Bolomde vtqvat satqmeli
Transcript
Bolomde vtqvat satqmeli
SoTa biTaZe bolomde vTqvaT saTqmeli Tbilisi 2011 ISBN 978-9941-0-4075-7978-9941-0-3619-4 wignSi moTxrobilia saqarTvelos Sss umaRlesi skolis (axlandeli Sss akademia) kursantebisa da oficrebis monawileobis Sesaxeb Cvens qveyanasa da mis farglebs miRma 1925 wlidan — 1993 wlamde Seqmnil eqstremalur viTarebebSi. yuradReba ZiriTadad eTmoba saqarTveloSi sazogadoebrivi wesrigis dacvisas da teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi kursantebisa da oficrebis Tavganwirvas. es wigni ubralod da gasagebad mouTxrobs mkiTxvels, Tu ra xdeboda umaRles skolaSi misi arsebobis manZilze. aseve, rogor daiviwya xelisuflebam uaxlesi istoriis yvelaze rTul periodSi saswavleblis kursantebisa da oficrebis damsaxureba samSoblosa da eris winaSe. TanmimdevrobiT da mTeli pasuxismgeblobiTaa mxilebuli xelisufleba da eqsprezidentis gvardia. warmoCenilia, rogor ewireboda samSoblo xelisuflebis SesanarCuneblad da xelisuflebaSi dasabruneblad maT urTierTdapirispirebas. gulistkiviliTaa gadmocemuli „vardebis revoluciiT“ mosuli xelisuflebis mier Sss akademiis ezoSi mdgari saqarTvelos damoukideblobisa da erTianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memorialis butaforiad qcevis ambavi. mkiTxveli Zalze bevr aqamde ucnob gulisSemZvrel da aRmaSfoTebel ambavs Seityobs Sida qarTlSi, samegrelosa da afxazeTSi datrialebul movlenebze. avtori © SoTa biTaZe winaTqmaSi gadazrdili reqviemi da sadidebeli locva micvalebulTaTvis moixsene, ne, ufalo, sulni gardacvlilTa monaTa SenTa valerianisa, mirianisa, vaxtangisa, vladimerisa, spartakisa, Teimurazisa, imedasi, gelasi, andriasi, sergosi, aleqsandresi, gogitasi, gelasi, demetisa, fridonisa, zaqariasi, ernestisa, baCukisa, xviCasi, levanisa, badrisa, nugzarisa da sasoebiT mkvdreTiT aRdgomasa da saukunosa cxovrebasa zeda gardacvalebulTa mamaTa, ZmaTa da daTa, miuteven maT yovelive Secodebani maTni da miec maT saukuno xseneba. nu SeSindebiT borotisagan valerian, mirian, vaxtang, vladimer, spartak, Teimuraz, imeda, gela, andria, sergo, aleqsandre, gogita, gela, demeti, fridon, zaqaria, ernest, baCuki, xviCa, levan, badri, nugzar, rameTu odes vidodeT aCrdilTa sikvdiliTasa Soris, TqvenTan ars ufali; kverTxi misi da argani misi nugeSsa gcems Tqven, vinaiTgan TqvenTanaa sulni „saukunosa cxovrebasa zeda gardacvalebulTa mamaTa, ZmaTa da daTa“; migiReben, Cagikraven da iqnebiT erTni usaCinoesni im uTvalav „usaxelo ufliscixelTagan“, vinac sisxli gaiRo imis gausaZlisi siyvaruliT, dafarva rom uxdeba. mZime-mZimed iSleba saqarTvelos istoriis sisxliT gajerebuli foliantebi. qarTlis cxovreba uwoda qarTlis sikvdilis Zvel ambavs qarTvelmao. sikvdilsac vadidebT, rameTu sicocxle misiT fasobs. kacurad sikvdili TavisTavad niWia didi. saxelianad yofna da sawuTrodan vaSad wasvla iyo qarTvelis arsi da meoba. mamulis msaxurebaSi daRvenTilni qveynierebis oTxiv kuTxiT xmlis mxned mqnevelni uricxvi mosisxaris CakveTil urdoebze goliaTur landebad gadadiodnen suleTSi. 3 rusuli sityvaTSeTavsebaa — daiRupa samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebis dros. nu vixmarT am kalkirebas! miT ufro, rom movaleobaze ganuzomlad didi, zeamaRlebulia is, rac am vaJkacebma da maTma, madloba RmerTs, sikvdils gadarCenilma megobrebma qmnes. es im amay winaparTa sisxlis yivilia, romelTac aqnobamde mogvitanes mamuli, ena, sarwmunoeba! esaa maTTan is uxilavi, saTuTi da, amavdroulad, Cakiruli kavSiri, rasac Cveni genebidan verc ra da verca vin amoSlis! esaa eris winaSe didi misiis Segneba da am SegnebiT Tavis sasworze Segdeba. uSiSari, viTarca uxorcoo. viTarcao — da ara uxorcoo. yvelani xorcielebi iyvnen, magram sulma sZlia xorcs, aRzevda da zvarakad Seewira mamuls. da gvrCeba Cven udidesi mowiweba da pasuxismgebloba wasulebisa da cocxlebis mimarT. imaT mimarT, vinc am TavdadebulT darCaT wuTisofelSi. didia moraluri Tanadgomis fasi, magram cxovreba — cxovrebaa da igi Tavisas moiTxovs. amazec unda vifiqroT. vifiqroT da vimoqmedoT. da ara raRac damamcirebeli viTomc SeRavaTebiTa da Zlivsgametebuli groSebiT! upirvelesad, saxelmwifom unda izrunos saamisod! arc erTi „usaxelo ufliscixeli“ ar wasula usaxelod ama qveynidan. samaradiso dideba maT! vinc gadarCa, isini kacurad dganan! ai, am suliskveTebiTaa dawerili SoTa biTaZis dokumenai turi moTxroba „bolomde vTqvaT saTqmeli“. wigni Sida qarTlsa da afxazeTSi mebrZoli miliciis skolis (SemdgomSi — akademiis) kursantebisa da oficrebis saqmeTa ukvdavyofaa. da es sulac ar gaxlavT avtoris axireba, TviTmizani — saqmeni maTni RaRadebs! kidev riTaa mniSvnelovani es wigni? qronologiuri sizustiT Sedgenil am wignSi, saqarTvelos uaxlesi istoriis yvelaze mZime periods rom moicavs (samoqalaqo omidan — Sida qarTlisa da afxazeTSi omebis CaTvliT), araferia yuriT moTreuli, gagonili an gamogonili.yvelaferi uSualod aris danaxuli da gancdili da aseve uSualod aRwevs mkiTxvelis sulsa da gulSi. 4 kidev riTaa mniSvnelovani es wigni? imiT, rom masSi Zalze bevr aqamde ucnob faqts gaecnobiT. aRgafrTovanebT Cveni vaJkacebis gmiroba da SegzaravT mTeli danarCeni saqarTvelos gulgriloba mimdinare movlenebis mimarT, rac mzakvruli didostatobiT aRazeves saxelmwifo politikis rangSi imaT, visac Zalauflebis SenarCuneba samSoblos gapartaxebis, aTeul aTasobiT Tanamemamulis sikvdilis fasadac uRirda; imaT, vinc yvela gvelaZuuri xerxi da saSualeba ixmara, raTa davmarcxebuliyaviT! avtori mourideblad amxels am vaixelisufalT da vaimeTaurebs, vis uvicobas, ambiciebsa da pirad interesebsac Seewiren Cveni talik-talika, sajiSe biWebi, mSvidobiani mosaxleoba, davkargeT Sida qarTli da afxazeTi! kidev riTaa mniSvnelovani es wigni? imiT, rom igi erTgvari gafrTxilebacaa — ar gavimeoroT Secdomebi! nu vandobT eris, qveynis beds uRirsebs! Tumca, Wkua rom ver viswavleT, cxadze ucxadesia — axla xom gacilebiT uaresad varT! kidev riTaa mniSvnelovani es wigni? imiT, rom Tavmdablobas gvaswavlis. avtori yvelaze naklebad Tavis warmoCenas cdilobs. Tu aucilebeli ar aris, Tavis xsenebasac ki erideba. magram ra qnas, Tu swored isaa miliciis skolis is erTaderTi oficeri, vinc mudmivad miuZRveboda kursantebsa da kolegebs da visac kursantebi yvelaze metad endobodnen?! kidev riTaa mniSvnelovani es wigni? imiT, rom kidev erTxel gvarwmunebs umadurobis amazrzenobaSi. SoTa biTaZe gulistkiviliT wers, rogor Cqmalavda ufrosoba kursantebisa da oficrebis damsaxurebas, rogor iwerdnen politikur qulebs maTi sisxlis xarjze; TviT saswavleblis kedlebSive rogor scades maTi saxseneblis amogdeba „vardebis revoluciiT“ misulma robotebma. Tavad SoTac da bevri sxva damsaxurebuli muSakic rogor gaanapires da aiZules daetovebinaT samsaxuri. kidev bevri SeiZleboda Tqmuliyo am dokumenturi moTxrobis Sesaxeb, magram sityva Zalze gamigrZeldeba. mjera, saqarTvelos uaxlesi istoriiT dainteresebulTaTvis, imaT5 Tvis, visac surs gaigos bolo ocwleulis manZilze, rogor miaqanebdnen qveynis „zepurni mamani“ saqarTvelos ufskrulSi gadasaCexad (aki, gadaCexes kidec!) es wigni swored rom samagidoa. SarSan SoTas deda — qalbatoni margalita gardaecvala. mileTis xalxi movida. SoTas — mravali TanamebrZolic. roca misi sadRegrZelos jer dadga, biWebma madloba mouxades, Tqven rom ar yofiliyaviT, bevri Cvengani cocxali ar iqneboda; roca vikribebiT, batoni SoTa, da raime mizeziT mosvlas ver SeZlebT xolme, Tqvens sadRegrZelos yovelTvis gansxvavebuli sasmisiT fexze mdgomelni vsvamT xolmeo… RmerTmani, Rirs amisTvis sicocxle! hoda, meamayeba, rom SoTa da me bavSvobis megobrebi varT. konstantine gurgeniZe 6 wigni eZRvneba saqarTvelos Sss akademiis yofili reqtoris, xelovnebaTmcodneobis doqtoris, general-leitenant guram qarqaSaZis naTel xsovnas saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skolis kalendari 1925 weli ... 1937 weli... 1941-45 wlebi... 1956 weli... 1978 weli... 1988-89 wlebi... saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros miliciis umaRlesi skola (amJamindeli Sss akademia) daarsebisTanave, zemdgomi organoebis gankargulebis Sesabamisad, aqtiurad monawileobda saqarTvelosa da mis farglebs miRma sazogadoebrivi wesrigis dacvisa da qveynis teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi. saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skola Camoyalibebas iwyebs me-20 saukunis 20-ian wlebSi — bolSevikebis mier axalgazrda demokratiuli saqarTvelos okupaciis Semdeg. axali tipis respublikas — saqarTvelos sabWoTa socialistur respublikas — saxelmwifo struqturebis saxelmwifo samsaxurSi, rac SeiZleba swrafad CarTva sWirdeboda. erTerTi aseTi struqtura Sinagan saqmeTa saxalxo komisariati iyo, romelTanac 1925 wlis 15 maiss daarsda miliciis ufrosi Semadgenlobis skola. manamde ki komisariatTan moqmedebda isntruqtorTa skolebi swavlebis moklevadiani kursebiT. yalibdeboda muSur-glexuri milicia. Cemi mizani ar aris warmovaCino miliciis umaRlesi skolis sruli istoria. minda miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis yvelaze mZime da rTul situaciebSi monawileobisas naTelvyo zemdgomi organoebis roli skolis piradi Semadgenlobis (oficrebisa da kursantebis) gawirvis saqmeSi. 7 ukve iTqva, rom miliciis umaRlesi skola daarsda 1925 wels. saarqivo masalebidan irkveva: 1925 wlidan 1937 wlamde qveynis sazogadoebriv-politikur asparezze iseTi araferi momxdara, rom miliciis umaRlesi skolis cxovrebaSi ar asaxuliyo, Tu ar CavTvliT amierkavkasiis sabWoTa federaciuli socialisturi respublikis Seqmnas, skolaSi swavlaganaTlebis, saStato da struqturul cvlilebebTan dakavSirebul sakiTxebs. kerZod, 1934 wlis 17 ivliss amierkavkasiis centraluri aRmasrulebeli komitetis dadgenilebiT, Seiqmna amierkavkasiis sabWoTa federaciuli socialisturi respublika da amierkavkasiis sfsr Sinagan saqmeTa saxalxo komisariati, romelTanac Tbilisis miliciis skolis bazaze Camoyalibda amierkavkasiis muSur-glexuri miliciis ufrosi xelmZRvaneli Semadgenlobis gaerTianebuli skola. skolis kontingenti ivseboda sami respublikis: saqarTvelos, somxeTisa da azerbaijanis moqalaqeebiT. ZiriTad (Statian) maswavleblebTan erTad aq muSaobdnen mowveuli maswavleblebi. skolis saswavlo gegmebi Seicvala, ramac swavlebis done sagrZnoblad aamaRla: im droisaTvis moulodnel gadawyvetilebas iRebs skolis xelmZRvaneloba — kursantebis rusuli enis sustad flobis gamo ayalibebs erovnul jgufebs „politikuri da specialuri miliciis ciklebis mSobliur enaze Sesaswavlad“. sagulisxmoa is, rom amierkavkasiis Ss saxalxo komisariatma dadebiTad Seafasa skolis muSaoba da 1936 wlis 31 martis № 63 brZanebiT, amierkavkasiis gaerTianebuli skolis ufross da saSualo Semadgenlobas daarsebis wlisTavi miuloca. am brZanebas wiTel zolad gasdevs maSindeli epoqis kvali. milocva mTavrdeba xalxis, partiis beladisa da lavrenti berias xotba-didebiT. 1937 wlis aprilis bolosaTvis amierkavkasiis gaerTianebuli skola wyvets funqcionirebas da mis bazaze ssr kavSiris Sinagan saqmeTa saxalxo komisariatis muSur-glexuri miliciis Tbilisis № 2 skola iqmneba. abiturientebi Semowmebisa da samandato komisiis gavlis Semdeg iricxebodnen. Tu isini Semowmebas ver gaivlidnen Tavis ganyofilebaSi brundebodnen. qveyanaSi avismomaswavebeli 1937 weli idga. skolis cxovrebaSi TiTqosda araferi xdeboda. saarqivo masalebi arafers migvaniSnebs. mxolod aw gansvenebuli policiis pol8 kovnikis mixeil kobeSaviZis saojaxo fotoalbomSi Cakruli fotosuraTebi mianiSnebs miliciis skolis TanamSromlebis mimarT gatarebuli stalinuri represiebis kvalis Sesaxeb. masSi Cakrul fotosuraTebze aRbeWdili pirovnebebis Semxedvares me-20 saukunis 30-iani wlebi warmogidgebaT. suraTebi miliciis skolis istoriul fons qmnis. albomis dasuraTeba 1935 wlidan iwyeba. am wels amierkavkasiis Ss saxalxo komisariatis miliciis ufros meTaurTa skolaSi Seiqmna qarTuli xalxuri cekvis ansambli „mxedruli“, romlis sulis Camdgmelica da xelmZRvanelic amave saswavleblis warCinebuli kursanti, SemdgomSi qoreografiis erT-erTi TvalsaCino moRvawe, saqarTvelos saxalxo artisti miliciis polkovniki mixeil kobeSaviZe iyo. albomSi miliciis skolis TanamSromelTa suraTebis mTeli galereaa. yuradRebas ipyrobs is, rom TanamSromelTa rigebSi mdgar oficrebs saxeebi Segnebulad aqvT gadaSlili da amis Semxedvares iseTi STabeWdileba rCeba, TiTqos es pirovnebebi megobrebs mowyvites, amokveTes sazogadoebidan da daviwyebas misces. megobarma, policiis polkovnikma hamlet kobeSaviZem ganmarta, rom mamis — mixeil kobeSaviZis gadmocemiT, es pirebi represirebulni iyvnen gansxvavebuli sazogadoebrivi da politikuri SexedulebebisaTvis, am arasaimedo „elementebis“ xseneba, maTi fotosuraTebis Senaxva mkacrad iyo akrZaluli. es fotoebi, romlebic albomSi aris warmodgenili, udaod, istoriis kuTvnilebaa. suraTebze aRbeWdili saxegadaSlil TanamSromelTaTvis sicocxlis nawili, cxovreba aq aris SeCerebuli. cnobilia, rom represirebulebs ZiriTadad trockistul-nacionalistur teroristul centrTan kavSiri braldeboda. represiebis wlebSi e.w. „troikaSi“ wardgenil dasmenebSi aseTi fraza ikveTeboda: „sabWoTa xelisuflebis dasamxobad muSaobda“. 1937 wels gaxSirebuli iyo pasuxismgebeli muSakebis dapatimreba, rogorc xalxis mtrebisa. im dros Zalze bevrs sjeroda, rom Sinagan saqmeTa saxalxo komisariati samarTlianad apatimrebda kacs. xSirad iyo piradi mtrobis, gautanlobis faqtebi. apatimrebdnen politikuri motivaciiT. 1937 wlis didma terorma da misma momdevno, 1938 wlis talRam Cveni qveynis saukeTeso Svilebi Seiwira. „xalxis mtrebad“, „mavneblebad“ Seracxul adamianebs saknebSi xvret9 dnen, gamomZieblis oTaxSi klavdnen, cimbirsa da Sua aziaSi asaxlebdnen, uwiokebdnen ojaxebs, arTmevdnen binebs, kveTdnen sazogadoebrivi cxovrebidan. aseve, represirebulTa colebs imitom asaxlebdnen cimbirsa da Sua aziaSi, rom isini „samSoblos moRalatis“ colebi iyvnen. represirebulTa Soris iyvnen Sinagan saqmeTa saxalxo komisariatis erTguli da gamocdili muSakebi. Semdgom wlebSi dadginda, rom bevri represirebuli usafuZvlod iyo dakavebuli. masobrivi represiebis wlebSi (1937-38 ww.) da Semdgom (represiebi mimdinareobda 1953 wlamde) miliciis organoebis saqmianobaSi damkvidrebuli iyo biurokratizmi, gaxSirebuli iyo saqmis gaWianureba, moqalaqisadmi udieri mopyroba, ukanono dakaveba, xelisuflebis borotad gamoyeneba, kanonebis darRveva, damsmenoba. xalxSi xma iyo gavrcelebuli, rom visac seriozuli braldeba hqonda, vinc did mavneblad da xalxis did mtrad miiCneoda, pirdapir SinsaxkomSi mihyavdaT, xolo vinc e.w. „mavnebelTa“ meore da mesame kategorias, an kidev „mtris kudebs“ miekuTvneboda orTaWalis cixeSi mihyavdaT. miliciis skolis represirebuli muSakebis bedis garkvevas Sevecade, magram didi survilis miuxedavad, saqarTvelos Ss saministros arqivSi informacia ver movipove. ganmimartes, rom maTi vinaobis codnis gareSe, SeuZlebelia aseTi informaciis moZiebao. imedia, kobeSaviZeebis saojaxo albomSi moqceuli warsulis gamomzeurebaze momavali Taoba izrunebs da saerTo ZalisxmeviT daadgens WeSmaritebas. represiebis wlebSi miliciis skola ganagrZobs muSaobas Cveuli gardaqmnebiTa da struqturuli cvlilebebiT. gardaqmnebi misTvis Cveulebriv movlenad iqca. 1938 wlis pirvel agvistos skolas ssr kavSiris Sinagan saqmeTa saxalxo komisariatis muSur-glexuri miliciis Tbilisis skola ewoda. saqarTvelos moqalaqeebis garda, iq yabardo-balyareTis, CeCneTis da Crdilo oseTis avtonomiuri respublikebis moqalaqeebs iRebdnen. 1941 wlis ianvridan ssr kavSiris Ss saxalxo komisariatis muSur-glexuri miliciis skola Seicvala ssr kavSiris Ss saxalxo komisariatis Tbilisis miliciis skolad. 1941 weli. meore msoflio omi. Tbilisis miliciis skolis ufrosis brZanebebSi vkiTxulobT: „saqarTvelos ssr 10 Ss saxalxo komisariatis brZanebis Sesabamisad, amoiricxos skolis cvalebadi (cvalebadi Semadgenloba anu kursantebi, — SeniSvna Cemia) Semadgenlobis siidan, moixsnas yvela saxis kmayofidan wiTel armiaSi gawvevasTan dakavSirebiT da gadavidnen saqarTvelos ssr Sinsaxkomis kadrebis ganyofilebis gankargulebaSi“. „saqarTvelos Sinsaxkomis brZanebis Sesabamisad, skolis sruli kursis damTavrebis Sesabamisad, skolis sruli kursis damTavrebulni skolaSi darCnen gansakuTrebul gankargulebamde“. „skolis mudmivi Semadgenlobis TanamSromlebi (mudmivi Semadgenloba, anu oficrebi — SeniSvna Cemia) CaiTvalon wiTel armiaSi mobilizebulad. sia Tan erTvis“ da ase Semdeg. aseTi brZaneba ramdenimea Semonaxuli skolis arqivSi. isini 1941 wlis 30 ivnisiT aris daTariRebuli da ramdenime paragrafisagan Sedgeba. aseT brZanebebs, oRond, mets, vxvdebiT Semdgom wlebSic. ZiriTadad 1989-93 ww. wiTel armiaSi gawveulTa Soris arian miliciis skoladamTavrebulebi: galaktion razmaZe, SoTa WrelaSvili, ilia kataSvili, giorgi burduli, andro TeTruaSvili, aleqsandre gogiaSvili, ilia basilaSvili, zaqro lesveriZe, zaqro cicriaSvili, mahmed gaurgaSvili, mizdona kvarCiani, vasil elbaqiZe, severian kvirkvelia, giorgi kervaliSvili, arCil berianiZe, Salva odiSeliZe, murzu gurCiani, Salva basilaia, aleqsandre leviZe. skolis TanamSromlebi: miliciis umcrosi leitenanti domenti facacia, beniamin osefaSvili, miliciis leitenanti valerian kolesnikovi, Salva gabeCava,miliciis serJanti kirile CerevaCi, aleqsi kapanaZe, giorgi amirxanovi, varanc movsesiani, gurgen abramiani, pirvelkurseli sarqisovi. frontze wamsvlelTa Soris iyo miliciis skolis aRzrdili, batalionis meTauri galaktion razmaZe. ssr kavSiris umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT, mas sabWoTa kavSiris gmiris wodeba mieniWa. frontze moxalised wavida miliciis skolis ufrosis moadgile viqtor lisovi. man gaiara saxelovani gza samTo msroleli diviziis meTauris Tanamdebobamde. mas mieniWa general-maioris wodeba. dajildovda mravali sabrZolo ordeniTa da medliT. 1944 wlis 6 Tebervals kadrebis dargSi ssr kavSiris Ss saxalxo komisris moadgilis obruCnikovis gankargulebiT, 11 skolis kursis ufrosi, miliciis ufrosi leitenanti e. xidiSeli, sameurneo nawilis ufrosi, miliciis umcrosi leitenanti zeiTuriZe da 73 kursanti gaigzavna CeCneT-inguSeTis avtonomiur respublikaSi operatiuli mivlinebiT. brZanebaSi ar aris miTiTebuli mivlinebis mizani. Cemi azriT, es mivlineba dakavSirebuli unda yofiliyo CeCeni xalxis gadasaxlebasTan. 1949 wels skolis istoriaSi struqturuli cvlilebebi xdeba: miliciis organoebis ssr kavSiris saxelmwifo uSiSroebis saministros daqvemdebarebaSi gadasvlis gamo skola gadaeca aRniSnul saministros, romlis SemadgenlobaSi 1953 wlamde darCa. am wels ki saxelmwifo uSiSroebis saministros saxelmwifo uSiSroebis komitetic gamoeyo, skola Sss daqvemdebarebaSi gadavida da ssr kavSiris Sss Tbilisis miliciis skola ewoda. 1956 wlis 9 martis cnobili tragikuli movlenebis dros Tbilisis miliciis skolaSi sagangebo mdgomareoba cxaddeba. skolis piradi Semadgenloba imyofeba skolis teritoriaze, cxaddeba sadReRamiso ganwesi da Zlierdeba skolis obieqtebis dacva. 1956 wlidan 1978 wlis 30 noembramde miliciis skola ramdenjerme gadakeTda da swavlebis profilic Seicvala. 1960 wlis ianvarSi ssr kavSiris Sss daSlis gamo, Tbilisis miliciis saSualo specialuri skola miReba-Cabarebis aqtiT saqarTvelos Ss saministros gadaeca. 1968 wlis 1 dekembridan igi ssr kavSiris Ss saministros daqvemdebarebaSi gadavida da ssr kavSiris Sss specialuri saSualo skola ewoda. miliciis spcialuri saSualo skola umaRles saswavlebelTa rigebSi dgeba. Tu skolaSi manamde swavlebis kursi 2 wlis vadiT ganisazRvreboda,1978 wlis 30 noembridan skola oTxwlian swavlebaze gadavida da ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetad iwodeboda. fakulteti umaRlesi kvalifikaciis iuristebs amzadebda. 1988 wlis zafxulSi Tbilissa da qveynis regionebSi kriminogenuli viTareba mwvavdeba da aman saqarTvelos ssr Ss saministros mTeli Semadgenlobis mobilizaciis aucilebloba moiTxova. kriminogenuli viTarebis ganeitralebis mizniT, saqarTvelos ssr Sss Tbilisis Ss sammarTvelos mier 12 SemuSavebuli gegmis mixedviT Catarda RonisZieba, romelsac pirobiTad „zedamxedveloba-88“ ewoda. igi Tbilisis raionebSi sazogadoebrivi wesrigis damyarebas iTvaliswinebda. sammarTvelos muSakebTan erTad masSi monawileobas Tbilisis fakultetic iRebda. amave wels ssr kavSiris Sss miliciis umaRlesi skolis ufrosis miTiTebis Tanaxmad, SesaZlo dislokaciis raionSi gasagzavnad, Tbilisis fakultetis kursantebisa da xelmZRvaneli Semadgenlobisagan 150 kaciani razmi formirdeba. aRsaniSnavia, rom Tbilisis fakultetisa da, Semdgom, saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skolis kursantebi da oficrebi aqtiurad monawileobdnen qveyanaSi mimdinare procesebSi. swored 1988 wlidan iwyeba miliciis umaRlesi skolis uaxlesi istoriis yvelaze sapasuxismgeblo da, amavdroulad, damqancveli procesebi. am droisaTvis Tbilisis fakultetis ufrosad dainiSna saqarTvelos Ss ministris yofili moadgile, miliciis general-maiori givi kvantaliani. 1988 wlis 3 seqtembers, fakultetis ufrosis brZanebiT operatiuli mdgomareobis gauaresebis gamo, gldanis miliciis raiganyofilebaSi praqtikuli daxmarebis aRmosaCenad, fakultetis daswrebuli swavlebis meoTxekurselebi igzavnebian. 1988 wlis 8 dekembers, somxeTSi damangreveli miwisZvris meore dRes, fakultetis xelmZRvanelobis saxelze Sedis kursantebisa da oficrebis patakebi ubedurebis raionSi maTi gamgzavrebis Sesaxeb. umokles vadaSi gatarda mniSvnelovani organizaciuli samuSaoebi. ukve 9 dekembers kursantebisagan da oficrebisagan Semdgari askaciani jgufi miemgzavreba q. spitakSi specsamuSaoebSi monawileobis misaRebad da sazogadoebrivi wesrigis dacvis uzrunvelsayofad. stiqiiT dazaralebul zonaSi sul mivlinebuli iqna fakultetis 250ze meti kursanti da oficeri. momdevno dReebSi fakultetis samedicino nawilSi sisxls organizebulad abarebs 300-mde kursanti da oficeri. avdris miuxedavad fakultetis wargzavnilebma fizikuri da moraluri daxmareba aRmouCines q. spitakis mosaxleobas. pirvel dReebSi mivlinebulni samaSvelo-gamwmend samuSaoebs asrulebdnen. isini Caricxulni iqnen q. spitakis miliciis raiganyofilebis droebiT SemadgenlobaSi. maT saxelmwifo obieqtebisa da sasursaTo sawyobebis 13 dacva evalebodaT. komendantis saaTis SemoRebidan axorcielebdnen patrulirebas. stiqiiT dazaralebul zonaSi yofnis manZilze (orTvenaxevari) fakultetis kursantebma daakaves 120-ze meti morodiori da sisxlis samarTlis sxva damnaSave, aRkveTes mravali sisxlis samarTlis danaSauli. fakultetis piradi Semadgenlobis mier gaweulma muSaobam saqarTvelos da somxeTis xelisufalTa maRali Sefaseba daimsaxura. ssr kavSiris Ss ministrma mraval kursantsa da oficers madloba gadauxada. ssr kavSirSi 1985 wels gamocxadebulma gardaqmnam da sajaroobam biZgi misca erovnul-ganmaTavisuflebel moZraobas CvenSi. es procesi kanonzomieri movlena iyo. amas erTi mizani hqonda — saqarTvelos damoukidebloba. aRniSnulma procesma da misgan moulodnelad wamowyebulma gauTvaliswinebelma movlenebma politikuri viTareba ukiduresad daZaba. damoukidebeli procesebi Seuqcevadi xdeboda. am RonisZiebebSi xalxis farTo masebis CarTvam respublikaSi mdgomareoba gaarTula. xelisufleba valdebuli iyo daecva marTlwesrigi. sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi respublikis Ss organoebis sxva ZalebTan erTad Cveni saswavleblis oficrebi da kursantebic monawileobdnen. TbilisSi 1989 wlis 4 aprils gamarTulma xalxmravalma msvlelobam, rac mTavrobis saxlTan mitingSi gadaizarda, dedaqalaqSi sazogadoebrivi usafrTxoebis dacvis RonisZiebebis aucilebloba moiTxova. am gansakuTrebuli SemTxvevis gamo, saqarTvelos Ss saministros brZanebiT, Ss organoebis sistemaSi da Tbilisis fakultetzec sruli mobilizacia gamocxadda. TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dasamyareblad fakultetze 250 kaciani razmi Seiqmna. igi movaleobis Sesrulebas 5 aprils Seudga. oratorebis gamosvlebSi ZiriTadi yuradReba saqarTvelos ssr kavSiris Semadgenlobidan gamosvlis praqtikul RonisZiebebs eTmoboda. Tu wina wels momitingeebi afxazeTSi momxdari ambebis gamo gamoxatavdnen mRelvarebas (afxazeTis ass respublikam, 18 martis gadawyvetilebiT, TxovniT mimarTa moskovs afxazeTis saqarTvelos Semadgenlobidan gamoyofisa da misi me-16 respublikad aRiarebis Sesaxeb), 5 aprils 14 afxazeTis problemam meore rigSi gadainacvla. saerTo atmosferom aSkarad miiRo antisabWoTa xasiaTi. daiwyo moSimSileTa aqcia. es samarTaldamcavi organoebis Tvalwin xdeboda. dRiTidRe izrdeboda momitingeTa raodenoba.maTma ricxvma 8 aprilisaTvis 15-20 aTass miaRwia. aq zogadsaganmanaTleblo skolis moswavleebsac naxavdiT. im dRes samaTaldamcavi organoebis muSakTa nawili rusTavelze, mTavrobis saxlis win ganagrZobda samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebas. iqve iyvnen Tbilisis fakultetis oficrebi da kursantebi. saswavleblis piradi Semadgenloba, fakultetis ufrosis brZanebiT, mTavrobis saxlis ezos mTel perimetrze iyo ganlagebuli. 250 maTganidan — 100 avtomaturi iaraRiT iyo SeiaraRebuli, danarCenni uiaraRod patrulirebdnen. gvian RamiT mzveravis gamometyvelebiT „moseirne“ sabWoTa SeiaraRebuli Zalebis erT-erT meTaurs general bogunovs mTavrobis ezoSi mdgari kursantebi samxedro wesdebis Tanaxmad ar miesalmnen da daboRmilma wamoiZaxa „Эти артисты что здесь делают?! Забирите их отсюда!“ fakultetis ufrosma, generalma givi kvantalianma “brZaneba“ aRasrula — saswavleblis piradi Semadgenloba 8 aprils SuaRamiT gaiyvana mTavrobis saxlis teritoriidan. I-II kurselebi, ramdenime oficerTan erTad, ori avtobusiT q. rusTavis mimarTulebiT gaamgzavra, xolo III-IV kurselebi, aseve oficrebiTurT vakeSi, dedaqalaqis prestiJul ubanSi mcxovreb saqarTvelos kompartiis centraluri komitetis wevrebisa da Ss ministris sacxovrebel saxlebTan gaamwesa sapatrulod. q. rusTavSi gayvanil jgufs 9 aprili rusTavis ludis qarxnis win gauTendaT. diliT isini rusTavis erT-erTi profteqsaswavleblis saerTo sacxovrebelSi moaTavses da 11 aprilamde iqidan fexi ar moacvlevines. anu, kursantebi da oficrebi rusTavelze mosalodnel xocva-Jletas ganarides, radgan mozRvavebuli emociis gamo, kursantebi moqalaqeebis mimarT Cadenil sisastikes ver moiTmendnen da... erTi sityviT, Tavi ratom aetkivebinaT?! 9 aprilis ambebi rusTavis saerTo sacxovrebelSi Caketilebma qalaqis quCebSi Savlentiani manqanebiT moZravi mZRo15 lebisagan Seityves Tu, rogor gausworda sabWoTa jari momitingeebs xelketebiTa da sasangre niCbebiT da araformali liderebis: m. kostavas, z. gamsaxurdias, i. wereTlis, g. Wanturias, i. sariSvilisa da sxvebis gaparvis Sesaxeb, jaris qvedanayofebis momitingeebze Tavdasxmisas. 11 aprili. dilis 4 saaTi. rusTavSi myofi fakultetis piradi Semadgenloba saswavleblis bazaze brundeba. Tbilisis SemosasvlelTan sabWoTa jari dgas javSantransportiorebiT. amis Semxedvare kursantebs Soris nerviulobam imata. fakultetis oficerma, miliciis podpolkovnikma biWiko SoxaZem (igi ruseTis Sinagani jarebis erT-erTi nawilidan gadmovida saswavlebelSi) aRfrTovanebulma wamoiZaxa: „Давно надо было этого“. kursantebi lanZRva-ginebiT miscvivdnen mas. es incindenti sxva oficrebma aRmofxvres. ase daZabulebma miaRwies saswavleblamde. aq misulebma gaiges, rom 11 aprilidan TbilisSi gamocxadebulia komendantis saaTi 23.00 saaTidan 6 saaTamde. qalaqSi gadaadgileba izRudeboda. dedaqalaqis komendantad dainiSna general-polkovniki igor rodionovi, 9 aprilis uprecendento sisastikis erT-erTi sulisCamdgmeli. fakultetis teritoriaze q. omskis da q. gorkis miliciis umaRlesi skolebis piradi Semadgenlobebi ganalages. ezoSi mdgar xis magidaze erT-erTma Camosulma kursantma amoWra sityvebi: „Россия это сила». Cvenma kursantebma daadgines am sityvebis damweri da gaCenis dRe awyevlines. fakultetze daZabulobaa. 1989 wlis aprili-maisi. Tbilissa da respublikaSi mdgomareoba ukiduresad rTulia. dedaqalaqSi SemoRebulia komendantis saaTi da quCebSi mdgari aTobiT javSantransportiori feTqebadsaSiS situacias qmnis. miuxedavad amisa, fakulteti Cveul reJimSi muSaobs: mimdinareobs saswavlo procesi. gacdenili saswavlo saaTebis anazRaurebis mizniT tardeba damatebiTi leqciebi. zafxulSi daZabulobam qvemo qarTlSi ifeTqa. isev dgeba Ss organoebis CarTvis aucilebloba. fakultetis saswavlosamwyobro danayofi 1989 wlis ivnisSi miavlines marneulis, bolnisisa da dmanisis raionebSi sazogadoebrivi usafrTxoebisa da marTlwesrigis dasacavad. marneulis SesasvlelTan moewyo savele banaki. Seiqmna Stabi, romelic xelmZRvanelobas uwevda piradi Semadgenlo16 bis moqmedebas marneulis, bolnisisa da dmanisis raionebsa da maT mimdebare dasaxlebul punqtebSi. oficrebi da kursantebi icavdnen saxelmwifo-administraciul obieqtebs, monawileobdnen reidebsa da erovnebaTSorisi konfliqtebis salikvidacio RonisZiebebSi. 1989 wlis ivnissa da ivlisSi saswavlebeli gadasuli iyo yazarmul mdgomareobaze. am xnis ganmavlobaSi misma piradma Semadgenlobam reidebis dros moqalaqeebs CamoarTva didi raodenobiT civi da cecxlsasroli iaraRi. saswavleblis piradi Semadgenlobis operatiul-profilaqtikurma muSaobam xeli Seuwyo viTarebis normalizebas. amave xans fakultetis kursantebisa da oficrebis erTi nawili saqarTvelos komunisturi partiis ck-is gadawyvetilebis, saqarTvelos Sss brZanebisa da ssr kavSiris Ss saministros uwyebis safuZvelze igzavneba quTaisSi, radganac quTaisis, maikovskis, wyaltubosa da xonis Ss ganyofilebebidan iaraRi gaitaces. aseve quTaisis sagamoZiebo izolatoridan da geguTis koloniidan damnaSaveebi gaiqcnen. mivlinebulni dasavleT saqarTvelos trasebze amowmebdnen avtotransports damnaSaveTa Zebnisa da cecxlsasroli iaraRis CamorTmevis mizniT. saqarTvelos Sss telefonogramis (№ 877, 25 oqtomberi, 1989 w.) safuZvelze fakultetis piradi Semadgenlobis 250 oficeri da kursanti gamoiyo Tbilisis Ss sammarTvelos gankargulebaSi kompleqsur-profilaqtikur RonisZiebebSi monawileobis misaRebad qalaqSi. es RonisZieba damTavrebuli arc iyo (is 25 noembramde unda gagrZelebuliyo), rom Sss gankargulebiT, fakultetis 250 kaciani Semadgenloba 20 noembridan 4 dRis vadiT q. cxinvalSi gaigzavna Ss ministris pirveli moadgilis general-maior varlam Saduris gankargulebaSi. maT evalebodaT, adgilobriv administraciul organoebTan da ssr kavSiris Sinagani jaris SemadgenlobasTan erTad, samsaxurebrivi davalebebis Sesrulebisas adgilobriv mosaxleobasTan urTierTobisas Tavaziani mopyroba, socialisturi kanonierebis mkacri dacva. aseve, 20 noembers q. cxinvalSi damatebiT igzavneba fakultetis erTi jgufi. brZanebaSi (fakultetis ufrosis 1989 wlis 20 noembris № 98 brZaneba) vkiTxulobT: „samxreT 17 oseTis avtonomiur olqSi bolo periodSi erovnebaTaSorisi urTierTobebis niadagze operatiuli mdgomareoba mkveTrad daiZaba, osuri araformaluri organizaciebi cdiloben mosaxleobis provocirebas, SemdgomSi mdgomareobis garTulebis dauSveblobis da stabilizaciis mizniT q. cxinvalSi gaigzavnos fakultetis damatebiTi jgufi“. fakultetis oficrebisa da kursantebis iq gagzavna gamowveuli iyo cxinvalis saolqo sabWos deputatebis, araformalur da sxva organizaciaTa warmomadgenlebis umarTebulo moTxovniT, rac olqisaTvis saxelmwifo enis sakiTxis gadaxedvasa da saqarTvelos ssr SemadgenlobaSi avtonomiuri olqis avtonomiur respublikad gardaqmnas gulisxmobda. osebis am moTxovnas arc iuridiuli safuZveli hqonda da arc moraluri, osi separatistebi mas erovnebaTaSorisi mtrobis gasaRviveblad iyenebdnen. sakavSiro mTavrobisadmi araformaluri organizaciis „adamon nixasis“ (saxalxo kreba) aqtiurobiT gagzavnili mimarTva tendenciurobiT cnobil afxazur werils ar Camouvardeboda. orive werils bevri saerTo hqonda. werilis avtorebi osuri enis saxelmwifo enad gamocxadebisa da misi damkvidrebisaTvis ki ar iRvwodnen, aramed gamiznulad ibrZodnen rusuli enis hegemoniisTvis. gamoaSkaravda, rom isini moskovidan imarTebodnen. amas adasturebs imxanad moskovSi gamocemuli atlasi, sadac osTa winaprebis — alanebis saxelmwifo TiTqmis mTel Crdilo kavkasias, mtkvris marcxena napiramde teritoriasa da dRevandel monRoleTsac moicavs. SesaZloa, rom maT winaprebis mier dapyrobili ruseTis, saqarTvelos, somxeTis, azerbaijanisa da TviT oseTis teritoriebis miTvisebis survilic gauCndeT. es xom absurdia da veraviTar kritikas ver uZlebs! istoriulad cnobilia, rom monRolebis mier dawiokebuli osi xalxi, saqarTvelom, qarTvelma xalxma Seifara. saqarTvelos teritoriaze mcxovreb osebs da sxva araqarTvelTa nawils, Cveni teritoriis xarjze moesurvaT teritoriebis CamoWra da aq uxsovari droidan myofi qarTvelebis gasaxlebis survilic ki gauCndaT(dRes es survili osebma sisruleSi moiyvanes gare Zalebis xelSewyobiT da Cveni bedovlaTobiT). 18 es mokle istoriuli mimoxilva aucileblad miviCnie radganac 1989-1990 wlebis movlenebi, swored Cveni Semwynareblobis gamoxmaureba, ase vTqvaT, tolerantobis Sedegi iyo, qarTuli mosaxleoba ki xelisuflebis mier maSinac mitovebuli iyo da axlac mitovebulia. cxinvalSi myofi fakultetis piradi Semadgenlobis winaSe dasaxuli iyo konkretuli amocana: mosalodneli mitingebisas daecvaT marTlwesrigi, ar daeSvaT mosalodneli eqscesebi. cxinvalis Sesasvleli iyo ruseTis Sinagani jaris danayofebis mier gadaketili. brZanebis molodinSi myofi Cveni kursantebi iqve idgnen. saqarTvelos sazogadoebriv gaerTianebaTa iniciativiT, samxreT oseTis avtonomiuri olqis cnobili werilis sapasuxod cxinvalSi saqarTvelos xelisuflebis mier sanqcirebuli mitingi unda gamarTuliyo. 23 noembers cxinvalSi zemoTqmulis gamo Cavida saqarTvelos kp ck-is pirveli mdivani, uzenaesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare givi gumbariZe, sxva pasuxismgebeli pirebi. meore dRes, 24 noembers, pirveli saaTisaTvis Tbilisidan da respublikis sxva raionebidan cxinvalSi aTasobiT adamiani Cavida, cnobili iyo am mitingis mizezic — antiqarTuli procesebi, rac bolo xanebSi ase gaxSirda cxinvalSi. cxinvalisaken daZruli mravalaTasiani kolona qalaqis SesasvlelTan, xidTan gaaCeres Sinagani samsaxuris jaris nawilebma da javSantransportiorebma. fakultetis piradi Semadgenloba ruseTis Sinagani jaris nawilebsa da osi mosaxleobis mier aRmarTul barikadebs Soris mohyva. osebs cxinvalis Sesasvleli samSeneblo masalebiT datvirTuli avtomanqanebiT CaexergaT. Tavad am „barikadebis“ ukan iyvnen Sekrebilni. Camosul mravalaTasian moqalaqes sityviT mimarTes sazogadoebriv gaerTianebaTa liderebma: zviad gamsaxurdiam da irakli wereTelma, romelTac dagmes osi xalxis erTi nawilis provokacia da mouwodes Tanamoqalaqeebs moexmoT gonierebisaTvis. mouwodes, ukan dabrunebliyvnen da mSvidobiani politikuri brZolis sxva saSualebebiT epasuxaT maTTvis, vinc sanqcirebuli mitingis CaSlas Seuwyo xeli. mitingis msvlelobisas osebma SeiaraRebuli Tavdasxma scades, magram fakultetis piradi Semadgenlobisa da kursantebis 19 mier miRebuli gadamwyveti zomebis Sedegad sisxliani provokacia CaeSalaT. fakultetis piradma Semadgenlobam maRali profesionalizmi, simtkice gamoavlina da didi riskis fasad aRkveTa es Setakeba. unda gamovyoT is oficrebi, romelTa uSualo ZalisxmeviTac moxerxda es: miliciis polkovniki pavle norakiZe, podpolkovniki daviT rafava, maiori viqtor nikolaiSvili, kapitani aleqsandre xuciSvili da aq myofi kursantebi. im dRes ixsenebs maSindeli pirvelkurseli gia biZinaSvili: „kursantebi or barikads Soris rezinis xelketebiTa da farebiT videqiT, rodesac arSemdgari mitingi daiSala da momitingeebi avtobusebisaken daiZrnen, maT rigebs gamoeyo 10 Tu 12 axalgazrda qarTveli qali da cxinvalis mimarTulebiT daiwyo svla. SevaCereT, gavarkvieT, rom mitingze dasaswrebad cxinvalidan iyvnen mosulebi da maTi saxlebamde gacileba gadavwyviteT, raTa Seuracxyofa ar mieyenebinaT piketze mdgar osebs. me, levan ciskariSvili, kaxa adamia, miSa baidoSvili, SoTa pertia, ernest kuksa, badri geraZe da nukri marSaniSvili gavyeviT. is iyo nabiji gadavdgiT, rom Cvenma mamacma qalebma erTxmad SemosZaxes simRera „Savlego“. gagvaoca qalebis mtkice nebisyofam da gabedulebam. qalebma simRera wamiT Sewyvites da xmamaRla wamoiZaxes „gaumarjos saqarTvelos!“ gzad ufro da ufro xmamaRla JRerda „Savlego“. simRera Zvalsa da rbilSi gagvijda, Jruantelma dagviara, exlac ki Camesmis am simReris striqonebi: Savleg, Seni Savi Coxa, Savlego, sisxlSi gagixamebia, Savlego, yazimebi gixdeboda, Savlego, mterTan brZola gixdeboda, Savlego! ............................................................... ise mRerodnen, profesionalic ki inatrebda. ase, simReriT mivaRwieT osebis pikets. ar maviwydeba is garemo, romelic qalaqis SesasvlelSi dagvxvda. qalaqis SesasvlelSi osebs qvebiT savse ori „mazi“ edgaT. xelT epy pyraT rusuli da osuri gadajvaredinebuli droSebi. os eqstremistebs Semoyvanili hyavdaT javSantransportiori „МТРБ „МТРБ“,ro “,romelzec leninis didi suraTi iyo aRmarTuli. SesaZloa, cecxlsasroli 20 iaraRiTac yofiliyvnen SeiaraRebulni. Tvalwin midgas garSemoxveuli osebis gamometyveleba. Cven, rom mivuaxlovdiT, davinaxeT maTi gaognebuli, niRbebadqceuli saxeebi, gadmokarkluli siZulviliT savse Tvalebi. qarTveli qalebi centrSi, univermaRTan saxlebamde mivacileT, davemSvidobeT da gamovbrundiT. mogvianebiT gavigeT, rom Cvens mier gacilebuli qalebisaTvis meore dRes osebs Seuracxyofa miuyenebiaT. mixtomian saxlebSi lanZRva-ginebiTa da agresiuli gamoxtomebiT. Cvens gulebSi rac xdeboda, gamigebT. vnanobdiT, iq rom ar viyaviT“. 1989 wlis noember-dekemberSi osi separatistebis SeiaraRebuli formirebebis sapasuxod, erovnuli interesebisa da qveynis teritoriuli mTlianobis dasacavad goris, kaspis da qarelis raionebis mcxovrebTa mxridan cxinvali blokirebul iqna SeiaraRebuli piketebiT. maT gverdiT idgnen Cveni saswavleblis kursantebi da oficrebi. 1989 wlis 23 noembridan 6 dekembramde saqarTvelos ssr Ss ministris brZanebis Sesabamisad fakultetis piradi Semadgenloba aqtiurad iyo CarTuli operatiul-profilaqtikur RonisZiebebSi da sadReRamiso sapatrulo saguSago samsaxurs eweoda Semdeg dasaxlebul punqtebSi: tirZnisi, tyviavi, avnevi, frisi, eredvi, TamaraSeni, aCabeTi, qurTa, kexvi, karaleTi. saqarTvelos ssr Sss 1989 wlis 6 dekembris № 389 brZanebiT, gansakuTrebul gankargulebamde fakultetis ufrosis general-maior g. kvantalianis xelmZRvanelobiT 45 oficeri da kursanti mivlinebul iqna q. cxinvalis Sinagan saqmeTa sammarTveloSi. aq Seiqmna operatiuli jgufi fakultetis pedagogTa Semadgenlobidan: miliciis maiorebi iuri diaCkovi-dumbaZe, daviT Cagunava, viqtor nikolaiSvili da igor klestovi. ruseTis Sinagani jarebis qvedanayofebi mTlianad iqna gayvanili olqis teritoriidan. sazogadoebriv wesrigs mxolod da mxolod miliciis Zalebi icavda. fakultetis samwyobro qvedanayofi spectransportis meSveobiT wlis bolomde agrZelebda marTlwesrigis uzrunvelyofas zemoCamoTvlil punqtebSi. maTi Zalisxmeva mimarTuli iyo dasaxlebul punqtebSi gzebze usafrTxo gadaadgilebisaken, patrons ubrunebdnen gatacebul avtotransports. 21 daZabuloba, romelic momdinareobda osi eqstremistebidan ki ar neldeboda, ufro Zlierdeboda. saqarTvelos Ss saministros ar ZaluZda am daZabulobis aRmofxvra. separatistebi, ruseTis meSveobiT gacilebiT ukeT iyvnen SeiaraRebulni. daZabulobas bolo ar uCanda. aseT viTarebaSi miilia 1989 weli. 22 ssr kavSiris Sinagan saqmeTa saministros moskovis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis oficerTa da kursantTa sazogadoebrivi usafrTxoebis dacvasa da masobriv antisazogadoebriv gamovlinebaTa winaaRmdeg brZolis RonisZiebebSi monawileobis geografiuli ruka da masStabebi 1989-1990 ww. WiaTura quTaisi zestafoni samtredia avnevi yornisi (znauri) foTi java kexvi qurTa eredvi TamaraSeni frisi cxinvali tirZnisi tyviavi karaleTi gori xaSuri sagarejo Tbilisi rusTavi marneuli bolnisi dmanisi 23 sabWoTa saxelmwifo sistemis demontaJi dasrulebulia 1990 weli. „istoriis gakveTili mxolod isaa, rom misgan verafers vswavlobT“. nihilisturi naTqvami es weli pirvelive dReebidanve ukiduresad daZabulia. sazogadoebriv-politikuri da operatiuli viTareba samxreT oseTis avtonomiur olqSi mwvavdeba, rasac biZgi cxinvalis raionSi momxdarma axalma dramatulma movlenam misca. cxinvalis mezoblad mdebare sofel frisSi moklulia cxra Tvis patara nikoriSvili. osi eqstremistebis Tavxedoba yovelgvar zRvars gadascda — isini sargeblobdnen samarTaldamcavi organoebis inertulobiT, iWrebodnen qarTveli mosaxleobis saxlebSi da daundoblad uswordebian jgufurad aupatiurebdnen. aRviraxsnili eqstremistebis danaSaulobani dausjeli rCeba. amasobaSi ki situacia dRiTidRe mZafrdeba da aravin icis, riT damTavrdeba. samxreT oseTSi arian Zalebi, romlebic arafers ar eridebian, xelidan ar uSveben arcerT SemTxvevas, raTa daarRvion simSvide qarTul miwaze, Seqmnan katastrofuli viTareba, daupirispiron erTmaneTs xalxebi da daRvaron sisxli. amis magaliTebi SarSan dekemberSi gamoCnda: erovnebaTaSorisi SuRlis niadagze 26 dekembers ormxriv srolebSi daiRupa 3, daiWra — 25, daSavebulia 100-ze meti adamiani. wina wels (1989 wlis 21 noembridan) samxreT oseTis avtonomiur olqSi myofi Tbilisis fakultetis kursantebi da oficrebi 1990 wlidan agrZeleben sazogadoebrivi wesrigis dacviT RonisZiebebis gatarebas fakultetis ufrosis 1990 wlis 2 ianvris № 4 brZanebis Sesabamisad, sadac, naTqvamia: „saqarTvelos ssr xelisuflebis gadawyvetilebis, ssr kavSiris Sss miTiTebisa da saqarTvelos ssr Sss brZanebis safuZvelze, gaigzavnos fakultetis pedagog-maswavleblebi da kursantebi samxreT oseTis avtonomiur olqSi sazogadoeb25 rivi wesrigis dasacavad“. am miznis misaRwevad, ganisazRvra saguSagoebis dislokacia da patrulireba marSrutebis gaTvaliswinebiT. fakultetis TanamSromlebTan erTad, cxinvali-goris magistralze patrulirebas adgilobrivi miliciis muSakebic eweodnen. samoqmedo teritoria daiyo zonebad. saguSagoebi gaixsna Semdeg dasaxlebul punqtebSi: I zona — gori-cxinvalis trasa № 1 saguSago: sof. karaleTi, saxelmwifo avtoinspeqciis saguSago; № 2 saguSago: sof. frisi; № 3 saguSago: sof. eredvi. II zona — gori-znauris trasa; № 4 saguSago: sof. avnevi; III zona — cxinval-javis trasa; № 5 saguSago: sof. TamaraSeni; № 6 saguSago: sof.kexvi. IV zona — qalaqi cxinvali. organizatoruli mxare: saguSagoebis ganrigi aseTi iyo: ganwesi 24 saaTis ganmavlobaSi eweoda samsaxurs — TiTo oficeri, 5 kursanti. Seqmnili iyo sarezervo jgufi. fakultetis TanamSromelTa movaleobaSi Sedioda: socialisturi kanonierebis uzrunvelyofa, moqalaqeTa usafrTxoeba, danaSaulis Tavidan acileba, qarTveli da osi mosaxleobis warmomadgenlebs Soris konfliqtebis ardaSveba. xorcieldeboda gadamWreli da sagangebo RonisZiebani yvela TviTmoqmedi Stabebisa da piketebis mosaSlelad; cecxlsasroli iaraRis CamosarTmevad. es ar iyo „qmediTi“ RonisZiebebi, romelsac fakultetis piradi Semadgenloba atarebda. es iyo sabWoTa sistemaSi moqceuli qveynis „reagireba“, „mokrZalebuli“ samsaxuris gaweva Cvensave teritoriaze. fakultetis saqmianobiT bevri sasikeTo moqmedebebi ganxorcielda. amiT zogadi foni iqmneboda wesrigis dasacavad, magram, rac mTavaria, cecxlsasroli iaraRis masobrivi CamorTmevis RonisZiebebi os separatistebSi ar ganxorcielda: aq saqarTvelos xelisuflebis neba ar iyo gamoxatuli. saqarTvelos xelisuflebis moTxovnebi savaldebulo iyo rogorc Cveni saswavleblis TanamSromlebisaTvis, ise qarTuli mosaxleobisaTvis. Cven mogviwodebdnen gonierebisaken, qarTu26 li TavdaWerilobisaken, xolo osi separatistebis aRviraxsnil moqmedebebs ki bolo ar uCanda. ai, is „internacionaluri vali“, ris gadaxdasac mxolod qarTvelebs avaldebulebdnen. qarTuli mosaxleoba ukmayofilebas gamoTqvamda adgilobrivi samarTaldamcavi organoebis muSaobiT, fakultetis piradi Semadgenlobis mier gatarebuli RonisZiebebis gamoc da iZulebulni iyvnen, Casuliyvnen dedaqalaqSi saprotesto aqciebis mosawyobad. am krizisuli viTarebidan gamoyvanis gzebis saZieblad, 7-16 ianvris CaTvliT, fakultetis TanamSromelTa mier daculi saguSagoebis gavliT, Sida qarTlSi mcxovrebi qarTuli mosaxleobis garkveuli nawili (qalebi) gaemgzavra dedaqalaqSi, sadac respublikis xelmZRvanelobisagan moiTxovdnen gadamWreli zomebis miRebas. isini mjdomare aqciebs marTavdnen xan centraluri komitetis SenobasTan, xan — mTavrobis saxlTan. qarTveli qalebi mtkice protests gamoTqvamdnen olqSi separatistuli Zalebis moqmedebis gamo, moiTxovdnen eTnokrizisis moTaveTa gamovlena-dasjas, rokis gvirabis gauqmebas, saidanac Sida qarTlis osi mosaxleoba iaraRiT maragdeboda; osi mosaxleobidan ukve Semotanili iaraRis dauyovnebliv amoRebas, ukanonod Seqmnili samxreT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebas. es moTxovnebi savsebiT damajerebeli da realuri iyo. Cveni qveynis warsuls Tu gadavxedavT, naTlad davinaxavT msgavsebas Sida qarTlSi Seqmnil 70 wlis winandel viTarebasa da dRevandelobas Soris. saqarTvelos saarqivo saxelmwifo departamentis, saqarTvelos uaxlesi istoriis saxelmwifo arqivis fondSi daculi dokumentebidan cxaddeba, rom e.w. samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriaze mcxovrebi qarTveloba maSinac iseve iTxovda osuri agresiisagan dacvas, daxmarebas, rogorc 1990 wels. jer kidev samxreT oseTis avtonomiuri olqis Seqmnamde, qarTuli soflebis mosaxleoba iZulebulia erToblivi gancxadebiT mimarTos xelisuflebas: „...gvaqvs metad cudi mdgomareoba, dRes Cven vimyofebiT ltolvilebad, varT Cvens saxlebs mowyvetili. osebis Semosvlis Semdeg gvixdeba 3 Tve, rac gamoqceuli varT saxlebidan... cxinvalSi dagviwves 78-80 saxli da rac gadarCa saqoneli da aveji, Wirnaxuli waiRes javis raionisken... roca vTxoveT cemiTa da muqariT gvipasuxes. am dros amoxoces 32 kaci.zogi dawves, zogic cemiT daxoces. gaaupatiures qalebi didebi da patarebi...“ 27 niSandoblivia, rom qarTveloba adanaSaulebda saqarTvelos revkoms pasiurobasa da situaciis damuxtvaSi. ra icoda gulubryvilo qarTvelobam, rom adgilobrivi revkomi ar iyo damoukidebeli. daxmarebas iTxovdnen TbilisSic, magram amaod. osebisaTvis avtonomiis Seqmnis sakiTxi iq, „zemoT“ ukve gadawyvetili iyo. qarTveloba aRsdga am gaugonari usamarTlobis winaaRmdeg. ZirZvel qarTul miwaze „qarTuli mTavroba“ saxelmwifoebriobas uqmnis sxva ers. cxinvalis raionis TiTqmis yvela qarTul sofelSi gaimarTa krebebi, erTsulovnad daigmo es aqti. saarqivo masalebis motana uxvad SeiZleba rogorc adrindeli, ise Tanamedrove periodis movlenebis Sesaxeb, magram mTavari is aris, rom arc maSin da arc momdevno etapze qarTvelTa samarTlian moTxovnas pasuxi ar Rirsebia, im ubralo mizezis gamo, rom sabWoTa xelisufleba mis mier Seqmnil ukanono avtonomias ar gaauqmebda. ismis kiTxva: vis sWirdeboda osebisaTvis avtonomiis miniWeba? ra mizans isaxavda igi? am kiTxvebis sapasuxod kidev erTxel mivubrundeT arqivis masalebs, sadac samxreT oseTis revkomis 1921 wlis 6-8 seqtembris sxdomis dadgenilebaSia Cawerili avtonomiuri olqis Seqmnis mizanSewonilobis Sesaxeb. simarTle ar imaleba; masSi aris WeSmaritebis Semcveli erTi punqti, romelic osebisaTvis avtonomiis miniWebis, namdvil mizans cxadyofs. dadgenileba, ra Tqma unda, rusul enazea, magram es punqti qarTvel mkiTxvels qarTul enaze minda mivawodo. masSi naTqvamia: „aseTi politikuri erTeulis Seqmna (igulisxmeba samxreT oseTis avtonomiis Seqmna — SeniSvna Cemia), mocemul obieqtur pirobebSi, keTilsaimedo safuZvels qmnis samxreT oseTis mSromelTa sabWoTa xelisuflebasTan urTierTobisaTvis“ (f. 281, aR.2, saq. 3, f.166). es ukanono warmonaqmni saqarTvelos uzenaesma sabWom, kanonierad arCeulma sakanonmdeblo organom 1990 wlis 11 dekembers gaauqma. sabWoTa struqturebis farglebSi es sakiTxi gonivrulad da samarTlianad ar gadawyda. verc gadawydeboda, radgan mas yalbi wanamZRvrebi edo safuZvlad. amis Sedegia eTnokonfliqtebi, romlebic qveynis xan erT regionSi ifeTqebs, xan -meoreSi. faqtia, rom e.w. eTnokrizisebi centris mier aris inspirirebuli. amiT igi sababs aZlevs mas CaerTos suverenuli respublikis saSinao saqmeebSi, Semdeg ki arbitrad moevlinos dapirispirebul mxareebs; ultimatumis formiT wauyenos Tavisi pirobebi 28 da am konfliqtidan didi sargebeli miiRos. swored am scenariT gaTamaSda Sida qarTlSi, am ZirZvel miwaze, tragedia. davubrundeT 1989-90 ww. mijnaze Tbilisis fakultetis TanamSromelTa mier gatarebul RonisZiebebs. 1989 wlis 21 noembridan 1990 wlis 11 martamde maT mier cxinvalis regionSi gatarebuli RonisZiebebis Sedegebi saSualebas iZleva davaskvnaT, rom „saswavleblis winaSe mdgari amocana metnaklebad Sesrulebulia. Tuki im periodSi moxSirebul gamoTqmas gamoviyenebT, situacia TandaTan dastabilurda“, magram saboloo normalizebamde jer kidev Soria. adgilobriv mosaxleobasTan xangrZlivi urTierToba, aseve, operatiuli informacia saSualebas iZleva dagveskvna, rom Sida qarTlSi stabiluri mdgomareoba droebiTi da aramyari iyo. erovnebaTSorisi konfliqti Ria konfrontaciidan farul formebSi gadaizarda. xelisuflebam qarTveli mosaxleobis mier wamoyenebuli sasicocxlo mniSvnelobis moTxovnebi ar Seasrula. ufro metic, mdgomareoba osebis danaSaulebriv aqtiurobas uwyobda xels. dapirispireba 1990 wlis bolomde grZeldeboda. partiuli, sabWoTa da samarTaldamcavi organoebi mosaxleobaSi axsna-ganmartebiTi muSaobiT iyo dakavebuli. es, ase vTqvaT, komunisturi ideologiis xriki iyo. operatiuli mdgomareobis analizidan gamomdinare, saqarTvelos ssr Sss xelmZRvanelobis gadawyvetilebis Sesabamisad, fakultetis piradi Semadgenlobis nawili mecadineobebs ubrundeba, xolo sazogadoebrivi wesrigis Semdgomi dacvisa da operatiuli mdgomareobis stabilizebis mizniT, q. cxinvalsa da misi regionis zogierT sofelSi datovebulia fakultetis TanamSromelTa 100 kaciani jgufi. cxinvalSi Seiqmna operatiuli jgufi, sadac Tbilisis fakultetis muSakebs, ssr kavSiris Sss Sinagani jaris danayofebTan erTad, mWidro kavSiri unda daemyarebinaT avtonomiuri olqis partiul da sabWoTa organoebTan, sazogadoebasTan. axladSeqmnili operatiuli jgufi eweoda sapatrulo-saguSago samsaxurs kexvi-eredvis mimarTulebiT. misi muSaobis operatiulobisaTvis gamoiyo avtomanqana „uaz-469“ miliciis polkovnik boris galustovis xelmZRvanelobiT. jgufis SemadgenlobaSi Sediodnen saswavleblis TanamSromlebic: miliciis maiorebi daviT Cagunava, igor klestovi, iuri diaCkovi-dumbaZe da sxvadasxva kursidan SerCeuli kursantebi. winaswar iyo Sedgenili grafiki. jgufebi am grafikis mixedviT icvleboda. 29 fakultetis ufrosis brZanebaSi vkiTxulobT, Tu rogor avaldebulebs igi fakultetis ufrosis moadgiles, miliciis polkovnik iuri zaboiarkins politaRmzrdelobiTi muSaobis organizebis mogvarebas msmenelTa (kursantTa) internacionaluri aRzrdisa da amierkavkasiis xalxTa Soris megobrobis ganmtkicebis kuTxiT. os eqstremistebTan iaraRi, ZiriTadad, Crdilo kavkasiidan Semodioda. im droisaTvis Sida qarTlsa da saqarTvelos sxva qalaqebSi gaxSirda miliciis ganyofilebebze yaCaRuri Tavdasxmebi iaraRisa da tyvia-wamlis gasataceblad. amis asacileblad, aprilis dasawyisSi fakultetis meoTxe kurselebi igzavnebian q. WiaTuraSi. amis paralelurad isini q. WiaTuraSi staJirebas gadian sisxlis samarTlis samZebros operatiuli rwmunebulisa da ubnis inspeqtoris xaziT. amave wlis zafxulsa da SemodgomiT saswavleblis oficrebi da kursantebi igzavnebian dasavleT saqarTveloSi, kerZod, 40 kursanti miliciis maior viqtor nikolaiSvilis xelmZRvanelobiT ivnis-ivlisSi q. zestafonis Ss ganyofilebis TanamSromlebTan erTad, axorcielebda profilaqtikur RonisZiebebs ganyofilebaze SesaZlo Tavdasxmebis aRsakveTad. isini,aseve, monawileobdnen sapasporto reJimis SemowmebaSi, teritoriis patrulirebasa da avtoinspeqciis postebze sadReRamiso morigeobaSi Semdeg dasaxlebul punqtebSi: Terjola, argveTi, sviri, bardubani da simoneTi. saqarTveloSi Seqmnili rTuli viTarebis miuxedavad, fakultetze saswavlo programiT da saswavlo gegmiT gaTvaliswinebuli RonisZiebebi mimdinareobs. ase magaliTad, 11 martidan saswavleblis profesor-maswavleblebi da kursantebis erTi nawili ubrundeba saswavlo process: 14-16 marti. afxazeTi, soxumi, qvemo eSeraSi „dinamos“ bazaze imarTeba saqarTvelos ssr Sss gegmiT gaTvaliswinebuli Sejibri iaraRidan srolaSi. masSi fakultetis wargzavnilebic monawileobdnen. martSi q. gorkSi (ruseTis federacia) saswavlo-sawvrTnel Sekrebaze ssr kavSiris Sss CempionatSi monawileobis misaRebad igzavnebian saswavleblis muSakebi: miliciis kapitani givi qevxiSvili da meoTxekurselebi abulaZe da xubaSvili; martSi mesamekurselebi saswavlo praqtikas gadian saqarTvelos sabazo Ss organoebSi; fakultetis „samecniero dRe“ gadatanilia 27 aprilisaTvis; gamotovebuli mecadineobebis aRsadgenad kursantebs utardebaT damatebiTi mecadineobebi. 