Linke

Transcript

Linke
socialuri demokratiis kursi 1
tobias gomberti da sxvebi
socialuri
demokratiis safuZvlebi
ISBN 978-9941-0-3792-4
gamomcemeli:
fridrix ebertis fondi
Tbilisi
publikacia ar gamoxatavs fridrix ebertis fondis mosazrebas.
pasuxismgebloba statiebis Sinaarsze ekisrebaT avtorebs.
socialuri demokratiis kursi 1
tobias gomberti da sxvebi
socialuri
demokratiis safuZvlebi
Sinaarsi
4
1. ra aris socialuri demokratia?
6
2. sabaziso Rirebulebebi 9
winasityvaoba
4.2. libertarizmi Tu...
socialuri demokratia
93
4.3. eqskursi: sabaziso Rirebulebebis,
ZiriTadi uflebebisa da instrumentebis triada
97
2.1. Tavisufleba 11
4.4. pozitiuri Tu negatiuri
Tavisuflebebi uflebebi 102
2.2. Tanasworoba/samarTlianoba
19
4.5. saxelmwifos samoqmedo valdebulebebi
2.3. solidaroba
37
2.4. raze saubroben sxvebi?
105
107
40
5.1. aSS
108
2.5. sabaziso Rirebulebebi praqtikaSi 43
5.2. didi britaneTi
115
3. sazogadoebrivi modelebis Sedareba
59
5.3. germania
123
3.1. sabazro kapitalizmi da demokratia
62
5.4. iaponia
131
3.2. liberaluri poziciebi
67
5.5. SvedeTi
138
3.3. konservatiuli poziciebi 70
6. daskvna
146
3.4. socialuri demokratia da
demokratiuli socializmi
72
bibliografia
149
saWiro literatura
154
avtorebis Sesaxeb
159
4. Tomas maieris socialuri
demokratiis Teoria
86
4.1. aTvlis wertili
89
5. nacionaluri modelebi winasityvaoba
politikas mkafio orientirebi sWirdeba. mxolod is, visac garkveviT SeuZlia Camoayalibos dasaxuli miznebi, moaxerxebs maT
miRwevas da am miznebis mxardaWerasac moipovebs. amitom am wignSi
gvsurs ganvixiloT is, Tu ras warmoadgens socialuri demokratia 21-e saukuneSi, ra faseulobebi udevs mas safuZvlad, ra miznebi aqvs da rogor SeiZleba maTi praqtikaSi ganxorcieleba.
cxadia, rom socialuri demokratia ar gaxlavT uryevi, erTxel
da samudamod gaqvavebuli konstruqcia. is mudmivad saxecvlilebas ganicdis da demokratiuli brZolis Sedegad miiRweva. amitom
am krebulSi mza pasuxebs ar gTavazobT, erTobliv msjelobaSi
monawileobisTvis giwvevT.
mocemuli wigni, pirvel rigSi, socialuri demokratiis akademiis saswavlo programebisTvis aris gankuTvnili da gamoiyeneba,
rogorc mniSvnelovani saxelmZRvanelo masala, Tumca is maTac
daainteresebs, visac surs gaecnos socialuri demokratiis problematikas da aqtiurad Caebas misi ganxilvis procesSi.
dasawyisSi naSromi gTavazobT sxvadasxva midgomas socialuri demokratiis mimarT, romelic iseT sabaziso Rirebulebebs efuZneba, rogorebicaa Tavisufleba, samarTlianoba da solidaroba.
Semdgom ganixileba socialur demokratiasa da sxva politikur
mimdinareobebs Soris arsebuli gansxvavebebi. Tomas maieris socialuri demokratiis Teoriis safuZvelze avtorebi xuTi qveynis
socialuri demokratiis praqtikul gamocdilebas ganmartaven.
droSi gamocema. madlobas movaxsenebT maT, aseve proeqtis monawile yvela sxva avtors saucxoo TanamSromlobisTvis.
socialuri demokratiis akademiis simbolo kompasia. akademiis bazaze fridrix ebertis fondi iZleva SesaZleblobas, ganxilul
iqnes sxvadasxva Tvalsazrisi da gairkves orientirebi. moxaruli
viqnebiT, Tu Cveni naSromi xels SegiwyobT sakuTari politikuri
gzis gansazRvraSi. socialuri demokratiis sicocxlisunarianobas swored is ganapirobebs, rom igi moqalaqeTa mudmivi interesisa da miswrafebis sagania.
kristian kreli
direqtori
socialuri demokratiis akademia
iulia bleziusi
proeqtis xelmZRvaneli
„socialuri demokratiis kursi”
naSromi „socialuri demokratiis safuZvlebi” saxelmZRvaneloTa
seriis pirveli nawilia. wignebis gamocema socialuri demokratiis akademiis sxva saswavlo kursebisTvisac aris dagegmili.
gvsurs guliTadi madloba gadavuxadoT tobias gombertsa da
martin timpes. wignis udidesi nawili tobias gombertma Seadgina,
xolo ramdenime Tavis daweraSi mas martin timpe daexmara. maTve
iTaves mocemuli wignis redaqtireba, raSic orivem gansakuTrebuli codna da gamocdileba gamoavlina. mxolod Tavdauzogavi
SromiTa da mondomebiT gaxda SesaZlebeli krebulis aseT mokle
4
5
1. ra aris socialuri demokratia?
ra aris socialuri
demokratia?
oTxi pasuxi
„socialuri demokratia – nuTu es cneba TavisTavad gasagebi ar
aris? cneba, romelic gulisxmobs, rom demokratia sazogadoebis
yvela wevrisTvis xelmisawvdomia da socialurad dabalansebuli.
nuTu es cxadi ar aris?”, – ambobs zogierTi.
„socialuri demokratia – es xom ukve ganvaxorcieleT germaniaSi?
es socialuri sabazro ekonomika, e. w. germanuli modeli ar aris?„,
– kiTxuloben sxvebi.
„socialuri demokratia germaniis social-demokratiul partias
niSnavs da es mxolod social-demokratebis saqmea, anu, es maTi Teoriaa”, – fiqrobs mesame.
„socialuri demokratia – da ratom ara demokratiuli socializmi?
es xom ufro miRebuli cnebaa?”, – aseT kiTxvas svams meoTxe.
vin aris marTali?
cnebis gansazRvrisas aman SesaZloa gaugebrobamde migviyvanos –
bolos da bolos, vin aris marTali? es terminologiuri kamaTi
babilonis godlis Senebas hgavs - sakmaod damRlelia da naklebad
Sedegianic.
pirvel rigSi, saerTo enaze unda SevTanxmdeT, rac sxvadasxva Tvalsazrisis garkvevasa da ganmartebas gagviadvilebs. sanam gansxvavebul
mimarTulebebze vikamaTebT, sjobs Tavdapirvelad saerTo aTvlis
wertili vipovoT.
socialur demokratiaze dasmuli oTxi kiTxva migvaniSnebs, rom
oTxive mxare socialuri demokratiis mniSvnelovan aspeqtebs exeba. zogierTi maTgani saubrobs mis safuZvlebsa Tu winapirobebze,
aseve imaze, ras unda velodoT an ra aris mosalodneli socialuri
demokratiisgan.
meoTxe interesdeba, rogori iqneba Sedegi, Tuki ar gaiTvaliswinebs
cnebis ukve damkvidrebul ganmartebas. anu, kiTxva exeba socialuri
demokratiis arsisa da sxva koncefciebisgan gansxvavebis dadgenas.
ase rom, Tu vinmes „socialur demokratiaze” saubari surs, jer unda
ganmartos, ras gulisxmobs konkretulad da vin aris misi adresati.
socialuri demokratia ar gaxlavT erTmniSvnelovani cneba – is
mravalwaxnagovania da gansxvavebuli RirebulebiTi warmodgenebi
ukavSirdeba. es cneba socialuri muxtis mqonea, vinaidan is zemoqmedebs sazogadoebaze da sxvadasxva interesTa jgufi iTvaliswinebs an uaryofs mas.
ganmarteba
aucilebelia
warmodgenili oTxi kiTxva migvaniSnebs, rom cnebis gamoyenebamde
saWiroa misi mkafiod gansazRvra da masTan dakavSirebuli socialuri ganwyobebis codna.
Teoriul diskusiebSi „socialuri demokratiis” cnebis gansazRvreba sxvadasxvagvaria – misi erTiani da yvelasTvis savaldebulo
ganmarteba ar arsebobs.
„socialuri
demokratiis”
mecnieruli
definiciebi
da mainc, sad mivyavarT am gansxvavebul definiciebs? Tu samecniero diskusiaSi CavebmebiT, terminologiuri safuZvlebi da maTi
ganmartebebi unda SevadaroT, aseve SevamowmoT, ra argumentebi
arsebobs cnebis ama Tu im gansazRvrebisTvis. aqve unda moxdes arsebuli empiriuli Sedegebis Sedareba da imis garkveva, arsebobs Tu
ara definiciebSi garkveuli winaaRmdegobebi, aris Tu ara empiriul
monacemebSi Seusabamoba da sworad ganimarteba Tu ara wyaroebi.
mecnieruli TvalsazrisiT, yvela es kiTxva Zalze mniSvnelovania.
adamianebs, romlebic samecniero kvlevebiT profesiulad ar arian
dakavebuli da mxolod sazogadoebriv-politikur aqtivobas avlenen (Tavisufal dros), arsebuli Teoriebis safuZvliani SeswavlisTvis sakmarisi dro ar rCebaT. rogor unda vimoqmedoT, rom mecnieruli definiciebi da Teoriuli safuZvlebi daviwyebas ar mieces?
praqtikuli
midgoma
sxvebi svamen kiTxvas, Tu risi miRweva moxerxda, anu, arsebuli sazogadoebis empiriul Sefasebas axdenen.
mesames ainteresebs, Tu vin SeiZleba CaiTvalos socialuri demokratiis Sesaxeb sazogadoebrivi warmodgenebis matareblad. es kiTxvac sruliad gamarTlebulia.
6
7
sxvadasxva midgoma
Cven gvsurs sxvadasxva midgoma SemogTavazoT, xolo romelia maT
Soris ufro damajerebeli, es mkiTxvelisTvis migvindvia. aRniSnuli
sakiTxebidan ikveTeba Semdegi aspeqtebi: metwilad normatiuli, anu,
socialuri demokratiis principebsa da sabaziso Rirebulebebze
dafuZnebuli, Teoriuli, romelSic saubaria socialuri demokratiis
Teoriaze, da empiriuli, romelic detalurad ganixilavs sxvadasxva qveyanaSi socialuri demokratiis ganxorcielebis magaliTebs.
naSromis sxvadasxva TavSi aRniSnul sam dones mimovixilavT.
Teoriuli done:
Tomas maieri,
socialuri
demokratiis
Teoria
normatiuli done, pirvel rigSi, momdevno or TavSi (me-2 da me-3
Tavebi) aisaxeba. maTSi ufro detalurad ganvixilavT sabaziso Rirebulebebs, kerZod, Tavisuflebas, samarTlianobasa da solidarobas,
aseve sakiTxs, Tu rogor realizdebian isini gansxvavebul sazogadoebriv modelebSi (liberalizmis, konservatizmisa da socializmis/socialuri demokratiis konteqstSi).
Teoriuli done warmodgenilia me-4 TavSi, romelSic asaxulia
Tomas maieris socialuri demokratiis Teoriis ZiriTadi debulebebi. arCevani maieris Teoriaze SevaCereT, radgan is, Cveni azriT,
zedmiwevniT srulyofili da Tanamimdevruli naSromia, romelic,
amasTanave, sxvadasxva dones aerTianebs.
me-5 Tavi empiriul doneze msjelobs da sxvadasxva qveynis magaliTebs gvTavazobs. isic Tomas maieris Teorias efuZneba. iseve, rogorc
mis wignSi „socialuri demokratiis praqtika”, aqac xazgasmulia is
garemoeba, rom socialuri demokratiis ganxorcieleba sxvadasxva
saSualebiTa da sxvadasxvagvari warmatebiTaa SesaZlebeli.
2. sabaziso Rirebulebebi
„Tavisufleba! Tanasworoba! Zmoba!” – es safrangeTis revoluciis
lozungi gaxldaT. da dResac demokratiuli partiebi mniSvnelovanwilad am sabaziso Rirebulebebis erTgulni arian. mocemuli
Rirebulebebi burJuaziuli epoqis wiaRSi iSva, maTi „triumfuli
svla” msoflios masStabiT ki ara ugvianes me-20 saukunis Sua wlebidan daiwyo. maT safuZvelze Camoyalibda ZiriTadi moTxovnebi
saxelmwifoebisa da sazogadoebebis mimarT.
Tavisufleba!
yovelive es asaxulia gaerTianebuli erebis organizaciis samarTlebriv dokumentebSi.1966 wels gaerTianebuli erebis organizaciam
adamianis uflebebis Sesaxeb ori paqti miiRo, romlebiTac ZiriTadi
samoqalaqo, politikuri, ekonomikuri, socialuri da kulturuli
uflebebi sayovelTao gaxda, vinaidan msoflios qveynebis absoluturma umravlesobam moaxdina maTi ratificireba. ZiriTadi uflebebi unda uzrunvelyofdes sabaziso Rirebulebebis samarTlebrivi
moTxovnebis saxiT Camoyalibebas.
gaerTianebuli
Tanasworoba!
Zmoba!
erebis
organizaciis
adamianis
uflebebis Sesaxeb
paqtebi, rogorc
safuZveli
amave dros, unda aRiniSnos, rom msoflio Tanamegobrobis mier dadgenili ZiriTadi uflebebi bevr qveyanaSi daucveli rCeba. adamianis
uflebebi uxeSad irRveva im saxelmwifoebSic, romlebmac xsenebul
paqtebs moaweres xeli.
amdenad, bevr sazogadoebaSi adamianis ZiriTadi uflebebi ar aris
uzrunvelyofili da, Sesabamisad, ver xerxdeba sabaziso Rirebulebebis realizeba. es aRar gaxlavT Teoriuli sakiTxi, es calkeul
qveyanasa da regionSi sxvadasxva sazogadoebrivi jgufis urTierTgagebisa da ZalTa Tanafardobis sakiTxia.
sabaziso
Rirebulebebi da
ZiriTadi uflebebi
miuxedavad amisa, sabaziso Rirebulebebi da maTi ZiriTadi uflebebis saxiT uzrunvelyofa politikuri kursis Sefasebis mniSvnelovani kriteriumi da orientiria; amitom ama Tu im qveynis politikuri ganviTarebis mimarTulebis analizi swored am sakiTxiT iwyeba.
sabaziso Rirebulebebi da politikis ZiriTadi kursi germaniaSi
2007 wels gansakuTrebulad farTod ganixileboda. orive msxvilma
saxalxo partiam, social-demokratiulma partiam da qristian-demokratiulma kavSirma, SeimuSava da daamtkica axali partiuli
programebi, romlebSic sxva sakiTxebTan erTad ganxilulia Tana-
8
9
medrove etapze sabaziso politikuri Rirebulebebis ganmartebisa
da realizebis sakiTxi.
sabaziso
Rirebulebebi
da ZiriTadi
uflebebi,
normatiul doneze socialuri demokratiac sabaziso Rirebulebebsa
da ZiriTad uflebebzea orientirebuli. maTi normatiuli statusi
da praqtikuli ganxorcieleba politikis sakvanZo sakiTxia, erTgvari politikuri kompasi.
rogorc
politikuri
kompasi
me-18 saukunis ganmanaTleblobis epoqidan moyolebuli, sabaziso
Rirebulebebis definicia mudmivad saxecvlilebas ganicdida. icvleboda aseve am RirebulebaTa urTierTdamokidebuleba.
dRes ZiriTadad saubaria sam sabaziso Rirebulebaze – Tavisuflebaze, Tanasworobaze/samarTlianobasa da solidarobaze.
2.1. Tavisufleba
Tavisufleba sabaziso Rirebulebaa, romelsac politikuri procesis yvela monawile mTlianad iziarebs. mas kavSiri aqvs ganmanaTleblur azrovnebasTan da burJuaziuli epoqis dasawyisTan. iseTi
filosofosebi, rogorebic arian jon loki, Jan Jak ruso, imanuel
kanti, karl marqsi, aseve kritikuli Teoriis warmomadgenlebi sxvadasxva istoriul droSi msjelobdnen da werdnen Tavisuflebis
realizebis SesaZleblobebze.
„Tavisuflebis”
saTaveebi
Tavisuflebis Sesaxeb diskusias, zogadad, sami ZiriTadi kiTxva
axlda Tan:
 rogor unda ganimartos Tavisufleba?
 rogor SeiZleba Tavisuflebis realizeba an garantireba sazogadoebaSi?
 sad aris Tavisuflebis zRvari sazogadoebaSi?
„
„Tavisuflebis” cnebis gansazRvrisTvis, pirvel rigSi, ingliseli
folosofosis, jon lokis, definicias moiSvelieben xolme:
rogor ganimarteba
„Tavisufleba”? –
magaliTi
„adamianis bunebiTi Tavisufleba imaSi mdgomareobs, rom igi ar
emorCileba aranair amqveyniur upirates Zalas an adamianis nebasa Tu
sakanonmdeblo Zalauflebas da saxelmZRvanelod mxolod bunebis kanons aRiarebs.
adamianis Tavisufleba sazogadoebaSi gaxlavT is, rom ar daemorCilos sxva sakanonmdeblo Zalauflebas, garda imisa, romelic sazogadoebrivi TanxmobiT miiRweva, da ar daemorCilos raime nebas an ar
SeizRudos raime kanoniT, garda imisa, romelsac kanonmdebeli misTvis
gamocxadebuli ndobis farglebSi miiRebs” (Locke, 1977, gv. 213-214)
lokis swavlebiT, asxvaveben Tavisuflebis. sam ganzomilebas: Tavisufleba sakuTari pirovnebis mimarT, Tavisufleba sakuTari azrebisa da grZnobebis mimarT da im nivTebis gankargvis Tavisufleba,
romlebsac adamiani kanonierad flobs. Tavisuflebis es sami ganzomileba asaxulia uamrav konstituciasa da adamianis ZiriTadi
uflebebis CamonaTvalSi. mravali Teoria jon lokis Tavisuflebis
definicias efuZneba da mis interpretacias axdens.
10
11
Tavisufleba,
rogorc bunebiTi
ufleba
rogor SeiZleba
Tavisuflebis
garantireba
da realizeba
sazogadoebaSi?
loki amodis iqidan, romm
aRniSnuli Tavisuflebebi
i
yovel adamians bunebisgann
eniWeba, anu, isini sazogadoe-baSi ki ar warmoSobilan, ara-med „dasabamidan” arseboben.
Tumca aRniSnuli „bunebiTii
uf le be bi” sa zo ga do e baSi
i
saxecvlilebas ganicdis. isi-ni yalibdebian moTxovnebiss
saxiT, romlebsac Semdgomm
yoveli adamiani sazogadoe-bas uyenebs.
jon loki (1632–1704) – liberalizmis erT-erTi pirveli da TvalsaCino
warmomadgeneli.
lokma ganaviTara empirizmi, romlis
mixedviT, adamianebi gamocdilebis safuZvelze swavloben. am moZRvrebis Tanaxmad, sxvadasxva gamocdilebis Sedareba Teoriuli azrovnebis amosavali
wertilia.
1690 wels jon lokma gamoaqveyna saxelmwifo marTvis ori traqtati, romlebSic man inglisis monarqiis Teoriuli safuZvlebi eWvqveS daayena da Tavisufal nebaze dafuZnebuli sazogadoebrivi wyobis koncefcia warmoadgina.
misi ZiriTadi mosazrebis Tanaxmad, sazogadoebaSi sakuTari pirovnebis gankargvis Tavisufleba yalibdeba, rogorc sakuTar pirovnebaze sakuTrebis ufleba, xolo azrisa da grZnobis Tavisuflebis
uzrunvelyofa xdeba gadawyvetilebebis miRebasa da politikuri
Zalauflebis ganxorcielebaSi adamianis monawileobiT. rac Seexeba
kanonierad mopovebuli sagnis gankargvas, amisTvis saWiroa nebismieri
adamianisTvis xelmisawvdomi, Tavisufali bazris arseboba. amgvarad, sazogadoeba ubralod ki ar inarCunebs bunebiT Tavisuflebebs,
aramed axdens maT realizebas sazogadoebrivi normebis farglebSi.
Tavisufleba
lokis argumentaciis arsi
i
da sxvadasxva filosofiurii
variacia dRemde aqtualuria da Tavisuflebis, rogorc sabaziso
Rirebulebis, ganmartebisas mas kvlav iSvelieben. loki miCneulia
liberalizmis erT-erT udides moazrovned.
sakuTari
pirovnebis
gankargvis
Tavisufleba
bunebriv
mdgomareobaSi
bunebrivi
Tanasworoba
da Tanabari
Tavisufleba
kanonierad mopovebuli
sagnebis gankargvis
Tavisufleba
sagnis qonis ufleba
SromiT moipoveba
kamaTis SemTxvevaSi:
gansazRvravs Zlieris
ufleba
demokratiuli gziT miRweuli sazogadoebrivi SeTanxmeba
ZiriTadi uflebebi transformirdeba sazogadoebaSi da sazogadoebis meSveobiT
sazogadoebaSi
12
mocemulia bunebiT
SeiZleba Seilaxos
sxvebis mier
aRniSnuli definiciis popularobis miuxedavad, ar unda dagvaviwydes, rom saqme gvaqvs istoriul teqstTan, romlis gageba misi warmoSobis konteqstis gauTvaliswineblad ar aris marTebuli da misi
ubralod gadmotana Tanamedrove droSi SeuZlebelia. es aSkara
xdeba, Tu vupasuxebT kiTxvas – rogor aris SesaZlebeli sazogadoebaSi Tavisuflebis garantireba an realizeba.
istoriuli diskusiis konteqstSi mniSvnelovania, rom loki (da
Semdgom ganmanaTleblobis epoqis bevri sxva filosofosi) ewinaaRmdegeba mosazrebas, romlis Tanaxmad, uamravi araTavisufali adamianis arseboba bunebrivi uTanasworobiTaa ganpirobebuli. absolutistur sazogadoebaSi, sadac monarqebi sakuTar Zalauflebas
RvTaebriv warmomavlobas miawerdnen, bunebrivi Tanasworobisa da
misgan gamomdinare Tanabari Tavisuflebis qadageba revoluciuri
movlena iyo.
Tumca loki ar kmayofildeba bunebisgan miniWebuli Tanabari TavisuflebiT da cdilobs sazogadoebrivi SeTanxmebis gziT danergos
sazogadoebaSi bunebiTi Tavisufleba.
mocemulia bunebiT
azrisa da grZnobis
Tavisufleba
Tavisufleba, rogorc
“pirovnebaze
sakuTrebis ufleba”,
daculia sazogadoebis
mier
“azrisa da grZnobis”
Tavisufleba realizdeba
sazogadoebis mier
politikuri avtonomiisa
da demokratiuli
uflebebis saSualebiT
ekonomikuri avtonomia
SesaZlebelia yvela
adamianisTvis
sur. 1. jon lokis Tavisuflebis cneba
13
jon lokis
Tavisuflebis
cnebis kritika
rusos mxridan
lokis Teoria Tavisufle-bis realizebis sakiTxSi
i
kritikis qarcecxlSi jer
r
kidev me-18 saukuneSi gaex-via. misi umniSvnelovanesii
oponenti albaT Jan Jak
k
ruso gaxldaT, romelic
c
edaveboda an avrcobda miss
Teorias oTx ZiriTad pun-qtSi:
Jan Jak ruso (1712–1778) – erT-erTi filosofosi, romlis Teoriulma naSromebma safuZveli moumzada safrangeTis revolucias.
rusom SeimuSava fundamenturi traqtati
sazogadoebaSi arsebuli uTanasworobis ganviTarebis Sesaxeb, romelSic mocemulia misi
rogorc filosofiuri, ise istoriul-empiriuli midgomebi.
sxva mniSvnelovan naSromebSi ganxilulia,
erTi mxriv, demokratiuli saxelmwifos Teoria da, meore mxriv, aRzrdis problemebi.
1. kargi sazogadoebrivi SeTanxmebis miRweva SesaZlebelia mxolod
im pirobiT, Tu sazogadoebis Seqmnis procesSi yvela adamiani daTmobs Tavis bunebiT uflebebs da sanacvlod samoqalaqo uflebebs
miiRebs.
2. Tanamedrove, burJuaziul-monarqiuli sazogadoebis sazogadoebrivi SeTanxmeba ar aris kargi sazogadoebrivi SeTanxmeba.
3. Tavisuflebis saimedod realizeba mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba, Tu kanonebis Sesaxeb gadawyvetilebebi sazogadoebis yvela
wevris mier miiReba. mxolod maSin daemorCileba yoveli adamiani
sakuTar nebas, rac imas niSnavs, rom is Tavisufali gaxdeba.
4. rusosTvis „Tavisufleba” ganviTarebis ideasTanaa dakavSirebuli:
is yovel adamianSi xedavs „unarebis ganviTarebis unars” („perfectibilité”) (Benner/Brüggen, 1996, gv. 24). es „unarebi” ar aris winaswar gansazRvruli mocemuloba, isini swavlisa da sazogadoebaSi
cxovrebis procesSi viTardebian.
ideali:
Tavisufali
da Tanaswori
adamianebis erToba
14
SesaZloa kritikis pirvelma punqtma gagaocoT: ratom unda daTmos
adamianma yvela Tavisi bunebiTi ufleba, raTa Semdgom daibrunos
isini sazogadoebisgan? xom ar uRebs es kars tiranias? rusos am
moTxovnis radikalizmi bevrSi gancvifrebas iwvevs. is am ukidures formulirebas imis xazgasasmelad irCevs, rom sazogadoebaSi
Tavisufleba mxolod im SemTxvevaSi miiRweva, Tu masSi aRar iqneba
e. w. Tbili adgilebi da samflobeloebi da, Sesabamisad, ar iqneba
socialuri uTanasworoba. idealad mas Tavisufali da Tanaswori
adamianebis erToba miaCnia.
ruso, pirvel rigSi, sazogadoebaSi arsebuli realuri TavisuflebiT interesdeba. is ganixilavs Tanamedrove sazogadoebas da askvnis,
rom gamocxadebuli Tavisufleba mxolod mdidrebisTvisaa xelmisawvdomi. amis xazgasasmelad mas mohyavs erT-erTi mdidris sityvebi, romelic Raribebs sazogadoebrivi SeTanxmebisken mouwodebs
da calmxriv Tavisuflebas hpirdeba:
Tavisufleba
mxolod
mdidrebisTvis?
„modi gaverTiandeT, – mimarTa man maT (Raribebs. – avtoris
SeniSvna), – raTa davicvaT sustebi Cagvrisgan, SevakavoT pativmoyvareebi da uzrunvelvyoT qoneba maTTvis, visac is ekuTvnis: modi
SevimuSaoT samarTlianobisa da mSvidobis debulebebi, romelTa
dacvis valdebuleba yvelas daekisreba, romlebic miukerZoebeli
iqneba da erTgvarad gamoasworebs bedis ukuRmarTobas, vinaidan
erTnair urTierTvaldebulebebs daakisrebs Zalauflebis mqone da
sust adamianebs. erTi sityviT, imis magivrad, rom Cveni Zalebi sakuTari Tavis winaaRmdeg mivmarToT, modi gavaerTianoT isini erT,
umaRles ZalauflebaSi.„ (Rousseau, 1997, gv. 215-217)
Tavisufleba, rusos sityvebiT rom vTqvaT, SeiZleba gamoviyenoT,
rogorc erTgvari „dazavebis SeTanxmeba”. amitom gansakuTrebuli
yuradReba unda mieqces imas, Tu ramdenad realizebulia dapirebuli Tavisufleba sazogadoebis yvela wevrisTvis.
rusos kritikis mesame punqti Seicavs Tavisuflebis sxva mniSvnelovan aspeqts – mis damokidebulebas ZalauflebasTan. Tu lokis
(da manamde kidev ufro metad tomas hobzis) TvalsazrisiT, xalxi
unda axdendes kanonmdeblobis legitimacias da ara aucileblad
mis, realizebas, rusos pozicia radikalurad demokratiulia. misi
argumentaciiT, adamiani mxolod maSin aris Tavisufali, anu, sakuTari politikuri nebis garda arafers emorCileba, Tu eqvemdebareba im kanonebs, romelTa miRebaSic Tavad monawileobda.
Tavisuflebisa
Tavisi kritikis meoTxe punqtSi ruso mniSvnelovnad ganavrcobs
Tavisuflebis lokiseul cnebas: misi azriT, adamianis Tavisufleba
gamomdinareobs iqidan, rom mas bunebisgan eniWeba ara ubralod „unarebi”, aramed am unarebis ganviTarebis unari (Sdr. Benner/Brüggen, 1996,
gv. 24). amdenad, demokratiuli sazogadoebis mTavari amocanaa adamianis ganviTareba da misi individualobis gamovlenis xelSewyoba.
„unarebis
da Zalauflebis
Tanafardoba
ganviTarebis unari”
15
sad aris
Tavisuflebis
zRvari
sazogadoebaSi?
ori pasuxi
sakiTxi, Tu sadamde vrceldeba Tavisufleba (individis Tavisufleba sazogadoebis, aseve saxelmwifos mimarT), dRemde sakamaToa.
iqneba es satelefono saubrebis mosmenis problema Tu sagangebo
SemTxvevaSi Tavdacvis ministris brZaneba samgzavro TviTmfrinavis Camogdebis Sesaxeb – sxva mraval kiTxvasTan erTad es gaxlavT
Tavisuflebis zRvris Taobaze sazogadoebrivi diskusiis sagani.
dRemde Tavisuflebis zRvris gansazRvrisas or filosofiur mosazrebas iSvelieben:
„erTi SexedviT, demokratiis pirobebSi xalxs yvelafris
keTeba SeuZlia, rasac moisurvebs. magram politikuri Tavisufleba
sulac ar niSnavs, akeTo is, rac ginda. saxelmwifoSi, anu, sazogadoebaSi, sadac kanonebi arsebobs, Tavisufleba aris ufleba, akeTo
is, risi keTebis uflebac gaqvs, da ar iyo iZulebuli, akeTo is, rac
gekrZaleba. unda gaiazro, ra aris damoukidebloba da ra – Tavisufleba. Tavisufleba gaxlavT ufleba, akeTo yovelive is, rac kanoniT daSvebulia. Tu moqalaqe akeTebs imas, rac kanoniT ekrZaleba, maSin mas aRar hqonia Tavisufleba, vinaidan sxvebsac SeeZlebaT
imaves keTeba.” (Montesquieu, 1992, gv. 212-213)
„amdenad, arsebobs erTaderTi kategoriuli imperativi,
kerZod: moiqeci mxolod im maqsimas mixedviT, romelsac isurvebdi,
rom sayovelTao kanoni gamxdariyo.” (Kant, 1995, gv. 51)
monteskie
Sarl lui de monteskie (1689–
1755) – samarTalmcodne da filosofosi-moralisti. saxeli gaiTqva,
pirvel rigSi, traqtatiT „kanonTasulis Sesaxeb” (1748).
is moiTxovda konstituciur monarqias da xelisuflebis gadanawilebas (sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebebze).
monteskies mixedviT, Tavisuflebis zRvari aris kanonis dacvis valdebuleba,
romelic efuZneba uflebas
– misi dacva yvela sxva moqalaqesac moeTxovos.
kanti Tavisuflebis kidev ufro farTo formulirebas gvTavazobs
da axal safexurze ahyavs is, vinaidan Tavisuflebis SezRudvas ufro
abstraqtulad aRiqvams: nebismieri qmedeba imis mixedviT unda Sefasdes, Tu ramdenadaa SesaZlebeli misi, rogorc sayovelTao kanonis,
gamoyeneba. formulirebis amgvari gafarToeba gulisxmobs ara marto kanonis dacvis, aramed aseve kanonis farglebSi TavisuflebiT
sargeblobis sakiTxs. Tvali SevavloT martiv magaliTs: vTqvaT, ar
ikrZaleba didgabaritebiani, maRali gamavlobis avtomanqanis moxmareba, romelic bevr sawvavs saWiroebs da, amdenad, sazianoa garemosTvis. Tu amas erTiani, sayovelTao kanonis saxes mivcemT, seriozul
ekologiur problemas miviRebT.
k tis mixedviT, Tavisufkan
lebis zRvari moraliT ganil
ssazRvreba, xolo individis
Tavisuflebis zRvruli niST
nnuli saerTo keTildReobaa.
Tumca calkeuli pirovnebis
T
Tavisuflebis zRvari ar aris
T
ssakmarisi mTeli sazogadoebis Tavisuflebis zRvris
dadgenisTvis. kerZod, aq saud
baria ara marto imaze, rom
b
safuZvlebi” (1796/97).
aar daiSvas individis Tavissuflebis SezRudva an masSi
Careva, aramed imazedac, rom Tavisuflebis sazRvrebi gafarTovdes
maTTvis, visi Tavisuflebac izRudeba. sazogadoebis farglebSi es
im SemTxvevaSi miiRweva, Tu yvela adamiani Tanabari TavisuflebiT
sargeblobs. germaniis social-demokratiuli partiis hamburgis
programaSi vkiTxulobT: „yoveli adamiani mowodebulia Tavisuflebisken da aqvs unari, iyos Tavisufali. SeuZlia Tu ara mas, icxovros am mowodebis Sesabamisad, sazogadoeba gansazRvravs.”
imanuel kanti (1724–1804) – dRemde
erT-erTi yvelaze gavleniani germaneli filosofosi ganmanaTleblobis
epoqisa. mis naSromebSi ganxilulia
praqtikulad yvela imdroindeli filosofiuri sfero.
ZiriTadi naSromebi: „wminda gonebis kritika” (1781), „praqtikuli gonebis kritika” (1788), „msjelobis unaris
kritika” (1790), „sayovelTao mSvidobisaken” (1795), „moralis metafizikis
Tavisuflebis
zRvari
ganpirobebulia
moraliT da
dakavSirebulia
saerTo
keTildReobasTan
uaxles TeoriebSi – magaliTad, nobelis premiis laureatis, indoeli amartia senis, koncefciaSi – saubaria „TviTrealizaciis SesaZleblobebze”. es gulisxmobs sazogadoebriv cxovrebaSi aqtiur
monawileobas, romelic sakmaod scildeba fiskalur Tanasworobas.1
1
16
kanti
germaniis federaluri mTavrobis pirvel or moxsenebaSi siRaribisa da simdidris
Sesaxeb gamoiyeneba siRaribis donis ara mxolod sakuTriv materialuri indikatori,
aramed masSi gaTvaliswinebulia socialuri inkluziisa da eqskluziis maCvenebelic.
17
Tavisufleba
da socialuri
demokratia
Tu Tavisuflebis Sesaxeb
warmoebul diskusiebs gaviTvaliswinebT, SeiZleba socialuri demokratiis mimarT
Semdegi moTxovnebi CamovayaliboT:
moTxovnebi socialuri demokratiis mimarT, romlebic Tavisuflebis Sesaxeb warmoebul
diskusiebSi gamoikveTa:
• pirovnebis
Tavisufleba,
iseve, rogorc sazogadoebriv cxovrebaSi da mis gadawyvetilebebSi
aqtiuri
monawileoba, mTlianobaSi,
uzrunvelyofili da garantirebuli unda iyos.
„Tavisufleba” gsdp-is
hamburgis programaSi:
„Tavisufleba niSnavs, iyo sakuTari
cxovrebis Semoqmedi. yoveli adamiani mowodebulia Tavisuflebisken
da aqvs unari, iyos Tavisufali. SeuZlia Tu ara mas, icxovros am mowodebis Sesabamisad, sazogadoeba
gansazRvravs. is unda iyos Tavisufali damamcirebeli damokidebulebisgan, gaWirvebisa da SiSisgan,;mas
unda hqondes SesaZlebloba, ganaviTaros Tavisi niWi da gacnobierebuli pasuxismgeblobiT miiRos
monawileoba sazogadoebriv da politikur cxovrebaSi. mxolod mas,
vinc sakmarisadaa uzrunvelyofili
socialurad, SeuZlia isargeblos
sakuTari TavisuflebiT.” (hamburgis programa, 2007, gv. 15)
• Tavisufleba
gulisxmobs,
rom yovel adamians realurad unda SeeZlos TavisuflebiT
sargebloba. aucilebelia sazogadoebrivi Zalisxmeva da institutebi, romlebic amas uzrunvelyofen. Tavisuflebis, rogorc ZiriTadi uflebis, formaluri aRiareba
sakmarisi ar aris.
• Tavisufleba gulisxmobs politikuri gadawyvetilebebis demokratiuli gziT miRebas.
• Tavisufleba gulisxmobs, rom adamianebi pasuxismgeblobiT da
gonivrulad moqmedeben. es aris erTgvari moTxovna demokratiul sazogadoebaSi aRzrdisa da ganaTlebis mimarT.
2.2. Tanasworoba/samarTlianoba
rodesac surT daasaxelon meore sabaziso Rirebuleba, bevri ibneva
xolme: es Rirebuleba „Tanasworobaa” Tu „samarTlianoba”?
Tanasworoba Tu
samarTlianoba?
aseTi orazrovneba advilad aixsneba filosofiur-istoriul konteqstSi:
Tavisufleba
Tanasworoba
solidaroba
samarTliani
sazogadoeba
sur. 2. samarTliani sazogadoeba da sabaziso Rirebulebebi
safrangeTis revoluciis droidan moyolebuli, sam sabaziso Rirebulebad miCneulia „Tavisufleba, Tanasworoba da solidaroba”.
filosofiuri TvalsazrisiT, samarTlian sazogadoebaze saubari im
SemTxvevaSi SeiZleba, Tu samive Rirebuleba realizebulia.
imavdroulad, „Tanasworobis” Rirebulebis ganxilvisas warmoiSoba
kiTxva, Tu rogor SeiZleba gamoiyurebodes materialuri da aramaterialuri keTildReobis samarTliani gadanawileba. me-20 saukunis 80-iani wlebidan vrceldeba Tvalsazrisi, rom „samarTlianoba”,
rogorc ZiriTadi Rirebuleba, gamoyenebul unda iqnes „Tanasworobis” cnebisgan gasamijnad da mis dasazusteblad. dReisTvis miRebulia saubari „Tavisuflebaze, samarTlianobasa da solidarobaze”.
Tumca Rirs, rom am sakiTxs filosofiuri kuTxiTac gavecnoT.
gansxvaveba
filosofiur
terminologiasa
da dRevandel
politikur
frazeologias
Soris
„Tavisuflebis” cnebisgan gansxvavebiT, romelic SeiZleba calkeul
adamians miesadagos, „Tanasworoba” da ”samarTlianoba” fardobiTi
cnebebia: yoveli adamiani da misi individualuri Tavisufleba sazogadoebis sxva wevrebs Seefardeba.
18
19
Tanasworoba da
samarTlianoba,
rogorc
amasTanave, filosofiuri TvalsazrisiT, ufro farTo cnebaa „samarTlianoba”. Semdegi citatiT avtori „samarTlianobis” cnebis zust
gansazRvras cdilobs:
fardobiTi cnebebi
„ra aris samarTlianoba? SeiZleba ki aseTi kiTxvis dasma? rodesac vambobT „ra aris”, vgulisxmobT raime sagans. samarTlianoba ki
ar gaxlavT sagani. samarTlianoba fardobiTi kategoriaa. is moicavs
adamianebis erTmaneTTan damokidebulebas. garkveuli tipis urTierTobebi xasiaTdeba, rogorc samarTliani. Sesabamisad, unda iTqvas ara
„ra aris samarTlianoba?”, aramed unda daisvas kiTxva ”raSi mdgomareobs samarTlianoba?” [...] samarTlianoba vlindeba imaSi, Tu rogoria
individis mdgomareoba mis erTobaSi, sazogadoebaSi, rogori damokidebuleba aqvs mas sxva adamianebTan, romlebTanac is urTierTobs. [...]
adamianebs aqvT moTxovnileba, gaarkvion TavianTi adgili sxvebTan
urTierTobaSi, daadginon, Tu rogor xdeba maTi aRqma, maTi Sefaseba. [...] Tu individis TviTSefaseba emTxveva imas, rogorc aRiqmeba is
sxvebis mier, am SemTxvevaSi igi miiCnevs, rom mas samarTlianad eqcevian. amgvari Sefaseba imis mixedviT yalibdeba, mianiWeben, SeuzRudaven Tu CamoarTmeven adamians materialur da sulier keTildReobas.
„ (Heinrichs, 2002, gv. 207-208)
amgvarad, samarTlianoba aSkarad moiTxovs garkveul winapirobebs:
adamians SeiZleba miaCndes, rom mas usamarTlod eqcevian, Tumca
realurad SesaZlebelia, gadanawilebis TvalsazrisiT „samarTliani” situacia iyos. ra aris samarTliani da ra – ara, mxolod adamianebis urTierTdamokidebulebiT SeiZleba dadgindes. amgvarad,
samarTlianoba gulisxmobs,
 rom xdeba (sulieri da/an materialuri) keTildReobis sazogadoebrivi gadanawileba
 da rom keTildReobis gadanawileba yvelas mier aRiarebuli,
legitimuri kriteriumebis Sesabamisad xorcieldeba.
Tanasworoba da
samarTlianoba,
mxolod maSin, rodesac es orive winapiroba Sesrulebulia, SeiZleba visaubroT „samarTlianobaze”.
rogorc cnebebi,
mkafio ganmartebas
moiTxovs
20
Tanasworoba ki materialuri da sulieri keTildReobis gadanawilebis gansakuTrebuli formaa:
„Tanasworoba gaxlavT [socialuri] [...] wesrigis amosavali wertili da
ara Sedegi. gadanawilebis kriteriumebis gansazRvrisas saWiroa sabaziso
normis dadgena, romlis safuZvelzedac samarTlianad CaiTvleba gadanawileba, romelic normas scildeba. gadanawilebis es pirveladi normaa
ariTmetikuli toloba, anu, gadasanawilebeli keTildReobis Sefardeba
mimRebTa raodenobasTan. samarTlianobisgan gansxvavebiT, Tanasworobas
ar esaWiroeba kriteriumebis gansazRvra. [...] Tu konkretul SemTxvevaSi
keTildReobis gadanawilebis kriteriumebi ar arsebobs da ar arsebobs
safuZveli imisTvis, rom erTs meti mieces da meores – naklebi, maSin
TviTnebobis gamosaricxad Tanabari gadanawileba unda moxdes.” (Heinrichs,
2002, gv. 211-212)
amdenad, Tanasworobis moTxovna gulisxmobs, rom ar arsebobs sazogadoebis mier aRiarebuli argumentebi, romlebiTac SeiZleba keTildReobis araTanabari gadanawilebis legitimacia.
aseTia „Tanasworobisa” da „samarTlianobis” cnebebis zogadi gansazRvrebani, romlebic arc erTi samecniero Teoria ar ewinaaRmdegeba.
amasTanave, sainteresoa, Tu rogor xdeba am TeoriebSi „araTanabari
gadanawilebis” samarTlianobis dasabuTeba. arsebobs dasabuTebisa
da definiciis sakmaod gansxvavebuli variantebi, romelTa safuZvliani ganxilva amJamad SeuZlebelia. magram politikiT dainteresebuli adamiani, cxadia, dasvams kiTxvas, Tu rogor dgindeba mimdinare politikaSi, yoveldRiur cxovrebaSi, ramdenad „samarTliani”
an „usamarTloa” esa Tu is politikuri winadadeba.
rTuli
amocana: rogor
davasabuToT
„samarTliani
uTanasworoba”?
qvemoT gTavazobT „samarTlianobis” cnebisadmi oTx sxvadasxva
midgomas, romelTa Sesaxeb me-20 saukunis 80-ian da 90-ian wlebSi
Teoriuli Tu politikuri diskusiebi imarTeboda. gansxvavebuli
definiciebisa da midgomebis mixedviT aSkaraa, rom samarTlianobis
erTmniSvnelovani dasabuTeba ar arsebobs da saqme gvaqvs sakamaTo
politikur motivaciasTan. es oTxi midgoma gaxlavT:
 jon roulzis samarTlianobis liberaluri Teoria,
 samarTlianobis liberaluri Teoriebis socialisturi kritika,
 aRiareba da gadanawileba – nensi frezeris gansazRvreba,
 samarTlianobis politikuri ganzomilebebi.
oTxi midgoma
„samarTlianobisadmi”
21
2.2.1. jon roulzis
samarTlianobis Teoria2
jon roulzi
fi lo so fi ur de ba teb Si,
jon roulzi (1921–2002) – liberaluri
rogorc wesi, jon roulzis
mimarTulebis erT-erTi cnobili filosamarTlianobis Teoria ganisofosi-moralisti. harvardSi politikur
xileba xolme.
filosofias aswavlida.
li be ra lur tra di ci a ze
1971 wels gamoaqveyna yvelaze gaxmaudafuZnebuli Teoria man jer
rebuli naSromi „samarTlianobis Teoria”.
kidev 1971 wels gamoaqveyna.
me-20 saukunis 80-ian da 90-ian wlebSi
am naSroms gansakuTrebuli
misma Teoriam dasabami misca farTo dispolitikuri rezonansi me-20
kusias, maT Soris, social-demokratTa
wreebSi
saukunis 80-ian da 90-ian
wlebSi mohyva. is tetCerisa da
reiganis epoqis sabazro radikalizmis, aseve helmut kolis mTavrobis mier gamocxadebuli „sulier-moraluri gardatexis” alternativad ganixileboda (istoriuli
konteqstis SedarebisTvis: Nida-Rümelin, 1997, gv. 15-16). jon roulzis
Teoriam mwvave diskusia social-demokratiul wreebSi gamoiwvia.
„samarTliani
sabaziso wesrigis”
Seqmna
Tavis TeoriaSi roulzi Seiswavlis interesTa konfliqtis regulirebis sakiTxs sazogadoebaSi, romlis wevrebi samarTlianad da
TanamSromlobis safuZvelze unda cdilobdnen deficituri keTildReobis gadanawilebas. amisTvis saWiroa urTierTsawinaaRmdego
interesebis transformacia „samarTlian sabaziso wesrigad„, romelsac aqvs specifikuri institutebi (konstitucia, politikur-ekonomikuri CarCoebi da a. S.). Tavis TeoriaSi roulzs surs ganmartos
samarTliani wesrigis kriteriumebi da principebi.
is eyrdnoba Semdegs:
 SesaZlebelia samarTlianobis iseTi ZiriTadi ideebisa da saerTo principebis Camoyalibeba, romlebic yvelasTvis misaRebi
iqneba;
 Tanamedrove demokratiebis mniSvnelovani niSania is, rom moqalaqeebs erTmaneTi Tavisufal da Tanaswor adamianebad miaCniaT;
 am safuZvelze SesaZlebelia socialuri TanamSromlobis principebis Camoyalibeba.
2
22
avtorebs ar aqvT ganzraxuli, srulad warmoadginon jon roulzis Teoria. maTi mizania, praqtikuli magaliTebiT ganixilon samarTlianobis ganmartebis problemebi,
romlebic xSirad warmoiSoba mimdinare politikis farglebSi.
jon lokis msgavsad, roulzi erTgvar sawyis mdgomareobaze saubrobs. amasTanave, is gulisxmobs adamianebis ara bunebriv mdgomareobas, romelic odesRac realurad arsebobda, aramed hipoTezur
mdgomareobas, rodesac erTmaneTs mxolod sakuTari interesebisTvis mebrZoli, Tavisufali da Tanaswori adamianebi xvdebian da
samarTlianobis erTian principebze Tanxmdebian.
warmosaxviTi
eqsperimenti:
Tavisufali,
Tanaswori da
mizanmimarTuli
individebis
„sawyisi
roulzs miaCnia, rom samarTliania sabaziso wesrigi da midgomebi,
romlebzedac erTobis (an sazogadoebis) wevrebi samarTlianobis
pirobebSi konsensusis safuZvelze Tanxmdebian.
mdgomareoba”
warmosaxviTi eqsperimenti imasac gulisxmobs, rom individis sazogadoebrivi mdgomareoba jer gaurkvevelia. amitom, roulzis azriT,
adamianebi dainteresebuli unda iyvnen, rom sazogadoebis yvelaze
daucvelma wevrma maqsimalurad gaiumjobesos mdgomareoba („maqsiminis wesi”).
„maqsiminis wesi”
davaleba diskusiisa da Semdgomi muSaobisTvis
jon roulzi gvTavazobs, CavataroT warmosaxviTi eqsperimenti.
iRebT mis winadadebas?
maSin warmoidgineT, rom Tavisufali, Tanaswori da racionalurad
moazrovne adamianebis krebaSi monawileobT:
 romel principebze SegiZliaT SeTanxmdeT?
 romeli principebia sakamaTo?
 ra argumentebiT SeiZleba sakamaTo punqtebis gaqarwyleba?
 romeli principebia ganxorcielebuli Tanamedrove germaniis federaciul respublikaSi? romeli ar aris?
roulzis rTuli Teoriidan gvsurs gamovyoT ori, yvelaze mniSvnelovani principi, romelTa meSveobiTac SevecdebiT SevamowmoT,
Tu ras SeiZleba ewodos samarTliani.
roulzis erT-erTi damsaxureba is aris, rom man sazogadoebrivi
keTildReobis gadanawilebis Sesaxeb klasikuri liberaluri diskusia ganaviTara Teoriis saxiT, romelic gadanawilebis samarTlianobas axleburad gansazRvravs. amiT roulzma Tavisuflebebis
uzrunvelyofis pretenziis mqone liberaluri tradicia Tanasworobisa da samarTlianobis social-demokratiul ideebs daukavSira.
gadanawilebis
samarTlianobis
axali ganmarteba
23
ori ZiriTadi
Tavis „samarTlianobis TeoriaSi” jon roulzi or princips ayalibebs:
principi
1-li principi:
„yovel individs Tanabari ufleba unda hqondes Tanabari ZiriTadi Tavisuflebebis zogad sistemaze, romelic yvela danarCeni adamianisTvis arsebul msgavs sistemebs esadageba.” (Rawls, 1979, gv. 81)3
me-2 principi:
„socialuri da ekonomikuri uTanasworoba Semdegnairad unda iyos organizebuli: a) man yvelaze didi sargebeli naklebad warmatebulebs unda moutanos
da b) yvelasTvis xelmisawvdomi unda gaxados Tanamdeboba da sazogadoebrivi
mdgomareoba, rac Sansebis samarTliani Tanasworobis pirobebSi miiRweva.” (,
Rawls, 1979, gv. 336)
ZiriTadi
Tavisuflebebi
ppir
ir
rveli pr
prin
inncippii ex
exe
xeb
baa Zi
b
Zir
riTaadi Taavissuf
r
ufleb
leb
beb
bis
iss er
rT
Tob
ob
blioba
b
bas
bas,
as,
romlebic yovel pirovnebaze unda vrceldebodes, raTa man SeZlos
sakuTari Tavisuflebebis gamoyeneba. „Tanabari Tavisuflebebis sistemis” cneba miuTiTebs, rom nebismieri qmedeba unda gaimijnos konkretuli pirovnebisgan. am SemTxvevaSi SeiZleba visaubroT „kanonis winaSe Tanasworobaze” da pirovnebis garantirebul uflebebze.
pirvel princips praqtikulad yvela avtori aRiarebs.
roulzi (liberaluri tradiciis Tanaxmad) amodis iqidan, rom pirvel princips meoris mimarT absoluturi upiratesoba eniWeba.4
diferenciaciis
principi
pirveli principisgan gansxvavebiT, romelic, mTlianobaSi, ar iwvevs
azrTa sxvadasxvaobas, meore principi, e. w. diferenciaciis principi, sakamaToa. aq roulzi gvTavazobs abstraqtul normas, romlis
Tanaxmad, uTanasworo midgoma SeiZleba samarTlianad CaiTvalos.
araTanabari, magram samarTliani gadanawileba unda ukavSirdebodes or winapirobas:
1. man sargebeli naklebad warmatebulebs unda moutanos,
2. Tanamdeboba da sazogadoebrivi mdgomareoba xelmisawvdomi unda
iyos nebismieri adamianisTvis.
