tpdjbmvsj-! flpmphjvsj! eb!lmjojlvsj
Transcript
tpdjbmvsj-! flpmphjvsj! eb!lmjojlvsj
SOCIAL, ECOLOGICAL & CLINICAL PEDIATRICS tpdjbmvsj-! flpmphjvsj! eb!lmjojlvsj gtlbfnhbf ISSN 1987-9865 Ucjmjtj 33124 119 TBILISI TBILISI socialuri pediatriis dacvis fondi Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi mTavari redaqtori medicinis mecnierebaTa doqtori, profesori, akademikosi-mdivani hjpshj!DbyvobTwjmj ÃÄÃÀÈÀ, ÁÀÅÛÅÈÀ ÃÀ ÌÏÆÀÒÃÈÀ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÀÆÄ ÆÒÖÍÅÀ ÃÀ ÌÀÈÉ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ – ÊÄÈÉËÛÏÁÉËÖÒÉ ÌÉÓÉÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÐÄÃÉÀÔÒÉÉÓ ÃÀÝÅÉÓ ×ÏÍÃÉÓ ÖÌÈÀÅÒÄÓÉ ÌÀÌÏÞÒÀÅÄÁÄËÉ ÙÄÒÞÉ ÃÀ ÖÌÏÊËÄÓ ÅÀÃÀÛÉ ÃÀÌÊÅÉÃÒÄÁÖËÉ ÀÅÔÏÒÉÔÄÔÉÓ ßÉÍÀÐÉÒÏÁÀÀ; ×ÏÍÃÛÉ ÌÏÙÅÀßÄ ÌÄÃÉÝÉÍÉÓÀ ÃÀ ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÓáÅÀÃÀÓá×À Ó×ÄÒÏÓ ÈÅÀËÓÀÜÉÍÏ ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍËÄÁÉ ÓÉÓÔÄÌÀÔÖÒÀà ÀÔÀÒÄÁÄÍ ÌÏÓÀáËÄÏÁÉÓ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉÓÀ ÃÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÀØÅÄËÌÏØÌÄÃÏ ÀØÝÉÄÁÓ; „ãÀÍÓÀÙÉ ÏãÀáÉ ÃÀ ãÀÍÌÒÈÄËÉ ÈÀÏÁÀ“; „ÌÏÌÀÅÀËÉ ÃÄÃÏÁÉÓÈÅÉÓ ÌÏÌÆÀÃÄÁÖËÉ ØÀËÉ“ – ÀÌ ÃÄÅÉÆÉÈ áÄËÌÞÙÅÀÍÄËÏÁÓ ×ÏÍÃÉ, ÒÏÌËÉÓ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÀÈÀ ÍÖÓáÀÛÉÀ: – ÓÀÌÊÖÒÍÀËÏ ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒÉ ÂÀÓÉÍãÅÄÁÉ – ØÀËÀØÉÓ ÓÀÌ ßÀÌÚÅÀÍ ÊËÉÍÉÊÀÛÉ ÈÅÄÛÉ ÄÒÈãÄÒÀÃÉ Ö×ÀÓÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ ÃÀÊÀÍÏÍÄÁÀ – ÁÀÅÛÅÈÀ ¹3 ÐÏËÉÊËÉÍÉÊÉÓÀ ÃÀ ÃÄÃÀÈÀ ÃÀ ÁÀÅÛÅÈÀ ÓÀÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÏ ÝÄÍÔÒÛÉ ßÀÌÚÅÀÍ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÈÀ ÊÏÍÓÖËÔÀÝÉÄÁÉ; ×ÏÍÃÉ ÀÔÀÒÄÁÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÊÏÍ×ÄÒÄÍÝÉÄÁÓ: „ãÀÍÌÒÈÄËÉ ÁÀÅÛÅÉ – ÌÛÅÉÃÏÁÉÀÍÉ ÊÀÅÊÀÓÉÀ“, „ÜÀÍÀÓÀáÉÃÀÍ ÁÀÅÛÅÓ ÀØÅÓ Ö×ËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÃÀÝÖËÉ“, „ÃÙÄÅÀÍÃÄËÉ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÀÍÉ ÐÄÃÉÀÔÒÉÀÛÉ ÃÀ ÌÉÓÉ ÐÄÒÓÐÄØÔÉÅÀ“, „ÁÀÅÛÅÈÀ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ XXI ÓÀÖÊÖÍÄÛÉ“, „ÁÀÅÛÅÈÀ ÊÅÄÁÀ XXI ÓÀÖÊÖÍÄÛÉ“, „ÐÄÃÉÀÔÒÉÉÓ ÀØÔÖÀËÖÒÉ ÓÀÊÉÈáÄÁÉ“. ÌÉÌÃÉÍÀÒÄÏÁÓ ÌÖÛÀÏÁÀ ÛÄÌÃÄ ÐÒÏÂÒÀÌÄÁÆÄ ×ÀÒÌÀÝÄÅÔÖËÉ ÐÒÏÂÒÀÌÀ „GG“, „ÁÀÅÛÅÈÀ ÊÅÄÁÀ“, ÏÒÈÏÐÄÃÉÖËÉ ÓÊÏËÀ „ÉÌÖÍÏ-ÂÄÍÄÔÉÊÖÒÉ ÝÄÍÔÒÉ ÃÀ ÃÙÄÍÀÊË ÀáÀËÛÏÁÉËÈÀÈÅÉÓ – Ö×ÀÓÏ ÐÄÒÉÍÀÔÀËÖÒÉ ÝÄÍÔÒÉ, ÄÐÉÃÄÌÉËÏÂÉÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÄÁÉ ÃÀ ÓáÅÀ; ×ÏÍÃÌÀ ÛÄØÌÍÀ ÐÉÒÅÄËÉ ØÀÒÈÖËÉ ÊÅÄÁÉÈÉ ÃÀÍÀÌÀÔÄÁÉ ÀÐÉÅÉÔÉ ÀÐÉÊÏÒÉ, ÀÐÉÐÉÍÉ, ÀÐÉÐÉÊÍÏ ÃÀ ÄÊÏËÏÂÉÖÒÀà ÓÖ×ÈÀ ÌÀÔÏÍÉÆÉÒÄÁÄËÉ ÓÀÓÌÄËÉ „ÉÅÄÒÉÖËÉ“; ×ÏÍÃÉÓ ÐÒÏÂÒÀÌÄÁÛÉ ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÉÓ ÌÓÖÒÅÄËÄÁÉ ÃÀÖÊÀÅÛÉÒÃÉÈ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÐÄÃÉÀÔÒÉÉÓ ÃÀÝÅÉÓ ×ÏÍÃÉÓ ÂÀÌÂÄÏÁÀÓ. ÈØÅÄÍ ÂÄÍÉàÄÁÀÈ ÐÒÉÏÒÉÔÄÔÉ, ÂÀáÃÄÈ ×ÏÍÃÉÓ ÈÀÍÀÃÀÌ×ÖÞÍÄÁÄËÉ ÃÀ ÉÈÀÍÀÌÛÒÏÌËÄÈ ÌÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀÃ! 93 727 124 000 YYJ!tbvlvojt!qfejbusjb!.!jowbmjepcjt!qspgjmbrujljt!nfejdjobe!voeb!jrdft 7+(62&,$/3(',$75,&63527(&7,21)81' redaqtoris moadgile wjrups!npspTljoj )2:56.3114* UDC (uak) 616-053.2(051.2) s 743 misamarTi: Tbilisi, Lublianas q. #21; Tel: 47-04-01; E-mail: [email protected], [email protected] www.sppf.info www.esgns.org 7KHFKLOGKDVWKHULJKWWREHVDIHVLQFHWKHHPEU\R *XLGHGE\WKHQREOHPLVVLRQWKH6RFLDO3HGLDWULFV3URWHFWLRQ)XQGFDUHVIRUWKH KHDOWKDQGVRFLDOFRQGLWLRQVRIPRWKHUDQGFKLOG 7KH)XQGLVV\VWHPDWLFDOO\FRQGXFWLQJFKDULW\DFWLYLWLHVSURYLGLQJVRFLDODQGPHGLFDO VHUYLFHVWRWKHSRSXODWLRQ)RUH[DPSOHPRQWK&KULVWPDVFKDULW\DFWLRQFKDUJH IUHHPHGLFDOVHUYLFHVRQFHSHUPRQWKLQOHDGLQJFOLQLFVRI7ELOLVLFRQVXOWDWLRQV E\WKHTXDOLILHGVSHFLDOLVWVLQWKHSRO\FOLQLF1DQGGLDJQRVWLFFHQWHU1 /DVW\HDUXQGHUWKHDHJLVRIWKH)XQGWKHFRQIHUHQFHt+HDOWK\FKLOG3HDFHIXO &DXFDVXVuWKHFRQIHUHQFHt3HULQDWDO6DIHW\RI&KLOGuZLWKWKHSDUWLFLSDQWVIURP %,6(&DQGRWKHUUHJLRQVRIWKH:RUOG7KHIROORZLQJSURJUDPVRQDFWXDOSUREOHPV RI SHGLDWU\ DUH DOUHDG\ SUHSDUHG t3KDUPDFHXWLFDO 3URJUDPu t&KLOG 1XWULWLRQu t2UWKRSDHGLF6FKRROut,PPXQRJHQHWLF&HQWHUu 3HUVRQV LQWHUHVWHG LQ RXU SURMHFWV DUH DOZD\V ZHOFRPH 3OHDVH FRQWDFW WKH DGPLQLVWUDWLRQRIWKH)XQGDQ\WLPH<RXZRXOGUHFHLYHWKHSULRULW\WREHFRPHFR IRXQGHURIWKH)XQG :HDUHORRNLQJIRUZDUGIRUWKHIXWXUHFROODERUDWLRQL njtbnbsUj; 7ELOLVLOXEOLDQDVTWHOHOIRVWDLQIR#VSSILQIRVSSI#KRWPDLOFRPZZZVSSILQIR saerTaSoriso fondi `msoflio usafrTxoeba da bavSvi~. INTERNACIONAL FUND THE WORLD SECURITY AND CHILD saqarTvelos socialuri pediatriis fondi GEORJIAN SOCIAL PEDIATRICS PROTECTION FUND samedicino-socialuri mecnierebis interkontinentaluri samedicino-socialuri pediatriis seqcia (departamenti) SOCIAL PEDIATRICS DEPARTAMENT OF INTERKONTINENTAL ACADEMY OF MEDICAL-SOCIAL SCIENSES (IAMSS) evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqcia EUROSCIENCE OF GEORJIAN NACIONAL CECTION `Canasaxidan bavSvs aqvs ufleba iyos daculi~. CHILDRENS RIGHTS MUST BE DEFENDENED SINCE EMBRUO socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria № 15-10-9 SOCIAL, ECOLOGICAL & CLINICAL PEDIATRICS gamodis eqvs TveSi erTxel Tbilisi 2013 Tbilisi ;ehyfk 3cjwbfkehb7 trjkjubehb lf rkbybrehb gtlbfnhbf4 cfhtlfmwbj rjktubbcf lf cfhtlfmwbj cf,zjc itvflutykj,f U8 XF{EYFIDBKB v8 v8 l8 ghjatcjhb7 frfltvbrjcb cfgfnbj htlfmnjhb ghjatcjhb B8WBWBIDBKB htlfmnjhbc vjflubkt S8 VBMTKF’T htlfmnjhbc vjflubkt G8 BVYF’T lffdflt,fsf rjynhjkbcf lf cfpjufljt,hbdb ]fylfwdbc wtynhbc lbhtmnjhb htlfmnjhbc vjflubkt K8 RBRYF’T cfmfhsdtkjc mfksf rjyuhtcbc sfdv]ljvfht htlfmnjhbc vjflubkt U8 LBLFDF cfmfhsdtkjc gfsjkju-fyfnjvsf fcjwbfwbbc utythfkehb vlbdfyb7 v8 v8 l8 ghjatcjhb7 frfltvbrjcb htlfmnjhbc vjflubkt Y8 }J<FDF cfmfhsdtkjc ,fdidsf rfhlbjkjusf rfdibhb7 v8v8r8 htlfmnjhbc vjflubkt U8 XF{EYFIDBKB cfthsfijhbcj ajyl 3ecfahs[jt,f lf ,fdidb4 lbhtmnjhb vsfdfhb htlfmnjhb CFHTLFMWBJ RJKTUBBC OTDHT<B FCFSBFYB Y8 ~fhfcfvsfdhj,jt,bc rjfkbwbf fa[fptsbcsdbc` <B<BKFIDBKB B8 ~fhfcfvsfdhj,jt,bc rjfkbwbf fa[fptsbcsdbc` UF<FB”T S8 ~v8 v8 r8 vtfy-ubytrjkjub ,fsevb` LFDBSFBF U8 ~s8c8c8e8 ghjatcjhb v8 v8 l8` PFHLFKBIDBKB D8 ~cfmfhsdtkjc ,fdidsf rfhlbjkjusf fcjwbfwbf v8 v8 l8 ` PEHF<FIDBKB L8 ~acbmbfnhbbc bycnbnenbc lbhtmnjhb7 ghjatcjhb` PFHYF”T L8 ~scce ghjatcjhb` LJQJYF”T U8 ~fii jabcbc [tkv’qdfytkb` VFHBYF HJCF ~fii` RFYLTKFRB Y8 ~cfthsfijhbcj ajyl 3ecfahs[jt,f lf ,fdidbc4 vlbdfyb7 vtlbwbybc ljmnjhb` RDTPTHTKB-RJGF”T F8 ~cfmfhsdtkjc gtlbfnhsf fcjwbfwbbc ghtpbltynb v8 v8 l8 ghja8 frfl8` RENE<B”T H8 ~scce ghjatcjhb7 v8 v8 l8 frfl8` RBKF”T L8 ~]b-gb-cbc utylbhtmnjhb7 v8 v8 r8 ` RFHFYF”T S8 ~bdfyt]fdf[bidbkb ccf[8 cf[tkvobaj eybdthcbntnbc ghjatcjhb` VFVFJ KTDFYB ~cfmfhsdtkjc cfgfnhbfhmj` VFY}FDB”T Y8 ~scce ghjatcjhb7 vvl` VFY}FDB”T B8 ~vtlbwbybc ljmnjhb fcjwbfwbf 3eakt,f ]fyvhstkj,fpt4 ghtpbltynb` VBHBFYFIDBKB V8 ~fhfcfvsfdhj,j jhufybpfwbf 3;bhfab4` RTHDFKBIDBKB G8 ~ghja8 frfltvbrjcb7 cfthsfijhbcj ajyl 3ecfahs[jt,f lf,fdidbc4 cfmfhsdtkjc jabcbc [tkv’qdfytkb` VJHXBKF’T F8 ~vtl8 fcjwbfwbt,bc ufthsbfyt,f` YFLFHTBIDBKB U8 ~vvr8 /jvtjgfnsf cfpjufljt,f` YTVCF’T M8 ~scce ghjatcjhb vvl` :DFYBF V8 ~ghjatcjhb vvl` CFV[FHF’T C8 ~vvl ghjatcjhb7 frfltvbrjcb` :JH:JKBFYB K8 ~cfmfhsdtkjc gtlbfnhbbc bycnbnenbc lbhtmnjhb7 ghja8 vvl` E<THB Y8 ~scce ghjatcjhb vvl` RJHBYSTKB B8 ~tdhj vtwybtht,bc cfmfhsdtkjc thjdyekb ctmwbbc cfpjufljt,fcsfy ehsbthsj,bc ltgfhnfvtynb` AFDKTYBIDBKB B8 ~scce ghja8 vvl` AHEB’T L8 ~vtlbwbybc ljmnjhb` LJKB”T B8 ~scce ghjatcjhb` MFHCTKF’T H8 ~bd8 ]fdf[bidbkbc cf[8 cf[tkvobaj eybdthcbntnbc ghja8 v8v8l8` L8 XF{EYFIDBKB ~vtlbwbybc ljmnjhb7 tdhj vtwybtht,bc cfmfhsdtkjc thjdyekb ctmwbbc dbwt-ghtpbltynb` }FIB H8 ~vtlbwbybc ljmnjhb7 ghjatcjhb7 rkbybrehb afhvfrjkjubbc lf hfwbjyfkehb afhvfrjsthfgbbc fcjwbfwbf` UF<EYBF K8 ~scce` >BABFYB U8 ~scce ghjatcjhb vvl8 frfltvbrjcb` HFNBFYB {8 ~f,fibc ihjvbc7 ]fyvhstkj,bcf lf cjwbfkehb cfvcf[ehbc eahjcb` XF{EYFIDBKB R8 ~cfmfhsdtkjc ,fdidsf rfhlbjkjusf rfdibhbc dbwt-ghtpbltynb7 vvl frfltvbrjcb` ITYUTKBF H8 ~scce ghjatcjhb7 vvl frfltvbrjcb` IFMFHFIDBKB P8 ~vtlbwbybc ljmnjhb` X{FB’T V8 ~vtlbwbybc ljmnjhb` X{TB”T FD8 ~frfltvbrjcb` {J}FDFV8 ~scce ghjatcjhb7 vvl` WBYWF”T Y8 ~fzfhbc htubjybc cjwbfkehb lf trjkjubehb gtlbfnhbbc rfdibhb` cfhtlfmwbj rjktubbc vlbdfyb Y8 SJAEHB’T vtlbwbybc ljmnjhb CFHTLFMWBJ CF<ZJC OTDHT<B5 ljwtynb7 vtlbwbybc ljmnjhb L8NF<EWF”T scce fcbcntyn-ghjatcjhb S8 RENE<B”T cfmfhsdtkjc trjkjubehb gtlbfnhbbc rfdibhb M8 RDFZF”T L8 RE{BFYB”T fa[fptsib /evfybnfhek lf cjwbfkeh ghjuhfvfsf ufydbsfht,bc cfthsfijhbcj ajylbc sfdv]ljvfht tmbvb-gtlbfnhb V8 YFYJ<FIDBKB U8 FHDTKF”T f[fkufphlf gtlbfnhsf kbuf M8 YTAFHB”T f[fkufphlf gtlbfnhsf kbuf tmbv-gtlbfnhb T8 Z>JB”T R8 XF{EYFIDBKB tdhjvtwybtht,bc cfmfhsdtkjc thjdyekb ctmwbbc f{fkufphlekb rke,bc sfdv]ljvfht L8 XF{EYFIDBKB cjwbfkehb gtlbfnhbbc lfwdbc ajylbc f{fkufphlekb ltgfhnfvtynbc sfdv]ljvfht cfhtlfmwbj cf,zjc vlbdfyb Y8 <FLHBFIDBKB vtlbwbybc ljmnjhb Dr. Louise-Anne McNutt USA. Professor of Albany Wiversity. Fabio Rasiro Abenave, Plastic Surceon V.a Savola 72,00/98 Italy Rora F.Abenavoli 6 sriceteain.II Claudic gaflone Italy. E-mail: [email protected]. www.Claudiogaflone.com Jllia m.yemets md. pr. d/ukraina/www.Casho.org.ua Prof. Dr. Claudia Head of Department of Bioethics Wiesemann /Germany/ and Hictory of Medicine University of Coetinger socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 6 teqinformis qarTul referatul JurnalSi asaxuli gamocemaTa CamonaTvali 1. bavSvTa kardiologia 2. gaenaTis macne 3. eqsperimentuli da klinikuri medicina 4. Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis samecniero SromaTa krebuli 5. kavkasiis saerTaSoriso universitetis macne 6. kardiologia da Sinagani medicina 7. kritikul mdgomareobaTa da katastrofaTa medicina 8. mecniereba da teqnologiebi 9. rentgenologiis da radiologiis macne www.tech.caucasus.net mTavari dagvikavSirdiT teqinformi saitis ruka qarTuli bmulebi 10. saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis macne, biomedicinis seria 11. saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis moambe 12. saqarTvelos pediatri • • • • • • • • • Cvens Sesaxeb saqmianoba struqturaTanamSromlebi resursebi momsaxureba gamocemebi RonisZiebebi partniorebi vakansiebi qarTuli referatuli Jurnali 8 (20), 2012 nomerSi asaxul gamocemaTa CamonaTvali Tematuri rubrikebi avtorTa saZiebeli sagnobrivi saZiebeli 13. saqarTvelos respiraciuli Jurnali 14. saqarTvelos samedicino siaxleni 15. saqarTvelos samecniero siaxleebi, saerTaSoriso samecniero Jurnali 16. saqarTvelos teqnikuri universitetis Sromebi 17. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 18. suxiSvilis universitetis saerTaSoriso sa mecniero konferenciis „Tanamedrove aqtualuri samecniero sakiTxebi“ masalebi 19. suxiSvilis universitetis samecniero SromaTa krebuli 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 2013 weli 7 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 8 sarCevi CONTENTS socialuri pediatriis dacvis fondis pres-relizi The Social Pediatric Protection Fund.............................................. 8 `siRaribe da janmrTeloba“ “Poverty and Health” ............................................................................. 67 qvelmoqmedeba......................................................................................... 14 plazmuri nakadis klinikuri gamoyenebisa da nawolebis simZimis prognozul-analogiuri skalis Sefasebis pirveli gamocdileba kritikul avadmyofebSi New Steps in Critical Care Medicine - the plasma eradiation....................................................................................................... 70 XXVII konferencia............................................................................ 18 evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqcia axalgazrdoba aqtiurdeba.................................... 20 saqarTvelo: ganviTarebis gzebi Georgia: Ways of Development......................................................... 22 saWiro codna da resursi TiToeuli bavSvis uflebis realizaciisaTvis (kanonebSi Sesworeba damatebebisaTvis) da marTlac, `Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi~. Needed knowledge and resources to represent children’s all rights in the Law codex of Georgia (Child has right to be defended since embryo) ......................................................................... 25 didi funqcia – mZime tvirTi Great Function - Hard ........................................................................... 29 samedicino mecniereba saqarTveloSi (sad varT da saiT miviltviT) Medical Sciences in Georgia (where are we now and where are we going to) .................................................................. 34 bavSvTa da mozardTa asakis seqsualuri darRvevebis sakiTxisaTvis Knowledge and attention about the disorder of child and adult sexuality.................................................................................... 36 pediatriuli marTvis prioritetebi da maTi ganviTarebis perspeqtivebi saqarTveloSi Priorities of Pediatric Managements and The Perspective of Their Development in Georgia..................................................... 42 `abortis problema“ “Problem of Abortion”........................................................................... 45 ra unda gakeTdes bavSvTa da mozardTa jandacvis gaumjobesebisTvis (pirovnuli Sexeduleba) What needs to be done to improve healthcare of children and adolescents(personal views) .............................. 47 imunuri sistemis mdgomareoba da misi koreqcia apivitiT euTireoiduli Ciyvis dros Immune system and Euthyroid goiter........................................... 49 valeologia, rogorc `janmrTelobis medicina~ Valeology of “health medicine” ......................................................... 52 sportsmenTa da orsulTa kvebis racionSi „api puris“ aucilebloba Importance of Including “Apipuri” in Sportsmen and Pregnant......................................................................................................... 54 `eqimisa da pacientis urTierTobis princi pebi“ Principles of Doctor-Patients relations.......................................... 62 daavadebis paTogenezisa da sanogenezis sistemuri analizi Systemic analysis of Patho- and Sanogenenis............................ 64 Информатиывность антропофизиологического подхода в диагностике недостаточности артериального кровообращения нижних конечностей Informativeness Of The Anthropophysiological Approach In Diagnosing The Arterial Blood Flow Failure Of The Lower Limbs...................................................................................... 75 qirurgiuli sefsisis mkurnaloba Treating Surgical Sepsis ........................................................................ 78 mitoqondriuli dnm-i da adamianis eTnikuri warmoSoba Mitochondrial DNA and Ethnic Lineage ..................................... 83 imunuri homeostazi TimomegaliiT mimdinare bronqopnevmoniebis dros bavSvebSi apihepatiT mkurnalobis fonze Immunological testimonies among the children with bronchopnewmonia diseases associatied with thymomegalia disease treated with Apihepati ........................................................... 84 kalaTburTelTa mdgomareoba „api puris“ kvebis racionSi CarTvamde (kvlevis I etapi). Status of Basketballers before Adding `Apipuri” into Food Ration (First step of Research) ............................................. 86 monozigotur tyupebSi niSan-TvisebaTa gansxvavebis zogierTi Taviseburebani Some peculiarities of different traits in monozygotic twins............ 89 epidermuli zrdis faqtoris Eeqspresia adamianis endometriumis hi perplaziisa da karcinomis dros Epidermal Growth Factor Expression in Endometrial Hyperplasia and Carcinoma............................................................... 91 leikocitozis warmoSobis meqanizmebi klinikur praqtikaSi Theory and mechanisms of leukocytosis in clinical practice........... 95 XXIX samecniero-praqtikuli konferenciaze miRebuli rezolucia:K`kvebis obieqtebi, mwarmoeblebTan erTad aqtiurad Caebnen moZraobaSi `jansaRi kveba bavSvebs” sruldeba. 29th Scientific-Practical Conference- Resolution: Food producers and their retailers should join “healthy food for children”................................................................................................. 98 saqarTvelos mean-ginekologTa da perinatologTa asociaciis prezidentis profesor paliko kintraias cxovrebis gza ............................................................................ 99 gaxseneba ................................................................................................... 100 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 9 socialuri pediatriis dacvis fondis pres-relizi aqciebSi monawileoben: gamoCenili qarTveli pediatrebi. mimdinareobs avadmyofTa laboratoriuli da instrumentuli kvleva da sxva. urigdebaT medikamentebi. CautardaT ramdenime aTeuli saswrafo operacia. aTobiT avadmyofs Cautarda ufaso gamokvleva da mkurnaloba sxvadasxva wamyvan klinikebSi. 07.01.98 -07.02.99 ww. Tbilisi. gaisinja 9200 bavSvi. 23-24.01.99 w. aRmosavleT saqarTvelo. centri - q. Telavi. gaisinja 3500-ze meti bavSvi. 12-13-14.02.99 Tbilisi televiziis muSakTaTvis Ria karis dRe; gaisinja 100-mde bavSvi da daurigdaT medikamentebi. dedaTa da bav-SvTa sadiagnostiko centrSi da agreTve qalaqis sxvadasxva poliklinikebSi Camoyalibda maRalkvalificiur profesor-maswavlebelTa ufaso konsultaciebi kviraSi erTjer. qalaqis wamyvan pediatriul klinikebSi tardeba maRalkvalificiur profesor-maswavlebelTa ufaso konsultaciebi TveSi erTjer. aqciebSi sxvadasxva profiliT monawileobdnen: 1. kanisa da vensneulebaTa instituti 2. parazitologiis samecniero-kvleviTi instituti da sxv. dawyebulia munisa da tilis sawinaaRmdego profilaqtikuri RonisZiebebi da mkurnalobis etapi. aseve darigdeba Sesabamisi medikamentebi. daibeWda da gavrcelda munisa da ti-lis sawinaaRmdego Sesabamisi ufaso samaxsovroebi. 12-13-14.03.99 w. eqspedicia foTsa da aba-SaSi. 13.03.99 w. q. foTi. gaisinja 950 bavSvi. daurigdaT medikamentebi. 13-14.03.99 w. q. abaSa da abaSis raioni (s. qedisi, s. marani da sxv.) 29-30.01.-07-08.99 w. gaisinja 4400 bavSvi,daurigdaT medikamentebi. 23-24-25.08.99 w. Catarda ufaso laboratoriuli da instrumentuli kvleva. q. xobi da q. zugdidi daurigdaT munisa da tilis sawinaaRmdego wamlebi. 04.04.99 w. eqspedicia fasanaurSi kompleqsurad gaisinja 400ze meti bavSvi. 07.05.99 w. eqspedicia guriis regionSi. q. lanCxuTi CautardaT ufaso laboratoriuli da instrumentuli kvleva, daurigdaT medikamentebi. 2013 weli 18.05.99 w. Catarda gasinjvebi q. rusTav-Si (gaisinja 250-ze meti bavSvi, darigda medikamentebi). 22.06.99 w. Catarda gasinjvebi sagarejoSi (gaisinja 250-ze meti bavSvi, darigda medikamentebi). 13-14.08.99 w. Coxatauri (gaisinja 1500-mde bavSvi). 15.08.99 w. baxmaro (gaisinja 2000-ze meti bavSvidamsvenebeli) zRvis donidan 2050 m. 16.08.99 w. eqspedicia gadavida baxmarodan aWaris maRalmTian raionebSi (sul gaisinja 750-ze meti bavSvi) zRvis donidan 2300-2400 m. 17.09.99 w. Catarda kompleqsuri gamokvlevebi Tbilisis upatrono bavSvTa saxlSi. 16.10.99 w. Catarda gasinjvebi duSeTSi (gaisinja 200-mde bavSvi, darigda medikamentebi). 2000 weli 26.02.2000 w. q. gori gaisinja 500-ze meti bavSvi, darigda medikamentebi. 23.03.2000 w. axalgori. gaisinja 30 bavSvi. 01.04.2000 w. marneulis r-ni sof. weraqvi gakeTda sisxlis saerTo analizi, instrumentuli gamokvlevebi - eqoskopia, encefalograma da sxva. sul gaisinja 1500 bav-Svi da momvleli. 15.04.2000 w. gurjaani kompleqsuri gasinjvebi, gaisinja 1200-mde bavSvi darigda medikamentebi. 29.04.2000 w. q. rusTavi (kostavas #6) gaisinja 300-mde bavSvi. 05-06-07-2000 w. gasinjulia avWalis koloniis bavSvebi. 20.07-28.07.2000 w. wyneTis bavSvTa saxlSi gasinjulia 60 bavSvi. 21-22-23.07.2000 w. abaSis r-ni sof. sakie-Tisa da samtrediis r-nis aRsazrdelTa skolis bavSvTa gasinjvebi. 7-8.08.2000 w. baxmaro-beSumi gaisinja 1925 bavSvi. 2001 weli 15.03.2001 w. gaisinja da kompleqsuri gamokvleva Cautarda rusTavis azotis qarxnis Tanam-SromelTa bavSvebs. 23.06.2001 w. gaisinja da kompleqsuri gamokvleva Cautarda rusTavis azotis qarxnis Tanam-SromelTa bavSvebs. 14-15-16.09.2001 w. baRdadis r-ni sof. sairme, wiTelxevi, roxi, obCa, xani, zegani,saqraula. gaisinja 2500 bavSvi. 10 2002 weli 10.03.2002 w. axalgori gaisinja 250 bavSvi. 20.04.2002 w. siRnaRis r-ni gaisinja 450 bavSvi. 23-24-25-26.2002 w. xulo (aWara) sapatriarqosTan erTad gaisinja 600 bavSvi da 100 mozrdili. 27-28-29.06.2002 w. q. Tbilisi 20 - mozrdilTa poliklinika, 10 -bavSvTa poliklinika, 11 -bavSvTa poliklinika gaisinja 400 bavSvi. 16-17-18-19.07.2002 w. kodoris xeoba (afxazeTi) gaisinja 250 bavSvi. 3-4-5-6.2002 w. mTa-TuSeTi. diklo, omalo, Senaqo. gaisinja 200 bavSvi. 2003 weli 5.03.2003 w. samcxe-javaxeTi gaisinja 1250 bavSvi. 17.04.2003 w. werovani gaisinja 450 bavSvi. 20.05.2003 w. borjomi gaisinja 870 bavSvi. 25.06.2003 w. mTa-TuSeTi gaisinja 320 bav-Svi. 30.07.2003 w. baxmaro gaisinja 630 bavSvi. 20.08.2003 w. zestafoni gaisinja 210 bavS vi. 2008 weli I socialuri,ekologiuri da klinikuri pediatria 7.09.2003 w. zugdidi gaisinja 290 bavSvi. 15.10.2003 w. raWa gaisinja 170 bavSvi. 18.10.2003 w. dmanisi gaisinja 180 bavSvi. 2004 weli marti-aprili-maisi: kaspi, gurjaani, Telavi, axmeta, lagodexi, siRnaRi, bodbe, aspinZa, axalcixe, borjomi, Tbilisi, zestafoni, xaragauli, WiaTura gaisinja 1728 bavSvi. 10.05.2008 marneuli gaisinja 300 bavSvi. 17.05.2008 duSeTi gaisinja 450 bavSvi. 18.05.2008 axaSeni gaisinja 250 bavSvi. 2005 weli marneulis regionSi, gaisinja 700 bavSvi da 800 mozrdili. 18 ivlisi kaspi 450 bavSvi. 8 oqtomberi mcxeTis raioni 300 bavSvi. 14-15-16 oqtomberi lentexi 850 bavSvi da 200 mozardi. 2006 weli 2006 wlis 18 Tebervals klinikaSi Catarda Ria karis dRe. gaisinja mxatvarTa kavSiris 20 ojaxi. martSi Ria karis dRe. gaisinja ltolvilTa 100-ze meti bavSvi. aprilSi saguramoSi elCebis monawileobiT Catarda aqcia. 31 maiss q. rusTavSi gaisinja 450 bavSvi. 1-2 ivniss Tssu-Si Catarda Ria karis dRe. gaisinja 400 bavSvi. maT CautardaT konsultacia da kliniko laboratoriuli gamokvlevebi. 9-10 ivniss kaspis raionSi Catarda gasvliTi gasinjvebi. (gaisinja 300 bavSvi. 1 ivliss cxinvalis raionSi omSi monawileTa 500 bavSvi gaisinja. seqtember-oqtomberSi gaisinja 120 bavSvi. noemberSi gaisinja JurnalistTa 100-200 ojaxi. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 2007 weli marneuli. ufaso konsultacia Cautarda 110 bavSvs. gamovlindnen sqolioziT daavadebuli bavSvebi. gadaecaT espanderebi da meToduri rekomendaciebi samkurnalo fizkulturis Sesaxeb. duSeTi. kansultacia Cautarda 280 bavSvs. axaSeni. kansultacia Cautarda 85 bavSvs 2008 weli 1 ivnisi – Ria karis DdRe (gaisinja 200 bavSvi) 2 ivnisi Teddy bear (gaisinja 300 bavSvi) 14 ivnisi axmeta (qaqucoba - gaisinja 450 bavSvi, romelTac CautardaT Semdegi gamokvlevebi muclis Rrus eqoskopia, ekg da sxva. darigda Sesabamis medikametebi 27 ivnisi – saqarTvelos seqciis aRdgena 20 agvisto – Stop Russia/ igoeTis aqcia 1 seqtemberi – Stop Russia/ Tbilisi jaWvis aqcia 4 oqtomberi Ria karis DdRe konsultacia, gamokvlevebi: muclis Rrus eqoskopia, ekg da sxva. Sedga mxatvrebis da xelvnebis moRvaweebis master-klasi bavSvebisTvis 6 dekemberi bergmanis klinikaSi ufasod gaisinja 110 bavSvi, romelTac CautardaT Semdegi gamokvlevebi muclis Rrus eqoskopia, ekg da sxva. darigda Sesabamis medikametebi 2009 weli 13.06 xaSuri gaisinja 750 bavSvi. 26.12 barisaxo 80 bavSvi. dRemde aqciebSi sul gasinjulia 92750 bavSvi da aTasobiT xanSiSesuli. saqvelmoqmedo aqciebi grZeldeba. 2010 weli 4 ivlisi – Ria karis omSi daRupulTa ojaxis wevrebi (gaisinja 50 bavSvi) 10 ivlisi – karaleTi. gaisinja 200 bavSvi da daurigdaT medikamentebi. 4 noemberi – wminda keTilmsaxuri mefe Tamaris skola pansionis bavSvebi. gaisinja 50 bavSvi. 3-4 dekemberi – gaisinja sporcmeni 400 bavSvi. 2011 weli 1 ivnisi – gaisinja 200 bavSvi 24 dekemberi – gaisinja 200 bavSvi 2012 weli 1 ivnisi – gaisinja 250 bavSvi 27.07 _ Telavi, 11.08 _ karaleTi 22 dekemberi – gaisinja 250 bavSvi dRemde aqciebSi sul gaisinja 93 727 bavSvi da aTasobiT xanSiSesuli. saqvelmoqmedo aqciebi grZeldeba. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria socialuri pediatriis dacvis fondis mier Catarebulia konferenciebi da simpoziumebi I konferencia ~CvenTan erTad irwmune ukeTesi momavlis realoba~ 01.VI.99 II konferencia ~janmrTeli bavSvi mSvidobiani kavkasia~ 25.XII.99 III konferencia ~dRevandeli ekonomikuri mimarTulebani pediatriaSi da misi perspeqtiva~ XXI saukunis pediatria -invalidobis profilaqtikis medicinad unda iqces. 01.VI.2000 IV konferencia ~Canasaxidan bavSvis ufleba unda iyos daculi~ 27.III.2001 Sexvedra saxalxo damcvelis ofisSi ~arasrulwlovani damnaSaveebi,maTi uflebebi da realoba~ 01.06.2001 V(XIX) konferencia ~miZRvnili bavSvTa dacvis saerTaSoriso dRisadmi~ 30.03.99 01.06.2000 01.06.2001 ~bavSvTa mkurnaloba XXI saukuneSi~ simpoziumi #1,@#2, #5 23.04.99 01.06.2000 ~bavSvTa kveba XXI saukuneSi~ simpoziumi #1,@#2 20.05.99 01.06.2000 “orTopediuli skola” simpoziumi #1,@#2 17.12.99 “mukoviscidozis diagnostikisa da mkurnalobis sakiTxebi” 01.06.2000 axalgazrda pediatrTa XVIII konferencia 28.02.2001 erToblivi samecniero konferencia ~respiratorul daavadebaTa Terapiis aqtualuri sakiTxebi pediatriaSi~. 01.06.2001 ~Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi~ simpoziumi #1 01.06.2001 ~bavSvi,mozardi da ojaxuri Zaladoba~ simpoziumi #1 01.06.2001 ~Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi~ simpoziumi #1 13.02.2002 ~adamianis genomis proeqti~ 10.03.2002 axalgori. matonizirebeli sasmeli ~lomisis~ prezentacia. 6.11.2002 saerTaSoriso konferencia Temaze: “mukoviscidoziT da nivTierebaTa cvlis konstituciuri moSlilobiT daavadebulTa samedicino da socialuri problemebi”. 7.11.2002. saerTaSoriso konferencia Temaze: “Tandayolili infeqciebis Tanamedrove apeqtebi”. 4. 04. 2003 pediatriis aqtualuri sakiTxebi. IX konferencia. 2013 weli 11 1.06.2003 I internet-konferencia (X samecniero-praqtikuli konferencia) socialuri pediatriis dacvis fondi ufasod uSvebs da arigebs gazeTs ~socialuri pediatria~ da Jurnals “socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria” (Suqdeba socialuri, samedicino, pedagogiuri, fsiqologiuri, fsiqiatriuli, religiuri da sxva aqtualuri da problemuri sakiTxebi) 19.12.2003. saqarTvelos bavSvTa kardi ologTa II kongresi. 1.06.2004. II saerTaSoriso internet-konferencia. pediatriis aqtualuri sakiTxebi 22.10.2004. konferencia Temaze: ,,pediatriis aqtualuri sakiTxebi”, romelic eZ-Rvneboda socialuri pediatriis prezidentis, genetikosis viqtor moroSkinis naTel xsovnas. 1.06.2005 pediatriis aqtualuri sakiTxebi XIV konferencia. 9.09.2005 Tbilisi, merioti II saerTaSoriso konferencia ~janmrTeli bavSvi mSvidobiani kavkasia~. 1.06.2006. socialuri pediatriis dacvis fondis XIV konferencia ~pediatriis aqtualuri sakiTxebi~. 12.12.2006. axalgazrda pediatrTa XV konferencia. 07.12.2007. spdf XVI konferencia. kardiologTa III kongresi. 2008 weli 2 ivnisi socialuri pediatriis XVIII konferencia 6.10.2008 gorSi gasvliTi simpoziumi _ parlametis jandacvis komiteti (oTar ToiZe) + sabWos wevrebi. devnilTa higienis sakiTxebis mogvareba 07.10.08 konferencia “bavSvis da mozardis” kardiologiuri seqcia (Tbilisi) 20.12.08 socialuri pediatriis dacvis fondis da ESMNS erToblivi me-2 konferencia(Tbilisi) 23.12.08 ESMNS humanitaruli departamentis konferencia (Tbilisi) 24.12.08 konferencia “rwmena da codna” ilia II-is monawilebiT (Tbilisi) 1-2 ivnisi 2009 XX konferencia 18 dekemberi 2009 XXI konferencia. 2010 weli 01.06.10 spdf-is XXII da saqarTvelos eqTanTa II konferencia. 03.12.10 prof. i. kvaWaZis 85 wlisadmi miZRvnili saiubileo konferencia. 2011 weli 01.06.10 spdf-is XXVI konferencia. 23.12.10 spdf-is XXVII konferencia. 2012 weli 01.06.10 spdf-is XXVIII konferencia. 21-22.12.10 spdf-is XXIX konferencia. 12 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria T h e S o c i a l P e d i a t r i c P ro t e c t i o n F u n d Date of Foundation: 30.09.1998 Date and Number Of Registration: #147 9.10. 1998w Address:Tbilisi, Ljubljana 21, 0154 Tel.: 995 593337154 E-mail: [email protected]; [email protected] Contact: Prof. George Chakhunashvili Job of Contact: Chairman of The Board Branches of Fund: Mtskheta; Kutaisi; Gori.; Abasha.; Batumi.; Sagarejo; Gurjaani; Telavi; Tchiatura; Zugdidi; Territory of Operation: Georgia (eu) Aim Social Pediatric Protection Fund is to execute programs of social pediatric development and maintain rights and healthcare of Children, Mothers and Adolescents. Fund has great organizational experience, technical equipment and skilled members. Most of the members are Professors at TSMU, who have clinical and educational experience of 15-20 years and were one of the first, Before the independence, to read lectures about congenital infections, sexually transmitted diseases and prevention of HIV. Fund is also cooperating with physicians, psychologists, Lawyer (who operate in field of social assistance) and Public figures. By the joint forces of all the people above said SPPF is able to hold free medical examinations, juridicial consultations, charity events, informational lectures about healthy way of life, congenital infection, HIV, Social subjects and etc. Since 1997 more than 93.000 Children and Hundreds of older people have been medically for free in the framework of charity events. Before Independence, The active members of SPPF and their consortium in 1980-1990 examined above 124 000 Children, all over Georgia. ACTIVITIES From 1992 to 1998 was periodically holding humanitarian examinations. From 1998 with the help of Social Pediatrics Protection Fund started charity activities, in which Georgian pediatrists were participating. Activities included: Instrumental and laboratory research of patients in different regions of Georgia, Medical gifts, several funded emergency operations. 07.01.98 – 07.02.99 Tbilisi, - over 9200 children were examined. 23-24.01.99 East Georgia, - over 3500 children were examined. 12-13-14.02.99 Tbilisi, - over 100 children were examined and gifted medicines. Free consultations by professors were held by Mother and Child Diagnostic Centre and other hospitals once a week, consultations in leading pediatric clinics of the city once in a month. In these activities were also participating: 1. Institute of skin and vein 2.Scientific Institute of Parasitology and others. 12-13-14.03.99 expedition in Poti and Abasha (Qedisi, Marani and other), - 950 children were examined and gifted medicines. 29-30. 01-07.08.99 – 4400 children were examined and gifted medicines. 23-24-25.08.99 KhobiandZugdidi, - Free instrumental and laboratory examinations were funded. Also medicines against louse and itch were given. 04.04.99 - Expedition in Pasanauri – over 400 children were examined. 07.05.99 – Expedition in Lanchkhuti – Free instrumental and laboratory examinations were held and medicines were gifted. 18.05.99 Rustavi, - 250 children were examined and gifted medicines. 22.06.99 Sagarejo, - 250 children were examined and gifted medicines. 13-14.08.99 Chokhatauri, - over 1500 children were examined. 15.08.99 Bakhmaro, - over 2000 children were examined. 16.08.99 Adjara high-mountain regions, - over 750 children were examined. 17.08.99 Tbilisi, – Examinations in Homeless children house. 16.10.99 Dusheti region, - over 200 children were examined and gifted medicines. 2000. 26.02.2000 Gori, - over 500 children were examined. Different medicines were given out. 23.03.2000 Axalgori, - 30 children were examined. 01.04.2000 Marneuli region (Werakvi), - General blood analysis, instrumental examinations – echoscopy, encephalography were done. Over 1500 children were examined. 15.04.2000 Gurjaani, - 1200 children were examined, medicines were given out. 29.04.2000 Rustavi, - 300 children were examined. 05.06.2000 – Children from Avchala colony were examined. 20-28.07.2000 – Children in Tskhneti Orphanage were examined. 21-22-23.07.2000 – Examinations in Abasha and Samtredia region. 7-8.08. 2000, Bakhmaro-Beshumi – 1925 children were examined. 2001. 15.03.2001. Children of employees of Rustavi Nitrogen Factory were examined. 23.06.2001. Children of employees of Rustavi Nitrogen Factory were examined. 14-15-16.09.2001 Baghdati region (Sairme,Witelkhevi,Rokhi,Ochba,Xani,Zegani,Saqraula) – over 2500 children were examined. 2002. 10.03.2002 Axalgori, - 250 children were examined. 20-04.2002 Sighnaghi, - 450 children examined. 23-24-25-26.05.2002 Khulo, - 600 children and 100 adults were examined with the help of Patriarchy. 27-28-29.06.2002 Tbilisi, - 400 children were examined in different Hospitals. 16-17-18-19.07.2002 KodorisKheoba, - 250 children were treated. 3-4-5-6.08.2000 Tusheti (Dikolo,Omalo,Shenaqo) – 200 children were treated. 2003. 05.03.2003 Samtskhe-Javakheti, - 1250 children were examined. 17.04.2003 Werovani, - 450 children were examined. 20.05.2003 Borjomi, - 870 children were examined. 25.06.2003 Mta-Tusheti, - 320 children were examined. 30.07.2003 Bakhmaro, - 630 children were examined. 20.08.2003 Zestaponi, - 210 children were examined. 07.09.2003 Racha, - 170 children were examined. 18.102003 Dmanisi, - 180 children were examined. 2004. March, April, May – Kaspi, Gurjaani, Telavi, Akhmeta, Lagodekhi, Sighnaghi, Bodbe, Aspindza, Axaltsikhe, Borjomi, Tbilisi, Zestaponi, Kharagauli, Chiatura – over 1728 children were examined. In different regions (Zugdidi, Khulo, Khelvacharui, Qeda, Lanchkhuti, OzurgetiIngiri), SPPF held charity activities with the help of Patriarchy – over 2400 children were examined and medicines were given out. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 2005. Marneuli region – 700 children and 80 adults were examined. 18th of July, Kaspi – 450 children were examined. 8th of October, Mtskheta – 300 children were examined. 14-15-16th of October, Lentekhi – 850 children and 250 adults were examined. 2006. 18th of February –20 Painter Union families were examined. March – over 100 refugee children were examined. April – Charity activities were held by ambassadors in Guria. 31th of May – 450 children were examined in Rustavi. 1-2th of June - Open door day in TSMU, 400 children were examined. They were held free consultations and laboratory examinations. 9-10th of June, Kaspi - 300 children were examined. 1th of July, Ckhinvali region – 500 children of war participants were examined. In September-October – 120 children. In November – over 200 of Journalist’s families were examined. 2007. Marneuli – Free consultations for 100 children. Childrens with Scoliosis were shown. They got espander gifts and were recommended how to treat scoliosis. Dusheti – 250 children were examined. Akhalsheni–85 children were held consultations. 9-10th of June, Kaspi – 300 children were examined. 1th of July, Ckhinvali region – 500 children of war participants were examined. In September-October – 120 children. In November – over 200 of Journalist’s families were examined. 2008. 1st of June – Open door day (200 children were examined). 2nd of June – Teddy bear (300 children examined). 14th of June, Akhmeta (QaQucoba) - 450 children were examined and gifted medicines. Also examinations like echoscopy of abdominal cavity and ECG were held. 13 27th of June – restoration of Georgian Section. 20th of August - STOP RUSSIA (meeting at Igoeti) 1st of September, Tbilisi – STOP RUSSIA (meeting of chain) 4th of October – free consultations and examinations. Painters and artists master classes were held. 6th of December – 110 children were examined in Bergman Clinics with echoscopy of abdominal cavity, ECG and other. 2009. 13.06.2009, Khashuri – 750 children were examined. 26.12.2009, Barisakho – 80 children were examined. 2010. 4th of July – Open door day for family members of war victims (50 children were examined). 10th of July, Karaleti – 200 children were examined and medicines were given out. 4th of November – St. King Tamar orphanage children were examined. 3-4th of December,Tbilisi– 400 sportsmen children were examined. 2011. 1st of June,Tbilisi – 200 children were examined. 24th of December,Tbilisi – 200 children were examined. 2012. 1st of June,Tbilisi – 350 children were examined. 22th of December,Tbilisi – 250 children were examined. Since 1997 more than 93.000 Children and Hundreds of older people have been medically for free in the framework of charity events. Before Independence, The active members of SPPF and their consortium in 1980-1990 examined above 124 000 Children, all over Georgia. SIMPOSIUMS AND CONFERENCES HELD BY THE SOCIAL PEDIATRIC PROTECTION FUND: 1992. First pediatric cardiology conference – “believe the reality of better future”. 01.06.1999. II conference – “Healthy child & peaceful Caucasus”. 25.12.1999. III conference – “Today’s economic directions in pediatric and its perspective”. XXI century Pediatrics should be the start of invalid prophylaxis. 01.06.2000. IV conference – “Child must have right to be protected since embryo”. 27.03.2001. Meeting in ombudsman’s office – “Under aged criminals, their rights and reality”. 01.06.2001. V conference dedicated to Children Protection National Day. 32.03.1999. 01.06.2000. 01.06.2001 “Child treatment in XXI century” 23.04.1999. 01.06.2000 “Child treatment in XXI century” “Orthopedic school” 17.12.1999. Mucoviszidose treatment and diagnostics. 01.06.2000. Young Pediatrists XVIII conference. 28.02.2001. Urgent questions of Therapy of respiratory diseases in pediatrics. 01.06.2001. “Child has right to be protected since embryo”. 01.06.2001. “Child, adult and family violence”. 13.02.2002. “Human genome project”. 10.03.2002. Akhalgori, - Presentationof toner drink “Lomisi”. 06.11.2002. National Conference: Medical and social problems of people who suffer from mucoviszidose and metabolism disorder. 2013 weli 07.11.2002. “Contemporary aspects of inborn diseases”. 04.04.2003. “Urgent pediatric questions” (IX conference). 01.06.2003. Internet conference (X conference) – Social Pediatrics Protection Fund gave out journals and magazines called “Social Pediatrics” (In which is written about social, medical, pedagogic, psychological, religious and other urgent problems). 19.12.2003. Second Georgian Cardiology Congress. 22.10.2004. “Urgent Pediatric questions” dedicated to SPPF president, Victor Moroshkin. 01.06.2004. Second National Internet Conference. 01.06.2005. Urgent Pediatric questions. 09.09.2005. Tbilisi Marriot, - Second National Conference “Healthy child & Peaceful Caucasus”. 1st of June, 2006. – SPPF conference. XXIII Congress of Young Pediatrists League. 31.05.2007. III congress of Pediatric Cardiology. 07.12.2007. SPDF XVII conference. 07.10.2008. Conference – “Section of child and adult”. 20.12.2008. SPPF and ESMNS second conference. 12.06.2009. SPPF XX conference. 01.06.10. Second conference of Georgian surgeons and XXII conference of Tsalka. 03.12.2010. Conference dedicated to I. Kvachadze 85th anniversary. 01.06.2011. SPPF XXVI conference. 23-24.12.2011. SPPF XXVII conference. 01.06.2012. IV congress of Pediatric Cardiology.SPPF XXVIII conference. 21-22.12.2012. SPPF XXIX conference 14 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria qvelmoqmedeba - 2000-2004 ww. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 15 saqvelmoqmedo aqcia rusTavsa da samtrediaSi saqvelmoqmedo aqciebi marneulSi, duSeTSi da axaSenSi Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis teritoriaze 2008 wlis 2 ivniss moewyo bavSvTa karavi Teddy V euz Hospit al (T Veuz Hospital al), romelSic monawileoba miiRes universitetis studentebma saqvelmoqmedo aqcia xaSurSi 2009 2013 weli saqvelmoqmedo aqcia qaqucoba 2008 16 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria saqvelmoqmedo aqcia barisaxo 2009 saqvelmoqmedo aqcia kalaTburTelebis gasinjva 2010 saqvelmoqmedo aqcia karaleTi 2010 saqvelmoqmedo aqcia omis monawileTa ojaxebisa da wminda keTilmsaxuri mefe Tamaris skola pansionis bavSvebi (dekanozi mirian samxaraZe) gasinjva 2010 2010 wlis Ria karis dRe 04.XII sporcmenebTan 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 17 2011 wlis 1 ivniss konferenciis organizatorebsa da afxazeTis jandacvis saministros iniciativiT bavSvTa dacvis dRes mieZRvna bavSvTa saqvelmoqmedo konsultaciebi, romelic Catarda bavSvTa axal klinikaSi da gaisinja 200-mde bavSvi.agreTve moewyo afxazeTidan afxaz bavSvTa namuSevrebis naxatebis gamofena da maT gadaecaT sertifikatebi. 