluri integraciis sxvadasxva programebis ganxorcielebas. dsT, maT Soris, miznad isaxavs wevr qveynebs Soris savaWro da ekonomikuri kavSirebis gaumjobesebas. amas mohyva iseTi qveregionaluri iniciativebi, rogoricaa belorusi-ruseTis kavSiri, suuam-i, CES-i da sxva. maTi Sedegis Sefaseba am etapze naadrevia. miuxedavad amisa, Sesabamisobis done saWiroebs detalur Sefasebas, vinaidan am qveynebSi xorcieldeba ramodenime programa. • regionaluri integraciis SeTanxmebebi vmo-s wesebTan SesabamisobaSi unda iyos. aucilebelia aseve vaWrobis waxaliseba. qveynebis ganviTarebis moTxovnaTa gaTvaliswinebiT, vmo-Si gawevrianebasa da vaWrobis xelSewyobas, efeqtiani integrirebis gareSec ki, prioritetuli mniSvneloba unda eniWebodes. 142 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi - 2005 weli, #1 baqo-Tbilisi-jeihanisa da sxva milsadenebis marSrutebi danarTi II: baqo-Tbilisi-jeihanis milsadeni saqarTvelosa da regionSi: uaxlesi informacia ref digingsi, saqarTveloSi kompania “briTiS petroliumis” direqtori Sesavali baqo-Tbilisi-jeihanis milsadeni umniSvnelovanesi proeqtebis rigs ganekuTvneba. igi msoflios yvelaze grZeli navTobsadenia da energoseqtorSi odesme ganxorcielebuli investiciebis mixedviT - erT-erTi yvelaze msxvili sainvesticio proeqti. 2005 wlis bolomde, milsadeni daakavSirebs, mniSvnelovani energoresursis axal wyaros msoflio bazrebTan, rac proeqtis investorebisaTvis da azerbaijanis, saqarTvelosa da TurqeTis mTavrobebisaTvis didi erToblivi miRweva iqneba. kompania “briTiS petroliums” (BP) ekuTvnis baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis 30,1 procenti. igi uZRveba milsadenis mSeneblobas sxva 10 kompaniis saxeliT. es proeqti WeSmaritad saerTaSoriso partniorobis magaliTia, romelSic monawileobas iReben gaerTianebuli samefos, azerbaijanis, aSS-s, norvegiis, TurqeTis, italiis, safrangeTisa da iaponiis warmomadgenlebi. proeqtis Rirebulebis daaxloebiT 30 procents partniorebi daafinanseben, xolo darCenil Tanxas dafaravs mesame mxare, romelic warmodgenilia iseTi organizaciebiT, rogoricaa saerTaSoriso safinanso korporacia, evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki, eqsportis dakreditebis Svidi saerTaSoriso saagento da 15 komerciuli bankis sindikati. miuxedavad imisa, rom baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadeni “briTiS petroliumisaTvis” aseTi profilis umsxvilesi sainvesticio proeqtia regionSi, 3 miliardi aSS dolaris samSeneblo xarji mxolod nawils warmoadgens im 20 miliardi aSS dolarisa, romelic “briTiS petroliumma” da misma partniorebma gamoyves kaspiis navTobisa da gazis resursebis aTvisebisaTvis. azerbaijanSi BP muSaobs azeri-Siraqi-giuneSlis navTobsabadoebis aTvisebaze, romelic moamaragebs navTobiT baqo-Tbilisi-jeihanis milsadens da agrTve giganturi Sah-denizis bunebrivi airis sabados SemuSavebaze. amJamad, Cven aseve vxelmZRvanelobT baqoTbilisi-jeihanis navTobsadenis tipis samxreT kaspiis gazsadenis proeqtis mSeneblobas, romelic baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis paralelurad gaivlis azerbaijanisa da saqarTvelos teritoriaze. garda amisa, Cven ukve CavuSviT eqspluataciaSi dasavleTis marSrutis saeqsporto milsadeni, romelic baqodan (azerbaijani) gadis Savi zRvis saqarTvelos sanapiroze mdebare sufsis terminalamde. saqarTveloSi, sadac Cven vmoRvaweobT 1996 wlidan, “Air BP”-s aqvs saaviacio sawvavis msxvili biznesi. TurqeTSi, kompania aqtiur monawileobas iRebs Savi zRvis Selfis aTvisebaSi. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 143 baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadeni saqarTvelosa da regionSi aRniSnuli investiciebis moculoba da xangrZlivoba mWidrod ukavSirebs Cvens momaval warmatebas regionSi stabilurobisa da keTildReobas dones. kompania “briTiS petroliumi” aqcents akeTebs imaze, rom aucilebelia “urTierTsargeblianobis” uzrunvelyofa im qveynebSi, romelSic kompania moRvaweobs. Cveni saqmianoba regionSi amis kargi magaliTia. imedia, rom Cveni proeqtebi, romlebsac Tan erTvis socialur investiciebTan dakavSirebuli farTo saqmianoba, realur wvlils Seitans regionis samomavlo mdgrad ganviTarebaSi. regionaluri konteqsti istoriulad saqarTvelo cnobilia rogorc saerTaSoriso savaWro gzebis gadakveTaze mdebare qveyana. baqo-Tbilisi-jeihanisa da samxreT kavkasiis milsadeni kidev ufro gaaZlierebs qveynis rolsa da mdgomareobas regionSi. am TvalsazrisiT, baqo-Tbilisi-jeihanis proeqti gansakuTrebuli mniSvnelobisaa, vinaidan igi warmoadgens pirvel pirdapir kavSirs navTobiT mdidari, Caketili kaspiis zRvis auzsa da msoflio bazrebs Soris, romelic gaivlis xmelTaSua zRvaze metismetad gadatvirTuli bosforis srutis gverdis avliT. milsadeni xels Seuwyobs ekonomikuri da politikuri kavSirebis ganmtkicebas azerbaijans, saqarTvelos, TurqeTsa da dasavleT evropas Soris da uzrunvelyofs samTavroboTaSoriso TanamSromlobis modelis damkvidrebas. miuxedavad imisa, rom mocemuli statiis mizani baqo-Tbilisi-jeihanis proeqtis gaSuqebaa, unda aRiniSnos, rom samxreT kavkasiis milsadeni analogiur rols asrulebs da saqarTvelos, TurqeTisa da sxva potenciur evropul bazrebsac uzrunvelyofs bunebrivi airis miwodebis axali wyaroTi. am qveynebisaTvis xangrZlivi periodiT energousafrTxoebis uzrunvelsayofis TavlsazrisiT, enrgoresursis miwodebis amgvari diversifikacia mTavari strategiuli elementia. iseve rogorc saqarTvelosTan, kompania “briTiS petroliums” gaaCnia mniSvnelovani strategiuli urTierTobebi kavkasiis regionis sazRvrebs gareTac. magaliTad, ruseTSi, Cveni wili gigantur “TNK-BP-s” sawarmoSi imis momaswavebelia, rom am qveyanaSi kompanias grZelvadiani interesi gaaCnia. dRes, kompania navTobisa da bunebrivi airis yvelaze msxvili mwarmoebelia SeerTebul StatebSi. evropaSi Cven warmovadgenT yvelaze msxvil energokompanias, romlis kapitali, mimdinare wels, 35 miliard aSS dolars Seadgens da, romelsac 43,000 adamiani hyavs dasaqmebuli. yoveldRiurad, kompania uzrunvelyofs navTobisa da bunebrivi airis miwodebas evropis 5 milioni momxmareblisaTvis. 2001 wlis 11 seqtembris Semdeg, sul ufro didi mniSvneloba eniWeba msoflioSi energomiwodebis usafrTxoebis sakiTxs da gansakuTrebiT, kaspiis zRvis auzis qveynebsa da kavkasiis regionSi. evropis sakuTari energomaragebi ver akmayofilebs momxmareblis moTxovnebs. evropas, dRes ukve energoresursis dRiuri moTxovnis naxevarze meti garedan Semoaqvs da eqspertTa prognozebis Tanaxmad, es maCvenebli 2020 wlisTvis SesaZloa 60-70 procentamde gaizardos. miuxedavad imisa, rom aleternatiuli energoresursebis SemuSavebis masStabi sul ufro izrdeba, navTobi da bunebrivi airi, savaraudod, evropis energomomaragebis mTavari wyaro iqneba mokle da saSualovadian perspeqtivaSi. maSasadame, evropam unda mimarTos gare samyaros da CaerTos energiis gaTanabrebis procesSi, rac miiRweva magaliTad 144 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005,weli, #1 baqo-Tbilisi-jeihanis milsadeni saqarTvelosa da regionSi mSvidobis, usafrTxoebisa da efeqturi mmarTvelobis sistemis damkvidrebis Sedegad enrgoresursebiT mdidar teritoriebze, rogoricaa kaspiis zRvisa da kavkasiis regionis qveynebi. Sesabamisad, baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadenis amoqmedeba mniSvnelovania ara mxolod am regionisaTvis, aramed ufro farTo saerTaSoriso Tanamegobrobis qveynebisTvisac. ufro martivad rom iTqvas, baqo-Tbilisi-jeihanis proeqti, 2005-2006 wlebisTvis, navTobze msoflios mzardi moTxovnis 25 procents daakmayofilebs. proeqtis ganxorcielebis mimdinare Sedegebi baqo-Tbilisi-jeihanis proeqtis samarTlebrivi da fiskaluri reJimi maRali standartis reJimia. SeTanxmebis doneze, igi moicavs samTavroboTaSoris SeTanxmebas azerbaijans, saqarTvelosa da TurqeTs Soris da kidev sam SeTanxmebas mimRebi qveynis mTavrobasa da baqo-Tbilisi-jeihanis proeqtis investorebs Soris. amgvari sistema gansazRvravs investorTa waxalisebisa da dacvis meqanizms; teqnikuri usafrTxoebisa da garemosdacviT standartebs, romelic kompaniis mier daculi unda iqnes; sagadasaxado bazas, romelic kompaniis mier unda iqnes gadaxdili da formaluri urTierToebis yvela sxva aspeqts im qveynebTan, romlis teritoriazec gadis baqo-Tbilisi-jeihanis milsadeni. dRes, baqo-Tbilisi-jeihanis proeqti TiTqmis 90 procentiT aris ganxorcielebuli da navTobis pirveli amoReba dagegmilia 2005 wlis meore naxevarSi. dasrulebuli saxiT, igi Semdegnairad gamoiyureba: rva saqaCi sadguri da 1,760 km sigrZis mili, romlis 248 km saqarTvelos teritoriaze gadis. milsadeni gadis sangaCalis mimRebi terminalidan q. baqos samxreTiT (azerbaijanis teritoriaze) axal sazRvao terminalamde jeihanis navsadgurSi (TurqeTis teritoria). navTobsadenis minimaluri gamtarunarianoba, eqspluataciis