3
4
24
es formulireba azrobrivad exmianeba kantis ideas: ”sworia nebismieri qmedeba, romliTac, an romlis maqsimas mixedviTac, yoveli adamianis TviTnebobis Tavisufleba SeeTavseba yoveli adamianis Tavisuflebas, sayovelTao kanonis Sesabamisad.” (Kant, 1963,
gv. 33)
maiers miaCnia, rom es Sexeduleba problemuria rogorc Sinaarsobrivad, ise logikurad (Sdr. gv. 93 da momdevno gverdebi).
„araTanabari, magram samarTliani gadanawilebis” pirvel winapirobas
roulzi araTanabari gadanawilebis SesaZlo SedegebTan akavSirebs:
rodesac amiT yvela mogebuli rCeba, maT Soris, sazogadoebis yvelaze susti wevri, maSin araTanabari gadanawileba (misi Sedegidan
gamomdinare) SeiZleba davaxasiaToT, rogorc samarTliani. amdenad,
saubaria droSi gaxangrZlivebul efeqtze.
meore winapiroba dakavSirebulia „samarTlian xelmisawvdomobasTan”: araTanabari gadanawileba mxolod im SemTxvevaSia gamarTlebuli, Tu Tanamdeboba da sazogadoebrivi mdgomareoba yvelasTvis
xelmisawvdomia, anu, „yvela adamians Tanabari Sansi unda hqondes„.
„diferenciaciis principi” metad sakamaToa rogorc samecniero, ise
politikur wreebSi. Tumca sanam SevecdebiT, vupasuxoT kiTxvas,
ramdenad marTebulia samarTlianobis definicia, kargi iqneboda,
roulzis argumentebi praqtikuli magaliTebiT Segvemowmebina. qvemoT, CarCoSi, warmodgenilia politikuri argumentebi, romelTa
„samarTlianobis” Semowmeba roulzis „principebis” gaTvaliswinebiT SeiZleba.5 SeecadeT warmoidginoT, ras miiCnevdiT samarTlianad SegrZnebebis doneze.
„araTanabari,
magram samarTliani
gadanawilebis”
winapirobebi
praqtikuli
magaliTi
diskusia: progresirebadi saSemosavlo gadasaxadi –
ki Tu ara?
miuxedavad imisa, rom sazogadoebis nawili paul kirxhofis da ultraliberalebis argumentaciis winaaRmdegia, msgavsi mosazrebac imsaxurebs kritikul analizs.
paul kirxhofma, rogorc germaniis qristian-demokratiuli kavSiris ”Crdilovani kabinetis” finansTa ministrma, bundestagis 2005
wlis saarCevno kampaniis dros 25%-iani erTiani saSemosavlo gadasaxadis SemoReba moiTxova, maSin, roca germaniaSi ukve ramdenime aTwleulis ganmavlobaSi progresirebadi dabegvra moqmedebs: pirvel
rigSi, arsebobs daubegravi sabaziso Tanxa, xolo am Tanxaze maRal
Semosavalze progresirebadi dabegvra vrceldeba. es imas niSnavs,
rom gadasaxads yoveli adamiani im ganakveTis mixedviT ixdis, romelsac misi mTliani Semosavlis odenoba Seesabameba.
kiTxva:
ramdenad samarTliania orive modeli, Tu maT jon roulzis mixedviT ganvixilavT?
5
roulzis uTanasworo midgomis mxolod diferenciaciis principis safuZvelze axsna
ar iqneboda marTebuli. roulzi amodis iqidan, rom samarTlianoba orive principis
erTdroulad dacvas gulisxmobs.
25
2.2.2. samarTlianobis liberaluri
koncefciebis socialisturi kritika
„aq batonobs mxolod Tavisufleba, Tanasworoba, sakuTreba [...]…Tavisufleba! vinaidan saqonlis, vTqvaT, samuSao Zalis, myidveli da gamyidveli mxolod sakuTar
Tavisufal nebas emorCilebian. isini deben xelSekrulebas, rogorc Tavisufali, samarTlebrivad Tanaswori adamianebi. [...] Tanasworoba! vinaidan isini urTierToben
erTmaneTTan, rogorc saqonlis mesakuTreebi, da ekvivalents ekvivalentze cvlian.
sakuTreba! vinaidan yoveli maTgani flobs imas, rac ekuTvnis.” (Marx, 1998, gv. 189-190)
sazogadoebrivi
realoba
hainrixsis da roulzis mier Camoyalibebuli samarTlianobisa da
Tanasworobis cnebebis zemoT moyvanili gansazRvrebani filosofiuri xasiaTisaa.6 amdenad, isini moicaven cnebebs da ara sazogadoebriv realobas. definiciis TvalsazrisiT, ar aris mniSvnelovani,
ramdenad realizebulia samarTlianoba sazogadoebaSi.
Tumca sabaziso Rirebulebebis socialuri ganxorcieleba, rasakvirvelia, arsebiTi sakiTxia; amitom mas mniSvnelovani adgili ukavia
samarTlianobis socialistur koncefciebSi.
rogorc wesi, es koncefciebi gabatonebuli uTanasworobisa da usamarTlobis ganmartebis aucileblobidan amodis. is faqti, rom sazogadoebis mowyobis principebs ar mivyavarT Tanaswor da samarTlian
gadanawilebasTan, siRaribisa da simdidris statistikiT dasturdeba.
amgvarad, uTanasworoba da usamarTloba ar aris sawarmoo ubeduri
SemTxveva an erTjeradad warmoqmnil disbalansze reaqcia, is sistemuri socialuri problemaa. uTanasworobisa da usamarTlobis
sawyisad, pirvel rigSi (da ara marto), kapitalisturi sabazro ekonomikis sawarmoo pirobebia miCneuli.
rogor SeiZleba
sazogadoebaSi
gabatonebuli
uTanasworobisa
da usamarTlobis
axsna?
aqedan gamomdinare, bolo 150 wlis ganmavlobaSi socialisturi
koncefciebis argumentacia or ZiriTad RerZs efuZneba: isini iTxoven, erTi mxriv, sazogadoebrivi simdidris gadanawilebas da, meore mxriv, dovlaTis warmoebisa da mopovebis saSualebis Secvlas,
raTa yvelas SeeZlos TavisuflebiT sargebloba. yvela adamianis
Tavisuflebis misaRwevad aucilebelia Tanasworoba – es aris maTi
ZiriTadi idea.
roulzi ar eTanxmeba amas da Tavis koncefciaSi miuTiTebs, rom
socialuri sabazro ekonomika saukeTeso pirobebs qmnis naklebad
warmatebuli adamianebisTvis.
SeiZleba ki
6
26
amasTanave, hainrixsi warmoadgens ara raime liberalur Teorias, aramed radikaluri
filosofiis sazogadoebriv-filosofiur aspeqts.
socialisturi poziciebis damcvelni ewinaaRmdegebian roulzis
varauds, rom ekonomikur uTanasworobas yvelasTvis (da, pirvel
rigSi, sazogadoebis yvelaze susti wevrebisTvis) SeuZlia sargeblobis motana. maTi mosazrebiT, amiT uTanasworoba da usamarTloba
kidev ufro matulobs. bolo wlebis kvlevebis empiriuli Sedegebi
swored amaze miuTiTebs.7
me-20 saukunis 80-iani wlebidan roulzi muSaobda socialuri demokratiis Teoriis Seqmnaze da zrunavda Sesabamisi diskusiebis Catarebaze.
usamarTloba
yvelasTvis
mogebiani gaxdes?
gadanawilebis
samarTlianoba Tu
azrTa sxvadasxvaobas gansakuTrebul mniSvnelobas isic sZens, rom
mas SeuZlia gamoiwvios ganxeTqileba socialuri demokratiisTvis
metad arsebiT miznobriv jgufebs Soris, rogorebic arian dasaqmebulebi da umuSevrebi. SesamCnevia, rom es miznobrivi jgufebi
dResac – iseve, rogorc istoriulad – emijnebian erTmaneTs Tavisuflebisa da Tanasworobis sakiTxSi.
xelmisawvdomobis
samarTlianoba
memarcxene politikosTa Soris gansxvavebebi Teoriul donezedac
ikveTeba. samarTlianobis Sesaxeb diskusiaSi, pirvel rigSi, ori
sawinaaRmdego modeli upirispirdeba erTmaneTs: erTi mxriv, socialuri da materialuri keTildReobis samarTliani gadanawileba da,
meore mxriv, socialuri SesaZleblobebis samarTliani xelmisawvdomoba, anu, sxvadasxva jgufis sazogadoebrivi aRiarebis sakiTxi –
Tu ramdenad xelmisawvdomia maTTvis sazogadoebrivi mdgomareoba
(anu, socialuri statusis sakiTxi). es gaxlavT diskusia, romelic
Teoriul doneze mimdinareobs da politikaSic aisaxeba. nebismier
SemTxvevaSi, mkafio winaaRmdegoba, erTi mxriv, gadanawilebis samarTlianobasa da, meore mxriv, xelmisawvdomobis samarTlianobas Soris
arsebiTad erTmaneTis mimarT winaswar arakeTilganwyobas efuZneba.
swored is Teoretikosebi, romlebic xazgasmiT aRniSnaven xelmisawvdomobis samarTlianobas, principSi, ar uaryofen gadanawilebis
aucileblobas. aq metwilad saubaria samarTlianobis cnebisadmi
kompleqsur midgomaze, romlis konteqstSic ekonomikuri uTanasworoba samarTlianobis problemaa.
aqve gTavazobT nensi frezeris samarTlianobis organzomilebiani
cnebis mokle mimoxilvas, romelSic gansakuTrebiT eTavseba erTmaneTs samarTlianobis ori ganzomileba.
7
amgvar kvlevebs ganekuTvneba: Bourdieu et al., 1997; Castel, 2000; Schultheis/Schulz, 2005.
27
2.2.3. nensi frezeris samarTlianobis
organzomilebiani cneba
samarTlianobis
organzomilebiani
cneba
samarTlianobis koncefciaSi nensi frezeri Seecada Seerbilebina
dapirispireba ganawilebis/gadanawilebis samarTlianobis momxreTa da xelmisawvdomobis samarTlianobis liberalur argumentacias Soris da samarTlianobis organzomilebiani cneba SemogvTavaza:
„saWiroa Teoriul doneze SemuSavdes samarTlianobis organzomilebiani koncefcia, romelic SeZlebs socialuri Tanasworobis legitimuri
moTxovnebis SeTanxmebas arsebuli gansxvavebebis aRiarebis legitimur
moTxovnebTan. praqtikul doneze, saubaria orientirebis saprogramo politikuri sqemis Seqmnaze, romelic SesaZleblobas iZleva, gadanawilebis
politikis upiratesobebi SeTanxmdes aRiarebis politikis upiratesobebTan.” (Fraser, 2003, gv. 17-18)
aRiarebis kultura
sazogadoebrivi statusis sakiTxi
frezeris Tezisi imaSi mdgomareobs, rom nebismieri usamarTloba an diskriminacia gulisxmobs rogorc ekonomikuri interesebis
Selaxvas, ise arasakmaris aRiarebas, oRond specifikuri TanafardobiT:
samarTlianoba
ekonomikuri ganzomileba
“ekonomikuri uTanasworoba”
sur. 3. nensi frezeris samarTlianobis cneba
praqtikuli
magaliTebi
28
magaliTad, homoseqsualistebis diskriminacia, pirvel rigSi, statusisa da sazogadoebrivi aRiarebis konteqstSi mimdinareobs.
amave dros, is dakavSirebulia finansuri dabegvris dros registrirebuli erTsqesiani ojaxuri wyvilebis diskriminaciasTan. amgvarad, „samarTlianobis” miRweva SesaZlebelia mxolod im piro-
nensi frezeri (dab. 1947) – politologiis profesori niu-iorkis specialuri kvlevebis axal skolaSi. miCneulia feminizmis erT-erT TvalsaCino
Teoretikosad.
aqvs naSromebi feminizmis, samarTlianobisa da kritikuli Teoriebis sferoSi.
biT, Tu gaTvaliswinebuli
iqneba statusisa da ekonomikuri interesebis Selaxvis
specifikuri Tanafardoba.
meore magaliTisTvis SeiZleba gamoviyenoT umuSevarTa stigmatizacia da izolacia Cvens sazogadoebaSi. maTi izolacia metwilad cudi
materialuri mdgomareobiT aris ganpirobebuli. Tumca empiriuli kvlevebi gviCvenebs, rom sazogadoebrivi aRiareba da pativiscema, anu, sazogadoebrivi statusi, am adamianebisTvis aseve
mniSvnelovani problemaa.
samarTlianobisa da sazogadoebriv procesebSi misi yvela wevris
Tanamonawileobis misaRwevad saWiroa iseTi strategiebis SemuSaveba, romlebSic orive ganzomileba sakmarisad iqneba gaTvaliswinebuli.
samarTlianobas
Tavdapirvelad frezeri aRwers analitikur meTods, romliTac
uTanasworobisa da usamarTlobis Seswavla SeiZleba. amasTanave,
is axdens samarTlianobis sakuTari xedvis normatiul formulirebas. samarTlianobad igi „participatorul paritets” ganixilavs.
„participatoruli
mravalganzomilebiani
strategia
esaWiroeba
(monawileobis)
paritetis” idea
„Cemi koncefciis arsi participatorul paritetSi mdgomareobs. am
normis Tanaxmad, samarTlianoba moiTxovs sazogadoebriv Zalisxmevas,
romelic sazogadoebis yvela (zrdasruli) wevris Tanaswor urTierTdamokidebulebas uzrunvelyofs. imisTvis, rom participatoruli pariteti realuri gaxdes, saWiroa ori pirobis Sesruleba. pirveli piroba
gulisxmobs imas, rom materialuri resursebis gadanawileba unda uzrunvelyofdes yoveli monawilis „xmis uflebas” da damoukideblobas. me amas
obieqtur pirobas vuwodebdi. is Tavidanve gamoricxavs ekonomikuri damokidebulebisa da uTanasworobis iseT formebsa da doneebs, romlebic
aferxebs paritetul Tanamonawileobas. [...] meore piroba gulisxmobs institucionalizebul kulturul-RirebulebiT modelebs, romlebic uzrunvelyofs yvela monawilis Tanaswor pativiscemas da sazogadoebrivi
pativiscemis mopovebisTvis saWiro Sansebis Tanasworobas. me amas participatoruli paritetis intersubieqtur pirobas vuwodebdi.” (Fraser, 2001,
gv. 54-55)
29
kriteriumi
samarTliani
(usamarTlo)
uTanasworobisTvis
axla frezerma – roulzis msgavsad – unda daasaxelos kriteriumi, romlis saSualebiTac SesaZlebelia dadasturdes an gamoiricxos samarTliani an usamarTlo uTanasworoba orive ganzomilebaSi. is Semdeg kriteriums gvTavazobs:
„amitom orive ganzomilebisTvis moqmedebs erTi da igive kriteriumi,
romliTac erTmaneTisgan ganasxvaveben gamarTlebul da gaumarTlebel
pretenziebs. miuxedavad imisa, Tu rasTan aris dakavSirebuli problema
– gadanawilebasTan Tu aRiarebasTan, orive SemTxvevaSi pretenziis mqone
adamianebma unda daadasturon, rom miRebuli zomebi ar aZlevs maT sazogadoebriv cxovrebaSi Tanasworuflebiani monawileobis SesaZleblobas.”
(Fraser, 2003, gv. 57-58)
nabijebi:
1. analizi: ra uTanasworobasTan gvaqvs saqme? raSi gamoixateba orive ganzomileba?
2. kriteriumis gamoyeneba: rogor uSlis xels participatoruli paritetis ganxorcielebas sazogadoebaSi miRebuli zomebi/wesebi?
3. alternativebi: ra cvlilebebiTa da strategiebiT SeiZleba participatoruli paritetis uzrunvelyofa?
es nabijebi (orive ganzomilebis analizi konkretul usamarTlobasTan, kriteriumis gamoyenebasTan da alternativebTan mimarTebiT) frezerisTvis, pirvel rigSi, demokratiuli molaparakebisa
da SeTanxmebis sakiTxia.
cxadia, aq sasargeblo iqneboda praqtikuli testi, magaliTad,
„samoqalaqo dazRvevis” an „fiqsirebuli (pauSaluri) gadasaxadis”
Sesaxeb diskusiis (Sdr. gv. 47 da momdevno gverdebi) analizi.
samarTlianobis
uzrunvelyofis
ori strategia
frezeri ganixilavs usamarTlobasTan brZolis or gansxvavebul
sazogadoebriv strategias (Fraser, 2003, gv. 102-103): afirmacias
(arsebul pirobebTan Segueba) da transformacias (gardaqmna).
ase, liberaluri saerTo keTildReobis saxelmwifo Tavisufali
sabazro ekonomikis naklovanebebis kompensirebisTvis afirmaciul strategias iyenebs. amiT kapitalisa da Sromis ekonomikuri
uTanasworoba ar uqmdeba, Tumca sustdeba.
30
transformaciuli strategiisken mogviwodeben socialistebi:
isini Tavisufali sabazro ekonomikis socialisturi ekonomikuri
wyobiT Canacvlebas gvTavazoben.
frezeri arc erT am strategias ar eTanxmeba da maT upirispirebs
mesame strategias, romelsac igi (andre gorcis kvaldakval) „arareformatorul reformebs” uwodebs. am grZel da arcTu gasageb
termins is social-demokratiul proeqts ukavSirebs:
„arareformatoruli reformebis”
amosavali wertili
„fordizmis periodSi [am strategiam] memarcxene politikosTa nawilis
social-demokratiul xedvas daRi daasva. aseT perspeqtivaSi socialdemokratia gamoCnda ara mxolod rogorc martivi kompromisi – erTi
mxriv, afirmaciul liberalur sayovelTao keTildReobis saxelmwifos da, meore mxriv, transformaciul socialistur saxelmwifos
Soris, aramed is metwilad aRiqmeboda dinamikur reJimad, romelic
perspeqtivaSi transformaciuli gaxdeboda. Tavdapirveli idea is iyo,
rom momxdariyo gadanawilebis aSkara afirmaciuli reformebis institucionalizacia, maT Soris, iseTebis, rogorebicaa socialuri daxmarebis miRebis sayovelTao ufleba, Zlier progresirebadi dabegvra,
makroekonomikuri politikuri RonisZiebebi sruli dasaqmebis uzrunvelsayofad, farTo, arasabazro saxelmwifo seqtori da saxelmwifo
da/an koleqtiuri sakuTrebis arsebiTi nawili. miuxedavad imisa, rom
arc erTi es politikuri RonisZieba principulad ar cvlida kapitalisturi sazogadoebis struqturas, mosalodneli iyo, rom, mTlianobaSi, isini kapitalisa da Sromis ZalTa Tanafardobaze am ukanasknelis
sasargeblod imoqmedebdnen da perspeqtivaSi xels Seuwyobdnen transformacias. cxadia, es molodini sulac ar aris safuZvels moklebuli.
magram sabolood mas ar ewera ganxorcieleba, vinaidan sul male neoliberalizmma am eqsperiments bolo mouRo.” (Fraser, 2003, gv. 110-111)
„arareformatoruli reformebis” strategia aris cda erTgvari
xidis gadebisa samarTlianobis socialur-liberalur da socialistur koncefciebs Soris.
31
2.2.4. samarTlianobis politikuri
ganzomileba – „SromiTi wvlilis
Sesabamis samarTlianobasa” da
„moTxovnileba Sesabamis
samarTlianobas” Soris
uTanasworo
gadanawilebis
politikuri
argumentebi
filosofiurma diskusiam dagvanaxva, rom samarTlianobis ganmarteba sxvadasxvagvarad SeiZleba da filosofiuri definiciebis
efeqtic SezRudulia, vinaidan saqme gvaqvs cnebis pirobiT gansazRvrebasTan, romelic mimdinare sazogadoebrivi diskusiebis
farglebSi sazogadoebis sxvadasxva jgufSi (profkavSirebi, damsaqmebelTa asociaciebi an partiebi) yalibdeba.
sabolood – da filosofiur diskusiaSi es ukve gamoikveTa – samarTlianobis sakiTxi ukavSirdeba materialuri da aramaterialuri keTildReobis gadanawilebas („gadanawilebis samarTlianoba”), romelic fasdeba, rogorc samarTliani an usamarTlo.
amave dros, politikur diskusiebSi damkvidrda samarTlianobis
kidev ori cneba, romlebic keTildReobis gadanawilebas sxvadasxva kuTxiT ganixilavs da mis legitimacias axdens.
SromiTi wvlilis
Sesabamisi
samarTlianoba
samarTlianoba SromiTi wvlilis Sesabamisad Tu „Sroma kvlav
mogebiani unda gaxdes?” burJuaziuli banakis warmomadgenlebi –
pirvel rigSi, Tavisufal demokratTa partia da qristian-demokratiuli kavSiri/qristian-socialuri kavSiri – mudam xazgasmiT
aRniSnaven, rom SromiTi wvlili amarTlebs keTildReobis gadanawilebisas arsebul upiratesobebs. amdenad, SromiTi wvlilis
Sesabamisi samarTlianoba gulisxmobs, rom gadanawilebis samarTlianoba individis wvlilis mixedviT SeiZleba Sefasdes.
magaliTisTvis SeiZleba moviyvanoT samedicino dazRvevis Senatanis zeda zRvari: wliuri Semosavlis garkveuli odenobis miRwevis Semdeg SesaZlebeli xdeba kerZo kompaniaSi dazRveva (da,
amdenad, avadmyofobis SemTxvevaSi ukeTesi momsaxurebis miReba).
memarcxene politikosebis umravlesoba amgvar argumentebs skeptikurad aRiqvams an saerTod uaryofs.
32
Tumca memarcxeneebic iyeneben argumentad SromiTi wvlilis faqtors, rogorc samarTlianobis kriteriums: „Ronieri mxrebi ufro met tvirTs unda ezidebodnen”, – aseTia kargad cnobili
argumenti SromiTi wvlilis Sesaxeb. visac meti aqvs, meti unda gaiRos saerTo keTildReobisTvis. socialuri dazRvevis sistemaSi
(umuSevrobisa da sapensio dazRveva) amas ukavSirdeba socialuri
statusis SenarCunebis garantiac: visac meti aqvs gadaxdili socialur fondSi, mets miiRebs saWiroebis SemTxvevaSi.
analogiuri argumenti SesaZloa kritikulad iqnes gamoyenebuli
sawarmoSi Sromis anazRaurebasTan dakavSirebiT: Seitana ki gamgeobis Tavmjdomarem sawarmos ekonomikur warmatebaSi meti wvlili, vidre konveierze momuSave qalbatonma? sabirJo analitikosis
Sroma namdvilad ufro efeqtiania, vidre meddis?
amgvarad, aSkaraa, rom SromiTi wvlilis Sesabamisi samarTlianobis kriteriums sxvadasxva politikuri banakis warmomadgenlebi
iyeneben. SromiTi wvlilis Sesabamisi samarTlianoba damkvidrda,
rogorc araTanabari gadanawilebis sasargeblo argumenti. Tumca
es, pirvel rigSi, pirobiTi argumentaciaa, radgan sazogadoebaSi
ZalTa Tanafardobasa da molaparakebis procesis Sedegebzea damokidebuli.
moTxovnilebis Sesabamisi samarTlianobis farglebSi ismeba kiTxva – ra saxis keTildReoba unda miiRon adamianebma TavianTi socialuri mdgomareobidan gamomdinare. magaliTad, avadmyof adamians garkveuli donis movla-patronoba esaWiroeba. janmrTel
adamians ar SeuZlia miiRos es momsaxureba, vinaidan ar sWirdeba
an misi moTxovnileba ar aris sazogadoebis mier aRiarebuli. socialuri servisebis umetesoba, socialuri samarTlis kodeqsis
Tanaxmad, moTxovnilebis Sesabamis samarTlianobazea orientirebuli. amdenad, Cvens sazogadoebriv sistemaSic moTxovnilebis Sesabamisi samarTlianoba gamoiyeneba, rogorc legitimuri safuZveli.
moTxovnilebis
Sesabamisi
samarTlianoba
orive argumentacia kvlav ikveTeba politikur diskusiebSi.
33
2.2.5. eqskursi: Tanasworoba da samarTlianoba,
rogorc social-demokratiuli cnebebi
aqcentebis
gadanacvleba
samarTlianobis
irgvliv
warmoebul
diskusiebSi
”samarTlianobis” cnebis filosofiur ganmartebebTan erTad sainteresoa gadavxedoT sakvanZo politikuri cnebebis monacvleobas germaniis
federaciuli respublikis social-demokratiis istoriis ganmavlobaSi.
es dakvirveba SesaZleblobas gvaZlevs davinaxoT, Tu rogor xdeboda aqcentebis gadanacvleba samarTlianobis Sesaxeb warmoebul diskusiebSi,
romlebic, marTalia, Teoriuli diskusiebisgan damoukideblad, magram sabolood maTi gaTvaliswinebiT mimdinareobda.
politikur cnebaTa gansazRvrisas yuradReba social-demokratiul gamocdilebaze SevaCereT, vinaidan germaniis federaciuli respublikis
partiul landSaftSi swored social-demokratebi aRiqmebian socialuri
samarTlianobis partiad.
rac Seexeba social-demokratTa xelisuflebaSi yofnis sxvadasxva periods, sakvanZo cnebebis monacvleoba Seesabameba ama Tu im etapze warmodgenil gansxvavebul mosazrebebs imis Taobaze, Tu rogor SeiZleba samarTlianobis politikis ganxorcieleba an Camoyalibeba saxelmwifo saxsrebis
saSualebiT. Semdeg cneba „Tanasworoba” Seicvala „Sansebis TanasworobiT”, romelsac mogvianebiT „Sansebis samarTlianoba” Caenacvla.
„Tanasworoba”
„Sansebis
Tanasworoba”
34
gansakuTrebiT 1959 wlamde, rodesac germanelma social-demokratebma
bad-godesbergSi partiis yrilobaze amomrCevelTa axal fenebs mimarTes,
„Tanasworobis” cneba memarcxene ideologiis jer kidev mniSvnelovani
nawili iyo. is sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferos moicavda. amasTanave, maTi yuradRebis centrSi Sromis sakiTxi iyo. Tanasworoba, upirveles
yovlisa, sawarmoo urTierTobebSi arsebuli araTavisuflebisa da eqspluataciis daZlevad aRiqmeboda. samTo metalurgiuli warmoebis marTvaSi
dasaqmebulTa Tanamonawileobis regulaciebis damtkicebiT dawyebuli,
1950-iani wlebis sagaficvo moZraobiT damTavrebuli, romlebsac dRes iSviaTad Tu ixseneben, social-demokratebi iRvwodnen meti TanasworobisTvis, anu, dasaqmebulTa meti TanamonawileobisTvis, Sromisa da cxovrebis
problemebis gadaWris mizniT. saboloo Sedegi erTmniSvnelovani ar aRmoCnda, vinaidan, miuxedavad imisa, rom sawarmos Tu kompaniis marTvaSi
Tanamonawileobis kutxit nawilobrivi warmateba iqna mirweuli,SromiT
urTierTobebSi Tanasworobis Sesaxeb moTxovnebi Seusrulebeli darCa.
vili brandtisa da social-liberaluri koaliciis epoqaSi damkvidrda
„Sansebis Tanasworobis” cneba, romelsac dResac ar daukargavs momxibv-
leloba (ara mxolod social-demokratebisTvis) da dadebiTad axasiaTebs
brandtis epoqis progresul politikas. es axalSeqmnili cneba, principSi,
aRiarebda sazogadoebaSi arsebul uTanasworobas da yuradRebas ZiriTadad ganaTlebis politikaze amaxvilebda. ganaTlebis sistemisa da ekonomikis saxelmwifo seqtoris gafarToeba mniSvnelovani argumenti iyo mosaxleobisa da amomrCevelTa axali fenebis mizidvisTvis. amasTanave, uTanasworoba ganixileboda ara marto materialuri keTildReobis gadanawilebis, aramed sazogadoebaSi ganaTlebis Sansebis arsebobis kuTxiTac.
imas, rom materialuri resursebis araTanabari gadanawileba da ganaTlebis araTanabari SesaZleblobebi erTmaneTs avsebda, social-demokratebi
kargad xedavdnen. liberalebi ki aqcents ara „Tanasworobisa” da „Sansebis
Tanasworobis” cnebebis gadakveTaze, aramed metwilad „Tanasworobis” „Sansebis TanasworobiT” Canacvlebaze akeTebdnen. swored Sansebis Tanasworoba Seesabameboda liberalur xedvas da swored amgvarad gaxda SesaZlebeli
social-liberaluri politikis ganxorcieleba.
axali midgoma axal sazogadoebriv viTarebasa da axal politikur tendenciebs moaswavebda. am TvalsazrisiT, „Sansebis Tanasworobis” cneba sakmaod
damaxasiaTebeli gaxda. is im etapze dainerga, rodesac socialuri saxelmwifos pozitiurma gagebam ekonomikuri situaciis stabilizacia moitana.
„Sansebis
samarTlianoba”
social-demokratTa mmarTvelobis mesame periodSi, kancler gerhard Srederis dros, cneba „Sansebis Tanasworoba” Seicvala. cnebiT „Sansebis samarTlianoba”, romelic yuradRebas ZiriTadad gadanawilebis aspeqtebze
amaxvilebs. mocemuli cneba xazs usvams, rom sazogadoebaSi arsebuli Sansebi materialuri da aramaterialuri resursebis gadanawilebazea damokidebuli. es resursebi ki – es maSindeli xelisuflebis argumenti iyo
– ekonomikuri TvalsazrisiT, SezRuduli gaxlavT.
SezRuduli Sansebi „samarTlianad” unda gadanawilebuliyo. aq Srederis
politika „SromiTi wvlilis Sesabamisi samarTlianobis” princips eyrdnoboda: formula „mxardaWera da momTxovneloba” gulisxmobs, erTi mxriv,
Sansebisa da materialuri resursebis gadanawilebas, da, meore mxriv, Sesabamis Setanil wvlils,
politikuri diskusiebis dros swored Sansebis samarTlianobis definicias Seaqvs ganxeTqileba memarcxene banakSi. gansakuTrebul azrTa sxvadasxvaobas iwvevs, pirvel rigSi, kiTxvebi:
 realurad arsebobs Tu ara – da Tu arsebobs, ra moculobiT – resursebis viTom obieqturi SezRudvebi? Tu saubaria politikur gadawyvetilebebze, romlebic sxvagvaric SeiZleboda yofiliyo (mag., sa-
Sansebis
samarTlianobis
definicia
memarcxene banakSi
ganxeTqilebas
iwvevs
35
xelmwifo finansebisa da socialuri dazRvevis sistemis sferoebSi)?
 SeiZleba Tu ara samarTlianad CaiTvalos sazogadoebaSi arsebuli valdebulebebisa Tu SeRavaTebis arCeuli forma (mag. erTi
mxriv, sagadasaxado tvirTis Semsubuqeba mewarmeebisTvis, da meore mxriv) socialuri xarjebis Semcireba?
samarTlianoba
da socialuri
demokratia
imis miuxedavad, Tu rogori pasuxebi gaecema am kiTxvebs, aSkaraa,
rom samarTlianobis cneba sakamaTo rCeba rogorc Teoriuli, ise politikuri kuTxiT.
moTxovnebi socialuri demokratiis mimarT,
romlebic samarTlianobis Sesaxeb warmoebul diskusiebSi gamoikveTa:
 samarTlianoba fundamenturi Rirebulebaa, romelic materialuri da
aramaterialuri resursebis gadanawilebasTan aris dakavSirebuli. amasTanave, socialuri demokratia ver Tanxmdeba samarTlianobis erTian
ganmartebaze. rogorc legitimaciis safuZveli, „samar„samarTlianoba” gsdp-is hamburgis programaSi:
Tlianoba” sazogadoebrivad
„samarTlianoba efuZneba yoveli adamniSvnelovani argumentia,
mianis Tanaswor Rirsebas. is gulisxmobs Tanabar Tavisuflebas da cxovrebis Tanabar SanTumca Teoriuli Tvalsazsebs, warmomavlobisa da sqesis miuxedavad, rac
risiT is sakamaTo gaxlavT.
niSnavs monawileobis Tanabar SesaZleblobebs
 cxadia, rom „samarTlianoba”
ganaTlebis, Sromis, socialuri usafrTxoebis,
sazogadoebrivi cxovrebis
kulturisa da demokratiis kuTxiT, aseve sazosxvadasxva sferosTan mimargadoebrivi keTildReobis Tanabar xelmisawvTebiT sxvadasxvagvarad undomobas. iq, sadac Semosavlebisa da sakuTrebis
da ganixilebodes.
araTanabari gadanawileba yofs sazogadoebas
 Tanasworoba, rogorc kemaTze, vinc sxvebs gankargavs, da maTze, vinc sxvis
TildReobis Tanabari gagankargulebaSia, igi laxavs Tanabar Tavisufledanawileba, TavisTavad ar
bas da, amdenad, usamarTloa. aqedan gamomdinare,
saWiroebs dasabuTebas. misi
samarTlianoba moiTxovs met Tanasworobas SemoSezRudva samarTlianobis
savlebis, sakuTrebisa da Zalauflebis gadanawilebaSi. [...] yoveli adamianis wvlili aRiarebuli
principidan gamomdinare unda pativcemuli unda iyos. samarTlianad iTvleba
da ganixilebodes.
Semosavlebisa da sakuTrebis gadanawileba, rome SeuZlebelia realuri Tavilic Setanili wvlilis Sesabamisad xorcieldeba.
suflebis warmodgena TanassakuTreba avaldebulebs: visac saSualoze meti
worobis gareSe.
Semosavali aqvs, flobs met sakuTrebas, vidre
sxvebi, ufro metad unda izrunos sazogadoebis
keTildReobisTvis.” (hamburgis programa, 2007,
gv. 15-16)
36
2.3. solidaroba
„solidarobis” (an safrangeTis revoluciis periodSi „Zmobis”)
cneba yvelaze nakleb kamaTs iwvevs. savaraudod, es imas ukavSirdeba, rom solidaroba, zogadad, adamianobasTan aris gaigivebuli
da rTulia misi Teoriul WrilSi ganxilva.
Tu sxvadasxva avtors8 davesesxebiT, solidarobis zogadi ganmarteba Semdegnairad SeiZleba:
solidarobis
definicia
 koleqtiuri urTierTpasuxismgeblobis grZnoba, romelic
 ganpirobebulia saerTo interesebiT,
 gamoixateba TanamegobrobisTvis sasikeTo qcevaSi, Tundac zogjer sakuTari interesebis sawinaaRmdegod,
 da scildeba urTierTsamarTlianobis formaluri moTxovnis
farglebs.
amdenad, „solidaroba” erTiani „socialuri cnobierebaa”, romelic msgavs cxovrebis wessa da saerTo Rirebulebebs efuZneba.
solidarobisa
da socialuri
cnobierebis
amerikeli sociologi da filosofosi-moralisti uolzeri imasac miuTiTebs, rac SeiZleba erTgvarad marTebulic ki iyos – solidaroba SesaZloa garkveul xifaTsac Seicavdes, „Tu is mxolod
grZnoba, TanamSromlobis emociuri surogatia da ara namdvili,
cocxali, yoveldRiuri TanamSromlobis gansaxiereba” (Walzer,
1997, gv. 32).
kavSiri
es yoveldRiuri TanamSromloba moicavs sazogadoebriv institutebsa da struqturebs, sadac SesaZlebelia solidarobis miRweva,
rac xels uwyobs socialuri usafrTxoebis damyarebas.
solidaroba,
rogorc
yoveldRiuri
TanamSromlobis
solidarobam, TavisTavad, SeiZleba eqskluziuri, diskriminaciuli forma miiRos. amis magaliTia memarjvene eqstremistuli korporaciuli suliskveTeba. demokratiuli sazogadoebisTvis, romelic Ria, pluralistur samoqalaqo sazogadoebas efuZneba da
masTan erTad viTardeba, solidarobis es mankieri forma udidesi
saSiSroebaa, romelic jer kidev ar aris saTanadod Sefasebuli.
8
gamomxatveli
cneba?
magaliTad, Hondrich da sxvebi, 1994; Carigiet, 2003.
37
dasaSvebi zRvris gadalaxva maSin xdeba, roca garkveuli Tanamegobrobis erTianoba sxvaTa diskriminaciiT sazrdoobs.
moTxovnebi socialuri demokratiis mimarT, romlebic
solidarobis Sesaxeb warmoebul diskusiebSi gamoikveTa:
ssolidaroba
da socialuri
d
demokratia
d
solidarobas
samarTlianoba
amitom solidaroba demokratiul sazogadoebaSi Tavisuflebisa
da Tanasworobis realizebis gareSe ar unda ganixilebodes.
da Tavisufleba
esaWiroeba
cnebis gansazRvris erTgvari sirTulis miuxedavad, mas socialur
istoriaSi mudam mniSvnelovani adgili ekava moqalaqeTa urTierTdamokidebulebis konteqstSi. am kuTxiT, msxvili sadazRvevo
struqturebi (umuSevrobis, janmrTelobis, sapensio da ubeduri
SemTxvevisgan dazRveva) dasaqmebulTa solidaruli institutebi
arian. maTi Seqmna me-19 saukunis 90-in da me-20 saukunis 20-ian
wlebSi, pirvel rigSi, dasaqmebulTa da socialistTa/social-demokratTa udides zewolas ukavSirdeboda. TviT bismarkis konservatiuli mTavrobac iZulebuli iyo, angariSi gaewia maTTvis.
kooperaciuli TanamSromlobac solidarobis princips efuZneba,
rodesac misi wevrebi, saerTo interesebidan gamomdinare, qmnian
Tanamegobrobas, romelsac Seswevs unari, mniSvnelovanwilad Seasustos sabazro konkurenciis gavlena.
solidaroba ganapirobebs imasac, rom yvela wevris interesTa SeTanxmeba qmediTobis zrdas iwvevs. amdenad, solidaroba warmoiqmneba im pirobiT, Tu politikuri argumentirebis dros gaTvaliswinebulia gansxvavebuli, magram, pirvel rigSi, saerTo interesebi.
38
 sazogadoebriv institutebs SeuZliaT solidarobis, rogorc
sazogadoebis socialuri erTianobis, stimulireba da ara misi
warmoqmna.
 socialuri demokratiis farglebSi Seswavlil unda iqnes, Tu
ra saxiT moqmedeben sazogadoebaSi solidarobaze saxelmwifo
da samoqalaqo sazogadoebis institutebi.
 solidaroba yovelTvis Tavisuflebisa da Tanasworobis realizebasTan kavSirSi unda ganixilebodes.
„solidaroba” gsdp-is
hamburgis programaSi:
„solidaroba niSnavs urTierTdamokidebulebas, erTianobasa da daxmarebas. es gaxlavT adamianebis mzadyofna, mxarSi amoudgnen erTmaneTs da
daxmarebis xeli gauwodon. is vlindeba ZlierTa
da sustTa, TaobaTa da xalxTa Soris urTierTobebSi. solidaroba warmoSobs Zalas cvlilebebisTvis – aseTia muSaTa moZraobis gamocdileba.
solidaroba uzarmazari Zalaa, romelic aerTianebs Cvens sazogadoebas spontanuri da individualuri daxmarebisTvis mzadyofnaSi, erTiani
wesebiTa da organizaciebiT, socialur saxelmwifoSi, rogorc politikurad garantirebuli da
organizebuli solidarobis formaSi.” (hamburgis
programa, 2007, gv. 16)
39
2.4. raze saubroben sxvebi?
avtori: martin timpe
politikur praqtikaSi sabaziso Rirebulebebis sakiTxs mxolod social-demokratebi ar mimarTaven, sxva partiebic axdenen am Rirebulebebis interpretacias TavianT programebSi an msgavs ZiriTad dokumentebSi. gvsurs mokled gagacnoT maTi zogierTi midgoma. amasTanave, ar gvaqvs srulyofilebis pretenzia da ar CavwvdebiT semantikur detalebs, SevecdebiT mxolod zogadad warmogidginoT germaniis ramdenime partiis programa.
yuradRebis
centrSia „RvTis
Semoqmedeba”
yuradRebis centrSia „RvTis Semoqmedeba”:
qristian-demokratiuli kavSiri (qdk/CDU)
qdk-is sabaziso Rirebulebebs ganekuTvneba Tavisufleba, samarTlianoba da solidaroba. mis axal ZiriTadi principebis programaSi, romelic 2007 wlis dekemberSi, hanoverSi, partiis yrilobaze miiRes, es
sami Rirebuleba detaluradaa ganmartebuli. miuxedavad imisa, rom,
erTi SexedviT, aRniSnuli Rirebulebebi gsdp-is hamburgis programis identuria, detaluri Seswavlisas garkveuli gansxvavebebi ikveTeba. qdk gansakuTrebul yuradRebas uTmobs adamianis qristianul
arss, rogorc RvTis Semoqmedebas. qdk-isTvis mTavari amosavali wertili qristianuli religiaa, xolo social-demokratTaTvis religia erT-erTi sabaziso Rirebuleba gaxlavT. (bavariis qristian-socialuri kavSiri am ZiriTad orientacias kidev ufro gamokveTilad
warmoaCens da mas ersa da patriotizmze memarjvene konservatiuli
orientaciiT avrcobs.)
amis garda, yuradRebas ipyrobs is faqti, rom qdk Tavisuflebis cnebas gsdp-isgan gansxvavebulad gansazRvravs. pirvel rigSi, qdk Tavisuflebis ufro detalur formulirebas axdens, vidre danarCeni ori
sabaziso Rirebulebisas; amasTanave, ZiriTadi principebis programis
Seqmnis mTeli procesi warimarTa lozungiT: „axali samarTlianoba
meti Tavisuflebis xarjze”. aSkaraa, rom qdk-is prioriteti swored
Tavisuflebaa, gsdp-is SemTxvevaSi ki sabaziso Rirebulebebs Tanabari mniSvneloba eniWeba. garda amisa, qdk-is programaSi ufro meti
yuradReba eTmoba damcav, anu, negatiur Tavisuflebebs, vidre SesaZleblobebis, pozitiur Tavisuflebebs.
40
Tavisufal demokratTa par tiis (Tdp/FDP) sami sabaziso
Rirebuleba: Tavisufleba, Tavisufleba da Tavisufleba
Tavisufleba,
Tdp-s ar gaaCnia ZiriTadi principebis programa. Tumca Tu partiis
1977 wlis yrilobis „visbadenis principebs” gadavxedavT, davinaxavT,
rom aSkaraa maTi calmxrivi orientacia Tavisuflebaze, rogorc
sabaziso Rirebulebaze. es arc aris gasakviri im partiisgan, romelic politikuri liberalizmidan iRebs saTaves. Tumca es sakmaod
calmxrivi koncefciaa. Tu gavixsenebT jon lokis, politikuri liberalizmis erT-erTi fuZemdeblis, swavlebas, davrwmundebiT, rom
sazogadoebis Sesaxeb mis moZRvrebaSi erT-erTi ZiriTadi adgili samarTlianobis aspeqtebs ukavia. Tdp ki cdilobs Tavisi principebi
Tavisuflebis cnebas daukavSiros. iseTi formulirebebi, rogorebicaa „Tavisufleba progresia” an „Tavisufleba momavlis sawindaria”,
mianiSnebs Tavisufal demokratTa xelovnur mcdelobaze, moiSvelion
sabaziso Rirebuleba, romlis mniSvneloba isedac aRiarebulia. aseve
aSkaraa, rom sazogadoeba, romelic mxolod Tavisuflebas eyrdnoba,
amasTanave, samarTlianobisa da solidarobis mniSvnelobas akninebs,
Zalian male Tavisi socialuri erTianobis SenarCunebis problemas
Seejaxeba.
Tavisufleba
Wrel TaigulSi yvelasTvis raime moiZebneba:
„kavSiri 90/mwvaneebi” (Bündnis 90 /Die Grünen)
Wrel TaigulSi
„mwvaneebi” ZiriTad adgils adamianis TviTgamorkvevis sakiTxs uTmoben. isini gvTavazoben samarTlianobis mravalkomponentian cnebas,
rac definicias bundovans xdis. gadanawilebis samarTlianobas, romelic ucvleli rCeba, emateba monawileobis samarTlianoba, TaobaTa
Soris samarTlianoba, sqesTa Soris samarTlianoba da saerTaSoriso
samarTlianoba. TiToeuli maTgani, cxadia, marTebulia, magram rodesac yvela am aspeqtis CamoTvla erTnairi rangirebiTa Tu prioritetulobiT xdeba, keTilganwyobili an kritikuli mkiTxveli ver iRebs
mkafio ganmartebas, ra aris samarTlianoba.
moiZebneba
Tavisufleba,
yvelasTvis raime
rogorc ekologiur partias Seefereba, „mwvaneebi” sabaziso Rirebulebebs avrcoben damatebiTi moTxovniT – xeli Seewyos mdgrad ganviTarebas politikis yvela sferoSi. magram rodesac mdgradi ganviTarebis moTxovna, romelic TavisTavad mniSvnelovania, eqceva iseTi
sabaziso Rirebulebebis gverdiT, rogorebicaa Tavisufleba, samarTlianoba da solidaroba, yovelive es naklebad damajerebeli xdeba.
41
stadiaSi
2.5. sabaziso Rirebulebebi
praqtikaSi
jer kidev Ziebis stadiaSi: par tia „memarcxeneebi” (Die Linke)
partia „memarcxeneebs„, romelic politikuri organizaciebis –
„memarcxeneebi. demokratiuli socializmis partia” (Die Linke.PDS)
da „Sroma da socialuri samarTlianoba – saarCevno alternativa” (WASG) – Serwymis Sedegad warmoiSva, jer ar gaaCnia sakuTari
ZiriTadi principebis programa. dokumentSi „saprogramo Tezisebi”, romelic safuZvlad daedo am ori partiis gaerTianebas,
mocemulia sabaziso Rirebulebebis ramdenime zogadi ganmarteba.
masSi saubaria demokratiaze, Tavisuflebaze, Tanasworobaze, samarTlianobaze, internacionalizmsa da solidarobaze, rogorc
fundamentur RirebulebiT orientirebze. istoriuli TvalsazrisiT, sanugeSo is aris, rom „memarcxeneebi„ aSkarad aRiareben
individualur Tavisuflebas, romlis gareSec Tanasworobas pirovnebis uunarobasTan da gare faqtorebze damokidebulebasTan
mivyavarT. aseve erTmniSvnelovania gancxadeba – da aq socialuri demokratiis momxreni dagveTanxmebian – rom Tavisufleba Tanasworobis gareSe niSnavs Tavisuflebas mxolod mdidrebisTvis.
swored Tavisuflebisa da Tanasworobis urTierTdamokidebuleba gaxlavT partia „memarcxeneebis” saprogramo diskusiis sagani,
romelic yuradRebiT unda iqnes Seswavlili.
mas Semdeg, rac dawvrilebiT SevCerdiT sabaziso Rirebulebebze
Teoriuli kuTxiT, Tqveni yuradReba praqtikazedac gvsurs SevaCeroT. ra roli eniWeba sabaziso Rirebulebebs socialuri demokratiisTvis yoveldRiur politikur diskusiaSi? sxvadasxva dargidan
moyvanili magaliTebi mkiTxvels axal ideebs STaagonebs da msjelobis stimuls miscems.
2.5.1. ganaTlebis politika
mastergegma „skola qmnis momavlis perspeqtivas” – progresuli
saganmanaTleblo politikis realizeba municipalur doneze9
avtori: mark herteri
mas Semdeg, rac 2003 wlidan, moswavleTa saganmanaTleblo miRwevebis
Sefasebis saerTaSoriso programis (PISA) kvlevebis pirveli SedegebiT,
germaniis ganaTlebis sistemaSi arsebuli xarvezebi gamovlinda, federalur, calkeuli miwisa da municipalur doneze ar cxreba diskusia
Temaze, Tu rogori unda iyos qveynis ganaTlebis sistema. am debatebSi
ganixileba is faqti, rom germaniaSi, pirvel rigSi, sxva qveynebTan SedarebiT, bavSvebisa da mozardebis akademiuri moswreba mWidrodaa dakavSirebuli maT socialur warmomavlobasTan. da mainc, rogori unda iyos
socialurad samarTliani da solidarul principebze dafuZnebuli skola, romelic yvelas erTdroulad sTavazobs ganaTlebisa da profesiis
arCevnis Tavisuflebas?
social-demokratiulma partiam hamSi ganixila aRniSnuli sakiTxi da
SeimuSava integrirebuli, social-demokratiuli mastergegma „skola
qmnis momavlis perspeqtivas”. hamSi, rogorc uSualod federaluri miwisadmi daqvemdebarebul qalaqSi, ramdenime skola funqcionirebs da,
amdenad, is pasuxismgebelia „saskolo ganaTlebis momavalze orientirebul ganviTarebaze”.
ratom mastergegma?
hamSi, sadac mmarTveli Zala qristian-demokratiuli kavSirisa da Tavisufal demokratTa partiis koalicia gaxlavT, saskolo politika
dRemde konkretuli garemoebis Sesabamisad yalibdeba, rac imas niSnavs,
9
42
magaliTi eyrdnoba skolis ganviTarebis gegmas, romelic gsdp-is mier hamSi SemuSavda.
praqtikuli magaliTebi
jer kidev Ziebis
43
es namdvilad ver gamodgeba municipaluri saskolo sistemis stabiluri ganviTarebis safuZvlad.
axali saskolo koncefciis SemuSavebis kidev erTi motivacia gaxldaT
imis aRiareba, rom ara marto saskolo sistema, aramed bavSvebisa da
mozardebis daxmarebis samsaxurebi, profesiuli ganaTlebisa da SromiTi bazris xelSewyobis dawesebulebebi, aseve axalgazrdobis integraciis mxardaWera mniSvnelovani faqtorebia bavSvebisa da mozardebis
warmatebuli ganaTlebis misaRwevad. mastergegma realuri situaciis
analizs eyrdnoba da ganixilavs grZelvadian miznebsa da operatiuli
moqmedebis sferoebs, romelTa meSveobiTac xdeba ganaTlebis efeqtianobis gazrda da Sedegebis gaumjobeseba.
social-demokratiuli mastergegma
dasaxuli amocana gulisxmobda skolebis marTvis social-demokratiuli alternatiuli koncefciis wardgenas saqalaqo sabWos mmarTveli
umravlesobisTvis. mis aucileblobaze metyvelebs ara marto yovlismomcveli PISA-kvlevebis Sedegebi, aramed Semdegi ori indikatoric,
romlebic mkafiod miuTiTebs arsebuli saskolo politikis warumateblobaze:
 yovelwliuri gamoSvebis abiturientTa wili, romlebmac simwifis atestati miiRes, hamSi 30%-ze naklebs Seadgens, rac CrdiloeT rain-vestfaliisadmi daqvemdebarebul sxva qalaqebTan SedarebiT
sagrZnoblad dabali maCvenebelia. mezobel qalaq miunsterSi es wili
50%-s Seadgens.
 maSin, roca qalaqis mdidar kvartalebSi gimnaziaSi gadasul moswavleTa raodenoba daaxloebiT 50%-ia, muSaTa iseT klasikur raionSi, rogoricaa heringeni, es wili mxolod 19,5%-s aRwevs.
imavdroulad, pirvel rigSi, socialur-demografiuli mdgomareoba
iTxovs Carevas. 2015 wlisTvis mosalodnelia, rom im moswavleTa raodenoba, romlebic dawyebiTidan saSualo skolaSi gadavlen, 2005 welTan SedarebiT TiTqmis meoTxediT Semcirdeba. ukve 2010 wels hamSi
dabadebuli yoveli meore bavSvi emigrantTa ojaxidan iqneba. axalgazrdobis integracia da misi yvela unaris maqsimaluri gamoyeneba mxolod
progresuli politikuri Zalebis satkivari ar gaxlavT; es aris warmatebuli ganviTarebis gadamwyveti winapiroba qalaqis struqturuli
gardaqmnis konteqstSi.