2011 wlis 1 ivniss saqvelmoqmedo aqcia 24.12.2011. bavSvTa axal klinikaSi (gaisinja 200-ze meti bavSvi) 01.06.12. Tbilisi 27.07.12. Telavi 11.08.12. karaleTi 2013 weli pativcemulo kolegebo, 2012 wlis 21-22 dekembers Cveni qveynis pediatrebi, socialuri pediatriis dacvis fondis warmomadgenlebi, dedaqalaqis klinikis warmomadgenlebi, mecnierebi, sazogado moRvaweebi, Seikribnen konferenciaze,romelic tradiciulad Catarda Tssu-is saaqto darbazSi. konferncia Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis, saqarTvelos humanitaruli da saxelovnebo mecnierebaTa akademiis, socialuri pediatriis dacvis fondis, Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis, bavSvTa axali klinikis, gestozebis Svilobili samedicino daxmarebis saerTaSoriso organizaciis, samedicino-socialuri mecnierebis interkontinentaluri akademiis, saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis, saqarTvelos sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademiis, saqarTvelos eqimTa asociaciis, saqarTvelos meddaTa asociaciis, aliansi koalicia damoukidebeli cxovreba `moZraoba afxazeTisaTvis’’, saqarTvelos axalgazrda pediatrTa ligis, sruliad saqarTvelos qalTa kongresis, eqimTa uflebebis dacvis asociaciis, saqarTvelos samedicino specialistebis asociaciis, evropis medikos studentTa asociaciis, saqarTvelos pediatrTa akademiis, saqarTvelos bavSvTa qirurgTa aso- Ria werili kolegebs ciaciis, dedaTa da bavSvTa janmrTelobis centris, saqarTvelos sportis departamentis, saqarTvelos pediatrTa asociaciis, Tssu studenturi TviTmmarTvelobis, Tssu studentTa samecniero sabWos mier iyo organizebuli. konferenciaze miRebuli iqna: yoveli wlis 1 ivniss dedaTa da bavSvTa mzrunvelobis mxardasaWerad gamocxaddes samedicino dawesebulebebSi sayoveTaoYRia karis dRe. arsebuli informaciebi SeZlebisdagvarad vrceldeba. Cveni survilia, rac SeiZleba metma samedicino dawesebulebebma miiRos am saqvelmoqmedo aqciaSi monawileoba da igi gaxdes tradiciuli (ra Tqma unda aqciaSi monawileoba nebayoflobiTia). winaswar gixdiT madlobas amdenad, 1 ivnisis aqciaSi monawileobis survili gamoTqva: Tbilisi – ir. ciciSvilis sax. bavSvTa axali klinika – pediatriis instituti – sadiagnostiko centri 444 – kardiologiis instituti aWaris regioni – baTumi – qobuleTi gori – S.p.s. `gormedi“ – saaq.saz. `iavnana“goris dedaTa da bavSvTa centri Telavi bavSvTa janmrTelobis centri quTaisi q. quTaisis dedaTa da bavSvTa samkurnalo diagnostikuri centri, janmrTelobis imedia kidev mravali organizacia Caebmeba am saqvelmoqmedo aqciaSi da igi iqneba yovelwliuri da gaxdeba tradiciuli. didi madloba masSi yvela monawiles, imedia momavalSi Caebmeba farmacevtuli firmebi da biznesis warmomadgenlebi. konferenciis orgkomiteti socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 18 XXVIII konferencia ,,Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi” ,,bavSvTa usafrTxoeba mecnierebis gziT” ,,socialuri pediatria da bavSvTa usafrTxoeba” saqarTvelos bavSvTa kardiologia IV samecniero-praqtikuli konferencia (pres relizi) 2012 wlis 1 ivniss Cveni qveynis pediatrebi, socialuri pediatriis dacvis fondis warmomadgenlebi, dedaqalaqis klinikis warmomadgenlebi, mecnierebi, sazogado moRvaweebi, Seikribnen konferenciaze,romelic tradiciulad Catarda Tssu-is saaqto darbazSi. konferncia Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis, saqarTvelos humanitaruli da saxelovnebo mecnierebaTa akademiis, socialuri pediatriis dacvis fondis, Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis, bavSvTa axali klinikis, gestozebis Svilobili samedicino daxmarebis saerTaSoriso organizaciis, samedicino-socialuri mecnierebis interkontinentaluri akademiis, saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociaciis, saqarTvelos sabunebis- metyvelo mecnierebaTa akademiis, saqarTvelos eqimTa asociaciis, saqarTvelos meddaTa asociaciis, aliansi koalicia damoukidebeli cxovreba `moZraoba afxazeTisaT- vis’’, saqarTvelos axalgazrda pediatrTa ligis, sruliad saqarTvelos qalTa kongresis, eqimTa uflebebis dacvis asociaciis, saqarTvelos samedicino specialistebis asociaciis, evropis me- dikos studentTa asociaciis, saqarTvelos pediatrTa akademiis, saqarTvelos bavSvTa qirurgTa asociaciis, dedaTa da bavSvTa janmrTelobis centris, saqarTvelos sportis departamentis, saqarTvelos pediatrTa asociaciis, Tssu studenturi TviTmmarTvelobis, Tssu studentTa samecniero sabWos mier iyo organizebuli. konfernciis Tavmjdomareebi: profesorebi: giorgi CaxunaSvili, irakli ciciSvili, avTandil kvezereli-kopaZe, vaniko CxaiZe igor doliZe, yaraman faRava, ramaz kutubiZe. plenaruli sxdomebis reJimSi Catarda sami sxdoma: konferencias miesalma mama adami, Tssu vice-reqtori-daviT WavWaniZe,saqarTvelos qalTa kongresis prezidenti, qalbatoni lia kiknaZe, 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria profesori paata kervaliSvili (saqarTvelos sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademiis prezidenti), v.cxomeliZe, nino moroSkina (msoflio banki) da sxv. socialuri pediatriis dacvis fondis prezidentma profesorma g. CaxunaSvilma madlierebis sigeli gadasca profesor aleqsi xoWavas ojaxs; xolo qebis sigelebi Tssu profesors vaJa gvanvelaZes,med.doqtors margo gogiaSvils,med.doqtors manana Wi paSvils. konferencias eswrebodnen socialuri pediatriis dacvis fondis warmomadgenlebi, mowveuli pediatrebi dedaqalaqis klinikebidan, mecnierebi, sazogado moRvaweebi, sportsmenebi, mwvrTvnelebi. konferenciaze daregistrirda 295 delegati. maT gadaecaT sertifikatebi. konferenciis pirvel plenarul sxdomaze warmodgenili moxsenebebi exeboda arsebul aqtualur problemebs. kerZod, _ medicinis doqtorma d. CaxunaSvilma da k.CaxunaSvilma warmoadgina moxseneba: ` evromecnierebis qarTuli erovnuli seqciis axalgazrduli departamentis ganvlili muSaobis Sedegebi’’ -sxvadasxva daavadebbebis Taviseburebani 2-6 wlis bavSvTa asakSi _ profesorTa da ucxoel _ qarTvel studentTa jgufi (Tssu) _ `UNICEF – WFP-is erToblivi proeqtebi” – g.lomTaZe (Tsu) _ `sainformacioteqnologiebisrolimozardiscxovrebaSi” – g.sanikiZe (pu) _ genuri inpritingis Tavisebureba prof.m.Wi paSvili (Tssu) ,meore plenaruli sxdoma mieZRvna bavSvTakardiologia IV samecniero-praqtikuli konferencias Tavmjdomareebi: profesorebi i. ciciSvili, g. CaxunaSvili, av. vezereli-kopaZe, v.CxaiZe i. doliZe, y. faRava, r. kutubiZe warmodgenili iyo leqciebi da moxsenebebi: 1. `bavSvTa da mozardTagul-sisxlZarRvTasistemis- 2013 weli Tanamedrove marTva kardiorevmatologiur paTologiaTa dros~ _ saqarTvelosbavSvTa kardiologia asociaciis prezidenti: m.m.d. sr. profesori g. CaxunaSvili (Tbilisi) 2 `aWaris regionis kardio-revmatologiuri problemebis Tanamedrove marTva”. Avant Group _ baTumisdedaTa da bavSvTa janmrTelobis dacvis respublikuri centris pediatriuli departamentis ufrosiT. surmaniZe da kardiorevmatologimed.doq. m.ServaSiZe (baTumi) 3. `kardiointervalografiis roli Tanamedrove prevenciul bavSvTa kardiologiaSi” _ med. doqtorin.jobava (Tbilisi) 4 `ariTmiebis medikamenturi da aramedikametozuri mkurnaloba bavSvTa asakSi q.quTaisis d/b samkurnalo diagnostikuri centri.Mm.xecuriani (quTaisi) 5 “axalSobilTa kardiomiopaTia” m.m.d.sr.prof. g. CaxunaSvili, m.d. n.jobava, m.d.sr.prof.i.favleniSvili, m..d.asoc.prof.goTua(Tbilisi) 6. aTerosklerozis ganviTarebis riskis jgufebi bavSvTa asakSi, diagnostika, prevencia(momzadebulia amerikis gulis asociaciis masalebis mixedviT) m.d.asist.prof. T.kutubiZe (Tbilisi) 7. `wyali _ bavSvis janmrTeli sicocxlis akvani da gul-sisxlZarRvTa sistema” m.m.d.prof.ig. doliZe (Tbilisi) 8. `mikronutrientebis deficitis koregireba gulsisZarRvTa sistemis daavadebebis mkurnalobis dros” m.d.prof. d.zarnaZe, m.d.prof. i. zarnaZe (Tbilisi) 9 `sistemuri wiTeli mgluras dros gul-sisxlZarRvTa sistemis dazianeba” g.CaxunaSvili, n.jobava, k.CaxunaSvili, a.bliaZe (Tbilisi) 10. `glikozirebis Tandayolili moSla (CDG)” T.miqelaZe (Tbilisi) 11. `xSirad moavade bavSvebis imunuri statusi da g.s.s.-is mdgomareoba imudo- nisa da -19 mkurnalobis fonze“ m.d.n.TofuriZe, n.badriaSvili (Tbilisi) konferenciisas gaimarTa vromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqciis morigi sxdoma.. konferenciaze gaimarTa aqtualur sakiTxebze kamaTi, sadac gamomsvlelebma daafiqsires TavianTi poziciebi. bolos miRebuli iqna rezolucia: evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqciis 20122016 wlebis strategiuli gegma gadiodes masSi axalgazrdobis mecnierebaSi CarTvis mkveTri matebisaken da 19 muSavebuli grZelvadiani gegmis mixedviT. yvela Rone ixmaros, acnobos samTavrobo struqturebs da gaagrZelos Tavisi saorganizacio saqmianoba. raTa saqarTveloSi Catardes 2016 wlis an 2018 wlis evromecnierebis forumi. 3. socialuri pediatriis dacvis fondma da bavSvTa kardiologTa asociaciam gaagrZelos aqtiuri muSaoba miRebuli rezoluciebis Sesabamisad, amasTan erTad 2015wlis 1 vnisisaTvis izrunos bavSvTa kardiologTa V konferenciis Casatareblad. 4. Mmomzaddes saqarTvelos eqTanTa III konferencia.A 5. Yyoveli wlis 1 ivniss dedaTa da bavSvTa mzrunvelobis mxardasaWerad gamocxaddes samedicino dawesebulebebSi sayoveTaoYRia karis dRe. 6. Kkvebis obieqtebi, mwarmoeblebTan erTad aqtiurad Caebnen moZraobaSi `jansaRi kveba BbavSvebs” 7. gazeTis `socialuri pediatria” da Jurnalebis `socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatriis” da ”bavSvTa kardiologiis” axali nomrebis -is da WWW. esgns.org veb.gverdze ganTavsebisa da maTgan referirebad JurnalebSi statiebis gamoqveynebis strategiis gaaqtiveba. 8. arasamTavrobo organizaciebis samTavroboebTan erTad erToblivad dawesebuli medicinaSi `oqros stetoskopisa~ da `oqros lancetis” varskvlavis mflobeli dasaxeldes (Tu aseTi kandidatura SeirCeva msurvelTagan)Seqmnili komisiis mier araugvianes 2013w-is 1 ivnisisa. miRebul iqna gadawyvetilebebi 1. evromecnierebis saqarTvelos erovnulma seqciam gaagrZelos Tavisi saorganizacio saqmianoba arsebuli gamgeobiT 2016 wlamde da masve daevalos Tavmjdomaris axali vadiT arCeva. 2. evromecnierebis saqarTvelos erovnulma seqciam P.S. aRsaniSnavia, rom amave dRes Sedga eqim rezo sordias poeziis (krebulebis _ `siyvarulis dabadeba~ da `laqsad getyvi~) warmatebuli prezenTacia; xolo meore dRes 02.06.12. konferenciis organizatorebis iniciativiT Catarda saqvelmoqmedo konsultaciebi, da gaisinja 200-mde bavSvi. daevalos evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqciis axalgazrdul departments maszed metad ganaxorcielos aqtiuri muSaoba Se- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 20 evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqcia axalgazrdoba aqtiurdeba 2012 wlis 1ivniss ESGNS-is konferenciaze TbilisSi warmodgenili iyo SemuSavebuli da damtkicemuli rezoluciis mixedviT, evromecnierebis saqarTvelos erovnuli seqciis axalgazrduli departamentis (Tavmjdomare medicinis doqtori d.CaxunaSvili) grZelvadiani gegmis mixedviT 6 Tvis angariSi. romelic emyareboda maT ZiriTad strategias: 1. saqarTveloSi mecnierebis popularizacia: 1.1. Tbilisis udides universitetebTan kavSiris gamyareba 1.2. samecniero muSakebisaTvis (35 wels qveviT) sakvlevi masalebis, literaturuli da statistikuri monacemebis xelmisawvdomobis gazrda/ gaadvileba. 1.3. sxvadasxva profilis samecniero muSakebis dakompleqtebiT proeqtebis grantze. 1.4. saqarTvelos universitetebTan erTad samecniero konferenciis Catareba, romelzec axalgazrda mecnierebi waradgenen TavianT naSromebs. am konferencias unda qondes konkursis saxec. 2. ucxour qveynebTan urTierTo- ba: 2.1. qarTuli samecniero naSromebis ucxour, avtoritetul JurnalebSi dabeWvdisTvis Setana. qarTuli mecnierebis popularizacia msoflio asparezze. 2.2. ucxo qveynebis axalgazrda mecnierebTan qarTveli axalazrda mecnierebis dakavSireba, informaciis gacvla. 2.3. saqarTveloSi 1.4 punqtis ganxorcielebis Semdeg, amave formatSi ucxo qveyenbis CarTva. 3. mecnierTa axal da Zvel Taobebs Soris arsebuli problemebis gadaWris gzebis monaxva 3.1. axalgarda mecnierTa kavSiris Seqmna, romleSic warmodegnili iqnebian stundetebi, bakalavrebi, magisrebi, doqtorantebi, filosofiis doqtorebi da profesorebi. 3.2. maT erTmaneTSi informaciis gacvla, problemebis garCeva da maTi gadaWris gzebis moZieba daevalebaT. 3.3. am kavSiris dasvknebis da problemebis miwodeba sxvadasxva samecniero wresa da organizaciaSi. redaqcia ulocavs qarTvel mecnierebs Rirseul sagranto programaSi gamarjvebas: STEP 2012 ‘From Idea to the Market” Innovation Forum December 3, 2012 (Holiday INN Tbilisi; 1, 26 May Square; Tbilisi, Georgia) Project Title: NeoOligos - Designing and synthesis of oligonucleotides Science Team PI: George Kamkamidze Institution/Organization: Georgian Maternal and Child Care Union Project Title: Apipuri - Bread enriched with Amino acids, Minerals and Vitamins Science Team PI: George Chakhunashvili Institution/Organization: Social Pediatric Protection Fund Company partner: JSC ‘Ifqli” 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria socialuri pediatriis dacvis fondis warmomadgeneli a.S.S-Si vaniko cxomeliZe aqtiur monawileobas yovelTvis axerxebs 1 ivnisis konferenciebSi, romelic aTeuli wlebia eZRvneba bavSvTa dacvis dRes, ase iyo amJamadac 2012 wels. STEP 2012 `FROM IDEA TO THE MARKET” INNOVATION FORUM December 3, 2012 (Holiday INN Tbilisi; 1, 26 May Square; Tbilisi, Georgia) STEP 2012 `ideidan bazramde~ sainovacio forumi 3 dekemberi, 2012 (sastumro `Holiday INN Tbilisi~; 26 maisis moedani, N1: Tbilisi, saqarTvelo) `api puri~ - aminomJavebiT, vitaminebiTa da mineralebiT gamdidrebuli puri Apipuri - Bread enriched with Amino acids, Minerals and Vitamins 2013 weli 21 The representative of the Social Pediatrics Protection Fund in U.S.A. Vaniko Cxomelidze is always participating actively in conferences which are held 1st of January, which is dedicated to Child Protection Day for many years already, and so it was this year in 2012. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 22 originaluri statiebi saqarTvelo: ganviTarebis gzebi paata kervaliSvili saqarTvelos sabunebismeTyvelo mecnierebaTa akademiis prezidenti biografiuli cnoba daibada 1949 wels TbilisSi. daamTavra Tbilisis I skola, saqarTvelos politeqnikuri institutis sainJinro-fizikuri fakulteti, moskovis ucxo enaTa institutis inglisuri enis fakulteti, moskovis institut “giredmetis” aspirantura da sxva. moRvaweobda ssrk saSualo manqanaTmSeneblobis saministros (ssrk atomuri energiis saxelmwifo komiteti) sxvadasxva samecniero-teqnologiur centrebSi: soxumis fizikateqnikuri instituti; stabiBIOGRAPHICAL INFORMATION PaataKervalishvili Professor, Doctor of Sciences and Dr.-Eng. Paata J. Kervalishvili(born 1949) is full Professor at department of Physics within Georgian Technical University, as well as Professor of faculty of exact and natural sciences of Tbilisi State University. From 1970 until 1992 Prof. Kervalishvili was researcher and Director in luri izotopebis instituti; instituti “giredmeti”; i. kurCatovis atomuri energiis instituti, sadac xelmZRvanelobda samecniero da samrewve lo-teq no lo gi ur Te mebs, proeqtebsa da saxelmwifo programebs. 1984-wlidan igi saqareTvelos teqnikuri universitetis profesoria, xolo 2000 wlidan Tbilisis saxelmwifo universitetis mowveuli profesori. 1989 wlidan profesorisa da samcniero proeqtebisa da programebis xelmZRvanelis rangSi igi moRvaweobda ssrk-s, evropisa da aSS-s universitetebsa da samecniero centrebSi. 1979 wels mas institut giredmetSi mieniWa teqnikur mecnierebaTa kandidatis, xolo 1985 wels i. kurCatovis atomuri energiis institutSi fizika-maTematikis mecnierebaTa doqtoris xarisxebi. 1981 wels p. kervaliSvils mieniWa ufrosi mecnieri muSakis, 1989 wels ki profesoris samecniero wodebebi. prof. kervaliSvili 350-mde samecniero statiis, wignis, gamogonebis, moxsenebis avtoria. misi Sromebi dastambulia msoflios mowinave gamocemebSi. rigi misi gamogonebebisa danergilia sxvadasxva warmoebaSi.P p. kervaliSvili ramdenime ssrk da saerTaSoriso prestiJuli premiisa da jildos mflobelia. igi aris saqarTvelos sainJinro, ekologiuri da sabunebismetyvelo mecnierebebis akademiebis, niu-iorkis mecnierebaTa akademiis, ruseTis sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademiis wevri da sxva. sxvadasxva dros igi iyo ruseTis atomuri energiis saministros, i. kurCatovis institutis, ssrk mecnierebaTa akademiis, natos samecniero-teqnologiuri sabWoebis wevri, ramdenime evropuli organizaciis wevri da eqsperti da mravali sxva. amJamad prof. kervaliSvili aris evroxmelTaSuazRvis xelovnebisa da mecnierebi akademiis prezidenti, saqarTvelos sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademiis prezidenti, evrokomisiis, iuneskosa da sxva saerTaSoriso organizaciebis saeqsperto sabWoebis wevri. diffe rent re se arch and tec h no logy centers within the Middle Machinery Ministry (State Committee for Atomic Energy) of former USSR main body of the Soviet atomic energy and weapon industry. In 1994 – 1999, after one year in Parliament of Georgia he worked in government of Georgiaas one of the leaders of the State Committee for Science and Technology and Ministry of Economy of Georgia. A condensed matter physicist with Technical University Diploma, Dr. Kervalishvili has served in several directions of physics and technology such as: condensed matter, molecular and quantumphysics, nuclear and laser technologies, novel materials, sensory systems, energy and information technologies. He is author of more then 350 scientific publications, books, manuals, and inventions. Prof. Kervalishvili is a member of more then 10 top level academies and 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 23 research councils and among them: full member of American, European, Russian and Georgian scientific academies, Georgian Engineering academy and other distinguish organizations. Currently he is the President of Georgian Academy of Natural Sciences and President of Euro Mediterranean Academy of Arts and Sci ences. More then 20 prestigious prizes and state orders award Dr. Kervalishvili. As a Director and coordinator of several World Bank, EU, ISTC, etc. projects and Chairman of International Forums and Conferences, as well as Professor of some well known European and AmericanUniversities he has the wide international experience. P. Kervalishvili received his B.S. and M.S. in solid state physics from GeorgianTechnicalUniversity. The Research and technological Centre “Institute Giredmet” awarded him the title of Ph. D., and Dr.-Eng. in 1978, and Soviet atomic centre “Kurchatov Institute” – degree of Doctor of physics and mathematics (1984). He got USSRProfessorState title in 1989. misi xelmZRvanelobiT daculia ramdenime aTeuli samagistro, sakandidato da sadoqtoro disertacia, ganxorci e le bu lia sa er Ta So ri so proeqtebi da programebi, (maT Soris aSS-s, natos, evrokavSiris da sxva organizaciebis 50de proeqti). Cvens qveyanaSi bolo ramdenime TveSi ganviTarebulma movlenebma kidev ufro mkveTrad daanaxa saqarTvelos mosaxleobas, rom qveynis marTvasa da ganviTarebaSi arsebobs seriozuli problemebi, romelTa gadawveta moiTxovs arsebuli inteleqtualuri resursis srul gamoyenebas. gamoikveTa Cveni qveynis ganviTarebis saWirboroto sakiTxebis Rrma strategiuli damuSavebisa da maTi cxovrebaSi gatarebis taqtikuri problemebisa da teqnologiuri meTodebis swori da drouli warmarTvis aucilebloba. sazRvargareTuli da Cveni gamocdilebac gvkarnaxobs, rom albaT erTaderTi marTebuli gamosavali arsebuli mdgomareobidan moqmedebebis swori prioritetebisa da kargi gegmebis arsebobaa. saqarTvelos miznebidan gamomdinare qveynis strategiul amocanas inovaciuri da codnaze dafuZnebli ekonomikis ganviTareba warmoadgens. mxriv nebismieri mimarTulebis sainovacio saqmianoba emyareba mecnierebis, teqnologiebisa da mrewvelobis winmswreb ganviTarebasa da miRebuli Sedegebis farTo gamoyenebas cxovrebis yvela sferoSi. codnaze damyarebuli ekonomikuri winsvlis erT-erT mTavari amZravi mosaxleobis maRalteqnologiur biznesSi aqtiuri CarTvaa. gansakuTrebiT ki maRalteqnologiuri mcire da saSualo zomis sawarmoebis saqmianobaSi. amas Zalian daexmareba: samecnierokvleviTi da sawarmoo organizaciebis erToblivi saqmianoba; saxelmwifo dawesebulebebis mier sainovacio saqmianobis aqtiuri danergva Tavisi moRvaweobis yvela mimarTulebiT da am saqmianobis daxmarebis saxelmwifo sistemis Seqmna; sainovacio teqnologiebis saerTaSoriso, integrirebuli marTvis sitemis Camoyalibeba da danergva. nebismieri marTvis saTaveSi yovelTvis Zevs erTi mTavari sakiTxi – ra aris subeqtis mizani, risken miiswrafvis igi? dadgenilia, rom miznis (miznebis) formulirebis procesi win uswrebs marTvis proceduras da amitomac didad gansazRvravs mas. magaliTad, Tu Cven mTavarsa da erTaderT mizans tranzitul-turistuli qveynis Seqmna warmoadgens, maSin marTvis obieqtad iseTi ti pis xelisufleba unda warmovidginoT, romelic ZiriTadad Seqmnis aseTi amocanis gadawyvetisaTvis aucilebel marTvis struqturebs. xolo Tu Cven mTavari mizani maRalteqnologiuri, inteleqtualuri saxelmwifos Seqmnaa, maSin marTvis obieqtis ganviTarebis maregulirebeli parametrebis ricxvi izrdeba da amasTan erTad icvleba qmedebebis mimarTulebebi. sxvanairad, Tu mxolod tranzituli amocanebis gadawyvetisaTvis saWiroa garkveuli ti pis energetikulsatransporto-telesakomunikacio infrastruqtura, TviTkmari qveynisaTvis cota ufro sxva energetika, transporti da kavSirgabmuloba gamogvadgeba. yvelaferi es Tavidanve unda iyos gaTvaliswinebuli samTavrobo da sxva saxelmwifo marTvis struqturebis Seqmnis dros. aseve unda iyos dalagebuli ga naT le bis pri o ri te tu li amocanebic. magaliTad,Ywrfivi kavSirebi: ganaTleba-mecniereba-industria; ganaTlebamecniereba-janmrTelobis dacva; ganaTleba-mecniereba-xelovneba da sxva. aq gansakuTrebiT unda aRiniSnos is garemoeba, rom Tu zogad-politikuri sistemebis funqcionirebis elementebi CvenSi garkveulad cnobilia, saxelmwifoebrivi marTvis iseTi mniSvnelovani blokis, rogoricaa sameurneo-ekonomikuri politikis gamtarebeli sa re gu la cio sam sa xu re bis saqmianobis gaZRola, maTi moqmedebis princi pebis Camoyalibeba da danergva sawyis stadiaSi imyofeba. saxelmwifo marTvaSi centraluri funqcia mis mTavrobas miuZRvis. TviT sruliad Tavisufali sabazro ekonomikis pirobebSic ki ekonomikuri organizmi saWiroebs marTvasa da kontrols, rasakvirvelia marTvis ierarqiuli mdgenelis seriozuli SemcirebiT. es ki niSnavs, rom mTavroba sxvadasxva Tavisuflebis xarisxis mqone sistemebSi ubralod sxvadasxvanairad unda 2013 weli 24 atarebdes sameurneo marTvis politikas – ufro zogadad, an ufro konkretulad. am da sxva mniSvnelovani parametrebis gaTvaliswinebiT marTvis samTavrobo rgoli Tanamedrove msoflio ganviTarebis etapze unda iyos Zalzed operabeluri anu moqnili, sakmaod mcire, advilad gadawyobadi. aseTi varianti sapirispiroa ierarqiul princi pebze awyobili samTavrobo struqturebisa (sabWoTa kavSiri, sxva socialisturi qveynebi, gansakuTrebiT diqtatoruli reJimebi). rogorc ukanaskneli wlebis msoflio gamocdilebam calsaxad daadastura qveynis Tanamedrove efeqturi saxelmwifoebrivi marTvis gansaxorcieleblad aucilebel pirobas sainformacio – sakomunikacio teqnologiebis winmswrebi ganviTareba warmoadgens. iseve rogorc, am da sxva e. w. cifruli ekonomikis sabazo teqnologiebis gansaviTareblad saWiroa saxelmwifoSi samTavrobo marTvis efeqturi teqnologia arsebobdes. unda aRiniSnos, rom satelekomunikacio da sainformacio teqnikuri saSualebebisa da maTi programuli uzrunvelyofis metad swrafi winsvla ganapirobebs iseTi eleqtronuli infrastruqturis arsebobas, romelic revoluciurad gardaqmnis adamianis saqmianobis yvela mimarTulebis funqcionirebis wesebsa da teqnologiebs da gansazRvravs gundurinteleqtualuri saqmianobis efeqturobis mkveTr zrdas. cifruli ekonomikis ganviTareba emyareba ra sainformacio da sakomunikacio teqnologiasa da teqnikas Tavis mxriv safuZvelia e.w. sainformacio sazogadoebis (yovelmxriv informirebuli sazogadoebis) warmoqmnisa, romelic aucilebeli pirobaa, rogorc demokratiuli, samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibebis, ise- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria ve misi mdgradi ganviTarebis da stabiluri funqcionirebis. axali, codnaze dafuZnebuli ekonomikis ganviTarebam ganapiroba Tanamedrove efeqturi sam Tav ro bo struq tu re bis warmoSoba, romelTa marTva aseve eyrdnoba eleqtronuli komunikaciis Tanamedrove teqnologiur saSualebebs, rac uzrunvelyos qveynis, regionaluri da munici paluri mTavrobebis mWidro TanamSromlobas sazogadoebriv, kerZo da arasamTavrobo organizaciebTan, da rac mTavaria, sazogadoebis yvela didsa Tu patara jgufTan. saqarTveloSic uaxloes momavalSiPpirvel prioritetad sainformacio da sakomunikacio teqnologiebis SeqmnaganviTareba rCeba. Semdeg modis: eleqtroenergiis warmoeba da distribucia, umaRlesi xarisxis da ekologiurad sufTa kvebis produqtebis warmoeba, mecnierebatevadi da maRalteqnologiuri produqciis Seqmna da maTi mcireseriuli industria; Tanamedrove mrewveloba samamulo mineraluri resursebis bazaze da sxva. rasakvirvelia, amasTan erTad da winmswrebi tempebiT unda Seiqmnas mdgradi da efeqturad moqmedi infrastuqtura: energetika – transporti – kavSirgabmuloba da aseve mSeneblobis Tanamedrove industria, rac Cveni qveynis mowinave, ekonomikurad damoukidebel, inteleqtualur-teqnologiur saxelmwifod Camoyalibebis mTavari garantia unda gaxdes. aRiniSnos, rom ukanasknel wlebSi saqarTvlos xelisuflebis mier energiulad xorcieldeba reforma mecnierebisa da teqnologiebis politikisa da marTvis mimarTulebiT, romelic miuxedavad mravali xarvezisa mTlianobaSi dadebiTad unda Sefasdes. gadadgmulia garkveuli nabijebi qar- Tuli mecnierebisa da teqnikis integraciis gansasaxorcieleblad evropulsa, da saerTod, dasavlur sivrceSi. amasTan erTad, mecnierebisa da mrewvelobis saerTaSoriso integraciaze orientireuli aucilebeli reformebi xSirad tardeba zedapirulad, rac iwvevs did kargvebs samecniero-teqnologiuri da inovaciuri saqmianobis yvela sferoSi. Aar aris gamokveTili prioritetebi mecnierebaSi, teqnologiur ganviTarebaSi, umaRles ganaTlebaSi. ar arsebobs sistemuri inovaciuri politika. arc mecnierebaSi, arc teqnikaSi da arc mrewvelobaSi ar aris Camoyalibebuli strategiuli gegmebi regionaluri da saerTaSoriso mimarTebiT. es problemebi Zalian swrafad unda aRmoifxvras, risi miRwevac SesaZlebelia qarTveli mecnierebisa da mecnier-organizatorebis aqtiuri CarTviT qveynis marTvis procesebSi, gansakuTrebiT ki gadawyvetilebaTa damuSavebisa da miRebis sakiTxebSi. saqarTvelos sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademia, romelic amJamad aerTianebs 60mde msoflioSi cnobil mecniers maTematikis, fizikis, qimiis, informatikis, geologiis da sxva disciplinebSi gamoTqvams mzadyofnas mTeli Tavisi codna da gamocdileba moaxmaros Tanamedrove qarTuli saxelmwifos Camoyalibebas da misi mdgradi ganviTarebis strategiuli da taqtikuri gegmebis Seqmnasa da ganxorcielebas. gvinda gamovxatoT Cveni Rrma rwmena imisa, rom: XXI saukuneSi saqarTvelo gaxdeba sainovacio saqmianobis qveyana – qarTveli eri ki Tavisi adamianuri resursebiT erT-erTi sarTaSoriso lideri mecnierebisa da teqnologiebis da Sesabamisad codnaze dafuZnebuli sazogadoebis ganviTarebaSi. Tbilisi, 2013 wlis ianvari 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 25 reziume saqarTvelo: ganviTarebis gzebi p. kervaliSvili saqarTvelos sabunebismeTyvelo mecnierebaTa akademiა Cvens qveyanaSi bolo ramdenime TveSi ganviTarebulma movlenebma kidev ufro mkveTrad daanaxa saqarTvelos mosaxleobas, rom qveynis marTvasa da ganviTarebaSi arsebobs seriozuli problemebi, romelTa gadawveta moiTxovs arsebuli inteleqtualuri resursis srul gamoyenebas. saqarTvelos sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademia, romelic amJamad aerTianebs 60-mde msoflioSi cnobil mecniers maTematikis, fizikis, qimiis, informatikis, geologiis da sxva disci plinebSi gamoTqvams mzadyofnas mTeli Tavisi codna da gamocdileba moaxmaros Tanamedrove qarTuli saxelmwifos Camoyalibebas da misi mdgradi ganviTarebis strategiuli da taqtikuri gegmebis Seqmnasa da ganxorcielebas. gvinda gamovxatoT Cveni Rrma rwmena imisa, rom: XXI saukuneSi saqarTvelo gaxdeba sainovacio saqmianobis qveyana – qarTveli eri ki Tavisi adamianuri resursebiT erT-erTi sarTaSoriso lideri mecnierebisa da teqnologiebis da Sesabamisad codnaze dafuZnebuli sazogadoebis ganviTarebaSi. SUMMARY GEORGIA: WAYS OF DEVELOPMENT P. KERVALISHVILI Georgian Academy of Natural Sciences Recent events that occurred in our country showed Georgian nation once again that for governing and development of the country has serious problems, that could only be solved by using existing intellectual resource. Georgian Academy of Natural Sciences, that united around 60 famous scientists from various field (Maths, Physics, Chemistry etc.), is ready to share all his opinions and views about sustainable development of Georgia and creating strategies and ways to execute them. Our academy believes that in 21st century Georgia will be one of the lead innovators and its scientists are going to be among other leading scientists of the world and they will help developing Georgian society. saWiro codna da resursi TiToeuli bavSvis uflebis realizaciisaTvis (kanonebSi Sesworeba damatebebisaTvis) da marTlac, ,,Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi" g. CaxunaSvili bavSvTa uflebebi uzrunvelyofs bavSvebis sicocxlis SenarCunebas, maT ganviTarebasa da keTildReobas. bavSvebi ibadebian Tavisufalni da yvela adamianuri uflebis mqoneni. es aris bavSvis uflebaTa konvenciis, adamianis uflebaTa saerTaSoriso xelSekrulebis ZiriTadi winamZRvari, romelic gardaqmnis bavSvebisa da maTi ojaxe2013 weli bis cxovrebas mTel msoflioSi.1,2,12 „bavSvis uflebaTa konvencia“, romelsac gaeros generalurma asambleam erTxmad dauWira mxari 1989 wels msoflio masStabis iuridiuli dokumentia. saqarTveloSi am konven ci is ra ti fi ci re ba 1994 wlis 21 aprils moxda da aiRo valdebuleba Seasrulos konvenciis debulebani – saxelm- 26 wifos upirvelesi sazrunavi unda iyos 18 wlamde asakis bavSvebis dacva da maTze zrunva. bavSvis uflebaTa konveciis ZalaSi Sesvlidan dRemde bavSvebis dacvis saqmeSi miRweulia progresi. gadaidga mniSvnelovani nabijebi. SemuSavda axali kanonmdebloba, ufro daxvewili saerTaSoriso normebiT, rogoric aris bavSvis uflebaTa konvenciis damatebiTi oqmebi bavSvebiT vaWrobis, bavSvTa prostituciisa da pornografiis, SeiaraRebul konfiqtebSi bavSvTa gamoyenebis Sesaxeb.umniSvnelovanesia bavSvTa uflebebi konfliqtis zonebSi da ar SemiZlia ar Sevexo mas saqarTvelos magaliTze. sabWoTa kavSiris daSlam da Tavisuflebis dabrunebam saqarTvelos mosaxleobas moutana politikuri areuloba, samoqalaqo omi da ekonomikis rRveva. samxreT oseTsa da afxazeTSi konfliqtebisa da separatistuli moZraobebis Sedegad adgili hqonda mZvinvare brZolebsa da iZulebiTi migraciis procesebs. dReisaTvis, rogorc cnobilia afxazeTsa da samxreT oseTs okupirebulia ruseTis mier da marTaven de facto marionetuli separatistuli mTavrobebi, romlebsac saerTaSoriso Tanamegobroba ar cnobs. sagulisxmoa, rom janmrTelobasTan, kvebasTan, ganaTlebasTan, agreTve, bavSvebis dacvasa da ganviTarebasTan dakavSirebuli problemebi okupirebuli ruseTis mier zonebSi ufro mkveTrad aris gamoxatuli, vidre saqarTvelos danarCen nawilebSi. saerTaSoriso Tanamegobrobam umjobesia metad gaafarToos sakuTari roli am zonebSi bavSvTa uflebebis dacvis saqmeSi. da marTlac, `Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi~. dReisaTvis aRiniSneba bavSvTa da mozardTa sportSi Cabmis intensiobis mateba.umniSvnelovanesia, romamJamad mimdinareobs sportis. medicinisada ganaTlebis erTiani mecnieruli marTvisganxorcielebis etapi (administraciuli marTvis optimizacia-aRsaniSnavia, rom am procecebSi aqtiuradaa CarTuli arasamTavrobo organizaciebi). A aqtiobis Seneleba ar iqneba, arc SeiZleba, dro ar iTmens; amdenad, aucilebelia ufro mWidro da metiurTierTTanamSromloba, rogorc jandacvis,sportis, ganaTlebisa da mecnierebis, aseve sxva saministroebTan, raTa bavSvTa mdgomareoba saqarTveloSi efeqturad gaumjobesdes. samedicino dargis profesionalebi valdebulni arian gansazRvron bavSvebis aRqmisa da gagebis unari, raTa maTi Sexedulebebi gaTvaliswinebuli iyos gadawyetilebis miRebisas da mkurnalobaze Tanxmobis gacxadebis dros. samedicino dargis profesionalebi unda TanamSromlobdnen rogorc bavSvebTan, aseve maT mSoblebTan da isini srulad unda iyvnen CarTulni SemoTavazebuli mkurnalobis da samedicino gadawyvetilebis miRebis procesSi. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria „bavSvis uflebaTa konvencia“ ratificirebulia da Sesulia ZalaSi saqarTvelos mTavrobis mier 1994 wlis 2 ivniss. saqarTvelos kanonmdeblobaSi asaxulia bavSvis uflebebis dacvis meqanizmebi samedicino dawesebulebebSi, saqarTvelos kanonSi „pacientis uflebebis Sesaxeb“ Tavi VIII aregulirebs arasrulwlovanTa uflebebs samedicino momsaxurebis procesSi. saqarTvelo jer kidev erT-erT bolo adgilzea centraluri da aRmosavleT evropisa da dsT-s qveynebs Soris socialuri danaxarjebis mxriv. Sesabamisad, kvlav rCeba mniSvnelovani gamowvevebi, rac momdevno xuTi wlis ganmavlobaSi unda gadaiWras, Tu gvsurs, davicvaT bavSvis uflebaTa konvenciis debulebebi da 2015 wlamde mivaRwioT aTaswleulis ganviTarebis miznebsa da aTaswleulis deklaraciiT gaTvaliswinebul xedvebs. unda gavixseno Cvens mier Sesrulebuli proeqti da misi daskvnebi,romelic dResac ar kargavs aqtualobas: With the support of UNICEF(in 2001-2) we have fulfilled a project “Social-psychological, medical-prophylactic and rehabilitation measures of children and adults in Penitentiary Institutions”, one of the main goals of which was the study of drug addiction and toxemia problems in above mentioned contingent. Data of clinical-laboratory and instrumental investigation in 417 children and adults have been analyzed. Questionnaire for Darvy and Bass aggression investigation, Shind test, Loosher colour test were used which permit to create a perfect “psychological portrait” of under age criminals with recommendations having proper practical significance. In future the latter will be a basis fo(r creation of behavioral prophylactic model having a harmful influence on the society and on themselves. Results of investigations carried out were analyzed by means of modern computer programs, involving psychological test-questionnaires and drawings in crayons. Analysis of data obtained has shown that: 1. In children and adults of such category we deal with yet unformed person, subjected to definite changes. 2. While considering obtained results the I, II and III necessary stages were outlined, where: The I stage stipulates pretrial period. The II stage stipulates measures to be taken during trial. The III stage – after being sentenced. Most children formally refuse the fact of smoking, hashish and glue tasting, but it is not true. The majority of them before the arrest used different toxic substances (glue, petroleum), which need a great attention at the I-II-III stages. Thus, investigations carried out have shown that there is a necessity of taking prophylactic measures against toxemia and drug addiction in children and adults in order to avoid formation of groups of persons committing a criminal offence. msoflios mraval qveyanaSi metad mniSvnelovani gaxda bavSvisa da ojaxis keTildReobisa da janmrTelobisTvis bavSvis uflebebis mxardaWera. siRaribis zrdam da garemo faqtorebma Secvala bavSvTa avadobisa da sikvdilobis struqtura. globalizaciis proces2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria ma gansazRvra politikis wonasworoba, gadawyvetilebis traeqtoria adamianuri da sazogadoebrivi ganviTarebisaTvis.10,14,17 socialuri xasiaTis cvlilebebi moiTxovs janmrTelobis konceftualizacias da axali gzebis Ziebas bavSvTa keTildReobis gasaumjobeseblad. saWiro xdeba bavSvTa jandacvis profesionalebis funqciebis radikaluri cvlilebebi, raTa maTi qmedeba iyos warmatebuli da Sesaferisi bavSvTa da ojaxTa keTildReobasa da janmrTelobasTan.7,8,9,10,13 uflebebze dayrdnobili gancxadeba, romelic jandacvas miesadageba uzrunvelyofs iseT samuSao gegmas, realur strategiebsa da unars romelic SeiZleba gamoyenebuli iyos profesionalebis mier samedicino momsaxurebisa da bavSvTa dacvisaTvis. bavSvTa janmrTelobasTan dakavSirebuli uflebebi efuZneba oTx ZiriTad komponents, rogoricaa: sicocxle - bavSvebs aqvT sicocxlisa da gadarCenis ufleba, samedicino momsaxurebiT sargeblobis, wyliTa da sanitaruli sistemebiT usafrTxod sargeblobis ufleba; ganviTareba - bavSvebs aqvT ganaTlebis, individualuri ganviTarebis, gonebriv da fizikur SesaZleblobaTa gamovlenis ufleba; dacva – bavSvebs aqvT ufleba daculni iyvnen nebismieri diskriminaciisa da eqspluataciisagan, omisa da gaWirvebisagan; monawileoba - bavSvebs aqvT ufleba gaaCndeT sakuTari azri, Tavisuflad gamoxaton Tavisi Sexedulebebi, miiRon sasurveli informacia. „bavSvis uflebaTa konvencia“, awesebs ra saerTo standartebs msoflios yvela qveynisaTvis, amasTanave iTvaliswinebs saxelmwifoTaTvis damaxasiaTebel kulturalur, socialur, ekonomikur da politikur realobebs, raTa TiToeul qveyanas konvenciis debulebebis optimalurad ganxorcielebis SesaZlebloba hqondes. adamianis uflebebi janmrTelobis dacvis sferoSi adamianis uflebebi janmrTelobis dacvis sferoSi or ZiriTad kategoriad iyofa: socialuri uflebebi, romelic moicavs, samedicino momsaxurebis finansur da teritoriul xelmisawvdomobas, Tanabar xelmisawvdomobas diskriminaciis gareSe da samedicino momsaxurebis xarisxs. es ukanaskneli gulisxmobs samedicino momsaxurebis adeqvatur xarisxs, (dignostikis, mkurnalobis, reabilitaciis meTodebis adeqvaturobas) da pacientis usafrTxoebas. xolo individuri uflebebia: informaciis miRebis ufleba, informirebuli gadawyvetilebis miRebis ufleba (informirebuli Tanxmoba), konfidencialoba da piradi cxovrebis xelSeuxebloba, meore azris moZiebis da samedicino personalisa da samedicino dawesebulebis arCevis ufleba.2 iqedan gamomdinare, rom saqarTvelos bavSvebis erT meoTxedze meti siRaribeSi cxovrobs, 2013 weli 27 socialuri dacvis sferoSi mimdinare reformebs gadamwyveti mniSvneloba eniWeba.magaliTad, aucilebelia Tanasworobaze orientirebuli skolamdeli ganaTlebis sfero, radgan uRaribes ojaxebSi mcxovrebi xuTi wlis asakis bavSvebi dRes naklebi albaTobiT dadian skolamdeli ganaTlebis dawesebulebebSi, vidre maTi Tanatolebi SeZlebuli ojaxebidan.mozardebSi jansaRi cxovrebis stilis damkvidreba, sportis, jansaRi kvebisa da gunduri muSaobis Rirebulebebis popularizaciis gziT. janmrTelobis dacvis sferoSi saqarTvelos kanonmdeblobas safuZvlad udevs saerTaSoriso dokumentebi. saxelmwifo politikis princi pad aris gacxadebuli adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa xelSeuvaloba (saqarTvelos kanoni „janmrTelobis dacvis Sesaxeb“, muxli 4), rasac Tanabari pasuxismgeblobiT unda icavdes eqimi, eqTani da sxva samedicino personali. samedicino saqmianobis mizania adamianisaTvis janmrTelobis SenarCuneba, misi janmrTelobis dacva da aRdgena, misTvis tanjvis Semsubuqeba (saqarTvelos kanoni „janmrTelobis dacvis Sesaxeb“, muxli 27). skolamdeli aRzrdis ganaTlebaze.saerTaSoriso kvlevebiT dasturdeba, rom bavSvebi, romlebic CarTulebi arian skolamdeli ganaTlebis sistemaSi, ufro karg akademiur moswrebas avlenen skolaSi, anu ukeTesad swavloben, im bavSvebTan SedarebiT, romlebsac ar miuRiaT skolamdeli ganaTleba.Tu Cven gvinda, rom saSualo ganaTlebis xarisxi gavaumjobesoT, investicia skolamdel ganaTlebaSi unda CavdoT, raTa uzrunvelvyoT bavSvebis swavla sabavSvo baRebSi — skolamdeli aRzrdis dawesebulebebSi. erT-erTi mniSvnelovani rekomendacia swored skolamdel ganaTlebas exeba — visurvebdiT, 2015 wlisTvis, saqarTveloSi, bavSvebis 80% iyos CarTuli skolamdeli aRzrdis dawesebulebebSi. merwmuneT, es iqneba yvelaze kargi investicia, romelsac qveyana ganaxorcielebs. amdenad, saWoro da aucilebelia ufro mWidro da meti TanamSromloba rogorc jandacvis,sportis, ganaTlebisa da mecnierebis, aseve sxva saministroebTan, raTa bavSvTa mdgomareoba saqarTveloSi efeqturad gaumjobesdes. moiZebneba saWiro codna da resursi TiToeuli bavSvis uflebis realizaciisaTvis. bavSvTa uflebebi uzrunvelyofs bavSvebis sicocxlis SenarCunebas, maT ganviTarebasa da keTildReobas.amis gareSe SeuZlebelia iseTi qveynis mSenebloba, romelic aTaswleulis deklaraciiTaa gaTvaliswinebuli — qveynisa, sadac sufevs mSvidoba, Tanasworoba, usafrTxoeba, daculi garemo, mokled — bavSvebisadmi keTilganwyobili saqarTvelo. aqedan gamomdinare aucilebaa bavSvTa uflebebis dacvis kuTxiT arsebul kanonebSi moxdes Sesworeba damatebani an moxdes axali interpretaciiT: 28 kanoni – `Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi” kanoni – `Seiqmnas medicinis, sportisa da ganaTlebis erTiani mecnieruli marTvis erovnuli koncefcia _ janmrTel Taobebze zrunva“ kanoni – `skolebSi da baga-baRebSi saeqimo saqmianobis amoqmedeba - maTi aucilebloba saganmanaTleblo da skolamdeli dawesebulebebis serTificirebisas”. kanoni _ `valeologia (sanologia-samedicino mimarTuleba), rogorc axali disci plinaTaSoriso samecniero-pedagogiuri mimarTuleba”. eTxovos: - jandacvis saministros: saeqimo kabinetis struqturis gansazRvra gzamkvlevTa Seqmna specialistTa gadamzadebisa da momzadebis uSualo Sesruleba (arasamTavrobo organizaciebTan erTad) saeqimo saqmianobis monitoringi - sportis saministros: specialistebis moTxovnis gansazRvra sportis eqimebis fizioTerapevtebis meTodistebis da a.S. - ganaTlebis saministros: specialistTa gadamzadebisa da momzadebis uSualo strategiis Seqmna. skolebsa da baga-baRebSi saeqimo saqmianobis aRdgena. eTxovos saqarTvelos parlamentis Sesabamis komitetebsa da aRmasrulebel organoebs proeqtSi erToblivi Cabmis aucileblobiT gamowveuli erTiani mmarTvelobiTi sainiciativo jgufis Seqmna, romelic bolomde miiyvans rTulad Sesasrulebel saorganizacio saqmianobas Semdegi etapia: 1. proeqtSi erToblivi Cabmis aucileblobiT gamowveuli erTiani mmarTvelobiTi sainiciativo jgufis Seqmna, romelic ganaxorcielebs da uzrunvelyofs Zalzed rTulad warsamarT saorganizacio saqmianobas 2. strategiis gansaxorcielebeli programebis Seqmna, ganxilva da umokles vadaSi maTi Sesruleba 1. asborneide, katarina krauze, alanrosas. ekonomikuri, socialuri da kulturuli uflebebi, saxelmZRvanelomeoreganaxlebuligamocema; Tbilisi, 2006 w.gv.202-226 2. bavSvisuflebaTakonvencia. Semoklebuliversia. www 3. oTargerzmava. sazogadoebrivijandacvadamenejmenti, saxelmZRvanelostudentebisada- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria eqimebisatvis, meoTxeSesworebulidaganaxlebuligamocema, Tbilisis, 2008 w, gv.183-195 4. saqarTveloskanoni `pacientisuflebebisSesaxeb” 5. saqarTveloskanoni `saeqimosaqmianobisSesaxeb” 6. saqarTveloskanoni `janmrTelobisdacvisSesaxeb” 7. Brenda A. LeFrancois. Children’s Participation Rights: Voicing Opinions in Inpatient Care; Child and Adolescent Mental Health Volume 12, No. 2, 2007, pp. 94–97 8. Convention on the Rights of the Child.UNGA Resolution 44/25. Available at: http://www.unhchr.ch/html/menu3/b/k2crc.htm or http://www.unicef.org/crc/index.html. Accessed March 15, 2007 9. Children’s Rights and Child Health.;Pediatric Education in Community and Office Settings (Starter Kit for Community Preceptors) by Jeffrey Goldhagen, MD, MPH, FAAP http 10. CRED-PRO Status Report — Addendum Child Rights Curriculum for Health Professionals, 2008 11. Gerison Landsdown. Implementing Children’s rights and health, Arch.Dis.Child. 