pirveli 40 wlis manZilze, dReSi 1 milion barels Seadgens. mSenebloba mimdinareobs Zalzed gansxvavebul teritoriebze, dawyebuli zRvis donidan da zoggan 2,800 m. simaRleze. milsadeni mTel sigrZeze aris Camarxuli miwaSi, minimum 1 metris siRrmeze da zedapirze mxolod saqaCi sadgurebi da Camketi sarqvelebia datovebuli. ori saqaCi sadguris mSenebloba, romelic ganlagebulia saqarTvelos teritoriaze, gardabansa da TeTriwyaroSi, TiTqmis dasrulebulia. TiToeulis zoma xuTi safexburTo moednis tolia. amas garda, aseve warmatebiT mimdinareobs samxreT kavkasiis milsadenis mSeneblobac, romlis didi nawili (naxevarze meti) ukve dasrulebulia. samxreT kavkasiis milsadenis mSenebloba mimdinare wels unda dasruldes da 2006 wlis zamTris dawyebamde bunebrivi airis miwodeba ukve SesaZlebeli iqneba. dadebiTi Sedegebi saqarTvelosTvis baqo-Tbilisi-jeihanisa da saxmreT kavkasiis milsadenis mSeneblobis periodSi kompaniis investiciebis mTliani moculoba saqarTveloSi 1 miliard aSS dolaramde saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 145 baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadeni saqarTvelosa da regionSi Seadgens, saidanac 200 milioni aSS dolari adgilobrivad iqneba moxmarebuli. dRes, baqo-Tbilisi-jeihanisa da samxreT kavkasiis milsadenebis wili saqarTvelos samSeneblo seqtorSi saerTo moculobis 60 procentze mets Seadgens. amis gaTvaliswinebiT, kompania BP da misi partniorebi qveyanaSi ucxouri investiciebis udides wyaros warmoadgens. mSeneblobis procesSi dasaqmebuli iyo 6,000 adamiani (maqsimaluri maCvenebli) da aqedan 75 procentze meti saqarTvelos moqalaqeebi iyvnen. garda amisa, 3,000-ze met miwis mesakuTreze gaica 18 milion aSS dolarze meti odenobis kompensacia. saqarTvelo mniSvnelovani finansuri sargebels miiRebs baqo-Tbilisi-jeihanis milsadenis eqspuataciasTan dakavSirebuli gadasaxadebisa da sxva saxelmwifo Semosavlebis saxiT. baqo-Tbilisi-jeihanis milsadenis eqspluataciis Sedegad, dadgenil moculobaze tranzitis gadasaxdidan Semosavali 700 milion aSS dolars aRemateba da maqsimaluri wliuri Semosavali 50 milion aSS dolars Seadgens. miuxedavad imisa, rom mSeneblobis dasrulebis Semdeg, muSakTa ricxvi Semcirdeba, kompania BP saqarTveloSi darCenas varaudobs kidev mravali aTwleulis manZilze. Sefasebebis Tanaxmad, mimdinare saoperacio xarji weliwadSi 35 milion aSS dolars Seadgens, adgilobrivi Sesyidvebisa da 300-mde stabilurad dasaqmebulTa CaTvliT. mdgradi ganviTarebis xelSewyoba milsadenis mSeneblobis Sedegad pirdapiri investiciebisa da Semosavlebis garda, saqarTvelo, momdevno wlebis ganmavlobaSi, kidev 80 milion aSS dolars miiRebs damatebiT socialuri da ekonomikuri investiciebis saxiT, kompania BP-sa da misi partniorebis valdebulebaTa safuZvelze. pirvelad, 1990 wels, Cven daviwyeT investiciebis ganxorcieleba kaspiis zRvis auzis regionSi, magram baqo-Tbilisijeihanisa da samxreT kavkasiis milsadenebis mSeneblobis Sedegad es saqmianoba kidev ufro gafarTovda axali inovaciuri programebis SemoRebis saSualebiT. saqarTveloSi es investiciebi moicavs: 5 milioni aSS dolaris sainvesticio programas, romelic miznad isaxavs mgradi socialuri da ekonomikuri ganviTarebis xelSewobas milsadenis mimdebare teritoriis mosaxleobisaTvis; 3 milion aSS dolars, romelic unda moxmardes gaumjobesebuli skolebis programas; 3 milion aSS dolars garemosdacviT sainvesticio programisaTvis, romelic gamiznulia bunebebrivi resursebisa da biomravalferovnebis SenarCunebaze; 3 milion aSS dolars kulturuli memkvidreobis dasacavad; da 8 milion aSS dolarze meti odenobis investiciebs borjomis regionSi garemos dacvis, turizmis xelSewyobisa da sawarmoTa ganviTarebisaTvis. Cven aseve ganvagrZobT ufro xangrZlivi regionaluri ganviTarebis inciativaze muSaobas, romelic moicavs samive qveyanas da gamiznulia iseT sferoebze, rogoricaa sawarmoTa ganviTareba, efeqturi mmarTveloba da energetika. bevri progarama damokidebulia kerZo seqtors, maspinZeli qveynis mTavrobebsa da saerTaSoriso donori organizaciebs Soris partniorobasa da arasamTavrobo 146 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005,weli, #1 baqo-Tbilisi-jeihanis milsadeni saqarTvelosa da regionSi organizaciebis ganviTarebaze, rac urTierTsasargeblo urTierTobis aucileblobis kidev erT magaliTs warmoadgens. 2004 wlis oqtomberSi, baqo-Tbilisi-jeihanis partniorebma ikisres saqarTvelosTvis axali grantebis programis ganxorcielebis valdebuleba. programa, romlis saerTo Rirebuleba 2010 wlisTvis 40 milion aSS dolars Seadgens, moxmardeba socialuri da ekonomikuri proeqtebis dafinansebas, romelic iTvaliswinebs saqarTvelos mosaxleobis daxmarebas. sawyisi Tanxa, 90 milioni aSS dolaris odenobiT, ukve gadaricxulia da unda moxmardes studentebis stipendias, ukiduresad gaWirvebuli studentebis dasaxmareblad da aseve sapensio ganakveTebis gazrdas qvemo qarTlisa da samcxe javaxeTis regionebSi (ufro farTo samTavrobo inciativis farglebSi). aseve, 2004 wlis oqtomberSi, kompania BP-m ganacxada, rom apirebs socialuri sainvesticio programis saxiT 10 milioni aSS dolaris gamoyofas, romelic unda moxmardes urTierT SeTanxmebuli proeqtebis ganxorcielebas, romlebic moicavs iseT sferoebs, rogoricaa jandacva, ganaTleba da saqarTvelosa da evrokavSiris wevri saxelmwifoebis mTavrobebs, sawarmoebsa da samoqalaqo sazogadoebas Soris kavSirebis ganviTarebis xelSewyobas. standartebis Camoyalibeba regionaluri ganviTarebis iniciativisa da kompania BP-is zemoaRniSnuli valdebulebebiT, Cven mizanmimarTulad vcdilobdiT socialuri investiciebis programis moqmedebis sferos gafarToebasa da gaRrmavebas, iseTi sakiTxebis gasaTvaliswineblad, rogoricaa mmarTveloba da politikuri reforma da aseve mcire da saSualo biznesis ganviTarebis xelSewyoba, rasac udidesi mniSvneloba eniWeba. vimedovnebT, rom evrokavSiris institutebTan TanamSromlobis xelSewobisa da evrokavSirebis standartebis dacvis gziT, Cven SevasrulebT mcire, magram mniSvnelovan rols, romelic daexmareba saqarTvilos evropasTan ufro mWidro grZelvadiani urTierTobebis damyarebis miznis miRwevaSi. yvelgan, sadac Cveni proeqti xorcieldeboda, umaRlesi standartebi srulad daculi iyo. es moicavs kompania BP -is jandacvis, usafrTxoebisa da garemosdacviT globalur politikas. usafrTxoeba Cveni kompaniis prioritetebis nusxaSi yovelTvis pirveli rigis prioritets warmoadgens da am mxriv saqarTveloSi yvelaferi wesrigSia: dasavleTis mimarTulebis saeqsporto milsadenze, romlis eqspluataciis vada Seadgens eqvs milion adamian/saaTs, arc erTi incidenti aRricxuli ar aris. kompania mudmivi srulyofis momxrea, romlis arsebiT moTxovnas warmoadgens is, rom mTeli personali da kontraqtorebi unda gadiodnen specialuri momzadebis programas, romelic uzrunvelyofs imave kompania BP-is standartebis dacvas. saqarTvelosa da proeqtis kreditorebis winaSe Cveni valdebulebebidan gamomdinare, baqo-Tbilisi-jeihanis proeqtma SeimuSava msoflio klasis reagirebis gegma navTobis daRvris naklebad savaraudo SemTxvevebisaTvis. garemos maqsimalurad dacvis uzrunvelyofis mizniT, specialistebis jgufTan erTad, saqarTveloSi dafuZnebuli iqneba navTobis daRvraze reagirebis sami baza. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 147 baqo-Tbilisi-jeihanis navTobsadeni saqarTvelosa da regionSi rac Seexeba dasaqmebis sakiTxs, kompania axorcielebs samarTlian da aradiskriminaciul politikas. amas garda, baqo-Tbili-jeihanis proeqtis adamianis uflebebis dacvis programa, romelsac xeli mmoewera 2003 wlis seqtemberSi, avaldebulebs baqo-Tbilisi-jeihanis proeqts uzrunvelyos Sesabamisoba adamianis uflebebis dacvis umaRles saerTaSoriso standartebTan. am valdebulebis Tanaxmad Cven vanxorcielebT saswavlo programas adamianis uflebebis dacvis sakiTxebSi specialuri saxelmwifo dacvis samsaxurisaTvis, romelmac unda daicvas milsadeni eqspluataciis periodSi. adamianis uflebebis dacvis saerTaSoriso programebTan Sesabamisoba baqo-Tbilisi-jeihanis proeqtis saqarTvelos mTavrobasTan specialuri saxelmwifo dacvis samsaxurisTvis adamianis sicocxlisTvis usafrTxo konkretuli aRWurvilobis, obieqtebisa da operaciebis dafinansebis Sesaxeb SeTanxmebis ZiriTad komponents warmoadgens. Cvens mier aseve gadaidga nabijebi gamWvirvalobis donis asamaRleblad, ‘mompovebel sawarmoebTa gamWvirvalobis iniciativis’ Sesabamisad, romlis Sesaxebac gacxadebuli iqna mdgradi ganviTarebis Sesaxeb msoflio samitze iohanesburgSi, 2002 wlis seqtemberSi. am mizniT gamoqveynebuli iqna proeqtis SeTanxmebebi da informacia maspinZeli qveynebis mTavrobebisaTvis gadaxdili Tanxebis Sesaxeb. saqarTveloSi, kompania imedovnebs, rom amdagvari praqtika emsaxureba mTavrobis mier saqmiani garemos gaumjobesebisa da meti pirdapiri ucxouri investiciebis mozidvis amocanebis miRwevas. daskvnebi janmrTelobis, usafrTxoebis, garemosdacviTi da socialuri sakiTxebisadmi seriozuli midgomidan gamomdinare, baqo-Tbilisi-jeihanis proeqtma SemoiRo mravali saxis standartebi im saerTaSoriso proeqtebisaTvis, romelic momavalSi ganxorcieldeba energetikis sferoSi. am da bevr sxva sakiTxTan dakavSirebiT, kompaniam gaira uprecedento Semowmeba, romelic gare eqspertebis mier sxvadasxva doneze ganxorcielda. am procesis dros gairkva, rom mimdinare saqmianobis srulyofis kidev bevri sxva SesaZlebloba arsebobs da baqo-Tbilisi-jeihanis proeqtis gamocdileba, udaod, sasargeblo iqneba momavalSi proeqtebis ganxorcielebisas. baqo-Tbilisi-jeihanis proeqtis warmateba, umTavresad, damokidebulia xangrZliv urTierTsasargeblo Sedegebze proeqtis investorebis, maspinZeli qveynis mTavrobebis, mosaxleobisa da milsadenis mSeneblobiT dainteresebuli sxva mxareebisaTvis. Cven Rrmad gvwams, rom aseTi urTierTsasargeblo Sedegebi arsebobs da vimedovnebT, rom baqo-Tbilisi-jeihanis proeqti da Cvens mier ganxorcielebuli sxva investiciebi xels Seuwyoben da daexmarebian am uaRresad mniSvnelovani regionis mdgrad da stabilur ganviTarebas. 