30 sabWoTa sistema irRveva, warsuli dideba sagrZnoblad qreboda, uferuldeboda. Rrma krizisSi myof komunistur partias aRar ZaluZda Zveleburad emarTa qveyana. mas, totalitarizmis Semoqmeds, demokratiisa da Tavisuflebisaken mimaval sazogadoebaSi adgili aRar rCeboda. am mZime krizisidan gamosasvlelad saqarTvelos kp XXVIII yrilobis mowveva gadawyda. igi muSaobas iwyebs 15-16 maiss. yrilobis dReebSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis uzrunvelsayofad saqarTvelos Sss 12 maisis № 59/2 brZanebis gaTvaliswinebiT, fakultetze iqmneba muSa jgufi samwyobro nawilis dargSi fakultetis ufrosis TanaSemwis miliciis polkovnik pavle norakiZis meTaurobiT. 15-16 maiss jgufi (sul 250 kaci) ganlagebuli iyo ministrTa sabWos SenobaSi da teritoriidan gausvlelad instruqciis Sesabamisad moqmedebda. igive jgufi, saqarTvelos ssr XI mowvevis umaRlesi sabWos riggareSe sesiis (igi gaixsna 20 ivniss) muSaobisas, ministrTa sabWos teritoriaze axorcielebda sazogadoebrivi wesrigis dacviT RonisZiebebs. am droisaTvis q. TbilisSi operatiuli mdgomareoba mkveTrad garTulda da fakultetze Tavdasxmis aRsakveTad saswavleblis samorigeo nawilTan iqmneba operatiuli jgufi. sadReRamiso ganwesSi samsaxurs ewevian fakultetis xelmZRvanelebi da maswavlebelTa Semadgenloba, morigeoba 18 ivnisidan 21 ivnisamde gagrZelda. manamde ki saswavlebelSi meore semestri iwureboda da kursidan kursze gadasayvani CaTvlebi da gamocdebi kars iyo momdgari. mTeli wlis ganmavlobaSi kursantebi saqarTvelos masStabiT sxvadasxva RonisZiebebSi monawileobis gamo mzad ar aRmoCndnen sesiebisaTvis. kursantebis nawili ver axerxebs gamocdebis Cabarebas da isini fakultetis ufrosis brZanebiT, pirobiT gadahyavT momdevno kursze. sagamocdo sesiis SesaZlo Cavardnas daemTxva fakultetze kursantebis gamosvla qarTuli enis dasacavad, pirvelkurselTa mier saswavlo auditoriaSi dawyebulma Sekrebam saswavleblis ezoSi gadmoinacvla. Sekrebis monawileebis gamosvlebi gajerebuli iyo qarTuli enis pativiscemis moTxovniT. pirvelkurselebi kategoriulad moiTxoven leqciebis qarTul enaze warmarTvas. mizezi zogierTi pedagogis mier leqciebis qarTul enaze wakiTxvaze uari iyo. kursantebi maT fakultetis teritoriaze SeuSveblobiTac ki daemuqrnen. pirvelkurselTa am moTxovnas reagirebis gareSe ar Cauvlia. mogvianebiT, saswavleblis ufrosis brZanebiT aR31 niSnuli kategoriis eqvsi pedagog-maswavlebeli 1991 wlis pirveli ianvridan kadrebis gankargulebaSi iqna gadayvanili. 1990 wlis agvisto. fakultetze daswrebuli da dauswrebeli swavlebis ganyofilebebze misaRebi gamocdebi mimdinareobs. gamocdebis msvlelobisas (18 agvistos), saqarTvelos Sss brZanebiT, saswavleblis 45 kaciani jgufi givi kvantalianis xelmZRvanelobiT miemgzavreba samxreT oseTis saolqo aRmaskomis Ss sammarTveloSi gansakuTrebul gankargulebamde. maT daevalaT gamocxadebuli sagangebo mdgomareobis ganxorcieleba da antisazogadoebriv gamovlinebaTa aRmofxvra. 22 agvistos misaRebi gamocdebi dasrulda. mimRebi komisiis gadawyvetilebis safuZvelze, daswrebuli swavlebis pirvel kursze Cairicxa 105 abiturienti. aqedan, pirvelad fakultetis istoriaSi, 5 gogonaa. pirvelkurselebi swavlebis dawyebis pirvelive dReebSi CarTulebi aRmoCndnen dedaqalaqSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. vaJebTan erTad aqtiurad monawileobdnen gogonebic. fakultetis ganrigis Sesabamisad, axlad Caricxuli kursantebis Ss organoebSi Sesvlis gamo, ficis miRebis dRe gamocxadda. saswavleblis xelmZRvanelobis gadawyvetilebiT, am ritualis gamarTvis adgilad didgoris veli SeirCa. aq, axlad gaxsnil memorialTan (igi 1990 wlis 1 seqtembers gaixsna) kursantebs wesisa da kanonebis mixedviT moqcevis fici unda daedoT. fici qarTul enaze unda mieRoT (manamde fics rusul enaze iRebdnen). samzadisi daiwyo. 1990 wlis 8 seqtemberi, SabaTi. ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis ezoSi mdebare placze oTxive kursis kursantebi gamwkrivebulan. kursis ufrosebi sias kiTxuloben. amis paralelurad isini kursantTa Cacmulobasa da iersaxes amowmeben. yvela formaSia gamowyobili.pirvelkurselTaTvis es dRe gansakuTrebulia. isini mzad arian didgoris velze gasamgzavreblad. maT daniSnulebis adgilze gadasayvanad saswavleblis ezoSi „lazis“ markis 2 avtobusi dgas. pirvelkurselTa siis amokiTxva damTavrda (am kursze, Caricxvis dRidan, kursis ufrosad daviniSne) da amis Sesaxeb vupatake fakultetis ufrosis TanaSemwes samwyobro nawilis dargSi miliciis polkovnik pavle norakiZes. kursantebma skolis sasadiloSi isauzmes, avtobusebSi Casxdnen da mcxeTis mimarTulebiT daviZariT. didgorisken mivemarTebodiT... 32 Cemda uneburad, Tvalwin warmomidga didgoris veli, axladgaxsnili memorialuri kompleqsi da gonebaSi gamielva didgoris brZolasTan dakavSirebulma istoriulma moTxrobam. „Tavad didgori xom xelTuqmneli Zeglia. 1121 wels, 12 agvitos daviT aRmaSenebelma sakvirveli omi gadaixada. didgorma ara marto gadagvarCina, aramed Segvinaxa kidec. „musulmanur saxelmwifoTa didi gaerTianebuli laSqris damarcxebis meore dRe iyo, didgoris velze amosulma daviT mefem saqarTvelos yvela mxridan mosul Saosan dedebs sTxova cota xniT moTqma SeewyvitaT. zarebma Semokres. mangliseli episkoposi win wamodga, aRapyro zecisken xelebi da „mamao Cvenos“ galoba daiwyo. eri da beri erTxmad ahyva episkoposs. daviT mefe da misi mxleblebic xmamaRla galobdnen. galoba rom damTavrda, didma mefem iqve dasvenebul meomarTa gvamebis winaSe orive muxlze daiCoqa da warmoTqva: „Tqveni daRvrili sisxlis yoveli wveTi samaradiso didebad eqces qarTvel kacs!“ mefis amalamac daiCoqa da omaxianad gaimeora igive. mefem kidev erTxel moavlo Tvali naomar adgils da morTmeul cxens moaxta. gzad mimavali mefe xarebSebmul urems wamoewia. urems win ymawvili miuZRoda, ukan ki 70 wels miRweuli xmel-xmeli wverosani misdevda. urems fardagi hqonda gadafarebuli. daviTi da misi amala mixvdnen, rom urmiT omSi daRupuli meomrebi mihyavdaT. mgzavrebma SeniSnes mefe da misi amala da uremi gverdze miayenes. mefe miuaxlovda urems, swrafad gadmoxta cxenidan da wynarad miesalma, daviTi mokrZalebiT mivida uremTan, mSvidad gadaswia fardagi da 4 vaJkacis gvami ixila. mis maxvil Tvals ar gamoparvia, wverosanma rogor moiwminda cremli — vin arian Seni, keTilo kaco? 3 Cemi vaJia — miugo wverosanma, — eg qera axalgazrda ki Cemi mezobelia, oboli iyo, martoxela, ucolSvilo. — xom aravin darCenia? — patara Zma darCa 14 wlisa, isic guSin biWebTan, aq, omSi yofila, 2 Turqi gaugorebia, es Cemi balRic aq yofila. — mamav, Senc xom iq iyavi... TiTqos raRacaze waaswreso, wverosanma ise CaRuna Tavi. mere nawyenma Tqva: — aba, maS sad unda vyofiliyav qveynis SeWirvebis dros? romeli soflidan xarT? — ikiTxa daviTma. zovreTelebi varT dido mefeo, — madlobeli var Tqveni zovreTelebo, saqarTvelos siyvarulisaTvis. wverosans saxeze kvlav raRac wyena daetyo. daviTma SeamCnia da hkiTxa: — xom araferi gwyenia, keTilo kaco? 33 — Tqven nu miwyenT, dido mefeo da, qarTvel kacs saqarTvelos siyvarulisaTvis madlobas ar unda uxdidnen, mgoni. eg ra hkadre mefesa — pirtitvelam scada mamis naTqvamis Serbileba, magram piriqiT gamouvida. mefe dumda, amalis wevrebic SeiSmuSnen da mefes SeaCerdnen. ra kargi iqneboda, rom yvela qarTveli Sennairad bWobdes da moqmedebdes kidec da ganagrZo: — erTi es minda gkiTxo, keTilo kaco — es qveynisaTvis daRupuli vaJkacebi aq, didgorze saqveyno, saZmo saflavSi rom dagemarxaT, ukeTesi ar iqneboda? wverosanma xanjlis tarze daido marjvena xeli da mefes pirdapir dauwyo yureba — rame rom vTqva, mefeo, am Cems Svils SeiZleba ar moewonos, ras izam, dRevandel axalgazrdobas ena da Tavxedoba ufro uswrebs win da amitom Cveni, Zvelebis arc cxovreba moswons da arc azrebi. pativiscemiT viTom pativs gvcemen, gvismenen kidec, magram saqmes mainc Tavian Wkuaze akeTeben. ai, axlac Tqveni kiTxvis pasuxi Cemeburad rom giTxra, am cinglians ar moewoneba. — sTqvi, magas Tu ara, me momwons. — maSin getyvi, dido mefeo. Tqven ambobT, rom Cemi vaJebi da es oboli vaJi aq, didgorze, saZmo sasaflaoze dametovebina, gana mTlad saqarTvelo saZmo sasaflao ar aris? — saqarTvelo saZmo sasaflao — gaimeora daviTma erTxel orjer, samjer da bolos, mTeli Tavisi mefuri da kacuri darbaislobiT eambora wverosans naTel Sublze. — RmerTma gicxonoT micvalebulni, — Tqva mefem da wavida. didxans, didxans dumda algeTxeobaze mimavali daviTi. farcxiss rom miaRwia, Sedga, mdumared axeda sakuTari xeliT dangreul qarTul cixe-simagres da isev zovreTeli wverosnis sityvebi gaaxsenda: mTeli saqarTvelo xom saZmo sasaflaoa, bevrjer gaimeora liparitTa dangreuli cixis mayurebelma es sityvebi gulSi da xmamaRla mxolod oriode sityva, Tavisi yrmobisa da kacobis samaradJamo natvra amoTqva: rodisRa gaxdeba saqarTvelo saZmo edemi? 9 dRis Semdeg zovreTs daviTis kacni mividnen da iqidan 14 wlis oboli, welSemarTuli biWi waiyvanes mefesTan“. am fiqrebSi gasuls gvian SevamCnie avtobusSi atexili CoCqoli. kursantebi saqarTvelos istoriis codnaSi ejibrebodnen erTmaneTs, kamaTobdnen daviT aRmaSeneblis cxovrebasa da moRvaweobaze, didgoris brZolis Sesaxeb, daviTis 34 reformebze. moviTxove mosmenis etiketi daecvaT da didi mefis periodis istoriis codna ise gamoevlinaT. ramdenime wamiT avtobusSi siCume Camovarda kursantebma erTmaneTs gadaxedes. cdiloben sityva dauTmon Tanakurselebs. siCumis darRveva soso beriaSvils mouwia: „didgoris brZola daviT aRmaSenebelma 1121 wlis 12 agvistos gadaixada. am dRes erTmaneTis pirispir dadga ori Zala: erT mxares musulmanur saxelmwifoTa didi koalicia, xolo meore mxares saqarTvelos laSqari daviT aRmaSeneblis meTaurobiT, igi erTgvari dasasruli iyo im mravalwliani omis, romelTac XI saukunis miwurulsa da XII saukunis pirveli meoTxedis saqarTvelo awarmoebda Tavisi arsebobis SenarCunebisa da progresisaTvis“. avtobusSi isev siCume Camovarda, TiTqos fiqrebSi wasuli biWebi istoriul faqtebs ixseneben. patara pauzis Semdeg TiTqos gaaxsendaTo da ramdenimem erTdroulad wamoiwyo kamaTi, magram isev erTmaneTs gadaxedes da mSvidad ganagrZes saqarTvelos istoriis gacocxleba. „qarTveli xalxis samarTliani brZolis istoriaSi erTerTi yvelaze mniSvnelovani adgili ukavia didgoris brZolas, — ambobs ediSer xidaSeli, — daviTma gaaerTiana da erTmefobas daumorCila yvela kuTxe, es ZiriTadad 1122 wlis Semdeg moxda, roca Tbilisic SemoierTa. XI saukunis 80-iani wlebis ekonomikurad daqveiTebul da politikurad dasustebul saqarTvelos moevlina mefe daviTi. istorikosi gadmogvcems, rom gvirgvini mamam daadga. es iyo gadatrialeba, romelic feodalTa erTi garkveuli jgufis mondomebiT da aqtiuri monawileobiT mimdinareobda. daviTis gamefeba garkveul iZulebasTan iyo dakavSirebuli., daviTma Tavidanve moaxdina daqsaqsuli mosaxleobis mobilizeba, momxduri mtris damarcxeba da qveynis aRmavlobis gzaze dayeneba, amas mohyva didi gardaqmnebi da mSeneblobebi“. sanam daviT aRmaSenebeli didgoris velze brwyinvale gamarjvebas moipovebda, — CaerTo goderZi Canqseliani, — aRsaniSnavia rom man, rogorc winamorbedisagan gansxvavebulma mefem, SorsmWvretelma politikosma Tavgasuli qveSevrdomebis gonze moyvana scada. Tavgasuli feodalebi centraluri samefos xelisuflebis mowinaaRmdegeebi iyvnen. isini ebrZodnen samefo xelisuflebas da Tavisi miznis miRwevas gareSe mtrebis daxmarebiT cdilobdnen. daviTma ukompromiso politikis susxi, Tavdapirvelad didgvarovanma feodalma, 35 kldekaris erisTavma liparit baRvaSma igema. mas jer Ralati ar apatia. Semdeg piroba isev gautexia mefis winaSe. mefes dautyvevebia da saberZneTSi gauZevebia. misi qoneba da kldekaris saerisTavo daviTma samefo sakuTrebad gamoacxada. liparitis samflobelo argveTi ki gelaTisaTvis Seuwiravs. mefem Sio mRvimisadmi boZebul „anderZSi“ moxseniebul ZaganisaTvis ki yvela pativi da Rirseba auyria“. valerian (valo) beriZe: — „1089 wels 16 wlisa gamefda daviTi. mefes dauZlurebuli samefo ergo. Tavidan man gabneuli da daqsaqsuli qveSevrdomebis Segroveba daiwyo. Tbilisis saamiros da kaxeTis garda, mTeli samxreT-aRmosavleTi saqarTvelo Turqebs epyraT. Cvens qveyanaSi gansakuTrebiT gaZlierda TurqTa Semoseva-Casaxlebani. 1080 wlidan daiwyo „didTurqoba“. saqarTvelom sruli damoukidebloba, TurqselCukebis xarkis micemis Sewyvetis, 1097 wlis Semdeg, 1099 wels aRadgina. daviT aRmaSenebelma qveynis gaZlierebaze zrunva damoukideblobis aRdgenis Semdegac ganagrZo. daviTma spa gaamravla da sulTans xarki Seuwyvita. saqarTvelom marto TurqTa xarkisagan ki ar daaRwia Tavi, aramed „daupatiJebeli stumrebisganac“ gaTavisuflda“. exla ki Cemi jeri dadga, wamoiZaxa zurab badriaSvilma da ganagrZo: „sanam mefe kaxeTis SemoerTebas Seudgeboda, man yuradReba saeklesio saqmeebze gadaitana da didi cvlilebebi moaxdina. didma saeklesio ruis-urbnisis krebam „Zeglisweris“ saxiT mniSvnelovani gadawyvetilebebi daakanona. SemoRebul iqna Wyondidel-mwignobarTuxucesis Tanamdeboba, romelic ara marto saxelmwifo saqmeebis mTavari gamge, aramed mefis sakuTari da piradi qonebis sagamgeos uzenaes mmarTveladac iTvleboda. kaxeTis SemoerTebisaTvis brZolisas mefem mniSvnelovani punqti zedaznis cixe 1103 wels aiRo. kaxeTis saboloo SemoerTeba usisxlod gadawyvita. kaxTa mefe aRsarTani SeupyriaT herTa didebulebs da mefisaTvis gadauciaT. am ambavs ganZis patronis wyroma gamouwvevia da omi gamoucxadebia mefisaTvis. brZola erwuxSi momxdara da mefis winaaRmdeg sulTans uricxvi jari, ganZis aTabagi da kaxTa eri gamouyvania. am omSi daviT aRmaSenebels 3 cxeni moukles da meoTxeTiRa daamTavra. sabolood kaxeT-hereTi 1104-1105 ww. daipyro. 1110 wlidan ki kaxeT-hereTi saqarTvelos SemadgenlobaSia“. „daviT aRmaSenebeli gegmazomierad atarebda RonisZiebebs feodaluri centralizaciisa da samxedro ZlierebisaT36 vis — ambobs deme wulukiani, — 1110 wels giorgi Wyondideli — mwignobarTuxucesma rusTavi 1115 wels Turqebs waarTva. daviTi qarTuli armiis Tavmoyrisa da pirdapiri galaSqrebisaTvis maRali mzadyofniT, rogorc strategiuli ise taqtikur dartymaTa daswrebis did SesaZleblobas hqmnida“. „didgoris brZolamde daviT aRmaSenebelma teritoriebis SemoerTebas laSqarSi reformebis gatarebiT miaRwia — ambobs gia varamaSvili, — man jarSi SemoiRo mkacri disciplina. Semoikriba erTguli molaSqreebi da maTgan mudmivi, Zlieri gvardia „mona-spa“ Seqmna. aRWurva iaraRiTa da maT wvrTnas Seudga. jarSi Tavis mier SemoRebul taqtikasa da strategias iyenebda. daarsa mzveravTa instituti, romlebsac mematiane mstovrebs uwodebs. isini Tvalyurs adevnebdnen mtris moZraobas da droulad acnobebdnen mefes. mefem Zlieri sapolicio aparati Seqmna, romelsac aRmaSenebelma xelmZRvanelad mandaturTuxucesi Cauyena“. ediSer xidaSeli: — „daviT aRmaSenebels gadawyvetili hqonda ara droebiTi da daqiravebuli jaris, aramed mudmivi jaris Seqmna. man daamkvidra taqtikuri erTeulebis sistema. es mas taxtze asvlisTanave, yivCaRTa Camosaxlebamde mouxerxebia. strategiis sferoSi gazarda moulodnel dartymaTa SesaZleblobani, taqtikaSi ki sabrZolo moqmedebaTa mravalferovneba daamkvidra. Seuqmnia centralizebuli sardloba, romlis saTaveSi TviTon idga. pirad gvardiaSi 5000 mxedari hyavda. armiaSi mkacri wesrigi daumyarebia. mTeli samefo saomar banakad gardaqmna. saqarTvelos istoriis gakveTilis Catarebisas avtobusSi siCume sufevda. yvela yuradRebiT usmenda megobrebs. amasobaSi mcxeTas mivadeqiT. avtobusma marcxniv armaziZegvis mimarTulebiT gauxvia. pirvelad SevamCnie kvirbebi — gzis maCveneblebi, maRal kvarcxlbekze Semomjdari orbiarwivni. mTel gzaze didgoris velamde aseTi kvarcxlbekebi idga da kvirbebi memorialamde migvacilebdnen. istoriuli faqtebis momdevno etapebs ixsenebdnen biWebi, Tu rogor gawmindes daviTma da misma Zem demetrem Turq-seljukebisagan tao, aiRes cixe-qalaqebi: giSi, lore, qalaZori, xunani, bardavi, yabala, sevgalameji, agarani; araqsis piras Tavs daesxa seljukebs da daamarcxa. Tu rogor gadmoiyvana CrdiloeTidan yivCaRTa 40 aTasi ojaxi saqarTveloSi. kursantebis codnam gamaoca.davaskveni, rom ganaTlebuli, wignieri kursantebis Sevseba movida. sanam didgoris 37 vels mivuaxlovdebodiT, kursantebs Soris kamaTi gamoiwvia mahmadianma koaliciuri jaris raodenobam. am kamaTSi aqtiurad CaerTo koba papuaSvili. man Tqva, rom istoriografiis Tanaxmad, daviT aRmaSenebels didgoris brZolaSi 55 600 kacisagan Semdgari laSqari hyavda. man mahmadianTa koaliciuri laSqris winaaRmdeg gamoiyvana 40 000 qarTveli, 15 000 yivCaRi, 500 alani (daqiravebuli molaSqreebi) da 100 frangi (evropeli raindi). xolo koaliciuri seljukebis, Turqmenebisa da arabebisagan Semdgari laSqari 560 000 kacs iTvlida. daviTis istorikosi ki arafers ambobs arc mahmadianTa gaerTianebuli laSqrisa da arc saqarTvelos jaris raodenobis Sesaxeb. misi TqmiT, koaliciuri jari uricxvi yofila. Setevaze qarTvelTa laSqari gadasula. saqarTvelos laSqars 200 mxedari gamoeyo da mtrisken gaemarTa. mahmadianTa laSqris sardlobas egona, mefes uRalates da Sewyalebisa da dandobis saTxovnelad modiano. isini daubrkolebliv SeuSviaT Tavis ganlagebaSi, magram 200 mxedarma uecrad iSiSvla xmlebi da mters daeria. aseTma xerxma mteri daabnia. Turqebi gons gvian moegnen. daviTma ki qarTvelTa mTavari ZalebiT ieriSi miitana mtris dabneul laSqarze. saSineli xocva-Jleta qarTvelTa gamarjvebiT damTavrda. roca didgoris vels mivadeqiT, niavi qroda. danarCeni kursantebisa da fakultetis xelmZRvanelobis mosvlamde memorialis daTvaliereba gadavwyviteT. yvela mdumared gavcqerodiT didgoris vels, sacalfexoebs, sadac 1121 wlis Soreul zafxulSi daviT aRmaSenebelma gadamwyveti brZola „Zlevai sakvirveli“ gadaixada. es is adgilia, sadac Turqebi brZolis dawyebas ar elodnen, magram igi mainc daiwyo. kompleqsis mTavari ZarRvi — borcvze aRmarTuli dedaboZi — didgoris velis yvelaze Soreuli mxridanac kargad Cans; mis garSemo miwaSi Rrmad Camjdari maxvilebia „mimofantuli“, maxvilicaa da jvaric; moSorebiT ori svetia aRmarTuli. erTze — warweraa amokveTili, meoreze ki — sxvadasxva zomis zari irxeva. meore borcvze meomaria wamoqceuli, TiTqos wamodgomas cdilobs, gverdze gansxeulebuli figura gahkvria balaxs. etyoba veRar adgeba, dakvdomia didgors. aq, am velze, samkvdro-sasicocxlo brZola gaimarTa. mahmadianTa koalicias jvarosnebis didi sisxlisdamaqcevari ilRazi sardlobda romelsac mTeli qristianuli samyaros amoZirkva evala. 38 ovalur TeatronTan CamovediT. igi calkerZ skam-safexurebiTaa Semoraguli, calkerZ ki qvis maRali svetebi akravs. Teatronis teritoriaze Sekrebili kursantebi ficis misaRebad emzadebian. fakultetis ufrosis — general-maior givi kvantalianis mier gamoyofili kursanti, kursis zemdegi besarion barnabiSvili ficis teqsts kiTxulobs. yvela sityva-sityviT imeorebs. sazeimo, didad sapasuxismgeblo rituali dasrulda. ficis teqsts wiTel zolad gasdevda sabWouri, socialisturi ideebi da sabWoTa kanonebis Sesasruleblad iyo gamiznuli. mogvianebiT gairkva, rom ficis teqsti momzadda da damtkicda ficis miRebis dRes. qarTuli teqsti rusulidan iyo naTargmni. ficis miRebis damTavrebis Semdeg, kursantebma erTmaneTs gadaxedes. yvelas erTi azri utrialebda TavSi. is, rom sazeimod miRebuli fici ar Seesabameboda im sivrces, sadac vimyofebodiT da am istoriuli adgilisaTvis SeuTavsebeli iyo! momdevno wlebma cxadyo am biWebis Tavganwirva samSoblos dasacavad, maT samagaliTo simamace gamoavlines qveynis teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi da sicocxlesac swiravdnen. pirvelkurselebi Caricxvis dRidanve morigeobiT monawileobdnen TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi, xolo morigeobidan gaTavisuflebulni saswavlo gegmiT gaTvaliswinebul mecadineobebze isxdnen. oqtomberi idga. am Tves unda gadaewyvita is momavali, romelsac, didi cvlilebebis molodinSi, ukeTesobisaken ltolva edo safuZvlad, magram piriqiT moxda, mTeli Semdgomi periodi dramatuli movlenebiT, fsiqoziT iyo aRsavse. amis SeCereba aravis ZaluZda, sibnelem daisadgura. am ukuneTSi Cveni saswavlebelic mohyva. moulodnelobiT aRsavse periodSi vcxovrobdiT da prognozireba SeuZlebeli iyo. gareSe Zalebis aqtiurobam imZlavra. erovnul moZraobas kp da sabWoTa mTavrobam ideologiuri omi gamoucxada da mis dasapirispireblad rusulenovani „interfrontebi“ Seqmna. maTi mizani erebs Soris dapirispireba iyo.rusulenovani mosaxleoba yvela respublikaSi iyo. CvenSic, magram aq sxva ram imaleboda. amiT „centrs“ erovnuli moZraobis CaxSoba surda. xalxTaSoris dapirispireba viTomc umarTavi gaxda. arada, es centris mier gaTvlili gegmis erTi nawili iyo. meores 39 ki damoukidebel saxelmwifoTa TanamegobrobaSi gawevrianeba edo safuZvlad. 28 oqtombers sabWoTa saqarTvelos istoriaSi pirvelad imarTeba mravalpartiuli arCevnebi. arCevnebis Semdeg, 14 noembers zviad gamsaxurdia airCies saqarTvelos uzenaesi sabWos Tavmjdomared. amiT damoukidebloba movipoveT, magram, rogori damoukideblebi viyaviT, Semdegi wlebi dagvanaxebs. saqarTvelos ssr uzenaesi sabWos wina saarCevno periodSi, mdgomareobis stabilizebisaTvis, TbilisSi 17 oqtombridan 24 oqtombramde fakultetis piradi Semadgenloba qalaqis avtoinspeqciasTan erToblivad atarebs sagzao moZraobis usafrTxoebisa da sazogadoebrivi wesrigis dacviT reids. Semadgenloba qalaqSi avtobusebiT gadaadgildeboda, maTi mZRolebi kursantebma Secvales. uqmeebSi gaZlierda saswavleblis teritoriaze fakultetis piradi Semadgenlobis morigeoba. 22 oqtombridan foTis saqalaqo aRmaskomis Ss ganyofilebaSi praqtikuli daxmarebis aRmosaCenad, qalaqSi sazogadoebrivi wesrigis dasamyareblad gaemgzavra fakultetis kursantebisgan Semdgari jgufi miliciis podpolkovnik daviT rafavas xelmZRvanelobiT. 1990 wels, ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis bazaze, saqarTvelos ministrTa sabWos 23 oqtombris № 572-e dadgenilebiT, daarsda saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skola. zemoaRniSnuli dadgenilebis me-6 muxlis safuZvelze, sazogadoebrivi wesrigis dacvisa da damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis gaZlierebis mizniT, Seiqmna specialuri daniSnulebis SeiaraRebuli aseuli saswavleblis kursantTagan, romelTac hqondaT Ss organoebSi muSaobis gamocdileba. am aseuls daeniSna xelfasi. specaseulis ufrosad dainiSna skolis ufrosis TanaSemwe samwyobro nawilSi miliciis polkovniki pavle norakiZe, moadgileebi: operatiuli samsaxuris dargSi miliciis podpolkolvniki guram ivaniSvili da specteqnikuri saSualebebis gamoyenebis dargSi miliciis maiori daviT Cagunava, pirveli kursidan SeirCa 31 kursanti, meore kursidan — 22, mesamedan — 27. yvelaze gaica satabelo iaraRi. saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skola urTules viTarebaSi Camoyalibda. qveyanaSi Seqmnili politikur-ekonomikuri da socialuri daZabulobis simZimem skolis pira40 di Semadgenlobis mxrebze gadaiara. axladSeqmnil umaRles saswavlebelSi saswavlo-aRmzrdelobiTma procesma meore etapze gadainacvla. mis mTavar movaleobad masobrivi areulobebisa da kriminogenuli situaciebis mowesrigeba, aseve, danaSaulis winaaRmdeg brZola gadaiqca. 2 noembers, 23 saaTze saswavlebelSi cxaddeba saswavlo sagangaSo Sekreba piradi Semadgenlobis gamocxadebisa da sabrZolo mzadyofnis Semowmebis mizniT. uzrunvelyofili iyo kursantTa da oficerTa Semadgenlobis sruli daswreba. SemoRebul iqna mkacri wesebi; skola yazarmul mdgomareobaze gadavida. mzadyofnaSia skolis avtotransporti, specialuri da Tavdasacavi saSualebebi. piradi Semadgenloba saswavleblis saerTo sacxovrebelSi dabinavda. TbilisSi specdaniSnulebis obieqtebis dasacavad, 30 noembridan meoTxe kurselebi iyvnen mivlinebulni. saqarTvelos Sss kolegiis dadgenilebis Tanaxmad, operatiuli viTarebis daZabvis gamo, sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi monawileobis misaRebad 15 noembridan 30 noembramde igzavneba miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba: sagarejo — 100 kursanti, jgufis ufrosia miliciis polkovniki pavle norakiZe; xaSuri — 50 kursanti, jgufis ufrosia miliciis podpolkovniki daviT rafava; mTavrobisa da administraciuli dawesebulebebis dasacavad — 100 kursanti, jgufis ufrosi — miliciis polkovniki aleqsandre kvaSilava. Ss ministris miTiTebiT 4 dekembridan samtrediis raionuli Ss ganyofilebisaTvis dasaxmareblad, igzavneba 30 kaciani jgufi, miliciis podpolkovnik daviT rafavas xelmZRvanelobiT. respublikaSi daZabuli operatiuli viTarebis gamo, saswavleblis ZalebiT iqmneba sadReRamiso saguSagoebi: saguSago №1 — kolxuri koSki, saqarTvelos uzenaesi sabWos prezidiumis Tavmjdomaris saxlis dasacavad — 10 kaciani jgufi; saguSago № 2 — uzenaesi sabWos Senoba, xelmZRvaneli — miliciis polkovniki badri saluqvaZe; maiori iuri diaCkovi-dumbaZe, kapitani sandro gedevaniSvili da kapitani givi qevxiSvili — 15 kursanti; saguSago № 3 — maCablis quCa „mrgvali magidis“ Stabbina, xelmZRvaneli miliciis polkovniki zurab gviSiani; maiori daviT Cagunava, leitenanti grigol qaTamaZe da 15 kursanti; saguSago № 4 — televiziisa da radios sa41 xelmwifo komitetis Senoba, xelmZRvaneli — podpolkovniki anzor yuraSvili; podpolkovniki vladimer petrosiani, kapitani elguja Wanturia, maiori igor klestovi da 15 kursanti; saguSago № 5 — saqarTvelos kp ck Senoba — xelmZRvaneli — miliciis polkoniki rudolf xaCaturiani; podpolkovniki vitali putiatini, podpolkovniki fiodorovi, maiori alika mamedovi da 15 kursanti. 5 dekembers mTavrobis saxlis win gaimarTa xalxmravali mitingi,romlis mizans eris gamTlianeba, darazmva da xalxis kanonieri moTxovnebis dakmayofileba gaxldaT. gamokruli iyo lozungebi „gauqmdes yvela SeiaraRebuli formireba“, „muSaobis normaluri pirobebi mieces eris mier arCeul kanonier mTavrobas“:. mitingze sityviT gamovidnen uzenaesi sabWos Tavmjdomare zviad gamsaxurdia da xelisuflebis sxva warmomadgenlebi. am droisaTvis miliciis umaRlesi skolis oficrebi da kursantebi (sul 200-250 kaci) 28 oqtombridan Sida qarTlSi, sagangebo wesebis SemoRebis dRemde (11 dekembramde) imyofebodnen mTavrobis saxlis ezoSi da asrulebdnen xelisuflebis davalebebs. 80-90-iani wlebis mijnaze politikuri realoba saqarTveloSi ganpirobebuli iyo imiT, rom erovnul-ganmaTavisuflebelma moZraobam damajereblad gaimarjva mravalpartiul arCevnebSi. socialuri da sazogadoebriv-politikuri aqtiuroba axal etapze gavida, daiwyo Zvelis msxvreva da axali sazogadoebriv-politikuri struqturis marTvis meqanizmis formireba. am cvlilebebis fonze, 1990 wlis miwuruls, kvlav kritikulad gamwvavda kriminogenuli da politikuri situacia Sida qarTlSi, kp da sabWoTa xelisuflebas saxelmwifos marTva aRar ZaluZda. maTi meTodebiT saxelmwifoebriobas ganadgureba emuqreboda. uamravi problema dagrovda, qarTvelebs Soris solidaroba ar iyo. aseT viTarebaSi saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWo 11 dekembers gamarTul sesiaze erTxmad iRebs kanons „samxreT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebis Sesaxeb“: saqarTvelom daibruna istoriuli teritoria — Sida qarTli. gamocxadda sagangebo wesebi q. cxinvalisa da javis raionSi (1990 wlis 12 dekembridan), misi moqmedebis vada ganisazRvra erTi TviT. cxinvalis komendantad dainiSna miliciis umaRlesi skolis ufrosi, miliciis general-maiori givi kvantaliani. regionSi sapatrulo morigeobas, ssr kavSiris Sinaga42 ni jaris qvedanayofebTan erTad, miliciis umaRlesi skolis oficrebi da kursantebi ewevian. amasTan dakavSirebiT, saqarTvelos Sss kolegiis dadgenilebiT miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba 12 dekembridan igzavneba cxinvalSi komendantis saaTis Sesasruleblad. saswavleblis oficrebi da kursantebi SeaiaraRes tabeluri iaraRiT, tyviamfrqvevebiTa da specdaniSnulebis saSualebebiT. saswavleblis ufrosis brZanebiT (№ 22, 11.12.1990) miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis xelmZRvaneloba daevala miliciis polkovnik pavle norakiZes. aRniSnuli brZaneba profesor-maswavleblebs saswavlo cxrilis Sesabamisad mecadineobebis Catarebas avaldebulebda. 12 dekembers saswavleblis dislokaciis adgilad goris sastumro „qarTli“ ganisazRvra. iq, saswavleblis piradi Semadgenlobis ZiriTadi nawili moTavsda. pirvelkurselebi ki, Cemi xelmZRvanelobiT, goris rkinigzis sadguris CixSi mdgar vagonebSi ganvTavsdiT. instruqciebs sastumro „qarTlSi“ viRebdiT da saguSagoebze vnawildebodiT. rezervSi myof kursantebs, „qarTlSi“ utardebodaT saswavlo gegmiT gaTvaliswinebuli mecadineobebi. saswavleblis muSakTa TaTbirebs givi kvantaliani sastumros restoranSi, mosamsaxure personalis TandaswrebiT marTavda, rac yovlad dauSvebeli iyo. cxinvalis regionSi miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba patrulirebda qarTul soflebSi: TamaraSeni — kexvis mimarTulebiT, romlis mosaxleoba, faqtobrivad, alyaSi iyo moqceuli da izolirebuli gare samyarosagan. imis gaTvaliswinebiT, rom regionis milicielTa didi nawili osi erovnebisa iyo, miRebuli iqna gadawyvetileba, adgilobrivi miliciis funqciebi miliciis umaRlesi skolis pirad Semadgenlobas Seesrulebina. gadawyvetileba nakarnaxevi iyo politikuri situaciidan gamomdinare da provokaciebis Tavidan asacileblad. javaSi gaigzavna specdisciplinebis kaTedris profesor-maswavlebelTa Semadgenloba. miliciis polkovniki sergo baRdasarovi, miliciis podpolkovnikebi valeri petrosiani, vitali putiatini da iuri gladkixi, maiori viqtor nikolaiSvili. javis samxedro komendantis movaleobas asrulebda viqtor nikolaiSvili. maTi ZiriTadi movaleoba raionSi sursaTis, medikamentebisa da sxva sasicocxlo, aucilebeli tvirTebis Seuferxebeli transportireba iyo. cxinvalSi funqcionirebda Stabi miliciis maior daviT 43 Cagunavas, podpolkovnik biWiko SoxaZis, podpolkovnik daviT rafavasa da maior vaJa gurgeniZis SemadgenlobiT. dekembris bolos javaSi dislocirebulma umaRlesi skolis jgufma datova raioni im ubralo mizezis gamo, rac Semdeg wlebSic iCenda xolme Tavs. iq, ssr kavSiris Sinagani jari Cadga, samoqmedod da gasakontroleblad mxolod cxinvalis Sesasvleli dagvitoves da cxinvalis StabSi ufunqciod darCenili miliciis umaRlesi skolis TanamSromlebi Stabis teritorias ver scildebodnen. miuxedavad Sinagani jaris mier aseTi Seviwroebisa, Cveni iniciativiT mainc vaxorcielebdiT patrulirebas qarTuli soflebis mimarTulebiT. 25 dekembers, daaxloebiT Ramis 2 saaTze me da miliciis maiorma mirian TeTraZem cxinvalis SesasvlelTan ganlagebuli saguSagoebi SemoviareT. gveama, rom biWebi didi pasuxismgeblobis sruli SegnebiT asrulebdnen movaleobas. mirianis kuTvnili „Jigulis“ „07“ markis avtomobiliT gamovemgzavreT gorisken, sof. tyviavs gamovcdiT. karaleTis sagzao policiis Senobamde 300-350 metri iqneboda darCenili, rom trasaze rusi, Sinagani jaris jariskacebi gadagveRobnen da gagvaCeres. oTxma avtomatianma jariskacma manqanidan gadmosvla da manqanis saxuravze xelebis dawyoba mogvTxova. manqanidan gadmosvlamde makarovis sistemis tabelur iaraRze movikide xeli. mirianma gamafrTxila iaraRi ar amomeRo, provokaciaze ar wamogvagono. davmorCildiT. gadmovediT manqanidan da jariskacebs vuyvire: „ra uflebiT gvaCerebT, Cven miliciis TanamSromlebi varT, formas ver xedavT?!“ moSorebT, sibneleSi SevniSne „uralis“ markis tentiani samxedro manqana da ukana ZarasTan mdgomi samoqalaqo tansacmelSi Cacmuli maRali kaci. man gasca brZaneba Cveni „makarovis“ pistoletebi SeemowmebinaT. darwmundnen, rom mWidSi rva vazna ido. samoqalaqo tansacmelSi Cacmulma kacma gviTxra „Sinagani jaris polkovniki var“, bodiSi mogvixada da gzis gagrZelebis neba dagvrTo. im Rames, arc me da arc mirians ar gvZinebia, Rame TeTrad gavaTeneT. es ambavi diliT sastumroSi mosul umaRlesi skolis ufross movaxseneT. Segvpirda, rom aRniSnulze Sinagani jaris xelmZRvanelobasTan mkacrad imsjelebda. Tumca, darwmunebulni viyaviT, rom igi krintis damZvreli ar iyo, radganac igi bunebiT Cinovnikuri morCilebiT iyo Sepyrobili da amas ver gabedavda. maS, arc Tavisuflebi viyaviT da arc komendantis saaTis ganmaxorcieleblebi. davrw44 mundiT, rom Cvens saqmianobaSi formaluri mxare sWarbobda, mTavari warmmarTveli Zala ruseTis Sinagani jari iyo. cxinvalSi mdgomareoba ukiduresad iZabeboda, osi eqstremistebi gamosvlebs marTavdnen. gaxSirda maTi boevikebis provokaciuli gamoxdomebi. erT-erTi aseTi provokacia 27 dekembers, cxinvalSi miliciis sammarTveloSi samxedro komendaturis Senobis win moxda. daaxloebiT 16 saaTze komendaturis Senobis Sesasvleli blokirebuli hqondaT „adamon nixasis“ 1500-2000-mde aqtivists. isini moiTxovdnen saqarTvelos genprokuraturis sanqciis safuZvelze q. cxinvalSi mcxovreb danaSaulis CadenaSi eWvmitanil alixan fuxaevis ganTavisuflebas. sapatrulo-saguSago samsaxuris manqaniT saguSagoebis Semowmebidan dabrunebul miliciis umaRlesi skolis TanamSromlebs: miliciis podpolkovnikebs biWiko SoxaZesa da daviT rafavas samxedro komendaturasTan daxvdaT agresiulad ganwyobili osi erovnebis adamianTa jgufi. maT komendaturis SesasvlelSi fizikuri da sityvieri Seuracxyofa miayenes da mZevlad aiyvanes Sss miliciis umaRlesi skolis podpolkovnikebi b. SoxaZe da d. rafava. agresiulad ganwyobil os moqalaqeebs Soris iyo dimitri sanakoevi (dRes igi yofili „samxreT oseTis avtonomiuri olqis“ teritoriaze droebiTi administraciul-teritoriuli erTeulis administraciis xelZRvanelia). alyaSi moaqcies Cveni TanamSromlebi, Caisves „mersedesis“ markis msubuq manqanaSi, romelsac marTavda e.w. olqis aRmaskomis Tavmjdomaris ZmisSvili slavika. miiyvanes sofel xeTagurovos xis saxerx qarxanaSi, daamwyvdies sayarauloSi da 2 avtomatiT SeiaraRebuli mamakaci miuCines. ase unda hyolodaT a. fuxaevis gaTavisuflebamde. mokvliTac emuqrebodnen. imave saRamos b. SoxaZe da d. rafava gadaiyvanes cxinvalis centrSi naxevradsardafis tipis klubbarSi. mZevlebi gvian RamiT Sinagani jaris polkovnikma fokinma gaaTavisufla da SemovliTi gziT gorSi Caiyvana. axali weli axlovdeboda. Tbilisis sapatrulo-saguSago samsaxuris danayofi cxinvalidan gamodioda. qalaqis centrSi maT, arc ise didi raodenobis osi erovnebis qalebi daxvdnen da 17 erTeuli avtomati waarTves. am ambavma Cveni saswavleblis meoTxe kurselebi ganarisxa da givi kvantalians ultimatumi wauyenes. isini sastumro „qarTlSi“, sadac miliciis umaRlesi skolis iaraRi inaxeboda, avtomatebiT SeiaraRdnen da ganacxades: „rac kanoniT gvevaleba ganvaxocieloT Tu ara 45 da aqedan wavideT da yvelaferi davTmoT“. givi kvantalianma biWebi daaimeda da Sehpirda, rom yvelafers moevleboda. mogvianebiT ki yvelaferi davTmeT da qarTveli xalxi bedis anabara mivatoveT. Sida qarTli mtrebs CavugdeT xelSi... 28 dekembers, galis quCaze kolxur koSkTan axlos mdebare „inturistis“ avtofarexidan miliciis umaRles skolas 3 erTeuli javSanteqnika „БРДМ“-i gamouyvanes. maT wamosayvanad meoTxe kurselebi mividnen da samxedro teqnika gldanSi, miliciis umaRlesi skolis ezoSi gadaiyvanes. javSantransportiorebis gadacemisas saqarTvelos Ss ministri dilar xabuliani kursantebs dapirda, rom igi maT gverdiT iqneboda. ministrma Tavisi danapirebi rogor Seasrula, amis Sesaxeb qvemoT mogiTxrobT. winasaaxalwlo mzadeba dawyebulia. Sida qarTlis saocrad kacTmoyvare da stumarTmoyvare qarTveloba, ukve mesame welia axal wels isev daZabuli xvdeba. qarTuli sulis gadasarCenad verc erovnulma xelisuflebam izruna. goris sastumro „qarTlSi“ mcxovrebi miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba axali wlis Sesaxvedrad saxlebSi gauSves. amave brZanebiT, me da samaCabloSi mcxovrebi kursantebi sof. TamaraSenSi unda SevsuliyaviT da qarTuli soflebis dasacavad gvezruna. Semovikribe pirvelkurselebi: soso beruaSvili, vasil bacikaZe, gia borcvaZe, goCa bliaZe, badri gogiZe, spartak midodaSvili, zurab mindiaSvili, Temur daTaSvili, daviT yaulaSvili, mevlud jioSvili da baTumeli revaz qarcivaZe, aseve meoTxekurseli malxaz daTaSvili. yvela CvenTagani SeiaraRebuli viyaviT „АКМ”-is sistemis avtomaturi iaraRiT, 2-2— mWidiT. Tu osebi Tavs dagvesxmodnen, aseTi SeiaraRebiT ras gavxdebodiT?! sofel TamaraSenSi 29 dekembers, dRisiT SevediT. am dRidan daiwyo Cveni mowameobrivi dReebis aTvla, rac momdevno wlis 5 ianvramde gagrZelda. 8 dRis ganmavlobaSi sof. TamaraSenidan kexvamde vpatrulirebdiT qarTuli soflebis dasacavad. uZilo Rameebma, uwyloobam da uSuqobam mZime daRi daasva Cvens yofas. sulieri da fizikuri daZabuloba Segvetyo, magram mainc ar gavtydiT. cxovrebam gamocda Cagvitara. dRis saaTebSi rigrigobiT viZinebdiT da sof. TamaraSenis univermaRTan koconTan vTbebodiT. ise gaiara im dReebma, rom arc Sss da arc miliciis umaRlesi skolis xelmZRvanelobas ar gavxsenebivarT. 46 saqarTvelos Ss saministros umaRlesi skolis oficerTa da kursantTa sazogadoebrivi wesrigis dacvaSi, damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis RonisZiebebsa da saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi monawileobis geografiuli ruka da masStabebi 1991 ww. cageri oni saCxere TamaraSeni cxinvali meRvrikisi Telavi gurjaani borjomi foTi gori bakuriani Tbilisi qobuleTi baTumi axalqalaqi ninowminda 47 maxsendeba cudic da kargic... 1991 weli „araferi ar unda davmaloT, radgan damalviT seni ki ar rCeba, Zlierdeba, xrwnis sazogadoebriv organizms da sikvdils umzadebs ers“. iakob gogebaSvili axal wels Sida qarTlSi, sofel TamaraSenSi Ria cis qveS SevxvdiT. kursantebi didi siyvaruliTa da aRtacebiT ixseneben bavSvobaSi soflad gatarebul wlebs. aqebdnen adgilobriv mosaxleobas, stumarTmoyvare da sulierad mtkice xalxia, Seqmnili mdgomareoba aRelvebT da ver autaniaTo. ixseneben soflis istorias: erT dros cnobili qalaqi TamaraSeni dauarsebia Tamar mefes 1190 wels. iq mcxovrebni vaWrobas misdevdnen. me-12-13 ss. CrdiloeT kavkasiidanac modiodnen aq savaWrod, qalaqad saukune-naxevari iarseba. igi miwasTan gausworebia jalaledins rusudanis mefobis dros. axal wels kursantebis ojaxebi SemoviareT. yovel maTgans mivuloce 1991 weli da yvela qarTvels am mxareSi optimisturi da momavlis rwmenis imediT, WeSmartebisaken savali gza davuloce. mZimed gadioda dReebi, mTeli Rameebi ar gvZinebia. dRisiT 1-2 saaTiT Tvals Tu movatyuebdiT soflis sabavSvo baRSi. 4 ianvari Tendeboda da meRvrikisis mxridan wamosuli miliciis kolona Semovida cxinvalSi. avtosagzao saguSagoze mdgarma ruseTis Sinaganma jarma Slagbaumi awia da kolona gaatara. ruseTis Sinaganma jarma cxinvalis Sesasvleli miatova da qalaqis centrSi gadainacvla. imave dRes Semodis Cveni saswavleblis piradi Semadgenloba. miliciis umaRlesi skolis meoTxekurselebi q. cxinvalis miliciis sammarTveloSi ganlagebul samxedro komendaturaSi rCebian javSantransportiorebis „БРДМ“-is 2 ekipaJiT, romlebic dakompleqtebuli iyo saswavleblis piradi Semadgenlobidan da „av49 Ranelebis“ rigebidan. am dRidan iwyeba komendantis saaTiT gaTvaliswinebuli RonisZiebebi. miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis didi nawili sof. TamaraSenSi ganlagda. saswavleblis piradi Semadgenloba SeiaraRebuli iyo avtomaturi iaraRiT: АКМ, АКС, ПК da РПК tyviamfrqveviT, aseve Cvens gankargulebaSi iyo erTi javSantransportiori „БРДМ“-i. mTeli regioni dayofili iyo saguSagoebad, romlebic qarTul dasaxlebebSi iyo ganlagebuli da samxedro komendaturis mier operatiuli TvalsazrisiT nomeraciiT moixsenieboda. TamaraSenSi ganlagebuli miliciis saguSago saxeldeboda № 10-iT, sadac miliciis umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan erTad imyofebodnen baRdaTis, quTaisisa da vanis Ss ganyofilebebis TanamSromlebi. Stabi № 10 ganTavisebuli iyo TamaraSenis saSualo skolaSi. Stabs Sss warmomadgeneli, miliciis polkovniki merab RuduSauri xelmZRvanelobda. meore dRes, 5 ianvars, imata respublikis sxvadasxva raionebidan wargzavnilma samarTaldamcavTa Zalebma. amis sapasuxod, „adamon nixasis“boevikebma cecxli gauxsnes qarTul dasaxlebebs. e.w. samxreT osebma saqarTvelos faqtobrivad omi gamoucxada. daiRvara sisxli, iyo daWrilebi da moklulebi. javaSi Seyvanili oficerTa jgufi cxinvalSi gamoiZaxes. TamaraSenSi mdgomareoba garTulda, aq myofi TanamSromlebi eqstremalur pirobebSi agrZelebdnen samsaxurs. icavdnen qarTul soflebs osi boevikebisagan. e.w. olqis komitetis Senobas icavda me-8 polkis Sinagani jaris qvedanayofi puzirinis meTaurobiT, romelic mogvianebiT Sss qvedanayofma Secvala. cxinvalSi, „Sanxais“ dasaxlebaSi, qvemo qarTlis: gardabnisa da marneulis miliciis TanamSromlebi osebma alyaSi moaqcies. yofil samxreT oseTSi mdgomareoba TandaTan iZabeboda, osi eqstremistebis wamowyebuli sabrZolo moqmedebebi sul ufro da ufro farTovdeboda. gaxSirda Tavdasxmebi saqarTvelos Sss warmomadgenlebze. os separatistebs isini mZevlebadac ahyavdaT da fizikuri Seuracxyofis miyenebasac ar eridebodnen. am dReebSi erT-erT qarTul sofelSi mdgar Telavis Ss ganyofilebis TanamSromlebs Soriaxlos dafrenili vertmfrenidan gadmosulma SeiaraRebulma osebma tabeluri „makarovis“ sistemis iaraRi ahyares da fizikuradac gauswordnen. 50 ssr kavSiris prezidentis mixeil gorbaCovis 7 ianvris brZanebulebam Zaladakargulad gamoacxada saqarTvelos uzenaesi sabWos dadgenilebebi samxreT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebisa da cxinvalsa da javis raionebSi sagangebo wesebis SemoRebis Sesaxeb da saqarTvelos respublikis xelmZRvanelobas daavala 3 dRis vadaSi gaeyvana samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriidan SeiaraRebuli formirebani ssr kavSiris Sss Sinagani jarebis garda. am brZanebulebam osebi aRafrTovana da sagangebo viTarebis zonaSi Tavdasxmebi wamoiwyes saqarTvelos Sss TanamSromlebze. marTlmadidebluri samyaros did religiur dResaswaulze, Sobis dRes, osebma namdvili nadiroba gamarTes Sss warmomadgenlebze. daWres 7 kaci: maTgan 2 saavadmyofoSi miyvanamde gardaicvala. m.gorbaCovis brZanebuleba yovelgvar moralur da iuridiul safuZvels iyo moklebuli. regionSi ar iyo araviTari „SeiaraRebuli formirebani“, garda osi eqstremistebisa. e.w. samxreT oseTSi ki Sss qvedanayofebi, rogorc brZanebiT iyo gaTvaliswinebuli, profilaqtikur da operatiul-sagamoZiebo RonisZiebebs axorcielebdnen regionSi viTarebis stabilizebisaTvis, xolo Sss miliciis umaRlesi skolis oficrebi da kursantebi 1990 wlis 12 dekembridan ganvagrZobdiT cxinvalsa da javis raionebSi sagangebo situaciebis wesebis gamocxadebis Sesaxeb dakisrebul movaleobaTa Sesrulebas. m. gorbaCovis brZanebulebebis sapasuxod, 8 ianvars TbilisSi, mTavrobis saxlis win gaimarTa mravalaTasiani mitingi. 9 ianvars ki uzenaesi sabWos sagangebo sesiam miiRo dadgenileba, riTac ssr kavSiris prezidentis 7 ianvris brZanebuleba arakompetenturad, arakanonierad iqna cnobili. saqarTvelos uzenaesi sabWo acxadebda, rom Tuki ssr kavSiris Sinagani jari Seecdeba cxinvalis regionSi moqmedi qarTuli miliciis iqidan gamoZevebas, es qmedeba centris mier saqarTvelos winaaRmdeg omis dawyebad iqneba Sefasebulio. 8-9 ianvars „adamon nixasis“ aqtivistebi ganagrZobdnen qarTul miliciasa da qarTul mosaxleobaze Tavdasxmebs. srolebi osebis mxridan ar wydeboda, Stabis xelmZRvanelobis brZanebiT Cven ufleba ar gvqonda sroliTve gvepasuxa. StabSi misuli kursantebi, avtomaturi iaraRis vaznebis gacemas rom iTxovdnen, Stabis ufrosma merab RuduSaurma uariT gaistumra. Stabis funqciebi nolamde iyo dayvanili 51 da ar Seswevda unari exelmZRvanela TamaraSenSi myof miliciis qvedanayofebisaTvis. 8 ianvars, SuadRes, sof. TamaraSenis SesasvlelTan, me10 saguSagos siaxloves cxinvalidan momavali avtomanqana gaCerda. iqidan gadmovida saqarTvelos Ss ministri, samoqalaqo tansacmelSi msubuqad gamowyobili (igi TeTri perangis amara mobrZanda saguSagoze). mas Tan axlda warsulSi warmatebuli sportsmeni, Ziudoisti jibilo niJaraZe. ministri mogviaxlovda, miwaze dayrili avtomaturi iaraRis masrebis danaxvaze SesZaxa: „ratom isvriT, tyviebs ratom xarjavT?! amis sapasuxod brazmoreulma kursantebma lanZRva-ginebiT upasuxes da xmamaRali toniT SesZaxes: „osebi gvesvrian, gvxocaven da Cven, Subli xom ar ginda, rom SevuSviroT?“ ministrma xma ver amoiRo da fexiT ganagrZo Stabisken svla. mis Semosvlas Tvals vadevnebdiT me da Cveni saswavleblis fizkulturis kaTedris maswavlebeli, miliciis kapitani givi qevxiSvili. ministrma gverdze Cagviara da Stabisken wavida. givim aRSfoTeba ver damala jibilo niJaraZis uyuradRebobiT, romelTanac wlebis manZilze iyo saqarTvelos ZiudoistTa nakrebSi. vuTxari, rom ar unda swyenoda, vinaidan es Tanamdebobis pirebisa da maTi amalis ukurnebeli senia. cxinvalSi osebis barikadebi Tavisufal gadaadgilebaSi gviSlida xels. barikadebi unda agveRo. arada, centridan gaTavxedebuli eqstremistebi, Tavisuflad moqmedebdnen, barikadebs Cvens Tvalwin agebdnen, Stabi dayruebul-dabrmavebuli iyo. 9 ianvars saguSagodan 150-200 metrSi moayenes amwekrani da sinkarebiT datvirTuli manqana da quCis gadaketva daiwyes. oficerTagan veravin iTava amis aRkveTa. ramdenime wuTi gaognebuli SevcqerodiT erTmaneTs. moTminebis fiala agvevso. win wavedi da kursantebic gaviyolie. srolasroliT gavaqcieT amwesa da satvirTo manqanis mZRolebi. davindeT, ar movkaliT. gza sinkarebisagan gavwmindeT da amwes sapulte meqanizmic davazianeT. im Rames saguSagos axla TviTmcleli moadga, is iyo sinkarebi unda Camoeyara 8 ivnisis quCaze, rom postze javSantransportior „БРДМ”-Si myofma msrolels vubrZane ramdenjerme esrola saburavebSi. mZRoli, osi aqtivisti amjeradac davindeT, gaqcevis sa52 Sualeba miveciT. TviTmcleli „БРДМ“-is meSveobiT trotuarze avagdeT. es gamowveva saqarTvelos Sss-m saTanado Sefasebis gareSe datova. Sss Zalebi moklebulni iyvnen SesaZleblobas, CamoerTmiaT aRviraxsnili eqstremistebisaTvis didi raodenobiT dagrovili iaraRi, an rogor SeZlebdnen amis gakeTebas, roca Sss muSakebi ar iyvnen amisTvis mzad; arc saTanado SeiaraReba hqondaT da arc saministros xelmZRvaneloba iyo dainteresebuli amiT. xolo erTaderT SenaerTs — Sss miliciis umaRles skolas, romelsac SeiaraRebaSi hqonda 3 erTeuli javSantransportiori, avtomatebi da tyviamfrqvevebi, saguSagodan gasvlis uflebas ar aZlevdnen. rogor unda gavmklavebodiT eqstremistebs,romlebic kargad iyvnen SeiaraRebuli rusebis mier?! amaSi gvian davrwmundiT, roca qarTul saguSagoebs osebi ukve raketebs esrodnen. sagulisxmoa, rom regionSi sagangebo wesebis SemoReba, rac sakavSiro organoebis mimnebeblobiT iyo gamowveuli, saTanadod ar xorcieldeboda. amiT sargeblobdnen osi eqstremistebi da Tavs esxmodnen miliciis saguSagoebs. saswavleblis oficrebis erTi nawili da me-4 kurselebi q. cxinvalSi idgnen. miliciis maiorebi: iuri diaCkovi-dumbaZe, daviT Cagunava da igor klestovi iuri diaCkovi-dumbaZis kuTvnili „gaz-24“ markis avtomanqaniT didi riskis fasad cxinvalidan TamaraSenisaken patrulirebdnen. regionSi osi eqstremistebi da CrdiloeT oseTidan Semosuli boevikebi aqtiurobdnen. Sinagani jaris danayofebs meTaurobda polkovniki v. puzirini (ruseTis jarebis operatiuli samsaxuris ufrosi). igi, miliciis umaRlesi skolis ufrosis, general-maior givi kvantalianis, cxinvalis komendantis izolirebas Seecada, magram es cda uSedego gamodga. meoTxekurselebi ar danebdnen da givi kvantalians mouwia cxinvalis komendantis ufleba-movaleobebis Sesruleba. Sss miliciis umaRles skolaSi, 10 ianvars Statebi gauqmda. xelaxali daniSwvnebi TanamSromelTa dauswreblad gaimarTa, radgan oficerTa Semadgenloba Sida qarTlSi iyo mobilizebuli. 11 ianvars, RamiT, cxinvalis miliciis sammarTvelos SenobaSi ganlagebul komendaturaSi movida Setyobineba q. cxinvalis centrSi mdebare erT-erT binaze yaCaRuri Tavdasxmis Sesaxeb. yaCaRTa salikvidaciod givi kvantalianma 53 gamoyo jgufi meoTxe kurselTa Semadgenlobidan. adgilze avtobusiT misulT, Senobidan eqstremistebma cecxli gauxsnes avtomatebidan da msxvil kalibriani tyviamfrqvevebidan (es xafangi aRmoCnda). ormxrivi srolisas Tavis areSi Zimed daiWra meoTxe kurseli vladimer (zaza) lobJaniZe. kursantebTan erTad iyo miliciis umaRlesi skolis wina wlis kursdamTavrebuli, Tbilisis isnis raionis miliciis raiganyofilebis ubnis inspeqtori, miliciis leitenanti zurab gogiCaiSvili, dediserTa, romelsac mtris mier nasrolma tyviam sicocxle mouswrafa. zaza lobJaniZe da zurab gogiCaiSvili cecxlis xazidan miliciis maiorma viqtor nikolaiSvilma gamoiyvana. TavSi daWrili zaza lobJaniZe sofel tirZnisSi ganlagebul samxedro-savele hospitalSi gadaiyvanes. aq mohyavdaT boevikebis mier daWrili TanamSromlebi. zaza lobJaniZe 18 ianvars gardaicvala. misi cxedari miliciis umaRlesi skolidan gamovasveneT. aTasobiT adamiani mivida gmirulad daRupuli kursantis gasacileblad. gamosvenebas eswreboda saqarTvelos uzenaesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare zviad gamsaxurdia. meoTxe kurselebi emSvidobebodnen megobars, TanamebrZols, romelTanac 4 wlis ganmavlobaSi bevri mZime dRe hqondaT gadatanili. osi eqstremistebi ar cxrebodnen. daZabuloba 7 ianvridan feTqebadi gaxda, ramac omi gamoiwvia. 13 ianvars, saRamos komendantis saaTis dadgomis Semdeg, goridan TamaraSenSi Cveni saswavleblis meorekurselebs: vefxia gogias, gia biZinaSvils, levan ciskariSvils, koba oTanaZes, gia celaZes, kaxa adamias da vasili trapaiZes „kavzis“ markis avtobusiT mohqondaT saqarTvelos arendatorTa, aqcionerTa da Tavisufal mewarmeTa kavSiris iniciativiT miliciis daxmarebis fondis mier gamoyofili sursaTi. 8 ivnisis quCis naxevaric ar hqondaT gavlili, rom Tavs osi boevikebi daesxnen. maT jer xelyumbarebi esroles avtobuss, Semdeg avtomatebis jeriT dacxriles. avtobusma dakarga marTva da gadabrunda, avtobusidan gadmosulma kursantebma sapasuxo cecxli gaxsnes. es Setakeba ramdenime wuTs grZeldeboda. levan ciskariSvilma moaxerxa cxinvalis SesasvlelTan sagzao inspeqciis saguSagosTan misvla da iq myof Sinagani jaris samxedros, rus leitenants daxmareba sTxova. javSantransportiorSi mjdomma leitenantma gulisxmiereba gamoiCina (es gamonaklisi SemTxveva SemdgomSi aRarc ganmeorebula),. adgilze mi54 meoTxe kurseli vladimer (zaza) lobJaniZis saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skolidan gamosveneba. vladimer lobJaniZis panaSvidze Sss umaRles skolaSi movida saqarTvelos uzenaesi sabWos Tavmjdomare zviad gamsaxurdia. 55 sofeli TamaraSeni 1991 wlis ianvari wina rigebSi sxedan (marcxnidan marjvniv) kursantebi: nodar gavaSeliSvili, vasili beglariSvili, levan ciskariSvili, zaza buTxuzi, nodar akofaSvili, kote JorJoliani, kapitani SoTa biTaZe, emzar qurdaZe, zurab mindiaSvili; dganan (marcxnidan marjvniv) kursantebi: ioseb beriaSvili, giorgi javaxiSvili, genadi TavarTqilaZe, zurab gamezardaSvili, gia biZinaSvili, goCa xvedelZe, levan WuluxaZe, giorgi leJava, goCa miqiaSvili. sulma „БТР”-ma tyviamfrtvevidan ramdenjerme gaisrola da boevikebi iqaurobas gaecalnen. kursantebi uvneblad mividnen dislokaciis adgilze, TamaraSenSi. srolebi Semdgom dReebSic grZeldeboda, magram Sss xelmZRvaneloba araviTar zomebs ar iRebda. „konstituciuri wesrigis“ aRdgena ar xerxdeboda. milicias ar ZaluZda amis gakeTeba, aq saomari mdgomareobaa da saomari operaciebis Catareba samxedro xelovnebas moiTxovs, saqarTvelos jari ar hyavda, visac es operaciebi unda Caetarebina. 17 ianvars cxinvalSi mdebare liaxvis xidze eqstremistebi afeTqeben avtomanqana „moskviCs“, romelSic isxdnen miliciis TanamSromlebi. 22 ianvars, SuadRes eqstremistebma qalaqis yvela kuTxidan cecxli gauxsnes miliciis saguSagoebs, isrodnen yumbarmtyorcnebidanac. meore dRes 23 ianvars me-10 postze (saguSagoze) TamaraSenSi javSantransportior „БРДМ“-Si pirvelkurselebTan: soso beriaSvilTan, valo beriZesTan, ediSer 56 vladimer (zaza) lobJaniZe 1965-1991 zaza lobJaniZe daibada 1965 wlis 5 ianvars q. TbilisSi. igi mSoblebma 8 wlis asakSi Seiyvanes q. Tbilisis 87-e saSualo skolaSi. 8 klasis damTavrebis Semdeg swavlas agrZelebs mose ToiZis saxelobis № 11 saSualo profesiulteqnikur saswavlebelSi, mxatvruli da saiuveliro nivTebis specialobiT, romelic daamTavra 1983 wels.1983-1985 wlebSi msaxurobda ssr kavSiris SeiaraRebuli Zalebis sahaero sadesanto nawilSi. zaza sadesanti specjgufTan erTad imyofeboda avRaneTSi. samxedro savaldebulo samsaxuridan demobilizaciis Semdeg muSaobas iwyebs televizorebis qarxana „ekranSi“ muSis Tanamdebobaze. zaza bavSvobaSi gatacebuli iyo sportiT. varjiSobda Widaoba Ziu-doSi, Semdeg krivma gaitaca. mogvianebiT zaza aRmosavluri orTabrZoliT dainteresda. TanatolebSi gamorCeuli bavSvi iyo Tavisi sportuli monacemebiT, Tavisufal dros wignis kiTxviT iyo dakavebuli. zazas survili iyo muSaoba daewyo Sinagan saqmeTa organoebSi da es survili realurad aqcia. igi 1986 wels muSaobas iwyebs q. Tbilisis saqalaqo aRmasrulebeli komitetis Ss sammarTveloSi saxelmwifo da saswavlo dawesebulebebis dacvis milicielad. erTi wlis Semdeg zaza warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis samarTalmcodneobis specialobaze. swavlis periodSi zaza xasiaTdeboda rogorc Tavdadebuli, Sromismoyvare, disciplinirebuli kursanti. profesor-maswavlebelTa da kursantTa Soris sargeblobda didi pativiscmiTa da siyvaruliT. swavlasa da SrormaSi miRweuli warmatebisaTvis mravaljer iqna waxalisebuli fakultetis xelmZRvanelobis mier. aqtiur monawileo57 bas iRebda sazogadoebrivi wesrigis dacvisa da erovnebaTSorisi konfliqtebis mogvarebis RonisZiebebSi marneulis, dmanisisa da bolnisis raionebSi. 