2000;286-288 12. International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights.UNGA Resolution 2200A (XXI) 1976. Available at: http://www.unhchr.ch/html/menu3/b/a_cescr.htm. Accessed March 15, 2007 13. Lenk C; Radenbach K; Dahl M; Wiesemann C Non-therapeutic research with minors: how do chairpersons of German research ethics committees decide? Journal of medical ethics 2004;30(1):85-7. 14. Redress-international covenant on civil and political rights. UNGA Resolution 2200A (XXI). Available at: http://www.redress.org. Accessed March 15, 2007 15. Rodriguez-Garcia R, Akhter MN. Human rights: the foundation of public health practice. Am J Public Health. 2000;90:693–694 16. To ward equ ity in child he alth.Pediatrics. 2003;112(suppl):701–722 17. T.Waterston, J. Goldhagen. Why children’s rights are central to international Child health. Arch. Dis. Child. 2007;92;17618.G.Chakhunashvili,N.Kandelaki -Children and security: “Child has the right to be defended from birth” NATO science for peance and seurity series E: Human and societal Dynamics – vol.37 complexity and Security – 2008 Chap.126. p. 405-410www.iospress.nl 19. Sustainable development and child security. /G. Chakhunashvili, I. Phavlenishvili /. Social, Ecological and Clinical Pediatrics. – 2011. - #13-8-7. - pp. 25-46. – geo.; abs.: geo., eng. 20. CaxunaSvili g. medicinis mecniereba da aucilebeli gza XXI saukuneSi misi ganviTarebisaken “Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi” socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria. - Tbilisi, 2009. - N11-6-5. - gv.54-60 www.google.com/search?q=bavSvTa+dacvis+kanoni+ jandacvis+Sesaxeb www.google.com/search?q= i.manjaviZe+kanoni www.google.com/search?q=Canasaxidan+bavSvs+ufleba+aqvs+iyos+daculi 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 29 reziume saWiro codna da resursi TiToeuli bavSvis uflebis realizaciisaTvis (kanonebSi Sesworeba damatebebisaTvis) da marTlac, `Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi~. g. CaxunaSvili socoaluri pediatriis dacvis fondi Sromis mizaniakanonebSiSesworebadamatebebisaTvis`Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi~ .bavSvTa uflebebis dacvis kuTxiT arsebul kanonebSi moxdes Sesworeba damatebani an moxdes axali interpretaciiT: kanoni – `CanasaxidanbavSvsuflebaaqvsiyosdaculi” kanoni – `Seiqmnas medicinis, sportisa da ganaTlebis erTiani mecnieruli marTvis erovnuli koncefcia _ janmrTel Taobebze zrunva “ kanoni – `skolebSi da baga-baRebSi saeqimo saqmianobis amoqmedeba _ maTi aucilebloba saganmanaTleblo da skolamdeli dawesebulebebis serTificirebisas”. kanoni _ `valeologia (sanologia-samedicino mimarTuleba), rogorc axali disci plinaTaSoriso samecniero-pedagogiuri mimarTuleba”. SUMMARY NEEDED KNOWLEDGE AND RESOURCES TO REPRESENT CHILDREN’S ALL RIGHTS IN THE LAW CODEX OF GEORGIA (CHILD HAS RIGHT TO BE DEFENDED SINCE EMBRYO) G. CHAKHUNASHVILI To ensure reflection of all rights that children have following changes, amendements and adding should be done. Law – “Children has right to be defended since embryo” Law – “United national concept- taking care of healthy generation by creating united governance of Sports, Medicine and Education” Law - “All schools and kindergartens should have properly taught and certificated doctors or nurses” Law – “Valeology (sinology- medical branch) as a new interdisciplinary scientific field”. didi funqcia – mZime tvirTi murman TavdiSvili, kritikosi, rusTvelologi, filologiis doqtori, niko nikolaZis premiis luareati saqarTvelos humanitarul da saxelovnebo mecnierebaTa akademiis akademikosi droc iyo da saWiroebac moiTxovda, Seqmniliyo am ti pis wigni, Tanamedrove naazrevi, romelic istoriuli faqtebis faqizi gaanalizebis Sedegad mogvawvdida qarTuli ideis srulyofil saxels, dagvexmareboda samive droSi mcxovrebi iveriis istoriuli misiis garkvevaSi. da ai, amgvari gamokvlevac gaCnda. apolon silagaZis „qarTuli idea“ mravalmxriv saintereso narkvevia. sakiTxi, TiTqosda, isedac naTelia: qarTveli eris mTeli murmali da Wa2013 weli panwyveta miwyiv iqiTken iyo mimarTuli, raTa sakuTari meoba SeenarCunebina. eg azri avtors amgvarad Camouyalibebia: „mTeli Cveni istoria, romelic eris sulieri mdgomareobis saxes warmoadgens, aris – radganac mas damoukideblobis mdgomareobaca hqonda da damoukideblobis dakargvisac – suverenobis ideis gansaxorcieleblad gaSlili erTiani, ganuwyveteli brZolis fronti“ /a.silagaZe, qarTuli idea, 2010, 50/. aseTia zogadi deklaracia, 30 SiSveli ganacxadi, oRond ra didi Zalisxmevaa saWiro, ra didi patriotizmi da oflismRvreli Sroma, raTa eg mosazreba mwyobrad daasabuTo da liton sityvad ar dagrCes. rogorc yvelafridana Cans, am mxriv avtors Tavi ar Seurcxvenia. winasve gamicxadian: naSromi ikiTxeba cxoveli interesiT, SeiZleba metaforulad aseca vTqvaT, – rogorc leqsi. teqsts Ta na mim dev ru lad mivyveT da alag–alag Cveni SeniSvnebi da mosazrebebic gamovTqvaT. moazrovnes didxans ufiqria, istoriuli faqtebi erTmaneTisaTvis Seupirispirebia da misula daskvnamde: „saqarTvelo aris im eris qveyana, romelic iyo da aris suverenuli eri“/7/. amis gasaTvalsaCinoeblad dasmulia kiTxva: „ramdenia kidev amJamad iseTi eri, romelsac amdeni aTaswleulis ganmavlobaSi sxvadasxva formiT dRemde SenarCunebuli aqvs saxelmwifoebrioba?“ da iqve naCvenebia, rom amnair naciebs Soris /rogoric erTob cotaa/ aris saqarTvelo /7/. Tavisi konceptualuri debulebebis dasazusteblad moazrovne TiTqmis yovelTvis poulobs mwerlobis klasikosTa ilaTian naTqvamebs, frTian aforizmebs, mxatvrul figurebs da amiT saTqmels ufro mkafiod warmogviCens. roca imaze msjelobs, rom iveria „mudmivad iyo da aris damoukideblobis dauTrgunveli survilis mqone da damoukideblobisaTvis mebrZoli eri, romlis erovnuli TviTSegneba yovelTvis cocxalia“ /8/, iqve moyvanilia literaturuli samtkici: „sjobs monobaSi gadidkacebuls Tavisuflebis ZebnaSi mkvdari“. marTalia, imis SeniSvna araa Zneli, rom am erma „ar dakarga ena, rwmena, kultura, teritoria, saxelmwifoebrioba da, rogorc suverenuli erTeuli, ar gaiTqvifa arcerT did masaSi – arc sparselebSi, arc berZnebSi, arc arabebSi, arc skviTebSi, arc rusebSi“, magram saamisod moxmobili sabuTebi da gergiliani msjeloba namdvilad sayuradReboa. yoveli- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria ve amas ki agvirgvinebs didfasi dakvirveba: „qarTvelobas yovelTvis surda qarTveloba /„grigalTa, mexTa, quxilT Soris qarTvlad gazrdili“/... sxvanair mdgomareobaSi igi arasodes yofila. sxvanair perspeqtivas Seguebuli eri aris arasuverenuli eri“ /8–9/. avtorma mSvenivrad icis: qveynis damoukideblobas ZiriTadad ori safrTxe emuqreba: garegani da Sinagani. isini garkveulwilad erTmaneTs apirobeben kidec. gareSemotevebis Sedegad qveyana zogjer kargavda damoukideblobas, Tumca arc maSin izRudavdao TviTmyofadobas da maSin qveynierebas evlineboda vasalur mdgomareobaSi myof damoukidebel xalxad /11/. wignSi arcerTi met–naklebad mniSvnelovani erovnuli movlena da faqti araa miviwyebuli, rac sakiTxis garkvevas waadgeboda. aseTia, magaliTad, is, rom farsman meores romaelebma TavianTi imperiis dedaqalaqSi uzarmazari Zegli auges /12/. neba–uneblieT gagondeba stalinis uzarmazari Zeglebi sabWoTa imperiisa da misi dominioni qveynebis qalaqebSi. aseTive faqtia farnavazis reformebi /13/, oRond administraciul–kulturul RonisZiebebSi damwerlobis /anbanis/ Setana gadaWarbebul Tavisufal azrovnebad mimaCnia. saqme isaa, rom „mwignobrobis“ Seqmna yovelTvis rodi niSnavs anbanis /damwerlobis/ Seqmnas. mwignobroba aqvT frangebs, ingliselebs, germanelebs, oRond sakuTari anbani /damwerloba/ – ara! savaraudoa, rom farnavazis mier mwignobrobis dawinaureba xdeboda im ori enis meSveobiT, romlebzedac ubnobda qriste – es gaxlavT arameuli da ZvelberZnuli. SemTxveviTi arc is garemoeba unda iyos, rom Cveni welTaRricxvis I saukunis Zegli armazis bilingva swored am damwerlobebiT aris Sesrulebuli. aseve mniSvnelovan istoriul faqtTa wyebaSia moqceuli aRmosavleTi da dasavleTi saqarTvelos sxvadasxva imperiis gavlenis sferoebad gamocxadeba /V–VI saukuneebi/. marjved aris ganzogadebuli is faqti, rom gorgasali sparselebis winaaRmdeg omSi daiRupa, xolo gubaz meore bizantielebma imsxverples /15/. faqtebis moxmobisa da maTi faqizi analizis Sedegad miRebulia is ucnauri daskvna, romelic yvelaze uwin akakim gamoTqva. jer avtors movusminoT, mermed – akakis: „VIII – IX saukuneebis mijnaze ramdenime suverenuli qarTuli politikuri erTeuli damkvidrda – tao–klarjeTi, kaxeTi, hereTi, egris–afxazeTi; qarTveloba ar danebebula – igi kvlav damoukidebeli iyo“ /17/. avtoris azris mdinarebis qveteqsti erTob gamWvirvalea: swored is gvSvelida, rac xels gviSlida gaerTianebaSi – daqsaqsuloba da calkeul damoukidebel, suverenul erTeulTa arseboba. sagulisxmoa, rom eg ucnauri azri pirvelma akakim gamoTqva – saqarTvelo gadaarCina swored iman, rom erTiani da monoliTuri saxelmwifo arasodes yofilao. aRmosavleTi rom damoukideblobas kargavda, maSin saqarTvelo Tavs dasavleTs afarebda; Tu dasavleTs emuqreboda severenitetis dakargvis safrTxe, maSin aRmosavleTi swevda moazrovne organos – Tavis – rolsao. ai, rogor aris yovelive es gadmocemuli: „saqarTvelos ZvelaT WirSi gamagreba da sruliad amoufxvreloba am sxva–da–sxva ferobis brali iyo. rodesac mteri saqarTvelos erT romelsame kuTxes miadgeboda da daipyrobda erT romelsame nawils, maSin qarTveloba meore kuTxeSi, meore mxareSi gadadioda, iq ifaravda Tavs da iq Zlierdeboda; mosul mters erTi romelime droTagani wlisa udga, imave dros qarTvelebs oTxive dro xelT eWiraT – dabla, barSi, sicxe udgaT, maRla, mTaSi, yinva iyo; ase, amgvaraT bunebis wyalobiT SeunaxavT Tavi; arasodes ar yofilan erTsa da imave dros erTianaT dapyrobili“ /akaki wereTeli, IV, 1990, gv. 264/. rogorc iTqva, erTob ucnauri da saintereso debadia! apolon silagaZis wignSi amas mosdevs msjeloba umTavres sakiTxze: arabTa okupaciis Sedegad zogi xalxi da samefo mTlianad gaqra, xalxTa 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria meore nawili asimilirda, dakarga sakuTari meoba/mentaloba/. am zewolas mxolod orma erma /qarTvelebma da somxebma/ gauZleso /17/. aq suli iqiTken miiwevs, avtors mokrZalebiT SevTavazo am faqtis axsna: xom ar gamoiwvia es iman, rom am or ers hqonda atomur iaraRze mZlavri iaraRi – sakuTari damwerloba? saqme is aris, rom damwerloba da erTiani sametyvelo ena kir-duRabze umtkicesad acementebs ers da am dros imdeni mniSvneloba aRar eniWeba teritoriisa da xalxis nawilis okupacias. cnobierebisa da erTgvari uCinari enobrivi dinebis meoxebiT eri mainc inarCunebs erTianobas. aqve moyvanilia sayuradRebo faqti: oTxas wels Tbilisi arabebs epyraT da Tbilisis saamiro arsebobda. miuxedavad imisa, rom SegviZlia gavixsenoT Tifliselis nisbiT moRvawe araerTi piri /Tundac hubaiS Tifliseli/, mainc, miuxedavad amisa, arabebma Cvens garemoSi ver Seqmnes muslimuri kultura, iseTi kultura, istoriaSi rom darCeboda /17/. arada, aseTi ram sxvagan moxdao /moyvanilia espaneTis magaliTi/. aqve me TviTon momyavs meore mkafio magaliTi, TiTqmis paradigmuli faqti. XII sa u ku ne Si spar su li kulturis simZlavris gamoisobiT TiTqmis yvela Suaaziur da mcireaziul qveyanaSi gavrcelda sparsulenovani literatura. sparsuli enis sitkboman bevr ucxoels asurva musikobani. sparsuli metyveleba da kilo mZlavri nabijebiT gamoemarTa kavkasiiskenac. man iolad gadalaxa azerbaijani da aq Seiqmna azerbaijanel avtorTa sparsulenovani poezia /xayani, nizami ganjevi.../; zed saqarTvelos sazRvarTan akvivlda sparsuli baiaTi Tu yandreuli leqsi, oRond qarTuli samanebi mainc ver gadmolaxa; Tumca ki rusTveli msoflio mniSvnelobis aRmosavluri triadis gamouklebel–gamoucalkevebeli wevria /firdousi, nizami, rusTveli/, mainc igi qarTul enaze qmnida; Tumca ki ideebi, saxeebi, terminebi, sityvebi uxvad ises2013 weli xa qarTulma poeziam, is mainc erovnul niadagze darCa da sakuTari mentaloba ar daukargavs. mgonia, aq gadamwyveti roli iman Seasrula, rom qarTvelebsa da somxebs sakuTari ori gi na lu ri dam wer lo ba gvqonda. TviT Teimuraz pirvelic ki, romeli acxadebda – sparsuli enis sitkboman gamxada poetado, Tumca ki Temebs, ideebs, saxeebs uxvad sesxulobda, mxolod qarTuli enis bazaze qmnida da azrovnebda. wignis me–18 gverdze gaSlilma msjelobam kvlav gamaxsena akaki da misi „ucnauri“ mosazreba. mkvlevari brZanebs: roca centrs gauWirda suverenobis SenarCuneba, „Cvenma winaprebma moqmedebaTa centri samxreTSi, tao–klarjeTSi, gadaitanes – grigol xanZTeli, aSot kurapalati“. da aq avtori xmarobs, Cemi azriT, erTob Rrmaazrovan da saniSno termins TviTdajerebuli: Cveni eri ara oden ibrZoda damoukideblobisaTvis, aramed am aspeqtiT erTgvar TviTdajerebulobasac amJRavnebdao /18/. vinc yuradRebiT Cahkvirvebia qarTul xasiaTs, termini aSkarad eniazeba. miuxedavad amdeni teritoriisa da xalxis dakargvisa, rac meoce-ocdameerTe saukuneebSi ganvicadeT, qarTveli kacis suverenuli Tavdajerebuloba /erTi SexedviT, TiTqosda sasaciloc ki/ faqtia. me, filologs, dia momwons giorgi merCulis cnobili formulis – „qarTlad friadi queyanai aRiracxebis“ – avtoriseuli gaazreba. aq mweralio „araviTar adgils ar uTmobs antiarabul /da antiislamur/ ganwyobas da mTlianad antibizantiur ideazea agebuli“ /19/. mec ase mgonia. 951 wlisaTvis imdenad aRarafrad miaCnia giorgi merCules arabuli safrTxe, rom ukve yu radRe bas amax vi lebs qristianul mosasxamSi gamowyobil bizantiur safrTxeze. am mxriv sagulisxmoa formulis bolo nawili, romelzedac mkvlevarebi ratomRac yuradRebas ar amaxvileben. aq naTqvamia: dRemde qarTul eklesiebSi SemorCenilia berZnuli moTani „kvirie eleison“. saWiroa igi iTarg- 31 mnos da qarTulad ase iTqvas: an „ufalo, wyaloba yav!“ anda „ufalo, Segviwyalen!“. suverenobis SesanarCuneblad gaSlil brZolaSi qarTvelebs monRolTa mZlavrobis epoqaSi arc saqarTvelo dauTmiaT, arc bagrationTa dinastiis upiratesoba, arca teritoriebi, arc iuridiuli da arc faqtobrivi suvereniteti /20/, Semdgom mokled moyvanilia Temur lengis mravalgzis SemoWris istoria da naCvenebia: „es iyo samxedro gamarjvebulis zavi sulierad da politikurad gamarjvebul erTan“. amas iqve mohyveba erTgvari ganzogadeba: „suverenobis SenarCunebis gzaze saqarTvelo araviTar msxverpls ar erideboda – arc adamianurs, arca sxvas, maT Soris prognozirebad samxedro marcxsac“ /21/. marTebuli da, amave dros, didfasi, Tanac erTob aqtualuria faqtebis siRrmiseuli analizidan gamomdinare daskvna: Cvens istoriul sazRvrebSi „Cven viyaviT mkvidri eri da vqmnidiT saxelmwifoebriobasac da kulturasac. sxva aseTi mkvidri eri, romelsac igive SeeZlo, aq ar arsebobda; sxva mxolod an Cven gverdiT iyo warmodgenili mcire tomis saxiT da mTlianad CvenTan integrirdeboda“ /26/. amgvar mcire warmonaqmnebs Cvens teritoriaze araTu kultura, TviT ubralo sakancelario dokumentic ar SeuqmniaTo. da isev akaki! misi saxeba amJamad ukve 29–e gverdze SemogvanaTebs. exeba ra XV saukunis aqeTa ambebs, avtori brZanebs: „Cveni daqucmacebuli arseboba isev da isev emsaxureboda Cveni erovnuli da saxelmwifoebrivi suverenobis SenarCunebaze zrunvas“. kidev erTi sagulisxmiero dakvirveba: mxolod qarTl–kaxeTsa da imereTs hqondaT samefos statusi, yvela sxvas – samTavrosi da eg imitom, rom amaTi liderebi bagrationebi iyvneno. amas mosdevs mosalodneli daskvna: daSlilma saqarTvelom mainc SeinarCuna ara oden bagrationTa dinastia, aramed maTi meTaurobiT Seqmnili erTiani suverenuli samefos erTguleba. „is, rasac bagrationebi ar marTavdnen, 32 ierarqiulad ufro dabal safexurze iyo dayenebuli“ /30/. yovelive amas ki mosdevs SesaniSnavi formula, romelic Tavisi arsiT akakis ideis erTgvari ganviTareba da dasruleba gaxlavT: „Cven verTiandebodiT Cveni suverenuli arsebobisTvis, Cven daqucmacebulad vcxovrobdiT Cveni suverenuli arsebobisaTvis; CvenTvis gaerTianebac suverenitetis forma iyo da daSlil mdgomareobaSi yofnac“ /31/. Cemi azriT, am wignis arsebobas marto eg formulac ki gaamarTlebda. suverenitetis SenarCunebis gzaze Cven mier gadaxdili zogi omi Tu brZola winaswar ganwiruli iyo. es icodnen xelmZRvanelebmac, oRond mainc ibrZodnen. es gaxldaT, Cemi terminiT, e.w. „CvenebiTi omi“. amgvar faqtebad avtors moyvanili hyavs giorgi pirvelis moqmedeba basili keisrisa da giorgi saakaZis gamosvla Sah–abasis winaaRmdeg /35/. da aq uneblieT TavSi gagielvebs azri: don kixoti sikvdilis win sanCo pansas ukanasknel darigebas aZlevs, aswavlis: devebsa da avsulebs imitom ki ar vebrZodi, rom maTi usaTuo damarcxebisa mwamda, aramed im mizniT, raTa xalxisaTvis meCvenebina, rom imaT winaaRmdeg saWiroa xmisa da xmlis amoRebao. momdevno Rirebuli debadi isaa, rom suverenobisaTvis brZolaSi Cabmuli iyo ara mxolod samxedro, aramed sazogadoebis yvela fena, mTeli eri. Semdgom gatarebulia idea: XIX saukuneSi, rodesac daikarga politikuri suvereniteti, win wamoiwia kulturuli avtonomiis /suverenitetis/ idea. ganxorcielda k.gamsaxurdias formula: roca eri politikur diqtaturas kargavs, man kulturuli diqtatura unda daamyaroso. swored amgvari diqtaturis saukeTeso nimuSia qarTvel TergdaleulTa moRvaweoba. ase rom, „XIX saukune... ar iyo amovardnili Cveni arsebobis mTavari ideis – suverenobis dacvis istoriidan; igi ar wyvetda jaWvs“ /48/. swored amis Sedegi gaxldaT is, rom „saukunis dasasrulisaT- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria vis saqarTvelos faqtobrivad hqonda avtonomia imperiis farglebSi, SeiZleba iTqvas, rom moqmedebda mTavroba ilia WavWavaZis meTaurobiT“ /51/. bolos, calkeul garkveul faqtTa analizis safuZvelze, mocemulia debuleba, rom Cvenma xalxma istoriis ganmavlobaSi SeinarCunao mebrZoli eris statusi. vfiqrob, aw ki droa ara mokrZalebiT, aramed Tamamad ganvacxado: aRniSnulis mizezi jer mterma ar icis, radgan ar icis arc moyvarem – es gaxlavT Ta vi se bu ri ato mu ri iaraRi, anu originaluri damwerloba, da mis safuZvelze Camoyalibebuli originaluri kultura. eg iaraRi /aba, sxva raRa, Tu ara es!/ warmatebiT moqmedebda sabWoTa imperiis xanaSiac. f.s. kapica /araqarTveli/ aRiarebda: „mravali aTwleulis ganmavlobaSi saqarTvelo gaxldaT erTi yvelaze damoukidebeli respublika sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi“ /54/. amis sabuTad moyvanilia cnobili faqtebi: arc erT sxva sabWoTa respublikas ara hqonia ise boboqari 1921–24 wlebi; arc erT ers 1978 wels sakuTari enis statusi ise mZlavrad ar daucavs, rogorc saqarTvelos; arc erT ers ara hqonia ise mZlavri saukunovani skola da universiteti /axla rom saakaSvilma daSala/, rogoric Cven; arc erT ers ara hqonia ise TviTmyofadi kultura, rogorc Cven /55/. kidev ufro „ucnauri“ is gaxldaT, rom 1990 wlis martSi saqarTvelos umaRlesma sabWom /sabWoTa organom/ 1921 wels saqarTveloSi wiTeli armiis Semosvlas misca agresiis kvalifikacia, gaauqma 1921 wlis Semdgomi yvela ZiriTadi sakanonmdeblo aqti. „es uni ka lu ri ga dawy ve ti le ba imas niSnavda, rom saqarTvelos sabWoTa xelisuflebam Tavisi wvlili Seitana damoukideblobis aRdgenis saqmeSi“ /56/. ase rom, „damoukideblobisaTvis erTxel da samudamod gaSlili erTiani da ganuwyveteli fronti... moqmedebda sabWoTa wlebSic“ /57/. sxvadasxva saintereso msjelobis Semdgom avtors Tamamad Semoaqvs axali termini, viTarca Zvelis ganviTareba – kategoriuli suverenobis idea /69/. yovelive amas ganapirobebda qarTveli kacis mier imis Segnebac, rom mis samSoblos hqonda specifikuri da gansakuTrebuli geopolitikuri mdgomareoba, rom saqarTvelo araoden aRmosavleT–dasavleTis mijnaa, aramed, amave dros, samyaroTa Sexvedris adgilic“ /71/. am mZime funqcias ganapirobebda is faqtori, rom mas unda erTmaneTTan daekavSirebina da moerigebina saxelmwifoebrioba – ganuviTarebeli CrdiloeTi da saxelmwifoebrioba ganviTarebuli samxreTi; meore mxriv, qristianul da muslimur kulturaTa dialogSi Cabmuliyo. maS, qveyanas hqonda da aqvs didi saerTaSoriso funqcia. Cemi azriT, momavlis dakargva warsulis dakargvasac moaswavebs. SeiZleba warsuli dakargo, oRond momavali gqondes. am SemTxvevaSi isini erTmaneTze sabediswerod ar aris damokidebuli, magram, Tu momavali ara gaqvs, warsulsac avtomaturad kargav. avtori grZnobs amas da qarTveli eris mier suverenobaze gansakuTrebul zrunvas rom qarTuli ideis mTavar azrad acxadebs, wres ar gadadis. amitomac Tua, frTxilad acxadebs: suverenobaze gansakuTrebuli zrunva uSualod aris dakavSirebuli qarTul Soreul warsulsa da aseve Soreul qarTul momavalTano /79/. eris misiis sferoSi Semoaqvs mkvlevars qarTuli enis misia, misi roli da misi arsis gageba; samarTlianad msjelobs qarTul–baskur enobriv protoiberiul erTobaze da iqve miniSnebulia qarTvelTa da baskTa mebrZoli sulis erTianobasa da am brZolis cecxlisa da alis safuZvelze /82–83/. qarTuli enis im funqciaze, im rolze, romelic unikaluria, saubaria 92– 93–e gverdebze. aq umniSvnelovanesia debadi: qarTvelma tomebma ar isurves cal–calke enis statusi da erToblivad Seqmnes erTi saliteraturo ena erTi damwerlobiT. es niSnavs, rom maT isurves erT erad yofna da ase zrunva suverenobaze erTiani qarTuli ideis safuZvelze /93/. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria roca patriotizmi wres gadadis, igi mJavdeba. Cveni avtori wres ar gadadis da saqarTvelos msoflio mesianizmis ideas Tavs ar axvevs. samagierod, sabuTianad msjelobs imaze, rom imTaviTve gvqonda sakuTari adgili da funqcia. SesaZloa, es iyoso „SuaSi yofnis funqcia“ /99/. kargi iqneboda, aq avtors mogoneboda viqtor nozaZis cnobili debadi, misi pirvelive wignis winasityvaobaSi moyvanili: qarTvelebi Suala xalxia. marTalia, pirvelaRmomCenTa Soris ar aris, oRond arc momxmarebel ers warmoadgens. igi warmatebiT iTvisebda mowinave erebis aRmoCenebs da sakuTar darjakSi atarebda, sakuTar erovnul damRas adebdao. iqve aRiarebulia: „qarTuli suverenobis idea sakuTar funqciaze zrunvas gulisxmobs“ /100/ da, amave dros, „am ideaSi Tavidanve da TavisTavad gaazrebulia sxvaTa suverenobis aRiareba da kategoriuli uaryofa sxvaTa – yvelas – suverenobis Selaxvisa“ /107/. Zalian saxamsoa, rom qarTuli idea gamoricxavs erovnuli teritoriebis meqanikur zrdas /111/. am ideis praqtikuli ganxorcielebis magaliTad saxavs daviT aRmaSenebels /112 – 113/. saboloo daskvna, romelic mwerals gamoaqvs, gamoxatulia sxartad: „Cven viyaviT, Cven 33 varT, Cven viqnebiT!“ /121/. eg qarTuli idea vrclad, gaSlilad da mxatvrulad gamoxatulia jer kidev giorgi leoniZis „yivCaRis paemanSi“, romelic, samwuxarod, mkvlevarebs dRemde mcdarad aqvT gaazrebuli. aq siyvarulis yovliswamlekav grZnobas xedaven da mxedvelobidan ekargebaT mTavari – teqstSi ganviTarebulia iveriis ukvdavebis idea: yvela momxduri, yvela saxis yivCaRi moispoba, aRigveba pirisagan miwisa, xolo iveria iyo, aris da iqneba; qsanzed, aragvzed hyvaoda xodabunebi da kvlavac ayvavdeba; qarTveli lamazmani adrec axelebda vaJkacebs da kvlavac gaaxelebs; qarTveli adrec raindobda da kvlavac iraindebs – colis, ojaxis, qveynis Rirsebas daicavs... warsulze imdeni ar unda ilaparako, rom awmyo dagengres da momavali Tvalsa da xels Sua gagiqres. apolon silagaZe im ti pis moazrovnea, romelsac aranakleb ainteresebs qveynis momavali. am momavals ki, eWvi araa, didmniSvnelovnad gansazRvravs ruseTTan Cveni samomavlo urTierToba. amitomac Tua, avtori maxvil mzeras aqeTkenac gadmoatarebs: wignSi sakmaod SefarviT naCvenebia Semdegi: Tu qarTuli idea mcire, kompaqtur, sakuTar terito- riebze gaSlil saxelmwifosa da misi suverenitetis dacvas gulisxmobs, sxvagvaria rusuli idea: „zedidi saxelmwifo ruseTis arsebobis formaa. igi an iqneba didi, an saerTod aRar iqneba. arsebobis sxva forma mas ar gaaCnia“ /145/. faqtobrivad am aforizmiT mTavrdeba naSromis mTavari ideuri rkali. aris, ra Tqma unda, ise „wvrilmani“ miTiTebebi, rogoricaa, magaliTad, es: „saqarTvelos unda axsovdes, rom mis gadarCenaSi Tavis droze ruseTsac miuZRvis Tavisi wvlili“ /151/, agreTve ruseTTan urTierTobaSi Cven mier daSvebuli Secdomebis Sesaxeb msjeloba /141/. yovelive es naSroms obieqturobis SuqiT anaTebs da damajereblobasa hmatebs. werili gamigrZelda. ufro mokled da sxartad gamoxatva im uzarmazari ideisa da misi dasabuTebisa ver SevZeli, magram Tavs ase vinugeSeb: tolstois erTi qalbatoni gadaekida, gnebavT Tu ara, sami sityviT miTxariT, ris gamoxatvas apirebdiT mravaltomiani „omiTa da zaviTao“? pasuxi marTlac mokle gamodga: mag saTqmelis sami sityviT gamoxatva rom SemZleboda, pirobas gaZlevT, mets arc gamoviyenebdio. reziume didi funqcia – mZime tvirTi m. TavdiSvili, saqarTvelos humanitarul da saxelovnebo mecnierebaTa akademia murman TavdiSvili ganixilavs rofesor apolon silagaZis wigns „qarTuli idea“ (2010); gamoyofs naSromis calkeul saintereso adgilebs,uCvenebs,rom mkvlevari zustad iyenebs da iTvaliswinebs istoriul,socialur da literaturul masalebs,romlebze dayrdnobiTac gvixatavs qarTveli kacis bunebas, qarTveli xalxis arsebiT miswrafebas. saboloo daskvna logikuri gamodis:“ saqarTvelo aris im eris qvyana,romelic iyo da aris suveneruli eri“ da es exeba im droebsac,roca mas garegnulad damoukidebloba warTmeuli hqonda. SUMMARY GREAT FUNCTION - HARD M.TAVDISHVILI Georgian Academy of natural and art sciences MurmanTavadishvili discusses book of professor Apolon Silagadze called “Georgian Idea” (2010); He points out several interesting moments of the book and shows us that the author foresees and uses historical, cultural and literary stuff. Based on these qualities, he is describing human nature and aspiration of Georgian men. Conclusion is logical: “Georgia is the country, that is and was sovereign nation” and it also includes the time, when liberty was outwardly taken. 2013 weli 34 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria samedicino mecniereba saqarTveloSi (sad varT da saiT miviltviT) yaraman faRava, profesori qarTul samedicino mecnierebas SesaniSnavi tradiciebi gaaCnia. Rogoria amJamindeli mdgomareoba? Zneli saTqmelia. saWiroa garkveuli “inventarizacia”, ramdeni eweva samecniero aqtivobas medicinaSi, publikaciebis raodenoba, citirebis indeqsi, patentebis ricxvi, inovaciuri teqnologiebis danergva da a.S. amasTanave es gazomva ar unda atarebdes erTxelobriv xasiaTs, monitoringia saWiro da is mogvcems Sesabamisi tendenciebis gansazRvris SesaZleblobas. Sefaseba sindikatorebis SerCeva esaWiroeba, albaT gareSe auditicaa saWiro. Calkeuli mecnieris reitingis dadgenac ar iqneboda urigo. SesaZlebelia saerTaSoriso servisebis gamoyenebac, magaliTad ResearchGate-is. ase Ti az ric ar se bobs, gvWir de ba ki sa me dicino mecniereba, iqneb jobia visargebloT sa er Ta So ri so ga id la i ne biT da ar Se viq m naT prob le me bi, mi Tuf ro rom mec ni e re ba fufunebaa, didi finansuri resursebi esaWiro e ba. amasTanave isicaa gasaTvaliswinebeli, rom dResdReobiT msoflio or nawiladaa gayofili - ganviTarebul da ganviTarebad qveynebad. maT Soris ufskrulia da igi kiar mcirdeba, aramed sul ufro Rrmavdeba. cnobilia, rom mecniereba ZiriTadSi ganviTarebuli qveynebis prerogativaa. ase rom, Tu gvinda dasavluri, evroatlanturi sivrcis nawili gavxdeT, standartebs unda SevesabamebodeT. Nebismieri qmedebis warmatebuli rom iyos, codnazeundaiyosdamyarebuli. nebismierikvleva, miT ufro samecniero, codnis mopovebis saukeTeso saSualebaa. ZalzesainteresosaerTaSorisosazogadoebaarsebobs – samedicino gadawyvetilebis miRebisa, diagnozisa da prognosis safuZvlebis kvlevas emsaxureba. Mecniereba zogjer ekonomiuri Semosavlis wyarocaa. mecnierebas rom eweva pirovneba, inteleqtualurad acizrdeba, amitomac aSS-sa da evropaSi miRebulia, rom kvlevebSi aramarto profesionalebi iyon Cabmuli, aramed studentebica da praqtikosi eqimebic. Samedicino umaRlesi skolis kurikulumebiserT-erTi aucilebeli nawilia kvleviTi komponenti. Codnis gayidva – ucxoelebis swavleba – qveynis prestiJis amaRlebisa da ekonomiuri keTildReobis saSualebaa. Esec kidev erTi mizezia saimisod, rom samedicino universitetSi samecniero kvleva stimulirebuli iqnas, samecniero literaturis xelmisawvdomoba unda amaRldes. miTufro, rom saTanado SedegiTviT universitetis reitingsac gazrdis. Mecnierebis miznobrivi finansirebis sistema (e.w.grantebi) sayovelTaodaa miRebuli. mainc, ar iqneboda urigo biujeturi regularuli dafinansebis nawilobriv mainc rom aRdgeniliyo. Mecnierebis sponsorobisTvis raRacsagadasaxado SeRavaTebi unda iyos SemoRebuli biznesisaTvis. medicina, pirvelyovlisa, gamoyenebiTi dargia, magram fundamentur samecniero kvlevasac unda mieqces saTanado yuradReba. pediatriaSi garda uSualod klinikuri da epidemiologiurisa, kvlevebi asakobrivi fiziologiaSi, ganviTarebis fiziologiaSic unda xorcieldebodes. mecniereba, samedicino mecnierebis CaTvliT erovnuli siamayisa da sakuTari Tavis rwmenis ganviTarebas uwyobs xels. Patriotuli muxti ganasakuTrebiT Zalumia pediatriaSi, bavSvTa asakis fiziologiis CaTvliT. Momavali Taobis srulyofili TviTrealizacia xom Cveni xvalindeli dRis gabrwyinvalebis safuZvelia. Tanamedrove mecniereba, rogorc wesi, multicentrulia. Mcire qveynebis resursi araa 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria sakmarisi. Amitomac saerTaSoriso TanamSromlobaa saWiro, saerTaSoriso konsorciumebSi Cabmaaa ucilebeli. Kidev ufro metad unda iyos gamoyenebuli Cveni ucxoeTSi moRvawe Tanamemamuleebis samecniero da pirovnuli potenciali. samedicino mecnierebis popularizacia da, pirvel rigSi, jansaRad cxovrebis wesis danergvis xelSewyobanebis mieri mkvlevaris, ragind saCino regaliebiT iyos Semkuli, sapatio movaleobaa. nebismier doneze – studentebisTvis, axalgazrda da Zvelgazrda mecnierebisTvis permanentuli konkursebis Catareba kidev erTi saSualebaa samecniero aqtivobis gasaZliereblad. Disertaciebis dacvis drosac upriani iqneboda xarisxis aRmniSvneli tradiciuli Suasaukuneebis evropuli maxasiaTeblebis gamoyeneba – rites, cum laude da a.S. saerTod mimaCnia, rom samecniero cxovreba unda duRdes, konferenciebi, simpoziumebi, SromaTa krebulebis momzadeba, samecniero Jurnalebis gamocema – esaucilebelia. medicinaSi, rogorc wesi, mravalavtoriani statiebi ibeWdeba, sasurveli iqneboda TviToeuli avtoris piradi Rvawlis gamoyofa. samecniero xarisxebis uaryofas Znelia daeTanxmo, raRac kompromisze unda SevjerdeT, albaT. Zalian momwons germaniis universitetebis sistema, romlis Tanaxmadac habilitacia (mecnierebaTa doqtoris xarisxis analogi) eniWeba mkvlevars, romlis mier drois garkveul periodSi gamoqveynebuli publikacie- 35 bis reitinguli jami (gamoiTvleba imis mixedviT, Tu ra impaqt-faqtoris mqone JurnalSi gamoqveynda statia) Dadgenil zRvars miaRwevs. aradoqsalurad JRers, samecniero aqtivobis Sefaseba SeiZleba eqsport-importsac Sedardes. Aravin davobs importis aucileblobaze, magram mainc ufro mniSvnelovnad samecniero eqsporti mesaxeba, ra gaqvs gareT gasatani da gamosaCeni – esaa mTavari. misasalmebelia, rom Cvens universitetSi samecniero muSaobis meTodikas aswavlian, winad xom es absoluturad ugulvelyofili iyo. Samedicino ganaTlebis samecniero safuZvlebi, esec mniSvnelovan wilad ucxo xilia CvenTvis, saTanado Zalisxmevaa saWiro am mimarTulebiT. xSirad Camogvdian ucxoeli eqimebi, yvelafers akvirdebian, aRWurvilobas, profesiul dones; amave dros imasac kiTxuloben, ra samecniero kvlevas awarmoebTo. obeliis premiis laureates germanulenovan Sveicariel mwerals herman heses SesaniSnavi romani aqvs dawerili – `minis burTulakebi TTamaSi”. aRwerilia pedagogiur provinciad wodebuli kastalia. Misi macxovreblebi mxolod akademiur – saswavlo-pedagogiur da samecniero saqmianobas ewevian da amiT qveynis da saerTod civilizaciis progress emsaxurebian. Samedicino mecnierebas, miT ufro pediatrias aqvs damatebiT Zalze mniSvnelovani amocana – xeli Seuwyos xalxis janmrTelobas, mzardi Taobis srulyofilad ganviTarebas. reziume samedicino mecniereba saqarTveloSi (sad varT da saiT miviltviT) y.faRava Tbilisis sax.samedicino universiteti qarTul samedicino mecnierebas SesaniSnavi tradiciebi gaaCnia. samedicino mecnierebas, miT ufro pediatrias aqvs damatebiT Zalze mniSvnelovani amocana – xeli Seuwyos xalxis janmrTelobas, mzardi Taobis srulyofilad ganviTarebas. SUMMARY MEDICAL SCIENCES IN GEORGIA (WHERE ARE WE NOW AND WHERE ARE WE GOING TO) K.PAGAVA, TSMU Georgian medical science has great tradition. Medical sciences and especially pediatrics has very important goal to ensure healthiness of people and normal development of new generation. 2013 weli 36 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria bavSvTa da mozardTa asakis seqsualuri darRvevebis sakiTxisaTvis a. labartyava iv.javaxiSvilis sax.Tbilisis saxelmwifo universiteti bavSvTa da mozardTa asakis seqsualuri darRvevebis sakiTxis codna da misdami saTanado yuradReba mniSvnelovania sazogadoebisaTvis. swored, aRniSnulma ganapiroba am sakiTxis wamoweva. Ta na med ro ve seq so lo gia swrafad viTardeba. kapulaciuri ciklis neirohumoraluri Semadgeneli yvelaze adre formirdeba. am Semadgnelis funqcionaluri aqtivoba gamovlkindeba embrionalur periodSi. Sekaveba an sxva gadaxra mis formirebasa da funqcionirebaSi embrionalur an pubertatul periodSi mRavndeba da axdens gavlenas sxva yvela Semadgenlis formirebasa da funqcionirebaze. morfologiur sawyisad neirohumoraluri Semadgenlisa aris tvinis Rrma nawili da endokrinuli jirkvlebis sistema. neirohumoraluri Semadgenlis klinikuri fiziologia iyofa sam nawilad: 1) limfuri sistemis umaRlesi fena- ganayofiereba. 2) hi poTalamur-hi pofizaruli fena, Sinagani sekreciis jirkvlebis sistema. 3) limbiko-retikularuli kompleqsi awesrigebs Sinagan da garegan signals da uSua- lod monawileobs qcevis yvela saxeze, formaze. SeiZleba gamovyoT ori qvesistema: energetikuli aqtivobis da informatiuli done. am ori qvesistemis mowesrigebuli muSaoba gansazRvravs zogadad funqcionalur dones organizmis moTxovnilebis Sesabamisad konkretul situaciaSi. hi poTalamo-hi pofizaruli kompleqsis roli sasqeso funqciis uzrunvelyofaSi. hi poTalamusi, hi pofizi. relizing-faqtori, inhibitori stimulatori damTrgunveli faqtori. luTeohormoni, foli ku lo mas ti mu li re be li hormoni. hi pofizis wina wili advilad ziandeba sxvadasxva daavadebebiT an dazianebebiT. folikulomastmulirebeli hormoni iZleva morfogeneciur efeqts. astimulirebs folikulis zrdasa da ganviTarebas, saTesleSi iwvevs sertolis ujredis proliferacias da spermatogenuri epiTelis warmoqmnas rac aucilebelia spermatogenezis aqtivaciisaTvis. efeqtis gamomJRavnebisaTvis aucilebelia mcire odenobis luTeohormoni da testos te ro ni. mniS v ne lo va nia adeno hi pofizis hormonis,prolaqtinis hormonis moqmedeba. biWebSi pirveli cvlilebebi gonadotropinebis gamoyofis xdeba 10-13 wlis asakSi. fmp koncentracia Tavidan matulobs. momatebulia l.h. Semadgenloba sisxlSi rac iwvevs testosteronis gamomuSavebis swraf zrdas da meoradi saqeso niSnebis gamoCenas. miuxedavad imisa rom 17 wlis asakisaTvis gonadotropinebis koncentracia maRalia, testosteronis gamoyofa sakmaod dabalia mozrdil mamakacTan sedarebiT, rac miuTiTebs saTeslis Senelebuli momwifebaze hi pofizis gonadotropul funqciasTan Seda- rebiT. asakobrivi cvlilebebi hi poTalamusSi aris zogadi paTogenezuri meqanizmi siberisa da mivyavarT aramxolod reproduqciuli homeostazis moSlasTan. S.s. periferiuli jirkvlebis da zogierTi mediatori hormonis roli sasqeso funqciis uzrunvelyofaSi humoraluri regulaciis meqanizmi Sedgeba urTierTdakavSirebuli rgolebisagan: marTva, sinTezi, sekrecia, deponireba, gadatana, metabolizmi, gamoyofa, Sedegi. mamakacebSi neirohomoraluri Semadgenlobis semiotika seqsualurobis Camoyalibebis ZiriTadi etapebi damokidebulia neirohomoralur uzrunvelyofaze da sva Semadgenelze kapulatiuri ciklisa, pu ber ta ci is dam Tav re bi sas obieqturi simptomebi praqtikulad ucvleleli rCeba. 1) seqsualurobis gamovlinebis asakobrivi maCveneblis cvla: a) naadrevi, mZime, SeCerebuli, an arqona iseTi komponentebisa, rogoricaa libido. pirveli eakulaciis droSi gadaxra. 2) urogenitaluri aparatis formirebis darRveva: a) gonadebis formirebis anomalia (anorxizmi, monorxizmi, kri ptorqizmi, saTesleTa hi poplazia) b) sasqeso asos formirebis darRveva (hi pospadia, ispalia, mikrogenitosomia, fimozi) g) winamdebare jirkvlis hi poplazia 3) meoradi saqeso niSnebi Camouyalibebloba: a) morfogramis Secvla b) Tmianobis darRveva, savneboze, sxeulze da Tavze g) atonia, naoWis ar qona da depigmentacia saTesle parkis. maRali xma. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria neirohumoraluri Semadgenlobis moSlis semiotika qalebSi menarxe, menstrualuri cikli, orsulobis dadgomis dro, orsulobis da mSobiarobis mimdinareoba, meoradi sasqeso niSnebis gamovlineba, sasqeso organoebis ganviTareba da mdgomareoba, sarZeve jirkvlebis ganviTareba, antropologiuri gamokvlevis monacemebi. bavSvobidan SeiZleba gagrZeldes qalobaSi. 2) homoseqsualuri realizacia gamoixateba moferebaSi, sinazeSi, amxanagTan an maswavlebelTan Sexeba. 3) Segnebuli Secvla (imitacia), socialurad dauSvebeli kontaqtisa biWebTan: saubari axlo megobrebTan erotiul Temebze, romanebis garCeva, filmebi, erToblivi fantazireba da gaTamaSeba da erotiulad Seferadebuli situaciis da homoseqsualuri realizacia. (erotikis TamaSi, heteroseqsualuri partnioris nacvlad, realur homoseqsualurze, rac ar ganixileba arc ufrosebis arc megobrebis mier). seqsologiuri gamokvlevis monacemebi: sqesobrivi momwifeba 8-9 weli. 8-10 wlidan morcxvoba da survili mowonebis. 10 w. mowoneba gadaizrdeba pirvel SeyvarebaSi, romelic rogorc wesi upasuxoa da Semoifargleba dardiT da fantazirebiT. erotuli komponenti damokidebulia sqesobrivi ganviTarebis tempze. libidos gamovlena SeiZleba ganviTardes: sruli izolacia biWebisgan, dedis gavlena an sufTa megobruli, Tanabari damokidebuleba biWebTan, biWuri agresia. am SemTxvevaSi ar aris bunebrivi realizacia, arc platonuli da arc erotiuli libidosi. platonuri kompoziciis relizacia (werilebi, paemani, mzrunveloba, gacileba, yvavilebi da sxva). heteroseqsualurad mimarTuli erotiuli gatacebis realizacia: 13 wlis asakSi umetesobas aqvs paemani, 15 wlisas uyvardebaT da aqvT peitingi. asakis matebasTan erTad matulobs erotiuli realizaciis sixSire da isaxeba misaReblobis diapazoni. vidre erotiuli libido damokidebulia mxolod hormonebze, jer ar CarTula da ar aris erotiuli fantazireba. Tu CarTulia da misi realizeba igvianebs socialuri faqtoris gamo, SesaZlebelia gaukuRmarTebuli Senacvleba: 1) erotiuli ocneba sinamdvilis gauTvaliswineblobiT neirohumoraluri Semadgenlobis moSla 1) sqesis diferencirebis darRveva (genetikuri aparati da fermentebi) 2) kapulatiuri ciklis neirohumoraluri Semadgenlobis moSla mamakacebSi 3) neirohumoraluri Semadgenlobis moSla qalebSi sqesis biologiuri gansxvaveba ganisazRvreba sasqeso qromosomebis nakrebiT, romelic yalibdeba zigotaSi dedis da mamis gametebis SerwymiT. qalis gameta kvercxujredi Seicavs iqs promosomas, mamakacis spermatozoidi an iqs an igrek qromosomas. amrigad sasqeso qromosoma an iqs-iqs an igrek-iqsi. embrionis sqesi jer kidev sxva niSnebis ar arsebobisas warmoadgens qromosomebis nakrebs genetikuri sqesi. honaduri sqesi ganisazRvreba sasqeso jirkvlebiT, romelsac aqvs gametogenuri da hormonaluri funqcia, damaxasiaTebeli mocemuli sqesisaTvis. sasqeso hormonebis biosinTezis procesSi warmoiqmneba ZiriTadi sasqeso hormoni: testosteroni, estrogeni da progesteroni. biosinTezis Tavisebureba ayalibebs hormonalur sqess. sasqeso jirkvlebis gavleniT yalibdeba morfologiuri an somaturi sqesi. magaliTad 45 x karioti piT ara aqvs meore sasqeso qromosoma, aseTi arseba usqesoa. mas yve la ni Sa ni vlin de ba sawyisi androgenuli ukmarisobisas (prepubertati an pubertati). Tu is mJRavndeba pubertaciis dasrulebis Semdeg, gvaqvs asTenia, saTeslis turgoris gaqroba. 2013 weli 37 miakuTvneben qalurs. kide ufro gasakviria gonadebis sufTa agenezia. mamrobiTi karioti piT 46 xy. genetikurad es mamakacia, Tumca hormonaluri komponentebiT subieqti usqesoa. mamakacebi 47 xxy genetikurad orsqesiania. sakvercxeebis disgeneziis sindromi arCeven or formas, arafunqciuri sakvercxeebiT, aRnagoba pubertatul asakamde normaluria. pubertatul asakSi sarZeve jirkvlebi ar viTardeba. sakvercxe pataraa da funqciurad arasrulyofili. meore forma aris funqcionirebadi sakvercxeebiT. vlindeba pubertatul asakSi. viTardeba amenorea, meoradi sasqeso niSnebi arasakmarisad viTardeba, aqvs unayofoba, adreuli klimaqsi. gonadebis funqcionaluri paTologiis embriogenetikur darRvevas miekuTvneba arasruli maskulinizaciis sindromi. karioti pi 46 xy saTesle jirkvali gamoxatulia garRveul saTesle parkSi an sazardulis arxSi. Sinagani sasqeso organoebi mamrobiTia, saTesle danamati, Teslis gammtani sadinari, saTesle buStukebi. winamdebare jirkvali umetes SemTxvevaSi ar isinjeba. qalis Sinagani organoebi ar arsebobs. gareTa sasqeso organoebi naklebad gamoxatulia maskulinizaciiT. ZiriTadi mizezi aris androgenebis mgrZnobelobis daqveiTeba. arCeven androgenitalur da pevnuxoidalur formebs. gestikularuli feminizaciis sindromi daavadeba memkvidreobiTia, gadaecema qalisagan. genetikuri sqesi mamrobiTia. 46 xy. fenoti pi qaluri. fsiqoseqsualuri mimarTuleba qalis. saTesle ganlagebulia muclis RruSi, gapobil saTesle parkSi an sazarduli arxSi. gareTa sasqeso organoebi qaluria. arCeven am daavadebis or formas: sruli klasikuri da meore arasruli forma, aweuli mgrZnobelobiT androgenebisadmi. 