148 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005,weli, #1 ekonomikuri glosariumi absoluturi upiratesoba (Absolute advantage) qveynis unari awarmoos ufro meti saqoneli vidre sxva qveyana awarmoebs resursebis igive moculobisas (ix. fardobiTi upiratesoba) arasruli dasaqmeba (Under-employment) ekonomikuri situacia, rodesac miwodeba aWarbebs masze moTxovnas auTsaideri (bankis) (Outsider) ara-insaideri aqcia (Share, Stock ) saxsrebis mopovebis mizniT saaqcio sazogadoebis mier gamoSvebuli grZelvadiani fasiani qaRaldi. aqciis myidveli gadaxdili fulis sanacvlod xdeba kompaniis sruluflebiani TanamesakuTre, anu monawileobs mis marTvasa da mogebaSi. (ix. fasiani qaRaldebi, obligacia, saxazino valdebuleba) muSaxelis SeniSvna: zogierT qveyanaSi, magaliTad did britaneTSi, sityva stock gansxvavdeba mniSvnelobiT sityva share-sagan, da aRniSnavs kompaniis an saxelmwifos mier gamoSvebul grZelvadian sasesxo valdebulebas. balansis aRricxvis balansi (Balance sheet) furceli - dokumenti, romelic asaxavs firmis aqtivebisa da valdebulebebis moculobas da struqturas. biujeturi SezRudva (Budget constraint) xarjebis SezRudva gamowveuli sxvadasxva mizeziT, magaliTad, Semosavlebis simciriT. gadasaxadebi (Taxes) begara dawesebuli saxelmwifos mier kerZo pirebis an sawarmoebis Semosavalze an mogebaze (pirdapiri gadasaxadi), saqonlis gamoyenebze an momsaxurebiT sargeblobaze (iribi gadasaxadi) da qonebaze. saqarTveloSi arsebuli ZiriTadi gadasaxadebia: 1. sawarmos mogebaze gadasaxadi (Profit tax); 2. kerZo pirebis Semosavalze gadasaxadi (Personal income tax); 3. damatebul Rirebulebaze gadasaxadi _ dRg (Value Added Tax). misi bazaa iuridiuli Tu fizikuri pirebis mier Seqmnili damatebuli Rirebuleba _ sxvaoba saqonlis an momsaxurebis sarealizacio fassa da mis saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 149 ekonomikuri glosariumi warmoebasa da mowodebasTan dakavSirebuli materialur xarjebisa; 4. sabaJo gadasaxadi (Customs duties) _ saxelmwifo biujetSi savaldebulo Senatani saqarTvelos sabaJo sazRvarze saqonlis gadaadgilebisaTvis; 5. aqcizi (Excise) _ garkveuli saxis saqonlis moxmarebaze iribi gadasaxadi, romelic CarTulia am saqonlis fasSi; 6. gadasaxadebi xelfasebis fondidan (Payroll taxes) _ specialuri saxelmwifo fondebis (jandacvis, socuzrunvelyofis da a.S.) mosakrebeli, romlis gadaxda damqiraveblisa da muSakis mier xdeba sawarmos xelfasebis fondidan, fiqsirebuli ganakveTiT. (ix. sagadasaxado baza) gamoSveba, warmoebis moculoba (Output) saqoneli da momsaxureba warmoebuli garkveuli periodis ganmavlobaSi. depoziti (Deposit) kerZo piris an sawarmos angariSi komerciul bankSi, romelzedac momxmarebels SeuZlia fulis an Cekebis ganTavseba da maTi gamotana bankis winaswar gafrTxilebis pirobiT. deflatori (mSp-is deflatori) (Deflator - GDP deflator) fasebis indeqsi, romelic warmoadgens garkveul wels gamoSvebuli saqonlis Rirebulebis fardobas sabaziso wlis fasebSi gamosaxul RirebulebasTan. mSp-is deflatori gansazRvravs damokidebulebas nominalur da realur (sabaziso wlis) mSp-s Soris. deflacia (Deflation) fasebis saerTo donis daweva. (ix. inflacia) ekonomikuri zrda (Economic growth) realuri gamoSvebis zrda. erovnuli angariSebi (National accounts) drois garkveul periodSi (rogorc wesi, erTi wlis ganmavlobaSi), erovnuli ekonomikis amsaxveli statistikuri monacemebis erToblioba. kerZod, erovnuli angariSebi asaxaven qveyanaSi warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis mTlian moculobas da qveynis ekonomikuri aqtiurobis indikators warmoadgenen. 150 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 ekonomikuri glosariumi valdebuleba (pasivi ) (Liability) vali; pirovnebis an sawarmos gankargvaSi arsebuli saxsrebi da qoneba, romelzedac sxva mxares garkveuli pretenzia SeiZleba gaaCndes. qveynis valutis sxva qveynis valutaSi gamosaxuli fasi, romelic dadgenilia am valutebis realuri msyidvelobiTi unaris gaTvaliswinebiT. valutis gamyareba (kursis zrda ) (Appreciation) savaluto bazarze valutis dacema) valutis valutis dacema (kursis dacema ) (Depreciation) savaluto bazarze valutis valutebTan SedarebiT. fasis zrda. gaiafeba (ix. sxva SeniSvna: ekonomikur literaturaSi sityvas “Depreciation’ SeiZleba hqondes sxva mniSvnelobac _ cveTa, cveTis sabuRaltro asaxva, amortizacia. investicia (kapitaldabandeba ) (Investment) 1. fizikuri qonebis, magaliTad qarxnis, manqanadanadgarebis, SesaZenad gaweuli xarji. (realuri investicia) 2. fasiani qaRaldebis, magaliTad aqciebis, SesaZenad gaweuli xarji. (finansuri investicia) SeniSvna: realuri investicia qmnis axal aqtivebs, e. i. zrdis qveynis sawarmoo potencials; maSin rodesac finansuri investicia, ubralod, aqtivebis flobis uflebis gadacemaa. insaideri (bankis ) (Insider) bankis administraciuli muSaki an aqcioneri, misi ojaxis wevri an masTan saqmiani interesebiT dakavSirebuli piri. (sapir. - auTsaideri) inteleqtualuri kapitali (Human capital) saerTo codna romelic gamoiyeneba warmoebaSi. investiciebs inteleqtualuri kapitalis gazrdaSi, anu sxvadasxva saxis gamokvlevebSi, Sedegad sdevs axali, teqnikurad gaumjobesebuli produqciis warmoeba da ekonomikis efeqturobis zrda. intervencia (Intervention) ama Tu im ekonomikuri subieqtis erTjeradi intensiuri zemoqmedeba bazarze. magaliTad erovnuli bankis mier ucxouri valutis gayidvis mkveTri gazrda. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 151 ekonomikuri glosariumi inflacia (Inflation) fasebis saerTo donis aweva. (ix. deflacia) kalaTa (Basket) ama Tu im sidideTa kompleqti, nakrebi, mag.: 1. samomxmareblo kalaTa _ pirobiTi momxmareblis mier moxmarebuli saqonlisa da misTvis gaweuli momsaxurebis erToblioba; 2. savaluto kalaTa _ sxvadasxva qveynis valutis ama Tu im wesiT Seqmnili nakrebi (ECU _ ekiu, evropuli savaluto erTeuli; SDR _ sesxebis specialuri ufleba; PPS _ msyidvelobiTi unaris standarti). kapitaldabandeba (Investment) ix. investicia. kapitali (Capital) warmoebis materialuri (fabrikebi, ofisebi, manqana-danadgarebi) da aramaterialuri (“nouhau”) saSualebebis erToblioba. kapitalis dena (Capital flight) fondebis moZraoba adgilobriv ekonomikasa da gare samyaros Soris, dakavSirebuli fasiani qaRaldebis an fizikuri aqtivebis yidvagayidvasTan da saerTaSoriso sesxebTan. kapitaluri angariSi (Capital account) 1. sagadamxdelo balansis nawili, romelic aRwers grZelvadiani aqtivebis yidva-gayidvasTan da kerZo seqtoris sesxebTan dakavSirebul saxsrebis moZraobas (ix. mimdinare angariSi) 2. erovnuli angariSebis nawili, romelic moicavs mTavrobis mier saxelmwifo infrastruqturis sferoSi (gzebi, skolebi, saavadmyofoebi) gaweul xarjebs da kerZo seqtoris realur investiciebs. likviduri aqtivebi (bankis ) (Liquid assets) fuladi aqtivebi romlebic advilad SeiZleba iqnas gamoyenebuli angariSsworebisTvis: oqro, bankis fuladi saxsrebi salaroSi (larebi da ucxouri valuta), sakorespondento angariSebi erovnul da ucxour valutaSi (maT Soris sazRvargareTac), savaldebulo rezervebis angariSze arsebuli saxsrebi (Tu isini sakredito auqcionze nayidi kreditis uzrunvelyofas ar waroadgenen). lorencis mrudi (Lorenz curve) raime sididis, magaliTad ganawilebis amsaxveli mrudi. 