Bolomde vtqvat satqmeli

Transcript

Bolomde vtqvat satqmeli
SoTa biTaZe
bolomde vTqvaT
saTqmeli
Tbilisi
2011
ISBN 978-9941-0-4075-7978-9941-0-3619-4
wignSi moTxrobilia saqarTvelos Sss umaRlesi skolis (axlandeli Sss akademia) kursantebisa da
oficrebis monawileobis Sesaxeb Cvens qveyanasa da mis
farglebs miRma 1925 wlidan — 1993 wlamde Seqmnil eqstremalur viTarebebSi. yuradReba ZiriTadad eTmoba
saqarTveloSi sazogadoebrivi wesrigis dacvisas da
teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi kursantebisa da oficrebis Tavganwirvas.
es wigni ubralod da gasagebad mouTxrobs mkiTxvels, Tu ra xdeboda umaRles skolaSi misi arsebobis
manZilze. aseve, rogor daiviwya xelisuflebam uaxlesi istoriis yvelaze rTul periodSi saswavleblis
kursantebisa da oficrebis damsaxureba samSoblosa
da eris winaSe. TanmimdevrobiT da mTeli pasuxismgeblobiTaa mxilebuli xelisufleba da eqsprezidentis
gvardia. warmoCenilia, rogor ewireboda samSoblo
xelisuflebis SesanarCuneblad da xelisuflebaSi dasabruneblad maT urTierTdapirispirebas.
gulistkiviliTaa gadmocemuli „vardebis revoluciiT“ mosuli xelisuflebis mier Sss akademiis ezoSi
mdgari saqarTvelos damoukideblobisa da erTianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memorialis butaforiad qcevis ambavi.
mkiTxveli Zalze bevr aqamde ucnob gulisSemZvrel
da aRmaSfoTebel ambavs Seityobs Sida qarTlSi, samegrelosa da afxazeTSi datrialebul movlenebze.
avtori
© SoTa biTaZe
winaTqmaSi gadazrdili reqviemi da
sadidebeli
locva micvalebulTaTvis
moixsene,
ne, ufalo, sulni gardacvlilTa monaTa SenTa valerianisa, mirianisa, vaxtangisa, vladimerisa, spartakisa, Teimurazisa, imedasi, gelasi, andriasi, sergosi, aleqsandresi,
gogitasi, gelasi, demetisa, fridonisa, zaqariasi, ernestisa,
baCukisa, xviCasi, levanisa, badrisa, nugzarisa da sasoebiT
mkvdreTiT aRdgomasa da saukunosa cxovrebasa zeda gardacvalebulTa mamaTa, ZmaTa da daTa, miuteven maT yovelive Secodebani maTni da miec maT saukuno xseneba.
nu SeSindebiT borotisagan valerian, mirian, vaxtang,
vladimer, spartak, Teimuraz, imeda, gela, andria, sergo,
aleqsandre, gogita, gela, demeti, fridon, zaqaria, ernest,
baCuki, xviCa, levan, badri, nugzar, rameTu odes vidodeT aCrdilTa sikvdiliTasa Soris, TqvenTan ars ufali; kverTxi
misi da argani misi nugeSsa gcems Tqven, vinaiTgan TqvenTanaa
sulni „saukunosa cxovrebasa zeda gardacvalebulTa mamaTa,
ZmaTa da daTa“; migiReben, Cagikraven da iqnebiT erTni usaCinoesni im uTvalav „usaxelo ufliscixelTagan“, vinac sisxli
gaiRo imis gausaZlisi siyvaruliT, dafarva rom uxdeba.
mZime-mZimed iSleba saqarTvelos istoriis sisxliT gajerebuli foliantebi. qarTlis cxovreba uwoda qarTlis sikvdilis Zvel ambavs qarTvelmao. sikvdilsac vadidebT, rameTu
sicocxle misiT fasobs.
kacurad sikvdili TavisTavad niWia didi.
saxelianad yofna da sawuTrodan vaSad wasvla iyo qarTvelis arsi da meoba. mamulis msaxurebaSi daRvenTilni qveynierebis oTxiv kuTxiT xmlis mxned mqnevelni uricxvi mosisxaris CakveTil urdoebze goliaTur landebad gadadiodnen
suleTSi.
3
rusuli sityvaTSeTavsebaa — daiRupa samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebis dros. nu vixmarT am kalkirebas! miT
ufro, rom movaleobaze ganuzomlad didi, zeamaRlebulia
is, rac am vaJkacebma da maTma, madloba RmerTs, sikvdils gadarCenilma megobrebma qmnes.
es im amay winaparTa sisxlis yivilia, romelTac aqnobamde
mogvitanes mamuli, ena, sarwmunoeba! esaa maTTan is uxilavi,
saTuTi da, amavdroulad, Cakiruli kavSiri, rasac Cveni genebidan verc ra da verca vin amoSlis! esaa eris winaSe didi
misiis Segneba da am SegnebiT Tavis sasworze Segdeba.
uSiSari, viTarca uxorcoo. viTarcao — da ara uxorcoo.
yvelani xorcielebi iyvnen, magram sulma sZlia xorcs, aRzevda da zvarakad Seewira mamuls.
da gvrCeba Cven udidesi mowiweba da pasuxismgebloba wasulebisa da cocxlebis mimarT. imaT mimarT, vinc am TavdadebulT darCaT wuTisofelSi.
didia moraluri Tanadgomis fasi, magram cxovreba —
cxovrebaa da igi Tavisas moiTxovs. amazec unda vifiqroT. vifiqroT da vimoqmedoT. da ara raRac damamcirebeli viTomc
SeRavaTebiTa da Zlivsgametebuli groSebiT!
upirvelesad, saxelmwifom unda izrunos saamisod! arc erTi „usaxelo ufliscixeli“ ar wasula usaxelod ama qveynidan.
samaradiso dideba maT!
vinc gadarCa, isini kacurad dganan!
ai, am suliskveTebiTaa dawerili SoTa biTaZis dokumenai
turi moTxroba „bolomde vTqvaT saTqmeli“. wigni Sida qarTlsa da afxazeTSi mebrZoli miliciis skolis (SemdgomSi —
akademiis) kursantebisa da oficrebis saqmeTa ukvdavyofaa.
da es sulac ar gaxlavT avtoris axireba, TviTmizani — saqmeni
maTni RaRadebs!
kidev riTaa mniSvnelovani es wigni?
qronologiuri sizustiT Sedgenil am wignSi, saqarTvelos uaxlesi istoriis yvelaze mZime periods rom moicavs
(samoqalaqo omidan — Sida qarTlisa da afxazeTSi omebis
CaTvliT), araferia yuriT moTreuli, gagonili an gamogonili.yvelaferi uSualod aris danaxuli da gancdili da aseve
uSualod aRwevs mkiTxvelis sulsa da gulSi.
4
kidev riTaa mniSvnelovani es wigni?
imiT, rom masSi Zalze bevr aqamde ucnob faqts gaecnobiT.
aRgafrTovanebT Cveni vaJkacebis gmiroba da SegzaravT mTeli danarCeni saqarTvelos gulgriloba mimdinare movlenebis mimarT, rac mzakvruli didostatobiT aRazeves saxelmwifo politikis rangSi imaT, visac Zalauflebis SenarCuneba
samSoblos gapartaxebis, aTeul aTasobiT Tanamemamulis sikvdilis fasadac uRirda; imaT, vinc yvela gvelaZuuri xerxi
da saSualeba ixmara, raTa davmarcxebuliyaviT!
avtori mourideblad amxels am vaixelisufalT da vaimeTaurebs, vis uvicobas, ambiciebsa da pirad interesebsac Seewiren Cveni talik-talika, sajiSe biWebi, mSvidobiani mosaxleoba, davkargeT Sida qarTli da afxazeTi!
kidev riTaa mniSvnelovani es wigni?
imiT, rom igi erTgvari gafrTxilebacaa — ar gavimeoroT
Secdomebi! nu vandobT eris, qveynis beds uRirsebs! Tumca,
Wkua rom ver viswavleT, cxadze ucxadesia — axla xom gacilebiT uaresad varT!
kidev riTaa mniSvnelovani es wigni?
imiT, rom Tavmdablobas gvaswavlis. avtori yvelaze naklebad Tavis warmoCenas cdilobs. Tu aucilebeli ar aris,
Tavis xsenebasac ki erideba. magram ra qnas, Tu swored isaa miliciis skolis is erTaderTi oficeri, vinc mudmivad miuZRveboda kursantebsa da kolegebs da visac kursantebi yvelaze metad endobodnen?!
kidev riTaa mniSvnelovani es wigni?
imiT, rom kidev erTxel gvarwmunebs umadurobis amazrzenobaSi. SoTa biTaZe gulistkiviliT wers, rogor Cqmalavda
ufrosoba kursantebisa da oficrebis damsaxurebas, rogor
iwerdnen politikur qulebs maTi sisxlis xarjze; TviT saswavleblis kedlebSive rogor scades maTi saxseneblis amogdeba „vardebis revoluciiT“ misulma robotebma. Tavad SoTac da bevri sxva damsaxurebuli muSakic rogor gaanapires
da aiZules daetovebinaT samsaxuri.
kidev bevri SeiZleboda Tqmuliyo am dokumenturi moTxrobis Sesaxeb, magram sityva Zalze gamigrZeldeba. mjera, saqarTvelos uaxlesi istoriiT dainteresebulTaTvis, imaT5
Tvis, visac surs gaigos bolo ocwleulis manZilze, rogor
miaqanebdnen qveynis „zepurni mamani“ saqarTvelos ufskrulSi gadasaCexad (aki, gadaCexes kidec!) es wigni swored rom samagidoa.
SarSan SoTas deda — qalbatoni margalita gardaecvala.
mileTis xalxi movida. SoTas — mravali TanamebrZolic. roca misi sadRegrZelos jer dadga, biWebma madloba mouxades,
Tqven rom ar yofiliyaviT, bevri Cvengani cocxali ar iqneboda; roca vikribebiT, batoni SoTa, da raime mizeziT mosvlas
ver SeZlebT xolme, Tqvens sadRegrZelos yovelTvis gansxvavebuli sasmisiT fexze mdgomelni vsvamT xolmeo…
RmerTmani, Rirs amisTvis sicocxle!
hoda, meamayeba, rom SoTa da me bavSvobis megobrebi varT.
konstantine gurgeniZe
6
wigni eZRvneba saqarTvelos Sss akademiis yofili reqtoris, xelovnebaTmcodneobis doqtoris, general-leitenant
guram qarqaSaZis naTel xsovnas
saqarTvelos Sss miliciis
umaRlesi skolis kalendari
1925 weli ... 1937 weli... 1941-45 wlebi...
1956 weli... 1978 weli... 1988-89 wlebi...
saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros miliciis umaRlesi skola (amJamindeli Sss akademia) daarsebisTanave, zemdgomi organoebis gankargulebis Sesabamisad, aqtiurad monawileobda saqarTvelosa da mis farglebs miRma sazogadoebrivi wesrigis dacvisa da qveynis teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi.
saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skola Camoyalibebas iwyebs me-20 saukunis 20-ian wlebSi — bolSevikebis mier
axalgazrda demokratiuli saqarTvelos okupaciis Semdeg.
axali tipis respublikas — saqarTvelos sabWoTa socialistur respublikas — saxelmwifo struqturebis saxelmwifo
samsaxurSi, rac SeiZleba swrafad CarTva sWirdeboda. erTerTi aseTi struqtura Sinagan saqmeTa saxalxo komisariati
iyo, romelTanac 1925 wlis 15 maiss daarsda miliciis ufrosi
Semadgenlobis skola. manamde ki komisariatTan moqmedebda
isntruqtorTa skolebi swavlebis moklevadiani kursebiT.
yalibdeboda muSur-glexuri milicia.
Cemi mizani ar aris warmovaCino miliciis umaRlesi skolis sruli istoria. minda miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis yvelaze mZime da rTul situaciebSi monawileobisas naTelvyo zemdgomi organoebis roli skolis piradi Semadgenlobis (oficrebisa da kursantebis) gawirvis
saqmeSi.
7
ukve iTqva, rom miliciis umaRlesi skola daarsda 1925
wels. saarqivo masalebidan irkveva: 1925 wlidan 1937 wlamde
qveynis sazogadoebriv-politikur asparezze iseTi araferi momxdara, rom miliciis umaRlesi skolis cxovrebaSi ar
asaxuliyo, Tu ar CavTvliT amierkavkasiis sabWoTa federaciuli socialisturi respublikis Seqmnas, skolaSi swavlaganaTlebis, saStato da struqturul cvlilebebTan dakavSirebul sakiTxebs. kerZod, 1934 wlis 17 ivliss amierkavkasiis centraluri aRmasrulebeli komitetis dadgenilebiT,
Seiqmna amierkavkasiis sabWoTa federaciuli socialisturi
respublika da amierkavkasiis sfsr Sinagan saqmeTa saxalxo
komisariati, romelTanac Tbilisis miliciis skolis bazaze
Camoyalibda amierkavkasiis muSur-glexuri miliciis ufrosi xelmZRvaneli Semadgenlobis gaerTianebuli skola. skolis kontingenti ivseboda sami respublikis: saqarTvelos,
somxeTisa da azerbaijanis moqalaqeebiT. ZiriTad (Statian)
maswavleblebTan erTad aq muSaobdnen mowveuli maswavleblebi. skolis saswavlo gegmebi Seicvala, ramac swavlebis
done sagrZnoblad aamaRla: im droisaTvis moulodnel gadawyvetilebas iRebs skolis xelmZRvaneloba — kursantebis
rusuli enis sustad flobis gamo ayalibebs erovnul jgufebs „politikuri da specialuri miliciis ciklebis mSobliur enaze Sesaswavlad“. sagulisxmoa is, rom amierkavkasiis
Ss saxalxo komisariatma dadebiTad Seafasa skolis muSaoba
da 1936 wlis 31 martis № 63 brZanebiT, amierkavkasiis gaerTianebuli skolis ufross da saSualo Semadgenlobas daarsebis wlisTavi miuloca. am brZanebas wiTel zolad gasdevs
maSindeli epoqis kvali. milocva mTavrdeba xalxis, partiis
beladisa da lavrenti berias xotba-didebiT.
1937 wlis aprilis bolosaTvis amierkavkasiis gaerTianebuli skola wyvets funqcionirebas da mis bazaze ssr kavSiris Sinagan saqmeTa saxalxo komisariatis muSur-glexuri
miliciis Tbilisis № 2 skola iqmneba. abiturientebi Semowmebisa da samandato komisiis gavlis Semdeg iricxebodnen. Tu
isini Semowmebas ver gaivlidnen Tavis ganyofilebaSi brundebodnen.
qveyanaSi avismomaswavebeli 1937 weli idga. skolis cxovrebaSi TiTqosda araferi xdeboda. saarqivo masalebi arafers migvaniSnebs. mxolod aw gansvenebuli policiis pol8
kovnikis mixeil kobeSaviZis saojaxo fotoalbomSi Cakruli
fotosuraTebi mianiSnebs miliciis skolis TanamSromlebis
mimarT gatarebuli stalinuri represiebis kvalis Sesaxeb.
masSi Cakrul fotosuraTebze aRbeWdili pirovnebebis Semxedvares me-20 saukunis 30-iani wlebi warmogidgebaT. suraTebi miliciis skolis istoriul fons qmnis. albomis dasuraTeba 1935 wlidan iwyeba. am wels amierkavkasiis Ss saxalxo
komisariatis miliciis ufros meTaurTa skolaSi Seiqmna qarTuli xalxuri cekvis ansambli „mxedruli“, romlis sulis
Camdgmelica da xelmZRvanelic amave saswavleblis warCinebuli kursanti, SemdgomSi qoreografiis erT-erTi TvalsaCino moRvawe, saqarTvelos saxalxo artisti miliciis polkovniki mixeil kobeSaviZe iyo.
albomSi miliciis skolis TanamSromelTa suraTebis mTeli galereaa. yuradRebas ipyrobs is, rom TanamSromelTa
rigebSi mdgar oficrebs saxeebi Segnebulad aqvT gadaSlili da amis Semxedvares iseTi STabeWdileba rCeba, TiTqos es
pirovnebebi megobrebs mowyvites, amokveTes sazogadoebidan da daviwyebas misces. megobarma, policiis polkovnikma
hamlet kobeSaviZem ganmarta, rom mamis — mixeil kobeSaviZis
gadmocemiT, es pirebi represirebulni iyvnen gansxvavebuli
sazogadoebrivi da politikuri SexedulebebisaTvis, am arasaimedo „elementebis“ xseneba, maTi fotosuraTebis Senaxva
mkacrad iyo akrZaluli. es fotoebi, romlebic albomSi aris
warmodgenili, udaod, istoriis kuTvnilebaa. suraTebze aRbeWdili saxegadaSlil TanamSromelTaTvis sicocxlis nawili, cxovreba aq aris SeCerebuli.
cnobilia, rom represirebulebs ZiriTadad trockistul-nacionalistur teroristul centrTan kavSiri braldeboda. represiebis wlebSi e.w. „troikaSi“ wardgenil dasmenebSi aseTi fraza ikveTeboda: „sabWoTa xelisuflebis
dasamxobad muSaobda“. 1937 wels gaxSirebuli iyo pasuxismgebeli muSakebis dapatimreba, rogorc xalxis mtrebisa. im
dros Zalze bevrs sjeroda, rom Sinagan saqmeTa saxalxo komisariati samarTlianad apatimrebda kacs. xSirad iyo piradi
mtrobis, gautanlobis faqtebi. apatimrebdnen politikuri
motivaciiT. 1937 wlis didma terorma da misma momdevno, 1938
wlis talRam Cveni qveynis saukeTeso Svilebi Seiwira. „xalxis
mtrebad“, „mavneblebad“ Seracxul adamianebs saknebSi xvret9
dnen, gamomZieblis oTaxSi klavdnen, cimbirsa da Sua aziaSi
asaxlebdnen, uwiokebdnen ojaxebs, arTmevdnen binebs, kveTdnen sazogadoebrivi cxovrebidan. aseve, represirebulTa
colebs imitom asaxlebdnen cimbirsa da Sua aziaSi, rom isini
„samSoblos moRalatis“ colebi iyvnen.
represirebulTa Soris iyvnen Sinagan saqmeTa saxalxo komisariatis erTguli da gamocdili muSakebi. Semdgom wlebSi
dadginda, rom bevri represirebuli usafuZvlod iyo dakavebuli. masobrivi represiebis wlebSi (1937-38 ww.) da Semdgom
(represiebi mimdinareobda 1953 wlamde) miliciis organoebis
saqmianobaSi damkvidrebuli iyo biurokratizmi, gaxSirebuli iyo saqmis gaWianureba, moqalaqisadmi udieri mopyroba,
ukanono dakaveba, xelisuflebis borotad gamoyeneba, kanonebis darRveva, damsmenoba. xalxSi xma iyo gavrcelebuli,
rom visac seriozuli braldeba hqonda, vinc did mavneblad
da xalxis did mtrad miiCneoda, pirdapir SinsaxkomSi mihyavdaT, xolo vinc e.w. „mavnebelTa“ meore da mesame kategorias, an kidev „mtris kudebs“ miekuTvneboda orTaWalis cixeSi
mihyavdaT. miliciis skolis represirebuli muSakebis bedis
garkvevas Sevecade, magram didi survilis miuxedavad, saqarTvelos Ss saministros arqivSi informacia ver movipove.
ganmimartes, rom maTi vinaobis codnis gareSe, SeuZlebelia
aseTi informaciis moZiebao. imedia, kobeSaviZeebis saojaxo
albomSi moqceuli warsulis gamomzeurebaze momavali Taoba
izrunebs da saerTo ZalisxmeviT daadgens WeSmaritebas.
represiebis wlebSi miliciis skola ganagrZobs muSaobas
Cveuli gardaqmnebiTa da struqturuli cvlilebebiT. gardaqmnebi misTvis Cveulebriv movlenad iqca. 1938 wlis pirvel agvistos skolas ssr kavSiris Sinagan saqmeTa saxalxo
komisariatis muSur-glexuri miliciis Tbilisis skola ewoda. saqarTvelos moqalaqeebis garda, iq yabardo-balyareTis, CeCneTis da Crdilo oseTis avtonomiuri respublikebis
moqalaqeebs iRebdnen.
1941 wlis ianvridan ssr kavSiris Ss saxalxo komisariatis
muSur-glexuri miliciis skola Seicvala ssr kavSiris Ss saxalxo komisariatis Tbilisis miliciis skolad.
1941 weli. meore msoflio omi. Tbilisis miliciis skolis ufrosis brZanebebSi vkiTxulobT: „saqarTvelos ssr
10
Ss saxalxo komisariatis brZanebis Sesabamisad, amoiricxos
skolis cvalebadi (cvalebadi Semadgenloba anu kursantebi, — SeniSvna Cemia) Semadgenlobis siidan, moixsnas yvela saxis kmayofidan wiTel armiaSi gawvevasTan dakavSirebiT da
gadavidnen saqarTvelos ssr Sinsaxkomis kadrebis ganyofilebis gankargulebaSi“. „saqarTvelos Sinsaxkomis brZanebis
Sesabamisad, skolis sruli kursis damTavrebis Sesabamisad,
skolis sruli kursis damTavrebulni skolaSi darCnen gansakuTrebul gankargulebamde“. „skolis mudmivi Semadgenlobis TanamSromlebi (mudmivi Semadgenloba, anu oficrebi
— SeniSvna Cemia) CaiTvalon wiTel armiaSi mobilizebulad.
sia Tan erTvis“ da ase Semdeg. aseTi brZaneba ramdenimea Semonaxuli skolis arqivSi. isini 1941 wlis 30 ivnisiT aris
daTariRebuli da ramdenime paragrafisagan Sedgeba. aseT
brZanebebs, oRond, mets, vxvdebiT Semdgom wlebSic. ZiriTadad 1989-93 ww.
wiTel armiaSi gawveulTa Soris arian miliciis skoladamTavrebulebi: galaktion razmaZe, SoTa WrelaSvili, ilia
kataSvili, giorgi burduli, andro TeTruaSvili, aleqsandre gogiaSvili, ilia basilaSvili, zaqro lesveriZe, zaqro
cicriaSvili, mahmed gaurgaSvili, mizdona kvarCiani, vasil
elbaqiZe, severian kvirkvelia, giorgi kervaliSvili, arCil
berianiZe, Salva odiSeliZe, murzu gurCiani, Salva basilaia,
aleqsandre leviZe. skolis TanamSromlebi: miliciis umcrosi leitenanti domenti facacia, beniamin osefaSvili, miliciis leitenanti valerian kolesnikovi, Salva gabeCava,miliciis serJanti kirile CerevaCi, aleqsi kapanaZe, giorgi amirxanovi, varanc movsesiani, gurgen abramiani, pirvelkurseli
sarqisovi.
frontze wamsvlelTa Soris iyo miliciis skolis aRzrdili, batalionis meTauri galaktion razmaZe. ssr kavSiris
umaRlesi sabWos prezidiumis brZanebulebiT, mas sabWoTa
kavSiris gmiris wodeba mieniWa. frontze moxalised wavida
miliciis skolis ufrosis moadgile viqtor lisovi. man gaiara saxelovani gza samTo msroleli diviziis meTauris Tanamdebobamde. mas mieniWa general-maioris wodeba. dajildovda
mravali sabrZolo ordeniTa da medliT.
1944 wlis 6 Tebervals kadrebis dargSi ssr kavSiris Ss
saxalxo komisris moadgilis obruCnikovis gankargulebiT,
11
skolis kursis ufrosi, miliciis ufrosi leitenanti e. xidiSeli, sameurneo nawilis ufrosi, miliciis umcrosi leitenanti zeiTuriZe da 73 kursanti gaigzavna CeCneT-inguSeTis
avtonomiur respublikaSi operatiuli mivlinebiT. brZanebaSi ar aris miTiTebuli mivlinebis mizani. Cemi azriT, es mivlineba dakavSirebuli unda yofiliyo CeCeni xalxis gadasaxlebasTan.
1949 wels skolis istoriaSi struqturuli cvlilebebi
xdeba: miliciis organoebis ssr kavSiris saxelmwifo uSiSroebis saministros daqvemdebarebaSi gadasvlis gamo skola
gadaeca aRniSnul saministros, romlis SemadgenlobaSi 1953
wlamde darCa. am wels ki saxelmwifo uSiSroebis saministros
saxelmwifo uSiSroebis komitetic gamoeyo, skola Sss daqvemdebarebaSi gadavida da ssr kavSiris Sss Tbilisis miliciis skola ewoda.
1956 wlis 9 martis cnobili tragikuli movlenebis dros
Tbilisis miliciis skolaSi sagangebo mdgomareoba cxaddeba. skolis piradi Semadgenloba imyofeba skolis teritoriaze, cxaddeba sadReRamiso ganwesi da Zlierdeba skolis obieqtebis dacva.
1956 wlidan 1978 wlis 30 noembramde miliciis skola
ramdenjerme gadakeTda da swavlebis profilic Seicvala.
1960 wlis ianvarSi ssr kavSiris Sss daSlis gamo, Tbilisis
miliciis saSualo specialuri skola miReba-Cabarebis aqtiT saqarTvelos Ss saministros gadaeca. 1968 wlis 1 dekembridan igi ssr kavSiris Ss saministros daqvemdebarebaSi gadavida da ssr kavSiris Sss specialuri saSualo skola
ewoda. miliciis spcialuri saSualo skola umaRles saswavlebelTa rigebSi dgeba. Tu skolaSi manamde swavlebis
kursi 2 wlis vadiT ganisazRvreboda,1978 wlis 30 noembridan skola oTxwlian swavlebaze gadavida da ssr kavSiris
Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetad iwodeboda. fakulteti umaRlesi kvalifikaciis
iuristebs amzadebda.
1988 wlis zafxulSi Tbilissa da qveynis regionebSi kriminogenuli viTareba mwvavdeba da aman saqarTvelos ssr Ss
saministros mTeli Semadgenlobis mobilizaciis aucilebloba moiTxova. kriminogenuli viTarebis ganeitralebis
mizniT, saqarTvelos ssr Sss Tbilisis Ss sammarTvelos mier
12
SemuSavebuli gegmis mixedviT Catarda RonisZieba, romelsac
pirobiTad „zedamxedveloba-88“ ewoda. igi Tbilisis raionebSi sazogadoebrivi wesrigis damyarebas iTvaliswinebda.
sammarTvelos muSakebTan erTad masSi monawileobas Tbilisis fakultetic iRebda. amave wels ssr kavSiris Sss miliciis
umaRlesi skolis ufrosis miTiTebis Tanaxmad, SesaZlo dislokaciis raionSi gasagzavnad, Tbilisis fakultetis kursantebisa da xelmZRvaneli Semadgenlobisagan 150 kaciani
razmi formirdeba. aRsaniSnavia, rom Tbilisis fakultetisa da, Semdgom, saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skolis
kursantebi da oficrebi aqtiurad monawileobdnen qveyanaSi
mimdinare procesebSi.
swored 1988 wlidan iwyeba miliciis umaRlesi skolis uaxlesi istoriis yvelaze sapasuxismgeblo da, amavdroulad,
damqancveli procesebi. am droisaTvis Tbilisis fakultetis ufrosad dainiSna saqarTvelos Ss ministris yofili moadgile, miliciis general-maiori givi kvantaliani.
1988 wlis 3 seqtembers, fakultetis ufrosis brZanebiT
operatiuli mdgomareobis gauaresebis gamo, gldanis miliciis raiganyofilebaSi praqtikuli daxmarebis aRmosaCenad,
fakultetis daswrebuli swavlebis meoTxekurselebi igzavnebian.
1988 wlis 8 dekembers, somxeTSi damangreveli miwisZvris
meore dRes, fakultetis xelmZRvanelobis saxelze Sedis
kursantebisa da oficrebis patakebi ubedurebis raionSi maTi gamgzavrebis Sesaxeb. umokles vadaSi gatarda mniSvnelovani organizaciuli samuSaoebi. ukve 9 dekembers kursantebisagan da oficrebisagan Semdgari askaciani jgufi miemgzavreba q. spitakSi specsamuSaoebSi monawileobis misaRebad da
sazogadoebrivi wesrigis dacvis uzrunvelsayofad. stiqiiT
dazaralebul zonaSi sul mivlinebuli iqna fakultetis 250ze meti kursanti da oficeri. momdevno dReebSi fakultetis
samedicino nawilSi sisxls organizebulad abarebs 300-mde
kursanti da oficeri. avdris miuxedavad fakultetis wargzavnilebma fizikuri da moraluri daxmareba aRmouCines q.
spitakis mosaxleobas. pirvel dReebSi mivlinebulni samaSvelo-gamwmend samuSaoebs asrulebdnen. isini Caricxulni iqnen
q. spitakis miliciis raiganyofilebis droebiT SemadgenlobaSi. maT saxelmwifo obieqtebisa da sasursaTo sawyobebis
13
dacva evalebodaT. komendantis saaTis SemoRebidan axorcielebdnen patrulirebas.
stiqiiT dazaralebul zonaSi yofnis manZilze (orTvenaxevari) fakultetis kursantebma daakaves 120-ze meti morodiori da sisxlis samarTlis sxva damnaSave, aRkveTes mravali sisxlis samarTlis danaSauli.
fakultetis piradi Semadgenlobis mier gaweulma muSaobam saqarTvelos da somxeTis xelisufalTa maRali Sefaseba
daimsaxura. ssr kavSiris Ss ministrma mraval kursantsa da
oficers madloba gadauxada.
ssr kavSirSi 1985 wels gamocxadebulma gardaqmnam da
sajaroobam biZgi misca erovnul-ganmaTavisuflebel moZraobas CvenSi. es procesi kanonzomieri movlena iyo. amas
erTi mizani hqonda — saqarTvelos damoukidebloba. aRniSnulma procesma da misgan moulodnelad wamowyebulma gauTvaliswinebelma movlenebma politikuri viTareba
ukiduresad daZaba. damoukidebeli procesebi Seuqcevadi
xdeboda. am RonisZiebebSi xalxis farTo masebis CarTvam
respublikaSi mdgomareoba gaarTula. xelisufleba valdebuli iyo daecva marTlwesrigi. sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi respublikis Ss organoebis sxva
ZalebTan erTad Cveni saswavleblis oficrebi da kursantebic monawileobdnen.
TbilisSi 1989 wlis 4 aprils gamarTulma xalxmravalma
msvlelobam, rac mTavrobis saxlTan mitingSi gadaizarda,
dedaqalaqSi sazogadoebrivi usafrTxoebis dacvis RonisZiebebis aucilebloba moiTxova. am gansakuTrebuli SemTxvevis gamo, saqarTvelos Ss saministros brZanebiT, Ss
organoebis sistemaSi da Tbilisis fakultetzec sruli
mobilizacia gamocxadda. TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dasamyareblad fakultetze 250 kaciani razmi Seiqmna.
igi movaleobis Sesrulebas 5 aprils Seudga. oratorebis
gamosvlebSi ZiriTadi yuradReba saqarTvelos ssr kavSiris Semadgenlobidan gamosvlis praqtikul RonisZiebebs
eTmoboda. Tu wina wels momitingeebi afxazeTSi momxdari ambebis gamo gamoxatavdnen mRelvarebas (afxazeTis ass
respublikam, 18 martis gadawyvetilebiT, TxovniT mimarTa
moskovs afxazeTis saqarTvelos Semadgenlobidan gamoyofisa da misi me-16 respublikad aRiarebis Sesaxeb), 5 aprils
14
afxazeTis problemam meore rigSi gadainacvla. saerTo atmosferom aSkarad miiRo antisabWoTa xasiaTi. daiwyo moSimSileTa aqcia. es samarTaldamcavi organoebis Tvalwin
xdeboda.
dRiTidRe izrdeboda momitingeTa raodenoba.maTma
ricxvma 8 aprilisaTvis 15-20 aTass miaRwia. aq zogadsaganmanaTleblo skolis moswavleebsac naxavdiT.
im dRes samaTaldamcavi organoebis muSakTa nawili rusTavelze, mTavrobis saxlis win ganagrZobda samsaxurebrivi
movaleobis Sesrulebas. iqve iyvnen Tbilisis fakultetis
oficrebi da kursantebi.
saswavleblis piradi Semadgenloba, fakultetis ufrosis brZanebiT, mTavrobis saxlis ezos mTel perimetrze iyo
ganlagebuli. 250 maTganidan — 100 avtomaturi iaraRiT iyo
SeiaraRebuli, danarCenni uiaraRod patrulirebdnen.
gvian RamiT mzveravis gamometyvelebiT „moseirne“ sabWoTa SeiaraRebuli Zalebis erT-erT meTaurs general bogunovs mTavrobis ezoSi mdgari kursantebi samxedro wesdebis
Tanaxmad ar miesalmnen da daboRmilma wamoiZaxa „Эти артисты
что здесь делают?! Забирите их отсюда!“
fakultetis ufrosma, generalma givi kvantalianma “brZaneba“ aRasrula — saswavleblis piradi Semadgenloba 8 aprils SuaRamiT gaiyvana mTavrobis saxlis teritoriidan. I-II
kurselebi, ramdenime oficerTan erTad, ori avtobusiT q.
rusTavis mimarTulebiT gaamgzavra, xolo III-IV kurselebi,
aseve oficrebiTurT vakeSi, dedaqalaqis prestiJul ubanSi
mcxovreb saqarTvelos kompartiis centraluri komitetis
wevrebisa da Ss ministris sacxovrebel saxlebTan gaamwesa
sapatrulod.
q. rusTavSi gayvanil jgufs 9 aprili rusTavis ludis
qarxnis win gauTendaT. diliT isini rusTavis erT-erTi
profteqsaswavleblis saerTo sacxovrebelSi moaTavses da
11 aprilamde iqidan fexi ar moacvlevines. anu, kursantebi
da oficrebi rusTavelze mosalodnel xocva-Jletas ganarides, radgan mozRvavebuli emociis gamo, kursantebi moqalaqeebis mimarT Cadenil sisastikes ver moiTmendnen da... erTi
sityviT, Tavi ratom aetkivebinaT?!
9 aprilis ambebi rusTavis saerTo sacxovrebelSi Caketilebma qalaqis quCebSi Savlentiani manqanebiT moZravi mZRo15
lebisagan Seityves Tu, rogor gausworda sabWoTa jari momitingeebs xelketebiTa da sasangre niCbebiT da araformali
liderebis: m. kostavas, z. gamsaxurdias, i. wereTlis, g. Wanturias, i. sariSvilisa da sxvebis gaparvis Sesaxeb, jaris qvedanayofebis momitingeebze Tavdasxmisas.
11 aprili. dilis 4 saaTi. rusTavSi myofi fakultetis piradi Semadgenloba saswavleblis bazaze brundeba. Tbilisis
SemosasvlelTan sabWoTa jari dgas javSantransportiorebiT. amis Semxedvare kursantebs Soris nerviulobam imata.
fakultetis oficerma, miliciis podpolkovnikma biWiko SoxaZem (igi ruseTis Sinagani jarebis erT-erTi nawilidan gadmovida saswavlebelSi) aRfrTovanebulma wamoiZaxa: „Давно
надо было этого“. kursantebi lanZRva-ginebiT miscvivdnen mas.
es incindenti sxva oficrebma aRmofxvres. ase daZabulebma miaRwies saswavleblamde. aq misulebma gaiges, rom 11 aprilidan TbilisSi gamocxadebulia komendantis saaTi 23.00
saaTidan 6 saaTamde. qalaqSi gadaadgileba izRudeboda. dedaqalaqis komendantad dainiSna general-polkovniki igor
rodionovi, 9 aprilis uprecendento sisastikis erT-erTi
sulisCamdgmeli. fakultetis teritoriaze q. omskis da q.
gorkis miliciis umaRlesi skolebis piradi Semadgenlobebi ganalages. ezoSi mdgar xis magidaze erT-erTma Camosulma
kursantma amoWra sityvebi: „Россия это сила». Cvenma kursantebma daadgines am sityvebis damweri da gaCenis dRe awyevlines.
fakultetze daZabulobaa.
1989 wlis aprili-maisi. Tbilissa da respublikaSi mdgomareoba ukiduresad rTulia. dedaqalaqSi SemoRebulia
komendantis saaTi da quCebSi mdgari aTobiT javSantransportiori feTqebadsaSiS situacias qmnis. miuxedavad amisa,
fakulteti Cveul reJimSi muSaobs: mimdinareobs saswavlo
procesi. gacdenili saswavlo saaTebis anazRaurebis mizniT
tardeba damatebiTi leqciebi.
zafxulSi daZabulobam qvemo qarTlSi ifeTqa. isev dgeba
Ss organoebis CarTvis aucilebloba. fakultetis saswavlosamwyobro danayofi 1989 wlis ivnisSi miavlines marneulis,
bolnisisa da dmanisis raionebSi sazogadoebrivi usafrTxoebisa da marTlwesrigis dasacavad.
marneulis SesasvlelTan moewyo savele banaki. Seiqmna
Stabi, romelic xelmZRvanelobas uwevda piradi Semadgenlo16
bis moqmedebas marneulis, bolnisisa da dmanisis raionebsa
da maT mimdebare dasaxlebul punqtebSi. oficrebi da kursantebi icavdnen saxelmwifo-administraciul obieqtebs,
monawileobdnen reidebsa da erovnebaTSorisi konfliqtebis
salikvidacio RonisZiebebSi.
1989 wlis ivnissa da ivlisSi saswavlebeli gadasuli iyo
yazarmul mdgomareobaze. am xnis ganmavlobaSi misma piradma Semadgenlobam reidebis dros moqalaqeebs CamoarTva didi
raodenobiT civi da cecxlsasroli iaraRi. saswavleblis piradi Semadgenlobis operatiul-profilaqtikurma muSaobam
xeli Seuwyo viTarebis normalizebas.
amave xans fakultetis kursantebisa da oficrebis erTi
nawili saqarTvelos komunisturi partiis ck-is gadawyvetilebis, saqarTvelos Sss brZanebisa da ssr kavSiris Ss saministros uwyebis safuZvelze igzavneba quTaisSi, radganac quTaisis, maikovskis, wyaltubosa da xonis Ss ganyofilebebidan
iaraRi gaitaces. aseve quTaisis sagamoZiebo izolatoridan
da geguTis koloniidan damnaSaveebi gaiqcnen. mivlinebulni dasavleT saqarTvelos trasebze amowmebdnen avtotransports damnaSaveTa Zebnisa da cecxlsasroli iaraRis CamorTmevis mizniT.
saqarTvelos Sss telefonogramis (№ 877, 25 oqtomberi,
1989 w.) safuZvelze fakultetis piradi Semadgenlobis 250
oficeri da kursanti gamoiyo Tbilisis Ss sammarTvelos gankargulebaSi kompleqsur-profilaqtikur RonisZiebebSi monawileobis misaRebad qalaqSi.
es RonisZieba damTavrebuli arc iyo (is 25 noembramde
unda gagrZelebuliyo), rom Sss gankargulebiT, fakultetis 250 kaciani Semadgenloba 20 noembridan 4 dRis vadiT q.
cxinvalSi gaigzavna Ss ministris pirveli moadgilis general-maior varlam Saduris gankargulebaSi. maT evalebodaT,
adgilobriv administraciul organoebTan da ssr kavSiris
Sinagani jaris SemadgenlobasTan erTad, samsaxurebrivi davalebebis Sesrulebisas adgilobriv mosaxleobasTan urTierTobisas Tavaziani mopyroba, socialisturi kanonierebis
mkacri dacva.
aseve, 20 noembers q. cxinvalSi damatebiT igzavneba fakultetis erTi jgufi. brZanebaSi (fakultetis ufrosis
1989 wlis 20 noembris № 98 brZaneba) vkiTxulobT: „samxreT
17
oseTis avtonomiur olqSi bolo periodSi erovnebaTaSorisi
urTierTobebis niadagze operatiuli mdgomareoba mkveTrad
daiZaba, osuri araformaluri organizaciebi cdiloben mosaxleobis provocirebas, SemdgomSi mdgomareobis garTulebis dauSveblobis da stabilizaciis mizniT q. cxinvalSi gaigzavnos fakultetis damatebiTi jgufi“.
fakultetis oficrebisa da kursantebis iq gagzavna gamowveuli iyo cxinvalis saolqo sabWos deputatebis, araformalur da sxva organizaciaTa warmomadgenlebis umarTebulo moTxovniT, rac olqisaTvis saxelmwifo enis sakiTxis gadaxedvasa da saqarTvelos ssr SemadgenlobaSi
avtonomiuri olqis avtonomiur respublikad gardaqmnas
gulisxmobda.
osebis am moTxovnas arc iuridiuli safuZveli hqonda
da arc moraluri, osi separatistebi mas erovnebaTaSorisi
mtrobis gasaRviveblad iyenebdnen.
sakavSiro mTavrobisadmi araformaluri organizaciis
„adamon nixasis“ (saxalxo kreba) aqtiurobiT gagzavnili mimarTva tendenciurobiT cnobil afxazur werils ar Camouvardeboda. orive werils bevri saerTo hqonda. werilis avtorebi osuri enis saxelmwifo enad gamocxadebisa da misi
damkvidrebisaTvis ki ar iRvwodnen, aramed gamiznulad ibrZodnen rusuli enis hegemoniisTvis.
gamoaSkaravda, rom isini moskovidan imarTebodnen. amas
adasturebs imxanad moskovSi gamocemuli atlasi, sadac osTa winaprebis — alanebis saxelmwifo TiTqmis mTel Crdilo
kavkasias, mtkvris marcxena napiramde teritoriasa da dRevandel monRoleTsac moicavs. SesaZloa, rom maT winaprebis
mier dapyrobili ruseTis, saqarTvelos, somxeTis, azerbaijanisa da TviT oseTis teritoriebis miTvisebis survilic
gauCndeT. es xom absurdia da veraviTar kritikas ver uZlebs!
istoriulad cnobilia, rom monRolebis mier dawiokebuli
osi xalxi, saqarTvelom, qarTvelma xalxma Seifara. saqarTvelos teritoriaze mcxovreb osebs da sxva araqarTvelTa
nawils, Cveni teritoriis xarjze moesurvaT teritoriebis
CamoWra da aq uxsovari droidan myofi qarTvelebis gasaxlebis survilic ki gauCndaT(dRes es survili osebma sisruleSi moiyvanes gare Zalebis xelSewyobiT da Cveni bedovlaTobiT).
18
es mokle istoriuli mimoxilva aucileblad miviCnie radganac 1989-1990 wlebis movlenebi, swored Cveni Semwynareblobis gamoxmaureba, ase vTqvaT, tolerantobis Sedegi iyo,
qarTuli mosaxleoba ki xelisuflebis mier maSinac mitovebuli iyo da axlac mitovebulia.
cxinvalSi myofi fakultetis piradi Semadgenlobis winaSe dasaxuli iyo konkretuli amocana: mosalodneli mitingebisas daecvaT marTlwesrigi, ar daeSvaT mosalodneli eqscesebi. cxinvalis Sesasvleli iyo ruseTis Sinagani jaris danayofebis mier gadaketili. brZanebis molodinSi myofi Cveni
kursantebi iqve idgnen.
saqarTvelos sazogadoebriv gaerTianebaTa iniciativiT,
samxreT oseTis avtonomiuri olqis cnobili werilis sapasuxod cxinvalSi saqarTvelos xelisuflebis mier sanqcirebuli mitingi unda gamarTuliyo. 23 noembers cxinvalSi zemoTqmulis gamo Cavida saqarTvelos kp ck-is pirveli mdivani,
uzenaesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare givi gumbariZe,
sxva pasuxismgebeli pirebi.
meore dRes, 24 noembers, pirveli saaTisaTvis Tbilisidan
da respublikis sxva raionebidan cxinvalSi aTasobiT adamiani Cavida, cnobili iyo am mitingis mizezic — antiqarTuli
procesebi, rac bolo xanebSi ase gaxSirda cxinvalSi.
cxinvalisaken daZruli mravalaTasiani kolona qalaqis
SesasvlelTan, xidTan gaaCeres Sinagani samsaxuris jaris
nawilebma da javSantransportiorebma. fakultetis piradi
Semadgenloba ruseTis Sinagani jaris nawilebsa da osi mosaxleobis mier aRmarTul barikadebs Soris mohyva. osebs
cxinvalis Sesasvleli samSeneblo masalebiT datvirTuli
avtomanqanebiT CaexergaT. Tavad am „barikadebis“ ukan iyvnen
Sekrebilni.
Camosul mravalaTasian moqalaqes sityviT mimarTes sazogadoebriv gaerTianebaTa liderebma: zviad gamsaxurdiam da irakli wereTelma, romelTac dagmes osi xalxis erTi
nawilis provokacia da mouwodes Tanamoqalaqeebs moexmoT
gonierebisaTvis. mouwodes, ukan dabrunebliyvnen da mSvidobiani politikuri brZolis sxva saSualebebiT epasuxaT
maTTvis, vinc sanqcirebuli mitingis CaSlas Seuwyo xeli. mitingis msvlelobisas osebma SeiaraRebuli Tavdasxma scades,
magram fakultetis piradi Semadgenlobisa da kursantebis
19
mier miRebuli gadamwyveti zomebis Sedegad sisxliani provokacia CaeSalaT. fakultetis piradma Semadgenlobam maRali profesionalizmi, simtkice gamoavlina da didi riskis fasad aRkveTa es Setakeba. unda gamovyoT is oficrebi, romelTa uSualo ZalisxmeviTac moxerxda es: miliciis polkovniki
pavle norakiZe, podpolkovniki daviT rafava, maiori viqtor
nikolaiSvili, kapitani aleqsandre xuciSvili da aq myofi
kursantebi.
im dRes ixsenebs maSindeli pirvelkurseli gia biZinaSvili: „kursantebi or barikads Soris rezinis xelketebiTa
da farebiT videqiT, rodesac arSemdgari mitingi daiSala da momitingeebi avtobusebisaken daiZrnen, maT rigebs
gamoeyo 10 Tu 12 axalgazrda qarTveli qali da cxinvalis
mimarTulebiT daiwyo svla. SevaCereT, gavarkvieT, rom mitingze dasaswrebad cxinvalidan iyvnen mosulebi da maTi
saxlebamde gacileba gadavwyviteT, raTa Seuracxyofa ar
mieyenebinaT piketze mdgar osebs. me, levan ciskariSvili,
kaxa adamia, miSa baidoSvili, SoTa pertia, ernest kuksa,
badri geraZe da nukri marSaniSvili gavyeviT. is iyo nabiji
gadavdgiT, rom Cvenma mamacma qalebma erTxmad SemosZaxes
simRera „Savlego“. gagvaoca qalebis mtkice nebisyofam da
gabedulebam. qalebma simRera wamiT Sewyvites da xmamaRla
wamoiZaxes „gaumarjos saqarTvelos!“ gzad ufro da ufro
xmamaRla JRerda „Savlego“. simRera Zvalsa da rbilSi gagvijda, Jruantelma dagviara, exlac ki Camesmis am simReris
striqonebi:
Savleg, Seni Savi Coxa, Savlego,
sisxlSi gagixamebia, Savlego,
yazimebi gixdeboda, Savlego,
mterTan brZola gixdeboda, Savlego!
...............................................................
ise mRerodnen, profesionalic ki inatrebda. ase, simReriT mivaRwieT osebis pikets. ar maviwydeba is garemo, romelic qalaqis SesasvlelSi dagvxvda. qalaqis SesasvlelSi
osebs qvebiT savse ori „mazi“ edgaT. xelT epy
pyraT rusuli da
osuri gadajvaredinebuli droSebi. os eqstremistebs Semoyvanili hyavdaT javSantransportiori „МТРБ
„МТРБ“,ro
“,romelzec leninis didi suraTi iyo aRmarTuli. SesaZloa, cecxlsasroli
20
iaraRiTac yofiliyvnen SeiaraRebulni. Tvalwin midgas garSemoxveuli osebis gamometyveleba. Cven, rom mivuaxlovdiT,
davinaxeT maTi gaognebuli, niRbebadqceuli saxeebi, gadmokarkluli siZulviliT savse Tvalebi. qarTveli qalebi centrSi, univermaRTan saxlebamde mivacileT, davemSvidobeT
da gamovbrundiT. mogvianebiT gavigeT, rom Cvens mier gacilebuli qalebisaTvis meore dRes osebs Seuracxyofa miuyenebiaT. mixtomian saxlebSi lanZRva-ginebiTa da agresiuli
gamoxtomebiT. Cvens gulebSi rac xdeboda, gamigebT. vnanobdiT, iq rom ar viyaviT“.
1989 wlis noember-dekemberSi osi separatistebis SeiaraRebuli formirebebis sapasuxod, erovnuli interesebisa da
qveynis teritoriuli mTlianobis dasacavad goris, kaspis da
qarelis raionebis mcxovrebTa mxridan cxinvali blokirebul iqna SeiaraRebuli piketebiT. maT gverdiT idgnen Cveni
saswavleblis kursantebi da oficrebi.
1989 wlis 23 noembridan 6 dekembramde saqarTvelos ssr
Ss ministris brZanebis Sesabamisad fakultetis piradi Semadgenloba aqtiurad iyo CarTuli operatiul-profilaqtikur RonisZiebebSi da sadReRamiso sapatrulo saguSago
samsaxurs eweoda Semdeg dasaxlebul punqtebSi: tirZnisi,
tyviavi, avnevi, frisi, eredvi, TamaraSeni, aCabeTi, qurTa,
kexvi, karaleTi.
saqarTvelos ssr Sss 1989 wlis 6 dekembris № 389 brZanebiT, gansakuTrebul gankargulebamde fakultetis ufrosis
general-maior g. kvantalianis xelmZRvanelobiT 45 oficeri da kursanti mivlinebul iqna q. cxinvalis Sinagan saqmeTa
sammarTveloSi. aq Seiqmna operatiuli jgufi fakultetis
pedagogTa Semadgenlobidan: miliciis maiorebi iuri diaCkovi-dumbaZe, daviT Cagunava, viqtor nikolaiSvili da igor
klestovi.
ruseTis Sinagani jarebis qvedanayofebi mTlianad iqna gayvanili olqis teritoriidan. sazogadoebriv wesrigs
mxolod da mxolod miliciis Zalebi icavda. fakultetis
samwyobro qvedanayofi spectransportis meSveobiT wlis
bolomde agrZelebda marTlwesrigis uzrunvelyofas zemoCamoTvlil punqtebSi. maTi Zalisxmeva mimarTuli iyo dasaxlebul punqtebSi gzebze usafrTxo gadaadgilebisaken, patrons ubrunebdnen gatacebul avtotransports.
21
daZabuloba, romelic momdinareobda osi eqstremistebidan ki ar neldeboda, ufro Zlierdeboda. saqarTvelos Ss
saministros ar ZaluZda am daZabulobis aRmofxvra. separatistebi, ruseTis meSveobiT gacilebiT ukeT iyvnen SeiaraRebulni.
daZabulobas bolo ar uCanda. aseT viTarebaSi miilia 1989
weli.
22
ssr kavSiris Sinagan saqmeTa saministros moskovis
umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis oficerTa da
kursantTa sazogadoebrivi usafrTxoebis dacvasa da
masobriv antisazogadoebriv gamovlinebaTa winaaRmdeg brZolis RonisZiebebSi monawileobis
geografiuli ruka da masStabebi
1989-1990 ww.
WiaTura
quTaisi
zestafoni
samtredia
avnevi
yornisi
(znauri)
foTi
java
kexvi
qurTa
eredvi
TamaraSeni
frisi
cxinvali
tirZnisi
tyviavi
karaleTi
gori
xaSuri
sagarejo
Tbilisi
rusTavi
marneuli
bolnisi
dmanisi
23
sabWoTa saxelmwifo sistemis
demontaJi dasrulebulia
1990 weli.
„istoriis gakveTili mxolod isaa, rom
misgan verafers vswavlobT“.
nihilisturi naTqvami
es weli pirvelive dReebidanve ukiduresad daZabulia. sazogadoebriv-politikuri da operatiuli viTareba samxreT
oseTis avtonomiur olqSi mwvavdeba, rasac biZgi cxinvalis raionSi momxdarma axalma dramatulma movlenam misca. cxinvalis
mezoblad mdebare sofel frisSi moklulia cxra Tvis patara
nikoriSvili. osi eqstremistebis Tavxedoba yovelgvar zRvars
gadascda — isini sargeblobdnen samarTaldamcavi organoebis
inertulobiT, iWrebodnen qarTveli mosaxleobis saxlebSi da
daundoblad uswordebian jgufurad aupatiurebdnen. aRviraxsnili eqstremistebis danaSaulobani dausjeli rCeba. amasobaSi ki situacia dRiTidRe mZafrdeba da aravin icis, riT
damTavrdeba. samxreT oseTSi arian Zalebi, romlebic arafers
ar eridebian, xelidan ar uSveben arcerT SemTxvevas, raTa daarRvion simSvide qarTul miwaze, Seqmnan katastrofuli viTareba, daupirispiron erTmaneTs xalxebi da daRvaron sisxli.
amis magaliTebi SarSan dekemberSi gamoCnda: erovnebaTaSorisi
SuRlis niadagze 26 dekembers ormxriv srolebSi daiRupa 3, daiWra — 25, daSavebulia 100-ze meti adamiani.
wina wels (1989 wlis 21 noembridan) samxreT oseTis avtonomiur olqSi myofi Tbilisis fakultetis kursantebi da
oficrebi 1990 wlidan agrZeleben sazogadoebrivi wesrigis
dacviT RonisZiebebis gatarebas fakultetis ufrosis 1990
wlis 2 ianvris № 4 brZanebis Sesabamisad, sadac, naTqvamia:
„saqarTvelos ssr xelisuflebis gadawyvetilebis, ssr kavSiris Sss miTiTebisa da saqarTvelos ssr Sss brZanebis safuZvelze, gaigzavnos fakultetis pedagog-maswavleblebi da
kursantebi samxreT oseTis avtonomiur olqSi sazogadoeb25
rivi wesrigis dasacavad“. am miznis misaRwevad, ganisazRvra
saguSagoebis dislokacia da patrulireba marSrutebis gaTvaliswinebiT. fakultetis TanamSromlebTan erTad, cxinvali-goris magistralze patrulirebas adgilobrivi miliciis muSakebic eweodnen. samoqmedo teritoria daiyo zonebad.
saguSagoebi gaixsna Semdeg dasaxlebul punqtebSi:
I zona — gori-cxinvalis trasa
№ 1 saguSago: sof. karaleTi, saxelmwifo avtoinspeqciis
saguSago;
№ 2 saguSago: sof. frisi;
№ 3 saguSago: sof. eredvi.
II zona — gori-znauris trasa;
№ 4 saguSago: sof. avnevi;
III zona — cxinval-javis trasa;
№ 5 saguSago: sof. TamaraSeni;
№ 6 saguSago: sof.kexvi.
IV zona — qalaqi cxinvali.
organizatoruli mxare: saguSagoebis ganrigi aseTi iyo:
ganwesi 24 saaTis ganmavlobaSi eweoda samsaxurs — TiTo oficeri, 5 kursanti. Seqmnili iyo sarezervo jgufi.
fakultetis TanamSromelTa movaleobaSi Sedioda: socialisturi kanonierebis uzrunvelyofa, moqalaqeTa usafrTxoeba, danaSaulis Tavidan acileba, qarTveli da osi mosaxleobis warmomadgenlebs Soris konfliqtebis ardaSveba.
xorcieldeboda gadamWreli da sagangebo RonisZiebani yvela
TviTmoqmedi Stabebisa da piketebis mosaSlelad; cecxlsasroli iaraRis CamosarTmevad.
es ar iyo „qmediTi“ RonisZiebebi, romelsac fakultetis piradi Semadgenloba atarebda. es iyo sabWoTa sistemaSi moqceuli
qveynis „reagireba“, „mokrZalebuli“ samsaxuris gaweva Cvensave
teritoriaze. fakultetis saqmianobiT bevri sasikeTo moqmedebebi ganxorcielda. amiT zogadi foni iqmneboda wesrigis dasacavad, magram, rac mTavaria, cecxlsasroli iaraRis masobrivi
CamorTmevis RonisZiebebi os separatistebSi ar ganxorcielda:
aq saqarTvelos xelisuflebis neba ar iyo gamoxatuli.
saqarTvelos xelisuflebis moTxovnebi savaldebulo iyo
rogorc Cveni saswavleblis TanamSromlebisaTvis, ise qarTuli
mosaxleobisaTvis. Cven mogviwodebdnen gonierebisaken, qarTu26
li TavdaWerilobisaken, xolo osi separatistebis aRviraxsnil
moqmedebebs ki bolo ar uCanda. ai, is „internacionaluri vali“,
ris gadaxdasac mxolod qarTvelebs avaldebulebdnen.
qarTuli mosaxleoba ukmayofilebas gamoTqvamda adgilobrivi samarTaldamcavi organoebis muSaobiT, fakultetis piradi Semadgenlobis mier gatarebuli RonisZiebebis
gamoc da iZulebulni iyvnen, Casuliyvnen dedaqalaqSi saprotesto aqciebis mosawyobad. am krizisuli viTarebidan gamoyvanis gzebis saZieblad, 7-16 ianvris CaTvliT, fakultetis TanamSromelTa mier daculi saguSagoebis gavliT, Sida
qarTlSi mcxovrebi qarTuli mosaxleobis garkveuli nawili
(qalebi) gaemgzavra dedaqalaqSi, sadac respublikis xelmZRvanelobisagan moiTxovdnen gadamWreli zomebis miRebas. isini mjdomare aqciebs marTavdnen xan centraluri komitetis
SenobasTan, xan — mTavrobis saxlTan. qarTveli qalebi mtkice protests gamoTqvamdnen olqSi separatistuli Zalebis
moqmedebis gamo, moiTxovdnen eTnokrizisis moTaveTa gamovlena-dasjas, rokis gvirabis gauqmebas, saidanac Sida qarTlis osi mosaxleoba iaraRiT maragdeboda; osi mosaxleobidan ukve Semotanili iaraRis dauyovnebliv amoRebas, ukanonod Seqmnili samxreT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebas.
es moTxovnebi savsebiT damajerebeli da realuri iyo.
Cveni qveynis warsuls Tu gadavxedavT, naTlad davinaxavT
msgavsebas Sida qarTlSi Seqmnil 70 wlis winandel viTarebasa
da dRevandelobas Soris. saqarTvelos saarqivo saxelmwifo
departamentis, saqarTvelos uaxlesi istoriis saxelmwifo
arqivis fondSi daculi dokumentebidan cxaddeba, rom e.w.
samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriaze mcxovrebi
qarTveloba maSinac iseve iTxovda osuri agresiisagan dacvas, daxmarebas, rogorc 1990 wels.
jer kidev samxreT oseTis avtonomiuri olqis Seqmnamde, qarTuli soflebis mosaxleoba iZulebulia erToblivi
gancxadebiT mimarTos xelisuflebas: „...gvaqvs metad cudi mdgomareoba, dRes Cven vimyofebiT ltolvilebad, varT
Cvens saxlebs mowyvetili. osebis Semosvlis Semdeg gvixdeba
3 Tve, rac gamoqceuli varT saxlebidan... cxinvalSi dagviwves 78-80 saxli da rac gadarCa saqoneli da aveji, Wirnaxuli
waiRes javis raionisken... roca vTxoveT cemiTa da muqariT
gvipasuxes. am dros amoxoces 32 kaci.zogi dawves, zogic cemiT daxoces. gaaupatiures qalebi didebi da patarebi...“
27
niSandoblivia, rom qarTveloba adanaSaulebda saqarTvelos revkoms pasiurobasa da situaciis damuxtvaSi. ra icoda
gulubryvilo qarTvelobam, rom adgilobrivi revkomi ar iyo
damoukidebeli. daxmarebas iTxovdnen TbilisSic, magram amaod. osebisaTvis avtonomiis Seqmnis sakiTxi iq, „zemoT“ ukve
gadawyvetili iyo. qarTveloba aRsdga am gaugonari usamarTlobis winaaRmdeg. ZirZvel qarTul miwaze „qarTuli mTavroba“ saxelmwifoebriobas uqmnis sxva ers. cxinvalis raionis TiTqmis yvela qarTul sofelSi gaimarTa krebebi, erTsulovnad daigmo es aqti. saarqivo masalebis motana uxvad
SeiZleba rogorc adrindeli, ise Tanamedrove periodis movlenebis Sesaxeb, magram mTavari is aris, rom arc maSin da arc
momdevno etapze qarTvelTa samarTlian moTxovnas pasuxi ar
Rirsebia, im ubralo mizezis gamo, rom sabWoTa xelisufleba mis mier Seqmnil ukanono avtonomias ar gaauqmebda. ismis
kiTxva: vis sWirdeboda osebisaTvis avtonomiis miniWeba? ra
mizans isaxavda igi? am kiTxvebis sapasuxod kidev erTxel mivubrundeT arqivis masalebs, sadac samxreT oseTis revkomis
1921 wlis 6-8 seqtembris sxdomis dadgenilebaSia Cawerili
avtonomiuri olqis Seqmnis mizanSewonilobis Sesaxeb. simarTle ar imaleba; masSi aris WeSmaritebis Semcveli erTi
punqti, romelic osebisaTvis avtonomiis miniWebis, namdvil
mizans cxadyofs. dadgenileba, ra Tqma unda, rusul enazea,
magram es punqti qarTvel mkiTxvels qarTul enaze minda mivawodo. masSi naTqvamia: „aseTi politikuri erTeulis Seqmna
(igulisxmeba samxreT oseTis avtonomiis Seqmna — SeniSvna Cemia), mocemul obieqtur pirobebSi, keTilsaimedo safuZvels
qmnis samxreT oseTis mSromelTa sabWoTa xelisuflebasTan
urTierTobisaTvis“ (f. 281, aR.2, saq. 3, f.166).
es ukanono warmonaqmni saqarTvelos uzenaesma sabWom, kanonierad arCeulma sakanonmdeblo organom 1990 wlis 11 dekembers gaauqma.
sabWoTa struqturebis farglebSi es sakiTxi gonivrulad
da samarTlianad ar gadawyda. verc gadawydeboda, radgan mas
yalbi wanamZRvrebi edo safuZvlad. amis Sedegia eTnokonfliqtebi, romlebic qveynis xan erT regionSi ifeTqebs, xan -meoreSi.
faqtia, rom e.w. eTnokrizisebi centris mier aris inspirirebuli. amiT igi sababs aZlevs mas CaerTos suverenuli respublikis
saSinao saqmeebSi, Semdeg ki arbitrad moevlinos dapirispirebul mxareebs; ultimatumis formiT wauyenos Tavisi pirobebi
28
da am konfliqtidan didi sargebeli miiRos. swored am scenariT
gaTamaSda Sida qarTlSi, am ZirZvel miwaze, tragedia.
davubrundeT 1989-90 ww. mijnaze Tbilisis fakultetis
TanamSromelTa mier gatarebul RonisZiebebs. 1989 wlis 21
noembridan 1990 wlis 11 martamde maT mier cxinvalis regionSi gatarebuli RonisZiebebis Sedegebi saSualebas iZleva
davaskvnaT, rom „saswavleblis winaSe mdgari amocana metnaklebad Sesrulebulia. Tuki im periodSi moxSirebul gamoTqmas gamoviyenebT, situacia TandaTan dastabilurda“, magram
saboloo normalizebamde jer kidev Soria.
adgilobriv mosaxleobasTan xangrZlivi urTierToba, aseve, operatiuli informacia saSualebas iZleva dagveskvna, rom
Sida qarTlSi stabiluri mdgomareoba droebiTi da aramyari
iyo. erovnebaTSorisi konfliqti Ria konfrontaciidan farul formebSi gadaizarda. xelisuflebam qarTveli mosaxleobis mier wamoyenebuli sasicocxlo mniSvnelobis moTxovnebi
ar Seasrula. ufro metic, mdgomareoba osebis danaSaulebriv
aqtiurobas uwyobda xels. dapirispireba 1990 wlis bolomde
grZeldeboda. partiuli, sabWoTa da samarTaldamcavi organoebi mosaxleobaSi axsna-ganmartebiTi muSaobiT iyo dakavebuli. es, ase vTqvaT, komunisturi ideologiis xriki iyo.
operatiuli mdgomareobis analizidan gamomdinare, saqarTvelos ssr Sss xelmZRvanelobis gadawyvetilebis Sesabamisad, fakultetis piradi Semadgenlobis nawili mecadineobebs ubrundeba, xolo sazogadoebrivi wesrigis Semdgomi
dacvisa da operatiuli mdgomareobis stabilizebis mizniT,
q. cxinvalsa da misi regionis zogierT sofelSi datovebulia
fakultetis TanamSromelTa 100 kaciani jgufi. cxinvalSi
Seiqmna operatiuli jgufi, sadac Tbilisis fakultetis muSakebs, ssr kavSiris Sss Sinagani jaris danayofebTan erTad,
mWidro kavSiri unda daemyarebinaT avtonomiuri olqis partiul da sabWoTa organoebTan, sazogadoebasTan.
axladSeqmnili operatiuli jgufi eweoda sapatrulo-saguSago samsaxurs kexvi-eredvis mimarTulebiT. misi muSaobis
operatiulobisaTvis gamoiyo avtomanqana „uaz-469“ miliciis
polkovnik boris galustovis xelmZRvanelobiT. jgufis SemadgenlobaSi Sediodnen saswavleblis TanamSromlebic: miliciis
maiorebi daviT Cagunava, igor klestovi, iuri diaCkovi-dumbaZe
da sxvadasxva kursidan SerCeuli kursantebi. winaswar iyo Sedgenili grafiki. jgufebi am grafikis mixedviT icvleboda.
29
fakultetis ufrosis brZanebaSi vkiTxulobT, Tu rogor
avaldebulebs igi fakultetis ufrosis moadgiles, miliciis polkovnik iuri zaboiarkins politaRmzrdelobiTi muSaobis organizebis mogvarebas msmenelTa (kursantTa) internacionaluri aRzrdisa da amierkavkasiis xalxTa Soris megobrobis ganmtkicebis kuTxiT.
os eqstremistebTan iaraRi, ZiriTadad, Crdilo kavkasiidan Semodioda. im droisaTvis Sida qarTlsa da saqarTvelos
sxva qalaqebSi gaxSirda miliciis ganyofilebebze yaCaRuri
Tavdasxmebi iaraRisa da tyvia-wamlis gasataceblad. amis asacileblad, aprilis dasawyisSi fakultetis meoTxe kurselebi igzavnebian q. WiaTuraSi. amis paralelurad isini q. WiaTuraSi staJirebas gadian sisxlis samarTlis samZebros operatiuli rwmunebulisa da ubnis inspeqtoris xaziT.
amave wlis zafxulsa da SemodgomiT saswavleblis oficrebi da kursantebi igzavnebian dasavleT saqarTveloSi, kerZod, 40 kursanti miliciis maior viqtor nikolaiSvilis xelmZRvanelobiT ivnis-ivlisSi q. zestafonis Ss ganyofilebis
TanamSromlebTan erTad, axorcielebda profilaqtikur RonisZiebebs ganyofilebaze SesaZlo Tavdasxmebis aRsakveTad.
isini,aseve, monawileobdnen sapasporto reJimis SemowmebaSi, teritoriis patrulirebasa da avtoinspeqciis postebze sadReRamiso morigeobaSi Semdeg dasaxlebul punqtebSi:
Terjola, argveTi, sviri, bardubani da simoneTi.
saqarTveloSi Seqmnili rTuli viTarebis miuxedavad, fakultetze saswavlo programiT da saswavlo gegmiT gaTvaliswinebuli RonisZiebebi mimdinareobs. ase magaliTad, 11 martidan saswavleblis profesor-maswavleblebi da kursantebis
erTi nawili ubrundeba saswavlo process: 14-16 marti. afxazeTi, soxumi, qvemo eSeraSi „dinamos“ bazaze imarTeba saqarTvelos ssr Sss gegmiT gaTvaliswinebuli Sejibri iaraRidan
srolaSi. masSi fakultetis wargzavnilebic monawileobdnen.
martSi q. gorkSi (ruseTis federacia) saswavlo-sawvrTnel
Sekrebaze ssr kavSiris Sss CempionatSi monawileobis misaRebad igzavnebian saswavleblis muSakebi: miliciis kapitani givi
qevxiSvili da meoTxekurselebi abulaZe da xubaSvili; martSi
mesamekurselebi saswavlo praqtikas gadian saqarTvelos sabazo Ss organoebSi; fakultetis „samecniero dRe“ gadatanilia 27 aprilisaTvis; gamotovebuli mecadineobebis aRsadgenad kursantebs utardebaT damatebiTi mecadineobebi.