38 rokicanski - kiustneris sindromi es aris saSos da saSvilosnos Tandayolili aplazia, karioti pi 46 xx. sakvercxe normalurad funqcionirebs, gareTa sasqeso sfero qaluria. pubertatul asakSi menstruacia ar aris. qirurgiuli Carevis Semdeg (xelovnuri saSos Seqmna) sqesobrivi cxovreba Cveulebriv mimdinareobs Tumca unayofoebi arian. Tandayolili androgenitaluri sindromi es genetikurad ganpirobebuli daavadebaa. am dros xdeba fermentuli sistemis ukmarisobis ganviTareba. Tirkmelzeda jirkvlis qerqi am dros gamoyofs ZiriTadad androgenebs. viriluri forma: damokidebuli androgenebze. solicerirebuli forma (debre-fibigeris sindromi): damokidebulia fermentebis ufro Rrma deficitze. hi pertonuli forma: 11 beta hidroqsilazis deficitis dros. penisis magvari klitori, ureTris da saSos erTiani naprali, saTesle parkis magvari didi sasircxvo bageebi, naadrevi sqesobrivi da fizikuri ganviTareba orive sqesSi. Tandayolili adreno-genitaluri sindromi aris qalur-genetikuri da honaduri sqesiT. nayofis Tirkmelzeda jirkvali gamoyofs didi raodenobiT androgenebs, nayofi ibadeba gareTa sasqeso organoebiT, romelic axlosaa mamrobiTTan. saTelsle ar isinjeba magram miakuTvneben mamrobiT sqess, romelSic is SemdgomSi aRizrdeba. diagnostirebis Semdeg dgeba sakiTxi sqesis Secvlaze an operaciaze. 15-20 wlis asakSi xSiria TviTmkvlelobebi. sqesi unda Seicvalos 3 wlamde, uares SemTvxvevaSi 7 wlamde. mSobiaroba viwro menjis gamo operaciulia. Tandayolili adreno-genitaluri sindromi mamakacebSi biWebSi SeiniSneba naadrevi sasqeso da fizikuri ganviTareba, izoseqsualuri ti piT. 35 wlisas uCndeba Tmianoba. 8 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria TerTmeti wlis asakSi sasqeso sfero iseTive aqvs rogorc mamakacebs. 12 wlis Semdeg zrda Cerdeba, 16 wlisas Zvlovani asaki Seesabameba zrdasrulisas. aReniSneba Tirkmelzeda jirkvlis ormxrivi hi perplazia, momatebulia 17 ketosteroidebis gamoyofa SardiT. avadmyofebi eqims mimarTaven dabali tanis da unayofobis gamo. aReniSnebaT oligospermia an abospermia. sqesis arCeva rTuli sakiTxia, saWiroa specializebuli stacionari, seqsopaTologis, fsiqiartis, urologis, ginekologis konsultacia. neiro humoraluri Semadgenlis moSla mamakacebSi sasqeso funqcis moSla mamakacebSi tvinis nawilis paTologiisas neiro humoraluri SemadgenliT. tvinis lokaluri kerovani dazianebam SeiZleba gamoiwvios sasqeso organoebis funqciebis darRvevebi. kalmanis sindromi - luTeohormonis da filikulomastimulirebeli hormonis ikmarisoba. axasiaTebs hi posmia an anosmia, ‘’kurdRlis tuCi’’, ‘’mglis xaxa’’, feradi sibrmave, siyrue, fsiqiuri ganviTarebis Seferxeba, sindaqtilia, Tirkmlis funqciis darRveva da sxva. hi pofizis funqciis moSla - iwvevs: 1). panhi popituitarizms. viTardeba sasqeso sistemis da fizikuri ganviTarebis CamorCena. 2). hi pofizaluri nanizmi iZleva zrdaSi CamorCenas, isini unayofoebi arian da ganuviTarebeli aqvT sasqeso organoebi. 3). hi pogonadizmi - xasiaTdeba gareTa da SigniTa sasqeso organoebis ganuviTareblobiT da meoradi saqeso niSnebis ararsebobiT. arCeven embrionalur, pubertaciulamdel da pubertaciis Semdgom gonadizms. em b ri o na lu ri vlin de ba anorxizmis, kri ptorxizmis an klainfelteris sindromis saxiT. embrionalur hi pogonadizms mivyavarT hermafroditizmamde. postpubertaciul formas axasiaTebs moradi sas- qeso niSnebis gaqroba. organoTa (sasqeso) atrofiiT da maTi funqciis moSliT. saTesleebis dazianeba sqesobriv momwifebamde ganapirobebs ‘’saWurisis sindroms’’. pubertatul periodSi ganviTarebuli hi pogonadizmi, travma, kastracia, simsivne da sxva. misi gamoxatuleba damokidebu li da a va de bis dawye bis asakze. gamoirCevian maRali taniT, sxeulis aRnagoba araproporciulia, kidurebi SedarebiT grZelia, kunTTa tonusi sustad ganviTarebulia. kanqveSa cximi qaluri ti pisaa. zogierTs aqvs ginekomastia. kri ptorqizmi _ roca erTi, an orive sasqeso jirkvali ar aris Camosuli parkSi. naadrevad dabadebul axalSobilebSi iTvleba fiziologiurad. arCeven kei ptorqizmis erTmxriv an ormxriv muclis da sazardulis formas. paTologiuri cvlilebebi saTesle jirkvlebSi or wlamde asakSi ar SeimCneva. distrofia vlindeba 5 wlidan. 10 wlis asakidan mcirdeba 17 ketosteroidis gamoyofa SardSi, gansakuTrebis ormxrivi kri ptorqizmis dros, rac metyvelebs androgenuli funqciis daqveiTebaze. pacientebs darRveuli aqvT reproduqciuli funqcia, mxolod aT procents aqvs spermatozoidebi. klainferteris sindromi Tandayolili daavadebaa, romelic xasiaTdeba saWurisis poporciebiT, ginekomastiiT, hopigonadizmiT da azospermiiT. avadmyofebs aqvT zedmeti iqs qromosoma dedis an mamis gametogenezSi. arCeven: 1). normaluri mamakacis garegmoba ginekomastiiT, 2). normaluri mamakacis garegnnoba ginekomastiis gareSe, 3). saWurisis garegnoba, ginekomastiis arqona an susutad gamoxatuliT, 4). mkveTri saWurisoba ginekomastiiT. xSirad eqims mimarTaven unayofobis gamo. seqsualuri darRveva Tirkmelzeda jirkvlis funqciis moSlisas 1). Tirkmelzeda jirkvlis qronikuli ukmarisoba (adisonis daavadeba) 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 2). icenko-kuSingis daavadeba 3). (kortikosteroma, glaukosteroma) kuSingis sindromi 4). kortikoestroma (mafenizirebeli simsivne) seqsualuri darRveva farisebri jirkvlis daavadebis dros 1). Tireotoqsikozi 2). hi pTireozi sasqeso funqciis darRveva Saqriani diabetis dros RviZlis funqciis darRveva da sasqeso sfero pubertaciuli ganviTarebis tempis moSlis sindromi arCeven: 1). aCqarebuli pubertaciuli ganviTareba (naadrevi) SedarebiT advilad gamosacnobia. etiologiaSi didi mniSvneloba eniWeba infeqciurtoqsikur zemoqmedebas, travmas, simsivnes da memkvidreobiT faqtors. arCeven WeSmarit: a) konstitucionalur anu idiopaTiurs b) cerebralur formas da crus: a) Tirkmelzeda jirkvlis geneziT b) gonaduri geneziT g) egzogenuri (medikamentozuri geneziT). WeS ma ri ti pu ber ta ci u li ganviTarebis tempis moSla viTardeba hi pofizis gonadotropuli hormonis sekreciis darRveviT, ris Sedegadac hi poTalamusi- hi pofizi - gonadebis cvlis Seferxeba iwvevs sqesobrivi ganviTarebis darRvevas. crus dros, gonadotropuli hormonebis naadrevi sekrecia ar viTardeba da gaZlierebuli gamoyofa sasqeso hormonebisa romelsac gamoimuSavens Tirkmelzeda jirkvali an simsivne, ar Seesabameba normalur prepubertaciul an pubertacul periods, gonadebi rCebian infantilurebi da ar funqcionireben. gogonebSi SeiZleba iyos hetero da izo seqsualuri gamovlinebebi, biWebSi mxolo izoseqsualuri. damaxasiaTebelia meoradi sasqeso niSnebis adreuli Camoyalibeba, dawyebuli dabadebidan gansakuTrebiT 4-5 wlis asakSi. biWebSi TvalSisacemia sasqeso asos gadideba. gogonebSi sarZeve jirkvlebis ganviTareba da genitaluri sisxldena. fsiqi2013 weli uri ganviTarebis mxriv aRiniSneba oligofrenia, inteleqtualuri ukmarisoba, susti msjeloba, sityvaTa maragis siRaribe. am fonze zogierTs aqvs kargi musikaluri smena, midrekileba msjelobisaken. emociurad an ugrZnobelni arian an agznebulebi, feTqebadi agresiiT, isteriiT, darRveuli aqvT Termoregulacia. es pacientebi sainteresoa sasamarTlo samedicino eqspertizis kuTxiT. hi pofizis funqciis moSla da sqesobrivi darRveva: 1). hi popituitarizmi - mSobiarobis Semdgomi hi popituitarizmi (Sixanis sindromi) - simondsis daavadeba 2). hi popituitarizmi persistirebuli laqtoreaamenoreis sindromi sakvercxis funqciis moSlasTan dakavSirebuli seqsualuri darRveva arCeven centralur da periferiuls, hi poTalamus-hi pofizis da sakvercxis. sakvercxis paTologia Seicavs: 1. prepubertaciuli anovarias (sakvercxis funqciis gamovardna sabavSvo asakSi) mivyevarT fenoti pis darRvevamde da aseqsualobamde. 2. postpubertaciuli hi poovarizmi (meoradi anovaria) qirurgiuli kastraciis Semdeg da axasiaTebs seqsualuri funqciis moSla. 3. sakvercxis ukmarisoba mozrdil asakSi 4. sakvercxis ukmarisoba klimaqterul asakSi. Stain-leventilis sindromi - hi perandrogenuli disfunqcia sakvercxis misi anovulaciuri mdgomareobisas. avadoba mJRavndeba pubertatul periodSi, roca aqtivdeba sakvercxis funqcia. zogjer aRiniSneba sarZeve jirkvlebis ganviTarebaSi CamorCena, klitoris hi pertrofia. sakvercxeebi gadidebulia, saSvilosno dapataravebulia. arenoblastoma - gamomdinareobs mamakacuri elementebiT qalur gonadebSi, xdeba nebismier asakSi, sisxlSi mo- 39 matebulia testosteroni da mkurnaloba operaciulia. seqsualuri darRvevebi Tirkmelzeda jirkvlis funqciis darRvevisas: 1. kuSingis sindromi 2. androsteroma, hormonalurad aqtiuri simsivnea, romelic gamoyofs androgenebs da gvxvdeba axalgazrdebSi. qalebSi SeimCneva maskulinizacia, hirsutizmi, gameloteba hi perTireozi - moSlilia menstrualuri cikli, daqveiTebuli sqesobrivi ltolva. naadrevi sqesobrivi ganviTarebis sindromi: amaSi Sedis Tandayolili adrenogenitaluri sindromi, qaluri genetikuri da gonaduri sqesiT xasiaTdeba. naadrevi sqesobrivi ganviTarebis cerebraluri forma SeiZleba iyos kerovani an zogadi. kerovanisaTvis damaxasiaTebelia uxeSi nevrologiuri darRveva siTxis dinamikis moSliT, hi pertenzia, hidrocefalia da sxva. etiologiaSi wamyvania samSobiaro travma, intranataluri paTologia. sqesobrivi ganviTarebis Sekavebis sindromi meoradi sasqeso niSnebis ganuviTarebloba, menstruaciis arqona 15 wlis asakSi. arCeven or formas: 1. centraluri warmoSobis Sekaveba (kostitucionaluri), damaxasiaTebelia gviani menarxe, menstrualuri da reproduqciuli fraqcia, dedis an debis mxriv, rac miuTiTebs hi poTalamur ukmarisobaze. am dros gvaqvs maRali aRnagoba, maRali fexebi, menjis Semcireba, meoradi sasqeso niSnebi CamorCeba ganviTarebaSi. 2. sakvercxeebis genezis Sekaveba. am formis dros axlo naTesavebSi darRveva ar aReniSneba, magram anamnezSi xSiria wiTela da epidemiuri parotiti. meoradi sasqeso niSnebi ganuviTarebelia. gansakuTrebiT sarZeve jirkvlebi, gulmkerdi didia, Semcirebulia menjis zomebi. saSvilosno da sakvercxeebi hi poplaziuria. hormonebis gamoyofa momatebulia, vidre centraluris dros. ad- 40 re dasmuli diagnozi da mkurnaloba karg Sedegs iZleva. seqsualurobis Camoyalibebis ZiriTadi etapebi ada mi a nis in di vi du a lur ganviTarebaSi SeiZleba gamovyoT asakobrivi jgufebi seqsualurobis CamoyalibebaSi da dinamikaSi. 1. parapubertaluri - (1-7w) roca yalibdeba sqesobrivi TviTSegneba, ganviTarebis pirveli ti pi. 2. prepubertaciuli periodi - (13w) sqesobrivi qcevis arCeva da stereoti pis formireba (fsiqosocialuri ganviTarebis meore etapi) 3. pubertaciuli periodi (12-18w) organizmis seqsualuri ganviTarebis yvelaze Zlieri periodi, romlis drosac xdeba sqesobrivi momwifeba, yalibdeba platonuri, erotiuli da sawyisi faza seqsualuri libidosi. es aris fsiqoseqsualuri ganviTarebis mesame ti pi. 4. seqsualuri Camoyalibebis gardamavali periodi - (16-26w) es aris ukanaskneli stadia mesame etapisa (seqsualuri libidos Camoyalibeba). 5. momwifebuli seqsualobis periodi - (26-35w) gamoirCeva regularuli sqesobrivi cxovrebiT mudmiv partniorTan. pirobiT fiziologiuri xazi sqesobrivi aqtivobisa. 6. inovulaciuri periodi (57-75w) sqesobrivi aqtivobis daqveiTeba, intresebis Sesusteba, libidos regresiiT. fsiqoseqsualuri orientaciis Camoyalibeba - 12-26 wlis asakSi iyweba da aRwevs maqsimums endokrinuli sistemis funqcionireba. individualuri temperamentis da xasiaTis afuZvelze yalibdeba pirovneba. xdebasakuTari mdgomareobis gadaxedva ojaxSi da sazogadoebaSi. muSavdeba sakuTari msoflmxedveloba, viTardeba umaRlesi emociebi. damokidebuleba sqesTa Soris simamace da sinaze. mozardis Caketilobisas SeiZleba Seiqmnas sasurveli niadagi seqsualuri Camoyalibebis darRvisaTvis, rasac xels uwyobs mizanmimarTuli sqesobrivi aRzrdis arqona. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria mesame etapis maxasiaTebelia fsiqoseqsualuri orientaciis formireba. fsiqosocialuri ganviTarebis tempis da drois moSla Sekaveba (retardacia). SedarebiT xSiri variantia fsiqoseqsualuri ganviTarebis moSlaSi. somatogenuri Sekaveba dakavSirebulia sqesobrivi ganviTarebis CamorCenasTan. isini mZime dsa Znelad samarTavia, aqvT biologiuri safuZveli. fsiqogenuri Sekaveba ganpirobebulia fsiqikis moSliT. somaturi da sqesobrivi momwifeba xdeba swored da Seesabameba asaks. fsiqopaTiis damamuxruWebeli moqmedeba iwyebs gamovlinebas fsiqoseqsualuri orientaciis Camoyalibebis dros. ufro adre da Rrmad deformirdeba seqsualobis dadgoma. sociogenuri Sekaveba fsiqoseqsualuri ganviTarebisa gamowveulia araswori sqesobrivi aRzrdiT. naadrevi fsiqoseqsualuri ganviTareba gamoixateba seqsualobis adre CamoyalibebaSi, romelic uswrebs asakobriv da sqesobrivimomwifebis normebs. ZiriTadi mizezebia somaturi, fsiqiuri da mikro socialuri. es procesi ar eqvemdebareba Terapiul koreqcias. fsiqoseqsualuri ganviTarebis gadaxra - sqesobrivi TviT Seg ne bis moS la, auto identifikacia, transseqsualizmi. miuxedavad gonadebis swori Camoyalibebisa, urognitaluri traqtis da meoradi sasqeso niSnebis ganviTarebisa, dabejiTebiT mikuTvneba mowinaaRmdege sqesisadmi, aris transseqsualizmi. aseTi bavSvebi irqmeven sawinaaRmdego sqesis saxels, iTxoven dauZaxon biWi an gogo. isini aRweven Caicvan sawinaaRmdego sqesis tansacmeli. maTi cxovreba savsea tragizmiT. surT daamtkicon Tavisi ‘’me’’. Seicvalon sqesi. es paTologia klinikurad mJRavndeba 5 wlamde. bavSvebi cdiloben ganamtkicon Tavisi roli mowinaaR- mdege sqesSi, maT ver warmoudgeniaT iuridiuli, socialuri da samedicino Sedegebi. mwvaved aRiqvaven sasqeso niSnebis ganviTarebas. gogonebs awuxebT sarZeve jirkvlebis gadideba, biWebs sasqeso asos zrda. transseqsualebis umetesoba sqesobriv kontaqts amyarebs Tavisive sapasporto sqesTan. 20-21 wlis asakidan sqesis Seclva gaZnelebulia socialuri motiviT. saWroa aramarTo sqesis Secvla, aramed sacxovrebeli adgilis Secvla, sabuTebis gamocvla da ase Semdeg. sqesobrivi qcevis stereoti pis moSla - transformacia qcevaSi formirdeba meore sqesisaTvis damaxasiaTebeli CvevebiT, swori sqesobrivi kuTvnilebis miuxedavad. sqesobrivi ltolvis Camoyalibebis dros am mozardebSi arsebobs homoseqsualuri gatacebis saSiSroeba. xSirad SeiniSneba interseqsualuri tansacmlis xmareba. gogonebs ar adardebs Tavisi sqesis damokidebuleba, urTierToba. ar SeuZliaT gai pranWon, ar aqvT qaluroba. rasac isini abraleben ‘’Sinaberoba’’-s. transformacia gamoixateba agreTve sqesobrivi urTierTobis adre dawyebaSi. sqesobrivi urTierTobisas iswrafian ufrosi asakisaken. transformaciis mqone mamakacebi ufro advilad eguebian garemos socialuradac da sqesobrivadac. hi perroluri qceva _ momatebuli xazgasma sasqeso rolisa. misTvis damaxasiaTebelia aramyari, zogjer isteroiduli aqcentacia da fsiqopaTia. sadizmi mamakacebSi da mazoxizmi qalebSi. sadizmis elementebi adreul bavSvobaSi gadaizrdeba seqsualur parafiliaSi. agresiuloba SeiZleba CaiTvalos sqesobriv ltolvaSi mozardis an Wabukis, gansakuTrebiT maSin roca realizacia gaZnelebulia da gadadis fantaziorobaSi. am bavSvebSi dasaSvebia sxva saxec. sqesobrivi ltolva gadainacvlebs ufro adreul asakSi da gaxdeba agresiuli sadisturi. am meqanizs gavs paTologiuri mazoxisturi per2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria versiuli meqanizmi. romlis sa fuZ ve li ara de dob ri vi zrunva, aramed piriqiT, zedmeti yuradReba, fereba da ase Semdeg. mozardebSi SeiniSneba TanatolebSi Cxubi, Tambaqo, alkoholi, narkotiki. SeiniSneba aseve antisocialuri saqcieli, sadisturi cema, sastiki saqcieli umcrosebis, zogjer ki Tanatolebis da cxovelebis mimarT. fsiqosocialuri orientaciis moSla _ cnobilia rogorc sqesobrivi garyvnileba, seqsualuri perversia, parafilia. ltolvaSi CarTulia umwifari saqcieli bavSvur da mozard asakSi. arCeven tranzistorul, SenacvlebiT parafilias, roca ar aris saSualeba sqesobrivi ltolvis realizaciisa. perversia inacvlebs ufro adreul asakisaken, mas axasiaTebs polimorfizmi, mJRavndebian 6-10 wlis asakSi. SeiZleba ganviTardes Secdenisas an fsiqiuri daavadebebisas. fsiqopaTebs axasiaTebT vuairezmi, pedofilia, fetiSizmi, cxovelebTan urTierToba, narcizmi. narcisizmi _ (autoerotizmi, automonoseqsualizmi, autofilia) Tavis Tavisadmi mimarTuli sqesobrivi ltolva. sakuTari sxeuliT tkboba, gataceba. romelsac Tan axlavs sqesobrivi aRgzneba. mniSvne- 41 loba aqvs Tanatolebisagan izolacias. roca Seswavlis obieqti marto sakuTari sxeulia. sarkeSi aTvalierebs sakuTar Tavs, sasqeso organoebs, iRebs suraTebs gaSiSvlebuli. yvela gamovlenas axlavs aRgzneba, masturbacia gantvirTvisaTvis. nekrofilia _ bavSvebSi orgazmi orive sqesTan dakavSirebulia SiSTan da saSiSroebasTan. bavSvi TviTon midis saSiSroebis gancdamde wignis kiTxviT an filmis cqeriT. iSviaTad nekrofilebi Cadian mkvlelobas da Semdeg amyareben gvamTan urTierTobas. eqsqibicionizmi _ sasqeso orgamoebis gaSiSvlebis survili amaTu im sqesTan. xdeba mamakacebSi. pedofilia _ ltolva bavSvebisaken. SeiniSneba mozardebSi, romelbic ver amyareben urTierTobas TanatolebTan. skopofilia _ miyuradebis ltolva. sqesobrivi aqtis an SerCeuli sqesis gaSiSvlebis. pornografiiT gataceba. efebofilia _ sqesobrivi ltolva mozardebTan da saymawvilis asakTan. fetiSizmi _ (idolizmi, simvolizmi) garkveuli fetiSis ayvana saTayvaneblad da sqesobrivi ltolva misdami. fetiSis sagani SeiZleba iyos nebismieri nivTi. is gvxvdeba mamakacebSi. ltolva dakavSirebuli siamovnebasTan SeiniSneba bavSvebSi. subieqti cdilobs maqsimaluri sqesobrivi aRgznebis miRwevas. homoseqsualizmi _ sqesobrivi ltolva Tavissave sqesTan. homoseqsualuri TamaSebi gvxvdeba bavSvebSi, maqsimaluri aqtivoba modis fsiqoseqsualuri orientaciis Camoyalibebisas. darRvevebis 5% mimarTulia bavSvebisken, 45% mozardebisken, 45% mozrdilebisaken da 5% xanSiSesulebisaken. zo o fi lia _ sqe sob ri vi ltolva cxovelebisadmi da siamovnebis miReba maTTvan kavSiriT. ZiriTdad SeiniSneba mamakacebSi. sofleli mozardebi imyofebian zoofilur kontaqtSi. is matulobs 15-dan 25 wlamde. qalebSi ZiriTadad SeiniSneba Sinaur ZaRlebTan da katebTan. vaginizmi _ es aris fsiqikuri darRveva qalebSi. am dros xdeba saSos da menjis kunTebis krunCxviTi SekumSva, rac xels uSlis sqesobriv cxovrebas. amgvarad, bavSvTa da mozardTa asakis seqsualuri darRvevebis ganxilva da sakiTxis codna mniSvnelovania. reziume bavSvTa da mozardTa asakis seqsualuri darRvevebis sakiTxisaTvis a.labartyava iv.javaxiSvilis sax.Tbilisis saxelmwifo universiteti bavSvTa da mozardTa asakis seqsualuri darRvevebis sakiTxis codna da misdami saTanado yuradReba mniSvnelovania sazogadoebisaTvis. swored, aRniSnulma ganapiroba am sakiTxis wamoweva da misi SromaSi ganxilva. SUMMARY KNOWLEDGE AND ATTENTION ABOUT THE DISORDER OF CHILD AND ADULT SEXUALITY A.LABARTKAVA, (TSU) Knowledge and attention about the disorder of child and adult sexuality is very important for society. That’s why this question is conditioned to be discussed in labour. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 42 pediatriuli marTvis prioritetebi da maTi ganviTarebis perspeqtivebisaqarTveloSi a. kvezereli-kopaZe saqarTvelos pediatrTa asociaciis prezidenti yvelasaTvis cnobilia saqarTvelos saxelmwifos mZime socialur-ekonomikuri mdgomareoba, rac xels uwyobs mosaxleobisa da kerZod bavSvTa asakis janmrTelobis mdgomareobis sagrZnob gauaresebas. janmrTlobisa da socialur sferoSi uaxloes momavalSi gamoyofili dafinanseba jer kidev ver aRwevs im parametrebs romliTac SesaZlebeli iqneba jandacvis yvela dargis erToblivad dakmayofileba. saqarTvelos pediatriuli samsaxuri mudmivi yuradRebis qveS imyofeboda saxelmwifos mier, Tumca dRs garkveuli mizezebis gamo is amas moklebulia. Tbilisis saxelmwifo samedicino institutSi daixura pediatriuli fakulteti, pediatriis instituti mTlianad daiSala da gauTanabrda Cveulebriv bavSvTa stacionars, maSin rodesac es dawesebuleba mTeli respublikis baziT axorcielebda saorganizacio, meTodologiur, samecniero da kadrebis aRzrdis saqmes. saqarTvelos jandacvis saministroSi daixura dedaTa da bavSvTa departamenti, romelic koordinirebas uwevda pediatriul samsaxurs, gegmavda da nergavda misTvis saWiro prioritetul mimarTulebebs. aman ki gamoiwvia garkveuli negatiuri movlenebi am dargis ganviTarebaSi. jandacvis sferoSi gatarebuli reformebis Rrma analizma dagvanaxa, rom: 1. pediatriul samsaxurSi avadmyofTa raodenoba gacilebiT metia arsebul sawolebis raodenobasTan SdarebiT. 2. mouSave samedicino personalis raodenoba CamorCeba saWiro normativs. 3. Tanxebi gamoyofili biujetidan da sadazRvevo kompaniebidan sakmarisi ar aris avadmyofTa samkurnalod, dawesebulebis SenaxvisTvis da eqimebis Sromis asanazRaureblad. am disbalansis Sedegad saxezea: 1. samedicino momsaxurebis dabali xarisxi 2. samedicino personalis dabali anazRaureba 3. samedicino dawesebulebebis mwiri maerialur-teqnikuri baza 4. samedicino mosaxurebis dabali xelmisawvdomoba. warmodgenili situaciuri analizi, romelic asaxavs amJamad arsebul pediatriuli samsaxuris sferos, mTlianad miuTiTebs mis aradamakmayofilebel mdgomareobaze. yovelive amas dReisaTvis emateba saqarTveloSi arsebuli genofondis tragikuli Semcireba, romelic uaryofiTi niSniT aris warmodgenili. bunberivia pirvel rigSi masze did zemoqmedebas axdens mosaxleobis socialur-ekonomikuri mdgomareoba, xSri ganqorwinebebi da ojaxis dangreva, ltolvilTa gausaZlisi pirobebi, pensionerTa didi armia, Sinaberebis didi ricxvi da qveynidan mravalricxovani mosaxleobis masiuri emigracia. yovelive zemo aRniSnuli Zlier indikators warmoadgens genofondis Semcirebis procesebis ganviTarebaSi. saqarTvelos pediatriuli samsaxuri Tavisi dRevandeli mdgomareobiT mkveTrad CamorCeba msoflios mraval mowinave qveyanas. amis magaliTia iseTi statistikuri maCvenebeli, rogoricaa bavSvTa sikvdilianoba. Tu SevadarebT am monacemebs ramdenime qveynis magaliTze davrwmundebiT rom gansxvaveba sagrZnoblad didia: 5 wlamde bavSvTa sikvdilianoba 2010 w. janmrTelobis saministros monacemebiT: saqarTvelo germania somxeTi azerbaijani 22 4 20 39 1 wlamdebavSvTa sikvdilianoba 2010 w. janmrTelobis saministros monacemebiT: saqarTvelo germania somxeTi azerbaijani 24 4 18 46 aRniSnuli sikvdilianobis maCveneblebSi metad didi adgili ukavia dRenaklul bavSvebs (50%). dRes msoflios mravali kompetenturi organizaciis mier dadgenilia, rom bavSvisa da mozardis janmrTelobis mdgomareoba da dRegrZeloba damokidebulia 4 faqtorze: a) genetika da garemo 8-10% (Cvens mier naklebad marTvadi), b) cxovrebis wesi 49% g) janmrTelobis dacva 8-10%. bavSvTa janmrTelobis mdgomareobaze moqmedi uaryofiTi faqtorebia arsebuli socialur-ekonomikuri mdgomareoba da pirveladi jandacvisa da hospitaluri seqtoris urTierT arakoordinirebuli muSaoba. pirveladi 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria jandacvis ojaxis eqimebi xSirad ver sazRvraven vin datovon saxlSi samkurnalod da vin gagzavnon stacionarSi. stacionarSi moxvedril avadmyof bavSvs ki 3-4 dReSi odnavi gaumjobesebiTanave xSirad weren saxlSi, imis miuxedavad rom didi dro sWirdeba bavSvis srul gamojanmrTlebas. deda ar aqcevs amas yuradRebas da kvlav agzavnis bavSvs sabavSvo baRSi, sadac mas xvdeba axali virusul-respiraciuli infeqciebi da mas ewyeba daavadebis axali cikli, romelic SemdgomSi SeiZleba mZime daavadebebSi gadaizardos an moxdes procesis qronizacia. ai erTerTi mizezi xSirad moavade bavSvTa jgufebis Seqmnisa. gakvirvebas iwvevs is faqtic rom Tu aseTi bavSvi meored moxvda stacionarSi 3 dRis Semdeg, mis mSoblebs mTlianad axdevineben mkurnalobis safasurs. metad arasaxarbielo mdgomareobaa dRes sabavSvo baRebSi da sajaro skolebSi respiraciuli virusuli infeqciebis gavrcelebasTan dakavSirebiT da rac mTavaria araviTari profilaqtikuri RonisZiebebis gatarebas am mxriv adgili ara aqvs. pedagogiuri personali kategoriulad ewinaaRmdegeba gacdenebs da avadmyofi bavSvebi iZulebuli arian iaron skolaSi da baRSi. metad savalalod migvaCnia is faqti, rom dRes saqarTvelos jandacvam sruliad daiviwya profilaqtikuri medicinis doqtrina da mTlianad gadavida mxolod avadmofTa mkurnalobis saqmeze. amas xeli Seuwyo kerZo holdingebisa da sxva kerZo pediatriuli dawesebulebebis farTo qselis gaCenam saqarTveloSi, romlebic mTlianad gadarTuli arian samkurnalo saqmeze da profilaqtikur RonisZiebebs nakleb yuradRebas aqceven. mravali uaryofiTi faqtoris gaCenis gamo, rac xels uSlis pediatriuli dargis ganvitarebas, dauSveblad migvaCnia biznesis farTo masStabebiT danergva jandacvis sistemaSi da gansakuTrebiT pediatriul samsaxurSi. dReisaTvis naklebad kontrolirebadia saqarTvelos regionebSi arsebuli pediatriuli samsaxuris mdgomareoba, maT Soris axlad aSenebul samkurnalo-profilaqtikur dawesebulebebSi. rogor arian isini materialur-teqnikuri xaziT momaragebuli da momsaxurebis romel dones miekuTvnebian. aris Tu ara raime cvlilebebi ukeTesobisken pirveladi jandacvis da hospitalur sferoSi. referaluri sistemis monacemebiT Tu vimsjelebT, xSiria avadmyofTa dagvianebuli gadmoyvana respublikis centralur stacionarebSi, es ki sworad organizebuli muSaobis did nakls warmoadgens. metad savalalo mdgomareobaSia dRes pediatriis dargSi mecnieruli kadrebis aRzrdis sakiTxic. axalgazrda medikosebs gauqraT interesi mecnierebisadmi, radgan sakvalifikacio Sromis Sesruleba doqturanturis xaziT didi Tanxebis gaRebas moiTxovs. swored amitom aris, rom Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetSi medicinis doqtoris xarisxis mosapoveblad weliwadSi erTeuli sabWos sxdomebi imarTeba. 2013 weli 43 movlenebis ganviTarebis amgvarad gagrZelebis SemTxvevaSi, mokle xamSi TiTqmis aRar gveyoleba medicinis xarisxis doqtorebi da axalgazrda kadrebis aRmzrdeli pedagogebi. amrigad warmogidgineT uSualod Cemi xedva dRevandeli saqarTvelos pediatriuli samsaxuris mdgomareobis Sesaxeb da bunebrivia daismis kiTxva: ra RonisZiebebis gatarebaa saWiro arsebuli mdgomareobis gamosasworeblad? dRevandeli qveynis socialur-ekonomikuri mdgomareobidan gamomdinare, jandacvis sistemisTvis gamoyofili SedarebiT mwiri biujeti gvaiZulebs ganvsazRvroT yvelaze prioritetuli mimarTuleba, romelic nakleb danaxarjebs moiTxovs da swraf reagirebas moaxdens bavSvTa samedicino momsaxurebis gaumjobesebis saqmeSi. aseT prioritetul mimarTulebad Cven dRes migvaCnia perinataluri da neonataluri samsaxurebis swrafi gaumjobeseba da maTi srulyofa. dReisaTvis arsebuli materialur-teqnikuri resursebi uklebliv unda moxmardes medicinis am prioritetul mimarTulebas. radgan uaRresad aqtualuria antenataluri periodis nayofis marTvis, daavadebaTa profilaqtikisa da mkurnalobis im meTodebis danergva, romlebic dRes mTel msoflioSi rutinul xasiaTs atarebs, xolo saqarTvelos samSobiaro saxlebSi, erTeul gamonaklisis garda, maTi danergva ver xorcieldeba. ‘’keTilsaimedo starti’’ anu gansakuTrebuli zrunva da kontroli nayofisa da axalSobilis ganviTarebaze pre da post natalur periodebSi da mas didi roli miekuTvneba momavali Taobis harmoniuli aRzrdisa da misi pirovnebis Camoyalibebis etapobriv ganviTareabaSi. Tundac aviRoT nayofisa da axalSobilis hi poqsiuri procesebi, romelic iwvevs mozardTa deviaciur qcevebs. 76% mozardebisa romelTac gadatanili aqvT perinataluriiSemiuri daavadeba, midrekili arian narkomaniisa da toqsikomaniisadmi. zogierTi perinataluri paTologia 82% SemTxvevaSi ayalibebs mozardTa Soris qurdobis da sisxlis samarTlis damnaSave pirovnebis qcevebs. adreuli asakis bavSvTa genetikur stigmebs Soris gul-sisxlZarRvTa sistemis dazianeba maRali maCvenebliT xasiaTdeba. gulis sistemuri gadaxrebi aris sawyisi wyaro mozrdilobis periodSi gulis iSemiuri daavadebebis ganviTarebisTvis. antenatalur periodSi adreuli asakis diagnostikas udidesi mniSvneloba eniWeba. magaiTad sanayofe wylebis Seswavlis saSualebiT 4% SemTxvevaSi SesaZlebelia distres sindromis prognozireba nayofis dabadebis Semdeg. aseve adreuli gamokvlevebi utyuaria sxvadasxva siyviTleebis dasadgenad da hi perbilirubinuli encefalitebis prevenciis SesaCereblad. saqarTvelos pediatriuli samsaxuris dRevandeli mdgomareobis gamosworebas metad Sromatevadi samuSaos Catareba dasWirdeba. mxolod jandacvis saministros ZalisxmeviT ki am mdgomareobis gamosworeba TiTqmis SeuZlebelia, Tu amsaqmeSi ar CaerTo mTlianad saqarTvelos pediatriuli sazogadoeba da misi wamyvani birTvi dargobrivi asociaciebi. dReisTvis saqarTveloSi pediatriis dargiT 44 3 ZriTadi asociacia moqmedebs: saqarTelos pediatrTa asocoasia, 80 wlis muSaobis gamocdilebiT, saqarTvelos pediatriuli akademia, romelic Camoyalibda 4 wlis win da socialuri pediatriis dacvis fondi, daarsebuli 1997 wels. dargobrivi asociaciebis areboba da maTi margi qmedebis koeficienti mTeli msoflios magaliTze didi xania rac cnobilia, mxolod saqarTveloSi maTi roli SedarebiT dakninebulia. globaluri problemebis gadawyvetaSi didi rolis Sesruleba SeuZlia pediatriis instituts, romelsac dRes dakarguli aqvs Tavis muSaobis gankuTvnili statusi da gaTanabrebulia Cveulebriv bavSvTa stacionarTan. reorganizaciis SemTxvevaSi igi SeZlebs Camoyalibdes lider pediatriul centrad, romelic qveynis masStabiT standartizaciis doneze gauwevs xelmZRvanelobas pediatriuli samsaxuris mraval profilur mimarTulebas, iseve rogorc amas axorcielebda 50 wlis ganmavlobaSi. saqarTvelos dRevandeli pediatriuli samsaxuris marTvisa da ganviTarebis mizniT, saWirod migvaCnia Semdegi RonisZiebebis gatareba: antenataluri periodis nayofis daavadebaTa profilaqtikisa da mkurnalobis im meTodebis danergva, romlebis dReisTvis mTel msoflioSi rutinulsaSualebad miiCneva. da saqarTvelos samSobiaro saxlebSi naklebad gamoiyeneba. perinataluri centrebis Camoyalibeba saqarTveloSi (Tbilisi, quTaisi, baTumi, zugdidi, Telavi) referaluri sitemebis gafarToeba da srulyofa socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria jandacvis sainformacio sistemis da statistikuri samsaxuris gaZliereba da srulyofa uwyveti samedicino ganaTlebis sistematizireba da eqimTa sertificirebisa da licenzirebis daxvewa. sayovelTao samedicino dazRvevis ganviTareba da srulyofa. bavSvTa daavadebaTa gaidlainebisa da protokolebis damuSaveba da maTi danergva samkurnalo profilaqtikur dawesebulebebSi. saqarTveloSi sakuTari bavSvTa kvebis produqtebis Seqmna da maTi teqnologiuri procesebis qarxnuli wesiT gamoSveba. saqarTveloSi mosaxleobis siRaribis miRma arsebuli bavSvTa kontigentisaTvis gaixsnas qveynis masStabiT 3 munici paluri bavSvTa stacionari. respublikis regionebSiaSenebuli axal samkurnalo-profilaqtikuri dawesebulebebs unda mekuTvnos kategoriebi da amis Sesatyvisad dauyovnebliv daudgindeT muSaobis uflebamosilobis kroteriumebi. dazustdes ra donezea regionebSi pediatriuli samsaxuris saqmianoba da ra princi pebiT regulirdeba igi. jandacvis organoebis mier gamaxvildes yuradReba pediatriaSi samecniero-kvleviTi saqmianobis ganviTarebaze da doqtorantTa ricxvis gazrdaze. ganxorcieldes pediatriis institutis reorganizacia raTa misi profesiuli kadrebis gamoyenebiT ganxorcieldes mravali orgamizaciuli sakiTxis damuSaveba da misi pediatriul praqtikaSi danergva. reziume pediatriuli marTvis prioritetebi da maTi ganviTarebis perspeqtivebi saqarTveloSi a. kvezereli-kopaZe saqarTvelos pediatrTa asociacia yvelasaTvis cnobilia saqarTvelos saxelmwifos mZime socialur-ekonomikuri mdgomareoba, rac xels uwyobs mosaxleobisa da kerZod bavSvTa asakis janmrTelobis mdgomareobis sagrZnob gauaresebas. janmrTlobisa da socialur sferoSi uaxloes momavalSi gamoyofili dafinanseba jer kidev ver aRwevs im parametrebs romliTac SesaZlebeli iqneba jandacvis yvela dargis erToblivad dakmayofileba. saqarTvelos dRevandeli pediatriuli samsaxuris marTvisa da ganviTarebis mizniT SemuSavebulia RonisZiebebis gatarebis gegma. SUMMARY PRIORITIES OF PEDIATRIC MANAGEMENTS AND THE PERSPECTIVE OF THEIR DEVELOPMENT IN GEORGIA KVEZERELI-KOPADZE Georgian Pediatricians Association Everyone is familiar with Georgia’s hard social and economic state, which encourages worsening the health status of the population, especially children. The finances that are spent in Healthcare and Social field still cannot ensure that every field of medicine is equally satisfied. The association has developed managing plan of pediatric field. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 45 `abortis problema~ (iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, sazogadoebrivi jandacvis samagistro programa). T. maxaraZe iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti aborti arisNorsulobisNnaadreviNSewyvetaNdaNsaSvilosnodanNnayofis gamoZevebaNorsulobisN22NkvirisNSesrulebamde. aborti SeiZlebaNiyosNspontanuriNanu TavisTavadi da xelovnuri. TviTneburi aborti arNarisNdamokidebuliNorsulisNsurvilzeNdaNgamowveuliaNjanmrTelobisNmdgomareobisNsxvadasxvaNdarRveviT. xelovnuri aborti arisNorsulobisNxelovnuriNSewyvetaNorsulisNsurvilis, NjanmrTelobisNmdgomareobisNanNsxvaNmizezisNgamo. aborts didi zianis motana SeuZlia qalis janmrTelobisTvis. igi: — asustebs organizmis damcvelobiT unars da xSirad amwvavebs sasqeso organoebis anTebiT daavadebebs; _ SeiZleba gaxdes uSvilobis, TviTneburi abortebis, garTulebuli orsulobis da mSobiarobis mizezi – SeiZleba gaxdes hormonuli moSlilobebisa da menstrualuri ciklis darRvevis mizezi; – xels uwyobs sarZeve jirkvlebis kibos ganviTarebas; – xSirad aris qalis naadrevad daberebis da klimaqsis mizezi. – rogorc fsiqologiuri travma, SeiZleba gaxdes nevrozebisa da fsiqikis sxvadasxva ti pis aSlilobis mizezi. – SeiZleba gaxdes wyvilis sqesobrivi uTanxmoebisa da SemdgomSi 2013 weli seriozuli ojaxuri konfliqtis mizezi amrigad, aborti uaryofiT zegavlenas axdens ara mxolod qalze, aramedNmisNojaxsaNdaNmTlianadNsazogadoebazec. yovelwliurad msoflioSo abortis Sedegad iRupeba 70 000 qali ukanasknel aTwleulSi mecnierebis eTikis im mraval problemaTagan, romelic sazogadoebis gansakuTrebul interessa da vnebaTaRelvas iwvevs, yvelaze mwvave abortis sakiTxia. sazogadoebrivi azri mkveTrad polarizebulia. abortis momxreebis azriT, sakiTxi ase unda davayenoT: SeiZleba Tu ara qali vaiZuloT ataros arasasurveli nayofi sakuTari janmrTelobisa da sicocxlis fasadac ki~? es qalis uflebaa da misi arCevania ataros TuNaraNCasaxuliNnayofiNanNgaikeTos aborti. abor tis mo wi na aR m de ge ni mTavar aqcents imaze akeTeben, rom embrions, nayofs sicocxlis iseTive ufleba aqvs, rogorc yvela adamians. xelovnuri aborti _ es adamianuri arsebis sicocxlis xelyofaa, e. i. mkvleloba da rogor SeiZleba visaubroT `mkvlelobis uflebis~ Sesaxeb? gansakuTrebuli Tema (ramac unda aaRelvos abortis momxreebi, Tumca mas ZiriTadad mo- winaaRmdegeni wamoWrian xolme), grZnobs Tu ara nayofi tkivils? samecniero TvalsazrisiT es sakmaod rTuli sakiTxia, radgan tkivili fsiqofiziologiuri fenomenia. 1997 wels samuSao jgufma, romelic didi britaneTis meanobisa da ginekologiis samefo kolejma Camoayaliba, gamoaqveyna moxseneba `nayofis cnobiereba~. es moxseneba, romelic literaturis dawvrilebiT analizs efuZneba, amasTanave exeba sakiTxs, TuNraNasakidanNSeigrZnobsNtkivilsNnayofi. aRniSnulia, rom ganviTarebis ocdamesame kviras nayofs aRmoaCndeba refleqtoruli reaqciebi, mxolod mavne (zianis momtan) stimulebze. periferiuli nervebis, zurgis tvinis, tvinis Rrus, Tavis tvinis qerqisa da Talamusis struqturuli integracia, rac nebas gvaZlevs visaubroT nayofis SegrZnebaze, iwyeba arauadres orsulobis ocdameeqvse kvirisa. orsulobis Sewyvetis procedurebis Catarebisas, Tu nayofi 24 kviraze meti asakisaa, rekomendebulia gautkivarebis Catareba an sedatiuri saSualebebis gamoyeneba. amasTanave, moxsenebaSi gamoyofilia sfe ro e bi, rom le bic Sem d gomNSeswavlasNmoiTxovs. NNabortis mowinaaRmdegeni eqimebs samarTlianad sayveduroben, rom gviani abortebis Catarebisas isini ar iyeneben nayofis gautkivarebis saSualebebs. mxedvelobaSia misaRebi, rom yvela dokumentSi, romlebic cxovelebze biosamedicino eqsperimentebis Catarebis normebs exeba, pirvel rigSi aRniSnulia gautkivarebis aucilebloba. Tuki mivubrundebiT sabWoTa kavSiris jandacvis meTodur rekomendaciebs _ `orsulobis xelovnuri Sewyvetis operaciis gautkivareba~ (1988 w), sakiTxs nayofis gautkivarebis Sesaxeb aq ver Sex- 46 vdebiT. rekomendaciebSi mxolod orsul qalzea saubari. abortis Catarebisas eqimebis mier sakuTari momsaxureobis reklamireba damkvidrebuli praqtikaa. abortis mowinaaRmdegeni samarTlianad adanaSauleben eqimebs, visTvisac aborti momgebiani biznesia. isini xSir SemTxvevaSi aranair informacias ar awvdian sasowarkveTil qalebs, romlebic sruli SesaZlebelia gauazreblad dgamdnen am nabijs. didi emociuri Zala aqvs nayofis ganviTarebis Sesaxeb embriologiur monacemebs, romlebsac abortis mowinaaRmdegeni iyeneben saagitaciod: nayofs guliscema ewyeba Casaxvidan meCvidmete dRes, ocdameerTe dRes mas gaaCnia sisxlis mimoqcevis Caketili sistema, meormoce dRes SeiZleba SevniSnoT tvinis eleqtruli impulsebi, meeqvse-meSvide kviras nayofi damoukidebel moZraobas iwyebs, merve kviras ki _ TiTis lokvas, meTerTmete _ meTormete kviras igi aqtiurad sunTqavs garemomcvel wylebSi da a. S. aqve unda gaesvas xazi sami faqtis gansakuTrebul mniSvnelobas: guliscemis dawyebas da damoukidebeli sunTqvis da tvinis eleqtronuli aqtivobis gaCenas. M msgavsi argumentebisa da aseve samomavlo Sedegebze adeqvaturi informaciis miwodebis safuZvelze, sruliad SesaZlebelia qalma SecvalosNTavisiNgadawyvetileba. rac Seexeba religiis damokidebulebas __ marTlmadidebeli zneobriobis pirveli mcneba siyvarulia. aborti aris siyvarulis mcnebis darRveva, amasTan, TviT misi adamianuri siRrmiseuli arsis _ dedis mier Svilis mokvlis gamo. aseTi midgoma ukompromisod gmobs nayofis gamodevnas, aTanabrebs ra dedis mucelSi myof Canasaxs cocxal adamianur arsebasTan, romlis mkvleloba Zveli aRTqmis mcnebis _ `ar kac kla~ darRvevaa da axali aRTqmis siyvarulis mcnebis darRvevac. Mmagram mainc arsebobs kiTxvebi: ra saWiroa siRaribis gamravleba? rogor moviqceT, Tu orsuloba Zaladobis Sedegia? ra vqnaT, Tu fexmZimedaa 13 wlis gogona? Tu dedisTvis socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria orsulobis gagrZeleba sicocxlesTan SeuTavsebelia da sxv. moskoveli dekanozi dimitri smirnovi TanamimdevrobiT aanalizebs ra `rTul~ sakiTxebs abortTan dakavSirebiT da ar eTanxmeba abortis aranair gamarTlebas. Tvlis ra nebismier xelovnur aborts mkvlelobad da ar uSvebs araviTar kompromiss. igi ambobs: `xom bunebrivia deda daiRupos mSobiarobisas. Tu gogona garyvnilia da ase iqceva, man, bunebrivia, unda ataros Tavisi jvari (unda daisajos), rogorc sakuTari qcevis Sedegi: xSirad gaupatiurebisas TviTon dazaralebulia damnaSave _ gamomwvevi Cacmulobis, qcevis, gaufrTxileblobis, ufrosebis daujereblobisNdaNa. NS. Ngamo~. qarTuli marTlmadidebluri eklesiis pozicias abortTan dakavSirebiT kargad gamoxatavs RvTisSoblis taZrad miyvanebis taZris winamZRvari dekanozi miqael botkoveli: _ `gavixsenoT, ra sityvebiT mimarTa ufalma mkvlel kaens: `xmai sisxlisa Zmisa Senisa RaRadebs Cuenda momarT queyaniT~ (dab. 4, 10). udanaSaulo bavSvebis sisxli abelis sisxliviT cas SeRaRadebs. mkvlelebi mxolod saukuno cxovrebaSi rodi isjebian, isini sazRaurs amqveynadac iReben. gasvrili sindisi yvelaze mTavars _ sulier simSvides _ arTmevs adamians. mxolod sinanuliT ZaluZs sulsNmisiNdabruneba. rac Seexeba sakanonmdeblo bazas evropaSi, is SeiZleba pirobiTad oTx mimarTulebad daiyos: 1. yvelaze liberaluri kanoniT nebadarTulia `aborti TxovniT~ (qveynebis patara jgufi). 2. sakmaod Tavisufali kanonebi nebas iZleva Catardes aborti mravalricxovani samedicino da socialuri maCveneblis mixedviT (eqvs qveyanaSi: inglisi, ungreTi, islandia, kviprosi, luqsemburgi, fineTi). 3. sakmaod mkacri kanonebi abortis nebas iZleva mxolod garkveuli garemoebis dros: qalis fizikuri an fsiqikuri janmrTelobis mZime mdgomareoba, nayofis inkurabeluri defeqtebis, gaupatiurebisa da incestis SemTxveva (espaneTi, portugalia da Sveicaria). 