1990 wlis 12 dekembridan Tbilisis fakultetis piradi Semadgenloba kursantebTan erTad mivlinebulni iqnen q. cxinvalSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis mizniT, maT Soris zaza lobJaniZec. samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas1991 wlis 11 ianvars zazasaTvis sabediswero aRmoCnda. igi osi eqstremistebis mier nasrol tyvias emsxverpla. Tavis areSi mZimed daWrili zaza goris saavadmyofoSi 1991 wlis 18 ianvars gardaicvala. zazas deda qalbatoni venera sayvareli Svilis dakargviT gamowveuli dardiTa da tkiviliT ixsenebs: „zazas uyvarda istoriuli wignebis kiTxva, gatacebuli iyo brZolis Temaze gadaRebuli filmebiT, varjiSobda krivsa da karateSi. skolis asakSi dadioda cekvaze, Tavisufal dros xatviTa da wignis kiTxviT iyo dakavebuli. zazas gautexel xasiaTze metyvelebs mSoblebisadmi mimarTuli sityvebi, romelic zazam teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi q. cxinvalSi gamgzavrebis win warmoTqva: „biWebs ver vuRalateb, sityvas ver gavtex“. zaza lobJaniZes ojaxSi darCa meuRle — nino maisuraZe da Svili daTo lobJaniZe deda — venera muxuliSvili da mama aleqsandre (koba) lobJaniZe. zaza lobJaniZes saqarTvelos Sss 1997 wlis 1 dekembers № 694 p/S brZanebiT mieniWa meTaurTa Semadgenlobis specialuri „policiis leitenantis“ wodeba (sikvdilis Semdeg) misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze, misi saxeli mieniWa Sss akademiis meoTxe kursis IV oceulis pirvel aTeuls. vladimer (zaza) lobJaniZis gvari da saxeli amotvifrulia q, TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. zazas ojaxi mis dabadebis dRes yovelwliurad ixdis, es tradicia momavalSic gagrZeldeba. Seni saxeli ukvdavia zaza! 58 xidaSelTan, roin janiaSvilTan da daviT wkrialaSvilTan yofnis dros mimReb-gadamcem „viola“-Si movismineT cxinvalis qalaqis sabWoSi miliciis TanamSromlis ganwiruli xma, — Svelas iTxovda eqstremistebis mier qalaqis sabWos Senobis mimarTulebiT intensiuri srolis gamo. miviCnieT, rom maTi Txovna yurad aravin iRo da gadavwyviteT javSantransportioriT SevsuliyaviT cxinvalSi. 8 ivnisis quCis erT-erT gadakveTaze, farebanTebuli „lazis“ markis avtobusi idga. igi osebs specialurad gaeCerebinaT gzaze moZraobis gasakontroleblad. avtobusi mwyobridan gamoviyvaneT da qalaqis sabWosken ganvagrZeT moZraoba. sanam Cven qalaqis centrs mivuaxlovdebodiT, TamaraSenSi osma boevikebma 3 umarTavi „nursis“ tipis raketa Camoagdes, iq myofi miliciis TanamSromlebi dabneulebi iyvnen. im Rames rusuli Sinagani jaris javSantransportiori ar patrulirebda, albaT molaparakebulebi iyvnen os eqstremistebTan. miliciis sammarTvelosTan misulebma SevniSneT msuqani miliciis maiori „makarovis“ sistemis iaraRidan rogor esroda lampionebs. mis gverdiT ki Ss ministris moadgile roman gvencaZe idga. maiors nabrZanebi hqonda lampionebis Caqroba, raTa eqstremistebisaTvis ioli samizneebi ar yofiliyvnen. „БРДМ“ gavaCere, lukidan amovedi da roman gvencaZes movaxsene: „me miliciis umaRlesi skolis kapitani var da qalaqis sabWosken mivdivar daxmarebis aRmosaCenad“. moxseneba davamTavre, ministris moadgiles sityvis Tqma arc ki acala, miliciis sammarTvelos mxridan wamosulma miliciis kapitnis samxreebianma oficerma: „batoni SoTa mommarTa — Tqven xarT“ da daamata: „dilarma miTxra, „БРДМ“-iT Semosuls uTxari, qalaqis SemosasvlelTan, sagzao inspeqciis postze, eqstremistebi isvrian da milicias miexmaroso“. miliciis kapitans gela gelaSvils gaocebulma Sevxede (igi Cemi yofili patimari iyo. mas „yaCaRas“ saxeliT icnobdnen.miliciis skolaSi gadmosvlamde Sroma-gasworebis dawesebulebebis sammarTvelos sistemaSi vmuSaobdi da gela gelaSvili Cveni msjavrdebuli iyo), mis ukan, miliciis sammarTvelos Senobis gaswvriv naZvebSi 6-8 javSantransportiori SevniSne da gelas vuTxari: „es „БРДМ“-ebi ris maqnisebi arian, ratom dganan?“ mivxvdi, rom gela pasuxs ver gamcemda, CavZveri Cvens „БРДМ“-Si da qalaqis sabWosken wavediT. sul 150-200 metri gaviareT da qalaqis sabWosTan SevCerdiT. javSantransportioris win ga59 saxed minas liTonis sqeli damcavi fari CamovafareT. gamovaRe gverdiTa ambrazura (es imitom, rom „БРДМ“-dan amosvla SeuZlebeli iyo srolebis gamo)da sabWos karTan mdgar oficers vkiTxe: saidan isvrian-meTqi. xeivnis mxridano, mipasuxa. samxedro manqaniT SevediT xeivanSi (naZvnarSi), proJeqtori mivanaTeT sabWos ukan mdebare teritorias. eqstremistebma Tu osma aqtivistebma Cveni javSantransportioris mimarTulebiT cecxli gaxsnes tyviamfrqvevebidan, avtomatebidan. Cagviqres proJeqtori. tyviamfrqvevTan mjdom kursants mivmarTe: „Sen ici, rom tyviis wil bambas aravin isvris, swrafad momarTe (ПКВТ) tyviamfrqvevi da perimetrisken gaisrole. srolebi 4-6 wuTs gagrZelda. gamovbrundiT. sagzao inspeqciis postze misulebs Senoba Cabnelebuli dagvxvda. miliciis TanamSromlebi, postis win mdgar „Jigulis“ markis avtomanqanebis qveS mwoliareni emalebodnen tyviebs. maTgan gavigeT, rom osebi esrodnen postis zemodan, restornis mxridan. sagzao inspeqciis Senobas zemodan movuareT, SevediT naZvebSi, sadac nisli iyo Camowolili da srola gauxseniT mtrebs. diliT, javSantransportioris daTvalierebisas, vnaxeT, rom uamravi tyvia hqonda moxvedrili. imis gamo, rom saguSago mivatove da miliciis TanamSromlebs daxmareba aRmovuCine, miliciis umaRlesi skolis ufrosma givi kvantalianma javSantransportiors Camomacila, „БРДМ“-Si ki sxva jgufi gamoyo, romelic SemdgomSi kavSirs amyarebda cxinvalis komendanturasTan. erT-erTi reidis dros, 25 ianvars, osma eqstremistebma „БРДМ“-i aafeTqes da ekipaJis wevrebma: kapitanma daTo aWaraZem, meore kurselebma: lado imedaSvilma, levan ciskariSvilma da nukri marSaniSvilma kontuzia miiRes. savaraudod, Sss xelmZRvanelobas qarTuli mosaxleobis amoxocva hqondaT davalebuli. aba, maT umoqmedobas ra davarqvaT? cxinvalis komendanturasTan kavSiris dasamyareblad da qalaqis Semosasvlelidan miliciis raiganyofilebis TanamSromelTa Sesacvlelad mosuli jgufebis qalaqSi usafrTxlod gadasaadgileblad ramdenjerme mogviwia TamaraSenidan gasvla. ianvris Sua ricxvebSi erT-erTi aseTi gasvlisas qalaqis SesasvlelTan Sesacvlelad mosuli miliciis ganyofilebis TanamSromlebiT savse avtobusi cxinvalSi srolis gagonebisTanave ukan gabrunda. aba, amas ra gamarTleba moeZebneba?! aqve, sagzao inspeqciis SenobasTan mdgar60 ma samoqalaqo tansacmelSi Cacmulma moqalaqem, romelic uSiSroebis polkovnik malxaz gaguad gamecno. mTxova, gameyvana cxinvalis komendanturaSi. igi javSantransportioriT gaviyvaneT da TamaraSenSi davbrundiT. STabeWdileba, romelic Tavidanve Semeqmna axladgacnobil polkovnik malxaz gaguas mimarT, Semdgomma dReebma gaamyara. is qarTul soflebSi uSiSrad gadaadgildeboda da Semdgom cxinvalSi brundeboda. mogvianebiT amoqmedda ssr kavSiris prezidentis 1991 wlis 7 ianvris brZanebulebis mesame punqti: „3 dRis vadaSi samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriidan gayvanil iqnes SeiaraRebuli formirebani, ssr kavSiris Sss Sinagani jarebis garda“. cxinvalis regionidan Tebervlis dasawyisSi gamogviyvanes da es miliciis umaRles skolaSi meore semestris dawyebas daukavSires, xolo Ss raionuli ganyofilebebis miliciis TanamSromlebi formalurad idgnen qarTul soflebSi. m. gorbaCovis es brZanebuleba centris mier saqarTvelos okupacias niSnavda. saqarTvelos xelisuflebas ki ar ZaluZda winaaRmdegoba gaewia centris mier dakanonebul ukanonobas. saqarTvelos xelisuflebas am procesis SesaCereblad sayrdeni Zala ar gaaCnda. man isic ver gaiTvaliswina, rom omi miliciis saqme ar aris. qarTuli armia Camoyalibebis procesSi iyo da ssr kavSiris jaris winaaRmdeg mainc veras gavxdebodiT. miliciis umaRles skolaSi meore semestri 8 Tebervals daiwyo. kursantTa didi nawili saswavlebelSi ar cxaddeba. saswavlo procesi CaSlis pirasaa, kursis ufrosebi didi gaWirvebiT uyrian Tavs auditoriebSi kursantebs. mimdinareobs saswavlo gegmiT gaTvaliswinebuli mecadineobebi, magram amas droebiTi xasiaTi hqonda. isev mivlinebebi, isev operatiul-profilaqtikur RonisZiebebSi monawileoba. saswavleblis piradi Semadgenlobis erTi nawili 20 martidan gansakuTrebul gankargulebamde sazogadoebrivi wesrigis dasacavad mivlinebulia qarelis, gorisa da borjomis raionebSi. aTi samaCabloeli kursanti eredvis Ss ganyofilebaSi agrZelebs samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebas. mas Semdeg, rac Sinagani jaris nawilebi javSantransportiorebiT Sevidnen qarTul soflebSi da ganiaraRes iq myofi saqarTvelos miliciis TanamSromlebi da, faqtobrivad, 61 gamodevnes isini iqidan, qarTuli mosaxleoba daucveli aRmoCnda. maT erTi gzaRa hqondaT darCenili — mietovebinaT sacxovrisi mama-papiseuli saxlebi da garidebodnen iqaurobas. esec Cveni bedis ironia. Cvens mamulSi idgnen erT aliansSi rusis jari da osi banditebi da qarTvelebs uSlidnen gadaadgilebas, megobar-naTesavebTan misvla-mosvlas. osi eqstremistebis mxecur namoqmedars sazRvari aRar uCans. samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas, eredvi-TamaraSenis gzaze pirvelkurseli Temur daTaSvili separatistebis msxverpli xdeba. mas separatistebis mier nasrolma tyviam guli gaugmira 5 aprils. am dRes intensiuri srolebi ar wydeboda qarTuli soflebis mimarTulebiT. osma eqstremistebma avtomaturi iaraRidan cecxli dauSines, raketebi esroles sofel TamaraSensa da yornisis raionis sofel avnevs. TbilisSi mZime operatiuli mdgomareoba iyo. amitom Ss saministros xelmZRvanelobasTan SeTanxmebiT, 10 aprilidan Tbilisis Ss raiganyofilebis TanamSromlebTan erTad, miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba monawileobs qalaqSi operatiul-profilaqtikur RonisZiebebSi, saxeldobr, mcxeTis, avWalis mxridan, foniWalaSi, kaxeTis gzatkecilze. „kolxur koSkTan“ gaixsna № 1 saguSago saqarTvelos pirveli prezidentis dasacavad. am saguSagoze samsaxurebrivi movaleobis Sesasruleblad gamoiyo miliciis umaRlesi skolis 10 kursanti. zemoT aRniSnul RonisZiebebSi xSiri monawileobisa da qveyanaSi arsebuli viTarebis gamo, zogierT kursants nervebma umtyuna, Tavi iCina udisciplinobam. amis magaliTia, miliciis umaRlesi skolis ufrosis 1991 wlis 19 aprilis № 37 p/S brZaneba, romlis safuZvelzec, saswavleblis specdaniSnulebis aseulis Semdgomi gaumjobesebis mizniT moxda cvlileba. es gamowveuli iyo specaseulSi disciplinis moSliT, kursantebisa da oficrebis upasuxismgeblobiT, rac gamoixata specdaniSnulebis aseulis 25 kaciani jgufis mier, romelic mivlinebul iqna goris raionis sofel meRvrikisSi, spirtiani sasmelebis miRebaSi. 14 aprils Ramis 21-22 saaTze spirtiani sasmelebi miiRes meorkurselebma: kurcxaliam, SaiSmelaSvilma da trapaiZem. trapaiZem soflis sabWos SenobaSi tyviamfrqvevidan atexa srola. Sedegad, daiWra 2 kursanti: Saxnazariani da RambaSiZe. daWrilebi goris saavadmyofoSi 62 Temur daTaSvili 1967-1991 samaCablos ZirZvel qarTul miwaze mteri ar isvenebda. mas Sors mimavali azrebi awuxebda: qarTveli xalxis kanonieri moTxovnebis — Tavisi samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis dacvis pasuxad, osma eqstremistebma, romlebsac ruseTis imperiis samxedro Zalebi mxars uWerdnen, saqarTvelos omi gamoucxades. saqarTvelos miwaze, Cvensave saxlSi, iRvreboda udanaSaulo adamianebis sisxli. imxanad samaCabloSi datrialebulma movlenebma samaCabloSi mcxovreb qarTvel axalgazrdebs, maT Soris Temur daTaSvils, gadaawyvetina Caebarebina miliciis umaRles skolaSi. Temur daTaSvili daibada 1967 wlis 14 aprils samaCabloSi, sofel TamaraSenSi. Svidi wlis Temuri mSoblebma sof. TamaraSenis rvawlian skolaSi Seiyvanes. arasruli kursis damTavrebis Semdeg Temuri swavlas agrZelebs q. cxinvalis me-4 saSualo skolaSi. skolis sruli kursis damTavrebisTanave igi gaiwvies samxedro savaldebulo samsaxurSi, saidanac 1987 wels demobilizebul iqna. Temuri mSobliur sofels ubrundeba da muSaobas iwyebs q. cxinvalis wyalTa meurneobis sammarTveloSi. Temuri ocnebobda umaRlesi teqnikuri ganaTlebis miRebaze, magram saqarTveloSi erovnulganmaTavisuflebeli moZraobis dawyebisTanave da teritoriuli mTlianobis dacvis aucileblobam gadaawyvetina Caebarebina miliciis umaRles skolaSi da Sedegmac ar daayovna. Temuri 1990 wlis agvistoSi warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs ssr kavSiris moskovis miliciis umaR63 lesi skolis Tbilisis fakultetis samarTalmcodneobis specialobaze. Temuri, Tavis Tanakurselebsa da Tbilisis fakultetis pirad SemadgenlobasTan erTad saswavlebelSi Caricxvis dRidan, monawileobs q. TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. 1990 wlis 12 dekembridan ki miliciis umaRlesi skolis pirad Semadgenlobasa da kursantebTan erTad, Temuri Tavis sayvarel samaCabloSi icavs qarTul mosaxleobas osi eqstremistebisa da gadamTieli „boevikebis“ Tavdasxmisagan. Tavis mxareze usazRvrod Seyvarebuli, gatarebul RonisZiebebSi monawileobisas Temuri SeupovrobiTa da SemarTebiT gamoirCeoda. sul ramdenime Tve atara Temur daTaSvilma kursantis forma. pirveli kursis kursanti Tavis biZaSvilTan erTad osi eqstremistebis mier ganxorcielebul Tavdasxmas Seewira aprilis TveSi. Temur daTaSvils ojaxSi darCa mama — giorgi daTaSvili, deda — darejan tatiSvili-daTaSvilisa, da — nino daTaSvili. Temur daTaSvils saqarTvelos Sss1997 wlis 1 dekembris № 694 p/S p S brZanebiT mieniWa meTaurTa Semadgenlobis, policiis leitenantis specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze. misi saxeli mieniWa Sss akademiis pirveli kursis mesame oceulis meore aTeuls. Temur daTaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia q. TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, Temur! 64 gadaiyvanes. meorekurselebi gairicxnen miliciis umaRlesi skolidan da daTxovnil iqnen Ss organoebidan. xelmZRvanel oficrebs gamoecxadaT sayveduri. rac dro gadioda RonisZiebebSi monawileoba sul ufro autaneli xdeboda, oficrebSic da kursantebSic iklo saSemsruleblo disciplinam, sabrZolo SemarTeba qreboda. es aixsneboda imiT, rom miliciis umaRlesi skolis xelmZRvaneloba xan erT RonisZiebaSi CarTavda saswavleblis jgufs, xan — meoreSi, xan — mesameSi da ase dausruleblad. saerTod, yvela RonisZieba did pasuxismgeblobas moiTxovda. mTavarma, Sida qarTlSi qarTuli mosaxleobis gverdSi dgomam da daxmarebis aRmoCenam meore, mesame planze gadainacvla. Sida qarTlis mosaxleoba da, maTgan Cveni saswavleblis samaCabloeli kursantebi daucvelebi iyvnen. am periodSi pirvelkurselTa nawili iTxovda Sida qarTlis qarTul soflebSi gamgzavrebas da mosaxleobis gverdze dgomas, magram miliciis umaRlesi skolis ufrosi amis uflebas ar aZlevdaT. igi imiT imarTlebda Tavs, rom meore semestri dawyebuli iyo da saswavlo programiT gaTvaliswinebuli leqciebi unda moesminaT. Sida qarTlis qarTul soflebSi da ara marto iq, mxedrionelebi dominirebdnen. isini eqstremistebs iaraRs asyidebdnen (ise, os eqstremistebs iaraRi akldaT?), xolo narkotikebis SeZena maTi mTavari, „sasicocxlo“ sazrunavi iyo. mTvrali mxedrionelebi Seuracxyofdnen qarTul mosaxleobas. amitomac qarTulma mosaxleobam gamoaZeva isini. 1991 wlis 9 aprils saqarTvelos uzenaesma sabWom taSis grialiT miiRo istoriuli gadawyvetileba, gamocxadda saqarTvelos damoukidebloba. es iyo moCvenebiTi gamarjveba. imdenad, ramdenadac Cveni Tavisufleba da damoukidebloba imperiis survilze ekida. im droisaTvis is saSineli imperia daingra da CvenTvis Tavisufleba realuri gaxda, magram Cven amisaTvis mzad ar aRmovCndiT. 18 Tebervals, Savnabadaze mdgar „mxedrionsa“ da gvardiis qvedanayofebs Soris Setakeba moxda. orive mxares iyvnen daWrilebi. Savnabada samxedroebma daikaves. xelisuflebam meore dRes jaba ioseliani daapatimra. danaSaulebrivi warsulis mqone „mxedrionis“ meTauri jaba ioseliani, romelic qurdobisa da yaCaRobisaTvis iyo nasamarTlevi, marto SavnabadaSi momxdari incidentisaTvis ar daukavebiaT. is, rogorc politikuri opozicioneri saSiSi iyo. ra65 tomRac, aRniSnuli incidentis meore dRes miliciis umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT, oficerTa da kursantTa 20 kaciani jgufi, rusTavis gzatkecilze, TeleTisa da rusTavis gzatkecilebis gzajvaredinze icavda sazogadoebriv wesrigs. ruseTis federaciis saxalxo deputatTa mesame yrilobam, 31 marts saqarTvelos mimarT diskriminaciuli dadgenileba miiRo. es dokumenti imperatiuli kiloTi iyo dawerili da saqarTvelos saSinao saqmeebSi uxeS Carevas adasturebda. am dadgenilebis meore dRes, 1 aprils, ssr kavSiris uzenaesma sabWom ganixila sakiTxi, „samxreT oseTis avtonomiur olqSi Seqmnili mdgomareobis Sesaxeb“. es dadgenilebac wamqezebluri xasiaTis dokumenti iyo aqauri osebisaTvis. im dRidan isini akontrolebdnen cxinvalSi Sesvla-gamosvlis msurvelebs. am dokumentiT aRfrTovanebuli osebi arnaxulad gaaqtiurdnen. qarTuli soflebis mimarTulebiT isini umarTav Wurvebs „nursebs“ isrodnen, rasac adamianTa msxverpli mohyveboda. 1991 wlis marti-aprili. ssr kavSiris Sinagan saqmeTa da Tavdacvis saministroebs daqvemdabarebul umaRles saswavleblebidan (minskis,omskis, gorkis, riazanis umaRlesi skolebidan; permis samxedro saswavleblidan; vladikavkazis umaRlesi samxedro saswavleblidan; Tbilisis saartilerio umaRlesi samxedro saswavleblidan) Cvens miliciis umaRles skolaSi swavlis gasagrZeleblad gadmodis 14 msmeneli. es gadmoyvanebi ganpirobebuli iyo ssr kavSirSi Seqmnili mdgomareobiT. saqarTvelos respublikis Sss 1991 wlis 22 aprilis № 016 brZanebis Sesabamisad, pirveli maisidan Sss miliciis umaRles skolaSi iwyeba daniSvnebi. sul saswavleblis saStato ganrigSi gatarda 120 TanamSromeli. 19 aprils saswavleblis specdaniSnulebis aseulma ganicada cvlileba. aRniSnul aseulSi axali xelmZRvaneloba modis, icvleba agreTve kursantTa Semadgenlobac. qveynis isedac garTulebul mdgomareobas stiqiuri ubedureba daerTo. 29 aprilis 8 balianma miwisZvram onis raionSi daangria da daaziana sacxovrebeli saxlebi da sxva nagebobebis 90%, daiRupa 4 adamiani, iyvnen daSavebulebi. garda onis raionisa, miwisZvram moicva ambrolauris, saCxeris, cageris, Terjolis, zestafonis, axalgoris, qarelis, xaSuris, WiaTu66 ris, tyibulis, goris raionebi. dazaralebul raionebSi 3 maisidan gansakuTrebul gankargulebamde igzavneba miliciis umaRlesi skolis TanamSromelTa (oficrebi da kursantebi) didi nawili sazogadoebrivi wesrigis dasacavad. 15 ivniss Zlieri miwisZvra ganmeorda Sida qarTlSi goris raionsa da javaSi. daSavda da dasaxiCrda 50-mde adamiani. daingra da sacxovreblad uvargisi gaxda didi raodenobis Senoba. meore dRes, 16 ivniss Cveni saswavleblis 50 kaci igzavneba goris raionSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad. aWaris Ss ministrisa da qobuleTis prefeqtis TxovniT, 6 maisidan — 6 ivnisamde, 29 kursanti da 2 oficeri miliciis podpolkovnik revaz nacariSvilis xelmZRvanelobiT igzavneba q. qobuleTSi miwisZvris raionidan dazaralebulTa didi raodenobiT Camosvlis gamo, sazogadoebrivi wesrigis dasacavad. maisis Sua ricxvebSi gadawyda aWaris avtonomiuri respublikis umaRlesi sabWos arCevnebis 23 ivnisisaTvis Catareba. manamde moxda incindenti. 22 aprils gaitaces da fizikuri Seuracxyofa miayenes aWaris umaRlesi sabWos yofil Tavmjdomares T. xaxvas. aman aWaris mosaxleobis nawilis ukmayofileba gamoiwvia, radgan amaSi avtonomiis momxreTa daSinebis cdas xedavdnen. am incidentma aWaraSi daZaba situacia. sazogadoebrivi wesrigi sistematurad irRveoda. mosalodneli masobrivi areulobis provocirebis Tavidan asacileblad, aWaris avtonomiuri respublikis umaRlesi sabWos TxovniTa da saqarTvelos Ss ministris miTiTebis safuZvelze, 13 maiss Cveni saswavleblis piradi Semadgenloba mivlinebul iqna q. baTumSi 100 kacis SemadgenlobiT (dislokaciis adgilad gamoiyo sanatoriumi „narinji“). jgufs xelmZRvanelobda polkovniki vladimer cincaZe. TanamSromlebi SeiaraRebulni iyvnen „makarovis“ sistemis pistoletebiTa da avtomaturi iaraRiT. 6 ivniss da 12 ivniss Ss organoebis adgilobrivi Zalebis arasakmarisobis gamo, Cvens Semadgenlobas emateba miliciis umaRlesi skolis 15 oficeri da 139 kursanti. 24 ivniss miliciis umaRlesi skolisa da saqarTvelos respublikis respublikuri samedicino sadiagnostiko centris xelmZRvanelebis mier dadebuli xelSekrulebis safuZvelze aRniSnuli obieqtis dasacavad gamoiyo 1 oficeri da 6 kursanti. 67 osi eqstremistebis aRviraxsnilobas, mzakvrobas da muxanaTobas bolo ar uCans. tyviebi da „nursis“ tipis raketebi dauSines sofel disnevs. manamde ki, daatyveves miliciis umaRlesi skolis samaCabloeli kursantebi: pirvelkurseli daTo yaulaSvili da meoTxe kurseli malxaz daTaSvili. yvelaferi rusi samxedroebis xelSia. miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis ama Tu im RonisZiebebSi CarTulobis sakiTxi zemoT wydeboda. Cven,rogorc samarTaldamcavi organos sistemaSi Semavali danayofi, miTiTebebs, brZanebebsa da gankargulebebs vasrulebdiT. ase, saqarTvelos prezidentisa da respublikis Ss saministros gankargulebiT mivlinebuli viyaviT ninowmindisa da axalqalaqis Ss ganyofilebebSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis saqmeSi daxmarebis aRmoCenis mizniT. aRniSnul RonisZiebebSi, 3 ivlisidan gansakuTrebul gankargulebamde, monawileobdnen saswavleblis me-4 kursis kursantebi specdaniSnulebis aseulisaTvis gankuTvnili aRWurvilobiT. aseve mivlinebul iqnen profesor-maswavleblebi, romlebsac unda uzrunvelyoT adgilze speckursis leqciebis Catareba da kursantTa saxelmwifo gamocdebisaTvis momzadeba. am RonisZiebebSi CarTuli iyo 11 oficeri, 73 meoTxekurseli. bazirebuli viyaviT bakurianis erTerT sanatoriumSi da iqidan vaxorcielebdiT ninowmindisa da axalqalaqis raionebis saZovrebze kaxeTis regionis (siRnaRis raioni) cxvris farebis usafrTxoebas. mecxvareTa nawili azerbaijaneli iyo da yarabaRSi warmoebul oms somex-azerbaijanelebs Soris gavlena ar moexdina Cvens teritoriaze. ZiriTadad reidebi saZovrebze tardeboda. aRniSnul raionebSi 2 kviris ganmavlobaSi arc erTi incindenti ar momxdara. am xnis manZilze meoTxe kurselebma moismines leqciebi da miiRes CaTvla speckursSi — operatiul-samZebro saqmianobis saganSi. sisxlis samarTlis procesSi Caabares saxelmwifo gamocda, danarCen 2 saganSi saxelmwifo gamocdebi — saxelmwifos da samarTlis Teoriasa da operatiul-samZebro saqmianobaSi umaRles saswavlebelSi dabrunebisas Caabares. sul, sruli kursi daamTavra 69 kursantma. agvisto. miliciis umaRles skolaSi mimdinareobs misaRebi gamocdebi. saswavlebelSi moxvedris msurvelTa raodenoba didia. 68 foTSi 14-19 agvistos Catarda evropis Cempionati wyalmoTxilamureTa Soris. am RonisZiebebis maRal doneze Casatareblad saWiro iyo sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebis gatareba. am mizniT 11-20 agvistos foTSi, saqarTvelos Sss-s mier damtkicebuli gegmis Tanaxmad, mivlinebul iqna miliciis umaRlesi skolis 100 kaciani jgufi miliciis polkovnik pavle norakiZis xelZRvanelobiT. 1991 wlis 19-21 agvistos, moskovis putCma marcxi ganicada. am faqtis gamo, 19 agvistos sabWoTa kavSiris teritoriaze Seqmnili sagangebo mdgomareobis gamocxadebasTan dakavSirebiT, miliciis umaRlesi skola gadayvanil iqna gaZlierebul samxedro mzadyofnaze. aikrZala samuSao saaTebSi TanamSromelTa skolis teritoriidan unebarTvod gasvla; saswavlebelSi SemoRebul iqna sadReRamiso patrulireba. Svebulebidan gamoZaxebulni iyvnen oficrebi da kursantebi, Sedga morigeobis grafiki. 1991 wlis dasawyisSi, miliciis umaRles skolaSi aRmzrdelobiTi samsaxuris gauqmebam kursantebs Soris aRmzrdelobiTi muSaobis Cavardna gamoiwvia. saswavleblis ufrosis brZanebiT, profesor-maswavleblebs daevalaT kursebze aRmzrdelobiTi muSaobis Catareba. maT daevalaT kursantebis droulad gamocxadeba saswavlebelSi da swavlaSi daxmarebis gaweva. agvistos putCis dReebSi, zviad gamsaxurdia Tengiz kitovanis gvardias Sss uqvemdebarebs, rac gvardiis meTauris kaspis raionis tyeSi gaxizvnasa da daumorCileblobis gamocxadebas iwvevs. gvardiis yofili sardali aTasobiT gvardielTan erTad protestis niSnad gadis rkonis xeobaSi da acxadebs daumorCileblobas. T. kitovani kriminali rom iyo, mravaljer dadasturebula. rkonis tyeSi gaWrili T. kitovani sabWoTa jarebTan Sebmas apirebda da amas gvardielebis amoxocva mohyveboda. sikvdili mravalnairi gamigia da mravalnairi mkvlelobis momswre var, magram aseTi tanjva-wamebiT sikvdilisagan, romelic Cveni saswavleblis meore kursis kursants ergo, RmerTma yvela daifaros. maSin, rodesac spartak midodaSvili samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas (igi erT-erTi samaCabloeli kursantia), mariamoba dRes, 28 agvitos brundeboda saxlSi, sofel mamisaanTubanSi, osma separatistebma cecxli gauxsnes. cecxlsasroli iaraRiT mZimed daWrili, 69 iqve mdgomma rusis Sinagani jaris TanamSromlebma cxinvalis saavadmyofoSi waiyvanes, sadac uaresi tanjva moeloda. sulTmobrZav spartaks, samedicino daxmarebis aRmoCenis magivrad, cxinvaleli eqimebi wamebiT klaven, pirs qvebiT uvseben. aseTi mZime xvedri ergoT saqarTvelos ZirZvel miwaze mcxovreb qarTvelebs, daiRala iqauri qarTveloba. isini martoni darCnen saqarTvelosagan mitovebulni da osi eqstremistebis, Crdilo oseTidan da sabWoTa qveynis sxvadasxva regionebidan Camosuli bandebis pirispir aRmoCndnen. CrdiloeTidan Semosuli bandebi mgluri kanonebiT moqmedebdnen. farTo iyo maTi moqmedebis diapazoni: qarTvelebis ZarcviTa da dawviT dawyebuli, mZevlad ayvaniT, jojoxeTuri wamebiTa da daxocviT damTavrebuli. daxmareba arsaidan Canda. qarTveli xalxis genocidi grZeldeboda. Cven isev sabWoTa wyobis kanonebiT vmoqmedebdiT — zemodan karnaxs miCveulni. amas verc demokratiis gzaze damdgari mTavroba gadaurCa. Tavs nebas mivcem da qarTvel mkiTxvels Sevaxseneb, Tu rogor epyrobodnen Sida qarTlSi Camosaxlebuli osebi — xiznebi qarTvelebs saqarTvelos istoriis gzajvaredinze. es brZola, romelic osma eqstremistebma wamoiwyes guSin ar dawyebula. igi saqarTveloSi erovnuli moZraobis momZlavrebis paralelurad mimdinareobda. Sida qarTlSi dasaxlebulma osebma, Crdilo kavkasieli osebisa da imperiuli Zalebis xelSewyobiT samkvdro-sasicocxlo omi gamogvicxades qarTvel xalxs. Semzaravia osebis mzakvroba da muxanaToba, ukiduresi sisastike da vandalizmi, romelsac isini qarTvelebis mimarT iCendnen. meoce saukunis 80-iani wlebis miwurulsa da 90-iani wlebis dasawyisSi ganviTarebuli movlenebi da procesebi imis saSualebas iZleva,rom iTqvas, istoria meordeba. 1989-91 ww ganviTarebuli movlenebi gaWrili vaSliviT hgavs 1917-1920 ww, ganviTarebul movlenebs. maSinac da axlac osi eqstremistebi ruseTis reaqciuli Zalebis karnaxiT moiTxovdnen „demokratiuli respublikis“ statuss centraluri saqarTvelos teritoriaze da ruseTTan SeerTebas. osi separatistebis xeliT centri cdilobs politikuri brZoliT saqarTvelos SeCerebas. amas mowmobs Tundac is, rom cxinvalSi Seiqmna erovnuli Tavdacvisa da xsnis komiteti da aafriales ruseTis droSa, gamoitanes leninis portreti. 70 spartak midodaSvili 1967-1991 kidev erTi mZime danaklisi ganicada saqarTvelos Sss umaRlesi skolis 1990 wels Caricxul kursantTa Semadgenlobam. kursanti, romelmac Tavisi Tavi samsxverploze miitana, es iyo Rirseuli mamuliSvili, samSoblos siyvaruls zvarakad Sewiruli samaCabloeli spartak midodaSvili. os separatistTa wlebis manZilze dagrovilma Surma da boRmam spartak midodaSvilze iZala. spartakis buneba, misi xasiaTi, rogorc samSobloze uzomod Seyvarebuli adamianisa, or ZiriTad moTxovnas — samSoblos dacvas da samsaxurebrivi movaleobis aRsrulebas efuZneboda. spartaki daibada 1967 wlis 27 ianvars cxinvalis raionis sofel mimisaanTubanSi.1984 wels daamTavra q. cxinvalis № 1 saSualo skola. 1985-1987 wlebSi msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi. Sinagan saqmeTa organoebSi muSaobas iwyebs 1988 wlis seqtembridan. igi muSaobda q. cxinvalis miliciis raionul ganyofilebaSi milicielad. samaCabloSi mcxovreb cxra qarTvel TanatolTan erTad 1990 wlis agvistoSi spartaki warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetze. saswavlebelSi Caricxvis dRidan spartak midodaSvili masze dakisrebul movaleobebs asrulebda pirnaTlad da keTilsindisierad. is iyo keTili da mousvenari sulis adamiani. spartaki 1991 wlis 28 agvistos samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas osma eqstremistebma mZimed daW71 res, mZimed daWrili spartaki osebma xelT Caigdes da wamebiT mokles. spartak midodaSvils ojaxSi darCa mSoblebi: vigenti da mariam midodaSvilebi, da — nona midodaSvili. spartaki wavida da ojaxis wevrebs dautova tkivili, romelsac moSuSeba ar uweria. spartak midodaSvils saqarTvelos Sss 1997 wlis 1 dekemberis № 694 p/S p S brZanebiT mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze. misi saxeli mieniWa Sss akademiis pirveli kursis mesame oceulis pirvel aTeuls. spartak midodaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia q. TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, spartak! 72 Sida qarTlSi mcxovrebi osebis erT administraciul erTeulSi gaerTianebisaTvis moZraobas 1917 wlis ruseTis Tebervlis revoluciis Semdeg mieca gasaqani. osebi, 1918 wlis damdegisaTvis e.w. samxreT oseTis calke samazro-saerobo administraciuli erTeulis Seqmnis moTxovnebs ayenebdnen. miuxedavad imisa, rom samxreT oseTis calke administraciuli erTeuli oficialurad ar arsebobda (igi sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg daarsda), mdgomareoba gaarTula 1918 wlis dasawyisSi frontidan jariskacebis dabrunebam. osma jariskacebma Seqmnes SeiaraRebuli razmi da da daiwyes „wesrigis damyareba“. amas didi uwesrigoba da anarqia mohyva goris mazraSi. SeiaraRebuli eqstremistebi Tavs esxmodnen memamuleTa ojaxebs, xocavdnen da Zarcvavdnen maT. maSin, rodesac saqarTvelos TurqeTi dapyrobiT emuqreboda, osebma omi gamoucxades saqarTvelos. saqarTvelo TurqeTs ver gaumklavdeboda, mas armia ar hyavda da, rasakvirvelia, ver moigeriebda mters. muSaoba mimdinareobda mefis armiis qarTveli jariskacebis mobilizaciisa da maTgan qarTuli jaris nawilebis Sesaqmnelad. Seiqmna qarTuli saxalxo gvardia, romelmac frontidan dabrunebuli jariskacebis ganiaraReba scada. es moxda 1918 wlis ianvar-TebervalSi. ganiaraRebuli jariskacebi soflebSi dabrundnen da mTavrobis winaaRmdeg sabrZolvelad amzadebdnen glexobas. isini fizikurad uswordebodnen Tavadaznaurobas, daxoces Tavadebi ciciSvilebi da veziriSvilebi. maTi mkvlelebi Seipyres saxalxo gvardielebma da adgilze daxvrites. am faqtma didi ukmayofileba gamoiwvia glexebSi da daiwyes gvardiisaTvis winaaRmdegobis gawevis samzadisi. osTa delegacia 1918 wlis 16 marts moTxovnebs uyenebs goris aRmasrulebel komitets, Tumca kargad icodnen, rom maTi ganxilva am instanciis kompetencias aRemateboda. magram mainc Tavisis gatana undodaT da moTxovnebis dauyovnebliv asrulebas moiTxovdnen. es moTxovnebi iyo: 1. dauyovnebliv miwebis dayofa; 2. goris mazridan gaaZevon revoluciur organizaciaSi momuSave pirebi (osebisaTvis arasasurveli pirebi). 3. goris mazridan yvela Tavadisa da aznauris gaZeveba; 4. sityvisa da krebebis Tavisufleba, am moTxovnebis SesrulebisaTvis ganisazRvra imave dRis 3 saaTi. meore dRes, 17 marts cxinvalSi amodis goris wiTeli razmi samazro komisris giorgi maCablis meTaurobiT. giorgi ma73 Cabeli pirdeba moTxovnebis dakmayofilebas, garda Tavadaznaurebis gaZevebisa. 18 marts Sekreba imarTeba dgvrisis moedanze, romelic cxinvals iqiT mdebareobs yornisis mimarTulebiT. osebi dapirebis dauyovnebliv asrulebas moiTxoven. kulumbekovi (cxinvalis komisari) aniSnebs zRudis kalTasa da nacar-goraze Casafrebul osebs da iwyeba srolebi. SeuZlebeli xdeba winaaRmdegobis gaweva brbos mxecobis winaaRmdeg. orive mxridan cxinvalSi SemoiWreba gamxecebuli brbo veluri RrialiT. iwyeba Zarcva-rbeva, duqnebis mtvreva, yumbarebis srola. Zarcva-rbevaSi monawileobas iRebdnen eredveli qarTvelebic. mZimed daWril giorgi maCabels saavadmyofos win klaven. sicocxles mouswrafaven kosta kabiSvils, sandro kecxovels, gamxecebuli brbo tyviiT gaugmiravs guls, mis gaciebul gvams saSinlad amaxinjeben. giorgi maCabeli tyviebiT dacxriluli iyo muxlebSi, xanjliT iyo daCxvletili mTel tanze da Tavis qala TiTqmis aglejili. gamxecebul osebs kecxovelis nawamebi gvamisaTvis Tavi moeWraT, sxeuli quCaSi daegdoT da zed faetonebiT dadiodnen. osTa 1918 wlis martis ajanyeba qarTulma saxalxo gvardiam CaaxSo. oqtombris revoluciis meore wlisTavze bolSekvikebi mTel saqarTveloSi amzadebdnen ajanyebas, saqarTvelos demokratiuli respublikis winaaRmdeg. ajanyeba rokis raionSi 1919 wlis 23 oqtombers daiwyo. saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobam igi SedarebiT iolad CaaxSo. 1920 wlis 8 maiss osebma rokis raionSi sabWoTa xelisufleba gamoacxades. cxadia, rom es aqti bolSevikebis mier winaswar gaTvlil mizans emsaxureboda — e.w. samxreT oseTSi sabWoTa xelisuflebis damyareba da Semdgom sabWoTa ruseTTan SeerTeba. imTaviTve kargad Canda ruseTis zraxvebi, Tu rogor ebrZoda igi damoukidebel saqarTvelos maSinac. samxreT oseTis olqis Seqmna stalinis am avbediTi politikis ganxorcielebis nayofi iyo, rac saqarTvelos arsebobas eWvis qveS ayenebda. misma gamonaTqvamma: „sanam saqarTvelo arsebobs, socializmis saqme sasikvdilo saqmeSia“, ganapiroba Sida qarTlSi samxreT oseTis olqis dabadeba. simptomaturia, rom samxreT oseTis olqis Seqmnamde ori wliT adre, 1920 wels CrdiloeT oseTSi mokalaTebuli aqauri osi bolSevikebi Tavs samxreT oseTis revkoms uwodebdnen, Tumca Zalian kargad icodnen, rom saqarTvelos aseTi 74 kuTxe — „samxreT oseTi“ — ar hyavda arc faqtobrivad da arc formalurad. stalinis gamonaTqvams Tavisi formiT, arsi ar Seucvlia XX saukunis miwurulsac. ssr kavSiris prezidents mixeil gorbaCovs ar daumalavs, rom Tu saqarTvelo Seecdeba „Zmuri kavSiridan“ gamoyofas, mas problemebi Seeqmneboda sakuTar teritoriaze arsebul avtonomiebSi. moskovis faruli da aSkara mxardaWeriT oseTSi imZlavra antiqarTulma ganwyobam. eqstremistebi, kremlis xelSewyobiT, iaraRs imaragebdnen da samxedro konfrontaciisaTvis emzadebodnen. swored am agresiulma partokratiam Seqmna Tavisi privilegiebis SesanarCuneblad samxreT oseTis olqi qarTveli xalxis daukiTxavad, qarTvelebis winaaRmdegobisa da protestebis miuxedavad, magram am voluntaristulad, pirTa viwro jgufis mier Seqmnil erovnul-teritoriul erTeuls xangrZlivi arseboba ar uweria! 1991 wlis 24 agvisto. miliciis umaRles skolaSi mimdinare misaRebi gamocdebis Sedegebis mixedviT, msmenelebad (kursantebad) iricxeba 245 kaci. saswavleblis arsebobis manZilze aseTi didi raodenoba kursantebisa ar Caricxula. maTgan 17 gogonaa. axlad CaricxulTa buneba, xasiaTi da danaSaulebrivi saqmianoba pirvel or TveSi gamoikveTa. am kursze kursantebis garkveuli nawili Ss organoebSi SemTxveviT moxvedrili aRmoCnda. maTi adgili miliciis rigebSi ki ara, sazogadoebaSic zedmeti iyo. axladCaricxul kursantTa rigebSi iyvnen: narkomanebi, mkvlelebi, qurdebi, jibis qurdebi. swavlis dawyebidan mokle periodSi zogi gansasjelis skamze aRmoCnda, zogmac saswavleblis sruli kursi ver daasrula. adamiani SeuiaraRebeli TvaliTac kargad dainaxavda maT naklovan mxareebs. Tumca, cxadia, iyvnen maRali zneobis, patrioti axalgazrdebic, romlebmac TavianTi namoqmedariT daamtkices qveynis erTguleba (amaze qvemoT mogaxsenebT). am kursze swavlobda TvalsaCino kursanti kukuri xibliSvili, romelmac warCinebiT daamTavra saqarTvelos Sss akademia (saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skola 1994 wlis 3 ivniss saqarTvelos Sss akademiad gadakeTda). RmerTis mier dajildovebuli niWis gamo, kukuri didi pativiscemiT sargeblobda saswavlebelSi. Tavisi mowodebiT igi samarTaldamcveli da samarTliani saxelmwifos erTguli iyo. kursantebs Soris asakiT yvelaze ufrosi iyo da maTgan pativis75 cemas grZnobda. igi gamorCeuli iyo rogorc TviTSegnebiT, aseve wignierebiT. aRmosavluri poeziis brwyinvale mcodnes da msoflio renesansis mTavari qmnilebis „vefxistyaosnis“ zepirmcodnes gansakuTrebuli adgili ekava kursantebs Soris. aseTi adamianebi XVIII-XIX ss. saqarTveloSi dafasebulni iyvnen. maT mesaganZureebs uwodebdnen. saubedurod, misi niWi da ganswavluloba 2 wlis win avtokatastrofam Seiwira. samarTlianobisadmi ltolva mas imis saSualebas aZlevda, rom swavlis periodSi zemoT CamoTvlili kategoriis TanakurselebisaTvis eTqva: „Svilosa, Sen aq, miliciaSi ra ginda, Seni adgili mousvlelSia“, an „vin daido Seni codva“, maT „demokratiis nayofebs“ uwodebda. axali saswavli weli (1991-92 ww.), romelic 1 seqtembers unda dawyebuliyo, miliciis umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT, 16 seqtembramde gadaido (ara marto Cveni saswavleblisaTvis gadaiwia swavlis dawyebam, aramed saqarTvelos yvela saSualo skolasa da umaRles saswavleblebSic). saqarTveloSi Seqmnili mdgomareobidan gamomdinare, miliciis umaRlesi skola isev yazarmul mdgomareobazea gadasuli. es saswavleblisaTvis Cveulebrivi movlena iyo. 2 seqtemberi, orSabaTi, „gkCp“-is mxardaWeris motiviT arasaparlamento opoziciaSi myofma erovnul-demokratiuli partiis liderma giorgi Wanturiam im dRes TbilisSi, kinos saxlTan, gamarTa mitingi. manifestantebi daarbia damoukidebeli saqarTvelos omonma. daWrilebi da daSavebulebi iyvnen, rogorc samarTaldamcavTa, ise demonstrantebs Soris. faqtobrivad, 2 seqtembris Semdeg TbilisSi daiwyo destabilizacia. yoveldRe imarTeboda opoziciis xalxmravali mitingebi, maT daupirispirda xelisuflebis mxardamWeri „sainformacio mitingebi“. am dRidan mitingebis gamarTva mTavrobis saxlis win wesad iqca. im dReebSi saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT Seiqmna saqarTvelos Tavdacvis saministro. ministris movaleobis Sesruleba daevala nodar giorgaZes, xolo saqarTvelos respublikis gvardiis mTavari sammarTvelos ufrosad dainiSna vaxtang (loTi) qobalia. amaze ganawyenebulma Tengiz kitovanma Tavisi momxre gvardielebi Savnabadaze Sekriba da saWiroebis SemTxvevaSi, xelisuflebis sawinaaRmdegod moqmedebisaTvis gamosayeneblad amzadebda. 76 Savnabadaze Sekrebil jariskacebsa da oficrebs prezidentis brZanebulebiT daevalaT daetovebinaT Savnabada da yazarmebs dabrunebodnen. maT es moTxovna ar Seasrules. 11 seqtembers miliciis umaRlesi skolis ufrosis zepiri brZanebis Tanaxmad (ra Tqma unda,zemdgomi organos mier nakarnaxevi miTiTebis safuZvelze), 30 kaciani razmi gavemgzavreT TeleTi-rusTavis gzatkecilis gasayarTan mdebare saxelmwifo avtoinspeqciis saguSagosTan sadReRamiso morigeobis gasawevad. Cvens movaleobaSi Sedioda Savnabadaze dabanakebuli gvardielebis gadaadgilebis ardaSveba dedaqalaqis mimarTulebiT. ramdenime saaTis dgomis Semdeg saguSagos Savnabadidan daZruli tanki moadga. tankis luqidan amosulma gvardielma gabrazebuli xmiT mogvmarTa, ratom dgaxarTo. mcire pauzis Semdeg konkretulad vupasuxeT, rom dislokaciis adgils dabruneboda. mas ganemarta, rom misi da Savnabadaze myofi gvardielebisaTvis Tbilisis mimarTulebiT gadaadgileba akrZaluli iyo. gvardielma xmis amouRebliv miabruna tanki da Savnabadisaken gaemarTa. saguSagoze 3 dReRame davyaviT da miliciis umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT saswavlebelSi davbrundiT. ramdenime dRea mTavrobis saxlis pirvel sarTulze ganlagebulia miliciis sakoordinacio Stabi. aq Tavmoyrilia Sss da q. Tbilisis mTavari sammarTvelos TanamSromelTa didi raodenoba. mTavrobis saxlis win moedanze yovel dRe aseulobiT adamiani iyrida Tavs mitingze, mxardaWera da Tanadgoma rom gamoecxadebina saqarTvelos erovnuli parlamentisa da respublikis prezidentisadmi. erT-erTi mitingis dros, opoziciis jgufi Seecada mTavrobis saxlis win, kibeebze placdarmis gakeTebas, magram mitingis monawileTa aqtiuri moqmedebiT es jgufi maleve gandevnes. Zalze daZabuli situacia Seiqmna. swored am dros gaisma prezidentis mowodeba qarTveli xalxisadmi, daecvaT erovnuli parlamenti. amas didi gamoxmaureba mohyva. erTmaneTis pirispir aTasobiT qarTveli idga. daiwyo rusTavelis gamziridan avtobusebisa da quCis barikadebisagan gawmenda. TbilisSi siZulvili, boRma da undobloba mZvinvarebs. rusTavelis gamziri savsea gaborotebuli, fsiqikaSeryeuli, iaraRSemarTuli fanatikosebiT, romlebmac SeiZleba aRaravis winaSe aRar daixion ukan. 26 seqtembers, saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT, gamocxadda sagangebo mdgomareoba. opoziciam Tavisas miaR77 wia. isini miznad destabilizaciasa da dapirispirebis miRwevas isaxavdnen da amis miRweva SeZles kidec. sanam xelisufleba avtobusebisagan rusTavelis gamzirs gaaTavisuflebda, opoziciurma Zalebma Tavi moiyares resmpublikis moedanze da daiZrnen mTavrobis saxlis mimarTulebiT. SuadRes rusTavelis gamziri savse iyo giorgi Wanturias mier mobilizebuli axalgazrdebiT. mTavrobis saxlis win Caxergil avtobusebTan misulT xelisuflebam Tavisi xalxi daaxvedra. atyda erTi ambavi. urTierTSeuracxmyofeli xmamaRali laparaki xelCarTul brZolaSi gadaizarda, zogi gareT Cxubobda, zogi avtobusebSi arkvevda urTierTobas, zogsac avtobusis saxuravebze gaemarTa xelCarTuli. erTi sityviT, ninZebis Cxubi gegonebodaT. aqeT, sagamofeno Senobis win mrgvali magidis ideologs, medole-deputats (rogorc mas eZaxdnen) avTandil rcxilaZes 6 Savosani qali moeyvana, zemoT kibeebze aiyvana, erTad mWidrod daayena, diriJoris JestikulaciiT xeli aiqnia da qalebma morTes yvirili: „zviadi!.. zviadi!.. zviadi!.. dRiTidRe matulobs xelisuflebasa da opozicias Soris dapirispireba. aravis surs sakuTari poziciebis daTmoba, pirovnulze maRla erovnulis dayeneba. am dReebSi ar wydeba mTavrobis saxlTan respublikis sxvadasxva raionebidan delegatTa Camosvla, respublikis prezidentisa da erovnuli parlamentis mxardamWeri mitingebi. aman kidev ufro daZaba isedac rTuli kriminogenuli viTareba, stiqiurad SeiaraRebuli xalxis winaSe milicia uZluri aRmoCnda. respublikis sxvadasxva raionidan CamosulTa moZraobam damRupveli saxe miiRo. prezidentis simpaTiebi, aSkarad samegrelosaken ixreboda, xolo Ss ministrs d. xabulians svaneTis imedi hqonda. aseT viTarebaSi z. gamsaxurdiam TbilisSi 25 seqtembridan sagangebo wesebi gamoacxada. 24 seqtembers ki — sayovelTao mobilizacia. mosaxleobis dacvis momizezebiT, T. kitovanis momxre gvardielebi filarmoniasTan dabanakdnen. ukve sami kviraa, rac grZeldeba saprotesto aqciebi teleradio departamentis Senobis win. grZeldeba sainformacio mitingebi mTavrobis saxlTan. politikuri viTareba uaRresad daZabulia. haerSi samoqalaqo omis suni trialebs. am droisaTvis miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis nawili mTavrobis saxlSia da iq eweva samsaxurs, nawili — teleradio departamentis siaxloves sastumro „aWa78 rasTan“ dgas, nawilic — soflis meurneobis saministrosTan. im dros, 30 seqtembers, cirkis midamoebidan qvemexis Wurvi esroles soflis meurneobis saministros Senobas. sapasuxo cecxli tyviamfrqvevebidan da avtomatebidan mTavrobis momxre meomrebma gauxsnes. 25, 26, 27, 28 seqtembers mTavrobis saxlis win mitingi grZeldeba. teleradio departamentis muSakebis erTma jgufma saprotesto aqcia moawyo departamentis Senobis win, ris Sedegadac Sewyda teleradiogadacemebi. mdgomareoba kidev ufro gaarTula opoziciur-politikur dajgufebaTa mier departamentis Senobis piketirebam. 1 oqtombers tele-radiodepartamentis win gaimarTa opozicionerTa mitingi, isini politpatimrebis: g.Wanturias, j. ioselianis da g. xaindravas gaTavisuflebas moiTxovdnen. 3 oqtombris sainformacio mitingze gaJRerda azri imis Taobaze, rom ZmaTa Soris sisxlisRvris Tavidan acilebis mizniT, gvardia tovebs teleradiodepartamentis Senobis mimdebare teritorias da gadis qalaqidan. marTlac, 6 oqtombers RamiT T. kitovanis gvardiam da merab kostavas sazogadoebis SeiaraRebulma formirebam qalaqi datoves. isini Tbilisis zRvaze dabanakdnen. imave Rames, brZanebiT, miliciis umaRlesi skolis 30 kaciani jgufi adis Tbilisis zRvaze, Temqis mxridan da mTeli Rame morigeobs, raTa ar dauSvan gvardielebis qalaqis mimarTulebiT gadaadgileba. diliT saswavleblis meore jgufma Segvcvala da Cven saswavlebelSi davbrundiT. is-is iyo saswavlebelSi SemovediT, rom skolis radiosadgurSi gaisma Tbilisis zRvaze Secvlaze misuli jgufis xma, isini daxmarebas iTxovdnen T. kitovanis ukanono formirebis mier saswavleblis piradi Semadgenlobis mimarTulebiT cecxlis gaxsnis gamo. myisve iqiT gavwieT. intensiuri srolebi ar wydeboda. gvesrodnen profkavSirebis saswavlo centris raionidan. kitovanis SeiaraRebuli formirebis wevrebi an nasvamebi iyvnen an narkotikuli nivTierebis zemoqmedebis qveS imyofebodnen. iZulebulni gavxdiT sroliTve gvepasuxa. ormxrivi srola 4-7 wuTs gagrZelda. srola SegvaCerebina Tbilisis zRvaze amosulma saswavleblis ufrosma givi kvantalianma. cota xnis Semdeg, misive brZanebiT davbrundiT miliciis umaRles skolaSi. oqtombris dasawyisSi saswavlo wlis dawyeba kvlav gadaido. ganaTlebis saministros yovlad SeuZleblad miaCnda 79 Tbilisis saswavlo dawesebulebebSi mecadineobebis dawyeba. saministro kategoriulad acxadebda, rom stabiluri mdgomareobis Seqmnamde, vidre qalaqSi Tundac erTi ukanono SeiaraRebuli formireba an jgufia,riTac safrTxe eqmneba adamianTa sicocxlesa da janmrTelobas, saswavlo procesis dawyeba SeuZlebelia. swavlis ganaxleba moxerxdeba mas Semdeg, rodesac qalaqSi sruli wesrigi damyardeba. oqtomberi mitingebis Tvea. 10 oqtombrisaTvis TbilisSi SedarebiT simSvidea. zogierT umaRles saswavlebelSi mecadineobebi daiwyo. maT Soris Cvens saswavlebelSic. didi mitingi gaimarTa 18 oqtombers mTavrobis saxlTan. 15 oqtombers Crdilo oseTidan gadmosulma teroristebma, Sida qarTlSi mokalaTebul separatistebTan erTad, raketebi dauSines aCabeTsa da qurTas. qarTuli mosaxleoba mZime dReSia. arc aravis daxmarebis imedi aqvT. osi separatistebi da maTi damqaSebi mgluri kanonebiT moqmedeben. qarTveli politikosebi ki quCaSi mitingebis saSualebiT upirispirdebian, arkveven urTierTobebs, rasac dasasruli ar uCans. am dReebma dagvanaxa, rom saqarTveloSi ar arsebobs politikuri kultura, Tumca es arc aris gasakviri, radgan maT akliaT sibrZnis xelovneba. isini moklebulni iyvnen politikis sferosTan siaxloves, sapasuxismgeblo Tanamdebobebi diletantebiT iyo dakompleqtebuli. yovelive aman daRi daasva saqarTvelos saxelmwifoebriv da sazogadoebriv cxovrebis yvela sferos. danaSaulobam da korufciam arnaxul dones miaRwia. uperspeqtivo Canda saqarTvelos saerTaSoriso aRiareba, dausjeloba gamefebulia qveyanaSi. saqarTvelo ufskrulisken mieqaneba. samoqalaqo omi kars aris momdgari. saqarTvelos Sss davalebiT, 27 seqtembersa da 11 noembers q. goris Ss ganyofilebisTvis daxmarebis aRmosaCenad, sazogadoebrivi wesrigis dacvis mizniT mivlinebul iqna miliciis umaRlesi skolis 2 jgufi miliciis podpolkovnik daviT Cagunavasa da podpolkovnik merab qoqiaSvilis xelmZRvanelobiT. oqtombersa da noemberSi saswavlebelSi arsebuli specdaniSnulebis aseuli ganicdis cvlilebebs. ZiriTadad, cvlilebebi aseulis xelmZRvanel muSakTa Soris moxda. umniSvnelo cvlilebebi xdeba kursantTa Sorisac. 16 noembridan 30 noembramde q. TelavSi operatiuli RonisZiebebis gasatareblad mivlinebul iqna saswavleblis me80 oTxe kursi miliciis polkovnik robinzon xmalaZis xelmZRvanelobiT. saqarTvelos Ss ministris brZanebis Sesabamisad, 11 noembridan 11 dekembramde q. Tbilisis № 1 sagamoZiebo izolatorSi mivlinebul iqna samorigeo samsaxuris Sesasruleblad 24 pirvelkurseli nana qoCoraSvilis xelmZRvanelobiT. dekemberi. miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba q. Tbilisis saxelmwifo avtoinspeqciasTan erTad sagangebo mdgomareobis pirobebSi monawileobda reidebSi, avtosatransporto saSualebebis mier sagzao usafrTxoebis dacvis RonisZiebebSi. es reidebi tardeboda Tbilisis masStabiT. erT-erTi jgufi, romelsac mesamekurseli koba kalmaxeliZe xelmZRvanelobda, reids atarebda orTaWalaSi, gorgaslis quCaze. petre bagrationis ZeglTan, dadgenili wesis Sesabamisad, gaaCeres satransporto saSualeba „07“ markis „Jiguli“ da mZRols marTvis mowmoba da teqnikuri pasporti mosTxoves — mZRolma, gvarad jafariZem aRniSnul moTxovnaze uari ganacxada da aqeT Cxubi daiwyo, ra uflebiT gamaCereTo. rogorc gairkva mZRols ar aRmoaCnda manqanis teqpasporti (Jigulis markis es manqana moparuli iyo) da aqeT Setevaze gadmosulma xelCarTuli brZola gaaCaRa. mas masTan myofebic miemxrnen. atyda Sexla-Semoxla. kursantebma iaraRi ar gamoiyenes. scades maTi Sekaveba, magram uSedegod. Cxubis wamomwyebi „TeTri giorgis“ sazogadoebis wevri aRmoCnda. gulze ekida „TeTri giorgis“ medalioni. deboSis amtexi „TeTri giorgis“ wevrebi pistoletebiT iyvnen SeiaraRebulni da moaxerxes SemTxvevis adgilidan mimalva. kursanti koba kalmaxeliZe, CxubiT miyenebuli dazianebebis gamo, saavadmyofoSi moaTavses. imave dRes, 18 dekembers koba kalmaxeliZes saavadmyofoSi „estumrnen“ Tbilisis umaRlesi saswavleblis studsabWos delegatebi 5 kacis SemadgenlobiT. maT solidaroba gamoucxades dazaralebuls da mouwodes arsebuli reJimis winaaRmdeg SeerTebodnen studentebs. kobas pasuxi erTgvarovani iyo: am faqtis politizirebis winaaRmdegi var da mxolod samarTlianobas, damnaSaveTa dasjas moviTxovo. studsabWos delegatebs moyvanili hyavdaT Jurnalisti da operatori, romelic afiqsirebda am saubars. meore dRes kalmaxeliZe saavadmyofodan gaewera. 81 20 dekembers miliciis umaRles skolaSi movidnen jaba ioselianisa da Tengiz kitovanis warmomadgenlebi, romlebmac Tanadgoma gamoucxades kursantebs da interviu Caiweres. ise rogorc studsabWos, maTac analogiuri pasuxi miiRes, rom gamosvlebSi monawileobis winaaRmdegni arian da samarTlianobis misaRwevad yvela saSualebas gamoiyenebdnen. kursantebma gadawyvites samarTlianobis aRdgenis mizniT, SimSiloba daewyoT. imave dRes, 20 dekembers (paraskevi) kursantTa 40 kaciani jgufi gavida rusTavelze mdebare „imelis“ SenobasTan da iq mjdomare aqcia gamarTa. aqcia dilis 11 saaTze daiwyo. rusTavelis mxridan „imelis“ Senobis kibeebis gaswvriv gaabes bawari, moitanes leibebi da SimSiloba gamoacxades. moSimSileebs, mogvianebT 200-mde kursanti SeuerTda. am droisaTvis sastumro „iveriis“ win mdebare respublikis moedanze opoziciis mitingi imarTeboda. moSimSile kursantebTan misuli studsabWos wevrebi solidarobas ucxadebdnen. moSimSileebTan movidnen qarTveli da ucxoeli Jurnalistebi. aq iyo bibi-si-s Jurnalistic, romelmac Tarjimnis saSualebiT interviu CamoarTva mesame kursels Temur xaCiZes. man gaimeora Tanakurselebis, Tavisi megobrebis sityvebi, rom ar SearCendnen megobris Seuracxyofas, samarTaldamcavi organos muSakebze xelis aRmarTvas da „TeTri giorgis“ sazogadoebis im wevrTa dasjas moiTxovdnen, vinc xeli aRmarTa maT megobarze. am aqciaze misuli Ss organos TanamSromlebi dadebiTad Sexvdnen moSimSileTa moTxovnebs da amxnevebdnen maT. aqciis monawileebTan mividnen xelisuflebis warmomadgenlebi: nugzar molodinaSvili, Ss ministris moadgileebi. mogvianebiT movida dilar xabulianis mZRoli anzor margiani da aqciis iniciatorebi: mixeil baidoSvili, Smagi jalabaZe, Temur xaCiZe, kaxa adamia da levan ciskariSvili manqaniT miiyvana parlamentSi. iq kursantebi miiRo Ss ministrma. aqciis iniciatorebidan ministrma gamoarCia m. baidoSvili, romelsac calke ganucxada, Tuki kursantebi ar moiTxovdnen „TeTri giorgis“ sazogadoebis im wevrebis dasjas, romlebmac Cxubi autexes kursantebs da aqcias Sewyvetdnen, baidoSvils im Tanamdebobaze daniSnavda, romelsac moisurvebda. ministris SeTavazebas aseTi pasuxi gaeca: aqcia Tanamdebobaze dasaniSnavad ki ar tardeba, aramed Cveni mTavari moTxovnaa damnaSaveTa dasja da samarTlian saxelmwifoSi cxovreba, aqciis 82 daSlas ki me ver gadavwyvet, biWebs unda movelaparakoo. amis Semdeg ministrs baidoSvili Sehyavs saqarTvelos prezident zviad gamsaxurdiasTan. prezidentis kabinetSi imyofeboda generaluri prokurori kote fircxalava. gamsaxurdiam baidoSvils mimarTa mis kabinetSi myof stumris TandaswrebiT surda mas saubari, Tu calke. genprokuroris daswrebiT — iyo baidoSvilis pasuxi. sanam moSimSileTa moTxovnebs Camoayalibebda, mixeilma saqarTvelos prezidents uambo 18 dekemberis incidentis Sesaxeb da Semdgom Camoayaliba kursantTa moTxovnebi: kanonis uzenaesobis uzrunvelyofa; Setanil iqnas cvlilebebi da damatebebi miliciis Sesaxeb kanonSi; ganaiaraRdes yvela politikuri organizacia da daisajos, aRiZras sisxlis samarTlis saqme „TeTri giorgis“ sazogadoebis im wevrebis mimarT, romelTa vinaobac da satransporto saSualebebis nomrebi cnobilia. isedac da asedac, am moTxovnebs asruleba ar ewera. saRamos 5 saaTisaTvis aqcia daiSala. yvela kursanti saswavlebelSi dabrunda. maSin, rodesac rusTavelze kursantTa aqcia tardeboda, miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis nawili TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi monawileobda. meramdene dRea uzenaesi sabWos SenobaSi vimyofebiT, aq qaosi da anarqia sufevda. iyo erTi aliaqoTi. uzenaesi sabWos naxevradsardafis tipis darbazSi gvardielebi idgnen. sawolebi hqondaT gaSlili da usaqmurobisagan daosebulebi Candnen. mTeli dRe-Rame televizors uyurebdnen. erTi sityviT, uzenaesi sabWos Senoba traqtirs waagavda. 