30
sabWoTa sistema irRveva, warsuli dideba sagrZnoblad
qreboda, uferuldeboda. Rrma krizisSi myof komunistur partias aRar ZaluZda Zveleburad emarTa qveyana. mas, totalitarizmis Semoqmeds, demokratiisa da Tavisuflebisaken mimaval
sazogadoebaSi adgili aRar rCeboda. am mZime krizisidan gamosasvlelad saqarTvelos kp XXVIII yrilobis mowveva gadawyda.
igi muSaobas iwyebs 15-16 maiss. yrilobis dReebSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis uzrunvelsayofad saqarTvelos Sss 12
maisis № 59/2 brZanebis gaTvaliswinebiT, fakultetze iqmneba
muSa jgufi samwyobro nawilis dargSi fakultetis ufrosis
TanaSemwis miliciis polkovnik pavle norakiZis meTaurobiT.
15-16 maiss jgufi (sul 250 kaci) ganlagebuli iyo ministrTa
sabWos SenobaSi da teritoriidan gausvlelad instruqciis
Sesabamisad moqmedebda. igive jgufi, saqarTvelos ssr XI mowvevis umaRlesi sabWos riggareSe sesiis (igi gaixsna 20 ivniss)
muSaobisas, ministrTa sabWos teritoriaze axorcielebda sazogadoebrivi wesrigis dacviT RonisZiebebs.
am droisaTvis q. TbilisSi operatiuli mdgomareoba
mkveTrad garTulda da fakultetze Tavdasxmis aRsakveTad
saswavleblis samorigeo nawilTan iqmneba operatiuli jgufi. sadReRamiso ganwesSi samsaxurs ewevian fakultetis xelmZRvanelebi da maswavlebelTa Semadgenloba, morigeoba 18
ivnisidan 21 ivnisamde gagrZelda.
manamde ki saswavlebelSi meore semestri iwureboda da kursidan kursze gadasayvani CaTvlebi da gamocdebi kars iyo momdgari. mTeli wlis ganmavlobaSi kursantebi saqarTvelos masStabiT sxvadasxva RonisZiebebSi monawileobis gamo mzad ar
aRmoCndnen sesiebisaTvis. kursantebis nawili ver axerxebs gamocdebis Cabarebas da isini fakultetis ufrosis brZanebiT,
pirobiT gadahyavT momdevno kursze. sagamocdo sesiis SesaZlo
Cavardnas daemTxva fakultetze kursantebis gamosvla qarTuli enis dasacavad, pirvelkurselTa mier saswavlo auditoriaSi dawyebulma Sekrebam saswavleblis ezoSi gadmoinacvla. Sekrebis monawileebis gamosvlebi gajerebuli iyo qarTuli enis
pativiscemis moTxovniT. pirvelkurselebi kategoriulad moiTxoven leqciebis qarTul enaze warmarTvas. mizezi zogierTi
pedagogis mier leqciebis qarTul enaze wakiTxvaze uari iyo.
kursantebi maT fakultetis teritoriaze SeuSveblobiTac ki
daemuqrnen. pirvelkurselTa am moTxovnas reagirebis gareSe
ar Cauvlia. mogvianebiT, saswavleblis ufrosis brZanebiT aR31
niSnuli kategoriis eqvsi pedagog-maswavlebeli 1991 wlis pirveli ianvridan kadrebis gankargulebaSi iqna gadayvanili.
1990 wlis agvisto. fakultetze daswrebuli da dauswrebeli swavlebis ganyofilebebze misaRebi gamocdebi mimdinareobs. gamocdebis msvlelobisas (18 agvistos), saqarTvelos
Sss brZanebiT, saswavleblis 45 kaciani jgufi givi kvantalianis xelmZRvanelobiT miemgzavreba samxreT oseTis saolqo
aRmaskomis Ss sammarTveloSi gansakuTrebul gankargulebamde. maT daevalaT gamocxadebuli sagangebo mdgomareobis ganxorcieleba da antisazogadoebriv gamovlinebaTa aRmofxvra. 22 agvistos misaRebi gamocdebi dasrulda. mimRebi
komisiis gadawyvetilebis safuZvelze, daswrebuli swavlebis pirvel kursze Cairicxa 105 abiturienti. aqedan, pirvelad fakultetis istoriaSi, 5 gogonaa.
pirvelkurselebi swavlebis dawyebis pirvelive dReebSi
CarTulebi aRmoCndnen dedaqalaqSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. vaJebTan erTad aqtiurad monawileobdnen gogonebic. fakultetis ganrigis Sesabamisad, axlad Caricxuli kursantebis Ss organoebSi Sesvlis gamo, ficis miRebis dRe gamocxadda. saswavleblis xelmZRvanelobis
gadawyvetilebiT, am ritualis gamarTvis adgilad didgoris
veli SeirCa. aq, axlad gaxsnil memorialTan (igi 1990 wlis 1
seqtembers gaixsna) kursantebs wesisa da kanonebis mixedviT
moqcevis fici unda daedoT. fici qarTul enaze unda mieRoT
(manamde fics rusul enaze iRebdnen). samzadisi daiwyo.
1990 wlis 8 seqtemberi, SabaTi. ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis ezoSi
mdebare placze oTxive kursis kursantebi gamwkrivebulan.
kursis ufrosebi sias kiTxuloben. amis paralelurad isini
kursantTa Cacmulobasa da iersaxes amowmeben. yvela formaSia gamowyobili.pirvelkurselTaTvis es dRe gansakuTrebulia. isini mzad arian didgoris velze gasamgzavreblad. maT
daniSnulebis adgilze gadasayvanad saswavleblis ezoSi „lazis“ markis 2 avtobusi dgas.
pirvelkurselTa siis amokiTxva damTavrda (am kursze, Caricxvis dRidan, kursis ufrosad daviniSne) da amis Sesaxeb
vupatake fakultetis ufrosis TanaSemwes samwyobro nawilis
dargSi miliciis polkovnik pavle norakiZes. kursantebma skolis sasadiloSi isauzmes, avtobusebSi Casxdnen da mcxeTis mimarTulebiT daviZariT. didgorisken mivemarTebodiT...
32
Cemda uneburad, Tvalwin warmomidga didgoris veli, axladgaxsnili memorialuri kompleqsi da gonebaSi gamielva
didgoris brZolasTan dakavSirebulma istoriulma moTxrobam. „Tavad didgori xom xelTuqmneli Zeglia. 1121 wels,
12 agvitos daviT aRmaSenebelma sakvirveli omi gadaixada.
didgorma ara marto gadagvarCina, aramed Segvinaxa kidec.
„musulmanur saxelmwifoTa didi gaerTianebuli laSqris
damarcxebis meore dRe iyo, didgoris velze amosulma daviT mefem saqarTvelos yvela mxridan mosul Saosan dedebs
sTxova cota xniT moTqma SeewyvitaT. zarebma Semokres. mangliseli episkoposi win wamodga, aRapyro zecisken xelebi
da „mamao Cvenos“ galoba daiwyo. eri da beri erTxmad ahyva
episkoposs. daviT mefe da misi mxleblebic xmamaRla galobdnen. galoba rom damTavrda, didma mefem iqve dasvenebul
meomarTa gvamebis winaSe orive muxlze daiCoqa da warmoTqva: „Tqveni daRvrili sisxlis yoveli wveTi samaradiso didebad eqces qarTvel kacs!“ mefis amalamac daiCoqa da omaxianad gaimeora igive.
mefem kidev erTxel moavlo Tvali naomar adgils da morTmeul cxens moaxta. gzad mimavali mefe xarebSebmul urems
wamoewia. urems win ymawvili miuZRoda, ukan ki 70 wels miRweuli xmel-xmeli wverosani misdevda. urems fardagi hqonda
gadafarebuli. daviTi da misi amala mixvdnen, rom urmiT omSi daRupuli meomrebi mihyavdaT. mgzavrebma SeniSnes mefe da
misi amala da uremi gverdze miayenes. mefe miuaxlovda urems,
swrafad gadmoxta cxenidan da wynarad miesalma, daviTi mokrZalebiT mivida uremTan, mSvidad gadaswia fardagi da 4 vaJkacis gvami ixila. mis maxvil Tvals ar gamoparvia, wverosanma
rogor moiwminda cremli — vin arian Seni, keTilo kaco? 3 Cemi
vaJia — miugo wverosanma, — eg qera axalgazrda ki Cemi mezobelia, oboli iyo, martoxela, ucolSvilo. — xom aravin darCenia? — patara Zma darCa 14 wlisa, isic guSin biWebTan, aq, omSi
yofila, 2 Turqi gaugorebia, es Cemi balRic aq yofila. — mamav, Senc xom iq iyavi... TiTqos raRacaze waaswreso, wverosanma ise CaRuna Tavi. mere nawyenma Tqva: — aba, maS sad unda vyofiliyav qveynis SeWirvebis dros? romeli soflidan xarT? —
ikiTxa daviTma. zovreTelebi varT dido mefeo, — madlobeli
var Tqveni zovreTelebo, saqarTvelos siyvarulisaTvis.
wverosans saxeze kvlav raRac wyena daetyo. daviTma SeamCnia da hkiTxa: — xom araferi gwyenia, keTilo kaco?
33
— Tqven nu miwyenT, dido mefeo da, qarTvel kacs saqarTvelos siyvarulisaTvis madlobas ar unda uxdidnen, mgoni.
eg ra hkadre mefesa — pirtitvelam scada mamis naTqvamis
Serbileba, magram piriqiT gamouvida. mefe dumda, amalis wevrebic SeiSmuSnen da mefes SeaCerdnen.
ra kargi iqneboda, rom yvela qarTveli Sennairad bWobdes
da moqmedebdes kidec da ganagrZo: — erTi es minda gkiTxo,
keTilo kaco — es qveynisaTvis daRupuli vaJkacebi aq, didgorze saqveyno, saZmo saflavSi rom dagemarxaT, ukeTesi ar
iqneboda?
wverosanma xanjlis tarze daido marjvena xeli da mefes
pirdapir dauwyo yureba — rame rom vTqva, mefeo, am Cems Svils
SeiZleba ar moewonos, ras izam, dRevandel axalgazrdobas
ena da Tavxedoba ufro uswrebs win da amitom Cveni, Zvelebis
arc cxovreba moswons da arc azrebi. pativiscemiT viTom pativs gvcemen, gvismenen kidec, magram saqmes mainc Tavian Wkuaze akeTeben. ai, axlac Tqveni kiTxvis pasuxi Cemeburad rom
giTxra, am cinglians ar moewoneba.
— sTqvi, magas Tu ara, me momwons.
— maSin getyvi, dido mefeo. Tqven ambobT, rom Cemi vaJebi
da es oboli vaJi aq, didgorze, saZmo sasaflaoze dametovebina, gana mTlad saqarTvelo saZmo sasaflao ar aris?
— saqarTvelo saZmo sasaflao — gaimeora daviTma erTxel
orjer, samjer da bolos, mTeli Tavisi mefuri da kacuri
darbaislobiT eambora wverosans naTel Sublze.
— RmerTma gicxonoT micvalebulni, — Tqva mefem da wavida.
didxans, didxans dumda algeTxeobaze mimavali daviTi.
farcxiss rom miaRwia, Sedga, mdumared axeda sakuTari xeliT
dangreul qarTul cixe-simagres da isev zovreTeli wverosnis sityvebi gaaxsenda: mTeli saqarTvelo xom saZmo sasaflaoa, bevrjer gaimeora liparitTa dangreuli cixis mayurebelma es sityvebi gulSi da xmamaRla mxolod oriode sityva,
Tavisi yrmobisa da kacobis samaradJamo natvra amoTqva: rodisRa gaxdeba saqarTvelo saZmo edemi?
9 dRis Semdeg zovreTs daviTis kacni mividnen da iqidan 14
wlis oboli, welSemarTuli biWi waiyvanes mefesTan“.
am fiqrebSi gasuls gvian SevamCnie avtobusSi atexili
CoCqoli. kursantebi saqarTvelos istoriis codnaSi ejibrebodnen erTmaneTs, kamaTobdnen daviT aRmaSeneblis cxovrebasa da moRvaweobaze, didgoris brZolis Sesaxeb, daviTis
34
reformebze. moviTxove mosmenis etiketi daecvaT da didi mefis periodis istoriis codna ise gamoevlinaT.
ramdenime wamiT avtobusSi siCume Camovarda kursantebma erTmaneTs gadaxedes. cdiloben sityva dauTmon Tanakurselebs.
siCumis darRveva soso beriaSvils mouwia: „didgoris brZola
daviT aRmaSenebelma 1121 wlis 12 agvistos gadaixada. am dRes
erTmaneTis pirispir dadga ori Zala: erT mxares musulmanur
saxelmwifoTa didi koalicia, xolo meore mxares saqarTvelos
laSqari daviT aRmaSeneblis meTaurobiT, igi erTgvari dasasruli iyo im mravalwliani omis, romelTac XI saukunis miwurulsa da XII saukunis pirveli meoTxedis saqarTvelo awarmoebda Tavisi arsebobis SenarCunebisa da progresisaTvis“.
avtobusSi isev siCume Camovarda, TiTqos fiqrebSi wasuli biWebi istoriul faqtebs ixseneben. patara pauzis Semdeg
TiTqos gaaxsendaTo da ramdenimem erTdroulad wamoiwyo
kamaTi, magram isev erTmaneTs gadaxedes da mSvidad ganagrZes
saqarTvelos istoriis gacocxleba.
„qarTveli xalxis samarTliani brZolis istoriaSi erTerTi yvelaze mniSvnelovani adgili ukavia didgoris brZolas, — ambobs ediSer xidaSeli, — daviTma gaaerTiana da erTmefobas daumorCila yvela kuTxe, es ZiriTadad 1122 wlis
Semdeg moxda, roca Tbilisic SemoierTa. XI saukunis 80-iani
wlebis ekonomikurad daqveiTebul da politikurad dasustebul saqarTvelos moevlina mefe daviTi. istorikosi gadmogvcems, rom gvirgvini mamam daadga. es iyo gadatrialeba,
romelic feodalTa erTi garkveuli jgufis mondomebiT
da aqtiuri monawileobiT mimdinareobda. daviTis gamefeba
garkveul iZulebasTan iyo dakavSirebuli., daviTma Tavidanve moaxdina daqsaqsuli mosaxleobis mobilizeba, momxduri
mtris damarcxeba da qveynis aRmavlobis gzaze dayeneba, amas
mohyva didi gardaqmnebi da mSeneblobebi“.
sanam daviT aRmaSenebeli didgoris velze brwyinvale gamarjvebas moipovebda, — CaerTo goderZi Canqseliani, — aRsaniSnavia rom man, rogorc winamorbedisagan gansxvavebulma
mefem, SorsmWvretelma politikosma Tavgasuli qveSevrdomebis gonze moyvana scada. Tavgasuli feodalebi centraluri samefos xelisuflebis mowinaaRmdegeebi iyvnen. isini ebrZodnen samefo xelisuflebas da Tavisi miznis miRwevas gareSe mtrebis daxmarebiT cdilobdnen. daviTma ukompromiso
politikis susxi, Tavdapirvelad didgvarovanma feodalma,
35
kldekaris erisTavma liparit baRvaSma igema. mas jer Ralati ar apatia. Semdeg piroba isev gautexia mefis winaSe. mefes
dautyvevebia da saberZneTSi gauZevebia. misi qoneba da kldekaris saerisTavo daviTma samefo sakuTrebad gamoacxada.
liparitis samflobelo argveTi ki gelaTisaTvis Seuwiravs.
mefem Sio mRvimisadmi boZebul „anderZSi“ moxseniebul ZaganisaTvis ki yvela pativi da Rirseba auyria“.
valerian (valo) beriZe: — „1089 wels 16 wlisa gamefda daviTi. mefes dauZlurebuli samefo ergo. Tavidan man gabneuli da daqsaqsuli qveSevrdomebis Segroveba daiwyo. Tbilisis saamiros da kaxeTis garda, mTeli samxreT-aRmosavleTi
saqarTvelo Turqebs epyraT. Cvens qveyanaSi gansakuTrebiT
gaZlierda TurqTa Semoseva-Casaxlebani. 1080 wlidan daiwyo
„didTurqoba“. saqarTvelom sruli damoukidebloba, TurqselCukebis xarkis micemis Sewyvetis, 1097 wlis Semdeg, 1099
wels aRadgina. daviT aRmaSenebelma qveynis gaZlierebaze
zrunva damoukideblobis aRdgenis Semdegac ganagrZo. daviTma spa gaamravla da sulTans xarki Seuwyvita. saqarTvelom marto TurqTa xarkisagan ki ar daaRwia Tavi, aramed „daupatiJebeli stumrebisganac“ gaTavisuflda“.
exla ki Cemi jeri dadga, wamoiZaxa zurab badriaSvilma da
ganagrZo: „sanam mefe kaxeTis SemoerTebas Seudgeboda, man yuradReba saeklesio saqmeebze gadaitana da didi cvlilebebi
moaxdina. didma saeklesio ruis-urbnisis krebam „Zeglisweris“ saxiT mniSvnelovani gadawyvetilebebi daakanona. SemoRebul iqna Wyondidel-mwignobarTuxucesis Tanamdeboba, romelic ara marto saxelmwifo saqmeebis mTavari gamge, aramed
mefis sakuTari da piradi qonebis sagamgeos uzenaes mmarTveladac iTvleboda. kaxeTis SemoerTebisaTvis brZolisas mefem
mniSvnelovani punqti zedaznis cixe 1103 wels aiRo. kaxeTis
saboloo SemoerTeba usisxlod gadawyvita. kaxTa mefe aRsarTani SeupyriaT herTa didebulebs da mefisaTvis gadauciaT. am
ambavs ganZis patronis wyroma gamouwvevia da omi gamoucxadebia mefisaTvis. brZola erwuxSi momxdara da mefis winaaRmdeg
sulTans uricxvi jari, ganZis aTabagi da kaxTa eri gamouyvania. am omSi daviT aRmaSenebels 3 cxeni moukles da meoTxeTiRa
daamTavra. sabolood kaxeT-hereTi 1104-1105 ww. daipyro. 1110
wlidan ki kaxeT-hereTi saqarTvelos SemadgenlobaSia“.
„daviT aRmaSenebeli gegmazomierad atarebda RonisZiebebs feodaluri centralizaciisa da samxedro ZlierebisaT36
vis — ambobs deme wulukiani, — 1110 wels giorgi Wyondideli
— mwignobarTuxucesma rusTavi 1115 wels Turqebs waarTva.
daviTi qarTuli armiis Tavmoyrisa da pirdapiri galaSqrebisaTvis maRali mzadyofniT, rogorc strategiuli ise taqtikur dartymaTa daswrebis did SesaZleblobas hqmnida“.
„didgoris brZolamde daviT aRmaSenebelma teritoriebis SemoerTebas laSqarSi reformebis gatarebiT miaRwia — ambobs gia varamaSvili, — man jarSi SemoiRo mkacri disciplina.
Semoikriba erTguli molaSqreebi da maTgan mudmivi, Zlieri
gvardia „mona-spa“ Seqmna. aRWurva iaraRiTa da maT wvrTnas
Seudga. jarSi Tavis mier SemoRebul taqtikasa da strategias iyenebda. daarsa mzveravTa instituti, romlebsac mematiane mstovrebs uwodebs. isini Tvalyurs adevnebdnen mtris
moZraobas da droulad acnobebdnen mefes. mefem Zlieri sapolicio aparati Seqmna, romelsac aRmaSenebelma xelmZRvanelad mandaturTuxucesi Cauyena“.
ediSer xidaSeli: — „daviT aRmaSenebels gadawyvetili hqonda
ara droebiTi da daqiravebuli jaris, aramed mudmivi jaris Seqmna. man daamkvidra taqtikuri erTeulebis sistema. es mas taxtze
asvlisTanave, yivCaRTa Camosaxlebamde mouxerxebia. strategiis
sferoSi gazarda moulodnel dartymaTa SesaZleblobani, taqtikaSi ki sabrZolo moqmedebaTa mravalferovneba daamkvidra.
Seuqmnia centralizebuli sardloba, romlis saTaveSi TviTon
idga. pirad gvardiaSi 5000 mxedari hyavda. armiaSi mkacri wesrigi daumyarebia. mTeli samefo saomar banakad gardaqmna.
saqarTvelos istoriis gakveTilis Catarebisas avtobusSi siCume sufevda. yvela yuradRebiT usmenda megobrebs.
amasobaSi mcxeTas mivadeqiT. avtobusma marcxniv armaziZegvis mimarTulebiT gauxvia. pirvelad SevamCnie kvirbebi
— gzis maCveneblebi, maRal kvarcxlbekze Semomjdari orbiarwivni. mTel gzaze didgoris velamde aseTi kvarcxlbekebi
idga da kvirbebi memorialamde migvacilebdnen.
istoriuli faqtebis momdevno etapebs ixsenebdnen biWebi,
Tu rogor gawmindes daviTma da misma Zem demetrem Turq-seljukebisagan tao, aiRes cixe-qalaqebi: giSi, lore, qalaZori,
xunani, bardavi, yabala, sevgalameji, agarani; araqsis piras
Tavs daesxa seljukebs da daamarcxa. Tu rogor gadmoiyvana
CrdiloeTidan yivCaRTa 40 aTasi ojaxi saqarTveloSi.
kursantebis codnam gamaoca.davaskveni, rom ganaTlebuli, wignieri kursantebis Sevseba movida. sanam didgoris
37
vels mivuaxlovdebodiT, kursantebs Soris kamaTi gamoiwvia
mahmadianma koaliciuri jaris raodenobam. am kamaTSi aqtiurad CaerTo koba papuaSvili. man Tqva, rom istoriografiis
Tanaxmad, daviT aRmaSenebels didgoris brZolaSi 55 600 kacisagan Semdgari laSqari hyavda. man mahmadianTa koaliciuri laSqris winaaRmdeg gamoiyvana 40 000 qarTveli, 15 000
yivCaRi, 500 alani (daqiravebuli molaSqreebi) da 100 frangi
(evropeli raindi). xolo koaliciuri seljukebis, Turqmenebisa da arabebisagan Semdgari laSqari 560 000 kacs iTvlida.
daviTis istorikosi ki arafers ambobs arc mahmadianTa gaerTianebuli laSqrisa da arc saqarTvelos jaris raodenobis
Sesaxeb. misi TqmiT, koaliciuri jari uricxvi yofila. Setevaze qarTvelTa laSqari gadasula. saqarTvelos laSqars 200
mxedari gamoeyo da mtrisken gaemarTa. mahmadianTa laSqris
sardlobas egona, mefes uRalates da Sewyalebisa da dandobis saTxovnelad modiano. isini daubrkolebliv SeuSviaT Tavis ganlagebaSi, magram 200 mxedarma uecrad iSiSvla xmlebi
da mters daeria. aseTma xerxma mteri daabnia. Turqebi gons
gvian moegnen. daviTma ki qarTvelTa mTavari ZalebiT ieriSi
miitana mtris dabneul laSqarze. saSineli xocva-Jleta qarTvelTa gamarjvebiT damTavrda.
roca didgoris vels mivadeqiT, niavi qroda. danarCeni kursantebisa da fakultetis xelmZRvanelobis mosvlamde memorialis daTvaliereba gadavwyviteT. yvela mdumared
gavcqerodiT didgoris vels, sacalfexoebs, sadac 1121 wlis
Soreul zafxulSi daviT aRmaSenebelma gadamwyveti brZola
„Zlevai sakvirveli“ gadaixada. es is adgilia, sadac Turqebi
brZolis dawyebas ar elodnen, magram igi mainc daiwyo. kompleqsis mTavari ZarRvi — borcvze aRmarTuli dedaboZi —
didgoris velis yvelaze Soreuli mxridanac kargad Cans; mis
garSemo miwaSi Rrmad Camjdari maxvilebia „mimofantuli“,
maxvilicaa da jvaric; moSorebiT ori svetia aRmarTuli.
erTze — warweraa amokveTili, meoreze ki — sxvadasxva zomis
zari irxeva. meore borcvze meomaria wamoqceuli, TiTqos wamodgomas cdilobs, gverdze gansxeulebuli figura gahkvria
balaxs. etyoba veRar adgeba, dakvdomia didgors. aq, am velze, samkvdro-sasicocxlo brZola gaimarTa. mahmadianTa koalicias jvarosnebis didi sisxlisdamaqcevari ilRazi sardlobda romelsac mTeli qristianuli samyaros amoZirkva
evala.
38
ovalur TeatronTan CamovediT. igi calkerZ skam-safexurebiTaa Semoraguli, calkerZ ki qvis maRali svetebi akravs.
Teatronis teritoriaze Sekrebili kursantebi ficis misaRebad emzadebian. fakultetis ufrosis — general-maior givi kvantalianis mier gamoyofili kursanti, kursis zemdegi
besarion barnabiSvili ficis teqsts kiTxulobs. yvela sityva-sityviT imeorebs. sazeimo, didad sapasuxismgeblo rituali dasrulda. ficis teqsts wiTel zolad gasdevda sabWouri, socialisturi ideebi da sabWoTa kanonebis Sesasruleblad iyo gamiznuli. mogvianebiT gairkva, rom ficis teqsti
momzadda da damtkicda ficis miRebis dRes. qarTuli teqsti
rusulidan iyo naTargmni.
ficis miRebis damTavrebis Semdeg, kursantebma erTmaneTs
gadaxedes. yvelas erTi azri utrialebda TavSi. is, rom sazeimod miRebuli fici ar Seesabameboda im sivrces, sadac vimyofebodiT da am istoriuli adgilisaTvis SeuTavsebeli iyo!
momdevno wlebma cxadyo am biWebis Tavganwirva samSoblos dasacavad, maT samagaliTo simamace gamoavlines qveynis
teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi da sicocxlesac swiravdnen.
pirvelkurselebi Caricxvis dRidanve morigeobiT monawileobdnen TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi, xolo morigeobidan gaTavisuflebulni saswavlo gegmiT gaTvaliswinebul mecadineobebze isxdnen.
oqtomberi idga. am Tves unda gadaewyvita is momavali,
romelsac, didi cvlilebebis molodinSi, ukeTesobisaken
ltolva edo safuZvlad, magram piriqiT moxda, mTeli Semdgomi periodi dramatuli movlenebiT, fsiqoziT iyo aRsavse. amis SeCereba aravis ZaluZda, sibnelem daisadgura.
am ukuneTSi Cveni saswavlebelic mohyva. moulodnelobiT
aRsavse periodSi vcxovrobdiT da prognozireba SeuZlebeli iyo.
gareSe Zalebis aqtiurobam imZlavra. erovnul moZraobas
kp da sabWoTa mTavrobam ideologiuri omi gamoucxada da mis
dasapirispireblad rusulenovani „interfrontebi“ Seqmna.
maTi mizani erebs Soris dapirispireba iyo.rusulenovani mosaxleoba yvela respublikaSi iyo. CvenSic, magram aq sxva ram
imaleboda. amiT „centrs“ erovnuli moZraobis CaxSoba surda. xalxTaSoris dapirispireba viTomc umarTavi gaxda. arada, es centris mier gaTvlili gegmis erTi nawili iyo. meores
39
ki damoukidebel saxelmwifoTa TanamegobrobaSi gawevrianeba edo safuZvlad.
28 oqtombers sabWoTa saqarTvelos istoriaSi pirvelad
imarTeba mravalpartiuli arCevnebi. arCevnebis Semdeg, 14 noembers zviad gamsaxurdia airCies saqarTvelos uzenaesi sabWos Tavmjdomared. amiT damoukidebloba movipoveT, magram,
rogori damoukideblebi viyaviT, Semdegi wlebi dagvanaxebs.
saqarTvelos ssr uzenaesi sabWos wina saarCevno periodSi, mdgomareobis stabilizebisaTvis, TbilisSi 17 oqtombridan 24 oqtombramde fakultetis piradi Semadgenloba
qalaqis avtoinspeqciasTan erToblivad atarebs sagzao moZraobis usafrTxoebisa da sazogadoebrivi wesrigis dacviT
reids. Semadgenloba qalaqSi avtobusebiT gadaadgildeboda, maTi mZRolebi kursantebma Secvales. uqmeebSi gaZlierda
saswavleblis teritoriaze fakultetis piradi Semadgenlobis morigeoba.
22 oqtombridan foTis saqalaqo aRmaskomis Ss ganyofilebaSi praqtikuli daxmarebis aRmosaCenad, qalaqSi sazogadoebrivi wesrigis dasamyareblad gaemgzavra fakultetis
kursantebisgan Semdgari jgufi miliciis podpolkovnik daviT rafavas xelmZRvanelobiT.
1990 wels, ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi
skolis Tbilisis fakultetis bazaze, saqarTvelos ministrTa sabWos 23 oqtombris № 572-e dadgenilebiT, daarsda saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skola.
zemoaRniSnuli dadgenilebis me-6 muxlis safuZvelze, sazogadoebrivi wesrigis dacvisa da damnaSaveobis winaaRmdeg
brZolis gaZlierebis mizniT, Seiqmna specialuri daniSnulebis SeiaraRebuli aseuli saswavleblis kursantTagan, romelTac hqondaT Ss organoebSi muSaobis gamocdileba. am aseuls daeniSna xelfasi. specaseulis ufrosad dainiSna skolis
ufrosis TanaSemwe samwyobro nawilSi miliciis polkovniki
pavle norakiZe, moadgileebi: operatiuli samsaxuris dargSi
miliciis podpolkolvniki guram ivaniSvili da specteqnikuri saSualebebis gamoyenebis dargSi miliciis maiori daviT Cagunava, pirveli kursidan SeirCa 31 kursanti, meore kursidan
— 22, mesamedan — 27. yvelaze gaica satabelo iaraRi.
saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skola urTules viTarebaSi Camoyalibda. qveyanaSi Seqmnili politikur-ekonomikuri da socialuri daZabulobis simZimem skolis pira40
di Semadgenlobis mxrebze gadaiara. axladSeqmnil umaRles
saswavlebelSi saswavlo-aRmzrdelobiTma procesma meore
etapze gadainacvla. mis mTavar movaleobad masobrivi areulobebisa da kriminogenuli situaciebis mowesrigeba, aseve,
danaSaulis winaaRmdeg brZola gadaiqca.
2 noembers, 23 saaTze saswavlebelSi cxaddeba saswavlo
sagangaSo Sekreba piradi Semadgenlobis gamocxadebisa da
sabrZolo mzadyofnis Semowmebis mizniT. uzrunvelyofili
iyo kursantTa da oficerTa Semadgenlobis sruli daswreba.
SemoRebul iqna mkacri wesebi; skola yazarmul mdgomareobaze gadavida. mzadyofnaSia skolis avtotransporti, specialuri da Tavdasacavi saSualebebi. piradi Semadgenloba saswavleblis saerTo sacxovrebelSi dabinavda.
TbilisSi specdaniSnulebis obieqtebis dasacavad, 30 noembridan meoTxe kurselebi iyvnen mivlinebulni.
saqarTvelos Sss kolegiis dadgenilebis Tanaxmad, operatiuli viTarebis daZabvis gamo, sazogadoebrivi wesrigis
dacvis RonisZiebebSi monawileobis misaRebad 15 noembridan 30 noembramde igzavneba miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba: sagarejo — 100 kursanti, jgufis ufrosia
miliciis polkovniki pavle norakiZe; xaSuri — 50 kursanti,
jgufis ufrosia miliciis podpolkovniki daviT rafava;
mTavrobisa da administraciuli dawesebulebebis dasacavad
— 100 kursanti, jgufis ufrosi — miliciis polkovniki aleqsandre kvaSilava.
Ss ministris miTiTebiT 4 dekembridan samtrediis raionuli Ss ganyofilebisaTvis dasaxmareblad, igzavneba 30 kaciani jgufi, miliciis podpolkovnik daviT rafavas xelmZRvanelobiT.
respublikaSi daZabuli operatiuli viTarebis gamo, saswavleblis ZalebiT iqmneba sadReRamiso saguSagoebi: saguSago №1 — kolxuri koSki, saqarTvelos uzenaesi sabWos prezidiumis Tavmjdomaris saxlis dasacavad — 10 kaciani jgufi;
saguSago № 2 — uzenaesi sabWos Senoba, xelmZRvaneli — miliciis polkovniki badri saluqvaZe; maiori iuri diaCkovi-dumbaZe, kapitani sandro gedevaniSvili da kapitani givi qevxiSvili — 15 kursanti; saguSago № 3 — maCablis quCa „mrgvali
magidis“ Stabbina, xelmZRvaneli miliciis polkovniki zurab
gviSiani; maiori daviT Cagunava, leitenanti grigol qaTamaZe da 15 kursanti; saguSago № 4 — televiziisa da radios sa41
xelmwifo komitetis Senoba, xelmZRvaneli — podpolkovniki
anzor yuraSvili; podpolkovniki vladimer petrosiani, kapitani elguja Wanturia, maiori igor klestovi da 15 kursanti; saguSago № 5 — saqarTvelos kp ck Senoba — xelmZRvaneli
— miliciis polkoniki rudolf xaCaturiani; podpolkovniki
vitali putiatini, podpolkovniki fiodorovi, maiori alika
mamedovi da 15 kursanti.
5 dekembers mTavrobis saxlis win gaimarTa xalxmravali
mitingi,romlis mizans eris gamTlianeba, darazmva da xalxis
kanonieri moTxovnebis dakmayofileba gaxldaT. gamokruli
iyo lozungebi „gauqmdes yvela SeiaraRebuli formireba“,
„muSaobis normaluri pirobebi mieces eris mier arCeul kanonier mTavrobas“:. mitingze sityviT gamovidnen uzenaesi sabWos Tavmjdomare zviad gamsaxurdia da xelisuflebis sxva
warmomadgenlebi. am droisaTvis miliciis umaRlesi skolis
oficrebi da kursantebi (sul 200-250 kaci) 28 oqtombridan
Sida qarTlSi, sagangebo wesebis SemoRebis dRemde (11 dekembramde) imyofebodnen mTavrobis saxlis ezoSi da asrulebdnen xelisuflebis davalebebs.
80-90-iani wlebis mijnaze politikuri realoba saqarTveloSi ganpirobebuli iyo imiT, rom erovnul-ganmaTavisuflebelma moZraobam damajereblad gaimarjva mravalpartiul
arCevnebSi. socialuri da sazogadoebriv-politikuri aqtiuroba axal etapze gavida, daiwyo Zvelis msxvreva da axali
sazogadoebriv-politikuri struqturis marTvis meqanizmis
formireba. am cvlilebebis fonze, 1990 wlis miwuruls, kvlav
kritikulad gamwvavda kriminogenuli da politikuri situacia Sida qarTlSi, kp da sabWoTa xelisuflebas saxelmwifos
marTva aRar ZaluZda. maTi meTodebiT saxelmwifoebriobas
ganadgureba emuqreboda. uamravi problema dagrovda, qarTvelebs Soris solidaroba ar iyo.
aseT viTarebaSi saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWo 11 dekembers gamarTul sesiaze erTxmad iRebs kanons
„samxreT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebis Sesaxeb“: saqarTvelom daibruna istoriuli teritoria — Sida qarTli.
gamocxadda sagangebo wesebi q. cxinvalisa da javis raionSi
(1990 wlis 12 dekembridan), misi moqmedebis vada ganisazRvra
erTi TviT. cxinvalis komendantad dainiSna miliciis umaRlesi skolis ufrosi, miliciis general-maiori givi kvantaliani. regionSi sapatrulo morigeobas, ssr kavSiris Sinaga42
ni jaris qvedanayofebTan erTad, miliciis umaRlesi skolis
oficrebi da kursantebi ewevian.
amasTan dakavSirebiT, saqarTvelos Sss kolegiis dadgenilebiT miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba 12
dekembridan igzavneba cxinvalSi komendantis saaTis Sesasruleblad. saswavleblis oficrebi da kursantebi SeaiaraRes tabeluri iaraRiT, tyviamfrqvevebiTa da specdaniSnulebis saSualebebiT. saswavleblis ufrosis brZanebiT (№ 22, 11.12.1990)
miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis xelmZRvaneloba daevala miliciis polkovnik pavle norakiZes. aRniSnuli
brZaneba profesor-maswavleblebs saswavlo cxrilis Sesabamisad mecadineobebis Catarebas avaldebulebda.
12 dekembers saswavleblis dislokaciis adgilad goris
sastumro „qarTli“ ganisazRvra. iq, saswavleblis piradi Semadgenlobis ZiriTadi nawili moTavsda. pirvelkurselebi ki,
Cemi xelmZRvanelobiT, goris rkinigzis sadguris CixSi mdgar
vagonebSi ganvTavsdiT. instruqciebs sastumro „qarTlSi“ viRebdiT da saguSagoebze vnawildebodiT. rezervSi myof kursantebs, „qarTlSi“ utardebodaT saswavlo gegmiT gaTvaliswinebuli mecadineobebi. saswavleblis muSakTa TaTbirebs givi
kvantaliani sastumros restoranSi, mosamsaxure personalis
TandaswrebiT marTavda, rac yovlad dauSvebeli iyo.
cxinvalis regionSi miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba patrulirebda qarTul soflebSi: TamaraSeni —
kexvis mimarTulebiT, romlis mosaxleoba, faqtobrivad, alyaSi iyo moqceuli da izolirebuli gare samyarosagan. imis
gaTvaliswinebiT, rom regionis milicielTa didi nawili osi
erovnebisa iyo, miRebuli iqna gadawyvetileba, adgilobrivi miliciis funqciebi miliciis umaRlesi skolis pirad Semadgenlobas Seesrulebina. gadawyvetileba nakarnaxevi iyo
politikuri situaciidan gamomdinare da provokaciebis Tavidan asacileblad. javaSi gaigzavna specdisciplinebis kaTedris profesor-maswavlebelTa Semadgenloba. miliciis
polkovniki sergo baRdasarovi, miliciis podpolkovnikebi
valeri petrosiani, vitali putiatini da iuri gladkixi, maiori viqtor nikolaiSvili. javis samxedro komendantis movaleobas asrulebda viqtor nikolaiSvili. maTi ZiriTadi movaleoba raionSi sursaTis, medikamentebisa da sxva sasicocxlo, aucilebeli tvirTebis Seuferxebeli transportireba
iyo. cxinvalSi funqcionirebda Stabi miliciis maior daviT
43
Cagunavas, podpolkovnik biWiko SoxaZis, podpolkovnik daviT rafavasa da maior vaJa gurgeniZis SemadgenlobiT.
dekembris bolos javaSi dislocirebulma umaRlesi skolis jgufma datova raioni im ubralo mizezis gamo, rac Semdeg wlebSic iCenda xolme Tavs. iq, ssr kavSiris Sinagani jari
Cadga, samoqmedod da gasakontroleblad mxolod cxinvalis
Sesasvleli dagvitoves da cxinvalis StabSi ufunqciod darCenili miliciis umaRlesi skolis TanamSromlebi Stabis teritorias ver scildebodnen. miuxedavad Sinagani jaris mier
aseTi Seviwroebisa, Cveni iniciativiT mainc vaxorcielebdiT
patrulirebas qarTuli soflebis mimarTulebiT.
25 dekembers, daaxloebiT Ramis 2 saaTze me da miliciis
maiorma mirian TeTraZem cxinvalis SesasvlelTan ganlagebuli saguSagoebi SemoviareT. gveama, rom biWebi didi pasuxismgeblobis sruli SegnebiT asrulebdnen movaleobas. mirianis
kuTvnili „Jigulis“ „07“ markis avtomobiliT gamovemgzavreT
gorisken, sof. tyviavs gamovcdiT. karaleTis sagzao policiis Senobamde 300-350 metri iqneboda darCenili, rom trasaze rusi, Sinagani jaris jariskacebi gadagveRobnen da gagvaCeres. oTxma avtomatianma jariskacma manqanidan gadmosvla
da manqanis saxuravze xelebis dawyoba mogvTxova. manqanidan
gadmosvlamde makarovis sistemis tabelur iaraRze movikide
xeli. mirianma gamafrTxila iaraRi ar amomeRo, provokaciaze ar wamogvagono. davmorCildiT. gadmovediT manqanidan da
jariskacebs vuyvire: „ra uflebiT gvaCerebT, Cven miliciis
TanamSromlebi varT, formas ver xedavT?!“ moSorebT, sibneleSi SevniSne „uralis“ markis tentiani samxedro manqana da
ukana ZarasTan mdgomi samoqalaqo tansacmelSi Cacmuli maRali kaci. man gasca brZaneba Cveni „makarovis“ pistoletebi
SeemowmebinaT. darwmundnen, rom mWidSi rva vazna ido. samoqalaqo tansacmelSi Cacmulma kacma gviTxra „Sinagani jaris
polkovniki var“, bodiSi mogvixada da gzis gagrZelebis neba
dagvrTo. im Rames, arc me da arc mirians ar gvZinebia, Rame
TeTrad gavaTeneT. es ambavi diliT sastumroSi mosul umaRlesi skolis ufross movaxseneT. Segvpirda, rom aRniSnulze Sinagani jaris xelmZRvanelobasTan mkacrad imsjelebda.
Tumca, darwmunebulni viyaviT, rom igi krintis damZvreli
ar iyo, radganac igi bunebiT Cinovnikuri morCilebiT iyo
Sepyrobili da amas ver gabedavda. maS, arc Tavisuflebi viyaviT da arc komendantis saaTis ganmaxorcieleblebi. davrw44
mundiT, rom Cvens saqmianobaSi formaluri mxare sWarbobda,
mTavari warmmarTveli Zala ruseTis Sinagani jari iyo.
cxinvalSi mdgomareoba ukiduresad iZabeboda, osi eqstremistebi gamosvlebs marTavdnen. gaxSirda maTi boevikebis
provokaciuli gamoxdomebi. erT-erTi aseTi provokacia 27
dekembers, cxinvalSi miliciis sammarTveloSi samxedro komendaturis Senobis win moxda. daaxloebiT 16 saaTze komendaturis Senobis Sesasvleli blokirebuli hqondaT „adamon
nixasis“ 1500-2000-mde aqtivists. isini moiTxovdnen saqarTvelos genprokuraturis sanqciis safuZvelze q. cxinvalSi
mcxovreb danaSaulis CadenaSi eWvmitanil alixan fuxaevis
ganTavisuflebas. sapatrulo-saguSago samsaxuris manqaniT
saguSagoebis Semowmebidan dabrunebul miliciis umaRlesi
skolis TanamSromlebs: miliciis podpolkovnikebs biWiko
SoxaZesa da daviT rafavas samxedro komendaturasTan daxvdaT agresiulad ganwyobili osi erovnebis adamianTa jgufi.
maT komendaturis SesasvlelSi fizikuri da sityvieri Seuracxyofa miayenes da mZevlad aiyvanes Sss miliciis umaRlesi
skolis podpolkovnikebi b. SoxaZe da d. rafava. agresiulad
ganwyobil os moqalaqeebs Soris iyo dimitri sanakoevi (dRes
igi yofili „samxreT oseTis avtonomiuri olqis“ teritoriaze droebiTi administraciul-teritoriuli erTeulis administraciis xelZRvanelia). alyaSi moaqcies Cveni TanamSromlebi, Caisves „mersedesis“ markis msubuq manqanaSi, romelsac
marTavda e.w. olqis aRmaskomis Tavmjdomaris ZmisSvili slavika. miiyvanes sofel xeTagurovos xis saxerx qarxanaSi, daamwyvdies sayarauloSi da 2 avtomatiT SeiaraRebuli mamakaci
miuCines. ase unda hyolodaT a. fuxaevis gaTavisuflebamde.
mokvliTac emuqrebodnen. imave saRamos b. SoxaZe da d. rafava gadaiyvanes cxinvalis centrSi naxevradsardafis tipis
klubbarSi. mZevlebi gvian RamiT Sinagani jaris polkovnikma
fokinma gaaTavisufla da SemovliTi gziT gorSi Caiyvana.
axali weli axlovdeboda. Tbilisis sapatrulo-saguSago
samsaxuris danayofi cxinvalidan gamodioda. qalaqis centrSi maT, arc ise didi raodenobis osi erovnebis qalebi daxvdnen da 17 erTeuli avtomati waarTves. am ambavma Cveni saswavleblis meoTxe kurselebi ganarisxa da givi kvantalians ultimatumi wauyenes. isini sastumro „qarTlSi“, sadac miliciis
umaRlesi skolis iaraRi inaxeboda, avtomatebiT SeiaraRdnen
da ganacxades: „rac kanoniT gvevaleba ganvaxocieloT Tu ara
45
da aqedan wavideT da yvelaferi davTmoT“. givi kvantalianma biWebi daaimeda da Sehpirda, rom yvelafers moevleboda.
mogvianebiT ki yvelaferi davTmeT da qarTveli xalxi bedis
anabara mivatoveT. Sida qarTli mtrebs CavugdeT xelSi...
28 dekembers, galis quCaze kolxur koSkTan axlos mdebare „inturistis“ avtofarexidan miliciis umaRles skolas 3
erTeuli javSanteqnika „БРДМ“-i gamouyvanes. maT wamosayvanad meoTxe kurselebi mividnen da samxedro teqnika gldanSi,
miliciis umaRlesi skolis ezoSi gadaiyvanes. javSantransportiorebis gadacemisas saqarTvelos Ss ministri dilar
xabuliani kursantebs dapirda, rom igi maT gverdiT iqneboda. ministrma Tavisi danapirebi rogor Seasrula, amis Sesaxeb
qvemoT mogiTxrobT.
winasaaxalwlo mzadeba dawyebulia. Sida qarTlis saocrad kacTmoyvare da stumarTmoyvare qarTveloba, ukve mesame welia axal wels isev daZabuli xvdeba. qarTuli sulis gadasarCenad verc erovnulma xelisuflebam izruna.
goris sastumro „qarTlSi“ mcxovrebi miliciis umaRlesi
skolis piradi Semadgenloba axali wlis Sesaxvedrad saxlebSi
gauSves. amave brZanebiT, me da samaCabloSi mcxovrebi kursantebi sof. TamaraSenSi unda SevsuliyaviT da qarTuli soflebis dasacavad gvezruna. Semovikribe pirvelkurselebi: soso
beruaSvili, vasil bacikaZe, gia borcvaZe, goCa bliaZe, badri
gogiZe, spartak midodaSvili, zurab mindiaSvili, Temur daTaSvili, daviT yaulaSvili, mevlud jioSvili da baTumeli
revaz qarcivaZe, aseve meoTxekurseli malxaz daTaSvili. yvela CvenTagani SeiaraRebuli viyaviT „АКМ”-is sistemis avtomaturi iaraRiT, 2-2— mWidiT. Tu osebi Tavs dagvesxmodnen,
aseTi SeiaraRebiT ras gavxdebodiT?! sofel TamaraSenSi 29
dekembers, dRisiT SevediT. am dRidan daiwyo Cveni mowameobrivi dReebis aTvla, rac momdevno wlis 5 ianvramde gagrZelda. 8 dRis ganmavlobaSi sof. TamaraSenidan kexvamde vpatrulirebdiT qarTuli soflebis dasacavad. uZilo Rameebma, uwyloobam da uSuqobam mZime daRi daasva Cvens yofas. sulieri
da fizikuri daZabuloba Segvetyo, magram mainc ar gavtydiT.
cxovrebam gamocda Cagvitara. dRis saaTebSi rigrigobiT viZinebdiT da sof. TamaraSenis univermaRTan koconTan vTbebodiT. ise gaiara im dReebma, rom arc Sss da arc miliciis umaRlesi skolis xelmZRvanelobas ar gavxsenebivarT.
46
saqarTvelos Ss saministros umaRlesi skolis
oficerTa da kursantTa sazogadoebrivi wesrigis
dacvaSi, damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis RonisZiebebsa da saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi monawileobis
geografiuli ruka da masStabebi
1991 ww.
cageri
oni
saCxere
TamaraSeni
cxinvali
meRvrikisi
Telavi
gurjaani
borjomi
foTi
gori
bakuriani
Tbilisi
qobuleTi
baTumi
axalqalaqi
ninowminda
47
maxsendeba cudic da kargic...
1991 weli
„araferi ar unda davmaloT, radgan damalviT seni ki ar rCeba, Zlierdeba, xrwnis
sazogadoebriv organizms da sikvdils umzadebs ers“.
iakob gogebaSvili
axal wels Sida qarTlSi, sofel TamaraSenSi Ria cis qveS
SevxvdiT. kursantebi didi siyvaruliTa da aRtacebiT ixseneben bavSvobaSi soflad gatarebul wlebs. aqebdnen adgilobriv mosaxleobas, stumarTmoyvare da sulierad mtkice
xalxia, Seqmnili mdgomareoba aRelvebT da ver autaniaTo.
ixseneben soflis istorias: erT dros cnobili qalaqi TamaraSeni dauarsebia Tamar mefes 1190 wels. iq mcxovrebni
vaWrobas misdevdnen. me-12-13 ss. CrdiloeT kavkasiidanac
modiodnen aq savaWrod, qalaqad saukune-naxevari iarseba.
igi miwasTan gausworebia jalaledins rusudanis mefobis
dros.
axal wels kursantebis ojaxebi SemoviareT. yovel maTgans mivuloce 1991 weli da yvela qarTvels am mxareSi optimisturi da momavlis rwmenis imediT, WeSmartebisaken savali
gza davuloce. mZimed gadioda dReebi, mTeli Rameebi ar gvZinebia. dRisiT 1-2 saaTiT Tvals Tu movatyuebdiT soflis sabavSvo baRSi.
4 ianvari Tendeboda da meRvrikisis mxridan wamosuli miliciis kolona Semovida cxinvalSi. avtosagzao saguSagoze
mdgarma ruseTis Sinaganma jarma Slagbaumi awia da kolona
gaatara. ruseTis Sinaganma jarma cxinvalis Sesasvleli miatova da qalaqis centrSi gadainacvla. imave dRes Semodis
Cveni saswavleblis piradi Semadgenloba. miliciis umaRlesi
skolis meoTxekurselebi q. cxinvalis miliciis sammarTveloSi ganlagebul samxedro komendaturaSi rCebian javSantransportiorebis „БРДМ“-is 2 ekipaJiT, romlebic dakompleqtebuli iyo saswavleblis piradi Semadgenlobidan da „av49
Ranelebis“ rigebidan. am dRidan iwyeba komendantis saaTiT
gaTvaliswinebuli RonisZiebebi. miliciis umaRlesi skolis
piradi Semadgenlobis didi nawili sof. TamaraSenSi ganlagda. saswavleblis piradi Semadgenloba SeiaraRebuli iyo
avtomaturi iaraRiT: АКМ, АКС, ПК da РПК tyviamfrqveviT,
aseve Cvens gankargulebaSi iyo erTi javSantransportiori
„БРДМ“-i. mTeli regioni dayofili iyo saguSagoebad, romlebic qarTul dasaxlebebSi iyo ganlagebuli da samxedro
komendaturis mier operatiuli TvalsazrisiT nomeraciiT
moixsenieboda. TamaraSenSi ganlagebuli miliciis saguSago
saxeldeboda № 10-iT, sadac miliciis umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan erTad imyofebodnen baRdaTis, quTaisisa da vanis Ss ganyofilebebis TanamSromlebi. Stabi № 10
ganTavisebuli iyo TamaraSenis saSualo skolaSi. Stabs Sss
warmomadgeneli, miliciis polkovniki merab RuduSauri xelmZRvanelobda.
meore dRes, 5 ianvars, imata respublikis sxvadasxva raionebidan wargzavnilma samarTaldamcavTa Zalebma. amis sapasuxod, „adamon nixasis“boevikebma cecxli gauxsnes qarTul
dasaxlebebs. e.w. samxreT osebma saqarTvelos faqtobrivad
omi gamoucxada. daiRvara sisxli, iyo daWrilebi da moklulebi. javaSi Seyvanili oficerTa jgufi cxinvalSi gamoiZaxes. TamaraSenSi mdgomareoba garTulda, aq myofi TanamSromlebi eqstremalur pirobebSi agrZelebdnen samsaxurs.
icavdnen qarTul soflebs osi boevikebisagan. e.w. olqis komitetis Senobas icavda me-8 polkis Sinagani jaris qvedanayofi puzirinis meTaurobiT, romelic mogvianebiT Sss qvedanayofma Secvala.
cxinvalSi, „Sanxais“ dasaxlebaSi, qvemo qarTlis: gardabnisa da marneulis miliciis TanamSromlebi osebma alyaSi moaqcies. yofil samxreT oseTSi mdgomareoba TandaTan iZabeboda, osi eqstremistebis wamowyebuli sabrZolo moqmedebebi sul ufro da ufro farTovdeboda. gaxSirda Tavdasxmebi
saqarTvelos Sss warmomadgenlebze. os separatistebs isini
mZevlebadac ahyavdaT da fizikuri Seuracxyofis miyenebasac ar eridebodnen. am dReebSi erT-erT qarTul sofelSi
mdgar Telavis Ss ganyofilebis TanamSromlebs Soriaxlos
dafrenili vertmfrenidan gadmosulma SeiaraRebulma osebma tabeluri „makarovis“ sistemis iaraRi ahyares da fizikuradac gauswordnen.
50
ssr kavSiris prezidentis mixeil gorbaCovis 7 ianvris
brZanebulebam Zaladakargulad gamoacxada saqarTvelos
uzenaesi sabWos dadgenilebebi samxreT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebisa da cxinvalsa da javis raionebSi sagangebo wesebis SemoRebis Sesaxeb da saqarTvelos respublikis
xelmZRvanelobas daavala 3 dRis vadaSi gaeyvana samxreT
oseTis avtonomiuri olqis teritoriidan SeiaraRebuli
formirebani ssr kavSiris Sss Sinagani jarebis garda. am
brZanebulebam osebi aRafrTovana da sagangebo viTarebis
zonaSi Tavdasxmebi wamoiwyes saqarTvelos Sss TanamSromlebze. marTlmadidebluri samyaros did religiur dResaswaulze, Sobis dRes, osebma namdvili nadiroba gamarTes Sss
warmomadgenlebze. daWres 7 kaci: maTgan 2 saavadmyofoSi
miyvanamde gardaicvala.
m.gorbaCovis brZanebuleba yovelgvar moralur da iuridiul safuZvels iyo moklebuli. regionSi ar iyo araviTari
„SeiaraRebuli formirebani“, garda osi eqstremistebisa. e.w.
samxreT oseTSi ki Sss qvedanayofebi, rogorc brZanebiT iyo
gaTvaliswinebuli, profilaqtikur da operatiul-sagamoZiebo RonisZiebebs axorcielebdnen regionSi viTarebis stabilizebisaTvis, xolo Sss miliciis umaRlesi skolis oficrebi da kursantebi 1990 wlis 12 dekembridan ganvagrZobdiT
cxinvalsa da javis raionebSi sagangebo situaciebis wesebis
gamocxadebis Sesaxeb dakisrebul movaleobaTa Sesrulebas.
m. gorbaCovis brZanebulebebis sapasuxod, 8 ianvars TbilisSi, mTavrobis saxlis win gaimarTa mravalaTasiani mitingi. 9 ianvars ki uzenaesi sabWos sagangebo sesiam miiRo dadgenileba, riTac ssr kavSiris prezidentis 7 ianvris brZanebuleba arakompetenturad, arakanonierad iqna cnobili. saqarTvelos uzenaesi sabWo acxadebda, rom Tuki ssr kavSiris
Sinagani jari Seecdeba cxinvalis regionSi moqmedi qarTuli
miliciis iqidan gamoZevebas, es qmedeba centris mier saqarTvelos winaaRmdeg omis dawyebad iqneba Sefasebulio.
8-9 ianvars „adamon nixasis“ aqtivistebi ganagrZobdnen
qarTul miliciasa da qarTul mosaxleobaze Tavdasxmebs.
srolebi osebis mxridan ar wydeboda, Stabis xelmZRvanelobis brZanebiT Cven ufleba ar gvqonda sroliTve gvepasuxa. StabSi misuli kursantebi, avtomaturi iaraRis vaznebis
gacemas rom iTxovdnen, Stabis ufrosma merab RuduSaurma
uariT gaistumra. Stabis funqciebi nolamde iyo dayvanili
51
da ar Seswevda unari exelmZRvanela TamaraSenSi myof miliciis qvedanayofebisaTvis.
8 ianvars, SuadRes, sof. TamaraSenis SesasvlelTan, me10 saguSagos siaxloves cxinvalidan momavali avtomanqana
gaCerda. iqidan gadmovida saqarTvelos Ss ministri, samoqalaqo tansacmelSi msubuqad gamowyobili (igi TeTri perangis amara mobrZanda saguSagoze). mas Tan axlda warsulSi
warmatebuli sportsmeni, Ziudoisti jibilo niJaraZe. ministri mogviaxlovda, miwaze dayrili avtomaturi iaraRis
masrebis danaxvaze SesZaxa: „ratom isvriT, tyviebs ratom
xarjavT?! amis sapasuxod brazmoreulma kursantebma lanZRva-ginebiT upasuxes da xmamaRali toniT SesZaxes: „osebi
gvesvrian, gvxocaven da Cven, Subli xom ar ginda, rom SevuSviroT?“ ministrma xma ver amoiRo da fexiT ganagrZo Stabisken svla.
mis Semosvlas Tvals vadevnebdiT me da Cveni saswavleblis fizkulturis kaTedris maswavlebeli, miliciis kapitani givi qevxiSvili. ministrma gverdze Cagviara da Stabisken
wavida. givim aRSfoTeba ver damala jibilo niJaraZis uyuradRebobiT, romelTanac wlebis manZilze iyo saqarTvelos
ZiudoistTa nakrebSi. vuTxari, rom ar unda swyenoda, vinaidan es Tanamdebobis pirebisa da maTi amalis ukurnebeli senia.
cxinvalSi osebis barikadebi Tavisufal gadaadgilebaSi gviSlida xels. barikadebi unda agveRo. arada, centridan
gaTavxedebuli eqstremistebi, Tavisuflad moqmedebdnen,
barikadebs Cvens Tvalwin agebdnen, Stabi dayruebul-dabrmavebuli iyo.
9 ianvars saguSagodan 150-200 metrSi moayenes amwekrani
da sinkarebiT datvirTuli manqana da quCis gadaketva daiwyes. oficerTagan veravin iTava amis aRkveTa. ramdenime
wuTi gaognebuli SevcqerodiT erTmaneTs. moTminebis fiala agvevso. win wavedi da kursantebic gaviyolie. srolasroliT gavaqcieT amwesa da satvirTo manqanis mZRolebi.
davindeT, ar movkaliT. gza sinkarebisagan gavwmindeT da
amwes sapulte meqanizmic davazianeT. im Rames saguSagos axla TviTmcleli moadga, is iyo sinkarebi unda Camoeyara 8
ivnisis quCaze, rom postze javSantransportior „БРДМ”-Si
myofma msrolels vubrZane ramdenjerme esrola saburavebSi. mZRoli, osi aqtivisti amjeradac davindeT, gaqcevis sa52
Sualeba miveciT. TviTmcleli „БРДМ“-is meSveobiT trotuarze avagdeT.
es gamowveva saqarTvelos Sss-m saTanado Sefasebis gareSe datova. Sss Zalebi moklebulni iyvnen SesaZleblobas,
CamoerTmiaT aRviraxsnili eqstremistebisaTvis didi raodenobiT dagrovili iaraRi, an rogor SeZlebdnen amis gakeTebas, roca Sss muSakebi ar iyvnen amisTvis mzad; arc saTanado SeiaraReba hqondaT da arc saministros xelmZRvaneloba
iyo dainteresebuli amiT. xolo erTaderT SenaerTs — Sss
miliciis umaRles skolas, romelsac SeiaraRebaSi hqonda 3
erTeuli javSantransportiori, avtomatebi da tyviamfrqvevebi, saguSagodan gasvlis uflebas ar aZlevdnen. rogor
unda gavmklavebodiT eqstremistebs,romlebic kargad iyvnen
SeiaraRebuli rusebis mier?! amaSi gvian davrwmundiT, roca
qarTul saguSagoebs osebi ukve raketebs esrodnen.
sagulisxmoa, rom regionSi sagangebo wesebis SemoReba,
rac sakavSiro organoebis mimnebeblobiT iyo gamowveuli,
saTanadod ar xorcieldeboda. amiT sargeblobdnen osi eqstremistebi da Tavs esxmodnen miliciis saguSagoebs.
saswavleblis oficrebis erTi nawili da me-4 kurselebi
q. cxinvalSi idgnen. miliciis maiorebi: iuri diaCkovi-dumbaZe, daviT Cagunava da igor klestovi iuri diaCkovi-dumbaZis kuTvnili „gaz-24“ markis avtomanqaniT didi riskis fasad
cxinvalidan TamaraSenisaken patrulirebdnen.
regionSi osi eqstremistebi da CrdiloeT oseTidan Semosuli boevikebi aqtiurobdnen. Sinagani jaris danayofebs
meTaurobda polkovniki v. puzirini (ruseTis jarebis operatiuli samsaxuris ufrosi). igi, miliciis umaRlesi skolis
ufrosis, general-maior givi kvantalianis, cxinvalis komendantis izolirebas Seecada, magram es cda uSedego gamodga.
meoTxekurselebi ar danebdnen da givi kvantalians mouwia
cxinvalis komendantis ufleba-movaleobebis Sesruleba.
Sss miliciis umaRles skolaSi, 10 ianvars Statebi gauqmda. xelaxali daniSwvnebi TanamSromelTa dauswreblad gaimarTa, radgan oficerTa Semadgenloba Sida qarTlSi iyo mobilizebuli.
11 ianvars, RamiT, cxinvalis miliciis sammarTvelos SenobaSi ganlagebul komendaturaSi movida Setyobineba q.
cxinvalis centrSi mdebare erT-erT binaze yaCaRuri Tavdasxmis Sesaxeb. yaCaRTa salikvidaciod givi kvantalianma
53
gamoyo jgufi meoTxe kurselTa Semadgenlobidan. adgilze
avtobusiT misulT, Senobidan eqstremistebma cecxli gauxsnes avtomatebidan da msxvil kalibriani tyviamfrqvevebidan
(es xafangi aRmoCnda). ormxrivi srolisas Tavis areSi Zimed
daiWra meoTxe kurseli vladimer (zaza) lobJaniZe. kursantebTan erTad iyo miliciis umaRlesi skolis wina wlis kursdamTavrebuli, Tbilisis isnis raionis miliciis raiganyofilebis ubnis inspeqtori, miliciis leitenanti zurab gogiCaiSvili, dediserTa, romelsac mtris mier nasrolma tyviam
sicocxle mouswrafa. zaza lobJaniZe da zurab gogiCaiSvili
cecxlis xazidan miliciis maiorma viqtor nikolaiSvilma
gamoiyvana. TavSi daWrili zaza lobJaniZe sofel tirZnisSi
ganlagebul samxedro-savele hospitalSi gadaiyvanes. aq mohyavdaT boevikebis mier daWrili TanamSromlebi. zaza lobJaniZe 18 ianvars gardaicvala. misi cxedari miliciis umaRlesi
skolidan gamovasveneT. aTasobiT adamiani mivida gmirulad
daRupuli kursantis gasacileblad.
gamosvenebas eswreboda saqarTvelos uzenaesi sabWos
prezidiumis Tavmjdomare zviad gamsaxurdia. meoTxe kurselebi emSvidobebodnen megobars, TanamebrZols, romelTanac
4 wlis ganmavlobaSi bevri mZime dRe hqondaT gadatanili.
osi eqstremistebi ar cxrebodnen. daZabuloba 7 ianvridan feTqebadi gaxda, ramac omi gamoiwvia. 13 ianvars, saRamos
komendantis saaTis dadgomis Semdeg, goridan TamaraSenSi
Cveni saswavleblis meorekurselebs: vefxia gogias, gia biZinaSvils, levan ciskariSvils, koba oTanaZes, gia celaZes,
kaxa adamias da vasili trapaiZes „kavzis“ markis avtobusiT
mohqondaT saqarTvelos arendatorTa, aqcionerTa da Tavisufal mewarmeTa kavSiris iniciativiT miliciis daxmarebis
fondis mier gamoyofili sursaTi. 8 ivnisis quCis naxevaric
ar hqondaT gavlili, rom Tavs osi boevikebi daesxnen. maT
jer xelyumbarebi esroles avtobuss, Semdeg avtomatebis
jeriT dacxriles. avtobusma dakarga marTva da gadabrunda,
avtobusidan gadmosulma kursantebma sapasuxo cecxli gaxsnes. es Setakeba ramdenime wuTs grZeldeboda. levan ciskariSvilma moaxerxa cxinvalis SesasvlelTan sagzao inspeqciis saguSagosTan misvla da iq myof Sinagani jaris samxedros,
rus leitenants daxmareba sTxova. javSantransportiorSi
mjdomma leitenantma gulisxmiereba gamoiCina (es gamonaklisi SemTxveva SemdgomSi aRarc ganmeorebula),. adgilze mi54
meoTxe kurseli vladimer (zaza) lobJaniZis saqarTvelos Sss
miliciis umaRlesi skolidan gamosveneba.
vladimer lobJaniZis panaSvidze Sss umaRles skolaSi movida
saqarTvelos uzenaesi sabWos Tavmjdomare zviad gamsaxurdia.
55
sofeli TamaraSeni 1991 wlis ianvari
wina rigebSi sxedan (marcxnidan marjvniv) kursantebi: nodar
gavaSeliSvili, vasili beglariSvili, levan ciskariSvili, zaza
buTxuzi, nodar akofaSvili, kote JorJoliani, kapitani SoTa biTaZe, emzar qurdaZe, zurab mindiaSvili; dganan (marcxnidan marjvniv) kursantebi: ioseb beriaSvili, giorgi javaxiSvili, genadi
TavarTqilaZe, zurab gamezardaSvili, gia biZinaSvili, goCa xvedelZe, levan WuluxaZe, giorgi leJava, goCa miqiaSvili.
sulma „БТР”-ma tyviamfrtvevidan ramdenjerme gaisrola da
boevikebi iqaurobas gaecalnen. kursantebi uvneblad mividnen dislokaciis adgilze, TamaraSenSi.
srolebi Semdgom dReebSic grZeldeboda, magram Sss xelmZRvaneloba araviTar zomebs ar iRebda. „konstituciuri
wesrigis“ aRdgena ar xerxdeboda. milicias ar ZaluZda amis
gakeTeba, aq saomari mdgomareobaa da saomari operaciebis Catareba samxedro xelovnebas moiTxovs, saqarTvelos jari ar
hyavda, visac es operaciebi unda Caetarebina.
17 ianvars cxinvalSi mdebare liaxvis xidze eqstremistebi afeTqeben avtomanqana „moskviCs“, romelSic isxdnen miliciis TanamSromlebi.