4. Zalian mkacria kanonebi, romlebic an saerTod krZalavs abortebs an nebas rTavs gamonaklis SemTxvevebSi, roca orsuloba safrTxes uqmnis qalis sicocxles (CrdiloeT irlandia, axlo warsulamde _ irlandiis respublika da malta). saqarTvelos kanoniT `janmrTelobis dacvis Sesaxeb~ saqarTvelos yvela moqalaqes ufleba aqvs Tavad gansazRvros Svilebis raodenoba da maTi dabadebis dro. saxelmwifo uzrunvelyofs dedis uflebebs reproduqciis sferoSi (muxli 140). kontraceptivebis warmoeba, importi da gavrceleba unda moxdes janmrTelobis dacvis saministros mier dadgenili wesiT. qalTa janmrTelobis gaumjobeseba abortebis Semcirebis gziT saxelmwifos prioritetuli amocanaa. orsulobis nebayoflobiTi Sewyveta nebadarTulia: mxolod licenzirebuli samedicino dawesebulebebSi licenzirebul eqimebis mier; Tu fexmZimoba saqarTvelos kanonmdeblobiT gansazRvrul vadaze naklebi xangrZlivobisaa; Tu orsuls eqimma Cautara winaswari gasaubreba da gasaubrebidan operaciamde gasulia kanonmdeblobiT dadgenili mosafiqrebeli vada. gasaubrebis dros eqimma upiratesoba nayofis sicocxlis dacvas unda mianiWos, arCevani qalis prerogativaa (muxli 142). abortis sawinaaRmdego propaganda da saganmanaTleblo muSaoba saxelmwifosa da sazogadoebis movaleobaa. abortis reklama akrZalulia saqarTvelos kanonmdeblobiT. gansazRvrul vadaze meti xangrZlivobis orsulobis SemTxvevaSi aborti nebadarTulia mxolod samedicino da socialuri Cvenebebis mixedviT. literatura: bela mamulaSvilis `bioeTika” saqarTvelos kanoni janmrTelobis dacvis Sesaxeb wikipedia. org mkurnali. ge parliament. ge moh. gov. ge 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 47 reziume `abortis problema“ T. maxaraZe iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti aborti uaryofiT zegavlenas axdens ara mxolod qalze, aramed misNojaxsaNdaNmTlianad sazogadoebazec. am saziano gadawyvetilebis miRebaSi didi wvlili miuZRviT eqimebs, visTvisac aborti momgebiani biznesia. isini xSir SemTxvevaSi aranair informacias ar awvdian sasowarkveTil qalebs, romlebic sruli SesaZlebelia gauazreblad dgamdnen am nabijs. damajerebeli argumentebis, aseve samomavlo Sedegebze adeqvaturi informaciis miwodebis safuZvelze, SesaZlebelia qalma Secvalos Tavisi gadawyvetileba da gadaarCinos kidev erTi axali sicocxle. SUMMARY “PROBLEM OF ABORTION” T. MAKHARADZE, I. Javakhishvili TSU Abortion has negative influence not only on a woman, but its family and society itself. Medical doctors, many of whom see this as their financial interests, have huge part in making this destructive decision. In quite a lot of cases, They do not give full information to desperate women, who then make this step without knowing the effects of those action. Convincing arguments and adequete information may change women’s decision and save one more life. ra unda gakeTdes bavSvTa da mozardTa jandacvis gaumjobesebisTvis (pirovnuli Sexeduleba) yaraman faRava, profesori bavSvTa da mozardTa jandacva qveynis erTerT umniSvnelovanes prioritetad moisazreba. RonisZiebaTa SemuSavebisTvis profesionalTa azris Sejerebaa saWiro, rac Semdeg unda waredginos sakanonmdeblo da aRmasrulebel organoebs, gadawyvetilebis mimRebebs. vimedovneb, rom Cemi personaluri Sexedulebebis gamoqveyneba xels Seuwyobs saTanado diskusiis dawyebas. pirvel rigSi, vfiqrob upriani iqneboda `bavSvTa da mozardTa janmrTelobisa da ganviTarebis” mdgomareobis Sesaxeb momzaddes krebuli, romelSic asaxuli iqneba ukanaskneli 10-20 wlis ganmavlobaSi yvela epidemiologiuri kvlevis Sedegebi da xelT arsebuli statistikuri monacebi, saWiroebis SemTxvevaSi SesaZlebeli iqneboda saeqsperto mosazrebebis moyvanac, aramkafio logikis princi pebis mixedviT formalizirebuli. Semdeg ki garkveuli periodulobiT (5 weliwadSi erTxel) unda tardebodes `bavSvTa da mozardTa janmrTelobisa da ganviTarebis” mdgomareobis Sefaseba `evropuli strategi2013 weli is” Sesabamisi dokumentebis mixedviT. Semdegi nabiji iqneboda am monacemebis Sedareba saerTaSoriso maCveneblebTan, yvelaze mniSvnelovani indikatorebis SerCeva, am indikatorebis mopovebis strategiis SemuSaveba, saTanado kvlevebis stimulacia, samizne indikatorebis dadgena. saqarTveloSi bavSvTa da mozardTa janmrTelobis gaumjobesebisaken mimarTuli ramdenime saxelmwifo programa muSaobs, aris sadazRvevo programebis paketebic. mravali saerTaSoriso da arasamTavrobo organizaciis Zalisxmevacaa gasaTvaliswinebeli. samwuxarod, ara marto mosaxleoba, eqimebic naklebad arian garkveuli imaSi, Tu ra keTdeba realurad, ra saxis daxmarebaa aris xelmisawvdomi. miT ufro absoluturad ucnobia warsuli proeqtebis Sedegebi. vfiqrob, aucilebelia, gamWvirvalobisa da sajaroobis gazrda, aseve retrospeqtuli auditis Catareba. tradiciulad, bavSvTa da mozardTa jandacvasa da ganviTarebaze msjelobisas Sem- 48 deg mimarTulebebs ganixilaven: deda da axalSobili, kveba, infeqciuri daavadebebi, fizikuri garemo, mozardTa janmrTeloba, travmebi da Zaladoba, fsiqosocialuri ganviTareba da fsiqikuri janmrTeloba, unarSezRuduli da qronikuli daavadebebis mqone bavSvebi da mozardebi. cxadia, saTanado yuradReba unda eqceodes uxSires daavadebebsac, mniSvnelovan wilad igi daavadebaTa integraluri marTvis programiT ifareba. saerTod, ufro farTod unda inergebodes janmo-s mier mowodebuli sxva programebic: axalSobilebisTvis keTilganwyobili klinika, bavSvTa ganviTareba, bavSvTa dacva, mozardebisadmi keTilganwyobili samedicino daxmareba; aseve jansaRi skolebis iniciativa. aqve mivuTiTebdi, rom skolas da bavSvTa jandacvas Soris kavSiri ufro metad unda iyos ganmtkicebuli. yvelaze aqtualurad ganaTleba mesaxeba, aq vgulisxmob rogorc profesiul momzadebas, di plomamdels da postdi plomurs, uwyveti ganaTlebis CaTvliT, saSualo samedicino rgolis, pedagogebis, paramedikosebi, yvelasi, visac saqme aqvs bavSvebsa da mozardebTan, da, cxadia, mosaxleobis (rogorc mSoblebis, aseve bavSvebisa da mozardebis) ganaTlebas. saWiroa indikatorebis SemuSaveba da mudmivi monitoringi. jansaRad cxovrebis wesis danergva, romelsac samwuxarod, naklebi yuradReba eqceva. ganaTlebis procesSi moviazreb xarisxis samsaxuris aqtivizaciasac. aucilebelad mimaCnia aseve gaidlainebis adaptacia da, kidev ufro ukeTesi, maTi xelmisawvdomobis gazrda referaluri da we se bu le be bis Ta nam S rom le bis T vis ma inc. udidesi mniSvneloba aqvs organizacias, gansakuTrebiT roca saqme exeba rTul da iSviaT daavadebebs. mosaxleobac da profesionalebic unda erkveodnen sad da ra donis maRalkvalificiuri samedicino daxmarebaa xelmisawvdomi. ufro metic, yvela samedicino dawesebuleba, sasurvelia, ranJirebuli iyos pediatriis sxvadasxva subspecialobaSi kvalifikaciis mxriv. aqve aRvniSnavdi, rom ganviTarebul qveynebSi mzardi yuradReba eqceva e. w. `iSviaT daavadebebs”. Sesabamisad, aucilebelia, rogorc pirveli nabiji mainc, bavSvebsa da mozardebSi `iSviaTi daavadebebis” sainformacio-referaluri centris organizacia. igive exeba qronikuli daavadebebis mqone da unarSezRuduli bavSvebisaTvis specializirebuli da amave dros, efeqturi holisturi daxmarebis uzrunvelyofac. kidev erTxel unda gadaixedos, albaT, unarSezRu- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria dulobis kriteriumebi, qronikuli daavadebebis, unarSezRudulobis gamomwvevi daavadebebis /mdgomareobebis, qveynisTvis aqtualuri iSviaTi daavadebebis nusxa. mudmiv yuradRebas Txoulobs e. w. oboli wamlebis xelmisawvdomobac. neonatologiis problematikaSi xazs gavusvamdi Semdegs – mozardebis, rogorc gogonebis aseve vaJebis janmrTelobisa da janmrTelobasTan dakavSirebuli qcevis optimizacias, rac Cemi Rrma rwmeniT, maTi momavali Svilebis janmrTelobis gaumjobesebis umTavresi gasaRebia. meore, Zalze mniSvnelovan sakiTxad mimaCnia, reproduqciuli higienisa da ojaxis dagegmarebis optimizacia, gansakuTrebiT Tandayolili infeqciebis prevencia da drouli diagnostika, nayofze momqmedi uaryofiTi faqtorebis minimalizacia, skriningis optimizacia. vaqcinkontrolirebad daavadebebis winaaRmdeg imunizaciis uzrunvelyofa – esec pediatriis da sazogadoebrivi jandacvis mudmivi problemaa. sul ufro met yuradRebas iTxovs saavadmyofos Sida infeqciebis profilaqtika. ekologiuri pediatria praqtikulad Terra incognita-d rCeba sazogadoebisTvis. Zalze mtkivneul problemaa mozardTa janmrTeloba. jansaRad cxovrebis wesis implementaciis praqtikulad sruli ignorireba, vera da ver moxerxda mozardTa jandacvis centris (ebis) organizacia; rac aris, ZiriTadad usafrTxo seqsis swavlebazea gadasuli. epidemiis saxes Rebulobs bavSvTa da mozardTa fsiqosocialuri ganviTarebis da fsiqiuri darRvevebi. albaT specialuri dawesebulebebis centria Sesaqmneli. rogorc amboben, Zala erTobaSia. `gunduri” TamaSi yovelTvis ufro efeqturia. aq gansakuTrebulad xazs gavusvamdi mas-mediisa da pacientebis mSoblebis organizaciebs. nebismieri aqtivoba codnaze unda iyos damyarebuli. arsebuli literaturis sistemuri da meta-analizi da Sesabamisi kvleva am codnis mopovebis winapirobaa. mecnierebis ugulvelyofa miuRebelia. da, rogorc amboben, last but not least, bolo CamoTvlaSi da ara mniSvnelobis mxriv, es aris dafinansebis sakiTxi. cxadia, amas samedicino sazogadoeba ver gadaswyvitavs, magram yvela unda davarwmunoT, Tundac presis meSveobiT, rom yvelaze patriotuli da, saboloo angariSiT, yvelaze momgebiani investiciaa is, rac mozardi Taobis janmrTelobis, ganviTarebisa da ganaTlebas gaumjobesebisaken aris mimarTuli. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 49 reziume ra unda gakeTdes bavSvTa da mozardTa jandacvis gaumjobesebisTvis (pirovnuli Sexeduleba) yaraman faRava, profesori bavSvTa da mozardTa jandacva qveynis erT-erT umniSvnelovanes prioritetad moisazreba. RonisZiebaTa SemuSavebisTvis profesionalTa azris Sejerebaa saWiro, rac Semdeg unda waredginos sakanonmdeblo da aRmasrulebel organoebs, gadawyvetilebis mimRebebs. vimedovneb, rom Cemi personaluri Sexedulebebis gamoqveyneba xels Seuwyobs saTanado diskusiis dawyebas. da, rogorc amboben, last but not least, bolo CamoTvlaSi da ara mniSvnelobis mxriv, es aris dafinansebis sakiTxi. cxadia, amas samedicino sazogadoeba ver gadaswyvitavs, magram yvela unda davarwmunoT, Tundac presis meSveobiT, rom yvelaze patriotuli da, saboloo angariSiT, yvelaze momgebiani investiciaa is, rac mozardi Taobis janmrTelobis, ganviTarebisa da ganaTlebas gaumjobesebisaken aris mimarTuli. SUMMARY WHAT NEEDS TO BE DONE TO IMPROVE HEALTHCARE OF CHILDREN AND ADOLESCENTS(PERSONAL VIEWS) K. PAGAVA Healthcare of children and adolescent is thought to be one of the main priorities of the state. To work out the plans various thoughts and opinions must be discussed and only after taht sent to legislative or executive government. Ihope, My personal views will help with the start of public discussion. And as they say, last but not the least, the financing is vitally important. This cannot be changed by only medical personnel and by using mass media we should convince people that the best investment is the one that can ensure healthy generation, with fast development and improving education. imunuri sistemis mdgomareoba da misi koreqcia apivitiT euTireoiduli Ciyvis dros g. CaxunaSvili, n. Tofurize, n. badriaSvili, k. CaxunaSvili, s. Rlonti socialuri pediatriis dacvis fondi, ir. ciciSvilis sax. pediatriuli klinika Tanamedrove monacemebiT imunuri da endokrinuli sistema, es ori mniSvnelovani sistema adamianis organizmSi, sakmaod Rrma gavlenas axdenen urTierTze. kerZod, adamianis organizmSi gamomuSavebul hormonTa umravlesoba gavlenas axdens imunologiur procesebze da uzrunvelyofs maT normalur funqcionirebas. amave drosGgaredan inducirebul garkveul hormonTa donis cvlilebas SeuZlia orga-nizmis imunologiuri reaqtiulobis Secvla. Sedegad, warmoiSva Sexeduleba imunogenezis endokrinul regulaciaze(1, 5, 6). Tanamedrove etapze farTod Seiswavleba hi pofizuradrenalinuri sistemis gavlena imunogenezze da piriqiT farisebri jirkvlis zemoqmedeba imunologiur reaqtiulobaze. gamokvlevebiT dadgenilia: rom limfocitebis proliferaciis intensivoba, 2013 weli Sefasebuli H3-TimidiniT, sakmaod mWidrod da dadebiTad korelirebs periferiul sisxlSi farisebri jirkvlis hormonebis SemcvelobasTan; aseve Tireoideqtomiis Semdeg aRiniSneba Timusis humoruli faqtoris sinTezis intensivobis da misi sisxlSi gadmosrolis Semcireba; amasTanave Tireostatikebis Seyvanisas adgili aqvs farisebri jirkvlis funqciuri aqtivobis daqveiTebas, rac ganapirobebs Timocitebis destruqciis gaaqtivebas. Yyovelive zemoTqmuli Timusisa da farisebri jirkvlis urTierTkavSiris maCvenebelia(2, 3, 8, 10, ). garda amisa, farisebri jirkvali miekuTvneba e. w. `bariers iqiTa” qsovilebs, vinaidan is embriogenezis procesSi limfoidur qsovilTan ar kontaqtirebs. Aam Taviseburebis gamo is sxva organoebTan SedarebiT ufro xSirad ziandeba autoi- munuri procesebiT, antiTireoiduli autoantisxeulebiTa da imunuri kompleqsebiT. Mmravalricxovani gamokvlevebiT dadasturebulia, rom Tireoiduli paTologiis mravali formis dros SeiZleba ganviTardes imunuri darRvevebi da piriqiT, autoimunuri paTologiebis dros yvelaze xSirad swored farisebri jirkvali ziandeba. kerZod, toqsiuri CiyviTa da hi poTireoziT daavadebulTa imunuri statusis Seswavlisas aRiniSna mniSvnelovani cvlilebebi ujreduli imunitetis mxriv, romelic daavadebebis klinikur mimdinareobasTan korelirebda. farisebri jirkvlis preparatebiT (Tireoidini) Tandayolili hi poTireozis postoperaciuli mkurnaloba ki imunomakoregirebel efeqts iZleoda(1, 4, 9). Aamgvarad, zemoaRniSnuli gamokvlevebi gviCvenebs, rom imunuri da endokrinuli sisteme- 50 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria bi mWidro urTierTkavSirSia, xels uwyobs azotovani balan- ba manCinis radialuri imunodiromelSic mniSvnelovani roli sis SenarCunebasa da organizmis fuziis meTodiT(12), farisebri farisebr jirkvals eniWeba. zrda-ganviTarebas; `apiviti” bi- jirkvlis hormonebis_ TiroqsiAam TvalsazrisiT, perspeqti- ologiuri stimulatoria, rome- nisa(T4) da triidTiro-ninis(T3) ulia apivitis CarTva euTire- lic zedmiwevniT zemoqmedebs koncentracia radio-imunologioiduli Ciyvis mkurnalobis sasqeso hormonebze, igi maRal- uri meTodiT. kompleqsSi. potenciuria energetikuli miRebuli masalis statistipirveli qarTuli natura- TvalsazrisiTac. kuri damuSaveba ganxorcielluri danamati, romelic mTli`apiviti” samedicino da bio- da kompiuteruli programa anad akmayofilebs saerTaSori- logiuri disciplinebis speci- SPSS paketiT. so standartebis yvelaze mkacr alistTa azriT-mokle droSi iwpacientTa 25%(14)-s aReniSnekriteriumebs da maT Soris um- vevs sxvadasxva intensivobis boda farisebri jirkvlis I xaTavress-usafrTxoebas, socia- etiologiis paTologiuri pro- risxis hi perplazia, 55%(36)-s II luri pediatriis fondis samec- cesis Sesustebas an alagebas. xarisxis da 20%(10)-s ki III xaniero-kvleviTi sawarmo `GGW”- apivitis gamoyeneba weliwadSi risxis hi perplazia. eqogenuros mier Seqmnili kvebiTi danama- ramdenimejer, yoveli axali se- ba 5 SemTxvevaSi iyo daqveiTebuti `apiviti” warmoadgens. zonis dawyebis win, rekomendire- li, danarCen SemTxvevaSi normis igi bunebrivi maRalxarisxo- bulia aramxolod avadmyofebi- farglebSi, kista an kvanZi ar vani koncentrirebuli da bio- saTvis, aramed nebismieri asakis dafiqsirebula. logiurad aqtiuri kvebiTi da gansxvavebuli sqesis janmTeCatarebulma gamokvlevebma produqtia, romelic Seicavs li adamianebisTvisac. ar aris mi- gviCvena, rom euTireoiduli Ciycocxali organizmis Senebis, zanSewonili misi miReba gvian viT daavadebulebs axasiaTebganviTarebisa da sicocxli- saRamos an Zilis win. daT sisxlis SratSi TiroqsisaTvis aucilebel yvela nivTiSromis mizans warmoadgenda nisa da triiodTironinis konerebas: cilebs, cximebs, naxSir- Segveswavla ujreduli da humo- centraciis Semcireba. Ees cvliwylebs, vitaminebs A, B1, B2, B5, B6, ruli imunitetisa da farisebri lebebi korelirebda farisebri C, E, D, PP folis mJava da sxva. jirkvlis funqcia euTireoidu- jirkvlis hi perplaziis xarisaminomJavebs, vanils, lizins, li CiyviT daavadebulebSi. gag- xTan da Sesabamisad Tiroqsinileicins, glulaminis mJavas, vesazRvra urTierTdamokidebu- sa da triiodTironinis Semcvesaitits da a. S. sul maT oc- leba ujredul imunitetsa da loba sisxlis SratSi yvelaze daor saxeobas. aseve, glukozid farisebri jirkvlis hormonebis dabali iyo III xarisxis hi perrutins, zrdis hormons da sxva. dones Soris. plaziis dros(cxrili #1). apivitis ZiriTad masas futimunuri statusis SeswavliMmasala da meTodebi: Cveni kris mier Segrovebuli produq- dakvirvebebis qveS inyofeboda sas euTireoiduli CiyviT daatis naxevarfabrikati Seadgens. euTireoiduli CiyviT daavadebu- vadebulebSi ujreduli imunimis (“apivitis”) gamoyenebas ud- li 60 pacienti. maTgan 40 qali tetis mxriv aReniSneboda CD3 didesi mniSvneloba aqvs janm- da 20 mamakaci, pacientTa saSua- da CD8 limfocitebis procenTeli organizmis cxovelqmede- lo asaki iyo 36+-12; AAA tuli raodenobis Semcireba, bis normalurad mimdinareobisakontrolo jgufs DSeadgen- imunomaregulirebeli subpopusaTvis. `apivitis” erT-erTi Zi- da imave asakis praqtikulad jan- laciebis gamoxatuli disbariTadi komponentia rutivi, ro- mrTeli 25 mozrdili. lansi CD4/CD8 koeficientis melic xels uwyobs kapilarefarisebri jirkvlis gamokv- gazrdiT, humoruli imunitetis bis kedlebis rezistentobas da leva tardeboda ultrabgeriTi mxriv adgili hqonda B-limfoaumjobesebs gulis muSaobas. skanirebiT (aparatiT sonilain- citebis procentli raodenobiis awesrigebs vitaminebis, ami- si). periferiuli sisxlis T-lim- sa da sisxlis SratSi samive nomJavebis da mikroelementebis focitebi da maT imunomareguli- klasis imunoglobulinebis IgG, cvlas, Jangva-aRdgeniT proce- rebeli subpopulaciebi isazR- IgA, IgM-is Semcvelobis matebas. sebs; aZlierebs qsovilis mier vreboda monoklonuri antisxe- es maCveneblebi farisebri jirJangbadis utilizacias da Sede- ulebiT (CD3+, CD4+, CD8+), B- kvlis III xarisxis hi perplazigad zrdis gonebriv da fizikur limfocitebis procenuli rao- is dros ufro mkveTrad iyo Sromisunarianobas; uzrunvel- denoba komplementuri rozetkis darRveuli, vidre II xarisxis hi yofs organizmis zrdisa da gan- warmoqmnis meTodiT(7), sisxlis perplaziis dros, I xarisxis viTarebis procesebs; gaaCnia SratSi IgG, IgA, IgM-is Semcvelo- hi perplaziis dros ki imunoloimunomodulaciuri, imucxrili #1 nomastimulirebeli da Tiroqsinisa da triiodTironinis koncentracia sisxlis SratSi antimikrobuli TvisebeeuTireoiduli Ciyvis dros bi; aumjobesebs reproduqciuli sistemis funqcionirebas; aZlierebs eqstremaluri da stresuli faqtorebisadmi organizmis adaptaciis unars da mis dacviT meqanizmebs. preparatSi Semavali aminomJavebi advilad aTvisebadia, rac 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria giuri maCveneblebi Nnormidan umniSvnelod iyo gadaxrili. imunitetis T da B sistemaSi mimdinare cvlilebebsa da farisebri jirkvlis hormonebis dones Soris korelaciuri urTierTkavSiris Seswavlam gviCvena, rom Tiroqsinisa da triidoTironinis koncentraciis daqveiTeba sarwmunod korelirebda imunologiuri maCveneblebis cvlilebebTan. euTireoiduli Ciyvis mkurnalobisas Tiroqsinis koncentraciis momatebisa da normasTan miaxloebisas T_limfocitebis raodenoba matulobda, daavadeba advilad emorCileboda mkurnalobas da drois ufro mokle SualedSi dgeboda gankurneba. amgvarad, euTireoiduli Ciyvis dros ZiriTadi imunologiuri maCveneblebia sisxlSi CD3, CD8 procentuli raodenobis Semcireba, B-limfocitebis procentuli raodenobisa da IgG, IgA, IgM-imunoglobulinebis Semcvelobis momateba. imunologiur Zvrebs Tan axlavs sisxlis SratSi Tiroqsinisa (T4) da triidTironinis(T3) koncentraciis daqveiTeba. yovelive zemoT aRniSnulidan SegviZlia davaskvnaT, rom `farisebri jirkvali _ Timusi” warmoadgens mankier wres: darRvevebi imunur sistemaSi ganpirobebs farisebri jirkvlis funqciis cvlilebebs da piriqiT. miRebuli monacemebi saSualebas gvaZlevs gavwioT Semdegi rekomendaciebi: farisebri jirkvlis paTologiis dros Seswavlili iqnas imunuri statusi. mizanSewonilad migvaCnia euTireoiduli Ciyvis mkurnalobaSi apivitisgamoyeneba, romelic xels Seuwyobs imunuri homeostazis normalizebas da dadebiT zegavlenas moaxdens daavadebis mimdinareobaze. literatura: Быков В. Л. //,, Иммунитет, воспаления, эндокринная система,, СТ-Петербург 2012г. С-27-30 // Буйдина Т. А. Побединцева М. В. /,, Опыт раннего использования тиреоидных гормонов у пациентов с оперирован- 51 ной шитовидной железой,, Матерялы IV международного конгресса эндокринологов. СТ-Петербург 2011г. С-276/ Насонов Е. Л. //,, Функция шитовидной железы и аутоимунные нарушения,, Тер. Архив 2009 №5 с. 38-42// Иллек Я. Ю., Зайцева Г. А., Смердов В. Л., //,, Иммунологическая реактивность и функция щитовидной железы при острой пневмонии у детей с тимомегалией. ` Реф журн. Клиническ. Иммун. И аллерг. 2008г. Ст. 28// Энгельгардт Н. В. /`Имуннологические аспекты биологии развития” М. 2010 с92-106/ Byron M. A. Mowat A. J. //Am. Rheum. Diseases 2010 sol m85N4 p174-177// Bianco A. PatricR. /Wussenrweig Exp. Med. 1970 132-702-720/ Daro et all//Clin. Exp. Immunol. 2008 v93 N3 p430-435// Gabriel E. M. Btrgert E. M. et all//Germline polymprphismof codon 727of Human Thyroidstimulatinghormone receptoris associatedwith toxic multinodular goiter//J. Clin. Endokrin. Metab. 2011vol94p3328-3335// Gon K. L. Wang F. A. // Am. Rheum. Diseases 2009 sol m99N2 p201-204// Key words Immune system, Euthyroid goiter, Apivit reziume imunuri sistemis mdgomareoba da misi koreqcia apivitiT euTireoiduli Ciyvis dros g. CaxunaSvili, n. Tofurize, n. badriaSvili, k. CaxunaSvili, s. Rlonti socialuri pediatriis dacvis fondi, ir. ciciSvilis sax. pediatriuli klinika vlevis mizani iyo, gamokvleuliyo farisebri jirkvlis da humoruli-ujreduli imunuri sistemis funqcia euTiroiduli Ciyvisas. Kvleva catarda 60 pacientze, euTiroiduli CiyviT, romelTac cautardaT ultrabgeriTi kvlevebi da Tlimfocitebis da misi subpopulaciis gamokvlevebi (CD3, CD4, CD8), ganisazRvra b limfocitebis done, IgG, IgA, Ig M, sisxlis Sratis analizi da Tiroiduli hormonebis done (Tiroqsini, triiodTironini) Sedegebma aCvena, ujreduli imuniteti gacilebiT ufro metad azienebs farisebr jirkvals euTiroiduli Ciyvisas, vidre humoruli imuniteti. ganisazRvra dramatuli kleba CD3, CD8 limfocitebis da b limfocitebis, imunoglobulin G, A da M is mateba. gamovlinda, Tiroiduli hormonebis kleba sisxlis SratSi. kvlevis mixedviT, imunuri sistemis roli euTiroiduli Ciyvisas mniSvnelovania da saWiroebs Seswavlas, iseve rogorc hormonebis raodenobis gansazRvra. SUMMARY IMMUNE SYSTEM AND EUTHYROID GOITER g. CaxunaSvili, n. Tofurize, n. badriaSvili, k. CaxunaSvili, s. Rlonti socialuri pediatriis dacvis fondi, ir. ciciSvilis sax. pediatriuli klinika The aim of the study was to investigate function of thyroid glands as well as cellural and humoral immune system in patients with Euthyroid goiter. The investigation was carried out on 60 patients with Euthyroid goiter who underwent Ultrasonography of the thyroid glands, who also were studed on T- lymphocytes and its subpopulations CD3, CD4, CD8, the percentage levels of B lymphocytes, Ig G, Ig A, Ig M, testomonies in serum of blood, concentration of thyroid hormones T4 and T3. The resuls show that, the cell’s immun system damages more hevier then hummor immun status during Euthyroid goiter. There was detected dramatic decrease of CD3 and CD8 lymphocytes, and increase of levels of B lymphocytes, Ig G, Ig A, Ig M. Changes in Immune system are accompanied by decrease of thyroid hormones T4 and T3 level in serum of blood. Based on our study we can conclude that studding Immune system is important in patients with thyroid gland pathology, as well as studing thyroid gland hormones T4 and T3 in the patients with autoimmune diseases. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 52 valeologia (sanologia-samedicino mimarTuleba), rogorc `janmrTelobis medicina” i. doliZe, g. CaxunaSvili Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti valeologia, rogorc axali disci plinaTaSoriso samecniero-pedagogiuri mimarTuleba warmoiSva ruseTSi gasuli saukunis 80-ian wlebSi. swored maSin profesorma i. brexmanma mogvawoda termini `valeologia”, rogorc `adamianis janmrTelobis” aRmniSvneli. 1987 wels man gamoaqveyna pirveli monografia im problemaze, romelSic moyvanilia mtkicebuleba, rom mecniereba janmrTelobaze unda iyos integrirebuli fizikuri kulturis Teoriisa da praqtikis da sxva mecnierebaTa miRwevebTan erTad [2]. valeologiis ganviTarebas xeli Seuwyo mediko-biologiuri mimarTulebis gamoCenil mecnierTa da praqtikosebis Sromebma klasikur medicinaSi, fiziologiaSi, higienaSi, sanologiaSi, genetikaSi da sxv., romelTa samecniero koncefciebma xeli Seuwyo valeologias, rogorc integraluri mecnierebis CamoyalebebaSi [4]. dRes arsebuli (“Zveli”) jandacvis sistemis modelis arsi aris brZola daavadebebTan da ara janmrTelobis SenarCunebasTan. is mTeli rigi mizezebis ZalisxmeviT yvelaze metad gaxda samkurnalo, viwro specializaciis hospitaluri dargi da Tavisi arsiT Camoyalibda, rogorc mecniereba daavadebis Sesaxeb. es, Tavis mxriv, aisaxa did samedicino enciklopediaSic (“medicina-erTi uZvelesTagani mecnierebaa, romlis mizania adamianTa daavadebebis Tavidan acileba da mkurnaloba”), sadac saerTod ar aris naxsenebi sityva: `janmrTeloba”. Mamas miaqcia yuradReba didma fiziologma ivane pavlovma, roca 1903 wlis aprilSi madridis saerTaSoriso samedicino kongresze aRniSna: `samwuxarod, Cven dRemde ar gagvaCnia organizmis ZiriTadi funqciis aRmniSvneli-Sinagani da gareTa garemos gamawonasworebeli sufTa samedicino termini”. jandacvis sistemis organizaciuli xarvezebi qmnis mraval gaugebrobebs, rogorc mosaxleobaSi, ise qveynis samTavrobo struqturebSi, rac uSlis xels qveynis konstituciiT dacul nebismieri adamianis janmrTelobis SenarCunebis uflebamosilebas. jandacvis saxelmwifroebrivi struqturebi dRevandeli gadmosaxedidan upiratesad gadatvirTulia uimedod miSvebuli mravalricxovani socialuri problemebiT da radikalurad unargareSea mosaxleobis janmrTelobis xarisxis gasaumjobeseblad. am savalalo mdgomareobidan gamomdinare saWiroa mosaxleobis janmrTelobis dac- vis mizniT SemuSavdes adeqvaturi saxelmwifoebrivi strategia da misi marTvis berketebi. es moTxovna istoriuli aucileblobiT aris ganpirovnebuli, radgan Tanamedrove jandacvis sistema ver Caewera saxelmwifoebriv struqturaSi, radgan moSlili marTvis sistemis fonze decentralizebulia misi mravaldargobrivi ekonomika. medicina, miuxedavad profesiuli maRali donisa ver gvaZlevs amomwurav pasuxs konkretul SekiTvebze: ratom ganicdis rRvevas adamianis janmrTeloba da ratom ver xerxdeba daavadebis mkurnalobisa da nawilobrivi reabilitaciis Semdgom janmrTelobis sruli aRdgena. amis mizezad unda CaiTvalos saxelmwifoebrivi uyuradReboba janmrTeli mosaxleobis SenarCunebisaTvis da amasTan, jandacvis sistema mTlianad gadarTulia avadmyofTa problemebze da isic destruqciuli midgomiT. mosaxleobis janmrTelobis xarisxi jer kidev ar ganixileba qveynis ZiriTad faseulobad da amasTan, Tanamedrove medicinas zemoTaRniSnuli mizeziT dRemde ar gaaCnia `janmrTeli adamianis organizmis fsiqofizikuri modeli”, romlis gadasinjva yovelwliurad unda xdebodes, radgan gareTa garemos, teqnocivilizaciisa da sxva faqtorebis zemoqmedebiT progresulad icvleba adamianis homeostazi. normis dadgenas ki udidesi mniSvneloba gaaCnia diferencirebul diagnostikaSi, radgan janmrTelobis parametrebidan unda xdebodes paTologiuri gadaxrebis xarisxobrivi Tu raodenobrivi maCveneblebis aTvla, rac obieqturad Seuwyobs xels swor diagnostikasa da mkurnalobas. amis ugulvelyofa aris mizezi imisa, rom gaxSirda farulad mimdinare garTulebebi organizmis sxvadasxva organoebSi da sistemebSi, ramac gazarda gadaudebeli qirurgiuli daavadebebis nusxa da sicocxlisaTvis saSiSi prognozi. amiT qirurgia aRmoCnda `gafurCqvnis fazaSi” maSin, roca Terapia ganicdis `Wknobis” process. es TvaliT SesamCnevi faqti uyuradRebod rCeba saxelmwifoebrivi struqturebis mier, rac progresulad zrdis e. w. `civilizaciis daavadebebs”, qronikul paTologiebs, invalidobisa da sikvdilianobis maCveneblebs. saxelmwifos struqturebi reklamirebas ki ar unda ukeTebdes saavadmyofoebis momravlebas, aramed unda zrunavdes mosaxleobis janmrTelobaze da am mizniT sportul-gamajansaRebeli centrebis gaxsnaze. eris sijansaRe unda iyos saxelmwifo2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria ebrivi prioriteti da jandacvis sistema unda zrunavdes am mimarTulebiT. Cvens planetaze mimdinare kataklizmebma da ucnobi daavadebebis momravlebam kidev erTxel dagvarwmuna Tanamedrove civilizaciis TviTmkvlelobis acilebis WeSmaritebaSi da nebismieri adamianis sakuTari janmrTelobis SenarCunebisaTvis pasiuri moqmedebidan aqtiur moqmedebaze gadasvlis aucileblobaSi. mravali dargis specialistisaTvis jer kidev gaazrebuli ar aris valeologiis mecnieruli azrovnebis masStaburoba. Tanamedrove valeologia iTvlis janmrTelobis 100-ze met ganmartebas, xolo saboloo variantad miCneulia jandacvis msoflio organizaciis debuleba, sadac janmrTeloba ganixileba, rogorc adamianis fizikuri, sulieri da socialuri keTildReoba. Tanamedrove civilizaciis pirobebSi janmrTeli adamianis problema unda gaxdes samedicino kvlevis obieqti da eqimebma `daavadebis istoriis” garda, unda daiwyos `janmrTelobis istoriis” Sedgena, rac saSualebas mogvcems SeviswavloT adamianis fsiqofizikuri SesaZleblobebi axal garemo pirobebTan da cxovrebis wesTan Seguebis xarisxis gaTvaliswinebiT. janmrTeli adamianis organizmis wonasworobidan gamoyvana Zalze Znelia, radgan mas sakmarisad aqvs ganviTarebuli dacviT-kompensatoruli meqanizmebi, Tumc es usazRvro ar aris. adamianis organizmis bioenergetikuli rezervebi adre Tu gvian SeiZleba gamoifitos da gamovlindes daavadebisaTvis damaxasiaTebeli klinikuri niSnebi, rac mizandasaxul, droul koreqcias saWiroebs. es ki eqimisagan moiTxovs janmrTeli adamianis fsiqofizikuri modelis klinikur codnas da Sesabamis kvlevis meTodologias, rac mas ar gaaCnia. amis gamo, is avadmyofs iSviaTad kurnavs da garkveulwilad iTvleba eqimi-specialistis momzadebis seriozul xarvezad. klasikuri medicina, miuxedavad didi warmatebebisa, jer kidev srulyofili ar aris. valeologia, rogorc adamianis kvlevis mecniereba ganixileba, rogorc bioenergo-informaciuli sistema, romelic sami qvesistemisagan: sulieri, fsiqiuri da fizikurisagan Sedgeba. samwuxarod, eqimis SesaZleblobebi zemoqmedeba moaxdinos adamianis sulier sferoze mkveTrad SezRudulia, radgan klasikuri medicina am sferoSi gansxvavebiT aRmosavluri medicinisagan sagrZnoblad CamorCenilia, radgan ara aqvs saTanado gamocdileba da Sesabamisi codna. dRevandeli jandacvis sistemis funqcionirebis ZiriTadi nakli aris aramarto finansuri deficiti, aramed mcdari SexedulebebibrZola daavadebebTan da ara janmrTeli adamianis janmrTelobis dacva, adamianis organizmSi mxolod fizikuri sxeulis aRiareba da 2013 weli 53 ufro faqizi struqturebis (biovelebis) uaryofa, rac gansakuTrebul zians ayenebs adamianis janmrTelobas. Tanamedrove jandacvis sistema gadaudeblad moiTxovs adamianis janmrTelobis xarisxis Sefasebis eqspres-diagnostikis meTodis SemuSavebas, romelsac SeeZleba holistikuri midgomiT srulfasovnad Seafasos yvela sistemis funqcionirebis xarisxi drois mcire monakveTSi (samedicino teqnikis inJiner-gamomgoneblebs jandacvis samsaxurisaTvis aseTi aparati jer ar SeuqmniaT). amasTan, unda aRiniSnos, rom aseTi aparatebi arsebobs da isini warmatebulad gamoiyeneba samedicino praqtikaSi [3, 5]. Cven, sportsmenebis (moWidaveebis, mZleosnebis) janmrTelobis xarisxis dasadgenad gamoviyeneT airganmuxtviTi vizualizaciis kompiuterizebuli meTodis or variant: kamera da beotomografia [1, 6]. sportsmenebis organizmis talRuri modelebis analizma grafikuli gamosaxulebebiT gamoavlina janmrTelobis darRveva sportsmenebis 70-80 procentSi, romelic moiTxovda gadaudebel reabilitaciuri RonisZiebebis Catarebas. es ki migviTiTebs imaze, Tu ramdenad mniSvnelovania janmrTelobis xarisxis dadgena da misi kontroli sportsmenebis fsiqofizikur momzadebaSi. amrigad, saxelmwifoebrivi jandacvis sistema ver uzrunvelyofs mosaxleobis janmrTelobis dacvas da princi pulad iTxovs am socialuri institutis demontaJs damoukidebeli samsaxurebis SeqmniT: calke- avadmyofebisaTvis da calke janmrTeli adamianebisaTvis. aqedan gamomdinare, valeologia unda ganvixiloT, rogorc `janmrTelobis medicina”, romelic xels Seuwyobs pirovnebisa da ojaxis keTildReobas, gazrdis qveynis SromiT potencials, kulturis dones da a. S. literatura doliZe i. sportuli valeologia – zogadi valeologiis ganviTarebis safuZveli // saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe, #9, Tbilisi, 2006, 150-153. Брехман Н. И. Валеология – Наука о здоровье, М., 2001. 206 с. Коротков К. Г., Струков Е. Ю., Ширков Д. М. Метод газоразрядной визуализации (ГРВ) в практике врача-исследователя, Санкт-Петербург, 2003. 102 с. Петрушина В. А., Петрушин Н. В. Валеология – Учебн. пос., М., 2002. 186 с. Шадури М. И., Чичинадзе Г. К. Работа с программным-аппаратным комплексом «ГРВ-камера» по методике М. Шадури (БЭО-томография) // Вестник Северо-Западного отделения медико-технических наук Р. Ф. под ред. К. Г. Короткова – СПб: Агенство «РДК-принт», 2001, 119-137. Dolidze I. D., Kakhabrishvili Z. G., Ganelidze G, D. Valeometric Approach To Determining Psychophysical Fitness of Wrestlers. / 4 Th International Baltic Congress on Sports Medicine 2005, Riga, Latvia, p. 20. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 54 reziume valeologia, rogorc «janmrTelobis medicina» i. doliZe, g. CaxunaSvili Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti Tanamedrove jandacvis sistemaSi valeologiuri codnis integrireba eqimebis, pedagogebis da fsiqologebis mxridan xels Seuwyobs janmrTeli adamianis fsiqofizikuri modelis Seqmnas, rac unda iyos dafuZnebuli janmrTelobis holistikuri diagnostikis axal meTodologiaze da valeologia ganvixiloT, rogorc `janmrTelobis medicinis” safuZveli. SUMMARY VALEOLOGY OF “HEALTH MEDICINE” I. DOLIDZE G. CHAKHUNASHVILI Tbilisi State Medical University In modern public health system the integration of valeological knowledge into doctors, psychologist, pedagogical psychologist, from theirs side will promote the creation of healthy person’s psychophysical model. The model will be based on a holistic methodology of diagnostics. In the article is considered valeology as basis of the `health medicine” sportsmenTa da orsulTa kvebis racionSi „api puris“ aucilebloba g. CaxunaSvili, n. badriaSvili, m. TofuriZe, n. jobava, k. CaxunaSvili, z. fxalaZe, ir. kalsndia, d. CaxunaSvili socialuri pediatriis dacvis fondi, ir. ciciSvilis sax. pediatriuli klinika, Tbilisis sax. samedicino universiteti sakvebi produqti `api puri”. gamdidrebulia janmTelobisaTvis aucilebeli aminomJavebiT, vitaminebiT da mineralebiT. axali teqnologiiT damzadebuli puri saqarTveloSi Seamcirebs masiurad gavrcelebul vitaminebis, aminomJavebis da mikroelementebis deficitiT gamowveul daavadebebs. saqarTveloSi puris moxmareba sakmarisze ufro maRalia. samwuxarod, dReisTvis saqarTveloSi puri ZiriTadad iseTi fqvilisgan cxveba, romelic mikronutrientebis Semcvelobis erovnul standartebs ar Seesabameba. puri asakis, sqesis damoxmarebis sixSiris mixedviT unikaluri produqtia; izrdeba premialuri jansaRi produqtis wili; etapobrivad xdeba bazris segmentacia SefuTvis, dizainis xarisxis da moxmarebis gamartivebis mixedviT. bazarze gaizarda adgilobrivad warmoebuli xorblis fqvilisagan damzadebuli puris jamuri simZlavre. gaizarda moTxovnileba vitaminebiT da mineralebiT gamdidrebul purze. sadReisod bazarze arsebu- li vitaminebiT da mineralebiT gamdidrebuli pureulis raodenoba da Semadgenloba ver akmayofilebs moTxovnilebas. Catarebuli kvlevis Sedegebis mixedviT zogadad dadginda, rom puris nimuSebis mxolod 24. 9 % iyo Sesabamisad fortificirebuli, rac ar aris sakmarisi mosaxleobaSi mikronutrientebis deficitis SemcirebisTvis. Cveni teqnologiiT damzadebuli puri, gamdidrebuli janmTelobisaTvis aucilebeli aminomJavebiT, vitaminebiT da mineralebiT unikaluri da maRalmoTxovnadia. Cven gamaokvlevebze dayrdnobiT `api puri“-s momxmarebeli mosaxleobis farTo fenaa. specifiurad ki, ZiriTadi myidveli da momxmarebeli - bavSvi, xandazmuli adamiani da sportsmenia. vinaidan, polideficits yvela zemetad aRniSnuli kategoria ganicdis. exla ganvixiloT prospeqtulad aminomJavebi, vitaminebi da mineralebi: ra aris aminomJavebi? aminomJava (Amino Acid) - organuli naerTia, romelic ci- lebisda kunTovani qsovilebis samSeneblo masalas Seadgens. adamianis organizmSi aminomJavebs bevri mniSvnelovani funqcia ekisrebaT - isini gamoiyenebian organizmis zrdis, aRdgenis, gaZlierebisaTvis, hormonebis, antisxeulebis da fermentebis gamomuSavebisaTvis. garda amisa, aminomJavebi kargia varjiSis Semdgomfi zikuri da fsiqologiuri tonusis asamaRleblad, kanqveSa cximis katabolizmisaTvis da tvinis inteleqtualuri moqmedebisaTvisac ki. sul 21 saxisaminomJava arsebobs, maT Soris 9 e. w. Seucvlels uwodeben, radgan organizms maTi damoukideblad sinTezireba ar SeuZliaT, danarCeni aminomJavebi ki Secvlads warmoadgenen. aminomJavebis mniSvneloba da sargebeli bodbildingSi didixania mecnierulad dadasturebuli faqtia. datvirTuli varjiSis dros organizmi met energias iTxovs, romlis wyaroc kunTovani qsovilebi xdeba. kunTebis katabolizmi (daSla) bodbilderis yvelaze didi mteria - is 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria iwvevs mtkivneul SegrZnebebs, krunCxviT movlenebs da travmis gamowvevac ki SeuZliaT. amis mizezi ki organizmSi mimdinare glukoneogenezis procesia, rodesac xdeba glukozis warmoqmna aranaxSirwylovani wyaroebidan - aminomJavebi kunTovan qsovilebs gamoeyofian da RviZlSi gadaitanebian, sadac glukozad gardaiqmnebian. saSualo intensivobis datvirTvis drosac ki daaxloebiT aminomJavebis 80%is moixmareba xdeba. kunTebis katabolizmis Tavidan acilebisaTvis aminomJavebis swrafi da Seuferxebeli miwodeba organizmisTvis aucilebelia. aminomJavebia sevesaWiroa gamoSrobis an wonaSi klebis periodSi kunTebis SenarCunebisaTvis. bodibildingSi gansakuTrebiT mniSvnelovania BCAA aminomJavebis kompleqsi, romelic kunTovaniqsovilis 35% Seadgens, aqvs maRali biologiuri efeqturoba da calke formiT gamoiSveba. aminomJavebis daxasiaTeba Seucvleli aminomJavebi (Essential Amino Acids): va li ni (Valine) erT-erTi mTavari komponentia qsovilebis zrdisa da sinTezisaTvis. mTavari wyaro cxoveluri produqtebia. Catarebulma laboratiulma kvlevebma aCvena, rom valini zrdis kunTebis koordinacias da amcirebs mgrZnobelobas tkivilis, sicivis da sicxis mimarT. histidini (Histidine) - xels uwyobs qsovilebis zrdas da aRdgenas. mas didi raodenobiT Seicavs hemoglobini, gamoiyeneba revmatiuli arTritebis, alergiis, wylulis da anemiis mkurnalobisas. histidinis ukmarisoba SeiZleba smenis daqveiTebis gamomwvevi mizezi gaxdes. izoleicini (Isoleucine) - moi poveba yvela srulfasovani cilis Semcvel produqtSi - saqonlis xorci, qaTmis xorci, Tevzi, kvercxi, rZis produqtebi. le i ci ni (Leucine) aseve moi poveba yvela srulfasovani cilis Semcvel produqtSi - saqonlis xorci, qaTmis xorci, Tevzi, kvercxi, rZis produqtebi. aucilebelia ara mxolod proteinis sinTezi2013 weli saTvis, aramed imunuri sistemis gaZlierebisaTvisac. lizini (Lysine) - Seicavs yveli, Tevzi. erTerTi mTavari komponentia karnitinis gamosamuSaveblad. uzrunvelyofs kalciumis saTanado aTvisebas, monawileobs kolagenis warmoqmnaSi (risganac Semdgom xrtilebi da SemaerTebeli qsovilebi formirdeba), aqtiurad monawileobs antisxeulebis, hormonebis da fermentebis warmoqmnaSi. ukanasknelma kvlevebma aCvena, rom lizinia umjobesebs ra sakvebi nivTierebebis balanss, xels uwyobs herpesTan brZolas. misi ukmarisoba SeiZleba daRlilobiT, koncentraciis daqveiTebiT, gaRizianebadobiT, Tvalis sisxlZarRvebis dazianebiT, Tmis cveniT, anemiiT da reproduqciul sferoSi problemebiT gamovlindes. metionini (Methionine) - misiwyaroa: marcvleuli, Txileuli. mniSvnelovani roli ukavia cximebis da cilebis metabolizmSi, organizms isasevecisteinis gamosamuSaveblad esaWiroeba. aris sulfatis ZiriTadi mimwodebeli, romelic Tavis mxriv Tmebis, kanis da frCxilebis formirebaSi monawileobs; aZlierebs lecitinis aTvisebas RviZlis mier daxels uwyobs qolesterinis donis dawevas; amcirebs cximebis dones RviZlSi, icavs Tirkmelebs, monawileobs organizmidan mZime metalebis gamodevnaSi; aregulirebs amiakis warmoqmnas da asufTavebs misgan Sards, rac amcirebs Sardis buStze datvirTvas; xels uwyobs Tmis zrdas. Tre o ni ni (Thre o ni ne) kolagenis, elastinis da kbilis minanqris Semadgeneli nawili; monawileobs RviZlSi cximis dagrovebis winaaRmdeg brZolaSi; uzrunvelyofs saWmlis momnelebeli sistemis da kuWnawlavis traqtis normalur moqmedebas; monawileobs metabolizmis da aTvisebisprocesebSi. tri ptofani (Tryptophan) monawileobs niacinis (vitamini В) daserotoninis sinTezSi; bunebrivi relaqsanti, ebrZvis uZilobas, depresias, aumjobesebs ganwyobas, xels uwyobs SakikTan brZolas, aZliereb- 55 s imunur sistemas, amcirebs arteriebis da guliskunTebis spazmebis risks, lizinTan erTad dabla swevs qolesterinis dones. fenilalanini (Phenylalanine) - organizmis mier tirozinis da sami mniSvnelovani hormonis - epinerfinis, norepinerfinis da tiroqsinis warmoqmnaSi monawileobs. uzrunvelyofs karg ganwyobas, amcirebs madas, moqmedebs rogorc antidepresanti da aumjobesebs mexsierebas. Sec v la di a mi nom Ja ve bi (Nonessential Amino Acids): alanini (Alanine) - energiis mniSvnelovani wyaroa kunTovani qsovilebis, Tavis tvinis da centraluri nervuli sistemisaTvis; aZlierebs imunur sistemas antisxeulebis gamomuSavebis gziT; aqtiurad monawileobs Saqris da sxva organuli mJavebis metabolizmSi. arginini (Arginine) - anelebs kibos da simsivnis ganviTarebas. asufTavebs RviZls, xels uwyobs zrdis hormonis gamoyofas, aZlierebs imunur sistemas, xels uwyobs spermis gamomuSavebas, sasargebloa Tirkmelebis travmebis da darRvevebis mkurnalobisaTvis. aucilebelia proteinis sinTezisaTvis. argininis arseboba organizmSi xels uwyobs kunTovani masis zrdas da cximovani maragebis Semcirebas. kargia RviZlis daavadebebis, magaliTad cerozis mkurnalobisas. araa rekomendirebuli orsulebisTvis da meZuZuri dedebisaTvis. asparagini (Asparagine) - monawileobs organizmidan centraluri nervuli sistemisaTvis mavne nivTierebis amiakis gamodevnaSi. ukanaskneli periodis kvlevebma aCvena, rom asparaginis mJavadaRlilobis mimarT rezistantulobas zrdis. glutamini (Glutamine) - mniSvnelovania Saqris donis normalizebisaTvis, tvinis qmedunarianobis asamaRleblad, impotenciis mkurnalobisaTvis, alkoholizmis mkurnalobisaTvis, ebrZvis daRlilobas, tvinis funqciasTan dakavSirebul daavadebebs - epilefsias, Sizofrenias da ubralod Se- 56 nelebul reaqciebs, saWiroa kuWis wylulis mkurnalobisas da janmrTeli saWmlis momnelebeli traqtis formirebisaTvis. tvinSi gadamuSavdeba glutaminis mJavad, romelic aucilebelia tvinis funqcionirebisaTvis. gamoyenebis dros unda ganvasxvavoT glutaminis mJava glutaminisgan, radgan es prepatarebi moqmedebiT erTmaneTis gangansxvavdeba. glutaminis mJava Tavis tvinis bunebriv „sawvavad“ iTvleba, aumjobesebs gonebriv SesaZleblobebs. glicini (Glycine) - aqtiurad monawileobs axali ujredebis Camoyalibebis procesis JangbadiT uzrunvelyofaSi. mniSvnelovani funqcia aqvs hormonebis gamomuSavebis procesSi, romlebic pasuxismgeblebi arian imunur sistemaze. karnitini (Carnitine) - karnitini monawileobs cximis mJavebis grZeli jaWvis Seqmnis da maT organizmidan gamodevnis procesSi. RviZli da Tirkmelebi gamoimuSaveben karnitins ori sxva aminomJavisagan - lizinis da metioninisgan. karnitini organizms xorcis da rZis produqtebis saSualebiT miewodeba. ganasxvaveben ramdenime ti pis karnitins. D- karnitini saSiSia, radgan amcirebs organizmis mier karnitinis damoukideblad gamomuSavebis unars. L- karnitini am mxriv naklebad saxifaTod iTvleba. cximovani maragebis zrdis procesis Seferxebis unaris gamo L- karnitini mniSvnelovania wonis klebisaTvis da gulis daavadebebis riskis Sesamcireblad. organizmi karnitins gamoimuSavebs mxolod sakmarisi raodenobis lizinis, rkinis da B19 da B69 enzimebis arsebobis dros. karnitinis deficitis mimarT vegetarianelebi ufro mgrZnobiareebi arian, radgan maT racionSi SedarebiT mcirea lizini. karnitini aseve amaRlebs antioqsidantebis C da E vitaminebis efeqturobas. iTvleba, rom