21-22 dekembris Rame mZimed gadioda, veravin warmoidgenda rogori dRe gaTendeboda. 22 dekembris kviradRe Tendeboda, daaxloebiT 8 saaTze, msxvilkalibriani tyviamfrqvevidan nasroli tyvia uzenaesi sabWos Senobas xvdeba. amiT opoziciam avbediTi ganzraxva sisruleSi moiyvana. es gaxda prezidentisa da mTavrobis dabombvis signali. SenobaSi imyofebodnen uzenaesi sabWos deputatebi, ministrTa sabWos kabinetis wevrebi da TviT prezidentic. damnaSaveebma cecxli gaxsnes, Seecadnen SeWriliyvnen SenobaSi. prezidentis dacvam, erovnuli gvardiisa da miliciis nawilebma gaxsnes sapasuxo gamafrTxilebeli cecxli,romelic intensiur srolaSi gadaizarda. SenobaSi vin saiT garboda, vin poziciebs ikavebda, aravin uwyis. iyo erTi ambavi. 83 respublikis uzenaesi sabWos Senoba seriozulad dazianda, xolo mimdebare Senobebs cecxli ekida. saRamos, 22 dekembers droebiTi simSvide Camovarda, cnobili gaxda, rom xelisuflebam daiwyo molaparakeba SeiaraRebuli opoziciis erT-erT liderTan. samwuxarod, es molaparakeba warumatebeli aRmoCnda. saRamos 6 saaTze miviReT brZaneba Senobidan gasvlis Sesaxeb. CitaZisa da WonqaZis quCebis mimarTulebiT gamovediT, saidanac satransporto saSualebebiT davbrundiT saswavlebelSi. am Setakebam TvalnaTliv dagvanaxa, rom opoziciis SeiaraRebuli provokacia didxans da guldasmiT igegmeboda da mzaddeboda. im dros, rodesac TbilisSi samoqalaqo omi did masStabebs iRebda, Sida qarTlSi osi separatistebi qarTul soflebSi mosaxleobas awiokebdnen, Zarcvavdnen da xocavdnen, maT saxlebs cecxls ukidebdnen. rusTavelze iwvoda Senobebi, daZrwodnen mZarcvelebi, morodiorebi, aTasi rjulis damnaSaveni. dekembris bolo dReebSi miliciis umaRlesi skolis teritoria ar migvitovebia. mTeli piradi Semadgenloba yazarmul mdgomareobazea gadayvanili. 27 dekembers gvardiam patimrobidan gaaTavisufla giorgi Wanturia, jaba ioseliani, goga xaindrava da sxvani. presa ityobineboda, rom 25 dekembers Tbilisis aeroportSi daeSva groznodan sagangebo reisiT momavali tu-154. mas daxvda saqarTvelos prezidentis erTguli omonis nawili. aeroportSi srola atyda opoziciuri gvardielebis, sagangebo daniSnulebis batalion „TeTr arwivsa“ da omons Soris. orive mxridan iyvnen daWrilebi. iqve, aeroportSi 25 CeCeni erovnebis moqalaqe daakaves, maT CamoarTves 17 avtomati da sxva saomari saSualebebi. gia yaryaraSvili acxadebda — zviad gamsaxurdiam CeCnebi Camoiyvana qarTvelebis dasaxocado. sisxliani dReebis ganmavlobaSi miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba gaurkvevel mdgomareobaSi iyo. am mdgomareobidan gamosayvani sasikeTo Zvrebi arsaidan Canda. 84 saqarTvelos respublikis uSiSroebis saministros umaRlesi skolis oficerTa da kursantTa sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebsa da saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi monawileobis geografiuli ruka da masStabebi 1992 ww. leseliZe xeivani ganTiadi meRvrikisi gagra kolxida walenjixa Cxorowyu martvili xoni zugdidi wyaltubo xobi senaki abaSa foTi samtredia q. Tbilisi 85 biWebis energia aq daixarja 1992 weli „me minda vemsaxuro Cems samSoblos da ara Cemi samSoblos mTavrobas“ markesi moaxlovda sisxliani axali weli. TbilisSi didTovlobaa. am wlidan qveyanas mesame xelisufleba moevlina... 1992 wlis dadgomisTanave samxedro upiratesoba putCistebisken gadaixara. miliciis umaRlesi skola ukve Sinagan saqmeTa saministros dacvis samsaxurSia. ministri dilar xabuliani da misi moadgileebi mimalvaSi arian. erTi sityviT, saministro upatronodaa darCenili. isini arc aqamde iCendnen xelqveiTebis mimarT saTanado patronobas. qveynis marTva „sainformacio mitingebiT“ saxelmwifos sikeTes rom ar moutanda es kargad gamoCnda. pativmoyvareoba, romelic zviad gamsaxurdias axasiaTebda, saxelmwifos marTvisaTvis damRupveli aRmoCnda. misive garemocva aRiarebda, rom masze didi gavlena hqondaT qalebs — colis das lele arCvaZes da jandacvis ministrs manana ZoZuaSvils. prezidents xeli unda Seewyo eris gamTlianebisaTvis, piriqiT ki moxda — man saqarTvelo dahyo „zviadistebad“ da „arazviadistebad“. qveyana gaTiSulobam moicva. inteligenciaSic gamoikveTa zviad gamsaxurdias xelisuflebisadmi dapirispirebuli fena. es welic Sss umaRlesi skolisaTvis cudi ambebiT daiwyo. merab kostavas sazogadoebis wevrebma pirvelkursel vaxtang namgalaZes cecxlsasroli iaraRi gastaces. nasvam mdgomareobaSi myofi pirvelkurseli gimzer Jvania Tbilisis rkinigzis sadgurze atexili deboSisaTvis iricxeba Sss umaRlesi skolidan da daTxovnil iqna Ss organoebidan. axal wels, pirvelkurselebi: xviCa xurciZe, levan mgalobliSvili, goCa quTaTelaZe da zaza gugava Sinagan saqmeTa saministros dacvis samsaxuris Sesrulebisas unebarTvod toveben saguSagos, Sinagan saqmeTa saministros ezodan itaceben av87 tomanqana „kolxozniks“, iqve mdgom avtomanqana „volgidan“ iparaven akumulators da midian xviCa xurciZis saxlSi axali wlis aRsaniSnavad. dabrunebul nasvam kursantebs Tbilisis SemovliT gzaze „baqo-novorosiiskis“ trasaze, gldanis gadasaxvevTan, RamiT, 8-10 kacisagan Semdgari jgufi ayaCaRebs, arTmevs avtomanqanas, maTze ganpirobebul avtomatur iaraRs da demonstraciulad tovebs SemTxvevis adgils. Sss miliciis umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT, yvela zemoCamoTvlili kursanti iricxeba Sss miliciis umaRlesi skolidan. momxdaris gamo, am ambidan erTi saaTis Semdeg skolaSi iqmneba specialuri jgufi Cemi — kapitan SoTa biTaZis xelmZRvanelobiT da Svidi kursantis SemadgenlobiT SemTxvevis adgilis daTvalierebis mizniT. yaCaRebTan Sexvedris SemTxvevaSi, isini unda gagvenadgurebina. Cveni mondomeba, SemTxvevis adgilisa da mimdebare teritoriis 35-40 kilometris Semovla, uSedegod damTavrda, 2-3 saaTiani reidis ganmavlobaSi gzaze sulieri ar gaWaWanebula. 2 ianvrisaTvis opoziciis xedmZRvanelma jgufma Tavis Tavs samxedro sabWo uwoda da gamoaqveyna mimarTva, sadac naTqvami iyo: „zviad gamsaxurdias mier uzurpirebuli xelisufleba damxobilia da Zalaufleba xelSi aiRo samxedro sabWom“. meore dRes, 3 ianvars TbilisSi samxedro sabWo sagangebo mdgomareobas acxadebs noli saaTidan. q. Tbilisis samxedro komendantad iniSneba gia yaryaraSvili. am dRidan, 3 ianvridan miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba CarTulia TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. saswavleblis TanamSromlebi (oficrebi da kursantebi) monawileobas iReben Tbilisis raionebSi reidebsa da dedaqalaqSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. aRniSnuli RonisZiebebis gatarebisas Cveni saswavleblis oficrebi da kursantebi ver gadaurCnen Tavdasxmas. 5 ianvars, 22 saaTsa da 30 wuTze saburTalodan miliciis umaRlesi skolisken moZrav satransporto saSualebas „furas“ (aseTi avtomanqanebiT vaxorcielebdiT patrulirebas Tbilisis masStabiT), romelSic isxdnen saswavleblis TanamSromlebi, diRmis masivTan trasaze, „volgis“ markis avtomanqanidan cecxli gauxsnes, Sedegad, „fura“ gadabrunda. erTerTi tyvia, miliciis ufros leitenant valeri nanikaSvils gulSi moxvda. igi adgilze gardaicvala. xolo mis gverdiT mjdomi pirvelkurseli giorgi gelaSvili mZimed daiWra. is 88 valeri nanikaSvili 1961-1992 valeri nanikaSvili daibada 1961 wlis 24 oqtombers. 1878 wels daamTavra yvarlis raionis sofel sabues saSualo skola. saSualo skolaSi swavlis periodSi valeri Tanaklaselebs Soris gamoirCeoda sibejiTiT. igi karg codnas amJRavnebda teqnikuri sagnebis: maTematikis, fizikisa da qimiis mimarT. am sagnebis mimarT dainteresebam valeri nanikaSvils gadaawyvetina swavla gaegrZelebina saqarTvelos politeqnikur institutSi. 1978 wels valeri warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs saqarTvelos politeqnikuri institutis kavSirgabmulobis fakultetze, romlis sruli kursi daamTavra 1983 wels. umaRlesi ganaTlebis miRebis Semdeg muSaobas iwyebs q. foTSi Soreuli naosnobis gemze Tavisi specialobiT. Soreuli naosnobis gemze muSaobam, bavSvobaSi gulCaTxrobili valeri, mTlianad gardaqmna, okeanisa da zRvis talRebis erTguli gaxda. gembanze marto darCenili Tavis saidumloebas talRebs andobda, Tavis gulisnadebs eCurCuleboda. mis mier Seqmnil dRiurSi sWarbobs genialuri adamianebis Txzulebebidan brZnuli azrebis amonaridebi, romlebsac mis dRiurSi gansakuTrebuli adgili aqvs daTmobili. 1990-91 wlebSi saqarTveloSi Seqmnilma politikurma mdgomareobam q. foTis navsadguridan gemebis gasvla Semcirda da Semdgom saerTod aikrZala da valeri nanikaSvils mouwia damSvidobeboda Tavis stiqias. am mdgomareobam valeri sagonebelSi Caagdo, mas ver war89 moedgina okeanisa da zRvis stiqiasTan ganSoreba, Tumca kargad esmoda rom realobas unda Segueboda. valeri nanikaSvilma SromiTi saqmianoba saqarTvelos Sss umaRles skolaSi gaagrZela. valeri, dedis taisa nanikaSvilis (igi saqarTvelos Sss umaRles skolaSi kursis ufrosis Tanamdebobaze muSaobda) SuamdgomlobiT, 1991 wlis ivliss muSaobas iwyebs Sss umaRles skolaSi kavSirgabmulobis samsaxuris ufrosad. miliciis ufrosma leitenantma valeri nanikaSvilma, bunebiT keTilma da megobrobisadmi erTgulma, mokle xanSi saswavleblis TanamSromlebsa da kursantTa Soris moipova didi pativiscema da siyvaruli. Sss umaRles skolaSi muSaoba valerisTvis xanmokle aRmoCnda, igi, 1992 wlis 5 ianvars samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas, daiRupa. valeri nanikaSvils ojaxSi darCa deda — taisa nanikaSvili, meuRle dali nanikaSvili da Svilebi: oTari da qeTevani. valeri nanikaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze, misi saxeli mieniWa Sss akademiis pirveli kursis pirvel oceuls. misi gvari da saxeli amotvifrulia q. TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, valeri! 90 dRemde sawols aris mijaWvuli. daiWrnen pirvelkurselebi: mamuka daviTiniZe da ramaz oqropiriZe. gamoZieba ramdenime versiaze muSaobda. erT-erTi versiiT, avtomanqanas, saidanac srola ganxorcielda q. Tbilisis Ss mTavari sammarTvelos muSaki marTavda, danaSauli gauxsneli darCa. 6 ianvari, orSabaTi. prezidentis „korteJi“ Ramis 4 saaTze bunkeridan gamovida da aRmosavleTis mimarTulebiT, somxeT-azerbaijanis sazRvrisken gaemarTa. „Tbilisis omi“ amiT damTavrda. es iyo ori dapirispirebuli banakis brZola xelisuflebisaTvis. TavSive Canda, rom agoniaSi myofi z. gamsaxurdias reJimi didxans ver gaZlebda. Rirda ki prezidentis dasamxobad amdeni msxverplis gaReba? ramdenime dReSi droebiTi mTavrobis premierTan — Tengiz siguasTan SeTanxmebiT, givi kvantaliani saswavleblis gafarToebaze zrunavs. da ai, saqarTvelos ministrTa kabinetis 1992 wlis 15 ianvris № 23-1 dadgenilebiT, saqarTvelos respublikis uSiSroebis kursebisa da Sss miliciis umaRlesi skolis gaerTianebiT ixsneba saqarTvelos respublikis uSiSroebis saministros umaRlesi skola. Sss miliciis umaRlesi skola gadavida uSiSroebis umaRlesi kursebis administraciul SenobaSi qerCis Sesaxvev № 2-Si (miliciis umaRlesi skolis pirdapir). skolis saStato ganrigi ganisazRvra 268 TanamSromliT. umaRlesi skolis statusisa da daniSnulebis Secvlis gamo tardeba piradi Semadgenlobis atestacia. 15 ianvars z. gamsaxurdia soxumSi Cafrinda. man ganacxada, rom aqedan igi Seutevs Tbiliss, xolo CeCneTTan molaparakebis Tanaxmad, daarsdeba afxazeT-samegrelos respublika. ianvarSi samxedro sabWos, anu droebiTi mTavrobis ori wevrisaTvis, kerZod Tengiz kitovanisa da Tengiz siguas piradi dacvisaTvis givi kvantalanma kursantTa rigebidan, saTanado fizikuri monacemebis mqone 10 axalgazrda gamohyo. axalSeqmnili uSiSroebis umaRlesi skolis rangSi, droebiTi mTavrobis xelmZRvanelobis davalebiT, saswavleblis piradi Semadgenloba igzavneba dasavleT saqarTveloSi, kerZod: foTSi, zugdidSi, senakSi, xobSi, samtrediasa da sxva raionSi. 25 ianvars q. senakSi mivlinebul iqna 60 kursanti podpolkovnik merab qoqiaSvilis xelmZRvanelobiT. iq Casuli Cveni saswavleblis pirad Semadgenlobas daxvdnen samxedro sabWos xelmZRvaneloba: jaba ioseliani da Tengiz kitovani. ja91 ba ioseliani q. senakis komendantad niSnavs merab qoqiaSvils qalaqSi komendantis saaTis SemoRebasa da saqmisadmi simkacris gamovlenas avalebs. jaba ioselianma merab qoqiaSvils saubrisas ganucxada, rom is da kitovani apireben foTsa da zugdidSi RamiT gamgzavrebas da am qalaqebis aRebas. am ambavs m. qoqiaSvili gaocebuli Sexvda mas. Tvalwin warmoudga meore msoflio omis bataliebi. uSiSroebis umaRlesi skolis muSakebi mxolod erTi kvira axorcielebdnen q.senakSi komendantis saaTiT gaTvaliswinebul RonisZiebebs. samxedro sabWom samegrelos regionSi, „wesrigis dasamyareblad“ mxedrioni gagzavna da 2 Tebervals umaRlesi skolis piradi Semadgenloba senakidan gamoiyvanes. „mxedrionis“ xelmZRvanels Stabi samtrediaSi hqonda. „mxedrionis“ wevrebs samegreloSi „Tavisufali moqmedebis“ saSualeba miecaT. daiwyo samegrelos mosaxleobis awiokeba. male jaba ioseliani da Tengiz kitovani samxedro sabWos saxeliT gamoscemen „humanur amnistias“, romliTac cixeebidan da Sroma-gasworebis koloniebidan ganTavisuflda mZime danaSaulisaTvis msjavrdebuli oTxi aTasi kaci. gaTavisuflebulebma male „mxedrionis“ rigebi Seavses. kviras, 2 Tebervals, dilis 12 saaTze aTiaTasobiT moqalaqe Seikriba Tbilisis vagzlis moedanze, eqsprezidentis momxreTa mitingze. aseTi mitingebi pirveli ianvridan yoveldRe imarTeboda. mitingze gamotanili iyo z.gamsaxurdias suraTebi, transparantebi, iTxovdnen zviad gamsaxurdias dabrunebas da politpatimrebis gaTavisuflebas. mitingis daSlisas samxedro sabWos SeiaraRebulma razmma xalxs tyvia dauSina. muclis areSi mZimed daiWra pirvelkurseli xviCa liparteliani. respublikur saavadmyofoSi ramdenimesaaTiani operaciis Semdeg igi narkozidan ver gamodis da iRupeba. miuxedavad imisa, rom 15 ianvars Sss miliciis umaRlesi skola da uSiSroebis umaRlesi kursebi gaerTianda, teritoriulad miliciis umaRles skolaSi ganvagrZobdiT muSaobas (miliciis umaRlesi skola uSiSroebis umaRlesi kursebis administraciul SenobaSi martSi gadavida etapobrivad). 10 Tebervals meore semestriT gaTvaliswinebuli mecadineobebi isev miliciis umaRlesi skolis auditoriebSi tardeba. aqve vrceldeba inforacia imis Taobaze, rom „mxedrioni“ da misi meTauri jaba ioseliani Cvens saswavlebelze apirebs Tavdasxmaso. givi kvantalianis brZanebiT, umaRlesi skolis 92 xviCa liparteliani 1963-1992 xviCa liparteliani daibada 1963 wlis 21 ianvars lentexis raionSi, sofel gulidaSi. saSualo skola daamTavra sofel melisaSi 180 wels, saSualo skolaSi swavlis periodSi xviCa TanatolebSi pativiscemiT sargeblobda. igi keTili da bejiTi moswavle iyo. samxedro savaldebulo samsaxuridan demobilizaciis Semdeg SromiT saqmianobas eweva lentexis raionSi. xviCa liparetlians survili hqonda Camdgariyo samarTaldamcavi organoebis rigebSi da gadawyvita Caebarebina Sss umaRles skolaSi. xviCa 1991 wlis agvistoSi warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs saqarTvelos Sss umaRles skolaSi da iricxeba samarTalmcodneobis specialobis pirvel kursze. saswavlebelSi dRidan Caricxvisa xviCa TanatolebTan erTad monawileobda q. TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. asrulebda xelmZRvanel muSakTa mier miRebul davalebebs. xviCa liparteliani, im sabediswero dRes, 2 Tebervals Tbilisis vagzlis moedanze, eqsprezidentis momxreTa mitingze sazogadoebrivi wesrigis dacvisas muclis areSi mZimed daiWra da q. Tbilisis respublikur saavadmyofoSi gardaicvala. xviCa liparteliani 29 wlis iyo, mas ojaxSi darCa deda — fafada zurabiani-liparteliani, mama vano liparteliani. saqarTvelos Sinagan saqmeTa ministris brZanebiT xviCa lipartelians sikvdilis Semdeg mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialu93 ri wodeba. Sss akademiis meore kursis meore oceulis pirvel aTeuls mieniWa misi saxeli. misi gvari da saxeli amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze. xviCa lipartelianis gvari da saxeli amotvifrulia q. TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, xviCa! 94 piradi Semadgenloba gaZlierebul mzadyofnaze gadavida. saswavleblis administraciuli Senobis saxuravze tyviamfrqvevi davayeneT. tyviamfrqvevTan dawesda morigeobis grafiki, xolo danarCeni kursantebi da oficrebi sadReRamiso morigeobas eweodnen umaRlesi skolis Sida perimetrsa da saswavleblis gare perimetrze. saswavlebeli Tavdasxmis molodinSia... 25 Tebervals, SuadRes saswavleblis ezoSi „kolxoznikis“ markis samxedro manqana Semovida. mas Tengiz kitovani marTavda. mis gverdiT jaba ioseliani ijda. manqana saswavleblis Sua ezoSi gaCerda. daupatiJebel stumrebs saswavleblis ufrosi givi kvantaliani Seegeba. erTmaneTs miesalmnen. mokle saubris Semdeg g. kvantalianma moixmo saswavleblis TanamSromeli gia Sengelia da oficerTa da kursantTa formis tansacmlis sawyobSi Sesvla da oficris 2 Tbili qurTukis motana daavala. Tengiz kitovanma kvantalians saCuqarze uari uTxra, xolo jaba ioselians xma ar gauRia, albaT Tanaxma iyo. amasobaSi Sengeliam qurTuki moitana da kvantalians gadasca. man qurTuki jabas moaxura da ufro Tamamad ganagrZo saubari. amis Semxedvare oficrebi da kursantebi gaognebulni videqiT: ori kviris ganmavlobaSi „mxedrionis“ Tavdasxmis molodinSi myofebs jaba ioselianis mSvidobiani vizitiRa SegvrCa. Tengiz kitovanma qurTukmoxurul jabas Sexeda da wamoiZaxa: „jaba! givim, bozuri qurTuki Cagacva?“ amaze jabam ironiuli gamoxedviT upasuxa. kidev ramdenime wuTi isaubra sameulma tkbilad da daemSvidoba erTmaneTs. senakSi viTareba iZabeba da samxedro sabWos gadawyvetilebiT, 29 Tebervals iq uSiSroebis saministros umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis didi nawili midis, aqvea erovnuli gvardiis qvedanayofebi. qalaqSi komendantis saaTi gauqmebuli ar aris. umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan erTad, senakSia givi kvantalianic. misi xelmZRvanelobiT qalaqSi mimdinareobda sadReRamiso morigeoba. ukiduresad daZabulia mdgomareoba zugdidSic. senakis skola-internatSi, sadac umaRlesi skolis piradi Semadgenloba iyo dislocirebuli, pirvel marts, diliT movida givi kvantaliani da gamogvicxada, rom politikur organizaciaTa zugdidis sakoordinacio sabWo, qalaqSi Seqmnili daZabuli viTarebis gamo, iTxovda qalaqsa da raionSi wesrigis aRsadgenad da damnaSaveobasTan sabrZolvelad uSiSroebis 95 umaRlesi skolis kursantTa Seyvanas. aqve gadawyda zugdidSi wamsvlelTa vinaoba. gasamgzavreblad gamoiyo 45 kursanti, romelTa surviliTac, maTi xelmZRvaneloba me damekisra. zugdidSi CasvlisTanave marTlac, rom mZime viTarebis momswreni gavxdiT. qalaqSi TareSobdnen gvardielebi da mxedrionelebi. adgilobrivi mosaxleoba gaurkvevlobaSia. yoymanobs, eSinia. avtomaturi cecxlsasroli iaraRiT SeiaraRebuli gvardielebi da mxedrionelebi Tavis nebaze iyvnen miSvebulni. Cven gacnobierebuli gvqonda zugdidSi gasatarebeli RonisZiebebis sirTule da didi pasuxismgebloba qalaqis mosaxleobis mimarT. Casvlis dRes, pirvel marts, zugdidis komendantad dainiSna ozurgeTis Ss ganyofilebis ufrosi genadi giorgaZe. Cveni Semadgenloba komendantis daqvemdebarebaSi gadadis. komendaturaSi Sedgenili gegmis Sesabamisad, vaxorcielebdiT patrulirebas WiTawylidan — ruxis cixemde. kursantebi ganawilebuli gvyavda qalaqis centrSic. isini sazogadoebriv wesrigsa da moqalaqeTa usafrTxoebas icavdnen. Casvlis dRidan vcxovrobdiT „engurqaRaldkombinatis“ saerTo sacxovrebelSi, sadac elementarul yofiT pirobebs viyaviT moklebulni. rodemde mogviwevda zugdidSi samsaxurebrivi movaleobis Sesruleba CvenTvis gaurkveveli iyo, amdenad gadavwyvite „engurqaRaldkombinatis“ generaluri direqtorisaTvis, baton oTar facaciasaTvis mimemarTa sayofacxovrebo pirobebis gasaumjobeseblad misdami daqvemdebarebul sastumroSi Cveni kursantebis gadayvanis Taobaze. Sempirda, rom sastumroSi dabinavebuli gvardielebis gasvlisTanave, gadagviyvanda sastumroSi da pirobebic gagviumjobesdeboda. qalaqSi patrulirebis gansaxorcieleblad kursantebis ganawilebis dros, saerTo sacxovrebelSi 4 marts Semovida pirvelkurseli sergo (baCo) CaCibaia. igi im dRes Camosuliyo mSobliur qalaqSi da CvenTan surda muSaoba. igi narkotikuli nivTierebebiT iyo gabruebuli da Cven siaxloves gamoCena avukrZale. im dRidan igi Cvens Semadgenlobas aRar gahkarebia. mogvianebiT gavigeT, rom CaCibaia erT-erT gvardiels damegobrebia da masTan erTad, cecxlsasroli iaraRis muqariT, zugdidSi mcxovreb SeZlebul ojaxebs ayaCaRebda. misi danaSaulebrivi saqmianoba marto amiT ar Semoifargleboda. man „zviadistTa“ SeiaraRebuli razmebis Semosvlamde, narkotikuli saSualebe96 bis zemoqmedebis qveS myofma,damegobrebul gvardielebTan erTad, Tanaklaselis — naTiZis deda gaaupatiura. kriminalad iqca q. senakSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad Casuli saswavleblis meorekurseli aleqsandre fangani, romelic moqalaqeebis usafrTxoebisa da damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis nacvlad, Tavad Zarcvavda moqalaqeebs. man senakSi mcxovrebi moqalaqe Camosva misi kuTvnili avtomanqana „nividan“ da avtosatransporto saSualeba gaitaca. umaRlesi skolis ufrosma givi kvantalianma gatacebuli avtomanqana patrons daubruna. aseTi danaSaulobebi xSirad xdeboda. amis CamdenTa mimarT arc sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis sakiTxi damdgara da arc garicxula vinme skolidan. 9 marti. saguSagoebze ganawilebuli kursantebis Semowmebidan dabrunebuli Sevedi „engurqaRaldkombinatis“ saerTo sacxovrebelSi. Tendeboda.naxevari saaTic ar iyo gasuli, rom zugdidis centridan srolis xmebi gaisma. Turme loTi qobalias SeiaraRebuli razmi Tavs dasxmia qalaqis miliciis ganyofilebas, Tavdamsmxmelebs mouklavT adgilobrivi miliciis TanamSromeli (miliciis maiori da kapitani) da SenobisaTvis cecxli waukidebiaT. qobalielTa meore jgufi ki Tavs daesxa „engurqaRaldkombinatis“ sastumroSi myof gvardielebs. gadavwyvite sastumroSi misvla da garkveva Tu vin iyvnen Tavdamsmxmelebi. Tan gaviyole meore kurseli koba papuaSvili. sastumromde misvlamde (sastumro, saerTo sacxovreblidan 150-200 metrSi iyo) gzaSi srolis xma mogvesma. sastumrosTan misulebma, davinaxeT Tavdamsxmelebs rogor gamohyavdaT sastumros Sesasvlelidan iaraRayrili da xelebaweuli 17 gvardieli. Tavdamsxmelebis mier gakeTebuli koridoriT gahyavdaT da avtobusSi svamdnen. aqve Tavi moeyaraT adgilobriv macxovreblebs da lanZRva-ginebiT iklebdnen datyvevebulebs. Tavdamsxmelebs TeTri samklaurebi ekeTaT, Rame erTmaneTi rom gaerCiaT. am jgufs xelmZRvanelobda gia uCava. gias mivesalme, erTmaneTi movikiTxeT da vTxove, qalaqis centrSi saguSagoze ganawilebuli oTxi kursantis moZebnaSi damxmareboda (gia uCava mTavrobis saxlTan sazogadoebrivi wesrigis dacvis dros gavicani). giam daxmareba aRmiTqva da masTan erTad avtobusSi movTavsdiT, iq, sadac datyvevebuli 17 gvardieli ijda. avtobusi qalaqis centrisken daiZra. qalaqis quCebSi xalxi iyo gamosuli. bazarTan Sejgufebulma xalxma Cveni av97 tobusi gaaCera da gzis gagrZelebis saSualeba ar mogvca. gia uCava, me da koba papuaSvili avtobusidan CamovediT da xidTan Sekrebil xalxTan mivediT. aq gavigeT mizezi Cveni avtobusis gaCerebisa. Tavdamsxmelebi, romlebic qalaqSi Semosuliyvnen, miliciis ganyofilebas esrodnen, srolis Sedegad ki ori adgilobrivi miliciis TanamSromeli moeklaT. adgilobrivma xalxma win gadaadgileba amikrZala: „miliciis forma gacviaT da Tqvenc mogklaveno“. xalxSi mdgarma erT-erTma qalbatonma saxlidan Svilis sportuli zeda Casacmeli gamomitana da dasZina, Tuki gadawyvetT wasvlas, es sportuli CaicviTo. gia uCavam ganzraxvaze xeli amaRebina, mirCia adgilze davrCeniliyavi. mas im oTxi kursantis gvari Cavawerine, romlebic RamiT zugdidis centrSi patrulirebdnen. gia Sempirda, rom moZebnida maT da samSvidobos gamoiyvanda. 30-40 wuTis lodinis Semdeg, gia uCavas mier gamogzavnilma kacma macnoba, rom saguSagoze myofi 4 kursanti usafrTxo adgilas - saavadmyofoSi iyvnen gadayvanilni. SuadRe idga. yvela kursanti saerTo sacxovrebelSi Sevkribe. gadavwyviteT, zugdidi dagvetovebina da iqaurobas gavclodiT. saerTo sacxovrebelSi gamoCnda Cveni saswavleblis ufrosis moadgile, miliciis podpolkovniki anzor yuraSvili. mas moyvnen „zviadistebi“ valter SurRaia da 3 kaci. valter SurRaiam zugdidis sakoordinacio sabWos saxeliT moiTxova Cveni iq darCena da qalaqSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi monawileobis miReba, magram Cven gadawyvetileba ukve miRebuli gvqonda. avtobusiT, romelsac meorekurseli avTo gaimarjvaSvili marTavda, xobis mimarTulebiT gavemgzavreT. zugdididan gamosuli Cveni Semadgenloba SeuerTda q. xobis stadionze, fexburTelTa bazaze dislocirebul uSiSroebis saministros umaRlesi skolis TanamSromlebs. isini, adgilobriv Ss ganyofilebis pirad SemadgenlobasTan erTad axorcielebdnen RonisZiebebs sazogadoebrivi wesrigis dacvisaTvis da damnaSaveobis winaaRmdeg sabrZolvelad. rogorc samegrelos mTel regionSi, aqac gazrdili iyo organizebuli danaSaulobani: yaCaRoba, mkvleloba. iyo gansakuTrebuli sisastikiT Cadenili danaSaulobebis faqtebic. samxedro sabWos mowveviT, 7 marts TbilisSi Camodis eduard SevardnaZe. 10 marts, samxedro sabWos gadawyvetilebiT ZalaSi Sevida saqarTvelos demokratiuli kavSiris proeqti, 98 romlis mixedviTac, e. SevardnaZis TavmjdomareobiT Seiqmna saxelmwifo sabWo. am dRidan samxedro sabWo wyvetda funqcionirebas. saxelmwifo sabWos wevrebi gaxdnen: Tengiz sigua, jaba ioseliani da Tengiz kitovani. 9 marts, zugdidze eqsprezidentis momxreTa Tavdasxma swored e. SevardnaZis Camosvlis protestad SeiZleba miviCnioT. xobis fexburTis gundis bazaze gavigeT, rom loTi qobalias SeiaraRebuli razmis wevr naTiZes dedis SeuracxyofisaTvis, umaRlesi skolis pirvelkurseli sergo (baCo) CaCibaia sastikad ucemia da zugdidis miliciis ganyofilebis winaswari dakavebis sakanSi CamoexrCo. uSiSroebis saministros umaRlesi skolis xobSi yofnisas saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT da uSiSroebis saministros umaRlesi skolis ufrosis givi kvantalianis davalebiT, 14 marts Cvens Semadgenlobas gamoeyo ToTxmetkaciani jgufi Cemi xelmZRvanelobiT daba CxorowyuSi gasamgzavreblad. givi kvantalianis ganmartebiT, Cxorowyus raionSi, ise rogorc mTlianad samegrelos regionSi, mZime operatiuli da politikuri viTarebis pirobebSi Cven, sazogadoebrivi wesrigis dacvis paralelurad unda gvezruna CxorowyuSi stabilurobis misaRwevad. adgilze Casulebs, dabis centrSi mdebare sastumroSi dagvxvdnen Cveni saswavleblis — uSiSroebis maRalCinosnebi, romlebsac xelmZRvanelobda uSiSroebis polkovniki malxaz gagua. imave dRes Sekrebaze gairkva, rom raionSi viTareba warmoudgenlad mZimea, xalxi monatrebulia mSvid cxovrebas, maT ara aqvT normaluri Sromisa da dasvenebis ufleba, miliciis raionuli ganyofileba paralizebulia (miliciis ufrosi omexi alania), misi piradi Semadgenloba samsaxurSi ar cxaddeba, maT ar hyofniT siTamame, Zalisxmeva da mondomeba daamyaron wesrigi. ar muSaobs puris qarxana, 2 Cais fabrika (direqtorebi: akaki vekua da anatoli lemonjava), adgilmrewvelobis kombinati, saremonto-samSeneblo sammarTvelo, skolaSi CaSlilia mecadineobebi. mTeli datvirTviT ar muSaobs fosta (direqtori Tengiz lagvilava) samedicino obieqtebi — afTiaqi da saavadmyofo (mTavari eqimi aleqsandre miqaia) da sxv. Sekrebaze Cvens winaSe daisaxa amocana, stabilizaciis dasamyareblad da mis SesanarCuneblad, SesaZleblobis farglebSi gamogvecocxlebina raionSi sazogadoebrivi cxovreba. 99 am rTuli misiis SesrulebisaTvis mravali Ramis gatexa dagvWirda. vmuSaobdiT xalxTan, or dReSi puris qarxana amuSavda, gaixsna sazogadoebrivi kvebis obieqtebi. sruli datvirTviT amuSavda afTiaqi, saavadmyofo. saavadmyofoSi mimdinareobda pacientebis miReba. Cvens mondomebas xalxi dRiTidRe grZnobda. yoveli zemoCamoTvlili obieqtis amoqmedebaSi gamgeblis movaleobis Semsruleblis kandid goguasa da misi moadgilis gogi sordias aqtiuri mxardaWeris gareSe ver moxerxdeboda. daba CxorowyuSi Casvlis pirvelive dRes avamoqmedeT raionis miliciis ganyofileba. adgilobriv miliciis TanamSromlebTan erTad vaxorcielebdiT Cxorowyus teritoriis patrulirebas. aq da, saerTod, raionSi stabilizebis miRwevaSi mniSvnelovani roli iTamaSa uSiSroebis polokovnikis malxaz gaguas, rogorc xelmZRvanelis, mizanmimarTulma gadawyvetilebebma. informaciebi sanugeSo ar Canda, raionSi, walenjixis mxridan saeWvo 10-15 kaciani rusul enaze molaparake SeiaraRebuli jgufi gadaadgildeboda da am ucxo jgufis TareSiT iyo gamowveuli mosaxleobis SeSfoTebac. jgufis moqmedebebi garkveulwilad dazverviTi iyo. eWvs badebda, rom isini ruseTidan iyvnen Semogzavnilebi. Cvenda sasikeTod Tu saubedurod, am jgufs patrulirebisas ar SevxvedrivarT. CxorowyuSi Casvlis dRidan da iq yofnis periodSi (CxorowyuSi vimyofebodiT 30 martamde) dabis centrSi — obeliskTan adgilobrivi mosaxleoba 70-100 kacamde ikribeboda da mitings marTavda.momitingeebi informaciebs zugdidsa da walenjixaSi wargzavnilTagan iRebdnen da aqciis monawileebs aTviTcnobierebdnen. e.w. sainformacio aqciebs lobirebdnen: zurab Sengelia (helsinkis jgufidan), kote naWyebia (mrgvali magida) da valeri izoria (Cxorowyus yofili prefeqti). kargad gvesmoda, rom Sors viyaviT srul stabilizaciamde. mitingebi isev yoveldRiurad imarTeboda, magram sando informaciebis analizidan gamomdinare, mainc vcdilobdiT civi gonebiT SegvenarCunebina stabiluroba, ubralod, vcdilobdiT aq Sekrebil xalxs davmsgavsebodiT. viTarebis Sesaxeb informacias drodadro vugzavnidiT Sinagan saqmeTa saministros sakoordinacio Stabs senakSi. Stabi mxolod Cveni gagzavnili informaciebiT kmayofildeboda da, CvenTvis daxmarebis aRmosaCenad zomebs ar iRebda. 100 Cveni didi mondomebis miuxedavad, „zviadistTa“ SeiaraRebul razmTan dapirispirebas mainc ver avcdiT. aseT rTul situaciaSi bevrjer aRmovCenilvarT da Cveni Tavis imedad bevrjer davrCenilvarT. 17 marti. walenjixidan movida operatiuli informacia imis Sesaxeb, rom eqsprezident zviad gamsaxurdias davalebiT, groznodan zugdidSi Cavida zurab guCua. man mitingi Caatara zugdidSi da aRniSna: milicias dasaWeri xalxis sia aqvs da Sinagan saqmeTa saministrom es daWerebi zugdidSi unda ganaxorcieloso. zurab guCuas gancxadeba dezinformaciad miviCnieT, Tumca, mogvianebiT gairkva, rom es gancxadeba arc ise usafuZvlo iyo. amis sababad SeiZleba vivaraudoT, imxanad jaba ioselianis satelevizio gamosvla, sadac igi iuwyeboda CeCneTidan zviad gamsaxurdias Camosvlis Sesaxeb. zugdidSi gakeTebul gancxadebas da jaba ioselianis mier gacxadebul informacias samegrelos regionSi jaWvuri reaqcia mohyva. jer iyo da Cxorowyus sastumroSi 19 marts, RamiT, „Jigulis“ markis ori avtomanqaniT daupatiJebeli oTxi stumari gvewvia Tbilisidan. isini SeiaraRebulni iyvnen avtomaturi iaraRiT. CacmulobiT da iersaxiT arafriT ar Camouvardebodnen mawanwalebs. maTi TqmiT, dedaqalaqidan davalebuli hqondaT walenjixaSi Sesvla da iq diversiuli aqtis mowyoba. polkovnik malxaz gaguas damsaxurebad unda miviCnioT maTi SeCereba. mas erTsaaTiani msjeloba dasWirda, raTa „diversantebi“ davalebis absurdulobaSi daerwmunebina. daupatiJebel stumrebs walenjixaSi rom SeeRwiaT, amas ra mohyveboda, RmerTma uwyis. mTeli Rame Cvens Semadgenlobas ar eZina,. Tvals ar vacilebdiT maT moqmedebebs. isini narkomanebi aRmoCndnen, Caiketnen sastumros pirveli sarTulis oTaxSi da narkotikuli nivTierebiT gabruvdnen. es udReurebi diliT yovelgvari winaaRmdegobis gareSe CavsviT manqanebSi da Cxorowyus teritoriidan gaviyvaneT. CavacileT senakis trasamde, davrwmundiT, rom raions gascdnen da davbrundiT. intriga amoqmedebulia. jeri „zviadistebze“ midga. 22 marti, kvira. dilidan dabaSi siwynarea. SuadRes, sad iyo da sad ara, obeliskTan uamravma xalxma moiyara Tavi. mitingis Catareba arc ufiqriaT. bevr ucxo saxes vxedavdiT. adgilobrivebi ar unda yofiliyvnen da raRac miznisaTvis iyvnen Semogzavnilebi. yvelafer amas sastumros win mdgarni vadevnebdiT Tvals. eWvi imisa, rom SekrebilTagan bevri Semogzavnili iyo, 101 ufro metad gaaRrmava maka razmaZis gamoCenam. es is razmaZea, romelic zviad gamsaxurdias xelisuflebis dros muSaobda saqarTvelos televiziaSi Jurnalistad. igi erTaderTi Jurnalisti iyo, romelic eqsprezidentis xelisuflebis bolo TveebSic ambiciurad gadascemda axal ambebs. obeliskidan, xalxis TavSeyris adgilidan, daiwyo xalxis msvleloba sastumros win mdebare quCis mimarTulebiT, rac saxalxo msvlelobis inscenirebas ufro hgavda. igrZnoboda, rom amis miRma raRac ganzraxva imaleboda. es ganzraxva maka razmaZis „idumalebiT“ mosilma kiTxvebma gamoaaSkarava. igi msvlelobas moxdenilad Cacmuli mouZRoda. sastumros win mdgar Cvens Semadgenlobas mouaxlovda Tanmxleb pirebTan erTad da ramdenime kiTxva damisva. saxeldobr: „aq imisaTvis xarT, rom momitingeebs esroloT?“ mivuge: „Tavs aravis vesxmiT, vebrZviT kriminalebs, Cveni mizani raionSi stabilurobis damyarebaa“. maka razmaZes kidev surda kiTxvebis dasma, magram yuradReba kursantebze gadavitane — xeliT vaniSne sastumroSi SevsuliyaviT da amiT Tavi agveridebina provokaciuli SekiTxvebisaTvis. 15-20 wuTSi „sanaxaobrivi“ msvleloba damTavrda. dabis centrSi aqa-iq adgilobrivi moqalaqeebiRa mimodiodnen. mTavari meore dRes moxda. 23 marts, dilis 10 saaTsa da 20 wuTze walenjixaSi dabanakebuli eqsprezidentis SeiaraRebuli razmi Semovida da alya Semoartya daba Cxorowyus sastumros, sadac dabanakebuli iyo uSiSroebis saministros umaRlesi skolis operatiuli jgufi. SemosulTa SeiaraReba da Zalebi aSkarad aRemateboda Cvensas. vidre „zviadistebi“ poziciebs daikavebdnen, razmis meTaurebma CvenTan stumroba gadawyvites. kursantebma daupatiJebeli stumrebi Cem sastumro nomerSi meore sarTulze amoaciles. maT Cvenebi Semohyvnen: malxaz gagua, iuri boqoliSvili da gogi iordaniSvili. daupatiJebel stumrebs Soris iyvnen: zaza mWedliZe (samxedro rwmunebuli, mogvianebiT gairkva, rom is xelmZRvanelobda „zviadistTa“ SeiaraRebul razms), robinzon margvelani (z. gamsaxurdias dacvis ufrosi), goCa (gia) baxia (soxumis batalionis meTauri) da lali maisuraZe (z. gamsaxurdias piradi mdivani). maka razmaZis „vizitis“ Semdeg aseTi SemadgenlobiT stumrobas verc ki vinatrebdiT. sanam skamebze CamovsxdebodiT, gia baxiam gaixsena Cveni nacnoboba Sida qarTlSi 1991 wels da ise mivesalmeT erT102 maneTs, rogorc Zvel nacnobebs Seefereba.Tavidan isini ar gagvecnen. albaT ifiqres, imdenad cnobilebi varT, raRa wardgena gvWirdeba, an gacnobis Sesaferisi dro ar aris, anda kidev, ra gacnoba, eseni (e.i. Cven) xom Cveni mtrebi ariano. lali maisuraZe ar malavda sixaruls da Cvenze gamarjvebas winaswar zeimobda. zaza mWedliZe cdilobda Semrigebluri mxare daeWira. robinzon margvelani oTaxis centrSi magidas miujda da moRuSuli Semogvyurebda. oTaxSi wamierad siCumem daisadgura, saubari malxaz gaguam wamoiwyo. man ganumarta, rom CxorowyuSi samSvidobo misiiT, viTarebis stabilizebisaTvis viyaviT Casulni. robinzon margvelanma, arc acia, arc acxela, jiqur mogvTxova sabrZolo iaraRis Cabareba da raionis datoveba. gadavxede stumrebs da maT gasagonad warmovTqvi: „Cven iaraRis Cabarebas ar vapirebT“. pasuxma lali maisuraZe gaacina. gabrazebulma mas saxeliT mivmarTe. lalis sicili saxeze Seeyina da mTxova, meTqva saidan vicnobdi. Sevpirdi, rom amis Sesaxeb mogvianebiT vetyodi. guSindeli dResaviT maxsovs rogor SemoaRo Cveni Sekrebis oTaxi pirvelkurselma amiran nakaSiZem da gareT gasvla mTxova. derefanSi gavige, rom „zviadistTa“ SeiaraRebul razms alyaSi vyavdiT moqceuli. Cavirbine sastumros pirvel sarTulze. fanjrebidan kargad moCandnen Casafrebuli mebrZolebi. maT sastumroze damiznebuli hqondaT yumbarmtyorcnebi, tyviamfrqvevebi, avtomatebi. aRelvebuli kursantebi davawynare, davarige, provokacias ar ahyolodnen. iqve mdgom jumber narimaniZes gadaveci Cemze ganpirobebuli avtomati da gavedi gareT. quCis gadaRma, sastumros mopirdapire mxares, sacxovrebeli saxlebis ezoebSi obeliskamde mebrZolebi iyvnen ganlagebuli. zogi — samxedro formaSi, zogic — samoqalaqo tansacmelSi. obeliskTan 40-50-mde adgilobrivsac moeyara Tavi. aqeT, fostis Senobasa da sasadilos Soris gacrecil uniformaSi Cacmuli mebrZoli idga da gahkioda, poziciebi daikaveT da brZolisaTvis moemzadeTo. aman gamacecxla, axlac ver vixseneb rogor aRmovCndi im adgilas, saidanac es TviTmarqvia meTauri ZmaTamkvlel brZanebebs gascemda da xmamaRla mivaxale: „Tu ici, vis usafreb am mebrZolebs?! Tuki srolas apireb, umjobesia, dasaxlebuli punqtidan gavideT, mosaxleoba rom ar dazaraldes da iq movsinjoT Zalebi“ (riT vapirebdi amis gakeTebas, ar vici, maSin rodesac Cven SeiaraRebaSi gvqonda 12 erTeuli avtomati TiTo mWidiT). 103 gakvirvebulma Semomxeda da mipasuxa: „Tu Cveni xelmZRvanelebi sastumrodan ar gamovlen, gesvriT!“ „Tqveni xelmZRvanelebi CvenTan arian da aravin arafers erCis, xolo es Seni e.w. brZanebebi sikeTis momtani rom ar iqneba Tu gesmis?!!!“ daZabuloba molaparakebis magidasTan msxdomTa gamoCenam ganmuxta. zaza mWedliZem usayvedura TviTmarqvia meTaurs da mebrZolebs dabis centrSi Semosvlis gamo,sadac dagtoveT, iq unda mdgariyaviTo. am dros Cveni yuradReba miiqcia miliciis ganyofilebis mxridan wamosulma tankma, romelic didi siCqariT moxriginebda dabis centrisken. fostasTan Zrava Cauqra da ZlivsRa aamuSaves. es moZvelebuli javSanteqnika „zviadistTa“ SenaerTis kuTvnileba iyo. tankis gamoCenaze Cems gverdiT mdgar lali maisuraZes bavSviviT gaubrwyinda saxe da xelebi zemoT aRmarTa, „ra aris lali, gamarjvebas xom ar zeimob?! mogvianebiT, walenjixaSi, eqsprezidentis SeiaraRebuli dajgufebis garemocvaSi yofnisas, lali maisuraZes gaurkvevel viTarebaSi klaven). 23 marts, „viziti“ mSvidobianad dasrulda. walenjixidan Semosulma SenaerTma SuadRes datova Cxorowyus raionis teritoria da walenjixaSi dabrunda. im dRes zaza mWedliZem da gia baxiam Cveni saswavleblis oficrebTan erTad isadiles. Sinagan saqmeTa saministros sakoordinacio StabTan SeTanxmebiT CxorowyuSi Cveni mivlineba dasrulda da saswavleblis operatiuli jgufi 30 marts TbilisSi dabrunda. operatiul jgufSi Sediodnen: — gagua malxazi, polkovniki, kaTedris ufrosi, operatiuli jgufis ufrosi. — boqoliSvili iuri, polkovniki, kaTedris ufrosi — iordaniSvili giorgi, polkovniki, kaTedris ufrosi — petrenko aleqsandre, podpolkovniki, kaTedris pedagogi — qelexsaSvili givi, kadrebis TanamSromeli, ufr. leitenanti — kviWiZe Tamazi, polkovniki, saswavlo nawilis TanamSromeli — balavaZe miriani, ufr. leitenanti, buRalteri — narimaniZe jumberi, zemdegi — xorguaSvili — gobozovi — mamedovi alika, avtobusis mZRoli 104 — xinCigaSvili beno — Tvauri rolandi — kotoiani ludvika — qveliZe oTari SeiaraRebuli jgufi: — biTaZe SoTa, kapitani, xelmZRvaneli — gamezardaSvili zurabi, mesamekurseli — lipartia merabi, meorekurseli — nakaSiZe amirani, pirvelkurseli — gogiSvili spartaki, pirvelkurseli — zautaSvili nugzari, pirvelkurseli — gogolaZe zviadi, pirvelkurseli — mWedliZe oTari, pirvelkurseli — Tuliani mamuka, pirvelkurseli — TuTaraSvili gela, pirvelkurseli — nozaZe nodari, pirvelkurseli — xuskivaZe mirza, pirvelkurseli foTi. qalaqi eqsprezident z. gamsaxurdias SeiaraRebuli razmis xelSia. saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT, qalaqis gasaTavisufleblad ukve meramdene dRea grigoleTSi, safexburTo gundis lanCxuTis „guriis“ bazaze dislocirebulia uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba, samwyobro dargSi skolis ufrosis moadgilis, polkovnik merab ruxaZis meTaurobiT. masTan erTad arian oficrebi da kursantebi — sul 40 kaci. maT miiRes brZaneba gamagrebuliyvnen malTayvis xidze. aq aris „mxedrionelTa“ 20 kaciani jgufi. qalaqidan srola ar wydeba malTayvis xidze gamagrebulTa mimarTulebiT. aqedan „mxedrionelTa“ erT-erTi lideri „buRa“ (Tamaz yuraSvili) Zalian aqtiurobs. man moiTxova uSiSroebis umaRlesi skolis gaaqtiureba da ieriSze gadasvla (esec Cveni bedis ironiaa!) da merab ruxaZes polkovnikis samxreebi Camoglija. oficrebma da kursantebma „mxedrionelebTan“ dapirispirebis molodinSi iaraRi fexze Seayenes. „buRa“ aiZules samxreebi daebrunebina. intensiuri srola qalaqidan grZeldeba. ormxrivi srolis Sedegad pirvel aprils malTayvis xidze poziciebis dakavebisas pirvelkursel imeda iremaZes „zviadistebis“ mxridan gamosrolilma tyviam mas sicocxle mouswrafa. erToblivi ZalisxmeviT, foTSi gvardiis SemosvliT, qalaqi gaTavisuflda. eqsprezidentis SeiaraRebuli jgufi zRviT, mcuravi saSualebebiT gaiqca. 105 19 martidan saswavleblis piradi Semadgenlobis 60 kaciani danayofi Tbilisis aeroportSi icavs sazogadoebriv wesrigs. aprilsa da maisSi uSiSroebis umaRlesi skolis muSakebi igives akeTeben foTSi. qalaqis komendantia jumber wivilaZe. gatarebuli RonisZiebebis Sedegad, raSic aqtiurad monawileobdnen skolis kursantebi. qalaqSi kriminogenuli situacia dRiTidRe stabiluri xdeboda. Cveni Semadgenloba Ss saqalaqo ganyofilebasTan erTad patrulirebda. komendantis saaTis dros sadReRamiso morigeoba iyo dawesebuli foTis orive SesasvlelSi — meSvide kilometrsa da malTayvaSi. vicavdiT sasicocxlo mniSvnelobis obieqtebs: navsadgursa da wisqvilqarxanas. saqarTveloSi Seqmnili rTuli operatiuli mdgomareobis gamo, foTis saqalaqo uSiSroebis ganyofilebaSi 4 maisidan 26 maisamde mivlinebuli iyo uSiSroebis umaRlesi skolis 30 muSaki, polkovnik malxaz gaguas meTaurobiT. 19 maiss walenjixaSi, jvarzeni-zugdidis gzaze banditTa jgufi Tavs daesxa uSiSroebis umaRlesi skolis oficrebsa da kursantebs. imave dRes samtrediaSi saswavleblis mesamekurseli zaza beriZis mimarT aRiZra sisxlis samarTlis saqme.man samtrediis muSakTa saxlis win yovelgvari sababis gareSe masze ganpirobebuli avtomaturi iaraRiT sasikvdilod daWra mamuka beqania. 12 maisidan, kursantTa saerTo fizikuri momzadebisa da janmrTelobis ganmtkicebis mizniT imarTeba skolis sagazafxulo spartakiada sportis sxvadasxva saxeobaSi. 14 maiss saswavleblis meore kursi saswavlo praqtikas gadis TbilisSi administraciuli xaziT. adgilobrivi mmarTvelobis 29 aprilis moTxovnis Sesabamisad da saqarTvelos mTavrobis gadawyvetilebiT, abaSaSi igzavneba saswavleblis 18 kaciani jgufi damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis gasatarebel RonisZiebebSi monawileobis misaRebad. saqarTvelos saxelmwifo sabWos 1992 wlis 18 maisis gadawyvetilebis Tanaxmad, mosaxleobis usafrTxoebis dacvisa da damnaSaveobasTan brZolis mizniT, 19 maisidan 31 maisamde zugdidsa da xobSi uSiSroebis umaRlesi skolis profesor-maswavlebeli — sul 9 oficeri da 16 kursanti gaigzavna mivlinebaSi. 21 maisidan 31 maisamde kaxeTis regionSi, kerZod, gurjaanSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad mivlinebuli iyo Svidi oficeri da 106 kursanti. 106 imeda iremaZe 1967-1992 imeda iremaZe daibada 1967 wlis 13 ivliss cageris raionSi, sofel nasperSi. 1974 wels Sevida nasperis arasruli saSualo skolaSi. iq eziara mSobliur enasa da saqarTvelos istorias. 1984 wels daamTavra RviriSis saSualo skola da Cairicxa quTaisis saamSeneblo teqnikumSi. 1986-88 wlebSi imeda sabWoTa armiis rigebSia. imeda iremaZe bavSvobidanve ocnebobda policiis mZime da vaJkacur profesiaze da es ocneba man aisrula. igi warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs saqarTvelos Sss umaRles skolaSi da TanatolebTan erTad aqtiurad monawileobs q. Tbilissa da respublikis regionebSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. q. foTSi, 1992 wlis martsa da aprilSi, Seqmnili iyo mZime mdgomareoba. eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli dajgufeba awiokebda qalaqis mSvidobian mosaxleobas, xelyofda qveynis erTianobas. Sss umaRlesi skolis oficrebi da kursantebi yvela Rones xmarobdnen Seqmnili situaciis aRmofxvrisa da cxovrebis normalizaciisaTvis, magram Sinauri mtris, eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmis mxridan gamosrolilma tyviam pirvelkurselis imeda iremaZis sicocxle q. foTSi, malTayvis xidze Seiwira. igi saqarTvelos momavals da mis simSvides Seewira. imeda iremaZes ojaxSi darCa mSoblebi da da-Zma. imeda iremaZes saqarTvelos Ss ministris № 52 pp/SS brZanebiT (24.08. 91 w.) mieniWa meTaurTa Semadgenlobis 107 „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze, misi saxeli mieniWa Sss akademiis pirveli kursis meoTxe oceulis meore aTeuls. imeda iremaZis gvari da saxeli amotvifrulia q. TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, imeda! 108 22 maiss 24 saaTidan uSiSroebis umaRles skolaSi cxaddeba yazarmuli mdgomareoba. garkveuli operatiuli mdgomareobis gamo, 5 ivnisidan saswavleblis meoTxekurselebi staJirebas TbilisSi gadian. cxinvalis regionSi ki osi eqstremistebi rusuli Sinagani jaris xelSewyobiT awiokeben qarTvelobas. saqarTvelos respublikis Sss 1992 wlis 11 maisis №127 operatiul-sadReRamiso krebsSi gadmocemuli iyo cnoba imis Sesaxeb, rom cxinvalidan 02 saaTze sofel ergneTs osma eqstremistebma dauSines raketebi da sxva saxis cecxlsasroli iaraRi. aseve srola autexes soflebis: niqozis, TamaraSenis, aCabeTisa da qemertis mosaxleobas. Sedegad, daiWra 14 adamiani, sofel ergneTSi daiRupa erTi jariskaci-gvardieli. aRniSnulis gamo, umaRlesi skolis oficerTa da kursantTa nawilma zemoaRniSnul soflebSi wasvlis survili gamoTqva. saswavleblis xelmZRvanelobam mxolod 16 kursanti gaagzavna axlomdebare raionSi. cxinvalis regionSi xorcieldeba uSualo agresia Cveni qveynis winaaRmdeg. iqauri qarTveloba bedis anabaraa mitovebuli. qarTuli soflebi blokadaSia. cxinvalis regionis qarTuli mosaxleoba sisxlisagan daclis pirasaa. 18 ivniss, sami sabrZolo vertmfreni (ruseTis samxedro-sahaero Zalebis sacnobi niSnebiT) Tavs daesxa saqarTvelos gvardiis qvedanayofebs da raketebi dauSina. vertmfrenebma mcire simaRlidan daiwyo qarTuli soflebis dabombva, paralelurad, daiwyo SeiaraRebul formirebaTa Semoteva. gamoiyenes tankebi da javSantransportiorebi. eqstremistebi saSinelebebs sCadiodnen. damwvari da dangreulia qarTvelTa saxlebi, aTasobiT mosaxle ganidevna sakuTari karmidamodan. sastiki SurisZiebiT uswordebian qarTvelebs: osebi „druJbiT“ uxerxaven Tavs TamaraSenel daTaSvils, cocxlad xarSaven disevel boRaSvils, Tavissave saxlSi gamowves cxinvaleli Waia, cxenis kudze miabes, aTries da ise amoxades suli sacxeneTel xadurs, cocxlad wvaven sofel frisTan 8 qarTvel vaJkacs, cocxals amoacales guli kubiTel oqropiriZes. aqeT, eqsprezidentis momxreebsa da saxelmwifo sabWos Soris dapirispirebam waleka qveyana. xelmosaTbob Tanamdebobasa da xelisuflebaSi mosvlis didma wyurvilma gadaaviwyaT TanamoZmeebi, Cveni sisxli da xorci. qiSpobiT aviwydebaT umTavresi — samSoblos samsaxuri, qarTveli xalxis dacva. xelisuflebisaken dauokebelma ltolvam sul daaviwyaT, rom adamiani war109 mavalia, samSoblo ki maradiuli! istoria amas ar gvapatiebs! danarCen saqarTveloSi damnaSaveoba organizebuli xdeba da farTo masStabebs iRebs. respublikis mosaxleoba praqtikulad daaSina damnaSaveTa samyarom. mudmivma konfliqtma da saomarma viTarebam mravali SeiaraRebuli formireba warmoSva. rigiTi moqalaqe daucveli darCa. kriminogenuli situacia uaRresad mZimed daawva qveyanas. xelisuflebaSi mravlad iyvnen mokalaTebulni qurdebi, mZarcvelebi, narkomanebi, banditebi. am mxriv arc Sinagan saqmeTa organoebi iyo gamonaklisi. 24 ivnisi, uSiSroebis umaRles skolaSi dilidan Sekrebaa gamocxadebuli. skolis ufrosis givi kvantalianis brZanebiT, saswavleblis pirad Semadgenlobas unda gaeTavisuflebina teleradio departamentis Senoba. Sekrebaze iTqva, rom eqsprezidentis momxreTa SeiaraRebuli jgufi SemoiWra dedaqalaqSi, ganaiaraRa Sinagani jaris erTerTi qvedanayofi, aiRo satelevizio studia da satelevizio anZa. Setakebis dros daiWra ramdenime kaci. wesrigis aRsadgenad, tele-radiodepartamentTan misulebma SevamCnieT Sinagani jaris wevrebi, romlebic mopirdapire mxridan esrodnen telestudias. Cven movaxerxeT, zooparkidan telestudiis Senobis marcxena mxaresTan misvla da SenobaSi Sesvla. SenobaSi Sinagani jaris mebrZolebic SemoiWrnen srola-sroliT. erToblivi ZalisxmeviT moxerxda televiziis dacxriluli Senobidan iq gamagrebulTa gamoyvana. dakavebulia jgufis meTauri valter SurRaia da sxva „liderebic“. es ganwiruli, sikvdilisaTvis gametebuli adamianebis gaumarTlebeli aqcia iyo. samegrelo isev eqsprezidentis momxreTa regionad rCeba. isini zugdidSi yoveldRe marTaven mitings da mosaxleobas erovnuli daumorCileblobisaken mouwodeben. regionSi viTarebis gansamuxtavad, iq saqarTvelos respublikis premier-ministris movaleobis Semsruleblis moadgile erTaSorisi urTierTobebisa da adamianis uflebaTa dacvis saxelmwifo komitetis Tavmjdomare aleqsandre kavsaZe gaemgzavra. mas Tan axldnen Cxorowyus raionis gamgeblis movaleobis Semsrulebeli kandit gogua da Cxorowyus raionis mTavari eqimi aleqsandre miqaia. walenjixa-Cxorowyus gzaze, sofel jgalTTan maT Tavs daesxnen SeiaraRebuli pirebi. banditebma gogua adgilze mokles, aleqsandre kavsaZe, aleqsandre miqaia da mZRoli mZevlebad waiyvanes lugelas mTis mimarTulebiT. aleqsandre miqaia 10 ivliss gaaTavisufles, xolo sxvebi daitoves. 110 am vandaluri aqtis Camden banditTa dasakaveblad da mZevlebis gasaTavisufleblad, danaSaulis Cadenis meore dRes CxorowyuSi gavemgzavreT 40 kaciani jgufi. CxorowyuSi Casulebs centrSi mosaxleobam Tbili Sexvedra mogviwyo. ZiriTadad, bavSvebi aqtiurobdnen, romlebic gverdidan ar gvcildebodnen. adgilobriv miliciis TanamSromlebTan erTad, imave dRes SevudeqiT operatiuli RonisZiebebis gatarebas. dadginda, rom mZevlebis kvals lugelas xeobisaken mivyavdiT. amitomac gadawyda lugelas tyis daTvaliereba. ordRiani muSaobis Sedegad, mZevlebis adgilsamyofels ver mivageniT. mogvianebiT gairkva, rom banditebs mZevlebi lugelas xeobidan sxva mimarTulebiT wauyvaniaT. givi kvantalianis brZanebiT, amjerad walenjixis mimarTulebiT gavemgzavreT. sofel muxuris gavliT walenjixaSi CavediT. dislokaciis adgilad kvantalianma walenjixis raionuli saavadmyofo SearCia. Cveni gamgzavreba ganpirobebuli iyo imiT, rom 6 ivliss walenjixaSi „wesrigis aRsadgenad“ Casul „mxedrions“, saxelmwifo sabWos Tavmjdomaris moadgilis jaba ioselianis xelmZRvanelobiT Tavs dasxmoda eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli adgilobrivi samxedro formirebis razmi. daiRupa 20 da daiWra 40-mde adamiani. CasvlisTanave SevudeqiT samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebas, magram ra mimarTulebiT unda gvemoqmeda, gaugebari iyo. skola-internatSi dislocirebuli iyo „mxedrioni“. aq, Semogvxvda quTaisis specrazmis ufrosi polkovniki elguja bucxrikiZe da misi moadgile maiori ramaz iaSvili. maTgan gavigeT, rogor daxmarebian jaba ioselianis meTaurobiT „wesrigis aRmdgenlebs“ eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmis winaaRmdeg brZolaSi. Turme, 15-20 wuTiT, rom daegvianaT, aravin uwyis, rogor damTavrdeboda es Setakeba. erTi sityviT, sulze mouswres jabas da mis gunds da erToblivi ZalebiT eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmi qalaqidan gandevnes. imave dRes miviReT davaleba Cxorowyudan walenjixaSi Semosasvlel gzaze, ganapira saxlTan axlos, gzis gardigardmo gayvanili metranaxevris diametris milSi diversiuli jgufis mier datovebuli trotiliT savse Jangbadis balonis gauvnebelyofis Sesaxeb. es rTuli misia pirnaTlad Seasrules SidaqarTlelma biWebma, meorekurselebma: badri gogiZem, soso beruaSvilma, daviT yaulaSvilma, goCa bliaZem, zurab mindiaSvilma, gia borcvaZem da mevlud jaoSvilma. amis 111 Semdeg, walenjixis erTerT ubanSi, operatiuli informaciis safuZvelze, alyaSi movaqcieT sacxovrebeli saxli, sadac, savaraudod, diversiuli jgufis erTerTi wevri imaleboda, magram bina carieli dagvxvda. walenjixaSi siCumes daesadgurebina. qalaqSi igrZnoboda mcxovrebTa nakleboba. ZiriTadad, qalebi, bavSvebi da moxucebi iyvnen darCenili. yvela axalgazrda mamakaci da qali gaxiznuli iyo. mogveca saSualeba qalaqi dagveTvalierebina da gavsaubrebodiT mcxovreblebs. gairkva, rom „mxedrioni“ ayaCaRebda mosaxleobas. dRisiT-mzisiT miayenebdnen maT mier SerCeul saxlebTan satvirTo manqanebs — „furebs“ da gahqondaT yvelaferi, risi waRebac SeeZloT. „mxedrionis“ aseTi „vizitis“ mere erTerT ojaxSi mogviwia stumrobam. es saxli saavadmyofos gverdze gzis mopirdapire mxares idga. maspinZelma — qalbatonma leila zarquam Sin SegvipatiJa. Sin misi deida da deidaSvili dagvxvdnen. me da kursantebs vaJa koxreiZesa da zurab badriaSvils qalbatonma leilam saxli dagvaTvalierebina. aq „mxedrionis“, „navaJkacari“, mZime suraTi dagvxvda. aRarc aveji da aRarc tansacmeli. dauTovebuli TeTreulic ki gauyolebiaT xelisTvis. cxadi gaxda, Tu rogor „wesrigsac“ amyarebda „mxedrioni“. ivnissa da ivlisSi uSiSroebis umaRlesi skolis xelmZRvanelobasa da saqarTvelos respublikis janmrTelobis dacvisa da socuzrunvelyofis saministros respublikuri centris xelmZRvanelobas, aseve, gaerTianeba „saqsamoqmrewvmSenis“ №2 samSeneblo trestis mmarTvelTan dadebuli xelSekrulebebis safuZvelze maT mier daqvemdebarebuli obieqtebis dasacavad, 31 dekembramde igzavnebian uSiSroebis umaRlesi skolis oficrebi da kursantebi. imave TveebSi uSiSroebis umaRles skolaSi arsebuli specialuri daniSnulebis aseuli orjer ganicdis cvlilebebs. specaseulis wevrTa raodenoba 84 kaciT ganisazRvra. 