22 ianvars, SuadRes eqstremistebma qalaqis yvela kuTxidan cecxli gauxsnes miliciis saguSagoebs, isrodnen yumbarmtyorcnebidanac. meore dRes 23 ianvars me-10 postze (saguSagoze) TamaraSenSi javSantransportior „БРДМ“-Si pirvelkurselebTan: soso beriaSvilTan, valo beriZesTan, ediSer
56
vladimer (zaza)
lobJaniZe
1965-1991
zaza lobJaniZe daibada 1965 wlis 5 ianvars q. TbilisSi. igi mSoblebma 8 wlis asakSi Seiyvanes q. Tbilisis 87-e
saSualo skolaSi. 8 klasis damTavrebis Semdeg swavlas agrZelebs mose ToiZis saxelobis № 11 saSualo profesiulteqnikur saswavlebelSi, mxatvruli da saiuveliro nivTebis specialobiT, romelic daamTavra 1983 wels.1983-1985
wlebSi msaxurobda ssr kavSiris SeiaraRebuli Zalebis
sahaero sadesanto nawilSi. zaza sadesanti specjgufTan
erTad imyofeboda avRaneTSi. samxedro savaldebulo samsaxuridan demobilizaciis Semdeg muSaobas iwyebs televizorebis qarxana „ekranSi“ muSis Tanamdebobaze.
zaza bavSvobaSi gatacebuli iyo sportiT. varjiSobda Widaoba Ziu-doSi, Semdeg krivma gaitaca. mogvianebiT
zaza aRmosavluri orTabrZoliT dainteresda. TanatolebSi gamorCeuli bavSvi iyo Tavisi sportuli monacemebiT, Tavisufal dros wignis kiTxviT iyo dakavebuli.
zazas survili iyo muSaoba daewyo Sinagan saqmeTa
organoebSi da es survili realurad aqcia. igi 1986 wels
muSaobas iwyebs q. Tbilisis saqalaqo aRmasrulebeli
komitetis Ss sammarTveloSi saxelmwifo da saswavlo
dawesebulebebis dacvis milicielad. erTi wlis Semdeg
zaza warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis
fakultetis samarTalmcodneobis specialobaze. swavlis periodSi zaza xasiaTdeboda rogorc Tavdadebuli,
Sromismoyvare, disciplinirebuli kursanti. profesor-maswavlebelTa da kursantTa Soris sargeblobda
didi pativiscmiTa da siyvaruliT. swavlasa da SrormaSi
miRweuli warmatebisaTvis mravaljer iqna waxalisebuli
fakultetis xelmZRvanelobis mier. aqtiur monawileo57
bas iRebda sazogadoebrivi wesrigis dacvisa da erovnebaTSorisi konfliqtebis mogvarebis RonisZiebebSi marneulis, dmanisisa da bolnisis raionebSi.
1990 wlis 12 dekembridan Tbilisis fakultetis piradi Semadgenloba kursantebTan erTad mivlinebulni iqnen q. cxinvalSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis mizniT,
maT Soris zaza lobJaniZec. samsaxurebrivi movaleobis
Sesrulebisas1991 wlis 11 ianvars zazasaTvis sabediswero aRmoCnda. igi osi eqstremistebis mier nasrol tyvias
emsxverpla. Tavis areSi mZimed daWrili zaza goris saavadmyofoSi 1991 wlis 18 ianvars gardaicvala.
zazas deda qalbatoni venera sayvareli Svilis dakargviT gamowveuli dardiTa da tkiviliT ixsenebs: „zazas uyvarda istoriuli wignebis kiTxva, gatacebuli iyo
brZolis Temaze gadaRebuli filmebiT, varjiSobda krivsa da karateSi. skolis asakSi dadioda cekvaze, Tavisufal
dros xatviTa da wignis kiTxviT iyo dakavebuli. zazas gautexel xasiaTze metyvelebs mSoblebisadmi mimarTuli
sityvebi, romelic zazam teritoriuli mTlianobisaTvis
warmoebul brZolebSi q. cxinvalSi gamgzavrebis win warmoTqva: „biWebs ver vuRalateb, sityvas ver gavtex“.
zaza lobJaniZes ojaxSi darCa meuRle — nino maisuraZe da Svili daTo lobJaniZe deda — venera muxuliSvili da mama aleqsandre (koba) lobJaniZe.
zaza lobJaniZes saqarTvelos Sss 1997 wlis 1 dekembers
№ 694 p/S brZanebiT mieniWa meTaurTa Semadgenlobis specialuri „policiis leitenantis“ wodeba (sikvdilis Semdeg)
misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis
brZolebSi daRupulTa memorialze, misi saxeli mieniWa Sss
akademiis meoTxe kursis IV oceulis pirvel aTeuls.
vladimer (zaza) lobJaniZis gvari da saxeli amotvifrulia q, TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
zazas ojaxi mis dabadebis dRes yovelwliurad ixdis, es tradicia momavalSic gagrZeldeba.
Seni saxeli ukvdavia zaza!
58
xidaSelTan, roin janiaSvilTan da daviT wkrialaSvilTan
yofnis dros mimReb-gadamcem „viola“-Si movismineT cxinvalis qalaqis sabWoSi miliciis TanamSromlis ganwiruli xma,
— Svelas iTxovda eqstremistebis mier qalaqis sabWos Senobis mimarTulebiT intensiuri srolis gamo. miviCnieT, rom
maTi Txovna yurad aravin iRo da gadavwyviteT javSantransportioriT SevsuliyaviT cxinvalSi. 8 ivnisis quCis erT-erT
gadakveTaze, farebanTebuli „lazis“ markis avtobusi idga.
igi osebs specialurad gaeCerebinaT gzaze moZraobis gasakontroleblad. avtobusi mwyobridan gamoviyvaneT da qalaqis sabWosken ganvagrZeT moZraoba. sanam Cven qalaqis centrs
mivuaxlovdebodiT, TamaraSenSi osma boevikebma 3 umarTavi
„nursis“ tipis raketa Camoagdes, iq myofi miliciis TanamSromlebi dabneulebi iyvnen. im Rames rusuli Sinagani jaris
javSantransportiori ar patrulirebda, albaT molaparakebulebi iyvnen os eqstremistebTan.
miliciis sammarTvelosTan misulebma SevniSneT msuqani
miliciis maiori „makarovis“ sistemis iaraRidan rogor esroda lampionebs. mis gverdiT ki Ss ministris moadgile roman
gvencaZe idga. maiors nabrZanebi hqonda lampionebis Caqroba,
raTa eqstremistebisaTvis ioli samizneebi ar yofiliyvnen.
„БРДМ“ gavaCere, lukidan amovedi da roman gvencaZes movaxsene: „me miliciis umaRlesi skolis kapitani var da qalaqis
sabWosken mivdivar daxmarebis aRmosaCenad“. moxseneba davamTavre, ministris moadgiles sityvis Tqma arc ki acala, miliciis sammarTvelos mxridan wamosulma miliciis kapitnis
samxreebianma oficerma: „batoni SoTa mommarTa — Tqven xarT“
da daamata: „dilarma miTxra, „БРДМ“-iT Semosuls uTxari, qalaqis SemosasvlelTan, sagzao inspeqciis postze, eqstremistebi isvrian da milicias miexmaroso“. miliciis kapitans
gela gelaSvils gaocebulma Sevxede (igi Cemi yofili patimari iyo. mas „yaCaRas“ saxeliT icnobdnen.miliciis skolaSi
gadmosvlamde Sroma-gasworebis dawesebulebebis sammarTvelos sistemaSi vmuSaobdi da gela gelaSvili Cveni msjavrdebuli iyo), mis ukan, miliciis sammarTvelos Senobis gaswvriv
naZvebSi 6-8 javSantransportiori SevniSne da gelas vuTxari: „es „БРДМ“-ebi ris maqnisebi arian, ratom dganan?“ mivxvdi, rom gela pasuxs ver gamcemda, CavZveri Cvens „БРДМ“-Si
da qalaqis sabWosken wavediT. sul 150-200 metri gaviareT da
qalaqis sabWosTan SevCerdiT. javSantransportioris win ga59
saxed minas liTonis sqeli damcavi fari CamovafareT. gamovaRe gverdiTa ambrazura (es imitom, rom „БРДМ“-dan amosvla
SeuZlebeli iyo srolebis gamo)da sabWos karTan mdgar oficers vkiTxe: saidan isvrian-meTqi. xeivnis mxridano, mipasuxa.
samxedro manqaniT SevediT xeivanSi (naZvnarSi), proJeqtori
mivanaTeT sabWos ukan mdebare teritorias. eqstremistebma
Tu osma aqtivistebma Cveni javSantransportioris mimarTulebiT cecxli gaxsnes tyviamfrqvevebidan, avtomatebidan.
Cagviqres proJeqtori. tyviamfrqvevTan mjdom kursants mivmarTe: „Sen ici, rom tyviis wil bambas aravin isvris, swrafad
momarTe (ПКВТ) tyviamfrqvevi da perimetrisken gaisrole.
srolebi 4-6 wuTs gagrZelda. gamovbrundiT. sagzao inspeqciis postze misulebs Senoba Cabnelebuli dagvxvda. miliciis TanamSromlebi, postis win mdgar „Jigulis“ markis avtomanqanebis qveS mwoliareni emalebodnen tyviebs. maTgan gavigeT, rom osebi esrodnen postis zemodan, restornis mxridan.
sagzao inspeqciis Senobas zemodan movuareT, SevediT naZvebSi, sadac nisli iyo Camowolili da srola gauxseniT mtrebs.
diliT, javSantransportioris daTvalierebisas, vnaxeT,
rom uamravi tyvia hqonda moxvedrili. imis gamo, rom saguSago mivatove da miliciis TanamSromlebs daxmareba aRmovuCine, miliciis umaRlesi skolis ufrosma givi kvantalianma
javSantransportiors Camomacila, „БРДМ“-Si ki sxva jgufi gamoyo, romelic SemdgomSi kavSirs amyarebda cxinvalis
komendanturasTan. erT-erTi reidis dros, 25 ianvars, osma
eqstremistebma „БРДМ“-i aafeTqes da ekipaJis wevrebma: kapitanma daTo aWaraZem, meore kurselebma: lado imedaSvilma,
levan ciskariSvilma da nukri marSaniSvilma kontuzia miiRes. savaraudod, Sss xelmZRvanelobas qarTuli mosaxleobis amoxocva hqondaT davalebuli. aba, maT umoqmedobas ra
davarqvaT?
cxinvalis komendanturasTan kavSiris dasamyareblad da
qalaqis Semosasvlelidan miliciis raiganyofilebis TanamSromelTa Sesacvlelad mosuli jgufebis qalaqSi usafrTxlod gadasaadgileblad ramdenjerme mogviwia TamaraSenidan gasvla. ianvris Sua ricxvebSi erT-erTi aseTi gasvlisas qalaqis SesasvlelTan Sesacvlelad mosuli miliciis
ganyofilebis TanamSromlebiT savse avtobusi cxinvalSi
srolis gagonebisTanave ukan gabrunda. aba, amas ra gamarTleba moeZebneba?! aqve, sagzao inspeqciis SenobasTan mdgar60
ma samoqalaqo tansacmelSi Cacmulma moqalaqem, romelic
uSiSroebis polkovnik malxaz gaguad gamecno. mTxova, gameyvana cxinvalis komendanturaSi. igi javSantransportioriT gaviyvaneT da TamaraSenSi davbrundiT. STabeWdileba, romelic Tavidanve Semeqmna axladgacnobil polkovnik
malxaz gaguas mimarT, Semdgomma dReebma gaamyara. is qarTul soflebSi uSiSrad gadaadgildeboda da Semdgom cxinvalSi brundeboda.
mogvianebiT amoqmedda ssr kavSiris prezidentis 1991
wlis 7 ianvris brZanebulebis mesame punqti: „3 dRis vadaSi
samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriidan gayvanil
iqnes SeiaraRebuli formirebani, ssr kavSiris Sss Sinagani
jarebis garda“. cxinvalis regionidan Tebervlis dasawyisSi
gamogviyvanes da es miliciis umaRles skolaSi meore semestris dawyebas daukavSires, xolo Ss raionuli ganyofilebebis miliciis TanamSromlebi formalurad idgnen qarTul
soflebSi. m. gorbaCovis es brZanebuleba centris mier saqarTvelos okupacias niSnavda. saqarTvelos xelisuflebas ki
ar ZaluZda winaaRmdegoba gaewia centris mier dakanonebul
ukanonobas.
saqarTvelos xelisuflebas am procesis SesaCereblad
sayrdeni Zala ar gaaCnda. man isic ver gaiTvaliswina, rom omi
miliciis saqme ar aris. qarTuli armia Camoyalibebis procesSi iyo da ssr kavSiris jaris winaaRmdeg mainc veras gavxdebodiT.
miliciis umaRles skolaSi meore semestri 8 Tebervals
daiwyo. kursantTa didi nawili saswavlebelSi ar cxaddeba. saswavlo procesi CaSlis pirasaa, kursis ufrosebi didi
gaWirvebiT uyrian Tavs auditoriebSi kursantebs. mimdinareobs saswavlo gegmiT gaTvaliswinebuli mecadineobebi,
magram amas droebiTi xasiaTi hqonda. isev mivlinebebi, isev
operatiul-profilaqtikur RonisZiebebSi monawileoba.
saswavleblis piradi Semadgenlobis erTi nawili 20 martidan
gansakuTrebul gankargulebamde sazogadoebrivi wesrigis
dasacavad mivlinebulia qarelis, gorisa da borjomis raionebSi. aTi samaCabloeli kursanti eredvis Ss ganyofilebaSi
agrZelebs samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebas.
mas Semdeg, rac Sinagani jaris nawilebi javSantransportiorebiT Sevidnen qarTul soflebSi da ganiaraRes iq myofi saqarTvelos miliciis TanamSromlebi da, faqtobrivad,
61
gamodevnes isini iqidan, qarTuli mosaxleoba daucveli aRmoCnda. maT erTi gzaRa hqondaT darCenili — mietovebinaT
sacxovrisi mama-papiseuli saxlebi da garidebodnen iqaurobas.
esec Cveni bedis ironia. Cvens mamulSi idgnen erT aliansSi rusis jari da osi banditebi da qarTvelebs uSlidnen
gadaadgilebas, megobar-naTesavebTan misvla-mosvlas. osi
eqstremistebis mxecur namoqmedars sazRvari aRar uCans.
samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas, eredvi-TamaraSenis gzaze pirvelkurseli Temur daTaSvili separatistebis
msxverpli xdeba. mas separatistebis mier nasrolma tyviam
guli gaugmira 5 aprils. am dRes intensiuri srolebi ar wydeboda qarTuli soflebis mimarTulebiT. osma eqstremistebma
avtomaturi iaraRidan cecxli dauSines, raketebi esroles
sofel TamaraSensa da yornisis raionis sofel avnevs.
TbilisSi mZime operatiuli mdgomareoba iyo. amitom Ss
saministros xelmZRvanelobasTan SeTanxmebiT, 10 aprilidan
Tbilisis Ss raiganyofilebis TanamSromlebTan erTad, miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba monawileobs
qalaqSi operatiul-profilaqtikur RonisZiebebSi, saxeldobr, mcxeTis, avWalis mxridan, foniWalaSi, kaxeTis gzatkecilze. „kolxur koSkTan“ gaixsna № 1 saguSago saqarTvelos
pirveli prezidentis dasacavad. am saguSagoze samsaxurebrivi movaleobis Sesasruleblad gamoiyo miliciis umaRlesi
skolis 10 kursanti.
zemoT aRniSnul RonisZiebebSi xSiri monawileobisa da qveyanaSi arsebuli viTarebis gamo, zogierT kursants nervebma
umtyuna, Tavi iCina udisciplinobam. amis magaliTia, miliciis
umaRlesi skolis ufrosis 1991 wlis 19 aprilis № 37 p/S brZaneba, romlis safuZvelzec, saswavleblis specdaniSnulebis
aseulis Semdgomi gaumjobesebis mizniT moxda cvlileba.
es gamowveuli iyo specaseulSi disciplinis moSliT, kursantebisa da oficrebis upasuxismgeblobiT, rac gamoixata
specdaniSnulebis aseulis 25 kaciani jgufis mier, romelic
mivlinebul iqna goris raionis sofel meRvrikisSi, spirtiani sasmelebis miRebaSi. 14 aprils Ramis 21-22 saaTze spirtiani sasmelebi miiRes meorkurselebma: kurcxaliam, SaiSmelaSvilma da trapaiZem. trapaiZem soflis sabWos SenobaSi
tyviamfrqvevidan atexa srola. Sedegad, daiWra 2 kursanti:
Saxnazariani da RambaSiZe. daWrilebi goris saavadmyofoSi
62
Temur daTaSvili
1967-1991
samaCablos ZirZvel qarTul miwaze mteri ar isvenebda. mas Sors mimavali azrebi awuxebda: qarTveli
xalxis kanonieri moTxovnebis — Tavisi samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis dacvis pasuxad, osma eqstremistebma, romlebsac ruseTis imperiis samxedro
Zalebi mxars uWerdnen, saqarTvelos omi gamoucxades.
saqarTvelos miwaze, Cvensave saxlSi, iRvreboda udanaSaulo adamianebis sisxli. imxanad samaCabloSi datrialebulma movlenebma samaCabloSi mcxovreb qarTvel
axalgazrdebs, maT Soris Temur daTaSvils, gadaawyvetina Caebarebina miliciis umaRles skolaSi.
Temur daTaSvili daibada 1967 wlis 14 aprils samaCabloSi, sofel TamaraSenSi. Svidi wlis Temuri mSoblebma sof. TamaraSenis rvawlian skolaSi Seiyvanes.
arasruli kursis damTavrebis Semdeg Temuri swavlas
agrZelebs q. cxinvalis me-4 saSualo skolaSi. skolis
sruli kursis damTavrebisTanave igi gaiwvies samxedro savaldebulo samsaxurSi, saidanac 1987 wels demobilizebul iqna. Temuri mSobliur sofels ubrundeba
da muSaobas iwyebs q. cxinvalis wyalTa meurneobis sammarTveloSi. Temuri ocnebobda umaRlesi teqnikuri
ganaTlebis miRebaze, magram saqarTveloSi erovnulganmaTavisuflebeli moZraobis dawyebisTanave da teritoriuli mTlianobis dacvis aucileblobam gadaawyvetina Caebarebina miliciis umaRles skolaSi da Sedegmac ar daayovna.
Temuri 1990 wlis agvistoSi warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs ssr kavSiris moskovis miliciis umaR63
lesi skolis Tbilisis fakultetis samarTalmcodneobis specialobaze. Temuri, Tavis Tanakurselebsa da
Tbilisis fakultetis pirad SemadgenlobasTan erTad
saswavlebelSi Caricxvis dRidan, monawileobs q. TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi.
1990 wlis 12 dekembridan ki miliciis umaRlesi skolis
pirad Semadgenlobasa da kursantebTan erTad, Temuri
Tavis sayvarel samaCabloSi icavs qarTul mosaxleobas
osi eqstremistebisa da gadamTieli „boevikebis“ Tavdasxmisagan. Tavis mxareze usazRvrod Seyvarebuli,
gatarebul RonisZiebebSi monawileobisas Temuri SeupovrobiTa da SemarTebiT gamoirCeoda.
sul ramdenime Tve atara Temur daTaSvilma kursantis forma. pirveli kursis kursanti Tavis biZaSvilTan
erTad osi eqstremistebis mier ganxorcielebul Tavdasxmas Seewira aprilis TveSi.
Temur daTaSvils ojaxSi darCa mama — giorgi daTaSvili, deda — darejan tatiSvili-daTaSvilisa, da — nino
daTaSvili.
Temur daTaSvils saqarTvelos Sss1997 wlis 1 dekembris № 694 p/S
p S brZanebiT mieniWa meTaurTa Semadgenlobis, policiis leitenantis specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos
erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze.
misi saxeli mieniWa Sss akademiis pirveli kursis mesame
oceulis meore aTeuls.
Temur daTaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia q.
TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, Temur!
64
gadaiyvanes. meorekurselebi gairicxnen miliciis umaRlesi
skolidan da daTxovnil iqnen Ss organoebidan. xelmZRvanel
oficrebs gamoecxadaT sayveduri.
rac dro gadioda RonisZiebebSi monawileoba sul ufro
autaneli xdeboda, oficrebSic da kursantebSic iklo saSemsruleblo disciplinam, sabrZolo SemarTeba qreboda. es aixsneboda imiT, rom miliciis umaRlesi skolis xelmZRvaneloba xan erT RonisZiebaSi CarTavda saswavleblis jgufs, xan —
meoreSi, xan — mesameSi da ase dausruleblad. saerTod, yvela
RonisZieba did pasuxismgeblobas moiTxovda. mTavarma, Sida
qarTlSi qarTuli mosaxleobis gverdSi dgomam da daxmarebis aRmoCenam meore, mesame planze gadainacvla. Sida qarTlis mosaxleoba da, maTgan Cveni saswavleblis samaCabloeli
kursantebi daucvelebi iyvnen. am periodSi pirvelkurselTa
nawili iTxovda Sida qarTlis qarTul soflebSi gamgzavrebas da mosaxleobis gverdze dgomas, magram miliciis umaRlesi skolis ufrosi amis uflebas ar aZlevdaT. igi imiT imarTlebda Tavs, rom meore semestri dawyebuli iyo da saswavlo
programiT gaTvaliswinebuli leqciebi unda moesminaT.
Sida qarTlis qarTul soflebSi da ara marto iq, mxedrionelebi dominirebdnen. isini eqstremistebs iaraRs asyidebdnen (ise, os eqstremistebs iaraRi akldaT?), xolo narkotikebis SeZena maTi mTavari, „sasicocxlo“ sazrunavi iyo.
mTvrali mxedrionelebi Seuracxyofdnen qarTul mosaxleobas. amitomac qarTulma mosaxleobam gamoaZeva isini.
1991 wlis 9 aprils saqarTvelos uzenaesma sabWom taSis
grialiT miiRo istoriuli gadawyvetileba, gamocxadda saqarTvelos damoukidebloba. es iyo moCvenebiTi gamarjveba.
imdenad, ramdenadac Cveni Tavisufleba da damoukidebloba
imperiis survilze ekida. im droisaTvis is saSineli imperia
daingra da CvenTvis Tavisufleba realuri gaxda, magram Cven
amisaTvis mzad ar aRmovCndiT.
18 Tebervals, Savnabadaze mdgar „mxedrionsa“ da gvardiis qvedanayofebs Soris Setakeba moxda. orive mxares iyvnen daWrilebi. Savnabada samxedroebma daikaves. xelisuflebam meore dRes jaba ioseliani daapatimra. danaSaulebrivi warsulis mqone „mxedrionis“ meTauri jaba ioseliani,
romelic qurdobisa da yaCaRobisaTvis iyo nasamarTlevi,
marto SavnabadaSi momxdari incidentisaTvis ar daukavebiaT. is, rogorc politikuri opozicioneri saSiSi iyo. ra65
tomRac, aRniSnuli incidentis meore dRes miliciis umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT, oficerTa da kursantTa
20 kaciani jgufi, rusTavis gzatkecilze, TeleTisa da
rusTavis gzatkecilebis gzajvaredinze icavda sazogadoebriv wesrigs.
ruseTis federaciis saxalxo deputatTa mesame yrilobam, 31 marts saqarTvelos mimarT diskriminaciuli dadgenileba miiRo. es dokumenti imperatiuli kiloTi iyo dawerili
da saqarTvelos saSinao saqmeebSi uxeS Carevas adasturebda.
am dadgenilebis meore dRes, 1 aprils, ssr kavSiris uzenaesma
sabWom ganixila sakiTxi, „samxreT oseTis avtonomiur olqSi
Seqmnili mdgomareobis Sesaxeb“. es dadgenilebac wamqezebluri xasiaTis dokumenti iyo aqauri osebisaTvis. im dRidan
isini akontrolebdnen cxinvalSi Sesvla-gamosvlis msurvelebs. am dokumentiT aRfrTovanebuli osebi arnaxulad gaaqtiurdnen. qarTuli soflebis mimarTulebiT isini umarTav
Wurvebs „nursebs“ isrodnen, rasac adamianTa msxverpli mohyveboda.
1991 wlis marti-aprili. ssr kavSiris Sinagan saqmeTa da
Tavdacvis saministroebs daqvemdabarebul umaRles saswavleblebidan (minskis,omskis, gorkis, riazanis umaRlesi skolebidan; permis samxedro saswavleblidan; vladikavkazis
umaRlesi samxedro saswavleblidan; Tbilisis saartilerio
umaRlesi samxedro saswavleblidan) Cvens miliciis umaRles
skolaSi swavlis gasagrZeleblad gadmodis 14 msmeneli. es
gadmoyvanebi ganpirobebuli iyo ssr kavSirSi Seqmnili mdgomareobiT.
saqarTvelos respublikis Sss 1991 wlis 22 aprilis № 016
brZanebis Sesabamisad, pirveli maisidan Sss miliciis umaRles skolaSi iwyeba daniSvnebi. sul saswavleblis saStato
ganrigSi gatarda 120 TanamSromeli.
19 aprils saswavleblis specdaniSnulebis aseulma ganicada cvlileba. aRniSnul aseulSi axali xelmZRvaneloba modis, icvleba agreTve kursantTa Semadgenlobac.
qveynis isedac garTulebul mdgomareobas stiqiuri ubedureba daerTo. 29 aprilis 8 balianma miwisZvram onis raionSi
daangria da daaziana sacxovrebeli saxlebi da sxva nagebobebis 90%, daiRupa 4 adamiani, iyvnen daSavebulebi. garda onis
raionisa, miwisZvram moicva ambrolauris, saCxeris, cageris,
Terjolis, zestafonis, axalgoris, qarelis, xaSuris, WiaTu66
ris, tyibulis, goris raionebi. dazaralebul raionebSi 3 maisidan gansakuTrebul gankargulebamde igzavneba miliciis
umaRlesi skolis TanamSromelTa (oficrebi da kursantebi)
didi nawili sazogadoebrivi wesrigis dasacavad.
15 ivniss Zlieri miwisZvra ganmeorda Sida qarTlSi goris
raionsa da javaSi. daSavda da dasaxiCrda 50-mde adamiani. daingra da sacxovreblad uvargisi gaxda didi raodenobis Senoba. meore dRes, 16 ivniss Cveni saswavleblis 50 kaci igzavneba goris raionSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad.
aWaris Ss ministrisa da qobuleTis prefeqtis TxovniT,
6 maisidan — 6 ivnisamde, 29 kursanti da 2 oficeri miliciis
podpolkovnik revaz nacariSvilis xelmZRvanelobiT igzavneba q. qobuleTSi miwisZvris raionidan dazaralebulTa didi raodenobiT Camosvlis gamo, sazogadoebrivi wesrigis dasacavad.
maisis Sua ricxvebSi gadawyda aWaris avtonomiuri respublikis umaRlesi sabWos arCevnebis 23 ivnisisaTvis Catareba. manamde moxda incindenti. 22 aprils gaitaces da fizikuri
Seuracxyofa miayenes aWaris umaRlesi sabWos yofil Tavmjdomares T. xaxvas. aman aWaris mosaxleobis nawilis ukmayofileba gamoiwvia, radgan amaSi avtonomiis momxreTa daSinebis
cdas xedavdnen. am incidentma aWaraSi daZaba situacia. sazogadoebrivi wesrigi sistematurad irRveoda.
mosalodneli masobrivi areulobis provocirebis Tavidan asacileblad, aWaris avtonomiuri respublikis umaRlesi
sabWos TxovniTa da saqarTvelos Ss ministris miTiTebis safuZvelze, 13 maiss Cveni saswavleblis piradi Semadgenloba
mivlinebul iqna q. baTumSi 100 kacis SemadgenlobiT (dislokaciis adgilad gamoiyo sanatoriumi „narinji“). jgufs xelmZRvanelobda polkovniki vladimer cincaZe. TanamSromlebi
SeiaraRebulni iyvnen „makarovis“ sistemis pistoletebiTa
da avtomaturi iaraRiT. 6 ivniss da 12 ivniss Ss organoebis
adgilobrivi Zalebis arasakmarisobis gamo, Cvens Semadgenlobas emateba miliciis umaRlesi skolis 15 oficeri da 139
kursanti.
24 ivniss miliciis umaRlesi skolisa da saqarTvelos
respublikis respublikuri samedicino sadiagnostiko centris xelmZRvanelebis mier dadebuli xelSekrulebis safuZvelze aRniSnuli obieqtis dasacavad gamoiyo 1 oficeri da
6 kursanti.
67
osi eqstremistebis aRviraxsnilobas, mzakvrobas da muxanaTobas bolo ar uCans. tyviebi da „nursis“ tipis raketebi dauSines sofel disnevs. manamde ki, daatyveves miliciis
umaRlesi skolis samaCabloeli kursantebi: pirvelkurseli
daTo yaulaSvili da meoTxe kurseli malxaz daTaSvili. yvelaferi rusi samxedroebis xelSia.
miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis ama
Tu im RonisZiebebSi CarTulobis sakiTxi zemoT wydeboda.
Cven,rogorc samarTaldamcavi organos sistemaSi Semavali
danayofi, miTiTebebs, brZanebebsa da gankargulebebs vasrulebdiT.
ase, saqarTvelos prezidentisa da respublikis Ss saministros gankargulebiT mivlinebuli viyaviT ninowmindisa
da axalqalaqis Ss ganyofilebebSi sazogadoebrivi wesrigis
dacvis saqmeSi daxmarebis aRmoCenis mizniT. aRniSnul RonisZiebebSi, 3 ivlisidan gansakuTrebul gankargulebamde, monawileobdnen saswavleblis me-4 kursis kursantebi specdaniSnulebis aseulisaTvis gankuTvnili aRWurvilobiT. aseve
mivlinebul iqnen profesor-maswavleblebi, romlebsac unda
uzrunvelyoT adgilze speckursis leqciebis Catareba da
kursantTa saxelmwifo gamocdebisaTvis momzadeba. am RonisZiebebSi CarTuli iyo 11 oficeri, 73 meoTxekurseli. bazirebuli viyaviT bakurianis erTerT sanatoriumSi da iqidan
vaxorcielebdiT ninowmindisa da axalqalaqis raionebis saZovrebze kaxeTis regionis (siRnaRis raioni) cxvris farebis
usafrTxoebas. mecxvareTa nawili azerbaijaneli iyo da yarabaRSi warmoebul oms somex-azerbaijanelebs Soris gavlena ar moexdina Cvens teritoriaze. ZiriTadad reidebi saZovrebze tardeboda. aRniSnul raionebSi 2 kviris ganmavlobaSi
arc erTi incindenti ar momxdara. am xnis manZilze meoTxe
kurselebma moismines leqciebi da miiRes CaTvla speckursSi — operatiul-samZebro saqmianobis saganSi. sisxlis samarTlis procesSi Caabares saxelmwifo gamocda, danarCen 2
saganSi saxelmwifo gamocdebi — saxelmwifos da samarTlis
Teoriasa da operatiul-samZebro saqmianobaSi umaRles saswavlebelSi dabrunebisas Caabares. sul, sruli kursi daamTavra 69 kursantma.
agvisto. miliciis umaRles skolaSi mimdinareobs misaRebi gamocdebi. saswavlebelSi moxvedris msurvelTa raodenoba didia.
68
foTSi 14-19 agvistos Catarda evropis Cempionati wyalmoTxilamureTa Soris. am RonisZiebebis maRal doneze Casatareblad saWiro iyo sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebis gatareba. am mizniT 11-20 agvistos foTSi, saqarTvelos Sss-s mier damtkicebuli gegmis Tanaxmad, mivlinebul
iqna miliciis umaRlesi skolis 100 kaciani jgufi miliciis
polkovnik pavle norakiZis xelZRvanelobiT.
1991 wlis 19-21 agvistos, moskovis putCma marcxi ganicada. am faqtis gamo, 19 agvistos sabWoTa kavSiris teritoriaze Seqmnili sagangebo mdgomareobis gamocxadebasTan dakavSirebiT, miliciis umaRlesi skola gadayvanil iqna gaZlierebul samxedro mzadyofnaze. aikrZala samuSao saaTebSi
TanamSromelTa skolis teritoriidan unebarTvod gasvla;
saswavlebelSi SemoRebul iqna sadReRamiso patrulireba.
Svebulebidan gamoZaxebulni iyvnen oficrebi da kursantebi,
Sedga morigeobis grafiki.
1991 wlis dasawyisSi, miliciis umaRles skolaSi aRmzrdelobiTi samsaxuris gauqmebam kursantebs Soris aRmzrdelobiTi muSaobis Cavardna gamoiwvia. saswavleblis ufrosis
brZanebiT, profesor-maswavleblebs daevalaT kursebze aRmzrdelobiTi muSaobis Catareba. maT daevalaT kursantebis
droulad gamocxadeba saswavlebelSi da swavlaSi daxmarebis
gaweva.
agvistos putCis dReebSi, zviad gamsaxurdia Tengiz kitovanis gvardias Sss uqvemdebarebs, rac gvardiis meTauris
kaspis raionis tyeSi gaxizvnasa da daumorCileblobis gamocxadebas iwvevs. gvardiis yofili sardali aTasobiT gvardielTan erTad protestis niSnad gadis rkonis xeobaSi da
acxadebs daumorCileblobas.
T. kitovani kriminali rom iyo, mravaljer dadasturebula. rkonis tyeSi gaWrili T. kitovani sabWoTa jarebTan Sebmas apirebda da amas gvardielebis amoxocva mohyveboda.
sikvdili mravalnairi gamigia da mravalnairi mkvlelobis momswre var, magram aseTi tanjva-wamebiT sikvdilisagan,
romelic Cveni saswavleblis meore kursis kursants ergo,
RmerTma yvela daifaros. maSin, rodesac spartak midodaSvili samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas (igi erT-erTi
samaCabloeli kursantia), mariamoba dRes, 28 agvitos brundeboda saxlSi, sofel mamisaanTubanSi, osma separatistebma
cecxli gauxsnes. cecxlsasroli iaraRiT mZimed daWrili,
69
iqve mdgomma rusis Sinagani jaris TanamSromlebma cxinvalis
saavadmyofoSi waiyvanes, sadac uaresi tanjva moeloda. sulTmobrZav spartaks, samedicino daxmarebis aRmoCenis magivrad, cxinvaleli eqimebi wamebiT klaven, pirs qvebiT uvseben.
aseTi mZime xvedri ergoT saqarTvelos ZirZvel miwaze mcxovreb qarTvelebs, daiRala iqauri qarTveloba. isini
martoni darCnen saqarTvelosagan mitovebulni da osi eqstremistebis, Crdilo oseTidan da sabWoTa qveynis sxvadasxva
regionebidan Camosuli bandebis pirispir aRmoCndnen. CrdiloeTidan Semosuli bandebi mgluri kanonebiT moqmedebdnen.
farTo iyo maTi moqmedebis diapazoni: qarTvelebis ZarcviTa
da dawviT dawyebuli, mZevlad ayvaniT, jojoxeTuri wamebiTa
da daxocviT damTavrebuli. daxmareba arsaidan Canda. qarTveli xalxis genocidi grZeldeboda.
Cven isev sabWoTa wyobis kanonebiT vmoqmedebdiT — zemodan karnaxs miCveulni. amas verc demokratiis gzaze damdgari
mTavroba gadaurCa.
Tavs nebas mivcem da qarTvel mkiTxvels Sevaxseneb, Tu rogor epyrobodnen Sida qarTlSi Camosaxlebuli osebi — xiznebi qarTvelebs saqarTvelos istoriis gzajvaredinze.
es brZola, romelic osma eqstremistebma wamoiwyes guSin ar dawyebula. igi saqarTveloSi erovnuli moZraobis
momZlavrebis paralelurad mimdinareobda. Sida qarTlSi
dasaxlebulma osebma, Crdilo kavkasieli osebisa da imperiuli Zalebis xelSewyobiT samkvdro-sasicocxlo omi gamogvicxades qarTvel xalxs. Semzaravia osebis mzakvroba da muxanaToba, ukiduresi sisastike da vandalizmi, romelsac isini qarTvelebis mimarT iCendnen. meoce saukunis 80-iani wlebis miwurulsa da 90-iani wlebis dasawyisSi ganviTarebuli
movlenebi da procesebi imis saSualebas iZleva,rom iTqvas,
istoria meordeba. 1989-91 ww ganviTarebuli movlenebi gaWrili vaSliviT hgavs 1917-1920 ww, ganviTarebul movlenebs.
maSinac da axlac osi eqstremistebi ruseTis reaqciuli Zalebis karnaxiT moiTxovdnen „demokratiuli respublikis“
statuss centraluri saqarTvelos teritoriaze da ruseTTan SeerTebas. osi separatistebis xeliT centri cdilobs
politikuri brZoliT saqarTvelos SeCerebas. amas mowmobs
Tundac is, rom cxinvalSi Seiqmna erovnuli Tavdacvisa da
xsnis komiteti da aafriales ruseTis droSa, gamoitanes
leninis portreti.
70
spartak midodaSvili
1967-1991
kidev erTi mZime danaklisi ganicada saqarTvelos
Sss umaRlesi skolis 1990 wels Caricxul kursantTa
Semadgenlobam. kursanti, romelmac Tavisi Tavi samsxverploze miitana, es iyo Rirseuli mamuliSvili, samSoblos siyvaruls zvarakad Sewiruli samaCabloeli
spartak midodaSvili. os separatistTa wlebis manZilze dagrovilma Surma da boRmam spartak midodaSvilze
iZala.
spartakis buneba, misi xasiaTi, rogorc samSobloze
uzomod Seyvarebuli adamianisa, or ZiriTad moTxovnas
— samSoblos dacvas da samsaxurebrivi movaleobis aRsrulebas efuZneboda.
spartaki daibada 1967 wlis 27 ianvars cxinvalis
raionis sofel mimisaanTubanSi.1984 wels daamTavra q.
cxinvalis № 1 saSualo skola. 1985-1987 wlebSi msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi. Sinagan saqmeTa organoebSi muSaobas iwyebs 1988 wlis seqtembridan. igi muSaobda q. cxinvalis miliciis raionul ganyofilebaSi
milicielad. samaCabloSi mcxovreb cxra qarTvel TanatolTan erTad 1990 wlis agvistoSi spartaki warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetze.
saswavlebelSi Caricxvis dRidan spartak midodaSvili
masze dakisrebul movaleobebs asrulebda pirnaTlad
da keTilsindisierad. is iyo keTili da mousvenari sulis adamiani.
spartaki 1991 wlis 28 agvistos samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas osma eqstremistebma mZimed daW71
res, mZimed daWrili spartaki osebma xelT Caigdes da
wamebiT mokles.
spartak midodaSvils ojaxSi darCa mSoblebi: vigenti da mariam midodaSvilebi, da — nona midodaSvili.
spartaki wavida da ojaxis wevrebs dautova tkivili,
romelsac moSuSeba ar uweria.
spartak midodaSvils saqarTvelos Sss 1997 wlis
1 dekemberis № 694 p/S
p S brZanebiT mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). misi gvari oqrosferi asoebiT
amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul
samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa
memorialze. misi saxeli mieniWa Sss akademiis pirveli
kursis mesame oceulis pirvel aTeuls.
spartak midodaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia q. TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, spartak!
72
Sida qarTlSi mcxovrebi osebis erT administraciul erTeulSi gaerTianebisaTvis moZraobas 1917 wlis ruseTis Tebervlis revoluciis Semdeg mieca gasaqani. osebi, 1918 wlis
damdegisaTvis e.w. samxreT oseTis calke samazro-saerobo
administraciuli erTeulis Seqmnis moTxovnebs ayenebdnen.
miuxedavad imisa, rom samxreT oseTis calke administraciuli erTeuli oficialurad ar arsebobda (igi sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg daarsda), mdgomareoba gaarTula 1918 wlis dasawyisSi frontidan jariskacebis dabrunebam.
osma jariskacebma Seqmnes SeiaraRebuli razmi da da daiwyes
„wesrigis damyareba“. amas didi uwesrigoba da anarqia mohyva
goris mazraSi. SeiaraRebuli eqstremistebi Tavs esxmodnen
memamuleTa ojaxebs, xocavdnen da Zarcvavdnen maT.
maSin, rodesac saqarTvelos TurqeTi dapyrobiT emuqreboda, osebma omi gamoucxades saqarTvelos. saqarTvelo
TurqeTs ver gaumklavdeboda, mas armia ar hyavda da, rasakvirvelia, ver moigeriebda mters. muSaoba mimdinareobda mefis armiis qarTveli jariskacebis mobilizaciisa da maTgan
qarTuli jaris nawilebis Sesaqmnelad. Seiqmna qarTuli saxalxo gvardia, romelmac frontidan dabrunebuli jariskacebis ganiaraReba scada. es moxda 1918 wlis ianvar-TebervalSi. ganiaraRebuli jariskacebi soflebSi dabrundnen da
mTavrobis winaaRmdeg sabrZolvelad amzadebdnen glexobas.
isini fizikurad uswordebodnen Tavadaznaurobas, daxoces
Tavadebi ciciSvilebi da veziriSvilebi. maTi mkvlelebi Seipyres saxalxo gvardielebma da adgilze daxvrites. am faqtma didi ukmayofileba gamoiwvia glexebSi da daiwyes gvardiisaTvis winaaRmdegobis gawevis samzadisi. osTa delegacia
1918 wlis 16 marts moTxovnebs uyenebs goris aRmasrulebel
komitets, Tumca kargad icodnen, rom maTi ganxilva am instanciis kompetencias aRemateboda. magram mainc Tavisis gatana undodaT da moTxovnebis dauyovnebliv asrulebas moiTxovdnen. es moTxovnebi iyo: 1. dauyovnebliv miwebis dayofa; 2. goris mazridan gaaZevon revoluciur organizaciaSi
momuSave pirebi (osebisaTvis arasasurveli pirebi). 3. goris
mazridan yvela Tavadisa da aznauris gaZeveba; 4. sityvisa da
krebebis Tavisufleba, am moTxovnebis SesrulebisaTvis ganisazRvra imave dRis 3 saaTi.
meore dRes, 17 marts cxinvalSi amodis goris wiTeli razmi samazro komisris giorgi maCablis meTaurobiT. giorgi ma73
Cabeli pirdeba moTxovnebis dakmayofilebas, garda Tavadaznaurebis gaZevebisa. 18 marts Sekreba imarTeba dgvrisis moedanze, romelic cxinvals iqiT mdebareobs yornisis mimarTulebiT. osebi dapirebis dauyovnebliv asrulebas moiTxoven.
kulumbekovi (cxinvalis komisari) aniSnebs zRudis kalTasa
da nacar-goraze Casafrebul osebs da iwyeba srolebi. SeuZlebeli xdeba winaaRmdegobis gaweva brbos mxecobis winaaRmdeg. orive mxridan cxinvalSi SemoiWreba gamxecebuli brbo
veluri RrialiT. iwyeba Zarcva-rbeva, duqnebis mtvreva, yumbarebis srola. Zarcva-rbevaSi monawileobas iRebdnen eredveli qarTvelebic.
mZimed daWril giorgi maCabels saavadmyofos win klaven.
sicocxles mouswrafaven kosta kabiSvils, sandro kecxovels, gamxecebuli brbo tyviiT gaugmiravs guls, mis gaciebul gvams saSinlad amaxinjeben. giorgi maCabeli tyviebiT
dacxriluli iyo muxlebSi, xanjliT iyo daCxvletili mTel
tanze da Tavis qala TiTqmis aglejili. gamxecebul osebs
kecxovelis nawamebi gvamisaTvis Tavi moeWraT, sxeuli quCaSi
daegdoT da zed faetonebiT dadiodnen. osTa 1918 wlis martis ajanyeba qarTulma saxalxo gvardiam CaaxSo. oqtombris
revoluciis meore wlisTavze bolSekvikebi mTel saqarTveloSi amzadebdnen ajanyebas, saqarTvelos demokratiuli
respublikis winaaRmdeg. ajanyeba rokis raionSi 1919 wlis 23
oqtombers daiwyo. saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobam igi SedarebiT iolad CaaxSo. 1920 wlis 8 maiss
osebma rokis raionSi sabWoTa xelisufleba gamoacxades. cxadia, rom es aqti bolSevikebis mier winaswar gaTvlil mizans
emsaxureboda — e.w. samxreT oseTSi sabWoTa xelisuflebis
damyareba da Semdgom sabWoTa ruseTTan SeerTeba. imTaviTve
kargad Canda ruseTis zraxvebi, Tu rogor ebrZoda igi damoukidebel saqarTvelos maSinac.
samxreT oseTis olqis Seqmna stalinis am avbediTi politikis ganxorcielebis nayofi iyo, rac saqarTvelos arsebobas eWvis qveS ayenebda. misma gamonaTqvamma: „sanam saqarTvelo arsebobs, socializmis saqme sasikvdilo saqmeSia“,
ganapiroba Sida qarTlSi samxreT oseTis olqis dabadeba.
simptomaturia, rom samxreT oseTis olqis Seqmnamde ori
wliT adre, 1920 wels CrdiloeT oseTSi mokalaTebuli aqauri osi bolSevikebi Tavs samxreT oseTis revkoms uwodebdnen, Tumca Zalian kargad icodnen, rom saqarTvelos aseTi
74
kuTxe — „samxreT oseTi“ — ar hyavda arc faqtobrivad da arc
formalurad. stalinis gamonaTqvams Tavisi formiT, arsi ar
Seucvlia XX saukunis miwurulsac. ssr kavSiris prezidents
mixeil gorbaCovs ar daumalavs, rom Tu saqarTvelo Seecdeba „Zmuri kavSiridan“ gamoyofas, mas problemebi Seeqmneboda
sakuTar teritoriaze arsebul avtonomiebSi. moskovis faruli da aSkara mxardaWeriT oseTSi imZlavra antiqarTulma
ganwyobam. eqstremistebi, kremlis xelSewyobiT, iaraRs imaragebdnen da samxedro konfrontaciisaTvis emzadebodnen.
swored am agresiulma partokratiam Seqmna Tavisi privilegiebis SesanarCuneblad samxreT oseTis olqi qarTveli xalxis
daukiTxavad, qarTvelebis winaaRmdegobisa da protestebis
miuxedavad, magram am voluntaristulad, pirTa viwro jgufis mier Seqmnil erovnul-teritoriul erTeuls xangrZlivi arseboba ar uweria!
1991 wlis 24 agvisto. miliciis umaRles skolaSi mimdinare misaRebi gamocdebis Sedegebis mixedviT, msmenelebad
(kursantebad) iricxeba 245 kaci. saswavleblis arsebobis
manZilze aseTi didi raodenoba kursantebisa ar Caricxula.
maTgan 17 gogonaa. axlad CaricxulTa buneba, xasiaTi da danaSaulebrivi saqmianoba pirvel or TveSi gamoikveTa. am kursze kursantebis garkveuli nawili Ss organoebSi SemTxveviT
moxvedrili aRmoCnda. maTi adgili miliciis rigebSi ki ara,
sazogadoebaSic zedmeti iyo. axladCaricxul kursantTa rigebSi iyvnen: narkomanebi, mkvlelebi, qurdebi, jibis qurdebi.
swavlis dawyebidan mokle periodSi zogi gansasjelis skamze
aRmoCnda, zogmac saswavleblis sruli kursi ver daasrula.
adamiani SeuiaraRebeli TvaliTac kargad dainaxavda maT naklovan mxareebs.
Tumca, cxadia, iyvnen maRali zneobis, patrioti axalgazrdebic, romlebmac TavianTi namoqmedariT daamtkices qveynis erTguleba (amaze qvemoT mogaxsenebT).
am kursze swavlobda TvalsaCino kursanti kukuri xibliSvili, romelmac warCinebiT daamTavra saqarTvelos Sss akademia (saqarTvelos Sss miliciis umaRlesi skola 1994 wlis
3 ivniss saqarTvelos Sss akademiad gadakeTda). RmerTis mier
dajildovebuli niWis gamo, kukuri didi pativiscemiT sargeblobda saswavlebelSi. Tavisi mowodebiT igi samarTaldamcveli da samarTliani saxelmwifos erTguli iyo. kursantebs Soris asakiT yvelaze ufrosi iyo da maTgan pativis75
cemas grZnobda. igi gamorCeuli iyo rogorc TviTSegnebiT,
aseve wignierebiT. aRmosavluri poeziis brwyinvale mcodnes
da msoflio renesansis mTavari qmnilebis „vefxistyaosnis“
zepirmcodnes gansakuTrebuli adgili ekava kursantebs Soris. aseTi adamianebi XVIII-XIX ss. saqarTveloSi dafasebulni
iyvnen. maT mesaganZureebs uwodebdnen. saubedurod, misi niWi da ganswavluloba 2 wlis win avtokatastrofam Seiwira. samarTlianobisadmi ltolva mas imis saSualebas aZlevda, rom
swavlis periodSi zemoT CamoTvlili kategoriis TanakurselebisaTvis eTqva: „Svilosa, Sen aq, miliciaSi ra ginda, Seni
adgili mousvlelSia“, an „vin daido Seni codva“, maT „demokratiis nayofebs“ uwodebda.
axali saswavli weli (1991-92 ww.), romelic 1 seqtembers
unda dawyebuliyo, miliciis umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT, 16 seqtembramde gadaido (ara marto Cveni saswavleblisaTvis gadaiwia swavlis dawyebam, aramed saqarTvelos
yvela saSualo skolasa da umaRles saswavleblebSic). saqarTveloSi Seqmnili mdgomareobidan gamomdinare, miliciis
umaRlesi skola isev yazarmul mdgomareobazea gadasuli. es
saswavleblisaTvis Cveulebrivi movlena iyo.
2 seqtemberi, orSabaTi, „gkCp“-is mxardaWeris motiviT
arasaparlamento opoziciaSi myofma erovnul-demokratiuli partiis liderma giorgi Wanturiam im dRes TbilisSi,
kinos saxlTan, gamarTa mitingi. manifestantebi daarbia
damoukidebeli saqarTvelos omonma. daWrilebi da daSavebulebi iyvnen, rogorc samarTaldamcavTa, ise demonstrantebs Soris.
faqtobrivad, 2 seqtembris Semdeg TbilisSi daiwyo destabilizacia. yoveldRe imarTeboda opoziciis xalxmravali mitingebi, maT daupirispirda xelisuflebis mxardamWeri „sainformacio mitingebi“. am dRidan mitingebis gamarTva
mTavrobis saxlis win wesad iqca.
im dReebSi saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT Seiqmna saqarTvelos Tavdacvis saministro. ministris movaleobis Sesruleba daevala nodar giorgaZes, xolo saqarTvelos respublikis gvardiis mTavari sammarTvelos ufrosad
dainiSna vaxtang (loTi) qobalia. amaze ganawyenebulma Tengiz kitovanma Tavisi momxre gvardielebi Savnabadaze Sekriba da saWiroebis SemTxvevaSi, xelisuflebis sawinaaRmdegod
moqmedebisaTvis gamosayeneblad amzadebda.
76
Savnabadaze Sekrebil jariskacebsa da oficrebs prezidentis brZanebulebiT daevalaT daetovebinaT Savnabada da
yazarmebs dabrunebodnen. maT es moTxovna ar Seasrules. 11
seqtembers miliciis umaRlesi skolis ufrosis zepiri brZanebis Tanaxmad (ra Tqma unda,zemdgomi organos mier nakarnaxevi miTiTebis safuZvelze), 30 kaciani razmi gavemgzavreT
TeleTi-rusTavis gzatkecilis gasayarTan mdebare saxelmwifo avtoinspeqciis saguSagosTan sadReRamiso morigeobis
gasawevad. Cvens movaleobaSi Sedioda Savnabadaze dabanakebuli gvardielebis gadaadgilebis ardaSveba dedaqalaqis mimarTulebiT. ramdenime saaTis dgomis Semdeg saguSagos Savnabadidan daZruli tanki moadga. tankis luqidan amosulma
gvardielma gabrazebuli xmiT mogvmarTa, ratom dgaxarTo.
mcire pauzis Semdeg konkretulad vupasuxeT, rom dislokaciis adgils dabruneboda. mas ganemarta, rom misi da Savnabadaze myofi gvardielebisaTvis Tbilisis mimarTulebiT
gadaadgileba akrZaluli iyo. gvardielma xmis amouRebliv
miabruna tanki da Savnabadisaken gaemarTa. saguSagoze 3 dReRame davyaviT da miliciis umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT saswavlebelSi davbrundiT.
ramdenime dRea mTavrobis saxlis pirvel sarTulze ganlagebulia miliciis sakoordinacio Stabi. aq Tavmoyrilia Sss da
q. Tbilisis mTavari sammarTvelos TanamSromelTa didi raodenoba. mTavrobis saxlis win moedanze yovel dRe aseulobiT
adamiani iyrida Tavs mitingze, mxardaWera da Tanadgoma rom
gamoecxadebina saqarTvelos erovnuli parlamentisa da respublikis prezidentisadmi. erT-erTi mitingis dros, opoziciis jgufi Seecada mTavrobis saxlis win, kibeebze placdarmis gakeTebas, magram mitingis monawileTa aqtiuri moqmedebiT
es jgufi maleve gandevnes. Zalze daZabuli situacia Seiqmna.
swored am dros gaisma prezidentis mowodeba qarTveli xalxisadmi, daecvaT erovnuli parlamenti. amas didi gamoxmaureba mohyva. erTmaneTis pirispir aTasobiT qarTveli idga.
daiwyo rusTavelis gamziridan avtobusebisa da quCis barikadebisagan gawmenda. TbilisSi siZulvili, boRma da undobloba
mZvinvarebs. rusTavelis gamziri savsea gaborotebuli, fsiqikaSeryeuli, iaraRSemarTuli fanatikosebiT, romlebmac SeiZleba aRaravis winaSe aRar daixion ukan.
26 seqtembers, saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT,
gamocxadda sagangebo mdgomareoba. opoziciam Tavisas miaR77
wia. isini miznad destabilizaciasa da dapirispirebis miRwevas isaxavdnen da amis miRweva SeZles kidec.
sanam xelisufleba avtobusebisagan rusTavelis gamzirs
gaaTavisuflebda, opoziciurma Zalebma Tavi moiyares resmpublikis moedanze da daiZrnen mTavrobis saxlis mimarTulebiT. SuadRes rusTavelis gamziri savse iyo giorgi Wanturias mier mobilizebuli axalgazrdebiT. mTavrobis saxlis
win Caxergil avtobusebTan misulT xelisuflebam Tavisi
xalxi daaxvedra. atyda erTi ambavi. urTierTSeuracxmyofeli xmamaRali laparaki xelCarTul brZolaSi gadaizarda,
zogi gareT Cxubobda, zogi avtobusebSi arkvevda urTierTobas, zogsac avtobusis saxuravebze gaemarTa xelCarTuli.
erTi sityviT, ninZebis Cxubi gegonebodaT. aqeT, sagamofeno
Senobis win mrgvali magidis ideologs, medole-deputats
(rogorc mas eZaxdnen) avTandil rcxilaZes 6 Savosani qali
moeyvana, zemoT kibeebze aiyvana, erTad mWidrod daayena, diriJoris JestikulaciiT xeli aiqnia da qalebma morTes yvirili: „zviadi!.. zviadi!.. zviadi!..
dRiTidRe matulobs xelisuflebasa da opozicias Soris
dapirispireba. aravis surs sakuTari poziciebis daTmoba, pirovnulze maRla erovnulis dayeneba. am dReebSi ar wydeba
mTavrobis saxlTan respublikis sxvadasxva raionebidan delegatTa Camosvla, respublikis prezidentisa da erovnuli
parlamentis mxardamWeri mitingebi. aman kidev ufro daZaba
isedac rTuli kriminogenuli viTareba, stiqiurad SeiaraRebuli xalxis winaSe milicia uZluri aRmoCnda.
respublikis sxvadasxva raionidan CamosulTa moZraobam
damRupveli saxe miiRo. prezidentis simpaTiebi, aSkarad samegrelosaken ixreboda, xolo Ss ministrs d. xabulians svaneTis imedi hqonda. aseT viTarebaSi z. gamsaxurdiam TbilisSi 25 seqtembridan sagangebo wesebi gamoacxada. 24 seqtembers
ki — sayovelTao mobilizacia. mosaxleobis dacvis momizezebiT, T. kitovanis momxre gvardielebi filarmoniasTan dabanakdnen. ukve sami kviraa, rac grZeldeba saprotesto aqciebi
teleradio departamentis Senobis win. grZeldeba sainformacio mitingebi mTavrobis saxlTan. politikuri viTareba
uaRresad daZabulia. haerSi samoqalaqo omis suni trialebs.
am droisaTvis miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis nawili mTavrobis saxlSia da iq eweva samsaxurs, nawili — teleradio departamentis siaxloves sastumro „aWa78
rasTan“ dgas, nawilic — soflis meurneobis saministrosTan.
im dros, 30 seqtembers, cirkis midamoebidan qvemexis Wurvi
esroles soflis meurneobis saministros Senobas. sapasuxo cecxli tyviamfrqvevebidan da avtomatebidan mTavrobis
momxre meomrebma gauxsnes.
25, 26, 27, 28 seqtembers mTavrobis saxlis win mitingi
grZeldeba. teleradio departamentis muSakebis erTma jgufma saprotesto aqcia moawyo departamentis Senobis win, ris
Sedegadac Sewyda teleradiogadacemebi. mdgomareoba kidev
ufro gaarTula opoziciur-politikur dajgufebaTa mier
departamentis Senobis piketirebam. 1 oqtombers tele-radiodepartamentis win gaimarTa opozicionerTa mitingi, isini
politpatimrebis: g.Wanturias, j. ioselianis da g. xaindravas gaTavisuflebas moiTxovdnen.
3 oqtombris sainformacio mitingze gaJRerda azri imis
Taobaze, rom ZmaTa Soris sisxlisRvris Tavidan acilebis
mizniT, gvardia tovebs teleradiodepartamentis Senobis
mimdebare teritorias da gadis qalaqidan. marTlac, 6 oqtombers RamiT T. kitovanis gvardiam da merab kostavas sazogadoebis SeiaraRebulma formirebam qalaqi datoves. isini
Tbilisis zRvaze dabanakdnen.
imave Rames, brZanebiT, miliciis umaRlesi skolis 30 kaciani jgufi adis Tbilisis zRvaze, Temqis mxridan da mTeli Rame
morigeobs, raTa ar dauSvan gvardielebis qalaqis mimarTulebiT gadaadgileba. diliT saswavleblis meore jgufma Segvcvala da Cven saswavlebelSi davbrundiT. is-is iyo saswavlebelSi SemovediT, rom skolis radiosadgurSi gaisma Tbilisis
zRvaze Secvlaze misuli jgufis xma, isini daxmarebas iTxovdnen T. kitovanis ukanono formirebis mier saswavleblis piradi Semadgenlobis mimarTulebiT cecxlis gaxsnis gamo. myisve
iqiT gavwieT. intensiuri srolebi ar wydeboda. gvesrodnen
profkavSirebis saswavlo centris raionidan. kitovanis SeiaraRebuli formirebis wevrebi an nasvamebi iyvnen an narkotikuli nivTierebis zemoqmedebis qveS imyofebodnen. iZulebulni gavxdiT sroliTve gvepasuxa. ormxrivi srola 4-7 wuTs
gagrZelda. srola SegvaCerebina Tbilisis zRvaze amosulma
saswavleblis ufrosma givi kvantalianma. cota xnis Semdeg,
misive brZanebiT davbrundiT miliciis umaRles skolaSi.
oqtombris dasawyisSi saswavlo wlis dawyeba kvlav gadaido. ganaTlebis saministros yovlad SeuZleblad miaCnda
79
Tbilisis saswavlo dawesebulebebSi mecadineobebis dawyeba.
saministro kategoriulad acxadebda, rom stabiluri mdgomareobis Seqmnamde, vidre qalaqSi Tundac erTi ukanono SeiaraRebuli formireba an jgufia,riTac safrTxe eqmneba
adamianTa sicocxlesa da janmrTelobas, saswavlo procesis
dawyeba SeuZlebelia. swavlis ganaxleba moxerxdeba mas Semdeg, rodesac qalaqSi sruli wesrigi damyardeba.
oqtomberi mitingebis Tvea. 10 oqtombrisaTvis TbilisSi
SedarebiT simSvidea. zogierT umaRles saswavlebelSi mecadineobebi daiwyo. maT Soris Cvens saswavlebelSic. didi mitingi gaimarTa 18 oqtombers mTavrobis saxlTan.
15 oqtombers Crdilo oseTidan gadmosulma teroristebma, Sida qarTlSi mokalaTebul separatistebTan erTad, raketebi dauSines aCabeTsa da qurTas. qarTuli mosaxleoba mZime
dReSia. arc aravis daxmarebis imedi aqvT. osi separatistebi
da maTi damqaSebi mgluri kanonebiT moqmedeben. qarTveli
politikosebi ki quCaSi mitingebis saSualebiT upirispirdebian, arkveven urTierTobebs, rasac dasasruli ar uCans. am
dReebma dagvanaxa, rom saqarTveloSi ar arsebobs politikuri kultura, Tumca es arc aris gasakviri, radgan maT akliaT sibrZnis xelovneba. isini moklebulni iyvnen politikis
sferosTan siaxloves, sapasuxismgeblo Tanamdebobebi diletantebiT iyo dakompleqtebuli. yovelive aman daRi daasva
saqarTvelos saxelmwifoebriv da sazogadoebriv cxovrebis
yvela sferos. danaSaulobam da korufciam arnaxul dones
miaRwia. uperspeqtivo Canda saqarTvelos saerTaSoriso aRiareba, dausjeloba gamefebulia qveyanaSi. saqarTvelo ufskrulisken mieqaneba. samoqalaqo omi kars aris momdgari.
saqarTvelos Sss davalebiT, 27 seqtembersa da 11 noembers q. goris Ss ganyofilebisTvis daxmarebis aRmosaCenad,
sazogadoebrivi wesrigis dacvis mizniT mivlinebul iqna miliciis umaRlesi skolis 2 jgufi miliciis podpolkovnik
daviT Cagunavasa da podpolkovnik merab qoqiaSvilis xelmZRvanelobiT.
oqtombersa da noemberSi saswavlebelSi arsebuli specdaniSnulebis aseuli ganicdis cvlilebebs. ZiriTadad,
cvlilebebi aseulis xelmZRvanel muSakTa Soris moxda. umniSvnelo cvlilebebi xdeba kursantTa Sorisac.
16 noembridan 30 noembramde q. TelavSi operatiuli RonisZiebebis gasatareblad mivlinebul iqna saswavleblis me80
oTxe kursi miliciis polkovnik robinzon xmalaZis xelmZRvanelobiT.
saqarTvelos Ss ministris brZanebis Sesabamisad, 11 noembridan 11 dekembramde q. Tbilisis № 1 sagamoZiebo izolatorSi mivlinebul iqna samorigeo samsaxuris Sesasruleblad 24 pirvelkurseli nana qoCoraSvilis xelmZRvanelobiT.
dekemberi. miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba q. Tbilisis saxelmwifo avtoinspeqciasTan erTad sagangebo mdgomareobis pirobebSi monawileobda reidebSi,
avtosatransporto saSualebebis mier sagzao usafrTxoebis dacvis RonisZiebebSi. es reidebi tardeboda Tbilisis
masStabiT. erT-erTi jgufi, romelsac mesamekurseli koba
kalmaxeliZe xelmZRvanelobda, reids atarebda orTaWalaSi, gorgaslis quCaze. petre bagrationis ZeglTan, dadgenili wesis Sesabamisad, gaaCeres satransporto saSualeba „07“
markis „Jiguli“ da mZRols marTvis mowmoba da teqnikuri
pasporti mosTxoves — mZRolma, gvarad jafariZem aRniSnul
moTxovnaze uari ganacxada da aqeT Cxubi daiwyo, ra uflebiT gamaCereTo. rogorc gairkva mZRols ar aRmoaCnda manqanis teqpasporti (Jigulis markis es manqana moparuli iyo) da
aqeT Setevaze gadmosulma xelCarTuli brZola gaaCaRa. mas
masTan myofebic miemxrnen. atyda Sexla-Semoxla. kursantebma iaraRi ar gamoiyenes. scades maTi Sekaveba, magram uSedegod. Cxubis wamomwyebi „TeTri giorgis“ sazogadoebis wevri
aRmoCnda. gulze ekida „TeTri giorgis“ medalioni. deboSis
amtexi „TeTri giorgis“ wevrebi pistoletebiT iyvnen SeiaraRebulni da moaxerxes SemTxvevis adgilidan mimalva. kursanti koba kalmaxeliZe, CxubiT miyenebuli dazianebebis gamo,
saavadmyofoSi moaTavses.
imave dRes, 18 dekembers koba kalmaxeliZes saavadmyofoSi „estumrnen“ Tbilisis umaRlesi saswavleblis studsabWos
delegatebi 5 kacis SemadgenlobiT. maT solidaroba gamoucxades dazaralebuls da mouwodes arsebuli reJimis winaaRmdeg SeerTebodnen studentebs. kobas pasuxi erTgvarovani iyo: am faqtis politizirebis winaaRmdegi var da mxolod
samarTlianobas, damnaSaveTa dasjas moviTxovo. studsabWos
delegatebs moyvanili hyavdaT Jurnalisti da operatori,
romelic afiqsirebda am saubars. meore dRes kalmaxeliZe saavadmyofodan gaewera.
81
20 dekembers miliciis umaRles skolaSi movidnen jaba
ioselianisa da Tengiz kitovanis warmomadgenlebi, romlebmac Tanadgoma gamoucxades kursantebs da interviu Caiweres. ise rogorc studsabWos, maTac analogiuri pasuxi miiRes, rom gamosvlebSi monawileobis winaaRmdegni arian da samarTlianobis misaRwevad yvela saSualebas gamoiyenebdnen.
kursantebma gadawyvites samarTlianobis aRdgenis mizniT,
SimSiloba daewyoT.
imave dRes, 20 dekembers (paraskevi) kursantTa 40 kaciani
jgufi gavida rusTavelze mdebare „imelis“ SenobasTan da iq
mjdomare aqcia gamarTa. aqcia dilis 11 saaTze daiwyo. rusTavelis mxridan „imelis“ Senobis kibeebis gaswvriv gaabes
bawari, moitanes leibebi da SimSiloba gamoacxades. moSimSileebs, mogvianebT 200-mde kursanti SeuerTda. am droisaTvis
sastumro „iveriis“ win mdebare respublikis moedanze opoziciis mitingi imarTeboda. moSimSile kursantebTan misuli
studsabWos wevrebi solidarobas ucxadebdnen. moSimSileebTan movidnen qarTveli da ucxoeli Jurnalistebi. aq iyo bibi-si-s Jurnalistic, romelmac Tarjimnis saSualebiT interviu CamoarTva mesame kursels Temur xaCiZes. man gaimeora Tanakurselebis, Tavisi megobrebis sityvebi, rom ar SearCendnen
megobris Seuracxyofas, samarTaldamcavi organos muSakebze
xelis aRmarTvas da „TeTri giorgis“ sazogadoebis im wevrTa
dasjas moiTxovdnen, vinc xeli aRmarTa maT megobarze.
am aqciaze misuli Ss organos TanamSromlebi dadebiTad
Sexvdnen moSimSileTa moTxovnebs da amxnevebdnen maT. aqciis monawileebTan mividnen xelisuflebis warmomadgenlebi:
nugzar molodinaSvili, Ss ministris moadgileebi. mogvianebiT movida dilar xabulianis mZRoli anzor margiani da
aqciis iniciatorebi: mixeil baidoSvili, Smagi jalabaZe, Temur xaCiZe, kaxa adamia da levan ciskariSvili manqaniT miiyvana parlamentSi. iq kursantebi miiRo Ss ministrma. aqciis iniciatorebidan ministrma gamoarCia m. baidoSvili, romelsac
calke ganucxada, Tuki kursantebi ar moiTxovdnen „TeTri
giorgis“ sazogadoebis im wevrebis dasjas, romlebmac Cxubi
autexes kursantebs da aqcias Sewyvetdnen, baidoSvils im Tanamdebobaze daniSnavda, romelsac moisurvebda. ministris
SeTavazebas aseTi pasuxi gaeca: aqcia Tanamdebobaze dasaniSnavad ki ar tardeba, aramed Cveni mTavari moTxovnaa damnaSaveTa dasja da samarTlian saxelmwifoSi cxovreba, aqciis
82
daSlas ki me ver gadavwyvet, biWebs unda movelaparakoo. amis
Semdeg ministrs baidoSvili Sehyavs saqarTvelos prezident
zviad gamsaxurdiasTan. prezidentis kabinetSi imyofeboda
generaluri prokurori kote fircxalava. gamsaxurdiam baidoSvils mimarTa mis kabinetSi myof stumris TandaswrebiT
surda mas saubari, Tu calke. genprokuroris daswrebiT — iyo
baidoSvilis pasuxi. sanam moSimSileTa moTxovnebs Camoayalibebda, mixeilma saqarTvelos prezidents uambo 18 dekemberis incidentis Sesaxeb da Semdgom Camoayaliba kursantTa
moTxovnebi: kanonis uzenaesobis uzrunvelyofa; Setanil iqnas cvlilebebi da damatebebi miliciis Sesaxeb kanonSi; ganaiaraRdes yvela politikuri organizacia da daisajos, aRiZras sisxlis samarTlis saqme „TeTri giorgis“ sazogadoebis
im wevrebis mimarT, romelTa vinaobac da satransporto saSualebebis nomrebi cnobilia.
isedac da asedac, am moTxovnebs asruleba ar ewera. saRamos 5 saaTisaTvis aqcia daiSala. yvela kursanti saswavlebelSi dabrunda. maSin, rodesac rusTavelze kursantTa
aqcia tardeboda, miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis nawili TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis
RonisZiebebSi monawileobda.
meramdene dRea uzenaesi sabWos SenobaSi vimyofebiT, aq
qaosi da anarqia sufevda. iyo erTi aliaqoTi. uzenaesi sabWos naxevradsardafis tipis darbazSi gvardielebi idgnen.
sawolebi hqondaT gaSlili da usaqmurobisagan daosebulebi
Candnen. mTeli dRe-Rame televizors uyurebdnen. erTi sityviT, uzenaesi sabWos Senoba traqtirs waagavda.