Tavisufleba, romelsac Cven vgulisxmobT, aris yvela
bavSvze zrunva mTeli dRis ganmavlobaSi
mastergegmis pirveli sakvanZo principi moicavs momsaxurebis uzrunvelyofas mTeli dRis ganmavlobaSi. xarisxiani zrunva iwyeba jer kidev
baga-baRis asakSi – erTidan sam wlamde – da mSobelTa moTxovnilebebs
iTvaliswinebs, Semdeg grZeldeba kvalificiuri pedagogiuri aRzrdiT
sabavSvo baRebSi – samidan eqvs wlamde – da bolos moicavs Semdgom
saskolo ganaTlebas – Ria gaxangrZlivebuli dRis formiT, ara marto dawyebiT skolebSi, aramed 14 wlis asakamde. yovelive es mSoblebs
SesaZleblobas aZlevs, SeaTavson ojaxuri da profesiuli saqmianoba.
qalaqis xelisufleba bavSvTa aRzrdis wesebs ar adgens, is qmnis zogad
pirobebs imisTvis, rom mSoblebs Tavisufali arCevnis SesaZlebloba
mieceT. amgvarad, Tavisufleba aris ara SeZlebuli ojaxebis Tavisufleba, hqondeT ZiZis ayvanis SesaZlebloba, aramed niSnavs Tavisuflebas
yvela ojaxisTvis, raTa maT SeZlon sakuTari Canafiqris ganxorcieleba.
socialuri samarTlianoba moqmedebaSi –
raionuli zogadi skolebi axal SesaZleblobebs qmnian
mastergegmis kidev erTi sakvanZo principi gulisxmobs ufro Ria da
moqnili saskolo sistemis Seqmnas qalaq hamis Svidive raionSi. yovel
raions unda hqondes SesaZlebloba, gasces nebismieri saxis atestati.
amis mizania daiZlios moswavleTa moswrebis maT socialur warmomavlobaze damokidebuleba. socialuri samarTlianoba ganaTlebis sferoSi TanasworobiT da realuri samomavlo perspeqtiviT iwyeba, rac
swavlis momdevno safexurze gadasvlisas erTnairad xelmisawvdom SesaZleblobebs qmnis. amgvarad, integracia da individualuri unarebis
stimulireba ar aris urTierTsawinaaRmdego movlenebi, isini ufro
avseben erTmaneTs. e. w. raionul zogad skolebSi (social-demokratiuli partiis modeli CrdiloeT rain-vestfaliisTvis) mexuTe da meeqvse saerTo klasebis damTavrebis Semdeg moswavleebs eZlevaT arCevnis
saSualeba – ganagrZon integrirebuli swavla meaTe klasis CaTvliT,
an iswavlon saswavlebelSi, romelic daiyofa ZiriTadi skolis, realuri skolisa da gimnaziis nakadebad, Tumca yovelive es rCeba skolis
farglebSi, erTiani pedagogiuri koleqtivis SenarCunebiT. bevri ram
aris Sesacvleli adgilebze: aRniSnuli muSaTa raionis, heringenis, ra-
praqtikuli magaliTebi
praqtikuli magaliTebi
44
rom Tu romelime skolaSi moswavleTa raodenoba sagrZnoblad izrdeba an mcirdeba, xdeba miSeneba, klasebis daxurva an gadatana da a. S.,
sanam situacia ar daregulirdeba. amis Semdeg skola axali garemoebis
Sesabamisad moqmedebs.
45
solidarobis realuri azri – socialuri daxmarebis biujeti
saganmanaTleblo koncefciis mesame sakvanZo elementia socialuri daxmarebis biujeti. am SemTxvevaSi gaTvaliswinebulia is garemoeba, rom
sxvadasxva skolaSi mxardaWeris gansxvavebuli moTxovnilebebi da winapirobebia. iq, sadac didia im moswavleebis wili, romlebic migrantTa ojaxebidan arian, da socialuri problemebi yoveldRiur saskolo
cxovrebaSi aisaxeba, skolis biujetebi mimarTulia Cveuli saskolo
procesis SenarCunebisken, magaliTad, saskolo wignebis SeZenis, eqskursiebSi monawileobis, kvebisa da aRmzrdelobiTi saqmianobis mxardasaWerad, maSin, roca sxva skolebSi aRniSnuli saxsrebi swavlebis xarisxis amaRlebas, gaxangrZlivebul klasebs, sxvadasxva proeqtsa Tu
aRWurvilobas xmardeba. amas absurdul Sedegebamde mivyavarT: iq, sadac mxardaWeris uzarmazari moTxovnilebaa, realuri SesaZleblobebi
metad mwiria. socialuri daxmarebis biujeti zedmeti biurokratiis
gareSe unda moqmedebdes: yoveli moswavlisTvis, romelic daxmarebas
saWiroebs, skola iRebs damatebiT biujets, romelic gansakuTrebulad
rTul SemTxvevaSi SesaZloa 10%-iT gaizardos. am biujetidan finansdeba specialuri moTxovnilebebi da skolas eZleva SesaZlebloba, ZiriTadi saskolo biujeti ise gankargos, rogorc amas sxva skolebi akeTeben. es koncefcia Zireulad gansxvavdeba manamde miRebuli principisgan,
anu, erT moswavleze gaTvlili biujetirebisgan. saubaria solidarobaze, romelsac finansurad Zlieri skolebi susti skolebis mimarT unda
iCendnen, raTa moswavleebs mxardaWerisa da warmatebuli ganaTlebis
miRebis erTnairi Sansi mieces mTeli qalaqis masStabiT.
dialogSi
erToblivi proeqti, romelic partiis adgilobrivi organizaciebisa
da saqalaqo sabWos fraqciis mier SemuSavda, gansaxilvelad waredgina qalaqis Svid raionSi mowyobili Sexvedrebis farglebSi Sekrebil
mSoblebs, pedagogebs, moswavleebs, aseve dainteresebul moqalaqeebs.
yuradRebis centrSi aRmoCnda sakiTxi, Tu rogor unda iqnes realizebuli warmodgenili RonisZiebebi qalaqis TiToeul raionSi.
2.5.2. socialuri politika
„samoqalaqo dazRveva” Tu „fiqsirebuli (pauSaluri) gadasaxadi”
– jandacvis samarTliani politikis sakiTxi
avtorebi: kristina rentcSi da martin timpe
2004 wlis jandacvis modernizaciis kanonSi (GMG) – iseve, rogorc manamde
miRebul kanonebSi jandacvis sistemis „reformirebis” Sesaxeb – TiTqmis
mTeli yuradReba savaldebulo samedicino dazRvevis (ssd) sistemis xarjviT nawils daeTmo. amJamad ki mTavari safiqrali am sistemis Semosavlebia.
did davas iwvevs sakiTxi, Tu rogor unda moxdes ssd-is Semosavlebis stabilizeba da aqtualur politikur gamowvevebTan SeTavseba. daZabulobis
mizezi isaa, rom, erTi mxriv, izrdeba xanSi Sesul dazRveulTa raodenoba
da, meore mxriv, mosaxleobis Semosavlebis sul ufro meti odenoba miedineba im SemosavlebSi, romlebic ar gaiTvaliswineba samedicino momsaxurebis solidaruli dafinansebis Senatanis daangariSebisas. rac Seexeba am
gamowvevebze swor politikur reaqcias, aq erTiani azri ar arsebobs, piriqiT – bundestagis 2005 wlis winasaarCevno kampaniis dros qristian-demokratiuli kavSirisa da social-demokratiuli partiis mier warmodgenili
iyo ssd-is ori, erTmaneTisgan sruliad gansxvavebuli modeli. vinaidan
xSirad sajaro diskusiebSi orive modeli, romlebic gaigivebulia „samoqalaqo dazRvevasTan” da „fiqsirebul gadasaxadTan”, sxvadasxvagvarad
ganimarteba, kargi iqneboda gagverkvia, Tu ras gulisxmobda germaniis es
ori udidesi partia.
„samoqalaqo dazRveva”
social-demokratiuli partia iTxovs ssd-is Semdgom srulyofas „samoqalaqo dazRvevis” mimarTulebiT, romlis drosac, perspeqtivaSi, yvela
moqalaqe gadasaxads Semosavlebis Sesabamisad Seitans. Senatanis odenobis
daangariSeba unda xdebodes ara marto daqiravebuli Sromis Sedegad miRebuli anazRaurebis, aramed yvela saxis xelfasisa Tu Semosavlis gaTvaliswinebiT. „samoqalaqo dazRvevis” SemTxvevaSi ssd momavalSic dazRveulTa da damsaqmebelTa SenatanebiT dafinansdeba. dazRveulTa meuRleebi,
romelTac sakuTari Semosavali ar gaaCniaT, maTTan erTad daezRvevian,
xolo Svilebs Senatanebis gareSe Tavad sadazRvevo organizacia daazRvevs.
„fiqsirebuli gadasaxadi„
am models Tavad qristian-demokratiuli kavSiri „janmrTelobis premias”
uwodebs. is gulisxmobs yovelTviur erTian gadasaxads, romelic ssd-is
yvela wevrisTvis erTnairia, xolo damsaqmeblis wili dasabegri Semosav-
praqtikuli magaliTebi
praqtikuli magaliTebi
46
ionuli zogadi skola pirvelad miscems adgilobriv bavSvebs realuri
skolisa Tu gimnaziis donis ganaTlebis miRebis SesaZleblobas. qalaqis
kidev sami sxva raioni aseve pirvelad SeZlebs gimnaziis kursis swavlebas. mTlianobaSi, dRevandeli demografiuli tendenciebis gaTvaliswinebiT, zogadi skolebis damkvidrebis gareSe qalaqis verc erTi raioni
ver SeinarCunebda arsebul saganmanaTleblo sistemas.
47
kerZo samedicino dazRvevis (ksd) momavali
germaniis samedicino dazRvevis sistemis damaxasiaTebeli erT-erTi
niSani gaxlavT is, rom moqalaqeTa garkveuli nawili ar monawileobs
solidarul dafinansebaSi. eseni arian saxelmwifo moxeleebi, romelTa samedicino dazRvevas saxelmwifo uzrunvelyofs, da damoukidebeli
mewarmeebi, romlebsac savaldebulo dazRveva ar moeTxovebaT, miuxedavad maTi Semosavlebis odenobisa. daqiravebul dasaqmebulebs, romelTa
Semosavali savaldebulo dazRvevis zRvars aRemateba, SeuZliaT ksd-iT
isargeblon. yovelive amas imasTan mivyavarT, rom mosaxleobis garkveuli jgufebis Senatanebi jandacvis sistemis solidaruli dafinansebis
Tvis xelmiuwvdomeli rCeba. sxvadasxva politikuri midgomiT, saqme
gvaqvs problemasTan an, piriqiT, jandacvis sistemaSi arsebuli konkurenciis pozitiur gamovlinebasTan.
„samoqalaqo dazRvevis” an „fiqsirebuli gadasaxadis” SemoReba ksd-ze
sxvadasxvagvarad imoqmedebs. maSin, roca „samoqalaqo dazRvevis” mizani ksd-is solidaruli dafinansebis sistemaSi CarTvaa, „fiqsirebuli gadasaxadi” cdilobs ar Seexos ksd-is privilegiebs. ufro metic,
savaraudoa, rom kerZod dazRveul pirTa Svilebi dafinansdebian
moxdeba saxelmwifo gadasaxadebis xarjze.
solidaruli dafinanseba – samarTliani
Tanamonawileoba Semosavlebis Sesabamisad
cxadia, rom „samoqalaqo dazRvevis” ZiriTadi maxasiaTebeli solidarobis gaZlierebaa: saerTo sadazRvevo sistemis farglebSi yvela moqalaqe monawileobs jandacvis dafinansebaSi. es imas ar niSnavs, rom
konkurencia aRar iqneba. uqmdeba sxvadasxva damzRvevis kalkulaciis
gansxvavebuli modelebis Tanaarseboba. amis magivrad mkvidrdeba „samarTliani konkurencia” savaldebulo normebisa da erTiani pirobebis danergviT. damzRvevTa konkurencia unda mimdinareobdes ukeTesi
momsaxurebis mizniT da ara „mogebiani riskebis” (ufro axalgazrda da
janmrTeli dazRveulebis) arCevis xarjze.
qristian-demokratiuli kavSiris mtkicebiT, misi modelic solidarulia.
misi azriT, „fiqsirebuli gadasaxadis” mniSvnelovani elementi gaxlavT sagadasaxado resursebis mozidva, romlis saSualebiTac jandacvis sistemis
dafinansebaSi gadasaxadebis yvela gadamxdeli monawileobs. niSnavs ki es
finansuri valdebulebebis samarTlian gadanawilebas? sagadasaxado sistemis saSualebiT dafinanseba mcire da saSualo Semosavlebis mqone adamianebis met dabegvras gulisxmobs, maSin, roca maRalSemosavliani moqalaqeebis
wili mTlian sagadasaxado SemosavlebSi mudmivad iklebs, rac, sxvaTa Soris, bolo aTwleulSi warmoebuli finansuri politikis Sedegicaa. analogiuri suraTia „fiqsirebuli gadasaxadis” SemTxvevaSi. vinaidan yoveli
moqalaqe erTi da imave odenobis „janmrTelobis premias” ixdis, dabalSemosavliani moqalaqeebi meti finansuri wnexis qveS eqcevian. cxadia, bevrad
samarTliani iqneboda principi, romlis mixedviTac, Tanamonawileoba finansuri mdgomareobiT ganisazRvreba, rac ufro metad „samoqalaqo dazRvevis” arss miesadageba: erTi mxriv, Senatanebis (progresirebadis da ara
fiqsirebulis) saSualebiT dafinansebis SenarCunebiT da, meore mxriv, damatebiTi saxis Semosavlebis (daqiravebuli SromiT miRebuli Semosavlebis
garda) mozidviT. solidarobis princips ewinaaRmdegeba is garemoebac, rom
„fiqsirebuli gadasaxadis” modelSi saxelmwifo moxeleebi gansakuTrebul
mdgomareobas momavalSic inarCuneben da ksd-Si arsebuli konkurentuli
struqturebi ucvlelad rCeba (formalurad mainc).
samarTlianobas ukavSirdeba aseve finansuri valdebulebis sakiTxi, anu,
mosaxleobis romeli jgufebisTvisaa mosalodneli misi Semcireba Tu momateba. am kuTxiT es ori modeli sakmaod gansxvavdeba erTmaneTisgan:
„samoqalaqo dazRvevis” modelis pirobebSi orSviliani ojaxi sakmao finansur SeRavaTs miiRebda, xolo „fiqsirebuli gadasaxadis” SemoRebis
SemTxvevaSi imave ojaxis wliuri danakargi 900 evromde iqneboda. gansxvavebuli suraTia martoxela moqalaqeTa jgufSi: „fiqsirebuli gadasaxadi” maT SesaZleblobas miscemda, weliwadSi 1.300 evroze meti daezogaT,
xolo „samoqalaqo dazRveviT” maT finansuri tvirTi SeumsubuqdebodaT,
Tumca sakmaod umniSvnelod.
solidarobis kuTxiT, advili asaxsnelia, Tu ratom eniWeba „samoqalaqo
dazRvevas” upiratesoba „fiqsirebul gadasaxadTan” SedarebiT. samarTlianobis principidan gamomdinare ki mniSvnelovania, romeli ganzomilebaa
CvenTvis upiratesi: gadanawilebis samarTlianoba, monawileobis samarTlianoba, moTxovnilebis Sesabamisi samarTlianoba Tu SromiTi wvlilis
Sesabamisi samarTlianoba? Cven ar gvsurs da arc gvaqvs ganzraxuli, wavarTvaT mkiTxvels SesaZlebloba, Tavad upasuxos am kiTxvas.
praqtikuli magaliTebi
praqtikuli magaliTebi
48
lis 6,5%-s Seadgens. damsaqmebelTa Senatanebi – iseve, rogorc socialuri
sadazRvevo organizaciebis Senatanebi – miedineba specialur fondSi, saidanac finansdebian is dazRveulebi, romelTa „fiqsirebuli gadasaxadi”
Semosavlebis 7%-s aRemateba. garda amisa, am fondidan finansdeba damsaqmebelTa mier samedicino dazRvevis fondSi Setanili gadasaxadebi. ssd-is
wevrTa Svilebis dazRveva sagadasaxado saxsrebidan dafinansebas gulisxmobs.
49
xangrZlivi uimedobis mdgomareobaSi? Sromis axali samyaro da
socialuri demokratiis Rirebulebebi
avtori: matias naisi
rogorc meore msoflio omis damTavrebidan ramdenime aTwleulis
ganmavlobaSi Canda, germaniam moaxerxa kapitalisa da Sromis interesebs Soris kompromisis miRweva. 1949 wlidan moyolebuli, anu,
ekonomikuri zrdis periodSi, romelic sakmaod didxans gagrZelda,
daqiravebuli Sroma normalur movlenad Camoyalibda. daqiravebuli
Sromis SesaZleblobasTan erTad adamianma moipova socialuri uzrunvelyofis ufleba, rac gulisxmobs garantirebul sapensio uflebebs, samsaxuridan daTxovnisgan dacvas, Sromis dacvas, sawarmoebis
marTvaSi Tanamonawileobis uflebas, aseve uflebas savaldebulo satarifo normebis dacvaze (Dörre 2005).
saxelmwifos mxridan dacul amgvar daqiravebul Sromas, e. w. normalur SromiT urTierTobebs (nSu), mohyva ara marto mSromelTa materialuri keTildReoba, aramed garkveuli sazogadoebrivi aRiarebac.
es periodi, romelic dRevandeli gadasaxedidan harmoniulad gamoiyureba, sulac ar yofila ukonfliqto. kompromisi umkacres brZolaSi miiRweoda da, saukeTeso SemTxvevaSi, igi sul mcirediT axerxebda
sazogadoebrivi simdidris araTanabari gadanawilebis TandaTanobiT
daZlevas. magram, mTlianobaSi, mosaxleobis udides nawils miaCnda,
rom sakuTari Sromis xarjze nela, magram ueWvelad SeZlebda cxovrebis donis amaRlebas.
Tumca, me-20 saukunis 80-iani wlebidan moyolebuli, nSu TandaTanobiT iklebs. miuxedavad imisa, rom dasaqmebulTa umravlesoba dRemde
normaluri saxelSekrulebo pirobebiT sargeblobs, maTi raodenoba
swrafad mcirdeba. dasaqmebulTa raodenobis zrda SeiniSneba absoluturad sxva tipis dasaqmebaSi, rogoricaa: arasruli samuSao dRis
ganmavlobaSi muSaoba, daqiravebuli Sroma, moklevadiani an erTjeradi dasaqmeba.10 wnexis qveS moeqca ara marto mudmivi da srulganakveTiani dasaqmeba, aramed socialuri uzrunvelyofis sistemac. sapensio uzrunvelyofis nawilobrivi privatizacia, samsaxuridan daTxovnisgan damcavi meqanizmebis Sesusteba da satarifo xelSekrulebebis
10
Tu arasrul ganakveTze dasaqmebulTa raodenoba 1991 wels 5 mln iyo,
2003 wels 9 mln-s gadaaWarba.
nawilobrivi ugulebelyofa, gansakuTrebiT aRmosavleT germaniaSi,
am procesis yvelaze aSkara maxasiaTebeli gaxlavT.
ganvixilavT am tendenciis ramdenime mizezs. magaliTad, momsaxurebisa da informaciis sferoebis mniSvnelobis zrda iTxovs Sromis sxvagvar, ufro moqnil organizebas, vidre warmoebis adrindeli meTodi
moiTxovda. konkurenciis pirobebSi, romelic ara marto sawarmoebs
Soris, aramed sawarmos SigniT, sxvadasxva jgufsa Tu ganyofilebas
Sorisac mimdinareobs, socialuri uzrunvelyofis sfero swrafad iqceva erTgvar „moqnilobis rezervad”. sawarmoebi, romlebic axerxeben
dasaqmebulTa socialuri uflebebis SezRudvas an srul ignorirebas,
konkurentul, Tumca xanmokle upiratesobas iReben.
adamianTa umravlesoba didi wuxiliT adevnebs Tvals am tendencias.
fridrix ebertis fondis mier Catarebuli kvlevis Tanaxmad, gamokiTxulTa 63%-ma ganacxada, rom sazogadoebaSi mimdinare cvlilebebi
maTSi SiSs iwvevs (Neugebauer 2007). am mdgomareobas, rodesac ekonomikaSi da SromiT bazarze mimdinare cvlilebebis gamo sazogadoebis
farTo wreebSi saerTo uimedoba vrceldeba, frangma sociologma
pier burdiem „prekariteti” uwoda. amasTanave, mxolod Semcirebul
xelfasebze an moklevadian SromiT xelSekrulebebze ar aris saubari;
aranakleb sagulisxmoa, Tu rogor ganicdian adamianebi momavalTan
dakavSirebul gaurkvevlobas.
„prekariteti” ar aris marto iq, sadac „prekarulad” momuSaveni arian. sawarmoSi droebiT dasaqmebulTa arsebobis gamo mudmivi samuSao
adgilis mqone adamianebi Zalian daucvelad grZnoben Tavs. maT winaSea SromiTi urTierTobebis gansxvavebuli forma, romelic maT SeSfoTebas iwvevs; amitom isini mzad arian wavidnen daTmobebze Sromis
anazRaurebis an samuSao pirobebis kuTxiT, rasac sxva SemTxvevaSi
ar dasTanxmdebodnen. mudmivi samuSao adgilis mqone adamianebsa da
umuSevarTa Soris myofi „prekarulad” dasaqmebulebi Tavs haerSi gamokidebulad grZnoben. maT kidev ufro daqveiTebis eSiniaT da normaluri SromiTi urTierTobebis donis miRwevaze ocneboben.
realoba ki xSirad iseTia, rom am adamianebs mudmivi arastabilurobis SegrZnebiT uwevT cxovreba.
ra gavlenas axdens es tendencia socialuri demokratiis proeqtze?
Znelia gadaafaso is mniSvneloba, romelsac adre socialuri demokratia normalur SromiT urTierTobebs aniWebda. mis warmodgenaSi
praqtikuli magaliTebi
praqtikuli magaliTebi
50
2.5.3. SromiTi bazris politika
51
amasTanave, nSu-is moSlas Semdeg situaciamde mivyavarT: socialuri
demokratiis Rirebulebebs kvlav mosaxleobis didi mxardaWera aqvs,
Tumca isini erTmniSvnelovnad aRar asocirdebian garkveul politikur ZalasTan. amis ZiriTadi mizezia Sromis samyaroSi momxdari
cvlilebebi da gadauWreli politikuri amocanebi, romlebSic igulisxmeba moqnili socialuri usafrTxoebis miRweva. ras niSnavs yovelive es socialuri demokratiis koncefciisa da mis mier aRiarebuli
sabaziso RirebulebebisTvis?
Tavisufleba
Sromis axali samyaro, cxadia, axal potenciur Tavisuflebebs Seicavs. dasaqmebulTa mcire, Tumca SesamCnevi jgufisTvis, e. w. frilanserebisa da TviTdasaqmebulebisTvis, romlebic zemdgomTa miTiTebebis gareSe asruleben samuSaoebs proeqtebis saxiT, farTo TavisuflebiT sargebloba SeiZleba sakmaod mogebiani aRmoCndes. maT
SeuZliaT TavianTi moqnilobisTvis SromiT bazarze sakmaod kargi
anazRaurebac moiTxovon. sakmarisi resursebis arsebobis SemTxvevaSi
isini SeZleben moklevadiani umuSevroba gamoiyenon, rogorc sakuTari kvalifikaciis amaRlebis saSualeba. magram „prekarulad” dasaqmebulTa umravlesobisTvis, vinc ver sargeblobs normaluri SromiTi
pirobebiT, msgavsi situacia gulisxmobs Rrma kriziss, romelic Zlier zRudavs rogorc pozitiur, ise negatiur Tavisuflebebs.
socialuri demokratiisTvis mniSvnelovania Tavisuflebebis pozitiuri, realisturi da socialuri perspeqtivebis ganviTareba. amisTvis
saWiroa Tavisuflebebis uzrunvelyofis axali koleqtiuri instrumentebi. moqnili SromiTi urTierTobebis Tavisuflebebis potencialis realizeba farTo sazogadoebis sakeTildReod mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba, Tu is gardauvali cxovrebiseuli riskebis pirispir
bedis anabara ar iqneba mitovebuli.
samarTlianoba
ZiriTadad swored SromiTi saqmianoba gansazRvravs, ra aris samarTliani, vis ra ufleba aqvs da raze. didi xnis ganmavlobaSi adamianis
SromiTi wvlili gadanawilebaSi misi monawileobis uflebas gansazRvravda. jer kidev maSin samarTlianobis ganmartebisas dgindeboda
mkafio zRvari, magaliTad, sqesTa Soris, rasac TavisTavad mivyavdiT
pasuxismgeblobis individualizaciis tendenciamde.
es normebi sakmaod stabiluri aRmoCnda, Tumca Sromis Tanamedrove samyaroSi warmoiSva absoluturad afeTqebasaSiSi usamarTloba,
rodesac Sromis mixedviT gadanawilebis principi kvlav moqmedebs,
SromiTi Semosavlebi ki sul ufro naklebad xelmisawvdomi xdeba. is,
rom adamiani droebiT an xSirad kargavs samuSao adgils, Cveulebrivi movlenaa dRevandeli e. w. alternatiuli („prekaruli”) dasaqmebisTvis. Tumca es sulac ar niSnavs imas, rom situacia legitimuria.
„prekarulad” momuSaveTagan bevri mzadaa ibrZolos samuSao adgilis
mosapoveblad. Tu maT es ar gamosdiT, im daskvnamde midian, rom meti
Zalisxmevaa saWiro. amgvari individualizacia arTulebs sazogadoebaSi mzardi uTanasworobis aRqmas. ase SesaZloa „samarTlianoba” „Tanasworobis” sapirispiro cnebad iqces.
socialuri demokratiis proeqtis erT-erTi moTxovna samarTlianobisa da Tanasworobis pozitiuri Tanxmobis miRwevaa. politikuri
TvalsazrisiT, es imas niSnavs, rom individualuri Zalisxmeva manam
unda izrdebodes, sanam adamians realurad ZaluZs situaciaze zemoqmedeba. mxolod am SemTxvevaSi aqvs azri meti individualuri pasuxismgeblobis moTxovnas.
solidaroba
koleqtiuri socialuri usafrTxoebis sistemis restruqturizacia,
sadac institucionaluri solidaroba dasaqmebis Zvel sistemaSi aisaxeboda, SeiZleba ganvixiloT, rogorc solidaruli qmedebebis saer-
praqtikuli magaliTebi
praqtikuli magaliTebi
52
es gaxldaT socialuri saxelmwifos erT-erTi umniSvnelovanesi faqtori sami sabaziso Rirebulebis formirebisTvis. is mraval adamians
(ara yvelas) uRviZebda usafrTxoebis SegrZnebas da pozitiuri Tavisuflebebis realizebis aucilebeli winapiroba iyo. is, rac realurad xdeboda gadanawilebis kuTxiT (samarTlianobisTvis), ZiriTadad
dasaqmebis sistemaze iyo damokidebuli. mTlianobaSi, socialuri uzrunvelyofis sistema cxovrebiseuli riskebis solidarul daZlevaze
gaxldaT orientirebuli. socialurma usafrTxoebam, romelic normaluri SromiTi urTierTobebis safuZvelze iqna miRweuli, mosaxleobis mniSvnelovan nawilSi daaCqara socialuri demokratiis sami
sabaziso Rirebulebis identifikacia. swored amitom Tavis saprogramo dokumentebSi social-demokratiulma partiam
gansakuTrebuli mniSvneloba nSu-s da, pirvel rigSi, srul dasaqmebas
mianiWa. erT-erTi ZiriTadi Canafiqri partiisa, romelic socialuri demokratiisken miiswrafoda, gaxldaT yvela Sromisunariani
adamianisaTvis normaluri SromiTi urTierTobebis Seqmna.
53
2.5.4. umaRlesi ganaTlebis politika
sawarmoSi arsebuli konkurencia dakavSirebulia gancdasTan, rom SesaZlebelia nebismier momentSi Segcvalon ufro damyoli, WiSkris win
momlodine adamianiT. yovelive es sulac ar iZleva karg safuZvels
solidarobisTvis. „SigniT” myofi adamianebi „gareT” myofebs safrTxed aRiqvamen da piriqiT, swored koleqtiuri socialuri usafrTxoebis elementebi badebs „prekarulad” momuSaveebsa da umuSevrebSi imis SegrZnebas, rom isini warmoqmnian barierebs, romelTa gamoc
maT „gareT” yofna mouwevT.
umaRlesi ganaTlebis CarCo kanonis (HRG) mixedviT, 2005 wlamde studentebisTvis garantirebuli iyo ufaso umaRlesi ganaTleba. es kanoni gaxlavT umaRlesi ganaTlebis federaluri samarTlebrivi baza,
romlis ganxorcielebisTvis pasuxismgebeli arian federaluri miwebi.
ganviTarebis Tanamedrove tendencia warmoSobs kiTxvas - ramdenad
SesaZlebelia kidev solidaroba Sromis axal samyaroSi. axleburi
solidarobis perspeqtivis TvalsazrisiT, momavali socialuri demokratiis arsebiT elementad socialuri usafrTxoebis qmediTi instrumentebi unda moiazrebodes. mosaxleobis TvalSi is unda gaxdes
axali socialuri dacvis ndobis faqtori. es instrumentebi ufro
metad SromiTi procesebidan gariyuli adamianebis mimarT unda iqnes
gamoyenebuli, rac TavisTavad Seamsubuqebs daZabulobas „SigniT” da
„gareT” myofTa Soris.
Sromis Tanamedrove samyaroSi socialuri demokratiis sabaziso Rirebulebebi aRar aris erTmniSvnelovnad dakavSirebuli SromasTan,
rogorc aseTTan, Tumca es urTierTdamokidebuleba jer kidev sakmarisia imisTvis, rom mocemuli sami cnebis arsis Sesaxeb axali debatebi gaimarTos.
Sromis axal samyaroSi Tavisuflebis, samarTlianobisa da solidarobis adgilis gansazRvra socialuri demokratiis suliskveTebis mqone
politikuri organizaciebis erT-erTi mTavari amocana gaxlavT. bolos da bolos, araferi ar mianiSnebs imaze, rom momavalSi SromiTi
saqmianoba dakargavs Tavis mniSvnelobas, rogorc sazogadoebrivi Tanamonawileobisa da aRiarebis sagulisxmo faqtori. socialuri demokratiis saxe SemdgomSic arsebiTad imiT ganisazRvreba, Tu rogor
iSromeben adamianebi sazogadoebaSi.
swavlis gadasaxadi – socialuri
demokratiis sabaziso Rirebulebebis Seuracxyofa?
avtori: frederike boli
federalurma miwebma, romelTa kompetenciasac ganekuTvneba saganmanaTleblo politika, swavlis gadasaxadis SemoRebis moTxovna sakuTari uflebamosilebis SezRudvad aRiqves. amitom 2002 wels bavariis,
baden-viurtembergis, hamburgis, zaaris, saqsoniisa da saqsonia-anhaltis miwebma federalur sakonstitucio sasamarTloSi (fss) Seitanes
saCivari, romelic 2005 wels dakmayofilda. am gadawyvetilebis Tanaxmad, yovel miwas eniWeba ufleba, Tavad airCios sasurveli modeli: fasiani an ufaso umaRlesi ganaTleba. sxvadasxva federalur miwaze gansxvavebuli modelebi moqmedebs da isini momdevno wlebSi, savaraudod,
kvlav Seicvlebian. 16-idan Svidma federalurma miwam (baden-viurtembergi, bavaria, hamburgi, heseni, qvemo saqsonia, zaari da CrdiloeTi
raini-vestfalia) bolo ori wlis ganmavlobaSi pirvelive semestridan
fasiani umaRlesi ganaTleba SemoiRo. gadasaxadis odenobebi sxvadasxva miwaze gansxvavebulia da erTi semestrisTvis 500 evros aRwevs.
Tiuringiis, rainland-pfalcisa da saqsoniis miwebze pirveli umaRlesi ganaTleba ufaso rCeba. studentebisTvis, romlebic asruleben
Cveulebriv saganmanaTleblo kurss da ganagrZoben swavlas, sxvadasxvagvari wesebi moqmedebs. magaliTad, rainland-pfalcis miwam miiRo
specialuri kanoni swavlis safasuris Sesaxeb. am kanonis Tanaxmad,
studentebs SeuZliaT dadgenili saswavlo vada ara umetes 1,75-jer
gaagrZelon, ris Semdegac maT erTi semestrisTvis 650 evros gadaxda mouwevT. saqsonia, Slezvig-holStaini, meklenburg-wina pomerania,
berlini da brandenburgi uars amboben swavlis yovelgvar gadasaxadze.
swavlis gadasaxadis SemoRebis sakiTxi mWidrodaa dakavSirebuli
imasTan, Tu romeli partiaa federaluri miwis xelisuflebis saTave-
praqtikuli magaliTebi
praqtikuli magaliTebi
54
To krizisis elementi. dRevandel situaciaSi „zeda” da „qveda” doneebis sazogadoebrivi diskusia, romlis farglebSic es sistemebi Seiqmna, icvleba xSiri dapirispirebiT „Sida” da „gare” doneebs Soris. es
gamijnuli mxareebi erTmaneTs ar gamoricxaven, Tumca maT sruliad
gansxvavebul sazogadoebriv dapirispirebebamde mivyavarT.
55
Tu swavlis mosurne axalgazrdobas umaRlesi ganaTlebis miRebis
Tavisufleba SeezRudeba da swavlis gadasaxadi yvelgan iqneba SemoRebuli, socialuri demokratiis TvalsazrisiT, dadgeba sabaziso
Rirebulebebis – Tavisuflebis, samarTlianobisa da solidarobis –
SezRudvis sakiTxi, Tumca am ukanasknels am konteqstSi naklebi mniSvneloba eniWeba.
Tavisufleba
germaniis umaRles saswavleblebSi arsebuli situacia masmediaSi sakmaod muqi ferebiTaa warmodgenili. es gaxlavT pedagogiuri kadrebis qronikuli deficiti, arasakmarisi saswavlo farTobi da cudi
aRWurviloba, risi daZlevac, fasiani ganaTlebis momxreTa azriT,
mxolod swavlis gadasaxadiTaa SesaZlebeli. studentebs, romlebic
Tavad ixdian swavlis safasurs, eniWebaT ufleba, ufro xarisxiani
ganaTleba moiTxovon. pedagogebi met pasuxismgeblobas unda grZnobdnen maT SinaSe, vinaidan swored studentebis wyalobiT iReben Sromis anazRaurebas. imavdroulad, arsebuli argumentebis mixedviT,
yovelive es kvlav moaqcevs studentebs umaRlesi saswavleblebis
yuradRebis centrSi da am saswavleblebs ufro moqnili da momxibvleli meTodebis gamoyeneba mouwevT, raTa meti studenti miizidon.
am TvalsazrisiT, studentebs meti Tavisufleba eZlevaT, raTa zegavlena moaxdinon universitetebis politikaze.
diskusiis meore mxares fasiani ganaTlebis mowinaaRmdegeni dganan.
maTi azriT, ganaTleba yvela adamianisTvis unda iyos xelmisawvdomi. umaRles saswavleblebs akisriaT valdebuleba, sazogadoebis sasikeTod imoqmedon da qveynis ekonomikur, socialur da kulturul
ganviTarebaSi TavianTi wvlili Seitanon. globalizebul msoflioSi
nebismieri adamianis warmateba saganmanaTleblo dawesebulebebis, maT
Soris, umaRlesi saswavleblebis, Tavisufal xelmisawvdomobazea damokidebuli. kargi da Tavisufali ganaTleba qmediTi da warmatebuli
sazogadoebis sawindaria. mis gareSe SeuZlebelia moqalaqeTa monawileoba politikur da sazogadoebriv cxovrebaSi. germaniis winaSe dgas
problema, romelzedac, sxvaTa Soris, PISA-kvlevis Sedegebi mianiSnebs
– ganaTleba moswavleTa socialur fenaze da Semosavlebis odenobazea
damokidebuli. swavlis gadasaxadis SemoRebiT pirovnebis Tavisufali
ganviTarebis ufleba ufro mWidrod ukavSirdeba finansur faqtors.
amis garda, fasiani ganaTleba ar aris misi ukeTesi xarisxis garantia.
amdenad, saxelmwifom ar unda moixsnas finansuri pasuxismgebloba
germaniis umaRlesi saswavleblebis winaSe. wlebis ganmavlobaSi germaniaSi ganaTlebis dafinansebis done ekonomikuri TanamSromlobisa
da ganviTarebis organizaciis (OECD) wevri qveynebis saSualo maCvenebelze dabalia. ganaTlebaSi Seqmnili mdgomareoba ar aris gamowveuli saxsrebis uqonlobiT, es maTi gadanawilebisa da politikuri
nebis sakiTxia. arsebobs saSiSroeba, rom swavlis gadasaxadis SemoRebis Semdeg saxelmwifo kidev ufro Seamcirebs Tavis wvlils umaRlesi ganaTlebis dafinansebaSi, vinaidan studentebs dafinansebis axal
wyarod ganixilavs. es gamoiwvevs mxolod finansuri tvirTis gadabarebas da ara germaniis umaRlesi saswavleblebis aRWurvis donisa da
ganaTlebis xarisxis amaRlebas.
samarTlianoba
fasiani ganaTlebis momxreni saxelmwifo resursebis klebaze miuTiTeben da aRniSnaven, rom dadga dro, umaRlesi ganaTlebis dafinanseba studentebma ikisron. maTi argumentacia imas eyrdnoba, rom umaRles saswavleblebs afinanseben gadasaxadebis gadamxdelebi, romlebmac SesaZloa Tavis droze verc ki miiRes umaRlesi ganaTleba. yvela
studentma erTnairi gadasaxadi unda gadaixados da, vinaidan germaniis umaRles saswavleblebSi metwilad umaRlesi ganaTlebis mqone
adamianebis Svilebi swavloben, pirvel rigSi, swored am ukanasknelT
unda daekisroT finansuri valdebuleba.
amis mowinaaRmdegeni ki gamoTqvamen mosazrebas, rom umaRlesi ganaTleba ar unda iyos damokidebuli moqalaqeTa socialur warmomavlobaze da/an ekonomikur mdgomareobaze; es faqtorebi ar unda gansazRvravdes adamianis samomavlo perspeqtivas. swavlis gadasaxadi, pirvel
rigSi, socialurad daucvel adamianebs amZimebs. maSinac ki, Tu maT
kreditis aRebis SesaZleblobas mivcemT, unda gaviTvaliswinoT, rom
socialurad cudad uzrunvelyofili fenebi naklebad arian mzad valebis aRebisTvis da, amdenad, xSirad Tavs arideben fasian ganaTlebas. Sansebis Tanasworobis miRweva SesaZlebelia mxolod im pirobiT,
Tu yvelasTvis garantirebuli iqneba pozitiuri Tavisuflebebi, romlebsac universitetebis xelmisawvdomobac ganekuTvneba. Tu samomav-
praqtikuli magaliTebi
praqtikuli magaliTebi
56
Si. qristian-demokratiulma kavSirma/qristian-socialurma kavSirma
da Tavisufal demokratTa partiam mxari dauWires swavlis gadasaxadis pirvelive semestridan SemoRebas. social-demokratebi, „mwvaneebi” da „memarcxeneebi” ki moiTxoven, rom pirveli umaRlesi ganaTleba
ufaso iyos.
57
praqtikuli magaliTebi
58
lodac ZalaSi darCeba fasiani ganaTlebis momxreTa mosazreba, rom
umaRlesi ganaTlebis mqone adamianebs meti Semosavali aqvT, vidre
maT, visac es ganaTleba ar miuRia, maSin samarTliani sagadasaxado sistema uzrunvelyofs, rom Ronierma mxrebma ufro meti tvirTi zidon.
saxelmwifom ganaTleba rac SeiZleba meti adamianisTvis unda gaxados
xelmisawvdomi. es dafiqsirebulia gaerTianebuli erebis organizaciis 1966 wlis qartiaSi, romelic xelmowerili da ratificirebulia
germaniis mier. ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebis
Sesaxeb saerTaSoriso paqtis moTxovniT, saganmanaTleblo dawesebulebebSi swavla ufaso unda iyos.
3. sazogadoebrivi modelebis
Sedareba
Jurnal „Spigelis” 2007 wlis 22 oqtombris gamocemas provokaciuli yda hqonda:
socialuri demokratia da umaRlesi ganaTlebis
dafinansebis momavali
social-demokratiulma partiam Tavis yrilobaze hamburgSi miiRo
gadawyvetileba, romlis Tanaxmad, „pirveli umaRlesi ganaTleba germanis nebismier umaRles saswavlebelSi, mTlianobaSi, ufaso unda gaxdes”. amis garda, „gsdp emxroba ganaTlebis Tanabar Sansebs, socialuri warmomavlobisa da finansuri SesaZleblobebis miuxedavad”. es
gadawyvetileba hamburgSi miRebul partiis axal ZiriTadi principebis programaSi aisaxa. programaSi weria, rom gsdp-s ganzraxuli aqvs,
„gazardos umaRlesi ganaTlebis Tavisufali xelmisawvdomoba da im
studentebis wili, romlebic ganaTlebis dabali donis mqone ojaxebidan arian”. garda amisa, masSi xazgasmiTaa aRniSnuli, rom „aucilebelia ganaTlebis sferoSi saxelmwifo mxardaWeris [...] Semdgomi gazrda
moTxovnilebis Sesabamisad”.
saWiroa federaciisa da miwebis erToblivi Zalisxmeva, raTaA germaniis universitetebSi gaizardos studentebis, aseve pedagogTa raodenoba. social-demokratebi emxrobian ganaTlebis xelSewyobis Sesaxeb federaluri kanoniT gaTvaliswinebuli sistemis (BAföG-System)
gafarToebas da stipendiebis programebis mxardaWeras.
germaniam unda gazardos ganaTlebis dafinanseba, vinaidan, rodesac
saubaria swavlis gadasaxadis SemoRebaze, xSirad politikur gadawyvetilebebTan da ZalTa gadanawilebasTan ufro gvaqvs saqme, vidre
sazogadoebis obieqtur saWiroebebTan. swavlis gadasaxadis SemoRebiT problema ver gadawydeba, vinaidan, socialuri demokratiis gagebiT, es, pirvel rigSi, Tavisuflebisa da samarTlianobis realizebas
ayenebs zians.
„Spigeli”: nomeri 43/2007, wyaro: www.spiegel-online.de, 22.10.2007
karikaturaze gamosaxulia gsdp-is zogierTi lideri, romlebic,
savaraudod, StormSi moxvdnen da Tavi samaSvelo navs Seafares.
kapitani gerhard Srederi CasaZirad ganwirul gemze rCeba, gregori gizim da oskar lafontenma ki sxva samaSvelo navis moZebna
moaxerxes. saTaurSi „rodesac Cven gverdigverd vcuravT” sityvebis TamaSia, vinaidan sityvas „vcuravT” meore mniSvnelobac aqvs
– „ar viciT”, kerZod, am SemTxvevaSi „ar viciT”, saiT mivcuravT;
ufro metic, suraTze asaxulia katastrofa, romlis Sedegadac
adamianebi yovelgvar orientacias kargaven.
ra aris gamosaxuli
ras fiqrobT „Spigelis” am ydaze? rogoraa masze warmodgenili
partiis (am SemTxvevaSi, gsdp-is) mdgomareoba?
is, rac ydaze
ydaze?
naCvenebi ar aris –
ramdenime
sagulisxmoa, rom „Spigeli”, Tu individualur Sefasebebs Tavs
avaridebT, aq moxerxebulad iyenebs metaforas: is miuTiTebs politikaSi arsebul SiSze da mkafio orientaciis deficitze, ris
komentari
interpretaciaze
koordinatebze ka-
59
maTi aucilebelia
gamoc katastrofa gardauvalia. amgvari mosazreba, romelic xSirad gvxvdeba, iseve, rogorc Jurnalis SarJi, cxadia, gadaWarbebuli Sefasebaa. yovel adamians sakuTari „politikur-sazogadoebrivi kompasi” aqvs, xolo demokratiul partiebSi (sulerTia,
romelSi) ara mxolod daSvebulia, aramed aucilebelicaa koordinatebze kamaTi, ris Semdegac gadawyvetileba demokratiulad
miiReba.
ratiul partiebsa da organizaciebSi am sakiTxze mudmivi diskusiebi mimdinareobs.
Tanac gsdp-is „CaZirvasa” Tu katastrofaze saubari gadaWarbebulia: politikuri gardatexa – romelic xelmZRvanelobis Secvlisa da bundestagis arCevnebSi warumateblobis Semdeg araTu
Cveulebrivi movlenaa, aramed aucilebelic kia – sulac ar aris
katastrofa.
meore winapiroba gulisxmobs SeTanxmebas im politikur kursze,
romliTac gsurT iaroT.
arc brZanebebis eniT saubari Seesabameba partiaSi gadawyvetilebebis miRebis demokratiul princips. dasaSvebia, Tu adamianebi,
saWiroebisamebr, koordinatebze kamaToben da maT sakuTar „sazogadoebriv-politikur kompass” usadageben. ydaze asaxuli situacia ki politikis avtoritaruli gagebaa, rac sruliad ar Seesabameba demokratiis moTxovnebs.
„sazogadoebrivpolitikuri
kompasi”
„sazogadoebriv-politikuri kompasi” gaxlavT is, rasac suraTze
ver dainaxavT – Tumca swored is aris politikuri kursis ganmsazRvreli winapiroba. axla modi „navigacias” SevudgeT.
navigaciisTvis saWiroa ori arsebiTi winapiroba: unda icodeT
sakuTari pozicia – gadataniTi mniSvnelobiT, unda gesmodeT, ra
mdgomareobaSia sazogadoeba da piradad Tqven ra adgili gikaviaT am sazogadoebaSi.
ra aris saWiro
navigaciisTvis?
orive – sawyisi wertilic da mizanic (anda realoba da orientiri) – konkurirebadi sazogadoebriv-politikuri koncefciebis
farglebSi ganixileba. rogorc liberalebs, konservatorebs, socialistebs, ise social-demokratebs sakuTari argumentebi mohyavT, raTa sawyisi wertilisa da miznis imgvari formulireba moaxerxon, romelic SesaZlebels gaxdis maT „navigacias” sasurveli
mimarTulebiT.
rodesac vsaubrobT social-demokratiaze, rogorc sazogadoebriv modelze, koordinatTa SesaZlo sistemaze an sazogadoebriv
mimarTulebaze, aucilebelia igi sxva sazogadoebrivi modelebis
konteqstSi iqnes ganxiluli.
„sazogadoebriv-politikuri kompasi” gulisxmobs politikuri mimarTulebebis codnas, romlis saSualebiTac SesaZlebelia sakuTari adgilmdebareobis aRwera da „navigacia”.
kiTxva
koordinatebisa da
navigaciis Sesaxeb
xSirad es „navigacia”, xatovnad rom vTqvaT, mimdinare politikuri gadawyvetilebebis aRelvebul zRvaSi xdeba: maSinac ki, rodesac saqme naklebad mniSvnelovan gadawyvetilebebs Seexeba, maTi
miRebisas yovelTvis gaTvaliswinebulia politikuri procesis
monawileTa piradi poziciebi.
amis upiratesoba (da, imavdroulad, aRweris sirTule) is aris,
rom yovel Cvengans sakuTari kompasi aqvs. amgvarad, ar gamova,
martivad „CamovurigoT yvelas kompasi”. unda movaxerxoT SeTanxmeba zogierT koordinatze. ra saxiT iqneba es gamoyenebuli „navigaciis” procesSi, TiToeuli adamiani Tavad gansazRvravs. demok-
60
61
3.1. sabazro kapitalizmi da demokratia
ori sakvanZo cneba:
„sabazro
kapitalizmi” da
„demokratia”
sanam sxvadasxva koordinats ganvixilavT, damatebiT unda ganvsazRvroT ori cneba, romlebic Cvens dRevandel sazogadoebriv
mowyobaze arsebiT zegavlenas axdens: sabazro kapitalizmi da demokratia.
sabazro kapitalizmi aRiqmeba sistemad, sadac
 SeiZleba saqonlis Tavisufali gacvla bazarze;
 produqciis warmoeba efuZneba kapitalistur sistemas, anu,
pirvel rigSi, sawarmoo saSualebaTa kerZo ekonomikur gankargvas;
 arsebobs, erTi mxriv, daqiravebuli Sroma da, meore mxriv, kapitalis mflobelebi;
 Tavad bazris garda, ar arsebobs raime instituti, romelic mas
aregulirebs da zogadi TamaSis wesebs adgens.
keTildReobas Soris, romlis miRweva demokratiuli principebis safuZvelzea SesaZlebeli;
 saxelmwifos rCeba mxolod amocana – uzrunvelyos simSvide da
wesrigi.
 demokratia ewinaaRmdegeba sabazro kapitalizms, rodesac Tavisufali mewarmeoba arsebiTad izRudeba an ikrZaleba demokratiulad miRebuli gadawyvetilebebis safuZvelze;
 saxelmwifos Careva demokratiulad miRebuli gadawyvetilebebis farglebSi – magaliTad, kerZo sakuTrebis eqspropriacia
sazogadoebis sasikeTod – zRudavs pirovnebis ganviTarebasa da
Tavisuflebas, anu, ereva adamianis pirad sferoSi.
TvalsaCinoebisTvis SeiZleba demokratiasa da sabazro kapitalizms Soris daZabuloba Semdegnairad avsaxoT:
daZabuloba
ekonomikis formasa
da sazogadoebriv
formas Soris
f
koordinirebuli
demokratia istoriuli monapovaria, romelic
 efuZneba saxelmwifos farglebSi sazogadoebis yvela wevrisTvis Tanabari Tavisuflebis ideas;
 uzrunvelyofs politikur avtonomias umravlesobis demokratiulad miRebuli gadawyvetilebebis safuZvelze;
 saWiroebs Zlier sazogadoebas (saxelmwifos), raTa man uzrunvelyos sayovelTao CarTuloba.