cximis Sedegiani utilizaciisaTvis karnitinis dRiuri norma unda 1500 miligrams Seadgendes. ornitini (Ornithine) - xels uwyobs zrdis hormonis gamomuSavebas, romelic l-argininis da l-karnitinis kombinaci- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria aSi nivTierebaTa cvlis procesSi Warbi cximis meorad gamoyenebas astimulirebs. aucilebelia RviZlis da imunuri sistemis funqcionirebisaTvis. prolini (Proline) - aucilebelia xrtilebis da saxsrebis gamarTuli funqcionirebisaTvis, aseve monawileobs gulis kunTebis muSaobasa da gaZlierebaSi. serini (Serine) - monawileobs RviZlis da kunTebis mier glikogenis maragis SeqmnaSi. aZlierebs imunur sistemas, uzrunvelyofs mas antisxeulebiT, nervuli boWkoebis garSemo qmnis cximis „SaliTebs“. taurini (Taurine) - astabilurebs membranebis aRgznebadobas, rac mniSvnelovania epilefsiuri Setevebis kontrolisaTvis. mniSvnelovania mravali bioqimiuri cvlilebis kontrolisaTvis, romelsac adgili aqvs daberebis procesSi. monawileobs organizmis Tavisufali radikalebisagan gaTavisuflebis procesSi. tirozini (Tyrosine) - pirobiTad Seucvladi aminomJavaa, sinTezirdeba organizmis mier arasakmarisi raodenobiT. organizmis mier fenilalaninis nacvlad cilebis sinTezisaTvis gamoiyeneba. misi wyaroa rZe, xorci, Tevzi. tvini tirozins norepinerfinis gamosamuSaveblad moixmars, romelic amaRlebs mentalur tonuss. cistini (Cysteine) - pirobiTad Seucvladi aminomJavaa, sinTezirdeba organizmis mier arasakmarisi raodenobiT. Tu racionSi sakamrisi raodenobis cisteinia, organizms SeuZlia is metioninis nacvlad gamoiyenos cilebis gamosamuSaveblad. cistinis wyaroa - xorci, Tevzi, soio, xorbali, Svria. cistini kvebis mrewvelobaSi rogorc antioqsidants gamoiyeneben mza produqtebSi C vitaminis SesanarCuneblad. aminomJavebis efeqti - energiis wyaro - aminomJavebis metabolizmi sxva meTodiT xdeba naxSirwylebisagan gansxvavebiT, amitom organizms varjiSis dros SeuZlia gacilebiT didi energiis miReba, Tu aminomJavebis depo Sevsebuli iqneba. - cilebis sinTezis daCqareba - aminomJavebi axdenen anaboluri hormonis - insulinis sekreciis stimulacias da aaqtiurebs mTOR-s (cila, romelic aregulirebs ujredebis zrdas da dayofas), romlebic Tavis mxriv kunTebis zrdis damaCqarebeli meqanizmi. - katabolizmis Seferxeba aminomJavebs gamokveTili antikataboluri moqmedeba axasiaTebT, romelic gansakuTrebiT aucilebelia varjiSis Semgdeg, wonis klebis an gamoSrobis procesSi. - cximis wva - aminomJavebi xels uwyoben cximebis wvas mTOR-s saSualebiTa di pocitebSi leptinis eqspresiis xarjze. ra gansxvavebaa aminomJavebsa da proteinebs Soris rogorc vTqviT proteini Sedgeba igive aminomJavebisagan, amitom xSirad dgeba kiTxva, ra gansxvavebaa aminomJavebsa da proteinebsSoris, romlis miReba jobia da Tu SeiZleba maTi SeTavseba? am kiTxvaze pasuxis gasacemad unda ganvasxvavoT am SenaerTebis struqtura. proteini es aris aminomJavebisagan Sedgenili konstruqcia, xolo aminomavebs Soris arsebobs qimiuri kavSirebi, romelTa daSlaa saWiro maT asaTviseblad. aminomJavebi ki Tavisufali anpeptiduri saxiT (risganac Sedgeba sportuli kvebis produqtebi) ukve daSlili a ad vi la d a saT vi se bel formad. aqedan gamomdinare, aminomJavebis da proteinebismiRebisdrogansxvavebulia. ra aris vitaminebi? vitaminebi da mineralebi sasicocxlo da ucilebeli elementebia, romelTa miReba mxolod sakvebi produqtebis, sakvebi da sportuli danamatebis saSualebiT aris SesaZlebeli. am elementebs xSirad rogorc „mikronutrientebs“ ise moixsenieben, radgan vitaminebi da mineralebi organizms SedarebiT mcire raodenobiT esaWiroeba, vidre cilebi, cximebi da naxSirwylebi. vitaminebi vitaminebi es aris organuli nivTierebebi, romlebic aucilebelia adamianis organizmis y2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria vela sasicocxlo biologiuri funqciis uzrunvelsayofad. Cvens organizms ar SeuZlia maTi damoukideblad gamomuSaveba da vitaminebis ZiriTad nawils sakvebis saSualebiT vRebulobT, xolo maTi nawili Cvens organizmSi sinTezirdeba. vitaminebi ar warmoadgenen energiis wyaros, Tumca isini aucilebelia sxvadasxva sasicocxlo procesis normaluri mimdinareobisaTvis: sisxlis da Zvlovani ujredebis warmoqnisaTvis, kbilebisa da kanisTvis, nervuli impulsebis gadacemisaTvis, imunuri sistemis funqcionirebisaTvis, vitaminebi aseve aqtiurad monawileoben nivTierebaTa cvlaSi. vitaminebi iyofa or jgufad: wyalSi da cximSi xsnad vitaminebad. wyalSi xsnad vitaminebs miekuTvnebian B jgufis yvela vitamini da vitamini C, aseve foliumis mJava, niacini (РР), biotini (Н). xolo cximSi xsnad vitaminebs - retinoli (A), kalciferoli (D), E da K vitaminebi. vitamini A da D organizms ar miewodebian damoukidebeli saxiT, isini Semdgom sinTezirdebian. arsebobs mcdari mosazreba, TiTqos vitaminebs mxolod xilisa da bostneulis saSualebiT viRebT. realurad ki mcenareuli sakvebi Cven mxolod C vitaminiT, foliumis mJaviT, K vitaminiT da karotiniT (A vitaminis provitamini) gvamaragebs, saidanac nivTierebaTa cvlis procesSi A vitamini gamomuSvdeba. B jgufis vitaminebs cxoveluri warmoSobis sakvebi Seicavs, D vitamins ki Tevzi da zRvis produqtebi. amitom adamianis kveba mravalferovani unda iyos, rom sakmarisi raodenobis vitaminebis miwodeba moxdes organizmisaTvis. erTi an meti vitaminis deficits SeuZlia im fiziologiuri procesebis darRveva, romelzec is aris pasuxismgebeli. garda amisa, organizmSi vitaminebis qronikul ukmarisobas zogierTi daavadebebis gamwvaveba SeuZlia. mineraluri nivTierebebi sakveb produqtebTan erTad organizms garda vitaminebisa, mineraluri nivTierebebic miewodeba. vitaminebis msgavsad 2013 weli arc mineralebs aqvT energetikuli faseuloba, Tumca organizms maT gareSe arseboba ar SeuZlia. mineralebi monawileoben Cveni Zvlovani qsovilebis formirebaSi, mniSvnelovan rols TamaSoben nivTierebaTa cvlaSi da uzrunvelyofen nor ma lur sa si co cocx lo funqciebs. mineralebis ZiriTadi nawili organizmis Zvlovan qsovilebSi an sxvadasxva Txevad garemoSia koncentrirebuli. organizmidan mineralebis gamodevna bunebrivi gziT xdeba da amitom aucilebelia maTi mudmivad ganaxleba da Sevseba. mineralebs mikro da makroelementebad hyofen. makroelementebia: gogirdi, fosfori, qlori, magniumi, natriumi. maTorganizmi sakmarisad didi raodenobiT Seicavs da SeiZleba ramdenime aseul miligrams Seadgendes sxeulis 100 gramze. am mineralebis gareSe arseboba SeuZlebelia. isini aqtiurad monawileoben cvlis procesebSi da uzrunvelyofen Cveni organoebis da sistemis normalur funqcionirebas. es makroelementebi Cveni ujredebis Semadgenel nawils warmoadgenen. makroelementebis Semcveloba Cvens organizmSi umniSvneloa. makroelementebia rkina, marganeci, TuTia, spilenZi, kobalti, ftori, qromi, iodi, selenidasxv. sul mecnierebi janmrTelobisaTvis aucilebel 25 mikroelements iTvlian. dadgenilia, rom fermentebis didi nawili aqtiuri moqmedebas mxolod organizmSia maTuimmineralis arsebobisas iwyebs. maTi monawileobis gareSe cvlis procesebi ar aqtiurdeba. isini monawileoben sisxlis warmoqmnis da Sededebis procesebSi, uzrunvelyofen mJava-tutovan balanss, qmnian vitaminebis asaTviseblad saWiro garemos, monawileoben Zvlovani da sxva qsovilebis formirebaSi, asruleben mniSvnelovan rols gul-sisxlZarRvTa da nervuli sistemis normalur funqcionirebaSi, monawileoben saWmlis gadamuSvebis procesSi. faqtiurad, organizmis yvela sasicocxlo procesia maT uimmineralebis monawileobis saSualebiT mimdinareobs. 57 vitaminebis da mineralebis deficiti SeiZleba iTqvas, rom praqtikulad verc erTi Cvengani ver iRebs sakmarisi raodenobiT vi ta mi neb sa da mi ne ra leb s dRevandel racionSi arsebuli produqtebis saSualebiT, rac sxvadaxva faqtorebiTaa gamowveuli. xSir SemTxvevaSi, niadagi damuSavebulia didi raodenobi sasuqebisa da qimikatebis saSualebiT, rac miwis im sakvebi nivTierebebisgan gamofitvas iwvevs, romelic aucilebelia vitaminebiT da mineralebiT srulyofilad gamdidrebuli mcenareuli produqtebis misaRebad. aseve mniSvneloba aqvs niadags, romelzec gamozrdilia xili da bostneuli, radgan rogorc kvlevebi aCvenebs sxvadasxva regionebSi moyvanil erTi da igive produqts SeiZleba sxvadasxva sakvebi faseuloba gaaCndes, magaliTad produqtis erTi partia sakmarisi raodenobiT rkinas Seicavdes, xolo sxva regionSi moyvanil igive produqtSi ki minimaluri iyo misi Semcveloba. bevri vitamini da minerali im momentidan iwyeben daSlas, rac daikrifeba. maTi Senaxvis xangrZlivi periodis ganmavlobaSi ki sakvebi faseuloba mniSvnelovnad iwevs qveviT. sasargeblo nivTierebebis darCenili nawili produqtis sakvebad momzadebis procesSi kvlav zemoqmedebas ganicdis da nadgurdeba. ase, rom realurad Cvens racionSi vitaminebiTa da mineralebiT sakmaod gaRaribebuli produqti xvdeba. yuradsaRebia, rom vitaminebis da mineralebis deficiti xSirad Tavs iCens dietis dacvis dros, radgan kaloriebis raodenobis Semcirebas Tan erTad mcirdeba sasargeblo nivTierebebis raodenoba. aseT dros, janmrTelobisa da organizmis sasicocxlo sistemis normaluri funqcionirebisaTvis aucilebeli xdeba vitaminebisa da mineralebis Semcveli specialuri da namatebis miReba. vitaminebi da mineralebi bodibildingSi rogorc praqtika gviCvenebs, bodibildingSi, fitnes Sida s- 58 portis sxva saxeobebSi SeuZlebelia warmatebuli Sedegebis miReba vitaminebis da mineralebis danamatebis gamoyenebis gareSe. swori kvebis da sistematiuri varjiSis miuxedavad, sportsmenebs xSirad uxdebaT „platosefeqtTan“ (Sedegebis erT maCvenebelze gayinva) Sejaxeba, rogorc kunTovani masis zrdis, aseve cxi mis fenebis Semcirebis procesSi. amis mizezi ki SesaZlebelia mineralebis da vitaminebis deficiti iyos, radgan organizmi sakvebi produqtebidan ver Rebulobs maT saWiro raodenobas, da es maSin, rodesac aTletizmiT da bodibildingiT dakavebuli adamianebis organizms vitaminebis da mine ra le bi s uf ro ma Ra li moTxovnileba gaaCnia, vidre naklebad aqtiuri cxovrebiT dakavebul adamianebs. aRniSnul faqtorebi ganapirobebs vitaminebis da mineralebis danamatebis miRebis aucileblobas. saWiroa arCevani gakeTdes swored da optimalur kompleqsze. vitaminebis da mineralebis kompleqsis xarisxi matricebis mixedviT ganisazRvreba, romelic saSualebas aZlevs nivTierebas garkveuli siswrafiT da kombinaciiT gamoTavisufldes, rac misi aTvisebis efeqts ganapirobebs. garda amisa, sportiT da bodibildingiT varjiSis dros icvleba organizmis moTxovnilebebi: erTi ti pis vitaminebze saWiroeba 20%-iT izrdeba, xolo sxva zeki 100%iT. amitom aTletebs specializirebuli kompleqsebis SeZena esaWiroebaT, romelic varjiSis dros organizmis specifiuri moTxovnilebebis mixedviTaa Seqmnili. vitaminebis da mineralebis miReba saWiroa rogorc kunTovani masis da Zalovani maCveneblebis zrdis dros, aseve reliefze muSaobis da wonaSi klebis dros. miRebis wesebi daicaviT mwarmoeblis rekomendaciebi. miiReT kompleqsi 12 Tvis ganmavlobaSi, Semdegi 1 Tvis periodSi ki Sualedi gaakeTeT. mudmivi miReba araa rekomendirebuli, radgan organizms uqveiTdeba sakvebidan rTulad misaRwevi vitaminebis socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria aTvisebis unari. aseve mcirdeba vitaminebis sinTezi organizms SigniT. kompleqsis miRebis periodizacia organizmis janmrTel mdgomareobas da tolerantobis ganviTarebis profilaqtikas uzrunvelyofs. calkeuli vitaminebis aRwera vitamini A (retnoli) – misi wyaro acxoveluri warmoSobis produqtebi. aseve is warmoiqmneba organizmis mier beta-karotinis saSualebiT, romelsac xili da bostneuli Seicavs. is ukeTesad aiTviseba cximTan erTad. A vitamini aZlierebs imunitets, uzrunvelyofs kanis, kbilebis, Zvlebis, Tmebis janmrTelobas. Zalian mniSvnelovania mxedvelobisaTvis. vitaminis ukmarisobis SemTxvevaSi viTardeba „qaTmis sibrmave“, kanis da Tmis simSrale, gamonayari, wonis kleba, uZiloba. vitaminis hi pervitaminozis simptomebi deficitis simptomebs waagavs. misi siWarbe iwvevs Tavis tkivils, frCxilebis da Tmis mtvrevas, saxsrebSi tkivils. dRiuri norma: 900mkgr. dRiuri norma bodibildingSi: 1200mkgr. vitamini B2 (tiamini) – aumjobesebs nervuli sistemis muSaobas, dadebiTad moqmedebs kunTebis funqcionirebaze, aregulirebs aminomJavebis da naxSirwylebvis cvlas, uzrunvelyofs RviZlis da kuWnawlavis muSaobas, aZlierebs imunitets. B1-is deficitis simptomebia uZiloba, Tavis tkivili, nervuli aSliloba, gul-sisxlZarRvTa daavadeba, mexsierebis gauareseba, kunTebis sisuste. tiaminis xangrZlivi ukmarisoba iwvevs nervuli sistemis daavadeba beribers. B1 naklebad toqsikuria da misi siWarbe iSviaTad vlindeba. B1-is xangrZlivi hi pervitaminozi iwvevs Tirkmelebis da RviZlis funqciis darRvevas. iSviaT SemTxvevaSi iwvevs alergias. B1 vitamins Seicavs RerRili, marcvleuli, mSrali safuari, brinjis CenCo, xorbali, Svriis RerRili, araqisi, bos- tneulis umetesoba, qato, Roris da xbos xorci, kvecxi, rZe. dRiuri norma: 1, 5mgr. dRiuri norma bodibildingSi: 10-20mgr. vitamini B2 (riboflavini) – gavlenas axdens ujredebis zrdasa da aRdgenaze, Sedis fermentebis SemadgenlobaSi, romlebic mniSvnelovan gavlenas axdenen qsovilebSi mimdinare da Jangvis reaqciebSi dacilebis, cximebis da naxSirwylebis cvlis regulaciaSi. aucilebelia Tvalebis normaluri funqciisaTvis. riboflavins iyeneben wylulebis da xangrZlivad Seuxorcebeli Wrilobebis, kuWnawlavis funqciis darRvevebis mkurnalobisaTvis da a. S. saWiroa kanis, frCxilebis, Tmebis janmrTelobisaTvis. riboflavinis ukmarisoba vlindeba madis daqveiTebaSi, wonis klebiT, sisustiT, Tavis tkiviliT, mxedvelobis problemiT, tuCis kuTxeSi napralebis gaCeniT da dermatitiT. B2 Seicavs rZe, RviZli, Tirkmelebi, safuari, mwvane furcliani bostneuli, pomidori, askili, kombosto, kvercxi. dRiuri norma: 1, 8mgr. dRiuri norma bodibildingSi: 10-20mgr. vitamini B3 (PP) (niacini) monawileobs cximisa da Saqrisgan energiis warmoqmnaSi. aferxebs gul-sisxlZarRvTa daavadebebis ganviTarebas, aregulirebs sisxlSi qolesterinis dones, amcirebs trigliceridebis dones, romlebic axdenen hi pertoniis da diabetis ganviTarebis provocirebas, monawileobs kuWis wvenis warmoqmnaSi da sakvebis gadatanis procesebSi, uzrunvelyofs nervuli sistemis normalur funqcionirebas. erTaderTi vitaminia romelic monawileobas iRebs organizmis hormonaluri fonis formirebaSi. tiroqsini, insulini, kortizoli, testosteroni, estrogeni, progesteroni gamomuSavdeba PP vitaminismonawileobiT. B3-isukmarisobis simptomebia nervuli aSliloba, diarea, uZiloba, madis dakargva, saWmlis mounelebloba, sisuste kunTebSi, tkivili kidurebSi. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria B3-is siWarbe vlindeba saxis, kisris, mkerdis kanis siwiTliT da simxurvalis SegrZnebiT. B3-is wyaroa: qaTmis xorci, RviZli da Tirkmelebi, yveli, Tevzi, kvercxi, araqisi, soko, mwvane muxudo, kartofili, barda, safuari. dRiuri norma: 20mgr. dRiuri norma bodibildingSi: 50mgr. vitamini B5 (pantotenismJava) - mis gareSe ar xdeba cximovani mJavebis da Jangva da biosinTezi, li pidebis, steroiduli hormonebis da hemoglobinis sinTezi. gamoiyeneba arTritis, gul-sisxlZarRvTa daavadebebis da alergiis samkurnalod. is saWiroa sxva vitaminebis asaTviseblad da imunuri sistemis normaluri funqcionirebisaTvis. B5-is deficiti iSviaTad warmoiSoba da ZiriTadad wvrili nawlavis daavadebebis, antibiotikebiT xangrZivi mkurnalobis an stresis Sedegia. misi ukmarisoba vlindeba dermatitiT, Tmis defigmentaciiT, madis dakargviT da nervuli sistemis mZime daavadebebiT. B5-is siWarbe naklebad savaraudoa, misi didi dozebiT miRebis SemTxvevaSic ki, radgan is advilad gamoidevneba organizmidan. B5 vitaminis is wyaroa: RviZli, safuari, kvercxisgulidamcenareebismwvanenawilebi, garda amisa B5 sinTezirdeba nawlavebis mikrofloraSic. dRiuri norma: 5mgr. I15mgr. vitamini B6 (piridoqsini) - aZlierebs imunitets, amcirebs infarqtis, insultis, aTerosklerozis ganviTarebis safrTxes, aregulirebs arteriul wnevas. monawileobs aminomJavebis, cilebis da cximebis cvlaSi, sisxlis warmoqmnis procesSi, amaRlebs tvinis muSaobis efeqturobas, aumjobesebs mexsierebas. uzrunvelyofs RviZis normalur funqcionirebas. B6-is deficiti vlindeba dermatitiT, mexsierebis da yuradRebis gauaresebiT, Tavis tkiviliT, anemiis ganviTarebiT, madis dakargviT, nervuli sistemis darRveviT. 2013 weli B6-is siWarbes SeuZlia alergiuli reaqciis gamovlena da sisxlis mimoqcevis darRveva. B6-iswyaroa: gaRvivebuli marcvleuli, Txili, ispanaxi, kartofili, kombosto, stafilo, lobio, marwyvi, limoni, forToxali, RviZli, kvercxi, Tevzi. dRiuri norma: 2mgr. dRiuri norma bodibildingSi: 20mgr. vitamini B9 (foliumis mJava) - aregulirebs sisxlis warmoqmnis procesebs, monawileobs hemoglobinis sinTezSi, amcirebs sisxlSi qolesterinis dones. aferxebs aTerosklerozis daanemiis ganviTarebas. aregulirebs nervuli sistemis funqcias, amaRlebs stresebis mimarT mdgradobas. aumjobesebs kuW-nawlavis da RviZlis funqcionirebas. B9-is deficiti vlindeba Tavis tkiviliT, sisustiT, swrafi daRliT, cudi mexsierebiT, gaRizianebadobiT, uZilobiT. hi povitzminozis seriozuli SemTxvevebis dros ki xdeba wonis dakargva, viTardeba anemia, paranoia. B9-is didi dozebiT xangrZlivi miRebis periodSi mcirdeba sisxlSi B12-is koncentraciis done, SeiZleba gamowveuli iqna sanoreqsia an Zilis darRveva. B9-is wyaroa: kombosto, ispanaxi, parkosnebi, salaTi, mwvane muxudo, lobio, mwvane xaxvi, Warxali, stafilo, pomidori, uxeSad daqucmacebuli fqvili, RviZli, Tirkmelebi, yveli, xizilala, xaWo, safuari. dRiuri norma: 400mkgr. dRiuri norma bodibildingSi: 600mkgr. vitamini B12 (cianokobalamini) - mTavar rols TamaSobs nervebis mielinis garsis CamoyalibebaSi daicavs maT daSlisagan. B12, iseve rogorc B9 monawileobs cximebis da naxSirwylebis cvlaSi, aseve sisxlis warmoqmnis procesSi daaferxebs sisxlnaklulobis ganviTarebas. B12 mniSvnelovania B9is swori moqmedebisaTvis, aseve nukleinis mJavebis - genetikuri masalis warmoebisaTvis. B12-is deficitis simptomebia: Tavbrusxveva, daRliloba, dep- 59 resia, gul-sisxlZarRvTa sistemis da kuW-nawlavis moqmedebis darRveva, anemia. B12-is xangrZlivi ukmarisoba iwvevs zurgis tvinis da nervuli sistemis moSlas. B12-is hi pervitaminozis specifiuri simptomebi araa dafiqsirebuli. Tumca arsebobs monacemebi intoqsikaciis SemTxvevebSi kanze gamonayaris gamovlinebis. B12-is wyaroa: guli, Tirkmelebi, RviZli, xamanwkebi, zRvis produqtebi, Tevzi, yveli, kvercxis guli. mcenareuli sakvebi B12-s praqtikulad ar Seicavs. dRiuri norma: 3mkgr. dRiuri norma bodibildingSi: 10-50mkgr. vitamini C (askorbinismJava) - uzrunvelyofs kbilebis, RrZilebis da Zvlovani qsovilebis janmrTelobas, aumjobesebs rkinis da kalcis aTvisebas, is adamianis organizmisTvis aucilebel antioqsidantad iTvleba. zrdis imunitets, exmareba organizms daavadebebis dainfeqciebis winaaRmdeg brZolaSi, Wrilobebis moSuSebasa da operaciebis Semdeg aRdgenaSi. garda amisa, vitamini C saWiroa kolagenis sinTezisTvis, romelic monawileobs qsovilebis formirebaSi. vitamini C-sSeicavscitrusebi, nesvi, briuselis da yvavilovani kombosto, Svimocxari, bulgaruli wiwaka, marwyvi, pomidori, vaSli, gargari, atami, askili, RviZli da Tirkmelebi. dRiuri norma: 90mgr. dRiuri norma bodibildingSi: 200mgr. vitamini D (kalciferoli) aregulirebs adamianis organizmSi kalcis da fosforis dones. aRniSnuli vitamini organizmis mier sinTezirdeba mzis sxivebis saSualebiT. aferxebs kibos ujredebs zrdas, uzrunvelyofs Zvlebis normalur zrdasa da ganviTarebas, xels uSlis osteoporozis, arTritis da raqitis ganviTarebas, amcirebs aTerosklerozis da diabetis risks. D vitaminis dididoziT deficiti zrdis zemoaRniSnuli daavadebebis ganviTarebis risks, mci- 60 re deficiti iwvevs mxedvelobis gauaresebas, wonis da madis dakargvas, uZilobas. D vitamins aqvs organizmSi dagrovebis unari, amitom SesaZlebelia toqsikuri mowamvla. SeiZleba gamovlindes krunCxvebi, maRali wneva, Zlieri tkivili mucelsa da kunTebSi, gulisreva, ariTmia. D vitaminis did da xangrZliv dozas SeuZlia gamoiwvios guliT an Tirkmelebis ukmarisobiT sikvdili. amitom samedicino kontrolis gare Seumjobesia am jgufis vitaminebis miRebis ganTavis Sekaveba. dRiuri norma: 10mkgr. dRiuri norma bodibildingSi: 20mkgr. vitamini E (tokoferoli) Zlieri antioqsidantia, ris gamoc kargad ebrZvis Tavisufal radikalebs, romlebic iwveven sxvadasxva paTologiebs da xels uSlis organizmSi kancerogenebis warmoqmnas. kargia qsovilebis regeneraciisaTvis da amcirebs travmebis Semdeg nawiburebis warmoqmnis albaTobas. uzrunvelyofs kunTebis normalur funqcionirebas, xsnis fexebSi krunCxvas, zrdis amtanobas. E vitaminis deficitis niSnebia kunTebis distrofia, gulis da reproduqciuli funqciis darRveva, sisxlnakluloba. E vitamini sakmaod aratoqsikuria, misi WarbidoziT xangrZlivad miRebis SemTxvevaSi SeiZleba gamovlindes diarea, gulisreva, meteorizmi, maRali wneva. E vitaminis wyaroa: mzesumziris, soios, simindis araqisis zeTi, oraguli, RviZli, stafilo, Svria, ispanaxi. E vitaminis asaTviseblad saWiroa seleni da TuTia, xolo comeuli da tkbileuli, piriqiT mis aTvsebas aferxebs. dRiuri norma: 15mgr. dRiuri norma bodibildingSi: 100mgr. vitamini F (omega-3, omega-6) – xels uSlis qolesterinis arteriebSi daleqvas; mniSvnelovan rols TamaSobs osteoqondrozis, radikulitis, revmatiuli paTologiebis mkurnalobaSi, aregulirebs li pi- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria dur cvlas da sisxlis miwodebas, uzrunvelyofs qsovilebis kvebas. xels uwyobs wonis daklebas, wvavs najer cximebs. F vitaminis nakleboba iwvevs imunuri sistemis darRvevas, mxedvelobis problemas, qolesterinis donis awevas, gulis daavadebebs, Tmebis dakanis xarisxis gafuWebas, gamonayaris da alergiuli reaqciebis gamovlenas. F vitaminis moqmedebis gasaZliereblad rekomendirebulia misi antioqsidantebTan erTad miReba, aseve B6 vitaminTan daTuTiasTan erTad. Tavis mxriv F vitamini aZlierebs A, B, D, E vitaminebis moqmedebas, xolo snaxSirwylebis didi raodenobiT moxmareba ki piriqiT asustebs F vitaminis aTvisebas. F vitaminis ZiriTadi wyaroa: zeiTunis, seliszeTi, Tevzis qoni, zogierTi mcenaris kurkebi, gamomSrali zili, araqisi, soio, nuSi, avokado. dRiuri norma: 1mgr. dRiuri norma bodibildingSi: 2-3mgr. TuTia (Zinc) - Sedis bevri fermentis SemadgenlobaSi, saWiroa testosteronis gamosamuSaveblad. wyaroa: xorblis marcvali, rZis produqtebi. dRiuri norma: 11mgr. calkeuli mineralebis aRwera kaliumi (Potassium) - sistemuri eleqtroliti, aucilebelia yvela ujredebis funqcionirebisaTvis, monawileobs ATP cvlaSi. wyaroa: parkosnebi, kartofili, pomidori, banani. dRiuri norma: 4700mgr. rkina (Iron) - Sedis proteinebis da fermentebis SemadgenlobaSi, monawileobs Jangbadis gadatanaSi. wyaroa: xorci, Tevzi, kvercxi, Sedis bevri mcenaris SemadgenlobaSi, Tumca iqidan rTulad aiTviseba. dRiuri norma: 8mgr. qlori (Chlorine) - aucilebelia kuWSi marilovani mJavis produqciisaTvis, monawileobs ujredis mier Sewovis funqciaSi. wyaroa: sufris marili dRiuri norma: 2300mgr. manganumi (Manganese) - zogierTi fermentis ko-faqtori. dRiurinorma: 2, 3mgr. natriumi (Sodium) - sistemuri eleqtroliti, monawileobs ATP cvlaSi, urTierTqmedebs kaliumTanerTad. wyaroa: sufris marili dRiuri norma: 1500mgr. kalciumi (Calcium) - aucilebelia kunTebis, gulis dasaWmlis momnelebeli sistemis muSaobisaTvis, amagrebs Zvlebs, uzrunvelyofs sisxlis elementebis funqcias. wyaroa: rZis produqtebi, Tevzis konservi (Zvlovani na- wilebi), mwvanili, Txili, Tesli. dRiuri norma: 1000mgr. fosfori (Phosphorus) - fosforis 85% Seicavs Zvlebi, fosfori aseve aucilebelia energetikuli procesebis mimdinareobisaTvis (monawileobs ATP cvlaSi) wyaroa: zRvis produqtebi, kvercxi, rZis produqtebi. dRiuri norma: 700mgr. magniumi (Magnesium) - monawileobs ATP cvlaSi, uzrunvelyofs Zvlebis simtkices, Sedis fermentebis SemadgenlobaSi. wyaroa: kvercxi, mwvanili, parkosnebi, pomidori, wiwibura, Txili, soio, kakao. dRiuri norma: 420mgr. spilenZi (Copper) - monawileobs damJangav-aRdgeniT reaqciebSi. wyaroa: Txili, kvercxi, RviZli, rZis produqtebi dRiuri norma: 900mkgr. iodi (Iodine) - saWiroa farisebri jirkvlisnormaluri funqcionirebisaTvis, Sedis misi hormonebisSemadgenlobaSi. wyaroa: zRvis produqtebi, zRvis kombosto, kvercxi, iodizirebuli marili. dRiuri norma: 150mkgr. seleniumi (Selenium) - antioqsidanti. dRiuri norma: 55mkgr. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 61 sadReRamiso moTxovnileba vitaminebze sxvadasxva asakobrivi jgufisaTvis verboten, Jun 6 2007, 11:07 molibdeni (Molybdenum) SedisfermentebiskompleqsSi. dRiuri norma: 45mkgr. vitaminebis ZiriTad wyaros sakvebi warmoadgens. sakveb ra ci on Si vi ta mi ne bis genlobaze (mag. naxSirwylebis siWarbis pirobebSiorganizms esaWiroebameti B1, B2 da C vitamini), Senaxvis vadasa da formaze, sakvebis teqnologiur damuSavebaze, kvebis Cvevebze da sxv. sainteresoa da sayuradReboa S. p. s. `puris” - „api puris“ Semadgenloba: Sem c ve lo ba ic v le ba s x va dasxva mizezis zegavleniT da damokidebulia produqtis saxeobaze, sakvebis Semad- daskvna: yovelive zemo aRniSnuli ganapirobebs sportsmenTa da orsulTa kvebis ra- cionSi S. p. s. `puris” - „api puris“ aucileblobas. literatura: 1. G. Chakhunashvili, N. Kandelaki -Children and security: `Child has the right to be defended from birth” NATO science for peance and seurity series E: Human and societal Dynamics – vol. 37 complexity and Security – 2008 Chap. 126. p. 405-410www. iospress. nl 2. Sustainable development and child security. /G. Chakhunashvili, I. Phavlenishvili /. Social, Ecological and Clinical Pediatrics. – 2011. - #13-8-7. - pp. 25-46. – geo. ; abs. : geo., eng. 3. CaxunaSvilig. medicinis mecnierebadaa ucilebeli gza XXI saukuneSi misi ganviTarebisaken `Canasaxidan bavSvs ufleba aqvs iyos daculi”socialuri, ekologiuridaklinikuri pediatria. - Tbilisi, 2009. - N11-6-5. - gv. 54-60 4. Daro et all//Clin. Exp. Immunol. 2008 v93 N3 p430-435// 5. Gabriel E. M. Btrgert E. M. et all//Germline polymprphismof codon 727of Human Thyroidstimulatinghormone receptoris associatedwith toxic multinodular goiter//J. Clin. Endokrin. Metab. 2011vol94p3328-3335// Gon K. L. Wang F. A. // Am. Rheum. Diseases 2009 sol m99N2 p201-204// fexmZime da meZuZuri qalebis sadReRamiso moTxovnileba vitaminebze 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 62 reziume sportsmenTa da orsulTa kvebis racionSi „api puris“ aucilebloba g. CaxunaSvili, n. badriaSvili, m. TofuriZe, n. jobava, k. CaxunaSvili, z. fxalaZe, ir. kalndia, d. CaxunaSvili, S. iusupovi socialuri pediatriis dacvis fondi, ir. ciciSvilis sax. pediatriuli klinika, Tbilisis sax. samedicino universiteti, S. p. s. `puri“ sakvebi produqti `api puri”. gamdidrebulia janmTelobisaTvis aucilebeli aminomJavebiT, vitaminebiT da mineralebiT. axali teqnologiiT damzadebuli puri saqarTveloSi Seamcirebs masiurad gavrcelebul vitaminebis, aminomJavebis da mikroelementebis deficitiT gamowveul daavadebebs. saqarTveloSi puris moxmarebasakmarisze ufro maRalia. yovelive zemo aRniSnuli ganapirobebs sportsmenTa da orsulTa kvebis racionSi S. p. s. `puris” - „api puris“ aucileblobas. SUMMARY IMPORTANCE OF INCLUDING “APIPURI” IN SPORTSMEN AND PREGNANT G. CHAKHUNASHVILI, N. BADRIASHVILI, M. TOPURIDZE, N. JOBAVA, K. CHAKHUNASHVILI, Z. FKHALADZE, I. KALANDIA, D. CHAKHUNASHVILI, S. YUSUPOV SPPF, Children’s New Hospital After I. Tsitsishvili, TSMU, LLC `puri” “Apipuri” is enriched with minerals, amino acids and vitamins, all the micronutrients needed for normal function of the organism. The new technology pf baking bread is aimed to reduce widespread micronutrients deficiencies, as the Bread is affordable almost by whole population. All above said, confirms that “Apipuri” produced by LLC `puri” is likely to be in food ration of sportsmen. ,,eqimisa da pacientis urTierTobis principebi" (iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, sazogadoebrivi jandacvis samagistro programa). T. maxaraZe iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti eqimisa da pacientis urTierToba warmoadgens samedicino praqtikisa da Sesabamisad samedicino eTikis qvakuTxeds. ukve 15 saukunis ganmavlobaSi eqimebi deben fics, imis Sesaxeb, rom isini upiratesobas sakuTar interesebze metad mianiWeben pacientTa interesebs. garkveul wilad hi pokrates ideebi dResac aqtualuria, Tumca eqimisa da pacientis urTierTobis zogierTi eTikuri aspeqti kardinalurad Secvlilia. 1949 wels msoflio samedicino asociaciis mier miRebuli iqna`samedicino eTikis saerTaSoriso kodeqsi’’, NromelSic samedicino profesiuli eTikis princi pebi da zneobrivi normebi ufro farTod aisaxa, vidre hi pokrates ficSi. teqstSi gaCnda iseTi terminebi, rogoricaa`eqimis valdebulebebi”`, avadmyofis uflebebi’’ da sxva. swored adamianis uflebebis ideologiis konteqstSi aRmocenda pacientTa uflebebis cneba da avadmyofis avtonomiis koncepcia. tradiciuli saeqimo eTikis ZiriTadi Tema eqimisa da pacientis urTierTobis sakiTxia, da pirveladi am urTierTobebSi eqimis avtoritetia. samedicino eTikas wminda korporaciuli xasiaTi gaaCnda, is ganixilavda eqims, rogorc erTaderT moralur subieqts, romelsac gaaCnda gavlena pacientze. pacienti am SemTxvevaSi urTierTobebis pasiuri mxared aRiqmeboda, romelic ar Rebulobda monawileobas misTvis sasicocxlod mniSvnelovani gadawyvetilebis miRebaSi. TviT terminic`pacient’’ laTinuri sityvaa da niSnavs pasiurs. arc ise Soreul warsulSi eqims gaaCnda sruli ufleba da is valdebulic iyo TviTon SeerCia da erTpirovnulad mieRoOgadawyvetileba pacientis mkurnalobis taqtikis Sesaxeb. eqims ar esaWiroeboda pacientisagan informirebuli Tanxmobis aReba. dRes pacienti eqimTan erTad Rebulobs monawileobas gadawyvetilebis miRebaSi. rogorc vxedavT, droTa ganmavlobaSi urTierTobebma,, eqimi-pacienti’’ evolucia ganicada. tradiciuli samedicino eTikiT urTierToba Semofargluli iyo urTierTobiT or mxares Soris: eqimsa da pacients Soris. dRes eqimma SezRuduli samedicino resursebis gadanawilebis pirobebSi unda gaiTvaliswinos sazogadoebaSi arsebuli moTxovnilebebic. Y eqimi pasuxismgebeli iyo mxolod sakuTari Tavisa da kolegebis winaSe. dRes eqimi pasuxismgebelia pacientis da mesame mxaris-saavad2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria myofoebis, samedicino licenziis da maregulirebeli xelisuflebis, da zogjer sasamarTlos winaSec ki. droTa ganmavlobaSi cvlileba ganicada eqimis statusma sazogadoebaSi. Tu pacientebi usityvod asrulebdnen eqimis nebismier miTiTebas da daniSnulebas, dRes pacintebi eqimebisgan moiTxoven ganmartebebsa da mkveTr argumentebs mkurnalobis taqtikaSi ama Tu im gadawyvetilebis miRebis Taobaze. Aaqedan gamomdinare, SesaZlebelia visaubroT eqimis statusis Sesustebaze. eqimTa umravlesoba grZnobs, rom maT mimarT pativiscema iseTi aRar aris, rogoric es adre iyo. zogierT qveyanaSi jandacvaze kontroli eqimebidan menejerebisa da biurokratebis xelSi gadavida, romlebic eqimebs ganixilaven ufro rogorc dabrkolebas, vidre partniorebs reformebis procesSi. pacientebi, romlebic odesRac usityvod asrulebdnen eqimis daniSnulebas, dRes eqimisagan iTxoven maTi rekomendaciebis dasabuTebas, Tuki eqimis mier gacemuli daniSnuleba gansxvavdeba sxva eqimis rekomendaciebisagan an internetSi moZiebuli masalisagan. zogierTi procedurebi adre mxolod eqimebis prerogativa iyo, dRes maT teqnikuri specialistebi, eqTnebi an paramedikosebi asruleben. dRes bevr adamians miaCnia, rom isini TviTon uzrunvelyofen samedicino momsaxurebas sakuTari TavisTvis, xolo eqimis roli Semoifargleba konsultantis an instruqtoris roliT. miuxedavaT eqimis statusis mimdinare cvlilebisa, medicina kvlav profesiaa, romelsac mniSvnelovnad afaseben daavadebuli adamianebi, romelTac maTi momsaxureba esaWiroebaT. Mmiuxedavad yvelafrisa, mainc Seucvlelia eqimis roli jandacvis sistemaSi, im pacientTa zrunvis procesSi romlebic saWiroeben samecidino daxmarebas. samyarosa da sazogadoebis nebismieri cvlilebebis fonze eqimi iyo, aris da iqneba medicinis sabazo Rirebulebebis (TanagrZnoba, kompetenturoba, damoukidebloba) damcveli. es Rirebulebebi adamianis fundamentur uflebebTan erTad warmoadgenen bioeTikis safuZvlebs. samedicino eTika gansxvavdeba yvela sxva sferoSi gamoyenebuli eTikisagan imiTac, rom misi gaJRereba xdeba Riad ficSi, romlis magaliTs warmoadgens msoflio samedicino asociaciis Jenevis deklaracia) da/an kodeqsSi. ficebi da kodeqsebi SesaZlebelia iyos gansxvavebuli sxvadasxva qveyanaSi an Tundac erTi qveynis farglebSi, magram maT aqvT bevri saerTo maxasiaTebeli, maT Soris: eqimis piroba pativi sces pacientis interesebs sakuTar interesebze metad, ar gauwios diskriminacia pacientebs sqesis, religiis an sxva maxasiaTeblebis mixedviT, daicvas konfidencialoba da gauwios samedicino daxmareba yvelas, visac es esaWiroeba. rogorc ukve avRniSneT, ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi kanonmdeblobaSi da eTikaSi uaryofilia eqimisa da pacientis tradiciuli paternaluri modeli, romlis drosac eqimi iRebda gadawyvetilebas, xolo pacienti mas asrulebda. magram vinaidan pacientTa did nawils ar aqvs unari an ar surT miiRon gadawyvetileba 2013 weli 63 maT mkurnalobasTan mimarTebaSi, pacientis avtonomiis princi pi xSirad problemuri xdeba. ara nakleb rTulia urTierTobaTa sxva aspeqtebi, magaliTad eqimis valdebuleba- uzrunvelyos pacientis monacemebis konfidencialoba- samedicino Canawerebis kompiuteruli damuSavebisa da samedicino momsaxurebis regulirebis epoqaSi an eqimis sicocxlis SenarCunebis movaleoba sikvdilis daCqarebis Txovnis SemTxvevaSi bioeTikis Seswavlis obieqti, swored, pacientisa da medikosis urTierTobis moraluri mxarea. bioeTikis umTavresi princi pi isaa, rom medikosisa da pacientis urTierTobis safuZvelSi adamianis aragasxvisebadi ufleba da TiToeulis Rirsebis pativiscema devs. pacientma, romelTanac eqims urTierToba uxdeba, SeiZleba ganicados mZime tanjva, ris gamoc, man SeiZleba `adamianuri saxec ki dakargos~; igi SeiZleba iyos Camoyalibebuli loTi an narkomani, gonebrivad arasrulfasovani, saSiSi damnaSave; is SeiZleba iyos mZimed daSavebuli, ugonod myofi, sikvdilis piras misuli, WuWyiani da a. S... ufro metic, eqimebs zogjer Sexeba aqvT micvalebulis sxeulTan an arsebebTan, romlebic adamianur sicocxles mxolod perspeqtivaSi SeiZenen. yvela am, iseve rogorc mraval sxva, aranakleb mZime situaciebSi, medikosma ar unda daiviwyos, rom adamiani, usulo sagnisagan an TviT yvelaze maRalganviTarebuli cxovelisagan gansxvavebiT, gansakuTrebul mopyrobas imsaxurebs; adamiani, miuxedavad misi socialuri statusis, Rvawlis, finansuri an sxva SesaZleblobebisa, adamianuri Rirsebis matarebelia. rac Seexeba adamianis uflebebs, aq upirveles yovlisa, unda dasaxeldes yoveli maTganis ufleba–aRiarebuli iyos pirovnebad da ara sxvaTa miznebis ganxorcielebis saSualebad. aseve TiToeulis moraluri valdebulebaa pirovnebad aRiaros sxva adamiani. Tu eqimsa da pacients Soris RirebulebaTa da interesTa konfliqti warmoiSva, rac sruliad bunebrivia, maSin, bioeTikis poziciebidan gamomdinare, misi gadaWris erTaderT misaReb saSualebad situaciis Ria, patiosani ganxilva iTvleba. aucilebelia, dainteresebul mxareTa mxriv, gonivruli argumentebis Zieba sakuTar poziciaTa dasacavad, oponentis miukerZoebeli gagebis survili da bolos, urTierTmisaRebi gadawyvetilebis moZebna. uwyebrivi, profesiuli da iZulebis sxva formis magier, rac jandacvis sferoSi socialuri urTierTobebisTvis aris damaxasiaTebeli, bioeTika iswrafvis wamoWras dialogis strategia romelic Tanxmobis Ziebisaken iqneba mimarTuli. gamoyenebuli literatura: nino CixlaZe _ `bioeTika da samedicino samarTali” bela mamulaSvili- `bioeTika” msoflio samedicino asociacia- `samedicino eTikis saxelmZRvanelo” ,, Four models of the physician-patient relationship” –Ezekiel J. Emanuel, MD, PhD, Linda L. Emanuel MD, PhD. ,, The Doctor–Patient Relationship” Challenges, Oppor1 2 tunities, and Strategies, MD, MHSA, MA and., MD Patient-Doctor Relationships socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 64 reziume `eqimisa da pacientis urTierTobis principebi“ T. maxaraZe iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti eqimisa da pacientis urTierToba warmoadgens samedicino praqtikisa da Sesabamisad samedicino eTikis qvakuTxeds. samyarosa da sazogadoebis nebismieri cvlilebebis fonze eqimi iyo, aris da iqneba medicinis sabazo Rirebulebebis (TanagrZnoba, kompetenturoba, damoukidebloba) damcveli. es Rirebulebebi adamianis fundamentur uflebebTan erTad warmoadgenen bioeTikis safuZvlebs. bioeTika iswrafvis wamoWras dialogis strategia romelic Tanxmobis Ziebisaken iqneba mimarTuli. SUMMARY PRINCIPLES OF DOCTOR-PATIENTS RELATIONS T. MAKHARADZE, TSU Relation between doctor and a patient is a foundation of medical ethics. Despite a lot of changes in society, Doctor was and will be defender of basic value of medicine (competency, independence, empathy). Those values are basis of bioethics together with humans fundamental rights. Bioethics is rushing to bring up strategies of dialogue, which will be aimed towards Consent. daavadebis paTogenezisa da sanogenezis sistemuri analizi ig. doliZe, g. CaxunaSvili saqarTvelos humanitarul da saxelovnebo mecnierebaTa akademia adamianis daavadebis arsidan gamomdinare, rogorc dialeqtikurad mimdinare fiziologiuri procesi, profesorma s. pavlenkom wamoayena debuleba imis Sesaxeb, rom nebismieri daavadebis mimdinareobaSi wamyvania ara mxolod paTogenezi (daavadebis ganviTarebis meqanizmi), aramed masSi aqtiurad monawile sanogenezic (organizmis dacviT_SeguebiTi meqanizmebis kompleqsi), romelTa urTierTzemoqmedebazea damokidebuli daavadebis gamosavali da janmrTelobis xarisxi. samwuxarod, qarTul medicinaSi ar mimdinareobs ganxilvebi iseTi nozologiuri xasiaTis sakiTxebisa, rogoricaa paTogenezi da gansakuTrebiT sanogenezi. sxvaTa Soris, isini mWidrodaa dakavSirebuli erTmaneTTan Tanamedrove Teoriuli da praqtikuli medicinis Zalze mniSvnelovani da perspeqtiuli problemebis gadawyvetSi da sagrZnoblad ganapirobebs maTi Semdgomi ganviTarebis perspeqtivas. paTogenezi _ organizmis TviTregulaciis darRvevis dinamikuri kompleqsia, romelic viTardeba funqciuri an struqturuli dazianebis Sedegad Sesabamisi refleqtoruli aparatebis zeWarbi gaRizianebis Sedegad. Aam ganmartebiT gamoyofen or yvelaze arsebiT, erTmaneTTan uwyvetad dakavSirebul paTogenezis elementebs: a) organizmis TviTregulaciis darRvevas da b) organizmis refleqtoruli aparatebis dazianebas, rac eqims saSualebas aZlevs mizanmimarTulad Seiswavlos meqanizmebi aramarto paTogenezis, aramed sanogenezisac, romelTa zemoqmedebas SeuZlia daavadebis ganviTarebis sxvadasxva etapze Seasustos an ukuganaviTaros paTologiuri procesi. paTogenetikuri da sanogenetikuri reaqciebis intensivoba da xarisxi erTi daavadebis mimdinareobis SemTxvevaSi, SeiZleba sagrZnoblad Seicvalos erTi procesis meoreSi gadasvliT. amitom, Tanamedrove medicinaSi sanogenezsa da paTogenezs Soris arsebuli urTierTdamokidebulebis Ses wav la un da ika veb des erT_erT mTavar adgils. SesaZlebelia, mravali mecnieris mier gamoxatuli arasakmarisi interesi paTogenezisa da sanogenezis urTierTdamokidebulebis sistemuri Seswavlisadmi, garkveulwilad aixsneba am fiziologiuri reaqciebis mkafio warmodgenis uqonlobiT. Nnaklebad cnobilia maT Soris arsebuli msgavsebebi da gansxvavebebi, da agreTve maTTan da- kavSirebuli Tanamedrove medicinis aqtualuri amocanebis gadawyvetis SesaZleblobebi. Mmecnierebis umetesoba daavadebis ganviTarebis analizisas Cveulebriv ar iziarebs paTogeneturi da sanogeneturi xasiaTis efeqtebsa da meqanizmebs. Yyvelaze xSirad am sapirispiro, urTierTsawinaaRmdego procesebis mimdinareobas aerTianeben daavadebis paTogenezis erT cnebaSi. zogjer kidevac uaryofen paTogenezisa da sanogenezis damoukidebelad Seswavlas, TiTqosda isini warmoadgens erTian ganuyofel process. amgvari midgoma zogierTi avtoris mxridan miuTiTebs maT mcdar Teoriul_praqtikul Sexedulebaze, rac dakavSirebulia nebismieri daavadebisas Sinagani meqanizmebisa da kanonzomierebebis intimuri xasiaTis Taviseburebebis codnis arsebul deficitTan. sxvaTa Soris daavadebis paTogenezi, am terminis sayovelTaod aRiarebuli gagebiT, mxolod im sakiTxebs moicavs, rac dakavSirebulia ama Tu im fiziologiuri meqanizmebis dazianebasTan, rac gamowveulia zeWarbi gamRizianeblis zemoqmedebiT. warmoqmnili funqciur_morfologiuri `msxvreva” am SemTxvevaSi warmoadgens avadmyofuri proce2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria sis ganviTarebis wamyvan faqtors. paTogenezis codna, e. i. daavadebis warmoSobisa da ganviTarebis gzebis meqanizmebis amoqmedeba, uSualod dakavSirebulia romelime fiziologiuri aparatebis dazianebaze, romelsac udavoa, gaaCnia gansakuTrebuli Teoriuli da praqtikuli mniSvneloba, radgan eqims aZlevs farTo SesaZleblobas dasabuTebulad umkurnalos an Tavidan aicilos daavadeba. amasTan, daavadebis procesis ganviTarebisa da klinikuri gamovlinebis rTuli dinamika ganpirobebulia aramarto Sesabamisi organizmuli aparatebis `msxvreviT”,aramed aucilebeli sanogeneturi efeqtebis CarTviT, e. i. rigi dacviTfiziologiuri reaqciebis amoqmedebiT, romelic mimarTulia organizmSi dazianebuli funqciebis aRdgenisaTvis an CanacvlebisaTvis, xolo es ki avadmyofis daavadebidan gamosvlas _ gamojanmrTelebas niSnavs. paTogenezsa da sanogenezs Soris brZola gansazRvravs Ddaavadebis xarisxobriv da raodenobriv Taviseburebebs, misi ganviTarebis dinamikas, da agreTve daavadebis ama Tu im gamosavals: gajansaRebas an sikvdils. Aamgvarad, metad aucilebelia Seswavlili iqnes aramarto `msxvrevis” elementebi, aramed organizmSi ganviTarebuli rTuli dacviT_SeguebiTi reaqciebis Taviseburebani, romlis dros irTveba sxvadasxvagvari sanogeneturi meqanizmebi. sanogenezis problemis jer kidev naklebad Seswavlil mizezTa gamo, gansakuTrebuli yuradReba unda mivaqcioT da vuzrunvelyoT mizanmimarTuli kvlevebi specialurad SemuSavebuli meToduri midgomebiT, rac mogvcems SesaZleblobas gamovavlinoT misi eqsperimentuli da klinikuri mimdinareobis Taviseburebani. sanogenezi gansxvavebiT gamojanmrTelebisa da kompensatoruli reaqciebisa, aris naklebad specifiuri procesi, romelSic