21-22 dekembris Rame mZimed gadioda, veravin warmoidgenda rogori dRe gaTendeboda. 22 dekembris kviradRe Tendeboda, daaxloebiT 8 saaTze, msxvilkalibriani tyviamfrqvevidan nasroli tyvia uzenaesi sabWos Senobas xvdeba. amiT
opoziciam avbediTi ganzraxva sisruleSi moiyvana. es gaxda
prezidentisa da mTavrobis dabombvis signali. SenobaSi imyofebodnen uzenaesi sabWos deputatebi, ministrTa sabWos
kabinetis wevrebi da TviT prezidentic. damnaSaveebma cecxli gaxsnes, Seecadnen SeWriliyvnen SenobaSi. prezidentis
dacvam, erovnuli gvardiisa da miliciis nawilebma gaxsnes
sapasuxo gamafrTxilebeli cecxli,romelic intensiur srolaSi gadaizarda. SenobaSi vin saiT garboda, vin poziciebs
ikavebda, aravin uwyis. iyo erTi ambavi.
83
respublikis uzenaesi sabWos Senoba seriozulad dazianda, xolo mimdebare Senobebs cecxli ekida. saRamos, 22 dekembers droebiTi simSvide Camovarda, cnobili gaxda, rom xelisuflebam daiwyo molaparakeba SeiaraRebuli opoziciis
erT-erT liderTan. samwuxarod, es molaparakeba warumatebeli aRmoCnda. saRamos 6 saaTze miviReT brZaneba Senobidan
gasvlis Sesaxeb. CitaZisa da WonqaZis quCebis mimarTulebiT
gamovediT, saidanac satransporto saSualebebiT davbrundiT saswavlebelSi. am Setakebam TvalnaTliv dagvanaxa, rom
opoziciis SeiaraRebuli provokacia didxans da guldasmiT
igegmeboda da mzaddeboda.
im dros, rodesac TbilisSi samoqalaqo omi did masStabebs iRebda, Sida qarTlSi osi separatistebi qarTul soflebSi mosaxleobas awiokebdnen, Zarcvavdnen da xocavdnen,
maT saxlebs cecxls ukidebdnen. rusTavelze iwvoda Senobebi, daZrwodnen mZarcvelebi, morodiorebi, aTasi rjulis
damnaSaveni.
dekembris bolo dReebSi miliciis umaRlesi skolis teritoria ar migvitovebia. mTeli piradi Semadgenloba yazarmul mdgomareobazea gadayvanili. 27 dekembers gvardiam patimrobidan gaaTavisufla giorgi Wanturia, jaba ioseliani,
goga xaindrava da sxvani.
presa ityobineboda, rom 25 dekembers Tbilisis aeroportSi daeSva groznodan sagangebo reisiT momavali tu-154.
mas daxvda saqarTvelos prezidentis erTguli omonis nawili. aeroportSi srola atyda opoziciuri gvardielebis,
sagangebo daniSnulebis batalion „TeTr arwivsa“ da omons
Soris. orive mxridan iyvnen daWrilebi. iqve, aeroportSi 25
CeCeni erovnebis moqalaqe daakaves, maT CamoarTves 17 avtomati da sxva saomari saSualebebi. gia yaryaraSvili acxadebda — zviad gamsaxurdiam CeCnebi Camoiyvana qarTvelebis dasaxocado.
sisxliani dReebis ganmavlobaSi miliciis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba gaurkvevel mdgomareobaSi iyo. am
mdgomareobidan gamosayvani sasikeTo Zvrebi arsaidan Canda.
84
saqarTvelos respublikis uSiSroebis saministros umaRlesi skolis oficerTa da kursantTa
sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebsa
da saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis
warmoebul brZolebSi monawileobis
geografiuli ruka da masStabebi
1992 ww.
leseliZe
xeivani
ganTiadi
meRvrikisi
gagra
kolxida
walenjixa
Cxorowyu
martvili
xoni
zugdidi
wyaltubo
xobi
senaki
abaSa
foTi
samtredia
q. Tbilisi
85
biWebis energia aq daixarja
1992 weli
„me minda vemsaxuro Cems
samSoblos da ara Cemi
samSoblos mTavrobas“
markesi
moaxlovda sisxliani axali weli. TbilisSi didTovlobaa.
am wlidan qveyanas mesame xelisufleba moevlina...
1992 wlis dadgomisTanave samxedro upiratesoba putCistebisken gadaixara. miliciis umaRlesi skola ukve Sinagan
saqmeTa saministros dacvis samsaxurSia. ministri dilar xabuliani da misi moadgileebi mimalvaSi arian. erTi sityviT,
saministro upatronodaa darCenili. isini arc aqamde iCendnen xelqveiTebis mimarT saTanado patronobas.
qveynis marTva „sainformacio mitingebiT“ saxelmwifos sikeTes rom ar moutanda es kargad gamoCnda. pativmoyvareoba,
romelic zviad gamsaxurdias axasiaTebda, saxelmwifos marTvisaTvis damRupveli aRmoCnda. misive garemocva aRiarebda,
rom masze didi gavlena hqondaT qalebs — colis das lele arCvaZes da jandacvis ministrs manana ZoZuaSvils. prezidents xeli unda Seewyo eris gamTlianebisaTvis, piriqiT ki moxda — man
saqarTvelo dahyo „zviadistebad“ da „arazviadistebad“. qveyana gaTiSulobam moicva. inteligenciaSic gamoikveTa zviad
gamsaxurdias xelisuflebisadmi dapirispirebuli fena.
es welic Sss umaRlesi skolisaTvis cudi ambebiT daiwyo. merab kostavas sazogadoebis wevrebma pirvelkursel
vaxtang namgalaZes cecxlsasroli iaraRi gastaces. nasvam
mdgomareobaSi myofi pirvelkurseli gimzer Jvania Tbilisis rkinigzis sadgurze atexili deboSisaTvis iricxeba Sss
umaRlesi skolidan da daTxovnil iqna Ss organoebidan. axal
wels, pirvelkurselebi: xviCa xurciZe, levan mgalobliSvili, goCa quTaTelaZe da zaza gugava Sinagan saqmeTa saministros dacvis samsaxuris Sesrulebisas unebarTvod toveben
saguSagos, Sinagan saqmeTa saministros ezodan itaceben av87
tomanqana „kolxozniks“, iqve mdgom avtomanqana „volgidan“
iparaven akumulators da midian xviCa xurciZis saxlSi axali
wlis aRsaniSnavad. dabrunebul nasvam kursantebs Tbilisis
SemovliT gzaze „baqo-novorosiiskis“ trasaze, gldanis gadasaxvevTan, RamiT, 8-10 kacisagan Semdgari jgufi ayaCaRebs,
arTmevs avtomanqanas, maTze ganpirobebul avtomatur iaraRs
da demonstraciulad tovebs SemTxvevis adgils. Sss miliciis umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT, yvela zemoCamoTvlili kursanti iricxeba Sss miliciis umaRlesi skolidan.
momxdaris gamo, am ambidan erTi saaTis Semdeg skolaSi
iqmneba specialuri jgufi Cemi — kapitan SoTa biTaZis xelmZRvanelobiT da Svidi kursantis SemadgenlobiT SemTxvevis
adgilis daTvalierebis mizniT. yaCaRebTan Sexvedris SemTxvevaSi, isini unda gagvenadgurebina. Cveni mondomeba, SemTxvevis adgilisa da mimdebare teritoriis 35-40 kilometris
Semovla, uSedegod damTavrda, 2-3 saaTiani reidis ganmavlobaSi gzaze sulieri ar gaWaWanebula.
2 ianvrisaTvis opoziciis xedmZRvanelma jgufma Tavis
Tavs samxedro sabWo uwoda da gamoaqveyna mimarTva, sadac
naTqvami iyo: „zviad gamsaxurdias mier uzurpirebuli xelisufleba damxobilia da Zalaufleba xelSi aiRo samxedro
sabWom“. meore dRes, 3 ianvars TbilisSi samxedro sabWo sagangebo mdgomareobas acxadebs noli saaTidan. q. Tbilisis
samxedro komendantad iniSneba gia yaryaraSvili.
am dRidan, 3 ianvridan miliciis umaRlesi skolis piradi
Semadgenloba CarTulia TbilisSi sazogadoebrivi wesrigis
dacvis RonisZiebebSi. saswavleblis TanamSromlebi (oficrebi da kursantebi) monawileobas iReben Tbilisis raionebSi
reidebsa da dedaqalaqSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. aRniSnuli RonisZiebebis gatarebisas Cveni saswavleblis oficrebi da kursantebi ver gadaurCnen Tavdasxmas.
5 ianvars, 22 saaTsa da 30 wuTze saburTalodan miliciis
umaRlesi skolisken moZrav satransporto saSualebas „furas“ (aseTi avtomanqanebiT vaxorcielebdiT patrulirebas
Tbilisis masStabiT), romelSic isxdnen saswavleblis TanamSromlebi, diRmis masivTan trasaze, „volgis“ markis avtomanqanidan cecxli gauxsnes, Sedegad, „fura“ gadabrunda. erTerTi tyvia, miliciis ufros leitenant valeri nanikaSvils
gulSi moxvda. igi adgilze gardaicvala. xolo mis gverdiT
mjdomi pirvelkurseli giorgi gelaSvili mZimed daiWra. is
88
valeri nanikaSvili
1961-1992
valeri nanikaSvili daibada 1961 wlis 24 oqtombers.
1878 wels daamTavra yvarlis raionis sofel sabues saSualo skola. saSualo skolaSi swavlis periodSi valeri Tanaklaselebs Soris gamoirCeoda sibejiTiT.
igi karg codnas amJRavnebda teqnikuri sagnebis: maTematikis, fizikisa da qimiis mimarT. am sagnebis mimarT
dainteresebam valeri nanikaSvils gadaawyvetina swavla gaegrZelebina saqarTvelos politeqnikur institutSi.
1978 wels valeri warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs saqarTvelos politeqnikuri institutis kavSirgabmulobis fakultetze, romlis sruli kursi daamTavra 1983 wels. umaRlesi ganaTlebis miRebis Semdeg
muSaobas iwyebs q. foTSi Soreuli naosnobis gemze Tavisi specialobiT.
Soreuli naosnobis gemze muSaobam, bavSvobaSi gulCaTxrobili valeri, mTlianad gardaqmna, okeanisa da
zRvis talRebis erTguli gaxda. gembanze marto darCenili Tavis saidumloebas talRebs andobda, Tavis
gulisnadebs eCurCuleboda. mis mier Seqmnil dRiurSi
sWarbobs genialuri adamianebis Txzulebebidan brZnuli azrebis amonaridebi, romlebsac mis dRiurSi gansakuTrebuli adgili aqvs daTmobili.
1990-91 wlebSi saqarTveloSi Seqmnilma politikurma mdgomareobam q. foTis navsadguridan gemebis gasvla Semcirda da Semdgom saerTod aikrZala da valeri
nanikaSvils mouwia damSvidobeboda Tavis stiqias. am
mdgomareobam valeri sagonebelSi Caagdo, mas ver war89
moedgina okeanisa da zRvis stiqiasTan ganSoreba, Tumca kargad esmoda rom realobas unda Segueboda.
valeri nanikaSvilma SromiTi saqmianoba saqarTvelos Sss umaRles skolaSi gaagrZela. valeri, dedis taisa nanikaSvilis (igi saqarTvelos Sss umaRles skolaSi
kursis ufrosis Tanamdebobaze muSaobda) SuamdgomlobiT, 1991 wlis ivliss muSaobas iwyebs Sss umaRles
skolaSi kavSirgabmulobis samsaxuris ufrosad.
miliciis ufrosma leitenantma valeri nanikaSvilma, bunebiT keTilma da megobrobisadmi erTgulma, mokle xanSi saswavleblis TanamSromlebsa da kursantTa
Soris moipova didi pativiscema da siyvaruli.
Sss umaRles skolaSi muSaoba valerisTvis xanmokle
aRmoCnda, igi, 1992 wlis 5 ianvars samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas, daiRupa.
valeri nanikaSvils ojaxSi darCa deda — taisa nanikaSvili, meuRle dali nanikaSvili da Svilebi: oTari da
qeTevani.
valeri nanikaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia
Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze, misi saxeli mieniWa Sss akademiis pirveli kursis pirvel
oceuls. misi gvari da saxeli amotvifrulia q. TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, valeri!
90
dRemde sawols aris mijaWvuli. daiWrnen pirvelkurselebi:
mamuka daviTiniZe da ramaz oqropiriZe. gamoZieba ramdenime
versiaze muSaobda. erT-erTi versiiT, avtomanqanas, saidanac
srola ganxorcielda q. Tbilisis Ss mTavari sammarTvelos
muSaki marTavda, danaSauli gauxsneli darCa.
6 ianvari, orSabaTi. prezidentis „korteJi“ Ramis 4 saaTze bunkeridan gamovida da aRmosavleTis mimarTulebiT, somxeT-azerbaijanis sazRvrisken gaemarTa. „Tbilisis omi“ amiT
damTavrda. es iyo ori dapirispirebuli banakis brZola xelisuflebisaTvis. TavSive Canda, rom agoniaSi myofi z. gamsaxurdias reJimi didxans ver gaZlebda. Rirda ki prezidentis
dasamxobad amdeni msxverplis gaReba?
ramdenime dReSi droebiTi mTavrobis premierTan — Tengiz siguasTan SeTanxmebiT, givi kvantaliani saswavleblis
gafarToebaze zrunavs. da ai, saqarTvelos ministrTa kabinetis 1992 wlis 15 ianvris № 23-1 dadgenilebiT, saqarTvelos
respublikis uSiSroebis kursebisa da Sss miliciis umaRlesi skolis gaerTianebiT ixsneba saqarTvelos respublikis
uSiSroebis saministros umaRlesi skola. Sss miliciis umaRlesi skola gadavida uSiSroebis umaRlesi kursebis administraciul SenobaSi qerCis Sesaxvev № 2-Si (miliciis umaRlesi
skolis pirdapir). skolis saStato ganrigi ganisazRvra 268
TanamSromliT. umaRlesi skolis statusisa da daniSnulebis
Secvlis gamo tardeba piradi Semadgenlobis atestacia.
15 ianvars z. gamsaxurdia soxumSi Cafrinda. man ganacxada,
rom aqedan igi Seutevs Tbiliss, xolo CeCneTTan molaparakebis Tanaxmad, daarsdeba afxazeT-samegrelos respublika.
ianvarSi samxedro sabWos, anu droebiTi mTavrobis ori
wevrisaTvis, kerZod Tengiz kitovanisa da Tengiz siguas piradi dacvisaTvis givi kvantalanma kursantTa rigebidan, saTanado fizikuri monacemebis mqone 10 axalgazrda gamohyo.
axalSeqmnili uSiSroebis umaRlesi skolis rangSi, droebiTi mTavrobis xelmZRvanelobis davalebiT, saswavleblis
piradi Semadgenloba igzavneba dasavleT saqarTveloSi, kerZod: foTSi, zugdidSi, senakSi, xobSi, samtrediasa da sxva raionSi.
25 ianvars q. senakSi mivlinebul iqna 60 kursanti podpolkovnik merab qoqiaSvilis xelmZRvanelobiT. iq Casuli Cveni
saswavleblis pirad Semadgenlobas daxvdnen samxedro sabWos xelmZRvaneloba: jaba ioseliani da Tengiz kitovani. ja91
ba ioseliani q. senakis komendantad niSnavs merab qoqiaSvils
qalaqSi komendantis saaTis SemoRebasa da saqmisadmi simkacris gamovlenas avalebs. jaba ioselianma merab qoqiaSvils
saubrisas ganucxada, rom is da kitovani apireben foTsa da
zugdidSi RamiT gamgzavrebas da am qalaqebis aRebas. am ambavs
m. qoqiaSvili gaocebuli Sexvda mas. Tvalwin warmoudga meore msoflio omis bataliebi.
uSiSroebis umaRlesi skolis muSakebi mxolod erTi kvira
axorcielebdnen q.senakSi komendantis saaTiT gaTvaliswinebul RonisZiebebs. samxedro sabWom samegrelos regionSi,
„wesrigis dasamyareblad“ mxedrioni gagzavna da 2 Tebervals
umaRlesi skolis piradi Semadgenloba senakidan gamoiyvanes.
„mxedrionis“ xelmZRvanels Stabi samtrediaSi hqonda. „mxedrionis“ wevrebs samegreloSi „Tavisufali moqmedebis“ saSualeba miecaT. daiwyo samegrelos mosaxleobis awiokeba.
male jaba ioseliani da Tengiz kitovani samxedro sabWos
saxeliT gamoscemen „humanur amnistias“, romliTac cixeebidan da Sroma-gasworebis koloniebidan ganTavisuflda mZime
danaSaulisaTvis msjavrdebuli oTxi aTasi kaci. gaTavisuflebulebma male „mxedrionis“ rigebi Seavses.
kviras, 2 Tebervals, dilis 12 saaTze aTiaTasobiT moqalaqe Seikriba Tbilisis vagzlis moedanze, eqsprezidentis
momxreTa mitingze. aseTi mitingebi pirveli ianvridan yoveldRe imarTeboda. mitingze gamotanili iyo z.gamsaxurdias suraTebi, transparantebi, iTxovdnen zviad gamsaxurdias
dabrunebas da politpatimrebis gaTavisuflebas. mitingis
daSlisas samxedro sabWos SeiaraRebulma razmma xalxs tyvia
dauSina. muclis areSi mZimed daiWra pirvelkurseli xviCa
liparteliani. respublikur saavadmyofoSi ramdenimesaaTiani operaciis Semdeg igi narkozidan ver gamodis da iRupeba.
miuxedavad imisa, rom 15 ianvars Sss miliciis umaRlesi
skola da uSiSroebis umaRlesi kursebi gaerTianda, teritoriulad miliciis umaRles skolaSi ganvagrZobdiT muSaobas
(miliciis umaRlesi skola uSiSroebis umaRlesi kursebis
administraciul SenobaSi martSi gadavida etapobrivad). 10
Tebervals meore semestriT gaTvaliswinebuli mecadineobebi isev miliciis umaRlesi skolis auditoriebSi tardeba. aqve vrceldeba inforacia imis Taobaze, rom „mxedrioni“
da misi meTauri jaba ioseliani Cvens saswavlebelze apirebs
Tavdasxmaso. givi kvantalianis brZanebiT, umaRlesi skolis
92
xviCa liparteliani
1963-1992
xviCa liparteliani daibada 1963 wlis 21 ianvars
lentexis raionSi, sofel gulidaSi. saSualo skola
daamTavra sofel melisaSi 180 wels, saSualo skolaSi
swavlis periodSi xviCa TanatolebSi pativiscemiT sargeblobda. igi keTili da bejiTi moswavle iyo. samxedro savaldebulo samsaxuridan demobilizaciis Semdeg
SromiT saqmianobas eweva lentexis raionSi.
xviCa liparetlians survili hqonda Camdgariyo samarTaldamcavi organoebis rigebSi da gadawyvita Caebarebina Sss umaRles skolaSi. xviCa 1991 wlis agvistoSi
warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs saqarTvelos Sss
umaRles skolaSi da iricxeba samarTalmcodneobis specialobis pirvel kursze.
saswavlebelSi dRidan Caricxvisa xviCa TanatolebTan erTad monawileobda q. TbilisSi sazogadoebrivi
wesrigis dacvis RonisZiebebSi. asrulebda xelmZRvanel muSakTa mier miRebul davalebebs.
xviCa liparteliani, im sabediswero dRes, 2 Tebervals Tbilisis vagzlis moedanze, eqsprezidentis momxreTa mitingze sazogadoebrivi wesrigis dacvisas muclis areSi mZimed daiWra da q. Tbilisis respublikur
saavadmyofoSi gardaicvala.
xviCa liparteliani 29 wlis iyo, mas ojaxSi darCa
deda — fafada zurabiani-liparteliani, mama vano liparteliani.
saqarTvelos Sinagan saqmeTa ministris brZanebiT
xviCa lipartelians sikvdilis Semdeg mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialu93
ri wodeba. Sss akademiis meore kursis meore oceulis
pirvel aTeuls mieniWa misi saxeli. misi gvari da saxeli
amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul
samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze.
xviCa lipartelianis gvari da saxeli amotvifrulia
q. TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, xviCa!
94
piradi Semadgenloba gaZlierebul mzadyofnaze gadavida.
saswavleblis administraciuli Senobis saxuravze tyviamfrqvevi davayeneT. tyviamfrqvevTan dawesda morigeobis grafiki, xolo danarCeni kursantebi da oficrebi sadReRamiso
morigeobas eweodnen umaRlesi skolis Sida perimetrsa da
saswavleblis gare perimetrze.
saswavlebeli Tavdasxmis molodinSia...
25 Tebervals, SuadRes saswavleblis ezoSi „kolxoznikis“
markis samxedro manqana Semovida. mas Tengiz kitovani marTavda. mis gverdiT jaba ioseliani ijda. manqana saswavleblis
Sua ezoSi gaCerda. daupatiJebel stumrebs saswavleblis ufrosi givi kvantaliani Seegeba. erTmaneTs miesalmnen. mokle
saubris Semdeg g. kvantalianma moixmo saswavleblis TanamSromeli gia Sengelia da oficerTa da kursantTa formis tansacmlis sawyobSi Sesvla da oficris 2 Tbili qurTukis motana daavala. Tengiz kitovanma kvantalians saCuqarze uari
uTxra, xolo jaba ioselians xma ar gauRia, albaT Tanaxma iyo.
amasobaSi Sengeliam qurTuki moitana da kvantalians gadasca. man qurTuki jabas moaxura da ufro Tamamad ganagrZo saubari. amis Semxedvare oficrebi da kursantebi gaognebulni
videqiT: ori kviris ganmavlobaSi „mxedrionis“ Tavdasxmis
molodinSi myofebs jaba ioselianis mSvidobiani vizitiRa
SegvrCa. Tengiz kitovanma qurTukmoxurul jabas Sexeda da
wamoiZaxa: „jaba! givim, bozuri qurTuki Cagacva?“ amaze jabam
ironiuli gamoxedviT upasuxa. kidev ramdenime wuTi isaubra
sameulma tkbilad da daemSvidoba erTmaneTs.
senakSi viTareba iZabeba da samxedro sabWos gadawyvetilebiT, 29 Tebervals iq uSiSroebis saministros umaRlesi
skolis piradi Semadgenlobis didi nawili midis, aqvea erovnuli gvardiis qvedanayofebi. qalaqSi komendantis saaTi gauqmebuli ar aris. umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan
erTad, senakSia givi kvantalianic. misi xelmZRvanelobiT
qalaqSi mimdinareobda sadReRamiso morigeoba. ukiduresad
daZabulia mdgomareoba zugdidSic.
senakis skola-internatSi, sadac umaRlesi skolis piradi
Semadgenloba iyo dislocirebuli, pirvel marts, diliT movida givi kvantaliani da gamogvicxada, rom politikur organizaciaTa zugdidis sakoordinacio sabWo, qalaqSi Seqmnili
daZabuli viTarebis gamo, iTxovda qalaqsa da raionSi wesrigis
aRsadgenad da damnaSaveobasTan sabrZolvelad uSiSroebis
95
umaRlesi skolis kursantTa Seyvanas. aqve gadawyda zugdidSi wamsvlelTa vinaoba. gasamgzavreblad gamoiyo 45 kursanti,
romelTa surviliTac, maTi xelmZRvaneloba me damekisra.
zugdidSi CasvlisTanave marTlac, rom mZime viTarebis
momswreni gavxdiT. qalaqSi TareSobdnen gvardielebi da
mxedrionelebi. adgilobrivi mosaxleoba gaurkvevlobaSia.
yoymanobs, eSinia. avtomaturi cecxlsasroli iaraRiT SeiaraRebuli gvardielebi da mxedrionelebi Tavis nebaze iyvnen
miSvebulni.
Cven gacnobierebuli gvqonda zugdidSi gasatarebeli
RonisZiebebis sirTule da didi pasuxismgebloba qalaqis mosaxleobis mimarT.
Casvlis dRes, pirvel marts, zugdidis komendantad dainiSna ozurgeTis Ss ganyofilebis ufrosi genadi giorgaZe.
Cveni Semadgenloba komendantis daqvemdebarebaSi gadadis.
komendaturaSi Sedgenili gegmis Sesabamisad, vaxorcielebdiT patrulirebas WiTawylidan — ruxis cixemde. kursantebi
ganawilebuli gvyavda qalaqis centrSic. isini sazogadoebriv wesrigsa da moqalaqeTa usafrTxoebas icavdnen. Casvlis dRidan vcxovrobdiT „engurqaRaldkombinatis“ saerTo
sacxovrebelSi, sadac elementarul yofiT pirobebs viyaviT
moklebulni. rodemde mogviwevda zugdidSi samsaxurebrivi
movaleobis Sesruleba CvenTvis gaurkveveli iyo, amdenad gadavwyvite „engurqaRaldkombinatis“ generaluri direqtorisaTvis, baton oTar facaciasaTvis mimemarTa sayofacxovrebo
pirobebis gasaumjobeseblad misdami daqvemdebarebul sastumroSi Cveni kursantebis gadayvanis Taobaze. Sempirda, rom
sastumroSi dabinavebuli gvardielebis gasvlisTanave, gadagviyvanda sastumroSi da pirobebic gagviumjobesdeboda.
qalaqSi patrulirebis gansaxorcieleblad kursantebis
ganawilebis dros, saerTo sacxovrebelSi 4 marts Semovida
pirvelkurseli sergo (baCo) CaCibaia. igi im dRes Camosuliyo
mSobliur qalaqSi da CvenTan surda muSaoba. igi narkotikuli
nivTierebebiT iyo gabruebuli da Cven siaxloves gamoCena avukrZale. im dRidan igi Cvens Semadgenlobas aRar gahkarebia. mogvianebiT gavigeT, rom CaCibaia erT-erT gvardiels damegobrebia da masTan erTad, cecxlsasroli iaraRis muqariT, zugdidSi mcxovreb SeZlebul ojaxebs ayaCaRebda. misi danaSaulebrivi
saqmianoba marto amiT ar Semoifargleboda. man „zviadistTa“
SeiaraRebuli razmebis Semosvlamde, narkotikuli saSualebe96
bis zemoqmedebis qveS myofma,damegobrebul gvardielebTan erTad, Tanaklaselis — naTiZis deda gaaupatiura.
kriminalad iqca q. senakSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad Casuli saswavleblis meorekurseli aleqsandre fangani, romelic moqalaqeebis usafrTxoebisa da damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis nacvlad, Tavad Zarcvavda moqalaqeebs. man
senakSi mcxovrebi moqalaqe Camosva misi kuTvnili avtomanqana
„nividan“ da avtosatransporto saSualeba gaitaca. umaRlesi skolis ufrosma givi kvantalianma gatacebuli avtomanqana
patrons daubruna. aseTi danaSaulobebi xSirad xdeboda. amis
CamdenTa mimarT arc sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis
sakiTxi damdgara da arc garicxula vinme skolidan.
9 marti. saguSagoebze ganawilebuli kursantebis Semowmebidan dabrunebuli Sevedi „engurqaRaldkombinatis“ saerTo sacxovrebelSi. Tendeboda.naxevari saaTic ar iyo gasuli, rom zugdidis centridan srolis xmebi gaisma. Turme
loTi qobalias SeiaraRebuli razmi Tavs dasxmia qalaqis miliciis ganyofilebas, Tavdamsmxmelebs mouklavT adgilobrivi miliciis TanamSromeli (miliciis maiori da kapitani) da
SenobisaTvis cecxli waukidebiaT. qobalielTa meore jgufi
ki Tavs daesxa „engurqaRaldkombinatis“ sastumroSi myof
gvardielebs.
gadavwyvite sastumroSi misvla da garkveva Tu vin iyvnen
Tavdamsmxmelebi. Tan gaviyole meore kurseli koba papuaSvili. sastumromde misvlamde (sastumro, saerTo sacxovreblidan 150-200 metrSi iyo) gzaSi srolis xma mogvesma. sastumrosTan misulebma, davinaxeT Tavdamsxmelebs rogor gamohyavdaT
sastumros Sesasvlelidan iaraRayrili da xelebaweuli 17
gvardieli. Tavdamsxmelebis mier gakeTebuli koridoriT gahyavdaT da avtobusSi svamdnen. aqve Tavi moeyaraT adgilobriv
macxovreblebs da lanZRva-ginebiT iklebdnen datyvevebulebs.
Tavdamsxmelebs TeTri samklaurebi ekeTaT, Rame erTmaneTi
rom gaerCiaT. am jgufs xelmZRvanelobda gia uCava. gias mivesalme, erTmaneTi movikiTxeT da vTxove, qalaqis centrSi saguSagoze ganawilebuli oTxi kursantis moZebnaSi damxmareboda
(gia uCava mTavrobis saxlTan sazogadoebrivi wesrigis dacvis
dros gavicani). giam daxmareba aRmiTqva da masTan erTad avtobusSi movTavsdiT, iq, sadac datyvevebuli 17 gvardieli ijda.
avtobusi qalaqis centrisken daiZra. qalaqis quCebSi
xalxi iyo gamosuli. bazarTan Sejgufebulma xalxma Cveni av97
tobusi gaaCera da gzis gagrZelebis saSualeba ar mogvca. gia
uCava, me da koba papuaSvili avtobusidan CamovediT da xidTan
Sekrebil xalxTan mivediT. aq gavigeT mizezi Cveni avtobusis
gaCerebisa. Tavdamsxmelebi, romlebic qalaqSi Semosuliyvnen, miliciis ganyofilebas esrodnen, srolis Sedegad ki ori
adgilobrivi miliciis TanamSromeli moeklaT. adgilobrivma
xalxma win gadaadgileba amikrZala: „miliciis forma gacviaT
da Tqvenc mogklaveno“. xalxSi mdgarma erT-erTma qalbatonma saxlidan Svilis sportuli zeda Casacmeli gamomitana da
dasZina, Tuki gadawyvetT wasvlas, es sportuli CaicviTo.
gia uCavam ganzraxvaze xeli amaRebina, mirCia adgilze davrCeniliyavi. mas im oTxi kursantis gvari Cavawerine, romlebic
RamiT zugdidis centrSi patrulirebdnen. gia Sempirda, rom
moZebnida maT da samSvidobos gamoiyvanda. 30-40 wuTis lodinis Semdeg, gia uCavas mier gamogzavnilma kacma macnoba, rom
saguSagoze myofi 4 kursanti usafrTxo adgilas - saavadmyofoSi iyvnen gadayvanilni.
SuadRe idga. yvela kursanti saerTo sacxovrebelSi Sevkribe. gadavwyviteT, zugdidi dagvetovebina da iqaurobas
gavclodiT. saerTo sacxovrebelSi gamoCnda Cveni saswavleblis ufrosis moadgile, miliciis podpolkovniki anzor
yuraSvili. mas moyvnen „zviadistebi“ valter SurRaia da 3
kaci. valter SurRaiam zugdidis sakoordinacio sabWos saxeliT moiTxova Cveni iq darCena da qalaqSi sazogadoebrivi
wesrigis dacvis RonisZiebebSi monawileobis miReba, magram
Cven gadawyvetileba ukve miRebuli gvqonda. avtobusiT, romelsac meorekurseli avTo gaimarjvaSvili marTavda, xobis
mimarTulebiT gavemgzavreT.
zugdididan gamosuli Cveni Semadgenloba SeuerTda q.
xobis stadionze, fexburTelTa bazaze dislocirebul uSiSroebis saministros umaRlesi skolis TanamSromlebs. isini,
adgilobriv Ss ganyofilebis pirad SemadgenlobasTan erTad axorcielebdnen RonisZiebebs sazogadoebrivi wesrigis
dacvisaTvis da damnaSaveobis winaaRmdeg sabrZolvelad. rogorc samegrelos mTel regionSi, aqac gazrdili iyo organizebuli danaSaulobani: yaCaRoba, mkvleloba. iyo gansakuTrebuli sisastikiT Cadenili danaSaulobebis faqtebic.
samxedro sabWos mowveviT, 7 marts TbilisSi Camodis eduard SevardnaZe. 10 marts, samxedro sabWos gadawyvetilebiT
ZalaSi Sevida saqarTvelos demokratiuli kavSiris proeqti,
98
romlis mixedviTac, e. SevardnaZis TavmjdomareobiT Seiqmna
saxelmwifo sabWo. am dRidan samxedro sabWo wyvetda funqcionirebas. saxelmwifo sabWos wevrebi gaxdnen: Tengiz sigua,
jaba ioseliani da Tengiz kitovani.
9 marts, zugdidze eqsprezidentis momxreTa Tavdasxma
swored e. SevardnaZis Camosvlis protestad SeiZleba miviCnioT.
xobis fexburTis gundis bazaze gavigeT, rom loTi qobalias SeiaraRebuli razmis wevr naTiZes dedis SeuracxyofisaTvis, umaRlesi skolis pirvelkurseli sergo (baCo) CaCibaia sastikad ucemia da zugdidis miliciis ganyofilebis
winaswari dakavebis sakanSi CamoexrCo.
uSiSroebis saministros umaRlesi skolis xobSi yofnisas
saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT da uSiSroebis saministros umaRlesi skolis ufrosis givi kvantalianis davalebiT,
14 marts Cvens Semadgenlobas gamoeyo ToTxmetkaciani jgufi Cemi xelmZRvanelobiT daba CxorowyuSi gasamgzavreblad.
givi kvantalianis ganmartebiT, Cxorowyus raionSi, ise rogorc mTlianad samegrelos regionSi, mZime operatiuli da
politikuri viTarebis pirobebSi Cven, sazogadoebrivi wesrigis dacvis paralelurad unda gvezruna CxorowyuSi stabilurobis misaRwevad.
adgilze Casulebs, dabis centrSi mdebare sastumroSi
dagvxvdnen Cveni saswavleblis — uSiSroebis maRalCinosnebi,
romlebsac xelmZRvanelobda uSiSroebis polkovniki malxaz
gagua. imave dRes Sekrebaze gairkva, rom raionSi viTareba warmoudgenlad mZimea, xalxi monatrebulia mSvid cxovrebas, maT
ara aqvT normaluri Sromisa da dasvenebis ufleba, miliciis
raionuli ganyofileba paralizebulia (miliciis ufrosi omexi alania), misi piradi Semadgenloba samsaxurSi ar cxaddeba,
maT ar hyofniT siTamame, Zalisxmeva da mondomeba daamyaron
wesrigi. ar muSaobs puris qarxana, 2 Cais fabrika (direqtorebi: akaki vekua da anatoli lemonjava), adgilmrewvelobis kombinati, saremonto-samSeneblo sammarTvelo, skolaSi CaSlilia mecadineobebi. mTeli datvirTviT ar muSaobs fosta (direqtori Tengiz lagvilava) samedicino obieqtebi — afTiaqi
da saavadmyofo (mTavari eqimi aleqsandre miqaia) da sxv.
Sekrebaze Cvens winaSe daisaxa amocana, stabilizaciis dasamyareblad da mis SesanarCuneblad, SesaZleblobis farglebSi gamogvecocxlebina raionSi sazogadoebrivi cxovreba.
99
am rTuli misiis SesrulebisaTvis mravali Ramis gatexa dagvWirda. vmuSaobdiT xalxTan, or dReSi puris qarxana amuSavda,
gaixsna sazogadoebrivi kvebis obieqtebi. sruli datvirTviT
amuSavda afTiaqi, saavadmyofo. saavadmyofoSi mimdinareobda pacientebis miReba. Cvens mondomebas xalxi dRiTidRe
grZnobda. yoveli zemoCamoTvlili obieqtis amoqmedebaSi
gamgeblis movaleobis Semsruleblis kandid goguasa da misi
moadgilis gogi sordias aqtiuri mxardaWeris gareSe ver moxerxdeboda.
daba CxorowyuSi Casvlis pirvelive dRes avamoqmedeT raionis miliciis ganyofileba. adgilobriv miliciis TanamSromlebTan erTad vaxorcielebdiT Cxorowyus teritoriis
patrulirebas. aq da, saerTod, raionSi stabilizebis miRwevaSi mniSvnelovani roli iTamaSa uSiSroebis polokovnikis
malxaz gaguas, rogorc xelmZRvanelis, mizanmimarTulma gadawyvetilebebma.
informaciebi sanugeSo ar Canda, raionSi, walenjixis
mxridan saeWvo 10-15 kaciani rusul enaze molaparake SeiaraRebuli jgufi gadaadgildeboda da am ucxo jgufis TareSiT
iyo gamowveuli mosaxleobis SeSfoTebac. jgufis moqmedebebi garkveulwilad dazverviTi iyo. eWvs badebda, rom isini
ruseTidan iyvnen Semogzavnilebi. Cvenda sasikeTod Tu saubedurod, am jgufs patrulirebisas ar SevxvedrivarT.
CxorowyuSi Casvlis dRidan da iq yofnis periodSi (CxorowyuSi vimyofebodiT 30 martamde) dabis centrSi — obeliskTan adgilobrivi mosaxleoba 70-100 kacamde ikribeboda da
mitings marTavda.momitingeebi informaciebs zugdidsa da
walenjixaSi wargzavnilTagan iRebdnen da aqciis monawileebs aTviTcnobierebdnen. e.w. sainformacio aqciebs lobirebdnen: zurab Sengelia (helsinkis jgufidan), kote naWyebia
(mrgvali magida) da valeri izoria (Cxorowyus yofili prefeqti). kargad gvesmoda, rom Sors viyaviT srul stabilizaciamde. mitingebi isev yoveldRiurad imarTeboda, magram
sando informaciebis analizidan gamomdinare, mainc vcdilobdiT civi gonebiT SegvenarCunebina stabiluroba, ubralod, vcdilobdiT aq Sekrebil xalxs davmsgavsebodiT.
viTarebis Sesaxeb informacias drodadro vugzavnidiT
Sinagan saqmeTa saministros sakoordinacio Stabs senakSi.
Stabi mxolod Cveni gagzavnili informaciebiT kmayofildeboda da, CvenTvis daxmarebis aRmosaCenad zomebs ar iRebda.
100
Cveni didi mondomebis miuxedavad, „zviadistTa“ SeiaraRebul razmTan dapirispirebas mainc ver avcdiT. aseT rTul
situaciaSi bevrjer aRmovCenilvarT da Cveni Tavis imedad
bevrjer davrCenilvarT.
17 marti. walenjixidan movida operatiuli informacia
imis Sesaxeb, rom eqsprezident zviad gamsaxurdias davalebiT, groznodan zugdidSi Cavida zurab guCua. man mitingi Caatara zugdidSi da aRniSna: milicias dasaWeri xalxis sia aqvs
da Sinagan saqmeTa saministrom es daWerebi zugdidSi unda
ganaxorcieloso. zurab guCuas gancxadeba dezinformaciad
miviCnieT, Tumca, mogvianebiT gairkva, rom es gancxadeba arc
ise usafuZvlo iyo. amis sababad SeiZleba vivaraudoT, imxanad jaba ioselianis satelevizio gamosvla, sadac igi iuwyeboda CeCneTidan zviad gamsaxurdias Camosvlis Sesaxeb.
zugdidSi gakeTebul gancxadebas da jaba ioselianis mier
gacxadebul informacias samegrelos regionSi jaWvuri reaqcia mohyva. jer iyo da Cxorowyus sastumroSi 19 marts, RamiT,
„Jigulis“ markis ori avtomanqaniT daupatiJebeli oTxi stumari gvewvia Tbilisidan. isini SeiaraRebulni iyvnen avtomaturi iaraRiT. CacmulobiT da iersaxiT arafriT ar Camouvardebodnen mawanwalebs. maTi TqmiT, dedaqalaqidan davalebuli
hqondaT walenjixaSi Sesvla da iq diversiuli aqtis mowyoba.
polkovnik malxaz gaguas damsaxurebad unda miviCnioT maTi
SeCereba. mas erTsaaTiani msjeloba dasWirda, raTa „diversantebi“ davalebis absurdulobaSi daerwmunebina. daupatiJebel
stumrebs walenjixaSi rom SeeRwiaT, amas ra mohyveboda, RmerTma uwyis. mTeli Rame Cvens Semadgenlobas ar eZina,. Tvals ar
vacilebdiT maT moqmedebebs. isini narkomanebi aRmoCndnen, Caiketnen sastumros pirveli sarTulis oTaxSi da narkotikuli
nivTierebiT gabruvdnen. es udReurebi diliT yovelgvari winaaRmdegobis gareSe CavsviT manqanebSi da Cxorowyus teritoriidan gaviyvaneT. CavacileT senakis trasamde, davrwmundiT,
rom raions gascdnen da davbrundiT.
intriga amoqmedebulia. jeri „zviadistebze“ midga.
22 marti, kvira. dilidan dabaSi siwynarea. SuadRes, sad iyo
da sad ara, obeliskTan uamravma xalxma moiyara Tavi. mitingis
Catareba arc ufiqriaT. bevr ucxo saxes vxedavdiT. adgilobrivebi ar unda yofiliyvnen da raRac miznisaTvis iyvnen Semogzavnilebi. yvelafer amas sastumros win mdgarni vadevnebdiT
Tvals. eWvi imisa, rom SekrebilTagan bevri Semogzavnili iyo,
101
ufro metad gaaRrmava maka razmaZis gamoCenam. es is razmaZea,
romelic zviad gamsaxurdias xelisuflebis dros muSaobda
saqarTvelos televiziaSi Jurnalistad. igi erTaderTi Jurnalisti iyo, romelic eqsprezidentis xelisuflebis bolo
TveebSic ambiciurad gadascemda axal ambebs.
obeliskidan, xalxis TavSeyris adgilidan, daiwyo xalxis
msvleloba sastumros win mdebare quCis mimarTulebiT, rac
saxalxo msvlelobis inscenirebas ufro hgavda. igrZnoboda,
rom amis miRma raRac ganzraxva imaleboda. es ganzraxva maka
razmaZis „idumalebiT“ mosilma kiTxvebma gamoaaSkarava. igi
msvlelobas moxdenilad Cacmuli mouZRoda. sastumros win
mdgar Cvens Semadgenlobas mouaxlovda Tanmxleb pirebTan
erTad da ramdenime kiTxva damisva. saxeldobr: „aq imisaTvis
xarT, rom momitingeebs esroloT?“ mivuge: „Tavs aravis vesxmiT, vebrZviT kriminalebs, Cveni mizani raionSi stabilurobis damyarebaa“. maka razmaZes kidev surda kiTxvebis dasma,
magram yuradReba kursantebze gadavitane — xeliT vaniSne
sastumroSi SevsuliyaviT da amiT Tavi agveridebina provokaciuli SekiTxvebisaTvis. 15-20 wuTSi „sanaxaobrivi“ msvleloba damTavrda. dabis centrSi aqa-iq adgilobrivi moqalaqeebiRa mimodiodnen.
mTavari meore dRes moxda. 23 marts, dilis 10 saaTsa da
20 wuTze walenjixaSi dabanakebuli eqsprezidentis SeiaraRebuli razmi Semovida da alya Semoartya daba Cxorowyus
sastumros, sadac dabanakebuli iyo uSiSroebis saministros
umaRlesi skolis operatiuli jgufi. SemosulTa SeiaraReba
da Zalebi aSkarad aRemateboda Cvensas. vidre „zviadistebi“
poziciebs daikavebdnen, razmis meTaurebma CvenTan stumroba gadawyvites. kursantebma daupatiJebeli stumrebi Cem
sastumro nomerSi meore sarTulze amoaciles. maT Cvenebi
Semohyvnen: malxaz gagua, iuri boqoliSvili da gogi iordaniSvili. daupatiJebel stumrebs Soris iyvnen: zaza mWedliZe (samxedro rwmunebuli, mogvianebiT gairkva, rom is xelmZRvanelobda „zviadistTa“ SeiaraRebul razms), robinzon
margvelani (z. gamsaxurdias dacvis ufrosi), goCa (gia) baxia
(soxumis batalionis meTauri) da lali maisuraZe (z. gamsaxurdias piradi mdivani). maka razmaZis „vizitis“ Semdeg aseTi
SemadgenlobiT stumrobas verc ki vinatrebdiT.
sanam skamebze CamovsxdebodiT, gia baxiam gaixsena Cveni
nacnoboba Sida qarTlSi 1991 wels da ise mivesalmeT erT102
maneTs, rogorc Zvel nacnobebs Seefereba.Tavidan isini ar
gagvecnen. albaT ifiqres, imdenad cnobilebi varT, raRa wardgena gvWirdeba, an gacnobis Sesaferisi dro ar aris, anda kidev, ra gacnoba, eseni (e.i. Cven) xom Cveni mtrebi ariano.
lali maisuraZe ar malavda sixaruls da Cvenze gamarjvebas winaswar zeimobda. zaza mWedliZe cdilobda Semrigebluri mxare daeWira. robinzon margvelani oTaxis centrSi magidas miujda da moRuSuli Semogvyurebda. oTaxSi wamierad
siCumem daisadgura, saubari malxaz gaguam wamoiwyo. man ganumarta, rom CxorowyuSi samSvidobo misiiT, viTarebis stabilizebisaTvis viyaviT Casulni. robinzon margvelanma, arc
acia, arc acxela, jiqur mogvTxova sabrZolo iaraRis Cabareba da raionis datoveba. gadavxede stumrebs da maT gasagonad warmovTqvi: „Cven iaraRis Cabarebas ar vapirebT“. pasuxma
lali maisuraZe gaacina. gabrazebulma mas saxeliT mivmarTe.
lalis sicili saxeze Seeyina da mTxova, meTqva saidan vicnobdi. Sevpirdi, rom amis Sesaxeb mogvianebiT vetyodi.
guSindeli dResaviT maxsovs rogor SemoaRo Cveni Sekrebis oTaxi pirvelkurselma amiran nakaSiZem da gareT gasvla mTxova. derefanSi gavige, rom „zviadistTa“ SeiaraRebul
razms alyaSi vyavdiT moqceuli. Cavirbine sastumros pirvel
sarTulze. fanjrebidan kargad moCandnen Casafrebuli mebrZolebi. maT sastumroze damiznebuli hqondaT yumbarmtyorcnebi, tyviamfrqvevebi, avtomatebi. aRelvebuli kursantebi
davawynare, davarige, provokacias ar ahyolodnen. iqve mdgom
jumber narimaniZes gadaveci Cemze ganpirobebuli avtomati
da gavedi gareT. quCis gadaRma, sastumros mopirdapire mxares, sacxovrebeli saxlebis ezoebSi obeliskamde mebrZolebi iyvnen ganlagebuli. zogi — samxedro formaSi, zogic — samoqalaqo tansacmelSi. obeliskTan 40-50-mde adgilobrivsac moeyara Tavi. aqeT, fostis Senobasa da sasadilos Soris
gacrecil uniformaSi Cacmuli mebrZoli idga da gahkioda,
poziciebi daikaveT da brZolisaTvis moemzadeTo.
aman gamacecxla, axlac ver vixseneb rogor aRmovCndi im adgilas, saidanac es TviTmarqvia meTauri ZmaTamkvlel brZanebebs gascemda da xmamaRla mivaxale: „Tu ici, vis usafreb am mebrZolebs?! Tuki srolas apireb, umjobesia, dasaxlebuli punqtidan gavideT, mosaxleoba rom ar dazaraldes da iq movsinjoT
Zalebi“ (riT vapirebdi amis gakeTebas, ar vici, maSin rodesac
Cven SeiaraRebaSi gvqonda 12 erTeuli avtomati TiTo mWidiT).
103
gakvirvebulma Semomxeda da mipasuxa: „Tu Cveni xelmZRvanelebi sastumrodan ar gamovlen, gesvriT!“ „Tqveni xelmZRvanelebi
CvenTan arian da aravin arafers erCis, xolo es Seni e.w. brZanebebi sikeTis momtani rom ar iqneba Tu gesmis?!!!“
daZabuloba molaparakebis magidasTan msxdomTa gamoCenam ganmuxta. zaza mWedliZem usayvedura TviTmarqvia meTaurs da mebrZolebs dabis centrSi Semosvlis gamo,sadac
dagtoveT, iq unda mdgariyaviTo. am dros Cveni yuradReba
miiqcia miliciis ganyofilebis mxridan wamosulma tankma,
romelic didi siCqariT moxriginebda dabis centrisken. fostasTan Zrava Cauqra da ZlivsRa aamuSaves. es moZvelebuli
javSanteqnika „zviadistTa“ SenaerTis kuTvnileba iyo. tankis gamoCenaze Cems gverdiT mdgar lali maisuraZes bavSviviT
gaubrwyinda saxe da xelebi zemoT aRmarTa, „ra aris lali, gamarjvebas xom ar zeimob?! mogvianebiT, walenjixaSi, eqsprezidentis SeiaraRebuli dajgufebis garemocvaSi yofnisas,
lali maisuraZes gaurkvevel viTarebaSi klaven).
23 marts, „viziti“ mSvidobianad dasrulda. walenjixidan
Semosulma SenaerTma SuadRes datova Cxorowyus raionis teritoria da walenjixaSi dabrunda. im dRes zaza mWedliZem da
gia baxiam Cveni saswavleblis oficrebTan erTad isadiles.
Sinagan saqmeTa saministros sakoordinacio StabTan SeTanxmebiT CxorowyuSi Cveni mivlineba dasrulda da saswavleblis operatiuli jgufi 30 marts TbilisSi dabrunda.
operatiul jgufSi Sediodnen:
— gagua malxazi, polkovniki, kaTedris ufrosi, operatiuli jgufis ufrosi.
— boqoliSvili iuri, polkovniki, kaTedris ufrosi
— iordaniSvili giorgi, polkovniki, kaTedris ufrosi
— petrenko aleqsandre, podpolkovniki, kaTedris pedagogi
— qelexsaSvili givi, kadrebis TanamSromeli, ufr. leitenanti
— kviWiZe Tamazi, polkovniki, saswavlo nawilis TanamSromeli
— balavaZe miriani, ufr. leitenanti, buRalteri
— narimaniZe jumberi, zemdegi
— xorguaSvili
— gobozovi
— mamedovi alika, avtobusis mZRoli
104
— xinCigaSvili beno
— Tvauri rolandi
— kotoiani ludvika
— qveliZe oTari
SeiaraRebuli jgufi:
— biTaZe SoTa, kapitani, xelmZRvaneli
— gamezardaSvili zurabi, mesamekurseli
— lipartia merabi, meorekurseli
— nakaSiZe amirani, pirvelkurseli
— gogiSvili spartaki, pirvelkurseli
— zautaSvili nugzari, pirvelkurseli
— gogolaZe zviadi, pirvelkurseli
— mWedliZe oTari, pirvelkurseli
— Tuliani mamuka, pirvelkurseli
— TuTaraSvili gela, pirvelkurseli
— nozaZe nodari, pirvelkurseli
— xuskivaZe mirza, pirvelkurseli
foTi. qalaqi eqsprezident z. gamsaxurdias SeiaraRebuli
razmis xelSia. saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT, qalaqis
gasaTavisufleblad ukve meramdene dRea grigoleTSi, safexburTo gundis lanCxuTis „guriis“ bazaze dislocirebulia
uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba, samwyobro dargSi skolis ufrosis moadgilis, polkovnik merab ruxaZis meTaurobiT. masTan erTad arian oficrebi da kursantebi
— sul 40 kaci. maT miiRes brZaneba gamagrebuliyvnen malTayvis xidze. aq aris „mxedrionelTa“ 20 kaciani jgufi. qalaqidan
srola ar wydeba malTayvis xidze gamagrebulTa mimarTulebiT. aqedan „mxedrionelTa“ erT-erTi lideri „buRa“ (Tamaz
yuraSvili) Zalian aqtiurobs. man moiTxova uSiSroebis umaRlesi skolis gaaqtiureba da ieriSze gadasvla (esec Cveni bedis
ironiaa!) da merab ruxaZes polkovnikis samxreebi Camoglija.
oficrebma da kursantebma „mxedrionelebTan“ dapirispirebis
molodinSi iaraRi fexze Seayenes. „buRa“ aiZules samxreebi
daebrunebina. intensiuri srola qalaqidan grZeldeba. ormxrivi srolis Sedegad pirvel aprils malTayvis xidze poziciebis dakavebisas pirvelkursel imeda iremaZes „zviadistebis“
mxridan gamosrolilma tyviam mas sicocxle mouswrafa.
erToblivi ZalisxmeviT, foTSi gvardiis SemosvliT, qalaqi gaTavisuflda. eqsprezidentis SeiaraRebuli jgufi
zRviT, mcuravi saSualebebiT gaiqca.
105
19 martidan saswavleblis piradi Semadgenlobis 60 kaciani
danayofi Tbilisis aeroportSi icavs sazogadoebriv wesrigs.
aprilsa da maisSi uSiSroebis umaRlesi skolis muSakebi
igives akeTeben foTSi. qalaqis komendantia jumber wivilaZe.
gatarebuli RonisZiebebis Sedegad, raSic aqtiurad monawileobdnen skolis kursantebi. qalaqSi kriminogenuli situacia dRiTidRe stabiluri xdeboda. Cveni Semadgenloba Ss saqalaqo ganyofilebasTan erTad patrulirebda. komendantis
saaTis dros sadReRamiso morigeoba iyo dawesebuli foTis
orive SesasvlelSi — meSvide kilometrsa da malTayvaSi. vicavdiT sasicocxlo mniSvnelobis obieqtebs: navsadgursa da
wisqvilqarxanas.
saqarTveloSi Seqmnili rTuli operatiuli mdgomareobis gamo, foTis saqalaqo uSiSroebis ganyofilebaSi 4 maisidan 26 maisamde mivlinebuli iyo uSiSroebis umaRlesi skolis 30 muSaki, polkovnik malxaz gaguas meTaurobiT.
19 maiss walenjixaSi, jvarzeni-zugdidis gzaze banditTa
jgufi Tavs daesxa uSiSroebis umaRlesi skolis oficrebsa
da kursantebs. imave dRes samtrediaSi saswavleblis mesamekurseli zaza beriZis mimarT aRiZra sisxlis samarTlis saqme.man samtrediis muSakTa saxlis win yovelgvari sababis gareSe masze ganpirobebuli avtomaturi iaraRiT sasikvdilod
daWra mamuka beqania.
12 maisidan, kursantTa saerTo fizikuri momzadebisa da
janmrTelobis ganmtkicebis mizniT imarTeba skolis sagazafxulo spartakiada sportis sxvadasxva saxeobaSi.
14 maiss saswavleblis meore kursi saswavlo praqtikas gadis TbilisSi administraciuli xaziT.
adgilobrivi mmarTvelobis 29 aprilis moTxovnis Sesabamisad da saqarTvelos mTavrobis gadawyvetilebiT, abaSaSi igzavneba saswavleblis 18 kaciani jgufi damnaSaveobis winaaRmdeg
brZolis gasatarebel RonisZiebebSi monawileobis misaRebad.
saqarTvelos saxelmwifo sabWos 1992 wlis 18 maisis gadawyvetilebis Tanaxmad, mosaxleobis usafrTxoebis dacvisa da
damnaSaveobasTan brZolis mizniT, 19 maisidan 31 maisamde zugdidsa da xobSi uSiSroebis umaRlesi skolis profesor-maswavlebeli — sul 9 oficeri da 16 kursanti gaigzavna mivlinebaSi.
21 maisidan 31 maisamde kaxeTis regionSi, kerZod, gurjaanSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad mivlinebuli iyo
Svidi oficeri da 106 kursanti.
106
imeda iremaZe
1967-1992
imeda iremaZe daibada 1967 wlis 13 ivliss cageris
raionSi, sofel nasperSi. 1974 wels Sevida nasperis
arasruli saSualo skolaSi. iq eziara mSobliur enasa
da saqarTvelos istorias. 1984 wels daamTavra RviriSis saSualo skola da Cairicxa quTaisis saamSeneblo
teqnikumSi. 1986-88 wlebSi imeda sabWoTa armiis rigebSia.
imeda iremaZe bavSvobidanve ocnebobda policiis
mZime da vaJkacur profesiaze da es ocneba man aisrula. igi warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs saqarTvelos Sss umaRles skolaSi da TanatolebTan erTad
aqtiurad monawileobs q. Tbilissa da respublikis
regionebSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi.
q. foTSi, 1992 wlis martsa da aprilSi, Seqmnili iyo
mZime mdgomareoba. eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli dajgufeba awiokebda qalaqis mSvidobian mosaxleobas, xelyofda qveynis erTianobas. Sss umaRlesi skolis
oficrebi da kursantebi yvela Rones xmarobdnen Seqmnili situaciis aRmofxvrisa da cxovrebis normalizaciisaTvis, magram Sinauri mtris, eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmis mxridan gamosrolilma tyviam pirvelkurselis imeda iremaZis sicocxle q. foTSi,
malTayvis xidze Seiwira. igi saqarTvelos momavals da
mis simSvides Seewira.
imeda iremaZes ojaxSi darCa mSoblebi da da-Zma.
imeda iremaZes saqarTvelos Ss ministris № 52 pp/SS
brZanebiT (24.08. 91 w.) mieniWa meTaurTa Semadgenlobis
107
„policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis
Semdeg). misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia
Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze, misi saxeli mieniWa Sss akademiis pirveli kursis meoTxe
oceulis meore aTeuls.
imeda iremaZis gvari da saxeli amotvifrulia q. TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, imeda!
108
22 maiss 24 saaTidan uSiSroebis umaRles skolaSi cxaddeba yazarmuli mdgomareoba.
garkveuli operatiuli mdgomareobis gamo, 5 ivnisidan
saswavleblis meoTxekurselebi staJirebas TbilisSi gadian.
cxinvalis regionSi ki osi eqstremistebi rusuli Sinagani
jaris xelSewyobiT awiokeben qarTvelobas. saqarTvelos respublikis Sss 1992 wlis 11 maisis №127 operatiul-sadReRamiso
krebsSi gadmocemuli iyo cnoba imis Sesaxeb, rom cxinvalidan
02 saaTze sofel ergneTs osma eqstremistebma dauSines raketebi da sxva saxis cecxlsasroli iaraRi. aseve srola autexes
soflebis: niqozis, TamaraSenis, aCabeTisa da qemertis mosaxleobas. Sedegad, daiWra 14 adamiani, sofel ergneTSi daiRupa
erTi jariskaci-gvardieli. aRniSnulis gamo, umaRlesi skolis oficerTa da kursantTa nawilma zemoaRniSnul soflebSi wasvlis survili gamoTqva. saswavleblis xelmZRvanelobam
mxolod 16 kursanti gaagzavna axlomdebare raionSi.
cxinvalis regionSi xorcieldeba uSualo agresia Cveni
qveynis winaaRmdeg. iqauri qarTveloba bedis anabaraa mitovebuli. qarTuli soflebi blokadaSia. cxinvalis regionis
qarTuli mosaxleoba sisxlisagan daclis pirasaa. 18 ivniss,
sami sabrZolo vertmfreni (ruseTis samxedro-sahaero Zalebis sacnobi niSnebiT) Tavs daesxa saqarTvelos gvardiis
qvedanayofebs da raketebi dauSina. vertmfrenebma mcire simaRlidan daiwyo qarTuli soflebis dabombva, paralelurad, daiwyo SeiaraRebul formirebaTa Semoteva. gamoiyenes
tankebi da javSantransportiorebi. eqstremistebi saSinelebebs sCadiodnen. damwvari da dangreulia qarTvelTa saxlebi, aTasobiT mosaxle ganidevna sakuTari karmidamodan. sastiki SurisZiebiT uswordebian qarTvelebs: osebi „druJbiT“
uxerxaven Tavs TamaraSenel daTaSvils, cocxlad xarSaven
disevel boRaSvils, Tavissave saxlSi gamowves cxinvaleli
Waia, cxenis kudze miabes, aTries da ise amoxades suli sacxeneTel xadurs, cocxlad wvaven sofel frisTan 8 qarTvel
vaJkacs, cocxals amoacales guli kubiTel oqropiriZes.
aqeT, eqsprezidentis momxreebsa da saxelmwifo sabWos Soris dapirispirebam waleka qveyana. xelmosaTbob Tanamdebobasa
da xelisuflebaSi mosvlis didma wyurvilma gadaaviwyaT TanamoZmeebi, Cveni sisxli da xorci. qiSpobiT aviwydebaT umTavresi
— samSoblos samsaxuri, qarTveli xalxis dacva. xelisuflebisaken dauokebelma ltolvam sul daaviwyaT, rom adamiani war109
mavalia, samSoblo ki maradiuli! istoria amas ar gvapatiebs!
danarCen saqarTveloSi damnaSaveoba organizebuli xdeba da
farTo masStabebs iRebs. respublikis mosaxleoba praqtikulad daaSina damnaSaveTa samyarom. mudmivma konfliqtma da
saomarma viTarebam mravali SeiaraRebuli formireba warmoSva. rigiTi moqalaqe daucveli darCa. kriminogenuli situacia
uaRresad mZimed daawva qveyanas. xelisuflebaSi mravlad iyvnen mokalaTebulni qurdebi, mZarcvelebi, narkomanebi, banditebi. am mxriv arc Sinagan saqmeTa organoebi iyo gamonaklisi.
24 ivnisi, uSiSroebis umaRles skolaSi dilidan Sekrebaa
gamocxadebuli. skolis ufrosis givi kvantalianis brZanebiT, saswavleblis pirad Semadgenlobas unda gaeTavisuflebina teleradio departamentis Senoba. Sekrebaze iTqva,
rom eqsprezidentis momxreTa SeiaraRebuli jgufi SemoiWra
dedaqalaqSi, ganaiaraRa Sinagani jaris erTerTi qvedanayofi, aiRo satelevizio studia da satelevizio anZa. Setakebis
dros daiWra ramdenime kaci. wesrigis aRsadgenad, tele-radiodepartamentTan misulebma SevamCnieT Sinagani jaris wevrebi, romlebic mopirdapire mxridan esrodnen telestudias.
Cven movaxerxeT, zooparkidan telestudiis Senobis marcxena
mxaresTan misvla da SenobaSi Sesvla. SenobaSi Sinagani jaris
mebrZolebic SemoiWrnen srola-sroliT. erToblivi ZalisxmeviT moxerxda televiziis dacxriluli Senobidan iq gamagrebulTa gamoyvana. dakavebulia jgufis meTauri valter
SurRaia da sxva „liderebic“. es ganwiruli, sikvdilisaTvis
gametebuli adamianebis gaumarTlebeli aqcia iyo.
samegrelo isev eqsprezidentis momxreTa regionad rCeba.
isini zugdidSi yoveldRe marTaven mitings da mosaxleobas
erovnuli daumorCileblobisaken mouwodeben. regionSi viTarebis gansamuxtavad, iq saqarTvelos respublikis premier-ministris movaleobis Semsruleblis moadgile erTaSorisi urTierTobebisa da adamianis uflebaTa dacvis saxelmwifo komitetis Tavmjdomare aleqsandre kavsaZe gaemgzavra. mas Tan
axldnen Cxorowyus raionis gamgeblis movaleobis Semsrulebeli kandit gogua da Cxorowyus raionis mTavari eqimi aleqsandre miqaia. walenjixa-Cxorowyus gzaze, sofel jgalTTan
maT Tavs daesxnen SeiaraRebuli pirebi. banditebma gogua adgilze mokles, aleqsandre kavsaZe, aleqsandre miqaia da mZRoli mZevlebad waiyvanes lugelas mTis mimarTulebiT. aleqsandre miqaia 10 ivliss gaaTavisufles, xolo sxvebi daitoves.
110
am vandaluri aqtis Camden banditTa dasakaveblad da
mZevlebis gasaTavisufleblad, danaSaulis Cadenis meore
dRes CxorowyuSi gavemgzavreT 40 kaciani jgufi. CxorowyuSi Casulebs centrSi mosaxleobam Tbili Sexvedra mogviwyo.
ZiriTadad, bavSvebi aqtiurobdnen, romlebic gverdidan ar
gvcildebodnen. adgilobriv miliciis TanamSromlebTan erTad, imave dRes SevudeqiT operatiuli RonisZiebebis gatarebas. dadginda, rom mZevlebis kvals lugelas xeobisaken
mivyavdiT. amitomac gadawyda lugelas tyis daTvaliereba.
ordRiani muSaobis Sedegad, mZevlebis adgilsamyofels ver
mivageniT. mogvianebiT gairkva, rom banditebs mZevlebi lugelas xeobidan sxva mimarTulebiT wauyvaniaT.
givi kvantalianis brZanebiT, amjerad walenjixis mimarTulebiT gavemgzavreT. sofel muxuris gavliT walenjixaSi
CavediT. dislokaciis adgilad kvantalianma walenjixis raionuli saavadmyofo SearCia. Cveni gamgzavreba ganpirobebuli iyo imiT, rom 6 ivliss walenjixaSi „wesrigis aRsadgenad“
Casul „mxedrions“, saxelmwifo sabWos Tavmjdomaris moadgilis jaba ioselianis xelmZRvanelobiT Tavs dasxmoda eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli adgilobrivi samxedro
formirebis razmi. daiRupa 20 da daiWra 40-mde adamiani.
CasvlisTanave SevudeqiT samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebas, magram ra mimarTulebiT unda gvemoqmeda, gaugebari
iyo. skola-internatSi dislocirebuli iyo „mxedrioni“. aq,
Semogvxvda quTaisis specrazmis ufrosi polkovniki elguja
bucxrikiZe da misi moadgile maiori ramaz iaSvili. maTgan gavigeT, rogor daxmarebian jaba ioselianis meTaurobiT „wesrigis
aRmdgenlebs“ eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmis winaaRmdeg brZolaSi. Turme, 15-20 wuTiT, rom daegvianaT, aravin
uwyis, rogor damTavrdeboda es Setakeba. erTi sityviT, sulze
mouswres jabas da mis gunds da erToblivi ZalebiT eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmi qalaqidan gandevnes.
imave dRes miviReT davaleba Cxorowyudan walenjixaSi
Semosasvlel gzaze, ganapira saxlTan axlos, gzis gardigardmo gayvanili metranaxevris diametris milSi diversiuli
jgufis mier datovebuli trotiliT savse Jangbadis balonis
gauvnebelyofis Sesaxeb. es rTuli misia pirnaTlad Seasrules SidaqarTlelma biWebma, meorekurselebma: badri gogiZem, soso beruaSvilma, daviT yaulaSvilma, goCa bliaZem, zurab mindiaSvilma, gia borcvaZem da mevlud jaoSvilma. amis
111
Semdeg, walenjixis erTerT ubanSi, operatiuli informaciis
safuZvelze, alyaSi movaqcieT sacxovrebeli saxli, sadac,
savaraudod, diversiuli jgufis erTerTi wevri imaleboda,
magram bina carieli dagvxvda.
walenjixaSi siCumes daesadgurebina. qalaqSi igrZnoboda mcxovrebTa nakleboba. ZiriTadad, qalebi, bavSvebi da moxucebi iyvnen darCenili. yvela axalgazrda mamakaci da qali
gaxiznuli iyo. mogveca saSualeba qalaqi dagveTvalierebina da gavsaubrebodiT mcxovreblebs. gairkva, rom „mxedrioni“ ayaCaRebda mosaxleobas. dRisiT-mzisiT miayenebdnen maT
mier SerCeul saxlebTan satvirTo manqanebs — „furebs“ da
gahqondaT yvelaferi, risi waRebac SeeZloT. „mxedrionis“
aseTi „vizitis“ mere erTerT ojaxSi mogviwia stumrobam. es
saxli saavadmyofos gverdze gzis mopirdapire mxares idga.
maspinZelma — qalbatonma leila zarquam Sin SegvipatiJa. Sin
misi deida da deidaSvili dagvxvdnen. me da kursantebs vaJa
koxreiZesa da zurab badriaSvils qalbatonma leilam saxli
dagvaTvalierebina. aq „mxedrionis“, „navaJkacari“, mZime suraTi dagvxvda. aRarc aveji da aRarc tansacmeli. dauTovebuli TeTreulic ki gauyolebiaT xelisTvis. cxadi gaxda, Tu
rogor „wesrigsac“ amyarebda „mxedrioni“.
ivnissa da ivlisSi uSiSroebis umaRlesi skolis xelmZRvanelobasa da saqarTvelos respublikis janmrTelobis
dacvisa da socuzrunvelyofis saministros respublikuri centris xelmZRvanelobas, aseve, gaerTianeba „saqsamoqmrewvmSenis“ №2 samSeneblo trestis mmarTvelTan dadebuli
xelSekrulebebis safuZvelze maT mier daqvemdebarebuli
obieqtebis dasacavad, 31 dekembramde igzavnebian uSiSroebis umaRlesi skolis oficrebi da kursantebi.
imave TveebSi uSiSroebis umaRles skolaSi arsebuli specialuri daniSnulebis aseuli orjer ganicdis cvlilebebs.
specaseulis wevrTa raodenoba 84 kaciT ganisazRvra.