152 Semosavlebis, saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 ekonomikuri glosariumi diagonalsa da lorencis mruds Soris moqceuli farTobis Sefardebas diagonalis qvemoT moqceul farTobTan ewodeba jinis (Gini) koeficienti. igi warmoadgens ganawilebis araTanabrobis sazoms da icvleba nolidan (Tanabari ganawileba) erTamde (absoluturad araTanabari ganawileba). M0 sxvanairad _ “viwro fuli”. monetarul TeoriaSi fuladi maragis erT-erTi sazomi (fuladi agregati), romelic moicavs fuladi aqtivebis yvelaze likvidur nawils _ bankebis gareT arsebul naRd fuls. (ar moicavs im naRd fuls, romelic rezervebis saxiT komerciuli bankebis sacavebSi inaxeba). M2 sxvanairad _ “farTo fuli”, moicavs M0-sa da komerciul bankebSi arsebul arasabanko da arasaxelmwifo depozitebs adgilobriv valutaSi. ganisazRvreba rogorc fuli, romelic, garkveuli periodis amowurvis Semdeg, SeiZleba gamoyenebul iqnas angariSsworebisTvis. M3 aseve, xSirad moixsenieba rogorc “farTo fuli”; moicavs M2-sa da mosaxleobis ucxour valutaSi denominirebul anabrebs komerciul bankebSi. makroekonomika (Macroeconomics) ekonomikuri mecnierebis nawili, romelic swavlobs ekonomikas rogorc erT mTlians da cdilobs daadginos fundamenturi ekonomikuri cnebebis _ warmoebisa da dasaqmebis donis, fasebis saerTo donis ganmsazRvreli ZiriTadi faqtorebi. materialuri aqtivebi (bankis ) (Fixed assets) Senoba-nagebobani, sameurneo inventari da maTze gaweuli kapitaluri danaxarjebi meoradi kapitali (bankis ) (Secondary capital) materialuri aqtivebis gadafasebis nawili, miznobrivi fondebi, saimedo sesxebis SesaZlo danakargebis gaTvaliswinebiT Seqmnili rezervebi. (ix. pirveladi kapitali) mikroekonomika (Microeconomics) ekonomikuri mecnierebis nawili, romelic swavlobs momxmareblebisa da firmebis qmedebas; aanalizebs sawarmoo faqtorebis, saqonlisa da momsaxurebis sabazro fasebsa da moculobas. agreTve, ganixilavs SezRuduli ekonomikuri saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 153 ekonomikuri glosariumi resursebis ganawilebis efeqturobas. mimdinare angariSi (Current account) 1. drois garkveul monakveTSi (rogorc wesi, erTi wlis ganmavlobaSi) qveynis danarCen msofliosTan sasaqonlo (xiluli) da samomsaxureo (uxilavi) vaWrobis amsaxveli angariSi. (ix. sagadamxdelo balansi; savaWro balansi) 2. bankSi fizikuri piris Tu kompaniis moTxovnamde angariSi. mimdinare aqtivebi (bankis ) (Current assets) likviduri aqtivebi da bankis mier dafarvis erT Tvemde vadiT gacemuli sesxebi. agreTve bankis sxva moTxovnebi dafarvis erT Tvemde vadiT. moTxovnebi (Claims) finansuri aqtivebi, saxeldobr gacemuli kreditebi, saxazino da komerciuli Tamasuqebi. monetaruli politika (Monetary policy) ix. fuladi politika. mwarmoebelTa fasebis indeqsi mfi (Producer price index - PPI) _ indeqsi romelic asaxavs adgilobrivi mwarmoeblebis mier sakuTar produqciaze dadebuli fasebis donis saSualo cvlilebas. (ix. samomxmareblo fasebis indeqsi) mep - mTliani erovnuli produqti (GNP) drois garkveul monakveTSi (rogorc wesi, erTi wlis ganmavlobaSi) qveynis mSp-sa da sazRvargareTidan miRebuli wminda Semosavlis jami. mSp - mTliani Sida produqti (GDP) drois garkveul monakveTSi, (rogorc wesi, erTi wlis ganmavlobaSi) adgilobrivad warmoebuli saqonlisa da gaweuli momsaxurebis jamuri fuladi Rirebuleba. (ix. erovnuli angariSebi) nominaluri (Nominal) gazomili mimdinare fasebSi, inflaciis gauTvaliswineblad. (ix. realuri) obligacia (Bond) rogorc wesi, mTavrobis an komerciuli organizaciis mier, sesxis aRebis mizniT gamoSvebuli, myari saprocento ganakveTis mqone, grZelvadiani fasiani qaRaldi. (ix. aqcia, saxazino Tamasuqi). pirveladi kapitali (bankis ) (Primary capital) aqciebis realizaciidan miRebuli kapitali, kapitaluri rezervebi (ganawilebuli mogebis nawili, romelic gankuTvnilia gauTvaliswinebe- 154 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 ekonomikuri glosariumi li zaralis dasafaravad), gaunawilebeli mogeba. (ix. meoradi kapitali) realuri (Real) gazomili namdvil (sabaziso wlis fasebTan Sesadar) fasebSi, inflaciis gaTvaliswinebiT. sagadasaxdelo balansi (Balance of payments) drois garkveul monakveTSi, (rogorc wesi, erTi wlis ganmavlobaSi) qveynis danarCen msofliosTan savaWro da safinanso urTierTobis amsaxveli angariSi. igi Sedgeba ori ZiriTadi nawilisagan: mimdinare angariSi da kapitaluri angariSi. sagadasaxado baza (Tax base) mTliani fuladi fondi romelic eqvemdebareba gadasaxadebis gadaxdas. magaliTad, saSemosavlo gadasaxadis baza aris am gadasaxads daqvemdebarebuli mTliani Semosavlebi, xolo mogebis gadasaxadis baza aris yvela im mogebis jami, romelic am gadasaxads eqvemdebareba. sagadasaxado fardoba (Tax wedge) Tanafardoba damqiraveblis mier gaweuli mTliani xarjebisa daqiravebulis mier miRebul wminda xelfasis odenobasTan. savaWro balansi (Balance of trade) drois garkveul monakveTSi, (rogorc wesi, erTi wlis ganmavlobaSi) danarCen msofliosTan qveynis sasaqonlo (xiluli) vaWrobis amsaxveli angariSi. (ix. sagadamxdelo balansi; mimdinare angariSi). savaldebulo rezervebi (Reserve requirements) komerciuli bankebis saerTo aqtivebSi, rezervebis savaldebulo proporcia, romelsac centraluri banki awesebs. es Tanxebi uzrunvelyofen momxmareblebis yoveldRiuri moTxovnilebis dakmayofilebas da zRudaven kreditebis gacemas. saqarTveloSi komerciuli bankebis es rezervebi inaxeba seb-Si. sakorespondento angariSebi (Correspondent accounts) bankebis angariSebi sxva bankebSi, romlebic gamoiyeneba klientTa saxeliT bankTaSoris angariSsworebaSi. maTi moculoba damokidebulia saangariSsworebo sistemis moqnilobaze da bankebis survilze gascen sesxi. samomxmareblo fasebis indeqsi _ inflaciis sazomi indeqsi, romelic warmoadgens saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 155 ekonomikuri glosariumi sfi (Consumer price index - CPI) samomxmareblo saqonlis da momsaxurebis fiqsirebuli kalaTis nominaluri Rirebulebis fardobas amave kalaTis sabaziso wlis fasebSi gamosaxul RirebulebasTan. samuSao Zala (Labour) rogorc fizikuri (magaliTaT, manqanis awyoba), ise inteleqtualuri (magaliTad, maragis aRricxvis sistemis Seqmna) Sromis SenaZeni sawarmoo procesSi. saprocento ganakveTi (Interest rate) msesxeblis mier kreditorisTvis ZiriTadi valis garda gadasaxdeli Tanxa, gamoxatuli ZiriTadi valis procentebSi; fuladi resursebis gadacemis sabazro fasi. sarezervo fuli (Reserve money) aseve moixsenieba rogorc fulis baza an “Zlieri saxazino Tamasuqi (valdebuleba ) (Treasury bill) finansTa saministros an centraluri bankis mier gamoSvebuli, gansazRvruli saprocento ganakveTis mqone, moklevadiani (erT welze naklebi) fasiani qaRaldi, romelic warmoadgens mTavrobis mier Tamasuqis mflobelisagan sesxis aRebis damamtkicebel sabuTs. saxazino Tamasuqi erT-erTi instrumentia, romlis meSveobiTac centraluri banki akontrolebs mimoqcevaSi arsebuli fulis moculobas. (ix. obligacia) socialuri sistema (Social Safety Net) socialurad naklebad uzrunvelyofili fenebisTvis _ mcireSemosavliani ojaxebisTvis, umuSevrebisTvis, pensionerebisTvis, invalidebisTvis, martoxela mSoblebisTvis da a.S. daxmarebis aRmoCenis sistema. fuli”, Seicavs M0-sa da komerciul bankebSi arsebul sxvadasxva rezervebs. sarezervo fulis moculobas uSualod centraluri banki akontrolebs. uzrunvelyofis savaluto rezervebi (Foreign currency (exchange) reserves) ucxouri valutisa da oqros maragi, romelic gamoiyeneba sagadamxdelo balansis deficitis Sesavsebad. sterilizacia (Sterilisation) ama Tu im eknomikuri RonisZiebis Tanmdevi arasasurveli efeqtis gabaTileba sxva ekonomikuri RonisZiebiT. magaliTad, samTavrobo dakreditebis gazrdis Sedegad fuladi maragis zrdis Tavidan asacileblad, erovnuli banki 156 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 ekonomikuri glosariumi ucxouri valutis gayidviT amcirebs mimoqcevaSi arsebuli adgilobrivi valutis moculobas. uimedo sesxi (Bad loan) gasesxebuli Tanxa, romlis ukan dabruneba aRar aris mosalodneli (magaliTad, mevale gakotrda). aseTi sesxebi miekuTvneba xarjebs da Camoiwereba. fardobiTi upiratesoba (Comparative advantage) qveynis unari ufro naklebi danaxarjebiT awarmoos garkveuli saqoneli vidre meore qveyanam. (ix. absoluturi upiratesoba) fasiani qaRaldebi (Securities) kapitalis mozidvis finansuri instrumenti. ZiriTadi fasiani qaRaldebia: aqcia, obligacia, Tamasuqi, saxazino valdebuleba. faqtoruli resursebi, faqtorebi (Factors of production) warmoebis faqtoruli Rirebuleba (Factor cost) faqtoruli Semosavali erovnuli Semosavali (Factor income or national income) an resursebi romlebic gamoiyeneba firmebis mier saqonlis an momsaxurebis warmoebisas. gamoyofen sawarmoo faqtorebis sam ZiriTad jgufs: miwa, samuSao Zala da kapitali. saqonlis an momsaxurebis Rirebuleba daxarjuli faqtoruli resursebis gamosaxulebaSi. drois mocemul periodSi SinameurneobaTa saerTo fuladi Semosavali miRebuli biznesisTvis faqtoruli resursebis mowodebis sanacvlod. fiskaluri politika (Fiscal policy) sagadasaxado-sabiujeto politika. sagadasaxado sistemisa da saxelmwifo xarjebis struqturis saTanado marTviT qveynis ekonomikur aqtiurobaze zemoqmedebis meqanizmi. fuladi baza (Monetary base) ix. sarezervo fuli fuladi politika (Monetary policy) qveynis ekonomikur aqtiurobaze zemoqmedeba fulis moculobis, dakreditebisa da saprocento ganakveTebis struqturis saTanado marTviT. fulis mimoqcevis siCqare (Velocity of money circulation) indeqsi, romelic gviCvenebs Tu, periodis ganmavlobaSi, saSualod gamoiyeneba angariSsworebisTvis fuladi erTeuli. gamoiTvleba V = PY M , sadac, V aris fulis garkveuli ramdenjer TiToeuli formuliT: mimoqcevis siCqare; M _ fulis moculoba (M2 an M3); Y _ realuri mSp; P _ mSp-s deflatori. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 157 ekonomikuri glosariumi fulis multiplikatori (Money multiplier) sabanko sistemas, sadepozito angariSebze miRebuli Tanxebis gasesxebiT, axali depozitebis Seqmnis (anu fulis gamravlebis) unari gaaCnia. fulis multiplikatori aris am gamravlebis koeficienti. sem-Si fulis multiplikatori gamoiTvleba M2-is an M3-is sarezervo fulTan SefardebiT. arsebobs misi gamoTvlis sxva gzebic. (ix. sarezervo fuli; rezervebi; savaldebulo rezervebi) Sinameurneoba (Household) erT saerTo sacxovrebel farTobze da erTi saojaxo biujetiT mcxovreb adamianTa erToblioba. SeRavaTiani periodi (Grace period) kreditis dabrunebis periodi, ganmavlobaSi mxolod saprocento gadaxda xdeba. Crdilovani ekonomika (Black, grey, underground, shadow economy) faruli ekonomikuri garigebebis erToblioba, romlis arsebobis safuZveli _ gadasaxadebisagan Tavis aridebis an aralegaluri qmedebis damalvis survilia. centraluri banki (Central bank) qveynis mTavari banki, romelic moqmedebs rogorc mTavrobisa da sxva bankebis banki da pasuxismgebelia qveyanaSi fuladi politikis ganxorcielebaze. saqarTveloSi _ saqarTvelos erovnuli banki (seb). wminda adgilobrivi aqtivebi _ waa (Net domestic assets - NDA) rogorc wesi, jami ama Tu im sakredito dawesebulebis adgilobrivi sakuTrebisa da ekonomikis adgilobrivi subieqtebis mimarT moTxovnebisa da valdebulebebis sxvaobisa. sem-Si, rogorc wesi saubaria saqarTvelos erovnuli bankis waa-ze (ix. aqtivebi, wminda ucxouri aqtivebi) wminda ucxouri aqtivebi _ wua (Net foreign assets - NFA) rogorc wesi, jami ama Tu im sakredito dawesebulebis ucxoeTSi mdebare sakuTrebisa da sazRvargareT ganlagebuli ekonomikuri subieqtebis mimarT moTxovnebis da valdebulebebis sxvaobisa. jinis koeficienti (Gini coefficient) ix. lorencis mrudi. 158 romlis ganakveTis saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 ekonomikuri glosariumi hiperinflacia (Hyperinflation) Zalian maRali inflacia. xSirad ganisazrvreba rogorc inflacia romlis Tviuri done, drois xangrZlivi monakveTis (eqvsi Tve da meti) ganmavlobaSi, 50 procents aRemateba. PAYG (Pay-as-you-go) sistema am sistemis sapensio programebi mTels msopliosi xorcieldeba. PAYG sistemis safuZvelze mTavroba momuSaveTagan agrovebs gadasaxadebs pensionerTaTvis pensiebis gasacemad. sistema mdgrad mistemad iTvleba, Tuki muSakTa Sesabamisi raodenoba sapensio valdebulebis dasafarad gadaixdis gadasaxads, romlis ganakveTi damamZimebeli ar iqneba. es sistema momuSaveTa da pensionerTa individualur sapensio angariSebs ar iTvaliswinebs; muSakis mier Sesatani gadasaxadebis ganakveTi ar aris dafuZnebuli im ganakveTze, romelsac konkretuli muSaki miiRebs pensiaze gasvlis semdeg, xolo xandazmulTa pensiebi ar aris dafuZnebuli konkretuli pensioneris mier Setanili gadasaxadebis odenobaze. PAYG-is sistema gansazRvruli odenobis sapensio daxmarebis sistemaa. gansazRvruli ganakveTis sapensio daxmarebis sistemebisTvis damaxasiaTebalia pensionerebisTvis dabali riskfaqtori da amave dros dabali mogebac. saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 159 statistikuri danarTi sarCevi * cxrili A 4.1: konsolidirebuli biujetis Semosavlebi, 2004 weli cxrili A 4.2: saxelmwifo biujetis xarjebi ekonomikuri da funqcionaluri klasifikaciiT, 2004 weli cxrili A 5.1: saqarTvelos erovnuli bankis angariSebi, 2004 weli cxrili A 5.2: komerciuli bankebis angariSebi, 2004 weli cxrili A 5.3: monetaruli mimoxilva, 2004 weli cxrili A 5.4: samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia 2004 weli cxrili A 6.1.1: struqtura, saqarTvelos registrirebuli eqsportis da importis harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HTS 96) mixedviT, 2004 weli cxrili A 6.1.2: struqtura, saqarTvelos registrirebuli eqsportis da importis harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HTS 96) mixedviT, 2004 weli cxrili A 8.1.1 ekonomikuri statusi, 1998 w. I kv. – 2000 w. IV kv. cxrili A 8.1.2: ekonomikuri statusi, 2000 w. I kv. – 2004 w. III kv. * cxrilis nomris pirveli cifri miuTiTebs imaze, Tu romel Tavs ekuTvnis esa Tu is cxrili. 160 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi – 2005 weli, #1 cxrili A4.1: konsolidirebuli biujetis Semosavlebi, 2004 weli (milioni lari) gegma faqtiuri Semosavlebi gansxvaveba gegmis Sesruleba wili mTlian wili mSp-Si Semosaav lebSi wliuri zrda Sul Semosavlebi da grantebi 2216.2 2282.3 66.0 103 173 100 23.3 sagadasaxado semosavlebi centrtaluri biujetis sagadasaxado Semosavlebi saSemosavlo gadasaxadi mogebis gadasaxadi dRg 1746.3 1811.2 64.9 104 153 79 18.5 890.8 244.4 154.0 619.9 261.7 358.2 166.4 62.8 103.6 98.0 124.7 901.5 268.7 161.6 628.2 262.6 365.5 163.8 62.0 101.8 100.1 134.1 10.7 101 162 39 9.2 24.3 7.6 8.3 0.9 7.3 -2.6 -0.8 -1.8 2.1 9.4 110 105 101 100 102 98 99 98 102 107 176 160 154 119 197 164 283 130 142 105 12 7 28 12 16 7 3 4 4 6 2.7 1.6 6.4 2.7 3.7 1.7 0.6 1.0 1.0 1.4 262.6 274.4 11.8 104 318 12 2.8 86.1 72.7 -13.4 84 3 0.7 349.9 371.2 21.3 106 163 16 3.8 284.8 65.2 121.3 296.4 74.9 123.9 11.6 9.7 2.7 104 115 102 164 159 256 13 3 5 3.0 0.8 1.3 adgilobriv produqciaze importze aqcizi adgilobriv produqciaze importze sabaJo gadasaxadi sxva gadasaxadebi arasagadasaxado Semosavlebi Semosavlebi kapitalis operaciebidan specialuri saxelmwifo fondebis semosavlebi socuzrunvelyofis fondi sagzao fondi grantebi wyaro: finansTa saministro cxrili A 4.2: saxelmwifo biujetis xarjebi ekonomikuri da funqcionaluri klasifikaciiT, 2004 weli (milioni lari) sul xarjebi saxelmwifos marTva Tavdacva kanoniereba da wesrigi ganaTleba jandacva socuzrunvelyofa sabinao meurneoba kultura sporti religia energetika soflis meurneoba mSenebloba da wiaRiseulis mopoveba sxva xarjebi sul wyaro: finansTa saministro mivlinebebi socialuri sxva saqoneli procentebi Senatnebi da momsaxureba s gadaxada 301.1 158.8 239.6 65.3 54.8 450.8 2.8 39.2 78.4 29.2 59.1 27.1 58.3 10.6 32.4 0.4 0.1 1.8 0.6 5.2 16.9 0.6 5.9 3.3 1.2 0.1 0.0 0.5 0.2 2.1 4.8 0.9 1.8 0.2 0.2 0.0 0.5 0.0 0.1 0.2 59.3 69.4 68.6 2.6 6.9 362.6 1.1 6.5 0.2 19.6 1.5 0.5 0.2 0.0 0.9 68.0 4.3 430.0 1923.6 0.7 0.2 0.0 0.1 2.1 1.4 200.3 0.7 0.4 32.3 0.1 0.9 9.7 0.8 5.5 604.2 transporti da kavSirgabmuloba sxva ekonomikuri saqmianoba Sromis anazRaureb a subsidiebi da mimdinare transfertebi 72.6 8.5 71.3 48.3 13.7 85.9 1.0 29.8 77.2 1.1 kapitaluri xarjebi 7.7 52.3 33.7 0.3 0.4 1.7 wminda dakrediteb a 80.7 0.6 0.2 0.9 0.0 140.9 140.9 0.1 66.9 0.4 128.6 538.3 0.1 1.7 166.7 150.4 231.1 cxrili A5.1: saqarTvelos erovnuli bankis angariSebi (aTasi lari) dek-03 wminda saerTaSoriso rezervebi ian-04 Teb-04 mar-04 apr-04 mai-04 ivn-04 ivl-04 agv-04 seq-04 oqt-04 noe-04 dek-04 -311,364 -314,764 -286,372 -240,660 -189,578 -168,086 -115,378 -84,496 32,642 74,693 53,521 95,150 1,604 1,604 1,604 1,575 1,575 1,575 1,405 1,405 1,405 1,409 1,409 1,409 1,484 ucxouri valuta 395,678 403,388 395,274 422,750 429,559 442,047 526,236 535,531 611,591 670,113 634,713 676,420 698,690 ssf-s resursebis gamoyeneba -593,162 -603,449 -571,041 -556,030 -515,900 -506,695 -539,196 -520,198 -484,754 -495,809 -478,836 -477,577 -481,758 sxva ucxouri valdebulebebi -115,483 -116,307 -112,208 -108,955 -104,812 -105,013 -103,823 -101,234 -95,598 -101,021 -103,765 -105,102 -110,715 891,225 872,449 862,896 834,669 763,922 783,308 771,047 734,604 685,439 672,697 782,912 770,352 776,091 740,220 693,301 712,243 702,859 682,626 634,603 670,936 668,271 689,278 691,202 681,870 728,836 721,722 oqro wminda adgilobrivi aqtivebi wminda moTxovnebi samTavrobo seqtorisadmi 107,700 wminda moTxovnebi centraluri mTavrobisadmi 816,532 821,484 821,484 815,639 811,349 811,349 811,349 811,349 811,349 816,652 819,298 819,650 841,414 centralur mTavrobaze gacemuli sesxebi 701,125 707,497 707,497 701,125 701,125 701,125 701,125 667,702 667,702 621,952 621,952 621,952 625,132 -33,620 -51,132 -45,393 -75,419 -118,048 -99,106 -108,490 -128,723 -176,746 -145,716 -130,020 -137,780 -119,691 112,005 