Tavisufali
demokratiuli
avtoritaruli
saxelmwifos da
ekonomikis forma
arakoordinirebuli
winaaRmdegobebi
demokratiasa da
sabazro
kapitalizms Soris
es mcire ganmartebebic ki gviCvenebs, rom sazogadoebaSi, romelsac surs rogorc sabazro kapitalizmi, ise demokratia, gardauvalia winaaRmdegobebi wminda sabazro kapitalizmis gamovlinebebsa
da sazogadoebrivi mowyobis demokratiul principebs Soris.
ekonomikis forma/
bazari
******************************
sur. 4. koordinatTa sistema sazogadoebrivi
sabazro kapitalizmi ewinaaRmdegeba demokratias, rodesac
 garkveuli jgufis mier sawarmoo saSualebebis kerZo gankargva
ganapirobebs simdidris araTanabar gadanawilebas, rac ewinaaRmdegeba „Tanabar Tavisuflebas” da sazogadoebriv cxovrebaSi
sayovelTao CarTulobas;
 damsaqmeblebsa da dasaqmebulebs Soris Zalauflebrivi uTanasworoba imdenad mZafrdeba, rom is ewinaaRmdegeba dasaqmebulTa
cxovrebiseul TviTgamorkvevas;
 sabazro kapitalizmi warmoSobs dapirispirebas, erTi mxriv maT,
vinc mogebisken miiltvis da, meore mxriv, mTeli sazogadoebis
62
modelebis klasificirebisTvis
rac Seexeba ekonomikis formasa da bazars, ikveTeba ori polusi
– „koordinirebuli” da „arakoordinirebuli”: erTi mxriv, arakoordinirebuli, Tavis Tavs mindobili bazari da, meore mxriv,
regulirebuli bazari da koordinirebuli ekonomika.
63
“realuri pozicia”:
meore RerZi – es aris daZabuloba, erTi mxriv, avtoritaruli
mmarTvelobis mqone saxelmwifosa da, meore mxriv, yoveli moqalaqis Tavisuflebebze dafuZnebul, demokratiul wyobas Soris.
„sabazro kapitalizmi” da „demokratia” gaxlavT ori mniSvnelovani cneba, romelTa saSualebiTac SeiZleba sazogadoebis koordinatebis aRwera. politikuri Teoriebis klasifikacia damokidebulia imaze, Tu rogor ganmartaven isini aRniSnul koordinatebs
da ra mimarTulebiT unda viTardebodes sazogadoeba am Teoriebis Sesabamisad.
rogor
klasificirdeba
sazogadoebrivi
modelebi?
aq Cndeba kiTxva, Tu rogor SeiZleba davalagoT sazogadoebrivi mowyobis gansxvavebuli koncefciebi da modelebi koordinatTa mocemul sistemaSi:
 liberaluri pozicia,
 konservatiuli pozicia,
 socialisturi pozicia,
 social-demokratiuli pozicia.
“Canafiqri”
koordinirebuli
koordinirebuli
Tavisufali
demokratiuli
avtoritaruli
Tavisufali
demokratiuli
saxelmwifos da
ekonomikis forma
arakoordinirebuli
ekonomikis forma/
bazari
avtoritaruli
saxelmwifos da
ekonomikis forma
arakoordinirebuli
ekonomikis forma/
bazari
sur. 5. Canafiqri da realuri pozicia
aq ismeba saintereso kiTxva: Tu konkretuli sazogadoebrivi modelis poziciis idealuri da realuri versiebi erTmaneTs scildeba, riTia es gamowveuli? (am SemTxvevaSi Cven gamovricxavT Secdomas aRqmaSi.)
Tu sazogadoebrivi
modelis Canafiqri
da realoba
erTmaneTs
scildeba, riTia es
davaleba diskusiisa da Semdgomi muSaobisTvis:
daalageT koordinatTa sistemaSi zemoT aRniSnuli sazogadoebrivi modelebi. moifiqreT Tqveni argumentebi da kontrargumentebi.
sanam kiTxvas ganagrZobT, moniSneT koordinatTa sistemaSi Sesabamisi
wertilebi.
iqneb ramem SegayovnaT? Tu swrafad SeZeliT davalebis Sesruleba?
Tu cota SeyovndiT, es Secdomad ar CaTvaloT. SesaZloa amas
Tavisi mizezebi hqondes. davinaxavT, rom saqme sistemur problemasTan gvaqvs.
SesaZloa Semdegi diferencireba gamogadgeT: SeecadeT Tavdapirvelad koordinatTa sistema imis mixedviT SeavsoT, Tu ra Canafiqri SeiZleba hqondes ama Tu im sazogadoebriv models. Semdeg
ki dafiqrdiT, rogoria am modelebis „realuri pozicia”, politikis Tqveneuli gagebidan gamomdinare.
64
ajobebs, daimaxsovroT koordinatTa orive sistema, sadac warmodgenilia sazogadoebrivi modelebis klasifikacia, rom Semdeg
SeZloT imis Semowmeba, dagexmarebaT Tu ara qvemoT mocemuli
ganmartebebi.
gamowveuli?
imisTvis, rom vupasuxoT SekiTxvas Canafiqrsa da realobas Soris
arsebuli gansxvavebis Sesaxeb, saWiroa, erTi mxriv, sazogadoebrivi modelebis ufro detaluri Seswavla da, meore mxriv, empiriul monacemebze dayrdnobiT Semowmeba imisa, Tu ras miaRwies
realurad qveynebma, romlebic konkretul modelebze iyvnen an
arian orientirebuli. Tu Canafiqrsa da sinamdviles Soris didi
ufskrulia, es SesaZloa gamowveuli iyos mcdari ritorikiT (magaliTad, xelisuflebis SenarCunebis mizniT), rodesac calkeuli
adamianis kerZo interesebisken mimarTuli qmedebebi warmoCndeba,
rogorc sayovelTao keTildReobisTvis zrunva. imisTvis, rom ankesze ar wamoego, unda daisvas SekiTxva: Cui bono? visTvis aris es
mogebiani? vis interesebs icavs aRniSnuli argumentacia?
an es aris Teoriuli xarvezi, rodesac Tanamedrove sazogadoebriv pirobebSi empiriuli monacemebi ar Seesabameba Teoriul
moTxovnebs.
erTi mxriv: Cui bono? visTvis aris es
mogebiani?
65
meore mxriv:
utopizmi,
rogorc diagnozi?
utopizmi,
rogorc fufuneba
es SeiZleba imas niSnavdes, rom aRniSnuli sazogadoebrivi modeli grZelvadian perspeqtivaSic ki ganuxorcielebelia, e. i., dRevandeli TvalTaxedviT, is utopiuri gaxlavT. es sulac ar niSnavs imas, rom idealebis kritikaa saWiro. kritikas imsaxurebs
iseTi politikuri utopizmi, romelic xels uSlis imas, risi xorcSesxmac dRevandel pirobebSi realuri iqneboda. am SemTxvevaSi
SeiZleba saubari meore rigis valdebulebaze, kerZod, rodesac
politikuri ideebis demokratiuli saSualebebiT ganxorcieleba
realuria.
utopizmi sazogadoebrivi qmedebebis gareSe – es aris wminda
wylis fufuneba, romelic mxolod met-naklebad SeZlebuli adamianebisTvisaa xelmisawvdomi. Secdoma iqneba, romelime sazogadoebriv-politikuri Teoria utopiad mxolod imitom Sefasdes,
rom misi ganxorcielebis neba arc yofila. utopiasTan saqme maSin
gvaqvs, Tu konkretuli strategiis farglebSi calkeuli politikuri jgufis qmedebebs ganvixilavT.
amdenad, Cven ganvixileT Tqveni „kompasi” da is, Tu rogor SeiZleba politikur deklaraciebsa da realur politikas Soris
arsebuli zRvris Sefaseba. politikuri mimdinareobebisa da Teoriebis Sesaxeb qvemoT mocemuli mimoxilviTi teqstebis kiTxvisas
sazogadoebriv-politikur koordinatTa sistemaSi sakuTari warmodgenebis adgilmdebareobis gansazRvras girCevT.
sazogadoebrivi
mowyobis oTxi
koncefcia
aqve gTavazobT sxvadasxva sazogadoebrivi mowyobis aRwerilobas,
romlebic damaxasiaTebelia liberalizmis, konservatizmis, socializmisa da socialuri demokratiisTvis. Tumca sazogadoebrivi
modelebis mokle mimoxilva SesaZloa erTgvarad gamartivebul
suraTs iZleodes; SevecdebiT warmovadginoT TiToeuli mimdinareobis arsebiTi argumentebi. aRweris bolos SemogTavazebT aseve koncefciebis realistur Semadgenels.
vinaidan warmodgenili daxasiaTebebi mcire zomis gamo mxolod
sqematur suraTs iZleva, yoveli modelis Semdeg damatebiTi literaturis sias gTavazobT.
66
3.2. liberaluri poziciebi
bazrisa da demokratiis urTierTkavSiris farglebSi liberalebi
yuradRebas Tavisufal bazarze amaxvileben da aqcenti Tavisufal mewarmeobaze gadaaqvT. demokratiuli gadawyvetilebebi miiReba ZiriTadad saxelmwifos doneze, romlis amocana mxolod
Tavisufali bazris uzrunvelyofaa. liberaluri koncefciis zogierTi ZiriTadi debuleba aseTia:
 b
 azari ZiriTadad TviTregulirebas axdens, raTa materialuri da aramaterialuri keTildReoba sazogadoebaSi arsebuli
moTxovnilebisken iyos mimarTuli.
 Tavisuflebas absoluturi prioriteti eniWeba Tanasworobisa
da solidarobis mimarT, xolo pirovnebas – sazogadoebis mimarT.
 Tavisufleba uSualod bazris meSveobiT realizdeba. Tavisufali bazris (arsebiTi) SezRudva zogadad Tavisuflebis SezRudvasTanaa gaigivebuli da, amdenad, dauSvebelia.
 saxelmwifos ekisreba valdebuleba, Seqmnas bazrisTvis usafrTxo
garemo da minimaluri socialuri daxmareba aRmouCinos adamianebs, romlebic uneburad mZime mdgomareobaSi aRmoCndnen, Tumca
ZiriTadi socialuri uflebebis dacvaze saubari ar aris. es viwro politikuri sfero demokratiulad regulirdeba. saxelmwifo sazogadoebaSi mxolod zogadi wesrigis SenarCunebisTvisaa
pasuxismgebeli.
 adamianis arsi, pirvel rigSi, gulisxmobs adamianebis Tavisuflebas, romlebic erTmaneTisgan SromiTi wvliliT gansxvavdebian
da sargeblis gazrdis mizniT cxovroben. bazris Tavisuflebas
saxelmwifosgan Tavisufleba emateba: saxelmwifos mxolod imis
garantireba evaleba, rom sazogadoeba ar xelyofdes pirovnebis
avtonomias. saxelmwifo unda uzrunvelyofdes Tavisufali adamianebis dacvas, Tumca ar unda zRudavdes maT Tavisuflebas.
 liberaluri koncefciebi mxars uWers damoukidebeli centraluri bankis arsebobas, romlis amocanaa valutis stabilurobis uzrunvelyofa („monetarizmi”).
liberaluri
istoriuli TvalsazrisiT, liberalizmi burJuaziuli sazogadoebis sakmaod adreul stadiaze Camoyalibda. am mimarTulebis erTerTi yvelaze gavleniani filosofosi da „mamamTavari” gaxldaT
jon loki (1632–1704) (Sdr. gv. 11 da momdevno gverdebi).
liberalizmis klasikurma formam saxelmwifoebrivi mowyobis (da
erT-erTi yvelaze
koncefciis
ZiriTadi
debulebebi
cnobili
neoliberali:
f. a. fon haieki
67
ara ekonomikuri wyobis!) sferoSi dRevandel social-demokratiul
klasikuri forma
ideologiaze didi gavlena moaxdina (Sdr. qveviT, gv. 72 da momdevno gverdebi).
me-20 saukunis pirvel naxevarSi asparezze gamoCndnen neoliberalebi11, romlebmac – Tu istoriul
fridrix avgust fon haieki (1899–1992) – avsWrilSi SevxedavT – gaamZafres
trieli ekonomisti da liberalizmis erT-erTi
lokis gawonasworebuli poziTvalsaCino warmomadgeneli me-20 saukuneSi.
cia.
Tavisufali bazris mudmivi damcveli da safridrix avgust fon haieks12
xelmwifos mxridan nebismieri Carevis winaaRmdegi; amdenad, socializmis sastik mowinaaRmmiaCnia, rom Tavisuflebisa da
deged miiCneva.
demokratiis realizeba SesaZlebelia mxolod ekonomikuri
sistemis farglebSi, romelic SeuzRudav kerZo sakuTrebasa da konkurencias efuZneba. sazogadoeba, misi azriT, warmoiSoba, rogorc
„spontanuri wesrigi”, romelSic ekonomikuri subieqtebi bazris saSualebiT Tavisuflad Sedian kontaqtSi da konkurireben erTmaneTTan. amasTanave, saxelmwifos amocana mxolod is aris, rom daadginos calkeuli pirovnebis qcevis zogadi wesebi sxva adamianebTan
mimarTebiT (Sdr. Conert, 2002, gv. 287). im faqts, rom TavisuflebiTa
da demokratiiT sargebloba realurad mxolod umciresobas Tu
SeuZlia, haiekis „spontanur wesrigSi” didi mniSvneloba ar eniWeba.
is, rom aRviraxsnili kapitalizmis farglebSi calkeuli pirovnebis
ekonomikuri Tavisufleba sxva adamianebis ekonomikur siduxWires
da Tavisuflebis deficits iwvevs, aseve ar ganixileba problemad.
fon haiekis argumentaciis ukeT gacnoba konertis naSromSi SegiZliaT.
surdes sabazro ekonomika [...] xolo sabazro ekonomika – es aris Tavisufali bazari, Tavisufali fasebi da elastikuri xarjebi, rac
niSnavs mwarmoeblis unars, miesadagos moTxovnilebas da daeqvemdebaros mas. negatiuri kuTxiT, es aris uSualo dapirispireba monopoliasTan, koncentraciasa da im interesTa jgufebis anarqiasTan,
romlebic penelopas saqmroebis msgavsadaa gavrcelebuli yvela
qveyanaSi. sabazro ekonomika niSnavs, rom koleqtivizmis uaryofili principis magivrad virCevT regulirebis erTaderT princips,
romelic gansakuTrebulad diferencirebul da maRalteqnologiur
sazogadoebas esadageba. magram imisTvis, rom realurad iqnes uzrunvelyofili sameurneo procesis regulireba, is namdvili, monopoliebis mier mosyidvisgan Tavisufali unda iyos” (Röpke, 1946, gv. 74).
aq ukve ikveTeba winaaRmdegoba, romelic bevri liberaluri poziciisTvisaa damaxasiaTebeli: erTi mxriv, xdeba (ZiriTadad) TviTregulirebadi, maregulirebeli politikis marwuxebisgan Tavisufali bazris propagandireba, meore mxriv ki – monopoliebis mkacri
kritika da saxelmwifo kontrolis moTxovna, raTa monopoliebis
Seqmnis gamo ar Sesustdes konkurencia. magram es ewinaaRmdegeba
„Tavisufali bazris” arss: savaraudod, bazars mivyavarT dapirispirebamde, romlis regulireba mas Tavad ar SeuZlia. amgvarad, saxelmwifos Careva mainc aucilebeli xdeba.
vilhelm riopkes argumentaciaSic SeimCneva didi zRvari, romelic
arsebobs axali liberalebis idealebsa da sinamdviles Soris. misi
azriT, liberalizmi socializmis tiranuli sazogadoebrivi wyobis
erTaderTi alternativaa: „mas, visac ar unda koleqtivizmi, unda
me-20 saukunis 60-iani wlebidan Camoyalibda axali liberaluri
kvleviTi struqturebis, politikuri konsultaciebis, ekonomikis
institutebisa da lobistebis farTo qseli. am qselma arsebiTad
moamzada „neoliberaluri gadatrialeba”, romelic me-20 saukunis
80-ian wlebSi, tetCerisa da reiganis dros moxda.13
swavlebis
axal liberalur poziciebs, rogorc wesi, mxars uWeren kapitalis
mflobelebi da isini, visac uzrunvelyofili cxovreba aqvs (anu,
ZiriTadad, mewarmeebi da burJuaziuli inteligencia). ase rom,
axali liberalizmi ormagad elitaruli sazogadoebrivi modelia: is mesakuTreTa wreebSi Camoyalibda da swored maT interesebs icavs.
devid har vi,
liberalizmis
amis garda, axali liberalebi amodian iqidan, rom Tavisufali bazari TavisTavad uzrunvelyofs pirovnebis sakmaris Tavisuflebas.
esaa Tvalsazrisi, romelic ar dasturdeba sabazro kapitalizmis
realuri Sedegebis ganxilvisas.
damatebiTi
literatura axali
liberalebisa da maTi
kritikosebis Sesaxeb:
fridrix avgust fon
haieki, gza monobisken,
ciurixi, 1946.
vilhelm riopke,
Tanamedrove
sazogadoebis
krizisi, ciurixi, 1942.
vilhelm riopke,
Civitas Humana.
sazogadoebisa
da ekonomikis
reformirebis
ZiriTadi
sakiTxebi, ciurixi,
1946.
hansgeorg koner ti,
neoliberalizmis
ideologiis
eqskursi –
f. a. fon haiekis
axali liberalebis
meore magaliTi:
vilhelm riopke
11
12
68
momdevno teqstSi Cven viyenebT termins „axali liberaluri”, romliTac aRvniSnavT
Teoriul midgomas, romelic me-20 saukunis pirvel naxevarSi klasikuri liberalizmis
safuZvelze warmoiSva da Semdgom me-20 saukunis 80-iani wlebidan ganviTarda. bolo
wlebSi memarcxene politikosebs Soris terminma „neoliberali” uaryofiTi mniSvneloba SeiZina, rogorc erTgvarma „sabrZolo SeZaxilma”. rogorc ar unda aRiqvamdeT axal
liberalur koncefciebs, arsebobs imis saSiSroeba, rom Tanamedrove sazogadoebis
yvela negatiur movlenas „neoliberaluris” iarliyi miekras. imisTvis, rom Tavi avaridoT analitikuri TvalsazrisiT arazust argumentacias, Cvens naSromSi gamoviyenebT
termins „axali liberaluri”.
aq unda aRiniSnos, rom fon haiekis argumentacia zogierT ZiriTad sakiTxSi gansxvavdeba sxva axali liberaluri koncefciebisgan (magaliTad, rac Seexeba sazogadoebis
wyobasa da istoriis interpretacias). ase rom, fon haieki, romelic metad gavlenian
figurad aris miCneuli, Tavad axal liberalebs Soris sakmaod sakamaTo Teoretikosad rCeba.
13
magaliTze,
ix. koner tis
naSromi, 2002,
gv. 275-296.
neoliberalizmis mokle istoria, ciurixi,
2007.
Sinaarsobrivad saintereso statia „neoliberaluri qselis” warmoSobis Sesaxeb ix.
wignSi: Plehwe/Walpen, 2001.
69
3.3. konservatiuli poziciebi
yvelaze rTuli gadmosacemi konservatorebis poziciaa. amas aqvs
rogorc istoriuli, ise sistemuri mizezebi.
konser vatizmi:
orientireba
arsebulze
istoriuli TvalsazrisiT, konservatorebi – amaze saxelwodebac
metyvelebs – arsebulze da mis SenarCunebaze arian orientirebuli. ase rom, raime damoukidebeli, erTiani istoriuli ideis
gamoyofa sakmaod rTulia. mokled rom vTqvaT, konservatorebi
mudam arsebobdnen, Tumca konservatizmi – arasdros.
safrangeTis revoluciis dros da restavraciis epoqaSi me-19 saukunis pirvel mesamedSi konservatorebi wodebriv privilegiebs
da didgvarovanTa interesebs icavdnen. germaniis imperiis Seqmnis
periodSi isini mcire germanuli saxelmwifoebis mxares idgnen,
Semdeg imperiis SenarCunebas moiTxovdnen, xolo vaimaris respublikis wlebSi ZiriTadad imperiis aRdgenas emxrobodnen da demokratiis winaaRmdeg gamodiodnen. me-20 saukunis 80-ian wlebSi
konservatorebi ufro metad axali liberalebis klasikur Rirebulebebs eyrdnobodnen dame-19 saukunis 70-iani wlebis reformebs ewinaaRmdegebodnen. maTi qcevis erTiani xazis gansazRvra
SeuZlebelia.
konser vatiuli
azrovnebis
safuZvlebi
„axali
burJuaziuloba”
70
miuxedavad amisa, SeiZleba davasaxeloT konservatiuli azrovnebis ramdenime arsebiTi elementi – ZiriTadad, mimdinare periodisTvis:
 konservatorebi orientirebuli arian, rogorc wesi, iseT
fundamentur Rirebulebebze, rogorebicaa ojaxi, piradi pasuxismgebloba da keTilsindisieri Sroma. didi yuradReba eTmoba
tradiciebs.
 saxelmwifo, rogorc wesi, aris im RirebulebaTa „umaRlesi
wesrigis” gamoxatuleba, romlebic asaxulia erSi. am „umaRlesi
wesrigiT” ganpirobebulia, rogorc wesi, mZlavri ierarqiuli
tipis azrovneba da sazogadoebis (SromiTi) elitebisadmi pozitiuri damokidebuleba. amis Sedegad sazogadoebrivi uTanasworoba dasaSvebi xdeba.
 germaniaSi, iseve, rogorc bevr sxva qveyanaSi, konservatiuli azrovneba mimarTulia qristiani adamianis xatisken. kaTolikuri socialuri swavlebis mniSvnelovani debulebebi (qvelmoq-
medeba, subsidiarobis principi) konservatiul Rirebulebebad
moixsenieba.
 bolo wlebSi konservatorebi iyeneben termins „axali burJuaziuloba” (Sdr. Buchstein/Hein/Jörke, 2007, gv. 201).
is
gulisxmobs moqalaqes, romelic Tavis cxovrebas iseT Rirebulebebze agebs, rogorebicaa ojaxi, keTilsindisiereba, erTguleba,
zrdiloba, pasuxismgeblobiT ekideba sazogadoebriv da profesiul valdebulebebs. ai, udo di fabios ganmarteba: „dRes, iyo burJuaziuli, niSnavs erTdroulad tkbobas da tvirTs, siyvaruls da
dapirispirebas, danakargs da keTildReobas, Tavisuflebas – pirvel rigSi, rogorc valdebulebis Sesrulebis Tavisuflebas, warmatebas – rogorc sakuTari Zalisxmevis Sedegs, amave dros, zomier
tkbobas, ise, rom arc valdebuleba da arc Zalisxmeva ar agyavdes
absolutur xarisxSi. iyo burJuaziuli, niSnavs, SeinarCuno mudam
individualuri midgoma, yovelTvis gaiTvaliswino sazogadoebrivi
interesebi, sustebisa da gaWirvebulTa satkivari, e. i. Tavisuflebasa da TanasworobasTan erTad Zmobasac iziarebde” (di Fabio, 2005,
gv. 138-139). amdenad, „axali burJuaziulobis” cnebaSi aisaxa individualuri Tavisuflebis gageba, romelic mimarTulia, pirvel rigSi,
individis moralisken. esaa misi mkafio gansxvaveba adamianis saxis
socialisturi, social-demokratiuli, aseve liberaluri gagebisgan.
 me-20 saukunis 80-iani wlebidan, rodesac helmut kolis federalurma mTavrobam gezi „sulier-moraluri gardatexisken”
aiRo, konservatizmma Seisisxlxorca, erTi mxriv, qristianulkonservatiuli Rirebulebebi da, meore mxriv, ekonomikuri liberalizmi. mas Semdeg, rac xelisuflebaSi angela merkeli movida, am koncefcias daemata social-demokratiuli elementebi
da midgomebi (Tumca ufro susti da saxeSecvlili formiT). aman
nawilobriv ganapiroba – swored ojaxis politikis sferoSi –
sagulisxmo potenciali konfliqtisa „modernistebsa” da „konservatorebs” Soris, qristian-demokratiuli kavSiris rigebSi.
damatebiTi
literatura
konservatizmis
Sesaxeb:
udo di fabio,
Tavisuflebis
kultura, miunxeni,
2005.
edgar iungi,
germania da
konser vatiuli
revolucia,
miunxeni, 1932.
martin
graifenhageni,
konser vatizmis
amdenad, rTuli amocanaa, erTmniSvnelovnad miakuTvno konservatizmi romelime erT partias an istoriul konstantas.
dilema germaniaSi,
miunxeni, 1971.
ufro mkafiod ikveTeba konservatorebis miznobrivi jgufi: igulisxmeba, pirvel rigSi, SeZlebuli adamianebi mewarmeTa da inteleqtualTa sferodan, aseve saeklesio (metwilad kaTolikuri)
wreebi.
71
3.4. socialuri demokratia
da demokratiuli socializmi
modelis
istoriuli
ganviTareba
demokratiul socializms, rogorc logikur models, da socialdemokratias, rogorc politikur Zalas, aqvs xangrZlivi (ideuri)
tradicia, romelic mWidrodaa dakavSirebuli muSaTa moZraobis
warmoSobasTan. konservatiuli da liberaluri koncefciebisgan
gansxvavebiT, es politikuri logikuri modeli sakmaod moqnili
aRmoCnda. saubaria logikur modelze, romelic mudam iTvaliswinebda konkretul istoriul konteqsts. gadavxedoT am sazogadoebrivi mimdinareobis ideis istorias.
3.4.1. muSaTa moZraobis ideologebi
rodis daiwyo
moqmedeba „socializmma”,
rogorc ideam?
„rodis warmoiSva demokratiuli socializmis idea?” – am SekiTxvisTvis pasuxis gacema metad rTulia. herman dunkeri ambobs: „socializmis istoria kacobriobis istoriasTan erTad iwyeba” (Duncker,
1931, gv. 9). sxvebi socialistur ideas adreul qristianobasTan
akavSireben. mesameni ki am ideologiis damfuZneblebad adreul
frang an inglisel socialistebs moixsenieben.
socializmis elementebs kacobriobis ganviTarebis sxvadasxva etapze naxavT. yvela mosazrebas Tavisi safuZveli da gamarTleba aqvs.
Tumca saqme gvaqvs damabnevel SekiTxvasTan, vinaidan naklebad
mniSvnelovania, rodis warmoiSva raime idea; ufro arsebiTia, rodis daiwyo man moqmedeba.
am SekiTxvisTvis pasuxis gacema sakmaod advilia: socializmis ideam realuri Zala muSaTa moZraobis daarsebasTan erTad SeiZina –
germaniaSi es industrializaciis dros, me-19 saukuneSi moxda.
mocemul wignSi ver SemogTavazebT socialisturi ideologiis
mTel istorias, mxolod mniSvnelovan gardamtex da kulminaciur
momentebze SevCerdebiT.
1848 wlidan me-19 saukunis bolomde:
politikuri mimdinareobis warmoSoba
1848 weli ar aris mxolod germaniis burJuaziuli revoluciis
weli. am wels Seiqmna „komunisturi partiis manifestic”, naSromi,
romelic karl marqsma da fridrix engelsma erToblivad, dakveTiT daweres.
72
karl marqsi (1818–1883) – gamoCenili
social-ekonomisti da me-19 saukunis
erT-erTi udidesi filosofosi.
dRemde gansakuTrebul mniSvnelobas inarCunebs misi kapitalizmis ekonomikuri analizi, romelic scildeba
rogorc misi kritikosebis, ise marqsis
Teoriis mimdevrebis gamartivebuli
Sefasebebis farglebs.
m
maT
pirvelad Camoayalibes muSa
S Ta moZraobis programa gasage
g bi eniT.
am
a politikuri programis Teori
r uli safuZvlebi mogvianebiT
Se
S muSavda, pirvel rigSi, karl
mar
m qsis naSromebSi. imdroindeli socializmis, rogorc lol
gikuri modelis, ZiriTadi deg
bulebebi aseTia:
b
 marqsi amodis iqidan, rom (sabazro) kapitalizms mivyavarT mravali adamianis uTanasworobasa da araTavisuflebamde, mcire
raodenobis „TavisufalTa” mimarT. erT mxareze dganan kapitalis mflobelebi, xolo meoreze – isini, visac kapitali ar aqvs
da amitom Tavisi Sromis gayidva uwevs, rogorc daqiravebul
Zalas. sabazro kapitalizmi imas efuZneba, rom daqiravebulebi
TavianTi SromisTvis imaze nakleb anazRaurebas iReben, vidre
aris Rirebuleba imisa, rasac sawarmoo procesSi qmnian. amgvarad, kapitalis mflobelebs sul ufro meti kapitalis dagroveba („akumulireba”) SeuZliaT. amasTanave, ar aris mniSvnelovani,
vis ekuTvnis kapitali – realur pirebs, msxvil kompaniebs Tu
finansur dawesebulebebs.
 kapitalis mflobelTa Soris arsebuli konkurenciisa da mudmivi zewolis gamo – moaxdinon meti kapitalis akumulireba, raTa
xelaxali investireba ganaxorcielon da produqcia konkurentebze iafad awarmoon – daqiravebulebi sul ufro met zewolas ganicdian. isini ufro intensiurad muSaoben, Tumca kvlav
Raribebad rCebian. imavdroulad, warmoiSoba Warbi sawarmoo
saSualebebi. am SemTxvevaSi saqoneli ar iqceva fulad, ar xdeba
kapitalis warmoebaSi dabandeba anda is nadgurdeba Warbwarmoebis krizisebis dros gasaRebis bazrebis naklebobis gamo. marqsis mixedviT, zogadad, es ganapirobebs imas, rom ekonomikuri
krizisebi (sabazro) kapitalisturi sistemis arsebiTi (da aucilebeli) Semadgenelia.
 Tanasworobisa da Tavisuflebis ararseboba, romelic (sabazro)
kapitalizmis sistemur Sedegad ganixileba, ewinaaRmdegeba yvela adamianis Tanabari Tavisuflebisken swrafvas.
 amdenad, WeSmariti demokratiis realizeba SesaZlebelia mxolod im pirobiT, Tu sawarmoo saSualebebi mTeli sazogadoebis
Tanasworobisa
da Tavisuflebis
ararseboba, rogorc maxasiaTebeli
konkurencia da
daqiravebulebze
zewola
73
monapovari gaxdeba, xolo kapitalis gamoyenebis Sesaxeb gadawyvetilebebs demokratiuli struqturebi miiReben. amasTanave,
kerZo sakuTrebaze – gavrcelebuli azris miuxedavad – es ganzogadeba ar vrceldeba.
 adamianis marqsistuli saxe, rogorc wesi, winaaRmdegobas efuZneba: principSi, Tavisufali, Tanaswori da solidaruli adamianebi uTanasworo, araTavisufal da maqsimalur mogebaze orientirebul sistemaSi cxovroben. adamianis amgvari saxe mZlavr
normatiul elements Seicavs.
marqsisa da engelsis Teoriebi, sxva danarCen TeoriebTan da swavlebebTan erTad, muSaTa moZraobis mniSvnelovani amosavali wertilia.
lasali da
gsmk-is daarseba
lasalis
ferdinand lasali (1825–1864) –
germaniis sayovelTao muSaTa kavSiris (gsmk) erT-erTi damaarsebeli
laifcigSi 1863 wels.
Tavis naSromSi „SeZenili uflebebis sistema” igi demokratiuli
saxelmwifos modelis sasargeblod
gamodis.
Tumca am politikuri programis gavlena sakmaod SezRuduli aRmoCnda, albaT imitom - rom marqsma da engelsma
TavianT analizSi ar gaiTvaliswines araerTi Zalze mniSvnelovani faqtori. saubaria,
pirvel rigSi, imaze, Tu ra
damokidebuleba aqvs socializms saxelmwifosTan.
swored es sakiTxebi iqna dasmuli ferdinand lasalis mier. misi
mosazrebebis mniSvnelovani momentebi aseTi gaxlavT:
wanamZRvrebi
lasali, pirvel rigSi, iqidan amodis, rom nebismieri saxelmwifoebriv-samarTlebrivi sistemis safuZveli adamianis Tavisufleba
unda iyos. misi azriT, aqedan gamomdinareobs, rom sazogadoebis
ZiriTadi kanonebi mTeli xalxis samarTlebriv TviTSegnebas unda
asaxavdes.
saxelmwifos amgvari modelis mixedviT, is, principSi, Tavisufali
adamianebis erTobaa. im droisTvis amgvari mosazreba namdvili
provokacia gaxldaT, vinaidan prusiis saxelmwifo da ramdenime
wlis Semdeg Seqmnili germaniis imperia monarqiul-ierarqiuli
struqturiT gamoirCeodnen.
meoTxe wodebis, anu, muSaTa klasis, daniSnuleba, lasalis mixed-
74
„es aris saxelmwifo, romlis funqciaa, uzrunvelyos Tavisuflebis ganviTareba, adamianis modgmis miswrafeba Tavisuflebisken. saxelmwifos amgvari mowodeba aris ara mxolod pirovnuli Tavisuflebisa da calkeuli adamianis qonebis
dacva, romlebTan erTad, burJuaziis gagebiT, is TiTqos ukve saxelmwifos Semadgenelia, aramed saxelmwifos daniSnuleba ufro is aris, rom am adamianTa gaerTianeba miiyvanos im mdgomareobamde, im miznebamde da yofis iseT safexuramde,
romelTa miRwevasac isini cal-calke ver SeZlebdnen, raTa maT SeeZloT ganaTlebis, Zalauflebisa da Tavisuflebis iseTi moculobis aTviseba, romelic calkeuli maTganisTvis ubralod miuRweveli iqneboda”. saxelmwifos mizania „adamianis modgmis aRzrda da ganviTareba TavisuflebisTvis„ (Lassale 1987, gv. 222-223.)
viT, swored saxelmwifos Sesaxeb am koncefciis ganxorcieleba
iyo. amitom misi ZiriTadi moTxovnebi gaxldaT sayovelTao da
pirdapiri arCevnebis ufleba da muSaTa emansipacia maTi gaerTianebebis SeqmniT.
lasalis azriT, isini saxelmwifos daxmarebiT unda Seqmniliyvnen.
lasalis ZiriTadi
moTxovnebi
am mosazrebiT lasalma socialuri demokratiisa da demokratiuli socializmis Sesaxeb diskusiaSi ukve ori sakvanZo punqti
Semoitana: pirveli iyo demokratiuli saxelmwifos da misi socialuri winapirobebis sakiTxi, xolo meore – romeli strategiis
saSualebiT SeiZleboda muSaTa interesebis saukeTesod dacva.
Sesaxeb
saxelmwifos
lasalis
koncefcia
l
vvil
i helm libknextma da
aav
vgust bebelma gaakritikes. maTi kritikis
t
ssaamizne, pirvel rigSi,
lasaliseuli arasrul
li programa gaxda: mal
Ti azriT, presis, SekT
rebisa da gaerTianebis Tavisuflebis, aseve saxelmwifos Zireuli
gardaqmnis gareSe muSaTa interesebis dacva saxelmwifoSi an saxelmwifos mier SeuZlebeli iyo.
avgust bebeli da
1875 wels goTaSi germaniis sayovelTao muSaTa kavSiri da social-demokratiuli muSaTa partia germaniis socialistur muSaTa
partiad gaerTiandnen. amdenad, bismarkis dros, socialistebis
winaaRmdeg miRebuli kanonebis miuxedavad, germaniis imperiaSi
social-demokratiis gavrcelebis safuZveli Seiqmna. Tumca ukve
1875 wlis gama-
vilhelm libknexti (1826–1900) da avgust
bebeli (1840–1913) – germaniis social-demokratiuli muSaTa partiis mTavari damaarseblebi aizenaxSi 1869 wels. isini iyvnen
agreTve (CrdiloeTgermanuli) raixstagis
(1867–1870) pirveli social-demokrati deputatebi. libknexti gaxldaT aseve gazeT „forvertsis„ mTavari redaqtori 1890 wlidan.
vilhelm libknexti
erTianebeli partiuli yriloba
goTaSi
75
arsebobda mniSvnelovani konfliqturi momentebi, romlebic mogvianebiT Ria dapirispirebaSi gadaizarda da muSaTa moZraobis
ganxeTqilebis mizezi gaxda.
3.4.2. ganxeTqileba muSaTa moZraobaSi
Teoriuli kamaTi
da sami ZiriTadi
banaki
jer kidev me-19 saukunis 90-ian wlebSi social-demokratebma wamoiwyes kamaTi erT-erT Teoriul sakiTxze: miva Tu ara kapitalizmi (saboloo) krizisamde, ris Sedegadac muSaTa moZraoba proletaruli klasobrivi brZolis saSualebiT kapitalizms daZlevs
da socializms miaRwevs? da ra igulisxmeba social-demokratiis
strategiaSi?
am „revizionizmis diskusiaSi” SeiZleba uxeSad gamovyoT sami ZiriTadi banaki (Sdr. Euchner/Grebing da sxvebi, 2005, gv. 168; Grebing,
2007, gv. 66–94).
karl kauckisa daa
avgust bebelis
iss
irgvliv gaerTiianebuli jgufii
revizionistebi,
i,
magaliTad, eduuard bernStaini
ni
karl kauckisa da avgust bebelis irgvliv gaerTianebuli jgufi imedovnebda, rom
socializmze gadasvla SesaZlebeli iqneboda saparlamento umravlesobisa da kargad
organizebuli muSebis saSualebiT. amasTanave, is aRniSnavda, rom kaizeruli xelisuflebis mzard radikalur politikas
da mis imperialistur, militaristul xasiaTs SeiZleboda winaaRmdegobis, parlamentisgare aqciebisa da masobrivi gaficvebis
aucilebloba gamoewvia. ar gamoiricxeboda, rom socializmze gadasvla muSaTa moZraobis Zalismieri zewoliT momxdariyo.
karl kaucki (1854–1938) – germaniis social-demokratiuli partiis Teoriuli beWdviTi organos, gazeT „di noie cait”-is, damfuZnebeli da gamomcemeli. mniSvnelovani wvlili
Seitana gsdp-Si marqsizmis safuZvlebis gavrcelebaSi. eduard bernStainTan erTad gaxldaT erfurtis programis mTavari avtori.
eduard bernStaini (1850–1932) – „revizionizmis” erT-erTi yvelaze gavleniani warmomadgeneli social-demokratiaSi.
Tavis 1899 wels gamoqveynebul naSromSi
„socializmis winapirobebi da social-demokratiis amocanebi” marqsizms akritikebda.
kauckisTan erTad iyo 1891 wlis erfurtis
programis erT-erTi ZiriTadi avtori.
76
istoriuli
ganviTarebis
aRniSnul xedvasTan erTad
warmoiSva e. w. revizionizmi, romelic ZiriTadad eduard bernStainis saxelTanaa
dakavSirebuli da romelic
aris marqsistuli swavlebis
kritikuli Sefaseba statistikuri monacemebis safuZ-
velze. am reviziis ZiriTadi daskvna is iyo, rom sazogadoebisa
da kapitalisturi saxelmwifos Secvla SesaZlebelia reformebis
gziT. maT miaCndaT, rom kapitalizmi TavisTavad ar daingreva;
ufro metic, misi krizisebi ki ar gaRrmavdeba, aramed Sesustdeba. profkavSirebisa da kooperaciuli struqturebis gaZlierebiT
SesaZlebeli iqneboda sazogadoebaSi iseTi reformebis gatareba,
romlebic mas sabolood socializmamde miiyvanda. profkavSiris
moRvawe adolf fon elmma revizionistuli programis arsi Semdegnairad Camoayaliba:
„evoluciis gziT revoluciamde – Tanamimdevruli demokratizaciisa da sazogadoebrivi struqturebis socializaciis saSualebiT kapitalisturi sazogadoebis sruli gardasaxva socialisturad – es gaxlavT mokled revizionistTa pozicia partiaSi” (citirebulia: Euchner /Grebing da sxvebi, 2005, gv. 171).
r za
ro
luqsemburgi
ewi
e naaRmdegeboda bernStainis pozicias da
mi
m uTiTebda, rom kapi
p talizmi Tavisi Sida
d struqturis gamo
mid
m rekilia kapitalis
mflo
belTa Soris arm
koris oficrebma mokles.
se
s buli mudmivi konkuren
r ciisken.
warmoebis kapitalisturi saSualeba saWiroebs mudmiv eqspansias
da im sferoebis mitacebas, romlebic manamde kapitalisTvis saintereso ar iyo. is ar eTanxmeboda revoluciisa da reformebis
gamijvnas:
roza luqsemburgi (1871–1919) – poloneTisa da litvis samefos social-demokratiuli
partiis erT-erTi damaarsebeli.1899 wlidan
is berlinSia. germaniis social-demokratiuli
partiis memarcxene frTis wamyvani Teoretikosi; kerZod, SeimuSava imperializmis Teoria.1918 wels monawileobda germaniis komunisturi partiis daarsebaSi.1919 wels frai-
roza luqsemburgi
„social-demokratiisaTvis yoveldRiuri praqtikuli brZola socialuri
roza luqsemburgic ar iyo saparlamento muSaobis winaaRmdegi,
reformebisTvis, mSromeli xalxis mdgomareobis gasaumjobeseblad, jer kidev
arsebuli wyobis pirobebSi, demokratiuli institutebisTvis proletaruli
klasobrivi brZolis albaT erTaderTi gzaa, romelic mimarTulia saboloo
miznis miRwevisken – politikuri Zalauflebis mopovebisa da daqiravebuli
Sromis sistemis gauqmebisken. social-demokratiisaTvis socialur reformebsa da socialur revolucias Soris uwyveti kavSiri arsebobs, rodesac
socialuri reformebi saSualebaa, xolo socialuri gadatrialeba – mizani”
(Luxemburg, 1899, gv. 369).
77
Tumca socializmis misaRwevad is arasakmarisad miaCnda. igi aseve
mniSvnelobas aniWebda parlamentisgare muSaTa moZraobas.
ganxeTqileba
muSaTa moZraobaSi
muSaTa moZraobisa da germaniis social-demokratiuli partiis
es sami mimdinareoba jer kidev inarCunebda erTobas kaizeruli
xelisuflebis zewolis fonze. magram mas Semdeg, rac gsdp-is umravlesobam mxari dauWira omis kreditebs, gsdp-s damoukidebeli
social-demokratiuli partia gamoeyo da pirveli msoflio omis
damTavrebis Semdeg dadga sakiTxi, Tu rogor unda Seqmniliyo demokratiuli sazogadoeba, muSaTa moZraobaSi ganxeTqileba moxda.
1919 weli da vaimaris respublikis Seqmna
miuxedavad winaaRmdegobisa konservatiuli, nacionalisturi da
reaqciuli Zalebis mxridan, aseve komunistebis mxridan, 1919 wels
germaniis social-demokratiulma partiam vaimaris pirveli respublikis mTavroba Seqmna. memarcxene Zalebis am istoriulma Sansma, damoukideblad CamoeyalibebinaT saxelmwifo politika, kidev
ufro metad gamoaaSkarava socialistur moZraobaSi arsebuli winaaRmdegobebi.
saxelmwifos
formirebis ori
SesaZlebloba
1919 wels
maSin, rodesac komunistebi da socialistebis nawili muSaTa da
jariskacTa sabWoebis saxelmwifos Seqmnas moiTxovdnen, socialdemokratebi warmomadgenlobiTi demokratiis damkvidrebas cdilobdnen da am mxriv me-20 saukunis 20-ian wlebSi garkveul warmatebebsac ki miaRwies.
social-demokratiul argumentacias mkafiod ayalibebs fric naftali:
„maSin, rodesac kapitalizmi jer kidev sruliad Tavisufali iyo, araorganizebuli kapitalizmis alternativad mxolod zogadad ekonomikis
socialisturi organizeba miiCneoda. [...] Semdgom TandaTanobiT gairkva,
rom Tavad kapitalizmis struqtura cvalebadia da, sanam daimsxvreva, misi
modrekac SesaZlebelia” (Naphtali, 1929; citirebulia: Euchner/Grebing da
sxvebi, 2005, gv. 305).
istoriis
gansxvavebuli
xedvebi
78
mokled rom vTqvaT, diskusiis ZiriTadi sagani gaxldaT revoluciisa da reformebis mimarT damokidebuleba. erT („revoluciur”) mxares batonobda azri, rom saWiro iyo arsebuli sakuTrebis formisa
da saxelmwifoebrivi wyobis dangreva, raTa axali sazogadoeba Seq-
mniliyo. reformistuli poziciis damcvelni ki amtkicebdnen, rom
arsebuli sazogadoeba da saxelmwifo mudmivi reformirebis gziT
demokratiul socializmamde unda ganviTarebuliyo.
gansxvavebuli midgomebi saxelmwifos sxvadasxva modelSic aisaxeboda:
saxelmwifos modelebi da
revoluciisa Tu
reformebis sakiTxi
sabWoebis sistema
“organizebuli
kapitalizmi”
“sabWoebis” arCeva
“pirvelad erTeulebSi”
sabWoebi, rogorc saxelmwifo
Zalauflebis matarebelni,
uSualod asruleben
sakanonmdeblo,
sasamarTlo da
samTavrobo funqciebs
mandatis mqone pirebi
axorcieleben amomr
CevelTa nebas
Zalauflebis
gadanawilebaze
dafuZnebuli
warmomadgenlobiTi
demokratia
ekonomika, rogorc
damoukidebeli
sfero, sadac dasaqmebulebi
sawarmos marTvaSi
monawileoben da
arsebobs profkavSirebi
pirveli msoflio omis Semdeg
germaniis zogierT qalaqSi
Seqmnilia “muSaTa da
jariskacTa sabWoebi”
sur. 6. sabWoebis sistema da organizebuli kapitalizmi
„demokratiuli socializmi”, gsdp-is warmodgeniT, gulisxmobs
saparlamento demokratiis ganviTarebas, aseve politikuri da
ekonomikuri sferoebis gamijvnas. orive sferoSi – rogorc politikurSi, ise ekonomikurSi – aucilebelia demokratizacia,
mSromelTa da mTeli sazogadoebis interesebis gaTvaliswinebiT.
amgvarad, „demokratiuli socializmi” gulisxmobs socialisturi
ekonomikis kompleqsur urTierTSevsebasa da urTierTqmedebas
mSromelTa mZlavr warmomadgenlobebTan (profkavSirebi, dasaqmebulTa Tanamonawileoba sawarmos Tu kompaniis marTvaSi, aseve
saparlamento demokratiasTan.
demokratiuli
socializmi,
rogorc idea
79
.1959 wlis
godesbergis
programa: „konkurencia –
ramdenadac es
SesaZlebelia,
dagegmva –
ramdenadac es saWiroa!”
1959 wlis germaniaSi gsdp-is godesbergis programa asaxavda „Tavisufali bazris” arsebiT social-demokratiul formulas: „konkurencia – ramdenadac es SesaZlebelia, dagegmva – ramdenadac es
saWiroa!” (Dowe/Klotzbach, 2004, gv. 332). es midgoma ar ewinaaRmdegeboda „demokratiuli socializmis”, rogorc „axali socialuri
da ekonomikuri wesrigis”, principebs, Tumca, imavdroulad, iTvaliswinebda sabazro kapitalizmis realobas misi arsebiTi regulirebisa da politikis primatis pirobebSi. amasTanave, socialdemokratebi emijnebodnen gegmur ekonomikas, romlis principebi
sabWoTa kavSirSi ganxorcielda.
3.4.3. demokratiuli socializmi
Tu saxelmwifo socializmi
marqsizmisgan
gamijvna
meore msoflio omis Semdeg ufro mkafio gaxda gansxvaveba germaniis social-demokratiuli partiis demokratiul socializmze orientirebul midgomebsa da saxelmwifo socializmis ideebs
Soris. 1959 wlis godesbergis programis miRebiT gsdp oficialurad gaemijna marqsizms, rogorc msoflmxedvelobas (Tumca
ara yvela mis postulats), maT Soris, socializmisken mimarTuli
sazogadoebis „bunebrivi ganviTarebis” ideas. socializmi ufro
metad ganimarteboda, rogorc „mudmivi amocana„, romlis dasabuTeba SesaZlebeli iyo sxvadasxva religiuri Tu filosofiuri
motiviT. demokratiuli socializmis daxasiaTebaSi gadamwyvet
rols asrulebda sami sabaziso Rirebuleba – „Tavisufleba, samarTlianoba da solidaroba”. am sabaziso Rirebulebebze aages
social-demokratebma TavianTi ZiriTadi moTxovnebi, maT Soris,
Tavisuflebisa da demokratiis dacvis kuTxiT.
„ar arsebobs socializmi Tavisuflebis gareSe. socializmis ganxorcieleba mxolod demokratiis gziTaa SesaZlebeli, xolo demokratiis dasruleba mxolod socializmis saSualebiT SeiZleba” (socialisturi internacionalis principebis deklaracia, mainis frankfurti, 1951, citirebulia:
Dowe/Klotzbach, 2004, gv. 269).
Tavisuflebis amgvari gagebiT demokratiuli socializmi erTmniSvnelovnad emijneboda totalitarul reJimebs, kerZod, aRmosavleTis blokis e. w. saxalxo demokratiebs.
80
3.4.4. gsdp dRes – axali gamowvevebi,
axali pasuxebi
muSaTa moZraobis istoriis mimoxilviT gamoikveTa strategiuli diskusia saxelmwifosa da sazogadoebis funqciebis Sesaxeb.
dResac „demokratiuli socializmi” rCeba gsdp-is mTavar miznad,
romlis misaRwevadac iRvwis igi. is gaigivebuli iyo sazogadoebasTan, sadac realurad batonobda Tavisufleba, samarTlianoba
da solidaroba. hamburgis programis Tanaxmad, gsdp-is moqmedebis
principi swored „socialuri demokratia” unda iyos. aq igulisxmeba demokratiuli socializmis miRweva demokratiuli gadawyvetilebebis gziT da ZiriTadi politikuri, ekonomikuri da kulturuli uflebebis realizebiT.
demokratiuli
socializmi,
rogorc mizani socialuri
demokratia,
rogorc moqmedebis
principi
„Cveni istoria gamsWvalulia demokratiuli socializmis ideiT, Tavisufali da Tanaswori adamianebis sazogadoebis suliskveTebiT, sadac
realizebulia Cveni sabaziso Rirebulebebi. es idea moiTxovs iseT ekonomikur, saxelmwifoebriv da sazogadoebriv wyobas, sadac yvela adamianisTvis garantirebulia ZiriTadi samoqalaqo, politikuri, socialuri
da ekonomikuri uflebebi, sadac yvela adamiani eqspluataciis, Cagvrisa
da Zaladobis gareSe, e. i. socialuri da adamianuri usafrTxoebis pirobebSi cxovrobs. demokratiuli socializmi rCeba CvenTvis Tavisufali,
samarTliani da solidaruli sazogadoebis perspeqtivad, romlis ganxorcieleba CvenTvis mudmivi amocanaa. Cveni moqmedebis principi socialuri
demokratiaa.” (hamburgis programa, 2007, gv. 16-17).
amJamad social-demokratiis winaSe dgas axali gamowveva, romelic
dakavSirebulia bazrebis Semdgom globalizaciasTan da moiTxovs
finansuri bazrebis zegavlenasa da SromiTi bazris cvlilebebze
reagirebas, aseve gadawyvetilebis miRebas, Tu rogor SeiZleba sabazro kapitalizmsa da demokratias Soris axali balansis miRweva,
sxva sityvebiT rom vTqvaT, rogor SeiZleba „demokratiuli socializmis” miRweva arsebul pirobebSi. gsdp-is hamburgis programa
mkafiod miuTiTebs imaze, rom warmoiSva ara marto axali kiTxvebi,
aramed maTze pirveli pasuxebic (Sdr. aseve me-6 Tavi).
dRevandeli
gamowveva
koordinirebul ekonomikas da warmomadgenlobiT demokratias
emateba politikis primati, rasac gsdp-is hamburgis programac
aRniSnavs da rac momavlis xedvaa rogorc evropul, ise msoflio
doneze:
81
„bazrebs esaWiroeba politikuri regulireba, globalizaciis epoqaSi ki – saerTaSoriso donezedac. Cveni principia: konkurencia – ramdenadac SesaZlebelia,
saxelmwifo regulireba – ramdenadac saWiroa” (hamburgis programa, 2007, gv. 43).