1992 wlis gazafxulidan, givi kvantalianis sityvieri
brZanebiT, gamoiyo uSiSroebis umaRlesi skolis oficerTa
da kursantTa nawili navTobproduqtebiT datvirTuli matareblebis somxeTis teritoriaze gasacileblad.
samegrelos regionSi Seqmnilia rTuli operatiuli mdgomareoba. uSiSroebis umaRles skolaSi 6 ivniss cxaddeba gangaSi.
im dRes xobis raionSi igzavneba saswavleblis 120-kaciani jgu112
fi. 100 kursanti, ZiriTadad, specaseulis wevrebi da 20 oficeri dislocirebul iqnen q. wyaltuboSi, sastumro „aiaSi“.
martSi uSiSroebis saministro sainformacio-sadazvervo
samsaxurad gadakeTda, magram Cveni saswavlebeli xan-uSiSroebis saministros, xan — sainformacio-sadazvervo samsaxuris
abriviaturiT moixsenieboda. ama Tu im RonisZiebaSi saswavleblis piradi Semadgenlobis monawileoba xSirad skolis
ufrosis brZanebebiT ar iyo gamagrebuli.
walenjixaSi grZeldeba uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis yofna. autaneli mdgomareobis miuxedavad,
isini mosaxleobas mainc icaven. givi kvantalianis brZanebiT,
uSiSroebis umaRlesi skolis maiori, viqtor nikolaiSvili da
10 kursanti „mxedrionis“ jgufTan erTad, 18 ivliss igzavneba
walenjixidan dasavleTis mimarTulebiT SesaZlo diversiuli
jgufebis gasanadgureblad. me ki — pirvelkurselTa 25 kacian jgufTan erTad, samcacxvis teritoriaze damevala saRamos
eqvsi saaTidan dilis 8 saaTamde morigeoba. morigeobis dislokaciis adgilad SeirCa X-XI saukuneebis Zegli — walenjixis
macxovris fericvalebis saxelobis saepiskoposo taZari.
morigeoba taZarSi locviT daiwyo. SevaReT taZris kari
da pirjvris gadaweriT locva warmovTqviT: „ufalo qriste,
Zeo RvTisao, Semiwyalen Cven“... taZari maRlobze mdebareobs,
iqidan walenjixa xelisguliviT Cans. eklesias dabali galavani akravs. galavnis SigniT teritoriaze Zveli sasaflaoa.
eklesiis teritoriis daTvalierebisas, pirvelkurselma ediSer samniZem macnoba jaba ioselianis vizitis Sesaxeb,
romelic kursantebis meTaurs kiTxulobda. galavnis gareT
gasulma SevamCnie marjvniv, galavnis kuTxeSi mdgari jaba
ioseliani da misi dacvis ufrosi „wesriga“ — Tamaz fanCuliZe. isini nacnob adgilebs aTvalierebdnen. sanam mivuaxlovdebodi, „wesriga“ jabas xmamaRla elaparakeboda, xels xan
marjvniv, xan marcxniv iSverda da eubneboda: „Sexe, jaba, ra
kargi adgilebia sayaCaRod!“ Cems fexis xmaze „wesriga“ umal
gaCumda da orivem Cemken moixeda. jaba ioselians vuTxari,
rom kursantebis ufrosi maiori SoTa biTaZe var. man Semxeda
da rCeva-darigebebiT „aRmWurva“. mimiTiTa gzis im mxareze,
saidanac walenjixaSi Semosuli SeiaraRebuli razmi daesxa mas da gamafrTxila, yuradReba swored am mimarTulebiT
gamemaxvilebina. kursantebs, gzis aRniSnul mxares galavnis
SigniTac da gareTac, vamorigevebdi. aseve, galavnis mTel pe113
rimetrze iyvnen Casafrebulni. Ramis saaTebSi SesaZlo ucxo
piris „stumrobis“ SemTxvevaSi SevimuSaveT paroli — daTqmuli saidumlo sityva. davadgineT parolis yoveldRiurad
cvlis aucilebloba. paroli cifrebze avageT. magaliTad,
Tu erT dRes iyo 14-i, meore dRes paruli 17-iT icvleboda,
mesame dRes — 21-iT da a. S. anu RamiT gadaadgilebis dros SemCneul pirs vaCerebdiT da cifrs 5-s usaxelebdiT. vTqvaT im
dRes iyo paroli 17-i. Tuki is Cveniani iyo, is aucileblad
12-s daasaxelebda e. i. jamuri principiT 17-s, im dRis parols
viRebdiT. ase gaiara aTma uZilo Ramem.
„mxedrioni“ Tavis „saqmes“ ar iSlida. walenjixaSi dauwiokebeli ojaxi TiTqmis ar darCa. zog gaZarcul saxlSi xelmeored Sediodnen. saavadmyofos ezoSi kursantebis sapatrulod ganawilebis dros, iqve, gzis miRma zarquebis ezosTan
„fordis“ markis mikroavtobusi gaCerda. iqidan avtomaturi
iaraRiT SeiaraRebuli 2 kaci gadmovida da ezoSi Sevida (im
dRidan ra dRidanac „mxedrionelebma“ saxli gaZarcves, ojaxis wevrebi aRar gaCerebulan Sin). saxlis gasaZarcvad Sesuli 2 mZarcveli Cvens mier gamoZevebulebi iqnen.
walenjixis stadionze yofnisas pirvelkurselma vaJa sabiaSvilma icno erT-erTi mxedrioneli, romelsac Cveni saswavleblis „makarovis“ sistemis tabeluri pistoleti aRmoaCnda. es iaraRi 6 Tvis winaT uSiSroebis umaRlesi skolis
muSakTa senakSi sazogadoebrivi wesrigis dacvisas mxedrionelma gastaca mas. mxedrionels iaraRis gadmocema movTxove,
magram civi uari mtkica. kamaTma ramdenime wuTs gastana. situacia iZabeboda da am dros mogviaxlovda am mxedrionelis
biZaSvili kusa yifiani (igi Cemi yofili msjavrdebuli iyo),
momesalma da Tavis biZaSvils pistoletis dabruneba urCia,
Tumca am sakiTxis „mogvareba“ man jabasTan gadawyvita.
skola-internatis Senobisaken gavemarTeT. ezo mxedrionelebiT iyo savse. zogi wyvil-wyvilad mimodioda, zogic
buCqebTan wamowoliliyo. buCqebTan wamowolil mxedrionelisagan mogvesma: „me ori kubi daviTrie, Sen ki erTi kubi Segxvda“. meore ise iyo narkotikebiT gabruebuli, rom pasuxad
luRluRiRa SeeZlo. am „STambeWdavma suraTma“ ise imoqmeda
Cemze, rom derefanSi mdgomi mxedrionelis kiTxvaze: saiTo,
mxolod maSinRa mivxvdi, rom jabas oTaxTan vimyofebodi.
mxedrioneli Sevida jabasTan, moaxsena Cveni stumrobis Sesaxeb da amis Semdeg miviReT masTan Sesvlis nebarTva.
114
Cabnelebul oTaxSi, iatakze dagebul leibebze Cacmuli
jaba ioseliani da misi dacvis ufrosi „wesriga“ iyvnen wamowolilni. Cvens Sesvlaze orive fexze wamodga. mivesalmeT.
mxedrionelma yifianma, romelsac Cveni saswavleblis tabelur pistoletTan eZneleboda daSoreba, raRac abdaubda wamoiwyo. SevaCere da saxelmwifos meTauris moadgiles movuyevi, rogor moxda masTan es iaraRi. mxedrionelma ki ganagrZo:
„jaba, xom ici am iaraRs CvenTvis rogori mniSvenloba aqvs, win
kidev ramdeni ram gvelodeba“. mxedrionels mivmarTe: „Sen es
avtomati gaqvs, skolis pistoleti ki dasabrunebelia“. jabam
Semomxeda da patara pauzis Semdeg daiwyo: „Sen, maioro, kargi biWi Canxar, samarTlianad moiTxov iaraRis dabrunebas“ da
ganagrZo: „givi kvantaliani xom aq aris, imasTan gadavwyvet am
pistoletis beds“. ra gaewyoboda, davemSvidobe da civad gamovbrundi.
„wesrigis damcveli“ mxedrionelebis namoqmedaris gamo,
walenjixis mosaxleoba imdenad zizRiTa da mtrulad ganewyo xelisuflebis mimarT, rom roca eduard SevardnaZem
23 ivliss turne gamarTa samegrelos regionSi, walenjixaSi
mas arastumarTmoyvarulad Sexvdnen da SevardnaZe iZulebuli gaxda, saswrafod dabrunebuliyo TbilisSi.
CvenTvis moulodneli iyo saxelmwifo sabWos Tavmjdomaris e. SevardnaZis viziti walenjixaSi. 23 ivliss, SuadRes
walenjixis stadionze ori vertmfreni daeSva. pirveli vertmfrenidan eduard SevardnaZe da iusticiis ministri joni xecuriani gadmovidnen. meoredan — e. SevardnaZis piradi
dacvis wevrebi. es iyo saxelmwifo sabWos Tavmjdomaris gegmiuri viziti samegrelos regionSi problemebis adgilze gasacnobad. stadionidan e. SevardnaZis gadaadgilebisaTvis
kursantebis ZalebiT SevqmeniT koridori. aq Sekrebilma mosaxleobam (ZiriTadad, qalebma) gadaadgilebis saSualeba ar
misca SevardnaZes. isini salanZRavi sityvebiT amkobdnen saxelmwifos sabWos meTaurs. misma turnem 10-12 wuTs Tu gastana. eduard SevardnaZe iZulebuli gaxda saswrafod gascloda qalaqs. ise swrafad gaerida, rom Tavisi mgzavri joni
xecuriani daaviwyda da isic walenjixaSi darCa. Cven, organizebulad movaxerxeT ramdenime kursantis TanxlebiT joni
xecurianis gamgzavreba TbilisSi.
im dRes jabac tovebda Tavis razmTan erTad walenjixas.
daaxloebiT Ramis aT saaTze jaba ioseliani walenjixis saa115
vadmyofoSi Cveni dislokaciis adgilas movida da ganmartoebiT gamimxila, rom „mxedrioni“ walenjixidan gadioda, xolo
Cven, maTi gasvlidan erTi saaTis Semdeg unda CavsuliyaviT
CxorowyuSi da polkovnik gujar yuraSvilis samxedro razms
SeverTebodiT. radgan Rame iyo, erTmaneTs parolis saSualebiT unda davkavSirebodiT. es daTqmuli saidumlo sityvac
jaba ioselianma gamimxila. Rame CxorowyuSi davyaviT da diliT Tbilisisken gavemgzavreT.
saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT, samegrelos regionSi sazogadoebriv-politikuri da operatiuli viTarebis stabilizebisaTvis senakSi iqmneba sakoordinacio Stabi. mTel
regionSi TiTqmis paralizebulia Sinagan saqmeTa organoebi.
gazrdilia organizebuli danaSauli: yaCaRoba, mkvleloba,
qurdoba. aRniSnul regionSi Ss organoebis dasaxmareblad,
saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT, Tbilisidan da respublikis sxvadasxva raiganyofilebidan igzavneba Zalebi.
saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRlesi skolis
piradi Semadgenloba 30 ivliss igzavneba Cxorowyus Sinagan
saqmeTa raiganyofilebaSi. im wels Cveni saswavleblis piradi
Semadgenloba ukve mesamedaa CxorowyuSi. xSirma Tavdasxmebma, iaraRisa da kuTvnili avtotransportis gatacebam iqauri
raiganyofileba paralizebamde miiyvana. senakis sakoordinacio Stabis mier Cxorowyus zonis xelmZRvanelad, komendantad mivlinebul iqna miliciis podpolkovniki Teimuraz
murRulia. adgilobrivi miliciis TanamSromlebTan erTad,
Cveni saswavleblis 7 oficeri da 40 kursanti yaCaRobis sawinaaRmdego RonisZiebebSi viRebdiT monawileobas. faqtze
davakaveT yaCaRTa 3 kaciani jgufi. morigeobas veweodiT raionis Cais fabrikebSi. muxuris Cais fabrikaSi erT-erTi morigeobis dros RamiT, meore kurselebs: zurab badriaSvils,
valo beriZes da zurab mindiaSvils Tavs damnaSaveTa SeiaraRebuli banda daesxa. maT ganiaraRes kursantebi da walenjixis mimarTulebiT miimalnen.
10 agvistos, diliT Cveni SenaerTi Cxorowyus zonidan gaiyvanes. me da kursantebma z. badriaSvilma, v. beriZem da z. mindiaSvilma gadavwyviteT, Cvens SenaerTs ar gavyolodiT, walenjixaSi CavsuliyaviT da „zviadistTa“ razmis xelmZRvanelTagan Cveni avtomatebi dagvebrunebina. es ganzraxva Cxorowyus
zonis xelmZRvanels Teimuraz murRulias Semcvlels miliciis polkovnik levan jojuas gavumxile. man mirCia, uari meTqva
116
walenjixaSi wasvlaze. gadavwyviteT, misi gverdis avliT wavsuliyaviT, Tumca es did riskTan iyo dakavSirebuli, magram
gadawyvetileba unda Segvesrulebina. amisaTvis gavixsene Cemi
nacnoboba Cxorowyus yofili prefeqt valeri izoriasTan. igi
didi yuradRebiT moekida Cem Txovnas, gamomyoloda eqsprezidentis SeiaraRebuli razmis xelmZRvanelobasTan Cveni saswavleblis kuTvnili avtomatebis dasabruneblad.
manqanas, romelSic me, valeri izoria da kursanti zurab
badriaSvili visxediT, Cxorowyus SesasvlelSi qalebi gadagveRobnen da gzis gagrZelebis saSualeba ar mogvces. sastumros mxridan srolis xma mogvesma. qalebma icnes valeri izoria da sTxoves: qalaqSi nu SexvalTo. Cven — me da zurab badriaSvilma, gadavwyviteT, migvetovebina es adgili da danarCeni kursantebis mosaZebnad quCa gadavirbineT. saavadmyofos
ezodan Robeze gadavediT da sastumros ukan mdgar korpusTan
aRmovCndiT. korpuSi mcxovreblebma Segvifares da gviTxres,
rom 10 wuTis win SeiaraRebuli jgufi Tavs daesxa sastumroSi
axladmosul miliciis qvedanayofs. Semdgom gairkva, rom daaxloebiT, saRamos 6 saaTze senakis sakoordinacio Stabis mier
gamogzavnili q. Tbilisis mTawmindisa da didubis Ss raiganyofilebebis muSakebs Tavs daesxa borotmoqmedTa SeiaraRebuli jgufi, daiWra erT-erTi milicieli, Tavdamsxmelebisagan
moklulia erTi da daiWra — 2. Tavdamsxmelebs mTawmindisa da
didubis miliciis TanamSromlebi Tavisive avtobusiT gaumgzavrebiaT senakisaken. movZebneT kursantebi zurab mindiaSvili da valerian (valo) beriZe da sxva TanamebrZolebTan erTad
Cxorowyus Ss ganyofilebaSi SevgrovdiT.
Cxorowyus zonis xelmZRvaneli miliciis polkovniki
levan jojua ramdenjerme daukavSirda senakSi sakoordinacio Stabs, acnoba momxdaris Sesaxeb da sTxovda transportis gamogzavnas Cvens wasayvanad. banda, romelmac Tavdasxma
moawyo, CxorowyuSi daZrwoda. Cven, uiaraRod darCenilebs
(pistoletebis amara viyaviT), raionidan wasvla gvqonda gadawyvetili. senakidan damxmare Zala ar Canda. dro gadioda
da Cvens rigebSi nerviuloba matulobda. kidev ramdenjer
Seexmiana senakis Stabs levan jojua. iqidan atyobinebdnen:
avtobusi gamogzavnilia da male TqvenTan movao. gavida 3-4
saaTi. amaod velodebodiT damxmare Zalas. imedi rom gadagvewura, axalcixis avtoinspeqciis avtomanqaniT 9 TanamSromeli senakisken gamovemgzavreT.
117
sakoordinacio Stabi, romelic senakis sastumroSi iyo
ganlagebuli savse iyo miliciis TanamSromlebiT. avtobusebi da sxva satransporto saSualebebi sastumros win iyo
gamwkrivebuli. mivxvdiT, rom Cvens dasaxmareblad Tavic ar
SeuwuxebiaT. yvelani manqanidan gadmovediT da Stabis xelmZRvanelobisa da iq myofebis mimarT uSveri sityvebi ar daviSureT. imave Rames gamovemgzavreT Tbilisisken. aq kargad gamoikveTa Stabis umoqmedoba, ufro, muSaobis formaloba. gamoikveTa miliciis TanamSromelTa ususuroba da simxdale.
uSiSroebis umaRles skolaSi misaRebi gamocdebi dasasruls uaxlovdeboda. 13 agvistos cxaddeba misaRebi gamocdebis Sedegebi. pirvel kursze iricxeba 234 kaci. wina dRidan,
12 agvistodan saswavleblis piradi Semadgenloba gadayvanilia gaZlierebul samxedro mzadyofnaze gansakuTrebul
gankargulebamde. kursantebis gamoucxadeblobis gamo, televiziiT cxaddeba saswavlebelSi maTi gamocxadebis aucileblobis Sesaxeb.
am droisaTvis afxazeTSi viTareba iZabeba. 1992 wlis dasawyisidan gandevnili prezidentis momxreTa mier xorcieldeba diversiebi sarkinigzo xidebis, liandagebisa da sxva komunikaciebis mwyobridan gamosayvanad. afxazeTis teritoria
eqsprezidentis momxreTa teritoriad iqca. saxelmwifo sabWom miiRo dadgenileba rkinigzaze sagangebo wesebis SemoRebisa da wesrigis dacvis gansakuTrebuli zomebis Sesaxeb. swored amis Sesrulebas mohyva omis dawyeba. afxazeTSi qarTvelebs Soris ar iyo erTsulovneba. gaTiSuloba ki damRupveli
aRmoCnda saxelmwifoebriobis SenarCunebisaTvis. amas SesaniSnavad iyenebdnen afxazi separatistebi. moSlili iyo sakomunikacio saSualebebi. situacia TandaTan umarTavi xdeboda.
14 agvistos saqarTvelos samxedro nawilebma Tengiz kitovanis meTaurobiT mdinare engurze gadasasvlelebi daikaves da Sevidnen afxazeTis teritoriaze. imave dReebSi kavkasiis mTiel xalxTa konfederaciis prezidentisa da parlamentis Tavmjdomaris brZanebiT, daiwyo moxaliseTa gadasrola
afxazeTis teritoriaze. agvistos miwuruls afxazeTSi moqmedebdnen CeCeni, adiReeli da osi „boevikebi“. bevri maTgani
omamdec iq iyo. es adasturebs, rom eqstremistebs omisaTvis
mzadeba karga xnis dawyebuli hqondaT.
davubrundeT uSiSroebis umaRles skolas. ra xdeboda am
droisaTvis saswavlebelSi? 15 agvistodan 7 dRis ganmavlo118
baSi saqarTvelos televiziis saSualebiT gadaicemoda gancxadeba uSiSroebis umaRlesi skolis mobilizebis Sesaxeb.
masSi naTqvami iyo specdaniSnulebis aseulisa da, mTlianad,
saswavleblis piradi Semadgenlobis saswavlebelSi gamocxadebis aucileblobis Sesaxeb da gamoucxadebelTa sakiTxi
personalurad iqneboda ganxiluli.
axladCaricxul kursantebs ki ebrZanaT saswavleblis
teritoria ar daetovebinaT da umaRlesi skolis saerTo
sacxovrebelSi darCeniliyvnen. zogierTma kursantma moaswro saswavleblidan gasvla da saxlSi, mSoblebis gaxareba:
umaRles skolaSi Caviricxeo.
24 agvisto. orSabaTi. 10 saaTi. uSiSroebis umaRlesi skolis did saleqcio darbazSi saswavleblis ufrosis brZanebiT,
oficrebi da kursantebi ikribebian. Sekrebis mTavar sakiTxze
givi kvantaliani mogvianebiT ilaparakebs, Tavidan ki igi saswavlebelSi misaRebi gamocdebis Sedegebs Seexo. CaricxulTagan 50 kursanti iswavlida uSiSroebis profiliT, xolo danarCeni Sinagan saqmeTa organoebs Seavsebdnen. Semdeg man Sekrebis
monawileebs gaumxila mTavari sakiTxi, is, rom afxazeTSi rTuli viTarebaa Seqmnili da saxelmwifo sabWos gadawyvetilebiT, gansakuTrebul gankargulebamde, q. gagris mosaxleobis
dasacavad uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba
iq gaemgzavreba. aseve, wamsvlelTa xelmZRvanelad uSiSroebis
umaRles skolaSi ramdenime Tvis win gadmoyvanil miliciis kapitan vaxtang kvesitaZeze SeaCera arCevani.
SuadRea. saswavleblis ezoSi kursantebi da oficrebi jguf-jgufad dganan. saubroben q. gagraSi mivlinebaze.
etyobodaT (ufro metad oficrebs) q. gagraSi wasvlis mosurne bevri ar iqneboda. oficrebi Cumad saubrobdnen givi
kvantalianis „iniciativaze“. am sisxlian mivlinebaze, rom
givi kvantalians skolis piradi Semadgenlobis brZolis velze gayvanis ufleba ara aqvso. kursantebi ki ukmayofilebas
gamoTqvamdnen xelmZRvanelad axladmosuli oficris daniSvnis gamo.
wina wlebSi gagraSi mimdinare brZolebsa da, saerTod,
afxazeTis omze bevri iwereboda.iwereboda yvela da yvelaferi. aqedan bevri — sicruec. bolo wlebSi ki erTgvarad
iklo afxazeTis TemiT dainteresebam. arc omis Temaze gadaRebuli dokumenturi filmi asaxavs srul realobas — gagris brZolebis monawileni (respodentebi) asaxeleben ybada119
Rebul sityvas Ralats! isini zogadi frazebiT mimoixilaven omis dawyebis sababs da damarcxebis mizezebs, ixseneben
saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul
brZolebs da am brZolebSi piradi da TavianTi megobrebis
(TanamebrZolebis) monawileobis epizodebs. amis daviwyeba ar
SeiZleba, am wlebma didi daRi daasva imaT, vinc iq ibrZoda, es
mouSuSebeli Wrilobaa imaTTvis, vinc Tavis Tavze gadaitana afxazeTis tragedia. ganukiTxaobam bevri axalgazrdis da
ara marto maTi sicocxle Seiwira.
vidre gagraSi uSiSroebis umaRlesi skolis muSakTa
(oficrebisa da kursantebis) mivlinebis Sesaxeb mogiTxrobdeT, minda presaSi gamoqveynebuli polemikuri werilebi
mokled mimovixilo, wina wlebSi rom ibeWdeboda. avtorebis
mier am werilebSi moyvanili faqtebi simarTles ar Seefereba. amaSi qvemoT darwmundebiT.
2000-2002 wlebSi sxvadasxva respodentis gamoTqmuli azrebi yovelgvar realobas moklebulia. isini eWvis qveS ayeneben uSiSroebis umaRlesi skolis oficrebisa da kursantebis monawileobas gagraSi warmoebul omSi. esec Ralatad
SeiZleba miviCnioT — simarTlis Ralatad! am sicruis gasamarTleblad da utyuari informaciis dasabeWdad redaqtorebTan (Jurnali „Tbiliselebi“ redaqtori zaza axobaZe da
gazeT „kviris palitris“ redaqtori aw gardacvlili lali
guTaiSvili) vizitebma fuWad Caiara — werilebis dabeWdvaze
uari miTxres, SeTqmulebiviT erTxmad imeorebdnen: esao da,
polemikuri statiebis gamoqveynebas veridebiTo.
mkiTxvelisTvis naTeli rom gaxdes, moviyvan maT absurdul da uazro gamonaTqvamebs. amas arsebiTi mniSvneloba aqvs
imdenad ramdenadac xalxma unda icodes simarTle.
2002 wlis Jurnal „TbiliselebSi“, (№36, 6-16 seqtemberi)
daibeWda erovnuli gvardiis yofili mebrZolis, imJamad patimris (igi sasjels rusTavis koloniaSi ixdida) givi (joni)
vaniSvilis werili: „kursantebs uTxres: „win „Savnabada“ dgas,
marjvniv „mxedrioni“... magram moatyues...“
givi vaniSvili eWvqveS ayenebs q. gagraSi da sofel kolxidaSi Cvens yofnas da iq warmoebul brZolebSi Cvens monawileobas. igi ambobs, rom nu geSiniaT, win „Savnabada dgas da marjvniv, „mxedrioni“. kolxidaSi brZolisas maRlobze Cven garda
aravin idga! im omSi zogierTi marTlac mayureblad iyo wamosuli. givi vaniSvilis gagris brZolebSi monawileobas eWvqveS
120
ar vayeneb, magram igi zedmetad Tavdajerebulia da sakuTari
Tavis garda aravis uwevs angariSs, swored am xasiaTma miiyvana
igi danaSaulamde. moxalised wavedio, — wers. moxalised ki ara,
omSi wasvlas isini aridebdnen Tavs da imalebodnen visTvisac
es pirdapiri movaleoba iyo, miTumetes, rom amas konstitucia
gvavalebs. man Cveni qveynis istoriac ar icis. wina saukuneebSi,
rodesac Cvens qveyanas mteri Semoeseoda, xelisufali (mefe)
qudze kacs uxmobda mtris winaaRmdeg sabrZolvelad. maSinac
(1992-93 w. w.) da axlac 2008 wlis ruseT-saqarTvelos agvistos
omSi televiziebi da sxvadasxva „juris“ firma, „qudze kacs“
dasasveneblad sazRvargareT uxmobda: antaliasa Tu kanaris
kunZulebze, egviptesa Tu evropis sxvadasxva qveynis kurortebze dros gasatareblad. givi vaniSvili erTmaneTisagan gamomricxav faqtebiT kvebavs mkiTxvels: erTgan ambobs: — „iq
sadac kursantebi idgnen, mZime teqnika ver miuaxlovdeboda,
iqiT xevi iyo da tanki ver wavidoda“. da meore: „30 agvistos 6
saaTze Seteva wamoviwyeTo, win „bmp“ midioda da Cven ukan mivyebodiTo“. zustad rom Cvenc „bmp“ gvikvlevda gzas wina xazze
gasakvlevad. igi ambobs: „kursantebs brZolaSi gamousadegari „aks“-is tipis avtomatebi hqondaT da alkoholuri sasmeli
dalies da daRlilebs CaeZinaTo“. Cven rom avediT poziciebze,
iqauroba swored carieli boTlebiTa da sabnebiT iyo mimofantuli. SeiaraRebaSi yvela tipis avtomaturi iaraRi gvqonda, yumbarmtyorcnebi, tviamfrqvevebi, xelyumbarebi da „akm“is tipis avtomatebic.
gazeT „kviris palitram“ (200 1 w. 29 ianvari — 4 Tebervlis
nomeri) gamoaqveyna statia: „saqarTvelos omi ar waugia, omi
Ralatma waago — pasuxgaucemeli kiTxvebi“. es statia ekuTvnis gagraSi mebrZol „avazas“ meTaurs — merab lorTqifaniZes. misi sityvebiT, „es im Tormeti biWis Segnebulad gawirva
iyo, radgan xelmZRvanelobamac kargad icoda, rom isini iq,
sadac batalionebi damarcxdnen, verafers gaawyobdnen... rom
mkiTxoT, ratom gasces aseTi brZanebao, ver getyviT; amas
xSirad Cems Tavsac vekiTxebi da pasuxs ver vpoulob“. aseve
„29 agvistos kolxidaSi, sadac batalionebi daecnen, RamiT
unda gasuliyvnen wina xazze mebrZolebi. yvelam uari Tqva,
ra Tqma unda, uazrod sikvdili aravis undoda. es xelmZRvanelobamac icoda, magram Tavisas ar iSlida. policiis akademiis omis „inCibinCis“ ucodinari pirtitvela kursantebi garekes saomrad, brZanebaze, maT uari ver Tqves. am ganwirul
121
biWebs rom SevxedeT, guli Cagvwyda — vicodiT sad da risTvis
uSvebdnen... 12 kaci gauSves iq, sadac TiTqmis batalioni ibrZoda. im Rames dislokaciis adgilze arc erT Cvengans xeirianad ar uZinia, fiqrebiT maTTan viyaviT. ise gaTenda, erTi
srolis xma ar gagvigia. diliT avirbineT ferdobze, SevediT
saxlSi da ras vxedavT iseTi Semzaravi sanaxoba dagvxvda, rom
bevr saSinelebis mxilvel mebrZolsac ki sisxli gaeyineboda. zogierTisTvis „kolumbiuri halstuxebi“ gaekeTebinaT,
— sasqeso organoebi moekveTaT. erT-erT maTgans gulis gaswvriv, marjvena mxares tyviis sami gamavali Wriloba hqonda
miyenebuli. is rogor gadarCa, dResac ar vici. misi naambobiT
viciT, rom daRlilebs CasZinebiaT, rogorc Cans yarauli miparviT, Cumad moxsnes afxazebma, saxlSi SeiWrnen da...“ aseve
m. lorTqifaniZe ambobs: „1992 wlis 29 agvistos Seteva davgegmeT da Zveli gagris teritoria unda dagvekavebinao“. — m.
lorTqifaniZe ver erkveva gagris geografiul mdebareobaSi.
29 agvistos brZolebi mimdinareobda ara Zvel gagraSi, aramed sofel kolxidaSi da sofel krasnikrestSi (sxvanairad
gagris meeqvse kilometrs eZaxdnen). es iyo soxumis gzakecili. iq cxovrobdnen: Seroziebi, qecbaiebi, kalmaxeliZeebi, xarebavebi, Wanturiebi, mwariebi da sxv.
avtori cruobs, roca Cveni biWebis daRupvaze wers. 29 agvistos ki ara, 28 agvistos moxda es gasvla kolxidaSi. Tuki
batalionebi daecnen, rogor ubrZanes am Tormet biWs wina
xazze gasvla. aqedan SeiZleba davaskvnaT, samxedro xelmZRvaneloba situacias ver akontrolebda, xolo kursantebi
uSiSari biWebi iyvnen da ar SeuSindnen mters. yvelam uari ganacxada wina xazze gasvlazeo. es imas adasturebs, rom mSiSrebi yofilan da kursantebi ki warbSeuxrelad dadgnen iq,
sadac yvela unda mdgariyo. m. lorTqifaniZe ambobs, kursantTa gamoucdelobaze. Tavad im brZolis warmoebis araviTari
gamocdileba ar hqondaT, arc moxaliseebs da arc samxedro
SenaerTebs. 12 kaci gauSves, iq, sadac batalionebi daecneno
(batalioni sajaro qvedanayofia, romelic ramdenime — Cveulebriv 3-4 aseulisagan Sedgeba, xolo omianobis dros es raodenoba izrdeba. SeniSvna Cemia), esec kursantebis vaJkacobas adasturebs. ise gaTenda, rom gasrolis xma ar gagvigiao
— ambobs m. lorTqifaniZe. 28-29 agvistos RamiT srolis xma ar
Semwydara, mTeli Rame mteri gvitevda da Tqven rogor ver gaigeT, albaT saRaTas ZiliT geZinaT. 29 agvistos diliT Cvensa
122
da „mxedrionis“ garda aravin wamosula poziciebis xelmeored asaRebad, an kidev sad iyo is saxli, sadac Semzaravi sanaxaoba dagxvdaT. gorebisa da mandarinis plantaciebis meti iq araferi iyo. zogierTi kursantisaTvis „kolumbiuri
halstuxebi“ gaekeTebinaT da sasqeso organoebi moekveTaTo
— ambobs „avazas“ meTauri da dasZens, viRacis naambobidan vici, daRlilebs CasZinebiaT, afxazebs yarauli mouxsniaT da
saxlSi myofi kursantebi CauxocavTo. iq, sadac uSiSroebis
umaRlesi skolis kursantebi idgnen, iyo brZolis wina xazi.
wina xazze, sadac brZolebi mimdinareobs, ar gamigia yarauli
gamwesebuliyo. yvela ibrZvis da aravis sZinavs.
aseTive uazro informacias gvawvdis Tavis interviuSi
gagris yofili meri, yofili disidenti joni lataria. es interviu gamoqveynda gazeT „aliaSi“ 2000 wlis 3-4 oqtombers
№156(955), saTauriT, „afxazeTis dacemaze pasuxismgebelTa
arasruli sia — TviTmxilveli brals sdebs...“, sadac igi ixsenebs xuT faqts da erT-erTSi aRniSnavs: — „faqti meoTxe:
maSin givi kvantaliani miliciis akademiis reqtori iyo „soxumSi Camoiyvana kursantebi. 13 kursanti iqidan gagraSi gamoagzavna, TviTon soxumSi darCa. cxonebulma marinaSvilma
saRamos, roca saguSagoze xalxi ar hyofnida, im dRes Camosuli kursantebi postze daayena. poziciebze CaeZinaT da diliT
cameti biWi „kolxidaSi“ yelgamoWrili ipoves. mere Camovida
kvantaliani. komentarebi TviTon gaakeTeT“. amis mxilveli ki
ara, beci unda iyos, rogorc merab lorTqifaniZis, ise joni latarias mier aRwerili faqtebi, yovelgvar safuZvels
moklebulia. isini amas gulis mofxanvis mizniT laparakoben.
j. lataria ambobs, rom „me gagris rwmunebuli viyavi da Cemi
movaleoba jariskacebis gamokveba, maTTvis pirobebis Seqmna iyo“. am saqmes sxvac mouvlida, joni latarias ki iaraRiT
xelSi gagris mosaxleobasTan erTad wina xazze unda ebrZola
da swored iq gaigebda utyuar faqtebs, xolo mixeil marinaSvili gagraSi seqtemberSi Camovida. im dReebSi (28,29,30 agvistos) ki gagris dacvas akia barbaqaZe meTaurobda.
aRniSnuli statiebidan kargad Cans, rom avtorebi ver acnobiereben Tavis naTqvams, cdebian da mere rogor!
saqarTvelos uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis oficerTa da kursantTa gagris brZolebSi monawileoba, Cvens mier nanaxi da gancdili dReebis qronika Semdegnairad warimarTa:
123
„saqarTvelos respublikaSi Seqmnili rTuli viTarebis gamo, saxelmwifo sabWos gadawyvetilebis Sesabamisad, mimdinare wlis 26 agvistodan gansakuTrebul gankargulebamde politikuri stabilizaciis damyarebis mizniT,
sazogadoebrivi wesrigis ganmtkicebisa da mosaxleobis uSiSroebis dacvisaTvis, operatiuli RonisZiebebis gasamtkiceblad qalaq gagraSi mivlinebul iqnan umaRlesi skolis TanamSromlebi da msmenelebi“.
saqarTvelos respublikis erovnuli uSiSroebis umaRlesi skola
brZaneba
1992 wlis
14/09 №80
miuxedavad imisa, rom umaRlesi skola 1992 wlis dasawyisidan daeqvemdebara saqarTvelos uSiSroebis saministros,
romelic Semdgom sainformacio-sadazvervo saministrod
gadakeTda, saswavlebelSi brZanebebis umetesoba saqarTvelos uSiSroebis umaRlesi skolis an saqarTvelos respublikis erovnuli uSiSroebis umaRlesi skolis saxeliT iwereboda. umaRlesi skolis ara mxolod struqturulma daqvemdebarebam da, saerTod, saswavleblis gardaqmnebma unda
miiqcios yuradReba, es TavisTavad moxdeboda saxelmwifos
ganviTarebis kvalobaze, aramed im rTulma da grZnobiT aRsavse dReebma, wlebma, romlebmac mZime daRi daasva mTlianad saqarTvelos da maT Soris Sss miliciis umaRles skolasac.
zemoT motanili brZaneba, romlis Tanaxmadac uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba unda gamgzavrebuliyo, TavSive yalbia. kerZod, aRniSnuli brZaneba Cveni
gagraSi gamgzavrebidan 20 dRis Semdeg daiwera; romel operatiul RonisZiebebzea laparaki, rodesac gagraSi brZolebi
mimdinareobda. amave brZanebaSi miTiTebuli 2 oficeri da 11
kursanti gagraSi ar Camosula; dabolos, am brZanebas gaurkvevelia Tu vin awers xels, rodesac skolis ufrosi mTeli
seqtemberi gagraSi iyo (brZaneba xelmowerilia givi kvantalianis xelmoweris mibaZviT).
damTavrda saqarTvelos televiziis saSualebiT uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis (oficrebisa da
kursantebis) saswavlebelSi 7 dRiani gamocxadeba.
124
26 agvisto. oTxSabaTi. uSiSroebis umaRlesi skolis ezoSi dilidan Sekrebaa gamocxadebuli. kursantebi oceulebad
ewyobian. TiToeul oceuls oficeri dauniSnes meTaurad.
yovelgvari siis amokiTxvis gareSe oficrebi da kursantebi saswavleblis ezoSi mdgar sam „lazis“ markis avtobusSi
sxdebian. Casxdomisas erT-erTma oficerma kursantebs mimarTa: „sacurao plavkebi Tan waiReT zRvaSi sacuraodo“. am
sityvebiT man masxarad agvigdo, TviTon ki TbilisSi darCa
uSfoTveli cxovrebis gasatareblad.
avtobusebma gezi foTisken aiRo. gzad, quTaissa da samtrediaSi zogierTi kursanti avtobuss aCerebs da saxlSi amjobinebs darCenas. RamiT CavediT foTSi da portis teritoriaze mTeli Rame Ria cis qveS gavatareT. Cveni jgufisaTvis
skolis ufross gamouyolebia saswavleblis TanamSromeli
gia Sengelia, romelsac Cveni gacileba hqonia davalebuli
(Turme mis gareSe foTs ver mivagnebdiT). gia Sengeliam gamiyvana gverdiT da givi kvantalianis danabarebis gadacema
mTxova: „Sen dagijerebso miliciis maiori mirian TeTraZe
da ukan dabrundes TbilisSio“. mirianisgan civi uari miviRe:
„sadac Tqven, yvela, mec iq unda viyoo“ — iyo mirianis pasuxi. Cems kiTxvaze, Tu TviTon gia Sengelia, ratom ar modioda
CvenTan,kvantalians vWirdebi da ukan TbilisSi vbrundebio.
vaxtang kvesitaZes, romelic uSiSroebis umaRlesi skolis ufrosis givi kvantalianis mier iyo daniSnuli Cven xelmZRvanelad, vkiTxe brZanebis asli Tu hqonda wamoRebuli
Cveni gagraSi mivlinebis Sesaxeb an Cveni sia Tu hqonda. misgan uaris miRebis Semdeg gadavwyvite Cem ubis wignakSi gamekeTebina Canawerebi. imave Rames kursantebisa da oficrebis
sia Sevadgine. q. gagraSi wasasvlelad sul 110 TanamSromlis
gvari Caiwera Cem ubis wignakSi. aqedan 78 pirvelkurselia.
isini sul 13 dRis win Cairicxnen uSiSroebis umaRles skolaSi. gagraSi yofnisas Cem Canawerebs 29 agvistos, 4 seqtembersa da 29 seqtembers umaRlesi skolis 33 TanamSromeli
daemata. sul gagraSi ibrZoda uSiSroebis umaRlesi skolis
143 muSaki. im periodSi uSiSroebisa da Sinagan saqmeTa organoebidan, adgilobrivi miliciisa da saqarTvelos uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenlobis garda aravin
ibrZoda.
27 agvisto. miliciis kapitani vaxtang kvesitaZe dilidan
xvdeba foTis adgilobriv mmarTvelobiTi organos xelmZR125
vanelobasa da portis ufross valeri gegiZes (givi kvantalianis davalebas asrulebda) da maT mier gamoyofili saseirno
katarRa „faCuliaTi“ (igi soxumis sazRvao portis kuTvnileba iyo — kapitani lado xvingia) 12 saaTsa da 40 wuTze kurss
gagrisken viRebT. imave dRes, daaxloebiT Ramis 12 saaTze
daniSnulebis adgils mivadeqiT. portSi Sesvla, ra Tqma unda, saxifaTo iyo radgan katarRis kapitans lado xvingias ar
hqonda informacia, Tu vis xelSi iyo qalaqis sanapiro zoli,
amitomac katarRa portidan 150-200 metris daSorebiT gaCerda. kapitanma ruporiT mimarTa napirs. Cven mosalodneli
cecxlis sapasuxod movemzadeT. sabednierod, sanapiro zoli
Cvenebis xelSi aRmoCnda. ramdenime wuTSi „faCulia“ ukve navsadgurSi idga.
Tvalwin midgas patara STambeWdavi epizodi: Cveni mebrZolebi kapitans emSvidobebodnen. ar maviwydeba lado xvingias
grZnobiT aRsavse moucilebeli mzera, igi TiTqos TiToeuli
maTganis damaxsovrebas cdilobda da mSvidobiT dabrunebis
surviliT beWebze xels adebda. misi es Jesti swored amis gamomxatveli iyo.
im Rames mTeli Semadgenloba a. wereTlis quCaze mdebare gagris sastumro „afxazeTSi“ mogvaTavses, radgan meore
dRes, gagris zonis sofel kolxidaSi sabrZolo poziciebze
gasvla mogveloda.
28 agvistos, roca mTeli saqristiano brwyinvale dResaswauls — wmida qalwul mariam RvTismSoblis miZinebis dRes
aRniSnavda, umaRlesi skolis kursantebi, miRebuli brZanebis Tanaxmad, 7 saaTze ukve fexze idgnen. maT wina dRis mZime
mgzavroba arc etyobodaT. yvelas mxedruli SemarTebis ieri
dahkravda. etyobodaT, mzad iyvnen Tavdauzogavad Serkinebodnen yvela juris SeiraRebul momxdurs.
dilidanve vaxtang kvesitaZe Seudga umaRlesi skolis ufrosis brZanebis Sesrulebas.
igi gaemgzavra gagris komisariatSi ganlagebul samxedro
StabSi davalebebis misaRebad. Stabidan dabrunebulma 2 yuTi
xelyumbara „Ф-1“ moitana. yuTebi iqve gaxsna da xelyumbarebi kursantebma gainawiles. Cems kiTxvaze, Tu ratom moitana
xelyumbarebi, mipasuxa: „kvantalianis davalebiT, Cveni Semadgenloba dReidan Savnabadis gvardias daeqvemdebara da,
gvardiis meTauris, akia barbaqaZis brZanebiT SuadRes gavdivarT wina xazze“.
126
sadilis Semdeg, 14 saaTze davalebis molodinSi mTeli Semadgenloba ganlagda komisariatis maxloblad mdebare kolxidis qarTuli saSualo skolis ezoSi. Savnabadis gvardiis
meTauri polkovniki akia barbaqaZis da Stabis ufros saSas
(gvardiis polkovniki. mogvianebiT gairkva, rom igi saqarTveloSi dislocirebuli ruseTis jarebis dazvervis ufrosi
iyo) TqmiT, Cveni aseuli unda gamagrebuliyo sofel kolxidaSi, mandarinis plantaciebSi. 28-29 agvistos, Ramis saaTebSi, roca Cveni mZime teqnika gadavidoda Setevaze Cvens aseuls unda moegeriebina mTis mxridan mosalodneli mtris Semoteva. aseTi davalebiTa da misi Sesrulebis mtkice rwmeniT
gavida aseuli sabrZolo poziciebze.
28 agvistos, daaxloebiT, 3-4 saaTze, „БМП“— s saSualebiT, romelsac adgilobrivi mebrZolebi marTavdnen, gavikvlieT gza mTis mimarTulebiT. ukuvagdeT mtris dajgufebebi
sofel kolxidis mandarinis plantaciebidan. mTa, romelzec
Cveni aseuli gamagrda, dabali iyo strategiuli TvalsazrisiT, arasaxarbielo mdgomareobaSi viyaviT, maRlobze gamagrebuli mtrisaTvis Cveni poziciebi kargi samizne iyo.
amis miuxedavad, Cvens biWebs warbic ar SeuxriaT, yvelam
daikava misTvis xelsayreli pozicia. wina xazze gasul kursantebs xelmZRvanelobdnen: podpolkovniki leonid subotini, maiori mirian TeTraZe, kapitani vaxtang kvesitaZe da
zemdegi malxaz qavTaraZe. gagraSi StabTan kavSiris SesanarCuneblad, vinaidan vaxtang kvesitaZe pasiurobda, me oTxi
mebrZoli davtove kapitan malxaz nemsiwveriZis meTaurobiT.
wina xazze gasulebis zurgis gasamagreblad, marjvena poziciebze, sofeli kolxidis mxares mesame kurselebi: ediSer
xidaSeli, ioseb beriaSvili, valerian (valo) beriZe, avTandil gaimarjvaSvili, dimitri arCvaZe da giorgi bunturi Casafrdnen. marcxena poziciidan zurgs gvimagrebda Savnabadis gvardiis xelmZRvanelobis mier datovebuli axalcixis
„mxedrioni“.
rogorRac moulodnelad Camobnelda.
Rame Zalze mZime gamodga. mTaze ganlagebuli Cveni aseulis poziciis perimetri 200-250 metris sigrZisa iyo. marcxena frTaze meoTxe kurselebs ekavaT pozicia maior mirian
TeTraZisa da kapitan vaxtang kvesitaZis meTaurobiT. Stabidan gamotanili kavSiris dasamyarebeli samxedro mimReb-gadamcemi dazianebuli aRmoCnda da misi gamarTva SeuZlebeli
127
Seiqna. aRniSnulis gamo dagvrCa erTaderTi gza: tyvia-wamali unda amogvetana zurgSi myofi kursantebis saSualebiT.
rac dro gadioda, ormxrivi srola sul ufro Zlierdeboda.
mdgomareoba Zalze daiZaba. zurgSi myofi kursantebi zustad asrulebdnen davalebas, droulad mohqondaT tyvia-wamali. ormxrivi cecxli grZeldeboda.
kursantebTan erTad SemoviareT Cveni poziciebi, marcxena flangze, maiorma mirian TeTraZem, TiTqos gulma ugrZnoo, aseTi ram damabara: „xom ici, sadac varT Casafrebulni,
Tu rame mogvivida, gvipatrone“.
bindi wveboda. sanam bolo poziciamde mivaRwevdi Cven zemoT yumbarmtyorcnis Wurvi afeTqda da ori: mesame kurseli
zurab badriaSvili da zurab mindiaSvili namsxvrevebiT daiWra. poziciidan maTi gayvana kursantebs daevalaT.
gza ganvagrZe. bolo poziciaze pirveli da meore kurselebi idgnen. gadavwyvite, maTTan erTad gamemagrebina poziciebi, kursantebi dabneulebi Candnen, ar icodnen, rogor
emoqmedaT. poziciebis gasamagreblad wamosuli kursantebi: avTandil gaimarjvaSvili, valo beriZe da ediSer xidaSeli ukan gavagzavne Cveni biWebis gasafrTxileblad. mTeli
Ramis ganmavlobaSi afxazTa poziciebidan manqanebis guguni ismoda. savaraudod, mowinaaRmdege am adgilebSi Zalebis koncentracias axdenda. kursantebi ganvalage winaswar
SerCeul safarSi. meore kurselma sergo davidovma (am axalgazrdam TanamebrZolebTan erTad gagris dacemis dRes gmiroba Caidina) zusti damiznebiT ramdenime srola ganaxorciela yumbarmtyorcnidan afxazTa ganlagebis mimarTulebiT. mogvianebiT gairkva, rom im Rames didi Seteva yofila
dagegmili. maT gverdiT ibrZodnen: rusebi-kazakebi, CeCnebi, adiReelebi, yabardoelebi, osebi, somxebi da sxva juris
„boevikebi“.
28 agvistos Rame kursantebs samudamod daamaxsovrdaT.
diliT, 29 agvistos 6 saaTsa da 10 wuTze Cven poziciamde moaRwia meoTxe kurselma daviT sixaruliZem. man Segvatyobina,
rom poziciebze Cvens mebrZolebs vaznebi uTavdebodaT. isini Svelas iTxovdnen. im wams Cveni damatebiTi Zalebis amosvla sabrZolo poziciebze sikvdils niSnavda. amaSi Semdgom
davrwmundebiT. viTareba ukan daxevas moiTxovda.
ukve kargad gaTenebuli iyo, roca sofel kolxidis mxridan, sadac Cveni kursantebis TerTmetkacian jgufs vxelm128
ZRvanelobdi, mtris xma mogvesma: „rebiata, ne streliate“.
sergo davidovs ukve momarjvebuli hqonda yumbarmtyorcni
da zustad im mimarTulebiT gaisrola, saidanac amodiodnen
„boevikebi“. am droisaTvis TavSi msubuqad daiWra meore kurseli irakli baqraZe, xolo mkerdis areSi — pirvelkurseli
Temur geliaSvili. Cveni poziciebidan ratomRac srolis xma
ar modioda. yvelani gaognebulebi viyaviT, ra xdeboda, ver
gagvego. ukan daxevis gzas veZebdiT da misi gakeTeba mxolod
im mimarTulebiT SeiZleboda, romeli gziTac aq amovediT.
vinaidan mcire gaugebrobas SeiZleba mZime Sedegi mohyoloda. am dros pirvelklurselma evgeni cercvaZem wamoiZaxa:
„yvelam migvatova, tyviebic gviTavdeba“ da daapira qvemoT,
Cvens poziciebze (zurgis mxares) Casvla. panika rom ar gavrcelebuliyo, vubrZane adgilze darCeniliyo. amis Tqma iyo
da Cveni poziciebidan — zurgis mxridan intensiuri srola
atyda. mivxvdiT, rom alyaSi moveqeciT (qvemoT gavigeT, rom
maT, Cvens poziciebze myofebi daxocilebi vegoneT). yvela
Cems brZanebas asrulebda. yvela miwas gaekra. cocviT mivedi
mozrdil naZvTan. xes amofarebuli veZaxdi, Cvenebs vuyvirodi, cocxali varT da nu gvesvriT-meTqi, magram maT aRaraferi esmodaT. Cems xmas srolis xma axSobda. gadavwyvite danarCeni kursantebi poziciebze momeZebna. xoxviT gavagrZeleT
svla Cveni poziciebis mxares. kursantebis erTi jgufi zurgidan (sof. kolxidaSi Casasvleli gzis mxares) akontrolebda mtris SesaZlo gamoCenas da ase miviwevdiT Cveni poziciebisaken, iqiTken, sadac wina Rames ganlagebuli iyo umaRlesi
skolis piradi Semadgenloba. poziciebze moiZebna Svidi pirvelkurseli, romelTac ganzraxuli hqondaT sofel kolxidis mimarTulebiT (mTis mxridan) Setevaze gadasvla. yvelani
erTad Sevkribe, aRmoCnda, rom vaznebis mcire maragiRa SemogvrCa. am dros Cveni qveda poziciebidan cecxli ufro da
ufro matulobda. alyidan gamosvla SeuZlebeli Canda. sacecxle zRude nebismieri saSualebebiT unda dagvetovebina.
magram rogor? biWebma poziciebi daikaves. ise ganvlagdiT,
rom erTmaneTis danaxva SegvZleboda. haerSi sikdvilis suni igrZnoboda, Tumca — visi, aravin icoda. srolis xmas Cveni
poziciebidan mTis gaswvriv javSantransportioris muxluxebis xma daemata. yvelas erTi azri utrialebs, netavi visi
manqanaa, Cveni Tu... gasvla Tu gviweria Rirseulad unda gavideT, — vuTxari biWebs.
129
aravin dabneula, siamayiT vacxadeb, kritikul situaciaSi
kursantebma WeSmaritad rainduli suli gamoiCines. CavsafrdiT, velodebiT „bmp“-s moaxloebas. sergo davidovs vubrZane, yumbarmtyorcni moemzadebina, Tu javSniani manqanis
afeTqeba iqneboda saWiro. yvela kursanti mZime fsiqologiur moments daZabulad, magram mSvidad Sexvda. male javSantransportiori — „bmp“-c gamoCnda, dagvinaxa da lula dagvimizna. es is „bmp“-e iyo romliTac wina Rames poziciebze gagviyvana. yviriliT miviWeriT „bmp“-sTan me da sergo davidovi.
„bmp“-s mZRolma CacmulobiT gvicno. me mas vuTxari, rom qvemoT poziciebze myofebs droebiT srola SeewyvitaT, radgan
Cvens aq gaCerebas azri ar hqonda. vaznebi gamogvelia da damxmare Zalac ar Canda. sabrZolo manqanis mZRolma davaleba Seasrula, srolebi Sewyda. Cvenma 18-kacianma jgufma wina xazi
datova da qvemo poziciebs SeuerTda.
samSvidoboze gamosulebi vexveodiT da gadarCenas vulocavdiT erTmaneTs. „biWebo dRes Tqven Seudareblebi iyaviT“,
„xom SevZeliT gamosvla“ — ase gavamxneve biWebi. aq saSineli
ambavi gavigeT. wina xazis marcxena flangze myofi Cveni biWebi mtris moulodneli Tavdasxmis msxverplni gamxdaran. saswrafod Seiqmna jgufi, romelsac Cveni megobrebis, daWrilebis Tu daRupulebis (ar gvjeroda, rom daiRupnen) gamoyvana
daevala. „bmp“, romlis daxmarebiTac unda gagverRvia pozicia, adgilidan daiZra, maT ukan mihyvebodnen mxedrionelebi
(maTi raodenoba ocs ar aRemateboda), romelTac Cveni Secvla hqondaT davalebuli. aSkara iyo, rom wina xazze gasvlamde narkotikuli nivTierebebi mieRoT. zogic Cven Tvalwin
ikeTebda narkotiks.
maRlobze, rom avediT, mowinaaRmdegis intensiurma cecxlma gvaiZula Cveni biWebis poziciamde gvexoxa. maRlobze
pirvelkurselis andro WanturiZis uZravi sxeuli SevniSneT.
Cvens gamoCenas mowinaaRmdegis jojoxeTuri cecxli mohyva.
roca megobrebis samyofs mivaRwieT, Tvalwin Semzaravi suraTi gadagveSala. marjvena mxares, naZvebTan meoTxe kurselis ernest kuksas damaxinjebuli gvami ido, misTvis xelebSi
afeTqebul yumbaras orive xelis kiduri waeglija. ramdenime natyviari saxezec hqonda. aqve axlos foladisCafxutiani,
naZvs miyrdnobili levan ciskariSvili usulod ijda. misTvis snaiperis tyvias foladis Cafxuti gaexvrita. gzis marcxena mxares maior mirian TeTraZis, meoTxe kurselis nug130
zar marSaniSvilis, pirvelkurselebis baCuki kokaias da gela
belqanias umoZrao sxeulebi davinaxeT. axlos misvlis Semdeg
aRmoCnda, rom mirian TeTraZes Tavi hqonda gapobili. yvela
danarCens sxeulze natyviarebi hqonda. aqeT naZvebTan, gzis
mxares kapitan vaxtang kvesitaZis da misgan aTi metris moSorebiT meoTxe kurselis zaqaria veSapuris gvamebi SevniSneT,
meoTxe kurseli badri geraZe arsad Canda. yelSi simwris burTi gameCxira.
mowinaaRmdegis cecxli ufro da ufro Zlierdeboda. nanaxiT gacecxlebeli da SurisZiebis grZnobiT anTebuli Cveni
biWebi mowodebis simaRleze idgnen. swored aq mZimed dagveWra sami kursanti: mesame kurseli gia daviTaSvili da pirvelkurselebi moris jugaSvili da givi kobalaZe.
Cven Tvalwin mtris mier gamosrolili tyviebiT miwa iTxreboda. am mZime viTarebaSi daWrili kursantebi masirebuli
srolebis adgilidan unda gamogveyvana. miwaze gawolilebma
xoxviT movaxerxeT daWrilebTan misvla. moris jugaSvils
xelebi dasisxlianebuli hqonda. mas tyvia xelebSi moxvedroda, xolo gia daviTaSvili da givi kobalaZe muclis areSi
iyvnen daWrilebi. maTi gamoyvana unda momxdariyo rac SeiZleba swrafad. vinaidan biWebi sisxlidan iclebodnen. CvenTan
siaxloves myof kursantebs: erik Tumanovs, petre osiaSvils,
baCuki saaTaSvils, emzar nadiraZes, Temur cnobilaZes da
vefxia kinwuraSvils vuTxari davezRvieT. imaTac ar daayovnes da mtris poziciebis mimarTulebiT cecxli gaxsnes. vinaidan morisi xelebSi iyo daWrili da misi xelebSi mokidebiT
gamoyvana ar SeiZleboda, fexebSi CavlebiT xoxviT gamoviyvane da gadaveci mis Tanakurselebs saswrafod saavadmyofoSi
gadasayvanad. miuxedavad masirebuli srolebisa, kursantebma iSviaTi simamaciT moaxerxes gia daviTaSvilis da givi kobalaZis gamoyvana da saavadmyofoSi gadayvana. amasobaSi meoTxe
kursel badri geraZis tyviebiT dacxrilul cxedars, meoTxe
kurselebma kaxa adamiam da koba kalmaxeliZem mTis ZirSi mesame terasaze miagnes.
is iyo Cveni biWebis cxedrebi Cvens mier SerCeul adgilas davasveneT, Cvens mxares gamoCnda gvardiis „bmp“. ekipaJis wevrebs vTxove, daeTmoT javSniani manqana daRupulebis
Camosasveneblad. daRupulTa manqanamde miyvanaSi erTgulad
gvexmareboda mxedrioneli kaxa mumlaZe (warmoSobiT WiaTuridan). im dRes javSniani manqaniT 6 daRupulis: mirian TeT131
raZis, ernest kuksas, nugzar marSaniSvilis, andro WanturiZis, gela belqanias da baCuki kokaias Camoyvana SevZeliT.
sanam meore javSniani manqana movidoda poziciebamde, Cveni
daRupuli megobrebi: vaxtang kvesitaZe, badri geraZe, levan
ciskariSvili da zaqaria veSapuri gverdigverd davasveneT.
poziciebi gavamagreT. magram, javSniani manqanis mwyobridan
gamosvlis gamo, Cveni oTxi megobris Camosveneba imjerad ver
movaxerxeT. maTi Camoyvana droebiT gadavdeT.
Cveni alyaSi moqcevis dros aRvniSne, rom damatebiTi Zalebis sabrZolo poziciebze amosvla CvenTvis sikvdils niSnavda. amaSi davrwmundiT mxedrionelebis moqmedebiT, romlebic poziciebze ganlagebulni umisamarTod isrodnen.
Cveni megobrebi ramdenime mizezis gamo daiRupnen. brZolis xazidan gamosvlis Semdeg gairkva, rom saswavleblis piradi Semdagenlobis zurgis dasacavad datovebulma axalcixis mxedrionma 28-29 agvistos RamiT TviTneburad datova pozicia da gaurkveveli mimarTulebiT wavida. mteri Cven
ganlagebas maT mier mitovebuli poziciebidan Semoepara.
msxverplis mizezi gaxda, aseve Savnabadis gvardiis xelmZRvanelobis araswori taqtika, maTi arakompetenturoba. SemdgomSi gacxadda, rom mZime teqnikis araviTari Seteva ar yofila dagegmili! arada, Savnabadis gvardiis xelmZRvanelTa
mtkicebiT swored am Setevis Tanamonawileni unda vyofiliyaviT. maT biWebi faqtobrivad gawires, amaze pasuxi aravis
ugia!
tragediis ambavi elvis siswrafiT moedo mTel gagras.
qarTuli mosaxleoba modioda daWrilebisaTvis sisxlis gasaRebad (mohqondaT sursaT-sanovage, Tumca WamisTvis vis
ecala). did yuradRebas iCendnen daWrilebis mimarT gagris
medicinis muSakebi. Cveni kursantebi mTeli gulisyuriT patronobdnen daWrilebsa da daRupulebs. mZime daWrilTa Soris iyvnen pirvelkurselebi: givi kobalaZe, Temur geliaSvili, moris jugaSvili da mesame kurseli gia daviTaSvili. wina
xazidan dabrunebuli kursantebi daWril megobrebs saavadmyofoSi akiTxavdnen.
29 agvistos SuadRes gagraSi Camodis Cveni saswavleblis
ufrosi, general-maiori givi kvantaliani, romelsac Camoyva 15 oficeri da kursanti. sofel kolxididan, wina xazidan
dabrunebulni sastumro „afxazeTTan“ SevikribeT, vmsjelobdiT wina xazze darCenili Cveni daRupuli 4 megobris Ca132
andria (andro) WanturiZe
1971-1992
andria WanturiZe daibada 1971 wlis 11 aprils, Terjolis raionis sofel zeda sazanoSi. vladimer WanturiZis ojaxSi pirveli Svili daibada. vaJiSvils babuis
saxeli andria uwodes.
1988 wels andriam warmatebiT daamTavra Terjolis
raionis sofel zeda sazanos saSualo skola. skolaSi
swavlis periodSi andria WanturiZe monawileobda moswavleTa respublikur saswavlo-SemoqmedebiT konferenciebSi. bunebrivi niWiT dajildovebulma ymawvilma
oTxjer miiRo I da II xarisxis diplomebi qarTul enasa
da literaturaSi da qimiaSi Sesrulebuli naSromebisaTvis. skolis damTavrebis Semdeg andria swavlas agrZelebs Terjolis profesiul-teqnikur saswavlebelSi, romelsac 1989 wels warCinebiT amTavrebs.
andria WanturiZe 1989-1991 wlebSi msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi. armiidan demobilizaciis Semdeg
andria ubrundeba mSobliur raions da imave wlis seqtemberSi muSaobas iwyebs Terjolis Ss raionul ganyofilebaSi qvemoriged.
andrias mama, batoni vladimeri igonebs: „andria Cemi oTxi Svilidan ufrosi vaJi iyo. bavSvobidan gamoirCeoda SromismoyvareobiT, sibejiTiT da niWierebiT,
mudam mowesrigebuli, mSoblebisa da dedmamiSvilebis
moyvaruli, moxdenili fizikuri aRnagobis, simaRliT
or metrs aWarbebda. policiis forma Zalze Svenoda“.
Terjolis Ss raionuli ganyofilebis administracia
andria WanturiZes axasiaTebda, rogorc disciplinirebul, keTilsindisier TanamSromels, pirad Semadgenlo133
baSi sargeblobda kargi avtoritetiT. andrias, rogorc
mowinave muSaks Ss raiganyofilebis xelmZRvanelobam
Suamdgomloba gauwia saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRlesi skolis xelmZRvanelobis winaSe, raTa
andria WanturiZes monawileoba mieRo saswavleblis misaReb gamocdebSi. bejiTi da swavlas mowyurebuli andria warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs umaRles skolaSi da iricxeba samarTalmcodneobis pirvel kursze.
CaricxviT gaxarebuli andria ori dRiT Cadis mSoblebTan, raTa amcnos umaRles skolaSi Caricxvis Sesaxeb.
1992 wlis 26 agvistos uSiSroebis umaRlesi skolis
oficrebTan da TanakurselebTan erTad miemgzavreba gagraSi teritoriuli mZlianobisaTvis warmoebul
brZolaSi monawileobis misaRebad. 29 agvistos gagris
zonis sofel kolxidaSi uTanasworo brZolaSi gmirulad daiRupa swavlas mowyurebuli, niWieri axalgazrda, pirvelkurseli andria WanturiZe.
andria WanturiZes ojaxSi darCa mama — vladimer
WanturiZe, deda — qeTevan fanCuliZe — WanturiZisa,
Zmebi — levani da paata, da — gvanca.
andria WanturiZe saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili mamacobisa da TavdadebisaTvis dajildoebulia „vaxtang gorgaslis II xarisxis ordeniT“ (sikvdilis Semdeg). mieniWa „policiis
leitenantis“ wodeba. misi saxeli mieniWa Sss akademiis
pirveli kursis pirveli oceulis meore aTeuls. mis saxels atarebs Terjolis erT-erTi quCa, Terjolis Ss
raionuli ganyofilebis ezoSi gaxsnilia andria WanturiZis saxelobis skveri. misi gvari oqrosferi asoebiT
amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul
samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze.
andria WanturiZis gvari da saxeli amotvifrulia
TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, andria!
134
ernest kuksa
1966-1992
ernest kuksa daibada ruseTis federaciis q. oriolSi 1966 wlis 4 ianvars. 4 wlis iyo, rodesac misi ojaxi sacxovreblad saqarTveloSi — TbilisSi gadmovida.
ernesti, 1973 wels, mSoblebma Tbilisis 146-e saSualo
skolaSi Seiyvanes, xolo 1981 wlidan ernesti swavlas
agrZelebs Tbilisis №66 profteqnikur saswavlebelSi.
profteqnikuri saswavleblis damTavrebis Semdeg igi
gaiwvies samxedro savaldebulo samsaxurSi. sabWoTa
armiidan demobilizaciis Semdeg, 1986 wlidan ernesti
muSaobas iwyebs saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministroSi. igi, 1987-1989 wlebSi, gadayvanil iqna Tbilisis
saqarxno raionis Sinagan saqmeTa raionul ganyofilebaSi. Sinagan saqmeTa organoSi muSaobis periodSi man
Tavi gamoiCina, rogorc energiulma, Tavisi movaleobis
keTilsindisierma Semsrulebelma.
1989 wels ernest kuksa didi xnis ocnebas isrulebs
da iricxeba ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis samarTalmcodneobis specialobaze. umaRles skolaSi swavlis periodSi
ernesti aqtiurad monawileobda saqarTvelos teritoriaze gatarebul sazogadoebrivi wesrigis dacvis
RonisZiebebSi, aseve aqtiurad monawileobda cxinvalis
regionSi teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul
brZolebSi.
ernest kuksa 1992 wlis 26 agvistos umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan da kursantebTan erTad
gaemgzavra gagraSi qarTuli mosaxleobis dasacavad.
afxaz separatistebTan da Crdilokavkasiel „boevikeb135
Tan“ uTanasworo brZolaSi ernesti 1992 wlis 29 agvistos brZolis velze, sofel kolxidaSi gmirulad daeca.
muxanaTurad miparul mters ernest kuksam xelyumbara
gauxsna, mTeli taniT wamoimarTa da sasikvdilo tyviiT
gangmiruli daeca.
ernest kuksas ojaxSi darCa deda — irina loginova,
pensioneri.
saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros 1993 wlis
4 aprils №176
176 p/S
p S brZanebiT ernest kuksas mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis,
Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang
gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi
asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze. ernest kuksas saxels atarebs Sss
akademiis meoTxe kursis pirveli oceulis meore aTeuli.
ernest kuksas gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, ernest!