112,740 108,823 105,672 101,650 101,818 100,694 98,328 93,344 98,618 101,323 102,615 107,885 6,320 -1,051 0 8,200 0 3,900 0 0 0 -41,795 -65,219 -24,020 -41,000 -55,062 -57,111 -69,264 -59,772 samTavrobo seqtoris depozitebi moTxovnebi ekonomikis sxva seqtorebisadmi wminda moTxovnebi bankebisadmi sxva aqtivebi (wminda) -10,011 -9,593 -22,018 -19,424 -31,030 -34,654 -32,506 -46,350 -42,507 sarezevo fuli (M1) 579,862 557,686 576,525 594,008 574,344 615,221 655,670 650,108 786,352 836,536 fuli mimoqcevaSi 473,242 443,545 446,411 466,212 463,219 479,409 504,188 514,172 555,415 600,255 585,485 593,249 676,157 bankebis depozitebi 106,620 114,141 130,113 127,796 111,124 135,813 151,482 135,936 162,667 147,135 136,307 193,103 160,379 81,405 84,138 89,785 89,946 93,473 98,961 74,223 73,767 71,983 75,342 88,746 89,203 92,334 25,214 30,003 40,328 32,550 14,651 35,852 71,259 56,170 90,684 71,793 47,561 103,900 68,045 0 0 0 5,300 3,000 1,000 6,000 6,000 savaldebulo rezervebi balansi sakorespondento angariSze bankebis erTdRiani depozitebi wyaro: saqarTvelos erovnuli banki 718,082 0 747,390 0 721,792 0 0 0 cxrili A5.2: komerciuli bankebis angariSebi (aTasi lari) dek-03 wminda ucxouri aqtivebi ian-04 Teb-04 mar-04 apr-04 mai-04 ivn-04 ivl-04 agv-04 seq-04 oqt-04 noe-04 dek-04 42,456 80,082 84,491 85,595 50,965 67,816 66,743 91,115 76,765 19,311 45,522 35,019 2.5 2.0 2.0 2.0 2.0 2.0 2.0 2.0 2.0 2.0 2.0 2.0 0.0 242,456 276,156 269,808 275,537 245,912 252,679 254,241 269,925 247,179 206,663 236,539 223,516 265,003 ucxouri valdebulebebi -200,002 -196,076 -185,319 -189,944 -194,949 -184,865 -187,501 -178,812 -170,416 -187,353 -191,019 -188,499 -210,408 wminda adgilobrivi aqtivebi 576,396 587,167 580,138 600,354 615,810 659,741 649,842 687,766 688,222 764,206 760,802 794,420 841,345 747,413 748,757 725,463 751,088 778,370 758,731 783,998 834,183 833,884 880,643 910,434.5 901,223.4 965,615.7 -16,527 -18,252 -21,359 32,977 42,426 30,998 37,643 55,316 42,361 20,119 25,029 15,821 17,472 32,225 33,451 36,404 46,239 55,915 54,697 62,919 77,443 75,481 58,944 56,236 52,192 40,296 oqro ucxouri valuta adgilobrivi krediti wminda moTxovnebi samTavrobo seqtorisadmi wminda moTxovnebi centraluri mTavrobisadmi 54,595 kreditebi adgilobrivi mTavrobis dasafinanseblad 10,612 8,367 6,445 4,282 2,038 1,836 1,757 1,609 1,265 669 534 426 29 sxva moTxovnebi adgilobrivi mTavrobisadmi (wminda) -54,530 -54,578 -55,354 -11,983 -11,263 -20,012 -19,289 -17,849 -26,257 -30,764 -24,993.3 -29,708.0 -17,268.6 sxva biujetgareSe fondebi (wminda) -1,470 -1,364 -1,969 -1,330 -1,042 -1,254 -1,323 -1,210 -1,683 -1,759 -1,646 -1,911 -1,625 specialuri fondebi -2,814 -3,127 -5,053 -2,241 -1,645 -2,309 -4,553 -2,920 -3,774 -3,885 -2,206.1 -2,272.6 -1,646.3 moTxovnebi ekonomikis sxva seqtorebisadmi 763,940 767,009 746,822 718,111 735,944 727,733 746,355 778,867 791,524 860,523 885,406 885,402 948,144 moTxovnebi iuridiuli pirebisadmi (wminda) 55,995 50,289 54,637 52,700 52,016 49,423 55,290 56,180 64,464 64,544 70,089 72,192 88,689 moTxovnebi fizikuri pirebisadmi (wminda) 37,829 36,671 39,962 37,651 39,109 33,802 32,851 35,617 36,547 38,302 40,254 40,094 46,917 670,115 680,049 652,223 627,761 644,819 644,508 658,213 687,069 690,513 757,677 775,062.4 773,116.4 812,537.0 -171,017 -161,591 -145,326 -150,735 -162,561 -98,989 -134,156 -146,417 -145,662 -116,437 -149,633 -106,803 -124,270 895,940.2 kreditebi ucxour valutaSi (iuridiuli da fizikuri pirebi) sxva wminda aqtivebi sadepozito valdebulebebi 618,852 667,249 664,628 685,948 666,774 727,558 716,584 778,881 764,987 783,517 806,323.6 829,438.9 depozitebi erovnul valutaSi 85,863 96,643 120,817 115,454 109,293 119,701 127,018 146,321 166,251 173,273 177,368 193,415 230,104 depozitebi ucxour valutaSi 532,989 570,606 543,812 570,494 557,481 607,857 589,566 632,560 598,736 610,244 628,955.5 636,023.8 665,836.1 wyaro: saqarTvelos erovnuli banki cxrili A5.3: monetaruli mimoxilva (aTasi lari) dek-03 wminda ucxouri aqtivebi oqro ucxouri valuta ucxouri valdebulebebi wminda adgilobrivi aqtivebi ian-04 Teb-04 mar-04 apr-04 mai-04 ivn-04 ivl-04 agv-04 seq-04 oqt-04 noe-04 dek-04 -268,907 -234,681 -201,881 -155,065 -138,614 -100,270 -48,635 6,619 109,408 94,004 99,043 130,169 1,606 1,606 1,606 1,577 1,577 1,577 1,407 1,407 1,407 1,411 1,411 1,411 162,295 1,484 638,133 679,544 665,082 698,287 675,471 694,725 780,478 805,456 858,769 876,776 871,252 899,936 963,693 -908,647 -915,831 -868,569 -854,929 -815,661 -796,572 -830,519 -800,244 -750,768 -784,182 -773,620 -771,178 -802,882 1,329,295 1,318,263 1,288,982 1,272,158 1,239,195 1,273,438 1,232,969 1,249,972 1,164,023 1,227,176 1,244,705 1,235,821 1,349,637 1,642,329 1,631,850 1,610,377 1,596,981 1,573,322 1,572,792 1,587,551 1,615,137 1,561,831 1,650,196 1,701,035 1,685,709 1,795,223 wminda moTxovnebi samTavrobo seqto 766,385 752,100 754,732 773,197 735,727 743,240 740,503 737,942 676,963 691,055 714,307 697,692 739,194 wminda moTxovnebi centraluri mTav 837,692 835,833 838,584 823,147 786,084 817,582 806,803 813,049 769,495 803,681 809,023 810,094 829,816 adgilobrivi krediti TREASURY OBLIGATIONS 44,750 46,433 49,586 58,915 67,682 66,242 73,288 83,631 81,765 65,248 61,989 57,888 45,823 -46,053 -49,183 -49,586 -14,413 -10,682 -29,248 -22,870 -20,265 -41,950 -45,801 -39,133 -54,927 -29,968 wminda moTxovnebi suesf-sadmi -10,166 -15,469 -17,814 -23,454 -25,514 -29,890 -30,211 -32,793 -31,355 -47,418 -40,602 -34,929 -26,817 sxva arasabiujeto fondebi (wminda) -10,692 -13,315 -7,277 -5,903 -12,113 -12,062 -8,770 -16,791 -12,233 -12,102 -7,919 -16,446 -28,381 moTxovnebi ekonomikis sxva seqtoreb 875,944 879,750 855,645 823,784 837,595 829,551 847,048 877,195 884,868 959,141 986,729 988,017 1,056,029 -313,034 -313,587 -321,396 -324,823 -334,127 -299,354 -354,582 -365,165 -397,808 -423,020 -456,330 -449,887 -445,586 1,060,388 1,083,581 1,087,101 1,117,092 1,100,581 1,173,168 1,184,334 1,256,591 1,273,431 1,321,181 1,343,748 1,365,991 1,511,933 527,398 512,976 543,289 546,598 543,100 565,311 594,768 624,031 674,695 710,937 714,792 729,967 846,097 wminda moTxovnebi adgilobrivi mTa sxva wminda aqtivebi farTo fuli (M3) farTo fuli ucxouri depozitebis erovnuli valuta bankebis gareT ( 441,536 416,333 422,472 431,144 433,807 445,610 467,749 477,710 508,444 537,663 537,424 536,552 615,993 erovnuli valuta mimoqcevaSi 473,242 443,545 446,411 466,212 463,219 479,409 504,188 514,172 555,415 600,255 585,485 593,249 676,157 naRdi fuli k/b-is sacavebSi -31,707 -27,212 -23,939 -35,069 -29,413 -33,798 -36,438 -36,462 -46,971 -62,592 -48,061 -56,697 -60,165 depozitebi erovnul valutaSi 85,863 96,643 120,817 115,454 109,293 119,701 127,018 146,321 166,251 173,273 177,368 193,415 230,104 depozitebi ucxour valutaSi 532,989 570,606 543,812 570,494 557,481 607,857 589,566 632,560 598,736 610,244 628,955 636,024 665,836 wyaro: saqarTvelos erovnuli banki cxrili A5.4: samomxmareblo fasebis indeqsi da inflacia periodi inflacia (%) fasebis indeqsi wina periodTan SedarebiT 2000 dek 2001 ian Teb mar apr mai ivn ivl agv seq oqt noe dek 2002 ian Teb mar apr mai ivn ivl agv seq oqt noe dek 2003 ian Teb mar apr mai ivn ivl agv seq oqt noe dek 2004 ian Teb mar apr mai ivn ivl agv seq oqt noe dek 100.00 100.40 100.80 100.90 100.70 100.74 99.13 99.92 99.32 100.81 102.43 103.76 107.39 100.00 102.10 101.59 101.59 102.10 102.30 102.40 101.48 101.38 101.89 101.89 106.78 106.99 107.42 107.85 107.96 107.74 107.78 106.06 106.91 106.27 107.86 109.59 111.01 114.90 100.00 102.00 103.22 103.64 105.50 105.50 103.08 101.94 101.84 102.25 102.66 103.79 105.55 107.77 107.23 107.23 107.76 107.98 108.09 107.11 107.01 107.54 107.54 112.70 112.93 113.38 113.84 113.95 113.72 113.77 111.95 112.84 112.16 113.85 115.67 117.17 121.27 100.00 100.70 101.30 101.30 102.32 101.29 100.89 100.18 100.48 99.88 100.58 101.99 103.42 105.48 106.75 107.18 109.11 109.11 106.60 105.42 105.32 105.74 106.16 107.33 109.15 111.45 110.89 110.89 111.44 111.67 111.78 110.77 110.66 111.22 111.22 116.55 116.79 117.25 117.72 117.84 117.61 117.65 115.77 116.70 116.00 117.74 119.62 121.17 125.42 wyaro: GEPLAC -is gamoTvlebi statistikis saxelmwifo departamentis monacemebze dayrdnobiT 0.7 0.6 0.0 1.0 -1.0 -0.4 -0.7 0.3 -0.6 0.7 1.4 1.4 2.0 1.2 0.4 1.8 0.0 -2.3 -1.1 -0.1 0.4 0.4 1.1 1.7 2.1 -0.5 0.0 0.5 0.2 0.1 -0.9 -0.1 0.5 0.0 4.8 0.2 0.4 0.4 0.1 -0.2 0.04 -1.6 0.8 -0.6 1.5 1.6 1.3 3.5 cxrili A6.1.1: saqarTvelos registrirebuli eqsportis da importis struqtura, harmonizebuli sasaqonlo sistemis (HTS 96) mixedviT, 2004 