1992 wlis gazafxulidan, givi kvantalianis sityvieri brZanebiT, gamoiyo uSiSroebis umaRlesi skolis oficerTa da kursantTa nawili navTobproduqtebiT datvirTuli matareblebis somxeTis teritoriaze gasacileblad. samegrelos regionSi Seqmnilia rTuli operatiuli mdgomareoba. uSiSroebis umaRles skolaSi 6 ivniss cxaddeba gangaSi. im dRes xobis raionSi igzavneba saswavleblis 120-kaciani jgu112 fi. 100 kursanti, ZiriTadad, specaseulis wevrebi da 20 oficeri dislocirebul iqnen q. wyaltuboSi, sastumro „aiaSi“. martSi uSiSroebis saministro sainformacio-sadazvervo samsaxurad gadakeTda, magram Cveni saswavlebeli xan-uSiSroebis saministros, xan — sainformacio-sadazvervo samsaxuris abriviaturiT moixsenieboda. ama Tu im RonisZiebaSi saswavleblis piradi Semadgenlobis monawileoba xSirad skolis ufrosis brZanebebiT ar iyo gamagrebuli. walenjixaSi grZeldeba uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis yofna. autaneli mdgomareobis miuxedavad, isini mosaxleobas mainc icaven. givi kvantalianis brZanebiT, uSiSroebis umaRlesi skolis maiori, viqtor nikolaiSvili da 10 kursanti „mxedrionis“ jgufTan erTad, 18 ivliss igzavneba walenjixidan dasavleTis mimarTulebiT SesaZlo diversiuli jgufebis gasanadgureblad. me ki — pirvelkurselTa 25 kacian jgufTan erTad, samcacxvis teritoriaze damevala saRamos eqvsi saaTidan dilis 8 saaTamde morigeoba. morigeobis dislokaciis adgilad SeirCa X-XI saukuneebis Zegli — walenjixis macxovris fericvalebis saxelobis saepiskoposo taZari. morigeoba taZarSi locviT daiwyo. SevaReT taZris kari da pirjvris gadaweriT locva warmovTqviT: „ufalo qriste, Zeo RvTisao, Semiwyalen Cven“... taZari maRlobze mdebareobs, iqidan walenjixa xelisguliviT Cans. eklesias dabali galavani akravs. galavnis SigniT teritoriaze Zveli sasaflaoa. eklesiis teritoriis daTvalierebisas, pirvelkurselma ediSer samniZem macnoba jaba ioselianis vizitis Sesaxeb, romelic kursantebis meTaurs kiTxulobda. galavnis gareT gasulma SevamCnie marjvniv, galavnis kuTxeSi mdgari jaba ioseliani da misi dacvis ufrosi „wesriga“ — Tamaz fanCuliZe. isini nacnob adgilebs aTvalierebdnen. sanam mivuaxlovdebodi, „wesriga“ jabas xmamaRla elaparakeboda, xels xan marjvniv, xan marcxniv iSverda da eubneboda: „Sexe, jaba, ra kargi adgilebia sayaCaRod!“ Cems fexis xmaze „wesriga“ umal gaCumda da orivem Cemken moixeda. jaba ioselians vuTxari, rom kursantebis ufrosi maiori SoTa biTaZe var. man Semxeda da rCeva-darigebebiT „aRmWurva“. mimiTiTa gzis im mxareze, saidanac walenjixaSi Semosuli SeiaraRebuli razmi daesxa mas da gamafrTxila, yuradReba swored am mimarTulebiT gamemaxvilebina. kursantebs, gzis aRniSnul mxares galavnis SigniTac da gareTac, vamorigevebdi. aseve, galavnis mTel pe113 rimetrze iyvnen Casafrebulni. Ramis saaTebSi SesaZlo ucxo piris „stumrobis“ SemTxvevaSi SevimuSaveT paroli — daTqmuli saidumlo sityva. davadgineT parolis yoveldRiurad cvlis aucilebloba. paroli cifrebze avageT. magaliTad, Tu erT dRes iyo 14-i, meore dRes paruli 17-iT icvleboda, mesame dRes — 21-iT da a. S. anu RamiT gadaadgilebis dros SemCneul pirs vaCerebdiT da cifrs 5-s usaxelebdiT. vTqvaT im dRes iyo paroli 17-i. Tuki is Cveniani iyo, is aucileblad 12-s daasaxelebda e. i. jamuri principiT 17-s, im dRis parols viRebdiT. ase gaiara aTma uZilo Ramem. „mxedrioni“ Tavis „saqmes“ ar iSlida. walenjixaSi dauwiokebeli ojaxi TiTqmis ar darCa. zog gaZarcul saxlSi xelmeored Sediodnen. saavadmyofos ezoSi kursantebis sapatrulod ganawilebis dros, iqve, gzis miRma zarquebis ezosTan „fordis“ markis mikroavtobusi gaCerda. iqidan avtomaturi iaraRiT SeiaraRebuli 2 kaci gadmovida da ezoSi Sevida (im dRidan ra dRidanac „mxedrionelebma“ saxli gaZarcves, ojaxis wevrebi aRar gaCerebulan Sin). saxlis gasaZarcvad Sesuli 2 mZarcveli Cvens mier gamoZevebulebi iqnen. walenjixis stadionze yofnisas pirvelkurselma vaJa sabiaSvilma icno erT-erTi mxedrioneli, romelsac Cveni saswavleblis „makarovis“ sistemis tabeluri pistoleti aRmoaCnda. es iaraRi 6 Tvis winaT uSiSroebis umaRlesi skolis muSakTa senakSi sazogadoebrivi wesrigis dacvisas mxedrionelma gastaca mas. mxedrionels iaraRis gadmocema movTxove, magram civi uari mtkica. kamaTma ramdenime wuTs gastana. situacia iZabeboda da am dros mogviaxlovda am mxedrionelis biZaSvili kusa yifiani (igi Cemi yofili msjavrdebuli iyo), momesalma da Tavis biZaSvils pistoletis dabruneba urCia, Tumca am sakiTxis „mogvareba“ man jabasTan gadawyvita. skola-internatis Senobisaken gavemarTeT. ezo mxedrionelebiT iyo savse. zogi wyvil-wyvilad mimodioda, zogic buCqebTan wamowoliliyo. buCqebTan wamowolil mxedrionelisagan mogvesma: „me ori kubi daviTrie, Sen ki erTi kubi Segxvda“. meore ise iyo narkotikebiT gabruebuli, rom pasuxad luRluRiRa SeeZlo. am „STambeWdavma suraTma“ ise imoqmeda Cemze, rom derefanSi mdgomi mxedrionelis kiTxvaze: saiTo, mxolod maSinRa mivxvdi, rom jabas oTaxTan vimyofebodi. mxedrioneli Sevida jabasTan, moaxsena Cveni stumrobis Sesaxeb da amis Semdeg miviReT masTan Sesvlis nebarTva. 114 Cabnelebul oTaxSi, iatakze dagebul leibebze Cacmuli jaba ioseliani da misi dacvis ufrosi „wesriga“ iyvnen wamowolilni. Cvens Sesvlaze orive fexze wamodga. mivesalmeT. mxedrionelma yifianma, romelsac Cveni saswavleblis tabelur pistoletTan eZneleboda daSoreba, raRac abdaubda wamoiwyo. SevaCere da saxelmwifos meTauris moadgiles movuyevi, rogor moxda masTan es iaraRi. mxedrionelma ki ganagrZo: „jaba, xom ici am iaraRs CvenTvis rogori mniSvenloba aqvs, win kidev ramdeni ram gvelodeba“. mxedrionels mivmarTe: „Sen es avtomati gaqvs, skolis pistoleti ki dasabrunebelia“. jabam Semomxeda da patara pauzis Semdeg daiwyo: „Sen, maioro, kargi biWi Canxar, samarTlianad moiTxov iaraRis dabrunebas“ da ganagrZo: „givi kvantaliani xom aq aris, imasTan gadavwyvet am pistoletis beds“. ra gaewyoboda, davemSvidobe da civad gamovbrundi. „wesrigis damcveli“ mxedrionelebis namoqmedaris gamo, walenjixis mosaxleoba imdenad zizRiTa da mtrulad ganewyo xelisuflebis mimarT, rom roca eduard SevardnaZem 23 ivliss turne gamarTa samegrelos regionSi, walenjixaSi mas arastumarTmoyvarulad Sexvdnen da SevardnaZe iZulebuli gaxda, saswrafod dabrunebuliyo TbilisSi. CvenTvis moulodneli iyo saxelmwifo sabWos Tavmjdomaris e. SevardnaZis viziti walenjixaSi. 23 ivliss, SuadRes walenjixis stadionze ori vertmfreni daeSva. pirveli vertmfrenidan eduard SevardnaZe da iusticiis ministri joni xecuriani gadmovidnen. meoredan — e. SevardnaZis piradi dacvis wevrebi. es iyo saxelmwifo sabWos Tavmjdomaris gegmiuri viziti samegrelos regionSi problemebis adgilze gasacnobad. stadionidan e. SevardnaZis gadaadgilebisaTvis kursantebis ZalebiT SevqmeniT koridori. aq Sekrebilma mosaxleobam (ZiriTadad, qalebma) gadaadgilebis saSualeba ar misca SevardnaZes. isini salanZRavi sityvebiT amkobdnen saxelmwifos sabWos meTaurs. misma turnem 10-12 wuTs Tu gastana. eduard SevardnaZe iZulebuli gaxda saswrafod gascloda qalaqs. ise swrafad gaerida, rom Tavisi mgzavri joni xecuriani daaviwyda da isic walenjixaSi darCa. Cven, organizebulad movaxerxeT ramdenime kursantis TanxlebiT joni xecurianis gamgzavreba TbilisSi. im dRes jabac tovebda Tavis razmTan erTad walenjixas. daaxloebiT Ramis aT saaTze jaba ioseliani walenjixis saa115 vadmyofoSi Cveni dislokaciis adgilas movida da ganmartoebiT gamimxila, rom „mxedrioni“ walenjixidan gadioda, xolo Cven, maTi gasvlidan erTi saaTis Semdeg unda CavsuliyaviT CxorowyuSi da polkovnik gujar yuraSvilis samxedro razms SeverTebodiT. radgan Rame iyo, erTmaneTs parolis saSualebiT unda davkavSirebodiT. es daTqmuli saidumlo sityvac jaba ioselianma gamimxila. Rame CxorowyuSi davyaviT da diliT Tbilisisken gavemgzavreT. saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT, samegrelos regionSi sazogadoebriv-politikuri da operatiuli viTarebis stabilizebisaTvis senakSi iqmneba sakoordinacio Stabi. mTel regionSi TiTqmis paralizebulia Sinagan saqmeTa organoebi. gazrdilia organizebuli danaSauli: yaCaRoba, mkvleloba, qurdoba. aRniSnul regionSi Ss organoebis dasaxmareblad, saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT, Tbilisidan da respublikis sxvadasxva raiganyofilebidan igzavneba Zalebi. saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRlesi skolis piradi Semadgenloba 30 ivliss igzavneba Cxorowyus Sinagan saqmeTa raiganyofilebaSi. im wels Cveni saswavleblis piradi Semadgenloba ukve mesamedaa CxorowyuSi. xSirma Tavdasxmebma, iaraRisa da kuTvnili avtotransportis gatacebam iqauri raiganyofileba paralizebamde miiyvana. senakis sakoordinacio Stabis mier Cxorowyus zonis xelmZRvanelad, komendantad mivlinebul iqna miliciis podpolkovniki Teimuraz murRulia. adgilobrivi miliciis TanamSromlebTan erTad, Cveni saswavleblis 7 oficeri da 40 kursanti yaCaRobis sawinaaRmdego RonisZiebebSi viRebdiT monawileobas. faqtze davakaveT yaCaRTa 3 kaciani jgufi. morigeobas veweodiT raionis Cais fabrikebSi. muxuris Cais fabrikaSi erT-erTi morigeobis dros RamiT, meore kurselebs: zurab badriaSvils, valo beriZes da zurab mindiaSvils Tavs damnaSaveTa SeiaraRebuli banda daesxa. maT ganiaraRes kursantebi da walenjixis mimarTulebiT miimalnen. 10 agvistos, diliT Cveni SenaerTi Cxorowyus zonidan gaiyvanes. me da kursantebma z. badriaSvilma, v. beriZem da z. mindiaSvilma gadavwyviteT, Cvens SenaerTs ar gavyolodiT, walenjixaSi CavsuliyaviT da „zviadistTa“ razmis xelmZRvanelTagan Cveni avtomatebi dagvebrunebina. es ganzraxva Cxorowyus zonis xelmZRvanels Teimuraz murRulias Semcvlels miliciis polkovnik levan jojuas gavumxile. man mirCia, uari meTqva 116 walenjixaSi wasvlaze. gadavwyviteT, misi gverdis avliT wavsuliyaviT, Tumca es did riskTan iyo dakavSirebuli, magram gadawyvetileba unda Segvesrulebina. amisaTvis gavixsene Cemi nacnoboba Cxorowyus yofili prefeqt valeri izoriasTan. igi didi yuradRebiT moekida Cem Txovnas, gamomyoloda eqsprezidentis SeiaraRebuli razmis xelmZRvanelobasTan Cveni saswavleblis kuTvnili avtomatebis dasabruneblad. manqanas, romelSic me, valeri izoria da kursanti zurab badriaSvili visxediT, Cxorowyus SesasvlelSi qalebi gadagveRobnen da gzis gagrZelebis saSualeba ar mogvces. sastumros mxridan srolis xma mogvesma. qalebma icnes valeri izoria da sTxoves: qalaqSi nu SexvalTo. Cven — me da zurab badriaSvilma, gadavwyviteT, migvetovebina es adgili da danarCeni kursantebis mosaZebnad quCa gadavirbineT. saavadmyofos ezodan Robeze gadavediT da sastumros ukan mdgar korpusTan aRmovCndiT. korpuSi mcxovreblebma Segvifares da gviTxres, rom 10 wuTis win SeiaraRebuli jgufi Tavs daesxa sastumroSi axladmosul miliciis qvedanayofs. Semdgom gairkva, rom daaxloebiT, saRamos 6 saaTze senakis sakoordinacio Stabis mier gamogzavnili q. Tbilisis mTawmindisa da didubis Ss raiganyofilebebis muSakebs Tavs daesxa borotmoqmedTa SeiaraRebuli jgufi, daiWra erT-erTi milicieli, Tavdamsxmelebisagan moklulia erTi da daiWra — 2. Tavdamsxmelebs mTawmindisa da didubis miliciis TanamSromlebi Tavisive avtobusiT gaumgzavrebiaT senakisaken. movZebneT kursantebi zurab mindiaSvili da valerian (valo) beriZe da sxva TanamebrZolebTan erTad Cxorowyus Ss ganyofilebaSi SevgrovdiT. Cxorowyus zonis xelmZRvaneli miliciis polkovniki levan jojua ramdenjerme daukavSirda senakSi sakoordinacio Stabs, acnoba momxdaris Sesaxeb da sTxovda transportis gamogzavnas Cvens wasayvanad. banda, romelmac Tavdasxma moawyo, CxorowyuSi daZrwoda. Cven, uiaraRod darCenilebs (pistoletebis amara viyaviT), raionidan wasvla gvqonda gadawyvetili. senakidan damxmare Zala ar Canda. dro gadioda da Cvens rigebSi nerviuloba matulobda. kidev ramdenjer Seexmiana senakis Stabs levan jojua. iqidan atyobinebdnen: avtobusi gamogzavnilia da male TqvenTan movao. gavida 3-4 saaTi. amaod velodebodiT damxmare Zalas. imedi rom gadagvewura, axalcixis avtoinspeqciis avtomanqaniT 9 TanamSromeli senakisken gamovemgzavreT. 117 sakoordinacio Stabi, romelic senakis sastumroSi iyo ganlagebuli savse iyo miliciis TanamSromlebiT. avtobusebi da sxva satransporto saSualebebi sastumros win iyo gamwkrivebuli. mivxvdiT, rom Cvens dasaxmareblad Tavic ar SeuwuxebiaT. yvelani manqanidan gadmovediT da Stabis xelmZRvanelobisa da iq myofebis mimarT uSveri sityvebi ar daviSureT. imave Rames gamovemgzavreT Tbilisisken. aq kargad gamoikveTa Stabis umoqmedoba, ufro, muSaobis formaloba. gamoikveTa miliciis TanamSromelTa ususuroba da simxdale. uSiSroebis umaRles skolaSi misaRebi gamocdebi dasasruls uaxlovdeboda. 13 agvistos cxaddeba misaRebi gamocdebis Sedegebi. pirvel kursze iricxeba 234 kaci. wina dRidan, 12 agvistodan saswavleblis piradi Semadgenloba gadayvanilia gaZlierebul samxedro mzadyofnaze gansakuTrebul gankargulebamde. kursantebis gamoucxadeblobis gamo, televiziiT cxaddeba saswavlebelSi maTi gamocxadebis aucileblobis Sesaxeb. am droisaTvis afxazeTSi viTareba iZabeba. 1992 wlis dasawyisidan gandevnili prezidentis momxreTa mier xorcieldeba diversiebi sarkinigzo xidebis, liandagebisa da sxva komunikaciebis mwyobridan gamosayvanad. afxazeTis teritoria eqsprezidentis momxreTa teritoriad iqca. saxelmwifo sabWom miiRo dadgenileba rkinigzaze sagangebo wesebis SemoRebisa da wesrigis dacvis gansakuTrebuli zomebis Sesaxeb. swored amis Sesrulebas mohyva omis dawyeba. afxazeTSi qarTvelebs Soris ar iyo erTsulovneba. gaTiSuloba ki damRupveli aRmoCnda saxelmwifoebriobis SenarCunebisaTvis. amas SesaniSnavad iyenebdnen afxazi separatistebi. moSlili iyo sakomunikacio saSualebebi. situacia TandaTan umarTavi xdeboda. 14 agvistos saqarTvelos samxedro nawilebma Tengiz kitovanis meTaurobiT mdinare engurze gadasasvlelebi daikaves da Sevidnen afxazeTis teritoriaze. imave dReebSi kavkasiis mTiel xalxTa konfederaciis prezidentisa da parlamentis Tavmjdomaris brZanebiT, daiwyo moxaliseTa gadasrola afxazeTis teritoriaze. agvistos miwuruls afxazeTSi moqmedebdnen CeCeni, adiReeli da osi „boevikebi“. bevri maTgani omamdec iq iyo. es adasturebs, rom eqstremistebs omisaTvis mzadeba karga xnis dawyebuli hqondaT. davubrundeT uSiSroebis umaRles skolas. ra xdeboda am droisaTvis saswavlebelSi? 15 agvistodan 7 dRis ganmavlo118 baSi saqarTvelos televiziis saSualebiT gadaicemoda gancxadeba uSiSroebis umaRlesi skolis mobilizebis Sesaxeb. masSi naTqvami iyo specdaniSnulebis aseulisa da, mTlianad, saswavleblis piradi Semadgenlobis saswavlebelSi gamocxadebis aucileblobis Sesaxeb da gamoucxadebelTa sakiTxi personalurad iqneboda ganxiluli. axladCaricxul kursantebs ki ebrZanaT saswavleblis teritoria ar daetovebinaT da umaRlesi skolis saerTo sacxovrebelSi darCeniliyvnen. zogierTma kursantma moaswro saswavleblidan gasvla da saxlSi, mSoblebis gaxareba: umaRles skolaSi Caviricxeo. 24 agvisto. orSabaTi. 10 saaTi. uSiSroebis umaRlesi skolis did saleqcio darbazSi saswavleblis ufrosis brZanebiT, oficrebi da kursantebi ikribebian. Sekrebis mTavar sakiTxze givi kvantaliani mogvianebiT ilaparakebs, Tavidan ki igi saswavlebelSi misaRebi gamocdebis Sedegebs Seexo. CaricxulTagan 50 kursanti iswavlida uSiSroebis profiliT, xolo danarCeni Sinagan saqmeTa organoebs Seavsebdnen. Semdeg man Sekrebis monawileebs gaumxila mTavari sakiTxi, is, rom afxazeTSi rTuli viTarebaa Seqmnili da saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT, gansakuTrebul gankargulebamde, q. gagris mosaxleobis dasacavad uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba iq gaemgzavreba. aseve, wamsvlelTa xelmZRvanelad uSiSroebis umaRles skolaSi ramdenime Tvis win gadmoyvanil miliciis kapitan vaxtang kvesitaZeze SeaCera arCevani. SuadRea. saswavleblis ezoSi kursantebi da oficrebi jguf-jgufad dganan. saubroben q. gagraSi mivlinebaze. etyobodaT (ufro metad oficrebs) q. gagraSi wasvlis mosurne bevri ar iqneboda. oficrebi Cumad saubrobdnen givi kvantalianis „iniciativaze“. am sisxlian mivlinebaze, rom givi kvantalians skolis piradi Semadgenlobis brZolis velze gayvanis ufleba ara aqvso. kursantebi ki ukmayofilebas gamoTqvamdnen xelmZRvanelad axladmosuli oficris daniSvnis gamo. wina wlebSi gagraSi mimdinare brZolebsa da, saerTod, afxazeTis omze bevri iwereboda.iwereboda yvela da yvelaferi. aqedan bevri — sicruec. bolo wlebSi ki erTgvarad iklo afxazeTis TemiT dainteresebam. arc omis Temaze gadaRebuli dokumenturi filmi asaxavs srul realobas — gagris brZolebis monawileni (respodentebi) asaxeleben ybada119 Rebul sityvas Ralats! isini zogadi frazebiT mimoixilaven omis dawyebis sababs da damarcxebis mizezebs, ixseneben saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebs da am brZolebSi piradi da TavianTi megobrebis (TanamebrZolebis) monawileobis epizodebs. amis daviwyeba ar SeiZleba, am wlebma didi daRi daasva imaT, vinc iq ibrZoda, es mouSuSebeli Wrilobaa imaTTvis, vinc Tavis Tavze gadaitana afxazeTis tragedia. ganukiTxaobam bevri axalgazrdis da ara marto maTi sicocxle Seiwira. vidre gagraSi uSiSroebis umaRlesi skolis muSakTa (oficrebisa da kursantebis) mivlinebis Sesaxeb mogiTxrobdeT, minda presaSi gamoqveynebuli polemikuri werilebi mokled mimovixilo, wina wlebSi rom ibeWdeboda. avtorebis mier am werilebSi moyvanili faqtebi simarTles ar Seefereba. amaSi qvemoT darwmundebiT. 2000-2002 wlebSi sxvadasxva respodentis gamoTqmuli azrebi yovelgvar realobas moklebulia. isini eWvis qveS ayeneben uSiSroebis umaRlesi skolis oficrebisa da kursantebis monawileobas gagraSi warmoebul omSi. esec Ralatad SeiZleba miviCnioT — simarTlis Ralatad! am sicruis gasamarTleblad da utyuari informaciis dasabeWdad redaqtorebTan (Jurnali „Tbiliselebi“ redaqtori zaza axobaZe da gazeT „kviris palitris“ redaqtori aw gardacvlili lali guTaiSvili) vizitebma fuWad Caiara — werilebis dabeWdvaze uari miTxres, SeTqmulebiviT erTxmad imeorebdnen: esao da, polemikuri statiebis gamoqveynebas veridebiTo. mkiTxvelisTvis naTeli rom gaxdes, moviyvan maT absurdul da uazro gamonaTqvamebs. amas arsebiTi mniSvneloba aqvs imdenad ramdenadac xalxma unda icodes simarTle. 2002 wlis Jurnal „TbiliselebSi“, (№36, 6-16 seqtemberi) daibeWda erovnuli gvardiis yofili mebrZolis, imJamad patimris (igi sasjels rusTavis koloniaSi ixdida) givi (joni) vaniSvilis werili: „kursantebs uTxres: „win „Savnabada“ dgas, marjvniv „mxedrioni“... magram moatyues...“ givi vaniSvili eWvqveS ayenebs q. gagraSi da sofel kolxidaSi Cvens yofnas da iq warmoebul brZolebSi Cvens monawileobas. igi ambobs, rom nu geSiniaT, win „Savnabada dgas da marjvniv, „mxedrioni“. kolxidaSi brZolisas maRlobze Cven garda aravin idga! im omSi zogierTi marTlac mayureblad iyo wamosuli. givi vaniSvilis gagris brZolebSi monawileobas eWvqveS 120 ar vayeneb, magram igi zedmetad Tavdajerebulia da sakuTari Tavis garda aravis uwevs angariSs, swored am xasiaTma miiyvana igi danaSaulamde. moxalised wavedio, — wers. moxalised ki ara, omSi wasvlas isini aridebdnen Tavs da imalebodnen visTvisac es pirdapiri movaleoba iyo, miTumetes, rom amas konstitucia gvavalebs. man Cveni qveynis istoriac ar icis. wina saukuneebSi, rodesac Cvens qveyanas mteri Semoeseoda, xelisufali (mefe) qudze kacs uxmobda mtris winaaRmdeg sabrZolvelad. maSinac (1992-93 w. w.) da axlac 2008 wlis ruseT-saqarTvelos agvistos omSi televiziebi da sxvadasxva „juris“ firma, „qudze kacs“ dasasveneblad sazRvargareT uxmobda: antaliasa Tu kanaris kunZulebze, egviptesa Tu evropis sxvadasxva qveynis kurortebze dros gasatareblad. givi vaniSvili erTmaneTisagan gamomricxav faqtebiT kvebavs mkiTxvels: erTgan ambobs: — „iq sadac kursantebi idgnen, mZime teqnika ver miuaxlovdeboda, iqiT xevi iyo da tanki ver wavidoda“. da meore: „30 agvistos 6 saaTze Seteva wamoviwyeTo, win „bmp“ midioda da Cven ukan mivyebodiTo“. zustad rom Cvenc „bmp“ gvikvlevda gzas wina xazze gasakvlevad. igi ambobs: „kursantebs brZolaSi gamousadegari „aks“-is tipis avtomatebi hqondaT da alkoholuri sasmeli dalies da daRlilebs CaeZinaTo“. Cven rom avediT poziciebze, iqauroba swored carieli boTlebiTa da sabnebiT iyo mimofantuli. SeiaraRebaSi yvela tipis avtomaturi iaraRi gvqonda, yumbarmtyorcnebi, tviamfrqvevebi, xelyumbarebi da „akm“is tipis avtomatebic. gazeT „kviris palitram“ (200 1 w. 29 ianvari — 4 Tebervlis nomeri) gamoaqveyna statia: „saqarTvelos omi ar waugia, omi Ralatma waago — pasuxgaucemeli kiTxvebi“. es statia ekuTvnis gagraSi mebrZol „avazas“ meTaurs — merab lorTqifaniZes. misi sityvebiT, „es im Tormeti biWis Segnebulad gawirva iyo, radgan xelmZRvanelobamac kargad icoda, rom isini iq, sadac batalionebi damarcxdnen, verafers gaawyobdnen... rom mkiTxoT, ratom gasces aseTi brZanebao, ver getyviT; amas xSirad Cems Tavsac vekiTxebi da pasuxs ver vpoulob“. aseve „29 agvistos kolxidaSi, sadac batalionebi daecnen, RamiT unda gasuliyvnen wina xazze mebrZolebi. yvelam uari Tqva, ra Tqma unda, uazrod sikvdili aravis undoda. es xelmZRvanelobamac icoda, magram Tavisas ar iSlida. policiis akademiis omis „inCibinCis“ ucodinari pirtitvela kursantebi garekes saomrad, brZanebaze, maT uari ver Tqves. am ganwirul 121 biWebs rom SevxedeT, guli Cagvwyda — vicodiT sad da risTvis uSvebdnen... 12 kaci gauSves iq, sadac TiTqmis batalioni ibrZoda. im Rames dislokaciis adgilze arc erT Cvengans xeirianad ar uZinia, fiqrebiT maTTan viyaviT. ise gaTenda, erTi srolis xma ar gagvigia. diliT avirbineT ferdobze, SevediT saxlSi da ras vxedavT iseTi Semzaravi sanaxoba dagvxvda, rom bevr saSinelebis mxilvel mebrZolsac ki sisxli gaeyineboda. zogierTisTvis „kolumbiuri halstuxebi“ gaekeTebinaT, — sasqeso organoebi moekveTaT. erT-erT maTgans gulis gaswvriv, marjvena mxares tyviis sami gamavali Wriloba hqonda miyenebuli. is rogor gadarCa, dResac ar vici. misi naambobiT viciT, rom daRlilebs CasZinebiaT, rogorc Cans yarauli miparviT, Cumad moxsnes afxazebma, saxlSi SeiWrnen da...“ aseve m. lorTqifaniZe ambobs: „1992 wlis 29 agvistos Seteva davgegmeT da Zveli gagris teritoria unda dagvekavebinao“. — m. lorTqifaniZe ver erkveva gagris geografiul mdebareobaSi. 29 agvistos brZolebi mimdinareobda ara Zvel gagraSi, aramed sofel kolxidaSi da sofel krasnikrestSi (sxvanairad gagris meeqvse kilometrs eZaxdnen). es iyo soxumis gzakecili. iq cxovrobdnen: Seroziebi, qecbaiebi, kalmaxeliZeebi, xarebavebi, Wanturiebi, mwariebi da sxv. avtori cruobs, roca Cveni biWebis daRupvaze wers. 29 agvistos ki ara, 28 agvistos moxda es gasvla kolxidaSi. Tuki batalionebi daecnen, rogor ubrZanes am Tormet biWs wina xazze gasvla. aqedan SeiZleba davaskvnaT, samxedro xelmZRvaneloba situacias ver akontrolebda, xolo kursantebi uSiSari biWebi iyvnen da ar SeuSindnen mters. yvelam uari ganacxada wina xazze gasvlazeo. es imas adasturebs, rom mSiSrebi yofilan da kursantebi ki warbSeuxrelad dadgnen iq, sadac yvela unda mdgariyo. m. lorTqifaniZe ambobs, kursantTa gamoucdelobaze. Tavad im brZolis warmoebis araviTari gamocdileba ar hqondaT, arc moxaliseebs da arc samxedro SenaerTebs. 12 kaci gauSves, iq, sadac batalionebi daecneno (batalioni sajaro qvedanayofia, romelic ramdenime — Cveulebriv 3-4 aseulisagan Sedgeba, xolo omianobis dros es raodenoba izrdeba. SeniSvna Cemia), esec kursantebis vaJkacobas adasturebs. ise gaTenda, rom gasrolis xma ar gagvigiao — ambobs m. lorTqifaniZe. 28-29 agvistos RamiT srolis xma ar Semwydara, mTeli Rame mteri gvitevda da Tqven rogor ver gaigeT, albaT saRaTas ZiliT geZinaT. 29 agvistos diliT Cvensa 122 da „mxedrionis“ garda aravin wamosula poziciebis xelmeored asaRebad, an kidev sad iyo is saxli, sadac Semzaravi sanaxaoba dagxvdaT. gorebisa da mandarinis plantaciebis meti iq araferi iyo. zogierTi kursantisaTvis „kolumbiuri halstuxebi“ gaekeTebinaT da sasqeso organoebi moekveTaTo — ambobs „avazas“ meTauri da dasZens, viRacis naambobidan vici, daRlilebs CasZinebiaT, afxazebs yarauli mouxsniaT da saxlSi myofi kursantebi CauxocavTo. iq, sadac uSiSroebis umaRlesi skolis kursantebi idgnen, iyo brZolis wina xazi. wina xazze, sadac brZolebi mimdinareobs, ar gamigia yarauli gamwesebuliyo. yvela ibrZvis da aravis sZinavs. aseTive uazro informacias gvawvdis Tavis interviuSi gagris yofili meri, yofili disidenti joni lataria. es interviu gamoqveynda gazeT „aliaSi“ 2000 wlis 3-4 oqtombers №156(955), saTauriT, „afxazeTis dacemaze pasuxismgebelTa arasruli sia — TviTmxilveli brals sdebs...“, sadac igi ixsenebs xuT faqts da erT-erTSi aRniSnavs: — „faqti meoTxe: maSin givi kvantaliani miliciis akademiis reqtori iyo „soxumSi Camoiyvana kursantebi. 13 kursanti iqidan gagraSi gamoagzavna, TviTon soxumSi darCa. cxonebulma marinaSvilma saRamos, roca saguSagoze xalxi ar hyofnida, im dRes Camosuli kursantebi postze daayena. poziciebze CaeZinaT da diliT cameti biWi „kolxidaSi“ yelgamoWrili ipoves. mere Camovida kvantaliani. komentarebi TviTon gaakeTeT“. amis mxilveli ki ara, beci unda iyos, rogorc merab lorTqifaniZis, ise joni latarias mier aRwerili faqtebi, yovelgvar safuZvels moklebulia. isini amas gulis mofxanvis mizniT laparakoben. j. lataria ambobs, rom „me gagris rwmunebuli viyavi da Cemi movaleoba jariskacebis gamokveba, maTTvis pirobebis Seqmna iyo“. am saqmes sxvac mouvlida, joni latarias ki iaraRiT xelSi gagris mosaxleobasTan erTad wina xazze unda ebrZola da swored iq gaigebda utyuar faqtebs, xolo mixeil marinaSvili gagraSi seqtemberSi Camovida. im dReebSi (28,29,30 agvistos) ki gagris dacvas akia barbaqaZe meTaurobda. aRniSnuli statiebidan kargad Cans, rom avtorebi ver acnobiereben Tavis naTqvams, cdebian da mere rogor! saqarTvelos uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis oficerTa da kursantTa gagris brZolebSi monawileoba, Cvens mier nanaxi da gancdili dReebis qronika Semdegnairad warimarTa: 123 „saqarTvelos respublikaSi Seqmnili rTuli viTarebis gamo, saxelmwifo sabWos gadawyvetilebis Sesabamisad, mimdinare wlis 26 agvistodan gansakuTrebul gankargulebamde politikuri stabilizaciis damyarebis mizniT, sazogadoebrivi wesrigis ganmtkicebisa da mosaxleobis uSiSroebis dacvisaTvis, operatiuli RonisZiebebis gasamtkiceblad qalaq gagraSi mivlinebul iqnan umaRlesi skolis TanamSromlebi da msmenelebi“. saqarTvelos respublikis erovnuli uSiSroebis umaRlesi skola brZaneba 1992 wlis 14/09 №80 miuxedavad imisa, rom umaRlesi skola 1992 wlis dasawyisidan daeqvemdebara saqarTvelos uSiSroebis saministros, romelic Semdgom sainformacio-sadazvervo saministrod gadakeTda, saswavlebelSi brZanebebis umetesoba saqarTvelos uSiSroebis umaRlesi skolis an saqarTvelos respublikis erovnuli uSiSroebis umaRlesi skolis saxeliT iwereboda. umaRlesi skolis ara mxolod struqturulma daqvemdebarebam da, saerTod, saswavleblis gardaqmnebma unda miiqcios yuradReba, es TavisTavad moxdeboda saxelmwifos ganviTarebis kvalobaze, aramed im rTulma da grZnobiT aRsavse dReebma, wlebma, romlebmac mZime daRi daasva mTlianad saqarTvelos da maT Soris Sss miliciis umaRles skolasac. zemoT motanili brZaneba, romlis Tanaxmadac uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba unda gamgzavrebuliyo, TavSive yalbia. kerZod, aRniSnuli brZaneba Cveni gagraSi gamgzavrebidan 20 dRis Semdeg daiwera; romel operatiul RonisZiebebzea laparaki, rodesac gagraSi brZolebi mimdinareobda. amave brZanebaSi miTiTebuli 2 oficeri da 11 kursanti gagraSi ar Camosula; dabolos, am brZanebas gaurkvevelia Tu vin awers xels, rodesac skolis ufrosi mTeli seqtemberi gagraSi iyo (brZaneba xelmowerilia givi kvantalianis xelmoweris mibaZviT). damTavrda saqarTvelos televiziis saSualebiT uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis (oficrebisa da kursantebis) saswavlebelSi 7 dRiani gamocxadeba. 124 26 agvisto. oTxSabaTi. uSiSroebis umaRlesi skolis ezoSi dilidan Sekrebaa gamocxadebuli. kursantebi oceulebad ewyobian. TiToeul oceuls oficeri dauniSnes meTaurad. yovelgvari siis amokiTxvis gareSe oficrebi da kursantebi saswavleblis ezoSi mdgar sam „lazis“ markis avtobusSi sxdebian. Casxdomisas erT-erTma oficerma kursantebs mimarTa: „sacurao plavkebi Tan waiReT zRvaSi sacuraodo“. am sityvebiT man masxarad agvigdo, TviTon ki TbilisSi darCa uSfoTveli cxovrebis gasatareblad. avtobusebma gezi foTisken aiRo. gzad, quTaissa da samtrediaSi zogierTi kursanti avtobuss aCerebs da saxlSi amjobinebs darCenas. RamiT CavediT foTSi da portis teritoriaze mTeli Rame Ria cis qveS gavatareT. Cveni jgufisaTvis skolis ufross gamouyolebia saswavleblis TanamSromeli gia Sengelia, romelsac Cveni gacileba hqonia davalebuli (Turme mis gareSe foTs ver mivagnebdiT). gia Sengeliam gamiyvana gverdiT da givi kvantalianis danabarebis gadacema mTxova: „Sen dagijerebso miliciis maiori mirian TeTraZe da ukan dabrundes TbilisSio“. mirianisgan civi uari miviRe: „sadac Tqven, yvela, mec iq unda viyoo“ — iyo mirianis pasuxi. Cems kiTxvaze, Tu TviTon gia Sengelia, ratom ar modioda CvenTan,kvantalians vWirdebi da ukan TbilisSi vbrundebio. vaxtang kvesitaZes, romelic uSiSroebis umaRlesi skolis ufrosis givi kvantalianis mier iyo daniSnuli Cven xelmZRvanelad, vkiTxe brZanebis asli Tu hqonda wamoRebuli Cveni gagraSi mivlinebis Sesaxeb an Cveni sia Tu hqonda. misgan uaris miRebis Semdeg gadavwyvite Cem ubis wignakSi gamekeTebina Canawerebi. imave Rames kursantebisa da oficrebis sia Sevadgine. q. gagraSi wasasvlelad sul 110 TanamSromlis gvari Caiwera Cem ubis wignakSi. aqedan 78 pirvelkurselia. isini sul 13 dRis win Cairicxnen uSiSroebis umaRles skolaSi. gagraSi yofnisas Cem Canawerebs 29 agvistos, 4 seqtembersa da 29 seqtembers umaRlesi skolis 33 TanamSromeli daemata. sul gagraSi ibrZoda uSiSroebis umaRlesi skolis 143 muSaki. im periodSi uSiSroebisa da Sinagan saqmeTa organoebidan, adgilobrivi miliciisa da saqarTvelos uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis garda aravin ibrZoda. 27 agvisto. miliciis kapitani vaxtang kvesitaZe dilidan xvdeba foTis adgilobriv mmarTvelobiTi organos xelmZR125 vanelobasa da portis ufross valeri gegiZes (givi kvantalianis davalebas asrulebda) da maT mier gamoyofili saseirno katarRa „faCuliaTi“ (igi soxumis sazRvao portis kuTvnileba iyo — kapitani lado xvingia) 12 saaTsa da 40 wuTze kurss gagrisken viRebT. imave dRes, daaxloebiT Ramis 12 saaTze daniSnulebis adgils mivadeqiT. portSi Sesvla, ra Tqma unda, saxifaTo iyo radgan katarRis kapitans lado xvingias ar hqonda informacia, Tu vis xelSi iyo qalaqis sanapiro zoli, amitomac katarRa portidan 150-200 metris daSorebiT gaCerda. kapitanma ruporiT mimarTa napirs. Cven mosalodneli cecxlis sapasuxod movemzadeT. sabednierod, sanapiro zoli Cvenebis xelSi aRmoCnda. ramdenime wuTSi „faCulia“ ukve navsadgurSi idga. Tvalwin midgas patara STambeWdavi epizodi: Cveni mebrZolebi kapitans emSvidobebodnen. ar maviwydeba lado xvingias grZnobiT aRsavse moucilebeli mzera, igi TiTqos TiToeuli maTganis damaxsovrebas cdilobda da mSvidobiT dabrunebis surviliT beWebze xels adebda. misi es Jesti swored amis gamomxatveli iyo. im Rames mTeli Semadgenloba a. wereTlis quCaze mdebare gagris sastumro „afxazeTSi“ mogvaTavses, radgan meore dRes, gagris zonis sofel kolxidaSi sabrZolo poziciebze gasvla mogveloda. 28 agvistos, roca mTeli saqristiano brwyinvale dResaswauls — wmida qalwul mariam RvTismSoblis miZinebis dRes aRniSnavda, umaRlesi skolis kursantebi, miRebuli brZanebis Tanaxmad, 7 saaTze ukve fexze idgnen. maT wina dRis mZime mgzavroba arc etyobodaT. yvelas mxedruli SemarTebis ieri dahkravda. etyobodaT, mzad iyvnen Tavdauzogavad Serkinebodnen yvela juris SeiraRebul momxdurs. dilidanve vaxtang kvesitaZe Seudga umaRlesi skolis ufrosis brZanebis Sesrulebas. igi gaemgzavra gagris komisariatSi ganlagebul samxedro StabSi davalebebis misaRebad. Stabidan dabrunebulma 2 yuTi xelyumbara „Ф-1“ moitana. yuTebi iqve gaxsna da xelyumbarebi kursantebma gainawiles. Cems kiTxvaze, Tu ratom moitana xelyumbarebi, mipasuxa: „kvantalianis davalebiT, Cveni Semadgenloba dReidan Savnabadis gvardias daeqvemdebara da, gvardiis meTauris, akia barbaqaZis brZanebiT SuadRes gavdivarT wina xazze“. 126 sadilis Semdeg, 14 saaTze davalebis molodinSi mTeli Semadgenloba ganlagda komisariatis maxloblad mdebare kolxidis qarTuli saSualo skolis ezoSi. Savnabadis gvardiis meTauri polkovniki akia barbaqaZis da Stabis ufros saSas (gvardiis polkovniki. mogvianebiT gairkva, rom igi saqarTveloSi dislocirebuli ruseTis jarebis dazvervis ufrosi iyo) TqmiT, Cveni aseuli unda gamagrebuliyo sofel kolxidaSi, mandarinis plantaciebSi. 28-29 agvistos, Ramis saaTebSi, roca Cveni mZime teqnika gadavidoda Setevaze Cvens aseuls unda moegeriebina mTis mxridan mosalodneli mtris Semoteva. aseTi davalebiTa da misi Sesrulebis mtkice rwmeniT gavida aseuli sabrZolo poziciebze. 28 agvistos, daaxloebiT, 3-4 saaTze, „БМП“— s saSualebiT, romelsac adgilobrivi mebrZolebi marTavdnen, gavikvlieT gza mTis mimarTulebiT. ukuvagdeT mtris dajgufebebi sofel kolxidis mandarinis plantaciebidan. mTa, romelzec Cveni aseuli gamagrda, dabali iyo strategiuli TvalsazrisiT, arasaxarbielo mdgomareobaSi viyaviT, maRlobze gamagrebuli mtrisaTvis Cveni poziciebi kargi samizne iyo. amis miuxedavad, Cvens biWebs warbic ar SeuxriaT, yvelam daikava misTvis xelsayreli pozicia. wina xazze gasul kursantebs xelmZRvanelobdnen: podpolkovniki leonid subotini, maiori mirian TeTraZe, kapitani vaxtang kvesitaZe da zemdegi malxaz qavTaraZe. gagraSi StabTan kavSiris SesanarCuneblad, vinaidan vaxtang kvesitaZe pasiurobda, me oTxi mebrZoli davtove kapitan malxaz nemsiwveriZis meTaurobiT. wina xazze gasulebis zurgis gasamagreblad, marjvena poziciebze, sofeli kolxidis mxares mesame kurselebi: ediSer xidaSeli, ioseb beriaSvili, valerian (valo) beriZe, avTandil gaimarjvaSvili, dimitri arCvaZe da giorgi bunturi Casafrdnen. marcxena poziciidan zurgs gvimagrebda Savnabadis gvardiis xelmZRvanelobis mier datovebuli axalcixis „mxedrioni“. rogorRac moulodnelad Camobnelda. Rame Zalze mZime gamodga. mTaze ganlagebuli Cveni aseulis poziciis perimetri 200-250 metris sigrZisa iyo. marcxena frTaze meoTxe kurselebs ekavaT pozicia maior mirian TeTraZisa da kapitan vaxtang kvesitaZis meTaurobiT. Stabidan gamotanili kavSiris dasamyarebeli samxedro mimReb-gadamcemi dazianebuli aRmoCnda da misi gamarTva SeuZlebeli 127 Seiqna. aRniSnulis gamo dagvrCa erTaderTi gza: tyvia-wamali unda amogvetana zurgSi myofi kursantebis saSualebiT. rac dro gadioda, ormxrivi srola sul ufro Zlierdeboda. mdgomareoba Zalze daiZaba. zurgSi myofi kursantebi zustad asrulebdnen davalebas, droulad mohqondaT tyvia-wamali. ormxrivi cecxli grZeldeboda. kursantebTan erTad SemoviareT Cveni poziciebi, marcxena flangze, maiorma mirian TeTraZem, TiTqos gulma ugrZnoo, aseTi ram damabara: „xom ici, sadac varT Casafrebulni, Tu rame mogvivida, gvipatrone“. bindi wveboda. sanam bolo poziciamde mivaRwevdi Cven zemoT yumbarmtyorcnis Wurvi afeTqda da ori: mesame kurseli zurab badriaSvili da zurab mindiaSvili namsxvrevebiT daiWra. poziciidan maTi gayvana kursantebs daevalaT. gza ganvagrZe. bolo poziciaze pirveli da meore kurselebi idgnen. gadavwyvite, maTTan erTad gamemagrebina poziciebi, kursantebi dabneulebi Candnen, ar icodnen, rogor emoqmedaT. poziciebis gasamagreblad wamosuli kursantebi: avTandil gaimarjvaSvili, valo beriZe da ediSer xidaSeli ukan gavagzavne Cveni biWebis gasafrTxileblad. mTeli Ramis ganmavlobaSi afxazTa poziciebidan manqanebis guguni ismoda. savaraudod, mowinaaRmdege am adgilebSi Zalebis koncentracias axdenda. kursantebi ganvalage winaswar SerCeul safarSi. meore kurselma sergo davidovma (am axalgazrdam TanamebrZolebTan erTad gagris dacemis dRes gmiroba Caidina) zusti damiznebiT ramdenime srola ganaxorciela yumbarmtyorcnidan afxazTa ganlagebis mimarTulebiT. mogvianebiT gairkva, rom im Rames didi Seteva yofila dagegmili. maT gverdiT ibrZodnen: rusebi-kazakebi, CeCnebi, adiReelebi, yabardoelebi, osebi, somxebi da sxva juris „boevikebi“. 28 agvistos Rame kursantebs samudamod daamaxsovrdaT. diliT, 29 agvistos 6 saaTsa da 10 wuTze Cven poziciamde moaRwia meoTxe kurselma daviT sixaruliZem. man Segvatyobina, rom poziciebze Cvens mebrZolebs vaznebi uTavdebodaT. isini Svelas iTxovdnen. im wams Cveni damatebiTi Zalebis amosvla sabrZolo poziciebze sikvdils niSnavda. amaSi Semdgom davrwmundebiT. viTareba ukan daxevas moiTxovda. ukve kargad gaTenebuli iyo, roca sofel kolxidis mxridan, sadac Cveni kursantebis TerTmetkacian jgufs vxelm128 ZRvanelobdi, mtris xma mogvesma: „rebiata, ne streliate“. sergo davidovs ukve momarjvebuli hqonda yumbarmtyorcni da zustad im mimarTulebiT gaisrola, saidanac amodiodnen „boevikebi“. am droisaTvis TavSi msubuqad daiWra meore kurseli irakli baqraZe, xolo mkerdis areSi — pirvelkurseli Temur geliaSvili. Cveni poziciebidan ratomRac srolis xma ar modioda. yvelani gaognebulebi viyaviT, ra xdeboda, ver gagvego. ukan daxevis gzas veZebdiT da misi gakeTeba mxolod im mimarTulebiT SeiZleboda, romeli gziTac aq amovediT. vinaidan mcire gaugebrobas SeiZleba mZime Sedegi mohyoloda. am dros pirvelklurselma evgeni cercvaZem wamoiZaxa: „yvelam migvatova, tyviebic gviTavdeba“ da daapira qvemoT, Cvens poziciebze (zurgis mxares) Casvla. panika rom ar gavrcelebuliyo, vubrZane adgilze darCeniliyo. amis Tqma iyo da Cveni poziciebidan — zurgis mxridan intensiuri srola atyda. mivxvdiT, rom alyaSi moveqeciT (qvemoT gavigeT, rom maT, Cvens poziciebze myofebi daxocilebi vegoneT). yvela Cems brZanebas asrulebda. yvela miwas gaekra. cocviT mivedi mozrdil naZvTan. xes amofarebuli veZaxdi, Cvenebs vuyvirodi, cocxali varT da nu gvesvriT-meTqi, magram maT aRaraferi esmodaT. Cems xmas srolis xma axSobda. gadavwyvite danarCeni kursantebi poziciebze momeZebna. xoxviT gavagrZeleT svla Cveni poziciebis mxares. kursantebis erTi jgufi zurgidan (sof. kolxidaSi Casasvleli gzis mxares) akontrolebda mtris SesaZlo gamoCenas da ase miviwevdiT Cveni poziciebisaken, iqiTken, sadac wina Rames ganlagebuli iyo umaRlesi skolis piradi Semadgenloba. poziciebze moiZebna Svidi pirvelkurseli, romelTac ganzraxuli hqondaT sofel kolxidis mimarTulebiT (mTis mxridan) Setevaze gadasvla. yvelani erTad Sevkribe, aRmoCnda, rom vaznebis mcire maragiRa SemogvrCa. am dros Cveni qveda poziciebidan cecxli ufro da ufro matulobda. alyidan gamosvla SeuZlebeli Canda. sacecxle zRude nebismieri saSualebebiT unda dagvetovebina. magram rogor? biWebma poziciebi daikaves. ise ganvlagdiT, rom erTmaneTis danaxva SegvZleboda. haerSi sikdvilis suni igrZnoboda, Tumca — visi, aravin icoda. srolis xmas Cveni poziciebidan mTis gaswvriv javSantransportioris muxluxebis xma daemata. yvelas erTi azri utrialebs, netavi visi manqanaa, Cveni Tu... gasvla Tu gviweria Rirseulad unda gavideT, — vuTxari biWebs. 129 aravin dabneula, siamayiT vacxadeb, kritikul situaciaSi kursantebma WeSmaritad rainduli suli gamoiCines. CavsafrdiT, velodebiT „bmp“-s moaxloebas. sergo davidovs vubrZane, yumbarmtyorcni moemzadebina, Tu javSniani manqanis afeTqeba iqneboda saWiro. yvela kursanti mZime fsiqologiur moments daZabulad, magram mSvidad Sexvda. male javSantransportiori — „bmp“-c gamoCnda, dagvinaxa da lula dagvimizna. es is „bmp“-e iyo romliTac wina Rames poziciebze gagviyvana. yviriliT miviWeriT „bmp“-sTan me da sergo davidovi. „bmp“-s mZRolma CacmulobiT gvicno. me mas vuTxari, rom qvemoT poziciebze myofebs droebiT srola SeewyvitaT, radgan Cvens aq gaCerebas azri ar hqonda. vaznebi gamogvelia da damxmare Zalac ar Canda. sabrZolo manqanis mZRolma davaleba Seasrula, srolebi Sewyda. Cvenma 18-kacianma jgufma wina xazi datova da qvemo poziciebs SeuerTda. samSvidoboze gamosulebi vexveodiT da gadarCenas vulocavdiT erTmaneTs. „biWebo dRes Tqven Seudareblebi iyaviT“, „xom SevZeliT gamosvla“ — ase gavamxneve biWebi. aq saSineli ambavi gavigeT. wina xazis marcxena flangze myofi Cveni biWebi mtris moulodneli Tavdasxmis msxverplni gamxdaran. saswrafod Seiqmna jgufi, romelsac Cveni megobrebis, daWrilebis Tu daRupulebis (ar gvjeroda, rom daiRupnen) gamoyvana daevala. „bmp“, romlis daxmarebiTac unda gagverRvia pozicia, adgilidan daiZra, maT ukan mihyvebodnen mxedrionelebi (maTi raodenoba ocs ar aRemateboda), romelTac Cveni Secvla hqondaT davalebuli. aSkara iyo, rom wina xazze gasvlamde narkotikuli nivTierebebi mieRoT. zogic Cven Tvalwin ikeTebda narkotiks. maRlobze, rom avediT, mowinaaRmdegis intensiurma cecxlma gvaiZula Cveni biWebis poziciamde gvexoxa. maRlobze pirvelkurselis andro WanturiZis uZravi sxeuli SevniSneT. Cvens gamoCenas mowinaaRmdegis jojoxeTuri cecxli mohyva. roca megobrebis samyofs mivaRwieT, Tvalwin Semzaravi suraTi gadagveSala. marjvena mxares, naZvebTan meoTxe kurselis ernest kuksas damaxinjebuli gvami ido, misTvis xelebSi afeTqebul yumbaras orive xelis kiduri waeglija. ramdenime natyviari saxezec hqonda. aqve axlos foladisCafxutiani, naZvs miyrdnobili levan ciskariSvili usulod ijda. misTvis snaiperis tyvias foladis Cafxuti gaexvrita. gzis marcxena mxares maior mirian TeTraZis, meoTxe kurselis nug130 zar marSaniSvilis, pirvelkurselebis baCuki kokaias da gela belqanias umoZrao sxeulebi davinaxeT. axlos misvlis Semdeg aRmoCnda, rom mirian TeTraZes Tavi hqonda gapobili. yvela danarCens sxeulze natyviarebi hqonda. aqeT naZvebTan, gzis mxares kapitan vaxtang kvesitaZis da misgan aTi metris moSorebiT meoTxe kurselis zaqaria veSapuris gvamebi SevniSneT, meoTxe kurseli badri geraZe arsad Canda. yelSi simwris burTi gameCxira. mowinaaRmdegis cecxli ufro da ufro Zlierdeboda. nanaxiT gacecxlebeli da SurisZiebis grZnobiT anTebuli Cveni biWebi mowodebis simaRleze idgnen. swored aq mZimed dagveWra sami kursanti: mesame kurseli gia daviTaSvili da pirvelkurselebi moris jugaSvili da givi kobalaZe. Cven Tvalwin mtris mier gamosrolili tyviebiT miwa iTxreboda. am mZime viTarebaSi daWrili kursantebi masirebuli srolebis adgilidan unda gamogveyvana. miwaze gawolilebma xoxviT movaxerxeT daWrilebTan misvla. moris jugaSvils xelebi dasisxlianebuli hqonda. mas tyvia xelebSi moxvedroda, xolo gia daviTaSvili da givi kobalaZe muclis areSi iyvnen daWrilebi. maTi gamoyvana unda momxdariyo rac SeiZleba swrafad. vinaidan biWebi sisxlidan iclebodnen. CvenTan siaxloves myof kursantebs: erik Tumanovs, petre osiaSvils, baCuki saaTaSvils, emzar nadiraZes, Temur cnobilaZes da vefxia kinwuraSvils vuTxari davezRvieT. imaTac ar daayovnes da mtris poziciebis mimarTulebiT cecxli gaxsnes. vinaidan morisi xelebSi iyo daWrili da misi xelebSi mokidebiT gamoyvana ar SeiZleboda, fexebSi CavlebiT xoxviT gamoviyvane da gadaveci mis Tanakurselebs saswrafod saavadmyofoSi gadasayvanad. miuxedavad masirebuli srolebisa, kursantebma iSviaTi simamaciT moaxerxes gia daviTaSvilis da givi kobalaZis gamoyvana da saavadmyofoSi gadayvana. amasobaSi meoTxe kursel badri geraZis tyviebiT dacxrilul cxedars, meoTxe kurselebma kaxa adamiam da koba kalmaxeliZem mTis ZirSi mesame terasaze miagnes. is iyo Cveni biWebis cxedrebi Cvens mier SerCeul adgilas davasveneT, Cvens mxares gamoCnda gvardiis „bmp“. ekipaJis wevrebs vTxove, daeTmoT javSniani manqana daRupulebis Camosasveneblad. daRupulTa manqanamde miyvanaSi erTgulad gvexmareboda mxedrioneli kaxa mumlaZe (warmoSobiT WiaTuridan). im dRes javSniani manqaniT 6 daRupulis: mirian TeT131 raZis, ernest kuksas, nugzar marSaniSvilis, andro WanturiZis, gela belqanias da baCuki kokaias Camoyvana SevZeliT. sanam meore javSniani manqana movidoda poziciebamde, Cveni daRupuli megobrebi: vaxtang kvesitaZe, badri geraZe, levan ciskariSvili da zaqaria veSapuri gverdigverd davasveneT. poziciebi gavamagreT. magram, javSniani manqanis mwyobridan gamosvlis gamo, Cveni oTxi megobris Camosveneba imjerad ver movaxerxeT. maTi Camoyvana droebiT gadavdeT. Cveni alyaSi moqcevis dros aRvniSne, rom damatebiTi Zalebis sabrZolo poziciebze amosvla CvenTvis sikvdils niSnavda. amaSi davrwmundiT mxedrionelebis moqmedebiT, romlebic poziciebze ganlagebulni umisamarTod isrodnen. Cveni megobrebi ramdenime mizezis gamo daiRupnen. brZolis xazidan gamosvlis Semdeg gairkva, rom saswavleblis piradi Semdagenlobis zurgis dasacavad datovebulma axalcixis mxedrionma 28-29 agvistos RamiT TviTneburad datova pozicia da gaurkveveli mimarTulebiT wavida. mteri Cven ganlagebas maT mier mitovebuli poziciebidan Semoepara. msxverplis mizezi gaxda, aseve Savnabadis gvardiis xelmZRvanelobis araswori taqtika, maTi arakompetenturoba. SemdgomSi gacxadda, rom mZime teqnikis araviTari Seteva ar yofila dagegmili! arada, Savnabadis gvardiis xelmZRvanelTa mtkicebiT swored am Setevis Tanamonawileni unda vyofiliyaviT. maT biWebi faqtobrivad gawires, amaze pasuxi aravis ugia! tragediis ambavi elvis siswrafiT moedo mTel gagras. qarTuli mosaxleoba modioda daWrilebisaTvis sisxlis gasaRebad (mohqondaT sursaT-sanovage, Tumca WamisTvis vis ecala). did yuradRebas iCendnen daWrilebis mimarT gagris medicinis muSakebi. Cveni kursantebi mTeli gulisyuriT patronobdnen daWrilebsa da daRupulebs. mZime daWrilTa Soris iyvnen pirvelkurselebi: givi kobalaZe, Temur geliaSvili, moris jugaSvili da mesame kurseli gia daviTaSvili. wina xazidan dabrunebuli kursantebi daWril megobrebs saavadmyofoSi akiTxavdnen. 29 agvistos SuadRes gagraSi Camodis Cveni saswavleblis ufrosi, general-maiori givi kvantaliani, romelsac Camoyva 15 oficeri da kursanti. sofel kolxididan, wina xazidan dabrunebulni sastumro „afxazeTTan“ SevikribeT, vmsjelobdiT wina xazze darCenili Cveni daRupuli 4 megobris Ca132 andria (andro) WanturiZe 1971-1992 andria WanturiZe daibada 1971 wlis 11 aprils, Terjolis raionis sofel zeda sazanoSi. vladimer WanturiZis ojaxSi pirveli Svili daibada. vaJiSvils babuis saxeli andria uwodes. 1988 wels andriam warmatebiT daamTavra Terjolis raionis sofel zeda sazanos saSualo skola. skolaSi swavlis periodSi andria WanturiZe monawileobda moswavleTa respublikur saswavlo-SemoqmedebiT konferenciebSi. bunebrivi niWiT dajildovebulma ymawvilma oTxjer miiRo I da II xarisxis diplomebi qarTul enasa da literaturaSi da qimiaSi Sesrulebuli naSromebisaTvis. skolis damTavrebis Semdeg andria swavlas agrZelebs Terjolis profesiul-teqnikur saswavlebelSi, romelsac 1989 wels warCinebiT amTavrebs. andria WanturiZe 1989-1991 wlebSi msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi. armiidan demobilizaciis Semdeg andria ubrundeba mSobliur raions da imave wlis seqtemberSi muSaobas iwyebs Terjolis Ss raionul ganyofilebaSi qvemoriged. andrias mama, batoni vladimeri igonebs: „andria Cemi oTxi Svilidan ufrosi vaJi iyo. bavSvobidan gamoirCeoda SromismoyvareobiT, sibejiTiT da niWierebiT, mudam mowesrigebuli, mSoblebisa da dedmamiSvilebis moyvaruli, moxdenili fizikuri aRnagobis, simaRliT or metrs aWarbebda. policiis forma Zalze Svenoda“. Terjolis Ss raionuli ganyofilebis administracia andria WanturiZes axasiaTebda, rogorc disciplinirebul, keTilsindisier TanamSromels, pirad Semadgenlo133 baSi sargeblobda kargi avtoritetiT. andrias, rogorc mowinave muSaks Ss raiganyofilebis xelmZRvanelobam Suamdgomloba gauwia saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRlesi skolis xelmZRvanelobis winaSe, raTa andria WanturiZes monawileoba mieRo saswavleblis misaReb gamocdebSi. bejiTi da swavlas mowyurebuli andria warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs umaRles skolaSi da iricxeba samarTalmcodneobis pirvel kursze. CaricxviT gaxarebuli andria ori dRiT Cadis mSoblebTan, raTa amcnos umaRles skolaSi Caricxvis Sesaxeb. 1992 wlis 26 agvistos uSiSroebis umaRlesi skolis oficrebTan da TanakurselebTan erTad miemgzavreba gagraSi teritoriuli mZlianobisaTvis warmoebul brZolaSi monawileobis misaRebad. 29 agvistos gagris zonis sofel kolxidaSi uTanasworo brZolaSi gmirulad daiRupa swavlas mowyurebuli, niWieri axalgazrda, pirvelkurseli andria WanturiZe. andria WanturiZes ojaxSi darCa mama — vladimer WanturiZe, deda — qeTevan fanCuliZe — WanturiZisa, Zmebi — levani da paata, da — gvanca. andria WanturiZe saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili mamacobisa da TavdadebisaTvis dajildoebulia „vaxtang gorgaslis II xarisxis ordeniT“ (sikvdilis Semdeg). mieniWa „policiis leitenantis“ wodeba. misi saxeli mieniWa Sss akademiis pirveli kursis pirveli oceulis meore aTeuls. mis saxels atarebs Terjolis erT-erTi quCa, Terjolis Ss raionuli ganyofilebis ezoSi gaxsnilia andria WanturiZis saxelobis skveri. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze. andria WanturiZis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, andria! 134 ernest kuksa 1966-1992 ernest kuksa daibada ruseTis federaciis q. oriolSi 1966 wlis 4 ianvars. 4 wlis iyo, rodesac misi ojaxi sacxovreblad saqarTveloSi — TbilisSi gadmovida. ernesti, 1973 wels, mSoblebma Tbilisis 146-e saSualo skolaSi Seiyvanes, xolo 1981 wlidan ernesti swavlas agrZelebs Tbilisis №66 profteqnikur saswavlebelSi. profteqnikuri saswavleblis damTavrebis Semdeg igi gaiwvies samxedro savaldebulo samsaxurSi. sabWoTa armiidan demobilizaciis Semdeg, 1986 wlidan ernesti muSaobas iwyebs saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministroSi. igi, 1987-1989 wlebSi, gadayvanil iqna Tbilisis saqarxno raionis Sinagan saqmeTa raionul ganyofilebaSi. Sinagan saqmeTa organoSi muSaobis periodSi man Tavi gamoiCina, rogorc energiulma, Tavisi movaleobis keTilsindisierma Semsrulebelma. 1989 wels ernest kuksa didi xnis ocnebas isrulebs da iricxeba ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis samarTalmcodneobis specialobaze. umaRles skolaSi swavlis periodSi ernesti aqtiurad monawileobda saqarTvelos teritoriaze gatarebul sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi, aseve aqtiurad monawileobda cxinvalis regionSi teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi. ernest kuksa 1992 wlis 26 agvistos umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan da kursantebTan erTad gaemgzavra gagraSi qarTuli mosaxleobis dasacavad. afxaz separatistebTan da Crdilokavkasiel „boevikeb135 Tan“ uTanasworo brZolaSi ernesti 1992 wlis 29 agvistos brZolis velze, sofel kolxidaSi gmirulad daeca. muxanaTurad miparul mters ernest kuksam xelyumbara gauxsna, mTeli taniT wamoimarTa da sasikvdilo tyviiT gangmiruli daeca. ernest kuksas ojaxSi darCa deda — irina loginova, pensioneri. saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros 1993 wlis 4 aprils №176 176 p/S p S brZanebiT ernest kuksas mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze. ernest kuksas saxels atarebs Sss akademiis meoTxe kursis pirveli oceulis meore aTeuli. ernest kuksas gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, ernest! 136 levan ciskariSvili 1967-1992 levan ciskariSvili daibada 1967 wlis 14 seqtembers TbilisSi. 1984 wels daamTavra Tbilisis 130-e saSualo skola da imave wels muSaobas iwyebs mcxeTis satyeo meurneobaSi. 1985 wels levani gawveul iqna sabWoTa armiis rigebSi. msaxurobda amierkavkasiis sasazRvro jaris nawilSi axalcixeSi, sadac gaiara specialuri swavlebis kursi da mieniWa zemdegis wodeba. samxedro samsaxuris gavlis dros saxelmwifo sazRvris samagaliTo dacvisaTvis dajildovda medliT. 1988 wels levan ciskariSvils mieniWa samxedro wodeba — „leitenati“. amave wels dajildovda medliT SeiaraRebuli Zalebis 70 wlisTavTan dakavSirebiT. levanis mama — aleqsandre ciskariSvili igonebs: „levans bavSvobidan izidavda samxedro forma, ocnebobda gmiri gamxdariyo. bavSvur fiqrebSi saomar operaciebs uZRveboda da gmiris saxeliT damSvenebuli tovebda brZolis vels. levani Tavis xasiaTs bavSvobidan wvrTnida. yvelas Seayvara Tavi daxvewili qceviT, adamianebTan jansaRi urTierTobis Tandayolili unariT. vinc mas icnobda yvela gulTbili sityvebiT igonebs. xSirad Tavisufal dros sacxovrebel korpusSi mcxovreb patara megobrebTan saubriT iyo dakavebuli. maT Semoikribavda korpusis wina ezoSi da maTTvis saintereso Temebze esaubreboda. levani gvianobamde wignis kiTxviT iyo gatacebuli.