136
levan ciskariSvili
1967-1992
levan ciskariSvili daibada 1967 wlis 14 seqtembers
TbilisSi. 1984 wels daamTavra Tbilisis 130-e saSualo
skola da imave wels muSaobas iwyebs mcxeTis satyeo meurneobaSi. 1985 wels levani gawveul iqna sabWoTa armiis rigebSi. msaxurobda amierkavkasiis sasazRvro jaris nawilSi
axalcixeSi, sadac gaiara specialuri swavlebis kursi da
mieniWa zemdegis wodeba. samxedro samsaxuris gavlis dros
saxelmwifo sazRvris samagaliTo dacvisaTvis dajildovda medliT. 1988 wels levan ciskariSvils mieniWa samxedro
wodeba — „leitenati“. amave wels dajildovda medliT SeiaraRebuli Zalebis 70 wlisTavTan dakavSirebiT.
levanis mama — aleqsandre ciskariSvili igonebs:
„levans bavSvobidan izidavda samxedro forma, ocnebobda gmiri gamxdariyo. bavSvur fiqrebSi saomar operaciebs uZRveboda da gmiris saxeliT damSvenebuli
tovebda brZolis vels. levani Tavis xasiaTs bavSvobidan wvrTnida. yvelas Seayvara Tavi daxvewili qceviT,
adamianebTan jansaRi urTierTobis Tandayolili unariT. vinc mas icnobda yvela gulTbili sityvebiT igonebs. xSirad Tavisufal dros sacxovrebel korpusSi
mcxovreb patara megobrebTan saubriT iyo dakavebuli.
maT Semoikribavda korpusis wina ezoSi da maTTvis saintereso Temebze esaubreboda. levani gvianobamde wignis kiTxviT iyo gatacebuli.“
samxedro savaldebulo samsaxuridan demobilizaciis Semdeg levanma muSaoba daiwyo maud-kamvolis kombinatSi. erTi wlis muSaobis Semdeg, 1989 wels levan
ciskariSvili warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs
137
ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis
Tbilisis fakultetze.
umaRles skolaSi swavlis periodSi levani TanakurselebTan erTad aqtiur monawileobas iRebda saqarTvelos sxvadasxva regionSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi da TavdadebiT ibrZoda samaCabloSi
teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi.
1992 wlis 29 agvistos, roca qarTvel ers RvTismSoblis wminda dResaswaulis madli efineboda, diliT
umaRlesi skolis 2 oficeri da 8 kursanti alyaSi aRmoCnda. isini sisxlis ukanasknel wveTamde ebrZodnen
mters. magram uTanasworo brZolaSi veras gaxdnen. am
uTanasworo brZolam Seiwira: mirian TeTraZe,vaxtang
kvesitaZe, levan ciskariSvili, badri geraZe, zaqaria
veSapuri, ernest kuksa, nugzar marSaniSvili, andria
WanturiZe, gela belqania da baCuki kokaia.
levan ciskariSvilis gasvenebaSi misma patara megobrebma miitanes gvirgvini warweriT „patara megobrebisagan“.:
levan ciskariSvils ojaxSi darCa deda — lamara
burdilaZe-ciskariSvilisa, mama — aleqsandre ciskariSvili, da — nino.
levan ciskariSvils saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis № 176 p/S
p S brZanebiT mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis
brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia
Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze. levan
ciskariSvilis saxels atarebs Sss akademiis meoTxe kursis mesame oceulis pirveli aTeuli. q. TbilisSi, diRmis
masivSi misi ojaxis sacxovrebel korpusTan axlos quCa
atarebs levan ciskariSvilis saxels.
levan ciskariSvilis saxeli da gvari amotvifrulia
TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, levan!
138
mirian (malxaz) TeTraZe
1951-1992
Znelia im avbediTi wlebis gaxseneba, ufro Znelia
gaixseno is megobrebi vis gverdiTac mogiwia am avbediTi wlebis gavla. aseT adamianTa — megobarTa ricxvs
ekuTvnis miliciis maiori mirian TeTraZe, romelmac
samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolas
Seswira Tavi.
mirian TeTraZe daibada 1951 wlis 7 seqtembers TbilisSi. saSualo skolis damTavrebis Semdeg miriani
swavlas agrZelebs Tbilisis saxelmwifo politeqnikuri institutis eleqtronikisa da kavSiris fakultetze,
romlis srul kurss amTavrebs 1973 wels. muSaobda ssr
kavSiris 50 wlisTavis saxelobis Tbilisis satelegrafo aparatebis qarxanaSi inJiner-konstruqtorad. 19801984 wlebSi samuSaod gadadis Tbilisis feradi televizorebis qarxana „ekranSi“ teqnikuri ganyofilebis
ufrosis moadgiled. SromismoyvareobiT gamorCeuli
miriani miRweuliT arasodes kmayofildeboda. Tavisi
Tavis srulyofam gadaawyvetina swavla iuridiul fakultetze gaegrZelebina.
1984 wlidan mirian TeTraZe Sinagan saqmeTa organoebSia. muSaobda saqarTvelos Sss Tbilisis Sinagan
saqmeTa sammarTvelos sisxlis samarTlis samZebros
ufrosi inspeqtoris Tanamdebobaze, socialisturi sakuTrebis datacebis winaaRmdeg brZolis ganyofilebis
ufros inspeqtorad sapatrulo saguSago samsaxurSi.
mirian TeTraZe 1987 wlidan ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis
TanamSromelia. muSaobda specdisciplinebis kaTedris
139
kabinetis ufrosad, operatiul samZebro saqmianobisa
da kriminalistikis kaTedris maswavlebel-meTodistad, kursis ufrosis moadgiled, kursis ufrosad.
miriani iyo saqarTvelos erovnuli miliciis Rirseuli oficeri. mokrZalebuli, saqmis mcodne, dakisrebuli movaleobis pirnaTlad Semsrulebeli. umaRlesi
skolis pirad SemadgenlobaSi miriani sargeblobda didi avtoritetiT. igi saswavleblis pirad SemadgenlobasTan erTad idga sazogadoebrivi wesrigis sadarajoze. Tavis kursantebTan erTad ibrZoda teritoriuli
mTlianobisaTvis warmoebul brZolaSi.
1992 wlis 26 agvistos umaRlesi skolis oficrebTan
da kursantebTan erTad mirian TeTraZe gaigzavna gagraSi qarTuli mosaxleobis dasacavad. miriani Tavis aRsazrdelebTan erTad sisxlis ukanasknel wveTamde ebrZoda mters da uTanasworo brZolaSi gmirulad daeca
gagris zonis sofel kolxidaSi.
mirian TeTraZe dakrZalulia TbilisSi, kukiis ZmaTa
sasaflaoze. igi samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili mamacobisa da TavadadebisaTvis dajildoebulia „Rirsebis medliT“ da „vaxtang
gorgaslis III xarisxis ordeniT“ (sikvdilis Semdeg).
misi saxeli mieniWa Sss akademiis meore kursis pirvel
oceuls. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia
Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolebSi daRupulTa memorialze.
1999 wlis aprilSi tragikulad daiRupa mirianis 18
wlis qaliSvili, iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis pirvelkurseli nino TeTraZe.
mirian TeTraZes ojaxSi darCa deda — gulnara TeTraZe, meuRle — nato polskaia — TeTraZe, Svili — daviT
TeTraZe.
mirian TeTraZis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, mirian!
140
nugzar (nukri)
marSaniSvili
1966-1992
nugzar marSaniSvili daibada 1966 wlis 25 Tebervals
TbilisSi. 1983 wels daamTavra Tbilisis 39-e saSualo
skola. Tvrameti wlis iyo nugzari, deda rom gardaecvala. emociurma da mgrZnobiare nugzarma mZafrad ganicada sayvareli adamianis gardacvaleba. man adreul
asakSi daiwyo leqsebis wera. yvela leqsiT nugzari dedas eCurCuleboda da efereboda. misi leqsebi sevdiT
aris gaJRenTili da es sevda ar asvenebda mTeli Tavisi
xanmokle sicocxlis manZilze.
nugzar marSaniSvili 1985 wels Cairicxa saqarTvelos politeqnikur institutSi, saidanac gaiwvies samxedro savaldebulo samsaxurSi. demobilizaciis Semdeg igi ubrundeba instituts da swavlas ganagrZobs.
1988-1989 wlebSi nugzari muSaobas iwyebs Tbilisis
metropolitenSi, miliciis serJantad. 1989 wlis agvistodan nugzari ssr kavSiris Sss moskovis miliciis
umaRlesi skolis Tbilisis fakultetis kursantia. misi aseTi gadawyvetileba ganapiroba 1989 wlis 9 aprils
qarTuli miliciis mier gamoCenilma vaJkacobam da gadawyvita Camdgariyo mravalaTasian milicielTa rigebSi. ase miiCnevda saWirod: „iq ufro gamovadgebi Cems
qveyanas, Cems xalxso“.
nugzari umaRlesi skolis oficrebTan da kursantebTan erTad monawileobda Sinagan saqmeTa saministros mier gatarebul sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi Tbilissa da qveynis sxvadasxva regionSi. nugzar
marSaniSvili TavganwirviT icavda qarTul mosaxleobas
samaCabloSi osi eqstremistebis Tavdasxmisagan.
141
1992 wlis 29 agvistos gagris zonis, sofel kolxidaSi umaRlesi skolis pirad SemadgenlobasTan erTad
sabrZolo moqmedebebis dros TavganwirviT mebrZoli nugzar marSaniSvili sxva TanamebrZolebTan erTad
gmirulad daeca.
nugzar marSaniSvils ojaxSi darCa meuRle — mzia
xabeiSvili — marSaniSvilisa, Svili — naTia, mama — ilia
marSaniSvili, da — naTia marSaniSvili.
saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis №174
174 p/S
p S brZanebiT nugzar marSaniSvils mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba
(sikvdilis Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT
amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul
samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. nugzar marSaniSvilis saxels atarebs Sss
akademiis meoTxe kursis meore oceulis pirveli aTeuli.
nugzar marSaniSvilis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos
erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, nugzar!
142
gela belqania
1970-1992
gela belqania daibada 1970 wlis 3 marts galis raionis, sofel nabakevSi. 1977 wels Sevida nabakevis saSualo skolaSi, romlis sruli kursi daamTavra 1987 wels.
1988-1990 wlebSi msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi.
1990 wlis dekembridan gela muSaobas iwyebs galis Sinagan saqmeTa ganyofilebis saxelmwifo obieqtebisa da
dawesebulebebis dacvis samsaxurSi milicielad.
„gela gansakuTrebuli bavSvi iyo, — igonebs deda,
qalbatoni neli — usazRvrod keTili, gulisxmieri,
kacTmoyvare, erTguli, guluxvi, vaJkacuri bunebis,
mudam xalisiani. Zmebis winamZRoli iyo, maTi imedi da
dasayrdeni. bavSvobaSi bevrs kiTxulobda, uyvarda istoriuli wignebis, istoriuli romanebis kiTxva“.
1992 wlis agvistoSi gela belqania warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi, samarTalmcodneobis specialobaze da iricxeba pirvel kursze. umaRles skolaSi
Caricxvidan 2 kviraSi TanakurselebTan erTad gaiwvies gagraSi teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul
brZolaSi monawileobis misaRebad.
— qorwils umaRles skolaSi Caricxvis Semdeg gadavixdio, — aseTi piroba misca dedas, magram piroba gelam
ver Seasrula da Tvalcremliani datova sayvareli deda. dedas erTi nugeSi dautova RmerTma: biZis mosaxele
gela belqania, romelic Zalian hgavs mas.
sabediswero gamodga gelasaTvis da misi TanakurselebisaTvis 1992 wlis 28-29 agvistos dila gagraSi.
gela belqania gmirulad daiRupa gagris zonis sofel
143
kolxidaSi. gela belqania dakrZalulia galis raionis,
sofel nabakevSi.
gela belqanias ojaxSi darCa deda — neli muSakia, mama — anzor belqania, Zmebi giorgi da justoni, ZmisSvilebi.
saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis №176
176 p/S
p S brZanebiT gela belqanias mieniWa meTaurTa Semadgenlobis
„policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis
Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis
brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis III xarisxis ordeniT“. mis saxels atarebs Sss akademiis pirveli
kursis meore oceulis pirveli aTeuli. gela belqanias
gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis
teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis
brZolaSi daRupulTa memorialze.
gela belqanias gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi, gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, gela!
144
baCuki kokaia
1970-1992
baCuki kokaia daibada 1970 wlis 20 seqtembers foTSi.
1987 wels daamTavra foTis №66 saSualo skola. saSualo
skolis damTavrebis Semdeg, baCuki 1988 wels gawveuli
iqna samxedro savaldebulo samsaxurSi, saidanac 1990
wels demobilizebuli iyo. sabWoTa armiidan dabrunebuli baCuki muSaobas iwyebs foTis saqalaqo Ss ganyofilebaSi sapatrulo-saguSago samsaxurSi. man airCia
miliciis muSakis rTuli da faTerakebiT aRsavse gza.
1992 wlis agvistoSi baCuki umaRlesi ganaTlebis misaRebad gamocdebs abarebs saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi da TanakurselebTan erTad
miemgzavreba gagraSi teritoriuli mTlianobisaTvis
warmoebul brZolaSi monawileobis misaRebad. gagraSi gamgzavrebis wina dRes, 26-27 agvistos Rames foTSi yofnis dros igi 2 TanakurselTan soso SioSvilTan
da andria WanturiZesTan erTad, Tavis sakuTar saxlSi
gaaTevs da diliT 27 agvistos umaRlesi skolis pirad
SemadgenlobasTan erTad foTis portidan katarRiT q.
gagraSi miemgzavreba.
29 agvistos gagris zonis sofel kolxidaSi mterTan
uTanasworo brZolaSi gmirulad iRupeba. brZolisas
gamoavlina umagaliTo gambedaoba da Tavganwirva.
baCuki kokaias ojaxSi darCa deda — mTvarisa kokaia,
mama boris kokaia, Zma — paata kokaia.
saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros 1993 wlis
4 aprilis №176
176 p/S
p S brZanebiT baCuki kokaias mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis Semdeg). samSoblos teritori145
uli mTlianobisaTvis brZolebSi gamoCenili gmirobis,
Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang
gorgaslis III xarisxis ordeni“. Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze oqrosferi asoebiT amotvifrulia baCuki kokaias saxeli. baCuki kokaias saxels
atarebs Sss akademiis pirveli kursis pirveli oceulis
pirveli aTeuli foTSi quCa, sadac baCukis mSoblebis
sacxovrebeli saxli mdebareobs, baCuki kokaias saxels
atarebs.
baCuki kokaias gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi, gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, baCuki!
146
zaqaria (zaza) veSapuri
1969-1992
zaqaria veSapuri daibada 1969 wlis pirvel aprils
TbilisSi. 1975 wels mSoblebma zaza Seiyvanes Tbilisis №44 saSualo skolaSi. skolaSi swavlis periodSi
gansakuTrebul miswrafebas iCenda ucxo enis Seswavlisadmi, uyvarda germanuli ena, pativs scemda germaneli xalxis sulier kulturas. zaza fizikurad
Zlieri iyo da mSoblebma igi naZaladevis falavanTa
klubSi miiyvanes savarjiSod. araerTxel gaimarjva
kievis, moskovis, baqos, erevnis saerTaSoriso da sakavSiro turnirebSi. 1988 wels mieniWa sportis ostatis wodeba.
zaqaria veSapurs, simarTlis moyvarul axalgazrdas, gulma vaJkacur, xifaTiTa da moulodnelobiT aRsavse profesiisken gauwia da 1989 wels misaRebi gamocdebis Cabarebis Sedegebis mixedviT Cairicxa ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis
fakultetze.
1990 wels zaza siyvaruliT qmnis ojaxs da 1991 wlis
23 agvistos SeeZineba pirveli vaJiSvili, romelsac
gardacvlili Zmis sapativcemulod mis saxels, Temurs
daarqmevs.
umaRles skolaSi Caricxvis dRidan zaza Tavis TanatolebTan da saswavleblis pirad SemadgenlobasTan
erTad monawileobas iRebda saqarTvelos masStabiT sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. 1989-1991
wlebSi zaza cxinvalis regionSi icavda qarTul mosaxleobas osi eqstremistebis Tavdasxmisagan. igi gamoirCeoda simamaciTa da TavdadebiT.
147
1992 wlis 26 agvistos zaza umaRlesi skolis pirad
SemadgenlobasTan erTad gaemgzavra q. gagraSi saqarTvelos teritoriuli mTlianobis dasacavad. gagraSi gamgzavrebis wina dRes igi esaubra Tavis megobrebs
da sTxova Tavisi patara TemurisaTvis mzrunveloba ar
moekloT. diliT, 26 agvistos gamoeTxova fexmZime meuRles, mSoblebs da uCumrad gavida saxlidan.
29 agvistos dila zazasaTvis sabediswero aRmoCnda.
alyaSi moqceul kursantebTan da oficrebTan erTad
igi gmirulad daeca sofel kolxidaSi. zaza wavida da
Tan gaiyola erTi wlis vaJis Temuris dardi da momavali Svilis sixaruli, romelic misi daRupvis Semdeg moevlina qveynierebas, mas zaza daarqves.
zaqaria (zaza) veSapurs ojaxSi darCa ded-mama: — mayvala da giorgi veSapurebi, meuRle ana veSapuri, Svilebi Temuri da zaza.
saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis №176
176 p/7
p 7 brZanebiT zaqaria veSapurs mieniWa meTaurTa Semadgenlobis
„policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis
Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis
brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis
ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos
erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze.
zaqaria veSapuris saxeli mieniWa Sss akademiis meoTxe
kursis meore oceulis meore aTeuls.
zaqaria veSapuris gvari da saxeli amotvifrulia
TbilisSi, gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, zaza!
148
vaxtang kvesitaZe
1957-1992
vaxtang kvesitaZe daibada 1957 wlis 13 maiss zestafonis raionis sofel boslevSi. 1963 wels Sevida sofel
rkviis rvawlian skolaSi. aRniSnuli skolis arasruli
kursi 1971 wels warCinebiT daamTavra da swavla ganagrZo Tbilisis komarovis saxelobis fizika-maTematikis
skolaSi, romelic 1974 wels daamTavra. niWiT dajildoebulma Wabukma imave wels Caabara saqarTvelos politeqnikur institutSi inJiner-mSeneblis specialobaze. institutis damTavrebis Semdeg vaxtangi muSaobas
iwyebs Tbilisis sawarmoo gaerTianeba „eleqtroaparatSi“. institutSi swavlis periodSi vaxtangi gawveul
iqna samxedro savaldebulo samsaxurSi.
vaxtangi Sinagan saqmeTa organoebSia 1984 wlis maisidan. muSaobda saqarTvelos Sss me-7 ganyofilebaSi,
xolo saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles
skolaSi, — 1992 wlis aprilidan. muSaobda kursis ufrosis Tanamdebobaze. umaRles skolaSi muSaobis periodSi, vaxtangi sikeTiT, erTgulebiTa da TavazianobiT
gamoirCeoda. yovelTvis mowesrigebuli iyo da policiisaTvis saukeTeso Tvisebebs avlenda. mis saxeze daRliloba da gulgatexiloba arasodes ixateboda.
vaxtangi gagraSi gamgzavrebamde aqtiurad Caeba
sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi. igi
monawileobas iRebda foTSi, CxorowyuSi, walenjixasa da senakSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi.
1992 wlis 29 agvistos sofel kolxidaSi vaxtangma uSiSrad Caxeda sikvdils TvalebSi. man TanamebrZo149
lebTan erTad mters didi winaaRmdegoba gauwia, magram
uTanasworo brZolaSi mamacTa Soris daeca.
vaxtangis deda mariam kvesitaZe Svilis daRupvis
Semdeg gardaicvala. ver aitana tkivili da misi suli
vaxtangis sulTan Sesaxvedrad gaemgzavra.
vaxtang kvesitaZes darCa mxolod moxucebuli mama,
oTar kvesitaZe. misTvis usazRvroa Svilisa da meuRlis
gardacvalebiT miyenebuli dardi da tkivili.
policiis kapitani vaxtang kvesitaZe saqarTvelos
teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili
gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildoebulia „Rirsebis medliT“ da „vaxtang gorgaslis III xarisxis ordeniT“ (sikvdilis Semdeg). misi gvari oqrosferi
asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. misi saxeli mieniWa Sss akademiis
meoTxe kursis pirvel oceuls. sofel rkviis saSualo
skola vaxtang kvesitaZis saxels atarebs.
vaxtang kvesitaZis gvari da saxeli amotvifrulia
TbilisSi, gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, vaxtang!
150
badri geraZe
1967-1992
badri geraZe daibada 1967 wlis 3 maiss wyaltubos
raionis sofel gviStibSi. 1974 wels Sevida gviStibis
saSualo skolaSi, romelic 1984 wels daamTavra. skolis damTavrebis Semdeg igi gaiwvies samxedro savaldebulo samsaxurSi. samxedro movaleobis moxdis Semdeg
badri swavlobs quTaisis kooperatiul teqnikumSi, romelsac 1988 wlis ivlisSi amTavrebs.
badri geraZe Sinagan saqmeTa organoebSia 1989 wlis
4 ianvridan. muSaobda Tbilisis saxelmwifo obieqtebis
dacvis milicielad. badri warmatebiT abarebs misaReb
gamocdebs 1989 wlis agvistoSi ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetze
da iricxeba samarTalmcodneobis specialobis pirvel
kursze. umaRles skolaSi swavlis periodSi badri uSiSrad da TavganwirviT monawileobda saswavleblis xelmZRvanelobis mier gatarebul sazogadoebrivi wesrigis
dacvis RonisZiebebSi.
badrim ojaxi umaRles skolaSi Caricxvamde Seqmna.
Tavisi profesiidan gamomdinare ojaxisaTvis verc ki
iclida, Tumca gamorCeuli mzrunveli mama da meuRle
iyo. is yovelTvis mouTmenlad eloda ojaxSi misvlas.
iq, sadac siyvaruli da siTbo sufevda.
badri aqtiur monawileobas iRebda samaCabloSi saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul
brZolebSi. TanakurselebTan erTad icavda qarTul
mosaxleobas osi eqstremistebis Tavdasxmisagan. igi gamoirCeoda sabrZolo JiniT da simamaciT. orjer daiWra
sabrZolo operaciebis mimdinareobis dros.
151
1992 wlis 29 agvistos dila sofel kolxidaSi badri
geraZisaTvis ukanaskneli gamodga. mas momavali naTel
ferebSi exateboda, magram muxanaTma wuTisofelma, avma
bedisweram misi sicocxle gagris zonis, sofel kolxidaSi samkvdro-sasicocxlo brZolisas Sewyvita.
badri geraZes ojaxSi darCa mama — mituSa geraZe,
deda — maguli geraZe, meuRle maia CinCalaZe da Svili
— irakli.
saqarTvelos Sss 1993 wlis 4 aprilis №176
176 p/7
p 7 brZanebiT badri geraZes mieniWa meTaurTa Semadgenlobis
„policiis leitenantis“ specialuri wodeba (sikvdilis
Semdeg). samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis
brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis
ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos
erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze.
badri geraZis saxels atarebs Sss akademiis meoTxe kursis mesame oceulis meore aTeuli.
badri geraZis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, badri!
152
moyvanis Sesaxeb. gadavwyviteT, rom erT saaTSi unda gavsuliyaviT da daRupulebi wina xazidan gamogveyvana. aq Sekrebilni
lanZRva-ginebiT movixseniebdiT yvelas, vinc aseT mdgomareobaSi Cagvyara — e. w. sardlebs, romlebsac ar SeswevdaT omis
warmarTvis unari. Sekrebilebs, ise mogviaxlovda umaRlesi
skolis ufrosi givi kvantaliani, verc ki SevniSneT. gagvafrTxila, gineba Segvewyvita da mommarTa, axsna-ganmarteba
damewera biWebis daRupvis gamo. davwynardi da xmamaRali toniT vuTxari: „daRupuli biWebis Camosayvanad mivdivar da axsna-ganmartebas mogvianebiT davwer“. g.kvantalianma mipasuxa, — jgufs vagzavni da daRupulebs isini Camoiyvaneno.
is Rame TeTrad gavaTeneT. SuadRes, 30 agvistos StabTan Seikribnen Cveni saswavleblis piradi Semadgenloba da
gvardielebi. adgilobrivebma Stabs acnobes, „Saxis“ saxlSi
„boevikebi“ imalebiano. dazverva gadawyda im adgilmdebareobisa, sadac „Saxis“ saxli mdebareobs da SesaZlo mtris
dajgufebis salikvidaciod. Cveni Semadgenlobidan gamoiyo: maiori arzumanovi, kapitani malxaz nemsiwveriZe, meore
kurselebi: zaza SavluxaSvili, sergo davidovi, merab terteraSvili, daTo maRraZe, daviT mTvareliZe; pirvelkurselebi: vaJa takaSvili, giorgi xidaSeli, zviad CxituniZe,
gogita kiknaZe, zaza oqropiriZe, elguja wurwumia, eldar
xvedeliZe, zurab nawilaSvili, baCuki saaTaSvili, erik Tumanovi, Tamaz gogaZe, emzar nadiraZe, avTandil cincaZe da
goCa turaSvili, zemdegi jumber narimaniZe. isini gvardielebTan erTad, Cveni saswavleblis „brdm“-iT sofel kolxidisaken gaemarTnen. gzidan marjvniv gauxvies da 200 metrSi
sabavSvo baRTan gaCerdnen. sabavSvo baRis oTaxebSi sicariele iyo, erT kuTxeSi pianino idga da iataki mofenili iyo
avtomaturi iaraRidan gasrolili masrebiT. meore sarTulze sisxlis gubeebi idga, fanjarasTan qviSis tomrebiT
savse TavdacviTi zRude iyo gakeTebuli. etyoboda, mteri
am Senobidan Cvens poziciebs esroda.
Senobidan gamosulebma gadawyvites, mebrZolebis nawilis
iqve datoveba, nawilma ki malxaz nesiwveriZis meTaurobiT
gza ganagrZo „Saxis“ saxlisaken, romelic sabavSvo baRidan
250 metrSi mdebareobda. irgvliv dacarielebuli saxlebi
idga. yvela ezosa da saxlis Semowmebis Semdeg „Saxis“ saxls
miadgnen. malxazma avtomatidan ramdenjerme esrola saxlis
marcxena fanjaras. sergo davidovma da zaza SavluxaSvilma
153
TiTojer gaisroles yumbarmtyorcnidan. gasrolis Semdeg
saxlis pirvel sarTulze pirvelebi gogita kiknaZe da giorgi xidaSeli SeiWrnen. atyda ormxrivi srola. Senobas uknidan moadgnen sergo davidovi da jumber narimaniZe. ormxrivi
srolebis Sedegad daiWrnen giorgi xidaSeli, zviad CxituniZe da emzar nadiraZe. maT gamosayvanad javSantransportiori
mivida.
srola grZeldeboda. Cveni mebrZolebi snaipers hyavda mizanSi amoyvanili da SigadaSig isroda. malxaz nemsiwveriZem
poziciis Secvlisas wamoiZaxa: „oh, magaTi dedac... damWres“.
snaiperis tyvia marjvena beWSi moxvedroda, tkivili arc ki
ugrZvnia, mxolod sisxlis siTbo igrZno marjvena xelSi.
malxazi saswrafod unda gascloda im adgils, vinaidan snaipers igi samizneze hyavda ayvanili. man da meorekurselma daTo maRraZem 40-50 metri ixoxes, rom snaipers ver SeemCnia. am
dros „Saxis“ saxlis kuTxeSi mdgar jumber narimaniZes mizanSi amoeRo „svd“-s tipis SaSxaniT snaiperi, isrola da „Saxis“
saxlidan 80 metris daSorebiT, xeze mjdari snaiperi miwaze
daenarcxa. jumberi mivida msxverplis sanaxavad. igi, Sarvlis
jibeSi napovni pasportiT yabardo-balyareTis moqalaqe, 30
wlis qali iyo.
bindi wveboda. saWiroeba moiTxovda, „Saxis“ saxlSi mokalaTebuli mtris likvidacia droze damTavrebuliyo. saxli
mTlianad alyaSia. gogia „pulimiotCikma“ (am gvardiels ase
eZaxdnen) „Saxis“ saxlis pirveli sarTulis patara oTaxSi
xelyumbara „РГД-5“-i Seagdo. yumbara afeTqda. meore sarTulidan rkinis milidan TviTnakeTi yumbara gadmoagdes, romelic ar afeTqda. sergo davidovma es TviTnakeTi yumbara
saswrafod SeakeTa, fiTils cecxli waukida da ukan Seagdo.
afeTqda. yvela srola-sroliT Secvivda „Saxis“ saxlSi, sadac aseTi suraTi daxvdaT: meore sarTulze mtris 4 gvami
egdo, erTi cocxalmkvdari iyo. mas „akm“-is lula hqonda Cadebuli pirSi, magram imdeni Zala aRar Seswevda, rom sasxletisaTvis gamoekra. is adgilzeve iqna likvidirebuli. saxlis
ukan mtris 2 gvami iyo gaSotili. savaraudod, gaqcevisas moxvdaT sasikvdilo tyvia. am Setakebisas xelyumbarebis namsxvrevebiT daiWrnen pirvelkurselebi avTandil cincaZe da goCa turaSvili.
31 agvistos, sofel kolxididan, sadac Cveni saswavleblis piradi Semadgenloba ibrZoda, Cveni megobrebis cxed154
rebi Camoasvenes. ramdenime kursanti da me gagris saavadmyofoSi mivediT. gairkva, rom givi — kvantalians wina xazze
mebrZoli gvardielebisaTvis dauvalebia cxedrebis Camosveneba.
saavadmyofosTan satvirTo manqanaze esvena vaxtang
kvesitaZis, badri geraZis, levan ciskariSvilisa da zaqaria veSapuris cxedrebi. aqve esvena erTi gvardielis da 2
afxazis cxedari. gvardiels yeli hqonda gadaWrili. afxaz
meomrebs samare gagris saavadmyofos ukan, ezoSi eqskavatoriT gauTxares. saavadmyofos morgSi motanil TuTiis
kuboebSi Cveni biWebi cremliani TvalebiT awvendnen daRupulebs.
29 agvistos gagris navsadguridan foTis mimarTulebiT
gasuli gemiT gavacileT Cveni megobrebis — mirian TeTraZis,
nugzar marSaniSvilis, ernest kuksas, andro WanturiZis, baCuki kokaias da gela belqanias cxedrebi. isini im gziT gavacileT, ra gziTac aq, gagraSi CamovediT. gagris stadionze,
satvirTo manqanaze dasvenebul TuTiis sasaxleSi Casvenebul vaxtang kvesitaZes, badri geraZes, levan ciskariSvils
da zaqaria veSapurs, 31 agvistos Rame gavuTeneT da diliT
vertmfreniT gavacileT.
3 seqtembers moskovSi, Sedga ruseTis federaciis prezidentisa da saqarTvelos respublikis saxelmwifo sabWos
Tavmjdomaris Sexvedra. masze afxazeTSi Seqmnili viTareba
ganixiles. Sedga am Sexvedris Semajamebeli dokumenti. misi
ZaliT uzrunvelyofili iyo saqarTvelos respublikis teritoriuli mTlianoba; 5 seqtembridan Sewydeboda brZola
qarTvelebsa da afxazebs Soris, Sewydeboda yovelgvari Zalis gamoyeneba urTierTis winaaRmdeg.
3 seqtembers moskovSi xelmowerili dazavebis Sesabamisad, orive mxares — afxazebsa da qarTvelebs mZime teqnika
unda gaeyvana frontis xazidan. Cven piroba pirnaTlad SevasruleT. kolxidis saSualo skolis siaxloves ganlagebuli 8
tanki adgilidan rom ar daZrula, foTis mimarTulebiT gaiyvanes. Tumca maT iq gaCerebas ra azri hqonda?!
moskovSi dadebulma e. w. xelSekrulebam (igi ruseTis
morigi satyuara iyo) qalaqi gamoacocxla: skolebSi daiwyo swavleba; amuSavda sazogadoebrivi obieqtebi; bazarSi
gacxovelda vaWroba... erTi sityviT, gagra aRar hgavda saomar mdgomareobaSi myof qalaqs. uamravi xalxi ireoda — for155
miani Tu uformo, didi Tu patara. iseTi grZnoba meufleboda,
rom gagraSi SeiZleba mzveravebic yofiliyvnen Semoparulni.
qalaqi qaosma moicva. mas ar etyoboda uSiSroebis samsaxuris
makontrolebeli xeli.
gvardielebis Camosvlam ganapiroba is, rom umaRlesi skolis piradi Semadgenloba xelmZRvanelobam qalaqis Semosasvlelebis dasacavad gadaiyvana. kursantTa erTi nawili mTidan Semosasvlel bilikebs icavda.
yuradReba minda gavamaxvilo kursantebis fenomenze gagris dacemis dReebSi. maTi patriotuli, znesruli saxe imxanad cxadad warmoCinda. maTTan yofnisas aSkarad vgrZnobdi,
es pirtitvela biWebi rogor swrafad izrdebodnen, zneobrivad, sulierad maRldebodnen, vaJkacdebodnen. maTi sulgrZeloba, simamace, samSoblos siyvaruli, gagris mosaxleobisadmi pasuxismgebloba dRiTidRe matulobda. kursantebma
erTmaneTi aq, am brZolebSi Seicnes. saerTo gansacdelma isini erT mtkice muStad Sekra, daamegobra. im dReebSi maT iseTi
maRaladamianuri Tvisebebi warmoaCines, romelTa magaliTzec Taobebi unda izrdebodnen.
maxsendeba pirvelkurselTa urTierTobebi, misaRebi gamocdebisas rom daiwyo da aq, gagraSi gagrZelda. im dRidan
oTxi wlis ganmavlobaSi (swavlis periodSi) da dRemde erTmaneTs ar iviwyeben. umaRlesi skolis yvela RonisZiebaSi
erTmaneTis gverdiT idgnen. gagraSi maT metsaxelebsac Caeyara safuZveli. amis sulisCamdgmeli da, ase vTqvaT naTlia
baCuki saaTaSvili iyo, romelmac TiTqmis yvelas miusadaga
Sesaferisi saxeli. CamovTvli baCukis mier Serqmeul metsaxela biWebs, romlebsac Tanakurselebi dRemde ase mimarTaven:
— Tamaz gogaZe — najibula (avRaneTSi samxedro samsaxuris gavlis gamo);
— akaki sadraZe — pasporti (igi enis borZikiT. laparakobda da pasports damarcvliT ambobda);
— merab ediberiZe — SoSne (fulis Tvlas igi SoSnvas uwodebda da amitomac Searqva es metsaxeli);
— mamuka aslamaziSvili — Tagvi;
— giorgi quTaTelaZe — zampolita;
— erik Tumanovi — rembo;
— daviT gigaSvili — ulibka;
— moris jugaSvili — yama (mravalwaxnaga satevari);
156
mixeil barbaqaZe — krisi (mxatvruli filmi „SesaniSnavi
Svideulis“ erT-erTi gmiris saxeli);
— murman basiliZe — karabl (zRvis horizontze xomaldi
gamoCnda da rusulad wamoiZaxa, karabl);
— roman qufaraSvili — kiSka (bevrs Wamda).
maTi aseTi damokidebuleba magonebda qarTuli mxatvruli film „Rimilis biWebis“ gmirebs.
sofel kolxidaSi, gagris zonis wina xazze kvlav irRveva
afxazTa da qarTvelTa mxareebs Soris arSemdgari dazaveba.
9 seqtembers saRamos „boevikebma“ gaafTrebiT Seuties Cvens
poziciebs.
gagraSi Seqmnilma mdgomareobam farTo asparezi gauxsna
aq Camosul SeiaraRebul dajgufebebs. sabrZolvelad CamosulebSi sabrZolo ganwyoba ar igrZnoboda. isini, ZiriTadad,
Zarcva-glejviT da maradiorobiT iyvnen dakavebulni. amaSi
ki mxedrions veravin ver Seecileboda. samxedroebi, faqtobrivad, demoralizebulni iyvnen.
im dReebSi ganTiadis miliciis ganyofilebis muSakebTan
erTad Cveni saswavleblis piradma Semadgenlobam daakava
„TeTri arwivis“ mebrZolebi: sabaSvili, stefanovi, nazaraSvili, karlovi, gelaSvili, CxartiSvili, qebaZe, goCilaSvili,
namoraSvili da lomiZe, romlebsac satvirTo manqaniT datvirTuli aveji gagris portSi SehqondaT TbilisSi gasagzavnad. gagris miliciis ganyofilebaSi miyvanilma zemodasaxelebulma pirebma danaSauli moinanies da piroba dades, Tu
gvapatiebT, wina xazze vibrZolebTo. samxedroebi aseT danaSaulebs xSirad sCadodnen.verc Cven gadavurCiT qarTvelisagan gaqurdvas. 12 seqtembers saswavleblis TanamSromelTa
erTi jgufis daba leseliZeSi saxelmwifo avtoinspeqciis
SenobaSi sadilobisas kursantebze ganpirobebuli 3 erTeuli avtomaturi iaraRi gaqra. im dRes ver moxerxda SesaZlo
qurdis moZebna. meore dRes kursantebma daakaves mxedrioneli SoTa Rlonti, romelmac kursantebTan erTad isadila,
moipara sami avtomati, SeumCnevlad gadavida fsous xidze da
ruseTis teritorias miaSura.
kursantebma dakavebuli mxedrioneli ver gamotexes. saWiro gaxda misi wina dReebSi sofel xeivanSi im saxlSi miyvana,
sadac xSirad stumrobda narkotikuli nivTierebis SesaZenad
(sofeli xeivani narkotikebis gasaRebiT ganTqmuli sofeli
iyo). mxedrioneli SoTa Rlonti kategoriul uars acxadebda
157
danaSaulze. sxva zomebi unda migveRo. amisaTvis, igi CavsviT
avtomanqana „volgaSi“ da 2-3 saaTis ganmavlobaSi dakiTxvebs
vutarebdiT. mainc ar tydeboda. mas oflianoba da kidurebis
kankali daewyo. mimikaze daetyo, rom e. w. „lomkam“ Semoutia.
cxvirsaxocs xan marjvniv qaCavda xan marcxniv. rom ar Semogvkvdomoda, ganTiadis saavadmyofoSi dimedroli gavukeTeT.
aman efeqti ver gamoiRo. bolos gadavwyvite, misi daxvretis
inscenireba momewyo. kursantebs: ediSer xidaSels, soso beriaSvilsa da kaxa CinCalaZes movelaparake amis Sesaxeb. manqanidan Camosulma vubrZane mxedrioneli aeyvanaT sofel salmes mimarTulebiT da daexvritaT. manqanas pirjvari gadavwere da „volga“ sofel salmes mimarTulebiT wavida. ramdenime wuTis Semdeg avtomanqana fsous xidTan, avtoinspeqciis
saguSagosTan gamoCnda da gaCerda iq, sadac me velodebodi.
mxedrioneli darwmunebuli iyo biWebi daxvretdnen da danaSaulis aRiareba amjobina. Cveni avtomatebi Turme ruseTis
teritoriaze gaeyida. Cven ki maT nacvlad gadaWrilkondaxiani 3 avtomati mogvitana. marTlac, dasaxvreti adamiani davindeT, am codvas Tavi avarideT. mogvianebiT, afxazeTSi omis
damTavrebis Semdeg vigebT SoTa Rlontis bedisweris ambavs.
gagris dacemis dRes sanatorium „КБРЦ“-Si (klimato-balneologiuri respublikuri centri) SoTa Rlonts sxva mxedrionelebTan erTad Crdilokavkasieli „boevikebi“ Cacxrilaven.
igi cxovrobda TbilisSi, vaJa-fSavelas meore kvartlis 30-e
korpusSi, deda nazi Rlonti muSaobda e. SevardnaZesTan kancelariaSi.
29 seqtembers gagraSi Camodis umaRlesi skolis 18 muSaki.
30 seqtembrisa da 1 oqtombris RamiT afxazebma kvlav Semogvities. masiuri srolebi matulobda. afxazebma veragulad daarRvies cecxlis Sewyvetisa da gagris zonaSi statuskvos aRdgenis Sesaxeb morigeba da Segnebulad mimarTes saomar moqmedebas winaswar dagegmil eskalacias, gaafarToves
Tavdasxmis placdarmi da ufro meti ZalebiT ganaxorcieles
Seteva.
diliT, 1 oqtombers polkovnikma mixeil marinaSvilma (igi
seqtembris dasawyisidan q. gagris dacvas xelmZRvanelobda)
Cveni SenarTebis Setevaze gadasvlis brZaneba gasca. gamTenias, umaRlesi skolis „bmp“, romlis ekipaJs Seadgendnen vaJa
takaSvili, aleko daTebaSvili, sergo davidovi, gogita kiknaZe, daviT mTvareliZe, goCa SurRaia da ambrosi (zviadi) bo158
keria, umaRlesi skolis ufrosis brZanebiT, estakadis marcxniv,Stabis ukan avida da erT-erTi saxlis ezoSi gaCerda. rom
gaTenda, mixeil marinaSvilma Cven ekipaJs ubrZana, aq gamagrebuliyvnen da meore „bmp“-sac miaxmarda, magram Sepirebuli
„bmp“ arsad Canda. „bmp“-Si, romelsac vaJa takaSvili marTavda
qvemexis aTiode Wurvi da tyviamfrqvevis 500-mde vaznis maragiRa iyo darCenili. Cveni Semadgenloba StabTan axlos SuadRemde idga. kursantebma mtris mimarTulebiT qvemexidan
ramdenimejer isroles. Semoteva imdenad Zlieri iyo, rom
Cveni SenaerTebi ukan ixevdnen.
estakadasTan, xidis qveS haubica Tavisi „tiagaCiT —
МТБ“-e iwvoda. adgilobrivi mebrZolebi maRali suliskveTebiT ibrZodnen, Tumca Seteva imdenad masirebuli iyo, rom
yvela formireba ukan ixevda. mxedrionelebis „bmp“-s yumbarmtyorcni esroles da ukan daxeva daiwyo. umaRlesi skolis
piradi Semadgenlobis umetesi nawili qalaqis saxelmwifo
bankTan iyo ganlagebuli, nawili ki qalaqis miliciis ganyofilebasTan idga.
1 oqtombers, diliT gagris miliciis SenobasTan Sekrebil umaRlesi skolis kursantebs TxovniT mimarTa gagris
miliciis ganyofilebis muSakma maiorma iuri ZiZigurma miRebuli informaciis safuZvelze, gagris zemoT tyis masivTan
adgilobrivi daRupuli moqalaqis gamoyvanis gamo (iuri ZiZiguri warsulSi sakalaTburTo gundis Tbilisis „dinamos“
warmatebuli moTamaSe iyo). davalebis Sesasruleblad kursantTa rigebs gamoeyvnen: malxaz Canadiri, roman oniani da
Tamaz gogaZe. isini „gaz-66“-is markis avtomanqaniT gaemgzavrnen. avtosatransporto saSualebas marTavda adgilobrivi
somexi moqalaqe. tyis masivs rom miuaxlovdnen, avtomaturi
iaraRidan srola atyda. kursantebi iZulebuli gaxdnen manqanidan gadmomxtariyvnen da gzis gaswvriv betonis filebs
amofarebodnen. ramdenimwuTiani ormxrivi srolebis dros
rogor gaipara „gaz-66“-is mZRoli, biWebma verc ki SeniSnes.
gairkva, rom somexma mZRolma, gagris zemoT tyis masivTan
Cveni kursantebi winaswar mofiqrebuli gegmiT miiyvana. biWebi dasaRupavad iyvnen ganwirulni, Tumca advilad SeZles
Tavis daRweva, erTmaneTis sacecxlis dazRveviT maT sacecxle xazidan gamosvla moaxerxes.
2 oqtombers diliT sanatorium „energetikis“ mxridan,
zRvidan Semosuli katarRidan „boevikebi“ msxvilkalibrian
159
tviamfrqvevebs uSendnen qalaqs. es kargad Canda lavrenti
berias agarakidan, sadac umaRlesi skolis „bmp“-s ekipaJi iyo
gamagrebuli. maTTan erTad aq imyofebodnen adgilobrivi miliciis muSakebi da moxaliseebisagan Semdgari 12-14 kaciani
jgufi. ukve kargad gaTenebuli iyo, rodesac gamanadgurebeli su-25 caSi gamoCnda. 2-3-jer Semoufrina mtris poziciebs
da dabomba. Tavidan gamanadgurebeli biWebs rusebis egonaT.
qalaqSi 7-8 adgilas Savi kvamli avarda „energetikisa“ da qalaqis centris mimarTulebiT.
„bmp“-Si mjdomma Cveni saswavleblis ekipaJma adgili Seicvala da qalaqis saavamdyofosken gadaadgilda. gadaadgilebis dros „bmp“-dan amosulma sergo davidovma, rusTavelis quCaze didi siswrafiT momaval mtris „bmp“-s winaswar
momzadebuli yumbarmtyorcnidan daumizna da odnav aacila. mtris „bmp“ gaCerda da Cveni ekipaJisken motrialda. sergom moaswro satyorcnSi meore Wurvis Cadeba, gaisrola da
Wurvi „bmp“-s karebSi moxvda. „bmp“ Setortmanda da naZvnarSi Sevarda.
am dRes (ori oqtomberi) afxazebma sabrZolo teqnikisa da
artileriis mxardaWeriT yoveli mxridan Seuties qalaqs da
qalaqis siRrmeSi SemoiWrnen. ramdenime SenaerTi uwevda winaaRmdegobas qalaqSi Semosul mters, romelTaganac kvlav
medgrad idgnen umaRlesi skolis TanamSromlebi. mebrZolTa rigebSi dabneulobam daisadgura — aravin aRaravis aRar
emorCileboda, kontrSetevebi calkeuli jgufis mebrZolebis piradi iniciativiT xorcieldeboda, maT „Semoqmedebaze“
iyo damokidebuli. mebrZolTa rigebi gagris dacemis dRisTvis karga SeTxelda. gagris dacvis xelmZRvanelobas aRar
ZaluZda aseTi Semotevebis mogerieba. qalaqi cecxlis alSi
gaexvia. mebrZolebic da qalaqis mosaxleobac Svelas iTxovdnen. xSirad ismoda Crdilokvkasieli daqiravebuli „boevikebis“ gaugonari sisastikis msxverplTa ganwiruli kivili.
qalaqis quCebi mofenili iyo upatronod mitovebuli gvamebiT.
savele telefoniT ityobinebodnen Cveni SenaerTebis ukan
daxevis Sesaxeb. isini gagras tovebdnen. yvela mxridan tyviebis zuzuni ismoda. umaRlesi skolis kursantTa ekipaJma gadawyvita javSantransportiorSi Cajdoma da Zveli gagris mimarTulebiT Cven SenaerTebTan misvla, magram manqanis daZvra
ver SeZles. sistemaSi haeri iyo Catumbuli, saswrafod haeri
160
gamouSves, sistema gaivso da ekipaJma ganagrZo moZraoba Zvel
gagrisken, gvirabis mimarTulebiT. iq daxvdaT givi kvantaliani, mixeil marinaSvili, gagris komendanti badri fircxelani da 150-mde mebrZoli. aq idga tanki t-54, „avazas“ 2 „bmp“ da
ori haubica“.
givi kvantalianma umaRlesi skolis „bmp“-s ekipaJis wevrebs mimarTa: „Cveni javSantransportiori „brdm“-i 8 kursantTan erTad qalaqSia CarCenili da unda gamoiyvanoTo“. vaJa
takaSvilma da sergo davidovma javSantransportiorebis
ekipaJis wevrebs qvemexis Wurvebi sTxoves. 3 Wurvi avazelebma misces, 4 ki — mxedrionelebma. vaJa takaSvilma sTxova mixeil marinaSvils ekipaJis dasazRvevad erT-erTi transportiori gamoeyo. erT-erTi „bmp“-s mZRolma qvemexis mwyobridan
gamosvla da manqanaSi zeTis ukmarisoba moimizeza, mixeil marinaSvilma — meore „bmp“ ki aq gvWirdebao.
umaRlesi skolis ekipaJs 2 adgilobrivi mebrZoli daemata. „bmp“-Si Casxdomisas kursantebi gogita kiknaZes, misi
arasrulwlovanobis gamo wayvanaze uars eubnebodnen, magram
gogita Tavisas ar iSlida „Tu ar wamiyvanT da ekipaJs CamomacilebT, me fexiT gamovyvebi danarCen mebrZolebs“. sul 40mde adgilobrivi da kursanti gahyva fexiT win mimaval Cveni
saswavleblis „bmp“-s. gogitam mainc Tavisi gaitana da ekipaJis wevrebTan mokalaTda.
pansionat „TbilisTan“ samxedro manqana „vilisze“ damontaJebuli tyviamfrqvevidan „bmp“-s srola autexes. sergo davidovma „bmp“-s tyviamfrqvevidan upasuxa da „vilisis“ Zaraze mdgomi sami meomari tyviamfrqvevianad gadacvivda. „bmp“-m
gza ganagrZo.
sastumro „saqarTvelosTan“ Tavze mwvane lentSekruli
mebrZolebi ireodnen (Cven biWebs ki Tavze Savi lenti hqondaT Sekruli). or mwvane lentSekruls sergom tyviamfrqvevidan esrola da adgilze gamouyvana wirva. umaRlesi skolis
ekipaJi uaxlovdeboda gagris komendaturas, rodesac sapirispiro mimarTulebiT didi siCqariT momavali Cveni skolis
„brdm“ SeniSnes. „brdm“ mters Caegdo xelSi. biWebs „brdm“ mietovebinaT da SemovliTi gziT wamosuliyvnen Zveli gagris
mimarTulebiT. „brdm“-dan Cven „bmp“-s dauwyes srola. biWebma „bmp“ fostis Senobas amoafares da sergo davidovma tyvamfrqvevi aamoqmeda. „bmp“-dan gamosrolili ramdenime tyvia
„brdm“-s benzinis baks moxvda da manqana cecxlis alSi gaex161
via. miliciis SenobasTan tanki t-54 gamoCnda. sergom „bmp“-is
qvemexidan Wurvi esrola, tanki evkaliptis xeebSi Sevida, meore Wurvi koSkuras moxvda da tanki gaCerda. tankTan miiWrnen mxedrioneli givi gamiaSvili da ori adgilobrivi mebrZoli. gamiaSvilma gaaRo tankis luki da SigniT xelyumbara Ф-1
Caagdo. tanki cecxlSi gaexvia.
is iyo Cveni biWebi fostis datovebas da iqidan gamosvlas apirebdnen, rom javSantransportiori „bmp“ gamoCnda,
romlis Zaraze „absni“ ewera. sergom gogita kiknaZis mowodebuli qvemexis Wurvi qvemexSi Seagdo da „absnis“ mimarTulebiT gaisrola, meore Wurvis gasrola sergom veRar
moaxdina, radganac mtris „bmp“-dan gamosrolilma qvemexis
Wurvma Cveni „bmp“-is koSkura daaziana, SeuZlebeli gaxda
koSkuris motrialeba. sakomando savarZelSi mjdomma aleko
daTebaSvilma WogritSi gaixeda da dainaxa rogor uaxlovdeboda mtris „bmp“ maT javSantransportiors. mtris „bmp“-m
kidev ori Wurvi isrola. sergom iyvira, rom saswrafod yvelas daetovebina „bmp“. javSantransportiorSi boli idga,
denTis sunma suli SeuxuTaT. vaJa takaSvilma gadawyvita
winaswar axdili lukidan amosvla, magram adgoma ver SeZlo,
fexebSi simZime igrZno. mas moesma dasustebuli, tkiviliani
xma: „vai, deda!“ ver gaarCia visi xma iyo. xma siRrmidan modioda. am dros mtris „bmp“-m scada Cveni „bmp“-is gamoyvana
evkaliptebis xeebidan. ramdenjerme daajaxa da rom araferi gamouvida, miatova da gascilda iqaurobas. amasobaSi vaJam Zala moikriba, moaxerxa „bmp“-dan amosvla, gaiara 10-12
metri da waiqca. Wurvebis sroliT gabruebulma moaxerxa
wamodgoma. iqve mdgari gazeTebis jixuri Caamtvria, rom yuradReba miepyro CvenianebisaTvis da ayvirda, Svelas iTxovda. mxedrioneli givi gamiaSvili pirveli miiWra vaJasTan,
fexze wamoayena, kursantebmac miirbines. daTo mTvareliZem, goCa SurRaiam, mamuka xijakaZem da zviad bokeriam „bmp“dan amoiyvanes gogita kiknaZe, romelsac tyvia TavSi hqonda
moxvedrili, policiis perangi da samxedro Sarvali — komuflaJi dasisxlianebuli hqonda. sergo davidovi tyviamfrqvevis tyviebiT marjvena fexidan mkerdis mimarTulebiT
iyo dacxriluli. aleko daTebaSvils marjvena xeli hqonda
dasisxlianebuli, saidanac sisxli sdioda, igi cocxali iyo.
or adgilobriv mebrZols, romlebic „bmp“-s sadesanto ganyofilebaSi iyvnen, Tavebi ar uCandaT.
162
aleko, sxva daWrilebTan erTad „nivaSi“ moaTavses. sergo,
gogita da ori adgilobrivi mebrZoli mikroavtobus „rafSi“.
„nivisa“ da „rafis“ saWes adgilobrivebi marTavdnen. vaJa takaSvili „JigulSi“ Casves da adgilidan daiZrnen. win „Jiguli“
midioda, ukan „niva“ da „rafi“. danarCeni qveiTebi manqanebSi
Casxdnen, zogic „Jigulis“ sabargulSi moTavsda“, kursantebis nawilma tyiT amjobina wasvla.
SuaRde gadacilebuli iyo. sastumro „saqarTvelos“,
rom miuaxlovdnen, gvirabTan mwvanelentianebi ireodnen.
„nivam“ yvelas gaaswro, „rafi“ da „Jiguli“ mihyvebodnen.
mikroavtobus „rafidan“ erT-erTma mebrZolma qarTulad
wamoiZaxa „gagvatareTo“. mwvanelentianebi „rafs“ srolasroliT gamoedevnen. biWebi gaqanebul manqanidan xtebodnen, „JigulisaTvis“ mwvanelentianebs yuradRebac ar miuqceviaT. givi gamiaSvili iqidan gadaxta „zRvis napiridan gamovalo da — gasZaxa biWebs — vecdebi dagazRvioTo“. portis
siaxloves, trasaze „niva“ mters aefeTqebina. manqanas xalxi exveoda. afeTqebis Sedegad „nivaSi“ mjdomni asfaltze
aqeT-iqiT eyarnen.
„Jiguli“ didi siCqariT gascda sastumro „saqarTvelos“
da SuqniSanTan mdgarma mtris razmis erT-erTma wevrma, maRalma, wvermoSvebulma, Tavze karakulis quddaxurulma da
wiTelCeqmianma Cvenebis SeCereba scada. biWebma SuqniSanTan
Sekrebilebs didi siswrafiT Cauqroles da erT-erTma Cvenianma rusulad miaZaxa: „davai, rebiata, vperiod!“ Sekrebilebma srola atexes. sabargulSi mjdomma orma meomarma
sroliTve upasuxa, „Jigulis“ salonidanac gaxsnes cecxli.
srolis Sedegad salonSi sami meomari daiRupa, oric — sabargulSi. daSvebuli saburavebiT Cvenianebi agrZeleben
moZraobas. trasaze kidev tanki da „bmp“ idga. „bmp“-ze zemoT
ori rusi samxedro formiani ijda. tankze ki bewvisqudiani
mamakaci. es da zemoT Sexvedrili wiTelCeqmianis Cacmulobis mixedviT kazaki unda yofiliyo. Cvenianebi gascdnen ra
maT, yvelam, „Jigulis“ mZRolma, mis gverdiT daWrilma meomarma da vaJa takaSvilma ramdenime xelyumbara isroles maTi misamarTiT.
gagras kargad gacilebulebma Cvenebis mier dakavebul poziciebamde miaRwies. manqana gaaCeres da mZime wuTebiT daTrgunulebi manqanidan gadmoxtnen. gadarCenilma mebrZolebma
sulis moTqma ver moaswres, rom iqve mdgomma mixeil marinaS163
q. gagra. 1992 wlis 2 oqtomberi. estakadasTan, xidis qveS Cvens
sabrZolo teqnikas cecxli ukidia.
am dRes afxazurma mxarem gadamwyveti Seteva ganaxorciela.
qalaqis quCebSi gavla ar SeiZleboda, imdeni micvalebuli iyo
upatronod mitovebuli.
vilma SekiTxviT mimarTa pirvelkursel vaJa takaSvils, Tu
ra teqnikiT iyo mteri Semosuli qalaqSi.
am viTarebaSi aRniSnuli kiTxva uadgilod gamoiyureboda, imdenad ramdenadac gagris dacvis xelmZRvanels, samxedro maRalCinosans dazvervis saSualebiT unda moepovebina
aRniSnuli informacia da saerTod, gagraze Tavdasxmis informaciac. mebrZolebi unda gaefrTxilebina aq gauTvaliswinebeli safrTxeebis Sesaxeb. gagris dacemis dReebSi kargad
gamoCnda, rom dazverva, rogorc aseTi, ar Catarebula.
kursantebma kidev erTxel scades „boevikTa“ SeCereba, magram maT Warb ZalebTan isini verafers gaxdnen. mtris
tyviam aq kidev erTi kursantis sicocxle Seiwira. 2 oqtombers, daaxloebiT 17 saaTze samxedro xelmZRvanelobis
brZanebiT Setevaze gadasvlisas mZimed daiWra meorekurseli gela TuTaraSvili, romlisTvisac es Wriloba sabediwero aRmoCnda.
164
Tu ara saqarTvelos xelmZRvanelobas sxvas vis unda scodnoda is, rom 1992 wlis 17 agvistos CeCneTis dedaqalaq groznoSi axladSeqmnilma Crdilokavkasiis mTielTa konfederaciis
mier gamarTulma yrilobam saqarTvelos omi gamoucxada, Tbiliss dabombviTa da teraqtebiT daemuqra da Crdilokavkasiis
yvela eTnikur warmonaqmns mosTxova afxazeTSi SeiaraRebuli
moxaliseebis gagzavna qarTvelebis winaaRmdeg sabrZolvelad.
swored CeCnebi, daRestnelebi, osebi, yabardoelebi, adiReelebi, kazakebi — rusebi da somxebi ibrZodnen Cvens winaaRmdeg — saqarTvelos winaaRmdeg. swored am Semadgenlobam, afxazebTan
erTad wamoiwyo 1 oqtombers Seteva bzifis xeobaSi, biWvinTis
raionsa da gagris zonaSi. afxazebma, mTielTa konfederaciis
ZalebiTurT SeaRwies am raionebSi. mZime sabrZolo teqnikiTa
da artileriis mxardaWeriT ieriSi miitanes gagraze, ramac didi ngreva da msxverpli gamoiwvia. gagra daeca. daqiravebuli
kavkasieli mTielebi qarTul mosaxleobas mxecurad eqceodnen.
qalaqis stadionze Serekes da aTasamde qarTveli gawyvites. ar
daindes avadmyofebi da daWrilebi. moklulebs Tavebs aWridnen
da fexburTs TamaSobdnen. cocxlad darCenilebi iZulebulni
iyvnen mietovebinaT qalaqi da gaurkveveli mimarTulebiT gadaxvewiliyvnen. gagris dacemis dRes, sxva qarTvelebTan erTad
stadionze wamebiT mokles Cveni sasiqadulo kalaTburTeli,
miliciis maiori iuri ZiZiguri.
6 oqtombers mowinaaRmdegem daikava leseliZe. Cvenma
kursantebma da oficrebma, sxva qarTvel meomrebTan erTad,
tyian mTa-gorian adgilebs Seafares Tavi da isini mogvianebiT dabrundnen TbilisSi.
kursantebma da oficrebma, iq, gagraSi, qveynisa da eris
winaSe TavianTi movaleoba pirnaTlad moixades. maT uCvenes
xalxs, rom Sinagan saqmeTa organoebSi udreki nebis adamianebi msaxuroben. maTi dauviwyari Tavdadeba, sxva qarTvel
meomarTa naTel saxelebTan erTad samaradiso adgils daimkvidrebs Cveni qveynis istoriaSi. me msurs CamovTvalo im
kursantTa gvarsaxelebi, vinc iq idga, sadac aseT dros yvela
namdvili patrioti unda mdgariyo. ai isinic:
meoTxe kurselebi:
gagraSi gmirulad daRupulebi: levan ciskariSvili, nug-
zar (nukri) marSaniSvili, ernest kuksa, badri geraZe, zaqaria
veSapuri.
165
gadarCenilebi: kaxa adamia, koba kalmaxeliZe, daTo sixaruliZe da nodar gavaSeliSvili.
mesame kurselebi:
ediSer xidaSeli, ioseb beriaSvili, zurab badriaSvili,
valerian (valo) beriZe, gia daviTaSvili, avTandil gaimarjvaSvili, zurab mindiaSvili, mixeil mumlaZe, zurab qajaia,
dimitri arCvaZe, merab lipartia, goderZi minaZe, goCa JRenti, zviad jaWvaZe, giorgi bunturi, roman oniani, daviT yaulaSvili, malxaz Canadiri, baTu xaraiSvili da besik barnabiSvili.
meore kurselebi:
gagraSi gmirulad daRupulebi: sergo davidovi, gela Tu-
TaraSvili.
gadarCenilebi: zaza SavluxaSvili, irakli baqraZe, goCa
SurRaia, mamuka xijakaZe, daviT mTvareliZe, ambrosi (zviadi) bokeria, kaxaber CinCalaZe, aleqsi ioseliani, Zmebi daviT
da zurab maRraZeebi, vaJa sabiaSvili, nodar nozaZe, daTuna
cankaSvili, mamuka daviTiniZe, nugzar xaWapuriZe, daviT zarnaZe, vladimer mwariaSvili, leri xvistani, daviT qobulaZe,
elguja arRvliani, merab terteraSvili.
pirvelkurselebi:
gagraSi gmirulad daRupulebi: gogita kiknaZe, aleko da-
TebaSvili, gela belqania, baCuki kokaia, andro WanturiZe.
gadarCenilebi: vaJa takaSvili, baCuki saaTaSvili, givi
kobalaZe, mamuka berikiSvili, vefxia kinwuraSvili, arkadi
gabroSvili, petre osiaSvili, erik Tumanovi, gela gelaSvili, valeri ximSiaSvili, moris jugaSvili, arCil maxaraSvili,
goCa turaSvili, koba kapanaZe, ramaz nadiraZe, evgeni cercvaZe, eldar xvedeliZe, daviT moTiaSvili, zaza oqropiriZe,
zviad kapanaZe, Teimuraz Caduneli, giorgi xideSeli, zviad
CxituniZe, soslan Tabagari, xviCa surmava, sergo qoTuaSvili, avTandil da ediSer kvastianebi, koba xeTaguri, ivane qevxiSvili, roman qufaraSvili, mamuka aslamaziSvili, Zmebi goCa
da xviCa saxamberiZeebi, daviT diRmeliSvili, sergo boboxiZe,
Tamaz gogaZe, akaki sadraZe, kaxa kupraZe, giorgi sixaruliZe,
spartak dilimaSvili, kaxaber jalabaZe, badri kirTaZe, merab
ediberiZe, ioseb SioSvili, kaxa Ciqovani, emzar nadiraZe, da166
sergo davidovi
1966-1992
sergo davidovi Tavis cxovrebis wesiT, gansacdelis
Jams gamoCenili gmirobiT magaliTis mimcemi iyo ara
marto kursantebisaTvis, aramed oficrebisTvisac. avRaneTis omSi miRebulma gamocdilebam (sergom samxedro savaldebulo samsaxuri avRaneTSi moixada) sergos
Camouyaliba sulieri simtkice, simamace da Tavdadeba.
udidesi pasuxismgeblobis grZnobiT ibrZoda afxazeTSi teritoriuli mTlianobis dasacavad. icoda, rom
afxazeTSi mteri aranakleb veragi da daundobeli iyo
rogorc avRaneTSi.
gagraSi warmoebul brZolebSi Cveni Semadgenlobis monawileobis dros iseTi STabeWdileba Semeqmna,
rom sergos sikvdilze arc manamde ufiqria da arc im
sabediswero dRes — gagris dacemis dRes, TanamebrZolebTan aleko daTebaSvilTan, gogita kiknaZesa da vaJa
takaSvilTan erTad javSantransportior „bmp“-Ti rom
ekveTa sabrZolo SemarTebiT da didi JiniT mters.
sergo davidovi daibada 1966 wlis 25 noembers TbilisSi. 1972 wels Sevida q. Tbilisis 91-e saSualo skolaSi. 8 klasis damTavrebis Semdeg swavla ganagrZo 95-e
profesiul-teqnikur saswavlebelSi, romlis sruli
kursi daamTavra 1984 wels xaratis specialobiT. samxedro savaldebulo samsaxuri avRaneTSi moixada. avRaneTis
omis Sesaxeb arasodes usaubria, siCumes amjobinebda.
1988 wlis ivlisidan sergo davidovi muSaobas iwyebs
saqarTvelos Sss q. Tbilisis saxelmwifo obieqtebisa
da dawesebulebebis polkSi, milicielad. sergo kursantTa Soris gamoirCeoda gulisxmierebiT, profesio167
nalizmiT da rac mTavaria, saqmisadmi da megobrebisadmi erTgulebiT.
1991 wlis agvistoSi sergo saqarTvelos Sss miliciis umaRles skolaSi abarebs misaReb gamocdebs da gamocdebis Sedegebis mixedviT iricxeba samarTalmcodneobis
specialobaze. misi survili iyo gamosuliyo umaRlesi
ganaTlebis iuristi. q. Tbilisis saxelmwifo obieqtebisa
da dawesebulebebis polkSi muSaobis dros mivlinebuli
iyo samaCabloSi teritoriuli mTlianobis dasacavad,
xolo 1992 wlis 26 agvistodan sergo davidovi umaRlesi
skolis kursantebTan da oficrebTan erTad gaemgzavra
gagraSi afxazi separatistebisa da Crdilokavkasieli
„boevikebis“ winaaRmdeg sabrZolvelad.
gagris zona sofel kolxidaSi brZolisas sergom
yvelas magaliTi uCvena Tu rogor unda ibrZodes mebrZoli mtris winaaRmdeg. gagris dacemis dRes — 2 oqtombers sergo davidovma da misma TanamebrZolebma sastiki
brZola gauCaRes gadamTiel „boevikebs“, magram uTanasworo brZolaSi daiRupa.
sergos daRupvam mis mSoblebze mZimed imoqmeda.
avadmyofi mama -karlen davidovi Svilze dardma gadaiyola, mogvianebiT deda — mayvala murmanovas gulma ver
gauZlo, sicocxle moiswrafa. mSoblebis sulebi zeciur
sasufevelSi gaemgzavrnen gzaabneuli Svilis saZebrad.
sergos ojaxSi darCa Zma — giorgi davidovi.
saqarTvelos Sss 1997 wlis 31 maiss №287
287 p/S
p S brZanebiT
sergo davidovs mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba. samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang
gorgaslis I xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi
asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa
memorialze. sergo davidovis saxels atarebs Sss akademiis meore kursis pirveli oceulis pirveli aTeuli.
sergo davidovis gvari da saxeli amotvifrulia
TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, sergo!
168
gogita kiknaZe
1975-1992
gogita kiknaZe gazafxulze nuSis yvavilobis TveSi daibada. bunebam gazafxuliviT uxvad daabertya silamazec
da sikeTec. yovelmxriv gamorCeuli iyo da sicocxlec
gamorCeulad uyvarda. gagraSi wina xazze rom gadioda
biWebi sayvedurobdnen, efarebodnen tyvia ar mogekaroso. gogita ki xSirad erTsa da imaves siciliT pasuxobda:
„tyvias Cemi migneba gauWirdebao“. gagraSi Camoyalibda
misi vaJkacuri suli. tols ar udebda masze ufrosi asakis kursantebs, sul win miiwevda, — mtris javri unda viyaroo“. omi sastikia da daundobelia. man arc pataris da
arc didis garCeva ar icis. gagris dacemis dRes — 2 oqtombers gogita Tavis megobrebTan erTad gmirulad daeca. misTvis sul Cvidmetjer gaielva gazafxulma.
giorgi da elene kiknaZeebis ojaxSi 1975 wlis 8 aprils
daibada gogita. maT eamayebodaT nanatri biWis dabadeba,
dedmamiSvilebs gverds vaJkaci rom umSvenebda. mSoblebma
gogita Tbilisis 182-e saSualo skolaSi Seiyvanes, romlis
sruli kursi 1992 wels daamTavra. skola sul axali damTavrebuli hqonda, rom gadawyvita swavla gaegrZelebina
saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi
da es gadawyvetileba sisruleSi moiyvana. 1992 wlis 13 agvistos gogita warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs da
xdeba umaRlesi skolis kursanti. umaRlesi skolis xelmZRvanelobis mier gamocxadebul yazarmul mdgomareobaze gadasvlisas gogita TanakurselebTan erTad rCeba
umaRlesi skolis teritoriaze Semdgomi brZanebis Sesasruleblad. mxolod erTxel moaxerxa gogitam Sin misvla
da dedasTan gamomSvidobeba. es iyo 25 agvisto, 1992 weli.
gogitas deda — qalbatoni elene ixsenebs: „gogita
25 agvistos movida saxlSi, mTxova dilisaTvis samxedro tansacmeli gamimzade, diliT adre unda wavideo“.