monawileobas iRebs dacviT-SeguebiTi reaqciebis meqanizmebi, metaboluri, gamomyofi, imunuri, reproduqtuli xasiaTis kompleqsebi, riTac xorcieldeba konkretuli organizmis mizanmimarTuli brZola daavadebis winaaRmdeg. sanogeneturi ti pis 2013 weli reaqciebi dakavSirebulia organizmis sawyis mdgomareobasTan, asaxavs ra misi zogadi reaqtiulobis xarisxs da SeiZleba warmoiSvas ara marto gamoxatuli paTologiis dros, aramed im SemTxvevebSic, roca zeWarbi gamRizianebeli organizmSi jer kidev ar iwvevs SesamCnev avadmyofur efeqts. paTogenuri faqtoris zemoqmedebisas sanogenezis meqanizmebi pirvel rigSi miemarTeba `mtris ukugdebisaTvis”, amitom maTi srulyofisa da aqtiurobis xarisxi gansazRvravs imis SesaZleblobas, rom konkretuli individi ar daavaddes an SemdgomSi avad gaxdes. Tanamedrove klinikis interesebi daJinebulad moiTxovs sanogenezis problemis yovelmxriv Seswavlas. eqimis mniSvnelovani amocanaa _ aramarto aRkveTos organizmSi arsebuli `msxvrevebi” an Seasustos maTi paTogenuri zemoqmedeba ama Tu im funqciur moqmedebaze, aramed (zogjer is yvelaze mTavaria) SeinarCunos da SesaZleblobebis mixedviT gaaqtiuros avadmyofis sanogeneturi reaqciebi. sanogenezis arsisa da ZiriTadi meqanizmebis dadgenis gareSe SeuZlebelia medicinis Teoriisa da praqtikis Semdgomi nayofieri ganviTareba. sanogenezis SeswavlisaTvis seriozul winaaRmdegobas warmoadgens saqmis teqnikuri mxare. mocemuli problemisadmi saTanado uyuradRebobiT dRemde ar damuSavebula specialuri meToduri xerxebi sanogeneturi procesebis eqsperimentuli kvlevebisaTvis. sanogeneturi reaqciebi yvelaze gamoxatuli formiT Cveulebrivad vlindeba organizmis iseTi gansakuTrebuli mdgomareobebisas, rogoricaa, magaliTad, xangrZlivi iZulebiTi umoZraoba, sensibilizacia, uwonoba, vibraciuli efeqti da a. S. sanogenezis sxvadasxva mxareebis Seswavlis meTodebis damuSaveba upirvelesad unda iyos dakavSirebuli konkretuli eqstremaluri mdgomareobebis TaviseburebasTan. sanogenezis meqanizmebis obieqturi meToduri SesaZleblobebis gamoyeneba moiTxovs mravali avadmyofuri procesis sxvadasxva fazis Rrma eqsperimentul analizs, romelic unda iyos ganxiluli dinamikaSi. amasTan, sanogeneturi efeqti moiTxovs mizanmimarTul 65 Seswavlas, rogorc daavadebis paTogenezTan erTianobaSi, aseve misgan gancalkavebiT, damoukidebeli procesis saxiT, romelsac gaaCnia mravalmxrivi dacviT-adaptaciuri xasiaTi. Tu sanogenezis problemas eqsperimentatorebisa da klinicistebis mxridan mieqceva saTanado yuradReba, maSin saqmis meToduri mxare ar warmoadgens did siZneleebs, problema sworad iqneba gadawyvetili da medicinis mecnierebisa da praqtikis winaSe gaixsneba codnis axali horizontebi. koncefcia sanogenezze SeiZleba gaxdes daavadebis ganviTarebis rTuli dinamikis Semdgomi Semecnebis safuZveli, rogorc mTliani procesisa. Aase magaliTad: 1. janmrTelobas gansazRvravs sanogenetikuri meqanizmebis sakmarisi funqciuri aqtivoba da maTi kompleqsebis harmoniuli Serwyma; 2. daavadebiswina mdgomareoba, rogorc janmrTelobis daavadebaSi gadasvlis stadia warmoiSoba romelime sanogeneturi meqanizmebis jgufis an maTi kompleqsebis funqciuri aqtivobis daqveiTebiT, rac ganapirobebs maTi koordinaciis moSlas; 3. Tu paTogenuri gamRizianeblis Zala aRmoCndeba sakmarisi, xolo gareTa garemos pirobebi gaxdeba xelSemwyobi, maSin daavadebiswina mdgomareobis fonze organizmSi ganviTardeba rigi sanogeneturi meqanizmebis `msxvreva” da maTi kompleqsebis dezorganizacia, rac SemdgomSi gamoiwvevs daavadebas; 4. sanogeneturi meqanizmebis paTogeneturze prevalireba gansazRvravs organizmis daavadebidan gamosvlis dinamikasa da gamojanmrTelebis xarisxs; 5. paTogeneturi meqanizmebis funqciuri prevalireba sanogeneturze gansazRvravs daavadebis damZimebasa da organizmis sikvdils. mecnierebas, romelic Seiswavlis zegamRizianeblebis zemoqmedebisas organizmis reaqtiulobis, homeostazis SenarCunebisa da darRveuli funqciebis mizanmimarTul meqanizmebs warmoadgens sanologia (samedicino mimarTulebis valeologia), romlis safuZvelia sanogenezis fiziologiuri procesi _ paTologiuri fiziologiis ganviTarebis pirdapiri Sedegi. sanologia iseve, rogorc paTologiuri fiziologia, unda socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 66 iswavlebodes umaRles samedicino saswavleblebSi, radgan janmrTelobis SenarCunebasa da daavadebulis gankurnebaSi didi roli eniWeba dacviT-SeguebiTi meqanizmebis droul da efeqtur gamoyenebas, rac mimarTuli unda iyos organizmSi darRveuli fiziologiuri procesebis, organizmis Semgueblobisa da Sromisunarianobis aRsadgenad. daavadebis mimdinareobis procesSi aqtiurad monawileoben rogorc paTogenezuri, aseve sanogenezuri mimarTulebis fiziologiuri reaqciebi. daavadebis mkurnalobisas eqimis movaleobas Seadgens droulad Seafasos da gansazRvros, organizmSi mimdinare Tu romeli fiziologiuri reaqcia unda gaaZlieros an daTrgunos. cnobilia, rom medicina Tavisi arsiT ZiriTadad sam amocanas wyvets: es aris adamianis janmrTelobis ganmtkiceba, daavadebebis Tavidan acileba da avadmyofobidan gajansaReba. saxelmwifoebrivi jandacvis sistema YTavisi organizaciuli funqciis Sesasruleblad mTlianad gadarTulia avadmyofTa mkurnalobasTan dakavSirebuli amocanebis gadasawyvetad da isic destruqciuli, daubalansebeli midgomiT. Tu mxolod am strategiiT ixelmZRvanelebs jandacvis struqturebi,maSin mosaxleobis janmrTelobis ganmtkiceba da sicocxlis gaxangrZliveba miuRwevel ocnebad darCeba. Cvens qveyanaSi saxelmwifo- ebrivi zrunvis qveS unda damkvidrdes jansaRi cxovrebis wesis princi pebi, Seiqmnas gamajansaRebeli centrebis farTo qseli, dainergos saganmanaTleblo sistemaSi mozardebis samedicino kontroli da a. S. imis gamo, rom jandacvis socialuri instituti ver uzruvelyofs mosaxleobis janmrTelobis dacvas, princi pulad moiTxovs am sistemis demontaJs damoukidebeli samsaxurebis SeqmniT: calke _ avadmyofebisaTvis da calke janmrTeli adamianebisaTvis. Uunda gvaxsovdes, rom adamianebis janmrTeloba bavSvobis periodidan iwyeba da misi rezervebi amouwuravi rodia, umetesobas is bavSvobaSi arasakmarisad aqvs mobilizebuli, momwifebul asakSi es `rezervebi” TvlemsG da yovelive amis gamo advilad qreba sibereSi. Aamrigad, daavadebis paTogenezisa da sanogenezis sistemurma analizma ganapiroba Tanamedrove medicinaSi sistemuri midgomis gamoyenebis mizanSewoniloba, ramac mizandasaxulad moiTxova rogorc paTogeneturi, aseve sanogeneturi Terapiis farTo gamoyenebisa da srulyofis aucilebloba. sanologiis mecnierulma ideologiam stimulireba misca janmarTvis ganviTarebis process da misma praqtikaSi damkvidrebam xeli unda Seuwyos medicinis paTocentristuli mimarTulebis princi pebis rRvevas. Ees ki ganapiro- bebs janmrTelobis kriteriumebis SemuSavebis aucileblobas da mosaxleobaSi jansaRi cxovrebis wesis damkvidrebas. janmarTva unda gadaiqces sanologiis ZiriTad strategiad. literatura: i. doliZe _ valeologia, rogorc `janmrTelobis medicina”\\saqarTvelos samedicino Jurnali, 2009, 2, 146 _ 148; i. doliZe _ reabilitologisa da valeologiis adgili janmarTvis sistemaSi da klinikuri medicina, 2010, # 4, 80 _ 82 i. doliZe, g. CaxunaSvilijanmrTelobis marTvis princi pebi skolis asakis bavSvebSi \\ socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria, 2011, #13_8_7, 67_68 i. doliZe _ sanologia _ janmrTelobis marTvis fundamenturi moZRvreba\\ eqsperimentuli da klinikuri medicina, 2011, #2, 12 _ 17 i. doliZe _ samkurnalo pedagogikis roli samedicino valeologiaSi\\ saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe, 2012, #12, 173 _ 176 i. doliZe, g. CaxunaSvili – janmrTelobis marTvis princi pebi skolis asakis bavSvebSi \\ saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe, 2012, # 12, 188 _ 190 С. М. Павленко – Патогенез и саногенез болезни\\ Терапевтический архив, 1965, т. 37, №3, 115 – 119 Г. Л. Апанасенко – Медицинская Валеология, К., `Здоровье `, 1998. reziume daavadebis paTogenezisa da sanogenezis sistemuri analizi ig. doliZe, g. CaxunaSvili saqarTvelos humanitarul da saxelovnebo mecnierebaTa akademia daavadebis paTogenezisa da sanogenezis sistemurma analizma Tanamedrove medicinaSi ganapiroba sistemuri midgomis mizanSewoniloba, ramac mizandasaxulad moiTxova rogorc paTogeneturi, aseve sanogeneturi Terapiis farTo gamoyenebisa da srulyofis aucilebloba. sanologiis mecnierulma ideologiam stimulireba misca janmarTvis ganviTarebis process da misma praqtikaSi damkvidrebam xeli unda Seuwyos medicinis paTocentristuli mimarTulebis princi pebis rRvevas. Ees ki ganapirobebs janmrTelobis kriteriumebis SemuSavebis aucileblobas da mosaxleobaSi jansaRi cxovrebis wesis damkvidrebas. janmarTva unda gadaiqces sanologiis ZiriTad strategiad. SUMMARY SYSTEMIC ANALYSIS OF PATHO- AND SANOGENENIS I. DOLIDZE, G. CHAKHUNASHVILI Georgian academy humanitarian and art sciences Systemic analysis of patho and sanogenesis of a disease determined that sanogeneric therapies need to be polished. Development of sanology must change the vector of general medicine towards developing sanogeneric and prophylactic vectors, rather than pathogenetic. This leads to following problem, that new criterias of healthiness need to be worked out and healthy way of life myst be advertised among the people. Sanology must be the main strategy for the healthcare ministry. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 67 `siRaribe da janmrTeloba~ (iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, sazogadoebrivi jandacvis samagistro programa). T. maxaraZe iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti `siRaribe adamianis mdgomareobaa, romelic xasiaTdeba resursebis, SesaZleblobebis, arCevanis, usafrTxoebisa da uflebis dakargviT, rac aucilebelia cxovrebis adeqvaturi pirobebis da sxva samoqalaqo, kulturuli, ekonomikuri, politikuri da socialuri uflebebis dasakmayofileblad” kargi janmrTeloba socialuri da ekonomikuri ganviTarebis umniSvnelovanesi resursia, janmrTelobasa da mdgrad ganviTarebas Soris mWidro kavSiri arsebobs. janmrTelobis cneba mravalfaqtorulia da garda biologiurisa, is socialur, kulturul, ekonomikur da politikur elementebsac moicavs, rac Tavis mxriv, adamianis janmrTelobaze pozitiur an negatiur zemoqmedebas axdens. adamianis janmrTeloba keTildReobis mraval faqtorTan mWidrod aris dakavSirebuli, esenia: kvebis racioni, cxovrebis wesi, samedicino momsaxurebisadmi xelmisawvdomoba da sxv. aq udidesi roli socialur-ekonomikur determinantebs eniWeba, radganac swored isini moqmedebsNriskis faqtorTa mimarT mgrZnobelobis doneze. sakvanZo ki iseTi parametrebia, rogoricaa Semosavali, ganaTlebis done da dasaqmeba. es sami determinantiNerTmaneTTan garkveul kavSirSia, Tumca TiToeuli maTgani mosaxleobis socialur-ekonomikuri statusis sxvadasxva aspeqts asaxavs. am faqtorebs Soris arsebuli urTierTobebi Zalian rTulia da maT udidesi zegavlenis moxdena SeuZliaT mosaxleobis janmrTelobaze. sxvadasxva faqtorebis wili avadobis tvirTSi mocemulia cxrilSi: jan m r Te li ar Se iZ le ba iyos adamiani, romelic ar avad m yo fobs, mag ram imavdroulad iZulebulia iSimSilos, ganicdides xarisxiani wylis naklebobas, arNhqondes saxl-kari da a. S. dResdReobiT msoflioSi mcxovrebi 6 miliardze metiNadamianidan 1 miliardi siRaribis zRvars miRma cxovrobs, 3 miliardi moixmars dReSiN1 aSS dolarze nak lebs, 3 mi li ar di saT vis xelmisawvdomi ar aris sufTa sasmeli wyali, 2 miliardi sa- avadobis tvirTis determinantebi wyaro: Determinants of the burden of disease in the European Union, Stockholm, National Institute of Public Health, 1997. 2013 weli erTod ver moixmars eleqtroenergias. ar SeiZleba janmrTeladNCaiTvalos is sazogadoeba da mTlianad mosaxleoba, sadac farTodaa gavrcelebuliNnarkomania, alkoholizmi, mosaxleobisaTvis miuwvdomelia saTanado ganaTleba, Tanamedrove sakomunikacio saSualebebi, samedicino daxmareba. yve la ze mo Ca moT v li liNda sxva mravali faqtori xels uwyobs rogorc calkeuli pirovnebis dasnebovnebas, iseNmosaxleobaSi daavadebaTa gavrcelebas, rac kidev ufro amZimebs saerTo situacias. mosaxleobis janmrTeloba sazogadoebis ganviTarebis ZiriTadi pirobaa daNamaveNdrosNmisi moqmedebisNsabolooNSedegi. siRaribe globaluri movlenaa, romlis daZleva xorcieldeba zedmiwevniT neli tempebiT. dReisaTvis 1, 1 miliardi adamiani, anu msoflios mosaxleobis meeqvsedi, ganicdis ukidures siRaribes, isini arian Ratakebi RaribTa Soris da cxovrobenNganviTarebad qveynebSi. ukiduresad Raribebi (1, 1 miliardi adamiani) da Raribebi (1, 5Nmiliardi adamiani) Nmsoflios mosaxleobis 40%-s Seadgenen. yovelwliurad 8 milionze meti adamiani kvdeba im mizeziT, rom arian Zalian Raribebi da ara aqvTNelementaruli sa me di ci no daxmarebisadmi ekonomikuri xelmisawvdomoba. planetis umdidresTa 20%-isa da uRaribesTa 20%-is Semosavlebis Sefardeba 1960 wels iyo 30:1, 1991 wels 61:1, 1994 wels 78:1 da 2004 wels 150:1. siRaribesTan asocirebuli daavadebebis umetesoba aris infeqciuri daavadebebi- Sidsi, malaria, tuberkulozi, diarea da a. S. es daavadebebi da- 68 bal SemosavlebTan, sufTa wylisa daNsanitariisNnaklebobasTan, sakvebis arasrulfasovan moxmarebasTan, samedicino daxmarebaze xelmisawvdomobis ararsebobasTan aris da kav Si re bu li. gen de ru li diskriminaciiT, asakiT, rasiT, religiiT, eTnikuri jgufiT, seqsualuriNda geografiuli faqtorebiT gamowveuli uTanasworoba mTavrdeba siRaribiT. siRaribe, jandacvaSi uTanasworoba da usamarTloba Rrmad aisaxeba adamianebze daNisini infeqciuri riskebisadmi, daavadebebisa da dazianebebisadmi mowyvladni xdebian. arsebobs siRaribis sarwmuno korelacia ara marto in feq ci ur, ara med fsi qi kurNdaavadebebTanac. miuxedavad imisa, rom simdidre ar aris fsiqikuri janmrTelobisNaucilebeli winapiroba da arc siRaribe aris am daavadebaTa aucilebeli gamomwveviNmizezi, arsebobs mosazreba, rom siRaribe aris determinanti da cudi fsiqikuri janmrTelobis Sedegic. siRaribe ukve aRar Tavsdeba nacionalur sazRvrebSi, is globaluri gaxda da narkoti- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria kebis, daavadebebis, garemos dabinZurebis, migraciis, terorizmis da politikuri arastabilurobis saxiT gadakveTs sazRvrebs. siRaribis dayofa regionebis mixedviT ukanasknel aTwleulSi msoflioSi mimdinare globaluri procesebis fonze saqarTveloSi, iseve rogorc evropisa da centraluri aziis regionis gardamavali ekonomikis qveynebSi, aRiniSna siRaribis donis mniSvnelovani zrda. mTliani Sida produqtis axlandeli moculoba mniSvnelovnad CamorCeba gardamaval periodamdeNarsebuls, rac ZiriTadad politikur, ekonomikur da sazogadoebriv cxovrebaSiNmomxdarma cvlilebebma ganapiroba. `siRaribis globalizaciis” gamo 2000 wlis seqtemberSi ga e ros me-8 ple na rul sxdomaze, 193 saxelmwifosa da mTavrobis meTaurma da 23 saer Ta So ri so or ga ni za ci is xelmZRvanelma miiRes `aTaswleulis deklaracia”, romelSic Camoyalibebulia msofli- avadobis tvirTi mosaxleobis mdidar da Rarib jgufebSi os mSvidobis, usafrTxoebis da ganviTarebis sakiTxebi, agreTve warmodgenilia garemos dacvis, adamianis uflebebis dacvisa da efeqtiani saxelmwifo marTvis princi pebi. DdeklaraciaSi gansazRvrulia aTaswleulis ganviTarebis 8 mizani, romelic 2015 wlamde siRaribisa da misi gamomwvevi mizezebisa da gamovlinebebis daZlevis farTomasStabian parogramas warmoadgens. TiToeuli miznisaTvis SemuSavebulia konkretuli amocanebi, maTi SefasebisaTvis SerCeulia SesabamisiNindikatorebi. qveyanaSi siRaribis masStabis Sesafaseblad aucilebalia saarsebo minimumis dadgena, romelic Sromisunariani asakis adamianis arsebobisTvis saWiro minimaluri samomxmareblo kalaTis Rirebulebas warmoadgens. Eekonomikuri mdgomareobis gaTvaliswinebiT, sxvadasxva qveyanaSi, rogorc samomxmareblo kalaTis Semadgenloba, ise misi Rirebuleba da aqedan gamomdinare, saarsebo minimumicNsxvadasxvanairia. 2002 wlis mdgomareobiT saqar T ve lo Si ofi ci a lu rad dadgenili saarsebo minimumiT (TveSi 124 lari ) ar iyo uzrunvelyofili mosaxleobis 48%, amasTan ukiduresi siRaribis zRvars qve moT m yof Ta (vinc TveSi 50-55 larze naklebs moixmarda) xvedriTiNwili 14%-s Seadgenda. siRaribis done 2004 wels 52%-s, xolo 2005 wels - 57, 7%s Seadgenda (statistikis departamentis monacemebi). 20042005 wlebSi aRiniSneboda rogorc siRaribis siRrmis, ise simwvavis mateba saarsebo minimumis mimarT, rac Raribi mosaxleobis siRaribis zRvris donidan daSorebis wilis zrdas da Rarib ojaxTa Soris uTanasworobis gaRrmavebas aRniSnavda. jan m r Te lo bis msof lio organizaciis monacemebiT, 5 wlamde asakis bavSvTa Soris mokvdaobis 10, 5 milioni SemTx2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria vevidan 97% ganviTarebad qveynebze modis da umetesoba pnevmoniiTa da diareiT aris gamowveuli; 2 mln bavSvis sikvdilis Tavidan acileba SesaZlebeli iqneboda vaqcinaciis farTod danergviT; yovelwliurad 585 000 axalgazrda qali iRupeba orsulobis an mSobiarobis dros (evropaSi - 1400-dan erTi, aziaSi - 65dan erTi, xolo afrikaSi - 16dan erTi). cudi janmrTeloba da siRaribe erTmaneTTan mizez-Sedegobrivad aris dakavSirebuli. es niSnavs, rom avadmyofi adamianisTvis arsebobs gaRaribebis ufro meti SesaZlebloba, xolo Raribebi avadmyofobisa da invalidobis mimarT ufro mowyvlad jgufs ganekuTvnebian. cudi janmrTeloba da janmrTelobaze gaRebuli xarjebi Rarib mosaxleobas mZime tvirTadNawveba da `SeZlebulTa” mniSvnelovan nawilsac gardamavali siRaribisken ubiZgebs. siRaribe qalaqad da soflad mniSvnelovnad gansxvavebul movlenas warmoadgens. siRaribe qalaqad ZiriTadad aras rul fa so van kve bas Tan aris dakavSirebuli, rac saerTo jamSi ufro mwvave da Rrma siRaribis maCvenebelia. soflad ki siRaribe kvebas iSviaT SemTxvevaSi ukavSirdeba, Tumca es mxolod im faqtiTaa ganpirobebuli, rom soflad kvebis produqtebis moxmarebas ZiriTadad sakuTari warmoebis sursaTi gansazRvravs. soflad mosaxleobis umTavres problemas fuladi resursebis deficiti da infrastruqturis arasakmarisi ganviTareba ganapirobebs, rac Sesabamisad momsaxurebis ZiriTad saxeebze xelmisawvdomobas amcirebs. siRaribis donis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani ganmsazRvreli faqtori aris umuSevroba. rac ufro metia SinameurneobaSi umuSevari wevrebi, miT ufro metia aseTi Sinameurneobebis siRaribis zRvars miRma moxvedris riski. siRaribis zRvars miRma myofi Sinameurneobebis TiTqmis 40%Si arcerTi wevri ar aris dasaqmebuli. Raribi Sinameurneobebis TiTqmis 45%-Si erT momuSaves saSualod 2 an meti suli hyavs sarCeni Tavis CaTvliT. SinameurneobebSi, romelTa yvela wevri umuSevaria, siRaribis done saSualoze TiTqmis 3-jer maRalia. 69 jan m r Te lo bis msof lio organizaciis monacemebiT, rogorc umuSevroba, ise samuSaos dakargvis SiSi uaryofiTad moqmedebs janmrTelobaze, zrdis fsiqologiuri darRvevebisa da suicidebis risks, ganurCevlad adamianis ganaTlebis donisa da sacxovreblis sakuTrebisa. amrigad, saqarTveloSi amJamad arsebuli socialur-ekonomikuri mdgomareoba jerjerobiT optimizmis safuZvels ar iZleva. «Raribi eri janmrTeli ver iqneba» _ sayovelTaod cnobili es gamonaTqvami zedmiwevniT sworad asaxavs qveyanaSi mosaxleobis janmrTelobis mxriv Seqmnil viTarebas, razec metyveleben kidevac zemoaRniSnuli monacemebi. aqedan gamomdinare, metad aucilebeli da aqtualuria qveyanaSi siRaribis daZlevis amocanis gadaWra. gamoyenebuli literatura: http://www. greenadvocacy. net/photos/7424-National%20Report%202005. pdf http://www. who. int/hdp/poverty/en/ http://whiteband. caucasus. net http://www. cdc. gov/dhdsp/maps/sd_poverty_2004. htm reziume `siRaribe da janmrTeloba“ T. maxaraZe iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti mosaxleobis janmrTeloba sazogadoebis ganviTarebis ZiriTadi pirobaa da amave dros misi moqmedebis saboloo Sedegi. cudi janmrTeloba da siRaribe erTmaneTTan mizez-Sedegobrivad aris dakavSirebuli. es niSnavs, rom avadmyofi adamianisTvis arsebobs gaRaribebis ufro meti SesaZlebloba, xolo Raribebi avadmyofobisa da invalidobis mimarT ufro mowyvlad jgufs ganekuTvnebian. cudi janmrTeloba da janmrTelobaze gaRebuli xarjebi Rarib mosaxleobas mZime tvirTadNawveba da `SeZlebulTa” mniSvnelovan nawilsac gardamavali siRaribisken ubiZgebs. amitom metad aucilebeli da aqtualuria qveyanaSi siRaribis daZlevis amocanis gadaWra, vinaidan «Raribi eri janmrTeli ver iqneba» SUMMARY “POVERTY AND HEALTH” T. MAKHARADZE, TSU Healthy population is the basis of social development and at the same time its’ final result. Bad health condition and poverty are almost always linked together. This means that unhealthy person can easily be converted to poor and poor people are more likely to catch various disease or inabilities. Bad health and finances spent in healthcare facilities are heavy burden not for only poor but even for the people above average income. That is why it is vitally important for our country to solve the problem of poverty, otherwise, `poor nation will never be healthy”. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 70 plazmuri nakadis klinikuri gamoyenebisa da nawolebis simZimis prognozul-analogiuri skalis Sefasebis pirveli gamocdileba kritikul avadmyofebSi z. xelaZe, s. jaiani, b. cucqiriZe, n. kviciani, g. CaxunaSvili, d. CaxunaSvili kritikuli mdgomareobebis medicinis instituti, respublikuri sefsisis sawinaaRmdego centri, Tbilisi, saqarTvelo problemis aqtualoba. nawolebi - distrofiuli wylulovan-nefrozuli procesebia, isini uviTardebaT xangrZlivad sawolSi myof dasustebul avadmyofebs, romlebsac ar aqvT moZraobis saSualeba da miekuTvneba kritikul mdgomareobaSi myof avadmyofTa mkurnalobis procesSi erTerT yvelaze gavrcelebul problemas, gansakuTrebiT xSirad - nevrologiuri profilis avadmyofSi. nawolebis warmoqmnaSi xangrZlivad mwoliare mdgomareobaSi myofi avadmyofebisaTvis aucilebelia damatebiTi faqtorebi, romlebic aucilebelia maTi ganviTarebisaTvis. maT miekuTvneba organizmis damcvelobiTi Zalebis daqveiTebiT mimdinare mZime daavadebebis arseboba, ris gamoc qsovilTa regeneraciis unari mcirdeba. yvelaze xSirad nawolebi uviTardebaT avadmyofebs insultiT, dambliT da xerxemlisa da zurgis tvinis travmebiT da gamowveuli arian, rogorc meqanikuri faqtorebiT (e. w. egzogenuri), romelsac mivyavarT qsovilebis danekrozebisaken, aseve endogenuri faqtorebiT, romelTa ganviTareba ganisazRvreba organizmis cxovelqmedebis darRveviT (qsovilTa neirotrofikuli cvlilebebi). dRemde nawolebis ganviTarebis sixSire, personalis mier avadmyofis swori marTvis miuxedavad, rCeba maRali. kerZod, nawolebi aRiniSneba 40-ze met SemTxvevaSi yovel 100 000 mosaxleze. aRniSnuli daavadeba uviTardebaT asakovan pirebs, romelTac 65%-Si aReniSnebaT barZayis yelis motexiloba, im pacientTa 30%s, romlebic moTavsebuli arian intensiuri Terapiis blokSi, avadmyofTa 60%-s, romelTac aReniSnebaT tetraplegia. nawolebis ganviTarebis sixSire pacientebSi, romelTac gadaitanes xerxemal-zurgis tvinis travma aRwevs 4060%-s, xolo zogierTi avtoris monacemebiT zurgis tvinis dazianebisas 80%-sac ki. amasTan nawolis garTulebis ganviTarebis albaToba iseTebi rogoricaa tkivili, depresia, infeqciebi (abscesebi, septiuri arTritebi, baqteriemiebi, sefsisi) gvxvdeba avadmyofTa 20-30%Si. xangrZlivi Seuxorcebeli nawolebis SemTxvevaSi viTardeba osteomieliti, xolo detaluri gamosavlis riski izrdeba 4-5-jer. Cvens qveyanaSi aRniSnul problemas ufro meti mniSvneloba aqvs, es dakavSirebulia imasTan, rom nawolebi analogiuri kategoriis avadmyofebs emarTebaT sarwmunod xSirad uC- ndebaT ra ifi woliT reJimSi myof mZime avadmyofebs. aseTi avadmyofebis 50-60%-s aqvT IIIIV xarisxis nawolebi. nawolebis mkurnaloba sakmaod xangrZlivi da ZviradRirebuli procesia. zogierTi avtoris monacemebiT aseTi avadmtofebis mkurnalobis Rirebuleba evropisa da aziis zogierT qveyanaSi meryeobs 10000-dan 40000 amerikul dolaramde. operaciuli mkurnalobis SemTxvevebi es cifri izrdeba ramodenimejer, amasTan aRiniSneba operaciis Semdgomi garTulebebis da letalobis maRali procenti. saSualod, operaciis Semdgomi nawolebis mxolod 50-75% xorcdeba pirveladad, danarCen SemTxvevebSi aucilebelia damatebiTi, sakmaod xangrZlivi konservatiuli Terapia an ganmeorebiTi operacia. amis gamo msoflios wamyvan klinikebSi, romlebic dakavebuli arian am problemiT, operacia utardebaT mxolod avadmtofTa 2030%-s, ZiriTadad es arian pacientebi IV xarisxis nawolebiT. operacias win uZRvis xangrZlivi momzadeba, romelic grZeldeba 2-3 Tvidan 1 wlamde. II da III xarisxis nawolebis mkurnaloba konservatiulia. saqarTveloSi operaciuli mkurnaloba gamoiyeneba iSviaTad, operirdeba avadmyofTa daaxloebiT 10%, danarCeni pacientebis mkurnaloba konservatiulia. amasTan nawolebis mkurnalobis axal perspeqtivebs xsnis plazmuri gamosxivebis komponentebis gamoyeneba (sakuTriv plazmuri nakadi, ozoni, ultraiisferi gamosxiveba da azotis oqsidi). eqsperimentuli da klinikuri kvlevebis zogierTma monacemebma gviCvena, rom plazmuri nakadis gamoyeneba saSualebas iZleva swrafad, efeqturad da xarisxianad Seasrulos hemostazi, saimedod gauwios Wrilobis zedapirs hermetizireba, moacilos nekrozulad Secvlili qsovilebi, gaakeTos Wrilobis sterilizeba. aseve gamovlenili iqna ozonis da ultraiisferi sxivebis gamoxatuli baqteriociduli moqmedeba da azotis oqsidis biomastimulirebeli efeqti. kvlevis mizani. kvlevis mizans warmoadgenda Cvens mier SemuSavebuli skalis gamoyeneba da praqtikaSi danergva nawolebis simZimis, mkurnalobis Semdgomi taqtikisa da prognozis garkvevis mizniT, agreTve nawolebiT garTulebuli kritikuli avadmyofebis mkurnalobis Sedegebis gaumjobesebis SesaZlebloba plazmuri nakadis kompleqsur mkurnalobaSi gamoyenebis dros. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria kvlevis Sedegebi. Cvens mier Sedgenil da SemuSavebul iqna nawolebis axali klasifikacia balebis mixedviT. masSi gaTvaliswinebulia nawolebisa da pacientis mdgomareobis mTeli rigi mniSvnelovani kriteriumebi. es klasifikacia gvexmareba ganvsazRvroT nawolebis simZmis zogadi suraTi da SevafasoT igi ara marto stadiebis, aramed lokalizaciis, xasiaTis, siRrmis, farTobisa da nawolebis ganviTarebis xelSemwyobi damatebiTi faqtorebis mixedviT. es saSualebas gvaZlevs ganisazRvros nawolebiani Wrilobis mdgomareobisa da qirurgiuli operaciebisaTvis mzadebis kriteriumebi, dadgindes nawolebis mdgomareba, agreTve gakontroldes avadmyofis mkurnalobis swori taqtikisa da efeqturobis SerCeva. nawolebis simZmis Sefasebis prognozul-analogiuri skala: avadmyofis simZimis Sefaseba: 1 qula - damakmayofilebeli. 2 qula - saSualo simZimis (sasicocxlo funqciebis kompensireba). 3 qula - mZime (sasicocxlo funqciebis xangrZlivi kompensireba). 4 qula - ukiduresad mZime (kritikuli mdgomareoba). 5 qula - terminaluri. nawolebis ganciTarebis xelSemwyobi damatebiTi faqtorebi: 1 qula - sisxlis mimoqcevis adgilobrivi darRveva. 2 qula - Saqriani diabei, gadatanili operaciebi. 3 qula - sefsisi, onkologiuri darRvevebi. 4 qula - tvinis darRvevebi. 5 qula - spinaluri darRvevebi. nawolebis dayofa lokalizaciis mixedviT: 1 qula - erTu qveda kiduri. 2 qula - orive qveda kiduri. 3 qula - kudusuni, dundulo, menji. 4 qula - beWi, mxari. 5 qula - Tavi. nawolebiani Wrilobis xasiaTi: 1 qula - danawibureba da epiTelizacia. 2 qula - granulacia. 3 qula - serozuli gamonadeni. 4 qula - mSrali nekrozi. 5 qula - sveli nekrozi. nawolebis siRrmis Sefaseba: 1 qula - gafermkrTaleba, silurje, adgilobrivi hi poTermia. 2 qula - buStukebis arseboba, adgilobrivi hi peremia, SeSupeba. 3 qula - wylulis formireba, romelic ar vrceldeba kanis qveS. 4 qula - nekrozi, romelic vrceldeba kanis qveS, magram ar aRwevs Zvlebs. 5 qula - mekrozi, romelic aRwevs Zvlisazrdelas da Zvlebs. nawolebis farTobis saerTo daxasiaTeba: 1 qula - 10 sm-ze naklebi. 2 qula - 10-20 sm. 2013 weli 71 3 qula - 20-35 sm. 4 qula - 35-50 sm. 5 qula - 50 sm-ze meti. qulebis saerTo minimaluri raodenoba - 6. qulebis saerTo maqsimaluri raodenoba - 30. aRniSnuli skala dResdReisobiT aprobirebulia Cvens institutSi samkurnalod myof 103 avadmyofze. miRebuli monacemebi saSualebas iZleva skalis gamoyenebiT rekomendirebul iqnas nawolebiani Wrilobebis saoperaciod momzadebis aucileblobisa da mzadebis gansazRvrisaTvis. am mizniT, Cveni monacemebiT, yvelaze misaRebad iTvleba qulebis saerTo raodenobis 15-dan 22-mde Sualedi. ufro maRali cifrebi miuTiTebs adgilobrivi paTologiuri procesisa da zogadi mdgomareobis gamoxatul simZimeze, rac saWiroebs avadmyofis operaciisaTvis damatebiT momzadebas. qulebis saerTo raodenoba 15-ze dabla miuTiTebs konservatiuli mkurnalobis meTodis upiratesobaze. aseve warmodgenilia mniSvnelovnad skalis gamoyeneba prognozirebis mizniT, agreTve mkurnalobis mimdinareobis drouli koregirebisaTvis. 22-is zeviT prognozi gvesaxeba saeWvod, xolo 26-ze da maRla - ukiduresad arakeTilsaimedod. mkurnalobis procesSi 10-12 dRis ganmavlobaSi dadebiTi dinamikis ararsebobsas, rekomendirebulia mkurnalobis koreqciis Catareba antibiotikebis daniSvniT (an SecvliT), dezintoqsikaciuri Terapia, imunomodulatorebis daniSvna, samkurnalo fizkulturis damatebiTi Catareba, fizioTerapiuli mkurnaloba, oqsigenoTerapia, vitaminoTerapia da a. S. miRebuli Sedegebi safuZvels iZleva mocemuli skala CavTvaloT sakmaod obieqturad da praqtikul saqmianobaSi moxerxebulad da rekomendacia gavuwioT mis aprovacias avadmyofTa nawolebis profilaqtikasa da mkurnalobisas kritikul medicinaSi. yvela avadmyofs utardebodaT kritikuli medicinis institutSi miRebuli standartuli kvleva da mkurnaloba, aseve planimetriuli kvleva da fotometria. maT utardebodaT, plazmuri nakadis gamoyenebiT, nawolebis kompleqsuri mkurnaloba, xolo Cvenebebis mixedviT - nekreqtomia, plazmuri nekreqtomiis meTodikis CaTvliT. profilaqtikis mizniT, imisaTvis, rom yvela Cveni pacientisTvis SegvenarCunebina kani janmrTel mdgomareobaSi utardebodaT Sesabamisi kveba (sakvebi unda Seicavdes ara nakleb 20%-isa cilas), vitamin „c’’-s preparatebis CarTviT (500mg 2-jer dReSi) da siTxe (Tu ar arsebobda SezRudva avadmyofi iRebda aranakleb 1, 5l dReSi), datenianebul kans vaSrobdiT, xolo mSrals - vatenianebdiT, SesaZleblobis mixedviT avadmyofs vuwyobdiT haeris abazanebs dReSi ramodenimejer, Tu avadmyofi Tavisi mdgomareobiT iZleoda amis saSualebas vabru- 72 nebdiT gverdze. pacientis umoZraobis SemTxvevaSi mis mdebareobas vcvlidiT yoveli 2 saaTis Semdeg. TviTeuli nawolebiani avadmyofi uzrunvelyofili iyo drekadi gasaberi leibiT (sisqiT aranakleb 1, 5sm. ). kudusunis qveS vadebdiT rezinis gasaber rgols, romelzec Camocmuli iyo baliSis piri, xolo umoZrao xelebisa da fexebis qveS vaTavsebdiT toprakebs, romlebic avsebuli iyo specialuri SemavseblebiT an tiloTi. yoveldRiurad kans vuzeldiT qafuris spirtiT, Tbili wyliT an madenzificirebeli xsnariT dasvelebuli pirsaxociT, kani iwmindeboda pirsaxociT. gaSrobis Semdeg kanis problemur adgilebs vayridiT talks. hi peremiis SemTxvevaSi kanis zedapirs vasxivebdiT plazmuri sxivebis ganfokusirebuli nakadiT. ZiriTad #1jgufSi (53 pacienti) damatebiT kompleqsur mkurnalobaSi gamoiyeneboda nawolebis dasxiveba plazmuri nakadiT. meTodika reJimSi „plazmuri dasxiveba“ efuZneboda 5 (33 pacienti) an 10 (20 pacienti) xanmokle, yoveldRiur ganfokusirebul dasxivebas plazmuri nakadiT nawolebiani Wrilobis gavrcelebis zonebSi, 5-7wuTis ganmavlobaSi, 10-15sm-is daSorebiT kanis zedapiridan. plazmuri nakadis daxris kuTxe Wrilobis zedapiris sibrtyesTan Seadgenda 30-45 graduss. manZili saqSenidan qsovilebamde Seadgenda 40-dan 60mm-mde. plazmuri sxivis temperatura kanis zedapirze iyo uxifaTo da Seadgenda 40-42 graduss C-iT, TviTon meTodika ar saWiroebda winaswar momzadebas da ar iyo damokidebuli avadmyofis mdgomareobis simZimeze. plazmuri nakadi „plazmuri aorTqlebis“ reJimSi gamoiyeneboda Semdegi meTodikiT: Wrilobis zedapiris kidis paralelurad edeboda nestiani, steriluri, dolbandis safeni, raTa daculi yofiliyo Termuli dazianebisagan Wrilobis kideebi Wrilobis zedapiridan areklili maRaltemperaturuli Semobrunebuli turbulenturi nakadebiT. 30-45 gradusiani daxriT TandaTanobiT da wriuli moZraobiT Wrilobis zedapiris garSemo 5-15 mm-is manZilze tardeboda misi damuSaveba. nekrozuli qsovilebis moSorebis Semdeg Wrilobis zedapirs vamuSavebdiT plazmuri skalpeliT, romlis zemoqmedebiT elviseburad orTqldeboda darCenili sicocxlisuunaro qsovilebi da eqsudati, amasTan adgili hqonda koagulacias da hemostazs. damuSavebis Semdeg Wrilobis zedapiri praqtikulad xdeboda steriluri. aRniSnuli mani pulaciebis Catarebis dro varirebda 5-8 wuTis SualedSi. gamoyenebuli iyo nawolebis mkurnalobis sqemebi, romlebic moicavda paTogenezis yvela rgols. aRniSnuli sqemebi nawolebiani Wrilobis adgilobriv mkurnalobasTan erTad aucileblad moicavda qirurgiul damuSavebas plazmuri nakadiT. tardeboda gadaxvevebi da sxva mani pulaciebi, romlis drosac avadmyof- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria Ta nawolisaTvis aucilebel komponents warmoadgenda midamos dasxiveba plazmuri komponentebiT. agreTve tardeboda avadmyofTa saerTo mkurnaloba zogadad miRebuli meTodikebiT, rogoricaa infuziur-dezintoqsikaciuri, antibaqteriuli, imunoTerapiuli, fizioTerapiuli, samkurnalo fizkulturis, biologiurad aqtiur wertilze zogadmastimulirebeli zemoqmedebis da a. S. meTodebi. #2 sakontrolo jgufSi (50 pacienti) Wrilobis dasufTaveba xdeboda momakvdavi qsovilebis mocilebiT, ris Semdeg igi ixureboda kaliumis 1%-iani permanganatis xsnariT dasvelebuli steriluri safeniT. naxvevs cvlidnen aranakleb 2-jer dReSi. Semdeg gadadiodnen dolbandis safenebze, romlebic Wrilobas edeboda Semdgomi fiqsaciiT viSnevskis malamos an sxva preparatebis gamoyenebiT, isini aCqareben reparaciul procesebs nela mimdinare granulaciuri da maepiTelizirebeli Wrilobebis dros („levomikoli“, „levosini“, qacvis zeTi da sxva). nawolze meoradi infeqciis TandarTvisas gamoiyeneboda antisepriuri da antibaqteriuli saSualebebi: boris mJava, wyalbadis 3%-iani zeJangi, malamoebi „levomikali“ da „levosini“. WrilobisaTvis sveli pirobebis Sesaqmnelad gamoiyeneboda alginatebi, Wrilobebis safenebisa da fxvnilebis saxiT Sesavsebad, xolo hidrokoloiduri naxvevebi misi gawmendisa da daxurvis mizniT. kvlevis Sedegebi. #1 jgufSi uSualod plazmiT damuSavebis Semdgom Wrilobis zedapiri mniSvnelovnad gasufTavda, mikrobuli moTesva Semcirda ramdenjerme. plazmiT damuSavebis Semdgom pirvelive dRe-RameSi pacientTa 80%-s aReniSneboda TviTSegrZnebis gaumjobeseba, SeumcirdaT tkivili Wrilobis areSi, rac plazmuri nakadis maanesTezirebeli efeqtiT ganisazRvreba. #2 jgufSi TviTSegrZneba da tkivilis Semcireba Wrilobis areSi aReniSnaT mxolod pacientTa 30-35%-s, danarCenebs SeunarCundaT intensiuri tkivili, adgilobrivi garTulebebi mxolod 1-2 erTeuliT. #1 jgufis pacientTa 80%-s 3-4 dRe-Ramis ganmavlobaSi gaugrZeldaT mdgomareobis subieqturi gaumjobeseba, sxeulis temperaturuli maCvenebeli Semcirda saSualod 0, 8-0, 90±0, 20С-iT. mniSvnelovnad daqveiTda leikocitebis maCvenebeli periferiul sisxlSi (11, 9±1, 1*109/l) da intoqsikaciisa limfocitaruli indeqsi (3, 0±0, 3). #2 jgufSi,imave periodSi,mdgomareoba gaumjobesda pacientTa 45%-Si, temperaturis saSualo maCvenebeli Semcirda daaxloebiT 0, 4-0, 50±0, 20С-iT. leikocitebis maCvenebeli sisxlSi Semcirda da gaxda (13, 1±0, 6*109/l) da intoqsikaciis limfocitaruli indeqsi ki (3, 5±0, 3). me-5-7 dRe-Rameze #1 jgufis pacientTa 60%ze metis mdgomareoba fasdeboda rogorc damakmayofilebeli, danarCenebisa ki, rogorc saSualo simZimis. sxeulis temperaturuli maCvenebeku varirebda 37, 40±0, 20С-is farglebSi, into2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria qsikaciis limfocitaruli indeqsi progresulad mcirdeboda 2, 5±0, 2-mde. gaumjobesda sisxlSi leikocitebis maCvenebeli (saS. 8, 2±1, 1* 109/л). amasTanave SemTxvevaTa 30%-is Wrilobis gamonadenSi mikroorganizmebis zrda ar xdeboda. #2 jgufSi avadmyofTa 40%-is mdgomareoba fasdeboda rogorc SedarebiT damakmayofilebeli, 50%-isa rogorc saSualo simZimis, xolo 10%-is - rogorc mZime. intoqsikaciis limfocitaruli indeqsi #1 jgufTan SedarebiT daqveiTda mcirediT (2, 8±0, 3-mde), igive iTqmis leikocitarul maCvenebelze (saS. maCvenebeli gaxda 9, 8±0, 8*109/l); sxeulis temperatura iyo 37, 70±0, 30С-is farglebSi. amasTanace SemTxvevaTa mxolod 5%-s ar aReniSneboda mikroorganizmTa zrda. me-7-10 dRe-Ramis periodSi #1 jgufSi pacientTa 75%-is mdgomareoba fasdeboda, rogorc SedarebiT damakmayofilebeli. organizmis temperaturuli maCveneblebi mcirdeboda 37, 00±0, 20СiT. intoqsikaciis leikocitaruli indeqsi mcirdeboda 2, 0 ±0, 2-mde. periferiul sisxlSi leikocitaruli maCveneblis done Semcirdeboda 7, 5±0, 6*109/l-mde. organizmis temperatura normalizda 70%-ze met pacientSi. Semcirda infiltracia, Wrilobis kideebi gamkvrivda, Wrilobebi praqtikulad mTlianad gaiwminda. #2 jgufSi daSavebulTa 55%-is mdgomareoba fasdeboda rogorc Sedarebis damakmayofilebeli. intoqsikaciis limpicitarul indeqsis maCvenebeli da leikocitozis done #1 jgufTan SedarebiT mcirdebodaSedarebiT nela, organizmis temperatura normalizda daSavebulTa 30%-Si. zomierad mcirdeboda infiltracia, Wrilobis kideebi mkvrivdeboda da iwmindeboda. baqteriologiuri kvlevebisas xSirad vlindeboda Sereuli mikroflora stafilokokuri, Cirqovani da sokovani kulturebis siWarbiT. „plazmuri dasxivebis“ reJimis gamoyenebam inficirebuli nawolebis zedapirdze migviyvana moulodnel Sedegamde. dasawyisSi plazmuri dasxiveba gamoiyeneboda mxolod Wrilobbis zedapiris damatebiTi gamoSrobis mizniT, xolo mogvianebiT SemCneul iqna, rom „plazmuri moberva“-s gaaCnia aramarto gamoSrobis, aramed ufro metad biostimulatoruli efeqti. Wrilobis mimdinareobis procesis maCveneblebi miuTiTeben, rom Wrilobis defeqtis dinamiuri plazmuri dasxiveba sisxlZarRvovani darRvevebis fonze xels uwyobda mikrobuli moTesvianobis donis da qveiTebis 2-4 rigirs, mikrofloris saxeobisa da Stamebisagan damoukideblad. pirveli 2-3 dasxivebis Semdegac ki mniSvnelovnad qveiTdeboda Wrilobebis areSi tkivilebis intensivoba, xolo 4-5-is Semdeg maT zedapirze Cndeboda granulaciis erTeuli fokusebi, romlebic 1-2 dRis Semdeg erTiandeboda kunZulebad. erTdroulad granulaciebis zedapirze Cndeboda epiTeluri qsovi2013 weli 73 lis ubnebi. damaxasiaTebelia, rom Wrilobis epiTelizacia rig SemTxevebSi xSirad iwyeboda ara napirebidan, aramed centridan wvrili kerebis, xidebis an radialuri bilikebis saxiT. procesis aseTi mimdinareoba, zogadad miRebul meTodebTan SedarebiT, uzrunvelyofda wylulovani defeqtis swraf Sexorcebas. Cvens mier dadgenil iqna, rom plazmuri nakadis gamoyeneba kidurebis Wrilobebis mkurnalobaSi saSualebas iZleva ufro swrafad gaiwmindos Wriloba paTogenuri makroflorisagan, plazmuri sxivebis maRaltemperaturuli ultraiisferi gamosxivebisa da ozonis baqteriociduli zemoqmedebis gamo. plazmuri nakadis gamoyeneba saSualebas iZleva umravles SemTxvevaSi miviRoT Wrilobis praqtikulad steriluri zedapiri, danarCen SemTxvevebSi mikrobebis koncentracia bevrad maRalia „kritikul“ donesTan SedarebiT. Catarebulma kvlevebma saSualeba mogvca migveRo sarwmuno Sedegebi, romlebic amtkiceben plazmuri nakadis gamoyenebis mizanSewonilobis Wrilobebis sterilizaciisa da Cirqovani garTulebebis ganviTarebis aRkveTis mizniT. daskvnebi. aqedan gamomdinare, nawolebis kompleqsuri mkurnaloba kritikul avadmyofebSi, romelic moicavs Wrilobis zedapiris damuSavebis da dasxivebis plazmisa da misi komponentebis (ozoni, ultraiisferi sxivebim azotis oqsidi) daxmarebiT, saSualebas iZleva miviRoT gamoxatuli dadebiTi efeqti. amave dros mcirdeba mkurnalobis saSualo vadebi 20-30%-iT, SeimCneva WrilobaSi regeneraciuli procesebis ufro intensiuri mimdinareoba, mdgomareoba ufro iSiaTad rTuldeba sefsisiT, umjobesdeba (maT Soris postoperaciuli tkivilebis Semcirebis xarjze) operaciis Semdgomi periodis mimdinareoba da funqciis adreuli aRdgena xdeba SesaZlebeli. nawolebis mkurnalobis axali meTodika plazmuri nakadis gamoyenebiT saSualebas gvaZlevs movaxdinoT nawolebis garTulebebis profilaqtika ufro maRali xarisxiT da agreTve ukve ganviTarebuli nawolebis efeqturi mkurnaloba. Wrilobis zedapirebis damuSaveba rekomendirebulia reJimebiT „koagulacia“ da „plazmuri dasxiveba“. literatura 1. Басков А. В. Хирургическое лечение пролежней у больных со спинномозговой травмой // Вопросы нейрохирургии. – 2000. – № 1. – С. 30-33. 2. Гаркави А. В. Комплексное лечение пролежней у спинальных больных: Дис.... канд. мед. наук. – М., 1991. 3. Дудченко М. А. и др. Комплексное лечение трофических язв // Лечащий врач. — 2002. – № 10. – С. 72— 75. 4. Джаиани С. В. «Применение плазменных потоков при лечении хронических гнойных ран». Конференция «Сепсис». Тбилиси. 1999, стр. 8-9. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 74 4. Климиашвили А. Д. Профилактика и лечение пролежней // Русский медицинский журнал. – 2004. – № 12. – С. 40-45. 5. Мусалатов Х. А., Елизаров М. Н., Насридинов М. А. Лечение пролежней у больных с повреждением позвоночника и спинного мозга // Медицинская помощь. – 2002. – № 3. – С. 22-28. 6. Новикова Н. Ф., Мордовцев В. Н., Паренькова Т. В. Новые возможности лечения трофических язв, ран кожи и мягких тканей, пролежней и свищей // Provisorum. – Т. 1, № 4. – С. 30—33. 7. Телешов Б. В. и др. Принципы профилактики и лечения пролежней // Хирургия / приложение. – 2002. – № 2. – С. 32—35. 8. Цуцкиридзе Б. Н. Применение плазменных потоков при боевых повреждениях конечностей. Дисс. акад. ст. доктора медицины. – 2007. – 163 с. 9. Цуцкиридзе Б. Н. Джаиани С. В., Мгалоблишвили Г. И. Применение плазменных потоков в хирургической обработке гнойно-септических осложнений при повреждениях конечностей // Georgian Medical News. – 2007. – № 6. – С. 19 – 22. 9. Fowler E., Papen J. C. // Decubitus. – 1991. – Vol. 4. № 3. – P. 47-53. 10. Yarcony G. M., Hememann A. W. Spinal Cord Injury. – 1995. – P. 100-119. 