“ samxedro savaldebulo samsaxuridan demobilizaciis Semdeg levanma muSaoba daiwyo maud-kamvolis kombinatSi. erTi wlis muSaobis Semdeg, 1989 wels levan ciskariSvili warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs 137 ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetze. umaRles skolaSi swavlis periodSi levani TanakurselebTan erTad aqtiur monawileobas iRebda saqarTvelos sxvadasxva regionSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi da TavdadebiT ibrZoda samaCabloSi teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi. 1992 wlis 29 agvistos, roca qarTvel ers RvTismSoblis wminda dResaswaulis madli efineboda, diliT umaRlesi skolis 2 oficeri da 8 kursanti alyaSi aRmoCnda. isini sisxlis ukanasknel wveTamde ebrZodnen mters. magram uTanasworo brZolaSi veras gaxdnen. am uTanasworo brZolam Seiwira: mirian TeTraZe,vaxtang kvesitaZe, levan ciskariSvili, badri geraZe, zaqaria veSapuri, ernest kuksa, nugzar marSaniSvili, andria WanturiZe, gela belqania da baCuki kokaia. levan ciskariSvilis gasvenebaSi misma patara megobrebma miitanes gvirgvini warweriT „patara megobrebisagan“.: levan ciskariSvils ojaxSi darCa deda — lamara burdilaZe-ciskariSvilisa, mama — aleqsandre ciskariSvili, da — nino. levan ciskariSvils saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis № 176 p/S p S brZanebiT mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze. levan ciskariSvilis saxels atarebs Sss akademiis meoTxe kursis mesame oceulis pirveli aTeuli. q. TbilisSi, diRmis masivSi misi ojaxis sacxovrebel korpusTan axlos quCa atarebs levan ciskariSvilis saxels. levan ciskariSvilis saxeli da gvari amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, levan! 138 mirian (malxaz) TeTraZe 1951-1992 Znelia im avbediTi wlebis gaxseneba, ufro Znelia gaixseno is megobrebi vis gverdiTac mogiwia am avbediTi wlebis gavla. aseT adamianTa — megobarTa ricxvs ekuTvnis miliciis maiori mirian TeTraZe, romelmac samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolas Seswira Tavi. mirian TeTraZe daibada 1951 wlis 7 seqtembers TbilisSi. saSualo skolis damTavrebis Semdeg miriani swavlas agrZelebs Tbilisis saxelmwifo politeqnikuri institutis eleqtronikisa da kavSiris fakultetze, romlis srul kurss amTavrebs 1973 wels. muSaobda ssr kavSiris 50 wlisTavis saxelobis Tbilisis satelegrafo aparatebis qarxanaSi inJiner-konstruqtorad. 19801984 wlebSi samuSaod gadadis Tbilisis feradi televizorebis qarxana „ekranSi“ teqnikuri ganyofilebis ufrosis moadgiled. SromismoyvareobiT gamorCeuli miriani miRweuliT arasodes kmayofildeboda. Tavisi Tavis srulyofam gadaawyvetina swavla iuridiul fakultetze gaegrZelebina. 1984 wlidan mirian TeTraZe Sinagan saqmeTa organoebSia. muSaobda saqarTvelos Sss Tbilisis Sinagan saqmeTa sammarTvelos sisxlis samarTlis samZebros ufrosi inspeqtoris Tanamdebobaze, socialisturi sakuTrebis datacebis winaaRmdeg brZolis ganyofilebis ufros inspeqtorad sapatrulo saguSago samsaxurSi. mirian TeTraZe 1987 wlidan ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis TanamSromelia. muSaobda specdisciplinebis kaTedris 139 kabinetis ufrosad, operatiul samZebro saqmianobisa da kriminalistikis kaTedris maswavlebel-meTodistad, kursis ufrosis moadgiled, kursis ufrosad. miriani iyo saqarTvelos erovnuli miliciis Rirseuli oficeri. mokrZalebuli, saqmis mcodne, dakisrebuli movaleobis pirnaTlad Semsrulebeli. umaRlesi skolis pirad SemadgenlobaSi miriani sargeblobda didi avtoritetiT. igi saswavleblis pirad SemadgenlobasTan erTad idga sazogadoebrivi wesrigis sadarajoze. Tavis kursantebTan erTad ibrZoda teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolaSi. 1992 wlis 26 agvistos umaRlesi skolis oficrebTan da kursantebTan erTad mirian TeTraZe gaigzavna gagraSi qarTuli mosaxleobis dasacavad. miriani Tavis aRsazrdelebTan erTad sisxlis ukanasknel wveTamde ebrZoda mters da uTanasworo brZolaSi gmirulad daeca gagris zonis sofel kolxidaSi. mirian TeTraZe dakrZalulia TbilisSi, kukiis ZmaTa sasaflaoze. igi samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili mamacobisa da TavadadebisaTvis dajildoebulia „Rirsebis medliT“ da „vaxtang gorgaslis III xarisxis ordeniT“ (sikvdilis Semdeg). misi saxeli mieniWa Sss akademiis meore kursis pirvel oceuls. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze. 1999 wlis aprilSi tragikulad daiRupa mirianis 18 wlis qaliSvili, iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis pirvelkurseli nino TeTraZe. mirian TeTraZes ojaxSi darCa deda — gulnara TeTraZe, meuRle — nato polskaia — TeTraZe, Svili — daviT TeTraZe. mirian TeTraZis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, mirian! 140 nugzar (nukri) marSaniSvili 1966-1992 nugzar marSaniSvili daibada 1966 wlis 25 Tebervals TbilisSi. 1983 wels daamTavra Tbilisis 39-e saSualo skola. Tvrameti wlis iyo nugzari, deda rom gardaecvala. emociurma da mgrZnobiare nugzarma mZafrad ganicada sayvareli adamianis gardacvaleba. man adreul asakSi daiwyo leqsebis wera. yvela leqsiT nugzari dedas eCurCuleboda da efereboda. misi leqsebi sevdiT aris gaJRenTili da es sevda ar asvenebda mTeli Tavisi xanmokle sicocxlis manZilze. nugzar marSaniSvili 1985 wels Cairicxa saqarTvelos politeqnikur institutSi, saidanac gaiwvies samxedro savaldebulo samsaxurSi. demobilizaciis Semdeg igi ubrundeba instituts da swavlas ganagrZobs. 1988-1989 wlebSi nugzari muSaobas iwyebs Tbilisis metropolitenSi, miliciis serJantad. 1989 wlis agvistodan nugzari ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis kursantia. misi aseTi gadawyvetileba ganapiroba 1989 wlis 9 aprils qarTuli miliciis mier gamoCenilma vaJkacobam da gadawyvita Camdgariyo mravalaTasian milicielTa rigebSi. ase miiCnevda saWirod: „iq ufro gamovadgebi Cems qveyanas, Cems xalxso“. nugzari umaRlesi skolis oficrebTan da kursantebTan erTad monawileobda Sinagan saqmeTa saministros mier gatarebul sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi Tbilissa da qveynis sxvadasxva regionSi. nugzar marSaniSvili TavganwirviT icavda qarTul mosaxleobas samaCabloSi osi eqstremistebis Tavdasxmisagan. 141 1992 wlis 29 agvistos gagris zonis, sofel kolxidaSi umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan erTad sabrZolo moqmedebebis dros TavganwirviT mebrZoli nugzar marSaniSvili sxva TanamebrZolebTan erTad gmirulad daeca. nugzar marSaniSvils ojaxSi darCa meuRle — mzia xabeiSvili — marSaniSvilisa, Svili — naTia, mama — ilia marSaniSvili, da — naTia marSaniSvili. saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis №174 174 p/S p S brZanebiT nugzar marSaniSvils mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. nugzar marSaniSvilis saxels atarebs Sss akademiis meoTxe kursis meore oceulis pirveli aTeuli. nugzar marSaniSvilis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, nugzar! 142 gela belqania 1970-1992 gela belqania daibada 1970 wlis 3 marts galis raionis, sofel nabakevSi. 1977 wels Sevida nabakevis saSualo skolaSi, romlis sruli kursi daamTavra 1987 wels. 1988-1990 wlebSi msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi. 1990 wlis dekembridan gela muSaobas iwyebs galis Sinagan saqmeTa ganyofilebis saxelmwifo obieqtebisa da dawesebulebebis dacvis samsaxurSi milicielad. „gela gansakuTrebuli bavSvi iyo, — igonebs deda, qalbatoni neli — usazRvrod keTili, gulisxmieri, kacTmoyvare, erTguli, guluxvi, vaJkacuri bunebis, mudam xalisiani. Zmebis winamZRoli iyo, maTi imedi da dasayrdeni. bavSvobaSi bevrs kiTxulobda, uyvarda istoriuli wignebis, istoriuli romanebis kiTxva“. 1992 wlis agvistoSi gela belqania warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi, samarTalmcodneobis specialobaze da iricxeba pirvel kursze. umaRles skolaSi Caricxvidan 2 kviraSi TanakurselebTan erTad gaiwvies gagraSi teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolaSi monawileobis misaRebad. — qorwils umaRles skolaSi Caricxvis Semdeg gadavixdio, — aseTi piroba misca dedas, magram piroba gelam ver Seasrula da Tvalcremliani datova sayvareli deda. dedas erTi nugeSi dautova RmerTma: biZis mosaxele gela belqania, romelic Zalian hgavs mas. sabediswero gamodga gelasaTvis da misi TanakurselebisaTvis 1992 wlis 28-29 agvistos dila gagraSi. gela belqania gmirulad daiRupa gagris zonis sofel 143 kolxidaSi. gela belqania dakrZalulia galis raionis, sofel nabakevSi. gela belqanias ojaxSi darCa deda — neli muSakia, mama — anzor belqania, Zmebi giorgi da justoni, ZmisSvilebi. saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis №176 176 p/S p S brZanebiT gela belqanias mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis III xarisxis ordeniT“. mis saxels atarebs Sss akademiis pirveli kursis meore oceulis pirveli aTeuli. gela belqanias gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. gela belqanias gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi, gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, gela! 144 baCuki kokaia 1970-1992 baCuki kokaia daibada 1970 wlis 20 seqtembers foTSi. 1987 wels daamTavra foTis №66 saSualo skola. saSualo skolis damTavrebis Semdeg, baCuki 1988 wels gawveuli iqna samxedro savaldebulo samsaxurSi, saidanac 1990 wels demobilizebuli iyo. sabWoTa armiidan dabrunebuli baCuki muSaobas iwyebs foTis saqalaqo Ss ganyofilebaSi sapatrulo-saguSago samsaxurSi. man airCia miliciis muSakis rTuli da faTerakebiT aRsavse gza. 1992 wlis agvistoSi baCuki umaRlesi ganaTlebis misaRebad gamocdebs abarebs saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi da TanakurselebTan erTad miemgzavreba gagraSi teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolaSi monawileobis misaRebad. gagraSi gamgzavrebis wina dRes, 26-27 agvistos Rames foTSi yofnis dros igi 2 TanakurselTan soso SioSvilTan da andria WanturiZesTan erTad, Tavis sakuTar saxlSi gaaTevs da diliT 27 agvistos umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan erTad foTis portidan katarRiT q. gagraSi miemgzavreba. 29 agvistos gagris zonis sofel kolxidaSi mterTan uTanasworo brZolaSi gmirulad iRupeba. brZolisas gamoavlina umagaliTo gambedaoba da Tavganwirva. baCuki kokaias ojaxSi darCa deda — mTvarisa kokaia, mama boris kokaia, Zma — paata kokaia. saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros 1993 wlis 4 aprilis №176 176 p/S p S brZanebiT baCuki kokaias mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritori145 uli mTlianobisaTvis brZolebSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis III xarisxis ordeni“. Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze oqrosferi asoebiT amotvifrulia baCuki kokaias saxeli. baCuki kokaias saxels atarebs Sss akademiis pirveli kursis pirveli oceulis pirveli aTeuli foTSi quCa, sadac baCukis mSoblebis sacxovrebeli saxli mdebareobs, baCuki kokaias saxels atarebs. baCuki kokaias gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi, gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, baCuki! 146 zaqaria (zaza) veSapuri 1969-1992 zaqaria veSapuri daibada 1969 wlis pirvel aprils TbilisSi. 1975 wels mSoblebma zaza Seiyvanes Tbilisis №44 saSualo skolaSi. skolaSi swavlis periodSi gansakuTrebul miswrafebas iCenda ucxo enis Seswavlisadmi, uyvarda germanuli ena, pativs scemda germaneli xalxis sulier kulturas. zaza fizikurad Zlieri iyo da mSoblebma igi naZaladevis falavanTa klubSi miiyvanes savarjiSod. araerTxel gaimarjva kievis, moskovis, baqos, erevnis saerTaSoriso da sakavSiro turnirebSi. 1988 wels mieniWa sportis ostatis wodeba. zaqaria veSapurs, simarTlis moyvarul axalgazrdas, gulma vaJkacur, xifaTiTa da moulodnelobiT aRsavse profesiisken gauwia da 1989 wels misaRebi gamocdebis Cabarebis Sedegebis mixedviT Cairicxa ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetze. 1990 wels zaza siyvaruliT qmnis ojaxs da 1991 wlis 23 agvistos SeeZineba pirveli vaJiSvili, romelsac gardacvlili Zmis sapativcemulod mis saxels, Temurs daarqmevs. umaRles skolaSi Caricxvis dRidan zaza Tavis TanatolebTan da saswavleblis pirad SemadgenlobasTan erTad monawileobas iRebda saqarTvelos masStabiT sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. 1989-1991 wlebSi zaza cxinvalis regionSi icavda qarTul mosaxleobas osi eqstremistebis Tavdasxmisagan. igi gamoirCeoda simamaciTa da TavdadebiT. 147 1992 wlis 26 agvistos zaza umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan erTad gaemgzavra q. gagraSi saqarTvelos teritoriuli mTlianobis dasacavad. gagraSi gamgzavrebis wina dRes igi esaubra Tavis megobrebs da sTxova Tavisi patara TemurisaTvis mzrunveloba ar moekloT. diliT, 26 agvistos gamoeTxova fexmZime meuRles, mSoblebs da uCumrad gavida saxlidan. 29 agvistos dila zazasaTvis sabediswero aRmoCnda. alyaSi moqceul kursantebTan da oficrebTan erTad igi gmirulad daeca sofel kolxidaSi. zaza wavida da Tan gaiyola erTi wlis vaJis Temuris dardi da momavali Svilis sixaruli, romelic misi daRupvis Semdeg moevlina qveynierebas, mas zaza daarqves. zaqaria (zaza) veSapurs ojaxSi darCa ded-mama: — mayvala da giorgi veSapurebi, meuRle ana veSapuri, Svilebi Temuri da zaza. saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis №176 176 p/7 p 7 brZanebiT zaqaria veSapurs mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. zaqaria veSapuris saxeli mieniWa Sss akademiis meoTxe kursis meore oceulis meore aTeuls. zaqaria veSapuris gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi, gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, zaza! 148 vaxtang kvesitaZe 1957-1992 vaxtang kvesitaZe daibada 1957 wlis 13 maiss zestafonis raionis sofel boslevSi. 1963 wels Sevida sofel rkviis rvawlian skolaSi. aRniSnuli skolis arasruli kursi 1971 wels warCinebiT daamTavra da swavla ganagrZo Tbilisis komarovis saxelobis fizika-maTematikis skolaSi, romelic 1974 wels daamTavra. niWiT dajildoebulma Wabukma imave wels Caabara saqarTvelos politeqnikur institutSi inJiner-mSeneblis specialobaze. institutis damTavrebis Semdeg vaxtangi muSaobas iwyebs Tbilisis sawarmoo gaerTianeba „eleqtroaparatSi“. institutSi swavlis periodSi vaxtangi gawveul iqna samxedro savaldebulo samsaxurSi. vaxtangi Sinagan saqmeTa organoebSia 1984 wlis maisidan. muSaobda saqarTvelos Sss me-7 ganyofilebaSi, xolo saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi, — 1992 wlis aprilidan. muSaobda kursis ufrosis Tanamdebobaze. umaRles skolaSi muSaobis periodSi, vaxtangi sikeTiT, erTgulebiTa da TavazianobiT gamoirCeoda. yovelTvis mowesrigebuli iyo da policiisaTvis saukeTeso Tvisebebs avlenda. mis saxeze daRliloba da gulgatexiloba arasodes ixateboda. vaxtangi gagraSi gamgzavrebamde aqtiurad Caeba sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. igi monawileobas iRebda foTSi, CxorowyuSi, walenjixasa da senakSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. 1992 wlis 29 agvistos sofel kolxidaSi vaxtangma uSiSrad Caxeda sikvdils TvalebSi. man TanamebrZo149 lebTan erTad mters didi winaaRmdegoba gauwia, magram uTanasworo brZolaSi mamacTa Soris daeca. vaxtangis deda mariam kvesitaZe Svilis daRupvis Semdeg gardaicvala. ver aitana tkivili da misi suli vaxtangis sulTan Sesaxvedrad gaemgzavra. vaxtang kvesitaZes darCa mxolod moxucebuli mama, oTar kvesitaZe. misTvis usazRvroa Svilisa da meuRlis gardacvalebiT miyenebuli dardi da tkivili. policiis kapitani vaxtang kvesitaZe saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildoebulia „Rirsebis medliT“ da „vaxtang gorgaslis III xarisxis ordeniT“ (sikvdilis Semdeg). misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. misi saxeli mieniWa Sss akademiis meoTxe kursis pirvel oceuls. sofel rkviis saSualo skola vaxtang kvesitaZis saxels atarebs. vaxtang kvesitaZis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi, gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, vaxtang! 150 badri geraZe 1967-1992 badri geraZe daibada 1967 wlis 3 maiss wyaltubos raionis sofel gviStibSi. 1974 wels Sevida gviStibis saSualo skolaSi, romelic 1984 wels daamTavra. skolis damTavrebis Semdeg igi gaiwvies samxedro savaldebulo samsaxurSi. samxedro movaleobis moxdis Semdeg badri swavlobs quTaisis kooperatiul teqnikumSi, romelsac 1988 wlis ivlisSi amTavrebs. badri geraZe Sinagan saqmeTa organoebSia 1989 wlis 4 ianvridan. muSaobda Tbilisis saxelmwifo obieqtebis dacvis milicielad. badri warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs 1989 wlis agvistoSi ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetze da iricxeba samarTalmcodneobis specialobis pirvel kursze. umaRles skolaSi swavlis periodSi badri uSiSrad da TavganwirviT monawileobda saswavleblis xelmZRvanelobis mier gatarebul sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. badrim ojaxi umaRles skolaSi Caricxvamde Seqmna. Tavisi profesiidan gamomdinare ojaxisaTvis verc ki iclida, Tumca gamorCeuli mzrunveli mama da meuRle iyo. is yovelTvis mouTmenlad eloda ojaxSi misvlas. iq, sadac siyvaruli da siTbo sufevda. badri aqtiur monawileobas iRebda samaCabloSi saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi. TanakurselebTan erTad icavda qarTul mosaxleobas osi eqstremistebis Tavdasxmisagan. igi gamoirCeoda sabrZolo JiniT da simamaciT. orjer daiWra sabrZolo operaciebis mimdinareobis dros. 151 1992 wlis 29 agvistos dila sofel kolxidaSi badri geraZisaTvis ukanaskneli gamodga. mas momavali naTel ferebSi exateboda, magram muxanaTma wuTisofelma, avma bedisweram misi sicocxle gagris zonis, sofel kolxidaSi samkvdro-sasicocxlo brZolisas Sewyvita. badri geraZes ojaxSi darCa mama — mituSa geraZe, deda — maguli geraZe, meuRle maia CinCalaZe da Svili — irakli. saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis №176 176 p/7 p 7 brZanebiT badri geraZes mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. badri geraZis saxels atarebs Sss akademiis meoTxe kursis mesame oceulis meore aTeuli. badri geraZis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, badri! 152 moyvanis Sesaxeb. gadavwyviteT, rom erT saaTSi unda gavsuliyaviT da daRupulebi wina xazidan gamogveyvana. aq Sekrebilni lanZRva-ginebiT movixseniebdiT yvelas, vinc aseT mdgomareobaSi Cagvyara — e. w. sardlebs, romlebsac ar SeswevdaT omis warmarTvis unari. Sekrebilebs, ise mogviaxlovda umaRlesi skolis ufrosi givi kvantaliani, verc ki SevniSneT. gagvafrTxila, gineba Segvewyvita da mommarTa, axsna-ganmarteba damewera biWebis daRupvis gamo. davwynardi da xmamaRali toniT vuTxari: „daRupuli biWebis Camosayvanad mivdivar da axsna-ganmartebas mogvianebiT davwer“. g.kvantalianma mipasuxa, — jgufs vagzavni da daRupulebs isini Camoiyvaneno. is Rame TeTrad gavaTeneT. SuadRes, 30 agvistos StabTan Seikribnen Cveni saswavleblis piradi Semadgenloba da gvardielebi. adgilobrivebma Stabs acnobes, „Saxis“ saxlSi „boevikebi“ imalebiano. dazverva gadawyda im adgilmdebareobisa, sadac „Saxis“ saxli mdebareobs da SesaZlo mtris dajgufebis salikvidaciod. Cveni Semadgenlobidan gamoiyo: maiori arzumanovi, kapitani malxaz nemsiwveriZe, meore kurselebi: zaza SavluxaSvili, sergo davidovi, merab terteraSvili, daTo maRraZe, daviT mTvareliZe; pirvelkurselebi: vaJa takaSvili, giorgi xidaSeli, zviad CxituniZe, gogita kiknaZe, zaza oqropiriZe, elguja wurwumia, eldar xvedeliZe, zurab nawilaSvili, baCuki saaTaSvili, erik Tumanovi, Tamaz gogaZe, emzar nadiraZe, avTandil cincaZe da goCa turaSvili, zemdegi jumber narimaniZe. isini gvardielebTan erTad, Cveni saswavleblis „brdm“-iT sofel kolxidisaken gaemarTnen. gzidan marjvniv gauxvies da 200 metrSi sabavSvo baRTan gaCerdnen. sabavSvo baRis oTaxebSi sicariele iyo, erT kuTxeSi pianino idga da iataki mofenili iyo avtomaturi iaraRidan gasrolili masrebiT. meore sarTulze sisxlis gubeebi idga, fanjarasTan qviSis tomrebiT savse TavdacviTi zRude iyo gakeTebuli. etyoboda, mteri am Senobidan Cvens poziciebs esroda. Senobidan gamosulebma gadawyvites, mebrZolebis nawilis iqve datoveba, nawilma ki malxaz nesiwveriZis meTaurobiT gza ganagrZo „Saxis“ saxlisaken, romelic sabavSvo baRidan 250 metrSi mdebareobda. irgvliv dacarielebuli saxlebi idga. yvela ezosa da saxlis Semowmebis Semdeg „Saxis“ saxls miadgnen. malxazma avtomatidan ramdenjerme esrola saxlis marcxena fanjaras. sergo davidovma da zaza SavluxaSvilma 153 TiTojer gaisroles yumbarmtyorcnidan. gasrolis Semdeg saxlis pirvel sarTulze pirvelebi gogita kiknaZe da giorgi xidaSeli SeiWrnen. atyda ormxrivi srola. Senobas uknidan moadgnen sergo davidovi da jumber narimaniZe. ormxrivi srolebis Sedegad daiWrnen giorgi xidaSeli, zviad CxituniZe da emzar nadiraZe. maT gamosayvanad javSantransportiori mivida. srola grZeldeboda. Cveni mebrZolebi snaipers hyavda mizanSi amoyvanili da SigadaSig isroda. malxaz nemsiwveriZem poziciis Secvlisas wamoiZaxa: „oh, magaTi dedac... damWres“. snaiperis tyvia marjvena beWSi moxvedroda, tkivili arc ki ugrZvnia, mxolod sisxlis siTbo igrZno marjvena xelSi. malxazi saswrafod unda gascloda im adgils, vinaidan snaipers igi samizneze hyavda ayvanili. man da meorekurselma daTo maRraZem 40-50 metri ixoxes, rom snaipers ver SeemCnia. am dros „Saxis“ saxlis kuTxeSi mdgar jumber narimaniZes mizanSi amoeRo „svd“-s tipis SaSxaniT snaiperi, isrola da „Saxis“ saxlidan 80 metris daSorebiT, xeze mjdari snaiperi miwaze daenarcxa. jumberi mivida msxverplis sanaxavad. igi, Sarvlis jibeSi napovni pasportiT yabardo-balyareTis moqalaqe, 30 wlis qali iyo. bindi wveboda. saWiroeba moiTxovda, „Saxis“ saxlSi mokalaTebuli mtris likvidacia droze damTavrebuliyo. saxli mTlianad alyaSia. gogia „pulimiotCikma“ (am gvardiels ase eZaxdnen) „Saxis“ saxlis pirveli sarTulis patara oTaxSi xelyumbara „РГД-5“-i Seagdo. yumbara afeTqda. meore sarTulidan rkinis milidan TviTnakeTi yumbara gadmoagdes, romelic ar afeTqda. sergo davidovma es TviTnakeTi yumbara saswrafod SeakeTa, fiTils cecxli waukida da ukan Seagdo. afeTqda. yvela srola-sroliT Secvivda „Saxis“ saxlSi, sadac aseTi suraTi daxvdaT: meore sarTulze mtris 4 gvami egdo, erTi cocxalmkvdari iyo. mas „akm“-is lula hqonda Cadebuli pirSi, magram imdeni Zala aRar Seswevda, rom sasxletisaTvis gamoekra. is adgilzeve iqna likvidirebuli. saxlis ukan mtris 2 gvami iyo gaSotili. savaraudod, gaqcevisas moxvdaT sasikvdilo tyvia. am Setakebisas xelyumbarebis namsxvrevebiT daiWrnen pirvelkurselebi avTandil cincaZe da goCa turaSvili. 31 agvistos, sofel kolxididan, sadac Cveni saswavleblis piradi Semadgenloba ibrZoda, Cveni megobrebis cxed154 rebi Camoasvenes. ramdenime kursanti da me gagris saavadmyofoSi mivediT. gairkva, rom givi — kvantalians wina xazze mebrZoli gvardielebisaTvis dauvalebia cxedrebis Camosveneba. saavadmyofosTan satvirTo manqanaze esvena vaxtang kvesitaZis, badri geraZis, levan ciskariSvilisa da zaqaria veSapuris cxedrebi. aqve esvena erTi gvardielis da 2 afxazis cxedari. gvardiels yeli hqonda gadaWrili. afxaz meomrebs samare gagris saavadmyofos ukan, ezoSi eqskavatoriT gauTxares. saavadmyofos morgSi motanil TuTiis kuboebSi Cveni biWebi cremliani TvalebiT awvendnen daRupulebs. 29 agvistos gagris navsadguridan foTis mimarTulebiT gasuli gemiT gavacileT Cveni megobrebis — mirian TeTraZis, nugzar marSaniSvilis, ernest kuksas, andro WanturiZis, baCuki kokaias da gela belqanias cxedrebi. isini im gziT gavacileT, ra gziTac aq, gagraSi CamovediT. gagris stadionze, satvirTo manqanaze dasvenebul TuTiis sasaxleSi Casvenebul vaxtang kvesitaZes, badri geraZes, levan ciskariSvils da zaqaria veSapurs, 31 agvistos Rame gavuTeneT da diliT vertmfreniT gavacileT. 3 seqtembers moskovSi, Sedga ruseTis federaciis prezidentisa da saqarTvelos respublikis saxelmwifo sabWos Tavmjdomaris Sexvedra. masze afxazeTSi Seqmnili viTareba ganixiles. Sedga am Sexvedris Semajamebeli dokumenti. misi ZaliT uzrunvelyofili iyo saqarTvelos respublikis teritoriuli mTlianoba; 5 seqtembridan Sewydeboda brZola qarTvelebsa da afxazebs Soris, Sewydeboda yovelgvari Zalis gamoyeneba urTierTis winaaRmdeg. 3 seqtembers moskovSi xelmowerili dazavebis Sesabamisad, orive mxares — afxazebsa da qarTvelebs mZime teqnika unda gaeyvana frontis xazidan. Cven piroba pirnaTlad SevasruleT. kolxidis saSualo skolis siaxloves ganlagebuli 8 tanki adgilidan rom ar daZrula, foTis mimarTulebiT gaiyvanes. Tumca maT iq gaCerebas ra azri hqonda?! moskovSi dadebulma e. w. xelSekrulebam (igi ruseTis morigi satyuara iyo) qalaqi gamoacocxla: skolebSi daiwyo swavleba; amuSavda sazogadoebrivi obieqtebi; bazarSi gacxovelda vaWroba... erTi sityviT, gagra aRar hgavda saomar mdgomareobaSi myof qalaqs. uamravi xalxi ireoda — for155 miani Tu uformo, didi Tu patara. iseTi grZnoba meufleboda, rom gagraSi SeiZleba mzveravebic yofiliyvnen Semoparulni. qalaqi qaosma moicva. mas ar etyoboda uSiSroebis samsaxuris makontrolebeli xeli. gvardielebis Camosvlam ganapiroba is, rom umaRlesi skolis piradi Semadgenloba xelmZRvanelobam qalaqis Semosasvlelebis dasacavad gadaiyvana. kursantTa erTi nawili mTidan Semosasvlel bilikebs icavda. yuradReba minda gavamaxvilo kursantebis fenomenze gagris dacemis dReebSi. maTi patriotuli, znesruli saxe imxanad cxadad warmoCinda. maTTan yofnisas aSkarad vgrZnobdi, es pirtitvela biWebi rogor swrafad izrdebodnen, zneobrivad, sulierad maRldebodnen, vaJkacdebodnen. maTi sulgrZeloba, simamace, samSoblos siyvaruli, gagris mosaxleobisadmi pasuxismgebloba dRiTidRe matulobda. kursantebma erTmaneTi aq, am brZolebSi Seicnes. saerTo gansacdelma isini erT mtkice muStad Sekra, daamegobra. im dReebSi maT iseTi maRaladamianuri Tvisebebi warmoaCines, romelTa magaliTzec Taobebi unda izrdebodnen. maxsendeba pirvelkurselTa urTierTobebi, misaRebi gamocdebisas rom daiwyo da aq, gagraSi gagrZelda. im dRidan oTxi wlis ganmavlobaSi (swavlis periodSi) da dRemde erTmaneTs ar iviwyeben. umaRlesi skolis yvela RonisZiebaSi erTmaneTis gverdiT idgnen. gagraSi maT metsaxelebsac Caeyara safuZveli. amis sulisCamdgmeli da, ase vTqvaT naTlia baCuki saaTaSvili iyo, romelmac TiTqmis yvelas miusadaga Sesaferisi saxeli. CamovTvli baCukis mier Serqmeul metsaxela biWebs, romlebsac Tanakurselebi dRemde ase mimarTaven: — Tamaz gogaZe — najibula (avRaneTSi samxedro samsaxuris gavlis gamo); — akaki sadraZe — pasporti (igi enis borZikiT. laparakobda da pasports damarcvliT ambobda); — merab ediberiZe — SoSne (fulis Tvlas igi SoSnvas uwodebda da amitomac Searqva es metsaxeli); — mamuka aslamaziSvili — Tagvi; — giorgi quTaTelaZe — zampolita; — erik Tumanovi — rembo; — daviT gigaSvili — ulibka; — moris jugaSvili — yama (mravalwaxnaga satevari); 156 mixeil barbaqaZe — krisi (mxatvruli filmi „SesaniSnavi Svideulis“ erT-erTi gmiris saxeli); — murman basiliZe — karabl (zRvis horizontze xomaldi gamoCnda da rusulad wamoiZaxa, karabl); — roman qufaraSvili — kiSka (bevrs Wamda). maTi aseTi damokidebuleba magonebda qarTuli mxatvruli film „Rimilis biWebis“ gmirebs. sofel kolxidaSi, gagris zonis wina xazze kvlav irRveva afxazTa da qarTvelTa mxareebs Soris arSemdgari dazaveba. 9 seqtembers saRamos „boevikebma“ gaafTrebiT Seuties Cvens poziciebs. gagraSi Seqmnilma mdgomareobam farTo asparezi gauxsna aq Camosul SeiaraRebul dajgufebebs. sabrZolvelad CamosulebSi sabrZolo ganwyoba ar igrZnoboda. isini, ZiriTadad, Zarcva-glejviT da maradiorobiT iyvnen dakavebulni. amaSi ki mxedrions veravin ver Seecileboda. samxedroebi, faqtobrivad, demoralizebulni iyvnen. im dReebSi ganTiadis miliciis ganyofilebis muSakebTan erTad Cveni saswavleblis piradma Semadgenlobam daakava „TeTri arwivis“ mebrZolebi: sabaSvili, stefanovi, nazaraSvili, karlovi, gelaSvili, CxartiSvili, qebaZe, goCilaSvili, namoraSvili da lomiZe, romlebsac satvirTo manqaniT datvirTuli aveji gagris portSi SehqondaT TbilisSi gasagzavnad. gagris miliciis ganyofilebaSi miyvanilma zemodasaxelebulma pirebma danaSauli moinanies da piroba dades, Tu gvapatiebT, wina xazze vibrZolebTo. samxedroebi aseT danaSaulebs xSirad sCadodnen.verc Cven gadavurCiT qarTvelisagan gaqurdvas. 12 seqtembers saswavleblis TanamSromelTa erTi jgufis daba leseliZeSi saxelmwifo avtoinspeqciis SenobaSi sadilobisas kursantebze ganpirobebuli 3 erTeuli avtomaturi iaraRi gaqra. im dRes ver moxerxda SesaZlo qurdis moZebna. meore dRes kursantebma daakaves mxedrioneli SoTa Rlonti, romelmac kursantebTan erTad isadila, moipara sami avtomati, SeumCnevlad gadavida fsous xidze da ruseTis teritorias miaSura. kursantebma dakavebuli mxedrioneli ver gamotexes. saWiro gaxda misi wina dReebSi sofel xeivanSi im saxlSi miyvana, sadac xSirad stumrobda narkotikuli nivTierebis SesaZenad (sofeli xeivani narkotikebis gasaRebiT ganTqmuli sofeli iyo). mxedrioneli SoTa Rlonti kategoriul uars acxadebda 157 danaSaulze. sxva zomebi unda migveRo. amisaTvis, igi CavsviT avtomanqana „volgaSi“ da 2-3 saaTis ganmavlobaSi dakiTxvebs vutarebdiT. mainc ar tydeboda. mas oflianoba da kidurebis kankali daewyo. mimikaze daetyo, rom e. w. „lomkam“ Semoutia. cxvirsaxocs xan marjvniv qaCavda xan marcxniv. rom ar Semogvkvdomoda, ganTiadis saavadmyofoSi dimedroli gavukeTeT. aman efeqti ver gamoiRo. bolos gadavwyvite, misi daxvretis inscenireba momewyo. kursantebs: ediSer xidaSels, soso beriaSvilsa da kaxa CinCalaZes movelaparake amis Sesaxeb. manqanidan Camosulma vubrZane mxedrioneli aeyvanaT sofel salmes mimarTulebiT da daexvritaT. manqanas pirjvari gadavwere da „volga“ sofel salmes mimarTulebiT wavida. ramdenime wuTis Semdeg avtomanqana fsous xidTan, avtoinspeqciis saguSagosTan gamoCnda da gaCerda iq, sadac me velodebodi. mxedrioneli darwmunebuli iyo biWebi daxvretdnen da danaSaulis aRiareba amjobina. Cveni avtomatebi Turme ruseTis teritoriaze gaeyida. Cven ki maT nacvlad gadaWrilkondaxiani 3 avtomati mogvitana. marTlac, dasaxvreti adamiani davindeT, am codvas Tavi avarideT. mogvianebiT, afxazeTSi omis damTavrebis Semdeg vigebT SoTa Rlontis bedisweris ambavs. gagris dacemis dRes sanatorium „КБРЦ“-Si (klimato-balneologiuri respublikuri centri) SoTa Rlonts sxva mxedrionelebTan erTad Crdilokavkasieli „boevikebi“ Cacxrilaven. igi cxovrobda TbilisSi, vaJa-fSavelas meore kvartlis 30-e korpusSi, deda nazi Rlonti muSaobda e. SevardnaZesTan kancelariaSi. 29 seqtembers gagraSi Camodis umaRlesi skolis 18 muSaki. 30 seqtembrisa da 1 oqtombris RamiT afxazebma kvlav Semogvities. masiuri srolebi matulobda. afxazebma veragulad daarRvies cecxlis Sewyvetisa da gagris zonaSi statuskvos aRdgenis Sesaxeb morigeba da Segnebulad mimarTes saomar moqmedebas winaswar dagegmil eskalacias, gaafarToves Tavdasxmis placdarmi da ufro meti ZalebiT ganaxorcieles Seteva. diliT, 1 oqtombers polkovnikma mixeil marinaSvilma (igi seqtembris dasawyisidan q. gagris dacvas xelmZRvanelobda) Cveni SenarTebis Setevaze gadasvlis brZaneba gasca. gamTenias, umaRlesi skolis „bmp“, romlis ekipaJs Seadgendnen vaJa takaSvili, aleko daTebaSvili, sergo davidovi, gogita kiknaZe, daviT mTvareliZe, goCa SurRaia da ambrosi (zviadi) bo158 keria, umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT, estakadis marcxniv,Stabis ukan avida da erT-erTi saxlis ezoSi gaCerda. rom gaTenda, mixeil marinaSvilma Cven ekipaJs ubrZana, aq gamagrebuliyvnen da meore „bmp“-sac miaxmarda, magram Sepirebuli „bmp“ arsad Canda. „bmp“-Si, romelsac vaJa takaSvili marTavda qvemexis aTiode Wurvi da tyviamfrqvevis 500-mde vaznis maragiRa iyo darCenili. Cveni Semadgenloba StabTan axlos SuadRemde idga. kursantebma mtris mimarTulebiT qvemexidan ramdenimejer isroles. Semoteva imdenad Zlieri iyo, rom Cveni SenaerTebi ukan ixevdnen. estakadasTan, xidis qveS haubica Tavisi „tiagaCiT — МТБ“-e iwvoda. adgilobrivi mebrZolebi maRali suliskveTebiT ibrZodnen, Tumca Seteva imdenad masirebuli iyo, rom yvela formireba ukan ixevda. mxedrionelebis „bmp“-s yumbarmtyorcni esroles da ukan daxeva daiwyo. umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis umetesi nawili qalaqis saxelmwifo bankTan iyo ganlagebuli, nawili ki qalaqis miliciis ganyofilebasTan idga. 1 oqtombers, diliT gagris miliciis SenobasTan Sekrebil umaRlesi skolis kursantebs TxovniT mimarTa gagris miliciis ganyofilebis muSakma maiorma iuri ZiZigurma miRebuli informaciis safuZvelze, gagris zemoT tyis masivTan adgilobrivi daRupuli moqalaqis gamoyvanis gamo (iuri ZiZiguri warsulSi sakalaTburTo gundis Tbilisis „dinamos“ warmatebuli moTamaSe iyo). davalebis Sesasruleblad kursantTa rigebs gamoeyvnen: malxaz Canadiri, roman oniani da Tamaz gogaZe. isini „gaz-66“-is markis avtomanqaniT gaemgzavrnen. avtosatransporto saSualebas marTavda adgilobrivi somexi moqalaqe. tyis masivs rom miuaxlovdnen, avtomaturi iaraRidan srola atyda. kursantebi iZulebuli gaxdnen manqanidan gadmomxtariyvnen da gzis gaswvriv betonis filebs amofarebodnen. ramdenimwuTiani ormxrivi srolebis dros rogor gaipara „gaz-66“-is mZRoli, biWebma verc ki SeniSnes. gairkva, rom somexma mZRolma, gagris zemoT tyis masivTan Cveni kursantebi winaswar mofiqrebuli gegmiT miiyvana. biWebi dasaRupavad iyvnen ganwirulni, Tumca advilad SeZles Tavis daRweva, erTmaneTis sacecxlis dazRveviT maT sacecxle xazidan gamosvla moaxerxes. 2 oqtombers diliT sanatorium „energetikis“ mxridan, zRvidan Semosuli katarRidan „boevikebi“ msxvilkalibrian 159 tviamfrqvevebs uSendnen qalaqs. es kargad Canda lavrenti berias agarakidan, sadac umaRlesi skolis „bmp“-s ekipaJi iyo gamagrebuli. maTTan erTad aq imyofebodnen adgilobrivi miliciis muSakebi da moxaliseebisagan Semdgari 12-14 kaciani jgufi. ukve kargad gaTenebuli iyo, rodesac gamanadgurebeli su-25 caSi gamoCnda. 2-3-jer Semoufrina mtris poziciebs da dabomba. Tavidan gamanadgurebeli biWebs rusebis egonaT. qalaqSi 7-8 adgilas Savi kvamli avarda „energetikisa“ da qalaqis centris mimarTulebiT. „bmp“-Si mjdomma Cveni saswavleblis ekipaJma adgili Seicvala da qalaqis saavamdyofosken gadaadgilda. gadaadgilebis dros „bmp“-dan amosulma sergo davidovma, rusTavelis quCaze didi siswrafiT momaval mtris „bmp“-s winaswar momzadebuli yumbarmtyorcnidan daumizna da odnav aacila. mtris „bmp“ gaCerda da Cveni ekipaJisken motrialda. sergom moaswro satyorcnSi meore Wurvis Cadeba, gaisrola da Wurvi „bmp“-s karebSi moxvda. „bmp“ Setortmanda da naZvnarSi Sevarda. am dRes (ori oqtomberi) afxazebma sabrZolo teqnikisa da artileriis mxardaWeriT yoveli mxridan Seuties qalaqs da qalaqis siRrmeSi SemoiWrnen. ramdenime SenaerTi uwevda winaaRmdegobas qalaqSi Semosul mters, romelTaganac kvlav medgrad idgnen umaRlesi skolis TanamSromlebi. mebrZolTa rigebSi dabneulobam daisadgura — aravin aRaravis aRar emorCileboda, kontrSetevebi calkeuli jgufis mebrZolebis piradi iniciativiT xorcieldeboda, maT „Semoqmedebaze“ iyo damokidebuli. mebrZolTa rigebi gagris dacemis dRisTvis karga SeTxelda. gagris dacvis xelmZRvanelobas aRar ZaluZda aseTi Semotevebis mogerieba. qalaqi cecxlis alSi gaexvia. mebrZolebic da qalaqis mosaxleobac Svelas iTxovdnen. xSirad ismoda Crdilokvkasieli daqiravebuli „boevikebis“ gaugonari sisastikis msxverplTa ganwiruli kivili. qalaqis quCebi mofenili iyo upatronod mitovebuli gvamebiT. savele telefoniT ityobinebodnen Cveni SenaerTebis ukan daxevis Sesaxeb. isini gagras tovebdnen. yvela mxridan tyviebis zuzuni ismoda. umaRlesi skolis kursantTa ekipaJma gadawyvita javSantransportiorSi Cajdoma da Zveli gagris mimarTulebiT Cven SenaerTebTan misvla, magram manqanis daZvra ver SeZles. sistemaSi haeri iyo Catumbuli, saswrafod haeri 160 gamouSves, sistema gaivso da ekipaJma ganagrZo moZraoba Zvel gagrisken, gvirabis mimarTulebiT. iq daxvdaT givi kvantaliani, mixeil marinaSvili, gagris komendanti badri fircxelani da 150-mde mebrZoli. aq idga tanki t-54, „avazas“ 2 „bmp“ da ori haubica“. givi kvantalianma umaRlesi skolis „bmp“-s ekipaJis wevrebs mimarTa: „Cveni javSantransportiori „brdm“-i 8 kursantTan erTad qalaqSia CarCenili da unda gamoiyvanoTo“. vaJa takaSvilma da sergo davidovma javSantransportiorebis ekipaJis wevrebs qvemexis Wurvebi sTxoves. 3 Wurvi avazelebma misces, 4 ki — mxedrionelebma. vaJa takaSvilma sTxova mixeil marinaSvils ekipaJis dasazRvevad erT-erTi transportiori gamoeyo. erT-erTi „bmp“-s mZRolma qvemexis mwyobridan gamosvla da manqanaSi zeTis ukmarisoba moimizeza, mixeil marinaSvilma — meore „bmp“ ki aq gvWirdebao. umaRlesi skolis ekipaJs 2 adgilobrivi mebrZoli daemata. „bmp“-Si Casxdomisas kursantebi gogita kiknaZes, misi arasrulwlovanobis gamo wayvanaze uars eubnebodnen, magram gogita Tavisas ar iSlida „Tu ar wamiyvanT da ekipaJs CamomacilebT, me fexiT gamovyvebi danarCen mebrZolebs“. sul 40mde adgilobrivi da kursanti gahyva fexiT win mimaval Cveni saswavleblis „bmp“-s. gogitam mainc Tavisi gaitana da ekipaJis wevrebTan mokalaTda. pansionat „TbilisTan“ samxedro manqana „vilisze“ damontaJebuli tyviamfrqvevidan „bmp“-s srola autexes. sergo davidovma „bmp“-s tyviamfrqvevidan upasuxa da „vilisis“ Zaraze mdgomi sami meomari tyviamfrqvevianad gadacvivda. „bmp“-m gza ganagrZo. sastumro „saqarTvelosTan“ Tavze mwvane lentSekruli mebrZolebi ireodnen (Cven biWebs ki Tavze Savi lenti hqondaT Sekruli). or mwvane lentSekruls sergom tyviamfrqvevidan esrola da adgilze gamouyvana wirva. umaRlesi skolis ekipaJi uaxlovdeboda gagris komendaturas, rodesac sapirispiro mimarTulebiT didi siCqariT momavali Cveni skolis „brdm“ SeniSnes. „brdm“ mters Caegdo xelSi. biWebs „brdm“ mietovebinaT da SemovliTi gziT wamosuliyvnen Zveli gagris mimarTulebiT. „brdm“-dan Cven „bmp“-s dauwyes srola. biWebma „bmp“ fostis Senobas amoafares da sergo davidovma tyvamfrqvevi aamoqmeda. „bmp“-dan gamosrolili ramdenime tyvia „brdm“-s benzinis baks moxvda da manqana cecxlis alSi gaex161 via. miliciis SenobasTan tanki t-54 gamoCnda. sergom „bmp“-is qvemexidan Wurvi esrola, tanki evkaliptis xeebSi Sevida, meore Wurvi koSkuras moxvda da tanki gaCerda. tankTan miiWrnen mxedrioneli givi gamiaSvili da ori adgilobrivi mebrZoli. gamiaSvilma gaaRo tankis luki da SigniT xelyumbara Ф-1 Caagdo. tanki cecxlSi gaexvia. is iyo Cveni biWebi fostis datovebas da iqidan gamosvlas apirebdnen, rom javSantransportiori „bmp“ gamoCnda, romlis Zaraze „absni“ ewera. sergom gogita kiknaZis mowodebuli qvemexis Wurvi qvemexSi Seagdo da „absnis“ mimarTulebiT gaisrola, meore Wurvis gasrola sergom veRar moaxdina, radganac mtris „bmp“-dan gamosrolilma qvemexis Wurvma Cveni „bmp“-is koSkura daaziana, SeuZlebeli gaxda koSkuris motrialeba. sakomando savarZelSi mjdomma aleko daTebaSvilma WogritSi gaixeda da dainaxa rogor uaxlovdeboda mtris „bmp“ maT javSantransportiors. mtris „bmp“-m kidev ori Wurvi isrola. sergom iyvira, rom saswrafod yvelas daetovebina „bmp“. javSantransportiorSi boli idga, denTis sunma suli SeuxuTaT. vaJa takaSvilma gadawyvita winaswar axdili lukidan amosvla, magram adgoma ver SeZlo, fexebSi simZime igrZno. mas moesma dasustebuli, tkiviliani xma: „vai, deda!“ ver gaarCia visi xma iyo. xma siRrmidan modioda. am dros mtris „bmp“-m scada Cveni „bmp“-is gamoyvana evkaliptebis xeebidan. ramdenjerme daajaxa da rom araferi gamouvida, miatova da gascilda iqaurobas. amasobaSi vaJam Zala moikriba, moaxerxa „bmp“-dan amosvla, gaiara 10-12 metri da waiqca. Wurvebis sroliT gabruebulma moaxerxa wamodgoma. iqve mdgari gazeTebis jixuri Caamtvria, rom yuradReba miepyro CvenianebisaTvis da ayvirda, Svelas iTxovda. mxedrioneli givi gamiaSvili pirveli miiWra vaJasTan, fexze wamoayena, kursantebmac miirbines. daTo mTvareliZem, goCa SurRaiam, mamuka xijakaZem da zviad bokeriam „bmp“dan amoiyvanes gogita kiknaZe, romelsac tyvia TavSi hqonda moxvedrili, policiis perangi da samxedro Sarvali — komuflaJi dasisxlianebuli hqonda. sergo davidovi tyviamfrqvevis tyviebiT marjvena fexidan mkerdis mimarTulebiT iyo dacxriluli. aleko daTebaSvils marjvena xeli hqonda dasisxlianebuli, saidanac sisxli sdioda, igi cocxali iyo. or adgilobriv mebrZols, romlebic „bmp“-s sadesanto ganyofilebaSi iyvnen, Tavebi ar uCandaT. 162 aleko, sxva daWrilebTan erTad „nivaSi“ moaTavses. sergo, gogita da ori adgilobrivi mebrZoli mikroavtobus „rafSi“. „nivisa“ da „rafis“ saWes adgilobrivebi marTavdnen. vaJa takaSvili „JigulSi“ Casves da adgilidan daiZrnen. win „Jiguli“ midioda, ukan „niva“ da „rafi“. danarCeni qveiTebi manqanebSi Casxdnen, zogic „Jigulis“ sabargulSi moTavsda“, kursantebis nawilma tyiT amjobina wasvla. SuaRde gadacilebuli iyo. sastumro „saqarTvelos“, rom miuaxlovdnen, gvirabTan mwvanelentianebi ireodnen. „nivam“ yvelas gaaswro, „rafi“ da „Jiguli“ mihyvebodnen. mikroavtobus „rafidan“ erT-erTma mebrZolma qarTulad wamoiZaxa „gagvatareTo“. mwvanelentianebi „rafs“ srolasroliT gamoedevnen. biWebi gaqanebul manqanidan xtebodnen, „JigulisaTvis“ mwvanelentianebs yuradRebac ar miuqceviaT. givi gamiaSvili iqidan gadaxta „zRvis napiridan gamovalo da — gasZaxa biWebs — vecdebi dagazRvioTo“. portis siaxloves, trasaze „niva“ mters aefeTqebina. manqanas xalxi exveoda. afeTqebis Sedegad „nivaSi“ mjdomni asfaltze aqeT-iqiT eyarnen. „Jiguli“ didi siCqariT gascda sastumro „saqarTvelos“ da SuqniSanTan mdgarma mtris razmis erT-erTma wevrma, maRalma, wvermoSvebulma, Tavze karakulis quddaxurulma da wiTelCeqmianma Cvenebis SeCereba scada. biWebma SuqniSanTan Sekrebilebs didi siswrafiT Cauqroles da erT-erTma Cvenianma rusulad miaZaxa: „davai, rebiata, vperiod!“ Sekrebilebma srola atexes. sabargulSi mjdomma orma meomarma sroliTve upasuxa, „Jigulis“ salonidanac gaxsnes cecxli. srolis Sedegad salonSi sami meomari daiRupa, oric — sabargulSi. daSvebuli saburavebiT Cvenianebi agrZeleben moZraobas. trasaze kidev tanki da „bmp“ idga. „bmp“-ze zemoT ori rusi samxedro formiani ijda. tankze ki bewvisqudiani mamakaci. es da zemoT Sexvedrili wiTelCeqmianis Cacmulobis mixedviT kazaki unda yofiliyo. Cvenianebi gascdnen ra maT, yvelam, „Jigulis“ mZRolma, mis gverdiT daWrilma meomarma da vaJa takaSvilma ramdenime xelyumbara isroles maTi misamarTiT. gagras kargad gacilebulebma Cvenebis mier dakavebul poziciebamde miaRwies. manqana gaaCeres da mZime wuTebiT daTrgunulebi manqanidan gadmoxtnen. gadarCenilma mebrZolebma sulis moTqma ver moaswres, rom iqve mdgomma mixeil marinaS163 q. gagra. 1992 wlis 2 oqtomberi. estakadasTan, xidis qveS Cvens sabrZolo teqnikas cecxli ukidia. am dRes afxazurma mxarem gadamwyveti Seteva ganaxorciela. qalaqis quCebSi gavla ar SeiZleboda, imdeni micvalebuli iyo upatronod mitovebuli. vilma SekiTxviT mimarTa pirvelkursel vaJa takaSvils, Tu ra teqnikiT iyo mteri Semosuli qalaqSi. am viTarebaSi aRniSnuli kiTxva uadgilod gamoiyureboda, imdenad ramdenadac gagris dacvis xelmZRvanels, samxedro maRalCinosans dazvervis saSualebiT unda moepovebina aRniSnuli informacia da saerTod, gagraze Tavdasxmis informaciac. mebrZolebi unda gaefrTxilebina aq gauTvaliswinebeli safrTxeebis Sesaxeb. gagris dacemis dReebSi kargad gamoCnda, rom dazverva, rogorc aseTi, ar Catarebula. kursantebma kidev erTxel scades „boevikTa“ SeCereba, magram maT Warb ZalebTan isini verafers gaxdnen. mtris tyviam aq kidev erTi kursantis sicocxle Seiwira. 2 oqtombers, daaxloebiT 17 saaTze samxedro xelmZRvanelobis brZanebiT Setevaze gadasvlisas mZimed daiWra meorekurseli gela TuTaraSvili, romlisTvisac es Wriloba sabediwero aRmoCnda. 164 Tu ara saqarTvelos xelmZRvanelobas sxvas vis unda scodnoda is, rom 1992 wlis 17 agvistos CeCneTis dedaqalaq groznoSi axladSeqmnilma Crdilokavkasiis mTielTa konfederaciis mier gamarTulma yrilobam saqarTvelos omi gamoucxada, Tbiliss dabombviTa da teraqtebiT daemuqra da Crdilokavkasiis yvela eTnikur warmonaqmns mosTxova afxazeTSi SeiaraRebuli moxaliseebis gagzavna qarTvelebis winaaRmdeg sabrZolvelad. swored CeCnebi, daRestnelebi, osebi, yabardoelebi, adiReelebi, kazakebi — rusebi da somxebi ibrZodnen Cvens winaaRmdeg — saqarTvelos winaaRmdeg. swored am Semadgenlobam, afxazebTan erTad wamoiwyo 1 oqtombers Seteva bzifis xeobaSi, biWvinTis raionsa da gagris zonaSi. afxazebma, mTielTa konfederaciis ZalebiTurT SeaRwies am raionebSi. mZime sabrZolo teqnikiTa da artileriis mxardaWeriT ieriSi miitanes gagraze, ramac didi ngreva da msxverpli gamoiwvia. gagra daeca. daqiravebuli kavkasieli mTielebi qarTul mosaxleobas mxecurad eqceodnen. qalaqis stadionze Serekes da aTasamde qarTveli gawyvites. ar daindes avadmyofebi da daWrilebi. moklulebs Tavebs aWridnen da fexburTs TamaSobdnen. cocxlad darCenilebi iZulebulni iyvnen mietovebinaT qalaqi da gaurkveveli mimarTulebiT gadaxvewiliyvnen. gagris dacemis dRes, sxva qarTvelebTan erTad stadionze wamebiT mokles Cveni sasiqadulo kalaTburTeli, miliciis maiori iuri ZiZiguri. 6 oqtombers mowinaaRmdegem daikava leseliZe. Cvenma kursantebma da oficrebma, sxva qarTvel meomrebTan erTad, tyian mTa-gorian adgilebs Seafares Tavi da isini mogvianebiT dabrundnen TbilisSi. kursantebma da oficrebma, iq, gagraSi, qveynisa da eris winaSe TavianTi movaleoba pirnaTlad moixades. maT uCvenes xalxs, rom Sinagan saqmeTa organoebSi udreki nebis adamianebi msaxuroben. maTi dauviwyari Tavdadeba, sxva qarTvel meomarTa naTel saxelebTan erTad samaradiso adgils daimkvidrebs Cveni qveynis istoriaSi. me msurs CamovTvalo im kursantTa gvarsaxelebi, vinc iq idga, sadac aseT dros yvela namdvili patrioti unda mdgariyo. ai isinic: meoTxe kurselebi: gagraSi gmirulad daRupulebi: levan ciskariSvili, nug- zar (nukri) marSaniSvili, ernest kuksa, badri geraZe, zaqaria veSapuri. 165 gadarCenilebi: kaxa adamia, koba kalmaxeliZe, daTo sixaruliZe da nodar gavaSeliSvili. mesame kurselebi: ediSer xidaSeli, ioseb beriaSvili, zurab badriaSvili, valerian (valo) beriZe, gia daviTaSvili, avTandil gaimarjvaSvili, zurab mindiaSvili, mixeil mumlaZe, zurab qajaia, dimitri arCvaZe, merab lipartia, goderZi minaZe, goCa JRenti, zviad jaWvaZe, giorgi bunturi, roman oniani, daviT yaulaSvili, malxaz Canadiri, baTu xaraiSvili da besik barnabiSvili. meore kurselebi: gagraSi gmirulad daRupulebi: sergo davidovi, gela Tu- TaraSvili. gadarCenilebi: zaza SavluxaSvili, irakli baqraZe, goCa SurRaia, mamuka xijakaZe, daviT mTvareliZe, ambrosi (zviadi) bokeria, kaxaber CinCalaZe, aleqsi ioseliani, Zmebi daviT da zurab maRraZeebi, vaJa sabiaSvili, nodar nozaZe, daTuna cankaSvili, mamuka daviTiniZe, nugzar xaWapuriZe, daviT zarnaZe, vladimer mwariaSvili, leri xvistani, daviT qobulaZe, elguja arRvliani, merab terteraSvili. pirvelkurselebi: gagraSi gmirulad daRupulebi: gogita kiknaZe, aleko da- TebaSvili, gela belqania, baCuki kokaia, andro WanturiZe. gadarCenilebi: vaJa takaSvili, baCuki saaTaSvili, givi kobalaZe, mamuka berikiSvili, vefxia kinwuraSvili, arkadi gabroSvili, petre osiaSvili, erik Tumanovi, gela gelaSvili, valeri ximSiaSvili, moris jugaSvili, arCil maxaraSvili, goCa turaSvili, koba kapanaZe, ramaz nadiraZe, evgeni cercvaZe, eldar xvedeliZe, daviT moTiaSvili, zaza oqropiriZe, zviad kapanaZe, Teimuraz Caduneli, giorgi xideSeli, zviad CxituniZe, soslan Tabagari, xviCa surmava, sergo qoTuaSvili, avTandil da ediSer kvastianebi, koba xeTaguri, ivane qevxiSvili, roman qufaraSvili, mamuka aslamaziSvili, Zmebi goCa da xviCa saxamberiZeebi, daviT diRmeliSvili, sergo boboxiZe, Tamaz gogaZe, akaki sadraZe, kaxa kupraZe, giorgi sixaruliZe, spartak dilimaSvili, kaxaber jalabaZe, badri kirTaZe, merab ediberiZe, ioseb SioSvili, kaxa Ciqovani, emzar nadiraZe, da166 sergo davidovi 1966-1992 sergo davidovi Tavis cxovrebis wesiT, gansacdelis Jams gamoCenili gmirobiT magaliTis mimcemi iyo ara marto kursantebisaTvis, aramed oficrebisTvisac. avRaneTis omSi miRebulma gamocdilebam (sergom samxedro savaldebulo samsaxuri avRaneTSi moixada) sergos Camouyaliba sulieri simtkice, simamace da Tavdadeba. udidesi pasuxismgeblobis grZnobiT ibrZoda afxazeTSi teritoriuli mTlianobis dasacavad. icoda, rom afxazeTSi mteri aranakleb veragi da daundobeli iyo rogorc avRaneTSi. gagraSi warmoebul brZolebSi Cveni Semadgenlobis monawileobis dros iseTi STabeWdileba Semeqmna, rom sergos sikvdilze arc manamde ufiqria da arc im sabediswero dRes — gagris dacemis dRes, TanamebrZolebTan aleko daTebaSvilTan, gogita kiknaZesa da vaJa takaSvilTan erTad javSantransportior „bmp“-Ti rom ekveTa sabrZolo SemarTebiT da didi JiniT mters. sergo davidovi daibada 1966 wlis 25 noembers TbilisSi. 1972 wels Sevida q. Tbilisis 91-e saSualo skolaSi. 8 klasis damTavrebis Semdeg swavla ganagrZo 95-e profesiul-teqnikur saswavlebelSi, romlis sruli kursi daamTavra 1984 wels xaratis specialobiT. samxedro savaldebulo samsaxuri avRaneTSi moixada. avRaneTis omis Sesaxeb arasodes usaubria, siCumes amjobinebda. 1988 wlis ivlisidan sergo davidovi muSaobas iwyebs saqarTvelos Sss q. Tbilisis saxelmwifo obieqtebisa da dawesebulebebis polkSi, milicielad. sergo kursantTa Soris gamoirCeoda gulisxmierebiT, profesio167 nalizmiT da rac mTavaria, saqmisadmi da megobrebisadmi erTgulebiT. 1991 wlis agvistoSi sergo saqarTvelos Sss miliciis umaRles skolaSi abarebs misaReb gamocdebs da gamocdebis Sedegebis mixedviT iricxeba samarTalmcodneobis specialobaze. misi survili iyo gamosuliyo umaRlesi ganaTlebis iuristi. q. Tbilisis saxelmwifo obieqtebisa da dawesebulebebis polkSi muSaobis dros mivlinebuli iyo samaCabloSi teritoriuli mTlianobis dasacavad, xolo 1992 wlis 26 agvistodan sergo davidovi umaRlesi skolis kursantebTan da oficrebTan erTad gaemgzavra gagraSi afxazi separatistebisa da Crdilokavkasieli „boevikebis“ winaaRmdeg sabrZolvelad. gagris zona sofel kolxidaSi brZolisas sergom yvelas magaliTi uCvena Tu rogor unda ibrZodes mebrZoli mtris winaaRmdeg. gagris dacemis dRes — 2 oqtombers sergo davidovma da misma TanamebrZolebma sastiki brZola gauCaRes gadamTiel „boevikebs“, magram uTanasworo brZolaSi daiRupa. sergos daRupvam mis mSoblebze mZimed imoqmeda. avadmyofi mama -karlen davidovi Svilze dardma gadaiyola, mogvianebiT deda — mayvala murmanovas gulma ver gauZlo, sicocxle moiswrafa. mSoblebis sulebi zeciur sasufevelSi gaemgzavrnen gzaabneuli Svilis saZebrad. sergos ojaxSi darCa Zma — giorgi davidovi. saqarTvelos Sss 1997 wlis 31 maiss №287 287 p/S p S brZanebiT sergo davidovs mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba. samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. sergo davidovis saxels atarebs Sss akademiis meore kursis pirveli oceulis pirveli aTeuli. sergo davidovis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, sergo! 168 gogita kiknaZe 1975-1992 gogita kiknaZe gazafxulze nuSis yvavilobis TveSi daibada. bunebam gazafxuliviT uxvad daabertya silamazec da sikeTec. yovelmxriv gamorCeuli iyo da sicocxlec gamorCeulad uyvarda. gagraSi wina xazze rom gadioda biWebi sayvedurobdnen, efarebodnen tyvia ar mogekaroso. gogita ki xSirad erTsa da imaves siciliT pasuxobda: „tyvias Cemi migneba gauWirdebao“. gagraSi Camoyalibda misi vaJkacuri suli. tols ar udebda masze ufrosi asakis kursantebs, sul win miiwevda, — mtris javri unda viyaroo“. omi sastikia da daundobelia. man arc pataris da arc didis garCeva ar icis. gagris dacemis dRes — 2 oqtombers gogita Tavis megobrebTan erTad gmirulad daeca. misTvis sul Cvidmetjer gaielva gazafxulma. giorgi da elene kiknaZeebis ojaxSi 1975 wlis 8 aprils daibada gogita. maT eamayebodaT nanatri biWis dabadeba, dedmamiSvilebs gverds vaJkaci rom umSvenebda. mSoblebma gogita Tbilisis 182-e saSualo skolaSi Seiyvanes, romlis sruli kursi 1992 wels daamTavra. skola sul axali damTavrebuli hqonda, rom gadawyvita swavla gaegrZelebina saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi da es gadawyvetileba sisruleSi moiyvana. 1992 wlis 13 agvistos gogita warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs da xdeba umaRlesi skolis kursanti. umaRlesi skolis xelmZRvanelobis mier gamocxadebul yazarmul mdgomareobaze gadasvlisas gogita TanakurselebTan erTad rCeba umaRlesi skolis teritoriaze Semdgomi brZanebis Sesasruleblad. mxolod erTxel moaxerxa gogitam Sin misvla da dedasTan gamomSvidobeba. es iyo 25 agvisto, 1992 weli. gogitas deda — qalbatoni elene ixsenebs: „gogita 25 agvistos movida saxlSi, mTxova dilisaTvis samxedro tansacmeli gamimzade, diliT adre unda wavideo“. 