169
qalbatoni elene im saRamos gansakuTrebulad moesiyvarula Svils. diliT adre gogita daemSvidoba mSoblebs, debs da Sinidan gavida. kiknaZeebis ojaxisaTvis
mogvianebiT gaxda cnobili, rom gogita umaRlesi skolis kursantebsa da oficrebTan erTad gamgzavrebuliyo gagraSi qarTuli mosaxleobis dasacavad.
gagridan ramdenjerme esaubra gogita dedas. qalbatoni elene exveweboda: „Zalian menatrebi, male Camodio“. gogitam dedas ase upasuxa: „eg xom Ralatis tolfasia, biWebs ver mivatovebo“.
gogita kiknaZe 1992 wlis 2 oqtombers gagraze masiuri Setevisas mtris mier gamosrolili WurviT dazianebul javSantransportior — „bmp“-dan TanamebrZolebTan
erTad mZimed daWrili gadahyavT samgzavro mikroavtobusSi. gagris gasasvlelSi gadamTieli boevikebis“ mxridan gamosrolilma Wurvma gogitas sicocxle Seiwira.
gogitas ojaxSi darCa deda elene kiknaZe da debi
maia da Tamari.
mama — giorgi kiknaZe Svilis — gogitas dardma imsxverpla, misi suli zeciur sasufevelSi gaemgzavra gzaabneuli Svilis saZebnelad.
saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros 1997 wlis 28
ivlisis №770
770 p/S
p S brZanebiT gogita kiknaZes mieniWa meTaurTa Semadgenlobis specialuri wodeba „policiis leitenanti“. saxelmwifo meTauris brZanebulebiT, samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda
„vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeni“. misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze
aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. gogita kiknaZis saxels atarebs Sss akademiis pirveli kursis meore oceulis meore aTeuli.
Tbilisis 182-e saSualo skola, sadac gogita kiknaZe swavlobda mis saxels atarebs. skolaSi gogitas memorialuri kuTxea gaxsnili.
gogitas dedam qalbatonma elenem gogitas saxelze
sacxovrebeli saxlis — q. Tbilisi, varkeTilis masivi, zemo
plato, korpusi „b“-s win patara skveri gakeTda. skverSi patara qva devs, romelzec gogitas saxea amotvifruli.
gogita kiknaZis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, gogita!
170
aleqsandre (aleko)
daTebaSvili
1969-1992
aleqsandre daTebaSvili TanamebrZolebTan: gogita
kiknaZesTan, sergo davidovTan da vaJa takaSvilTan erTad gagris dacemis dRes gmirobas Caidens. es kursantebi SemarTulni idgnen gagris damcvelTa rigebSi. Tvalwin midgas maTi saxeebi, romlebic arasodes waiSleba Cem
mexsierebaSi. gagris dacemis dRidan — 1992 wlis 2 oqtombridan aleko daTebaSvili, sergo davidovi da gogita kiknaZe ugzo-ukvlod dakargulebad iTvlebodnen.
alekos deda — qalbatoni lali ixsenebs: „alekom
mTeli quTaisi Semoiara, javSniani manqanis „bmp“-s saTadarigo nawilebi Seagrova da gagraSi wasasvlelad moemzada... gagraSi gamgzavrebis dRes dedas moefera da
daamata: „dedi, Cemi megobrebi melodebian da me maT ver
vuRalatebo“. alekom dedas q. gagridan 29 seqetmbers
daureka, misTvis Cveuli siTboTi moikiTxa da Sepirda
rom sul male dabrundeboda saxlSi.
qalbatoni lali erT saidumlos umalavda alekos:
imas, rom igi ayvanili Svili iyo daTebaSvilebisa. am saidumlos Svils maSin gaumxelda roca aleko daqorwindeboda da ojaxs Seqmnida.
aleko daTebaSvili daibada 1969 wlis 22 Tebervals
quTaisSi. 1986 wels daamTavra quTaisis me-15 saSualo
skola. Semdeg mamis — batoni amiranis rCeviT aleko quTaisis 33-e profesiul-teqnikur saswavlebels amTavrebs. 1987-1989 wlebSi aleko samxedro savaldebulo
samsaxurSia. samxedro savaldebulo samsaxuridan demobilizebuli cota xniT muSaobas iwyebs quTaisis sastumroTa gaerTianebaSi muSad. mas guli Sinagan saqmeTa
171
organoebisaken miuwevs da 1989 wlis oqtombridan muSaobs quTaisis Sinagan saqmeTa sammarTvelos sapatrulosaguSago samsaxurSi calkeul batalonSi miliciis zemdegis Tanamdebobaze. sapatrulo-saguSago samsaxurSi
muSaobis periodSi aleko gamoirCeoda TavmdablobiT,
masze dakisrebul movaleobas asrulebda pirnaTlad
da keTilsindisierad. TanamSromlebSi sargeblobda
didi pativiscemiT.
1992 wlis agvistoSi aleko daTebaSvili warmatebiT
abarebs saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles
skolaSi misaReb gamocdebs da iricxeba samarTlmcodneobis specialobaze.
afxazeTis qalaq gagris dasacavad aleko TanakurselebTan erTad gaemgzavra 1996 wlis 26 agvistos. gagraSi
brZolebi mimdinareobda. pirvelkurselma aleko daTebaSvilma TanamebrZolebTan erTad didi winaaRmdegoba
gauwia mozRvavebul mters da gmirulad daeca gagraSi.
aleko daTebaSvils ojaxSi darCa mSoblebi deda —
lali tyeSelaSvili-daTebaSvilisa da mama — amiran daTebaSvili, romlebsac aleko cxovrebas ulamazebda da
tkbili sibere unda uzrunveleyo maTTvis.
saqarTvelos Sss 1997 wlis 28 ivliss №770
770 pp/SS brZanebiT aleko daTebaSvils mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba.
samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi
gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis
dajildovda „vaxtang gorgaslis I xarisxis ordeniT“.
misi gvari oqrosferi asoebiT amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. aleko daTebaSvilis saxels atarebs Sss akademiis pirveli kursis
meoTxe oceulis pirveli aTeuli.
aleko daTebaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia
TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, aleko!
172
gela TuTaraSvili
1971-1992
gela TuTaraSvili daibada 1971 wlis 14 marts cxinvalis raionis sofel TamaraSenSi. 1977 wels gela mSoblebma cxinvalis me-4 saSualo skolaSi Seiyvanes, romelic 1988 wels daamTavra. imave wels muSaoba daiwyo TamaraSenis mebostneobis meurneobaSi. 1989-1990 wlebSi
gela msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi.
bavSvobidan gela keTili, alalmarTali ymawvili
iyo. bunebiT emociuri yvelafers saocrad ganicdida.
gelam mZimed ganicada dedmamiSvilis, ninos gardacvaleba, wuTisofelma adreul asakSi daaSora das. am garemoebam gela gulCaTxrobili gaxada. mSoblebi cdilobdnen erTaderTi SvilisaTvis araferi daekloT, mas
cxovrebaSi adgilis damkvidrebas aswavlidnen.
samxedro samsaxuridan dabrunebulma, gela TuTaraSvilma gadawyvita saqarTvelos Sss miliciis umaRles
skolaSi misaRebi gamocdebis Cabareba. igi, 1991 wels misaRebi gamocdebis Sedegebis mixedviT, saqarTvelos Sss
miliciis umaRlesi skolis samarTalmcodneobis specialobis pirveli kursis kursantia. umaRles skolaSi
Caricxvis dRidan gela TuTaraSvili TanakurselebTan
erTad monawileobas iRebda sazogadoebrivi wesrigis
dacvis RonisZiebebSi. TbilisSi, senakSi, CxorowyuSi da
walenjixaSi. sazogadoebrivi wesrigis dacvis sadarajoze mdgari gela TuTaraSvili gamoirCeoda didi pasuxismgeblobiT da saqmisadmi keTilsindisieri SesrulebiT. TanakurselebSi sargeblobda didi pativiscemiT.
gela TuTaraSvili umaRlesi skolis kursantebTan
erTad mivlinebul iqna gagraSi sabrZolo moqmedebebSi
173
monawileobis misaRebad. maSin, rodesac gagra aRebuli
iyo koaliciuri „boevikebis“ mier, kursantebma scades
Setevaze gadasvla da „boevikTa“ SeCereba, magram mtris
Warb ZalebTan verafers gaxdnen. Setevaze gadasvlisas,
mtris mier gamosrolili tyviiT mZimed daiWra meore
kurseli gela TuTaraSvili, romlisTvisac es Wriloba
sabediswero aRmoCnda.
erTaderTi Svilis daRupviT gamwarebuli mSoblebi
sasowarkveTas miecnen. Tavs datexil ubedurebas, tkivils ver gauZlo dedam — qalbatonma lamaram da male
gardaicvala.
gelas darCa mama — guram TuTaraSvili, romelic
Svilis suraTebs Sescqeris da mis nivTebs efereba.
saqarTvelos Sss brZanebiT gela TuTaraSvils mieniWa meTaurTa SemadgenlobiT „policiis leitenantis“
specialuri wodeba. samSoblos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolaSi gamoCenili gmirobis, Tavdadebisa da mamacobisaTvis dajildovda „vaxtang gorgaslis
III xarisxis ordeniT“. misi gvari oqrosferi asoebiT
amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul
samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. gela TuTaraSvilis saxels atarebs Sss akademiis meore kursis meoTxe oceulis pirveli aTeuli.
gela TuTaraSvilis gvari da saxeli amotvifrulia
TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, gela!
174
viT gigaSvili, nikoloz CeCelaSvili, tariel xaraiZe, valeri
naTelaSvili, giorgi quTaTelaZe, avTandil cincaZe, Teimuraz cnobilaZe, murman basiliZe, zurab nawilaSvili, badri
patariZe, mixeil barbaqaZe, baqar begiaSvili, zaza sigunava,
vefxia beJaniSvili, ivane maxaWaSvili, goCa mgalobliSvili,
badri gvelesiani, goCa ZoweniZe, kaxaber kotoraSvili, arCil
basilaSvili, qarTlos mokveraSvili, koba kilaZe, Teimuraz
SalikaSvili, daviT oniaSvili, nugzar elbaqiani da kaxa turaSvili.
gagris dacvis dReebSi mamacobis magaliTebi gviCvenes
oficrebmac, gagraSi gmirulad daRupulebma: maiorma mirian
TeTraZem da kapitanma vaxtang kvesitaZem.
gadarCenilma oficrebma: podpolkovnikma leonid subotinma, maiorma vaJa gurgeniZem, kapitanma elguja (rezo) Wanturiam, kapitanma malxaz nemsiwveriZem, maiorma iSxan arzumanovma, leitenantma xviCa patariZem, leitenantma vaxtang
sulTaniSvilma; zemdegebma: jumber narimaniZem, malxaz qavTaraZem da gela lekiSvilma; aseve umaRlesi skolis TanamSromlebma: giorgi giutaSvilma, ludvig kotoianma da aleq-
sandre poRosovma.
gagris bataliebs rom vixseneb, eWvi aravis unda Seeparos
Cveni samxedro xelmZRvanelobis arakompetenturobaSi. am saqmeSi Cauxedavi kacic ki advilad SeamCnevda, Cvens e. w. SeiaraRebul ZalebSi rogori udisciplinoba da qaosi iyo gamefebuli, ar iyo erTiani fronti. ra disciplinaze SeiZleba laparaki, roca Tavad erT-erTi samxedro maRalCinosani, polkovniki
paata daTuaSvili gagris dacemis wina dReebSi yvelas Tvalwin
leseliZisken iRebs gezs da miipareba. warmoidgineT, amis Semxedvare rigiTi jariskaci ras izamda?! Stabi sabrZolo viTarebas koordinacias ver uwevda, ar iyo savele kavSiri.
axla — sabrZolo teqnikaze. mZime teqnika sakmarisi iyo,
magram gamoyeneba ver moxerxda. javSantransportiorTa
garkveuli nawili mwyobridan iyo gamosuli. samxedroebs ar
hqondaT Setevis survili. samxedro „strategebma“ viTom ar
icodnen, rom adgilze tkepniT verafers gavxdebodiT. yvelasaTvis cnobilia, rom oms is igebs, vinc aqtiurad moqmedebs, Setevaze gadadis, adgilze dgomas xom meti msxverpli
da damarcxeba mohyveba.
saguSagoebsa da sabrZolo poziciebs TviTneburad tovebdnen, rac zemoT aRwerili udisciplinobis, qaosis fonze
175
sulac ar iyo moulodneli. gagris StabSi yoveldRe imarTeboda 2-3 saaTiani TaTbirebi. ra sakiTxebs ganixilavdnen
CvenTvis ucnobi iyo, magram faqtia — brZola mimdinareobda
da TaTbirebis dro ar iyo.
3 seqtembris xelSekruleba ar Sesrulda. afxazurma mxarem molaparakebis procesi praqtikulad imisaTvis gamoiyena, rom gagra, ganTiadi da leseliZe gadamTielebs darCenodaT. aq Tavsmoxveuli omi iyo. misTvis separatistebi da eqstremistebi karga xans emzadebodnen da maT mxardamWerebi
ruseTSi hyavdaT.
gagris brZolebis dReebSi, roca qarTveli meomrebi da
mosaxleoba Svelas iTxovdnen, quCebi upatronod mitovebuli gvamebiT iyo mofenili, danarCen saqarTveloSi bevri umsgavsobebi xdeboda: televizia reklamebiT gamudmebiT mouxmobda Cvens mosaxleobas (gansakuTrebiT, mosaxleobis im nawils, vinc fuli akeTa, gamdidrda da exla dasveneba moenatra) dasasveneblad antaliaSi, dubaiSi, kviprossa Tu kanaris
kunZulebze. zogma Svilebi umaRlesi ganaTlebis misaRebad
evropaSi gaagzavna, zogmac, civi niavi ar miekaroTo, naSierT sazRvargareT nayid „qoxebSi“ daudes bina. saqarTveloSi omia da yvela moqalaqe samxedro reJimis Sesabamisad unda
garjiliyo!
gagris brZolebTan dakavSirebiT dasawyisSi mokled mimovixile ramdenime avtoris uazro, uniWo, viRaceebis monayolze agebuli, dausabuTebeli najRabnebi umaRlesi skolis Sesaxeb. autanelia yovelive is, rac Cvenze daweres presaSi. autanels xdis saqarTvelos generaluri prokuroris
daskvna „1992 wlis 14 agvistos afxazeTis regionSi saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis SezRuduli kontigentis gadaadgilebis da samxedro damarcxebis mizezebis Sesaxeb (ixileT gazeTi „saqarTvelos respublika“ №360, 27 seqtemberi,
2000 weli). am daskvnis mixedviT, gamoZiebiT dadgenilia,
rom gagra-leseliZis monakveTze 1992 wlis 17 agvistodan
— 2 oqtombramde ibrZodnen erovnuli gvardiisa da gagris
batalionebi, aseve „Savnabadisa“ da „mxedrionis“ formirebaTa mebrZolebi.
xedavT? aq prokuraturis oficialur daskvnaSic ver moiZebna Cveni, saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRlesi
skolis (Sss umaRlesi skolis) adgili! am daskvnis Semdgenels gagris brZolebSi rom mieRo monawileoba, bevr utyuar
176
cnobas Seagrovebda daskvnisaTvis da damnaSaveTa dasjas moiTxovda. maT ki xelisuflebis zemo eSelonebSi aucileblad
miakvlevda. diax, maT gawires gagris mosaxleobaca da mebrZolebic. Tumca, rogorc yvela xelisufali amis uflebas ar
miscemda...
aris gagris dacemis amsaxveli dokumenturi filmi, romelsac wina wlebSi xSirad uCvenebdnen saqarTvelos televiziis arxebiT. misi wamyvanic ar asaxelebs gagris brZolebis monawileTa Soris saqarTvelos uSiSroebis saministros
umaRlesi skolis oficrebsa da kursantebs.
gagris dacemiT gamowveuli tkivili ar iyo ganelebuli
(amas daviwyeba ar uweria!), rom saqarTveloSi 11 oqtombers
Sedga saparlamento arCevnebi, — saqarTvelos demokratiuli
mSeneblobis gzaze didmniSvnelovani movlena. amiT daiwyo
axali xelisuflebis legitimuroba. sakanonmdeblo organoSi iseTebic blomad „airCies“ parlaments ki ara, rigiT Tanamdebobasac rom Znelad andobda kaci. magram, ase Tu ise saqarTvelos axali xelisufleba hyavda.
arCevnebis Catarebis Semdeg umaRlesi skolis piradi Semadgenloba brZanebiT gaemgzavra senakis raionis sofel menjSi. aq umaRlesi skolis piradi Semadgenloba menji-senakis
mimarTulebiT axorcielebda patrulirebas da eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmis SesaZlo Tavdasxmis SemTxvevaSi Tavdacvis RonisZiebebis SemuSavebiT iyo dakavebuli.
operatiuli informaciis safuZvelze, eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmis mosalodneli Tavdasxmis asacileblad da maTTan Sesaxvedrad dislokaciis adgilis ramdenjerme datoveba mogviwia. „zviadistebis“ Tavdasxmis molodinSi
yofnam, senaki-TeklaTis da senaki-Cxorowyus trasebze poziciebis gamagrebam, Cvens rigebSi daZabuloba Seitana. ramdenime oficerma da kursantma dislokaciis adgili datova
da Sin wavida. maSin, rodesac mamrobiTi sqesis oficrebi garbodnen, qali oficeri — maiori manana mosuliSvili mamacurad idga sxva oficrebTan da kursantebTan erTad.
dekembris Sua ricxvebSi uSiSroebis umaRlesi skola icvlis dislokaciis adgils da senakSi gadadis, rusuli jaris
mier mitovebul samxedro qalaqSi da momdevno wlis maisamde
iq dahyofs.
oqtomberSi umaRlesi skolis xelmZRvanelobis saxelze
Semodis bevri kursantis gancxadeba daswrebuli swavlebi177
dan — dauswrebelze gadayvanis TxovniT. amas ZiriTadad is
kursantebi iTxoven, romlebic gagraSi brZolebSi ar monawileobdnen.
bolo periodis respublikaSi rTulma politikurma mdgomareobam garkveulwilad imoqmeda umaRlesi skolis saqmianobaze, SeimCneoda samsaxurebrivi da saswavlo disciplinis
Sesusteba. kursantebi leqciebs acdendnen.
wlis bolomde umaRlesi skola gadasulia sabrZolo
mzadyofnaze. saswavleblis sxvadasxva aqciaSi monawileoba
erTsa da imave oficrebsa da kursantebze gadadis.
178
saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros miliciis umaRlesi skolis oficerTa da kursantTa
sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebsa
da saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis
warmoebul brZolebSi monawileobis
geografiuli ruka da masStabebi
1993 ww.
soxumi
quTaisi
senaki
Tbilisi
179
aravinaa marTali da aravin _
damnaSave, aseTi dro idga
1993 weli
„iyo rwmena, magram ar iyo macxovnebeli madli“.
wminda mamaTa gamonaTqvami
axali weli idga. Tbilisis ca mTeli Rame ganaTebuli iyo
sxvadasxva iaraRidan nasroli tyviebiT. ase aRniSnavdnen
TbilisSi am dResaswauls. isrodnen msxvilkalibriani tyiamfrqvevebidan, pistoletebidan, avtomatebidan. gasarTobad
gvqonda saqme? ras mivaweroT yovelive es? albaT, uzneobas.
gagris dacemiT gamowveuli tkivili ar ganelebula da
arc SeiZleba daviwyebas mieces! anda rogor SeiZleba iqauri
saSinelebis daviwyeba?! Cveni biWebis, adgilobrivi gvardielebis, sxva qarTveli mebrZolebis, gagris mcxovrebTa sicocxle iq Sewyda! mterma qarTvelebis sisxliT SeReba gagra
da Cven gvezeimeboda?!
gagris dacemis Semdeg, oqtombris Sua ricxvebidan soxumSi sabrZolo moqmedebebi ufro gamwvavda. Tu wina wels soxumi
saraketo danadgarebidan ibombeboda, 1993 wlis dasawyisidan
qalaqs TviTmfrinavebidan bombavdnen rusi samxedroebi. 15-16
marts afxazi eqstremistebi, Crdilokavkasielebisa da rusi
samxedroebis mxardaWeriT, masobrivad bombavdnen soxums.
uSiSroebis umaRlesi skolis piradi Semadgenloba samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebas agrZelebs senakSi. aq ZiriTadad, meore da mesame kurselebi arian, xolo martidan pirvelkurselebic miematnen.
ukve ori kviraa TbilisSi sazogadoebrivi transporti
paralizebulia, metropoliteni gadaadgilebis erTaderT
saSualebad aris qceuli da moqalaqeTa mozRvavebuli nakadi metropolitenSi aferxebs wesrigis dacvas. saqarTvelos
mTavrobis davalebiT da Ss saministros werilis safuZvelze,
14 ianvridan (1993 w.) metropolitenSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad mivlinebul iqnen pirvelkurselebi.
181
TebervalSi TbilisSi urTulesi kriminogenuli viTareba
Seiqna, rac dauyovnebliv moiTxovda eqstremaluri RonisZiebebis gatarebas. am RonisZiebebSi monawileobis misaRebad
da saswavlo programiT gaTvaliswinebuli operatiul-samZebro saqmianobis xaziT staJirebis gasavlelad, Tbilisis Ss
sammarTveloSi 4 Tebervlidan igzavnebian uSiSroebis umaRlesi skolis meoTxe kurselebi.
1993 wlis 16 marts soxumSi Seqmnili rTuli sabrZolo viTarebis gamo, saqarTvelos parlamentis Tavmjdomaris, saxelmwifo meTauris gankargulebiT, Ss saministroSi da mis daqvemdebarebul organoebSi SemoiRes yazarmuli mdgomareoba. misi
piradi Semadgenloba gaZlierebul mzadyofnaze gadaiyvanes.
martSi umaRlesi skola ganicdis cvlilebas. igi gamoeyo
uSiSroebis saministros.
saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1993 wlis
15 martis №232 dadgenilebiT: 1. miRebul iqna cnobad, rom
saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1993 wlis 23
Tebervlis №155-9 dadgenilebiT yofili saqarTvelos respublikis uSiSroebis saministros umaRlesi skolis nacvlad,
Seqmnilia saqarTvelos respublikis Sss umaRlesi skola da
saqarTvelos respublikis sainformacio-sadazvervo samsaxuris umaRlesi specialuri saswavlebeli. 2. saqarTvelos
respublikis Sss umaRlesi skola Tavisi mdgomareobiT gauTanabrda mTavar sammarTvelos, mas mieca Sesabamisi avtonomia, iuridiuli piris ufleba, mieniWa umaRlesi iuridiuli
saswavleblis statusi, xolo kursdamTavrebulebs iuristsamarTalmcodnis kvalifikacia. umaRlesi skola gadmovida
isev pirvandel SenobaSi.
Sss umaRlesi skola amzadebda saqarTvelos respublikis
Sss samsaxuris oficrebs. ganisazRvra skolis daswrebuli da
dauswrebeli swavlebis ganyofilebebze yovelwliurad 100100 msmenelis miReba.
soxumSi sabrZolo moqmedebebSi monawileobis misaRebad
Sss umaRles skolaSi mzadebaa. gamgzavrebamde ori dRiT adre saswavlebelSi yazarmuli mdgomareoba gamocxadda. sabrZolo moqmedebebSi monawileTaTvis rigdeba samxedro forma
— komuflaJi. SabaTs, 3 ivliss diliT aeroportSi mivdivarT.
4-5 saaTis lodinis Semdeg, givi kvantalianis mondomebis miuxedavad, im dRes soxumSi ver gavfrindiT. aeroportis administraciam mizezad sahaero trasis gadatvirTva da soxumis
182
mimarTulebiT frenis Sewyveta daasaxela. gamgzavreba meore
dRisaTvis gadaido.
soxumSi wamsvlelebi skolis saerTo sacxovrebelSi darCnen, raTa droulad gadaeyvanaT aeroportSi. umaRlesi skolis TanamSromelTaTvis gamoyofili ori avtobusi SuadRes
aeroportis ezoSi idga. avtobusebSi myofi oficrebi da kursantebi xumrobdnen, saubriT erTobodnen. gairkva, rom zogierT kursants ojaxebisaTvis ar ucnobebia soxumSi wasvlis
Sesaxeb. oficrebis nawilma piroba dado kursantebis winaSe,
rom maT gverdiT ibrZolebdnen, Tumca sityva gatexes. bevri
maTgani dislokaciis adgils — soxumis pirvel qarTuli saSualo skolis Senobas ar gascilebia.
didi dro gasuliyo. givi kvantaliani ar Canda. daaxloebiT,
16 saaTze movida cnoba, rom tu-154 asafren bilikzea. trapTan
SevjgufdiT. TviTmfrinavSi Sesasvlel karTan sacobi Seiqmna.
dasajdomi adgilebi aRar iyo da kursantebi erTmaneTis SeviwroebiT cdilobdnen savarZlebSi moTavsebas. pirvelkurselma nikoloz (nika) CeCelaSvilma da me erTmaneTs gadavxedeT, mivxvdiT, rom soxumamde fexze mdgomT mogviwevda frena.
magram bedma gagviRima. ekipaJis wevrebs Soris aRmoCndnen Cemi bavSvobis megobari sergo arzumaniani da nika CeCelaSvilis
mamis megobari, xomaldis meTauri Temur WoxoneliZe, xolo
bortinJineri vaJa farjiani ekipaJis kabinaSi yofnisas gavicaniT. Sexvedram gagvaxara (sergo didi xania ar menaxa). maT ekipaJis kabinaSi SegvipatiJes da dasajdomi adgilebic migviCines.
saubarSi ise ganvlo drom, rom rogor mivuaxlovdiT soxumis
aeroports mxolod maSin mivxvdi, roca TviTmfrinavma daSveba daiwyo. asafren biliks zRvidan SemovuareT, marjvniv moxvevisas, xomaldi Setortmanda. megona, piloti saWes ver daimagrebda, magram gamocdilma mfrinavma SeZlo TviTmfrinavis
usafrTxod dajdoma. Tengiz WoxoneliZe gamotyda, aseTi ram
komunisturi wyobis dros rom gamekeTebina, frenas amikrZalavdneno da daayola, — es gauTvaliswinebeli Secdoma TviTmfrinavis gadatvirTvam gamoiwviao.
aeroportidan qalaqis mimarTulebiT avtobusebiT gavemgzavreT. ramdenime wuTSi soxumis centrSi mdebare pirvel
qarTul saSualo skolasTan mivediT. aRmoCnda, rom es Cveni
dislokaciis adgili iyo. 2 saaTic ar iqneboda gasuli, rom movida cnoba Cveni Semadgenlobis dauyovnebliv wina xazze gasvlis Sesaxeb. moitanes avtomatis vaznebis 3 xis yuTi, CavsxediT
183
avtobusSi da gumisTis mimarTulebiT gaveSureT. avtobusi
me-12 saSualo skolis ezoSi Sevida. iq gviTxres, rom gza fexiT
unda gagvegrZelebina. gumisTaze mdebare StabSi misasvlelad
adgilobrivi mebrZoli, mzveravi wagviZRva. oficrebma gadavwyviteT Semdegnairad gavnawilebuliyaviT: win Cadgnen maiorebi:
rezo Wanturia da SoTa axalaia, maT nawili kursantebisa gahyvebodnen, SuaSi kapitnebi: malxaz nemsiwveriZe da gela gudaZe
da kursantebi, bolos me da vice-polkovniki daviT Cagunava.
Camobnelda. gumisTis StabTan misasvlelad mimyoli gadaadgilebiT swrafad vmoZraobdiT. gzad mitovebuli saxlebis
ezoebs gavdiodiT. gadaadgilebisas urTierTmxardaWeris
uzrunvelsayofad, saTanado poziciebs vikavebdiT. ase davZlieT es damRleli gza gumisTis Stabamde. Stabi uCxoze mdebare erT-erTi korpusis meoTxe sarTulze iyo ganlagebuli.
Stabis ufrosi maiori zurab samuSia iyo. misi davalebiT, imave Rames gumisTis dambebTan wina xazze gavediT da poziciebze ganvlagdiT. aq frontis xazi gadioda, denTis suni idga da
kidev raRac mZime, autaneli suni. mxolod meore dRes, dRis
sinaTleze gairkva ra yarda ase. autaneli suni afxazi meomrebis gvamebs asdioda. isini mravlad iyo mimofantuli Cven poziciebze. afxazebs, wina Rames uCxozis da aCadaras poziciebi
gaurRveviaT da Seteva ganuxorcielebiaT Cveni poziciebis
asaRebad, magram adgilobriv mebrZolebs, sxva qarTul SenaerTebs mougeriebiaT da mteri dauxocavT, Tumca Cvenebic daRupulan. suni dambebs miRmidanac modioda.
SuaRames gawvimda. iZulebuli viyaviT, Tavi blindaJSi
Segvefarebina. igi betonis filebisagan iyo agebuli. kursantebisa da oficrebis erTi jgufi, wvimis miuxedavad, dambebTan gamagrda. mTeli Ramis ganmavlobaSi vmonacvleobdiT.
dilas mzem gamoanaTa da gamoidara.
mzis gulze eyarnen moklulebi. zRvis mlaSe monaberTan
Sereuli gvamebis amazrzeni suni ise iyo gamjdari, rom mTeli
iq yofnisas suni ar gvSordeboda. zog kursants gulisrevis
spazmebi stanjavda. amis gamo iyo, rom meore kurselma ivane mirianaSvilma ver gauZlo arsebul mdgomareobas da ukan,
dislokaciis adgilas, soxumis pirvel saSualo skolaSi gavagzavneT.
kargad gaTenebuli iyo. dambebis bolos, rkinigzis liandagTan CasafrebulTa Semowmeba gadavwyvite. sanam biWebamde
mividodi, dambebs amofarebuli mivyvebodi biliks da gzad
184
mimofantul gvamebs vakvirdebodi. yvela daRupuli (afxazi
Tu araafxazi) 40 wels gadacilebuli iqneboda, mxolod erTi
axalgazrda SevniSne. gvamebs moyviTalo-momwvano feri dasdebodaT. rkinigzis siaxloves meore kurselebi idgnen. maT
afxazTa zurgCanTebi gaexsnaT, amoeRoT ramdenime dRis sagzali — xorcis konservebi da Seeqceodnen. maTTan ramdenime
wuTi davyavi, Seqmnil viTarebaze vimsjeleT da gamobrunebisas gavafrTxile, yuradRebiT yofiliyvnen. Cveni poziciebi,
zRvis napiridan dambebis gayolebiT rkinigzis xazamde 300350 metrze iyo gaWimuli. ZiriTadad Ram-RamobiT isrodnen.
Cveni ganlagebidan (am adgils „ximikebs“ eZaxdnen) 3-4 metrSi piraRma egdo 40-42 wlis mamakacis gvami, romelsac xelebi mokrivesaviT hqonda momuStuli. sikvdils is am pozaSi gauSeSebia, TiTqos kidev agrZelebso winaaRmdegobis gawevas,
momwvano-moyviTalo saxe moRuSuli hqonda. amis Semxedvare
meore kurselma adam gulbanma Tqva: „xedav, ra vaJkacurad
momkvdara“. iqve mdgarma mesame kurselma malxaz Canadirma
miugo: „etyoba am gvamis gaSeSebis intensivobaze temperaturas mouxdenia gavlena. sikvdils win kurnCxvebi uZRoda, rac
kunTebis gaSeSebis Zlieri gamoxatulebaa, da ara is, rac Sena ggonia. tyviiT miyenebulma tkivilma Seawuxa“. sxva gza ar
gvqonda, garemos unda SevguebodiT.
SuadRes adgilobrivi mebrZolebi amovidnen, mzveravebi
varTo, — gviTxres. erT-erTs cilindri exura, etyoboda, maTi ufrosi iyo, vinaidan misi karnaxiTa da xelmZRvanelobiT
orma „razvedCikma“ gvamebs mouwyo e. w. „piradi Cxreka“. gvamebs atrialebdnen, jibeebidan sabuTebs, rusul fuls iRebdnen. erT-erT gvams jibeSi Setevaze gadmosuli razmis wevrTa
siac ki aRmoaCnda. am procesis dros, suni ufro mZafrdeboda
da Cveni adgilze gaCereba SeuZlebeli xdeboda. kursantebma
Semomxedes, maT amiT magrZnobines, rom „razvedCikebis“ qmedebebi SemeCerebina da maTi wasvla momeTxova. biWebs Tvali
Cavukari. amiT mivaxvedre, rom wynarad mdgariyvnen. sanam
„razvedCikebi“ gvamebis „pirad Cxrekas“ awarmoebdnen, maT
saubars vismendiT da davrwmundi, rom isini nasamarTlevebi
iyvnen. amitomac da problemebis acilebis mizniT, rac „mxedrionelma“ SoTa Rlontma Segviqmna gagraSi, gadavwyvite maTTvis maTive enaze mimemarTa. amiT ori ram unda gadamewyvita:
jer, iqaurobas rac SeiZleba swrafad unda gasclodnen da
kidev — amaTac ar moeparaT iaraRi. kursantebi mzad iyvnen,
185
Tu iaraRisken waucdebodaT xeli, adgilzeve gadaewyvitaT
maTi bedi.
„razvedCikebis“ lideri CemTan axlos idga da aqedan xelmZRvanelobda or TanamebrZols. cilindris gamo, misTvis
„dudaevi“ SeurqmeviaT (CeCneTis respublikis prezidents amsgavsebdnen, namdvilad ki drandeli caava iyo). „dudaev“, ra
unda giTxra, — mivmarTe da davamate — „Sen atmaska unda momce. briaJkas uTxari grimitobas SeeSvan, dazagrul separatistebis daSmonvas SeeSvan, isedac yars aqauroba, yofa aqvT
natirebi, fara xom gaikres, gaiyvane aqedan“. amis Tqma iyo da
„dudaevma“ Cemsken moixeda. TiTqos mamowmebso, Tvali Semavlo. mivxvdi, Cacmuloba eucxova. arc davayovne da vuTxari:
„es komufliaJi aq damiades (samxedro formaze samxreebi ar
mekeTa), itogSi, maskirovkaSi var. ZmiSvils wamovyevi da ar
minda am broSkebs movakvlevino, Tanac ramdenime eqstremists gavasaReb. nasrokali var da erTmaneTs unda gavugoT,
Zmao, „dudaev“, romel zonaSi ijeqi?!“ cilindrianma ar damala Tavisi nasamarTleoba da Semomageba — „sami sroki ruseTSi
movixade qurdobis statiiT“.
„dudaevma“ kidev erTxel moixeda Cemken, miubrunda Tavis
saZmos da mbrZanebluri kiloTi mimarTa: „exla wavediT, daaCqareT!“
Jargonma gaWra, „razvedCikebi“ qvemoT, korpusebisken wavidnen. Cven poziciebs rom gascildnen, ramdenimewuTiani siCumis Semdeg gaocebuli kursantebi Cvenma „dudaevma“ xumrobis xasiaTze daayena.
im saRamodan — dilamde, ise rogorc wina Rames, mdinare
gumisTaze gamaval frontis xazze poziciuri srola ar Sewyvetila. mowinaaRmdege avtomaturi iaraRidan isroda, tyviebi dambebs xvdeboda da xma Ramis wyvdiadSi ikargeboda. sroliTve vupasuxeT, 3-4-jer yumbarmtyorcnidanac visrodiT. 5
ivliss mowinaaRmdegis mxridan gamosrolilma tyviam SublTan, Tvalis areSi msubuqad daaziana meore kurseli zaza SavluxaSvili.
5 ivliss srola droebiT Sewyda. es gadawyvetileba orive
mxarem miiRo, raTa afxazebs Tavisi moklulebis cxedrebi gaetanaT, magram molaparakebisas, Cven Tvalwin gumisTaze gamaval rkinigzis xidze rom gaimarTa, afxazebma amaze uari Tqves
— moklulebi soxumelebi arian da SegiZliaT Tqvenve daasaflaoTo. raRas vizamdiT? gvamebi ise yarda, iq gaZleba yovlad
186
SeuZlebeli xdeboda. amitom isini winaswar gaTxril ormoSi
davasaflaveT. amis Sesruleba 7 ivliss saRamos CvenTan poziciebze amosul 30 kursants daevala. magram suni mainc idga. es
suni dambebs iqiT daxocili afxazebis gvamebidan modioda. is
adgili ki danaRmuli iyo naRmi-xafangebiT — „liaguSkebiT“.
aqve „ximikebis“ poziciebze adgilobrivi mebrZolebisagan vigebT, rom afxazebis mxareze ibrZodnen soxumeli qarTvelebi
— wereTeli da minaZe.
6 ivliss, SuadRes afxazebma soxumis centralur raions
„gradis“ tipis reaqtiuli danadgarebidan dauSina cecxli. im
dRes Cveni SenaerTi poziciebidan gamodioda. oficrebisa da
kursantebis nawili im gziT gamovida, ra gziTac aq, dambebTan
amovida, xolo — nawili, adgilobrivi mebrZolis megzurobiT
samanqano gziT Stabisken moemarTeboda. afxazebma Cveni gadaadgileba SeniSnes da eSeris mTidan „nursis“ tipis raketa
(marTvadi raketa) gamoisroles. raketa kursantebis gadaadgilebis adgilas daeca da afeTqda. mZimed daWrili kursantebi gzis piras eyarnen. wina xazidan axalgamosulebma mivirbineT raketis afeTqebis adgilas da isini swrafad gadaviyvaneT
gzidan. raketis frTas pirvelkurselis goCa gurgeniZisaTvis
fexi wvivSi gadaeWra da uCxoze mdebare medpunqtidan amosuli eqTani rezinis JgutiT sisxlis denas uCerebda. meorekurselebi: goCa Tamliani, adam gulbani, arCil guledani, arCil
dangaZe, hamlet jorbenaZe, gia tabucaZe da pirvelkurselebi:
Tamaz gogaZe, badri patariZe daWrilebi iyvnen fexsa da zurgSi. pirveladi daxmarebis aRmoCenis Semdeg, radiokavSiris saSualebiT gamoZaxebulma saswrafo daxmarebis manqana „kobram“
isini soxumis saavadmyofoSi gadaiyvana.
7 ivliss, gumisTaze Cven Semadgenlobas Semoematnen leitenanti zurab Rlonti da Cveni saswavleblis kursdamTavrebulebi: kaxa adamia, mixeil baidoSvili da daviT sarajiSvili. kursdamTavrebulebs nebayoflobiT gadaewyvitaT damdgariyvnen iq, sadac maTi Tanatolebi ibrZodnen (mogvianebiT,
1993 wlis 5 agvistos saqarTvelos Sss gamoscems №345 p/S
brZanebas, Sss umaRlesi skolis 1993 wlis 49 kursdamTavrebulis q. soxumSi samuSaod 6 TviT gagzavnis Sesaxeb. am raodenobidan 10%-ic ar imyofeboda soxumSi. omi mimdinareobda da
ra samuSao unda CaetarebinaT kursdamTavrebulebs, gaugebaria). im dRes Semogvematnen mesame kurselebi: avTandil gaimarjvaSvili, goderZi Canqseliani da koba papuaSvili; meore
187
kurseli goCa SurRaia; pirvelkurselebi: baCuki saaTaSvili,
Teimuraz Caduneli, vefxia kinwuraSvili, goCa turaSvili,
mixeil barbaqaZe, valeri naTelaSvili, vaJa takaSvili, gela
gelaSvili, arkadi gabroSvili, petre osiaSvili, sergo qoTuaSvili, moris jugaSvili, mamuka aslamaziSvili, Zmebi xviCa da goCa saxamberiZeebi, kaxa jalabaZe, giorgi quTaTelaZe,
Teimuraz cnobilaZe, nugzar elbaqiani da sxvebi.
axladCamosulTagan vigebT, 4 ivliss soxumSi Cveni gamgzavrebisas givi kvantalianis aeroportSi gamoucxadeblobis
mizezs. Turme, is im dRes 10 saaTze daibares saxelmwifo meTauris administraciaSi da Tanamdebobidan gadayenebis Sesaxeb acnobes. amave dRes umaRles skolaSi ikribeba kursantebisa da oficrebis nawili da kursantebs givi kvantalianis
saswavlebelSi dasabrunebeli aqciis mowyobisaken mouwodeben. oficrebis nawili ki klubSi Sekrebil kursantebs simSvidis SenarCunebas sTxovda da kvantalianis sawinaaRmdego
argumentebs ayalibebda. azrTa sxvadasxvaobis miuxedavad
skolis ezoSi 50-60 kursanti da oficeri Seikriba. isini organizebulad wavidnen givi kvantalianis saburTalos quCaze
mdebare sacxovrebel korpusTan da mjdomare aqcia gamarTes, misi samsaxurSi dabrunebis moTxovniT.
meore dRes, 5 ivliss Sss umaRles skolas stumrobs saqarTvelos Sss xelmZRvaneloba — Sinagan saqmeTa ministris
pirveli moadgile general-maiori jimi miqelaZe da kadrebis
sammarTvelos ufrosi valeri gelbaxiani (valeri gelbaxiani
e. SevardnaZis prezidentobisas sakanonmdeblo xelisuflebis warmomadgenelia da dReisaTvis igi politikurad devnilia). jimi miqelaZe da valeri gelbaxiani klubSi Sekrebil
kursantebs umtkicebdnen, rom saswavleblis ufrosi givi
kvantaliani Sinagan saqmeTa saministros gverdis avliT, Tavisi iniciativiT agzavnida kursantebs sabrZolvelad Sida
qarTlsa da afxazeTSi. Semdgom valeri gelbaxiani dasZens,
rom 2-3 wlis ganmavlobaSi codna ar migiRiaT da ucodinar
kursdamTavrebulebs Ss organoebSi ver miviRebTo.
kursantebma xma aimaRles, narkomanebs da quCidan moyvanilebs iRebT Ss organoebSi da Cven ratom ar unda migviRoTo, codnasac viRebT da Tqveni brZanebebiTac vmonawileobT
RonisZiebebsa da teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul
brZolebSic, ramdenad gamarTlebulia kursantebis gawveva
omSio.
188
valeri gelbaxianma upasuxa: omSi wayvana givi kvantalianis iniciativiT xdeba da ara Sinagan saqmeTa saministros gankargulebiT. Sekrebaze aseve iTqva isic, rom umaRlesi skolis ufrosis movaleobis Semsruleblad dainiSna jimi miqelaZe. amaze gabrazebulma kursantebma j. miqelaZes mimarTes,
„saidanac mobrZandiT, isev iq wabrZandiT, Cven, ki, givi kvantaliani dagvibruneT.
xelisuflebis zemdgomi organoebi Sss umaRles skolas
sicruiT beravdnen. amas, romeli, Tundac, briyvi, daijerebda, rom kursantebi omSi mxolod kvantalians Tavisi iniciativiT mihyavda da xelisufleba, saministro baiburSi ar iyo,
anda udrtvinvelad itandnen aseT gaugonar Tavnebobas?!
maTTvis sul erTi iyo am omSi vin da ramdeni daiRupeboda,
oRond maT da maT ojaxebs civi niavi ar mihkarebodaT. kidev
erTi, saqarTvelos saxelmwifos meTauris, SeiaraRebuli Zalebis mTavarsardlis analitikuri ganyofilebis ufrosis,
mTavari samxedro mrCevlis, inJiner-polkovnik v. Ciqovanis
1993 wlis 3 ivlisis №309 werili, romlis Tanaxmad da saxelmwifo meTauris gankargulebis safuZvelze, soxumSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad ivlis-agvistoSi igzavnebodnen
Sss umaRlesi skolis oficrebi da kursantebi.
8 ivliss eSeris mTidan kvlav dagvcxes. isini amiT Cvens
moTminebas amowmebdnen. avTo gaimarjvaSvili ramdenime wuTia WogritiT adevnebs Tvals afxazTa poziciebs. mebrZolTa
moZraobas guldasmiT swavlobda. dainaxa, rom gumisTasTan
mdebare miwuris (blindaJis) axlos mebrZolebi gadaadgilebisas Sejgufdnen. koordinatebi zustad gadasca gverdiT
mdgom meorekursel kaxa CinCalaZes, romelsac momzadebuli
hqonda yumbarmtyorcni kumulatiuri WurviT da imanac zustad isrola. Wurvi miwurs moxvda da aafeTqa. miwuris siaxloves vaiuSvelebeli atyda. erTi saaTi arc iyo gasuli, rom
meore kurselma zviad gogliZem snaiperis SaSxaniT sicocxles gamoasalma erT-erTi afxazi mebrZoli. meore dRes Cvenma dazvervam moipova informacia, rom kaxa CinCalaZis gasrolilma Wurvma miwurSi myofi mebrZolebi amoxoca, xolo zviad gogolaZes moekla afxazTa dajgufebis erT-erTi lideri. orive kursants, 23-e brigadidan Tavdacvis saministroSi
gagzavnili werilis safuZvelze, romelsac xels generali
geno adamia awerda, Tavdacvis ministris brZanebiT madloba
gamoecxada.
189
gumisTa. Cveni ganlagebis adgili. xelovnuri rkina-betonis
dambebi dangreuli iyo afxazuri mxridan gamosrolili WurvebiT.
190
gumisTa. „ximikebis“ poziciaze imyofebian saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros umaRlesi skolis pirvelkurselebi
marcxniv
baCuki
saaTaSvili,
marjvniv
Teimuraz
Caduneli
soxumeli mebrZolis marcxniv moris jugaSvilia
191
gumisTis poziciidan Secvlaze gamosuli kursantebi da oficrebi, uCxoze mdebare erT-erTi korpusis mitovebul binaSi,
Zalebis mosakrebad isvenebdnen, raTa 2-3 saaTiani Sesvenebis
Semdeg isev win, gumisTis dambebTan damdgariyvnen.
erT-erTi Sesvenebis dros binaSi myof kursantebsa da
oficrebs meorekurseli paata jRamaZe pianinoze dakruli
hangebiT maT Sinagan monologs asmeninebs.
xelisuflebas sicruis morevSi vyavdiT CaTreuli, amis
dasturia saxelmwifos meTauris gankarguleba. saqarTvelos meTauris, SeiaraRebuli Zalebis mTavarsardlis 1993
wlis 4 ivlisis №133 gankarguleba, romelic ori punqtisagan Sedgeba:
„1. saqarTvelos saxelmwifos meTauris, SeiaraRebuli
Zalebis mTavarsardlis brZanebis SeusruleblobisaTvis,
romelic dakavSirebuli iyo saqarTvelos Sss policiis
umaRlesi skolis monawileobasTan dakavSirebiT soxumis
dacvis RonisZiebebSi, skolis ufrosi, policiis generalmaiori givi kvantaliani ganTavisufldes dakavebuli Tanamdebobidan.
saqarTvelos erovnuli uSiSroebisa da Tavdacvis sabWos
uaxloes sxdomaze ganxilul iqnes sakiTxi givi kvantalianisaTvis policiis general-maioris wodebis CamorTmevis Sesaxeb.
192
2. daevalos saqarTvelos respublikis Ss ministrs T. xaCiSvils respublikis Sinagan saqmeTa saministros policiis
umaRlesi skolis ufrosis movaleobis Sesruleba droebiT
daakisros Ss ministris moadgiles policiis general-maior
jemal miqelaZes.
Sss umaRlesi skolis 4 ivlisis №63 p/S brZanebiT 83 oficeri da kursanti gaemgzavra soxumis dasacavad. amis Semdeg,
umaRlesi skolis ufrosis movaleobis Semsruleblis, j. miqelaZis brZanebiT, rac ivlis-agvistos TveebiT aris daTariRebuli, soxumSi igzavneba 25 oficeri da 128 kursanti. sul,
soxumis dasacavad monawileobda 36 oficeri 211 kursanti.
gumisTaze, sabrZolo poziciebze idgnen oficrebi: kapitani malxaz nemsiwveriZe, kapitani gela gudaZe, vice-polkovniki daviT Cagunava, maiori elguja Wanturia, SoTa axalaia,
leitenanti zurab Rlonti, vice-polkovniki iuri diaCkovidumbaZe, maiori iSxan arzumanovi, leitenanti xviCa patariZe, vice-polkovniki vaJa gurgeniZe, vice-polkovniki viqtor
nikolaiSvili, vice-polkovniki ivane (merab) qoqiaSvili, ma-
„ximikebis“ pozicias ar Ralatoben pirvelkurselebi: petre
osiaSvili (marcxniv) da valeri naTelaSvili (marjvniv)
193
iori aleqsandre xuciSvili, polkovniki rezo kiborZaliZe,
kapitani giorgi giorgaZe, polkovniki robizon xmalaZe, vice-polkovniki mixeil xurcia da sxva.
gumisTaze lokaluri srola ar wydeba. irRveva SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis Sesaxeb. skolis piradi Semadgenloba
kvlav icavda soxums. SeTanxmebis Sesabamisad, qarTuli SenaerTebis gamoyvana mimdinareobs: drandaSi, rkinigzis baqanze
tvirTaven sabrZolo teqnikas. misi gatana qarTvelebma 7 agvistodan daiwyes, 25 agvistodan ki jarebis daSoriSorebis
procesi mimdinareobda. agvistos bolos umaRlesi skolis
piradi Semadgenloba TbilisSi brundeba.
qarTuli jarisa da sabrZolo teqnikis gamoyvaniT isargebles afxazTa SeiaraRebulma formirebebma, daarRvies
soWSi miRebuli SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis Sesaxeb da 16
seqtembers ganaxorcieles Seteva oCamCiris mimarTulebiT,
mogvianebiT ki gumisTis mimarTulebiTac Seuties. isini iyenebdnen mZime teqnikas, saraketo danadgarebs. Tumca SeTanxmebisamebr es teqnika aRar unda hqonodaT. aq rusuli kvali
TvalsaCino iyo. sabrZolo operaciebs qarTvelTa winaaRmdeg rusi generaliteti xelmZRvanelobda. amas adasturebs
isic, rom generalma g. kondratievma ruseTis uzenaesi sabWos sxdomaze gamosvlisas soxumis dacemis TariRi iwinaswarmetyvela. operacia misi dagegmili iyo da kargad icoda
rodis aiRebda soxums.
soxumis dacemas, garda Cveni Zalebis arakoordinirebuli
moqmedebisa, rac mTavaria, mZime teqnikis gamoyvanisas „didi
daxmareba“ gauwia dasavleT saqarTveloSi arastabilurma
mdgomareobam. afxazebma rusebis daxmarebiT, isargebles dasavleT saqarTveloSi mimdinare samoqalaqo omiT, daarRvies
soWSi miRebuli SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis Sesaxeb da mTeli ZalebiT Semogvities.
1993 wlis dasawyisidan dasavleT saqarTveloSi gaxSirda eqs-prezidentis momxreTa mitingebi. gansakuTrebiT aqtiurobda loTi qobalias SeiaraRebuli formirebani. man
da misma SeiaraRebulma formirebebma saSiSroeba Seuqmnes
saqarTvelos teritoriul mTlianobas. 15 seqtembers loTi
qobalias SeiaraRebulma razmma, javSanteqnikis gamoyenebiT
Seuties samtredias. avantiuristma qobaliam SeiaraRebuli
razmiT daikava senaki, xobi da abaSa, miuaxlovdnen quTaiss.
Ss saministros 17 oqtombris №13/1-176 telefonogramis sa194
fuZvelze, quTaisSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad igzavneba umaRlesi skolis 50 muSaki.
saqarTveloSi dabrunebulma zviad gamsaxurdiam 24 seqtembers Tavis gamosvlaSi Tqva, rom mTavaria eduard SevardnaZis reJimis damxoba, amitom man omi unda waagos, xolo roca
kanonieri xelisufleba aRdgeba, igi afxazeTs daibrunebs.
soxumSi am droisaTvis umZimesi mdgomareoba iyo: mebrZolebi da mosaxleoba Svelas iTxovda, uTanasworo brZolaSi
iRupebodnen mebrZolebi, mosaxleoba.
27 seqtembrisaTvis soxumis evakuacia ar moxdara. im dRes
afxazebma rusebis-kazakebis, CeCnebis, adiReelebis, yabardoelebis, somxebis da sxva gadamTieli „boevikebis“ daxmarebiT,
daikaves soxumi. mosaxleobis sicocxle safrTxeSi aRmoCnda.
rusebma sisruleSi moiyvanes soxumis aReba. rusebis mzakvrulma gegmam, ZalTa daSoriSorebis, mZime teqnikis gayvanis
Sesaxeb qarTvelebi mZime mdgomareobaSi Caayena. soxumis brZolebSi gamoikveTa, rom qalaqis aRebis operaciaSi monawileTa
Soris udidesi nawili rusi profesionali samxedroebi iyvnen.
aq, brZolebSi ruseTis mravalricxovani desanti monawileobda. isini axal teqnikas iyenebdnen, magaliTad, distanciurad
samarTavi tankebi, siTburi raketebi da a. S.
dasavleT saqarTveloSi ki prezidentyofilis momxreebs
sakuTari xalxis winaaRmdeg wamoewyoT omi. eqstazSi Sesuli
zviad gamsaxurdias momxreebi xelisuflebis dabrunebisaTvis uimedo brZolaSi Cabmuliyvnen. 2 oqtombers maT foTi
daiqvemdebares. misi aRebisas „gradis“ tipis danadgarebi gamoiyenes. „zviadistebs“ Semoyvanili hyavdaT CeCnebi, kazakebi da afxazebi. soxumidan daZrul ltolvilTa mdgomareoba
ukiduresad mZime iyo. avantiuristma loTi qobaliam ki maT
zugdididan gamomavali gza ar gauxsna da WuberSi sicivisa da
SimSilisagan asobiT moxuci, qali da bavSvi daiRupa.
am mZime dros soxumidan ltolvilTa gamosayvanad ukrainelma xalxma, ukrainelma mfrinavebma qarTveli xalxisaTvis dauviwyari daxmareba aRmogviCines — ubedurebis zonidan
aTasobiT ltolvili gadmoiyvanes. sxva xalxebis Svilebi uangarod gvexmarebodnen, loTi qobalias mebrZolebi ki saqarTvelos qalaqebsa da raionebs „gradebiTa“ da „nursis“ tipis
raketebiT bombavdnen. 4-6 oqtombers, isini utevdnen ozurgeTs, lanCxuTs, xons, samtredias da rogorc iTqva, ltolvilebsac gza Cauketes.
195
e. SevardnaZis moTxovniT, foTis akvatoriaSi Semosulma
rus mezRvaurTa SeiaraRebulma dajgufebam samTavrobo jarebs daxmareba aRmouCina. maT moaxerxes gardatexa SeetanaT
samoqalaqo omis mimdinareobaSi, ukuagdes mowinaaRmdege, daikaves lanCxuTi da moigeries Seteva vanze. 21 oqtombers samTavrobo Zalebi Sevidnen xonSi, 22-28 oqtombers maT daikaves samtredia, foTi, senaki, xobi da gavidnen zugdidis mimarTulebiT.
saqarTvelos respublikis prokuraturaSi 1993 wlis oqtomberSi aRiZra sisxlis samarTlis saqmeebi samSoblos Ralatisa da antisaxelmwifoebrivi saqmianobisaTvis da gaica
dapatimrebis sanqciebi zviad gamsaxurdias mTavrobis wevrebze, maTi organizatoruli da wamqezebluri saqmianobis gamo.
Tumca zemoaRniSnulze braldebebi aravisTvis wauyenebiaT.
26 oqtombers saqarTvelos Sss umaRles skolaSi gangaSi
gamocxadda. amis mizezi qveyanaSi arsebuli mdgomareoba iyo.
saswavleblis Semadgenlobis Sekrebas piradad xelmZRvanelobda Sss umaRlesi skolis ufrosi, policiis general-maiori roman gvencaZe (igi ori kviris win dainiSna am Tanamdebobaze, kerZod, 1993 wlis 12 oqtombris saqarTvelos Sss №465
p/S brZanebiT). waikiTxes Sss wina dRiT daTariRebuli telefonograma №8/1-207, romlis Tanaxmad 26 oqtombers dasavleT
saqarTveloSi sazogadoebrivi wesrigis dasacavad unda gamgzavrebuliyo saswavleblis 100 kaciani razmi. im dRes oficerTa da kursantTa es raodenoba ver Seikriba. im xanad saswavlebelSi sul 80 kursanti da oficeri iyo. amis Semxedvare roman
gvencaZem emociebi ver damala da daimuqra, Tuki xval, 27 oqtombers, 10 saaTze 100 kaci ar Seikribeba, skolas davxuravo.
aseTi muqarebi Sss umaRlesi skolis yofili ufrosis givi
kvantalianisagan 1991-1993 w. w. xSirad gvesmoda, Tumca skola
Cveuli saqmianobiT ganagrZobda cxovrebas.
meore dRes, 27 oqtombers 10 saaTze umaRlesi skolis
platcze 100 kaci iyo gamwkrivebuli. roman gvencaZe Tavad
eswreboda piradi Semadgenlobis siis amokiTxvas. mwyobrSi
idga 8 oficeri, 2 pirvelkurseli, 44 meore kurseli, 16 mesame kurseli da 30 meoTxe kurseli. aRniSnuli jgufis xelmZRvanelad dainiSna umaRlesi skolis ufrosis moadgile samwyobro momzadebisa da reJimis dargSi, policiis polkovniki
merab ruxaZe.
aRniSnuli jgufi imave dRes senakSi gaemgzavra. senaks samTavrobo jarebi akontrolebdnen. maT wina dRes Seuties eqsp196
rezidentis ukanono SeiaraRebul formirebebs da qalaqi gaaTavisufles. umaRlesi skolis 100 kaciani jgufi, wesisamebr,
Ss saministros sakoordinacio Stabs dauqvemdebares. zemdgomi organos davalebiT kursantebi da oficrebi senakis Sesasvlel-gasasvlelebSi gaanawiles.
senaki naomar qalaqs hgavda. saRamos Cxorowyudan srola
ismoda. kursantebi da oficrebi Cxorowyu-menjis gzajvaredinze, rusTavelis, moskovisa da kuibiSevis quCebze ganlagdnen. am quCebze mitovebul saxlebSi Rame TeTrad gaaTenes,
poziciebze morigeobiT gadiodnen. diliT, sakoordinacio
StabSi, romelic qalaqis sastumroSi iyo ganlagebuli, daZabuloba SeimCneoda. Stabis gadawyvetilebiT Sinagan saqmeTa organoebis TanamSromlebs qalaqi unda daetovebinaT da
sofel nosirisaken gasuliyvnen. senakidan gasulebs, mdinare
texurasTan, sofel nosiris mxares magistralze aseTi suraTi daxvdaT: rusebi sangrebs Txridnen. skolis Semadgenloba
adgilze darCa, xolo Sinagan saqmeTa organos danarCeni TanamSromlebi samtrediis mimarTulebiT wavidnen.
SuadRe iyo. abaSis mxridan senakis mimarTulebiT momaval
avtokolonas jaba ioseliani mouZRoda. meore manqaniT Sinagan saqmeTa ministri SoTa kviraia da Tbilisis mTavari sammarTvelos ufrosi Temuri miqaZe modiodnen. maTi brZanebiT
policiis TanamSromlebma piri ibrunes da senakSi Sevidnen.
Sinagan saqmeTa saministros yvela muSaki akaki xoravas saxelobis TeatrTan Seikriba. StabSi danayofebis meTaurebi
daibares da jaba ioselianis brZanebiT, senakis dasacavad gaanawiles. umaRlesi skolis TanamSromlebi isev rTul poziciebze gaanawiles — Cxorowyu-menjisa da senaki-Cxorowyus
gzajvaredinze. am gzajvaredinebze yofnis dros kursantebma, gvardielebis mier gatacebuli sofel nosiris moqalaqis
kuTvnili avtomanqana „niva“ mepatrones daubrunes. maT xaliCebis fabrikaSi saZarcvavad Sesul gvardielebs aaRebines
xeli am ganzraxvaze.
ganawilebis adgilebze dabrunebuli kursantebi da oficrebi mitovebul saxlebs amofarebulebi akontrolebdnen
poziciebs. qalaqSi avismomaswavebeli siCume iyo dasadgurebuli. mosaxleoba arsad Canda. am yofaSi erTi saaTi iqneboda
gasuli, roca umaRlesi skolis muSakebma Cxorowyus mxridan
qalaqSi Semosuli javSantransportiori „brdm“-i SeniSnes,
ukan da gverdebze qveiTebi moyvebodnen.
197
Tavidan isini Tavisianebad aRiqves da cecxli ar gauxsniaT. Tumca, eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmi sxvanairad fiqrobda.
„zviadistTa“ SeiaraRebuli mebrZolebis qalaqSi SemosvlisTanave senakSi dislocirebulma Sinagan saqmeTa saministros Stabis maRalma Cinosnebma miatoves qalaqi da saswavleblis muSakebi eqsprezidentis SeiaraRebuli mebrZolebis pirispir aRmoCndnen. orTabrZola ramdenime wuTs gagrZelda.
srola „zviadistebma“ da maTma damqaSebma daiwyes. iq, sadac
meore kurselebi idgnen, yumbarmtyorcnidan gamosrolili
Wurvi afeTqda da misi namsxvrevebisagan mZimed daWrili meore kurseli fridon tyeSelaSvili daiRupa. amis Semxedvare
danarCenma kursantebma da oficrebma srolas sroliT upasuxes. meoTxe kurseli deme wulukiani tyviamfrqveviT momarjvebuli gadaeRoba „zviadistTa“ javSantransportiors
da srola autexa, magram „brdm“-dan gamosrolilma msxvili
kalibris tyviam mocela. igi saavadmyofoSi miyvanis Semdeg
gardaicvala. CeCenisa Tu afxazis tyviiT mZimed daWril meoTxe kursel gia varamaSvils senakis saavadmyofoSi marjvena fexis barZayis amputacia Cautarda, mZime Wriloba miiRo
mkerdis areSi meoTxe kurselma Temur guraSvilma. vinc gadarCa, zogma mitovebul saxlebs Seafara Tavi, nawili rusTavelis quCaze mcxovreb jemal beraias (xaliCebis kombinatis
direqtori) ojaxma Seifara, zogs „zviadistebis“ risxva daatyda Tavs. tyved Cavardnilebs eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmi avtomatis kondaxebiT gaumaspinZlda, xolo
„zviadistebis risxvas“ gadarCenilebs senakis gasasvlelSi
mxedrionelebma sityvieri Seuracxyofa miayenes da avtomatebic waarTves.
Sss xelmZRvanelobam miatova kursantebi da oficrebi da
isini „zviadistebs“ Seatova.
umaRlesi skolis piradi Semadgenloba senakSi gaRebuli
sisxlis fasad brundeba TbilisSi. imis nacvlad, rom Sinagan
saqmeTa saministros fsiqologiur stresSi myofi kursantebisa da oficrebis fsiqologiuri reabilitaciisaTvis ezruna, eqsprezidentis momxre SeiaraRebuli razmisaTvis senakis
Cabarebis gamo sayvedurebiT aavses. es laCrebi Tavad kisristexiT rom gamoiqcnen senakidan, sul raRac 100 kacian razms
avaldebulebdnen kargad SeiaraRebul „zviadistTa“ pirsisxliani jaris SeCerebas.
198
fridon tyeSelaSvili
1975-1993
fridon tyeSelaSvili daibada 1975 wlis 4 marts qobuleTis raionis daba oCxamurSi. male ojaxi sacxovreblad samtrediaSi gadmovida. 1982 wels mSoblebma fridoni samtrediis me-5 saSualo skolaSi Seiyvanes, romlis
sruli kursi 1992 wels daamTavra.bavSvobaSi fridoni gatacebuli iyo sportiT. skolis damTavrebis Semdeg fridoni gadawyvets misaRebi gamocdebis Cabarebas saqarTvelos uSiSroebis saministros umaRles skolaSi da 1992
wlis 13 agvistos misaRebi gamocdebis Sedegebis mixedviT
igi Caricxul iqna saqarTvelos uSiSroebis saministros
umaRlesi skolis samarTalmcodneobis specialobaze.
fridoni, saocrad keTilSobili, alali da bavSvuri,
gulubryvilo damokidebulebiT gamoirCeoda Tanakurselebs Soris. ocnebobda maRalkvalificiuri iuristis ganaTlebis miRebas da mowinave samarTaldamcavTa rigebSi
Cadgomas, magram senakSi samoqalaqo omis sabediswero dReebma naTel momavalze meocnebe Wabukis sicocxle Seiwira.
fridon tyeSelaSvils cud dros mouwia Tavisi profesiuli arCevanis gakeTeba. am periodSi cxovrebaSi
xelmocaruli da ganawyenebuli adamianebis dro idga.
yvela usaqmurs da naZiralas iaraRi eWira xelT samSoblos dacvis sababiT da TavianT Savbnel saqmeebs akeTebdnen. samwuxroa, rom aseTi gonebadaxSuli adamianebis
msxverpli gaxda samSoblos winaSe valmoxdili 18 wlis
fridon tyeSelaSvili.
fridon tyeSelaSvils ojaxSi darCa mama — roman
tyeSelaSvili, deda — marina maRlakeliZe da Zma — kaxa
da — fiqria tyeSelaSvilebi.
199
saqarTvelos Sss brZanebiT fridon tyeSelaSvils
mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba. misi gvari oqrosferi asoebiT
amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul
samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. mis saxels atarebs Sss akademiis meore kursis mesame oceulis pirveli aTeuli.
fridon tyeSelaSvilis gvari da saxeli amotvifrulia TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos
erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, fridon!
200
demeti (deme) wulukiani
1966-1993
demeti wulukiani daibada 1966 wlis 18 seqtembers
mestiis raionis sofel farSi. 1983 wels daamTavra mestiis saSualo skola. saSualo skolis damTavrebis Semdeg msaxurobda sabWoTa armiis rigebSi. 1988 wels demeti amTavrebs profteqnikur saswavlebels. profesia,
romelic profteqnikur saswavlebelSi miiRo, mas ar
akmayofilebda. gulma vaJkacuri profesiisken gauwia.
igi 1990 wlis agvistoSi warmatebiT abarebs misaReb gamocdebs da iricxeba ssr kavSiris Sss moskovis miliciis umaRlesi skolis Tbilisis fakultetze.
zRaprul bunebaSi gazrdili deme saocrad gulisxmieri, patiosani, sulgrZeli axalgazrda iyo. umaRles
skolaSi swavlis dasawyisSi mas wilad xvda uaRresad
rTul pirobebSi daecva dedaqalaqis da misi mosaxleobis simSvide. es, is periodia, rodesac saqarTveloSi
damoukideblobis mopovebis Semdeg anarqiam da qaosma
daisadgura, gauaresda kriminogenuli viTareba, qveyanaSi dausjelad daTareSobdnen sxvadasxva juris damnaSaveni.
deme wulukiani monawileobda saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi samaCabloSi. aq, TanakurselebTan erTad icavda qarTul
mosaxleobas osi eqstremistebisa da Crdilokavkasieli „boevikebisagan“.
1993 wlis 25 oqtombris Sss gankargulebiT da Sss
umaRlesi skolis xelmZRvanelobis brZanebiT 27 oqtombers senakSi gaigzavna askaciani jgufi, romelTa
Soris iyo meoTxe kurseli demeti wulukiani.
201
qveyanas saSiSroeba emuqreboda. ambiciurad ganwyobili iaraRasxmuli loTi qobalias razmi Tbilisze
laSqrobisaTvis emzadeboda. mZime viTareba iyo Seqmnili samegrelos regionSi. samoqalaqo omis gamCaReblebs, senakSi dislocirebulma saqarTvelos Sinagan
saqmeTa saministros sakoordinacio Stabma, Sss miliciis umaRlesi skolis askaciani jgufi daupirispira.