w. (aTasi aSS dolari) HTS 01 - cocxali pirutyvi 02 - xorci da xorcis subproduqtebi 03 - Tevzi, kiborCxalismagvari, moluskebi da sxv. 04 - rZe da rZis produqtebi, frinvelis kvercxi, naturaluri Tafli,cxoveluri warmoSobis sxva sasursaTo produqtebi 05 -cxoveluri warmoSobis sxva produqtebi 06 -cocxali mcenare, mcenareebis bolqvebi da Zirebi, soko, dakrefili yvavilebi da sxv. 07 -bostneuli 08 -nayofi da kakali, citrusebis an baRCeuli kulturebis kani da qerqi 09 -yava, Cai, saneblebi 10 -pur-marcvleuli 11 -fqvil-burRuleulis mrewvelobis produqcia; qeri; saxamebeli; puris webovana 12 zeTovaniinulini; nayofi da Tesli; sxva Tesli, nayofi da marcvali; samkurnalo da teqnikuri daniSnulebis mcenareebi; Cala da furaJi 13 -fisebi da balzamebi, mcenareuli wvenebi da eqstraqtebi 14 -dawnuli nakeTobebis dasamzadebeli mcenareuli warmoSobis masala; mcenareuli warmoSobis sxva produqtebi, romlebic ar aris miTiTebuli sxva adgilas 15 -cxoveluri da mcenareuli warmoSobis cximebi da zeTebi; maTi daSlis produqtebi; damzadebuli sakvebi cximebi; cxoveluri an mcenareuli warmoSobis cvili 16 -xorcis, Tevzisa da kiborCxalasmagvarTa, moluskebisa da zRvis sxva uxerxemloTa nawarmi 17 -Saqari da Saqris sakonditro nawarmi 18 -kakao da misi nawarmi 19 -puris marcvlis, fqvilis, kraxmalis da rZis nawarmi; fqvilis sakonditro nawarmi 20 -bostneulis, nayofis, kaklis da mcenareTa sxva nawilebis gadamuSavebis produqtebi 21 -sxva saxis sakvebi produqtebi 22 -alkoholiani da ualkoholo sasmelebi da Zmari 23 -gemo-kvebis mrewvelobis narCenebi; mza sakvebi cxovelebisaTvis 24 -Tambaqo da Tambaqos samrewvelo Semcvlelebi 25 -marili; gogirdi; miwa da qva; sabaTqaSe masala; kiri da cementi 26 -madani, wida da nacari 27 -mineraluri sawvavi, navTobi da maTi amoqaCvis produqtebi; bitumizebuli nivTierebebi; mineraluri cvili 28 -araorganuli qimiis produqtebi; Zvirfasi da iSviaTi liTonebis, radioaqtiuri elementebis an izotopebis organuli da araorganuli SenaerTebi 29 -organuli qimiuri SenaerTebi 30 -farmacevtuli produqtebi 31 -sasuqebi 32 -saTrimlavi da saRebavi eqstraqtebi; tanini da misi warmoebulebi; saRebavebi, pigmentebi da sxva saRebavebi nivTierebebi; melani (topografiuli saRebavebi) 33 -eTerzeTebi da rezinoidebi; parfiumeriis, kosmetikisa da tualetis saSualebani 34 -saponi, zedapirulad-aqtiuri organuli nivTierebebi, sarecxi saSualebebi, sapoxi masalebi, xelovnuri da mza sanTlebi, sawmendi da saprialebeli saSualeblebi, sanTeli da misi msgavsi nawarmi, saZerwi pastebi, plastelini, kbilis samkurnalo sanTlebi 35 -cilovani nivTierebebi; modificirebuli saxamebeli; webo; fermentebi 36 -asafeTqebeli nivTierebebi; piroteqnikuri nakeTobebi; asanTi; piroforuli Senadnobebi; sawvav nivTierebaTa zogierTi saxeobebi 37 -foto da kino saqoneli 38 -Sereuli qimiuri produqtebi 39 -plasmasi da misgan damzadebuli nakeTobani 40 -kauCukisa da rezinis nawarmi 41 -tyavis nedleuli (garda bewvisa) da tyavi 42 -tyavis nawarmi; sasarajo-saunagire nawarmi da akazmuloba; samgzavro nivTebi, qalis CanTebi da maTi msgavsi saqoneli; cxovelebis tyavisagan damzadebuli nawarmi (garda naturaluri abreSumis ketgutisa) wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti eqsporti 1 844 214 importi 790 16,686 4,326 4,432 - 22,047 79 472 1,128 952 3,674 21,284 5,151 22,997 5,273 5,673 77,463 594 55,343 1,028 85 1,039 356 42 95 709 23,595 102 35,607 1,571 6,942 59,005 20,006 96 14,113 2,181 1,289 101,377 7,687 11,401 11,402 149 1,089 4,514 38,293 5,336 39,922 12,003 1,275 22,801 318,631 6,236 1,752 2,622 6,343 3,358 90,406 28,854 1,182 368 10,018 3,775 22,990 271 13,633 0 1,712 76 11 246 830 1,263 2,581 839 12,379 31,681 21,446 1,562 635 141 2,262 cxrili A6.1.2: saqarTvelos registrirebuli eqsportis da importis struqtura, harmonizebuli sasaqonlo sistemis ( HTS 96) mixedviT, 2004w. (aTasi aSS dolari) HTS 44 -merqani da misgan damzadebuli nawarmi; xis naxSiri 45 -korpi da misi nawarmi 46 -Calis nawarmi, mcenareuli da sxva warmoSobis dasawnavi masala; kalaTis da sxva wnuli nakeToba eqsporti 12,052 11 importi 7,615 2,857 1 12 47 -saqaRalde masa merqanis an sxva mcenareuli boWkovani masalisagan; qaRaldisa da muyaos narCenebi da makulatura - 57 48 da muyao; qaRaldisa da muyaos nawarmi 49 -qaRaldi nabeWdi wignebi, gazeTebi, reproduqciebi da poligrafiuli mrewvelobis sxva nawarmi; xelnawerebi, nabeWdi teqstebi da gegmebi 897 33,618 210 8,543 50 -abreSumi 51 -matyli, cxovelebis wminda da uxeSi bewvi; cxenis Zuis narTi da qsovili 52 -bamba v ce eul fe q Wk e q R ld d qsovilebi 54 -qimiuri Zafebi 55 -qimiuri Stapelis boWkoebi 56 -bamba, nabadi da uqsovadi masalebi; specialuri narTi; bawari da Tokis nawarmi; bagiri da misi nawarmi 57 -xaliCebi da sxva safeiqro iatakis safenebi - 130 15 7 - 525 473 56 1,783 2,989 15 4 960 732 - 58 -specialuri qsovilebi; qsovilebi xaoiani arSiiT; maqmani, gobelini, mosarTavi masalebi; naqargebi 59 -safeiqro qsovilebi, gaJRenTili, gaormagebuli, safarveliT; teqnikuri nawarmi misgan 60 -manqaniTa da xeliT naqsovi trikotaJis tilo 61 -trikotaJis tansacmeli 62 -naqsovi tansacmeli (garda trikotaJisa) 63 -sxva mza safeiqro nawarmi - 181 1 73 869 979 353 800 1,223 5,924 20,002 8,009 64 -fexsacmeli, windebi da analogiuri nawarmi; maTi nawilebi 65 -Tavsaburebi da maTi nawilebi 122 5 8,789 449 - 149 66 -qolgebi, xeljoxebi, Soltebi, maTraxebi da maTi nawilebi 67 damuSavebuli bumbuli da misgan damzadebuli nawarmi; xelovnuri yvavilebi; adamianis Tmisagan damzadebuli nakeTobani 68 -nakeTobani qvis, TabaSiris, cementis, qarsisa da sxva msgavsi masalisagan 69 -keramikis nawarmi 70 -SuSa da misi nawarmi 71 -bunebrivi an kultivirebuli margaliti, Zvirfasi an naxevradZvirfasi qvebi, Zvirfasi liTonebi, Zvirfas liTonebSi 72 -Savi liTonebi 73 -Savi liTonebis nawarmi 74 -spilenZi da misi nakeTobani 75 -nikeli da misi nakeTobani 76 -alumini da misi nakeTobani 78 -tyvia da misi nakeTobani 79 -TuTia da misi nakeTobani 80 - kala da misi nakeToba 81 -sxvat araZvirfasi liTonkeramika; maTi nakeTobani u e te , d liTonebi; w , k v e , gle v f liTonebisagan; maTi nawilebi araZvirfasi liTonebisagan 83 -araZvirfasi liTonebisagan damzadebuli sxva nakeTobani, romlebic sxva adgilas ar aris miTiTebuli 84 -atomuri reaqtorebi, qvabebi, danadgarebi da meqanikuri mowyobilobebi; maTi nawilebi 85 eleqtruli manqanebi da mowyobilobebi, maTi nawili; xmis Camweri da xmis aRmdgeni aparatura; satelevizio gamosaxulebisa da xmis Camweri da aRmdgeni aparatura; maTi nawilebi da mowyobilobebi 86 -sarkinigzo lokomotivebi da moZravi Semadgenlobebi, tramvai, maTi nawilebi; tramvais da rkinigzis qselis sagzao mowyobilobani, maTi kvanZebi da detalebi; meqanikuri da eleqtromeqanikuri signalizaciis mowyobilobebi 87 -miwiszeda satransporto saSualebebi, sarkinigzo da tramvais moZravi Semadgenlobebis garda, da maTi nawilebi da mowyobilobebi 88 -safreni aparatebi, kosmosuri aparatebi maTi nawilebi 89 -gemebi, navebi da sxva mcuravi saSualebebi 90 -optikuri, fotografiuli, kinematografiuli, sazomi, sakontrolo, precizionuri, samedicino da qirurgiuli mowyobilobebi da aparatebi; maTi nawilebi da mowyobilobebi 91 -saaTebi da maTi nawilebi 92 -musikaluri instrumentebi; maTi nawilebi 93 - iaraRebi da saomari saSualebebi; maTi nawilebi analogiuri eavejis kuTvnilobani; gasanaTebeli e d tul ve t mowyobilobebi nawilebi 96 -sxvadasxva mza nawarmi 97- xelovnebis nimuSebi, sakoleqcio da antikvaruli sagnebi wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti - 18 141 624 1,646 9,370 14,239 13,670 20,270 140,692 6,486 8,377 129 11,131 177 67 146 1,339 27,549 115,894 2,406 3 4,772 162 182 14 118 129 4,124 128 7,573 15,925 192,432 6,361 125,862 6,146 2,730 7,659 85,465 156,673 20,860 61 1,595 1,897 35,087 24 33 263 279 157 177 40 558 76 23,057 27,799 4,606 3,334 58 cxrili A8.1.1: ekonomikuri statusi, 1998 w. I kv. - 2000 w. IV kv. (aTasi kaci) 1998 w. I kv. sul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleoba ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1) ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2) dasaqmebuli daqiravebuli TviT-dasaqmebuli umuSevari (1) umuSevari (2) mosaxleoba samuSao Zalis gareT (1) mosaxleoba samuSao Zalis gareT (2) umuSevrobis done (procenti ) (1) umuSevrobis done (procenti ) (2) II kv. 3, 099 2,332 3, 136 2,462 3, 194 IV kv. 3, 008 2,146 1,990 2,457 2,555 2,195 2,042 2, 101 2,283 1,887 1,741 714 1,387 737 1,546 786 1,092 741 990 231 356 179 272 260 309 249 301 1,162 1,108 1,054 1,019 975 937 9.9 14.5 7.3 10.6 78.5 81.5 62.8 67.7 samuSao Zalis monawileobis koeficienti (1) 75.3 samuSao Zalis monawileobis koeficienti (2) 79.3 TviT-dasaqmebis