169 qalbatoni elene im saRamos gansakuTrebulad moesiyvarula Svils. diliT adre gogita daemSvidoba mSoblebs, debs da Sinidan gavida. kiknaZeebis ojaxisaTvis mogvianebiT gaxda cnobili, rom gogita umaRlesi skolis kursantebsa da oficrebTan erTad gamgzavrebuliyo gagraSi qarTuli mosaxleobis dasacavad. gagridan ramdenjerme esaubra gogita dedas. qalbatoni elene exveweboda: „Zalian menatrebi, male Camodio“. gogitam dedas ase upasuxa: „eg xom Ralatis tolfasia, biWebs ver mivatovebo“. gogita kiknaZe 1992 wlis 2 oqtombers gagraze masiuri Setevisas mtris mier gamosrolili WurviT dazianebul javSantransportior — „bmp“-dan TanamebrZolebTan erTad mZimed daWrili gadahyavT samgzavro mikroavtobusSi. gagris gasasvlelSi gadamTieli boevikebis“ mxridan gamosrolilma Wurvma gogitas sicocxle Seiwira. gogitas ojaxSi darCa deda elene kiknaZe da debi maia da Tamari. mama — giorgi kiknaZe Svilis — gogitas dardma imsxverpla, misi suli zeciur sasufevelSi gaemgzavra gzaabneuli Svilis saZebnelad. saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros 1997 wlis 28 ivlisis №770 770 p/S p S brZanebiT gogita kiknaZes mieniWa meTaurTa Semadgenlobis specialuri wodeba „policiis leitenanti“. saxelmwifo meTauris brZanebulebiT, samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeni“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. gogita kiknaZis saxels atarebs Sss akademiis pirveli kursis meore oceulis meore aTeuli. Tbilisis 182-e saSualo skola, sadac gogita kiknaZe swavlobda mis saxels atarebs. skolaSi gogitas memorialuri kuTxea gaxsnili. gogitas dedam qalbatonma elenem gogitas saxelze sacxovrebeli saxlis — q. Tbilisi, varkeTilis masivi, zemo plato, korpusi „b“-s win patara skveri gakeTda. skverSi patara qva devs, romelzec gogitas saxea amotvifruli. gogita kiknaZis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, gogita! 170 aleqsandre (aleko) daTebaSvili 1969-1992 aleqsandre daTebaSvili TanamebrZolebTan: gogita kiknaZesTan, sergo davidovTan da vaJa takaSvilTan erTad gagris dacemis dRes gmirobas Caidens. es kursantebi SemarTulni idgnen gagris damcvelTa rigebSi. Tvalwin midgas maTi saxeebi, romlebic arasodes waiSleba Cem mexsierebaSi. gagris dacemis dRidan — 1992 wlis 2 oqtombridan aleko daTebaSvili, sergo davidovi da gogita kiknaZe ugzo-ukvlod dakargulebad iTvlebodnen. alekos deda — qalbatoni lali ixsenebs: „alekom mTeli quTaisi Semoiara, javSniani manqanis „bmp“-s saTadarigo nawilebi Seagrova da gagraSi wasasvlelad moemzada... gagraSi gamgzavrebis dRes dedas moefera da daamata: „dedi, Cemi megobrebi melodebian da me maT ver vuRalatebo“. alekom dedas q. gagridan 29 seqetmbers daureka, misTvis Cveuli siTboTi moikiTxa da Sepirda rom sul male dabrundeboda saxlSi. qalbatoni lali erT saidumlos umalavda alekos: imas, rom igi ayvanili Svili iyo daTebaSvilebisa. am saidumlos Svils maSin gaumxelda roca aleko daqorwindeboda da ojaxs Seqmnida. aleko daTebaSvili daibada 1969 wlis 22 Tebervals quTaisSi. 1986 wels daamTavra quTaisis me-15 saSualo skola. Semdeg mamis — batoni amiranis rCeviT aleko quTaisis 33-e profesiul-teqnikur saswavlebels amTavrebs. 1987-1989 wlebSi aleko samxedro savaldebulo samsaxurSia. samxedro savaldebulo samsaxuridan demobilizebuli cota xniT muSaobas iwyebs quTaisis sastumroTa gaerTianebaSi muSad. mas guli Sinagan saqmeTa 171 organoebisaken miuwevs da 1989 wlis oqtombridan muSaobs quTaisis Sinagan saqmeTa sammarTvelos sapatrulosaguSago samsaxurSi calkeul batalonSi miliciis zemdegis Tanamdebobaze. sapatrulo-saguSago samsaxurSi muSaobis periodSi aleko gamoirCeoda TavmdablobiT, masze dakisrebul movaleobas asrulebda pirnaTlad da keTilsindisierad. TanamSromlebSi sargeblobda didi pativiscemiT. 1992 wlis agvistoSi aleko daTebaSvili warmatebiT abarebs saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi misaReb gamocdebs da iricxeba samarTlmcodneobis specialobaze. afxazeTis qalaq gagris dasacavad aleko TanakurselebTan erTad gaemgzavra 1996 wlis 26 agvistos. gagraSi brZolebi mimdinareobda. pirvelkurselma aleko daTebaSvilma TanamebrZolebTan erTad didi winaaRmdegoba gauwia mozRvavebul mters da gmirulad daeca gagraSi. aleko daTebaSvils ojaxSi darCa mSoblebi deda — lali tyeSelaSvili-daTebaSvilisa da mama — amiran daTebaSvili, romlebsac aleko cxovrebas ulamazebda da tkbili sibere unda uzrunveleyo maTTvis. saqarTvelos Sss 1997 wlis 28 ivliss №770 770 pp/SS brZanebiT aleko daTebaSvils mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba. samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. aleko daTebaSvilis saxels atarebs Sss akademiis pirveli kursis meoTxe oceulis pirveli aTeuli. aleko daTebaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, aleko! 172 gela TuTaraSvili 1971-1992 gela TuTaraSvili daibada 1971 wlis 14 marts cxinvalis raionis sofel TamaraSenSi. 1977 wels gela mSoblebma cxinvalis me-4 saSualo skolaSi Seiyvanes, romelic 1988 wels daamTavra. imave wels muSaoba daiwyo TamaraSenis mebostneobis meurneobaSi. 1989-1990 wlebSi gela msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi. bavSvobidan gela keTili, alalmarTali ymawvili iyo. bunebiT emociuri yvelafers saocrad ganicdida. gelam mZimed ganicada dedmamiSvilis, ninos gardacvaleba, wuTisofelma adreul asakSi daaSora das. am garemoebam gela gulCaTxrobili gaxada. mSoblebi cdilobdnen erTaderTi SvilisaTvis araferi daekloT, mas cxovrebaSi adgilis damkvidrebas aswavlidnen. samxedro samsaxuridan dabrunebulma, gela TuTaraSvilma gadawyvita saqarTvelos Sss miliciis umaRles skolaSi misaRebi gamocdebis Cabareba. igi, 1991 wels misaRebi gamocdebis Sedegebis mixedviT, saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skolis samarTalmcodneobis specialobis pirveli kursis kursantia. umaRles skolaSi Caricxvis dRidan gela TuTaraSvili TanakurselebTan erTad monawileobas iRebda sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. TbilisSi, senakSi, CxorowyuSi da walenjixaSi. sazogadoebrivi wesrigis dacvis sadarajoze mdgari gela TuTaraSvili gamoirCeoda didi pasuxismgeblobiT da saqmisadmi keTilsindisieri SesrulebiT. TanakurselebSi sargeblobda didi pativiscemiT. gela TuTaraSvili umaRlesi skolis kursantebTan erTad mivlinebul iqna gagraSi sabrZolo moqmedebebSi 173 monawileobis misaRebad. maSin, rodesac gagra aRebuli iyo koaliciuri „boevikebis“ mier, kursantebma scades Setevaze gadasvla da „boevikTa“ SeCereba, magram mtris Warb ZalebTan verafers gaxdnen. Setevaze gadasvlisas, mtris mier gamosrolili tyviiT mZimed daiWra meore kurseli gela TuTaraSvili, romlisTvisac es Wriloba sabediswero aRmoCnda. erTaderTi Svilis daRupviT gamwarebuli mSoblebi sasowarkveTas miecnen. Tavs datexil ubedurebas, tkivils ver gauZlo dedam — qalbatonma lamaram da male gardaicvala. gelas darCa mama — guram TuTaraSvili, romelic Svilis suraTebs Sescqeris da mis nivTebs efereba. saqarTvelos Sss brZanebiT gela TuTaraSvils mieniWa meTaurTa SemadgenlobiT „policiis leitenantis“ specialuri wodeba. samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis III xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. gela TuTaraSvilis saxels atarebs Sss akademiis meore kursis meoTxe oceulis pirveli aTeuli. gela TuTaraSvilis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, gela! 174 viT gigaSvili, nikoloz CeCelaSvili, tariel xaraiZe, valeri naTelaSvili, giorgi quTaTelaZe, avTandil cincaZe, Teimuraz cnobilaZe, murman basiliZe, zurab nawilaSvili, badri patariZe, mixeil barbaqaZe, baqar begiaSvili, zaza sigunava, vefxia beJaniSvili, ivane maxaWaSvili, goCa mgalobliSvili, badri gvelesiani, goCa ZoweniZe, kaxaber kotoraSvili, arCil basilaSvili, qarTlos mokveraSvili, koba kilaZe, Teimuraz SalikaSvili, daviT oniaSvili, nugzar elbaqiani da kaxa turaSvili. gagris dacvis dReebSi mamacobis magaliTebi gviCvenes oficrebmac, gagraSi gmirulad daRupulebma: maiorma mirian TeTraZem da kapitanma vaxtang kvesitaZem. gadarCenilma oficrebma: podpolkovnikma leonid subotinma, maiorma vaJa gurgeniZem, kapitanma elguja (rezo) Wanturiam, kapitanma malxaz nemsiwveriZem, maiorma iSxan arzumanovma, leitenantma xviCa patariZem, leitenantma vaxtang sulTaniSvilma; zemdegebma: jumber narimaniZem, malxaz qavTaraZem da gela lekiSvilma; aseve umaRlesi skolis TanamSromlebma: giorgi giutaSvilma, ludvig kotoianma da aleq- sandre poRosovma. gagris bataliebs rom vixseneb, eWvi aravis unda Seeparos Cveni samxedro xelmZRvanelobis arakompetenturobaSi. am saqmeSi Cauxedavi kacic ki advilad SeamCnevda, Cvens e. w. SeiaraRebul ZalebSi rogori udisciplinoba da qaosi iyo gamefebuli, ar iyo erTiani fronti. ra disciplinaze SeiZleba laparaki, roca Tavad erT-erTi samxedro maRalCinosani, polkovniki paata daTuaSvili gagris dacemis wina dReebSi yvelas Tvalwin leseliZisken iRebs gezs da miipareba. warmoidgineT, amis Semxedvare rigiTi jariskaci ras izamda?! Stabi sabrZolo viTarebas koordinacias ver uwevda, ar iyo savele kavSiri. axla — sabrZolo teqnikaze. mZime teqnika sakmarisi iyo, magram gamoyeneba ver moxerxda. javSantransportiorTa garkveuli nawili mwyobridan iyo gamosuli. samxedroebs ar hqondaT Setevis survili. samxedro „strategebma“ viTom ar icodnen, rom adgilze tkepniT verafers gavxdebodiT. yvelasaTvis cnobilia, rom oms is igebs, vinc aqtiurad moqmedebs, Setevaze gadadis, adgilze dgomas xom meti msxverpli da damarcxeba mohyveba. saguSagoebsa da sabrZolo poziciebs TviTneburad tovebdnen, rac zemoT aRwerili udisciplinobis, qaosis fonze 175 sulac ar iyo moulodneli. gagris StabSi yoveldRe imarTeboda 2-3 saaTiani TaTbirebi. ra sakiTxebs ganixilavdnen CvenTvis ucnobi iyo, magram faqtia — brZola mimdinareobda da TaTbirebis dro ar iyo. 3 seqtembris xelSekruleba ar Sesrulda. afxazurma mxarem molaparakebis procesi praqtikulad imisaTvis gamoiyena, rom gagra, ganTiadi da leseliZe gadamTielebs darCenodaT. aq Tavsmoxveuli omi iyo. misTvis separatistebi da eqstremistebi karga xans emzadebodnen da maT mxardamWerebi ruseTSi hyavdaT. gagris brZolebis dReebSi, roca qarTveli meomrebi da mosaxleoba Svelas iTxovdnen, quCebi upatronod mitovebuli gvamebiT iyo mofenili, danarCen saqarTveloSi bevri umsgavsobebi xdeboda: televizia reklamebiT gamudmebiT mouxmobda Cvens mosaxleobas (gansakuTrebiT, mosaxleobis im nawils, vinc fuli akeTa, gamdidrda da exla dasveneba moenatra) dasasveneblad antaliaSi, dubaiSi, kviprossa Tu kanaris kunZulebze. zogma Svilebi umaRlesi ganaTlebis misaRebad evropaSi gaagzavna, zogmac, civi niavi ar miekaroTo, naSierT sazRvargareT nayid „qoxebSi“ daudes bina. saqarTveloSi omia da yvela moqalaqe samxedro reJimis Sesabamisad unda garjiliyo! gagris brZolebTan dakavSirebiT dasawyisSi mokled mimovixile ramdenime avtoris uazro, uniWo, viRaceebis monayolze agebuli, dausabuTebeli najRabnebi umaRlesi skolis Sesaxeb. autanelia yovelive is, rac Cvenze daweres presaSi. autanels xdis saqarTvelos generaluri prokuroris daskvna „1992 wlis 14 agvistos afxazeTis regionSi saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis SezRuduli kontigentis gadaadgilebis da samxedro damarcxebis mizezebis Sesaxeb (ixileT gazeTi „saqarTvelos respublika“ №360, 27 seqtemberi, 2000 weli). am daskvnis mixedviT, gamoZiebiT dadgenilia, rom gagra-leseliZis monakveTze 1992 wlis 17 agvistodan — 2 oqtombramde ibrZodnen erovnuli gvardiisa da gagris batalionebi, aseve „Savnabadisa“ da „mxedrionis“ formirebaTa mebrZolebi. xedavT? aq prokuraturis oficialur daskvnaSic ver moiZebna Cveni, saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRlesi skolis (Sss umaRlesi skolis) adgili! am daskvnis Semdgenels gagris brZolebSi rom mieRo monawileoba, bevr utyuar 176 cnobas Seagrovebda daskvnisaTvis da damnaSaveTa dasjas moiTxovda. maT ki xelisuflebis zemo eSelonebSi aucileblad miakvlevda. diax, maT gawires gagris mosaxleobaca da mebrZolebic. Tumca, rogorc yvela xelisufali amis uflebas ar miscemda... aris gagris dacemis amsaxveli dokumenturi filmi, romelsac wina wlebSi xSirad uCvenebdnen saqarTvelos televiziis arxebiT. misi wamyvanic ar asaxelebs gagris brZolebis monawileTa Soris saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRlesi skolis oficrebsa da kursantebs. gagris dacemiT gamowveuli tkivili ar iyo ganelebuli (amas daviwyeba ar uweria!), rom saqarTveloSi 11 oqtombers Sedga saparlamento arCevnebi, — saqarTvelos demokratiuli mSeneblobis gzaze didmniSvnelovani movlena. amiT daiwyo axali xelisuflebis legitimuroba. sakanonmdeblo organoSi iseTebic blomad „airCies“ parlaments ki ara, rigiT Tanamdebobasac rom Znelad andobda kaci. magram, ase Tu ise saqarTvelos axali xelisufleba hyavda. arCevnebis Catarebis Semdeg umaRlesi skolis piradi Semadgenloba brZanebiT gaemgzavra senakis raionis sofel menjSi. aq umaRlesi skolis piradi Semadgenloba menji-senakis mimarTulebiT axorcielebda patrulirebas da eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmis SesaZlo Tavdasxmis SemTxvevaSi Tavdacvis RonisZiebebis SemuSavebiT iyo dakavebuli. operatiuli informaciis safuZvelze, eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmis mosalodneli Tavdasxmis asacileblad da maTTan Sesaxvedrad dislokaciis adgilis ramdenjerme datoveba mogviwia. „zviadistebis“ Tavdasxmis molodinSi yofnam, senaki-TeklaTis da senaki-Cxorowyus trasebze poziciebis gamagrebam, Cvens rigebSi daZabuloba Seitana. ramdenime oficerma da kursantma dislokaciis adgili datova da Sin wavida. maSin, rodesac mamrobiTi sqesis oficrebi garbodnen, qali oficeri — maiori manana mosuliSvili mamacurad idga sxva oficrebTan da kursantebTan erTad. dekembris Sua ricxvebSi uSiSroebis umaRlesi skola icvlis dislokaciis adgils da senakSi gadadis, rusuli jaris mier mitovebul samxedro qalaqSi da momdevno wlis maisamde iq dahyofs. oqtomberSi umaRlesi skolis xelmZRvanelobis saxelze Semodis bevri kursantis gancxadeba daswrebuli swavlebi177 dan — dauswrebelze gadayvanis TxovniT. amas ZiriTadad is kursantebi iTxoven, romlebic gagraSi brZolebSi ar monawileobdnen. bolo periodis respublikaSi rTulma politikurma mdgomareobam garkveulwilad imoqmeda umaRlesi skolis saqmianobaze, SeimCneoda samsaxurebrivi da saswavlo disciplinis Sesusteba. kursantebi leqciebs acdendnen. wlis bolomde umaRlesi skola gadasulia sabrZolo mzadyofnaze. saswavleblis sxvadasxva aqciaSi monawileoba erTsa da imave oficrebsa da kursantebze gadadis. 178 saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros miliciis umaRlesi skolis oficerTa da kursantTa sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebsa da saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi monawileobis geografiuli ruka da masStabebi 1993 ww. soxumi quTaisi senaki Tbilisi 179 aravinaa marTali da aravin _ damnaSave, aseTi dro idga 1993 weli „iyo rwmena, magram ar iyo macxovnebeli madli“. wminda mamaTa gamonaTqvami axali weli idga. Tbilisis ca mTeli Rame ganaTebuli iyo sxvadasxva iaraRidan nasroli tyviebiT. ase aRniSnavdnen TbilisSi am dResaswauls. isrodnen msxvilkalibriani tyiamfrqvevebidan, pistoletebidan, avtomatebidan. gasarTobad gvqonda saqme? ras mivaweroT yovelive es? albaT, uzneobas. gagris dacemiT gamowveuli tkivili ar ganelebula da arc SeiZleba daviwyebas mieces! anda rogor SeiZleba iqauri saSinelebis daviwyeba?! Cveni biWebis, adgilobrivi gvardielebis, sxva qarTveli mebrZolebis, gagris mcxovrebTa sicocxle iq Sewyda! mterma qarTvelebis sisxliT SeReba gagra da Cven gvezeimeboda?! gagris dacemis Semdeg, oqtombris Sua ricxvebidan soxumSi sabrZolo moqmedebebi ufro gamwvavda. Tu wina wels soxumi saraketo danadgarebidan ibombeboda, 1993 wlis dasawyisidan qalaqs TviTmfrinavebidan bombavdnen rusi samxedroebi. 15-16 marts afxazi eqstremistebi, Crdilokavkasielebisa da rusi samxedroebis mxardaWeriT, masobrivad bombavdnen soxums. uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebas agrZelebs senakSi. aq ZiriTadad, meore da mesame kurselebi arian, xolo martidan pirvelkurselebic miematnen. ukve ori kviraa TbilisSi sazogadoebrivi transporti paralizebulia, metropoliteni gadaadgilebis erTaderT saSualebad aris qceuli da moqalaqeTa mozRvavebuli nakadi metropolitenSi aferxebs wesrigis dacvas. saqarTvelos mTavrobis davalebiT da Ss saministros werilis safuZvelze, 14 ianvridan (1993 w.) metropolitenSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad mivlinebul iqnen pirvelkurselebi. 181 TebervalSi TbilisSi urTulesi kriminogenuli viTareba Seiqna, rac dauyovnebliv moiTxovda eqstremaluri RonisZiebebis gatarebas. am RonisZiebebSi monawileobis misaRebad da saswavlo programiT gaTvaliswinebuli operatiul-samZebro saqmianobis xaziT staJirebis gasavlelad, Tbilisis Ss sammarTveloSi 4 Tebervlidan igzavnebian uSiSroebis umaRlesi skolis meoTxe kurselebi. 1993 wlis 16 marts soxumSi Seqmnili rTuli sabrZolo viTarebis gamo, saqarTvelos parlamentis Tavmjdomaris, saxelmwifo meTauris gankargulebiT, Ss saministroSi da mis daqvemdebarebul organoebSi SemoiRes yazarmuli mdgomareoba. misi piradi Semadgenloba gaZlierebul mzadyofnaze gadaiyvanes. martSi umaRlesi skola ganicdis cvlilebas. igi gamoeyo uSiSroebis saministros. saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1993 wlis 15 martis №232 dadgenilebiT: 1. miRebul iqna cnobad, rom saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1993 wlis 23 Tebervlis №155-9 dadgenilebiT yofili saqarTvelos respublikis uSiSroebis saministros umaRlesi skolis nacvlad, Seqmnilia saqarTvelos respublikis Sss umaRlesi skola da saqarTvelos respublikis sainformacio-sadazvervo samsaxuris umaRlesi specialuri saswavlebeli. 2. saqarTvelos respublikis Sss umaRlesi skola Tavisi mdgomareobiT gauTanabrda mTavar sammarTvelos, mas mieca Sesabamisi avtonomia, iuridiuli piris ufleba, mieniWa umaRlesi iuridiuli saswavleblis statusi, xolo kursdamTavrebulebs iuristsamarTalmcodnis kvalifikacia. umaRlesi skola gadmovida isev pirvandel SenobaSi. Sss umaRlesi skola amzadebda saqarTvelos respublikis Sss samsaxuris oficrebs. ganisazRvra skolis daswrebuli da dauswrebeli swavlebis ganyofilebebze yovelwliurad 100100 msmenelis miReba. soxumSi sabrZolo moqmedebebSi monawileobis misaRebad Sss umaRles skolaSi mzadebaa. gamgzavrebamde ori dRiT adre saswavlebelSi yazarmuli mdgomareoba gamocxadda. sabrZolo moqmedebebSi monawileTaTvis rigdeba samxedro forma — komuflaJi. SabaTs, 3 ivliss diliT aeroportSi mivdivarT. 4-5 saaTis lodinis Semdeg, givi kvantalianis mondomebis miuxedavad, im dRes soxumSi ver gavfrindiT. aeroportis administraciam mizezad sahaero trasis gadatvirTva da soxumis 182 mimarTulebiT frenis Sewyveta daasaxela. gamgzavreba meore dRisaTvis gadaido. soxumSi wamsvlelebi skolis saerTo sacxovrebelSi darCnen, raTa droulad gadaeyvanaT aeroportSi. umaRlesi skolis TanamSromelTaTvis gamoyofili ori avtobusi SuadRes aeroportis ezoSi idga. avtobusebSi myofi oficrebi da kursantebi xumrobdnen, saubriT erTobodnen. gairkva, rom zogierT kursants ojaxebisaTvis ar ucnobebia soxumSi wasvlis Sesaxeb. oficrebis nawilma piroba dado kursantebis winaSe, rom maT gverdiT ibrZolebdnen, Tumca sityva gatexes. bevri maTgani dislokaciis adgils — soxumis pirvel qarTuli saSualo skolis Senobas ar gascilebia. didi dro gasuliyo. givi kvantaliani ar Canda. daaxloebiT, 16 saaTze movida cnoba, rom tu-154 asafren bilikzea. trapTan SevjgufdiT. TviTmfrinavSi Sesasvlel karTan sacobi Seiqmna. dasajdomi adgilebi aRar iyo da kursantebi erTmaneTis SeviwroebiT cdilobdnen savarZlebSi moTavsebas. pirvelkurselma nikoloz (nika) CeCelaSvilma da me erTmaneTs gadavxedeT, mivxvdiT, rom soxumamde fexze mdgomT mogviwevda frena. magram bedma gagviRima. ekipaJis wevrebs Soris aRmoCndnen Cemi bavSvobis megobari sergo arzumaniani da nika CeCelaSvilis mamis megobari, xomaldis meTauri Temur WoxoneliZe, xolo bortinJineri vaJa farjiani ekipaJis kabinaSi yofnisas gavicaniT. Sexvedram gagvaxara (sergo didi xania ar menaxa). maT ekipaJis kabinaSi SegvipatiJes da dasajdomi adgilebic migviCines. saubarSi ise ganvlo drom, rom rogor mivuaxlovdiT soxumis aeroports mxolod maSin mivxvdi, roca TviTmfrinavma daSveba daiwyo. asafren biliks zRvidan SemovuareT, marjvniv moxvevisas, xomaldi Setortmanda. megona, piloti saWes ver daimagrebda, magram gamocdilma mfrinavma SeZlo TviTmfrinavis usafrTxod dajdoma. Tengiz WoxoneliZe gamotyda, aseTi ram komunisturi wyobis dros rom gamekeTebina, frenas amikrZalavdneno da daayola, — es gauTvaliswinebeli Secdoma TviTmfrinavis gadatvirTvam gamoiwviao. aeroportidan qalaqis mimarTulebiT avtobusebiT gavemgzavreT. ramdenime wuTSi soxumis centrSi mdebare pirvel qarTul saSualo skolasTan mivediT. aRmoCnda, rom es Cveni dislokaciis adgili iyo. 2 saaTic ar iqneboda gasuli, rom movida cnoba Cveni Semadgenlobis dauyovnebliv wina xazze gasvlis Sesaxeb. moitanes avtomatis vaznebis 3 xis yuTi, CavsxediT 183 avtobusSi da gumisTis mimarTulebiT gaveSureT. avtobusi me-12 saSualo skolis ezoSi Sevida. iq gviTxres, rom gza fexiT unda gagvegrZelebina. gumisTaze mdebare StabSi misasvlelad adgilobrivi mebrZoli, mzveravi wagviZRva. oficrebma gadavwyviteT Semdegnairad gavnawilebuliyaviT: win Cadgnen maiorebi: rezo Wanturia da SoTa axalaia, maT nawili kursantebisa gahyvebodnen, SuaSi kapitnebi: malxaz nemsiwveriZe da gela gudaZe da kursantebi, bolos me da vice-polkovniki daviT Cagunava. Camobnelda. gumisTis StabTan misasvlelad mimyoli gadaadgilebiT swrafad vmoZraobdiT. gzad mitovebuli saxlebis ezoebs gavdiodiT. gadaadgilebisas urTierTmxardaWeris uzrunvelsayofad, saTanado poziciebs vikavebdiT. ase davZlieT es damRleli gza gumisTis Stabamde. Stabi uCxoze mdebare erT-erTi korpusis meoTxe sarTulze iyo ganlagebuli. Stabis ufrosi maiori zurab samuSia iyo. misi davalebiT, imave Rames gumisTis dambebTan wina xazze gavediT da poziciebze ganvlagdiT. aq frontis xazi gadioda, denTis suni idga da kidev raRac mZime, autaneli suni. mxolod meore dRes, dRis sinaTleze gairkva ra yarda ase. autaneli suni afxazi meomrebis gvamebs asdioda. isini mravlad iyo mimofantuli Cven poziciebze. afxazebs, wina Rames uCxozis da aCadaras poziciebi gaurRveviaT da Seteva ganuxorcielebiaT Cveni poziciebis asaRebad, magram adgilobriv mebrZolebs, sxva qarTul SenaerTebs mougeriebiaT da mteri dauxocavT, Tumca Cvenebic daRupulan. suni dambebs miRmidanac modioda. SuaRames gawvimda. iZulebuli viyaviT, Tavi blindaJSi Segvefarebina. igi betonis filebisagan iyo agebuli. kursantebisa da oficrebis erTi jgufi, wvimis miuxedavad, dambebTan gamagrda. mTeli Ramis ganmavlobaSi vmonacvleobdiT. dilas mzem gamoanaTa da gamoidara. mzis gulze eyarnen moklulebi. zRvis mlaSe monaberTan Sereuli gvamebis amazrzeni suni ise iyo gamjdari, rom mTeli iq yofnisas suni ar gvSordeboda. zog kursants gulisrevis spazmebi stanjavda. amis gamo iyo, rom meore kurselma ivane mirianaSvilma ver gauZlo arsebul mdgomareobas da ukan, dislokaciis adgilas, soxumis pirvel saSualo skolaSi gavagzavneT. kargad gaTenebuli iyo. dambebis bolos, rkinigzis liandagTan CasafrebulTa Semowmeba gadavwyvite. sanam biWebamde mividodi, dambebs amofarebuli mivyvebodi biliks da gzad 184 mimofantul gvamebs vakvirdebodi. yvela daRupuli (afxazi Tu araafxazi) 40 wels gadacilebuli iqneboda, mxolod erTi axalgazrda SevniSne. gvamebs moyviTalo-momwvano feri dasdebodaT. rkinigzis siaxloves meore kurselebi idgnen. maT afxazTa zurgCanTebi gaexsnaT, amoeRoT ramdenime dRis sagzali — xorcis konservebi da Seeqceodnen. maTTan ramdenime wuTi davyavi, Seqmnil viTarebaze vimsjeleT da gamobrunebisas gavafrTxile, yuradRebiT yofiliyvnen. Cveni poziciebi, zRvis napiridan dambebis gayolebiT rkinigzis xazamde 300350 metrze iyo gaWimuli. ZiriTadad Ram-RamobiT isrodnen. Cveni ganlagebidan (am adgils „ximikebs“ eZaxdnen) 3-4 metrSi piraRma egdo 40-42 wlis mamakacis gvami, romelsac xelebi mokrivesaviT hqonda momuStuli. sikvdils is am pozaSi gauSeSebia, TiTqos kidev agrZelebso winaaRmdegobis gawevas, momwvano-moyviTalo saxe moRuSuli hqonda. amis Semxedvare meore kurselma adam gulbanma Tqva: „xedav, ra vaJkacurad momkvdara“. iqve mdgarma mesame kurselma malxaz Canadirma miugo: „etyoba am gvamis gaSeSebis intensivobaze temperaturas mouxdenia gavlena. sikvdils win kurnCxvebi uZRoda, rac kunTebis gaSeSebis Zlieri gamoxatulebaa, da ara is, rac Sena ggonia. tyviiT miyenebulma tkivilma Seawuxa“. sxva gza ar gvqonda, garemos unda SevguebodiT. SuadRes adgilobrivi mebrZolebi amovidnen, mzveravebi varTo, — gviTxres. erT-erTs cilindri exura, etyoboda, maTi ufrosi iyo, vinaidan misi karnaxiTa da xelmZRvanelobiT orma „razvedCikma“ gvamebs mouwyo e. w. „piradi Cxreka“. gvamebs atrialebdnen, jibeebidan sabuTebs, rusul fuls iRebdnen. erT-erT gvams jibeSi Setevaze gadmosuli razmis wevrTa siac ki aRmoaCnda. am procesis dros, suni ufro mZafrdeboda da Cveni adgilze gaCereba SeuZlebeli xdeboda. kursantebma Semomxedes, maT amiT magrZnobines, rom „razvedCikebis“ qmedebebi SemeCerebina da maTi wasvla momeTxova. biWebs Tvali Cavukari. amiT mivaxvedre, rom wynarad mdgariyvnen. sanam „razvedCikebi“ gvamebis „pirad Cxrekas“ awarmoebdnen, maT saubars vismendiT da davrwmundi, rom isini nasamarTlevebi iyvnen. amitomac da problemebis acilebis mizniT, rac „mxedrionelma“ SoTa Rlontma Segviqmna gagraSi, gadavwyvite maTTvis maTive enaze mimemarTa. amiT ori ram unda gadamewyvita: jer, iqaurobas rac SeiZleba swrafad unda gasclodnen da kidev — amaTac ar moeparaT iaraRi. kursantebi mzad iyvnen, 185 Tu iaraRisken waucdebodaT xeli, adgilzeve gadaewyvitaT maTi bedi. „razvedCikebis“ lideri CemTan axlos idga da aqedan xelmZRvanelobda or TanamebrZols. cilindris gamo, misTvis „dudaevi“ SeurqmeviaT (CeCneTis respublikis prezidents amsgavsebdnen, namdvilad ki drandeli caava iyo). „dudaev“, ra unda giTxra, — mivmarTe da davamate — „Sen atmaska unda momce. briaJkas uTxari grimitobas SeeSvan, dazagrul separatistebis daSmonvas SeeSvan, isedac yars aqauroba, yofa aqvT natirebi, fara xom gaikres, gaiyvane aqedan“. amis Tqma iyo da „dudaevma“ Cemsken moixeda. TiTqos mamowmebso, Tvali Semavlo. mivxvdi, Cacmuloba eucxova. arc davayovne da vuTxari: „es komufliaJi aq damiades (samxedro formaze samxreebi ar mekeTa), itogSi, maskirovkaSi var. ZmiSvils wamovyevi da ar minda am broSkebs movakvlevino, Tanac ramdenime eqstremists gavasaReb. nasrokali var da erTmaneTs unda gavugoT, Zmao, „dudaev“, romel zonaSi ijeqi?!“ cilindrianma ar damala Tavisi nasamarTleoba da Semomageba — „sami sroki ruseTSi movixade qurdobis statiiT“. „dudaevma“ kidev erTxel moixeda Cemken, miubrunda Tavis saZmos da mbrZanebluri kiloTi mimarTa: „exla wavediT, daaCqareT!“ Jargonma gaWra, „razvedCikebi“ qvemoT, korpusebisken wavidnen. Cven poziciebs rom gascildnen, ramdenimewuTiani siCumis Semdeg gaocebuli kursantebi Cvenma „dudaevma“ xumrobis xasiaTze daayena. im saRamodan — dilamde, ise rogorc wina Rames, mdinare gumisTaze gamaval frontis xazze poziciuri srola ar Sewyvetila. mowinaaRmdege avtomaturi iaraRidan isroda, tyviebi dambebs xvdeboda da xma Ramis wyvdiadSi ikargeboda. sroliTve vupasuxeT, 3-4-jer yumbarmtyorcnidanac visrodiT. 5 ivliss mowinaaRmdegis mxridan gamosrolilma tyviam SublTan, Tvalis areSi msubuqad daaziana meore kurseli zaza SavluxaSvili. 5 ivliss srola droebiT Sewyda. es gadawyvetileba orive mxarem miiRo, raTa afxazebs Tavisi moklulebis cxedrebi gaetanaT, magram molaparakebisas, Cven Tvalwin gumisTaze gamaval rkinigzis xidze rom gaimarTa, afxazebma amaze uari Tqves — moklulebi soxumelebi arian da SegiZliaT Tqvenve daasaflaoTo. raRas vizamdiT? gvamebi ise yarda, iq gaZleba yovlad 186 SeuZlebeli xdeboda. amitom isini winaswar gaTxril ormoSi davasaflaveT. amis Sesruleba 7 ivliss saRamos CvenTan poziciebze amosul 30 kursants daevala. magram suni mainc idga. es suni dambebs iqiT daxocili afxazebis gvamebidan modioda. is adgili ki danaRmuli iyo naRmi-xafangebiT — „liaguSkebiT“. aqve „ximikebis“ poziciebze adgilobrivi mebrZolebisagan vigebT, rom afxazebis mxareze ibrZodnen soxumeli qarTvelebi — wereTeli da minaZe. 6 ivliss, SuadRes afxazebma soxumis centralur raions „gradis“ tipis reaqtiuli danadgarebidan dauSina cecxli. im dRes Cveni SenaerTi poziciebidan gamodioda. oficrebisa da kursantebis nawili im gziT gamovida, ra gziTac aq, dambebTan amovida, xolo — nawili, adgilobrivi mebrZolis megzurobiT samanqano gziT Stabisken moemarTeboda. afxazebma Cveni gadaadgileba SeniSnes da eSeris mTidan „nursis“ tipis raketa (marTvadi raketa) gamoisroles. raketa kursantebis gadaadgilebis adgilas daeca da afeTqda. mZimed daWrili kursantebi gzis piras eyarnen. wina xazidan axalgamosulebma mivirbineT raketis afeTqebis adgilas da isini swrafad gadaviyvaneT gzidan. raketis frTas pirvelkurselis goCa gurgeniZisaTvis fexi wvivSi gadaeWra da uCxoze mdebare medpunqtidan amosuli eqTani rezinis JgutiT sisxlis denas uCerebda. meorekurselebi: goCa Tamliani, adam gulbani, arCil guledani, arCil dangaZe, hamlet jorbenaZe, gia tabucaZe da pirvelkurselebi: Tamaz gogaZe, badri patariZe daWrilebi iyvnen fexsa da zurgSi. pirveladi daxmarebis aRmoCenis Semdeg, radiokavSiris saSualebiT gamoZaxebulma saswrafo daxmarebis manqana „kobram“ isini soxumis saavadmyofoSi gadaiyvana. 7 ivliss, gumisTaze Cven Semadgenlobas Semoematnen leitenanti zurab Rlonti da Cveni saswavleblis kursdamTavrebulebi: kaxa adamia, mixeil baidoSvili da daviT sarajiSvili. kursdamTavrebulebs nebayoflobiT gadaewyvitaT damdgariyvnen iq, sadac maTi Tanatolebi ibrZodnen (mogvianebiT, 1993 wlis 5 agvistos saqarTvelos Sss gamoscems №345 p/S brZanebas, Sss umaRlesi skolis 1993 wlis 49 kursdamTavrebulis q. soxumSi samuSaod 6 TviT gagzavnis Sesaxeb. am raodenobidan 10%-ic ar imyofeboda soxumSi. omi mimdinareobda da ra samuSao unda CaetarebinaT kursdamTavrebulebs, gaugebaria). im dRes Semogvematnen mesame kurselebi: avTandil gaimarjvaSvili, goderZi Canqseliani da koba papuaSvili; meore 187 kurseli goCa SurRaia; pirvelkurselebi: baCuki saaTaSvili, Teimuraz Caduneli, vefxia kinwuraSvili, goCa turaSvili, mixeil barbaqaZe, valeri naTelaSvili, vaJa takaSvili, gela gelaSvili, arkadi gabroSvili, petre osiaSvili, sergo qoTuaSvili, moris jugaSvili, mamuka aslamaziSvili, Zmebi xviCa da goCa saxamberiZeebi, kaxa jalabaZe, giorgi quTaTelaZe, Teimuraz cnobilaZe, nugzar elbaqiani da sxvebi. axladCamosulTagan vigebT, 4 ivliss soxumSi Cveni gamgzavrebisas givi kvantalianis aeroportSi gamoucxadeblobis mizezs. Turme, is im dRes 10 saaTze daibares saxelmwifo meTauris administraciaSi da Tanamdebobidan gadayenebis Sesaxeb acnobes. amave dRes umaRles skolaSi ikribeba kursantebisa da oficrebis nawili da kursantebs givi kvantalianis saswavlebelSi dasabrunebeli aqciis mowyobisaken mouwodeben. oficrebis nawili ki klubSi Sekrebil kursantebs simSvidis SenarCunebas sTxovda da kvantalianis sawinaaRmdego argumentebs ayalibebda. azrTa sxvadasxvaobis miuxedavad skolis ezoSi 50-60 kursanti da oficeri Seikriba. isini organizebulad wavidnen givi kvantalianis saburTalos quCaze mdebare sacxovrebel korpusTan da mjdomare aqcia gamarTes, misi samsaxurSi dabrunebis moTxovniT. meore dRes, 5 ivliss Sss umaRles skolas stumrobs saqarTvelos Sss xelmZRvaneloba — Sinagan saqmeTa ministris pirveli moadgile general-maiori jimi miqelaZe da kadrebis sammarTvelos ufrosi valeri gelbaxiani (valeri gelbaxiani e. SevardnaZis prezidentobisas sakanonmdeblo xelisuflebis warmomadgenelia da dReisaTvis igi politikurad devnilia). jimi miqelaZe da valeri gelbaxiani klubSi Sekrebil kursantebs umtkicebdnen, rom saswavleblis ufrosi givi kvantaliani Sinagan saqmeTa saministros gverdis avliT, Tavisi iniciativiT agzavnida kursantebs sabrZolvelad Sida qarTlsa da afxazeTSi. Semdgom valeri gelbaxiani dasZens, rom 2-3 wlis ganmavlobaSi codna ar migiRiaT da ucodinar kursdamTavrebulebs Ss organoebSi ver miviRebTo. kursantebma xma aimaRles, narkomanebs da quCidan moyvanilebs iRebT Ss organoebSi da Cven ratom ar unda migviRoTo, codnasac viRebT da Tqveni brZanebebiTac vmonawileobT RonisZiebebsa da teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSic, ramdenad gamarTlebulia kursantebis gawveva omSio. 188 valeri gelbaxianma upasuxa: omSi wayvana givi kvantalianis iniciativiT xdeba da ara Sinagan saqmeTa saministros gankargulebiT. Sekrebaze aseve iTqva isic, rom umaRlesi skolis ufrosis movaleobis Semsruleblad dainiSna jimi miqelaZe. amaze gabrazebulma kursantebma j. miqelaZes mimarTes, „saidanac mobrZandiT, isev iq wabrZandiT, Cven, ki, givi kvantaliani dagvibruneT. xelisuflebis zemdgomi organoebi Sss umaRles skolas sicruiT beravdnen. amas, romeli, Tundac, briyvi, daijerebda, rom kursantebi omSi mxolod kvantalians Tavisi iniciativiT mihyavda da xelisufleba, saministro baiburSi ar iyo, anda udrtvinvelad itandnen aseT gaugonar Tavnebobas?! maTTvis sul erTi iyo am omSi vin da ramdeni daiRupeboda, oRond maT da maT ojaxebs civi niavi ar mihkarebodaT. kidev erTi, saqarTvelos saxelmwifos meTauris, SeiaraRebuli Zalebis mTavarsardlis analitikuri ganyofilebis ufrosis, mTavari samxedro mrCevlis, inJiner-polkovnik v. Ciqovanis 1993 wlis 3 ivlisis №309 werili, romlis Tanaxmad da saxelmwifo meTauris gankargulebis safuZvelze, soxumSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad ivlis-agvistoSi igzavnebodnen Sss umaRlesi skolis oficrebi da kursantebi. 8 ivliss eSeris mTidan kvlav dagvcxes. isini amiT Cvens moTminebas amowmebdnen. avTo gaimarjvaSvili ramdenime wuTia WogritiT adevnebs Tvals afxazTa poziciebs. mebrZolTa moZraobas guldasmiT swavlobda. dainaxa, rom gumisTasTan mdebare miwuris (blindaJis) axlos mebrZolebi gadaadgilebisas Sejgufdnen. koordinatebi zustad gadasca gverdiT mdgom meorekursel kaxa CinCalaZes, romelsac momzadebuli hqonda yumbarmtyorcni kumulatiuri WurviT da imanac zustad isrola. Wurvi miwurs moxvda da aafeTqa. miwuris siaxloves vaiuSvelebeli atyda. erTi saaTi arc iyo gasuli, rom meore kurselma zviad gogliZem snaiperis SaSxaniT sicocxles gamoasalma erT-erTi afxazi mebrZoli. meore dRes Cvenma dazvervam moipova informacia, rom kaxa CinCalaZis gasrolilma Wurvma miwurSi myofi mebrZolebi amoxoca, xolo zviad gogolaZes moekla afxazTa dajgufebis erT-erTi lideri. orive kursants, 23-e brigadidan Tavdacvis saministroSi gagzavnili werilis safuZvelze, romelsac xels generali geno adamia awerda, Tavdacvis ministris brZanebiT madloba gamoecxada. 189 gumisTa. Cveni ganlagebis adgili. xelovnuri rkina-betonis dambebi dangreuli iyo afxazuri mxridan gamosrolili WurvebiT. 190 gumisTa. „ximikebis“ poziciaze imyofebian saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros umaRlesi skolis pirvelkurselebi marcxniv baCuki saaTaSvili, marjvniv Teimuraz Caduneli soxumeli mebrZolis marcxniv moris jugaSvilia 191 gumisTis poziciidan Secvlaze gamosuli kursantebi da oficrebi, uCxoze mdebare erT-erTi korpusis mitovebul binaSi, Zalebis mosakrebad isvenebdnen, raTa 2-3 saaTiani Sesvenebis Semdeg isev win, gumisTis dambebTan damdgariyvnen. erT-erTi Sesvenebis dros binaSi myof kursantebsa da oficrebs meorekurseli paata jRamaZe pianinoze dakruli hangebiT maT Sinagan monologs asmeninebs. xelisuflebas sicruis morevSi vyavdiT CaTreuli, amis dasturia saxelmwifos meTauris gankarguleba. saqarTvelos meTauris, SeiaraRebuli Zalebis mTavarsardlis 1993 wlis 4 ivlisis №133 gankarguleba, romelic ori punqtisagan Sedgeba: „1. saqarTvelos saxelmwifos meTauris, SeiaraRebuli Zalebis mTavarsardlis brZanebis SeusruleblobisaTvis, romelic dakavSirebuli iyo saqarTvelos Sss policiis umaRlesi skolis monawileobasTan dakavSirebiT soxumis dacvis RonisZiebebSi, skolis ufrosi, policiis generalmaiori givi kvantaliani ganTavisufldes dakavebuli Tanamdebobidan. saqarTvelos erovnuli uSiSroebisa da Tavdacvis sabWos uaxloes sxdomaze ganxilul iqnes sakiTxi givi kvantalianisaTvis policiis general-maioris wodebis CamorTmevis Sesaxeb. 192 2. daevalos saqarTvelos respublikis Ss ministrs T. xaCiSvils respublikis Sinagan saqmeTa saministros policiis umaRlesi skolis ufrosis movaleobis Sesruleba droebiT daakisros Ss ministris moadgiles policiis general-maior jemal miqelaZes. Sss umaRlesi skolis 4 ivlisis №63 p/S brZanebiT 83 oficeri da kursanti gaemgzavra soxumis dasacavad. amis Semdeg, umaRlesi skolis ufrosis movaleobis Semsruleblis, j. miqelaZis brZanebiT, rac ivlis-agvistos TveebiT aris daTariRebuli, soxumSi igzavneba 25 oficeri da 128 kursanti. sul, soxumis dasacavad monawileobda 36 oficeri 211 kursanti. gumisTaze, sabrZolo poziciebze idgnen oficrebi: kapitani malxaz nemsiwveriZe, kapitani gela gudaZe, vice-polkovniki daviT Cagunava, maiori elguja Wanturia, SoTa axalaia, leitenanti zurab Rlonti, vice-polkovniki iuri diaCkovidumbaZe, maiori iSxan arzumanovi, leitenanti xviCa patariZe, vice-polkovniki vaJa gurgeniZe, vice-polkovniki viqtor nikolaiSvili, vice-polkovniki ivane (merab) qoqiaSvili, ma- „ximikebis“ pozicias ar Ralatoben pirvelkurselebi: petre osiaSvili (marcxniv) da valeri naTelaSvili (marjvniv) 193 iori aleqsandre xuciSvili, polkovniki rezo kiborZaliZe, kapitani giorgi giorgaZe, polkovniki robizon xmalaZe, vice-polkovniki mixeil xurcia da sxva. gumisTaze lokaluri srola ar wydeba. irRveva SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis Sesaxeb. skolis piradi Semadgenloba kvlav icavda soxums. SeTanxmebis Sesabamisad, qarTuli SenaerTebis gamoyvana mimdinareobs: drandaSi, rkinigzis baqanze tvirTaven sabrZolo teqnikas. misi gatana qarTvelebma 7 agvistodan daiwyes, 25 agvistodan ki jarebis daSoriSorebis procesi mimdinareobda. agvistos bolos umaRlesi skolis piradi Semadgenloba TbilisSi brundeba. qarTuli jarisa da sabrZolo teqnikis gamoyvaniT isargebles afxazTa SeiaraRebulma formirebebma, daarRvies soWSi miRebuli SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis Sesaxeb da 16 seqtembers ganaxorcieles Seteva oCamCiris mimarTulebiT, mogvianebiT ki gumisTis mimarTulebiTac Seuties. isini iyenebdnen mZime teqnikas, saraketo danadgarebs. Tumca SeTanxmebisamebr es teqnika aRar unda hqonodaT. aq rusuli kvali TvalsaCino iyo. sabrZolo operaciebs qarTvelTa winaaRmdeg rusi generaliteti xelmZRvanelobda. amas adasturebs isic, rom generalma g. kondratievma ruseTis uzenaesi sabWos sxdomaze gamosvlisas soxumis dacemis TariRi iwinaswarmetyvela. operacia misi dagegmili iyo da kargad icoda rodis aiRebda soxums. soxumis dacemas, garda Cveni Zalebis arakoordinirebuli moqmedebisa, rac mTavaria, mZime teqnikis gamoyvanisas „didi daxmareba“ gauwia dasavleT saqarTveloSi arastabilurma mdgomareobam. afxazebma rusebis daxmarebiT, isargebles dasavleT saqarTveloSi mimdinare samoqalaqo omiT, daarRvies soWSi miRebuli SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis Sesaxeb da mTeli ZalebiT Semogvities. 1993 wlis dasawyisidan dasavleT saqarTveloSi gaxSirda eqs-prezidentis momxreTa mitingebi. gansakuTrebiT aqtiurobda loTi qobalias SeiaraRebuli formirebani. man da misma SeiaraRebulma formirebebma saSiSroeba Seuqmnes saqarTvelos teritoriul mTlianobas. 15 seqtembers loTi qobalias SeiaraRebulma razmma, javSanteqnikis gamoyenebiT Seuties samtredias. avantiuristma qobaliam SeiaraRebuli razmiT daikava senaki, xobi da abaSa, miuaxlovdnen quTaiss. Ss saministros 17 oqtombris №13/1-176 telefonogramis sa194 fuZvelze, quTaisSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad igzavneba umaRlesi skolis 50 muSaki. saqarTveloSi dabrunebulma zviad gamsaxurdiam 24 seqtembers Tavis gamosvlaSi Tqva, rom mTavaria eduard SevardnaZis reJimis damxoba, amitom man omi unda waagos, xolo roca kanonieri xelisufleba aRdgeba, igi afxazeTs daibrunebs. soxumSi am droisaTvis umZimesi mdgomareoba iyo: mebrZolebi da mosaxleoba Svelas iTxovda, uTanasworo brZolaSi iRupebodnen mebrZolebi, mosaxleoba. 27 seqtembrisaTvis soxumis evakuacia ar moxdara. im dRes afxazebma rusebis-kazakebis, CeCnebis, adiReelebis, yabardoelebis, somxebis da sxva gadamTieli „boevikebis“ daxmarebiT, daikaves soxumi. mosaxleobis sicocxle safrTxeSi aRmoCnda. rusebma sisruleSi moiyvanes soxumis aReba. rusebis mzakvrulma gegmam, ZalTa daSoriSorebis, mZime teqnikis gayvanis Sesaxeb qarTvelebi mZime mdgomareobaSi Caayena. soxumis brZolebSi gamoikveTa, rom qalaqis aRebis operaciaSi monawileTa Soris udidesi nawili rusi profesionali samxedroebi iyvnen. aq, brZolebSi ruseTis mravalricxovani desanti monawileobda. isini axal teqnikas iyenebdnen, magaliTad, distanciurad samarTavi tankebi, siTburi raketebi da a. S. dasavleT saqarTveloSi ki prezidentyofilis momxreebs sakuTari xalxis winaaRmdeg wamoewyoT omi. eqstazSi Sesuli zviad gamsaxurdias momxreebi xelisuflebis dabrunebisaTvis uimedo brZolaSi Cabmuliyvnen. 2 oqtombers maT foTi daiqvemdebares. misi aRebisas „gradis“ tipis danadgarebi gamoiyenes. „zviadistebs“ Semoyvanili hyavdaT CeCnebi, kazakebi da afxazebi. soxumidan daZrul ltolvilTa mdgomareoba ukiduresad mZime iyo. avantiuristma loTi qobaliam ki maT zugdididan gamomavali gza ar gauxsna da WuberSi sicivisa da SimSilisagan asobiT moxuci, qali da bavSvi daiRupa. am mZime dros soxumidan ltolvilTa gamosayvanad ukrainelma xalxma, ukrainelma mfrinavebma qarTveli xalxisaTvis dauviwyari daxmareba aRmogviCines — ubedurebis zonidan aTasobiT ltolvili gadmoiyvanes. sxva xalxebis Svilebi uangarod gvexmarebodnen, loTi qobalias mebrZolebi ki saqarTvelos qalaqebsa da raionebs „gradebiTa“ da „nursis“ tipis raketebiT bombavdnen. 4-6 oqtombers, isini utevdnen ozurgeTs, lanCxuTs, xons, samtredias da rogorc iTqva, ltolvilebsac gza Cauketes. 195 e. SevardnaZis moTxovniT, foTis akvatoriaSi Semosulma rus mezRvaurTa SeiaraRebulma dajgufebam samTavrobo jarebs daxmareba aRmouCina. maT moaxerxes gardatexa SeetanaT samoqalaqo omis mimdinareobaSi, ukuagdes mowinaaRmdege, daikaves lanCxuTi da moigeries Seteva vanze. 21 oqtombers samTavrobo Zalebi Sevidnen xonSi, 22-28 oqtombers maT daikaves samtredia, foTi, senaki, xobi da gavidnen zugdidis mimarTulebiT. saqarTvelos respublikis prokuraturaSi 1993 wlis oqtomberSi aRiZra sisxlis samarTlis saqmeebi samSoblos Ralatisa da antisaxelmwifoebrivi saqmianobisaTvis da gaica dapatimrebis sanqciebi zviad gamsaxurdias mTavrobis wevrebze, maTi organizatoruli da wamqezebluri saqmianobis gamo. Tumca zemoaRniSnulze braldebebi aravisTvis wauyenebiaT. 26 oqtombers saqarTvelos Sss umaRles skolaSi gangaSi gamocxadda. amis mizezi qveyanaSi arsebuli mdgomareoba iyo. saswavleblis Semadgenlobis Sekrebas piradad xelmZRvanelobda Sss umaRlesi skolis ufrosi, policiis general-maiori roman gvencaZe (igi ori kviris win dainiSna am Tanamdebobaze, kerZod, 1993 wlis 12 oqtombris saqarTvelos Sss №465 p/S brZanebiT). waikiTxes Sss wina dRiT daTariRebuli telefonograma №8/1-207, romlis Tanaxmad 26 oqtombers dasavleT saqarTveloSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad unda gamgzavrebuliyo saswavleblis 100 kaciani razmi. im dRes oficerTa da kursantTa es raodenoba ver Seikriba. im xanad saswavlebelSi sul 80 kursanti da oficeri iyo. amis Semxedvare roman gvencaZem emociebi ver damala da daimuqra, Tuki xval, 27 oqtombers, 10 saaTze 100 kaci ar Seikribeba, skolas davxuravo. aseTi muqarebi Sss umaRlesi skolis yofili ufrosis givi kvantalianisagan 1991-1993 w. w. xSirad gvesmoda, Tumca skola Cveuli saqmianobiT ganagrZobda cxovrebas. meore dRes, 27 oqtombers 10 saaTze umaRlesi skolis platcze 100 kaci iyo gamwkrivebuli. roman gvencaZe Tavad eswreboda piradi Semadgenlobis siis amokiTxvas. mwyobrSi idga 8 oficeri, 2 pirvelkurseli, 44 meore kurseli, 16 mesame kurseli da 30 meoTxe kurseli. aRniSnuli jgufis xelmZRvanelad dainiSna umaRlesi skolis ufrosis moadgile samwyobro momzadebisa da reJimis dargSi, policiis polkovniki merab ruxaZe. aRniSnuli jgufi imave dRes senakSi gaemgzavra. senaks samTavrobo jarebi akontrolebdnen. maT wina dRes Seuties eqsp196 rezidentis ukanono SeiaraRebul formirebebs da qalaqi gaaTavisufles. umaRlesi skolis 100 kaciani jgufi, wesisamebr, Ss saministros sakoordinacio Stabs dauqvemdebares. zemdgomi organos davalebiT kursantebi da oficrebi senakis Sesasvlel-gasasvlelebSi gaanawiles. senaki naomar qalaqs hgavda. saRamos Cxorowyudan srola ismoda. kursantebi da oficrebi Cxorowyu-menjis gzajvaredinze, rusTavelis, moskovisa da kuibiSevis quCebze ganlagdnen. am quCebze mitovebul saxlebSi Rame TeTrad gaaTenes, poziciebze morigeobiT gadiodnen. diliT, sakoordinacio StabSi, romelic qalaqis sastumroSi iyo ganlagebuli, daZabuloba SeimCneoda. Stabis gadawyvetilebiT Sinagan saqmeTa organoebis TanamSromlebs qalaqi unda daetovebinaT da sofel nosirisaken gasuliyvnen. senakidan gasulebs, mdinare texurasTan, sofel nosiris mxares magistralze aseTi suraTi daxvdaT: rusebi sangrebs Txridnen. skolis Semadgenloba adgilze darCa, xolo Sinagan saqmeTa organos danarCeni TanamSromlebi samtrediis mimarTulebiT wavidnen. SuadRe iyo. abaSis mxridan senakis mimarTulebiT momaval avtokolonas jaba ioseliani mouZRoda. meore manqaniT Sinagan saqmeTa ministri SoTa kviraia da Tbilisis mTavari sammarTvelos ufrosi Temuri miqaZe modiodnen. maTi brZanebiT policiis TanamSromlebma piri ibrunes da senakSi Sevidnen. Sinagan saqmeTa saministros yvela muSaki akaki xoravas saxelobis TeatrTan Seikriba. StabSi danayofebis meTaurebi daibares da jaba ioselianis brZanebiT, senakis dasacavad gaanawiles. umaRlesi skolis TanamSromlebi isev rTul poziciebze gaanawiles — Cxorowyu-menjisa da senaki-Cxorowyus gzajvaredinze. am gzajvaredinebze yofnis dros kursantebma, gvardielebis mier gatacebuli sofel nosiris moqalaqis kuTvnili avtomanqana „niva“ mepatrones daubrunes. maT xaliCebis fabrikaSi saZarcvavad Sesul gvardielebs aaRebines xeli am ganzraxvaze. ganawilebis adgilebze dabrunebuli kursantebi da oficrebi mitovebul saxlebs amofarebulebi akontrolebdnen poziciebs. qalaqSi avismomaswavebeli siCume iyo dasadgurebuli. mosaxleoba arsad Canda. am yofaSi erTi saaTi iqneboda gasuli, roca umaRlesi skolis muSakebma Cxorowyus mxridan qalaqSi Semosuli javSantransportiori „brdm“-i SeniSnes, ukan da gverdebze qveiTebi moyvebodnen. 197 Tavidan isini Tavisianebad aRiqves da cecxli ar gauxsniaT. Tumca, eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmi sxvanairad fiqrobda. „zviadistTa“ SeiaraRebuli mebrZolebis qalaqSi SemosvlisTanave senakSi dislocirebulma Sinagan saqmeTa saministros Stabis maRalma Cinosnebma miatoves qalaqi da saswavleblis muSakebi eqsprezidentis SeiaraRebuli mebrZolebis pirispir aRmoCndnen. orTabrZola ramdenime wuTs gagrZelda. srola „zviadistebma“ da maTma damqaSebma daiwyes. iq, sadac meore kurselebi idgnen, yumbarmtyorcnidan gamosrolili Wurvi afeTqda da misi namsxvrevebisagan mZimed daWrili meore kurseli fridon tyeSelaSvili daiRupa. amis Semxedvare danarCenma kursantebma da oficrebma srolas sroliT upasuxes. meoTxe kurseli deme wulukiani tyviamfrqveviT momarjvebuli gadaeRoba „zviadistTa“ javSantransportiors da srola autexa, magram „brdm“-dan gamosrolilma msxvili kalibris tyviam mocela. igi saavadmyofoSi miyvanis Semdeg gardaicvala. CeCenisa Tu afxazis tyviiT mZimed daWril meoTxe kursel gia varamaSvils senakis saavadmyofoSi marjvena fexis barZayis amputacia Cautarda, mZime Wriloba miiRo mkerdis areSi meoTxe kurselma Temur guraSvilma. vinc gadarCa, zogma mitovebul saxlebs Seafara Tavi, nawili rusTavelis quCaze mcxovreb jemal beraias (xaliCebis kombinatis direqtori) ojaxma Seifara, zogs „zviadistebis“ risxva daatyda Tavs. tyved Cavardnilebs eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmi avtomatis kondaxebiT gaumaspinZlda, xolo „zviadistebis risxvas“ gadarCenilebs senakis gasasvlelSi mxedrionelebma sityvieri Seuracxyofa miayenes da avtomatebic waarTves. Sss xelmZRvanelobam miatova kursantebi da oficrebi da isini „zviadistebs“ Seatova. umaRlesi skolis piradi Semadgenloba senakSi gaRebuli sisxlis fasad brundeba TbilisSi. imis nacvlad, rom Sinagan saqmeTa saministros fsiqologiur stresSi myofi kursantebisa da oficrebis fsiqologiuri reabilitaciisaTvis ezruna, eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmisaTvis senakis Cabarebis gamo sayvedurebiT aavses. es laCrebi Tavad kisristexiT rom gamoiqcnen senakidan, sul raRac 100 kacian razms avaldebulebdnen kargad SeiaraRebul „zviadistTa“ pirsisxliani jaris SeCerebas. 198 fridon tyeSelaSvili 1975-1993 fridon tyeSelaSvili daibada 1975 wlis 4 marts qobuleTis raionis daba oCxamurSi. male ojaxi sacxovreblad samtrediaSi gadmovida. 1982 wels mSoblebma fridoni samtrediis me-5 saSualo skolaSi Seiyvanes, romlis sruli kursi 1992 wels daamTavra.bavSvobaSi fridoni gatacebuli iyo sportiT. skolis damTavrebis Semdeg fridoni gadawyvets misaRebi gamocdebis Cabarebas saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi da 1992 wlis 13 agvistos misaRebi gamocdebis Sedegebis mixedviT igi Caricxul iqna saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRlesi skolis samarTalmcodneobis specialobaze. fridoni, saocrad keTilSobili, alali da bavSvuri, gulubryvilo damokidebulebiT gamoirCeoda Tanakurselebs Soris. ocnebobda maRalkvalificiuri iuristis ganaTlebis miRebas da mowinave samarTaldamcavTa rigebSi Cadgomas, magram senakSi samoqalaqo omis sabediswero dReebma naTel momavalze meocnebe Wabukis sicocxle Seiwira. fridon tyeSelaSvils cud dros mouwia Tavisi profesiuli arCevanis gakeTeba. am periodSi cxovrebaSi xelmocaruli da ganawyenebuli adamianebis dro idga. yvela usaqmurs da naZiralas iaraRi eWira xelT samSoblos dacvis sababiT da TavianT Savbnel saqmeebs akeTebdnen. samwuxroa, rom aseTi gonebadaxSuli adamianebis msxverpli gaxda samSoblos winaSe valmoxdili 18 wlis fridon tyeSelaSvili. fridon tyeSelaSvils ojaxSi darCa mama — roman tyeSelaSvili, deda — marina maRlakeliZe da Zma — kaxa da — fiqria tyeSelaSvilebi. 199 saqarTvelos Sss brZanebiT fridon tyeSelaSvils mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. mis saxels atarebs Sss akademiis meore kursis mesame oceulis pirveli aTeuli. fridon tyeSelaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, fridon! 200 demeti (deme) wulukiani 1966-1993 demeti wulukiani daibada 1966 wlis 18 seqtembers mestiis raionis sofel farSi. 1983 wels daamTavra mestiis saSualo skola. saSualo skolis damTavrebis Semdeg msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi. 1988 wels demeti amTavrebs profteqnikur saswavlebels. profesia, romelic profteqnikur saswavlebelSi miiRo, mas ar akmayofilebda. gulma vaJkacuri profesiisken gauwia. igi 1990 wlis agvistoSi warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs da iricxeba ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetze. zRaprul bunebaSi gazrdili deme saocrad gulisxmieri, patiosani, sulgrZeli axalgazrda iyo. umaRles skolaSi swavlis dasawyisSi mas wilad xvda uaRresad rTul pirobebSi daecva dedaqalaqis da misi mosaxleobis simSvide. es, is periodia, rodesac saqarTveloSi damoukideblobis mopovebis Semdeg anarqiam da qaosma daisadgura, gauaresda kriminogenuli viTareba, qveyanaSi dausjelad daTareSobdnen sxvadasxva juris damnaSaveni. deme wulukiani monawileobda saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi samaCabloSi. aq, TanakurselebTan erTad icavda qarTul mosaxleobas osi eqstremistebisa da Crdilokavkasieli „boevikebisagan“. 1993 wlis 25 oqtombris Sss gankargulebiT da Sss umaRlesi skolis xelmZRvanelobis brZanebiT 27 oqtombers senakSi gaigzavna askaciani jgufi, romelTa Soris iyo meoTxe kurseli demeti wulukiani. 201 qveyanas saSiSroeba emuqreboda. ambiciurad ganwyobili iaraRasxmuli loTi qobalias razmi Tbilisze laSqrobisaTvis emzadeboda. mZime viTareba iyo Seqmnili samegrelos regionSi. samoqalaqo omis gamCaReblebs, senakSi dislocirebulma saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros sakoordinacio Stabma, Sss miliciis umaRlesi skolis askaciani jgufi daupirispira. Sinaur mters (maT rigebSi ibrZodnen CeCnebi, kazakebi da afxazebi) moZmis sisxli swyuroda da miiRo kidec. 