Sinaur mters (maT rigebSi ibrZodnen CeCnebi, kazakebi
da afxazebi) moZmis sisxli swyuroda da miiRo kidec.
29 oqtombers, SuadRes loTi qobalias SeiaraRebuli razmis mier q. senakze ganxorcielebuli Sturmis
dros, maT mier gamosrolili yumbarmtyorcniT daRupuli meore kurselis fridon tyeSelaSvilisa da misi,
mZimed daWrili Tanakurselebis gia varamaSvilis da
Temur guraSvilis Semxedvare, demeti gadaudga „zviadistTa“ javSantransportiors, romelic srola-sroliT moiwevda win da avtomaturi iaraRidan cecxli
gauxsna. deme wulukiani javSantransportioridan nasrolma tyviam imsxverpla. igi mZimed daWrili senakis
saavadmyofoSi gardaicvala. deme borotebasTan brZolaSi daeca.
deme wulukians ojaxSi darCa mama — valo wulukiani,
deda — nuca wulukiani, dedmamiSvilebi.
saqarTvelos Sss brZanebiT demeti wulukians mieniWa meTaurTa Semadgenlobis „policiis leitenantis“ specialuri wodeba. misi gvari oqrosferi asoebiT
amotvifrulia Sss akademiis teritoriaze aRmarTul
samSoblos erTianobisaTvis brZolaSi daRupulTa memorialze. mis saxels atarebs Sss akademiis meoTxe kursis pirveli oceulis pirveli aTeuli.
demeti wulukiani gvari da saxeli amotvifrulia
TbilisSi gmirTa moedanze arsebul saqarTvelos erTianobisaTvis brZolaSi daRupul gmirTa memorialzec.
Seni saxeli ukvdavia, deme!
202
daskvnis nacvlad
saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros umaRlesi skolis gavlil gzaze 1941 wlidan — senakis movlenebamde aSkarad
gamoikveTa xelisuflebis, zemdgomi organoebis gankargulebebisa da brZanebebis Sesabamisad, misi oficrebisa da kursantebis monawileoba meore msoflio omSi, saqarTvelos sxvadasxva qalaqSi sazogadoebrivi wesrigis dacvis RonisZiebebSi, qveynis demokratizebisa da erTianobisaTvis warmoebul
brZolebSi monawileoba. Sesaswavlia miliciis skolis muSakTa
mimarT gatarebuli 1937 wlis sisxliani represiebis periodi. saswavleblis istoriis srulad warmosaCenad aucilebelia dadgindes represirebul muSakTa vinaoba, gairkves maTi
braldeba da gaeces pasuxi kiTxvebs: vin? ratom? risTvis?
vixseneb saqarTvelos uaxlesi istoriis 1989-1993 wlebis umZimes periods; cnobil, Tu naklebad cnobil faqtebs,
qveyanaSi im dros moqmedi Zalebis poziciebs, qiSpobas da dapirispirebas, Ralats, SemTxveviT politikosTa umweo politikas, ZalauflebisaTvis brZolas, samxedro „strategebis“
avtoritetulobas, frontis xazze gamefebul udisciplinobasa da ganukiTxaobas, egreT wodebuli sardlebis srul
uvicobas brZolis warmoebis umartives sakiTxebSic ki; rogor imsxverpla yovelive aman saswavleblis kursantebi da
oficrebi, da ara marto isini, aramed saqarTvelos mravali
axalgazrda, mSvidobiani mosaxleoba da dagvakargina Sida qarTli da afxazeTi.
gorbaCovSinis xana idga. am periodma, gasuli saukunis 80iani wlebis meore naxevridan moitana perestroikisa da glastnostis fenomeni. igi viTomda demokratiuli faseulobebis
dacvas gulisxmobda. namdvilad, TavSive etyoboda, rom ganxorcieleba ar ewera. mTeli qveyana qaosis morevSi CaiZira.
ssr kavSiris mTel teritoriaze (yofil mokavSire respublikebSi) imZlavra erovnul-ganmaTavisuflebelma moZraobam.
sabWoTa saxelmwifo dRiTidRe emsgavseboda CasaZirad ganwirul xomalds.
saqarTveloSi erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis mTavari mizani damoukideblobis mopoveba iyo. qveyana203
Si gamoCndnen politikuri partiebis liderebi, romlebic
damoukideblobis mSvidobiani-konstituciuri gziT mopovebas cdilobdnen. TbilisSi imarTeboda mitingebi. politpartiebis liderebi sajarod gamoxatavdnen Tavis azrebsa
da Sexedulebebs. Tbilisi masobrivma aqciebma 4 aprilidan
moicva. es moxda moulodnelad da spontanurad, raSic gareSe Zalebmac didi roli iTamaSa. mimdinareobda ssr kavSiris
demontaJi.
9 aprilis msgavsi movlenebi maSindel ssr kavSiris TiTqmis yvela mokavSire respublikis dedaqalaqSi ganviTarda.
9 aprili iyo da aris politikuri aqti, romelic Caidina ssr
kavSiris maSindelma mmarTvelma xrovam da masze Tanabari pasuxismgebloba unda dakisreboda yvela pirvel pirs, Tumca
es pasuxismgebloba ar damdgara ubralo mizezis gamo — komunisturi reJimis pirobebSi komunistebi Tavis mimarT gamamtyunebel gadawyvetilebas xom ar miiRebdnen?!
qveynis damoukideblobisaken, ssr kavSiridan gamoyofisken mSvidobian, kanonier ltolvas centrma qveynis avtonomiebSi wlebis manZilze ZiriTadad mis mierve gaRvivebuli separatizmi da eqstremizi daupirispira, sisxliT morwya qarTuli miwa da Sida qarTlisa da afxazeTis okupacia moaxdina.
1990 wlis oqtomberSi mravalpartiul arCevnebSi Tavisufali saqarTvelo — mrgvali magidis damajerebeli gamarjvebis Semdeg, damoukideblobisaken swrafvis procesi gaZlierda.
qarTveli xalxis brZolas damoukideblobisaTvis win
aRudgnen osi eqstremistebi. maT isargebles qveyanaSi Seqmnili viTarebiT (aseTi dro saqarTvelos 1917 welsac daudga) da olqis statusis etapobrivi Secvla gadawyvites. suverenuli saqarTvelos gverdis avliT jer — avtonomiur respublikad, Semdeg ki samxreT oseTis sabWoTa demokratiul
respublikad gamocxadeba, saqarTvelos Semadgenlobidan
gasvla da CrdiloeT oseTis avtonomiur respublikasTan gaerTianeba moiTxoves.
1990 wlis 11 dekembers saqarTvelos uzenaesma sabWom miiRo kanoni, romliTac gaauqma samxreT oseTis avtonomiuri
olqi da misi saxalxo deputatebis sabWo. aseve baTilad da
iuridiuli Zalis armqoned cnes „samxreT oseTis sabWoTa
respublikis“ umaRlesi sabWos 1990 wlis 9 dekembris arCevnebi da misi Sedegebi. daiwyo konfliqti qarTvelebsa da osebs
204
Soris. os separatistebs damatebiTi impulsi SesZina ssr kavSiris prezidentis mixeil gorbaCovis 1991 wlis 7 ianvris
brZanebulebam samxreT oseTis avtonomiuri olqis aRdgenis
Sesaxeb.
qarTul milicias (saqarTvelos Sss umaRles skolasac),
viTarebis stabilizacia daekisra, magram igi qarTul soflebSi idga da danarCen teritorias ver akontrolebda. ssr
kavSiris Sinagani jaris Semoyvanis Semdeg qarTuli milicia
qarTuli soflebidanac gamoiyvanes da qarTveli mosaxleoba daucveli aRmoCnda. Sinagani jaris mier gaTamamebuli osi
eqstremistebis moqmedeba sul ufro agresiuli xdeboda.
separatistebi iaraRdebodnen ruseTidan Semotanili cecxlsasroli iaraRiT. isini qarTvelebs sadisturad uswordebodnen. ruseTis samxedro Zalebs amofarebulma osma separatistebma qarTuli mosaxleobis masobrivi gamoZeveba daiwyes.
qarTvelebi sakuTar samSobloSi ltolvilebad iqcnen...
qarTuli sazogadoeba ki politikur partiebad iyo daxleCili. axladarCeul erovnul parlaments qveyanaSi pozitiuri Zvrebis moxdena ar ZaluZda. man ver SeZlo mTavari
— eris gamTlianeba. piriqiT, qveyanaSi imZlavra kuTxurma
separatizmma. mitingomania da gaficvomania saxadiviT mogvedo. qarTuli milicia orad gaxleCil TanamemamuleTa — xelisuflebis momxreebsa da opozicionerTa Soris idga da akvirdeboda, rogor ewireboda qveyana maT pirad ambiciebs. am
droisaTvis rusTavelis gamziri, mTavrobis saxlis mimdebare teritoria gadaWedili iyo saqarTvelos regionebidan Camosuli moqalaqeebiT. dedaqalaqis mTavari arteria, rusTavelis gamziri xelisuflebam Caxerga. aranaklebi danaSauli
Caidina giorgi Wanturiam, visi brZanebiTac rusTavelis gamzirze qvaRorRi da sxva samSeneblo masala dayares da transportis moZraobac Sewyda. Ss saministrodan iyo miTiTeba
araviTar SeiaraRebul konfliqtSi ar CavreuliyaviT.
am dausrulebelma procesebma 1991 wlis bolomde gastana da erovnulma xelisuflebam logikuri dasasruli miiRo. opoziciurad ganwyobilTa nawilma SeiaraRebuli gziT
Camoagdo zviad gamsaxurdias mTavroba, rasac msxverpli
mohyva.
Zalaufleba xelSi samxedro sabWom igdo. 1991-1992 wlebSi saqarTveloSi Seqmnili ukiduresad mZime kriminogenuli
viTareba iyo Seqmnili. mravali oficialuri da araoficia205
luri SeiaraRebuli dajgufeba srul ukontrolobas qmnida. rTul pirobebSi uxdebodaT Sss sistemaSi momuSaveebs
danaSaulobebis gaxsna da danaSaulis umetesi nawili gauxsneli rCeboda.
saqarTveloSi isedac ukiduresad mZime kriminogenuli
situacia kidev ufro daZaba samxedro sabWos saxeliT 1992
wlis 27 Tebervals gamocemulma amnistiam, romlis ZaliTac,
cixidan da koloniebidan gaaTavisufles iseTi mZime danaSaulisaTvis gasamarTlebuli borotmoqmedebi, rogoricaa: banditizmi, qurdoba, Zarcva, narkotikebis realizeba.
gaTavisuflebuli banditebi mTel saqarTvelos daerivnen.
naZarcv-nayaCaRari mihqondaT „kamazebiT“, „furebiT“, „ikarusebiT“, mikroavtobusebiT da xels ayolebdnen msubuq manqanebs.
afxazeTSi omis dawyebamde, umaRlesi skolis piradi Semadgenloba saqarTveloSi Seqmnili mZime politikuri da
kriminogenuli viTarebis gamo, qveynis sxvadasxva regionSi
sazogadoebrivi wesrigis dasamyareblad ganxorcielebul
RonisZiebebSi monawileobda. iyo uZilo Rameebi. aseT viTarebaSi gadioda dReebi, Tveebi. gauTvaliswinebel situaciebSi umaRlesi skolis muSakebi qvemo qarTlSi axorcielebdnen
maTze dakisrebul movaleobebs. kursantebisa da oficrebis
mier gatarebulma RonisZiebebma xeli Seuwyo regionSi viTarebis stabilizebas. kursantebs CamouyalibdaT rwmena, rom
isini xalxs, qveyanas sWirdebian, swored aseTi SemarTebiT,
amgvari rwmeniT, mamulisa da eris siyvaruliT STagonebulni, dadgnen isini Sida qarTlSi osi eqstremistebis pirispir,
rac teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi
gadaizarda.
saqarTvelos SigniT mimdinare procesebi mZimed daawva
qveyanas. misTvis damaSvrali, eris samsaxurSi Camdgari lideri ar hyavda. ulmobeli, mgluri dro idga. am periodSi xalxi
imedgacruebam Seipyro. iyo imdeni sisxli, tkivili, rom zogjer amis gaZleba TiTqosda SeuZlebeli iyo.
am yvelafers afxazeTSi viTarebis daZabva daerTo. 1992
wlis pirveli naxevridan samegrelo-afxazeTis teritoriaze moqmedma bandformirebebma gaaZlieres Tavdasxmebi saqarTvelos rkinigzis transportze. kargad SeiaraRebuli
bandebi, afxaz separatistebTan erTad, qveynisaTvis saziano aqciebs axorcielebdnen, anarqiisa da qaosis gamosaw206
vevad. xelyofdnen mSvidobian mosaxleobas, Tanamdebobis
pirTa sicocxles da janmrTelobas. kargad organizebuli
SeiaraRebuli dajgufebebi Tavs esxmodnen rkinigzis magistralebsa da kavSirgabmulobis komunikaciebs, aseve, samegrelosa da afxazeTSi dislocirebul Sss muSakebsa da qalaqebis Ss ganyofilebebs.
saqarTvelos respublikis xelisuflebam 1992 wlis 10 agvistos dadgenilebiT, SeiaraRebuli bandebis TareSis aRkveTis, rkinigzis transportis usafrTxo moZraobis uzrunvelyofis, kanonierebisa da marTlwesrigis aRdgenis, viTarebis normalizebis mizniT, respublikis rkinigzaze SemoiRo
sagangebo wesebi, ris ganxorcielebac Tavdacvisa da Sinagan
saqmeTa saministroebis SeiaraRebul Zalebs daevala.
am gegmiT gaTvaliswinebuli RonisZiebebis gasatareblad,
Tavdacvis saministrosadmi daqvemdebarebuli SeiaraRebuli
Zalebi afxazeTSi Sevida, ramac separatistebis agresiuli
zraxvebis aRsrulebas misca sababi. saqarTvelos respublikis samxedro sabWom ar gaiTvaliswina is, rom saqarTvelos
gasabWoebis dRidan afxazeTSi ar Senelebula separatistuli moZraoba. piriqiT, XX saukunis 50-iani wlebis meore naxevridan iq inergeboda da viTardeboda agresiuli separatizmi,
rac saqarTvelos suverenuli uflebebis SezRudvas da teritoriuli mTlianobis xelyofas isaxavda miznad.
1992 wlis 14 agvistos saqarTvelos SeiaraRebul Zalebs
afxazma separatistebma oCamCirisa da gulrifSis raionebSi cecxli gauxsnes, rasac msxverpli mohyva. am dRidan qveyana kidev erTi SeiaraRebuli konfrotaciis winaSe aRmoCnda.
ruseTis federaciis xelisuflebis xelSewyobiT daiwyo
afxazeTSi CrdiloeT kavkasiel SeiaraRebul boevikTa mravalricxovani jgufebis gadmosvla, ramac sabrZolo moqmedebebis dawyebis winapiroba Seqmna. amiT, separatistebi dasaxuli miznis — saqarTvelodan afxazeTis gamoyofas — mesame
Zalis daxmarebiT Seecadnen. afxazma boevikebma ramdenime
lokaluri Tavdasxma ganaxorcieles. agvistos bolosaTvis
gagris zonaSi rTuli viTareba Seiqna.
gagris zonis mosaxleobis dasacavad, umaRlesi skolis
ufrosis brZanebiT, iq uZilo RameebiT gadaRlili da nervebdawyvetili oficrebi da kursantebi igzavnebian. gagris dacvaSi Cveni 143 kursanti da oficeri monawileobda. brZolebSi
207
mamacobis WeSmariti magaliTebi gviCvenes saswavleblis kursantebma, maTi patriotuli, znesruli saxe gagris dacemis
dReebSi naTlad warmoCinda. cxadad igrZnoboda, es pirtitvela biWebi rogor izrdebodnen; zneobrivad, sulierad maRldebodnen, vaJkacdebodnen. maTi sulgrZeloba, simamace,
samSoblos siyvaruli, gagris mosaxleobis mimarT pasuxismgebloba dRiTidRe izrdeboda. kursantebma erTmaneTi aq,
am brZolebSi Seicnes, saerTo gansacdelma isini daamegobra,
erT mtkice muStad Sekra. maT iseTi maRali adamianuri Tvisebebi warmoaCines, romlis magaliTzec momavali Taobebi unda
gaizardon. maT uCvenes xalxs, rom Sinagan saqmeTa organoebSi udreki nebis adamianebi msaxuroben. maTi Tavdadeba sxva,
qarTvel meomarTa naTel saxelebTan erTad, samaradisod
darCeba Cveni qveynis istoriaSi.
1992 wlis 3 seqtembridan (SeTanxmeba cecxlis Sewyvetis
Sesaxeb) gagraSi arc erTi SeteviTi operacia ar ganuxorcielebia qarTul mxares, mxolod TavdacviTi brZolebiTa da
mSvidobiani molaparakebebiT kmayofildeboda. afxazebma ki
piriqiT — Cveni umoqmedoba Zalebis mosakrebad, Crdilo kavkasieli boevikebis damatebiTi Zalebis mobilizebisa da Tanamedrove iaraRiT SesaiaraReblad gamoiyenes da Seuties kidec gagras. 2 oqtombers gagra aiRes, rasac mZime Sedegi mohyva. mravali mebrZoli da mSvidobiani moqalaqe daiRupa.
dadgenilia, rom gagris dauflebaSi da sasazRvro zolis
(ganTiadi — leseliZis mimarTulebis) xelSi CagdebaSi afxaz
separatistebs „mTiel xalxTa konfederaciis“ mowodebiT gamogzavnili aseulobiT Crdilo kavkasieli — CeCeni, adiRe,
yabardo, osi „moxalise boeviki“ exmareboda. mniSvnelovani
Zala iyo kazakebisa da, ZiriTadad, adgilobrivi somxebisagan
Camoyalibebuli batalioni. aseve, rusi exmareboda samxedro
specialistebiTa da SeiaraRebiT.
1993 wlis ivlis-agvistoSi Sss umaRlesi skolis 247 kursanti da oficeri saqarTvelos teritoriul mTlianobas
icavda soxumSi, gumisTis misadgomebTan. mTeli am xnis ganmavlobaSi poziciuri srola ar wydeboda; ibombeboda soxumi. afxazebi kvlav sistematurad arRvevdnen SeTanxmebas
cecxlis Sewyvetis Sesaxeb. gansakuTrebiT aqtiurobdnen snaiperebi. egreT wodebuli laboratoriis mxridan Cvens poziciebs javSantransportioridan uSendnen Wurvebs, isrodnen
yumbarmtyorcnebidan da avtomatebidan.
208
1993 wlis 27 ivliss cecxlis Sewyvetis da saomari moqmedebebis ganuaxleblobis Sesaxeb soWSi ruseT-saqarTvelo-afxazeTis mier dadebuli xelSekrulebis Tanaxmad, qarTulma mxarem konfliqtis zonidan gamoitana mZime samxedro
teqnika (analogiur, 1992 wlis 3 seqtembris SeTanxmebis Seusruleblobas afxazTa mier gagris aReba mohyva). gasagebi iyo,
rom soxumsac gagris bedi eloda. mdgomareobiT isargebles
separatistebma, romlebmac ruseTis Savi zRvis flotis xomaldebisa da artileriis mxardaWeriT, Seuties soxums da
1993 wlis 27 seqtembers aiRes kidec.
afxazi separatistebi, rusi samxedroebi, somxebi, kazakebi Tu Crdilo kavkasieli „boevikebi“ araadamianuri sisastikiT uswordebodnen mSvidobian qarTul mosaxleobas. maT
mosaxleobis masobrivi xocva-Jleta moawyes, rac genocidis
tolfasia.
daskvnis saxiT, SeiZleba iTqvas, rom saqarTvelos teritoriaze (rogorc cxinvalis regionSi, aseve afxazeTSi) aRmocenebuli konfliqtebidan mkafiod ikveTeboda eTnoseparatistuli terorizmis niSnebi. amas ki ideurad, SeiaraRebiT
da cocxali ZaliT did daxmarebas uwevda ruseTi, romelmac
am teritoriebis aneqsiac ganaxorciela.
maSin, roca gagrasa da soxumSi sadistTa xelSi Cavardnili afxazeTis qarTuli mosaxleobis ganwiruli RaRadisi
zecas swvdeboda, eqsprezidentis SeiaraRebulma gvardiam
(meTauri loTi qobalia), romlis SemdagenlobaSic ibrZodnen kazakebi, CeCnebi da afxazebi, saqarTveloSi gaaCaRa samoqalaqo omi. maT SturmiT aiRes zugdidi, xobi, senaki da
sxva dasaxlebuli punqtebi; quTaisze SetevisaTvis emzadebodnen. am viTarebaSi senakSi dislocirebuli umaRlesi
skolis piradi Semadgenloba sazogadoebriv wesrigs icavda.
loTi qobaliasa da akaki eliavas razmis mebrZolebis xeliT
daiRupnen kursantebi: deme wulukiani da fridon tyeSelaSvili, mZimed daiWrnen gia varamaSvili da Temur guraSvili.
eqsprezidentma da misdami daqvemdebarebulma razmma Tu
gvardiam Tu es samSoblos didi siyvarulis gamo Caidines,
mkiTxvelma Seafasos.
soxumis dacemisas gadarCenilni loTi qobaliam ar gamoatara zugdididan. xalxi iZulebuli gaxda (aTasobiT ltolvili da mebrZoli) qarsa da yinvaSi kodoris xeobiT gadmosuliyvnen afxazeTidan. gzad moxucebi da bavSvebi iRupebod209
nen. gadarCenilebs ki Zarcvavdnen samegrelosa da svaneTSi.
meomrebsac ar indobdnen.
ismeva kiTxva: ra damsaxureba hqondaT saqarTvelos winaSe
am adamianebs (eqsprezidentis momxreebs), rom aseTi msxverplis gaRebad Rirebuliyo xelisuflebis SenarCuneba?!
garda amisa, winamdebare wignidan kargad Cans gulistkivili da siZulvili yvelas mimarT, vinc aseT mdgomareobaSi
Caayena brZolis xazze dacemulebi da namdvili mebrZolebi.
yovlad gaumarTlebeli iqneba Tu aRniSnul periods
(1990-1993 w. w.) obieqturad ar SevafasebT. dasawyisSi iTqva, rom politikuri Sefasebebisagan Tavs vikavebTo, Tumca
saiT wauvalT simarTles — swored am periodis politikurma cxovrebam daasva didi daRi saqarTvelosa da, cxadia, Sss
umaRles skolasac.
teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul brZolebSi
mTavari damarcxebis mizezi mainc is iyo, rom Cven (qarTvelebs) ar gagvaCnda saerTo niadagi — sisxlxorceuli erToba,
mSobliuri miwis siyvaruli. adamianTa didma nawilma ver gaiziara saqarTveloSi datrialebuli tragedia, saqarTvelo,
cocxal arsad ver gaiTavises. metic — Zalauflebis moyvaruli gacilebiT meti aRmoCnda, vidre qveynis keTildReobisaTvis mzrunveli. Zalauflebis mosurne xom batonobisaken
miiswrafvis da amaSi xedavs Tavis daniSnulebas. aseTi ltolva ki brZolas moiTxovs da swored brZolaSi xedaven isini sicocxlis azrs. Spangleri — germaneli filosofosi maT individualobis idealur tips miakuTvnebs. aseTi idividualuri
tipi uamravi aRmoCnda CvenSi. sakuTari Tavis gandidebis garda maT araferi adardebT. qveyana da xalxi vis axsovs!
maxsendeba, didi ilia WavWavaZis moTxroba „sarCobelazed“. masSi igi sazogadoebrivi urTierTobis erT-erT mtkivneul problemas wamoswevs. ori Zmis ubedurebaSi mwerali
brals sazogadoebas sdebs, romelmac gawira isini. mokle amonaridi: „rac mamisagan dedul-mamuli gvqonda maminacvalma
wagvarTva, gagviyida, micval-mocvala da Cven carielze dagvsva. biWi iyo Sina-mosamsaxure, Cvena gvcemda, maminacvali
iyo, Cvena gvcemda, yvelani Sinaurebi visac ki SeeZlo, gvityapunebdnen TavSi. bolos, roca wamovizardeT, maminacvalma
mogviSora Tavidan, migvabara saldaTis SkolaSi TurqurmiSazed, vaidam vuiSi Cagvagdo. viTmineT da veRar moviTmineT.
davkariT fexi da gamoviqeciT... Cven yvelasaTvis ucxoni vi210
yaviT, yvelani CvenTvis“. ase mkacrad da dauzogavad moeqcnen
ymawvilebs adamianebi, sazogadoeba. isini yvelgan damcirebasa da devnas xvdebodnen. cxovrebaSi wminda da keTili guliT
Semovidnen, magram daundobelma sinamdvilem isini gaaborota, cud gzaze daayena: „patarebi viyaviT yvela xedavda, rom
TvalnaTliv gvZarcvavdnen, aravin ar gamogvesarCla, aravin
mogveSvela, aravin xma ar amoiRo. Cveni codva yvelam daido
kiserzed. maminacvalma ki ara, Tqven yvelam gagvZarcveT Cven,
Tqven yvelam mogviReT bolo...“
Tuki Rrmad davakvirdebiT didi ilias moTxrobaSi asaxul ori Zmis istorias, yovelgvari xelovnurobis gareSe SeiZleba paralelebi gavavloT Cveni qveynisa da Sss umaRlesi
skolis 1990-1993 wlebis istorias Soris.
aRniSnuli periodis mZime dReebSi, roca Cveni meomrebi
sisxls Rvridnen mSobliuri miwisaTvis, amave mSobliur miwaze yovlad mouTmeneli amoraluri ram xdeboda: televizia gamudmebiT mouxmobda (gansakuTrebiT mosaxleobis im
nawils, vinc qveynisa da xalxis ubedurebaze fuli akeTa, am
sisxliani fuliT gamdidrda da axla gancxroma eneba), dasasveneblad dubaiSi, antaliaSi, kviprossa Tu kanaris kunZulebze. zogma Svilebic ki gaxizna sazRvargareT, civi niavi
ar miekaroT, dae, sxvebis Svilebma Rvaron sisxli Cvens gasamdidreblado (amiT genofondi gadaarCines, dRes isini saxeze
gvyavs Tavisi avi zraxvebiT).
gagris dacemidan ori wlis Semdeg aexada farda „saidumloebas“. gamovlinda, rom gagraSi saswavleblis oficrebisa
da kursantebis mivlinebisa da sabrZolo moqmedebebSi monawileobis paralelurad, saswavleblis ufrosi givi kvantaliani saarCevno „ferxulSi“ aqtiurad yofila Cabmuli. igi,
saqarTveloSi axali xelisuflebis legitizebis mizniT Casatarebel saparlamento arCevnebSi (arCevnebi 1992 wlis 11
oqtombers gaimarTa), partiuli siis meeqvse nomrad gadioda.
sakanonmdeblo organos wevroba nebavda, magram SesaZleblobebi ver gaiTvaliswina.
211
saqarTvelos damoukideblobisa da
erTianobisaTvis daRupuli
kursantebisa da oficrebis
memoriali
1994-1995 w.w.
2000-2003 w.w.
„gmiri-yvelaze xanmokle profesiaa amqveynad“
iul rojersi
saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis 1994 wlis
3 ivnisis №349-18 dadgenilebiT, Sss umaRlesi skola saqarTvelos respublikis Sinagan saqmeTa saministros akademiad
gardaiqmna.
Sss akademiis pirveli reqtoris policiis general-leitenant SoTa gorgoZis am Tanamdebobaze daniSvnis dRidan
(1994 wlis 4 ivnisi), akademiis teritoriaze safuZveli eyreba
1990-1993 wlebis niSansvets — xsovnis memorials. swored igi
unda yofiliyo avadsaxsenebeli wlebis samSoblosaTvis gmirulad daRupulTa samaradJamo xsovnis simbolo.
memorialis mSenebloba 1995 wlis 24 maiss dasrulda.
proeqtis avtorebi saqarTvelos sasiqadulo Svili, moqandake merab berZeniSvili, arqiteqtori saurmag RambaSiZe da
mxatvari oTar mgelaZe iyvnen. am memorialiT mwuxarebiTa da
mowiwebiT pativs mivagebdiT qveynisaTvis daRupul gmirebs
(warsulSi imitom vlaparakob, rom 2004 wlis aprilidan memoriali butaforiad aqcies).
memorialis gaxsnis dRidan, akademiis reqtoris mier damtkicebuli Sinaganawesis mixedviT, swavlis dawyebamde yovel
diliT saswavleblis platcze kursantTa siis amokiTxvis
Semdeg kursantebi mwyobri svliT da samwyobro misalmebiT,
pativs miagebdnen gmirulad daRupul oficerTa da kursantTa xsovnas. yoveli wlis 29 agvistosa da 2 oqtombers me212
moriali yvavilebi iyo Semkuli. memorialTan uamravi xalxi
iyrida xolme Tavs. akademiis piradi Semadgenlobis garda,
modiodnen Sinagan saqmeTa saministros xelmZRvanelebi, Cveni kursdamTavrebulebi, brZolebSi daRupuli oficrebisa
da kursantebis ojaxis wevrebi da sxva sapatio stumrebi. gansakuTrebuli xalxmravloba iyo memorialis gaxsnaze — 1995
wels, 1999 wlis oqtomberSi — Sss umaRlesi skolis bazaze
Seqmnili Sss akademiis xuTi wlis iubileze, aseve 2003 wlis 10
oqtombers umaRles saswavleblad Camoyalibebidan 25 wlis
saiubileo dResaswaulze. yvela RonisZiebaze sapatio adgili hqondaT miCenili daRupulTa ojaxis wevrebs.
Sss akademiaSi axladCaricxuli kursantebi fics memorialTan debdnen. saqarTvelos Sss pasuxismgebeli muSakebi da
Sss akademiis xelmZRvanelebi kursdamTavrebulebs memorialTan gadascemdnen Sss akademiis sruli kursis damTavrebis
diplomebs.
ase mivagebdiT pativs samSoblosaTvis Tavganwirul vaJkacebs. maTi Tavdadeba, gmiroba daviwyebas arasodes miecema.
Cven, maT megobrebs samaradJamod gvemaxsovreba maTi Tavganwirva, maTTan erTad dgoma im Znelbedobis Jams. am axalgazrdebma samaradiso adgili daimkvidres Sss akademiisa da Cveni
qveynis istoriaSi.ukvdavia maTi saxelebi. isini samSoblos
sadarajoze saqarTvelos maradiul jariskacebad dganan.
memorialze oqrosferi asoebiTaa amotvifruli gmirobiT
ukvdavyofili oficrebisa da kursantebis gvar-saxelebi:
belqania gela
geraZe badri
daTaSvili Temuri
davidovi sergo
daTebaSvili aleqsandre (aleko)
veSapuri zaqaria
TeTraZe malxazi (miriani)
TuTaraSvili gela
iremaZe imeda
kvesitaZe vaxtangi
kiknaZe gogita
kokaia baCuki
kuksa ernesti
liparteliani xviCa
213
lobJaniZe vladimeri (zaza)
marSaniSvili nugzari (nukri)
midodaSvili spartaki
nanikaSvili valeri
tyeSelaSvili fridoni
ciskariSvili levani
wulukiani demeti (deme)
WanturiZe andria
— es is gmirebi arian, romlebmac Seqmnes miliciis umaRlesi skolis (Sss akademiis) istoria;
— es is biWebi arian, romlebmac ucxo qveyanaSi swavlas,
erovnuli miliciis umaRles skolaSi swavla arCies;
— es is biWebi arian, romlebsac RmerTma, niWTan erTad
samSoblos erTgulebis unari daanaTla;
— es is biWebi arian, vinc Tavisi sicocxle samSoblos samsxverploze miitana;
— es is biWebi arian, romlebmac cxovreba mTeli sisavsiT
ver SeigrZnes.
am biWebze fiqri ar asvenebdaT da arc axla asvenebT TanamebrZolebs. brZolebma Rrma kvali daamCnia maT sulsa da
guls. isini xSirad stumrobdnen akademias, raTa memorialTan dgomiT pativi miegoT brZolebSi daRupuli TanamebrZolebisaTvis. ixsenebdnen brZolis wina xazze, rogor ulocavdnen urTierTs, rom meore dRes cocxlebs xedavdnen erTmaneTs. maT mexsierebaSi dRemde gugunebs omiT gancdili dReebi, ramac bevri tkivili ganacdevina.
brZolebSi miyenebulma Wrilobebma da travmebma Tavi
iCina omgamovlil kursdamTavrebulebSi. maTTan erTad gancdili dReebi maT vaJkacobaze, simamaceze Tqmis uflebas
maZlevs. medgari bunebiTa da moqmedebiT Sinagan saqmeTa TanamSromlebis mTeli galerea Seqmnes. maT xasiaTSi umTavresi
samarTlianoba, megobrebis pativiscema da samSoblos erTguleba iyo da ojaxis didi siyvaruli unaTebdaT gzas.
Znelia gaixseno es WeSmariti mamuliSvilebi. maT xom usaSvelo tkivili da cremli dagvitoves. TiTqos es tkivili da
gancda ara kmaroda, omis jojoxeTs gadarCenili biWebi, iq
rom ver daaklo ra sikvdilis msaxvralma xelma, samsaxurebrivi movaleobebis Sesrulebam, omis saSinelebisagan Seryeulma fsiqikam gavlena iqonia maT Semdgom cxovrebaze.
214
gavixseneb Sida qarTlis, gagrisa da soxumis dacvis monawileebs:
pirvelkurseli eldar xvedeliZe avtokatastrofaSi daiRupa (igi gagris dacvisas mamacurad ibrZoda kolxidaSi);
kursdamTavrebuli nodar gavaSeliSvili samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas avtokatastrofaSi daiRupa (igi
saqarTvelos teritoriul mTlianobas icavda Sida qarTlSi,
cxinvalis regionSi da gagraSi);
kursdamTavrebuli vasil bacikaZe samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas avtokatastrofaSi daiRupa;
kursdamTavrebuli avTandil gaimarjvaSvili samsaxurebrivi movaleobis Sesrulebisas recidivistis tyviam Seiwira.
kursdamTavrebul malxaz daTaSvils jer 1991 wlis 11 aprils, ramdenime TamaraSenelTan erTad akaveben da 22 dRe
sastikad awameben osebi, xolo 1993 wlis 9 dekembers Tavs daesxmebian osebi da sastiki wamebiT gamoasalmeben sicocxles
sam qarTvelTan erTad;
kursdamTavrebuli malxaz Canadiri TviTmkvlelobiT amTavrebs sicocxles. mas sikvdilis win goneba daubnelda — biWebTan mivdivaro, amoikvnesa da wavida.
kursdamTavrebul moris jugaSvils medgari bunebiT da
samarTlianobiT gamorCeuls, afxazeTis omSi SemarTul mebrZols, gagris dacvisas mZimed daWrils, soxumis medgar damcvels, samSoblosa da megobrebis siyvaruliT gulanTebuls,
muxanaTurad klaven benderebi ukrainaSi.
kursdamTavrebul baCuki saaTaSvils Zalze uyvarda megobrebi, ojaxuri garemo, siyvarulsa da pativisacemas gamoxatavda yvelas mimarT. afxazeTis omis erT-erTi gmiri,
Tavisi moqmedebiT bevr kursants sabrZolo suliskveTebas
umaRlebda. igi didi gulisa da didi SemarTebis axalgazrda
— vaJkacobis gansaxiereba iyo. Zalian ganicdida 2008 wlis agvistoSi rusi okupantebis SemoWras. misma gulma feTqva Sewyvita 2009 wlis 9 maiss.
Sida qarTlSi, gagrasa da soxumSi udides gasaWirgamovlilma Tavdauzogavma biWebma ase daasrules Tavisi xanmokle
sicocxle. am uRalato biWebis gardacvalebiT gamowveulma sevdam CemSi sulis sicariele gamoiwvia. maT saxelebs daviwyeba ar uweria. yvela gvemaxsovreba da maT wminda saflavebze qeds movidrekT, sanTlebs davanTebT.
215
memorialis pativiscema, misi movla-patronoba Cveni mudmivi sazrunavi iyo. tradiciadqceuli RonisZiebebi
grZeldeboda. Sinagan saqmeTa ministris 2000 wlis 29 ivlisis №293 p/S brZanebiT, ministris moadgile policiis general-maiori guram qarqaSaZe Sss akademiis reqtorad dainiSna. am dRidan kidev ufro gamravalferovnda aseTi RonisZiebebi: 2001 wlis aprilSi Sinagan saqmeTa saministros
mier gamocemul wignSi „erTguleba, Tavdadeba, profesionalizmi“, romelic saqarTvelos sisxlis samarTlis samZebros kriminalebTan brZolis 80 wlisTavs mieZRvna, misi
iniciativiT, warmoCenilia akademiis oficerTa da kursantTa Tavdadeba samSoblos erTianobisa da TavisuflebisaTvis brZolaSi.
Sss akademiis umaRles saswavleblad Camoyalibebis 25
wlisadmi miZRvnili saiubileo TariRis aRniSvnamde erTi
wliT adre saswavleblis xelmZRvanelTa Semadgenlobidan
saorganizacio komisia Seiqmna. mas am movlenis Rirseulad
aRsaniSnavi RonisZiebebis SemuSaveba daevala. aRsaniSnavia
Tbilisis mTavrobaSi guram qarqaSaZis iniciativiT gagzavnili Suamdgomloba, gldanis raionSi im quCas, sadac Sss akademia mdebareobs, anu qerCis quCis pirvel Sesaxvevs „saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupul Ss saministros akademiis gmir kursantTa“ saxelis miniWebis Sesaxeb.
Tbilisis mTavrobis 2003 wlis 22 maisis №07.03.147 dadgenilebiT, qerCis quCis pirvel Sesaxvevs „saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupul Ss saministros akademiis
gmir kursantTa“ saxelobis quCa ewoda.
guram qarqaSaZis redaqtorobiT, 2003 wels, Sss akademiis
umaRles saswavleblad Camoyalibebis 25 wlisTavTan dakavSirebiT gamoica wigni: „saxeebi, movlenebi, faqtebi“. masSi didi
adgili aqvs daTmobili saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi daRupuli kursantebisa da oficrebis
mamacobasa da Tavganwirvas.
es RvTisnieri kaci, xelovnebis Cinebuli mkvlevari guram
qarqaSaZe mZimed ganicdida daRupuli kursantebisa da oficrebis xvedrs. igi iseTive tkiviliT aRiqvamda biWebis daRupvas, rogorc Cven, maTi TanamebrZolebi.
saqarTvelos Ss ministris brZanebiT, pirveli oqtomberi
Sss akademiis dRed gamocxadda. am dRis daarsebis ideac guram qarqaSaZes ekuTvnis. am dRes pirvelkurselebi fics da216
1999 wlis oqtomberi. saqarTvelos Sss akademiis saiubileo
dResTan dakavSirebiT saswavleblis pirvelkurselebi sazeimo
aRlumisaTvis emzadebian
debdnen erisa da samSoblos winaSe.
saiubileo dResaswaulze — 2003 wlis 10 oqtombers — dilidan akademiaSi uamravma adamianma moiyara Tavi. profesormaswavleblebTan da kursantebTan erTad idgnen akademiis
kursdamTavrebulebi, umaRlesi saswavleblis yofili ufrosebi, daRupul kursantTa da oficerTa ojaxis wevrebi da
sxva sapatio stumrebi.
sazeimo RonisZieba „gmir kursantTa“ quCis gaxsnis ceremonialiT daiwyo. dRis wesrigis mixedviT, kursantebma da
oficrebma gvirgviniT Seamkes saqarTvelos mTlianobisaTvis daRupuli kolegebis memoriali, romelsac, Ss ministris
brZanebiT, „didebis memoriali“ ewoda. Semdeg pirvelkurselTa ficis miReba da sazeimo aRlumi gaimarTa. stumrebma
da akademiis muSakebma klubSi gadainacvles, sadac akademiis
saiubileo medliT, mTavrobis ordenebiTa da medlebiT daajildoves veterani da mowinave TanamSromlebi, aseve, saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupul kursantTa da oficerTa ojaxis wevrebi.
217
sazeimo RonisZieba gagrZelda Tbilisis zaqaria faliaSvilis saxelobis operisa da baletis saxelmwifo akademiur
TeatrSi. mas eswrebodnen saqarTvelos prezidenti da mTavrobis wevrebi. saRamo gaxsna akademiis reqtorma guram qarqaSaZem. Tavis gamosvlaSi man gansakuTrebuli adgili dauTmo saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis warmoebul
brZolebSi daRupuli kursantebisa da oficrebis gmirobas.
moxsenebebiT gamovidnen Sss akademiis samarTalmcodneobis
specialobis mesame kursis warCinebuli kursanti, kursantTa sabWos Tavmjdomare paata koberiZe, Tbilisis saxelmwifo
universitetis reqtori roin metreveli. saqarTvelos Ss ministrma koba narCemaSvilma sazogadoebas gaacno saqarTvelos prezidentis brZanebuleba, Sss akademiis reqtoris guram qarqaSaZisaTvis policiis general-leitenantis specialuri wodebis miniWebis Sesaxeb.
gadaifurcla umaRlesi saswavleblis istoriis kidev erTi furceli, romelic Sss akademiad gardaqmnamde, sazogadoebisaTvis Tbilisis miliciis umaRlesi skolis saxeliT
iyo cnobili.
218
„vardebis revolucia“ da
Sss akademia
eris dacema maSin iwyeba,
rodesac igi, mis saubedurod,
sakuTar istorias iviwyebs“.
didi ilia
2003 wlis gayalbebuli saparlamento arCevnebis Sedegad,
qveyanaSi sazogadoebriv-politikuri viTareba daiZaba. saparlamento arCevnebis Sedegebis gadasinjvis moTxovniT politikuri partiebi da gaerTianebebi sxvadasxva saprotesto
aqcias marTavdnen. gaismoda antikonstituciuri mowodebebi xelisuflebis gadayenebis Sesaxeb. opozicia gamudmebiT
cdilobda policiis rigebSi ganxeTqilebis Setanas, sxvadasxva samsaxuris erTmaneTTan dapirispirebasa da policiis nawilis mimxrobas.
sajaro gamosvlebSi nacionaluri moZraobis liderebi
cdilobdnen sazogadoeba daerwmunebinaT, TiTqos Sinagan
saqmeTa saministrom ver Sekriba policielTa sakmarisi raodenoba saxelmwifo kancelariasTan, rom Sss akademiis muSakebi ar monawileobdnen sazogadoebrivi wesrigis dacvis
RonisZiebebSi, rom zogierT regionSi policielebi aRfrTovanebulni xvdebodnen nacionaluri moZraobis warmomadgenlebs da sxva.
aRniSnul periodSi Sinagan saqmeTa saministros mTeli piradi Semadgenloba gadasuli iyo muSaobis sadReRamiso reJimze da asrulebda masze dakisrebul movaleobas. am RonisZiebebSi, Sss sxva samsaxurebTan erTad, aqtiurad monawileobda akademiis piradi Semadgenloba (cecxlsasroli iaraRis
gareSe) swavlebis ciklis daurRvevlad. Sss piradi Semadgenloba cdilobda aranair provokaciaze ar wamogebuliyo da
ar ahyoloda mozRvavebul emociebsa da vnebaTaRelvas.
saxelmwifo kancelariis garSemo, sadac Sss sxvadasxva
organos TanamSromlebTan erTad sazogadoebrivi wesrigis
dasacavad Sss akademiis piradi Semadgenlobac idga, ramdeni219
me gadamRobi saguSago iyo gamarTuli. erTi — metrosadgur
„Tavisuflebis moednidan“ kancelariisaken amaval kibeebze,
meore — sulxan-saba orbelianis quCis dasawyisSi, mesame — ingoroyvas quCis Tavsa da boloSi da ingoroyvasa da Caikovskis
quCebis SeerTebis adgilze. akademiis piradi Semadgenlobis
nawili idga saxelmwifo kancelariis wina moedanze. am RonisZiebebSi monawileoba gagrZelda 23 noembramde.
rac dro gadioda, TbilisSi daZabuloba sul ufro matulobda. ramac kulminacias noembris Sua ricxvebSi miaRwia. saqarTvelos regionebidan mitingze Camosulma uamravma
xalxma dedaqalaqSi umarTavi mdgomareoba Seqmna. samarTliani arCevnebis moTxovna, prezidentis gadadgomis moTxovniT
Seicvala.
16 noembers ki, filarmoniaSi gamarTul Sekrebaze gaerTianebuli opoziciis liderebma mxari dauWires nacionaluri moZraobis lideris iniciativas saqarTvelos masStabiT
samoqalaqo daumorCileblobis dawyebis Sesaxeb. mixeil saakaSvilma ganacxada: „yvela saxelmwifo dawesebulebas gaficvisken movuwodeb, imitom, rom aSkara zewola xdeba. xalxs
eubnebian, gamodiT, mxari dauWireT SevardnaZes, Torem samsaxuridan gagagdebTo“.
opoziciis brZolam Sedegi gamoiRo: 23 noembers saqarTvelos prezidenti gadadga. politikuri xelmZRvaneloba Seicvala.
es movlena „vardebis revoluciis“ saxeliT Sevida qveynis istoriaSi. yvela revolucias aqvs Tavisi gamomwvevi
ekonomikur-socialuri da politikuri mizezebi. albaT,
dadgeba dro da istoria piruTvnelad ityvis simarTles e.
w. „vardebis revoluciaze“. manamde ki imas vityvi, ra xeli
daatyo am revoluciam Sss akademias, warmovaCino aq Seqmnili mdgomareoba.
„vardebis revoluciis“ „zaTqi“ arc ki iyo ganelebuli,
rom Sss akademias estumra giorgi baramiZe (igi 27 noembers
saqarTvelos Ss ministrad dainiSna). pirad SemadgenlobasTan Sexvedra man ratomRac administraciuli Senobis foieSi
gamarTa. foie gadaWedili iyo, yvela cdilobda moesmina „revoluciiT“ Sobili axali lideris sityvebi. piradi Semadgenloba qveynisa da akademiisaTvis sasikeTo Zvrebis molodinSi
ganabuli usmenda g.baramiZes. mis sityvebSi gaiJRera politikurma gancxadebebma: SevardnaZis mmarTveloba damxobilia
220
da gayalbebuli arCevnebis gziT mosul parlaments muSaobis
warmarTvis saSualeba ar miecao. aseve ilaparaka Ss organoebSi reformebis gatarebis aucileblobaze, organoebSi axali sisxlis SeSvebaze, umtkivneulo Semcirebebsa da amis xarjze, Ss organoebis muSakTa xelfasebis gazrdaze.
es „novatoruli ideebi“ araxalia. is yovelTvis iyo yvela formaciis dros politikuri gansjis sagani. komunisturi
wyobis gariJraJze, komunisti xelmZRvanelebis mier miliciis Camoyalibebis procesi swrafi tempiT mimdinareobda. miliciis organoebis Sevseba axali sisxliT muSaTa da glexTa
axalgazrda Taobas mouwia.
„istoriuli mniSvnelobis“ Tavyriloba cudad meniSna.
giorgi baramiZis vizitma gamaxsena xalxis beladis — leninis
Sexvedrebi xalxis masebTan. igi xalxs yvelgan xvdeboda: fabrika — qarxnebSi, quCebSi, moednebze da a. S. (am yvelafers ki
— leninis cxovrebas da moRvaweobas, skolis asakSi vecnobodiT mravali dokumenturi da mxatvrul filmis meSveobiT).
g. baramiZis Sexvedridan iseTi STabeWdileba damrCa,
TiTqos Sss akademiis muSakebma igi istoriul kreiser „avrorad“ aRiqves, xolo misi sityvebi „avroras“ gasrolad, rasac
Zireuli sasikeTo gardaqmnebi unda mohyoloda. ver xvdebodnen, rom mTavari „gasrola“ jer kidev win iyo.
„vardebis revolucia“ Tavisi arsiT, 1917 wlis oqtombris
did socialistur revolucias magonebs. Tumca maSin uamravi msxverpli iyo, xolo „vardebis revoluciam“ usisxlod
Caiara, magram axali xelisuflebis mier gatarebulma e.w. reformebi, ramac sazogadoebriv urTierTobebSi gaukuRmarTebuli pirobebi Seqmna, aTasobiT adamians moraluri ziani
miayena, bevri fizikuradac gaanadgura, Zalze hgavs, „diadi
oqtombris monapovars“. „vardebis revolucia“ tragediad
gadagveqca!
axali sisxlis „SeSxapuneba“, adamianis gardaqmna (es idea
komunistebidan modis), represiebiT da gaukuRmarTebuli
pirobebis SeqmniT ki ar unda ganxorcieldes, aramed aRzrdis meSveobiT. gardaqmna xom idioturi sityvaa da gadaSenebas niSnavs.
reformebi, Tavisi arsiT qveynisaTvis kargis momtani rom
unda yofiliyo, erTob tendenciuri gamodga.
saparlamento arCevnebis damTavrebis Semdeg (2004 wlis
29 marti), Sinagan saqmeTa ministrma giorgi baramiZem Sss aka221
demiis klubSi Sekrebil profesor-maswavleblebsa da kursantebs axali reqtori levan izoria warudgina. dagvarwmuna,
rom 30 wlis l. izoria akmayofilebda prezident m. saakaSvilis mier xelmZRvaneli kadrebis mimarT wayenebul ZiriTad
moTxovnebs — ucxo enebi icis da sadoqtoro disertacia aqvs
germaniaSi daculi, konrad adenaueris fondis warmomadgenelia samxreT kavkasiaSio.
reformatorma l. izoriam „dagvmoZRvra“, daviwyebas unda mieces sabWoTa milicielis tipaJi, rac ZiriTadad represiebTan asocirdeba, unda Seiqmnas axali Tanamedrove tipis
policiis saxe da dagvpirda, kursantTagan „keTilSobil policielebs“ Camovayalibebo.
am Tamam gancxadebas mquxare taSiT Seegebnen profesormaswavleblebi da fexzec wamoudgnen (aseTi „pativi“ arc erT
winamorbed reqtors ar Rirsebia). profesor-maswavleblebma ase aRfrTovanebulad miandes Tavisi da akademiis bedi
gamoucdel izorias. albaT, profesor-maswavleblebma, konrad adenaueris fondis warmomadgeneli baron miunhauzenad
warmoidgines.
ase da amgvarad gadalocili levan izoriac Seudga reqtorobas. Tavidanve CoxasaviT moirgo biurokratis roli.
kabinetSi fexmorTxmiT mjdomare „ganagebda“ saqmeebs. saidumlod xvdeboda akademiis axalgazrda muSakebs. maTgan SearCia „saukeTesoTa Soris saukeTesoni“ primitiuli agenturuli, damsmenTa qseli Seqmna. Cautara treningebi, daakvaliana, dageSa... ase Camoayaliba „zonder brigada“. mis wevrebad
„Rirsyofilni“ amayad daabijebdnen saswavlo korpusSi da
SiSis zars scemdnen auditoriebSi gamocdebis Casabareblad
Sesul kursantebs. aseTi iyo primitiuli agenturuli teqnologiebiT gajerebuli l. izorias „strategia“.
akademiaSi Seqmnili viTareba, saerTo foni metnaklebad
emsgavseboda faSistur sakoncentracio banakebSi Seqmnil
mdgomareobas. l. izoria moralurad ryvnida akademiis muSakebsa da kursantebs, maT mimarT undoblobas nergavda.
gamocdebze damswreTa jgufi Camoayaliba. masSi „zonder
brigadis“ wevrTa garda, ZiriTadad, Tbilisis saxelmwifo
universitetidan mowveuli aspirantebic iyvnen, romlebsac
arc pedagogiuri gamocdileba hqondaT da arc sagnebis codniT gamoirCeodnen. amiT izoriam pedagogiuri urTierTobebis eTika daarRvia.
222
akademiis reqtorad l. izorias daniSvnidan sul raRac
Tve-TvenaxevarSi saswavleblis muSakebi gaurkvevel mdgomareobaSi aRmoCndnen. e. w. reformis Sinaarsi gasaidumloebuli iyo. visac egona muSaobas ganvagrZobTo, molodinma
umtyunaT. avadmyofurma eWvianobam, gautanlobam daisadgura. aseT yofaSi Cacvenilni sxvadasxva gziTa da saSualebiT
cdilobdnen Tavis gadarCenas, magram reqtoris kabinetidan
gamotanilma ambavma („zonder brigadis“ wevrebis mier) muSaobis momlodineTa imedi daasamara. kerZod, gavrcelda xma,
rom reqtori, 37 wlis zemoT asakisa da korumpirebul profesor-maswavleblebs gayrida. arada, swored korumpirebulebi datova, daawinaura kidec da patiosnebi da mcodneebi gayara. kargad gvesmoda, rom es „reforma“ xelisuflebis dakveTa
iyo da uzenaes sasamarTlosTan arsebuli samarTaldamcavi
organoebis reformebis SemmuSavebeli jgufis — reformatorTa: kaxa lomaias, giga bokerias, daviT darCiaSvilis da
laSa tuRuSis mier SemuSavebuli proeqtiT xorcieldeboda
(l. izoriac am jgufis wevri iyo).
maxsendeba l. izoriasa da Cemi Sexvedra. guram qarqaSaZis
redaqtorobiT gamocemuli Sss akademiis istoriis gacnoba
SevTavaze. amas Tavxeduri pasuxi mohyva: „am istoriis wamkiTxavi ar var, Sss akademiis istoria Cemi mosvlidan daiwyeba“! ramdeni RvarZli Caaqsova am pasuxs. Zalze gavRiziandi,
Zlivs Sevikave Tavi, rom sakadrisi mimezRo.
aprilis bolodan (2004 w.) izoriam, imis SiSiT, aravin Semawuxoso, saswavlo da administraciul korpusebs Soris winaaRmdegobebi aRamarTina, Sesasvlelebi gadaaketina da iq
morigeoba daawesa. amiT administraciasa da TanamSromlebs
Soris barieri aRmarTa. aseTma urTierTobis danergvam saukeTeso pirobebi Seuqmna korufcias, ramac erT weliwadSi
iCina Tavi. saintereso suraTis momswreni gavxdiT: gamocdebze dasaswrebad mimaval izorias rogor misdevdnen gabzekili gavebiT moadgileebi da „zonder brigadis“ wevrebi.
daculi iyo ufros-umcrosobis etiketic da distanciac.
vakvirdebodiT maT saxeebs da iseTi STabeWdileba gveqmneboda, rom isini dRiTidRe emsgavsebodnen erTmaneTs. TiTqos erTi tani da erTi Tavi hqonodaT, erTnairi bacaca gamoxedva. am Tuqsusebis Semxedvares, gafxorilni rom daiarebodnen da autanel auras tovebdnen, Zalauneburad zizRi
mogereoda.
223
„vardebis reovluciiT“ mosuli demokratia rom swored
antidemokratia gaxldaT, akademiaSi gatarebulma e. w. reformebmac daadastura. rac damsaxurebul muSakTa „gayras“
(es sityva ekuTvnis CuSpara reqtors — izorias) gulisxmobda.
gamaxsenda, 2003 wlis 16 noembers, filarmoniaSi gaerTianebuli opoziciis mier gamarTul Sekrebaze m. saakaSvili
rogori aRSfoTebuli gaiZaxoda, gagonila aseTi zewola,
saxelmwifo dawesebulebebis xelmZRvanelebi xelqveiTebs
emuqrebian, an SevardnaZes dauWireT mxari, an samsaxuridan
gagagdebTo. Zalian male ki es nacmoZraobis xelwera gaxda —
xalxis samsaxurebidan masobrivi gayra daiwyo.
akademiaSi agresiuli privitivizmiT mosulma levan izoriam yvelafris gakeTebis ufleba miakuTvna Tavis Tavs. „CaSvebis“ institutis SemoRebiT da aq „moRvawe“ agentebis saSualebiT marTavda akademias. sxvaTa Soris, agentebs, proletariatis beladi — lenini sasargeblo idiotebs uwodebda.
izoriam mis mier gadabirebuli agenti — idiotebi Tavis sasargeblod aamuSava da maTi meSveobiT reformad wodebuli
yvela asakis muSakTa gayra daiwyo. isini mokveTes sazogadoebas, daviwyebas misces da warTmeuli wlebis anabara datoves.
izoriam TanamSromelTa gayris programa maqsimumi rom
Seasrula, Tavisi maRali yuradReba foieSi, kedelze Camokidebul memorialur dafas miapyro.
am kedelze friadosan kursantTa sapatio dafas ra undao,
myisve misi Camoxsnis brZaneba gasca.
am memorialur dafaze saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis brZolebSi daRupul oficerTa da kursantTa
suraTebi iyo gamofenili mokle biografiuli cnobebiTa da
maT mier gavlili sabrZolo gzis amsaxveli faqtebiT. es magaliTi iyo axalgazrda policielTa da momavali TaobebisaTvis. es biWebi samSoblos RirsebisaTvis ibrZodnen, swored es
Rirseba Selaxa znedacemulma izoriam.
l. izorias mier nabrZanebi memorialuri dafa Camoxsnes
imis SiSiT, vaiTu, samsaxuridan gagvyaroso. am brZanebis Semsruleblebi reqtoris Tanamzraxvelni gaxdnen. Tumca raa
gasakviri? isini xom izorias danaxvaze lamis miwas axlidnen
Tavs (ase monarqebsac ki ar esalmebodnen).
magram iman, rac SemdgomSi moxda, gamoaaSkarava l. izorias e.w. reformebis WeSmariti arsi. akademiis sisxlis samarT224
lis kaTedris ufrosis yofilma moadgilem, iuridiul mecnierebaTa kandidatma malxaz lomsaZem (igi akademiaSi muSaobda
1998 wlidan — 2005 wlis 15 ivnisamde), saqarTvelos prezidentis mixeil saakaSvilis saxelze gagzavnil werilSi (werilis
saregistracio nomeria 15194, 2005 wlis 6 dekemberi), amxila
saswavlebelSi gamefebuli korufcia, Tanamdebobebis borotad gamoyeneba.
saxeldobr, gamoaSkaravebulia reformebiT daniSnuli
Tanamdebobis pirebis mier 2005 wlis maissa da ivnisSi mimdinare saxelmwifo gamocdebze Cadenili danaSaulebrivi
qmedebebi, samsaxurebrivi uflebamosilebis borotad gamoyenebis faqtebi (rac gaTvaliswinebulia saqarTvelos
sisxlis samarTlis kodeqsis 332-e muxliT); l. izorias mier sagamocdo komisiis Tavmjdomared arakompetenturi piris daniSvna (rac saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis
320-e muxliT gaTvaliswinebul danaSaulis niSnebs — saxelmwifo saidumloebis gaxmaurebas— Seicavs); gamovlenilia
finansuri darRvevebi akademiaSi Catarebuli remontisas;
akademiaSi sxvadasxva xelmZRvanel Tanamdebobaze samarTaldamcavi organoebidan loTobisa da narkotikuli nivTierebis moxmarebisaTvis daTxovili pirebis daniSvna; akademiaSi gaformebuli yalbi pirebi, aseve, izoriasa da sxva
Tanamdebobis pirebis mier kaTedris gamgeebis Tanamdebobebis SeTavseba.
gazeTi „qronika“ (2006 wlis 13-19 Tebervali) werda: „izorias gadadgomiT, informaciiT, izorias personiT da policiis akademiaSi arsebuli finansuri mdgomareobiT Ss saministros generaluri inspeqcia dainteresda da seriozuli
finansuri darRvevebis gamo, mokvleva daiwyo.
...akademiis nacvlad ramdenimeTviani kursebi Seiqmneba
da sxvaTaSoris, ukve TiTqmis dadasturebuli informaciiT,
adgilsamyofelsac Seicvlis, savaraudod, igi diRomSi, sapatrulo policiis SenobaSi gadainacvlebs. ar daijerebT,
magram gldanSi, policiis akademiis sakmaod kargad garemontebul SenobaSi ki gldanis fsiqiatriuli saavadmyofo gamwesdeba. ra motiviT gadawyda es sakiTxi, aravin uwyis“.
werilis avtori, Jurnalisti mari SaTiriSvili svams
kiTxvas: „unda gauqmdes Tu ara policiis akademia?“ da aqve amatebs: „unda vivaraudoT, rom „vardebis xelisufleba“
mas modernizebuli cixisaTvis ar gaimetebs. miT umetes, al225
baT,daufaseben (l. izorias — SeniSvna Cemia) im Rvawls,romelic sapatrulo policiis SeqmnaSi miuZRvis“.
l. izoria erT-erT sagazeTo interviuSi acxadebs, vano merabiSvilTan konceptualuri uTanxmoebis gamo gadavdeqio.
im drois presa (2006 wlis Tebervali) ityobineboda Sss
akademiaSi arsebul seriozul finansur da sxva darRvevebze.
igives werda malxaz lomsaZe saqarTvelos prezidents, magram izorias mimarT sisxlis samarTlis saqme ar aRiZra. albaT
xelisuflebam marTlac gaiTvaliswina misi „udidesi“ damsaxureba sapatrulo policiis SeqmnaSi da ara marto — es...
izoria ambobs, vano merabiSvilTan konceptualuri uTanxmoebis gamo gadavdeqio. alogikuria. ra kavSiri aqvs sisxlis
samarTlis danaSauls, koncefciasTan?! sityva konceptualuri Rrmaazrovani, ideebis STamagonebeli sityvaa. iSveliebs ra am sityvas, amiT izorias mkiTxveli SecdomaSi Sehyavs.
l.izoria ki ar gadadga, igi malxaz lomsaZis werilis gamo gaaTavisufles.
erT dros xelisuflebis faorSi myofi l. izoria dRes
„Camolaborantebulia“. man Tavisi Canafiqri, aRezarda „keTilSobili“ policielebi, ver ganaxorciela.Sss akademiis
istoria, mas rom unda Seeqmna, kidev kargi, maleve Sewyda.
biurokratis, Zalauflebis maniiT Sepyrobil izorias
(sxvaTaSoris,mas lavrenti beriasac amsgavsebdnen. aseTebi
dRevandel saqarTveloSi uamravia) isev Tanamdebobisaken
uWiravs Tvali. amisaTvis igi opoziciuri partiis — „Tavisufali demokratebis“ wevri xdeba,irakli alasanias gundSi
liderobs.
politikur partiebSi rom Rirseba ar aris, es bolo wlebSi kargad gamoCnda. maTSi umetesoba uavtoriteto xalxia.
iseTebi, romlebsac araferi ukeTebiaT qveynisaTvis. partiebSi imisTvis miZvrebian, rom momavalSi Tbil-Tbil adgilebze wamoWimvis imedi aqvT. isini saerTo niSniT arian erTmaneTTan dakavSirebulni (ar gegonoT xalxis, an qveynis bedi
adardebdeT). aseTi partiebis wevrebis Semxedvare, visi roiali vis pianinoSia, ver gaigebT. swored maTzea naTqvami: „bayayi Tu yiyinebs, albaT, emRereba“...
wleuls, 5 ivniss, Sss akademiis 1996 wlis kursdamTavrebulebi saswavleblis damTavrebis 15 wlisTavis aRsaniSnavad
Seikribnen akademiis ezoSi (es is kursdamTavrebulebi arian,
romlebic gagrasa da soxumSi icavdnen saqarTvelos teri226
toriul mTlianobas) da saqarTvelos erTianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memorialTan miitanes
yvavilebis gvirgvini, memorialTanve gadaiRes samaxsovro
fotoebi, gaixsenes gmir kursantebTan erTad gavlili sabrZolo gza da memorialTan wuTieri dumiliT pativi miages
megobarTa xsovnas.
Cveni yuradReba miiqcia memorialis saxecvlilebam, romelic Sss akademiis reqtors ori wlis win ganuxorcielebia.
merab berZeniSvilis daproeqtebuli memorialis nacvlad,
raRac gvarsaxelebamotvifruli paralelepipedi dagvxvda,
ver gaigeb ris gamo arian moxseniebulni. didebuli memoriali butaforiad aqcies.
normalur saxelmwifosa da normalur sazogadoebaSi
tradiciebi ar ikargeba. iaponelebs aseTi gamoTqma aqvT: nacionaluri simdidre. isini amaSi gulisxmoben eris Rirseul
Svilebs. isini ar iviwyeben eris Rirseul Svilebs. CvenSi ki,
advilad SeiZleba daiviwyon eris Rirseuli Svilebi. amis magaliTia akademiis ezoSi mdgari butaforiad qceuli Cveni
gmirebis memoriali.
akademiaSi yofnisas, memorialis Semxedvares iseTi SegrZneba mqonda TiTqos Cveni gmirebis istoria, Cveni sulieri biografia (memoriali) aq damTavrda.
memorialis ugulebelyofiT Sss akademiis xelmZRvanelobas (Tu xelisuflebas?) surs, Cveni gmirebis xsovna daviwyebas misces. amis safuZvels iZleva aseve is, rom 2006
wlis TebervalSi vano merabiSvilis da levan izorias uTanxmoebas unda mohyoloda Sss akademiis gauqmeba da mis SenobaSi an gldanis fsiqiatriuli saavadmyofo gamwesdeboda
an modernizirebuli cixe unda gaxsniliyo. e.i. v. merabiSvilisa da l. izorias pirad interesebs unda gadahyoloda Sss
akademia da saqarTvelos erTianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memoriali. brZolis velze dacemuli Cveni gmirebis memorialic quTaisis didebis memorialis
beds gaiziarebda.
akademiis erTi juris moxelem (l.izoriam), akademiis foieSi Camokidebuli memorialuri dafa Camoaxsnevina da gaurkveveli adgili miuCina an saerTod gaanadgura, xolo meore
juris moxelem eris sasiqadulo moqandakis merab berZeniSvilis daproeqtebuli memorialis nacvlad raRac arafrismTqmeli paralelepipedi aago. amis gakeTebas mxolod parano227
iduli ideebiT aRWurvili adamianebi Tu SeZlebdnen. gmirebis Rirsebasa da xsovnas ki, aba vin ras daaklebs?!
akademiidan gamosulebi avuyeviT quCas, „saqarTvelos
teritoriuli mTlianobisaTvis daRupul Ss saministros
akademiis gmir kursantTa“ saxels rom atarebs. versad vnaxeT quCis dasaxelebis maCveneblebi. TviT — akademiis Senobazec.
bolo ocwleulma ase gangvawyo: yvela xelisufali cbieri da veragia, misTvis adamianis sicocxle arafrad Rirs.
davtoveT Sss akademiis teritoria im imediT, rom saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupuli Cveni gmirebis ojaxis wevrebma da Cven — TanamebrZolebma erToblivi
ZalisxmeviT vaiZuloT Sss akademiis xelmZRvaneloba memorials daubrunos uwindeli saxe da dideba.
228
2011 wlis 5 ivniss, Sss akademiis 1996 wlis kursdamTavrebulebs,
saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis memorialTan, yvavilebis gvirgvini miaqvT
saqarTvelos teritoriuli mTlianobisaTvis daRupuli kursantebisa da oficrebis paralelepipedi
229
1995 wlis 24 maiss aigo 1990-1993 wlebis gmir kursantTa da
oficerTa xsovnis memoriali
im quCas, sadac saqarTvelos Sss akademia mdebareobs
mxolod es trafareti mianiSnebs, rom quCas „gmir kursantTa“
saxeli hqvia. am quCaze mdebare arc erT Senobaze ar aris quCis
dasaxelebis maCvenebeli
230
Sinaarsi
saqarTvelos Sss umaRlesi skolis kalendari 1925-1989 ww. ....... 7
sabWoTa saxelmwifo sistemis demontaJi dasrulebulia —
1990 weli ....................................................................................... 25
maxsendeba cudic da kargic... — 1991 weli .............................. 49
biWebis energia aq daixarja — 1992 weli .................................. 87
aravinaa marTali da aravin — damnaSave, aseTi dro idga —
1993 weli ..................................................................................... 181
daskvnis nacvlad .......................................................................... 203
saqarTvelos damoukideblobisa da erTianobisaTvis
daRupuli kursantebisa da oficrebis memoriali ........ 212
„vardebis revolucia“ da Sss akademia ................................... 219
231
SoTa biTaZe
bolomde vTqvaT saTqmeli
redaqtori:
konstantine gurgeniZe
koreqtori:
ciala xatiaSvili

Documenti analoghi