Tu social-demokratiul, liberalur da konservatiul ideur koncefciebs yuradRebiT ganvixilavT, davinaxavT, rom saqme
gvaqvs alternatiul modelebTan da rom mosazreba, viTomda sxvadasxva partiis programebi praqtikulad msgavsia, absoluturad
mcdari gaxlavT.
3.4.5. eqskursi: partia „memarcxeneebi”
da misi winaaRmdegobebi
„memarcxeneebi”
1990 wlis gardatexis Semdeg aRmosavleT germaniaSi daarsda kidev erTi memarcxene partia – demokratiuli socializmis partia,
rogorc germaniis socialisturi erTiani partiis memkvidre. mogvianebiT es partia da partia „Sroma da socialuri samarTlianoba
– saarCevno alternativa” gaerTiandnen partiad saxelwodebiT „memarcxeneebi”, romelmac dasavleT germaniis ramdenime federalur
miwaze garkveul warmatebebs miaRwia.
politikur speqtrSi partia „memarcxeneebis” adgilis gansazRvra
sakmaod rTuli amocanaa, vinaidan misi ideologia jer kidev Camoyalibebis stadiaSia. 2007 wels am partiam mxolod „saprogramo
Tezisebi” daamtkica da ara partiis programa klasikuri formiT.
saprogramo
Tezisebi
aRniSnuli Tezisebis mixedviT, partia „memarcxeneebi” demokratiuli socializmis ideebs iziarebs:
„demokratia, Tavisufleba, Tanasworoba, samarTlianoba, internacionalizmi da
solidaroba Cveni fundamenturi RirebulebiTi orientirebia, romlebic ganuyoflad aris dakavSirebuli mSvidobasTan, bunebis SenarCunebasTan da emansipaciasTan.
politikuri miznebis SemuSavebisas memarcxeneebis ZiriTadi dasayrdeni demokratiuli socializmis ideebia.
memarcxeneebis politikuri Zalisxmeva miznebis, gzebisa da fundamenturi RirebulebiTi orientirebis urTierTdamokidebulebas efuZneba. Tavisufleba da socialuri samarTlianoba, demokratia da socializmi erTmaneTs ganapirobebs: Tanasworoba individualuri Tavisuflebis gareSe diqtatiTa da CagvriT mTavrdeba.
Tavisufleba Tanasworobis gareSe aris Tavisufleba mxolod mdidrebisTvis. Tavisufali arc is adamiania, romelic Cagravs da eqspluatacias uwevs sxva adamianebs.
82
mizani demokratiuli socializmisa, romelmac kapitalizmi transformaciis
procesSi unda gadalaxos, gaxlavT sazogadoeba, sadac sxva adamianis Tavisufleba
aris ara zRvari, aramed piroba sakuTari Tavisuflebisa.” (partia „memarcxeneebis”
Tezisebi, 2007, gv. 2)
saprogramo Tezisebis garda, CamovTvliT kidev ramdenime punqts,
romlebic „memarcxeneebs” da maT saprogramo miznebs axasiaTebs:
 partia „memarcxeneebi” aris krebiTi politikuri moZraoba,
romelic aerTianebs germaniis socialisturi erTiani partiis yofil kadrebs, gulgatexil yofil social-demokratebs, axali socialuri moZraobebis nawils, profkavSirlebs, saprotesto eleqtoratis warmomadgenlebs, metad pragmatulad ganwyobil municipaluri donis politikosebs, komunistebs da a. S. yvela am jgufs
partiaSi sxvadasxva socialuri idea Semoaqvs. erTiani logikuri
modeli Tu koncefcia memarcxeneebs (jer) ar gaaCniaT.
 sazogadoebriv wreebSi „memarcxeneebs” xSirad „saprotesto
partiad” moixsenieben. es termini ar gaxlavT zusti, vinaidan is
gaumarTleblad Seicavs or aspeqts. jer erTi, saubaria imaze, vin
aris partia „memarcxeneebis” amomrCeveli. aRmosavleT da dasavleT germaniaSi es jgufebi sakmaod gansxvavdebian erTmaneTisgan.
meore aspeqti moicavs partiis politikur strategias da politikur miznebs, romlebic aseve sakmaod gansxvavebulia germaniis
federaluri miwebis doneze da zogadad qveyanaSi.
 im mcire raodenobis samecniero naSromebSi, romlebic „memarcxeneebs” eZRvneba, is ganixileba ara erTmniSvnelovnad heterogenul, aramed winaaRmdegobebiT aRsavse organizaciad. erTi mxriv,
igi Tavs pragmatul da zomier Tanamedrove partiad warmoadgens,
sxva SemTxvevaSi ki emxroba orTodoqsul ideologias TiTqmis
eqstremistuli elementebiT (Sdr. Decker da sxvebi, 2007, gv. 327).
didi ufskrulia, erTi mxriv, maT mier gancxadebul principul
ganzraxvebsa da, meore mxriv, sxvadasxva miwis parlamentSi warmoebul pragmatul politikas Soris, romelic xSirad maTi gancxadebebis arss ewinaaRmdegeba.
par tia
„memarcxeneebis”
daxasiaTeba
rac Seexeba partia „memarcxeneebis” fenomens, garkveuli dro unda
gavides, raTa gairkves, ra iqneba misi mdgradi politikis Semadgeneli. yvela SemTxvevaSi saWiroa memarcxeneTa ideologiis Sesaxeb
politikuri diskusiebis warmoeba.
83
3.4.6. adamianis social-demokratiuli saxe?
rTuli iqneboda adamianis social-demokratiuli saxis povna. am
saxisTvis mravali wyaro da midgomebis pluralizmia damaxasiaTebeli.
sxvadasxva wyaros
Sefardeba „adamianis social-demokratiul saxeSi”
social-demokratias aqvs Sexebis wertilebi muSaTa moZraobis
tradiciebTan, liberalur TeoriasTan, qristianul da iudaistur swavlebebTan, aseve humanistur da marqsistul TeoriebTan.
is iRvwis yoveli adamianis TavisuflebisTvis, iseve, rogorc liberalizi, amave dros, marqsistuli koncefciis msgavsad aanalizebs ZiriTadi uflebebis realizebis gzaze arsebul sazogadoebriv barierebs.
maieri da braieri TavianT naSromSi „socialuri demokratiis momavali” Seecadnen, adamianis libertarul (axal liberalur) da
social-demokratiul saxeebs Soris arsebuli gansxvavebebi cxrilis saxiT gadmoecaT. calke svetSi saorientaciod davamateT
„adamianis socialisturi saxe”:
anTropologia
Tavisuflebis
gageba
qcevis
motivacia
„libertaruli
„socialuri
„socialisturi
demokratia”
demokratia”
demokratia”
skeptikuri
anTropologia
realisturi anTropologia
normatiuli,
utopiuri
anTropologia
Tavisuflebis
negatiuri gageba
Tavisuflebis pozitiuri gageba
Tavisuflebis
pozitiuri gageba
aseTi cxrilebi sakmaod gamartivebul suraTs xatavs, Tumca garkveul tendenciaze miuTiTebs:
 liberaluri Teoriebi, rogorc wesi, efuZneba mosazrebas, rom
adamians egoizmi amoZravebs. es egoizmi SeiZleba sicocxlisunariani iyos, Tu is daculi iqneba sxva adamianebis (da saxelmwifos) mimarT, raTa yovel adamians mieniWos „sargeblis maqsimizaciis Tavisufleba”.
 socialisturi Teoriebi, tradiciulad, iqidan amodis, rom
sazogadoeba, romelsac adamiani imsaxurebs, SeiZleba „axalma
adamianebma” Seqmnan (Sdr. Adler, 1926 da Heinrichs, 2002, gv. 308–
314). am Teoriebis mixedviT, adamianebi istoriulad imdenad
„gafuWebulebi” arian kapitalisturi sazogadoebiTa da socialuri uTanasworobiT, rom dakarges unari, aRiqvan sazogadoebrivi interesebi, rogorc sakuTari, da solidarulad daicvan
isini. amdenad, aRzrdisa da ganaTlebis amocana is unda iyos,
rom (erToblivad) gadailaxos socialur saarsebo pirobebsa
da Tavisufali, solidaruli adamianebis miswrafebebs Soris
arsebuli gansxvaveba.
 social-demokratiuli anTropologia – yovel SemTxvevaSi, ase
weren maieri da braieri – cdilobs ipovos balansi adamianis
egoistur interesebsa da mTeli sazogadoebis keTildReobas
Soris da isini saerTo mniSvnelamde miiyvanos. amitom socialdemokratebi „dasabuTebuli interesebis” dabalansebaze saubroben.
damatebiTi
literatura:
valter oihneri,
helga grebingi da
sxvebi,
socialuri ideebis
istoria germaniaSi. socializmi
– kaTolikuri socialuri swavleba
– protestantuli
socialuri eTika.
cnobari, me-2 gamocema, visbadeni,
2005, gv. 13-595.
Tomas maieri da
nikol braieri,
socialuri demokratiis momavali,
boni, 2005.
diter dove, kurt
klotcbaxi (red.)
sakuTari
interesebi
sakuTari da
sazogadoebrivi
interesebi
sazogadoebrivi
interesebi
rogorc,
(2004), germaniis
racionalur-angariSiani egoisti
urTierTgagebaze
orientirebuli
pirovneba
mebrZoli
da momavlis
„axal adamianze~
orientirebuli
pirovneba
dokumentebi, 4,
adamianis saxe
social-demokratiis saprogramo
gadamuSavebuli da
aqtualizebuli
gamocema, boni.
wyaro: Meyer/Breyer, 2005, gv. 33 –
bolo sveti damatebulia t. gomber tis mier.
84
85
4. Tomas maieris socialuri
demokratiis Teoria
sabaziso Rirebulebebis Sesaxeb arsebuli diskusia da wina TavebSi mocemuli sxvadasxva sazogadoebrivi modelis mimoxilva imaze
miuTiTebs, rom socialur demokratias Tavisi ideuri tradicia
aqvs. is emijneba sxva logikur modelebs da imdenad mravalwaxnagovania, rom misi axsnisTvis ar kmara mxolod sabaziso Rirebulebebis – Tavisuflebis, Tanasworobisa da solidarobis – rogorc
samarTliani sazogadoebis safuZvlis, xseneba, aseve liberalizmis, konservatizmisa da socializmis moSvelieba.
mocemuli naSromis dasawyisSi saubari iyo socialuri demokratiis
Teoriaze. „socialuri demokratiis” Temaze argumentirebuli diskusiis warmarTvisTvis misi mkafio ganmartebaa saWiro.
amasTanave, dasaxelebuli iyo oTxi Tvalsazrisi socialur demokratiaze. kidev erTxel mokled SegaxsenebT sam maTgans:
„socialuri demokratia – nuTu es cneba TavisTavad gasagebi ar aris?
cneba, romelic gulisxmobs, rom demokratia sazogadoebis yvela
wevrisTvis xelmisawvdomia da socialurad dabalansebuli. nuTu
es cxadi ar aris?”, – ambobs zogierTi.
„socialuri demokratia – es xom ukve ganvaxorcieleT germaniaSi? es socialuri sabazro ekonomika, e. w. germanuli modeli ar
aris?”, – kiTxuloben sxvebi.
ra aris socialuri
demokratia?
sami pasuxi
„socialuri demokratia germaniis social-demokratiul partias
niSnavs da es mxolod social-demokratebis saqmea, anu, es maTi
Teoriaa”, – fiqrobs mesame.
es kiTxvebi – Tu Teorias praqtikul-politikuri TvalsazrisiT
ganvixilavT – savsebiT koreqtulia. saWiroa maTTvis pasuxebis
gacema, Tu socialuri demokratiis Teoriis politikur cxovrebaSi gamoyeneba gsurT.
dasxva asociacias, romelTa garkveva mxolod erToblivi ZalebiT
SeiZleba. amasTanave, es termini ukve Seicavs arsebiT normatiul
elements: ra saerTo wesebsa da normebs SeiZleba daveyrdnoT, Tu
saqme socialuri demokratiis ganxorcielebas Seexeba.
sabaziso Rirebulebebis ganxilvam dagvanaxva, rom sxvadasxva filosofiuri argumenti SeiZleba dagvexmaros sakiTxis garkvevaSi,
Tumca es argumentebi arasakmarisia, rogorc normatiuli safuZveli, vinaidan saubaria mravalwaxnagovan da sakamaTo definiciebze. socialuri demokratiis TeoriisTvis unda moiZebnos specialuri normatiuli safuZveli, rogorc Semdgomi msjelobis
amosavali wertili.
meore kiTxva – „socialuri demokratia – es xom ukve ganvaxorcieleT germaniaSi? es socialuri sabazro ekonomika, e. w. germanuli
modeli ar aris?” – SeiZleba ganvixiloT detalurad, sxvadasxva
qveynis gamocdilebis farglebSi (Sdr. gv. 107 da momdevno gverdebi). vfiqrobT, mkiTxvelisTvis cxadia, rom SeuZlebelia „socialuri demokratiis erTbaSad miRweva” (rogorc 100-metriani
rbolis SemTxvevaSi). amasTanave, arsebobs sxvadasxva sazogadoebrivi modelis farTo speqtri, romelTa mimarTulebiTac gansxvavebul interesTa jgufebs surT „navigacia”. „germanul modelze”
an „socialur sabazro ekonomikaze” miTiTeba sakmarisi ar aris,
vinaidan amgvari miTiTeba ar iTvaliswinebs sxvadasxva socialurpolitikuri jgufis interesebs.
mesame Tvalsazrisi – „socialuri demokratia germaniis socialdemokratiul partias niSnavs da es mxolod social-demokratebis
saqmea, anu, es maTi Teoriaa” – did eWvs iwvevs.
„socialur demokratiaze”, rogorc partiasa da politikur mimdinareobaze, miTiTeba, principSi, marTebulia, Tumca is ar iZleva
amomwurav pasuxs:
pirvel kiTxvas „socialuri demokratia – nuTu es cneba TavisTavad gasagebi ar aris?” – zemoT ukve vupasuxeT. saWiroa „socialuri demokratiis” cnebis zusti gansazRvra, vinaidan is iwvevs sxva-
86
87
„socialuri demokratia – dRevandel leqsikonSi – gulisxmobs demokratiis Teoriis sabaziso terminsac da politikuri mimdinareobis programis dasaxelebasac. miuxedavad imisa, rom es orive, xSirad gamoyenebuli
gamoTqma urTierTdakavSirebulia, saqme gvaqvs or, erTmaneTisgan aSkarad
gansxvavebul aspeqtTan sxvadasxva miznobrivi midgomiT. socialuri demokratiis Teoria ar aris mimarTuli raime politikuri Zalisken – arc
Tavis normatiul safuZvelSi, arc ganmartebis kuTxiT, arc misi realizebis sxvadasxva gzis Sedarebisas – Tumca, rasakvirvelia, misi realizebis yoveli nabiji damokidebulia imaze, moiZebneba Tu ara politikuri
Zala, romelic mxars dauWers am Teoriis Sesabamis praqtikul samoqmedo
programas. sxvadasxva politikur Zalas SeuZlia, Tavis mxriv, gamoiyenos
termini „socialuri demokratia” iq, sadac misi gamoyeneba, maTi azriT,
mogebiania, imis miuxedavad, Tu ramdenad upasuxebs socialuri demokratia maT politikur miswrafebebs an zogad midgomebs.” (Meyer, 2005, gv. 12)
socialuri
demokratia,
rogorc logikuri
modeli
amgvarad, socialur demokratias, rogorc logikur models, da
social-demokratias, rogorc partias (an mimdinareobas) sxvadasxva Sexebis wertili aqvs, Tumca isini identuri ar arian. rogorc
logikuri modeli, socialuri demokratia Semdeg miznebs emsaxureba: mecnierulad Seiswavlos normebi da Rirebulebebi, moaxdinos maTi transformacia ZiriTad uflebebad da am uflebebis
realizeba sxvadasxva qveyanaSi. ramdenad gaiziareben politikuri
partiebi am ideebs, es ukve sxva sakiTxia.
4.1. amosavali wertili
maieris socialuri demokratiis TeoriisTvis amosavali wertilia (zemoT dasmuli) kiTxva, Tu ra damokidebulebaa demokratiasa da sabazro kapitalizms Soris.
amosavali kiTxva:
ra kavSiria
demokratiasa
da sabazro
orive – demokratiac da sabazro kapitalizmic – Cveni sazogadoebrivi sistemis mniSvnelovani aspeqtebia, romlebic daZabuli
urTierTqmedebis Sedegad Camoyalibda.
kapitalizms Soris?
daZabuli urTierTqmedeba da
demokratiis potenciuri moryeva
sabazro
kapitalizmi
produqciis Tavisufali
warmoeba saqonlis
Tavisufali
gacvla
demokratia
Tavisufleba yvela
adamianisTvis
ZiriTadi uflebebi
demokratiulad miRebuli
gadawyvetilebebi
rogorc winapiroba da
stabilizaciis faqtori
amdenad, momdevno gverdebze saubari iqneba ara social-demokratiaze, aramed logikur modelze, romelic me-20 saukunis 80-iani
da 90-iani wlebidan mimdinare diskusiaSi Camoyalibda.
sur. 7. sabazro kapitalizmisa da demokratiis
amosaval wertilad da msjelobis Temad ganvixilavT Tomas maieris socialuri demokratiis Teorias, romelSic gaerTianebulia
sxvadasxva ideuri mimdinareoba, romlebic moqmedebda da kvlavac
moqmedebs socialuri demokratiis Sesaxeb warmoebul diskusiaze.
urTierTdamokidebuleba
erTi mxriv, maieri acxadebs, rom kapitalizmi da demokratia erTmaneTs avsebs da sabazro kapitalizmi demokratiis warmoSobisa
da stabilizaciis winapiroba iyo. meore mxriv, is adasturebs maT
Soris arsebul „erTgvar daZabulobas”, vinaidan araregulirebuli bazari ewinaaRmdegeba sayovelTao CarTulobisTvis saWiro
winapirobebs.
warmoSobis
winapiroba da
arastabilurobis
faqtori? rogor
Seefardeba
sabazro
kapitalizmi
amdenad, maieri ekonomikuri sistemisa da demokratiis urTier-
88
demokratias?
89
Tobas ori Tezisis saSualebiT aRwers: is, erTi mxriv, aanalizebs demokratiebis warmoSobis istoriul garemoebebs da, meore
mxriv, empiriulad ikvlevs demokratiisa da sabazro ekonomikis
urTierTdamokidebulebas dRevandel sazogadoebebSi.
erTi SexedviT, arc erTi es Tezisi ar aris martivi: miuxedavad
imisa, rom Teoriuli xasiaTisaa, orive, rogorc es ukve vnaxeT,
politikuri kamaTis sagani gaxlavT.
rogor asabuTebs
maieri Tavis
ratom icavs maieri am Teziss, araerTi arsebiTi kontrargumentis
miuxedavad?
Teziss?
4.1.1. istoriuli dasabuTeba
pirvel rigSi, saubaria istoriul argumentze: maieri eyrdnoba
imas, rom istoriulad, rogorc wesi, demokratiebi Tavisufali
bazrebis warmoSobis Semdeg an am procesTan uSualo kavSirSi
iqmneboda. evropis qveynebSi sxvadasxva etapze demokratia „burJuaziuli sazogadoebis modelad” Camoyalibda:
istoriuli
argumenti
„burJuaziuli sazogadoeba – es aris ekonomikuri, socialuri da politikuri wesrigis modeli, romelmac gadalaxa absolutizmi, memkvidreobiTi wodebrivi privilegiebi da klerikaluri meurveoba, romelic
amkvidrebs samarTlebrivad regulirebad individualur Tavisuflebas
yvelasTvis, uzrunvelyofs adamianebis Tanacxovrebas gonivruli wesebis Sesabamisad, axdens ekonomikis organizebas kanonmdeblobiT regulirebuli konkurenciisa da bazris safuZvelze, uzrunvelyofs gonivrul
saarsebo Sansebs, erTi mxriv, liberaluri samarTlebrivi da konstituciuri saxelmwifos Sesabamisad zRudavs saxelmwifo Zalauflebas da, meore mxriv, sazogadoebis, arCevnebisa da warmomadgenlobiTi organoebis
saSualebiT qmedobaunarian moqalaqeTa nebaze damokidebuls xdis mas.”
(Kocka, 1995, gv. 23)
4.1.2. dasabuTeba demokratiebis
SedarebiTi analizis mixedviT
Tomas maieri eyrdnoba aseve sxvadasxva empiriul analizs, romlebic demokratiebis stabilurobis kvlevis farglebSi tardeboda.
dasabuTeba
demokratiebis
stabilurobis
transformaciis kvlevis empiriuli Sedegebic – Seswavlil iqna, pirvel rigSi, yofili sabWoTa kavSiris qveynebi – miuTiTebs,
rom Tavisufali sabazro ekonomika pozitiur, mastabilizebel
gavlenas axdens axalgazrda demokratiebze. da piriqiT: empiriuli Sedegebi cxadyofs, rom iq, sadac ekonomika ereva politikur
sferoSi, sadac demokratiuli CarTuloba monopoliebisa da klanebis interesebs emsaxureba, demokratia arasrulfasovani, ufro
zustad – formaluri xdeba.
kvlevis
safuZvelze
amdenad, socialuri demokratiis Teoriis ganzraxvaa, ara mxolod
Seiswavlos saxelmwifos formaluri struqtura, aramed empiriuladac Seamowmos, ramdenad SeuZliaT adamianebs demokratiuli
struqturebisa da ZiriTadi uflebebis gamoyeneba.
mTlianobaSi, maiers miaCnia, rom Tavisufali sabazro ekonomika
„xels uwyobs” demokratiis ganviTarebas (Sdr. Dahl, 2000, gv. 140;
Meyer, 2005, gv. 581).
Tumca es ar niSnavs, rom, maieris azriT, demokratiasa da kapitalizms Soris „martivi” da uproblemo urTierTobaa. es zemoT
aRniSnuli winaaRmdegobebis gaTvaliswinebiTac dasturdeba. cxadia, saWiroa dReisTvis aqtualuri diskusia misi istoriuli aspeqtebisgan ganvasxvavoT.
erTgvari
daZabuloba
demokratiasa da
kapitalizms Soris
Tavisufali bazrebi, ekonomikuri burJuazia da Tavisuflebebi
da maTi saxelmwifoebrivi uzrunvelyofa urTierTkavSirSi viTardeboda – istoriuli TvalsazrisiT, isini ganuyofelni arian.
90
91
sad ewinaaRmdegeba sabazro
kapitalizmi demokratias:
demokratiis
Teoriis paradoqsi
 sabazro kapitalizms adamianebs Soris (ekonomikur) uTanasworobamde mivyavarT.
 materialuri resursebis gansxvavebulad gadanawilebis Sedegad warmoiSoba araTanabari SesaZleblobebi sazogadoebriv cxovrebasa da demokratiul procesebSi monawileobisTvis.
 sabazro kapitalizmi sul ufro globaluri xdeba, amave dros, demokratiuli monawileoba nacionaluri CarCoebiT Semoifargleba.
sabazro kapitalizmi
uTanasworobisa da arastabilurobis
saSualebiT anadgurebs demokratiuli
legitimurobisa da stabilurobis
safuZvels
sabazro kapitalizmi,
rogorc demokratiis
warmoSobisa da
stabilizaciis winapiroba
 amdenad, calkeul qveyanaSi sabazro kapitalizmi demokratiul
 struqturebs emuqreba.
balansi sabazro
kapitalizmsa
da demokratias
sabazro kapitalizmi warmoSobs centriskenul Zalebs, romlebic
zrdis uTanasworobasa da arastabilurobas, rac safrTxes uqmnis
demokratiuli legitimurobisa da stabilurobis safuZvlebs.
Soris, rogorc
mxareTa
molaparakebis
sazogadoebaSi Tavisufal bazarsa da yvela adamianis Tavisuflebas
Soris erTgvari winaaRmdegobaa.
demokratiis Teoriis
sakvanZo SekiTxva
sad aris resursebis gadanawilebis
procesSi uTanasworobis zRvari,
romlis miRmac izRudeba politikuri
Tanasworoba, demokratiis
mdgradoba, Tavisuflebebis
realizeba?
am sakvanZo SekiTxvas
libertaruli Teoria da
socialuri demokratiis
Teoria sxvadasxvagvarad
upasuxeben
miRweva
sabazro kapitalizmsa da demokratias Soris erTgvari daZabuloba
arsebobs, – ambobs maieri.
ar SeiZleba am daZabulobis gauqmeba an misTvis Tavis arideba, SeiZleba mxolod misi marTva – aseTia kvintesencia istoriuli da
empiriuli kvlevisa, romelsac maieri Tavisi argumentaciisTvis iSveliebs.
socialuri
demokratiis
Teoriis amocana:
liberaluri
Rirebulebebis
SenarCuneba
liberalizmisa da socialuri demokratiis sxvadasxva logikuri
modelis Seswavlis Sedegad maieri aseT daskvnamde midis: uaris
Tqma Tavisuflebisken swrafvaze, romelic istoriulad liberalizmis ideur tradiciasTanaa dakavSirebuli, iseTive sabediswero
Secdoma iqneboda, rogoricaa axali liberalizmis SezRudvebis gaziareba. liberalizmisa da socialuri demokratiis urTierTobisadmi diferencirebuli midgoma aRniSnuli Teoriis mniSvnelovani
elementia.
Tavis TeoriaSi maieri asxvavebs „idealis or tips”, romlebic
liberaluri Teoriidan aRmocenda: erTi mxriv, „libertarizmis”
tips da, meore mxriv, „socialuri demokratiis” tips.
92
sur. 8. demokratiis Teoriis paradoqsi
4.2. libertarizmi Tu
socialuri demokratia
normatiuli, Teoriuli da empiriuli TvalsazrisiT, socialuri
demokratiis Teoria gansxvavdeba libertaruli demokratiis Teoriisgan. orives saTave liberalur demokratiaSia, romelic ganmanaTleblobis epoqaSi, me-17 da me-18 saukuneebSi Camoyalibda.
cnebebi „libertaruli” da „liberaluri demokratia” sxvadasxva
samecniero naSromSi gansxvavebulad ganimarteba. amitom diskusiisTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania mkafio, erTiani definicia.
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom libertarizmi da socialuri demokratia idealuri koncefciebia, romlebic wminda saxiT, cxadia,
ar gvxvdeba. libertarizmi da socialuri demokratia ufro metad ganixileba, rogorc polusebi, romelTa Soris SesaZlebelia
93
sazogadoebebis konkretuli mowyobis Sesabamisad dalageba.
libertaruli Tu
socialuri demokratia
libertaruli demokratia
libertaruli
demokratia efuZneba:
iVRFLDOXUDG6HX]5XGDY
VDNX7UHEDV
i7YL7UHJXOLUHEDG
ED]DUV
iGHPRNUDWLLVSROLWLNXU
GRQH]H6H]5XGYDV
iDGDPLDQLVXIOHEHELV
IRUPDOXUPRTPHGHEDV
iQHJDWLXUL7DYLVXIOHEHELV
PLQL:HEDV
liberaluri demokratia
socialuri demokratia
liberaluri
socialuri
demokratia xasiaTdeba:
demokratia efuZneba:
iVDPDU7OHEULY
VD[HOPZLIRHEULYLGD
SOXUDOLVWXUL
GHPRNUDWLL7
iGHPRNUDWLL7
URPHOLFDGDPLDQLV
XIOHEHEVHIX=QHED
iOLEHUDOL]PLVHYURSXOL
WUDGLFLL7
i=LUL7DGXIOHEHEV
VD]RJDGRHEULYGD
HNRQRPLNXUVIHURHE6L
iVD]RJDGRHEULYZ\REDV
URPHOLF6HHVDEDPHED
=LUL7DGXIOHEHEV
UHJXOLUHEDGL&DU7XORED
VRFLDOXUL
X]UXQYHO\RILVXIOHED
VDPDU7OLDQRED]H
RULHQWLUHEXOL
JDGDQDZLOHED
iIRUPDOXUDGGDUHDOXUDG
PRTPHGQHJDWLXUGDSR]LWLXU
7DYLVXIOHEHEV
sur. 9. liberaluri, liber taruli da socialuri
liberaluri
liberaluri demokratiis saerTo saTaveebi
 dakavSirebulia liberalizmis evropul tradiciasTan (Sdr. zemoT, gv. 11 da momdevno gverdebi)
 da gulisxmobs saxelmwifoebriv-samarTlebriv da pluralistur demokratias,
 romelic adamianis uflebebs efuZneba.
demokratia
libertaruli demokratiisTvis,14, rogorc idealuri logikuri
modelisTvis, damaxasiaTebelia:
 socialurad SeuzRudavi sakuTreba,
 TviTregulirebadi bazari,
 demokratiis politikur doneze SezRudva da amis Sedegad
14
94
socialuri demokratiis maxasiaTeblebia:
 ZiriTadi uflebebi sazogadoebriv da ekonomikur sferoebSi,
 sazogadoebrivi wyoba, romelic Seesabameba ZiriTad uflebebs
(rogorc formalurad, ise realur moqmedebaSi!),
 formalurad da realurad moqmedi negatiuri da pozitiuri Tavisuflebebi (amis Sesaxeb detalurad ix. qveviT).
socialuri
amdenad, maieris azriT, libertaruli da socialuri demokratiebis idealur modelebs Soris Teoriuli gansxvavebaa, rac
calkeuli mimdinareobisa da partiis konkretuli politikuri
midgomebis magaliTze dasturdeba, Tumca es gansxvaveba amiT ar
amoiwureba.
kiTxva mxareTa
demokratia
Sesaxeb
demokratiasa da sabazro kapitalizms Soris daZabulobis normatiuli mowesrigeba SeuZlebelia. is sxvadasxva sazogadoebrivi jgufis urTierTqmedebis saSualebiT gadailaxeba. maT Soris
ZalTa Tanafardoba mudmivad icvleba da amis Sedegad sxvadasxva qveyanaSi sabazro kapitalizmisa da demokratiis urTierTobis
axali forma iqmneba.
demokratiebis Sedareba
demokratia
libertaruli
 negatiuri Tavisuflebebis (cnebisTvis ix. qveviT, gv. 102 da momdevno gverdebi) miniWeba,
 adamianis uflebebis formaluri moqmedeba.
Cven vxedavT, rom „libertarizmi” an libertaruli modeli mTlianobaSi emTxveva imas,
razedac zemoT saubari iyo, rogorc axal liberalur midgomaze. axali terminis SemoRebiT maiers, pirvel rigSi, surda aReniSna, rom istoriuli liberalizmi ar unda
iyos gaigivebuli axali liberalizmis martiv SezRudvebTan, amasTanave, liberalizmi
socialuri demokratiis Teoriis mniSvnelovani Semadgenelia.
sabazro kapitalizmsa da demokratias Soris arsebuli daZabuli,
rTuli urTierTobisa da misi Camoyalibebis magaliTad SeiZleba
ganvixiloT germaniis ZiriTadi kanoni ZiriTadi politikuri, socialuri, ekonomikuri da kulturuli uflebebis Sesaxeb saerTaSoriso paqtebTan mimarTebiT (Sdr. qveviT, gv. 99-100).
magaliTi: germaniis
ZiriTadi kanonis
SemuSaveba
1949 wlis ZiriTadi kanoni mkafiod afiqsirebs arsebiT damcav Tavisuflebebs, nacisturi reJimis gamocdilebis gaTvaliswinebiT.
amave dros, axalgazrda federaciul respublikaSi, erTi mxriv,
burJuaziul Zalebsa da, meore mxriv, memarcxeneebs Soris ZalTa
Tanafardobam ganapiroba is, rom SesaZleblobebis Tavisuflebebma arasakmarisi asaxva hpova ZiriTad kanonSi. amis Sedegia iuridiul wreebSi ZiriTadi kanonis sxvadasxvagvari interpretacia:
erT mxares mTavar sakiTxad pirvel muxlebSi mocemuli ZiriTadi
uflebebis ganmarteba miaCnia, xolo ufro kritikulad ganwyobili nawilis azriT, gadamwyveti mniSvnelobis iyo da aris (kerZo)
95
sakuTrebis sakiTxi (Sdr. Haverkate, 1992) (germaniis ZiriTad kanonSi da saerTaSoriso paqtebSi CamoTvlili ZiriTadi uflebebis
Sesadareblad agreTve ix. cxrili qveviT, gv. 99-100).
saerTaSoriso
paqtebi
SedarebisTvis
me-20 saukunis 60-iani wlebis saerTaSoriso paqtebi negatiuri da
pozitiuri Tavisuflebebis bevrad farTo formulirebebs Seicavs, rac saerTaSoriso koniunqturiT, aseve imdroindeli sazogadoebrivi ganviTarebis zemoqmedebiT aixsneba.
magram, rogorc zemoT ukve aRiniSna, rodesac bazrisa da demokratiis urTierTobazea saubari, samecniero Teoriebic gansxvavebul pasuxebs iZleva.
pirvel rigSi, gansxvavebaa e. w. libertarizmis Teoriul mimdinareobebsa da socialuri demokratiis Teorias Soris, rodesac saubaria imaze, Tu rogoria (an rogori unda iyos) demokratiisa da
bazris urTierTmimarTeba da ra argumentebi arsebobs amisTvis.
orive Teoriul mimdinareobas erTi saTave aqvs: libertarizmi,
romelic istoriulad me-17 saukunidan viTardeboda.
gadamwyveti kiTxva:
rogor realizdeba
Tavisufleba
Tumca sakvanZo sakiTxad rCeba is, Tu rogor SeiZleba sazogadoebaSi yoveli adamianis Tavisuflebis realizeba. sxvadasxva samecniero Teoria am kiTxvas sxvadasxvagvarad upasuxebs.
sazogadoebaSi?
imisTvis, rom es gansxvavebuli pasuxebi SevafasoT, saWiroa „Tavisuflebebis” cnebis ufro mkafiod gansazRvra.
sanam „Tavisuflebebis” gansxvavebul definiciebs ganvixilavT, erTi mxriv, libertarizmis da, meore mxriv, socialuri demokratiis
farglebSi, kidev erTi ram unda gavarkvioT: ratom vsaubrobT
„Tavisuflebebze”? ratom ar vambobT ubralod „Tavisuflebas” an
„sabaziso Rirebulebebs”?
4.3. eqskursi: sabaziso Rirebulebebis,
ZiriTadi uflebebisa da
instrumentebis triada
pirvel nawilSi davinaxeT, rom politikuri Teoria da filosofia
sami sabaziso Rirebulebis – Tavisuflebis, Tanasworobisa da solidarobis – sakmaod gansxvavebul koncefciebs gvTavazobs. amdenad,
saqme gvaqvs „koncefciebis pluralizmTan”, romelic yvela politikur logikur modelsa da mimdinareobas sakuTar daRs asvams.
sabaziso
Rirebulebebis,
ZiriTadi
uflebebisa da
instrumentebis
triada
yovlismomcveli Teoriis SemuSavebisTvis koncefciebis pluralizmi
garkveuli problemaa: Tu Teoria mxolod calkeul aspeqts an logikur jaWvs moicavs, maSin is kargavs zogad xasiaTs da misi argumentacia potenciurad emijneba sxva filosofiur, eTikur an religiur
tradiciebs.
aqedan gamomdinare, socialuri demokratiis Teoria – Tomas maieris
azriT – SeZlebisdagvarad farTo saargumentacio safuZvels unda
irCevdes. Tanac unda vipovoT argumentaciis iseTi done, romelic
Tavisufalia kulturuli specifikisgan, amasTanave, aRwerilia yvelaze farTo, demokratiulad legitimur farglebSi.
amdenad, sabaziso Rirebulebebis done, rogorc argumentaciis safuZveli, gamoiricxeba – marTalia, isini mniSvnelovan saargumentacio konteqsts qmnian, magram cvalebadni arian da gansazRvrul kulturas miekuTvnebian.
ra aris SeZlebis-
amrigad, socialuri demokratiis dasabuTebisTvis swori argumentacia sxva doneze unda moiZebnos. zogadad, sami done ikveTeba:
sami done
sabaziso Rirebulebebi:
dagvarad farTo
saargumentacio
baza?
ra?
rogor unda Camoyalibdes
urTierToba calkeul
adamiansa da
sazogadoebas Soris?
Tavisufleba,
Tanasworoba, solidaroba
koncefciebis pluralizmi
ZiriTadi uflebebi
Grundrechte
saerTaSoriso paqtebis
erTiani safuZveli
rogor?
romeli wesebi da kanonebi?
instrumentebi
sxvadasxvagvari realizeba
sxvadasxva saxelmwifoSi
riT?
risi meSveobiT realizdeba
ZiriTadi uflebebi?
sur.
sur
su
r 1
10.
0 ssaaba
baz
zi
ziso R
Riire
reb
b
bu
ule
leb
b
beebi
bis
bis,
s ZZiiri
riT
T
Taadi u
uf
fle
leb
b
beebi
bisssaa
da instrumentebis urTierTdamokidebuleba
96
97
sabaziso
Rirebulebebi
sabaziso Rirebulebebis – Tavisuflebis, Tanasworobisa da solidarobis – doneze unda dadgindes, ra damokidebuleba aqvs calkeul adamians sazogadoebasTan da rogor unda iyos organizebuli
cxovreba sazogadoebaSi. warmodgenebi sazogadoebaze, romelic TavisTvis irCevs da iyenebs sabaziso Rirebulebebs, rogorc zemoT
gamoCnda, sxvadasxva sazogadoebriv-politikuri da sazogadoebrivfilosofiuri midgomidan momdinareobs.
ZiriTadi uflebebi
ZiriTadi uflebebis doneze sabaziso Rirebulebebi sazogadoebisTvis savaldebulo, demokratiulad legitimur samoqmedo normebad
transformirdeba. isini (rogorc sabaziso Rirebulebebi) koncefciebis pluralizms ki ar Seesabamebian, aramed awesrigeben adamianebis
Tanacxovrebas, miuxedavad sazogadoebrivi dasabuTebisa.
instrumentebi
instrumentebis doneze ganisazRvreba sazogadoebrivi institutebis formebi, romelTa meSveobiTac saxelmwifoebi da saxelmwifoTa
gaerTianebebi axorcieleben qmedebas, romelic moqalaqeebisTvis
miniWebuli ZiriTadi uflebebidan gamomdinareobs. sxvadasxva qveynis Tu kulturis magaliTze isini gansxvavdebian erTmaneTisgan, zog
SemTxvevaSi – sakmaod mkafiod, rogorc amas kvlevebi adasturebs.
niis ZiriTadi kanonisa da saerTaSoriso paqtebis Sedarebisas:
bolo argumenti gansakuTrebulad damajereblad aisaxeba germa-
98
germaniis ZiriTadi
kanoni
saerTaSoriso
paqtebi
pirovnebis
„adamianis Rirseba
xelSeuxebelia. misi
pativiscema da dacva mTeli
saxelmwifo xelisuflebis
movaleobaa.”
(mux. 1)
„sicocxlis ufleba TiToeuli
adamianis ganuyofeli uflebaa.
es ufleba daculia kanoniT.
aravis ar SeiZleba TviTneburad
waerTvas sicocxle.”
(mux. 6, naw. 1, gpspu)*
„(1) yvelas aqvs pirovnuli
Tavisuflebis da piradi
xelSeuxeblobis ufleba.”
(mux. 9, naw. 1, gpspu)*
„(1) yvela germanels aqvs
ufleba, Tavisuflad airCios
profesia, samuSao adgili da
saswavlebeli. profesiuli
saqmianoba SeiZleba
daregulirdes kanoniT an
kanonis safuZvelze.
(2) dauSvebelia raime
samuSaos Sesrulebis
iZuleba, garda zogadad
miRebulisa, rogorc
yvelasTvis Tanaswori
sazogadoebrivi SromiTi
„(1) am paqtis monawile
saxelmwifoebi aRiareben Sromis
uflebas, romelic moicavs
TiToeuli adamianis uflebas,
moipovos saarsebo saxsrebi
sakuTari SromiT, romelsac
Tavisuflad airCevs an
Tavisuflad dasTanxmdeba, da
miiReben saTanado zomebs am
uflebis uzrunvelyofisaTvis.
(2) am paqtis monawile
saxelmwifoTa RonisZiebani
zemoaRniSnuli uflebis sruli
ganxorcielebis mizniT moicavs
profesiul-teqnikuri swavlebisa
da momzadebis programebs,
gzebsa da meTodebs ganuxreli
ekonomikuri,
socialuri da kulturuli
ganviTarebisa da sruli
sawarmoo dasaqmebisa
iseT pirobebSi, romlebic
uzrunvelyofs
adamianis ZiriTad politikur da
ekonomikur Tavisuflebebs.„
(mux. 6, gpesku)**
ufleba
Sromis ufleba
amdenad, Tu movisurvebT, socialuri demokratiis TeoriisTvis ufro farTo saargumentacio baza avirCioT, safuZvlad ZiriTadi uflebebis done unda aviRoT. maieri Tavisi argumentaciisTvis ZiriTadi politikuri, ekonomikuri da kulturuli uflebebis Sesaxeb
or saerTaSoriso paqts irCevs. am arCevnis sasargeblod ramdenime
momenti metyvelebs:
 es paqtebi aris ZiriTadi uflebebis sayovelTaod aRiarebuli da
samarTlebrivad savaldebulo wyaro, romelic scildeba sxvadasxva
kulturisa da qveynis specifikas. maTi ratificireba moxda 140-ze
met saxelmwifoSi, sadac isini moqmedi kanonmdeblobis nawilia.
 aRniSnuli paqtebi mimarTulia sazogadoebrivi ganviTarebisken da
ZiriTadi uflebebis realizebisken saerTaSoriso TanamSromlobis
farglebSi. saxelmwifoebi iReben valdebulebas, gaaumjobeson ZiriTadi uflebebis faqtobrivi realizacia.
 miTiTebuli paqtebi Seicavs uflebebis gansakuTrebulad farTo da
zust formulirebebs, romelTa ganxorcielebis moTxovna SeiZleba
yovelma adamianma wamoayenos.
regulirebis
sfero
saerTaSoriso
paqtebisa da
germaniis ZiriTadi
kanonis Sedareba
*
1966 wlis 19 dekembris saerTaSoriso paqti samoqalaqo da politikuri uflebebis
Sesaxeb (citirebulia: Heidelmeyer, 1997, gv. 235–244)
** 1966 wlis 19 dekembris saerTaSoriso paqti ekonomikuri, socialuri da kulturuli
uflebebis Sesaxeb (citirebulia: Heidelmeyer, 1997, gv. 244–250)
99
regulirebis
sfero
germaniis
ZiriTadi kanoni
saerTaSoriso
paqtebi
sakuTreba/
„(1) sakuTreba da
memkvidreobis ufleba
garantirebulia. maTi
Sinaarsi da farglebi
ganisazRvreba kanonebiT.
(2) sakuTreba
avaldebulebs. misiT
sargebloba imavdroulad
unda emsaxurebodes
sazogadoebis
keTildReobas.” (mux. 14)
„(1) am paqtis monawile saxelmwifoebi
aRiareben
TiToeuli adamianis uflebas,
hqondes saTanado cxovrebis done
TavisTvis da Tavisi ojaxisTvis,
hqondes saTanado kveba,
tansacmeli da bina, agreTve uflebas,
ganuwyvetliv iumjobesebdes
cxovrebis
pirobebs. paqtis monawile
saxelmwifoebi, romlebic aRiareben,
rom am mxriv didi mniSvneloba
aqvs Tavisufal Tanxmobaze
dafuZnebul saerTaSoriso
TanamSromlobas, miiReben saTanado
zomebs am uflebis ganxorcielebis
uzrunvelyofisaTvis.”
(mux. 11, gpesku)**
cxovrebis done
ganaTleba
„(1) yvelas aqvs ufleba
sakuTari pirovnebis
Tavisufal ganviTarebaze
ise, rom ar SeizRudos
sxvaTa ufleba,
konstituciuri wesrigi an
eTikuri normebi.” (mux. 2)
„(1) saskolo sakiTxebs
mTlianad saxelmwifo
zedamxedvelobs.
(2) uflebamosil
aRmzrdelebs aqvT ufleba,
Tavad gadawyviton,
miiRebs Tu ara bavSvi
monawileobas religiis
gakveTilebSi.” (mux. 7)
„(1) am paqtis monawile saxelmwifoebi
aRiareben
TiToeuli adamianis uflebas, miiRos
ganaTleba. isini Tanxmdebian, rom
ganaTleba
mimarTul iqnes adamianis pirovnebisa
da misi Rirsebis Semecnebis srulad
ganviTarebisaken da
ganamtkicos adamianis uflebebisa da
ZiriTadi Tavisuflebebis pativiscema.
isini aseve Tanxmdebian,
rom ganaTlebam yvelas misces Tavisufal sazogadoebaSi
qmediTi monawileobis SesaZlebloba,
yvela xalxs da yvela rasobriv,
eTnikur da religiur jgufs Soris
ganaviTaros urTierTgageba, Semwynarebloba
da megobroba, aseve xeli Seuwyos
gaerTianebuli erebis organizaciis
saqmianobas mSvidobis SesanarCuneblad.
(2) am paqtis monawile saxelmwifoebi aRiareben, rom zemoaRniSnuli
uflebis srulad ganxorcielebisaTvis saWiroa:
a) dawyebiTi ganaTleba iyos yvelasTvis savaldebulo da ufaso. (...)
g) umaRlesi ganaTleba gaxdes yvelasTvis Tanabrad xelmisawvdomi,
TiToeulis SesaZleblobebidan gamomdinare, yvela Sesaferisi
saSualebiT, kerZod, ufaso ganaTlebis TandaTanobiT SemoRebis
gziT.”
(mux. 13, gpesku)**
orive saerTaSoriso paqti Seicavs mravalmxriv mimoxilvas, Tu rogor unda ganxorcieldes ZiriTadi uflebebi TandaTanobiT, saerTaSoriso TanamSromlobis gziT. ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebis Sesaxeb paqtSi weria:
„am paqtis monawile TiToeuli saxelmwifo iRebs valdebulebas, damoukideblad da saerTaSoriso daxmarebisa da TanamSromlobis gziT, gansakuTrebiT ekonomikur da teqnikur sferoebSi, misTvis xelmisawvdomi resursebis maqsimaluri
gamoyenebiT gadadgas nabijebi am paqtiT aRiarebuli uflebebis yvela saTanado
saSualebiT, pirvel rigSi, sakanonmdeblo zomebis miRebiT, TandaTanobiTi, sruli realizaciisTvis.” (mux. 2, naw. 1)
amdenad, saerTaSoriso paqtebi ganviTarebis perspeqtivas Seicavs; isini
avaldebuleben saxelmwifoebs, „yvela saTanado saSualebiT” Seuwyon xeli
ZiriTadi ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebis ganxorcielebas moqalaqeTaTvis miniWebuli politikuri uflebebis safuZvelze. es
gulisxmobs saxelmwifoebisadmi mowodebas qmedebisken da aqtiuri saxelmwifos models.
swored aqtiuri, qmediTi saxelmwifo, romelic ara mxolod aniWebs, aramed
aqtiuri qmedebebiT uzrunvelyofs kidec ZiriTad uflebebs, ewinaaRmdegeba libertarul demokratias.
ganviTarebis
perspeqtiva,
romelsac
saerTaSoriso
paqtebi Seicavs
magram frTxilad: bevr qveyanaSi ZiriTadi uflebebis realizebis mdgomareoba savalaloa. maT deklarirebasa da ganxorcielebas Soris didi ufskrulia. amdenad, sruliad gasagebia dasmuli kritikuli SekiTxvebi, Tu
ramdenad Rirebulia saerTaSoriso paqtebi. aSkaraa iseTi saerTaSoriso
institutebis nakleboba, romlebsac ZaluZT am uflebebis ganxorcielebis
uzrunvelyofa.
Tumca unda aRiniSnos, rom, germaniis ZiriTad kanonTan SedarebiT, saerTaSoriso paqtebi Seicavs ZiriTadi uflebebis bevrad zust formulirebebs,
romlebic socialuri demokratiis normebis SemuSavebis safuZvlad gamodgeba.
magram:
saerTaSoriso
paqtebi mTel
msoflioSi
irRveva, vinaidan
miuxedavad imisa, rom ZiriTadi kanonis me-20 muxli germaniis federaciul
respublikas demokratiul da socialur federalur saxelmwifod aRiarebs, masSi Zalze SezRuduladaa asaxuli saerTaSoriso paqtebSi gansazRvruli samoqmedo valdebulebebi.
ZiriTadi
uflebebis
ganxorcielebis
meqanizmebi
arasakmarisia
is, rom saxelmwifos aqtiuri roli ZiriTadi uflebebis ganxorcielebis
saqmeSi sadavoa, kargad Cans am uflebebis ufro detaluri ganxilvisas.
aqve aSkara xdeba isic, rom libertarizmi Tavis Tavs ewinaaRmdegeba.
** ixileT gv.99
100
101
4.4. pozitiuri Tu negatiuri
Tavisuflebebi
definicia:
pozitiuri da negatiuri Tavisuflebebi
liberaluri demokratia emmyareba, pirvel rigSi, Taviisuflebebs, romlebic sazoogadoebis yovel wevrs undaa
mieniWos. isaia berlini gaanasxvavebs negatiur (formaalur, damcav) da pozitiur
r
(socialur,
SesaZleblobe-bis) Tavisuflebebs.
1958 wlis naSromSi „Tavisuflebis
ori koncefcia” isaia berlini ganasxvavebs Tavisuflebebis or tips:
• negatiur Tavisuflebebs (mag., piradi xelSeuxeblobis uflebas), romlebic uzrunvelyofs moqalaqis dacvas saxelmwifosa da sazogadoebis
gadametebuli Zalauflebisgan;
• pozitiur Tavisuflebebs (mag., ganaTlebis uflebas), romlebic axorcielebs da xels uwyobs pirovnebis
Tavisuflebas sazogadoebisa da saxelmwifos mier miRebuli zomebiT.
libertarul da socialur
r
demokratiebs
ganasxvavebss
swored is, Tu ra mniSvnelooba eniWeba negatiur da poziitiur Tavisuflebebs erTmaneTTan mimarTebiT.
negatiuri da
pozitiuri Tavisuflebebi
ZiriTadi SekiTxva:
ra unda gaakeTos sazogadoebam,
rom yvela adamians SeeZlos,
iyos anda gaxdes Tavisufali?