29 oqtombers, SuadRes loTi qobalias SeiaraRebuli razmis mier q. senakze ganxorcielebuli Sturmis dros, maT mier gamosrolili yumbarmtyorcniT daRupuli meore kurselis fridon tyeSelaSvilisa da misi, mZimed daWrili Tanakurselebis gia varamaSvilis da Temur guraSvilis Semxedvare, demeti gadaudga „zviadistTa“ javSantransportiors, romelic srola-sroliT moiwevda win da avtomaturi iaraRidan cecxli gauxsna. deme wulukiani javSantransportioridan nasrolma tyviam imsxverpla. igi mZimed daWrili senakis saavadmyofoSi gardaicvala. deme borotebasTan brZolaSi daeca. deme wulukians ojaxSi darCa mama — valo wulukiani, deda — nuca wulukiani, dedmamiSvilebi. saqarTvelos Sss brZanebiT demeti wulukians mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. mis saxels atarebs Sss akademiis meoTxe kursis pirveli oceulis pirveli aTeuli. demeti wulukiani gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec. Seni saxeli ukvdavia, deme! 202 daskvnis nacvlad saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros umaRlesi skolis gavlil gzaze 1941 wlidan — senakis movlenebamde aSkarad gamoikveTa xelisuflebis, zemdgomi organoebis gankargulebebisa da brZanebebis Sesabamisad, misi oficrebisa da kursantebis monawileoba meore msoflio omSi, saqarTvelos sxvadasxva qalaqSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi, qveynis demokratizebisa da erTianobisaTvis warmoebul brZolebSi monawileoba. Sesaswavlia miliciis skolis muSakTa mimarT gatarebuli 1937 wlis sisxliani represiebis periodi. saswavleblis istoriis srulad warmosaCenad aucilebelia dadgindes represirebul muSakTa vinaoba, gairkves maTi braldeba da gaeces pasuxi kiTxvebs: vin? ratom? risTvis? vixseneb saqarTvelos uaxlesi istoriis 1989-1993 wlebis umZimes periods; cnobil, Tu naklebad cnobil faqtebs, qveyanaSi im dros moqmedi Zalebis poziciebs, qiSpobas da dapirispirebas, Ralats, SemTxveviT politikosTa umweo politikas, ZalauflebisaTvis brZolas, samxedro „strategebis“ avtoritetulobas, frontis xazze gamefebul udisciplinobasa da ganukiTxaobas, egreT wodebuli sardlebis srul uvicobas brZolis warmoebis umartives sakiTxebSic ki; rogor imsxverpla yovelive aman saswavleblis kursantebi da oficrebi, da ara marto isini, aramed saqarTvelos mravali axalgazrda, mSvidobiani mosaxleoba da dagvakargina Sida qarTli da afxazeTi. gorbaCovSinis xana idga. am periodma, gasuli saukunis 80iani wlebis meore naxevridan moitana perestroikisa da glastnostis fenomeni. igi viTomda demokratiuli faseulobebis dacvas gulisxmobda. namdvilad, TavSive etyoboda, rom ganxorcieleba ar ewera. mTeli qveyana qaosis morevSi CaiZira. ssr kavSiris mTel teritoriaze (yofil mokavSire respublikebSi) imZlavra erovnul-ganmaTavisuflebelma moZraobam. sabWoTa saxelmwifo dRiTidRe emsgavseboda CasaZirad ganwirul xomalds. saqarTveloSi erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis mTavari mizani damoukideblobis mopoveba iyo. qveyana203 Si gamoCndnen politikuri partiebis liderebi, romlebic damoukideblobis mSvidobiani-konstituciuri gziT mopovebas cdilobdnen. TbilisSi imarTeboda mitingebi. politpartiebis liderebi sajarod gamoxatavdnen Tavis azrebsa da Sexedulebebs. Tbilisi masobrivma aqciebma 4 aprilidan moicva. es moxda moulodnelad da spontanurad, raSic gareSe Zalebmac didi roli iTamaSa. mimdinareobda ssr kavSiris demontaJi. 9 aprilis msgavsi movlenebi maSindel ssr kavSiris TiTqmis yvela mokavSire respublikis dedaqalaqSi ganviTarda. 9 aprili iyo da aris politikuri aqti, romelic Caidina ssr kavSiris maSindelma mmarTvelma xrovam da masze Tanabari pasuxismgebloba unda dakisreboda yvela pirvel pirs, Tumca es pasuxismgebloba ar damdgara ubralo mizezis gamo — komunisturi reJimis pirobebSi komunistebi Tavis mimarT gamamtyunebel gadawyvetilebas xom ar miiRebdnen?! qveynis damoukideblobisaken, ssr kavSiridan gamoyofisken mSvidobian, kanonier ltolvas centrma qveynis avtonomiebSi wlebis manZilze ZiriTadad mis mierve gaRvivebuli separatizmi da eqstremizi daupirispira, sisxliT morwya qarTuli miwa da Sida qarTlisa da afxazeTis okupacia moaxdina. 1990 wlis oqtomberSi mravalpartiul arCevnebSi Tavisufali saqarTvelo — mrgvali magidis damajerebeli gamarjvebis Semdeg, damoukideblobisaken swrafvis procesi gaZlierda. qarTveli xalxis brZolas damoukideblobisaTvis win aRudgnen osi eqstremistebi. maT isargebles qveyanaSi Seqmnili viTarebiT (aseTi dro saqarTvelos 1917 welsac daudga) da olqis statusis etapobrivi Secvla gadawyvites. suverenuli saqarTvelos gverdis avliT jer — avtonomiur respublikad, Semdeg ki samxreT oseTis sabWoTa demokratiul respublikad gamocxadeba, saqarTvelos Semadgenlobidan gasvla da CrdiloeT oseTis avtonomiur respublikasTan gaerTianeba moiTxoves. 1990 wlis 11 dekembers saqarTvelos uzenaesma sabWom miiRo kanoni, romliTac gaauqma samxreT oseTis avtonomiuri olqi da misi saxalxo deputatebis sabWo. aseve baTilad da iuridiuli Zalis armqoned cnes „samxreT oseTis sabWoTa respublikis“ umaRlesi sabWos 1990 wlis 9 dekembris arCevnebi da misi Sedegebi. daiwyo konfliqti qarTvelebsa da osebs 204 Soris. os separatistebs damatebiTi impulsi SesZina ssr kavSiris prezidentis mixeil gorbaCovis 1991 wlis 7 ianvris brZanebulebam samxreT oseTis avtonomiuri olqis aRdgenis Sesaxeb. qarTul milicias (saqarTvelos Sss umaRles skolasac), viTarebis stabilizacia daekisra, magram igi qarTul soflebSi idga da danarCen teritorias ver akontrolebda. ssr kavSiris Sinagani jaris Semoyvanis Semdeg qarTuli milicia qarTuli soflebidanac gamoiyvanes da qarTveli mosaxleoba daucveli aRmoCnda. Sinagani jaris mier gaTamamebuli osi eqstremistebis moqmedeba sul ufro agresiuli xdeboda. separatistebi iaraRdebodnen ruseTidan Semotanili cecxlsasroli iaraRiT. isini qarTvelebs sadisturad uswordebodnen. ruseTis samxedro Zalebs amofarebulma osma separatistebma qarTuli mosaxleobis masobrivi gamoZeveba daiwyes. qarTvelebi sakuTar samSobloSi ltolvilebad iqcnen... qarTuli sazogadoeba ki politikur partiebad iyo daxleCili. axladarCeul erovnul parlaments qveyanaSi pozitiuri Zvrebis moxdena ar ZaluZda. man ver SeZlo mTavari — eris gamTlianeba. piriqiT, qveyanaSi imZlavra kuTxurma separatizmma. mitingomania da gaficvomania saxadiviT mogvedo. qarTuli milicia orad gaxleCil TanamemamuleTa — xelisuflebis momxreebsa da opozicionerTa Soris idga da akvirdeboda, rogor ewireboda qveyana maT pirad ambiciebs. am droisaTvis rusTavelis gamziri, mTavrobis saxlis mimdebare teritoria gadaWedili iyo saqarTvelos regionebidan Camosuli moqalaqeebiT. dedaqalaqis mTavari arteria, rusTavelis gamziri xelisuflebam Caxerga. aranaklebi danaSauli Caidina giorgi Wanturiam, visi brZanebiTac rusTavelis gamzirze qvaRorRi da sxva samSeneblo masala dayares da transportis moZraobac Sewyda. Ss saministrodan iyo miTiTeba araviTar SeiaraRebul konfliqtSi ar CavreuliyaviT. am dausrulebelma procesebma 1991 wlis bolomde gastana da erovnulma xelisuflebam logikuri dasasruli miiRo. opoziciurad ganwyobilTa nawilma SeiaraRebuli gziT Camoagdo zviad gamsaxurdias mTavroba, rasac msxverpli mohyva. Zalaufleba xelSi samxedro sabWom igdo. 1991-1992 wlebSi saqarTveloSi Seqmnili ukiduresad mZime kriminogenuli viTareba iyo Seqmnili. mravali oficialuri da araoficia205 luri SeiaraRebuli dajgufeba srul ukontrolobas qmnida. rTul pirobebSi uxdebodaT Sss sistemaSi momuSaveebs danaSaulobebis gaxsna da danaSaulis umetesi nawili gauxsneli rCeboda. saqarTveloSi isedac ukiduresad mZime kriminogenuli situacia kidev ufro daZaba samxedro sabWos saxeliT 1992 wlis 27 Tebervals gamocemulma amnistiam, romlis ZaliTac, cixidan da koloniebidan gaaTavisufles iseTi mZime danaSaulisaTvis gasamarTlebuli borotmoqmedebi, rogoricaa: banditizmi, qurdoba, Zarcva, narkotikebis realizeba. gaTavisuflebuli banditebi mTel saqarTvelos daerivnen. naZarcv-nayaCaRari mihqondaT „kamazebiT“, „furebiT“, „ikarusebiT“, mikroavtobusebiT da xels ayolebdnen msubuq manqanebs. afxazeTSi omis dawyebamde, umaRlesi skolis piradi Semadgenloba saqarTveloSi Seqmnili mZime politikuri da kriminogenuli viTarebis gamo, qveynis sxvadasxva regionSi sazogadoebrivi wesrigis dasamyareblad ganxorcielebul RonisZiebebSi monawileobda. iyo uZilo Rameebi. aseT viTarebaSi gadioda dReebi, Tveebi. gauTvaliswinebel situaciebSi umaRlesi skolis muSakebi qvemo qarTlSi axorcielebdnen maTze dakisrebul movaleobebs. kursantebisa da oficrebis mier gatarebulma RonisZiebebma xeli Seuwyo regionSi viTarebis stabilizebas. kursantebs CamouyalibdaT rwmena, rom isini xalxs, qveyanas sWirdebian, swored aseTi SemarTebiT, amgvari rwmeniT, mamulisa da eris siyvaruliT STagonebulni, dadgnen isini Sida qarTlSi osi eqstremistebis pirispir, rac teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi gadaizarda. saqarTvelos SigniT mimdinare procesebi mZimed daawva qveyanas. misTvis damaSvrali, eris samsaxurSi Camdgari lideri ar hyavda. ulmobeli, mgluri dro idga. am periodSi xalxi imedgacruebam Seipyro. iyo imdeni sisxli, tkivili, rom zogjer amis gaZleba TiTqosda SeuZlebeli iyo. am yvelafers afxazeTSi viTarebis daZabva daerTo. 1992 wlis pirveli naxevridan samegrelo-afxazeTis teritoriaze moqmedma bandformirebebma gaaZlieres Tavdasxmebi saqarTvelos rkinigzis transportze. kargad SeiaraRebuli bandebi, afxaz separatistebTan erTad, qveynisaTvis saziano aqciebs axorcielebdnen, anarqiisa da qaosis gamosaw206 vevad. xelyofdnen mSvidobian mosaxleobas, Tanamdebobis pirTa sicocxles da janmrTelobas. kargad organizebuli SeiaraRebuli dajgufebebi Tavs esxmodnen rkinigzis magistralebsa da kavSirgabmulobis komunikaciebs, aseve, samegrelosa da afxazeTSi dislocirebul Sss muSakebsa da qalaqebis Ss ganyofilebebs. saqarTvelos respublikis xelisuflebam 1992 wlis 10 agvistos dadgenilebiT, SeiaraRebuli bandebis TareSis aRkveTis, rkinigzis transportis usafrTxo moZraobis uzrunvelyofis, kanonierebisa da marTlwesrigis aRdgenis, viTarebis normalizebis mizniT, respublikis rkinigzaze SemoiRo sagangebo wesebi, ris ganxorcielebac Tavdacvisa da Sinagan saqmeTa saministroebis SeiaraRebul Zalebs daevala. am gegmiT gaTvaliswinebuli RonisZiebebis gasatareblad, Tavdacvis saministrosadmi daqvemdebarebuli SeiaraRebuli Zalebi afxazeTSi Sevida, ramac separatistebis agresiuli zraxvebis aRsrulebas misca sababi. saqarTvelos respublikis samxedro sabWom ar gaiTvaliswina is, rom saqarTvelos gasabWoebis dRidan afxazeTSi ar Senelebula separatistuli moZraoba. piriqiT, XX saukunis 50-iani wlebis meore naxevridan iq inergeboda da viTardeboda agresiuli separatizmi, rac saqarTvelos suverenuli uflebebis SezRudvas da teritoriuli mTlianobis xelyofas isaxavda miznad. 1992 wlis 14 agvistos saqarTvelos SeiaraRebul Zalebs afxazma separatistebma oCamCirisa da gulrifSis raionebSi cecxli gauxsnes, rasac msxverpli mohyva. am dRidan qveyana kidev erTi SeiaraRebuli konfrotaciis winaSe aRmoCnda. ruseTis federaciis xelisuflebis xelSewyobiT daiwyo afxazeTSi CrdiloeT kavkasiel SeiaraRebul boevikTa mravalricxovani jgufebis gadmosvla, ramac sabrZolo moqmedebebis dawyebis winapiroba Seqmna. amiT, separatistebi dasaxuli miznis — saqarTvelodan afxazeTis gamoyofas — mesame Zalis daxmarebiT Seecadnen. afxazma boevikebma ramdenime lokaluri Tavdasxma ganaxorcieles. agvistos bolosaTvis gagris zonaSi rTuli viTareba Seiqna. gagris zonis mosaxleobis dasacavad, umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT, iq uZilo RameebiT gadaRlili da nervebdawyvetili oficrebi da kursantebi igzavnebian. gagris dacvaSi Cveni 143 kursanti da oficeri monawileobda. brZolebSi 207 mamacobis WeSmariti magaliTebi gviCvenes saswavleblis kursantebma, maTi patriotuli, znesruli saxe gagris dacemis dReebSi naTlad warmoCinda. cxadad igrZnoboda, es pirtitvela biWebi rogor izrdebodnen; zneobrivad, sulierad maRldebodnen, vaJkacdebodnen. maTi sulgrZeloba, simamace, samSoblos siyvaruli, gagris mosaxleobis mimarT pasuxismgebloba dRiTidRe izrdeboda. kursantebma erTmaneTi aq, am brZolebSi Seicnes, saerTo gansacdelma isini daamegobra, erT mtkice muStad Sekra. maT iseTi maRali adamianuri Tvisebebi warmoaCines, romlis magaliTzec momavali Taobebi unda gaizardon. maT uCvenes xalxs, rom Sinagan saqmeTa organoebSi udreki nebis adamianebi msaxuroben. maTi Tavdadeba sxva, qarTvel meomarTa naTel saxelebTan erTad, samaradisod darCeba Cveni qveynis istoriaSi. 1992 wlis 3 seqtembridan (SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis Sesaxeb) gagraSi arc erTi SeteviTi operacia ar ganuxorcielebia qarTul mxares, mxolod TavdacviTi brZolebiTa da mSvidobiani molaparakebebiT kmayofildeboda. afxazebma ki piriqiT — Cveni umoqmedoba Zalebis mosakrebad, Crdilo kavkasieli boevikebis damatebiTi Zalebis mobilizebisa da Tanamedrove iaraRiT SesaiaraReblad gamoiyenes da Seuties kidec gagras. 2 oqtombers gagra aiRes, rasac mZime Sedegi mohyva. mravali mebrZoli da mSvidobiani moqalaqe daiRupa. dadgenilia, rom gagris dauflebaSi da sasazRvro zolis (ganTiadi — leseliZis mimarTulebis) xelSi CagdebaSi afxaz separatistebs „mTiel xalxTa konfederaciis“ mowodebiT gamogzavnili aseulobiT Crdilo kavkasieli — CeCeni, adiRe, yabardo, osi „moxalise boeviki“ exmareboda. mniSvnelovani Zala iyo kazakebisa da, ZiriTadad, adgilobrivi somxebisagan Camoyalibebuli batalioni. aseve, rusi exmareboda samxedro specialistebiTa da SeiaraRebiT. 1993 wlis ivlis-agvistoSi Sss umaRlesi skolis 247 kursanti da oficeri saqarTvelos teritoriul mTlianobas icavda soxumSi, gumisTis misadgomebTan. mTeli am xnis ganmavlobaSi poziciuri srola ar wydeboda; ibombeboda soxumi. afxazebi kvlav sistematurad arRvevdnen SeTanxmebas cecxlis Sewyvetis Sesaxeb. gansakuTrebiT aqtiurobdnen snaiperebi. egreT wodebuli laboratoriis mxridan Cvens poziciebs javSantransportioridan uSendnen Wurvebs, isrodnen yumbarmtyorcnebidan da avtomatebidan. 208 1993 wlis 27 ivliss cecxlis Sewyvetis da saomari moqmedebebis ganuaxleblobis Sesaxeb soWSi ruseT-saqarTvelo-afxazeTis mier dadebuli xelSekrulebis Tanaxmad, qarTulma mxarem konfliqtis zonidan gamoitana mZime samxedro teqnika (analogiur, 1992 wlis 3 seqtembris SeTanxmebis Seusruleblobas afxazTa mier gagris aReba mohyva). gasagebi iyo, rom soxumsac gagris bedi eloda. mdgomareobiT isargebles separatistebma, romlebmac ruseTis Savi zRvis flotis xomaldebisa da artileriis mxardaWeriT, Seuties soxums da 1993 wlis 27 seqtembers aiRes kidec. afxazi separatistebi, rusi samxedroebi, somxebi, kazakebi Tu Crdilo kavkasieli „boevikebi“ araadamianuri sisastikiT uswordebodnen mSvidobian qarTul mosaxleobas. maT mosaxleobis masobrivi xocva-Jleta moawyes, rac genocidis tolfasia. daskvnis saxiT, SeiZleba iTqvas, rom saqarTvelos teritoriaze (rogorc cxinvalis regionSi, aseve afxazeTSi) aRmocenebuli konfliqtebidan mkafiod ikveTeboda eTnoseparatistuli terorizmis niSnebi. amas ki ideurad, SeiaraRebiT da cocxali ZaliT did daxmarebas uwevda ruseTi, romelmac am teritoriebis aneqsiac ganaxorciela. maSin, roca gagrasa da soxumSi sadistTa xelSi Cavardnili afxazeTis qarTuli mosaxleobis ganwiruli RaRadisi zecas swvdeboda, eqsprezidentis SeiaraRebulma gvardiam (meTauri loTi qobalia), romlis SemdagenlobaSic ibrZodnen kazakebi, CeCnebi da afxazebi, saqarTveloSi gaaCaRa samoqalaqo omi. maT SturmiT aiRes zugdidi, xobi, senaki da sxva dasaxlebuli punqtebi; quTaisze SetevisaTvis emzadebodnen. am viTarebaSi senakSi dislocirebuli umaRlesi skolis piradi Semadgenloba sazogadoebriv wesrigs icavda. loTi qobaliasa da akaki eliavas razmis mebrZolebis xeliT daiRupnen kursantebi: deme wulukiani da fridon tyeSelaSvili, mZimed daiWrnen gia varamaSvili da Temur guraSvili. eqsprezidentma da misdami daqvemdebarebulma razmma Tu gvardiam Tu es samSoblos didi siyvarulis gamo Caidines, mkiTxvelma Seafasos. soxumis dacemisas gadarCenilni loTi qobaliam ar gamoatara zugdididan. xalxi iZulebuli gaxda (aTasobiT ltolvili da mebrZoli) qarsa da yinvaSi kodoris xeobiT gadmosuliyvnen afxazeTidan. gzad moxucebi da bavSvebi iRupebod209 nen. gadarCenilebs ki Zarcvavdnen samegrelosa da svaneTSi. meomrebsac ar indobdnen. ismeva kiTxva: ra damsaxureba hqondaT saqarTvelos winaSe am adamianebs (eqsprezidentis momxreebs), rom aseTi msxverplis gaRebad Rirebuliyo xelisuflebis SenarCuneba?! garda amisa, winamdebare wignidan kargad Cans gulistkivili da siZulvili yvelas mimarT, vinc aseT mdgomareobaSi Caayena brZolis xazze dacemulebi da namdvili mebrZolebi. yovlad gaumarTlebeli iqneba Tu aRniSnul periods (1990-1993 w. w.) obieqturad ar SevafasebT. dasawyisSi iTqva, rom politikuri Sefasebebisagan Tavs vikavebTo, Tumca saiT wauvalT simarTles — swored am periodis politikurma cxovrebam daasva didi daRi saqarTvelosa da, cxadia, Sss umaRles skolasac. teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi mTavari damarcxebis mizezi mainc is iyo, rom Cven (qarTvelebs) ar gagvaCnda saerTo niadagi — sisxlxorceuli erToba, mSobliuri miwis siyvaruli. adamianTa didma nawilma ver gaiziara saqarTveloSi datrialebuli tragedia, saqarTvelo, cocxal arsad ver gaiTavises. metic — Zalauflebis moyvaruli gacilebiT meti aRmoCnda, vidre qveynis keTildReobisaTvis mzrunveli. Zalauflebis mosurne xom batonobisaken miiswrafvis da amaSi xedavs Tavis daniSnulebas. aseTi ltolva ki brZolas moiTxovs da swored brZolaSi xedaven isini sicocxlis azrs. Spangleri — germaneli filosofosi maT individualobis idealur tips miakuTvnebs. aseTi idividualuri tipi uamravi aRmoCnda CvenSi. sakuTari Tavis gandidebis garda maT araferi adardebT. qveyana da xalxi vis axsovs! maxsendeba, didi ilia WavWavaZis moTxroba „sarCobelazed“. masSi igi sazogadoebrivi urTierTobis erT-erT mtkivneul problemas wamoswevs. ori Zmis ubedurebaSi mwerali brals sazogadoebas sdebs, romelmac gawira isini. mokle amonaridi: „rac mamisagan dedul-mamuli gvqonda maminacvalma wagvarTva, gagviyida, micval-mocvala da Cven carielze dagvsva. biWi iyo Sina-mosamsaxure, Cvena gvcemda, maminacvali iyo, Cvena gvcemda, yvelani Sinaurebi visac ki SeeZlo, gvityapunebdnen TavSi. bolos, roca wamovizardeT, maminacvalma mogviSora Tavidan, migvabara saldaTis SkolaSi TurqurmiSazed, vaidam vuiSi Cagvagdo. viTmineT da veRar moviTmineT. davkariT fexi da gamoviqeciT... Cven yvelasaTvis ucxoni vi210 yaviT, yvelani CvenTvis“. ase mkacrad da dauzogavad moeqcnen ymawvilebs adamianebi, sazogadoeba. isini yvelgan damcirebasa da devnas xvdebodnen. cxovrebaSi wminda da keTili guliT Semovidnen, magram daundobelma sinamdvilem isini gaaborota, cud gzaze daayena: „patarebi viyaviT yvela xedavda, rom TvalnaTliv gvZarcvavdnen, aravin ar gamogvesarCla, aravin mogveSvela, aravin xma ar amoiRo. Cveni codva yvelam daido kiserzed. maminacvalma ki ara, Tqven yvelam gagvZarcveT Cven, Tqven yvelam mogviReT bolo...“ Tuki Rrmad davakvirdebiT didi ilias moTxrobaSi asaxul ori Zmis istorias, yovelgvari xelovnurobis gareSe SeiZleba paralelebi gavavloT Cveni qveynisa da Sss umaRlesi skolis 1990-1993 wlebis istorias Soris. aRniSnuli periodis mZime dReebSi, roca Cveni meomrebi sisxls Rvridnen mSobliuri miwisaTvis, amave mSobliur miwaze yovlad mouTmeneli amoraluri ram xdeboda: televizia gamudmebiT mouxmobda (gansakuTrebiT mosaxleobis im nawils, vinc qveynisa da xalxis ubedurebaze fuli akeTa, am sisxliani fuliT gamdidrda da axla gancxroma eneba), dasasveneblad dubaiSi, antaliaSi, kviprossa Tu kanaris kunZulebze. zogma Svilebic ki gaxizna sazRvargareT, civi niavi ar miekaroT, dae, sxvebis Svilebma Rvaron sisxli Cvens gasamdidreblado (amiT genofondi gadaarCines, dRes isini saxeze gvyavs Tavisi avi zraxvebiT). gagris dacemidan ori wlis Semdeg aexada farda „saidumloebas“. gamovlinda, rom gagraSi saswavleblis oficrebisa da kursantebis mivlinebisa da sabrZolo moqmedebebSi monawileobis paralelurad, saswavleblis ufrosi givi kvantaliani saarCevno „ferxulSi“ aqtiurad yofila Cabmuli. igi, saqarTveloSi axali xelisuflebis legitizebis mizniT Casatarebel saparlamento arCevnebSi (arCevnebi 1992 wlis 11 oqtombers gaimarTa), partiuli siis meeqvse nomrad gadioda. sakanonmdeblo organos wevroba nebavda, magram SesaZleblobebi ver gaiTvaliswina. 211 saqarTvelos damoukideblobisa da erTianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memoriali 1994-1995 w.w. 2000-2003 w.w. „gmiri-yvelaze xanmokle profesiaa amqveynad“ iul rojersi saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1994 wlis 3 ivnisis №349-18 dadgenilebiT, Sss umaRlesi skola saqarTvelos respublikis Sinagan saqmeTa saministros akademiad gardaiqmna. Sss akademiis pirveli reqtoris policiis general-leitenant SoTa gorgoZis am Tanamdebobaze daniSvnis dRidan (1994 wlis 4 ivnisi), akademiis teritoriaze safuZveli eyreba 1990-1993 wlebis niSansvets — xsovnis memorials. swored igi unda yofiliyo avadsaxsenebeli wlebis samSoblosaTvis gmirulad daRupulTa samaradJamo xsovnis simbolo. memorialis mSenebloba 1995 wlis 24 maiss dasrulda. proeqtis avtorebi saqarTvelos sasiqadulo Svili, moqandake merab berZeniSvili, arqiteqtori saurmag RambaSiZe da mxatvari oTar mgelaZe iyvnen. am memorialiT mwuxarebiTa da mowiwebiT pativs mivagebdiT qveynisaTvis daRupul gmirebs (warsulSi imitom vlaparakob, rom 2004 wlis aprilidan memoriali butaforiad aqcies). memorialis gaxsnis dRidan, akademiis reqtoris mier damtkicebuli Sinaganawesis mixedviT, swavlis dawyebamde yovel diliT saswavleblis platcze kursantTa siis amokiTxvis Semdeg kursantebi mwyobri svliT da samwyobro misalmebiT, pativs miagebdnen gmirulad daRupul oficerTa da kursantTa xsovnas. yoveli wlis 29 agvistosa da 2 oqtombers me212 moriali yvavilebi iyo Semkuli. memorialTan uamravi xalxi iyrida xolme Tavs. akademiis piradi Semadgenlobis garda, modiodnen Sinagan saqmeTa saministros xelmZRvanelebi, Cveni kursdamTavrebulebi, brZolebSi daRupuli oficrebisa da kursantebis ojaxis wevrebi da sxva sapatio stumrebi. gansakuTrebuli xalxmravloba iyo memorialis gaxsnaze — 1995 wels, 1999 wlis oqtomberSi — Sss umaRlesi skolis bazaze Seqmnili Sss akademiis xuTi wlis iubileze, aseve 2003 wlis 10 oqtombers umaRles saswavleblad Camoyalibebidan 25 wlis saiubileo dResaswaulze. yvela RonisZiebaze sapatio adgili hqondaT miCenili daRupulTa ojaxis wevrebs. Sss akademiaSi axladCaricxuli kursantebi fics memorialTan debdnen. saqarTvelos Sss pasuxismgebeli muSakebi da Sss akademiis xelmZRvanelebi kursdamTavrebulebs memorialTan gadascemdnen Sss akademiis sruli kursis damTavrebis diplomebs. ase mivagebdiT pativs samSoblosaTvis Tavganwirul vaJkacebs. maTi Tavdadeba, gmiroba daviwyebas arasodes miecema. Cven, maT megobrebs samaradJamod gvemaxsovreba maTi Tavganwirva, maTTan erTad dgoma im Znelbedobis Jams. am axalgazrdebma samaradiso adgili daimkvidres Sss akademiisa da Cveni qveynis istoriaSi.ukvdavia maTi saxelebi. isini samSoblos sadarajoze saqarTvelos maradiul jariskacebad dganan. memorialze oqrosferi asoebiTaa amotvifruli gmirobiT ukvdavyofili oficrebisa da kursantebis gvar-saxelebi: belqania gela geraZe badri daTaSvili Temuri davidovi sergo daTebaSvili aleqsandre (aleko) veSapuri zaqaria TeTraZe malxazi (miriani) TuTaraSvili gela iremaZe imeda kvesitaZe vaxtangi kiknaZe gogita kokaia baCuki kuksa ernesti liparteliani xviCa 213 lobJaniZe vladimeri (zaza) marSaniSvili nugzari (nukri) midodaSvili spartaki nanikaSvili valeri tyeSelaSvili fridoni ciskariSvili levani wulukiani demeti (deme) WanturiZe andria — es is gmirebi arian, romlebmac Seqmnes miliciis umaRlesi skolis (Sss akademiis) istoria; — es is biWebi arian, romlebmac ucxo qveyanaSi swavlas, erovnuli miliciis umaRles skolaSi swavla arCies; — es is biWebi arian, romlebsac RmerTma, niWTan erTad samSoblos erTgulebis unari daanaTla; — es is biWebi arian, vinc Tavisi sicocxle samSoblos samsxverploze miitana; — es is biWebi arian, romlebmac cxovreba mTeli sisavsiT ver SeigrZnes. am biWebze fiqri ar asvenebdaT da arc axla asvenebT TanamebrZolebs. brZolebma Rrma kvali daamCnia maT sulsa da guls. isini xSirad stumrobdnen akademias, raTa memorialTan dgomiT pativi miegoT brZolebSi daRupuli TanamebrZolebisaTvis. ixsenebdnen brZolis wina xazze, rogor ulocavdnen urTierTs, rom meore dRes cocxlebs xedavdnen erTmaneTs. maT mexsierebaSi dRemde gugunebs omiT gancdili dReebi, ramac bevri tkivili ganacdevina. brZolebSi miyenebulma Wrilobebma da travmebma Tavi iCina omgamovlil kursdamTavrebulebSi. maTTan erTad gancdili dReebi maT vaJkacobaze, simamaceze Tqmis uflebas maZlevs. medgari bunebiTa da moqmedebiT Sinagan saqmeTa TanamSromlebis mTeli galerea Seqmnes. maT xasiaTSi umTavresi samarTlianoba, megobrebis pativiscema da samSoblos erTguleba iyo da ojaxis didi siyvaruli unaTebdaT gzas. Znelia gaixseno es WeSmariti mamuliSvilebi. maT xom usaSvelo tkivili da cremli dagvitoves. TiTqos es tkivili da gancda ara kmaroda, omis jojoxeTs gadarCenili biWebi, iq rom ver daaklo ra sikvdilis msaxvralma xelma, samsaxurebrivi movaleobebis Sesrulebam, omis saSinelebisagan Seryeulma fsiqikam gavlena iqonia maT Semdgom cxovrebaze. 214 gavixseneb Sida qarTlis, gagrisa da soxumis dacvis monawileebs: pirvelkurseli eldar xvedeliZe avtokatastrofaSi daiRupa (igi gagris dacvisas mamacurad ibrZoda kolxidaSi); kursdamTavrebuli nodar gavaSeliSvili samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas avtokatastrofaSi daiRupa (igi saqarTvelos teritoriul mTlianobas icavda Sida qarTlSi, cxinvalis regionSi da gagraSi); kursdamTavrebuli vasil bacikaZe samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas avtokatastrofaSi daiRupa; kursdamTavrebuli avTandil gaimarjvaSvili samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas recidivistis tyviam Seiwira. kursdamTavrebul malxaz daTaSvils jer 1991 wlis 11 aprils, ramdenime TamaraSenelTan erTad akaveben da 22 dRe sastikad awameben osebi, xolo 1993 wlis 9 dekembers Tavs daesxmebian osebi da sastiki wamebiT gamoasalmeben sicocxles sam qarTvelTan erTad; kursdamTavrebuli malxaz Canadiri TviTmkvlelobiT amTavrebs sicocxles. mas sikvdilis win goneba daubnelda — biWebTan mivdivaro, amoikvnesa da wavida. kursdamTavrebul moris jugaSvils medgari bunebiT da samarTlianobiT gamorCeuls, afxazeTis omSi SemarTul mebrZols, gagris dacvisas mZimed daWrils, soxumis medgar damcvels, samSoblosa da megobrebis siyvaruliT gulanTebuls, muxanaTurad klaven benderebi ukrainaSi. kursdamTavrebul baCuki saaTaSvils Zalze uyvarda megobrebi, ojaxuri garemo, siyvarulsa da pativisacemas gamoxatavda yvelas mimarT. afxazeTis omis erT-erTi gmiri, Tavisi moqmedebiT bevr kursants sabrZolo suliskveTebas umaRlebda. igi didi gulisa da didi SemarTebis axalgazrda — vaJkacobis gansaxiereba iyo. Zalian ganicdida 2008 wlis agvistoSi rusi okupantebis SemoWras. misma gulma feTqva Sewyvita 2009 wlis 9 maiss. Sida qarTlSi, gagrasa da soxumSi udides gasaWirgamovlilma Tavdauzogavma biWebma ase daasrules Tavisi xanmokle sicocxle. am uRalato biWebis gardacvalebiT gamowveulma sevdam CemSi sulis sicariele gamoiwvia. maT saxelebs daviwyeba ar uweria. yvela gvemaxsovreba da maT wminda saflavebze qeds movidrekT, sanTlebs davanTebT. 215 memorialis pativiscema, misi movla-patronoba Cveni mudmivi sazrunavi iyo. tradiciadqceuli RonisZiebebi grZeldeboda. Sinagan saqmeTa ministris 2000 wlis 29 ivlisis №293 p/S brZanebiT, ministris moadgile policiis general-maiori guram qarqaSaZe Sss akademiis reqtorad dainiSna. am dRidan kidev ufro gamravalferovnda aseTi RonisZiebebi: 2001 wlis aprilSi Sinagan saqmeTa saministros mier gamocemul wignSi „erTguleba, Tavdadeba, profesionalizmi“, romelic saqarTvelos sisxlis samarTlis samZebros kriminalebTan brZolis 80 wlisTavs mieZRvna, misi iniciativiT, warmoCenilia akademiis oficerTa da kursantTa Tavdadeba samSoblos erTianobisa da TavisuflebisaTvis brZolaSi. Sss akademiis umaRles saswavleblad Camoyalibebis 25 wlisadmi miZRvnili saiubileo TariRis aRniSvnamde erTi wliT adre saswavleblis xelmZRvanelTa Semadgenlobidan saorganizacio komisia Seiqmna. mas am movlenis Rirseulad aRsaniSnavi RonisZiebebis SemuSaveba daevala. aRsaniSnavia Tbilisis mTavrobaSi guram qarqaSaZis iniciativiT gagzavnili Suamdgomloba, gldanis raionSi im quCas, sadac Sss akademia mdebareobs, anu qerCis quCis pirvel Sesaxvevs „saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupul Ss saministros akademiis gmir kursantTa“ saxelis miniWebis Sesaxeb. Tbilisis mTavrobis 2003 wlis 22 maisis №07.03.147 dadgenilebiT, qerCis quCis pirvel Sesaxvevs „saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupul Ss saministros akademiis gmir kursantTa“ saxelobis quCa ewoda. guram qarqaSaZis redaqtorobiT, 2003 wels, Sss akademiis umaRles saswavleblad Camoyalibebis 25 wlisTavTan dakavSirebiT gamoica wigni: „saxeebi, movlenebi, faqtebi“. masSi didi adgili aqvs daTmobili saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi daRupuli kursantebisa da oficrebis mamacobasa da Tavganwirvas. es RvTisnieri kaci, xelovnebis Cinebuli mkvlevari guram qarqaSaZe mZimed ganicdida daRupuli kursantebisa da oficrebis xvedrs. igi iseTive tkiviliT aRiqvamda biWebis daRupvas, rogorc Cven, maTi TanamebrZolebi. saqarTvelos Ss ministris brZanebiT, pirveli oqtomberi Sss akademiis dRed gamocxadda. am dRis daarsebis ideac guram qarqaSaZes ekuTvnis. am dRes pirvelkurselebi fics da216 1999 wlis oqtomberi. saqarTvelos Sss akademiis saiubileo dResTan dakavSirebiT saswavleblis pirvelkurselebi sazeimo aRlumisaTvis emzadebian debdnen erisa da samSoblos winaSe. saiubileo dResaswaulze — 2003 wlis 10 oqtombers — dilidan akademiaSi uamravma adamianma moiyara Tavi. profesormaswavleblebTan da kursantebTan erTad idgnen akademiis kursdamTavrebulebi, umaRlesi saswavleblis yofili ufrosebi, daRupul kursantTa da oficerTa ojaxis wevrebi da sxva sapatio stumrebi. sazeimo RonisZieba „gmir kursantTa“ quCis gaxsnis ceremonialiT daiwyo. dRis wesrigis mixedviT, kursantebma da oficrebma gvirgviniT Seamkes saqarTvelos mTlianobisaTvis daRupuli kolegebis memoriali, romelsac, Ss ministris brZanebiT, „didebis memoriali“ ewoda. Semdeg pirvelkurselTa ficis miReba da sazeimo aRlumi gaimarTa. stumrebma da akademiis muSakebma klubSi gadainacvles, sadac akademiis saiubileo medliT, mTavrobis ordenebiTa da medlebiT daajildoves veterani da mowinave TanamSromlebi, aseve, saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupul kursantTa da oficerTa ojaxis wevrebi. 217 sazeimo RonisZieba gagrZelda Tbilisis zaqaria faliaSvilis saxelobis operisa da baletis saxelmwifo akademiur TeatrSi. mas eswrebodnen saqarTvelos prezidenti da mTavrobis wevrebi. saRamo gaxsna akademiis reqtorma guram qarqaSaZem. Tavis gamosvlaSi man gansakuTrebuli adgili dauTmo saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi daRupuli kursantebisa da oficrebis gmirobas. moxsenebebiT gamovidnen Sss akademiis samarTalmcodneobis specialobis mesame kursis warCinebuli kursanti, kursantTa sabWos Tavmjdomare paata koberiZe, Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtori roin metreveli. saqarTvelos Ss ministrma koba narCemaSvilma sazogadoebas gaacno saqarTvelos prezidentis brZanebuleba, Sss akademiis reqtoris guram qarqaSaZisaTvis policiis general-leitenantis specialuri wodebis miniWebis Sesaxeb. gadaifurcla umaRlesi saswavleblis istoriis kidev erTi furceli, romelic Sss akademiad gardaqmnamde, sazogadoebisaTvis Tbilisis miliciis umaRlesi skolis saxeliT iyo cnobili. 218 „vardebis revolucia“ da Sss akademia eris dacema maSin iwyeba, rodesac igi, mis saubedurod, sakuTar istorias iviwyebs“. didi ilia 2003 wlis gayalbebuli saparlamento arCevnebis Sedegad, qveyanaSi sazogadoebriv-politikuri viTareba daiZaba. saparlamento arCevnebis Sedegebis gadasinjvis moTxovniT politikuri partiebi da gaerTianebebi sxvadasxva saprotesto aqcias marTavdnen. gaismoda antikonstituciuri mowodebebi xelisuflebis gadayenebis Sesaxeb. opozicia gamudmebiT cdilobda policiis rigebSi ganxeTqilebis Setanas, sxvadasxva samsaxuris erTmaneTTan dapirispirebasa da policiis nawilis mimxrobas. sajaro gamosvlebSi nacionaluri moZraobis liderebi cdilobdnen sazogadoeba daerwmunebinaT, TiTqos Sinagan saqmeTa saministrom ver Sekriba policielTa sakmarisi raodenoba saxelmwifo kancelariasTan, rom Sss akademiis muSakebi ar monawileobdnen sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi, rom zogierT regionSi policielebi aRfrTovanebulni xvdebodnen nacionaluri moZraobis warmomadgenlebs da sxva. aRniSnul periodSi Sinagan saqmeTa saministros mTeli piradi Semadgenloba gadasuli iyo muSaobis sadReRamiso reJimze da asrulebda masze dakisrebul movaleobas. am RonisZiebebSi, Sss sxva samsaxurebTan erTad, aqtiurad monawileobda akademiis piradi Semadgenloba (cecxlsasroli iaraRis gareSe) swavlebis ciklis daurRvevlad. Sss piradi Semadgenloba cdilobda aranair provokaciaze ar wamogebuliyo da ar ahyoloda mozRvavebul emociebsa da vnebaTaRelvas. saxelmwifo kancelariis garSemo, sadac Sss sxvadasxva organos TanamSromlebTan erTad sazogadoebrivi wesrigis dasacavad Sss akademiis piradi Semadgenlobac idga, ramdeni219 me gadamRobi saguSago iyo gamarTuli. erTi — metrosadgur „Tavisuflebis moednidan“ kancelariisaken amaval kibeebze, meore — sulxan-saba orbelianis quCis dasawyisSi, mesame — ingoroyvas quCis Tavsa da boloSi da ingoroyvasa da Caikovskis quCebis SeerTebis adgilze. akademiis piradi Semadgenlobis nawili idga saxelmwifo kancelariis wina moedanze. am RonisZiebebSi monawileoba gagrZelda 23 noembramde. rac dro gadioda, TbilisSi daZabuloba sul ufro matulobda. ramac kulminacias noembris Sua ricxvebSi miaRwia. saqarTvelos regionebidan mitingze Camosulma uamravma xalxma dedaqalaqSi umarTavi mdgomareoba Seqmna. samarTliani arCevnebis moTxovna, prezidentis gadadgomis moTxovniT Seicvala. 16 noembers ki, filarmoniaSi gamarTul Sekrebaze gaerTianebuli opoziciis liderebma mxari dauWires nacionaluri moZraobis lideris iniciativas saqarTvelos masStabiT samoqalaqo daumorCileblobis dawyebis Sesaxeb. mixeil saakaSvilma ganacxada: „yvela saxelmwifo dawesebulebas gaficvisken movuwodeb, imitom, rom aSkara zewola xdeba. xalxs eubnebian, gamodiT, mxari dauWireT SevardnaZes, Torem samsaxuridan gagagdebTo“. opoziciis brZolam Sedegi gamoiRo: 23 noembers saqarTvelos prezidenti gadadga. politikuri xelmZRvaneloba Seicvala. es movlena „vardebis revoluciis“ saxeliT Sevida qveynis istoriaSi. yvela revolucias aqvs Tavisi gamomwvevi ekonomikur-socialuri da politikuri mizezebi. albaT, dadgeba dro da istoria piruTvnelad ityvis simarTles e. w. „vardebis revoluciaze“. manamde ki imas vityvi, ra xeli daatyo am revoluciam Sss akademias, warmovaCino aq Seqmnili mdgomareoba. „vardebis revoluciis“ „zaTqi“ arc ki iyo ganelebuli, rom Sss akademias estumra giorgi baramiZe (igi 27 noembers saqarTvelos Ss ministrad dainiSna). pirad SemadgenlobasTan Sexvedra man ratomRac administraciuli Senobis foieSi gamarTa. foie gadaWedili iyo, yvela cdilobda moesmina „revoluciiT“ Sobili axali lideris sityvebi. piradi Semadgenloba qveynisa da akademiisaTvis sasikeTo Zvrebis molodinSi ganabuli usmenda g.baramiZes. mis sityvebSi gaiJRera politikurma gancxadebebma: SevardnaZis mmarTveloba damxobilia 220 da gayalbebuli arCevnebis gziT mosul parlaments muSaobis warmarTvis saSualeba ar miecao. aseve ilaparaka Ss organoebSi reformebis gatarebis aucileblobaze, organoebSi axali sisxlis SeSvebaze, umtkivneulo Semcirebebsa da amis xarjze, Ss organoebis muSakTa xelfasebis gazrdaze. es „novatoruli ideebi“ araxalia. is yovelTvis iyo yvela formaciis dros politikuri gansjis sagani. komunisturi wyobis gariJraJze, komunisti xelmZRvanelebis mier miliciis Camoyalibebis procesi swrafi tempiT mimdinareobda. miliciis organoebis Sevseba axali sisxliT muSaTa da glexTa axalgazrda Taobas mouwia. „istoriuli mniSvnelobis“ Tavyriloba cudad meniSna. giorgi baramiZis vizitma gamaxsena xalxis beladis — leninis Sexvedrebi xalxis masebTan. igi xalxs yvelgan xvdeboda: fabrika — qarxnebSi, quCebSi, moednebze da a. S. (am yvelafers ki — leninis cxovrebas da moRvaweobas, skolis asakSi vecnobodiT mravali dokumenturi da mxatvrul filmis meSveobiT). g. baramiZis Sexvedridan iseTi STabeWdileba damrCa, TiTqos Sss akademiis muSakebma igi istoriul kreiser „avrorad“ aRiqves, xolo misi sityvebi „avroras“ gasrolad, rasac Zireuli sasikeTo gardaqmnebi unda mohyoloda. ver xvdebodnen, rom mTavari „gasrola“ jer kidev win iyo. „vardebis revolucia“ Tavisi arsiT, 1917 wlis oqtombris did socialistur revolucias magonebs. Tumca maSin uamravi msxverpli iyo, xolo „vardebis revoluciam“ usisxlod Caiara, magram axali xelisuflebis mier gatarebulma e.w. reformebi, ramac sazogadoebriv urTierTobebSi gaukuRmarTebuli pirobebi Seqmna, aTasobiT adamians moraluri ziani miayena, bevri fizikuradac gaanadgura, Zalze hgavs, „diadi oqtombris monapovars“. „vardebis revolucia“ tragediad gadagveqca! axali sisxlis „SeSxapuneba“, adamianis gardaqmna (es idea komunistebidan modis), represiebiT da gaukuRmarTebuli pirobebis SeqmniT ki ar unda ganxorcieldes, aramed aRzrdis meSveobiT. gardaqmna xom idioturi sityvaa da gadaSenebas niSnavs. reformebi, Tavisi arsiT qveynisaTvis kargis momtani rom unda yofiliyo, erTob tendenciuri gamodga. saparlamento arCevnebis damTavrebis Semdeg (2004 wlis 29 marti), Sinagan saqmeTa ministrma giorgi baramiZem Sss aka221 demiis klubSi Sekrebil profesor-maswavleblebsa da kursantebs axali reqtori levan izoria warudgina. dagvarwmuna, rom 30 wlis l. izoria akmayofilebda prezident m. saakaSvilis mier xelmZRvaneli kadrebis mimarT wayenebul ZiriTad moTxovnebs — ucxo enebi icis da sadoqtoro disertacia aqvs germaniaSi daculi, konrad adenaueris fondis warmomadgenelia samxreT kavkasiaSio. reformatorma l. izoriam „dagvmoZRvra“, daviwyebas unda mieces sabWoTa milicielis tipaJi, rac ZiriTadad represiebTan asocirdeba, unda Seiqmnas axali Tanamedrove tipis policiis saxe da dagvpirda, kursantTagan „keTilSobil policielebs“ Camovayalibebo. am Tamam gancxadebas mquxare taSiT Seegebnen profesormaswavleblebi da fexzec wamoudgnen (aseTi „pativi“ arc erT winamorbed reqtors ar Rirsebia). profesor-maswavleblebma ase aRfrTovanebulad miandes Tavisi da akademiis bedi gamoucdel izorias. albaT, profesor-maswavleblebma, konrad adenaueris fondis warmomadgeneli baron miunhauzenad warmoidgines. ase da amgvarad gadalocili levan izoriac Seudga reqtorobas. Tavidanve CoxasaviT moirgo biurokratis roli. kabinetSi fexmorTxmiT mjdomare „ganagebda“ saqmeebs. saidumlod xvdeboda akademiis axalgazrda muSakebs. maTgan SearCia „saukeTesoTa Soris saukeTesoni“ primitiuli agenturuli, damsmenTa qseli Seqmna. Cautara treningebi, daakvaliana, dageSa... ase Camoayaliba „zonder brigada“. mis wevrebad „Rirsyofilni“ amayad daabijebdnen saswavlo korpusSi da SiSis zars scemdnen auditoriebSi gamocdebis Casabareblad Sesul kursantebs. aseTi iyo primitiuli agenturuli teqnologiebiT gajerebuli l. izorias „strategia“. akademiaSi Seqmnili viTareba, saerTo foni metnaklebad emsgavseboda faSistur sakoncentracio banakebSi Seqmnil mdgomareobas. l. izoria moralurad ryvnida akademiis muSakebsa da kursantebs, maT mimarT undoblobas nergavda. gamocdebze damswreTa jgufi Camoayaliba. masSi „zonder brigadis“ wevrTa garda, ZiriTadad, Tbilisis saxelmwifo universitetidan mowveuli aspirantebic iyvnen, romlebsac arc pedagogiuri gamocdileba hqondaT da arc sagnebis codniT gamoirCeodnen. amiT izoriam pedagogiuri urTierTobebis eTika daarRvia. 222 akademiis reqtorad l. izorias daniSvnidan sul raRac Tve-TvenaxevarSi saswavleblis muSakebi gaurkvevel mdgomareobaSi aRmoCndnen. e. w. reformis Sinaarsi gasaidumloebuli iyo. visac egona muSaobas ganvagrZobTo, molodinma umtyunaT. avadmyofurma eWvianobam, gautanlobam daisadgura. aseT yofaSi Cacvenilni sxvadasxva gziTa da saSualebiT cdilobdnen Tavis gadarCenas, magram reqtoris kabinetidan gamotanilma ambavma („zonder brigadis“ wevrebis mier) muSaobis momlodineTa imedi daasamara. kerZod, gavrcelda xma, rom reqtori, 37 wlis zemoT asakisa da korumpirebul profesor-maswavleblebs gayrida. arada, swored korumpirebulebi datova, daawinaura kidec da patiosnebi da mcodneebi gayara. kargad gvesmoda, rom es „reforma“ xelisuflebis dakveTa iyo da uzenaes sasamarTlosTan arsebuli samarTaldamcavi organoebis reformebis SemmuSavebeli jgufis — reformatorTa: kaxa lomaias, giga bokerias, daviT darCiaSvilis da laSa tuRuSis mier SemuSavebuli proeqtiT xorcieldeboda (l. izoriac am jgufis wevri iyo). maxsendeba l. izoriasa da Cemi Sexvedra. guram qarqaSaZis redaqtorobiT gamocemuli Sss akademiis istoriis gacnoba SevTavaze. amas Tavxeduri pasuxi mohyva: „am istoriis wamkiTxavi ar var, Sss akademiis istoria Cemi mosvlidan daiwyeba“! ramdeni RvarZli Caaqsova am pasuxs. Zalze gavRiziandi, Zlivs Sevikave Tavi, rom sakadrisi mimezRo. aprilis bolodan (2004 w.) izoriam, imis SiSiT, aravin Semawuxoso, saswavlo da administraciul korpusebs Soris winaaRmdegobebi aRamarTina, Sesasvlelebi gadaaketina da iq morigeoba daawesa. amiT administraciasa da TanamSromlebs Soris barieri aRmarTa. aseTma urTierTobis danergvam saukeTeso pirobebi Seuqmna korufcias, ramac erT weliwadSi iCina Tavi. saintereso suraTis momswreni gavxdiT: gamocdebze dasaswrebad mimaval izorias rogor misdevdnen gabzekili gavebiT moadgileebi da „zonder brigadis“ wevrebi. daculi iyo ufros-umcrosobis etiketic da distanciac. vakvirdebodiT maT saxeebs da iseTi STabeWdileba gveqmneboda, rom isini dRiTidRe emsgavsebodnen erTmaneTs. TiTqos erTi tani da erTi Tavi hqonodaT, erTnairi bacaca gamoxedva. am Tuqsusebis Semxedvares, gafxorilni rom daiarebodnen da autanel auras tovebdnen, Zalauneburad zizRi mogereoda. 223 „vardebis reovluciiT“ mosuli demokratia rom swored antidemokratia gaxldaT, akademiaSi gatarebulma e. w. reformebmac daadastura. rac damsaxurebul muSakTa „gayras“ (es sityva ekuTvnis CuSpara reqtors — izorias) gulisxmobda. gamaxsenda, 2003 wlis 16 noembers, filarmoniaSi gaerTianebuli opoziciis mier gamarTul Sekrebaze m. saakaSvili rogori aRSfoTebuli gaiZaxoda, gagonila aseTi zewola, saxelmwifo dawesebulebebis xelmZRvanelebi xelqveiTebs emuqrebian, an SevardnaZes dauWireT mxari, an samsaxuridan gagagdebTo. Zalian male ki es nacmoZraobis xelwera gaxda — xalxis samsaxurebidan masobrivi gayra daiwyo. akademiaSi agresiuli privitivizmiT mosulma levan izoriam yvelafris gakeTebis ufleba miakuTvna Tavis Tavs. „CaSvebis“ institutis SemoRebiT da aq „moRvawe“ agentebis saSualebiT marTavda akademias. sxvaTa Soris, agentebs, proletariatis beladi — lenini sasargeblo idiotebs uwodebda. izoriam mis mier gadabirebuli agenti — idiotebi Tavis sasargeblod aamuSava da maTi meSveobiT reformad wodebuli yvela asakis muSakTa gayra daiwyo. isini mokveTes sazogadoebas, daviwyebas misces da warTmeuli wlebis anabara datoves. izoriam TanamSromelTa gayris programa maqsimumi rom Seasrula, Tavisi maRali yuradReba foieSi, kedelze Camokidebul memorialur dafas miapyro. am kedelze friadosan kursantTa sapatio dafas ra undao, myisve misi Camoxsnis brZaneba gasca. am memorialur dafaze saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi daRupul oficerTa da kursantTa suraTebi iyo gamofenili mokle biografiuli cnobebiTa da maT mier gavlili sabrZolo gzis amsaxveli faqtebiT. es magaliTi iyo axalgazrda policielTa da momavali TaobebisaTvis. es biWebi samSoblos RirsebisaTvis ibrZodnen, swored es Rirseba Selaxa znedacemulma izoriam. l. izorias mier nabrZanebi memorialuri dafa Camoxsnes imis SiSiT, vaiTu, samsaxuridan gagvyaroso. am brZanebis Semsruleblebi reqtoris Tanamzraxvelni gaxdnen. Tumca raa gasakviri? isini xom izorias danaxvaze lamis miwas axlidnen Tavs (ase monarqebsac ki ar esalmebodnen). magram iman, rac SemdgomSi moxda, gamoaaSkarava l. izorias e.w. reformebis WeSmariti arsi. akademiis sisxlis samarT224 lis kaTedris ufrosis yofilma moadgilem, iuridiul mecnierebaTa kandidatma malxaz lomsaZem (igi akademiaSi muSaobda 1998 wlidan — 2005 wlis 15 ivnisamde), saqarTvelos prezidentis mixeil saakaSvilis saxelze gagzavnil werilSi (werilis saregistracio nomeria 15194, 2005 wlis 6 dekemberi), amxila saswavlebelSi gamefebuli korufcia, Tanamdebobebis borotad gamoyeneba. saxeldobr, gamoaSkaravebulia reformebiT daniSnuli Tanamdebobis pirebis mier 2005 wlis maissa da ivnisSi mimdinare saxelmwifo gamocdebze Cadenili danaSaulebrivi qmedebebi, samsaxurebrivi uflebamosilebis borotad gamoyenebis faqtebi (rac gaTvaliswinebulia saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 332-e muxliT); l. izorias mier sagamocdo komisiis Tavmjdomared arakompetenturi piris daniSvna (rac saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 320-e muxliT gaTvaliswinebul danaSaulis niSnebs — saxelmwifo saidumloebis gaxmaurebas— Seicavs); gamovlenilia finansuri darRvevebi akademiaSi Catarebuli remontisas; akademiaSi sxvadasxva xelmZRvanel Tanamdebobaze samarTaldamcavi organoebidan loTobisa da narkotikuli nivTierebis moxmarebisaTvis daTxovili pirebis daniSvna; akademiaSi gaformebuli yalbi pirebi, aseve, izoriasa da sxva Tanamdebobis pirebis mier kaTedris gamgeebis Tanamdebobebis SeTavseba. gazeTi „qronika“ (2006 wlis 13-19 Tebervali) werda: „izorias gadadgomiT, informaciiT, izorias personiT da policiis akademiaSi arsebuli finansuri mdgomareobiT Ss saministros generaluri inspeqcia dainteresda da seriozuli finansuri darRvevebis gamo, mokvleva daiwyo. ...akademiis nacvlad ramdenimeTviani kursebi Seiqmneba da sxvaTaSoris, ukve TiTqmis dadasturebuli informaciiT, adgilsamyofelsac Seicvlis, savaraudod, igi diRomSi, sapatrulo policiis SenobaSi gadainacvlebs. ar daijerebT, magram gldanSi, policiis akademiis sakmaod kargad garemontebul SenobaSi ki gldanis fsiqiatriuli saavadmyofo gamwesdeba. ra motiviT gadawyda es sakiTxi, aravin uwyis“. werilis avtori, Jurnalisti mari SaTiriSvili svams kiTxvas: „unda gauqmdes Tu ara policiis akademia?“ da aqve amatebs: „unda vivaraudoT, rom „vardebis xelisufleba“ mas modernizebuli cixisaTvis ar gaimetebs. miT umetes, al225 baT,daufaseben (l. izorias — SeniSvna Cemia) im Rvawls,romelic sapatrulo policiis SeqmnaSi miuZRvis“. l. izoria erT-erT sagazeTo interviuSi acxadebs, vano merabiSvilTan konceptualuri uTanxmoebis gamo gadavdeqio. im drois presa (2006 wlis Tebervali) ityobineboda Sss akademiaSi arsebul seriozul finansur da sxva darRvevebze. igives werda malxaz lomsaZe saqarTvelos prezidents, magram izorias mimarT sisxlis samarTlis saqme ar aRiZra. albaT xelisuflebam marTlac gaiTvaliswina misi „udidesi“ damsaxureba sapatrulo policiis SeqmnaSi da ara marto — es... izoria ambobs, vano merabiSvilTan konceptualuri uTanxmoebis gamo gadavdeqio. alogikuria. ra kavSiri aqvs sisxlis samarTlis danaSauls, koncefciasTan?! sityva konceptualuri Rrmaazrovani, ideebis STamagonebeli sityvaa. iSveliebs ra am sityvas, amiT izorias mkiTxveli SecdomaSi Sehyavs. l.izoria ki ar gadadga, igi malxaz lomsaZis werilis gamo gaaTavisufles. erT dros xelisuflebis faorSi myofi l. izoria dRes „Camolaborantebulia“. man Tavisi Canafiqri, aRezarda „keTilSobili“ policielebi, ver ganaxorciela.Sss akademiis istoria, mas rom unda Seeqmna, kidev kargi, maleve Sewyda. biurokratis, Zalauflebis maniiT Sepyrobil izorias (sxvaTaSoris,mas lavrenti beriasac amsgavsebdnen. aseTebi dRevandel saqarTveloSi uamravia) isev Tanamdebobisaken uWiravs Tvali. amisaTvis igi opoziciuri partiis — „Tavisufali demokratebis“ wevri xdeba,irakli alasanias gundSi liderobs. politikur partiebSi rom Rirseba ar aris, es bolo wlebSi kargad gamoCnda. maTSi umetesoba uavtoriteto xalxia. iseTebi, romlebsac araferi ukeTebiaT qveynisaTvis. partiebSi imisTvis miZvrebian, rom momavalSi Tbil-Tbil adgilebze wamoWimvis imedi aqvT. isini saerTo niSniT arian erTmaneTTan dakavSirebulni (ar gegonoT xalxis, an qveynis bedi adardebdeT). aseTi partiebis wevrebis Semxedvare, visi roiali vis pianinoSia, ver gaigebT. swored maTzea naTqvami: „bayayi Tu yiyinebs, albaT, emRereba“... wleuls, 5 ivniss, Sss akademiis 1996 wlis kursdamTavrebulebi saswavleblis damTavrebis 15 wlisTavis aRsaniSnavad Seikribnen akademiis ezoSi (es is kursdamTavrebulebi arian, romlebic gagrasa da soxumSi icavdnen saqarTvelos teri226 toriul mTlianobas) da saqarTvelos erTianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memorialTan miitanes yvavilebis gvirgvini, memorialTanve gadaiRes samaxsovro fotoebi, gaixsenes gmir kursantebTan erTad gavlili sabrZolo gza da memorialTan wuTieri dumiliT pativi miages megobarTa xsovnas. Cveni yuradReba miiqcia memorialis saxecvlilebam, romelic Sss akademiis reqtors ori wlis win ganuxorcielebia. merab berZeniSvilis daproeqtebuli memorialis nacvlad, raRac gvarsaxelebamotvifruli paralelepipedi dagvxvda, ver gaigeb ris gamo arian moxseniebulni. didebuli memoriali butaforiad aqcies. normalur saxelmwifosa da normalur sazogadoebaSi tradiciebi ar ikargeba. iaponelebs aseTi gamoTqma aqvT: nacionaluri simdidre. isini amaSi gulisxmoben eris Rirseul Svilebs. isini ar iviwyeben eris Rirseul Svilebs. CvenSi ki, advilad SeiZleba daiviwyon eris Rirseuli Svilebi. amis magaliTia akademiis ezoSi mdgari butaforiad qceuli Cveni gmirebis memoriali. akademiaSi yofnisas, memorialis Semxedvares iseTi SegrZneba mqonda TiTqos Cveni gmirebis istoria, Cveni sulieri biografia (memoriali) aq damTavrda. memorialis ugulebelyofiT Sss akademiis xelmZRvanelobas (Tu xelisuflebas?) surs, Cveni gmirebis xsovna daviwyebas misces. amis safuZvels iZleva aseve is, rom 2006 wlis TebervalSi vano merabiSvilis da levan izorias uTanxmoebas unda mohyoloda Sss akademiis gauqmeba da mis SenobaSi an gldanis fsiqiatriuli saavadmyofo gamwesdeboda an modernizirebuli cixe unda gaxsniliyo. e.i. v. merabiSvilisa da l. izorias pirad interesebs unda gadahyoloda Sss akademia da saqarTvelos erTianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memoriali. brZolis velze dacemuli Cveni gmirebis memorialic quTaisis didebis memorialis beds gaiziarebda. akademiis erTi juris moxelem (l.izoriam), akademiis foieSi Camokidebuli memorialuri dafa Camoaxsnevina da gaurkveveli adgili miuCina an saerTod gaanadgura, xolo meore juris moxelem eris sasiqadulo moqandakis merab berZeniSvilis daproeqtebuli memorialis nacvlad raRac arafrismTqmeli paralelepipedi aago. amis gakeTebas mxolod parano227 iduli ideebiT aRWurvili adamianebi Tu SeZlebdnen. gmirebis Rirsebasa da xsovnas ki, aba vin ras daaklebs?! akademiidan gamosulebi avuyeviT quCas, „saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupul Ss saministros akademiis gmir kursantTa“ saxels rom atarebs. versad vnaxeT quCis dasaxelebis maCveneblebi. TviT — akademiis Senobazec. bolo ocwleulma ase gangvawyo: yvela xelisufali cbieri da veragia, misTvis adamianis sicocxle arafrad Rirs. davtoveT Sss akademiis teritoria im imediT, rom saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupuli Cveni gmirebis ojaxis wevrebma da Cven — TanamebrZolebma erToblivi ZalisxmeviT vaiZuloT Sss akademiis xelmZRvaneloba memorials daubrunos uwindeli saxe da dideba. 228 2011 wlis 5 ivniss, Sss akademiis 1996 wlis kursdamTavrebulebs, saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memorialTan, yvavilebis gvirgvini miaqvT saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis paralelepipedi 229 1995 wlis 24 maiss aigo 1990-1993 wlebis gmir kursantTa da oficerTa xsovnis memoriali im quCas, sadac saqarTvelos Sss akademia mdebareobs mxolod es trafareti mianiSnebs, rom quCas „gmir kursantTa“ saxeli hqvia. am quCaze mdebare arc erT Senobaze ar aris quCis dasaxelebis maCvenebeli 230 Sinaarsi saqarTvelos Sss umaRlesi skolis kalendari 1925-1989 ww. ....... 7 sabWoTa saxelmwifo sistemis demontaJi dasrulebulia — 1990 weli ....................................................................................... 25 maxsendeba cudic da kargic... — 1991 weli .............................. 49 biWebis energia aq daixarja — 1992 weli .................................. 87 aravinaa marTali da aravin — damnaSave, aseTi dro idga — 1993 weli ..................................................................................... 181 daskvnis nacvlad .......................................................................... 203 saqarTvelos damoukideblobisa da erTianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memoriali ........ 212 „vardebis revolucia“ da Sss akademia ................................... 219 231 SoTa biTaZe bolomde vTqvaT saTqmeli redaqtori: konstantine gurgeniZe koreqtori: ciala xatiaSvili