wili mTlian samuSao ZalaSi 59.5 TviT-dasaqmebis wili mTlian dasaqmebaSi 66.0 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti, samuSao Zalis gamokvleva SeniSvna: (1 ) Sso-s standartiT (an “mkacri” kriteriumiT) (2 ) Sso-s ,,Serbilebuli” kriteriumiT 1999 w. III kv. I kv. II kv. 2000 w. III kv. IV kv. I kv. II kv. III kv. IV kv. 3, 032 3, 049 3, 092 3, 018 3, 123 3, 151 3, 133 3, 199 2, 018 2, 052 2, 058 1, 917 1, 951 2, 102 2, 064 2, 095 2, 058 2, 093 2, 106 1, 975 2, 087 2, 199 2, 181 2, 215 1, 725 1, 784 1, 792 1, 633 1, 705 1, 890 1, 890 1, 878 737 973 743 1, 023 741 1, 030 710 905 679 912 695 1, 087 675 1, 095 691 1, 080 1,039 980 292 333 1,110 1,000 268 308 1,078 997 266 314 1,049 962 284 342 1,158 1,044 246 382 1,172 1,035 212 309 1,048 952 174 292 1,069 952 217 337 1,104 985 12.1 14.1 12.5 14.7 14.5 16.2 13.0 14.7 12.9 14.9 14.8 17.3 12.6 18.3 10.1 14.0 8.4 13.4 10.4 15.2 67.2 68.7 50.9 57.9 66.2 67.9 49.7 56.9 66.6 67.9 48.2 56.4 67.3 68.6 49.8 57.3 66.6 68.1 50.1 57.5 63.5 65.4 47.2 55.4 62.5 66.8 46.7 53.5 66.7 69.8 51.7 57.5 65.9 69.6 53.0 57.9 65.5 69.2 51.6 57.5 cxrili A8.1.2: ekonomikuri statusi, 2000 w. I kv. - 2004 w. II kv. (aTasi kaci) 2001 w. I kv. sul, 15 welze ufrosi asakis mosaxleoba ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (1) ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba, sul (samuSao Zala ) (2) II kv. 2002 w. III kv. IV kv. I kv. II kv. 2003 w. III kv. IV kv. I kv. II kv. 2004 w. III kv. IV kv. I kv. II kv. III kv. 3, 277 3, 269 3, 139 3, 083 3, 016 3, 033 3, 021 2, 971 3, 082 3, 060 3, 132 3, 134 3, 143 3, 122 3, 181 2, 066 2, 197 2, 144 2, 048 1, 912 1, 983 2, 003 1, 945 1, 941 2, 037 2, 120 2, 103 2, 007 2, 054 2, 093 2, 195 2, 314 2, 246 2, 165 1, 983 2, 036 2, 063 2, 015 2, 025 2, 095 2, 170 2, 160 2, 089 2, 106 2, 146 1, 818 1, 944 1, 913 1, 838 1, 659 1, 742 1, 768 1, 713 1, 679 1, 805 1, 897 1, 877 1, 746 1, 809 1, 819 681 1, 034 672 1, 189 636 1, 194 630 1, 127 625 1, 028 598 1, 141 597 1, 168 607 1, 102 594 1, 083 604 1, 200 640 1, 255 637 1, 240 620 1, 125 608 1, 201 578 1, 239 248 377 1,210 1,082 253 370 1,072 955 231 333 995 893 210 327 1,034 918 254 324 1,103 1,033 241 294 1,050 997 236 296 1,017 957 232 303 1,026 956 262 345 1,141 1,057 233 290 1,023 965 223 273 1,002 952 226 283 1, 028 971 260 342 1, 130 1,047 245 298 1, 065 1,013 274 327 1, 086 1,032 12.0 17.2 11.5 16.0 10.8 14.8 10.3 15.1 13.3 16.3 12.1 14.4 11.8 14.3 11.9 15.0 13.5 17.1 11.4 13.9 10.5 12.9 10.7 13.1 13.0 16.4 11.9 14.1 13.1 15.2 samuSao Zalis monawileobis koeficienti (1) 63.1 67.2 samuSao Zalis monawileobis koeficienti (2) 67.0 70.8 TviT-dasaqmebis wili mTlian samuSao ZalaSi 50.1 54.1 TviT-dasaqmebis wili mTlian dasaqmebaSi 56.9 61.2 wyaro: statistikis saxelmwifo departamenti, samuSao Zalis gamokvleva 68.3 71.5 55.7 62.4 66.4 70.2 55.0 61.3 63.4 65.7 53.7 62.0 65.4 67.1 57.5 65.5 66.3 68.3 58.3 66.1 65.5 67.8 56.6 64.3 63.0 65.7 55.8 64.5 66.6 68.5 58.9 66.5 67.7 69.3 59.2 66.2 67.1 68.9 59.0 66.1 63.9 66.5 56.1 64.4 65.8 67.5 58.5 66.4 65.8 67.5 59.2 68.1 dasaqmebuli daqiravebuli TviT-dasaqmebuli umuSevari (1) umuSevari (2) mosaxleoba samuSao Zalis gareT (1) mosaxleoba samuSao Zalis gareT (2) umuSevrobis done (procenti ) (1) umuSevrobis done (procenti ) (2) SeniSvna: (1 ) Sso-s standartiT (an “mkacri” kriteriumiT) (2 ) Sso-s ,,Serbilebuli” kriteriumiT abreviaturebi gaero gaerTianebuli erebis organizacia vmo vaWrobis msoflio organizacia vssk vaWrobis saerTaSoriso standartuli klasifikacia dsT damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba dRg damatebuli Rirebulebis gadasaxadi epkc ekonomikuri politikisa da kvlevis centri Tbsb Tbilisis bankTaSorisi savaluto birJa kvt•sT kilovatsaaTi (mgvt•sT - megavatsaaTi, gvt•sT - gigavatsaaTi) mep mTliani erovnuli produqti mSp mTliani Sida produqti mfi mwarmoebelTa fasebis indeqsi sd saxelmwifo sagadasaxado departamenti seb saqarTvelos erovnuli banki sem saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi sesf socuzrunvelyofis erTiani saxelmwifo fondi sv saxazino valdebuleba (Tamasuqi) ssd statistikis saxelmwifo departamenti sss saxelmwifo sagadasaxado samsaxuri sssf saqarTvelos socialuri sainvesticio fondi ssu specialuri sasesxo uflebebi ssf saerTaSoriso savaluto fondi sf sarezervo fuli sfi samomxmareblo fasebis indeqsi sqms saxelmwifo qonebis marTvis saministro Sso Sromis saerTaSoriso organizacia waa wminda adgilobrivi aqtivebi wfi warmoebis fasebis indeqsi wmp wminda materialuri produqti wsr wminda saerTaSoriso rezervebi wua wminda ucxouri aqtivebi ha heqtari ACDI soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso TanamSromlobis organizacia BSEC Savi zRvis ekonomikuri TanamSromloba saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 171 abreviaturebi BSTDB Savi zRvis vaWrobisa da ganviTarebis banki CAP saerTo agraruli politika CASE socialuri da ekonomikuri kvlevis centri CEFTA centraluri evropis Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba EBRD evropis rekonstruqciisa sa ganviTarebis banki ECB evropis centraluri banki ECCC evrokavSiris sabajo kodeqsi EFSA evropis sasursaTo usafrTxoebis administracia EFTA evropis Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba EMI evropis monetaruli instituti EMS evropis monetaruli sistema EMU ekonomikuri da monetaruli kavSiri ESAF struqturul gardaqmnaTa gafarToebuli dafinansebis meqanizmi EUR evro FTA Tavisufali vaWrobis SeTanxmeba GATT generaluri SeTanxmeba vaWrobasa da tarifebze GEPLAC ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTulevropuli sakonsultacio centri GET saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi (ix. sem) GSP preferenciebis zogadi sistema GUUAM saqarTvelos, ukrainis, uzbekeTis, azerbaijanisa da moldovas mier (suuam) 1997 wels Camoyalibebuli regionaluri organizacia HS harmonizebuli sasaqonlo sistema ICC saerTaSoriso savaWro palata IEA energetikis saerTaSoriso saagento IFAD soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso fondi INOGATE evropisaken navTobisa da gazis saxelmwifoTaSoriso transportireba ISIC saerTaSoriso standartuli dargobrivi klasifikacia MRAs urTierTaRiarebis SeTanxmebebi NTR normaluri savaWro urTierToba OECD ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizacia OPEC navTobis eqsportiori qveynebis organizacia PREGP saqarTvelos siRaribis daZlevisa da ekonomikuri zrdis programa SAC msofli bankis struqturul gardaqmnaTa krediti SDR is. ssu SIS TurqeTis statistikis saxelmwifo instituti 172 saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 abreviaturebi TEN trans-evropuli qselebi TRI vaWrobis SezRudulobisi indeqsi TRIMs vaWrobasTan dakavSirebuli sainvesticio RonisZiebebi TRIPS vaWrobasTan dakavSirebuli inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi TRACECA satransporto koridori evropa-kavkasia-azia UNCTAD gaeros vaWrobisa da ganviTarebis konferencia UNCITRAL gaerTianebuli erebis organizaciis saerTaSoriso savaWro kanonmdeblobis komisia USAID amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagento USITC amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso vaWrobis komisia USTR amerikis SeerTebuli Statebis savaWro warmomadgenloba WTO vaWrobis msoflio organizacia (ix. vmo) WTO msoflio turistuli organizacia saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi _ 2005 weli, #1 173
Documenti analoghi
saqarTvelos ekonomikis mimarTulebebi sarCevi
organizaciebidan, maT Soris statistikis saxelmwifo departamentidan, saqarTvelos erovnuli bankidan, saxelmwifo socialuri uzrunvelyofis fondidan, finansTa saministrodan, vaWrobisa da sagareo ekonomik...
Dettaglikrebuli 4 (57) 2013.indd
mimarTulni arian Seiswavlon kulturuli industria kulturis produqtis instrumentuli midgomis WrilSi, rac gulisxmobs mis ganxilvas ekonomikur sibrtyeSic. amdenad, cxadi xdeba Semdegi _ kulturis sferos ...
Dettaglierovnul umciresobaTa marTvis institutebi saqarTveloSi:
integraciis sakiTxebSi da Semwynareblobisa da samoqalaqo integraciis sabWo..............................................................................................................................
Dettagliagraruli saq-yda-39.indd
gagrZeldeba migracia, ver ganviTardeba soflis meurneoba, warmoeba, socialuri foni kidev ufro damZimdeba. rogorc bolodroindeli movlenebidan ikveTeba saqarTvelos axlo momavalSi Seeqmneba xelsayreli p...
Dettagli2010 seqtemberi.indd
maria floresi da maria almira avesi. ganxilul iqna boloniis procesis farglebSi umaRlesi ganaTlebis sistemaSi cvlilebebis aucileblobis, sakredito sistemis, moqnili saswavlo procesis agebis, kurikulu...
Dettagli