ZiriTadi SekiTxva:
ra wesebi da
garemoebebi upirispirdeba
pirovnebis Tavisuflebas?
negatiuri
Tavisuflebebi:
i formaluri, “damcavi”
uflebebi
i uflebebi, romlebic
pirovnebas sazogadoebis mxridan Carevisgan
icavs
i Tavisufleba arsebobs,
Tu is aranairad
(arsebiTad) ar
izRudeba
i sakmarisi formaluri
moqmedeba kanonebis
saSualebiT
libertarizmis Tezisi:
pozitiuri Tavisuflebebis miniWeba
zRudavs(da anadgurebs) negatiur
Tavisuflebebs. negatiur Tavisuflebebs
absoluturi upiratesoba aqvs
socialuri demokratiis Tezisi:
negatiuri da pozitiuri Tavisuflebebi
Tanabrad unda iqnes gaTvaliswinebuli,
Tu formalurad maTi moqmedeba da
ganxorcieleba yvelasTvisaa gansazRvruli.
pozitiuri
Tavisuflebebi:
i uflebebi, romlebic
materialur SesaZleblobebs iZleva
i uflebebi, romlebic
pirovnebas aZlevs
SesaZleblobas,
aqtiurad gamoiyenos
Tavisi Tavisuflebebi
i socialuri uflebebi
negatiuri da pozitiuri
Tavisuflebebis urTierTkavSiri
argumentirebuli unda iqnes.
sur. 11. negatiuri da pozitiuri Tavisuflebebi
maieris socialuri demokratiis TeoriaSi es mniSvnelovani punqtia, romelic Tavisuflebebis Sesaxeb ufro konkretuli diskusiis warmarTvis SesaZleblobas iZleva. amasTanave – rogorc zemoT
ukve aRiniSna – aq igulisxmeba filosofiuri diskusia idealuri
modelebis Sesaxeb, imis miuxedavad, realurad arsebobs Tu ara
es idealuri modelebi sxvadasxva qveyanaSi (wminda saxiT swored
rom ar arsebobs).
filosofiuri argumentaciis konteqstSi libertaruli demokratia socialuri demokratiisgan SemdegiT gansxvavdeba:
liber taruli
Tezisi
socialuri
demokratiis Teoriis Tezisi
102
liber taruli Tezisi
pozitiuri Tavisuflebebis miniWeba zRudavs (da anadgurebs) negatiur Tavisuflebebs. negatiur Tavisuflebebs absoluturi
upiratesoba aqvs – aseTi gaxlavT (mokled) berlinis Tezisi, romelsac dRes axali liberalizmis bevri warmomadgeneli iziarebs.
socialuri demokratiis Teoriis Tezisi
negatiuri da pozitiuri Tavisuflebebi Tanabrad unda iqnes gaTvaliswinebuli, Tu formalurad maTi moqmedeba da ganxorcieleba yvelasTvisaa gansazRvruli.
libertarul da socialur demokratiebs Soris amgvari gansxvaveba
moiTxovs ufro detalur ganxilvas imisa, Tu rogor Seefardeba erTmaneTs negatiuri da pozitiuri Tavisuflebebi.
maieri logikurad uaryofs libertarul argumentacias:
libertaruli argumentaciiT, negatiur Tavisuflebebs absoluturi
upiratesoba eniWeba pozitiuri Tavisuflebebis mimarT, maSin, roca
socialuri demokratiis Teoria maT logikur, daZabul da Tanasworuflebian Tanafardobas emxroba.
liber tarizmi:
negatiuri
Tavisuflebebis
absoluturi
upiratesoba
amdenad, socialuri demokratiis Teoria uaryofs libertarul Teziss da adasturebs pozitiuri da negatiuri Tavisuflebebis urTierTkavSirs.
maieris argumentacia oTxsafexurian logikas eyrdnoba: Tavdapirvelad is amodis winapirobidan, rom, libertaruli TvalsazrisiTac,
negatiuri Tavisuflebebis moqmedeba da ganxorcieleba universaluri unda iyos – libertarianelTa argumentis Tanaxmad, negatiur Tavisuflebebs mxolod absoluturi upiratesoba unda mieniWos.
winapiroba
103
rodis xdeba
liber taruli
Tezisis uar yofa?
uar yofa magaliTis
gamoyenebiT
daskvna:
pozitiuri da
negatiuri
Tavisuflebebis
urTierTqmedeba
libertaruli Tezisis uaryofa xdeba maSin, rodesac iqmneba situacia, romelSic ver xerxdeba pirovnebisTvis negatiuri Tavisuflebebis
amoqmedeba, vinaidan ar aris uzrunvelyofili pozitiuri Tavisuflebebi.
amgvari situaciis warmodgena sakmaod martivia: pirovneba, romelsac
ar aqvs formalurad ZalaSi myofi da realurad moqmedi pozitiuri
ufleba ganaTlebaze, romelsac ar gaaCnia Sesabamisi infrastruqtura,
raTa monawileoba miiRos sazogadoebriv cxovrebaSi, da romelsac ar
moepoveba saxsrebi saganmanaTleblo momsaxurebis SesaZenad, ver gamoiyenebs Tavis negatiur uflebas, Tavisuflad gamoxatos sakuTari
azri. negatiuri Tavisufleba am SemTxvevaSi makulaturad iqceva.
imisTvis, rom negatiuri Tavisuflebebi marto formalurad ki ar moqmedebdes, aramed yvela adamianisTvis xorcieldebodes kidec, uzrunvelyofili unda iqnes pozitiuri Tavisuflebebi. es imasac niSnavs,
rom sazogadoebis SeZlebuli wevrebi Tanxmdebian resursebis gadanawilebaze. es asaxavs negatiuri (sakuTrebis) Tavisuflebebis Zalze
mcire SezRudvas.
Tu am logikas gavyvebiT, negatiuri Tavisuflebebis absoluturi upiratesoba ver xorcieldeba. negatiuri Tavisuflebebis moqmedeba da
realizeba yvelasTvis ver xerxdeba, Tu ar xdeba maTi gavrcoba pozitiuri TavisuflebebiT.
negatiuri Tavisuflebebi yvelasTvis mxolod im SemTxvevaSi ganxorcieldeba, Tu pozitiuri, anu, „SesaZleblobebis” Tavisuflebebic uzrunvelyofili iqneba. formalurad moqmed Tavisuflebebs fasi ar aqvs,
Tu ar xdeba maTi realizeba yoveli moqalaqis mier saxelmwifosTvis
wayenebuli moTxovnis saxiT.
sazogadoebrivi, rogorc wesi, saxelmwifos mier organizebuli keTildReobis gadanawilebis gareSe SeuZlebelia Tavisuflebebis yvelasTvis ganxorcieleba. maieris daskvna is aris, rom negatiuri da pozitiuri Tavisuflebebis gaTanabreba saxelmwifo doneze unda moxerxdes.
4.5. saxelmwifos samoqmedo
valdebulebebi
yoveli adamianisTvis rogorc pozitiuri, ise negatiuri Tavisuflebebis realizeba saxelmwifos samoqmedo valdebulebaa. libertaruli saxelmwifosgan gansxvavebiT, sakmarisi ar aris ZiriTadi
uflebebis mxolod deklarireba da maTi realizebis bazrisTvis
mindoba. yoveli adamianis ZiriTadi uflebebis realuri ganxorcieleba metwilad saxelmwifos ekisreba.
saxelmwifos
samoqmedo
valdebulebebi
amdenad, saxelmwifos aqtiuri roli da samoqmedo valdebulebebi
eniWeba, pirvel rigSi, imisTvis, rom
 uzrunvelyos Tavisufali, xelmisawvdomi da perspeqtiuli infrastruqtura cxovrebis donis asamaRleblad.
 sazogadoebrivi gadanawilebis saSualebiT SesaZlebeli gaxados
adamianTa aqtiuri da damoukidebeli monawileoba sazogadoebriv cxovrebasa da demokratiul procesebSi.
 moaxdinos sabazro ekonomikis formaluri organizeba ise, rom
SesaZlebeli gaxdes demokratiuli struqturebisa da dasaqmebulTa interesebis Tavisufali dacva.
umniSvnelovanesi
saxelmwifo instrumentebi, romelTa saSualebiTac xdeba moqalaqeTa moTxovnebis dakmayofileba, sxvadasxva qveyanaSi gansxvavebulia. amaze metyvelebs martivi magaliTi:
sxvadasxva
valdebulebebi
mimarTulebis
instrumentebi
germaniis federaciul respublikaSi socialuri dazRvevis sistema dasabams me-19 saukunis 90-iani wlebidan iRebs. socialuri
dazRvevis sistemas arsebiTi mniSvneloba mieniWa adamianebis Rirseuli cxovrebis misaRwevad. amasTanave, is mSromelTa solidarobas efuZneboda da mTavrobisTvis – rogorc organizatorisTvis
– uzrunvelyofda moqalaqeTa loialobas warmoqmnili saxelmwifos mimarT.
sxva qveynebSi – mag., skandinaviis – gvxvdeba gadasaxadebze dafuZnebuli socialuri sistema. rogorc qveynebis SedarebiTma
analizma (Sdr. qveviT, gv. 107 da momdevno gverdebi) dagvanaxva,
am SemTxvevaSic SegviZlia visaubroT socialuri sistemis arsebobaze da saxelmwifos mier yoveli adamianis uflebis uzrun-
104
105
velyofaze. miuxedavad amisa, sxvadasxva sistemis Sedarebam cxadyo, rom pozitiuri da negatiuri Tavisuflebebi garkveulwilad
sxvadasxvagvari warmatebiT xorcieldeba.
gansxvavebuli
instrumentebi
saxelmwifos samoqmedo valdebuleba Tavisuflebebis uzrunvelyofis kuTxiT (met-naklebad warmatebulad) xorcieldeba organizebis orive formis saSualebiT.
Tavisuflebebis ganxorcielebis Tema ar amoiwureba konkretuli
instrumentebis sakiTxiT, maSinac, rodesac maTi Semowmeba SesaZlebelia da aucilebeli.
socialuri demokratia aris farTo logikuri modeli, romelic
ar kmayofildeba adamianis uflebebis formaluri moqmedebiT.
aseve mcirea masSi gamokveTili filosofiuri konstruqcia. is
ufro Ria modelia, romelic gamoiyeneba politikuri saqmianobis kompasis saxiT, romlis saSualebiTac miiRweva konkretuli
Tavisuflebebis ganxorcieleba gansxvavebuli instrumentebis
meSveobiT. amgvarad, ase SesaZlebelia sabaziso Rirebulebebis –
Tavisuflebis, Tanasworobis/samarTlianobisa da solidarobis –
realizebac.
socialuri demokratia ar gaxlavT Teoriuli fufuneba, is sayovelTao gamowveva da praqtikuli amocanaa.
5. qveynebis modelebi
ZiriTadi uflebebidan gamomdinare samoqmedo valdebulebebs saxelmwifoebi gansxvavebuli instrumentebiT axorcieleben.
socialuri demokratiis, rogorc erTgvari mza Sablonis, ganxilva dauSvebelia – mas sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxvagvari saxe aqvs.
magram vinaidan socialuri demokratia Tavisuflebebis formaluri moqmedebiT ar kmayofildeba, yoveli qveynis magaliTze unda
Semowmdes, ramdenad Seesabameba misi ganviTarebis gza socialuri
demokratiis mimarTulebas, aseve ramdenad Sedga qveyanaSi socialuri demokratia an ramdenad miiswrafvis qveyana misken.
moqmedebis
valdebulebebi da
sxvadasxvagvari
ganxorcieleba
am mizniT Tomas maierma da misma TanamSromlebma sxvadasxva qveynis empiriuli monacemebi Seadares; amasTanave, aRsaniSnavia, rom
amgvar empiriul Sedarebas demokratiis mravali Teoria uaryofs.
aq moyvanilia xuTi mokle magaliTi, romlebic socialuri demokratiis realizebis gansxvavebul doneebs asaxavs:
xuTi magaliTi
 aSS – Tavisi ZiriTadi maxasiaTeblebiT metwilad libertaruli
qveyanaa, sadac Semdgari socialuri demokratiis mxolod mcire
elementebi arsebobs,
 didi britaneTi – socialuri demokratiis realizebis dabali
xarisxi,
 germania – socialuri demokratiis realizebis saSualo xarisxi,
 iaponia – sadac bevr sferoSi didi gansxvavebebia dasavleTis
qveynebTan SedarebiT, socialuri demokratiis realizebis saSualo xarisxiT xasiaTdeba,
 SvedeTi – socialuri demokratiis realizebis maRali xarisxi.
Cvens naSromSi qveynebis mokle daxasiaTebiT SemovifargleT.
visac surs ufro safuZvlianad gaecnos sxvadasxva qveynis SedarebiT analizs, maieris Teoriis meore toms (Mayer, 2006) unda
gadaxedos.
106
107
5.1. aSS
avtori: iulia bleziusi
aSS:
Tavisufleba da
socialuri uTanasworoba
bevri CvenganisTvis aSS aris rogorc Tavisuflebis, ise socialuri
uTanasworobisa da socialuri eqskluziis simbolo. magram ra imaleba
am asociaciebis ukan da ras efuZnebian isini? sworia, rom aSS gaxlavT
qveyana, romlis mosaxleobisTvis individualuri Tavisufleba bevr
sferoSia prioritetuli; ase rom, tradiciulad, sazogadoeba skeptikuradaa ganwyobili Zlieri saxelmwifos mimarT. amis mizezi adreuli
demokratizaciis processa da amiT ganpirobebul politikur kulturaSi unda veZeboT. es gavlenas axdens mxareebze, politikur sistemaze, ZiriTadi uflebebis mimarT damokidebulebaze, aseve socialuri
saxelmwifos modelze.
aSS gaxldaT erT-erTi pirveli Tanamedrove masobrivi demokratia,
ramac sazogadoebaSi Zlieri respublikuri eTikis Camoyalibeba ganapiroba. jer kidev 1789 wels konstituciiT SemoRebul iqna sayovelTao
saarCevno ufleba. maSin, rodesac evropaSi demokratiebis umravlesobas win uswrebda monarqiebi TavianTi fesvebgadgmuli centralisturi
saxelmwifo struqturebiT, SeiZleba iTqvas, rom amerikaSi demokratia amerikuli saxelmwifos daarsebasTan erTad, damoukideblobisTvis mimdinare omis Semdeg warmoiqmna. es garemoeba dRemde axdens
gavlenas aSS-is saxelmwifoebriv Segnebasa da politikur kulturaze.
sazogadoeba maRal Sefasebas aZlevs individualur Tavisuflebas da
upiratesobas pasiur saxelmwifos aniWebs. amas imasTan mivyavarT, rom
socialuri uTanasworoba adamianTa Tanacxovrebis bunebriv Sedegad
aRiqmeba.
Tavisufleba,
rogorc moqmedebis
umaRlesi principi
politikur kulturaze mniSvnelovnad moqmedebs aseve liberalizmi,
romelic individualur Tavisuflebas aniWebs upiratesobas. evropisgan gansxvavebiT, aSS-Si liberalizmi arasdros dasmula kiTxvis niSnis
qveS iseTi mimdinareobis konteqstSi, rogoricaa konservatizmi an socializmi. amdenad, is ganviTarda, rogorc upiratesi principi yovelgvari alternativis gareSe. dResac Tavisufleba amerikeli sazogadoebis umaRlesi Rirebulebaa.
Sesabamisad, mTavrobas aqvs mcire SesaZlebloba da, pirvel rigSi,
mcire ambicia, gavlena moaxdinos ekonomikaze an iTanamSromlos dasaqmebulebTan da damsaqmeblebTan. profkavSirebi sustad arian organizebuli da ar aqvT didi mniSvneloba; ase rom, SromiTi xelSek-
108
rulebebisa da anazRaurebis sakiTxi individualuri molaparakebebis
dros ganixileba. am TvalsazrisiT, aSS pluralisturi demokratiis
tipuri nimuSia. marTalia, viwro interesebs gansakuTrebuli gavlena aqvs, Tumca mxolod im SemTxvevaSi, Tu kargadaa organizebuli da
dafinansebuli. farTo interesebi, romlebic sustadaa organizebuli,
naklebad angariSgasawevia. es Tavs iCens zogierTi lobisturi jgufisa
Tu mewarmeTa gaerTianebis did gavlenasa da eTnikuri umciresobebis
nakleb mniSvnelobaSi.
rogor aisaxeba es mocemuloba politikur sistemaSi da amerikuli socialuri saxelmwifos arqiteqturaSi? da ZiriTadi uflebebis romeli
koncefcia udevs mas safuZvlad?
politikuri sistema
aSS-ze saubroben, rogorc saprezidento mmarTvelobis sistemaze dualisturi struqturiT, romelic aRmasrulebel da sakanonmdeblo
xelisuflebebs moicavs. aRmasrulebeli xelisuflebis saTaveSi dgas
prezidenti, romelic imavdroulad saxelmwifos meTauria. sakanonmdeblo xelisufleba Sedgeba warmomadgenelTa palatisa da senatisgan, romlebic erTad kongress qmnian. aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xelisuflebebi erTmaneTisgan gamijnulia da imavdroulad
– urTierTdamokidebuli. „Sekavebisa da gawonasworebis” („checks and
balances”) principi saxelmwifos Sesaxeb monteskiesa da jon lokis filosofiuri koncefciebidan momdinareobs da misi amocanaa, win aRudges Zalauflebis gadametebas. am sistemis mizania, efeqtianad daicvas
moqalaqeTa individualuri Tavisuflebebi xelisuflebis gaumarTlebeli Carevisgan.
tradiciulad, aSS-Si partiebs ar aqvT arsebiTi gavlena; amdenad, maT
Soris konkurencias gadamwyveti mniSvneloba ar eniWeba. partiebi metwilad saarCevno kampaniebis organizatoris funqcias asruleben, rac
konkretuli kandidatebis saarCevno kampaniebis organizebasa da Catarebas gulisxmobs. partiebi aseve ar gamodian gansazRvruli samTavrobo programebiT, da saerTod, maT naklebad aqvT mkafio politikuri
programebi. kongresSi partiebs naklebi mniSvneloba eniWebaT, vinaidan,
jer erTi, maT ar uwevT mTavrobis mxardaWera; da meorec – deputatebi
xmas ufro piradi mosazrebebis Sesabamisad aZleven da ara ideologiuri platformis gaTvaliswinebiT.
ras niSnavs
es konkretulad?
saprezidento
mmarTvelobis
sistema
par tiebi, rogorc
saarCevno
kampaniebis
organizatorebi
109
„sicocxle,
Tavisufleba da
bednierebisken
swraf va”
konstitucia da ZiriTadi uflebebis sistema
amerikis 1789 wlis konstitucia iwyeba sityvebiT „Life, liberty and pursuit of
happiness” („sicocxle, Tavisufleba da bednierebisken swrafva”). is acxadebs federalur saxelmwifos saprezidento mmarTvelobis sistemiT. es
gaxlavT erT-erTi uZvelesi respublikuri konstitucia, romelic dRemde ZalaSia. man Tavidanve SemoiRo sayovelTao saarCevno ufleba, Tumca
maSin misi gamoyeneba mxolod TeTrkanian, miwaTmflobel mamakacebs SeeZloT.
„uflebaTa bili” („Bill of Rights”), romelic konstituciis pirvel aT Sesworebas moicavs, amerikel moqalaqeebs damatebiT aniWebs sxvadasxva ganuyofel uflebas. maT xSirad ZiriTad uflebebs uwodeben. yvela es ufleba mimarTulia imisken, rom individi saxelmwifos mxridan Carevisgan
daicvas. sakonstitucio sasamarTlo sistema yovel moqalaqes aZlevs
saSualebas, sasamarTlos gziT moiTxovos es uflebebi.
negatiuri
Tavisuflebebi
pozitiuris gareSe
arakoordinirebuli sabazro
ekonomika
110
e. w. ZiriTadi politikuri uflebebis adreuli tradicia dRemde gansazRvravs amerikeli sazogadoebis mier am uflebebis aRqmas. miuxedavad
imisa, rom 2001 wlis 11 seqtembris Semdeg ganxorcielebuli antiteroristuli RonisZiebebis konteqstSi e. w. ZiriTadi samoqalaqo uflebebi
an negatiuri Tavisuflebebi erTgvarad SeizRuda, isini aSS-Si kvlav
mTavar rols asruleben. amasTanave, SeiniSneba ekonomikuri da socialuri uflebebis, e. i. pozitiuri Tavisuflebebis didi deficiti. maT
arc amerikis konstitucia aRiarebs da arc aSS-s ar aqvs xelmowerili
saerTaSoriso konvencia, romelic am uflebebis realizebas gulisxmobs.
amerikis konstituciaSi socialuri saxelmwifoc ar aris institucionalizebuli. amis Sedegad moqalaqeebs eZlevaT mxolod socialuri momsaxurebis miRebis ufleba – im SemTxvevaSi, Tu isini sadazRvevo gadasaxads ixdian an xelmokleni arian. magram xelmokle moqalaqeebisTvis
es uflebebi ar aris garantirebuli; ase rom, kongress nebismier dros
SeuZlia transferebis Sewyvetis gadawyvetilebis miReba.
politikuri ekonomika
aSS liberaluri tipis, sxvagvarad rom vTqvaT, arakoordinirebul sabazro ekonomikebs ganekuTvneba. es imas niSnavs, rom sawarmoebi Tavisuflad konkurireben erTmaneTTan, amasTanave, ar TanamSromloben an
ar aqvT koordinacia mTavrobasTan an socialur partniorebTan. aSSSi ekonomikuri aqtivoba ZiriTadad mogebis miRebisa da keTildReobis gazrdiskenaa mimarTuli. (zogierTi sfero, rogoricaa, magaliTad,
soflis meurneoba an TavdacviTi mrewveloba, gamoTiSulia am wminda
konkurentuli meqanizmidan.)
profkavSirebi da damsaqmebelTa gaerTianebebi bolo wlebSi sul ufro met wevrs kargavdnen da isini aranair gavlenas aRar axdenen satarifo molaparakebebsa Tu samuSao pirobebis gansazRvraze. anazRaurebis Taobaze molaparakebebi aSS-Si sawarmoo doneze mimdinareobs da
dasaqmebulTa samsaxuridan gaTavisuflebisgan dacvis meqanizmi Zalze
sustia. es ekonomikas da gansakuTrebiT damsaqmeblebs maRali xarisxis
moqnilobas aniWebs; ase rom, maT SeuZliaT swrafad daasaqmon da aseve swrafad gaaTavisuflon TanamSromeli. amis Sesabamisad moqmedebs
ganaTlebisa da kvalifikaciis amaRlebis sistema, romelic dasaqmebulebs zogad unarebsa da codnas sTavazobs.
aqciaTa sabirJo
Rirebulebaze orientireba
aSS-is finansuri sistemac mTlianad moqnilobazea orientirebuli. sawarmoebi, rogorc wesi, kapitalis bazris saSualebiT finansdeba, ris
gamoc aqciaTa sabirJo Rirebulebas da moklevadian sawarmoo mogebas
umaRlesi prioriteti eniWeba. aSS-Si TiTqmis ar xdeba sawarmoebisa da
bankebis Serwyma. sawarmoTa Soris urTierToba sabazro principebs an
iuridiuli Zalis mqone xelSekrulebebs efuZneba.
socialuri saxelmwifo
me-20 saukunis dasawyisamde aSS-Si Zalze rudimentuli socialuri uzrunvelyofis sistema arsebobda. mxolod mas Semdeg, rac 1937 wels miRebul iqna socialuri uzrunvelyofis kanoni („Social Security ct”), es sistema
mTeli qveynis masStabiT dainerga. is moicavs Senatanebze dafuZnebul
sapensio sistemas, socialur daxmarebas xelmokle ojaxebis, bavSvebisa
da moxucebisTvis, aseve umuSevrobis dazRvevis federalur programas.
miuxedavad amisa, aSS-Si dRes liberalur socialur saxelmwifoze saubroben, vinaidan saxelmwifos mier SeTavazebuli momsaxureba ar aris moculobiTi da naklebad uwyobs xels resursebis gadanawilebas. socialuri momsaxurebis mesameds kerZo firmebi uzrunvelyofen. amis erT-erTi
mizezia amerikeli sazogadoebis politikuri kultura, aseve amasTan dakavSirebuli faqti, rom aSS-s ZiriTadad marTavdnen respublikelebi an
demokratTa memarjvene frTis warmomadgenlebi, romelTa prioriteti
naklebad iyo socialuri saxelmwifo. Sesabamisad, socialuri uzrunvelyofis principi Setanili wvlilis odenobazea orientirebuli da saarsebo minimumi mxolod ukidures SemTxvevebSi gaicema, raTa Tavidan iqnes
acilebuli siRaribis gavrceleba.
umuSevrobis dazRveva: miuxedavad imisa, rom daxmarebis odenobas da
Sesabamis programebs calkeuli Stati gansazRvravs, umuSevrobis
dazRvevas aSS-Si centraluri xelisufleba afinansebs. umuSevrebs eq-
socialuri
saxelmwifo –
amerikuli
prioritetebis
sarke
umuSevrobis
dazRveva
111
vsi Tvis ganmavlobaSi eZlevaT daxmareba, romelic gamonaklis SemTxvevaSi ramdenime kviriT SeiZleba gagrZeldes. umuSevrobis Semweobis
odenobaa bolo xelfasis 30%-idan 40%-mde.
socialuri
daxmareba
pensia
jandacvis sistema
ganaTlebis sistema
112
socialuri daxmareba: aSS-Si socialuri daxmareba aris siRaribis winaaRmdeg mimarTuli saSualeba, romelic mxolod Ratakebs moicavs da
xSirad daRis dasmasTanaa gaigivebuli. arsebobs aseve programebi gansazRvruli jgufebisTvis, rogorebic arian, magaliTad, umweo bavSvebi
an xelmokle ojaxebi. finansuri saxsrebis garda, isini xSirad iReben
konkretuli saxis daxmarebas, rogoricaa kvebis talonebi.
pensia: pensia aSS-Si Senatanebis xarjze finansdeba. moqalaqeebi ixdian
e. w. saSemosavlo gadasaxads, romelic maT sapensio uflebas aniWebs.
es ufleba mxolod im adamianebs eZlevaT, romlebic adre xelfass
iRebdnen da Sesabamisi saSemosavlo gadasaxadis gadaxda SeeZloT, danarCenebi ki socialuri daxmarebis amara rCebian. amasTanave, arsebobs
saSemosavlo gadasaxadis zeda zRvari, rac imas niSnavs, rom didi Semosavlis mqone adamianebs naklebi sagadasaxado valdebuleba ekisrebaT.
jandacvis sistema: aSS-Si ar arsebobs universaluri, saxelmwifos mier
dafinansebuli jandacvis sistema. jandacvis saxelmwifo programa moicavs mxolod sam jgufs: samxedroebs, 65 welze meti asakis adamianebs
da xelmokle moqalaqeebs; amasTanave, mudmivad izrdeba gansakuTrebiT
bolo jgufi. problema isic aris, rom sul ufro meti eqimi acxadebs
uars aRniSnul pacientTa momsaxurebaze, vinaidan miaCniaT, rom saxelmwifo anazRaureba am adamianebis mkurnalobisTvis Zalian dabalia da
eqimebis Zalisxmevas ar Seesabameba.
ganaTlebis sistema
saskolo ganaTlebis sistema aerTianebs saeklesio da sajaro skolebs;
amasTanave, sajaro skolebis organizeba da dafinanseba adgilobriv doneze xdeba. TviTregulirebisa da CarTulobis kuTxiT, es sistema mogebiani gaxlavT, Tumca mas did mravalferovnebasTan da xarisxSi uzarmazar gansxvavebebTan mivyavarT. vinaidan skolebi saSemosavlo gadasaxadebiT finansdeba, mdidari municipalitetebi ganaTlebis sistemaSi didi
Tanxebis investirebas axdenen, maSin, roca ufro Rarib adgilobriv xelisuflebas ganaTlebis dafinansebis naklebi saSualeba aqvs. amdenad,
saskolo ganaTlebis xarisxs Zalian xSirad is gansazRvravs, Tu sad da
ra garemoSi izrdeba adamiani. miuxedavad amisa, amerikulma ganaTlebis
sistemam miaRwia umaRles maCvenebels umaRlesi ganaTlebis mqone adamianebis raodenobis mixedviT.
daskvna
aSS-is politikuri sistemisa da socialuri saxelmwifosTvis damaxasiaTebelia susti, pasiuri saxelmwifo, romlis mizania, individebs
maqsimaluri (negatiuri) Tavisufleba mianiWos. ZiriTadi politikuri uflebebi prioritetiT sargeblobs, maSin, roca socialur da
ekonomikur eflebebs aranairi mniSvneloba ar aqvs. amis Sedegia is,
rom saxelmwifo sustad aregulirebs bazarsa Tu sazogadoebas an
saerTod ar axorcielebs regulacias da Tavs aridebs Sesabamis saerTaSoriso SeTanxmebebs.
es gaxlavT fragmentuli, federaluri politikuri sistemisa da
liberaluri, religiuri da respublikuri kulturis Sedegi. aman
miiyvana aSS iqamde, rom mas sakmaod maRali ekonomikuri indikaaSS
dasaqmebis done
2006 w.
72,0%
Sromisunarian (15–64 wlis) adamianTa wili
mTliani mosaxleobis mimarT (wyaro: Eurostat)
qalTa dasaqmebis
done 2006 w.
66,1%
Sromisunarian (15–64 wlis) qalTa wili mTliani
mdedrobiTi sqesis mosaxleobis mimarT (wyaro:
Eurostat)
umuSevrobis done 2006 w.
4,1%
umuSevarTa wili dasaqmebuli mosaxleobis
mimarT (wyaro: Eurostat)
xangrZlivi umuSevrobis
done 2006 w.
0,5%
xangrZlivi (12 Tve da meti) umuSevrobis wili
dasaqmebuli mosaxleobis mimarT (wyaro: Eurostat)
40,8%
Semosavlebis araTanabari gadanawilebis
maCvenebeli; rac ufro maRalia igi, miT ufro
didia uTanasworoba (wyaro: Human Development
Report 2006)
siRaribis indeqsi 2006 w.
15,4%
siRaribis indeqsi dgeba sxvadasxva indikatorisgan (sicocxlis mosalodneli xangrZlivoba, ganaTlebis done, jandacvis xelmisawvdomoba da sxv.),
0=min. (min.) siRaribe, 100=maqs. (max.) siRaribe
(wyaro: Human Development Report 2006)
ganaTleba: warmatebis
socialur-ekonomikur
fonze damokidebuleba
2006 w.
17,9%
warmatebis socialur-ekonomikur fonze
damokidebuleba
(wyaro: OECD, PISA-kvleva 2006)
profkavSirebis
organizebulobis xarisxi,
2003 w.
12,4%
profkavSirebSi organizebuli Sromisunariani
mosaxleobis wili (wyaro: Visser, 2006 w., ’Union
Membership Statistics in 24 countries’, Monthly Labor
Review, vol. 129, no.1, gv. 38–49.)
Semosavlebis
uTanasworoba / jinis
koeficienti 2006 w.
113
damatebiTi
literatura:
liu hinCmani (2006),
torebi aqvs, magaliTad, ekonomikuri zrdis kuTxiT, Tumca mosaxleobis socialuri CarTulobis xarisxi metad dabalia.
amdenad, sxva maRalganviTarebul industriul qveynebTan SedarebiT aSS-s siRaribis erT-erTi maRali maCvenebeli aqvs. sakmaod
didia aseve jinis koeficienti, romelic uTanasworobis dones
asaxavs. Tu aSS-s socialuri demokratiis kriteriumebiT, kerZod,
pozitiuri da negatiuri Tavisuflebebis uzrunvelyofis kuTxiT
SevafasebT, qveyana sakmaod dabal safexurze imyofeba. ZiriTadi
uflebebis, politikuri sistemisa da socialuri saxelmwifos ganxilviT dgindeba, rom yvela mimarTulebiT uxvadaa libertaruli
elementebi. interpretaciis sakiTxia, Tu rogor davaxasiaTebT
aSS-s – rogorc dabali xarisxis socialuri demokratiis Tu mainc libertarul qveyanas. es ukanaskneli wminda saxiT mxolod
TeoriaSi gvxvdeba, vinaidan aSS-Sic ki arsebobs socialuri uzrunvelyofis sistema, Tumca Zalze rudimentuli.
aSS: rudimentuli
socialuri
saxelmwifo da
libertaruli
demokratia, wignSi:
Tomas maieri
(red.), socialuri
demokratiis
praqtika,
visbadeni, gv.
327–373.
vinand gelneri da
martin klaiberi
(2007), aSS-is
mmarTvelobis
sistema. Sesavali.
baden-badeni.
buSis mTavroba aSS-s libertaruli ideebis suliskveTebiT marTavda, gansakuTrebiT ekonomikur da socialur sferoebSi; gamonaklisi iyo saSinao da usafrTxoebis politika 11 seqtembris
momdevno periodSi. amerikis mTavrobis uaxlesi Zalisxmeva mimarTulia imisken, rom kvlav Semcirdes socialuri momsaxureba da
moxdes misi privatizeba. Cven isRa dagvrCenia, 2008 wlis saprezidento arCevnebis Sedegebs davelodoT. magram vinaidan demokratebs, evropis social-demokratiuli partiebisgan gansxvavebiT,
socialuri sakiTxebi naklebad prioritetulad miaCniaT, politikuri TvalsazrisiT did cvlilebebs ar unda velodoT.
5.2. didi britaneTi
avtori: kristian kreli
socialuri demokratiis Teoriis farglebSi didi britaneTi socialuri demokratiis realizebis dabali xarisxiT xasiaTdeba. es imas niSnavs,
rom aq moqmedebs ZiriTadi socialuri da ekonomikuri uflebebi samoqalaqo da politikur uflebebTan erTad. aseve nawilobriv arsebobs
ZiriTad uflebebze dafuZnebuli socialuri saxelmwifos elementebi.
Tumca socialuri uzrunvelyofa saxelmwifos mxridan dabal doneze
xorcieldeba. ZiriTadi uflebebi formalurad ZalaSia, Tumca realurad xSirad ar moqmedebs. amitom didi britaneTi – Tu socialuri da
libertaruli demokratiis kategoriebiT vixelmZRvanelebT – socialuri demokratiis ukidures zRvarzea.
socialuri
is faqti, rom socialuri saxelmwifo did britaneTSi sakmaod sustadaa warmodgenili, gakvirvebas iwvevs, vinaidan socialuri saxelmwifos
elementebi aq ufro adre ganviTarda, vidre evropis sxva qveynebSi. vaWrobis gafarToebasTan da teqnikuri siaxleebis gavrcelebasTan erTad
me-18 saukunidan imata ara marto sawarmoo mogebam, aramed industrializaciasTan dakavSirebulma socialurma problemebmac, rogorebicaa:
siRaribe, cudi kveba da janmrTelobis gauareseba, bavSvTa Sroma da
susti socialuri dacva.
socialuri
dabali xarisxi
saxelmwifos
adreuli
formireba
aRniSnuli socialuri gamowvevebis dasaZlevad did britaneTSi sakmaod
adre warmoiSva socialuri saxelmwifos elementebi. Tumca srulyofili socialuri saxelmwifos Seqmnamde saqme ar misula. amis mizezebi,
pirvel rigSi, didi britaneTis politikur-kulturuli struqturebis siRrmeebSi unda veZeboT. britanul politikur kulturaSi liberalizms mniSvnelovani adgili ekava da axlac ukavia. amis safuZvelze,
marTalia, ganviTarda Tavisufali vaWroba da gaizarda ekonomikuri keTildReoba, garkveulwilad gafarTovda politikuri uflebebic, Tumca socialur sakiTxebSi saxelmwifos Careva uaryofili iyo. me-18 da
me-19 saukuneebSi socialuri da ekonomikuri politikis Camoyalibebaze
gansakuTrebiT imoqmeda liberalebis Caurevlobis kredom: „Government
shall not interfere” („mTavroba ar unda Caerios”).
socialuri momsaxurebis kuTxiT saxelmwifos sisustis nawilobrivi
kompensireba qvelmoqmedebiTa da filanTropiiT xdeboda. mravali saqvelmoqmedo organizaciisa da kerZo Semowirulebis safuZvelze Seiqmna
gaerTianebuli samefosTvis damaxasiaTebeli da dResac moqmedi arasa-
114
demokratiis
amis miuxedavad
susti socialuri
saxelmwifo
115
omisSemdgomi
konsensusi da
„sazogadoebrivi
kontraqti”
tetCeris era
xelmwifo socialuri uzrunvelyofis struqtura. Tumca problemuri
iyo da aris is faqti, rom es sistema ver moicavs yvela xelmokle moqalaqes. me-19 saukuneSi did britaneTSi Camoyalibda mravalricxovani,
garkveulwilad sakmaod Zlieri profkavSirebi. germaniisgan gansxvavebiT, isini erTian profkavSirad ar gaerTianebulan da dRemde cal-calke moqmedeben.
ri uzrunvelyofis sistemaSi yvela moqalaqe CaerToT, mxardaWeril iqna
mravali konkretuli zomiT; sajaro samsaxurebis masobrivi gafarToeba,
gansakuTrebiT jandacvisa da ganaTlebis seqtorebSi, gamiznuli brZola
siRaribesTan da minimaluri xelfasis odenobis SemoReba – es mxolod
mcire CamonaTvalia imis saCveneblad, rom didi britaneTi kvlav intensiurad viTardeboda socialuri demokratiis mimarTulebiT.
profkavSiruli moZraobidan warmoiSva1900 wels leiboristuli partia – britanuli social-demokratia. pirveli msoflio omis Semdeg
leiboristuli partia did britaneTSi sididiT meore Zala gaxda da
1945 wels pirvelad movida xelisuflebaSi. misi mmarTvelobis periodSi mniSvnelovanwilad moxerxda britanuli socialuri saxelmwifos
gaZliereba.
gansakuTrebulad liberaluri SromiTi bazris SenarCunebam da tetCeris eris liberalurma ekonomikurma wyobam, saxelmwifos bleriseulma
avtoritarulma gagebam da – rac aseve mniSvnelovania – didi britaneTis, rogorc aSS-is mWidro mokavSiris, erayis politikam ganapiroba is,
rom britanuli „mesame gza” sadavo gaxda.
am socialur saxelmwifos mTlianobaSi mxari dauWira rogorc konservatiulma, ise leiboristulma partiam. amitom did britaneTSi xSirad
saubroben britanul omisSemdgom konsensusze, anu, sazogadoebis yvela
fenas Soris „sazogadoebriv kontraqtze” („social contract”).
me-20 saukunis 70-iani wlebis bolos konservatorma premier-ministrma
margaret tetCerma „sazogadoebrivi kontraqtis” dasruleba gamoacxada da „saxelmwifos sazRvrebis” („frontiers of the state”) SezRudva moiTxova.
omisSemdgomi politikuri konsensusis sapirispirod man ganacxada, rom
saxelmwifo ar aris pasuxismgebeli sruli dasaqmebisTvis. tetCeris mosazrebiT, saxelmwifos nebismieri Careva ekonomikuri Zalebis Tavisufal konkurenciaSi miuRebeli iyo. misi azriT, saxelmwifo, pirvel rigSi, imaze unda yofiliyo koncentrirebuli, rom moexdina ekonomikuri
aqtivobisTvis saWiro garemos stabilizacia – gansakuTrebiT fuladi
masis kuTxiT. konservatorTa, da kerZod, tetCeris mmarTvelobis faza
(1979–1997)AxasiaTdeboda privatizaciiT da deregulaciiT britaneTis
ekonomikis bevr seqtorSi.
tetCeris politikis Sedegad did britaneTSi sagrZnoblad imata siRaribis maCveneblebma da socialurma uTanasworobam. es da sxva indikatorebi cxadyofs, rom tetCeris eris bolo etaps naklebad SeiZleba
vuwodoT socialuri demokratia.
toni bleri da
leiboristuli
partia
116
mxolod 1997 wels toni blerisa da leiboristuli partiis arCevis Semdeg daiwyo didma britaneTma kvlav mzardi ganviTareba socialuri demokratiis mimarTulebiT. leiboristTa gancxadebuli mizani, socialu-
politikuri sistema
didi britaneTi samarTlianad aris miCneuli evropis erT-erT uZveles
demokratiad. amave dros, britanul politikur sistemas axasiaTeben,
rogorc „arCeviT diqtaturas” („elective dictatorship”). rogor esadageba erTi meores?
Tu inglisis istorias mokled mimovixilavT, es moCvenebiTi winaaRmdegoba advilad gvardeba. „saxelovani revoluciis” („Glorious Revolution”)
(1688/89) droidan mudmivad izrdeba britaneTis parlamentis mniSvneloba. saukuneTa ganmavlobaSi uflebebi, romlebic monarqs ganekuTvneboda, gadadioda britaneTis parlamentze, romelic qveda da zeda palatebisgan Sedgeba. Rrma revoluciuri cvlilebebi, romlebmac evropis
bevr saxelmwifoSi Zalauflebis gadanawileba gamoiwvia, did britaneTSi ar momxdara. Zalauflebas, romelic metwilad monarqis xelSi iyo
koncentrirebuli, amJamad ZiriTadad britaneTis parlamenti flobs.
britaneTis
parlamenti
amis gamo parlamenti sargeblobs praqtikulad ganusazRvreli suverenitetiT, romelic ar izRudeba arc umaRlesi sasamarTlo xelisuflebiT
da arc konstituciiT. dRes umaRlesi suvereniteti, pirvel rigSi, qveda
palatis umravlesobis fraqciis lideris – didi britaneTis premier-ministris – xelSia koncentrirebuli.
mTavrobis Zalaufleba ufro metad Zlierdeba ori damatebiTi faqtoriT: jer erTi, centralisturi saxelmwifo mowyobis gamo centraluri
xelisuflebis sakanonmdeblo saqmianoba ar izRudeba Zlieri regionebiTa Tu federaluri miwebiT; da meorec – martivi maJoritaruli saarCevno ufleba ganapirobebs imas, rom sabolood arCevnebSi mudam erTi
Zlieri mTavroba
117
Zala imarjvebs. koaliciuri mTavrobebis Camoyalibeba – zogaderovnuli krizisebis periodebis garda – did britaneTSi arc miRebulia da
arc aucilebeli: xelisuflebaSi rigrigobiT modian xan konservatorebi, xan leiboristebi. am ori dominanti partiis garda, aRniSvnis Rirsia liberaluri partia, rogorc mesame angariSgasawevi Zala britanul
partiul sistemaSi. sxva partiebma, arsebuli maJoritaruli saarCevno
uflebidan gamomdinare, ver moaxerxes erovnul doneze damkvidreba.
socialuri
demokratiis
ganviTarebis
perspeqtiva
adreuli ZiriTadi
uflebebi
centralisturi saxelmwifo mowyoba, erTi partiis dominireba da suverenuli parlamenti ganapirobebs imas, rom mTavrobas politikis formirebis uaRresad didi SesaZlebloba aqvs. amdenad, aq SesaZlebelia politikuri kursis swrafi da safuZvliani cvlileba. ase rom, socialuri demokratiis ganviTarebas did britaneTSi ukeTesi perspeqtiva aqvs,
vidre bevr sxva qveyanaSi.
ZiriTadi uflebebis sistema
did britaneTSi aseve erTgvari moCvenebiTi winaaRmdegoba arsebobs ZiriTad uflebebTan mimarTebiT: erTi mxriv, „TavisuflebaTa didi qartiis” („Magna Charta”) (1215) an „uflebaTa Sesaxeb peticiis” („Petition of
Rights”) miRebiT pirveli ZiriTadi uflebebi garantirebul iqna SedarebiT adrindel etapze – Tavdapirvelad moqalaqeTa mxolod mcire jgufisTvis. aRniSnuli uflebebi, pirvel rigSi, Tavnebobis winaaRmdeg iyo
mimarTuli; amdenad, es gaxldaT negatiuri Tavisuflebebi. meore mxriv,
did britaneTSi ar arsebobs qaRaldze Camoyalibebuli konstitucia;
ase rom, ZiriTadi uflebebis CamonaTvali masSi ver iqneba mocemuli.
amasTanave, 1976 wels didma britaneTma moaxdina rogorc ZiriTadi samoqalaqo da politikuri uflebebis, ise ZiriTadi ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebis Sesaxeb gaeros paqtebis ratificireba.1998 wels britanul samarTalSi adamianis uflebaTa evropuli konvenciac aisaxa.
xorcieldeba
Tu ara ZiriTadi
uflebebi
realurad?
118
am formaluri aRiarebis miuxedavad, ver dasturdeba, rom did britaneTSi ZiriTadi uflebebi yvela sferoSi realurad xorcieldeba. magaliTad, did britaneTSi tradiciulad maRalia siRaribis maCveneblebi,
rac warmoSobs kiTxvas – ramdenad realizebulia aq Rirseuli cxovrebis ufleba.
mas Semdeg, rac xelisuflebaSi leiboristuli mTavroba movida, zogierTi ZiriTadi ufleba ufro metad uzrunvelyofili gaxda, vidre manamde
iyo. magaliTisTvis davasaxelebT 1999 wlidan moqmed minimaluri xel-
fasis odenobas, an damsaqmebelTa mimarT moTxovnas, arasrul ganakveTze
dasaqmebulebi uzrunvelyon iseTive xelfasiTa da Sromis pirobebiT,
rogoric srul ganakveTze dasaqmebulTaTvisaa gaTvaliswinebuli.
politikuri ekonomika
didi britaneTi liberaluri sabazro ekonomikis klasikuri magaliTia.
koordinirebuli sabazro ekonomikebisgan gansxvavebiT, konkurentuli
bazrebi aq sakmaod mniSvnelovan rols asruleben.
bazris didi
mniSvneloba
bazris didi mniSvneloba ikveTeba anazRaurebis Taobaze damsaqmebelTa da dasaqmebulTa molaparakebebis dros. vinaidan damsaqmebelTa da
dasaqmebulTa gaerTianebebi sustad aris ganviTarebuli da Tanac daqsaqsulia, xSirad anazRaurebis odenoba dasaqmebulsa da sawarmos Soris individualuri molaparakebiT dgindeba. amasTanave, misi odenoba
SromiTi bazris mdgomareobazea damokidebuli. did britaneTSi praqtikulad ar arsebobs warmoebis marTvaSi dasaqmebulTa Tanamonawileobis gamocdileba, rogoricaa, magaliTad, germaniis samTo-metalurgiul
mrewvelobaSi.
dacvis susti sistemis gamo did britaneTSi dasaqmebulTa samsaxuridan
gaTavisufleba sakmaod advilia. Tumca kvalificiuri muSakebi, rogorc
wesi, iolad pouloben samuSao adgils moqnil SromiT bazarze. mTlianobaSi, dasaqmebulebi erTsa da imave sawarmoSi didxans ar Cerdebian;
amitom dasaqmebulTa daintereseba, aimaRlon specialuri kvalifikacia,
romelic ama Tu im firmas an dargs esaWiroeba, dabalia. amiT aris ganpirobebuli Sromis SedarebiT dabali produqtiuloba, romelic did
britaneTs saerTaSoriso doneze axasiaTebs.
moqnili SromiTi
bazari
liberalur sabazro ekonomikebSi sawarmoebi sainvesticio kapitalis
mozidvas metwilad finansuri bazrebis saSualebiT axdenen da amitom
investiciebis swrafi ukugebiT arian dainteresebuli. bankebis meSveobiT mimdinare grZelvadiani dafinansebis praqtika aq faqtobrivad ucnobia. amdenad, britaneTis ekonomika ufro moklevadian perspeqtivasa
da swraf mogebazea orientirebuli.
socialuri saxelmwifo
didi britaneTis, rogorc socialuri saxelmwifos, SedarebiT kvlevebSi is xSirad „hibridulad” xasiaTdeba. es imas niSnavs, rom britanul
socialur saxelmwifoze gavlenas axdens sxvadasxva logikuri midgoma,
romlebic, Cveulebriv, erT sistemaSi ver Tavsdeba. magaliTad, socia-
socialuri
saxelmwifos
hibriduli xasiaTi
119
luri saxelmwifos zogierTi momsaxureba – vTqvaT, jandacvis sferoSi
– universaluri principiT, did britaneTSi mcxovrebi yvela adamianisTvis xelmisawvdomia, sxva momsaxurebebis uzrunvelyofa ki xdeba
mxolod maTi saWiroebis safuZvliani Semowmebis Semdeg, romelic mraval adamians damamcireblad miaCnia. miuxedavad am gansxvavebuli niSnebisa, didi britaneTi liberalur socialur saxelmwifod ganixileba.
aq elementarul riskebs socialuri saxelmwifo uzrunvelyofs, xolo
yvela danarCeni moTxovnileba, romlebic minimalur zRvars aRemateba,
Tavisufali bazris saSualebiT kmayofildeba.
jandacvis sistema
socialuri
dazRveva
socialuri
daxmareba
jandacvis sistema: jandacvis erovnuli samsaxuri (National Health Service)
britanuli socialuri saxelmwifos RerZia. is sagadasaxado saxsrebiT finansdeba da mosaxleobas ufaso samedicino momsaxurebiT, aucilebeli damatebiTi saSualebebiTa da medikamentebiT uzrunvelyofs.
aRniSnuli samsaxuris upiratesoba, universalurobasTan erTad, misi
maRali gamWvirvalobaa, Tumca aTwleulebis ganmavlobaSi samsaxuri
dafinansebis qronikuli problemis winaSe dgas. amis Sedegad warmoiSva
uzrunvelyofis deficiti, romelic sxvadasxva operaciis molodinSi
xangrZlivi rigebiT gamoixateboda. amis gamo 2000 wlidan jandacvis
erovnul samsaxurs didi raodenobis damatebiTi saxelmwifo saxsrebi
gamoeyofa.
socialuri dazRveva: erovnuli dazRvevis sistema moicavs dazRvevas
sxvadasxva riskisgan, rogorebicaa: sibere, umuSevroba, ubeduri
SemTxveva, invalidoba da a.S. erovnuli dazRvevis sistema finansdeba
SenatanebiT, romelTa odenoba Semosavlebis sididiT ganisazRvreba.
Tumca momsaxurebebis uzrunvelyofa, rogorc wesi, erTnairi moculobiT xdeba da sabaziso moTxovnilebebis dones gulisxmobs. visac damatebiTi momsaxureba surs, Tavisufali bazris arCevans unda mimarTos.
socialuri daxmareba: erovnuli daxmarebis sistema uzrunvelyofs im
moqalaqeebisTvis xelmisawvdom momsaxurebebs, romlebsac TavianTi Senatanebis mixedviT ar aqvT sargeblobis ufleba da kerZo dazRvevis
SesaZleblobasac moklebuli arian. es momsaxurebebi gadasaxadebiT finansdeba da moTxovnilebebzea orientirebuli, rac imas niSnavs, rom
am momsaxurebebiT sargebloba mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba, Tu
dadasturdeba, rom maTi mimRebi pirebi namdvilad xelmokleni arian
da daxmarebis miRebis aranairi sxva saSualeba ar aqvT.
ganaTlebis sistema
didi britaneTis saskolo ganaTlebis sistema aerTianebs sajaro da
kerZo – fasian – skolebs. britanuli ganaTlebis sistemis amgvari
dayofa warmoqmnis situacias, rodesac zogadi da profesiuli ganaTlebis deficitia, Tumca xerxdeba mcire, maRalkvalificiuri elitis
aRzrda. mkveTria socialuri statusisa da moswavleTa moswrebis urTierTdamokidebuleba. amdenad, ganaTlebis sistemis reformireba da
Semdgomi ganviTareba iyo da aris leiboristuli mTavrobis erT-erTi mTavari amocana. amasobaSi saxelmwifom ukve mimarTa mniSvnelovani
investiciebi ganaTlebis seqtorSi. amave dros, ganxorcielda iseTi
sadavo RonisZieba, rogoricaa umaRles saswavlebelSi swavlis gadasaxadis SemoReba.
didi britaneTi
dasaqmebis done 2006 w.
71,5%
qalTa dasaqmebis done
2006 w.
65,8%
umuSevrobis done 2006 w.
5,3%
xangrZlivi umuSevrobis
done 2006 w.
1,2%
Semosavlebis uTanasworoba
/ jinis koeficienti 2006 w.
36%
Sromisunarian (15–64 wlis) adamianTa wili
mTliani mosaxleobis mimarT (wyaro: Eurostat)
Sromisunarian (15–64 wlis) qalTa wili mTliani
mdedrobiTi sqesis mosaxleobis mimarT (wyaro:
Eurostat)
umuSevarTa wili dasaqmebuli mosaxleobis mimarT
(wyaro: Eurostat)
xangrZlivi (12 Tve da meti) umuSevrobis wili
dasaqmebuli mosaxleobis mimarT (wyaro: Eurostat)
Semosavlebis araTanabari gadanawilebis
maCvenebeli; rac ufro maRalia igi, miT ufro
didia uTanasworoba (wyaro: Human Development
Report 2006)
siRaribis indeqsi 2006 w.
14,8%
siRaribis indeqsi dgeba sxvadasxva
indikatorisgan (sicocxlis mosalodneli
xangrZlivoba, ganaTlebis done, jandacvis
xelmisawvdomoba da sxv.), 0=min. (min.) siRaribe,
100=maqs. (max.) siRaribe (wyaro: Human
Development Report 2006)
ganaTleba: warmatebis
socialur-ekonomikur
fonze damokidebuleba
2006 w.
13,9%
warmatebis socialur-ekonomikur fonze
damokidebuleba (wyaro: OECD, PISA-kvleva 2006)
profkavSirebis
organizebulobis xarisxi
2003 w.
120
ganaTlebis sistema
29,3%
profkavSirebSi organizebuli Sromisunariani
mosaxleobis wili (wyaro: Visser, 2006 w., ’Union
Membership Statistics in 24 countries’, Monthly Labor
Review, vol. 129, no.1, gv. 38–49.)
121
damatebiTi
literatura:
kristian kreli
(2006), CamorCenili
Tu lideri –
britanuli
socialuri
saxelmwifo
socialuri
daskvna
me-20 saukunis 90-iani wlebis bolodan didi britaneTi kvlav
ufro metad socialuri demokratiis mimarTulebiT viTardeba.
imavdroulad, leiboristuli partiis mizania, yvela moqalaqe gaaerTianos sazogadoebis rigebSi. es, pirvel rigSi, SromiT saqmianobaSi adamianebis CarTviT unda ganxorcieldes. socialuri
uzrunvelyofa ar gulisxmobs maqsimalurad meti adamianisTvis
maRali donis momsaxurebis gawevas; igi orientirebulia xelmokle moqalaqeebze, romlebsac daxmareba namdvilad esaWiroebaT.
amave dros, socialuri momsaxurebis uzrunvelyofa yovelTvis
dakavSirebulia im molodinTan, rom misi mimRebi pirebi aqtiurad imoqmedeben TviTdaxmarebis kuTxiT.
stabilurma ekonomikurma zrdam da SromiTi bazris gaaqtiurebulma politikam didi britaneTi, erTi mxriv, dasaqmebis maRal
maCveneblebamde da siRaribis Semcirebamde da, meore mxriv, sazogadoebrivi CarTulobis gazrdamde miiyvana. magram vinaidan siRaribis maCveneblebi kvlav maRalia, socialuri momsaxurebis done
– dabali da ganaTlebis miRebis Sansi – araTanabari, didi britaneTi uwindeburad aris dabali xarisxis socialuri demokratiis
qveyana, romelic socialuri demokratiis ukidures zRvarzea.
5.3. germania
avtori: kristof egle
socialuri
im politikuri da ekonomikuri mdgomareobis gaTvaliswinebiT,
romelic germaniaSi meore msoflio omis damTavrebis Semdeg iyo,
federaciuli respublika15 SeiZleba socialuri demokratiis
„warmatebuli istoriis” nimuSad iqnes miCneuli. Tu zogierTs nacistebis batonobis dasrulebis Semdeg eeWveboda, rom germania
odesme (kvlav) SeZlebda mSvidobian da demokratiul qveynad Camoyalibebas, dRes germaniis federaciuli respublikis demokratiis stabiluroba da adgili, romelic man myarad daimkvidra qmediT samoqalaqo sazogadoebaSi, aRaravis aeWvebs. cxadia, rom saxelmwifosa da sazogadoebis demokratizaciis procesi sabolood
mxolod me-20 saukunis 60-iani wlebis bolos Sedga. nacizmidan
gamomdinare sircxvili da vaimaris respublikis marcxi dRemde
axdens gavlenas germaniis politikur kulturaze. misTvis damaxasiaTebelia nacionalisturi ritorikis uaryofa da Rrmad gamjdari skepticizmi eqstremizmis nebismieri formis mimarT. amasTanave, kompromisisa da „Sualedis” Zieba germanelebs mniSvnelovan
saTnoebebad miaCniaT.
demokratiis
1945 wlis Semdeg warmatebulma (re)demokratizaciam da masTan
erTad „ekonomikurma saswaulma” ganapiroba is, rom ekonomikuri
simZlavris, politikuri stabilurobisa da socialuri balansis
TiTqmis unikaluri Serwymis safuZvelze didi xnis ganmavlobaSi
germania miCneuli iyo nimuSad dasavleTis sxva ganviTarebuli
industriuli qveynebisTvis. germanuli social-demokratiac axdenda sakuTari Tavis identifikacias federaciuli respublikis
socialur da ekonomikur wyobasTan da mas Tavisi politikuri Rirebulebebis realizebad aRiqvamda. 1976 wlis arCevnebSi socialdemokratiuli partia „germanuli modelis” momxred gamodioda.
germaniis gaerTianebis Semdeg gamovlinda sul ufro meti niSani
imisa, rom federaciuli respublika kargavs lideris poziciebs,
vinaidan is CamorCa ekonomikuri zrdisa da samuSao adgilebis
Seqmnis kuTxiT. sagulisxmoa, rom nawili im faqtorebisa, romlebic me-20 saukunis 80-ian wlebamde „germanul models” da mis
warmatebas ganapirobebda, me-20 saukunis 90-ian wlebSi germaniis
„CamorCenis” mizezad ganisazRvra. es, pirvel rigSi, exeba saxelmwifo marTvis sistemas, romelic viTomda anelebs adaptirebas
„germanuli
warmatebuli
istoria?
demokratiis
sarkeSi, wignSi:
Tomas maieri
(red.), socialuri
demokratiis
praqtika,
visbadeni, gv.
130–241.
aleqsander
petringi (2006),
didi britaneTi,
wignSi: volfgang
merkeli da sxvebi
(red.), socialuri
demokratiis
reformirebis
unari, visbadeni, gv.
119–153.
16
122
modeli”
adgilis simciris gamo, samwuxarod, ver ganvixilavT germaniis demokratiuli respublikis magaliTs.
123
saxecvlil ekonomikur pirobebTan (globalizaciasTan) da socialuri saxelmwifos garkveul struqturebTan, romlebic zogierT
dargSi dasaqmebis Seferxebas iwvevs (pirvel rigSi, dabalkvalificiuri muSakebisa da qalebisTvis). Tumca istoriul warmatebad
aris miCneuli ZiriTadi kanonis moqmedeba, romelic Tavdapirvelad mxolod gardamavali periodis dokumentad ganixileboda.
negatiuri da
pozitiuri
uflebebi ZiriTad
kanonSi
Zalauflebis
danawilebisa da
urTierTkavSiris
maRali xarisxi
124
ZiriTadi uflebebis sistema konstituciaSi
vaimaris respublikis marcxidan gamomdinare, ZiriTadi kanonis
pirvel 20 muxlSi, rogorc erTgvari winasaxelmwifoebrivi samarTali, aisaxa fundamenturi politikuri Tavisuflebebi da adamianis uflebebi, romelTa arsis Secvla parlaments ar ZaluZs. maT
ganekuTvneba e. w. liberaluri uflebebi, romlebic moqalaqeebis
pirad cxovrebas saxelmwifos mxridan Carevisgan icavs („negatiuri Tavisufleba”), da demokratiuli uflebebi, romlebic sazogadoebaSi CarTulobas uzrunvelyofs („pozitiuri Tavisufleba”).
socialuri uflebebi, rogoricaa, magaliTad, Sromis, sacxovrebeli adgilis, ganaTlebis an minimaluri Semosavlis ufleba, ZiriTad kanonSi ar ixsenieba, Tumca isini dafiqsirebulia zogierTi
federaluri miwis konstituciebSi. ZiriTadi kanoni ar awesebs
konkretul ekonomikur sistemas, Tumca gansazRvravs garkveul
barierebs rogorc araregulirebadi sabazro kapitalizmis, ise
socialisturi gegmuri ekonomikis winaaRmdeg. ZiriTadi kanonis
me-14 muxlSi garantirebulia sakuTrebisa da memkvidreobis ufleba, Tumca amave dros aRirebulia, rom sakuTrebiT sargebloba
„unda emsaxurebodes sazogadoebis keTildReobas”. am postulatma
„socialuri sabazro ekonomikis” koncefciaSi realisturi politikuri asaxva hpova.
politikuri sistema
saxelmwifo marTvis sistemac imgvarad Camoyalibda, rom demokratiis ryeva samomavlod gamoricxuliyo. am mizniT uzrunvelyofil iqna Zalauflebis danawilebisa da urTierTkavSiris maRali
xarisxi, ris Sedegadac aRmasrulebeli xelisuflebis uflebamosileba SezRudulia ise, rogorc msoflios arc erT sxva demokratiaSi. aqve unda aRiniSnos federalizmi da federaluri miwebis
monawileoba federaluri kanonmdeblobis SeqmnaSi (bundesratis
saSualebiT), federaluri sakonstitucio sasamarTlos mniSvnelovani statusi, federaluri bankis (mogvianebiT – evropis centraluri banki) damoukidebloba, saxelmwifo administraciuli
funqciebis sazogadoebriv organizaciebze delegireba, da bolos,
socialuri partniorebis monawileoba socialuri dazRvevis sistemebis marTvaSi. saxelmwifo Zalauflebis amgvari „SezRudvebis”
gamo amerikelma politologma peter katcenStainma germaniis federaciul respublikas „naxevrad suverenuli” saxelmwifo uwoda.
amasTanave, aRsaniSnavia, rom 1990 wlamde federciuli respublika sagareo politikis sferoSic ar iyo srulad suverenuli.
instituciurad dafiqsirebul iZulebas, sxvadasxva interess Soris balansi damyarebuliyo, germaniis federaciuli respublikisTvis aranairi ziani ar moutania. mis mmarTvelobis sistemas
maRali efeqtianoba da warmomadgenlobiToba axasiaTebs. parlamentarizmi sxvadasxva sazogadoebrivi procesisadmi sakmaod Ria
aRmoCnda (magaliTad, axali partiebis warmoSobis kuTxiT) da
stabiluri mTavrobis Seqmnis saSualebas iZleva. sakanonmdeblo
saqmianobaSi CarTulia gare eqspertiza; amasTanave, sistematurad
mimdinareobs konsultaciebi miznobrivi interesTa jgufebis warmomadgenlebTan. politikuri nebis CamoyalibebaSi mTavari rolis
Semsruleblebi mainc politikuri partiebi arian – iseve, rogorc
saxelmwifo Tanamdebobebze kandidatebis gansazRvrisas. amiT isini mniSvnelovan, sazogadoebasa da saxelmwifos Soris Suamavlis
funqcias asruleben. vinaidan partiebi monawileoben ara marto
federaluri mTavrobis, aramed 16 federaluri miwis mTavrobebis formirebaSic, isini iSviaTad gvevlinebian mTlianad mmarTveli an opoziciuri partiebis rolSi. es, pirvel rigSi, exeba orive
msxvil saxalxo partias (social-demokratiuli partia da qristian-demokratiuli kavSiri/qristian-socialuri kavSiri). ase rom,
germaniis federaciuli respublika mudmivad formaluri Tu araformaluri „didi koaliciis” CrdilSi imyofeba. TanamSromlobis
mudmivma saWiroebam ganapiroba „Sua gzis politikis” (manfred g.
Smidti) gatareba, gansakuTrebiT ekonomikur da socialur sferoebSi, rac mTlianad Seesabameba qveynis zemoaRniSnul politikur
kulturas.
politikuri
Tumca partiebs Soris konkurenciam da mmarTvelobis federalurma sistemam SeiZleba gamoiwvios mniSvnelovani gadawyvetilebebis dablokva an naklebad optimaluri kompromisebis miRweva
partiis politikur-taqtikuri mosazrebebis gamo. msgavsi procesebi gansakuTrebiT 1990 wlidan SeiniSneba, rodesac germaniis
gaerTianebis Semdeg federaciis subieqtebis raodenoba gaizar-
germaniis
partiebis mTavari
roli
stabilizaciaze
orientirebis
Zlieri da susti
mxareebi
125
da da daCqarebuli globalizaciiT ganpirobebuli RonisZiebebi
ufro swraf qmedebebs iTxovda. stabilizaciaze orientirebuli
politikuri sistema, romelic didi xnis ganmavlobaSi warmatebis
faqtorad iyo miCneuli, problemuri gaxda. federalizmis reformis farglebSi bolo wlebSi aSkaraa cda imisa, rom es sistema gadawyvetilebebis miRebis kuTxiT ufro moqnili gaxdes.
„kapitalizmis
rainis modeli”
warmoebis marTvaSi
Tanamonawileoba
da satarifo
avtonomia
126
politikuri ekonomika
germania miCneulia tipur nimuSad e. w. koordinirebuli sabazro ekonomikisa, romlis farglebSic sawarmoebi finansdeba ara
kapitalis bazris saSualebiT, rogorc es liberalur sabazro
ekonomikaSi xdeba, aramed partniori bankebis grZelvadiani kreditebiT. aman ganapiroba is, rom samrewvelo da sabanko seqtorebi erTmaneTTan aris gadajaWvuli, rac „rainis kapitalizmis”
umTavresi maxasiaTebelia. „momTmeni kapitalis” safuZvelze am modelSi SesaZlebelia strategiuli biznesgadawyvetilebebis ufro
xangrZlivi perspeqtiviT miReba, vidre aqciaTa sabirJo Rirebulebaze xanmokle orientirebis SemTxvevaSi. „germaniis saaqcio sazogadoebisTvis” damaxasiaTebelia sxva qveynebTan SedarebiT dasaqmebulTa farTo Tanamonawileoba rogorc sawarmos marTvaSi
(samuSao adgilebisa da samuSao procesis organizeba, sakadro
sakiTxebi), ise kompaniis marTvaSi (saaqcio sazogadoebebisa da
sxva msxvili kompaniebis sameTvalyureo sabWoebSi dasaqmebulTa
warmomadgenlebis saSualebiT). yovelive amas axlavs socialuri
urTierTobebi, romlebic partnioruli TanamSromlobiT xasiaTdeba. anazRaurebis odenobis sakiTxi wydeba Tavisufali molaparakebebiT damsaqmebelTa da dasaqmebulTa Soris (satarifo avtonomia), romelTa umetesoba gawevrebulia saTavo gaerTianebebSi.
sagaficvo brZola aq sxva qveynebTan SedarebiT sakmaod iSviaTia
da metwilad xanmokle.
Tumca bolo wlebSi koordinirebuli sabazro ekonomikis am modelis erTgvari daSla SeiniSneba. amis mizezia, erTi mxriv, globalizacia da germaniis sawarmoebis Sesabamisi swrafva, aqtiuri
monawileoba miiRon saerTaSoriso safinanso bazarSi, da, meore
mxriv, satarifo da socialuri urTierTobebis erozia, vinaidan
rogorc profkavSirebma, ise damsaqmebelTa gaerTianebebma dakarges qmediToba da, aqedan gamomdinare, – koordinirebis unari.
socialuri saxelmwifo
germaniis federaciuli respublika TvalsaCino magaliTia e. w.
konservatiul-korporaciuli socialuri saxelmwifosi, romelsac „qristian-demokratiuls” an „bismarkiseuls” uwodeben. es terminologia mkafiod miuTiTebs imaze, rom germanuli socialuri
saxelmwifo Seiqmna, pirvel rigSi, ara social-demokratTa, aramed konservatorTa da qristian-demokratTa mier. meore msoflio
omis Semdeg socialuri saxelmwifos ganviTarebaze erTdroulad
zrunavda misi mxardamWeri ori partia (qristian-demokratiuli
kavSiri/qristian-socialuri kavSiri da social-demokratiuli
partia).
konservatiulkorporaciuli
socialuri
saxelmwifo
didi finansuri moculobis miuxedavad, germanul socialur saxelmwifos mxolod zomieri gadanawileba axasiaTebs, vinaidan
arsebuli socialuri gansxvavebebi xSirad SenarCunebulia. amis
magaliTia sxvadasxva profesiuli jgufis socialuri dazRvevisa
da uzrunvelyofis gansxvavebuli sistemebi. sayovelTao socialuri dazRvevis valdebuleba mxolod daqiravebiT momuSaveebze
vrceldeba, damoukidebeli mewarmeebi da saxelmwifo moxeleebi
ki socialuri riskebis kerZo dazRveviT an uzrunvelyofis specialuri sistemiT (mag., saxelmwifo moxeleTa sapensio uzrunvelyofa) sargebloben.
germanuli socialuri saxelmwifos centrSia organizaciulad damoukidebeli socialuri dazRvevis sistemebi, romlebic damsaqmebelTa da dasaqmebulTa savaldebulo SenatanebiT finansdeba.
saWiroebisamebr an regularulad (sapensio dazRvevis msgavsad)
gamoiyofa subsidiebi federaluri biujetidan. vinaidan socialuri saxelmwifos xarjebi ZiriTadad xelfasebs ukavSirdeba,
rac Sromis produqtiulobis faqtors aZvirebs, dafinansebis es
saSualeba aferxebs samuSao adgilebis Seqmnas, gansakuTrebiT
momsaxurebis sferoSi, sadac mravalricxovani personalia saWiro. sadazRvevo anazRaureba ekvivalentobis princips emyareba,
anu, rac ufro didxans ixdida dasaqmebuli Senatanebs, an rac
ufro maRali Semosavali hqonda mas, miT ufro meti momsaxureba
ergeba. socialuri saxelmwifos amgvari orientireba SromiT saqmianobaze problemebs uqmnis, pirvel rigSi, naklebad stabiluri
SromiTi biografiis mqone pirebs, vinaidan maT socialuri dacvis
miRebis mxolod SezRuduli SesaZlebloba aqvT.
xelfasebTan
dakavSirebuli
damatebiTi didi
xarjebi
127
pensia
pensia: savaldebulo sapensio dazRveviT gadaxdili standartuli
pensia (sawarmos mxridan damatebiTi uzrunvelyofis gareSe) Seesabameba saSualo daubegravi xelfasis daaxloebiT 70%-s. cota
xnis win ganxorcielebuli sapensio reformis Sedegad es monacemi
momavalSi 50%-mde daiwevs. am klebis kompensirebisTvis saxelmwifo mxars uWers individualuri dagrovebiTi sapensio xelSekrulebebis dadebas subsidiebisa da sagadasaxado SeRavaTebis saSualebiT. im SemTxvevaSi, Tu sapensio Tanxebi socialuri daxmarebis
doneze dablaa, pensioneri standartul pensias iRebs.
umuSevrobis
umuSevrobis dazRveva: umuSevrobis dazRvevis farglebSi gacemuli umuSevrobis „Semweoba I” Seadgens wina xelfasis 60%-idan 67%mde, ojaxuri mdgomareobis gaTvaliswinebiT. misi gadaxda xdeba
Senatanebis gadaxdis xangrZlivobisa da mimRebis asakis Sesabamisad – 6-idan 24 Tvemde. aRniSnuli vadis gasvlis Semdeg umuSevars SeiZleba daeniSnos gadasaxadebiT dafinansebuli umuSevrobis „Semweoba II” socialuri daxmarebis odenobiT. umuSevrobis
„Semweoba II”-is an socialuri daxmarebis (SromisuunaroTaTvis) gacema misi saWiroebis Semowmebas moiTxovs, SromisunarianTagan ki
aseve moiTxoveba da mowmdeba SromisTvis mzadyofna. aRniSnuli
aucilebeli daxmarebebis wyalobiT socialur-kulturuli saarsebo minimumi yvela moqalaqisTvis garantirebulia.
maCvenebelze dabalia. saerTaSoriso kvlevam mkafiod aCvena, rom
socialuri warmomavloba TiTqmis arc erT qveyanaSi ar axdens
imgvar gavlenas moswavleTa akademiur moswrebaze, rogorsac germaniaSi; ase rom, Sansebis Tanasworobaze saubari aq zedmetia. saswavlo adgilebis mudmivi naklebobis miuxedavad, msoflioSi samagaliToa profesiuli ganaTlebis dualisturi sistema, romelic
SesaZlebels xdis profesiis uSualod sawarmoSi dauflebas da
mis saskolo zogad ganaTlebasTan SeTavsebas.
germania
dazRveva
jandacvis sistema
ganaTlebis sistema
128
jandacvis sistema: savaldebulo samedicino dazRvevis (ssd) sistema sxva qveynebTan SedarebiT karg, Tumca sakmaod Zvir sistemad
aris miCneuli. bavSvebi da dausaqmebeli meuRleebi dazRveuli
arian ufasod, Sesabamisad, TavianT mSoblebTan da dasaqmebul meuRleebTan erTad. socialuri momsaxurebis mimRebi pirebi avtomaturad xdebian ssd-is wevrebi. damoukidebeli mewarmeebi, saxelmwifo moxeleebi da maRali Semosavlis mqone dasaqmebulebi
Tavisufldebian dazRvevis valdebulebisgan da SeuZliaT (xSirad
ufro xelsayreli pirobebiT) kerZod daezRvion.
ganaTlebis sistema
ganaTlebis sistema TiTqmis mTlianad federaluri miwebis kompetencias ganekuTvneba; misi struqtura da xarisxi regionebis
mixedviT gansxvavdeba. zogierT miwaze ganaTleba saerTaSoriso
donis umaRles standartebs Seesabameba, danarCen federalur miwebze ki moswavleTa codnis done ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis (OECD) wevri qveynebis saSualo
dasaqmebis done 2006 w.
qalTa dasaqmebis done 2006 w.
umuSevrobis done 2006 w.
xangrZlivi umuSevrobis done
2006 w.
Semosavlebis uTanasworoba
/ jinis koeficienti 2006 w.
siRaribis indeqsi 2006 w.
ganaTleba: warmatebis
socialur-ekonomikur fonze
damokidebuleba 2006 w.
profkavSirebis
organizebulobis xarisxi
2003 w.
67,5%
Sromisunarian (15–64 wlis) adamianTa wili
mTliani mosaxleobis mimarT (wyaro: Eurostat)
62,2%
Sromisunarian (15–64 wlis) qalTa wili
mTliani mdedrobiTi sqesis mosaxleobis
mimarT (wyaro: Eurostat)
9,8%
umuSevarTa wili dasaqmebuli mosaxleobis
mimarT (wyaro: Eurostat)
5,5%
28,3%
xangrZlivi (12 Tve da meti) umuSevrobis wili
dasaqmebuli mosaxleobis mimarT (wyaro:
Eurostat)
Semosavlebis araTanabari gadanawilebis
maCvenebeli; rac ufro maRalia igi, miT
ufro didia uTanasworoba (wyaro: Human
Development Report 2006)
10,3%
siRaribis indeqsi dgeba sxvadasxva
indikatorisgan (sicocxlis mosalodneli
xangrZlivoba, ganaTlebis done, jandacvis
xelmisawvdomoba da sxv.), 0=min. (min.)
siRaribe, 100=maqs. (max.) siRaribe (wyaro:
Human Development Report 2006)
19%
warmatebis socialur-ekonomikur fonze
damokidebuleba (wyaro: OECD, PISA-kvleva
2006)
22,6%
profkavSirebSi organizebuli
Sromisunariani mosaxleobis wili (wyaro:
Visser, 2006 w., ’Union Membership Statistics in 24
countries’, Monthly Labor Review, vol. 129, no.1,
gv. 38–49.)
129
damatebiTi
literatura:
kristof egle
(2006), germania:
dablokili
„xuTosani” biWi,
wignSi: Tomas
maieri (red.),
socialuri
demokratiis
praqtika,
visbadeni,
gv. 273–326.
piter j.
katcenStaini
(1987), politika
da politikis
warmoeba dasavleT
germaniaSi.
naxevrad
suverenuli
daskvna
„germanuli modeli” didi xnis ganmavlobaSi sanimuSod iyo miCneuli da me-20 saukunis 70-ian wlebamde germania maRali xarisxis
socialuri demokratiis qveyana gaxldaT. gaerTianebis SedegebTan adaptaciisa da globalizaciis procesSi man dakarga lideris
saxeli. mas Semdeg germania socialuri demokratiis realizebis
saSualo xarisxiT xasiaTdeba. es mniSvnelovanwilad ganpirobebulia imiT, rom socialuri saxelmwifos dafinansebis formam uaryofiTad imoqmeda saerTaSoriso konkurentunarianobaze; amasTanave, stabilurobis SenarCunebisken mimarTuli politikuri sistemis gamo ver moxerxda saWiro reformebis droulad gatareba.
90-iani wlebis SuaxanebSi jer kolis mTavroba da mogvianebiT,
garkveuli yoymanis Semdeg, Srederis mTavrobac Seecadnen ganexorcielebinaT socialuri saxelmwifos gardaqmna da rekonstruqcia, raTa aemaRlebinaT germaniis ekonomikis konkurentunarianoba da moexdinaT socialuri uzrunvelyofis sistemis adaptacia sazogadoebis daberebis tendenciisa da ojaxis struqturis
Secvlis gaTvaliswinebiT. mosaxleobis sakmaod didi winaaRmdegobis miuxedavad, es reformebi gatarda, riTac Seiqmna da, savaraudod, kvlav iqmneba dasaqmebis donis amaRlebis winapiroba. unda
davelodoT, SeZlebs Tu ara germania, kvlav ganviTardes maRali
xarisxis socialuri demokratiis mimarTulebiT.
5.4. iaponia16
avtori: iun-Ceng li
akademiur diskusiebSi iSviaTad Tu SexvdebiT qveyanas, romelic
ise sxvadasxvagvarad xasiaTdeba, rogorc iaponia. gansakuTrebiT
misi, rogorc socialuri saxelmwifos Tu sazogadoebis, Sefasebis
diapazonia farTo – mZlavri „social-demokratiuli” elementebis
mqone liberalur-konservatiuli socialuri reJimidan „marqsistuli gagebis uklaso sazogadoebamde”.
iaponia –
iaponiaSi arsebuli mdgomareobis Cveuli cnebebiT aRwera advili
ar aris. 1955 wlidan moyolebuli, sul mcire gamonaklisiT 1993–
1994 wlebSi, premier-ministrs konservatiuli partia – ldp (liberalur-demokratiuli partia) – waradgens. iaponia saxelmwifo
socialuri xarjebis odenobiT maRalganviTarebul industriul
qveynebs Soris yvelaze dabal safexurzea. 2001 wels aRniSnuli
monacemi iyo 16,9%, rac aSS-isa da irlandiis Semdeg socialuri
saxelmwifos yvelaze dabali xarisxis maCvenebelia da riTac iaponia bevrad CamorCeba germanias (27,4%).
socialuri
imavdroulad iaponia gamoirCeva msoflioSi sicocxlis mosalodneli xangrZlivobis yvelaze maRali maCvenebliT, gansakuTrebiT
qalebSi, Cvili bavSvebis uaRresad dabali sikvdilianobiT da Semosavlebis sakmaod gawonasworebuli gadanawilebiT. yovelive es
cxadyofs iaponiis socialuri uzrunvelyofis sistemis efeqtianobas. amasTanave, gamokiTxul iaponelTa daaxloebiT 90% Tavs saSualo fenas miakuTvnebs.
socialuri
gansakuTrebuli
SemTxveva
saxelmwifos
dabali xarisxi
uzrunvelyofis
sistemis maRali
efeqtianoba
saxelmwifos
formireba,
filadelfia.
manfred g. Smidti
(2007), germaniis
politikuri
sistema, miunxeni.
amgvari rTuli situaciis gaTvaliswinebiT, iaponiis sakiTxis ganxilva gansakuTrebul dafiqrebas saWiroebs. xSirad iaponiis Sesaxeb warmoebuli diskusiebi diqotomiur SekiTxvamde dahyavT:
aris Tu ara iaponia unikaluri? pasuxi SeiZleba iyos rogorc
„ki”, ise „ara”. iaponiaSi, rogorc yvela sxva sazogadoebaSi, moiZebneba unikaluri, aseve zogadi elementebi. aq ar aris diqotomiuri
alternativebi, aq mxolod Tanaarsebobaa.
16
130
es teqsti efuZneba naSroms: iun-Ceng li (2006), socialuri demokratia iaponiaSi. socialuri demokratiis elementebi iaponur sistemaSi, wignSi: Tomas maieri (red.), socialuri demokratiis praqtika, visbadeni, gv. 374–444. masSi mxolod ramdenime cvlilebaa Setanili.
131
politikuri
sistemis sam fazad
ganviTareba
konservatiuli
partiis dominireba
politikuri sistema
iaponiis politikuri sistema Tavisi arsiT saparlamento demokratiaa. erTi mxriv, 1947 wlis konstituciam moqalaqeebs ZiriTadi uflebebi mianiWa; meore mxriv, politikuri konkurenciisa
da gadawyvetilebebis miRebis procesis safuZveli politikuri
partiebia.
politikuri sistemis ganviTareba omisSemdgom periodSi zogadad
sam fazad iyofa. pirveli faza (1945–1955) omis Semdeg aRdgenis
etapad aris miCneuli, meore fazas (1955–1993) „55 wlis sistemas”
uwodeben, xolo mesame faza (1993 wlis Semdeg) politikuri reformebis xanad ganixileba.
saxelwodeba „55 wlis sistema” im faqtiT aixsneba, rom 1955 wels
daarsda am sistemis orive ZiriTadi mamoZravebeli Zala – ldp da
isp (iaponiis socialisturi partia). 1955 wels ara marto liberaluri partia da iaponiis demokratiuli partia gaerTiandnen
ldp-Si, aramed aseve moxda iaponeli socialistebis memarjvene
da memarcxene frTebis Serwyma isp-Si. Tavdapirvelad moelodnen,
rom Camoyalibdeboda orpartiuli sistema, inglisis msgavsad. me20 saukunis 60-ian wlebSi ki aSkara gaxda, rom warmoiSva sistema
erTaderTi dominanti partiiT, msgavsad social-demokratiuli
partiis hegemoniisa SvedeTSi, qristian-demokratiuli partiisa –
italiaSi da nacionaluri kongresis partiisa – indoeTSi.
1955 wlidan moyolebuli, 1993 wlis agvistodan 1994 wlis ivnisamde aTTviani gamonaklisis garda, ldp ucvlelad gansazRvravs
parlamentis saqmianobas da waradgens premier-ministrs.
„progresuli”
konstitucia
konstitucia da ZiriTadi uflebebis sistema
1947 wlis konstitucia, romelic general daglas makarTuris xelmZRvanelobiT amerikis saokupacio Zalebis mier iqna SemoRebuli,
ZalaSi 1947 wlis 3 maiss Sevida. es konstitucia TavisTavad sakmaod progresulia. me-9 muxlTan erTad, romelic krZalavs iaponiis
remilitarizacias, igi Seicavs 25-e muxls, romelic ambobs:
„yovel moqalaqes aqvs ufleba janmrTeli da kulturuli cxovrebis minimalur doneze. cxovrebis yvela sferoSi saxelmwifo unda
zrunavdes socialuri keTildReobis, socialuri usafrTxoebisa da
saerTo janmrTelobis donis ganviTarebasa da amaRlebaze.”
amis garda, konstituciis 27-e muxlSi weria: „yovel moqalaqes unda hqondes Sromis ufleba da Sromis valdebuleba.”
132
iaponiis umaRlesma sasamarTlom, rogorc umaRlesma samarTlebrivma instanciam, araerTxel gaimeora, rom ar SeiZleba 25-e muxlSi dafiqsirebuli uflebis sasamarTlos gziT moTxovna da rom is
gagebuli unda iqnes, rogorc saprogramo gancxadeba. Sesabamisad,
socialuri saxelmwifos valdebuleba saxelmwifos da kanonmdeblobis safuZvelia.
socialuri
saxelmwifos
valdebuleba
vinaidan konstituciaSi dafiqsirebulia Sromis ufleba da ZiriTadi socialuri uflebebi, iaponuri saxelmwifo valdebulia
gavlena moaxdinos dasaqmebis politikasa da socialuri saxelmwifos Camoyalibebaze. amdenad, samuSao adgilebis uzrunvelyofasa da Seqmnas iaponur socialur sistemaSi mniSvnelovani adgili
ukavia, maSin, roca socialuri uzrunvelyofis sistemebi – sapensio, samedicino, invalidobisa da umuSevrobis dazRveva – saxelmwifos mxridan solidur dafinansebas unda iRebdes.
politikuri ekonomika
iaponia e. w. koordinirebul sabazro ekonomikebs ganekuTvneba.
Tumca iaponiaSi koordinireba xdeba sawarmoebis qselebis farglebSi, romlebic xSirad mravaldargobriv jgufebs an sawarmoTa
ojaxebs moicavs. firmebis am jgufebs „keirecu” ewodeba.
koordinirebuli
sabazro ekonomika
sawarmoebis
qselebs efuZneba
saganmanaTleblo da teqnologiebis satransfero sistemebi aseve „keirecus” struqturis garSemoa Tavmoyrili. dasaqmebulebs
urCeven, gansazRvruli firmebis jgufebisTvis damaxasiaTebel
unarebs daeuflon, da samagierod sicocxlis bolomde dasaqmebas
hpirdebian. profkavSirebic sawarmoebis donezea organizebuli,
rac SromiT koleqtivs firmebis gadawyvetilebebis miRebis procesSi monawileobis uflebas aZlevs.
iaponuri sawarmoebi grZelvadiani sabanko kreditebiT finansdeba, rac maT sakmaod usafrTxo dagegmvisa da, Sesabamisad, sawarmoo ganviTarebis xangrZliv perspeqtivaze koncentrirebis saSualebas aZlevs.
uSualod meore msoflio omis Semdeg, me-20 saukunis 60-ian wlebamde, saxelmwifosTvis prioritetuli iyo SromiTi bazrisa da
dasaqmebis politika.me-20 saukunis 60-iani wlebis bolos da 70iani wlebis dasawyisSi ldp-is mTavrobam, romelic Tavdapirvelad „progresulTa”, anu, komunisturi Tu social-demokratiuli
133
burgomistrebis socialur-politikuri aqciebis zewolas ganicdida, socialuri sistemebis safuZvliani gafarToeba daiwyo. me20 saukunis 70-iani wlebis SuaxanebSi navTobis krizisma Zlier
eqspansiuri socialuri politikis Seyovneba gamoiwvia, Tumca misi mTlianad uaryofa ar momxdara. socialuri partniorebi da
saxelmwifo mxareebi SeTanxmdnen, rom, mzardi globalizaciisa da
masTan dakavSirebuli riskebis gaTvaliswinebiT, SromiTi bazris
aqtiuri saxelmwifo politika momavalSic unda iqnes mxardaWerili.
SromiTi bazris
aqtiuri politika
farTo socialuri
momsaxureba
sawarmoebis doneze
SromiTi bazris aqtiuri politikis farglebSi ganxorcielda sxvadasxva RonisZieba, rogorebicaa: xelfasebis subsidireba,
swrafi kreditebi, finansuri daxmareba kvalifikaciis asamaRleblad. me-20 saukunis 90-iani wlebis meore naxevramde zrdadi dasaqmeba da umuSevrobis Zalian dabali done am politikis warmatebas cxadyofs.
socialuri saxelmwifo
marTalia, iaponiis konstituciis 25-e muxli socialur saxelmwifos aRiarebda da am muxlis Sesabamisad sxvadasxva sferoSi
1947 wels miRebuli an Sesworebuli iqna kanonebi, ekonomikuri
ganviTarebis dinamikis miuxedavad, iaponia didi xnis ganmavlobaSi socialurad CamorCenil qveynad iyo miCneuli. amasTanave,
mTlian erovnul produqtTan mimarTebiT saxelmwifo socialuri
xarjebis wilis mixedviT iaponia ekonomikuri TanamSromlobisa
da ganviTarebis organizaciis (OECD) wevr sxva qveynebs Soris yvelaze dabal safexurzea. magram saxelmwifo socialuri xarjebis
mixedviT iaponiaze, rogorc socialur saxelmwifoze, mxolod
nawilobriv SegviZlia vimsjeloT, vinaidan aq farTodaa ganviTarebuli socialuri momsaxureba sawarmoebis doneze. is mTliani erovnuli produqtis aranakleb 10%-s moicavs. sawarmo erT
dasaqmebulze gascems TveSi saSualod 570 evros savaldebulo
socialuri Senatanebis dasafinanseblad da TiTqmis 1000 evros
sawarmos socialuri programebisTvis.
garda amisa, iaponur socialur sistemaSi socialuri Tanasworoba
Tu socialuri integracia miiRweva ara imdenad calkeuli moqalaqisTvis gankuTvnili saxelmwifo socialuri transferebis saSualebiT, ramdenadac SromiTi bazris stabilizaciisa da dasaqmebisken mimarTuli RonisZiebebiT.
134
pensia: 1973 wlis reformis Sedegad dasaqmebulTa dazRvevis sistemis farglebSi e. w. saSualo pensioneris pensia saSualo xelfasis 45%-mde gaizarda da cxovrebis Rirebulebis indeqss mieba.
1985 wlis sapensio reformiT TandaTanobiT gaizarda sapensio
Senatanis odenoba da masTan erTad Semcirda pensia, rac gamowveuli iyo iaponiis sazogadoebis daberebis swrafi procesiT, romelic mosalodnelia 2025 wlamde. SemoRebul iqna e. w. saxalxo
sapensio dazRveva, romelic gulisxmobs yvela moqalaqis mier sa-
pensia
iaponia
dasaqmebis done 2006 w.
qalTa dasaqmebis done
2006 w.
umuSevrobis done 2006
w.
xangrZlivi umuSevrobis
done 2006 w.
70%
Sromisunarian (15–64 wlis) adamianTa wili
mTliani mosaxleobis mimarT (wyaro: Eurostat)
Sromisunarian (15–64 wlis) qalTa wili
mTliani mdedrobiTi sqesis mosaxleobis
58,8% mimarT (wyaro: Eurostat)
4,1%
umuSevarTa wili dasaqmebuli mosaxleobis
mimarT (wyaro: Eurostat)
1,4%
xangrZlivi (12 Tve da meti) umuSevrobis wili
dasaqmebuli mosaxleobis mimarT (wyaro:
Eurostat)
Semosavlebis
uTanasworoba / jinis
koeficienti 2006 w.
Semosavlebis araTanabari gadanawilebis
maCvenebeli; rac ufro maRalia igi, miT
24,9%
ufro didia uTanasworoba (wyaro: Human
Development Report 2006)
siRaribis indeqsi
2006 w.
siRaribis indeqsi dgeba sxvadasxva
indikatorisgan (sicocxlis mosalodneli
xangrZlivoba, ganaTlebis done, jandacvis
11,7% xelmisawvdomoba da sxv.), 0=min. (min.)
siRaribe, 100=maqs. (max.) siRaribe (wyaro:
Human Development Report 2006)
ganaTleba: warmatebis
socialur-ekonomikur
fonze damokidebuleba
2006 w.
7,4%
profkavSirebis
organizebulobis
xarisxi, 2003 w.
profkavSirebSi organizebuli
Sromisunariani mosaxleobis wili (wyaro:
Visser, 2006 w., ’Union Membership Statistics in
19,7% 24 countries’, Monthly Labor Review, vol. 129,
no.1, gv. 38–49.)
warmatebis socialur-ekonomikur fonze
damokidebuleba (wyaro: OECD, PISA-kvleva
2006)
135
valdebulo sadazRvevo Senatanis gadaxdas. aman unda uzrunvelyos minimaluri sapensio anazRaureba.
2000 wels saxalxo sapensio dazRvevis sistemaSi saSualo pensia
TveSi daaxloebiT 440 evros Seadgenda. 2001 wels 65 wels gadacilebuli yvela moqalaqis 98%-ma miiRo saxalxo pensia. amas emateba sawarmoo pensia daaxloebiT 800 evros odenobiT an 64 Tviur xelfasamde kompensacia sapensio asakis miRwevis SemTxvevaSi.
jandacvis sistema
ganaTlebis sistema
136
jandacvis sistema: jandacvis sistema universalobis princips
efuZneba; saxelmwifo jandacvis programis farglebSi samedicino momsaxurebiT uzrunvelyofs xelmokle moqalaqeebsac, romlebic ar arian dazRveulebi. rac Seexeba dasaqmebulTa samedicino
dazRvevas, 1984 wlis reformiT SemoRebul iqna dazRveulis Tanamonawileoba 10%-is odenobiT, romelic Semdeg 20%-idan 30%mde gaizarda. amgvarad, 1984 wels moxda misadageba erovnul samedicino dazRvevasTan, romelic iseT adamianebs azRvevs, romlebic ar an aRar arian dasaqmebulTa samedicino dazRvevis wevrebi,
magaliTad, damoukidebeli mewarmeebi, glexebi, patara firmebSi
momuSaveni da maTi ojaxis wevrebi. ukve didi xania, erovnul samedicino dazRvevaSi Tanamonawileoba 30%-s Seadgens.
ganaTlebis sistema
ganaTlebas iaponur socialur sistemaSi mniSvnelovani adgili ukavia. 2001 wels iaponiis mosaxleobis 93,9% savaldebulo
cxrawliani skolis damTavrebis Semdeg samwlian saSualo skolaSi
gadavida. Tu amas dauswrebel da saRamos skolebs davumatebT, es
wili 97,3%-mde gaizrdeba. miuxedavad amisa, ganaTlebis sferos
saxelmwifo dafinansebis done sxva qveynebTan SedarebiT Zalze
dabalia. 1999 wels is mTlian erovnul produqtTan mimarTebiT mxolod 3,5%-s Seadgenda. iaponiis ganaTlebis saministro am
faqts kerZo saganmanaTleblo dawesebulebebis sakmaod didi raodenobiT xsnis – iaponiis universitetebis 77,5% kerZoa.
daskvna
iaponiaSi socialuri demokratiis yvela elementi arsebobs. amasTanave, es socialuri demokratia, ganxiluli qveynebisgan gansxvavebiT, Zlieri social-demokratiuli partiisa da social-demokratiuli ideologiuri fundamentis gareSe Camoyalibda. iaponiis
biurokratiuli, akademiuri da politikuri elitebisTvis ufro
metad damaxasiaTebelia mzadyofna, miagnon ideologiisgan an mecnieruli dogmatikisgan damoukidebel, myar gadawyvetilebebs da
am mizniT mTel msoflioSi moiZion da daamuSaon informaciebi,
ideebi da koncefciebi.
iaponuri sistemis sisuste is aris, rom igi ZiriTadad iaponiis
moqalaqeobazea mibmuli. qveyanas dRemde ar aqvs koncefciebi da
praqtikuli midgomebi ucxoeli umciresobebis integraciisTvis.
amasTanave, samuSao Zalis imigracia didi xnis dawyebulia da momavalSi, savaraudod, gaizrdeba. aseve gasaumjobesebelia mdgomareoba sqesTa TanasworobasTan dakavSirebiT.
am gadauwyveteli problemebis gamo iaponiis socialur demokratias, romelsac farTod ganviTarebuli da mZlavri socialuri uzrunvelyofis sistema aqvs, garkveuli Crdili adgeba. me-20
saukunis 80-iani wlebis socialur-politikuri reformebis Semdeg maT politikur diskusiebSi iaponuri ekonomikis internacionalizaciisa da globalizaciis damabrkolebel faqtorad aRar
moixsenieben. 90-ian wlebSi mewarmeTa gaerTianebebi ekonomikis
deregulirebasTan erTad dasaqmebis struqturebis moqnilobas
da ZiriTadi Statebis Semcirebas iTxovdnen, raTa recesiis periodisa da gamwvavebuli globaluri konkurenciisTvis winaaRmdegobis gaweva SesZlebodaT. Tumca maT ver moaxerxes SromiT
bazarTan dakavSirebuli moTxovnebis politikur doneze realizeba. amasobaSi mewarmeTa gaerTianebebma gadaxedes sakuTar poziciebs da TavianTi wevri sawarmoebisa da saxelmwifosgan Tavad iTxoven ufro aqtiur qmedebebs dasaqmebisa da kadrebis ganaTlebis kuTxiT. erTi mxriv, kargad ganviTarebuli da mZlavri
socialuri uzrunvelyofis sistemis wyalobiT da, meore mxriv,
Crdilovani mxareebisa da problemebis gamo iaponia socialuri
demokratiis realizebis saSualo xarisxiT xasiaTdeba. amasTanave,
sainteresoa, rom misi saxelmwifo, socialuri da ekonomikuri modeli safuZvlianad gansxvavdeba germaniis modelisgan, romelic
aseve saSualo xarisxis socialuri demokratiis qveyana gaxlavT.
damatebiTi
literatura:
iun-Ceng li
(2006), socialuri
demokratia
iaponiaSi.
socialuri
demokratiis
elementebi
iaponur sistemaSi,
wignSi: Tomas
maieri (red.),
socialuri
demokratiis
praqtika,
visbadeni,
gv. 374–444.
137
5.5. SvedeTi
avtori: erik gurgsdisi
tradiciuli
socialuri
saxelmwifos
SenarCuneba
SvedeTma, globalizaciis miuxedavad, dRemde SeinarCuna tradiciuli socialuri saxelmwifos modeli, romelsac axasiaTebs saxelmwifo dafinansebis maRali done, aseve saxelmwifo momsaxurebis farTo seqtori: ganaTlebis sistema – dawyebiTi skolidan
universitetamde – SvedebisTvis ufasoa. saxelmwifo samedicino
momsaxureba yvela SvedisTvis ufasoa, Tu ar CavTvliT mcire
(pirvelad) gadasaxads. umuSevrobis SemTxvevaSi anazRaurdeba bolo xelfasis 80% – zeda zRvramde. saxelmwifo sapensio sistema
moqalaqeebs sibereSi uzrunvelyofs pensiebiT, romelTa sidide
Semosavlis odenobazea damokidebuli; amasTanave, pirebi, romlebsac ar aqvT sakmarisi Semosavali, garantirebul pensiebs gadasaxadebis xarjze iReben.
Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom SvedeTis Sromisunariani mosaxleobis mesamedi saxelmwifo seqtorSia dasaqmebuli, rasac gadasaxadebis sidide ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis
organizaciis (OECD) wevri qveynebis farglebSi umaRles maCveneblamde ahyavs, da rom me-20 saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi
SvedeTma didi depresiis Semdeg umZimesi ekonomikuri krizisi
gadaitana, warmoiSoba kiTxva – rogor SeuZlia socialur saxelmwifos, TiTqmis yvela sxva qveynisgan gansxvavebiT, gaumklavdes
globalizaciis Semotevas?
socialurkulturuli
homogenoba
politikur
kulturas
gansazRvravs
138
am konteqstSi sainteresoa Svedebis politikuri kultura da mentaliteti, romlebsac ukve didi xania socialuri Tanasworobis
SegrZneba axasiaTebs. isini dasabams iReben jer kidev Zvelgermanuli tradiciebidan, romlebzedac sustad gamokveTilma feodalizmma naklebad iqonia zegavlena. aqve aRsaniSnavia bolo periodamde arsebuli socialur-kulturuli homogenobis faqtoric.
amasTanave, adgilebze gadamwyvet rols sakmaod damoukidebeli
municipalitetebi asruleben. qveyanaSi, sadac geografiuli sidide mniSvnelovani faqtoria, adgilobrivi TviTmmarTveloba
udides gavlenas axdens erovnul TviTSegnebaze. amave dros, saxelmwifo zogaderovnuli kanonebiTa da miznobrivi dotaciebiT
zrunavs imaze, rom mTeli qveynis masStabiT cxovrebis erTnairi
done iyos SenarCunebuli.
politikuri sistema
SvedeTis politikur sistemaSi konsensusis, molaparakebisa da integraciis faqtori mniSvnelovan rols asrulebs. SvedeTis sakanonmdeblo process samoqalaqo sazogadoebis maRali donis institucionalizebuli Tanamonawileoba axasiaTebs. Tavdapirvelad
mTavroba iRebs gadawyvetilebas sakiTxTan dakavSirebuli viTarebis Semswavleli komitetis Seqmnis Sesaxeb. rogorc wesi, iniciatori mTavroba gaxlavT, Tumca amgvari iniciativiT SeiZleba
gamovides aseve parlamenti, saxelmwifo uwyebebi an sazogadoebrivi jgufebi (!). komiteti, romlis SemadgenlobaSi, kanonis Sesabamisad, politikosebi, eqspertebi da dainteresebuli sazogadoebrivi jgufebis warmomadgenlebi Sedian, SeimuSavebs pozicias,
romelic diskusiis safuZvels qmnis. amgvari procedura sazogadoebis kompromissa da konsensusze orientirebas emyareba.
SvedeTis partiul landSaftSi me-20 saukunis 30-iani wlebis dasawyisidan social-demokratias dominanturi pozicia ukavia. didi
depresiis periodSi ekonomikuri mainstrimis sawinaaRmdegod is
gamovida winadadebiT, dasaqmebis saxelmwifo programa infrastruqturisa da mravalSviliani ojaxebis sabinao mdgomareobis gasaumjobeseblad kreditebiT dafinansebuliyo. „centraluri evropis quCebSi barikadebs aRmarTavdnen. SvedeTSi ki gzajvaredinebis
meSveobiT cdilobdnen winsvlas”, – enamoswrebulad aRniSna dasaqmebis politikaze saubrisas premier-ministrma tage erlanderma. dasaqmebis programis warmatebam ganapiroba ara marto socialdemokratiuli Sromis partiis (sdSp) Sedegebi arCevnebSi, aramed
aseve misi wevrebis raodenobisa da muSaTa profkavSiris, „los”
(Landsorganisationen), rigebis zrda, romelic misi mWidro ideologiuri mokavSirea. social-demokratiis dominirebul mdgomareobas
xeli Seuwyo aseve burJuaziuli opoziciis daqsaqsulobam: e. w. socialistur bloks, romelic social-demokratebis, „mwvaneebisa” da
memarcxeneebisgan (anu, yofili evrokomunistebisgan) Sedgeba, epaeqreba e. w. burJuaziuli bloki konservatorTa, liberalTa, glexTa centrisa da qristian-demokratTa SemadgenlobiT, romlebmac
2006 wlidan erTiani mTavroba Camoayalibes. 2006 wels arCevnebSi
burJuaziuli blokis gamarjvebis Semdeg masSi Semavali partiebis
didi umravlesoba mxars socialur saxelmwifos uWers.
konsensusi da
integracia
politikur
sistemas
gansazRvravs
socialdemokratiis
dominanturi
pozicia
konstitucia da ZiriTadi uflebebis sistema
SvedeTis konstituciaSi asaxulia ara marto negatiuri, aramed
139
negatiuri da
pozitiuri
Tavisuflebebi
konstituciaSi
ren-maidneris
modeli
farTo pozitiuri Tavisuflebebic. miuxedavad imisa, rom ZiriTadi socialuri, ekonomikuri da kulturuli uflebebi, e. i.
pozitiuri Tavisuflebebi, ZiriTadi politikuri uflebebisgan
gansxvavebiT, iuridiulad savaldebulo ar gaxlavT, sazogadoebriv-politikur miswrafebebs isini gansazRvraven. konstituciaSi weria: „yoveli moqalaqis piradi, ekonomikuri da kulturuli
keTildReoba unda iyos saxelmwifo Zalisxmevis Zireuli mizani. sazogadoeba valdebulia uzrunvelyos Sromis, sacxovreblisa
da ganaTlebis ufleba, aseve socialuri usafrTxoeba cxovrebis
karg pirobebSi.” (konstituciis Targmani) miuxedavad imisa, aris
Tu ara es iuridiulad savaldebulo, ukve is faqti, rom am sazogadoebriv-politikur miznebs konstituciaSi aseTi TvalsaCino
adgili ganekuTvneba, maT sazogadoebis TviTSegnebaSi did mniSvnelobas aniWebs. es aseve aisaxeba Sveduri socialuri saxelmwifos wyobaSi da mis sabazro ekonomikaSi/politikur ekonomikaSi.
Tumca zogadekonomikuri moTxovnis SezRudva safrTxes uqmnis
yvela sawarmos da samuSao adgils, romlebic dabali produqtiulobiT da, Sesabamisad, maRali xarjebiT gamoirCeva. mdgomareoba
imiTac rTuldeba, rom muSaTa profkavSiri „lo” meore msoflio
omis Semdeg e. w. solidarul saxelfaso politikas eweva. principis „msgavsi anazRaureba msgavsi SromisTvis” mixedviT, yvela
xelfasi Sromis saSualo nayofierebis matebasTan erTad unda izrdebodes. sawarmoebis mdgomareoba, romelTa produqtiuloba
saSualoze dabalia, solidaruli xelfasis moTxovnis gamo, romelic Sromis saSualo nayofierebazea orientirebuli, kidev ufro
mZimdeba. amis gamo maRalproduqtiuli sawarmoebi damatebiT mogebas iReben, vinaidan saSualo satarifo SeTanxmebebi maT maRalproduqtiul gadanawilebas ar zRudavs. yovelive es ganapirobebs
e. w. zemogebas, romelic maRalproduqtiuli samuSao adgilebis
Seqmnis SesaZleblobas iZleva.
politikuri ekonomika
me-20 saukunis 50-ian wlebSi muSaTa profkavSirma „lom„ e. w. renmaidneris modeli warmoadgina. is amodioda iqidan, rom sruli dasaqmeba ar unda ganxorcielebuliyo keinsianuri politikis gziT,
romelic gulisxmobs zogadekonomikur moTxovnas koniunqturis
dacvis xarjze. vinaidan ekonomikis sxvadasxva dargi ZiriTadad
sxvadasxvagvari tempiT viTardeba, stabilurad maRal zogadekonomikur moTxovnas swrafad mivyavarT miwodebis deficitamde. amis
Sedegad deficitur seqtorebSi matulobs xelfasebis odenoba,
rac, Tavis mxriv, produqciis fasebis zrdas iwvevs. saSualovadian
perspeqtivaSi es ganapirobebs xelfasebisa da fasebis kompensatorul zrdas sxva dargebSic. Tumca fasebis zogadi, e. i. inflaciuri
cvlileba asustebs ekonomikis saerTaSoriso konkurentunarianobas.
amdenad, SemzRudveli fiskaluri politikisa da solidaruli saxelfaso politikis kombinaciis gamo wagebulebi dabali produqtiulobis sawarmoebi da iq dasaqmebuli adamianebi rCebian. aqedan
gamomdinare umuSevroba aRiqmeba ara marto sazogadoebriv problemad, aramed aseve adaptaciis mniSvnelovan saxelmwifo amocanad, romelmac SromiTi bazris aqtiuri politika unda gaataros:
saganmanaTleblo RonisZiebebisa da mobilurobis mravalmxrivi sistemis saSualebiT xdeba umuSevari adamianebis gadamzadeba
produqtiuli da, Sesabamisad, kargad anazRaurebadi samuSaosTvis. amgvarad, SemzRudveli fiskaluri politika, solidaruli
saxelfaso politika da SromiTi bazris aqtiuri politika xels
uwyobs SvedeTis ekonomikis mudmiv ganaxlebas da msoflio bazris
moTxovnebTan struqturul adaptacias.
amiT aixsneba aseveme-20 saukunis 90-iani wlebis krizisidan SvedeTis swrafi gamosvla eqsportis ganviTarebis gziT: iqidan gamomdinare, rom arsebobda SromiTi bazris aqtiuri politikis kargad
ganviTarebuli sistema, socialuri partniorebi ki tradiciulad
dabalproduqtiuli samuSao adgilebis dacvas maRalproduqtiul dasaqmebas amjobineben, SesaZlebeli iyo siaxleebis swrafi
danergva sawarmoebSi: sul raRac xuTi wlis ganmavlobaSi SvedeTma SeZlo – kargi saerTaSoriso koniunqturis pirobebSi – Tavisi eqsportis wili 33%-idan 45%-mde, e. i. erT mesamedze metiT
gaezarda.
saxelmwifo
seqtoris didi
mniSvneloba
140
zogadekonomikuri moTxovnis SezRudvisTvis saxelmwifo seqtorma koniunqturis mTeli ciklis ganmavlobaSi Warbi mogeba unda
gamoimuSaos. igi gamoyenebul unda iqnes, pirvel rigSi, saxelmwifo valebis dasafaravad, meore rigSi, daberebis tendenciis mqone
sazogadoebaSi saxelmwifo socialuri sistemis grZelvadiani uzrunvelyofisTvis da, mesame rigSi, anticikluri koniunqturuli
RonisZiebebis dasafinanseblad, raTa ekonomikuri krizisis SemTxvevaSi axali saxelmwifo valebi garkveul zRvars ar gascdes.
umuSevroba,
rogorc adaptaciis
saxelmwifo amocana
141
socialurstruqturulma
ganviTarebam
socialuri
politikis axali
orientirebi
moiTxova
socialuri saxelmwifo
omisSemdgomi ekonomikuri zrdis procesSi SvedeTma swrafi gardaqmna ganaxorciela, rodesac Raribi muSebisa da glexebis sazogadoeba male SeZlebuli moxeleebis sazogadoebiT Seicvala. am
socialur-struqturuli ganviTarebis fonze sabaziso socialuri
uzrunvelyofis politika (mag., erTnairi saxalxo pensia mefisTvis
da RatakisTvis) mmarTvel partias xelisuflebis SesanarCuneblad
amomrCevlis sakmarisi mobilizebis saSualebas aRar aZlevda.
Sveduri socialuri saxelmwifo mxolod fuladi daxmarebis saSualebiT ar icavs Tavis moqalaqeebs elementaruli sasicocxlo
riskebisgan; amas emateba socialuri momsaxurebis farTo seqtori, romelic bavSvebisa da moxucebis movlis, samedicino momsaxurebis da ganaTlebis, aseve SromiTi bazris Sesabamisi kvalifikaciis amaRlebis (TiTqmis) ufaso SesaZleblobas iZleva. „yoveli adamiani ixdis gadasaxadebs Tavisi Semosavlis Sesabamisad
da socialuri uzrunvelyofa, romelsac sazogadoeba sTavazobs,
damokidebulia ufro saarsebo pirobebze, vidre mis mier gadaxdili Senatanis odenobaze. daxmareba ar aris bazarze miRebuli
gadawyvetilebebis Sedegi, is politikuri procesis farglebSi ganisazRvreba.” (Meidner/Hedborg, 1984, gv. 56)
momsaxurebis
saxelmwifo
seqtoris eqspansia
momsaxurebis saxelmwifo seqtoris swrafi eqspansiis ganxorcieleba sruli dasaqmebis pirobebSi SesaZlebeli iyo ZiriTadad
qalTa gaaqtiurebis xarjze. 1960-idan 1990 wlamde Sromisunariani Svedi qalebis dasaqmebis wili saSualo evropuli 50%-idan
msoflios masStabiT rekordul 83%-mde gaizarda. vinaidan momsaxurebis saxelmwifo seqtorSi ZiriTadad qalebi dasaqmdnen, maT
Seavses social-demokratebis amomrCevelTa rigebi.
amdenad, socialuri saxelmwifos ZiriTadi elementebi Semdegnairadaa Camoyalibebuli:
pensia
142
pensia: muSaTa profkavSiris, „los”, iniciativiT me-20 saukunis 50iani wlebis SuaxanebSi SemoTavazebuli iyo Semosavlis odenobaze
damokidebuli damatebiTi pensiis SemoReba. am winadadebis strategia iTvaliswinebda zogadi sabaziso sapensio uzrunvelyofis
Secvlas (cxovrebis) standartis individualuri uzrunvelyofiT.
social-demokratebs surdaT moxeleTa didi nawilis gulis mogeba TavianTi saarCevno bazis gafarToebis mizniT.
umuSevrobis dazRveva: socialuri sadazRvevo sistemis sxva elementebisgan gansxvavebiT, umuSevrobis dazRveva nebayoflobiTobasa da saxelmwifo mxardaWeras efuZneba. misi organizeba xdeba wevrTa fondebis SeqmniT, romlebsac profkavSirebi ganageben.
profkavSiris wevroba umuSevrobis fondSi Tanamonawileobasac
gulisxmobs, rac piriqiT gamoricxulia. dasaqmebulTa daaxloebiT 90% gawevrebulia aseT fondebSi. isini nawilobriv sawevro
gadasaxadebiT, ZiriTadad ki saxelmwifo biujetidan finansdeba.
amis garda, saxelmwifo yvela Sromisunarian adamians, romlebmac
samuSao dakarges, saxelmwifo sabaziso daxmarebas aZlevs.
umuSevrobis
socialuri daxmareba: SvedeTSi socialuri daxmareba jandacvisa
da socialuri sakiTxebis saministros kompetencias ganekuTvneba,
Tumca misi uzrunvelyofa adgilebze, municipalitetebis meSveobiT xdeba da ZiriTadad adgilobrivi biujetebidan finansdeba. socialuri daxmarebis odenobas adgenen erovnuli socialuri
uwyebebi miRebuli saarsebo standartis mixedviT.
socialuri
jandacvis sistema: SvedeTis yvela mcxovrebs aqvs samedicino
momsaxurebis xarjebis anazRaurebis ufleba. amas uzrunvelyofen provinciebis landtagebi, ZiriTadad pirdapiri saSemosavlo
gadasaxadebis xarjze. gadaxdaSi nawilobriv monawileoben pacientebic, romelTa gadasaxadis odenobebi sxvadasxva provinciaSi
gansxvavebulia. amasTanave, moqalaqeebs, romelTa wliuri Semosavali 6.000 krons aRemateba, aqvT kompensaciis miRebis ufleba
avadmyofobis gamo Semcirebuli anazRaurebis SemTxvevaSi. es samedicino dazRveva finansdeba damsaqmeblis savaldebulo wiliT da
sadazRvevo SenatanebiT, romlebic gadasaxadebTan erTad kavdeba.
jandacvis sistema
is, rom SvedeTi dReisTvis ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis (OECD) wevr qveynebs Soris yvelaze maRali gadasaxadebiT gamoirCeva, ar niSnavs, rom es socialuri saxelmwifo sistema gansakuTrebulad Zviria. elementaruli sasicocxlo riskebis (umuSevroba, avadmyofoba, sibere) kerZo dazRvevisTvis amerikelebic aranakleb gadasaxadebs da socialur Senatanebs
ixdian. arsebiTi gansxvaveba is aris, rom SvedeTSi mTeli mosaxleoba dazRveulia, xolo aSS-Si is, visac kerZo dazRvevisTvis
saxsrebi ar gaaCnia, mis gareSe rCeba.
globalizaciis procesebiT ganpirobebuli ekonomikuri sazRvrebis gaxsniT importuli saqoneli zewolas axdens dabalpro-
universaluri
dazRveva
daxmareba
principi
143
duqtiul Siga sawarmoebSi dasaqmebulebze. Tu msxvili finansuri
mxardaWerisa da kvalifikaciis amaRlebis saSualebiT SesaZlebeli xdeba dasaqmebulTa samuSao adgilisa da statusis dakargvis
SiSiT gamowveuli wuxilis Semsubuqeba, izrdeba ekonomikur-politikuri moqmedebis arealis gafarToebisa da gareekonomikuri
RiaobiT gamowveuli Sigapolitikuri xarjebis Semcirebis Sansi.
amitom ekonomikuri urTierTobebis globalizaciis pirobebSi
kvalifikaciis amaRlebasa da statusis SenarCunebaze aRebuli
kursi ufro qmediTi ekonomikur-politikuri instrumentia, vid-
SvedeTi
dasaqmebis done 2006 w.
qalTa dasaqmebis done
2006 w.
umuSevrobis done 2006 w.
xangrZlivi umuSevrobis
done 2006 w.
Semosavlebis
uTanasworoba / jinis
koeficienti 2006 w.
siRaribis indeqsi 2006 w.
ganaTleba: warmatebis
socialur-ekonomikur
fonze damokidebuleba
2006 w.
profkavSirebis
organizebulobis xarisxi
2003 w.
144
73,1%
Sromisunarian (15–64 wlis) adamianTa
wili mTliani mosaxleobis mimarT
(wyaro: Eurostat)
70,7%
Sromisunarian (15–64 wlis) qalTa
wili mTliani mdedrobiTi sqesis
mosaxleobis mimarT (wyaro: Eurostat)
7,1%
umuSevarTa wili dasaqmebuli
mosaxleobis mimarT (wyaro: Eurostat)
1,1%
xangrZlivi (12 Tve da meti) umuSevrobis
wili dasaqmebuli mosaxleobis mimarT
(wyaro: Eurostat)
25%
6,5%
10,6%
78%
Semosavlebis araTanabari gadanawilebis
maCvenebeli; rac ufro maRalia igi,
miT ufro didia uTanasworoba (wyaro:
Human Development Report 2006)
siRaribis indeqsi dgeba sxvadasxva
indikatorisgan (sicocxlis
mosalodneli xangrZlivoba, ganaTlebis
done, jandacvis xelmisawvdomoba da
sxv.), 0=min. (min.) siRaribe, 100=maqs.
(max.) siRaribe (wyaro: Human
Development Report 2006)
warmatebis socialur-ekonomikur fonze
damokidebuleba (wyaro: OECD, PISAkvleva 2006)
profkavSirebSi organizebuli
Sromisunariani mosaxleobis wili
(wyaro: Visser, 2006 w., ’Union Membership
Statistics in 24 countries’, Monthly Labor
Review, vol. 129, no.1, gv. 38–49.)
re socialuri politika, romelic ekonomikurad warumatebeli
adamianebis dacvisken aris mimarTuli.
ganaTlebis sistema
vinaidan Tanamedrove industriul da momsaxurebis sferoze orientirebul sazogadoebebSi namdvili „nedleuli” codna da misi
SemoqmedebiTi gamoyenebaa, globalizebuli msoflio ekonomikis
gaTvaliswinebiT, ganaTlebis sistemas sazogadoebis Semdgomi ganviTarebisTvis strategiuli mniSvneloba eniWeba. SvedeTSi moqmedebs ganviTarebuli, Tumca jerjerobiT fasiani sabavSvo baRebis
sistema, xolo saganmanaTleblo dawesebulebebi – dawyebiTi skolidan universitetamde – ukve (TiTqmis) ufasoa.
integrirebuli zogadsaganmanaTleblo skola moqmedebs principiT „viRebT yvelas”. am skolis damTavrebis Semdeg TiTqmis yvela nebayoflobiT gadadis gimnaziis mosamzadebel safexurze. 1970
wlidan umaRlesi saswavleblebi mTeli sazogadoebisTvis Riaa:
yvelas, visac saSualeba aqvs iswavlos, SeuZlia gaxdes sasurveli
umaRlesi saswavleblis studenti, Tu saswavlo adgilebis raodenoba sakmarisia. winaaRmdeg SemTxvevaSi moqmedebs sxvadasxva kriteriumiT Sedgenili molodinis sia. amis garda, arsebobs zrdasrulTa ganaTlebis kargad ganviTarebuli sistema.
ganaTlebis sistema
damatebiTi
literatura:
erik gurgsdisi
(2006), SvedeTi:
samoqalaqo
da bolos: saSualo fenis strategiuli mniSvneloba
skandinaviuri socialuri saxelmwifo manam iarsebebs, sanam mis momsaxurebas saSualo fena daafasebs. swored is ixdis saxelmwifo xarjebis lomis wils da, Sesabamisad, maRali donis momsaxurebas moelis. Tu momsaxurebis xarisxi imaze dabla daecema, vidre saSualo
fena moelis, mas misi yidva kerZo bazarze sakuTari TanxebiT mouwevs. magram vinaidan orjer gadaxda aravis uyvars, adre Tu gvian
amomrCevlebi xmas maRali gadasaxadebis mqone socialuri saxelmwifos winaaRmdeg miscemen. saxelmwifo ar unda axdendes RaribTa da warumatebelTa uzrunvelyofas minimaluri saarsebo zRvris
Sesabamisad – msgavsad germanuli sistemisa „hartci IV”; is maRali
xarisxis momsaxurebas mTel mosaxleobas unda sTavazobdes – aseTia
skandinaviuri pasuxi socialuri saxelmwifos Sesaxeb SekiTxvaze.
konstituciaSi pozitiuri da negatiuri Tavisuflebebis dafiqsirebis safuZvelze SvedeTSi ZiriTadi uflebebi ara marto formalurad moqmedebs, aramed realuradac xorcieldeba. amdenad, SvedeTi
socialuri demokratiis realizebis maRali xarisxiT xasiaTdeba.
sazogadoeba
universalur
socialur
saxelmwifoSi,
wignSi: Tomas
maieri (red.),
socialuri
demokratiis
praqtika,
visbadeni,
gv. 47-129.
145
6. dasasruli
socialuri
demokratia ar
SeiZleba martivad
dasruldes
rogor SeiZleba davasruloT wigni socialuri demokratiis safuZvlebis Sesaxeb? Sedegebis Sejameba, maTi mniSvnelobis xazgasma da naSromis amiT damTavreba – erT-erTi varianti SeiZleba es
iyos. magram amgvari varianti mcdari iqneboda, vinaidan am wignma
dagvanaxva, rom socialuri demokratia ar SeiZleba martivad dasruldes – arc rogorc azrobrivi modeli da arc rogorc politikuri amocana. piriqiT: socialuri demokratiis – rogorc ideis
da rogorc politikuri qmedebis – gza mudam unda ganicdides
Semowmebas, misadagebasa da axleburad gaazrebas, Tu gvsurs, rom
man warmatebasTan migviyvanos.
socialuri demokratiis Sesaxeb diskusias yovelTvis axasiaTebda mudmivi moZraoba, sazogadoebrivi procesebisTvis Tvalyuris
devneba, Sansebisa da riskebis gaazreba da Semdeg maTi politikuri navigaciisTvis gamoyeneba. swored amiT gansxvavdeba socialuri demokratia sxva politikuri modelebisgan: is ar ebRauWeba
memkvidreobas, ar xuWavs Tvals realobasa da axal gamowvevebze.
gamowveva:
globalizacia
momdevno wlebisa da aTwleulebis erT-erTi mTavari gamowveva
globalizacia iqneba. is moicavs rogorc Sansebs, ise riskebs. germaniis social-demokratiulma partiam es amocana Tavis „hamburgis programaSi” dasva. man pirveli pasuxebi gasca globalizaciis
arsebiT SekiTxvebs socialuri demokratiis TvalTaxedviT:
keTildReoba, samarTlianoba da demokratia
„21-e saukune aris pirveli namdvilad globaluri saukune. manamde arasdros ar yofilan adamianebi erTmaneTze ase damokidebuli. (...) es saukune iqneba an socialuri, ekologiuri da ekonomikuri progresis saukune, romelic yvela adamians met keTildReobas, samarTlianobasa da demokratias moutans; an is gaxdeba
gadanawilebisTvis mimdinare daZabuli brZolisa da aRviraxsnili
Zaladobis saukune. Cveni industriuli sazogadoebebis dRevandeli cxovrebis wesi gadaWarbebul moTxovnebs uyenebs dedamiwis
ekologiur mdgradobas (...). safrTxis winaSea adamianis Rirseuli sicocxle da mSvidoba mTel msoflioSi; aseve mniSvnelovania,
ramdenad vargisi iqneba Cveni planeta arsebobisTvis.” (hamburgis
programa, 2007, gv. 6)
146
kapitalisa da finansebis qmediTi bazrebi
„Tanamedrove, globalurad urTierTdakavSirebuli saxalxo
ekonomika kapitalisa da finansebis qmediT bazars saWiroebs.
Cven gvinda kapitalis bazrebis potenciali xarisxobrivi zrdisTvis gamoviyenoT. (...) iq, sadac safinanso bazrebi mxolod moklevadiani mogebisken iswrafvis, safrTxe eqmneba warmoebis zrdis
grZelvadian strategiebs da nadgurdeba samuSao adgilebi. Cven
gvsurs, maT Soris, sagadasaxado da saaqcio samarTlis daxmarebiT, gavaZlieroT investorebi, romlebsac swrafi mogebis nacvlad grZelvadiani Zalisxmeva aqvT Cafiqrebuli. (...) saqonlisa
da finansebis bazrebis mzardi saerTaSoriso qseluri kavSiriT
maTi saerTaSoriso regulireba sul ufro mniSvnelovani gaxdeba.” (hamburgis programa, 2007, gv. 47)
Rirseuli Sroma
„mxolod mas, visac cxovrebaSi saimedo perspeqtiva aqvs, SeuZlia Tavisi talantisa da qmediTobis srulad warmoCena. Rirseuli Sroma akavSirebs moqnilobasa da usafrTxoebas. mecnieruli
progresis tempi, sul ufro swrafi cvlilebebi Sromis samyaroSi,
gamZafrebuli konkurencia met moqnilobas moiTxovs. imavdroulad, is sTavazobs met Sanss sakuTari cxovrebis formirebisTvis.
(...) imisTvis, rom usafrTxoeba da moqniloba davakavSiroT, aseve
uzrunvelvyoT usafrTxoeba cvalebad droSi, Cven gvsurs ganvaviTaroT Tanamedrove politika samuSao drois kuTxiT da umuSevrobis Semweoba mSromelTa dazRvevad vaqcioT.
miuxedavad imisa, rom moqniloba saWiro da sasurvelia, misi
borotad gamoyeneba ar SeiZleba. Cven gvinda ganvaviTaroT uvado da socialurad uzrunvelyofili SromiTi urTierTobebi. Cven
gvinda gadavlaxoT saeWvo SromiTi kavSirebi, raTa dasaqmebulebi
daucvelni ar darCnen.” (hamburgis programa, 2007, gv. 54-55)
es mosazrebebi cxadyofs, rom socialuri demokratia mudam unda
viTardebodes da axal gamowvevebs Tvals usworebdes – Tavisi safuZvlebis daviwyebis gareSe da realobis mkafio aRqmiT.
giwvevT socialuri demokratiis Sesaxeb diskusiaSi monawileobis misaRebad. amgvari diskusiis SesaZleblobas fridrix ebertis
147
fondis socialuri demokratiis akademia gTavazobT. Svidi saswavlo kursi sabaziso Rirebulebebs da socialuri demokratiis
praqtikul sferoebs eZRvneba:
socialuri demokratiis safuZvlebi
bibliografia
Max Adler (1926), Neue Menschen. Gedanken über sozialistische Erziehung,
2., vermehrte Aufl ., Berlin.
Michel Aglietta (2000), Ein neues Akkumulationsregime. Die Regulationstheorie auf dem Prüfstand, übersetzt von Marion Fisch, Hamburg.
Detlev Albers und Andrea Nahles (2007), Linke Programmbausteine.
Denkanstöße zum Hamburger Programm der SPD, Berlin.
ekonomika da socialuri demokratia
Elmar Altvater (2006), Das Ende des Kapitalismus, wie wir ihn kennen.
Eine radikale Kapitalismuskritik, 4. Aufl ., Münster.
socialuri saxelmwifo da socialuri demokratia
globalizacia da socialuri demokratia
evropa da socialuri demokratia
Kurt Beck und Hubertus Heil (Hg.) (2007), Soziale Demokratie im
21. Jahrhundert. Lesebuch zur Programmdebatte der SPD, Berlin.
Dietrich Benner und Friedhelm Brüggen (1996), Das Konzept der
Perfectibilité bei Jean-Jacques Rousseau. Ein Versuch Rousseaus Programm
theoretischer und prak tischer Urteilsbildung problemgeschichtlich und systematisch zu lesen, in:
Otto Hansmann (Hg.), Seminar: Der pädagogische Rousseau, Bd. II:
Kommentare, Interpretationen, Wirkungsgeschichte, Weinheim, S. 12–48.
Isaiah Berlin (1958), Two Concepts of Liberty, Oxford (u. a.).
kulturuli pluralizmi da socialuri demokratia
Eduard Bernstein (1899), Die Voraussetzungen des Sozialismus und die
Aufgaben der Sozialdemokratie, Stuttgart.
saxelmwifo, samoqalaqo sazogadoeba da
socialuri demokratia
Hans-Jürgen Bieling, Klaus Dörre u. a. (2001), Flexibler Kapitalismus.
Analysen, Kritik, politische Praxis, Hamburg.
Pierre Bourdieu u. a. (1997), Das Elend der Welt. Zeugnisse und Diagnosen
alltäglichen Leidens an der Gesellschaft, Konstanz.
Ulrich Brinkmann, Karoline Krenn und Sebastian Schief (Hg.) (2006), Endspiel
des Kooperativen Kapitalismus. Institutioneller Wandel unter den Bedingungen
desmarktzentrierten Paradigmas, Wiesbaden.
148
149
Ulrich Brinkmann, Klaus Dörre u. a. (2006), Prekäre Arbeit. Ursachen,
Ausmaß, so­zi­al­e Folgen und sub­jek­ti­ve Verarbeitungsformen un­sic­he­rer
Beschäftigungsverhältnisse, hg. von der Friedrich-Ebert-Stif­tung, Bonn.
Hubertus Buchstein, Michael Hein und Dirk Jörke (2007), Politische The­o­ri­en,
Woc­hen-schau für po­li­tis­c­he Erziehung, So­zi­al- und Gemeinschaftskunde,
Frankfurt am Main.
Erwin Ca­ri­gi­et (2001), Gesellschaftliche So­li­da­rität. Prinzipien, Perspektiven und
We­it­ e­ren­t­wic­k­lung der so­zi­a­len Sic­her­he­it, Basel / Genf / München.
Ro­bert Cas­tel (2000), Die Metamorphose der so­zi­a­len Frage. Eine Chro­nik der
Lohn- ar­be­it, aus dem Französischen von Andreas Pfeuffer, Konstanz.
Manuel Cas­tells (2003), Das Informationszeitalter, Bd. 1: Der Aufstieg der
Netzwerkge-sel­l­s­c­haft; Bd. 2: Die Macht der Identität; Bd. 3: Jah­r­ta­us­ en­d­wen­de,
Wi­es­ba­den.
Ro­bert A. Dahl (2000), Polyarchy: Participation and Opposition, New Haven.
Alex Demirovic (2007), Demokratie in der Wir­t­sc­ ­haft. Positionen, Probleme,
Perspektiven, Münster.
Die Linke (2007), Programmatische Eckpunkte der Partei Die Linke, in:
www.die-lin­ke.de, Stand: 14.10.2007.
Klaus Dörre (2005), Prekarität – eine ar­be­it­s­po­li­tis­c­he Herausforderung, in:
WSI-Mitteilungen 5 / 2005, S. 250–258.
Dieter Dowe, Kurt Klotzbach (Hg.) (2004), Programmatische Dokumente der
Deutschen So­zi­al­de­mok­ra­tie, 4., überarbeitete und ak­tu­al­i­si­er­te Aufl ., Bonn.
Hermann Duncker (1931), Einleitung, in: Max Beer, Allgemeine Geschichte des
So­zi­al­is­mus und der so­zi­al­en Kämpfe, mit Ergänzungen von Dr. Hermann
Duncker, 7. Aufl ., Berlin, S. 9.
Fritz Erler (1947), So­zi­al­is­mus als Gegenwartsaufgabe, Schwen­nin­gen.
Wal­ter Euchner, Helga Grebing u. a. (2005), Geschichte der so­zi­a­len Ideen in
Deutschland. So­zi­a­lis­mus – Katholische So­zi­al­leh­re – Protestantische So­zi­al­et­
hik. Ein Handbuch, 2. Aufl ., Wi­es­ba­den.
150
Helga Grebing (2007), Geschichte der de­ut­s­c­hen Arbeiterbewegung.
Von der Re­vo­lu­ti­on 1848 bis ins 21. Jah­r­hun­dert, Berlin.
Görg Haverkate (1992), Verfassungslehre. Verfassung Gegenseitigkeitsordnung,
München. 150
Nancy Fraser und Axel Honneth (2003), Umverteilung oder Anerkennung?
Eine po­li­tisch-phi­lo­sop­his­c­he Kontroverse, Frankfurt am Main.
Hamburger Programm (2007), Grundsatzprogramm der So­zi­al­de­mok­ra­tis­c­hen
Partei Deutschlands, bes­c­h­los­sen auf dem Hamburger Bundesparteitag der SP
am 28. Oktober 2007.
Wol­f­gang Heidelmeyer (Hg.) (1997), Die Menschenrechte. Erklärungen,
Verfassungsartikel, in­ter­na­ti­o­na­le Abkommen, 4., er­ne­u­er­te und er­we­i­ter­te
Aufl . Paderborn / München / Wi­en /Zürich.
Tho­mas Heinrichs (2002), Freiheit und Gerechtigkeit. Philosophieren
für eine neue lin­ke Politik, 1. Aufl ., Münster.
Karl Otto Hondrich und Cla­ud
­ ia Koch-Arzberger (1994), So­li­da­rität in der
mo­der­nen Gesellschaft, Frankfurt am Main.
Immanuel Kant (1963), Grundlegung zur Metaphysik der Sit­ten, in: Kants Wer­ke
in sechs Bänden, hg. von W. We­is­c­he­del, Bd. IV, Darmstadt.
Wol­f­gang Kersting (Hg.) (2000), Politische Philosophie des So­zi­al­s­ta­ats,
We­i­ler­s­wist.
Jürgen Kocka (1995) (Hg.), Bürgertum im 19. Jah­r­hun­dert, Bd. 1:
Einheit und Vielfalt Europas, Göttingen.
Ferdinand Lassalle (1987), Re­den und Schrif­ten, hg. von Jürgen Friederici,
1. Aufl ., Leipzig.
Detlef Lehnert (1983), So­zi­al­de­mok­ra­tie zwis­c­hen Protestbewegung
und Re­gi­e­run­gs­ ­par­tei 1848–1983, 1. Aufl ., Frankfurt a. M.
John Locke (1977), Zwei Abhandlungen über die Re­gi­e­rung, hg. von Wal­ter
Euchner, 1. Aufl ., Frankfurt am Main.
151
Ro­sa Luxemburg (1899), So­zi­al­re­form oder Re­vo­lu­ti­on? Mit einem Anhang
Miliz und Militarismus, Leipzig, in: Ro­sa Luxemburg, Gesammelte Wer­ke, Bd. 1:
1893–1905, Erster Halbband, 7. Aufl ., Berlin 1990, S. 367–466.
Karl Marx (1998), Kritik der po­li­tis­c­hen Ökonomie (= MEW 23),
Berlin. Montesquieu (1992), Vom Geist der Gesetze, hg. von Ernst Forsthoff,
Bd. 1, Tübingen.
Wol­f­gang Merkel u. a. (2006), Die Re­formfähigkeit der So­zi­al­de­mok­ra­tie.
Herausforderungen und Bilanz der Re­gi­e­run­g­s­po­li­tik in Wes­te­ur­ o­pa, 1. Aufl .,
Wi­es­ba­den.
von Heinrich Meier, 4. Aufl ., Paderborn / München / Wi­en / Zürich.
Franz Schul­t­he­is und Kristina Schulz (Hg.) (2005), Gesellschaft mit
beg­ren­z­ter Haftung. Zu­mu­tun­gen und Leiden im de­ut­s­c­hen Alltag, Konstanz.
Amartya Sen (1985), Com­mo­di­ti­es and Ca­pa­bi­li­ti­es, Amsterdam.
Michael Wal­zer (1997), Pluralismus und Demokratie, in:
Nida-Rümelin / Thi­er­se (1997), Philosophie und Politik, 1. Aufl ., Essen, S. 24–40.
Tho­mas Meyer und Nicole Breyer (Mitarbeit) (2005),
Die Zu­kunft der So­zi­a­len Demokratie, Bonn.
Tho­mas Meyer (2005), The­o­rie der So­zi­a­len Demokratie, 1. Aufl ., Wi­es­ba­den.
Tho­mas Meyer (2006), Praxis der So­zi­a­len Demokratie, 1. Aufl ., Wi­es­ba­den.
Gero Neugebauer (2007), Politische Milieus in Deutschland.
Die Stu­die der Friedrich-Ebert-Stif­tung, Bonn.
Matthias Platzeck, Frank-Wal­ter Ste­in­me­ie
­ r und Peer Ste­inbrück (Hg.) (2007),
Auf der Höhe der Ze­it. So­zi­a­le Demokratie und Fortschritt im 21. Jah­r­hun­dert,
Berlin.
Ju­li­an Nida-Rümelin und Wol­f­gang Thi­er­se (Hg.) (1997),
Philosophie und Politik, 1. Aufl ., Essen.
Dieter Plehwe und Bernhard Wal­pen (2001), Gedanken zu einer So­zi­ol­o­gie
der Intellektuellen des Neoliberalismus, in: Hans-Jürgen Bieling,
Klaus Dörre u. a. (2001), Flexibler Kapitalismus. Analysen, Kritik, po­li­tis­c­he
Praxis, Hamburg, S. 225–239.
John Rawls (1979), Eine The­o­rie der Gerechtigkeit, Frankfurt am Main.
Jürgen Rit­sert (1997), Gerechtigkeit und Gleichheit, 1. Aufl ., Münster.
Je­an-Jac­qu­es Ro­us­seau (1997), Diskurs über die Ungleichheit.
Kritische Ausgabe des in­teg­ra­len Tex­tes, übersetzt und kom­men­ti­ert
152
153
rekomendebuli literatura
yvelas, vinc dainteresebulia ufro safuZvliani codniT socialdemokratiis Sesaxeb, vurCevT Semdeg literaturas:
politikuri mimdinareobebisa da ideebis istoria
__________________________________________________________
Grebing, Helga (Herausgeberin):
Geschichte der sozialen Ideen in Deutschland. Sozialismus. Katholische
Soziallehre. Protestantische Sozialethik. [socialuri ideebis istoria
germaniaSi. socializmi. kaTolikuri socialuri swavleba. protestantuli socialuri eTika], 2005.
VS Verlag für Sozialwissenschaften. (ISBN: 978-3-531-14752-9)
es didi moculobis saxelmZRvanelo gTavazobT socialuri moZraobebisa da ideuri mimdinareobebis urTierTkavSiris detalur
mimoxilvas. wignSi ZiriTadi yuradReba eTmoba socializms, kaTolikur socialur swavlebasa da protestantul socialur eTikas.
Langewiesche, Dieter:
Liberalismus und Sozialismus. Ausgewählte Beiträge [liberalizmi da
socializmi. rCeuli statiebi], 2003.
Verlag J. H. W. Dietz Nachf. (ISBN: 978-3-8012-4132-2)
cnobili tiubingeli istorikosi diter langeviSe Tavis 17 statiaSi asaxavs metad saintereso Temas – me-19 da me-20 saukuneebis
udidesi sazogadoebrivi ideologiebis – liberalizmisa da socializmis – dapirispirebisa da urTierTgavlenis istoriul, kulturul, socialur da politikur aspeqtebs.
safuZvlebi
__________________________________________________________
Meyer, Thomas:
Theorie der Sozialen Demokratie [socialuri demokratiis Teoria],
2005.
VS Verlag für Sozialwissenschaften. (ISBN: 978-3-5311-4612-6)
Tanamedrove globalizebul msoflioSi gavlenisTvis ori YZala
ibrZvis: libertaruli demokratia da socialuri demokratia.
Tomas maieri asaxavs socialuri demokratiis politikis Teoriul safuZvlebs, romelTa farglebSic ZiriTad samoqalaqo da politikur uflebebTan erTad yoveli adamianis ZiriTadi ekonomikuri uflebebic ganixileba.
154
Meyer, Thomas (Nicole Breyer):
Die Zukunft der sozialen Demokratie [socialuri demokratiis momavali], 2005.
Politische Akademie der Friedrich-Ebert-Stiftung. (ISBN: 3-89892-315-0)
am publikaciaSi asaxulia wignebis „socialuri demokratiis Teoria” da „socialuri demokratiis praqtika” ZiriTadi ideebi.
socialuri demokratia germaniaSi
__________________________________________________________
Albers, Detlev / Nahles, Andrea:
Linke Programmbausteine. Denkanstöße zum Hamburger Programm
der SPD [memarcxeneTa programis struqturuli elementebi. impulsebi msjelobisaTvis gsdp-is hamburgis programis irgvliv], 2007
vorwärts Verlag. (ISBN: 9783866020)
am wignSi gsdp-is saprogramo komisiis wevrebi da moRvaweebi sxvadasxva federaluri miwidan aqveyneben statiebs iseT sakiTxebze,
rogorebicaa: SromiTi bazris politika, socialuri, energetikuli, evropuli da saerTaSoriso politika. maTi CanafiqriT, am
statiebs axali ZiriTadi principebis programis Taobaze mimdinare debatebSi unda Seetana wvlili, Tumca maT hamburgis programis miRebis Semdegac ar daukargavT aqtualoba.
Neugebauer, Gero:
Politische Milieus in Deutschland. Die Studie der Friedrich-Ebert-Stiftung
[politikuri garemo germaniaSi. fridrix eber tis fondis kvleva],
2007. Verlag J. H. W. Dietz Nachf. (ISBN: 978-3-8012-0377-1)
2006 wels fridrix ebertis fondis dakveTiT gamoica sami kvleva, romlebsac unda Seeswavla, rogor aRiqvams sazogadoeba reformebs da ra problemebi warmoiSva, roca Seecadnen, am reformebis arsi moqalaqeebisTvis ganemartaT. raodenobrivi kvlevis
farglebSi gaanalizda cxra politikuri garemo Rirebulebebisa
da warmodgenebis safuZvelze. kategoriam „marginalizebuli prekariati” sazogadoebaSi maSinve mwvave debatebi gamoiwvia.
Platzeck, Matthias / Steinbrück, Peer / Steinmeier, Frank-Walter (Hg.):
Auf der Höhe der Zeit. Soziale Demokratie und Fortschritt im 21. Jahrhundert [drois simaRleze. socialuri demokratia da progresi 21-e sa-
155
ukuneSi], 2007.
vorwärts Verlag. (ISBN: 978-3-86602-629-2)
vili brandti afrTxilebda Tavis partias, rom warmatebis misaRwevad „drois simaRleze” yofna iyo saWiro. TavianTi wigniT
gamomcemlebs surdaT ganeaxlebinaT debatebi imis Sesaxeb, Tu
rogor SeeZlo gsdp-s sakuTari Rirebulebebis – Tavisuflebis,
samarTlianobisa da solidarobis – transformireba progresul
politikaSi, romelic mimarTuli iqneboda sazogadoebis ganviTarebisken, adamianebis cxovrebis donisa da socialuri dacvis
amaRlebisken. es krebuli maSin gamoica, rodesac gsdp-is axali
ZiriTadi principebis programis Taobaze debatebi mimdinareobda.
Beck, Kurt / Heil, Hubertus (Hg.):
Soziale Demokratie im 21. Jahrhundert.
Lesebuch zur Programmdebatte der SPD [socialuri demokratia 21-e
saukuneSi. sakiTxavi gsdp-is saprogramo diskusiis irgvliv], 2007.
vorwärts Verlag. (ISBN: 978-3-86602-525-7)
sxva avtorebTan erTad am publikaciis gamomcemlebic cdilobdnen saprogramo diskusiis farglebSi epasuxaT samomavlo amocanebTan dakavSirebuli mniSvnelovani kiTxvebisTvis: rogor da
visTan erTad vimoqmedoT globalizaciaze? saiT miemarTeba evropa? rogor ganvaaxloT demokratia? rogor SeiZleba Cveni ekonomikis ganviTareba da imavdroulad samomavlo socialuri da
ekologiuri problemebis gadaWra? sad warmoiSoba axali samuSao adgili da risi gakeTeba SeuZliaT socialuri saxelmwifos
struqturebs? SevZlebT ki energetikaSi gardatexis miRwevas?
rogor gamoiyurebian dRes socialuri demokratiis politikuri
mokavSireebi?
socialuri demokratia saerTaSoriso masStabiT
__________________________________________________________
Meyer, Thomas:
Praxis der Sozialen Demokratie [socialuri demokratiis praqtika],
2005.
VS Verlag für Sozialwissenschaften. (ISBN: 978-3-531-15179-3)
am naSromSi asaxulia sxvadasxva qveynis aqtualuri xarisxobrivi
kvlevebi, romlebic Caatares wamyvanma eqspertebma Tomas maieris
socialuri demokratiis Teoriis konteqstSi. Seswavlil iqna SvedeTi, iaponia, germania, didi britaneTi, niderlandi da aSS. wignSi
aseve warmodgenilia socialuri demokratiis donis Sefasebis axali indeqsi.
156
Politische Akademie der Friedrich-Ebert-Stiftung:
Soziale Demokratie in Europa [socialuri demokratia evropaSi], 2005.
(ISBN: 3-89892-357-6)
es publikacia moicavs mecnierTa da politikosTa naSromebs,
romlebic saprogramo diskusiis farglebSi Seiqmna, Tumca maTi
mniSvneloba am diskusias scildeba. ZiriTadi yuradReba eTmoba
evropis socialur saxelmwifoTa umniSvnelovanesi modelebis SedarebiT analizs.
Merkel, Wolfgang / Egle, Christoph / Henkes, Christian / Ostheim, Tobias /
Petring, Alexander:
Die Reformfähigkeit der Sozialdemokratie. Herausforderungen
und Bilanz der Regierungspolitik in Westeuropa [social-demokratiis
reformirebis unari. samTavrobo politikis gamowvevebi da Sedegebi
dasavleT evropaSi], 2005.
VS Verlag für Sozialwissenschaften. (ISBN: 978-3-531-14750-5)
me-20 saukunis 90-iani wlebis bolos evrokavSiris umetesi qveynis social-demokratiuli partiebi mTavrobaSi iyvnen warmodgenili. ramdenad warmatebuli iyო sxvadasxva partiis reformebis
politika? mihyvebodnen ki isini erTian „mesame gzas”? qveynebis
Zireuli analizis Sedegad gamokvleul iqna da Sefasda germaniis,
safrangeTis, didi britaneTis, niderlandis, SvedeTisa da daniis
social-demokratiuli partiebi.
istoria
__________________________________________________________
Dieter Dowe:
Von der Arbeiter- zur Volkspartei. Programmentwicklung der deutschen
Sozialdemokratie seit dem 19. Jahrhundert. Reihe Gesprächskreis Geschichte
[muSaTa par tiidan saxalxo par tiamde. germanuli social-demokratiis saprogramo ganviTareba, me-19 saukunidan dawyebuli], 2007, Heft
71 (http://library.fes.de/pdf-files/historiker/04803.pdf )
diter dove asaxavs social-demokratiis istorias, 1848 wlis
revoluciidan dawyebuli. is moicavs mis programul nawilsa da
praqtikas, rogorc saxelmwifos da sazogadoebis Tavisufali, demokratiuli da samarTliani mowyobis Sesaxeb warmoebuli xangrZlivi da daumTavrebeli debatebis Semadgenel mniSvnelovan
nawils.
157
Miller, Susanne / Potthoff, Heinrich:
Kleine Geschichte der SPD 1848–2002 [gsdp-is mokle istoria 18482002 ww.], 2002.
Verlag J. H. W. Dietz Nachf. (ISBN: 978-3-8012-0320-7)
„gsdp-is mokle istoria” amasobaSi samagido wigni gaxda. masSi gadmocemulia germaniis uZvelesi partiis istoria dasabamidan gerhard Srederis mmarTvelobis periodamde. qronologiuri cxrili
mkiTxvels droSi orientirebaSi exmareba.
Schneider, Michael:
Kleine Geschichte der Gewerkschaften. Ihre Entwicklung in
Deutschland von den Anfängen bis heute [profkavSirebis mokle istoria. maTi ganviTarebis gza germaniaSi dasabamidan dRemde], 2000.
Verlag J. H. W. Dietz Nachf. (ISBN: 978-3-8012-0294-1)
mixael Snaideri detalurad da kompetenturad asaxavs profkavSirebis istorias industrializaciis periodSi maTi dasabamidan
dRevandeli globalizaciis epoqaSi warmoqmnil aqtualur gamowvevebamde, romelTa winaSec Tanamedrove profkavSirebi aRmoCndnen.
avtorebis Sesaxeb
iulia bleziusi (Julia Bläsius, *1981) – fridrix ebertis fondis politikuri akademiis staJiori. swavlobda ucxour enebs, ekonomikasa da kulturologias pasaus universitetSi. Semdeg miiRo
diplomi „Master of Science in European Political Economy” londonis ekonomikis skolaSi.
frederike boli (Frederike Boll, *1983) – vestfaliis q. miunsteris
vilhelmis sax. universitetis studenti. swavlobs politologias, rogorc ZiriTad specialobas, aseve komunikaciasa da fsiqologias – rogorc meoreul sagnebs.
d-ri kristof egle (Dr. Christoph Egle, *1974) – miunxenis ludvig-maqsimilianis sax. universitetis samecniero asistenti. swavlobda
politologias, sociologiasa da filosofias; daicva disertacia
germaniisa da safrangeTis ekonomikuri da socialur-politikuri reformebis Temaze. 2001-idan 2004 wlamde iyo haidelbergis
ruprextisa da karlis sax. universitetis TanamSromeli samecniero proeqtSi dasavleT evropis qveynebis social-demokratiuli
reformebis politikis Sesaxeb.
tobias gomber ti (Tobias Gombert, *1975) – pedagogi da seminarebis
organizatori sawarmoo sabWoebis wevrTaTvis. 2003–2005 wlebSi
iyo „axalgazrda socialistebis” federaluri Tavmjdomaris moadgile, xolo 2005–2007 wlebSi – „axalgazrda socialistebis”
gamgeobis wevri. am periodSi monawileobda axalgazrda socialistTa skolis daarsebaSi. avtori samecniero naSromebisa Jan Jak
rusos, marqsistuli Teoriisa da eTikis Sesaxeb.
d-ri erik gurgsdisi (Dr. Erik Gurgsdies, *1944) –1993 wlidan fridrix
ebertis fondis meklenburg-wina pomeraniis federaluri miwis
biuros xelmZRvaneli. swavlobda ekonomikasa da sociologias.
iyo ekonomikis docenti bergnoiStadtisa da arensburgis umaRles saxalxo skolebSi, aseve hamburgis ekonomikisa da politikis
umaRles skolaSi.
mark her teri (Marc Herter, *1974) – gsdp-is fraqciis Tavmjdomare
hamis (vestfalia) saqalaqo sabWoSi. swavlobs samarTals vestfaliis q. miunsteris vilhelmis sax. universitetSi. 2002 wlidan
158
159
aris gsdp-is CrdiloeT rain-vestfaliis federaluri miwis ganyofilebis gamgeobis wevri, xolo 2006 wlidan – imave ganyofilebis prezidiumis wevri.
kristian kreli (Christian Krell, *1977) – fridrix ebertis fondis TanamSromeli – pasuxismgebelia socialuri demokratiis akademiis
muSaobaze. swavlobda politologias, istoriasa da sociologias zigenisa da iorkis universitetebSi. 2007 wels daicva disertacia politologiis dargSi Temaze „gsdp-is, didi britaneTis
leiboristuli partiisa da safrangeTis socialisturi partiis
evropolitika”.
d-ri iun-Ceng li (Dr. Eun-Jeung Lee, *1963) – hale-vitenbergis martin
luTeris sax. universitetis politologiis institutis privatdocenti. swavlobda seulis exvas da giotingenis georg avgustis
sax. universitetebSi; am ukanasknelSi daicva disertacia. 2001
wels daicva meore disertacia hale-vitenbergis martin luTeris
sax. universitetSi. iyo aleqsander fon humboldtisa da iaponuri fondebis stipendianti, aseve tokios Cuos universitetis
mowveuli TanamSromeli. amJamad aswavlis germaniasa da koreaSi.
matias naisi (Matthias Neis, *1976) – swavlobda germanistikas, politologiasa da komunikacias vestfaliis q. miunsteris vilhelmis
sax. universitetSi. 2004–2006 wlebSi iyo reklinghauzenis kvleviTi institutis „Sroma–ganaTleba–CarTuloba” mecnieri TanamSromeli. 2006 wlidan aris ienis fridrix Sileris sax. universitetis mecnieri TanamSromeli harvardis biznesis skolis proeqtSi „mecnierebis mxardaWera, rogorc ekonomikuri faqtori”.
kristina rentcSi (Christina Rentzsch, *1982) – studenti – swavlobs
komunikacias, politologiasa da fsiqologias vestfaliis q. miunsteris vilhelmis sax. universitetSi. umaRles saswavlebelSi
Sesvlamde kiolnSi miiRo ganaTleba, rogorc reklamis specialistma.
mar tin timpe (Martin Timpe, *1978) – studenti – swavlobs politologias berlinis Tavisufali universitetis oto zuris sax. institutSi. aris bundestagSi gsdp-is warmomadgeneli deputatis
TanaSemwe, xolo 2007 wlidan xelmZRvanelobs seminarebs socialuri demokratiis akademiaSi. aqtiurad monawileobs „axalgazrda socialistTa” muSaobaSi sxvadasxva umaRles saswavlebelSi.
160
qalTa sainformacio centris gamomcemloba
misamarTi: Tbilisi, 0102, winamZRvriSvilis q.N 40;
telefoni: (995 32) 2 95 29 34;
faqsi: (995 32) 2 94 26 99
el-fosta: [email protected]
161
politikas mkafio orientirebi sWirdeba. mxolod is, visac garkveviT
SeuZlia Camoayalibos dasaxuli miznebi, moaxerxebs maT miRwevas da am
miznebis mxardaWerasac moipovebs. amitom am wignSi `socialuri demokratiis safuZvlebi~ gvsurs ganvixiloT is, Tu ras warmoadgens socialuri demokratia 21-e saukuneSi, ra faseulobebi udevs mas safuZvlad,
ra miznebi aqvs da rogor SeiZleba maTi praqtikaSi ganxorcieleba.
mocemuli wigni gankuTvnilia socialuri demokratiis akademiis saswavlo programebisTvis. socialuri demokratiis akademiis saxiT fridrix
ebertis fondi politikurad aqtiur da dainteresebul pirebs kvalifikaciis amaRlebas sTavazobs.
damatebiTi informacia akademiis Sesaxeb:
www.fes-soziale-demokratie.de
ISBN 978-9941-0-3792-4

Documenti analoghi

na wi li pirveli samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibebis istoria da

na wi li pirveli samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibebis istoria da sazogadoebaSi pirovnebisaTvis dadgenili wesebis dacvasa da im Sedegebze, rac am wesebis ugulebelyofisas iCens Tavs. filosofos jon lokis (John Locke, 1632-1704) ganmartebiT, sakuTari interesebis gaT...

Dettagli