11. Kheladze Z. «New Steps in Critical Care Medicine». Critical car medicine institute, Tbilisi, 1998, 215 p. reziume plazmuri nakadis klinikuri gamoyenebisa da nawolebis simZimis prognozul-analogiuri skalis Sefasebis pirveli gamocdileba kritikul avadmyofebSi z. xelaZe, s. jaiani, b. cucqiriZe, n. kviciani, g. CaxunaSvili, d. CaxunaSvili kritikuli mdgomareobebis medicinis instituti, respublikuri sefsisis sawinaaRmdego centri, Tbilisi, saqarTvelo avtorebis mier SemuSavebulia kritikuli medicinis avadmyofebisaTvis nawolebis Sefasebis axali prognozul-analogiuri skala. gamoyenebuli iqna 6 yvelaze mniSvnelovani prognozuli kriteriumebi, romelTa mixedviTac nawolebiani Wrilobebis mqone avadmyofebis Sefaseba xdeboda. axali skala exmareba ganisazRvros nawolebis simZimis zogadi suraTi da Sefasdes nawolebi ara marto misi stadiebis, aramed lokalizaciis, xasiaTis, siRrmis, farTobisa da nawolebis ganviTarebis xelSemwyobi damatebiTi faqtorebis mixedviT. es saSualebas iZleva ganisazRvros nawolebis mzadebis kriteriumebi qirurgiuli operaciebisaTvis, dazustdes nawolebis adgilmdebareoba. miRebuli monacemebi saSualebas iZleva rekomendirebul iqnas skalis gamoyeneba nawolebiani Wrilobis operaciuli mkurnalobis aucileblobisa da mzadyofnis gansazRvrisaTvis, mkurnalobis mimdinareobis drouli koreqciisaTvis da prognozis mizniT. avtorebi warmodgenil statiaSi, 103 nawolebian kritikul avadmyofis mkurnalobis gamocdilebaze dayrdnobiT, gvTavazoben mkurnalobis axal meTodikas, romelic dafuZnebulia plazmuri gamosxivebis gamoyenebaze. aRniSnuli kategoriis avadmyofebis kompleqsuri mkurnaloba, moicavs plazmuri nakadis gamoyenebiT Wrilobis zedapiris damuSavebas da dasxivebas, rac sarwmunod aumjobesebs mkurnalobis Sedegebs, amcirebs garTulebebis raodenobas, amcirebs mkurnalobis saSualo vadebs. miRebuli Sedegebi, saSualebas iZleva farTod iyos rekomendirebuli mocemuli meTodika nawolebiT garTulebuli avadmyofebis mkurnalobisas. sakvanZo sityvebi: nawoli, kritikuli mdgomareobebi, prognozul-analogiuri skala, plazma. SUMMARY NEW STEPS IN CRITICAL CARE MEDICINE - THE PLASMA ERADIATION Z. KHELADZE, S. JAIANI, B. TSUTSKIRIDZE, N. KVITSIANI, G. CHAKHUNASHVILI, D. CHAKHUNASHVILI Institute of Critical Care Medicine, Anti-Sepsis Republican Centre, Tbilisi, Georgia The new prognostic-analogue scale of rating the bedsores of the critically ill patients was ellaborated by authors. 6 most important prognostic criterions were used, by which the patients with the bedsore wounds were evaulated. The new scale aids in defining the general picture of the bedsore and rate the bedsores not only by its’ stages, but also with determining localization, character, depth, area and the additional factors that favor the development of the bedsores. The above mentioned gives the possibility to determine the preparation criterions for the surgical operations, to ascertain the exact localization of the bedsore. The achieved results give the opportunity to recommend using of this scale to determine the necessity and readiness of the surgical treatment of the bedsore wound, for timely correction and prognosis of the treatment course. In this article, the authors, based on the treating experience of the critically ill 103 patients with bedsore wounds, offer the new method of treatment, which is based on using the plasma eradiation. The complex treatment of the above mentioned category of patients includes treating and irradiating the surface of the wound with the plasma flow, which significantly improves the results of treatment, lowers the numbers of complications and shortens the general dates of treatment. Achieved results, give us the possibility to widely recommend this method for treating the patients with bedsore complications. Keywords: bedsore, critical condition, prognostic-analogue scale, plasma. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 75 ИНФОРМАТИЫВНОСТЬ АНТРОПОФИЗИОЛОГИЧЕСКОГО ПОДХОДА В ДИАГНОСТИКЕ НЕДОСТАТОЧНОСТИ АРТЕРИАЛЬНОГО КРОВООБРАЩЕНИЯ НИЖНИХ КОНЕЧНОСТЕЙ БАГРИЙ А., ДИЛЕНЯН Л., БЕЛКАНИЯ Г., ПУХАЛЬСКАЯ Л., ГВИНДЖИЛИЯ И., МАТИАШВИЛИ Э., ДЖАЯНИ С. Винницкий национальный медицинский университет, Украина; Нижегородская медицинская академия, Россия; Лаборатория медицинских экспертных систем «Антропос Системс Лэб. », Винница, Украина; Варшавский медицинский университет, Польша; Лечебно-оздоровительный центр «АНТРОПОС», Тбилиси, Грузия; Институт критической медицины, Тбилиси, Грузия ВВЕДЕНИЕ. Состояние здоровья человека определяется многими факторами, но в первую очередь оно лимитируется состоянием его основных физиологических систем, среди которых ведущее место принадлежит сердечно-сосудистой системе (ССС). Именно она, первая из начинающих свое функционирование еще при внутриутробном развитии организма, обеспечивает адаптивные возможности, а, в конечном счете, и жизнеспособность организма в целом на всех этапах его развития и существования. Поэтому неслучайно врожденные дефекты развития ССС или ее заболевания, а также возрастные и инволютивные процессы и «сцепленные» со старением состояния и заболевания наиболее существенно, чем аналогичные состояния других систем, ограничивают адаптивные возможности и продолжительность жизни организма. Ярким подтверждением тому является и структура нозологического профиля человека и причин смерти, по которой ведущее место принадлежит, как известно, именно сердечно-сосудистым заболеваниям. Успешное развитие превентивного направления в современной медицине, включая информационную поддержку здоровья, требует новых методологических подходов в разработке диагностических средств во всем диапазоне соматического состояния организма: здоровье–нездоровье–болезнь. Это предъявляет определенные требования к диагностической чувствительности таких средств, особенно при оценке состояния ССС, как системы базового обеспечения любого соматического состояния организма и здоровья в целом. В качестве такого подхода предлагается антропофизиологическое представление об актуальности и адекватности для человека, как прямоходящего существа, системно связанной мультипараметровой характеристики ССС не только в стандартно практикуемого в диагностике положении теле лежа, но и в наиболее типичных для человека условиях жизнедеятельности в вертикальном положении тела – стоя, сидя, при ходьбе. Это позволяет охватить полное информационной пространство (лежа и стоя) состояния больного и здорового человека. При этом адекватность и объективность оценки кровообращения обеспечивается не только связанной по позным условиям стоя - лежа, но и по основным гемодинамическим механизмам (объем–емкость–насос–кровоток) и отделам ССС оценкой центрального и периферического кровообращения. Целью работы являетсяобоснование диагностической информативности антропофизиологического подхода в клинической практике при такой типичной для человека нозологии как облитерирующий эндартериит (недостаточность артериального кровообращения нижних конечностей). МАТЕРИАЛ И МЕТОДЫ. Исследования были проведены в рамках клинических испытаний [1]на базе отделений сосудистой хирургии Варшавского и Каунасского медицинских университетов разработанной на основе антропофизиологического подхода диаг2013 weli ностической системы и ее аппаратно-программной реализации в виде компьютерного комплекса АНТРОПОС-CAVASCREEN (Лаборатория медицинских экспертных систем, г. Винница, Украина; Институт медицинских технологий и приборостроения, г. Забже, Польша). Клиническую группу составили больные (мужчины и женщины) с облитерирующим эндартериитом (артериосклерозом) с разной степенью нарушения проходимости артериальных сосудов (n=126), контрольную одновозрастную группу составили женщины и мужчины (n=233) без клинических проявлений (диагноза) нарушений артериального кровообращения нижних конечностей. Онтогенетический анализ проявляемости (в % по возрастным выборкам) циркуляторных синдромов по артериальному кровообращению нижних конечностей(ишемии, гиперрезистивности сосудов) проведен по общей базе данных по следующим возрастным группам: до 5 лет (n=4), 6-7 лет (n=5), 8-21 год (n=297), 2235 лет (n=326), 36-60 лет (n=598) и старше 60 лет (n=578). Возрастные группы выделялись соответственно критическим периодам формирования онтогенетической адаптации к гравитации в условиях прямохождения [2, 3]. Больные клинической группы обследовались по стандартному унифицированному протоколу, который включал в себя полное клиническое обследование с использованием рентгеноконтрастной и компьютерной ангиографии, ультразвуковой дуплексной допплерографии. Состояние артериального кровообращения пациентов контрольной группы оценивалось клиническими методами без использования ангиографии. У всех больных и здоровых лиц проводилось комплексное реографическое исследование состояния ССС с использованием стандартных технических характеристик приборного оборудования (аналогичных тетраполярному реографу типа РПГ2-02). Оригинальной схемы наложения токовых и потенциальныхэлектродов (рис. 1). Определенной последовательности позных условий регистрации импедансных эквивалентов гемодинамических параметров – исследование сначала проводилось в положении стоя, а затем через 15-20 минут пребывания в положении лежа [4]. С данными клинических исследований сопоставлялась проявляемость циркуляторных синдромов недостаточности артериального кровотока, которые диагностировались по амплитуде дифференциальной реограммы(показатель артериального притока (АП)) соответствующего сегмента тела: таз-бедро (слева и справа) и голени (левая и правая). Циркуляторный синдром недостаточности артериального кровообращения диагностировался при величине АПменьше нижнего нормативного предела по диагностической шкале. Синдром повышения сосудистого сопротивления и гиперрезистивности артериальных сосудов оценивался по показателям артериального импеданса. Он определялся по соотношению параметров центральной гемодинамики – ударного объема сердца (УОС), ударного индекса сердца (УИ) и среднего артериального давления (АДср. ) с величиной АП по соответствующему сегменту тела: по режиму давления – АДср/АП, насосному режиму – УОС/АП и УИ/АП, 76 а также по режиму перфузии АДср×УИ/АП. Циркуляторный синдром гиперрезистивности артериальных сосудов диагностировался при величинахэтих показателей больше верхнего нормативного предела. Оценка используемых гемодинамических показателей проводилась по положению стоя и лежа с учетом их соотношения – стоя/лежа с использованием стандартных методов непараметрического статистического анализа[5, 6]. РЕЗУЛЬТАТЫ И ИХ ОБСУЖДЕНИЕ. Проведенный анализ показал высокую сопоставимость результатов оценки состояния кровообращения нижних конечностей, полученных стандартными (референтными) клиническими и инструментальными методами, и с использованием диагностической системы АНТРОПОС-CAVASCREEN. Для повышения надежности определения диагностической информативности сопоставление проводилось не по проявляемости циркуляторного синдрома недостаточности артериального кровообращения (ишемии) по тому или иному сегменту (таз-бедро или голени) одноименной (левой или правой) нижней конечности, а по каждому из 4-х сегментов – таз-бедро (слева, справа) и голень (слева и справа). Таким образом, выборка сосудистых сегментов сопоставления по клинической группе составила n=489, а по контрольной группе n=1060. В 99% случаев отмечалось совпадение диагностических заключений по идентификации недостаточности артериального кровообращения нижних конечностей по клинической выборке пациентов с облитерирующим эндартериитом или артериосклерозом (рис. 2). Такое информационное соответствие свидетельствует о высокой диагностической чувствительности представляемой диагностической системы. Важным результатом, явилось заметное расхождение в диагностике по контрольной группе. Совпадение результатов клинических исследований по стандартному протоколу и по АНТРОПОС-CAVASCREEN было в 74% – по обоим методам не отмечено нарушений артериального кровообращения по нижним конечностям. В отличие от протокольных клинических исследований, которые стандартно проводятся в положении лежа, при диагностике с использованием АНТРОПОС-CAVASCREEN гемодинамические синдромы недостаточности артериального кровообращения в положении лежа обнаруживались по разным отделам нижних конечностей (таз-бедро или голень, слева или справа) от 18% до 26% случаев. Но что особенно важно – от 31% и до 44% случаев эти синдромы выявлялись именно в положении тела стоя. Фактически это и есть реальный объем группы риска лиц с начальными состояниями развития сосудистой патологии, которые скрыты от стандартных клинических исследований уже в силу просто ограниченного диагностического пространства проведением исследования в стандартных условиях положения тела лежа. Полученные данные свидетельствуют о более высокой диагностической чувствительности и полноте исследований с использованием АНТРОПОС-CAVASCREEN, а также об особой актуальности проведения диагностики в положении тела стоя. Еще более убедительным обоснованием этому являются данные по онтогенетической динамике проявления недостаточности артериального кровообращения нижних конечностей, полученные на выборке из 1808 лиц (мужчин и женщин) в возрасте от 3 и до 94 лет (рис. 3, верхняя часть рисунка). По старшим возрастным группам (36-60 лет и старше) при диагностике в положении лежа стандартными методами и с использованием АНТРОПОС-CAVASCREEN отмечается практическое совпадение диагностического вывода. Однако в положении тела стоя отмечается четкое и достоверное выявления гемодинамического синдрома недостаточности артериального кровообращения нижних конечностей. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria Еще более выразительно это выглядит, если учитывать не только синдром артериальной недостаточности, но и гемодинамический синдром, не выявляемый в клинике сосудистой хирургии при стандартных методах инструментальной диагностики, повышение сосудистого сопротивления и гиперрезистивности артериальных сосудов. Это такое циркуляторное состояния, которое, с одной стороны, явно ограничивает адаптивные возможности периферического кровообращения; а с другой стороны, предшествует развитию клинически выраженной сосудистой патологии, включая недостаточность артериального кровообращения. На представленном рисунке 3 (нижняя часть) хорошо видно, что при такой интегральной диагностической характеристике достоверно увеличивается количество и диагностируемых состояний уже по положению тела лежа, но особенно выразительно по положению тела стоя. С позиций превентивной медицины особенно важна высокая диагностическая чувствительность исследований с использованием именно антропофизиологически ориентированной диагностической системы АНТРОПОС–CAVASCREEN на всех остальных возрастных выборках до 35 лет – как в положении тела лежа, так и, особенно, стоя. Из данных представленных на рис. 3 хорошо видно, как проявляемость циркуляторных синдромов ограниченности и недостаточности артериального кровообращения по нижним конечностям распространяется на период детства. Именно на тот возрастной этап, на протяжении которого формируется ростовая адаптация к гравитационному (гидростатическому) фактору кровообращения [2, 3]. Данное обстоятельство представляется особо важным, учитывая актуальность сосудистой патологии нижних конечностей у человека (облитерирующий эндартериит и артериосклероз, варикозная болезнь и др. ), как по заболеваемости, так и по фатальности ее протекания [7]. В связи с этим и имеющимися другими данными [8, 9]представляется целесообразным все же обозначить значение гравитационного фактора кровообращения для человека, как прямоходящего существа, как антропогенетической основы формирования нарушений кровообращения нижних конечностей. Для проведенного нами исследования именно данная патология (разные формы и степень окклюзии артериальных сосудов) была использована и в связи с наиболее четко отработанным алгоритмом референтных методов клинической и инструментальной диагностики, включая и возможность дополнительной верификации диагноза во время оперативного пособия. Однако, при этом следует отметить, что в диагностической практике именно при данной патологии, за редким исключением [8, 9], ориентируются на состояние кровообращения, в том числе и нижних конечностей, в условиях горизонтального положения тела лежа. ЗАКЛЮЧЕНИЕ Полученные результаты свидетельствуют о том, что использование антропофизиологического подхода в системной оценке состояния кровообращения позволяет осуществлять раннюю диагностику циркуляторных состояний, которые лежат в основе недостаточности артериального кровообращения. Причем, задолго до формирования уже клинически выраженных проявлений такой недостаточности. В свою очередь, это позволяет объективно выявить донозологический этап данной сосудистой патологии и сдержать практически всегда фатальное ее развитие. Дальнейшее развитие на основе антропофизиологического подхода средств диагностики, ориентированных не только на больных людей, а на весь диапазон соматических состояний, актуально как для методического обеспечения превентивной медицины, так и институций поддержки здоровья в целом. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 77 РЕЗЮМЕ ИНФОРМАТИЫВНОСТЬ АНТРОПОФИЗИОЛОГИЧЕСКОГО ПОДХОДА В ДИАГНОСТИКЕ НЕДОСТАТОЧНОСТИ АРТЕРИАЛЬНОГО КРОВООБРАЩЕНИЯ НИЖНИХ КОНЕЧНОСТЕЙ БАГРИЙ А., ДИЛЕНЯН Л., БЕЛКАНИЯ Г., ПУХАЛЬСКАЯ Л., ГВИНДЖИЛИЯ И., МАТИАШВИЛИ Э., ДЖАЯНИ С. Сопоставлены оценки состояния артериального кровообращения нижних конечностей у больных с облитерирующим эндартериитом (артериосклерозом), полученные стандартными клиническими и инструментальными методами в традиционных для таких исследований условиях положения тела пациентов лежа, с антропофизиологической оценкой состояния кровообращения в положениях тела стоя и лежа. Показано, что проявляемость циркуляторных синдромов ограниченности и недостаточности артериального кровообращения по клинической и контрольной группам пациентов, а также по всем возрастным выборкам была достоверно более высокой в положении стоя. Ключевые слова: антропофизиологический подход, облитерирующий эндартериит, артериальное кровообращение, диагностика. SUMMARY INFORMATIVENESS OF THE ANTHROPOPHYSIOLOGICAL APPROACH IN DIAGNOSING THE ARTERIAL BLOOD FLOW FAILURE OF THE LOWER LIMBS BAGRI A., DILENIAN L., BELKANIA G., PUKHALSKAYA L., GVINJILIA I., MATIASHVILI E., JAIANI S. The evaluations, of the condition of the arterial blood flow of the lower limbs in the patients with the obliterating endarteritis (arteriosclerosis), were obtainted using standard clinical and instrumental methods. The position of the patients’ body was lying which is traditional for these kind of researches. The anthrophysiological evalutaion of the condition of the blood flow was exceuted in the lying and standing position. It was shown, that the appearance of the circulatory syndromes of the restrictions and failures of the arterial blood flow, both in the case and control and also by all age groups, it was more trustworthily high while standing. Keywords: anthropophysiological approach, obliterating endarteritis, arterial blood flow, diagnostics. Рис. 1. Схема тетраполярного наложения электродов токовых (I) и потенциальных электродов для проведения реографической регистрации гемодинамических параметров. Обозначения по связанной системе потенциальных электродов: Ц – голова, ГР – грудь, Ж – живот, Т-Б – таз-бедро, Г – голень; п – справа, л – слева. АД – манжеточное измерение артериального давления, ЭКГ – электрокардиограмма. Рис. 2. Соответствие диагностического заключения по CAVASCREEN клиническому диагнозу недостаточности артериального кровообращения нижних конечностей у пациентов с окклюзиями артериальных сосудов и у пациентов контрольной выборки (без окклюзий сосудов). На диаграммах: цифры слева – совпадение, справа – расхождение заключения и диагноза. Рис. 3. Возрастная проявляемость (в %) недостаточности артериального кровообращения нижних конечностей по общей выборке людей (мужчины и женщины) в возрасте от 3 и до 94 лет (n = 1808). Фигурками обозначены позные условия (стоя, лежа), в которых проводились исследования. Остальные обозначения на рисунке. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 78 qi rur gi u li sef si sis mkur na lo ba s. jaiani, b. cucqiriZe, d. CaxunaSvili, g. CaxunaSvili, n. kviciani respublikuri sefsisis sawinaaRmdego centri, kritikuli medicinis instituti, Tbilisi, saqarTvelo problemis aqtualoba. Cirqovan-septiuri daavadebebis diagnostika da mkurnaloba – qirurgis erTerTi gadauWreli da rTuli problemaa. misi aqtualoba dakavSirebulia Cirqovani garTulebebis farTod gavrcelebasTan, rasac ganapirobebs operaciuli Carevebis moculobebi, antibiotikorezistentuli mikrofloris mkveTri zrda da mravalmxrioba, aseve pacientebis imunobiologiuri reaqtiulobis darRvevebi. qirurgTa msofli kongresze aRniSnul iyo, rom ukanasknel aTwledSi Cirqovan-septiurma daavadebebma msoflioSi mniSvnelovnad imata, calkeul regionebSi ki wina wlebTan SedarebiT 2-jer, 4-jer da ufro metjerac. avtorTa monacemebiT daaxloebiT avadmyofTa 30-40%, qirurgiuli paTologiiT, stacionarSi imyofebian Cirqovanseptiuri daavadebebiT. aradamakmayofilebeli rCeba qirurgiuli avadmyofebis, romelTac Cirqovan-septiuri daavadebebi aReniSnebaT, mkurnaloba. maRalia letaloba, romelic sefsisiT daavadebulebebSi Seadgens 60-70%-s. qirurgiuli pacientebi Cirqovan-septiuri daavadebebiT, saWiroeben xangrZliv da ZviradRi re bul mkur na lo bas. avadmyofebis mkurnaloba, romelTac aReniSnebaT daCirqebebi, 10-jer ufro Zviria vidre im qirurgiuli avadmyofebisa, romelTac ar aqvT Cirqovani garTulebebi. monacemebi zogierTi Cirqovan-septiuri daavadebebis diagnostikisa da klinikuri mimdinareobis Sesaxeb literaturaSi sakmaod winaaRmdegobrivia, mravali mniSvnelovani sakiTxi ki gadauWreli. praqtikuli TvalsazrisiT Cirqovani infeqciis adreuli diagnostirebis mxriv siZneleebi kidev rCeba. is mdgomare- obs imaSi, rom Cirqovani procesi mimdinareobs ZiriTadi daavadebis fonze, ufro xSirad – gadatanili operaciuli Carevis fonze da praqtikosi eqimisaTvis xSirad Znelia ganisazRvros mocemuli garTulebis dasawyisi. qirurgiuli avadmyofebis Cirqovan-septiuri daavadebebis dawyebis sxvadasxva aspeqtebis Seswavla warmoadgens Tanamedrove qirurgTa erTerT aqtualur problemas. gadauWrelirCeba sakiTxi sxva das x va lo ka li za ci is Cirqovani procesisa da operaciuli Carevis moculobisa da miTumetes eWvi sefsisis dawyebis Sesaxeb. adreuli gamovlena da baqteriologiuri etiologiis dazustebac ki ver icavs avadmyofs sicocxlis safrTxisagan. dasnebovnebis meqanizmisa da Cirqovan-septiuri garTulebebis ganviTarebis Seswavla agreTve warmoadgens klinikuri qirurgiis mniSvnelovan amocanas, romelic moiTxovs Semdgom dazustebas. konservatiuli mkurnalobis meTodis SerCevis pronci pi, operaciuli Carevis moculoba, operaciis Semdgomi periodis warmarTva, gansakuTrebiT ki anaerobuli da Sereuli etiologiis SemTxvevaSi saWiroeben mniSvnelovan daxvewas. kvlevis masala da meTodebi. Cven mier Seswavlili iyo 2875 SemTxveva avadmyofebisa sxvadasxva qirurgiuli paTologiiT, romlebic mkurnalobdnen akad. v. boWoriSvilis saxelobis sefsissawinaaRmdego centris qirurgiuli infeqciis ganyofilebaSi. maT Soris 488 avadmyofs hqonda qirurgiuli sefsisi (16, 9%), swored am avadmyofebma Seadgina Cveni kvlevis safuZveli. mamakacebi iyo 137 (40%), qalebi – 291 (60%). avadmyofebi gayofil iyvnen 2 jgufad paTologiis saxeobis mixedviT: peritonitis (179) da pacientebi rbili qsovilebis Cirqovani daavadebebiT (309). peritonitis jgufSi iyo 71 mamakacebi (39, 7%), 108 (60, 3%) qali. unda aRiniSnos, rom gavrcelebuli peritoniti aRiniSna 86 avadmyofSi, mamakacebi da qalebi am jgufSi iyvnen daaxloebiT Tanabari raodenobiT (45 mamakaci da 41 qali). sxva suraTi aRiniSna SemosazRvruli peritonitis SemTxvevaSi (93 pacienti) – mamakaci iyo 27, 9% da 72, 1% qali. es albaT unda aixsnas imiT, rom SemosazRvruli peritonitis dros xSirad adgili hqonda ginekologiuri warmoSobis muclis Rrus Cirqovan dazianebas. rbili qsovilebis Cirqovani paTologiisas 309 pacientidan Segvxvda 40, 8% (126) mamakaci da 59, 2% (183) qali. avadmyofebi rbili da jirkvlovani qsovilis paTologiiT gvxvdeboda SemTxvevaTa 63, 3%-Si, peritonitiT – 36, 7%-Si. Cvens mier gamosakvlevi 488 pacientidan gavrcelebul peritonits adgili gqonda 17, 6%Si, SemosazRvruli - 19, 1%-Si, qveda kidurebis Cirqovani daavadebebi – 17, 4%-Si, maT Soris aRniSnuli lokalizaciis anaerobuli dazianebis process adgili hqonda 26 SemTxvevaSi (qveda kidurebis paTologiis mqone avadmyofTa mTliani raodenobis 30, 5%-s), dundulos midamos abscess adgili hqonda pacientTa 14, 7%-Si, maT Soris anaerobuli dazianeba aReniSneboda 12 avadmyofs (16, 9% dundulos midamos Cirqova ni da a va de be bis sa er To ricxvidan), rbili qsovilebis anaerobulma dazianebam Seadgina avadmyofTa saerTo raodenobis 7, 8%. ZiriTad kontingents Seadgenda 20-39 wlis qirurgiuli sefsisiT daavadebuli axal2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria gazrdebi (64, 5%), ufro asakovani adamianebi (60 wlis da meti) Seadgenda – 5, 7%-s, magram daavadebis mimdinareobis simZimis mixedviT maT ekavaT mowinave pozicia. am asakobriv jgufSi letalurma gamosavalma Seadgina 4%. Cirqovan-septiuri daavadebebis ganviTarebis mizezs warmoadgenda pirveladi-Cirqovani Wrilobebi (22, 3%), operaciis Semdgomi Wrilobebi (41, 4%), pos t t rav ma tu li Cir qo va ni Wrilobebi (36, 3%). yvela avadmyofs, Sesabamisi paTologiis mixedviT, CautardaT qirurgiuli mani pulacia. obieqturi informaciis misaRebad pacientis organoebisa da sistemebis mdgomareobas, Cirqovani procesis dinamikis, srulfasovani mkurnalobis, agreTve qirurgiuli sefsisiT avadmyofTa mkurnalobis meTodebis efeqturi gamoyenebis sakiTxTa gadawyvetis Sesaxeb, Cvens mier SemuSavebul iqna diagnostikuri da kliniko-laboratoriuli kvlevebis kompleqsi. anamnezis Segrovebis dros gamoyenebuli iyo specialurad SemuSavebuli ruqa, romelmac mniSvnelovnad Seamsubuqa pirvelad dokumentaciaze muSaoba. gansakuTrebuli yuradReba eqceoda ciebis xangrZlivobas, gamosayenebeli mkurnalobis meTodebs, Cirqovani procesis dinamikas. yvela avadmyofs ganesazRvraT sisxlis maCveneblebi (sisxlis saerTo analizi, bioqimiuri, imunologiuri, koagulaciuri), Seswavlili iyo intoqsikaciis leikocitaruli indeqsis cvlileba (ili), neitrofilur-limfocitaruli indeqsi (n/l), sisxlis osmosuroba. aseve yvela avadmyofs Cautarda sisxlis baqteriologiuri, Wrilobidan gamonaJonis, Cirqovani midamos, eqsudatis gamokvleva. Seswavlili iyo antibiotikogramebi. ru ti nu li fi zi ka lu ri kvlevis Semdeg yvela avadmyofi isinjeboda SesaxvevSi Cirqovani dazianebis simZimis gansazRvrisaTvis, saWiroebis SemTxvevaSi tardeboda Wrilobis pirveladi qirurgiuli damuSaveba, xolo pacientTa nawili 2013 weli 79 cxrili #1. muSaobis dros gamoyenebuli mkurnalobis originaluri meTodebi. gadaiyvaneboda saoperacioSi, Cvenebis mixedviT qirurgiuli CarevisaTvis (xSirad – sasicocxlod). 488 avadmyofidan daiRupa 101 pacienti. saSualo letaloba Seadgenda – 20, 6%-s. peritonitiT avadmyofebSi letaloba iyo 18% (179-dan 32 pacienti), xolo rbili qsovilebis Cirqovani dazianebiT avadmyofebSi – letaloba iyo 22, 4% (309dan 69 pacienti). erTi SexedviT rbili qsovilebis Cirqovani dazianebis SemTxvevaSi, gaugebaria avadmyofTa ufro maRali letaloba, vidre pacientebSi romelTac aReniSnebodaT peritoniti. magram yvelaferi gasagebi gaxdeba Tu mivuTiTebT rom rbili qsovilebis Cirqovani dazianebis dros adgili hqonda anaerobul flegmonebs, xSirad gvxvdeboda dekompensirebuli diabetis SemTxvevebi, am paTologiis dros ki daavadeba mimdinareobs ufro mZimed da iZleva maRal letalobas. aqve unda aRiniSnos, rom letalobis yvela SemTxvevaSi, Seucvlelad diagnostirebul iyo sefsisi, e. i. adgili hqonda infeqciis generalizacias. qirurgiuli mkurnalobis Cveulebriv meTodebTan erTad muSaobis procesSi gamoyenebuli iyo Wrilobebis adgilobrivi mkurnalobis originaluri meTodebi (cxrili #1). Cirqovan-septiuri avadmyofebis mkurnaloba iyo mravalferovani, rac ganpirobebuli iyo faqtorTa simravliT, romlebic Seadgendnen aRniSnuli paTologias. avadmyofis mdgomareobis uecari damZimeba, romelsac mivyavarT procesis SeuqcevadobasTan, saWiroebs gadaudebel samkurnalo RonisZiebebs. rogorc klinikurma praqtikam gviCvena, mkurnalobis Sedegebi damokidebulia mis droul dasawyisze. CvenTvis mniSvnelovani iyo praqtikosi eqimebisaTvis Segveqmna samkurnalo RonisZiebebis programa, romelic aucilebelia qirurgiuli sefsis mqone avadmyofis srulyofili etiopaTogenezuri mkurnalobisaTvis. Cvens naSromSi miviCnieT aucileblad da mizandasaxulad, rom avadmyofTa mkurnalobis dros gasatarebeli RonisZiebebi dagveyo jgufebad: Cirqovani da metastazuri kerebis adgilobrivi mkurnaloba: qirurgiuli mkurnalobis tradiciuli meTodebi (Wrilobis pirveladi qirurgiuli damuSaveba, gaxsna, sanacia, Cirqovani midamos drenireba da sxva); aratradiciuli meTodebi: plazmuri da lazeruli skalpelebis gamoyeneba. geg mi u ri re la pa ra to mia (“elva”) peritonitis dros. sorbciuli qsovilebis gamoyeneba. Cirqovan-septiuri daavadebebis mqone avadmyofebis zogadi mkurnaloba: antibaqteriuli Terapia; imunomakoreqtirebeli Terapia; g) antikoagulanturi Terapia; d) antifermentuli Terapia; e) eqstrakoronaluri detoqsikacia. rogorc warmodgenili monacemebidan Cans, Cvens mier mowodebuli samkurnalo programa, qirurgiuli sefsisiT daavadebulTa samkurnalod, Tavis arsenalSi moicavs yvela arsebuli Tanamedrove mkurna- 80 lobis meTods, rasac mivyavarT mkurnalobis Sedegebis gaumjobesebisaken da aRniSnuli profilis avadmyofTa letalobis Semcirebisaken. #2 cxrilSi naCvenebia operaciuli Carevis sxvadasxva saxeoba, romlebic utardebodaT pacientebs Cirqovan-septiuri daavadebebiT. centrSi Semosvlamde, pirveladi da meoradi (metastazuri) kerebis gamo, avadmyofTa umravlesoba ramodenimejer iyvnen operirebuli (2-5-jer). rig SemTxvevebSi Cven iZulebuli viyaviT qirurgiuli operacia Cagvetarebina im defeqtebis salikvidaciod, romlebic daSvebuli iyo mkurnalobis wina etapze. Cirqovani infeqciis kerebis reviziam TiTqmis SemTxvevaTa 2/3-Si gamoavlina praqtikulad erTnairidefeqtebi: patara ganakveTi, arasakmarisi drenirebis gamo bevri Cirqis Semcveli Rru, nekrotizirebuli qsovilis Semcveli Cirqovani Rrus kedlebi, Cirqovanis nekrotizirebuli fskeri, e. w. `jibeebis” msgavsiCirqgrova. 361 SemTxvevaSi (73, 9%) avadmyofebi stacionarSi Semodiodnen WrilobaSi tamoponebiT, romlebic maTSi xangrZlivi yofnis gamo, qmnidnen Cirqovani Rrudan Cirqis gamodinebis sawinaaRmdegod Seqmnil xelovnur dabrkolebas. xSirad tamponebs ematebodaT rezinis milebi an rezinis xelTaTmanebis zolebi, romelTa gamoyenebac aseve ver asrulebda Tavis pirdapir funqcias – Cirqovani Rrus drenirebis. moyvanili monacemebi ar arian SerCeuli, isini warmoadgenen umravlesi zogadi profilis qirurgiuli stacionarebis ti piur defeqtebs. isini kidev erTxel gviCveneben Cirqovani paTologiebis mqone pacientebis specializirebul stacionarSi mkurnalobis aucileblobaze, miTumetes, rom dResdReobiT Cirqovani infeqciis gauvnebelyofisaTvis mxolod erTi an ori meTodis gamoyenebac ki yovelTvis ar SeiZleba iyos warmatebuli. dRes dRe o biT pir ve la di Cirqovani keris tradiciuli meTodebiT likvidaciisas kar- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria gi Sedegebi SeiZleba iqnas miRebuli mxolod Semdeg princi pze dayrdnobiT: Wriloba rac SeiZleba adreul periodSi unda daeqvemdebaros radikalur qirurgiul mokveTas, aucilebelia SesaZleblobebis mixedviT amokveTili iyos yvela arasicocxlisundariani qsovili. operaciuli Careva unda warmoebdes narkozis qveS, raTa operaciaSi gamoiricxos aqtiuri avadmyofis faqtori (avadmyofi tkivilze reaqciis gamo xels uSlis warmoebul operacias), zogadi gautkivareba erTdroulad xels uwyobs pirveladi CareviT ganxorcieldes metastazuri kerebis qirurgiuli damuSaveba. SemdgomSi Cirqovani Wrilobis qirurgiuli damuSavebis Semdeg aucilebelia uzrunvelyofili iyos misi sakmarisi drenireba. Cven, 157 avadmyofzerbili qsovilebis Cirqovani WrilobebiT, ganvaxor ci e leT mi si na ka du ri drenireba kargi klinikuri SedegiT. Wrilobebis nakaduri amorecxvis sistema sakmaod martivi da efeqturia. Wrilobis nakaduri amorecxva saSualebas iZleva misi qirurgiuli damuSavebis Semdeg Wriloba daixuros nakeriT. im SemTxvevaSi Tu rigi mizezebis gamo avadmyofs ar Cautarda Wrilobis nakaduri amorecxva, gamoviyeneT Wrilobis tamponireba da wyalSi xsnad fuZeze damzadebuli malamosnaxvevi. magram rig SemTxvevebSi, gansakuTrebiT anaerobuli infeqciis arsebobis dros, mocemuli meTodi (Wrilobis qirurgiuli damuSaveba da drenireba) yovelTvis ar aris srulfasovani, radganac anaerobul gamomwvevebze aucilebelia ramdenadme sxvagvari zemoqmedeba. aRniSnulma siZneleebma Cven migviyvana mkurnalobis axali meTodebis SemuSavebamde, kerZod, plazmuri skalpelis gamoyenebiT ozonisa da plazmuri ultraiisferi nakadis gamoyenebamde, romelic SemuSavebulida danergilia Cveni monawileobiT. am drois manZilze ganxorcielebulia operaciuli Careva 118 avadmyofze. peritonitebis dros plazmuri skalpeli gamoyenebuli iyo 6 SemTxvevaSi, rbili qsovilebis Cirqovani dazianebis dros ki – 112 SemTxvevaSi. Cvens mier gamoyenebuli iyo plazmuri nakadis iseTi Taviseburebebi, rogoricaa didi koncentraciis ozonis, romelic saqSenidan wnevis qveS gamodis, da plazmis warmoSobisas mkvrivi ultraiisferi konis gamoyofa. peritonitis dros Cvens mier gamoyenebuli iyo muclis midamos dasxiveba ozoniTa da plazmis ultraiisferi koniT 6 avadmyofze operaciis dros, xolo 4 SemTxvevaSi – dagegmili relaparatomiisas (“elva”-is gamoyenebisas). baqteriologiurma kontrolma peritonealur SigTavsze mogvca Semdegi Sedegebi: plazmu- cxrili #2. qirurgiuli operaciebis saxeobebi, romlebic utardebodaT avadmyofebs. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria ri nakadiT damuSavebas mivyavdiT mikroorganizmebis mkveTri Semcirebisaken 1ml eqsudatSi. Tu dasxivebamde mikrobebis raodenoba Seadgenda 107-108, proceduris Semdeg iyo – 103-104 1 gram qsovilze gadaangariSebiT, amasTan Semcirebas adgili hqonda erTjeradi dasxivebisas. gegmiuri relaparatomiebis dros muclis midamos dasxiveba xsnarebiT mis amorecxvasTan erTad iZleoda kidev ufro mniSvnelovan efeqts. mikroorganizmebis koncentraciis Sefasebisas plazmuri nakadis gamoyenebis gareSe SemCneuli iyo, rom mkurnalobas kargi klinikuri efeqtis drosac ki muclis midamos moTesvianoba Seadgenda 106-105 1 gram qsovilze. plazmuri skalpelis gamoyeneba rbili qsovilebis Cirqovani daavadebebis dros iyo sakmaod farTe. rogorc cxrilidan Cans, yvelaze xSirad plazmuri skalpeliT operirebul iyvnen avadmyofebi qveda kidurebis Cirqovan-septiuri daavadebebis jgufSi (33, 9%). unda aRiniSnos, rom plazmuri nakadiT damuSavebisas, gamoiyeneboda misi Termuli efeqti Cirqovan qsovilze terfis, wvivisa da barZayis flegmonebisas. SesaZlebeli iyo ukvepirvelive mani pulaciebis dros Segveqmna aseptiuri garemo, gamogveSro Wriloba, malamoebisa da xsnarebis gamoyenebis gareSe `mSrali” meTodiT warmarTuliyo mkurnaloba. magram unda aRiniSnos, rom mani pulacia unda Catardes dRe-RameSi 2-3 gr. Cven CavatareT `mSrali” meTodiT aRniSnuli mkurnaloba sxvadasxva lokalizaciis paTologiiT 35 avadmyofze da arc erT SemTxvevaSi ar iyo arasaimedo Sedegi, Wrilobebi pirvelive seansis Semdeg xdeboda mSrali da 2-3 dRis ganmavlobaSi iwmindeboda. Cvens mi er ga mo ye ne bu li plazmuri skalpeli, gansakuTrebiT misi ozonisa da ultraiisferi komponentebi rbili qsovilebis anaerobuli dazianebis samkurnalod. Cven gamoviyeneT Wrilobis gaxsnis Semdeg mis centrSi damuSaveba 14 avadmyofze ana2013 weli erobuli infeqciiT, romelTac aReniSnebodaT celulitTan SeuRlebuli fasciti. dazianeba yvela avadmyofSi lokalizdeboda dundulos midamoSi, barZayisaken gavrcelebiT. yvela pacients saswrafod utardebodaT farTo ganakveTi dunduloze da barZayze da zi a ne bu li qso vi lis mTliani amokveTiT. saoperacio ma gi da ze va ta reb diT plazmuri skalpelis saSualebiT Wrilobis pirvel dasxivebas imis gamo, rom ozone da ultraiisferi sxivebi vrceldebian 10-15 sm-is manZilze, Wrilobis kideebis amoweviT SesaZlebeli aim qsovilebis dasxiveba, romlebic ganlagebulia sakmaod Rrmad. farTod gaxsnili da damuSavebuli anaerobuli Wrilobebis Sexorceba mimdinareobs sakmaod swrafad, daaxloebiT 1, 5-jer ufro Cqara vidre analogiuri avadmyofebis Cveulebrivi mkurnalobis dros. CO2 _ lazeriT mkurnalobisas dasxivebis 5-6 seansis Semdeg Wriloba iwmindeboda nekrozuli qsovilisagan, Cirqovani gamonadeni mniSvnelovnad mcirdeboda 71% SemTxvevaSi, rogorc peritonitis, aseve rbili qsovilebis Cirqovani dazianebis dros Wrilobis gamonadenis naTesSi mikroflora mniSvnelovnad Semcirda (109-108-dan 104-103-mde qsovilis TiToeul gramze). helium-neonis lazeris daxmarebiT mkurnalobis dros aRiniSneboda ufro swrafi granulireba Wrilobis daaxloebiT 1, 5 gr im avadmyofTan SedarebiT, romelTac ar utardebodaT dasxiveba. amgvarad, lazeruli teqnikis gamoyeneba qirurgiuli sefsisiT daavadebuli avadmyofebis mkurnalobis dros (lazeris naxSirorJangisa da helium-neonis saxeobebi) saSualebas iZleva mniSvnelovnad gafarTovdes qirurgiuli mkurnalobis SesaZleblobebi aRniSnuli paTologiis dros da gaumjobesdes misi Sedegebi. dagegmili relaparatomia gamoyenebuli iyo 14 avadmyofis SemTxvevaSi difuzuri peritonitiT, 11-s aReniSnaT Cir- 81 qovani peritonitis, 3-s – fibrozuli. avadmyofebi operirebuli iyvnen pirveli operaciidan 4-6 dRis Semdeg. unda aRiniSnos, rom 5 avadmyofis muclis Rrus amorecxva utardebodaT 4 dRis ganmavlobaSi, 7s – 6 dRis, xolo 3-s – 8 dRis ganmavlobaSi. 5 avadmyofs CautardaT dasxiveba dagegmili relaparatomiis SemTxvevaSi plazmuri skalpelis ozonisa da ultraiisferi komponentebiT kargi klinikuri efeqtiT (mikrobuli floris Semcireba qsovilis 1 gramze 107-108-dan 103104-mde). dagegmili relaparatomiebi aucilebelia gamoyenebul iqnas difuzuri peritonitebiT avad m yo fe bis kom p leq sur mkurnalobaSi, agreTve dagvianebuli hospitalizaciis, peritonitis progresirebuli mimdinareobis, mravlobiTi nawlavSua Cirqovani procesebis dros. Cveni azriT meTodi sakmaod martivia, efeqturi, saSualebas iZleva muclis Rrus damatebiTi operaciuli gaxsnis gareSe ganxorcieldes mudmivi kontroli masze, Cirqovani SigTavsisagan gawmenda xarisxiania, agreTve xorcieldeba amorecxvasTan erTad sxva mani pulaciebi, mag., plazmuri nakadiT dasxiveba baqteriociduli mizniT. Cven gamoviyeneT krioqirurgiuli danadgari 4 avadmyofze rbili qsovilebis Cirqovani dazianebiT, ZiriTadSi (3 SemTxveva) qveda kidurebze. sicivis zemoqmedebiT barZayis flegmonis dros, misi Cveulebrivi gziT gaxsnisas, 3-5 wuTis ganmavlobaSi xangamoSvebiT vacivebdiT da vyinavdiT Cirqovani procesiT yvelaze ufro dazianebul adgilebs. aseTi mani pulacia tardeboda 3 dRis ganmavlobaSi. aRniSnuli iyo, rom paTologiuri qsovilebis gayinvis zonebSi ufro swrafad xdeboda arasicocxli su na ri a ni qso vi lo va ni fragmentebis mocileba. Cirqovan-septiuri daavadebiT 63 avadmyofis mkurnaloba CavatareT sorbciuli meTodis daxmarebiT (sorbenti-AUVM). 11 maTganSi adgili hqonda pe- socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 82 ritonitis, 52-Si rbili qsovilebis Cirqovan daavadebebs. sorbciuli meTodis gamoyeneba (kerZod, qsovili-AUVM) xels uwyoben Cirqovani Wrilobis adreul gawmendas. yvelaze ufro gamoxatuli klinikuri efeqti sorbentis gamoyenebisas gamovlindeba operaciuli Carevidan pirvel saaTebSi, romelic mimarTulia pirveladi an metastazuri Cirqovani keris moSorebisaken. Sedegebi. arc erTi laboratoriuli, instrumentuli da kvlevis sxva meTodi TavisTavad ar iZleva saSualebas saimedod gamovlindes sefsisis sawyisi niSnebi, rac aucileblobas qmnis Seiqmnas programebi Tanamedrove diagnostikuri SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT saerTo Cirqovani infeqciis sawyisi periodis ganviTare- bis dasabuTebulad gamovlinebisaTvis. sefsisis simZimis xarisxis saboloo diagnostika Cirqovani infeqciiT avadmyofebSi efuZneba kliniko-laboratoriuli monacemebis kompleqss, romelic saSualebas iZleva Sefasdes paTologiuri procesis siRrme, sadac wamyvani adgili rCeba daavadebis klinikur suraTs. Cirqovan-septiuri daavadebebiT pacientebis samkurnalo programaSi, qirurgiuli mkurnalobis tradiciul meTodebTan erTad, aucilebelia CaerTos Zemoqmedebis axali saSualebebi, rogoricaa lazeruli da krioqirurgia, sorbciuli meTodi, programirebuli laparatomia, eqstrakorporaluri detoqsikaciis meTodebi (plazmoferezi, hemosorbcia, qsenosplenoperfuzia). plazmuri qirurgiuli da- nadgaris gamoyeneba saSualebas iZleva daCqardes Wrilobis Sexorcebis vadebi misi iseTi Tvisebebis dadebiTi zemoqmedebis xarjze, rogoricaa plazmuri nakadis siTburi efeqti, agreTve misi ultraiisferi da ozonuri komponentebi. operirebis plazmuri meTodi saSualebas iZleva gaZlierdes samkurnalo efeqti Cirqovani infeqciiT avadmyofebis kompleqsur mkurnalobaSi da miRweul iqna dadebiTi Sedegi wina etapebze daSvebuli arasruli mkurnalobis SemTxvevebSic ki. kompleqsuri mkurnalobis programa Cirqovan-septiuri daavadebebiT pacientebSi, axali aratradiciuli meTodebis gamoyenebiT saSualebas iZleva Semcirdes mkurnlobis xangrZlivoba, xolo letaloba Semcirdes 20, 6%-mde. reziume qirurgiuli sefsisis mkurnaloba s. jaiani, b. cucqiriZe, d. CaxunaSvili, g. CaxunaSvili, n. kviciani respublikuri sefsisis sawinaaRmdego centri, kritikuli medicinis instituti, Tbilisi, saqarTvelo Cirqovan-septiuri daavadebebis diagnostika da mkurnaloba qirurgis erTerTi gadauWreli da rTuli problemaa. misi aqtualoba dakavSirebulia Cirqovani garTulebebis farTod gavrcelebasTan, rasac ganapirobebs operaciuli Carevebis moculobebi, antibiotikorezistentuli mikrofloris mkveTri zrda da mravalmxrioba, aseve pacientebis imunobiologiuri reaqtiulobis darRvevebi. avtorebis mier SemoTavazebuli plazmuri qirurgiuli danadgaris gamoyeneba saSualebas iZleva daCqardes Wrilobis Sexorcebis vadebi misi iseTi Tvisebebis dadebiTi zemoqmedebis xarjze, rogoricaa plazmuri nakadis siTburi efeqti, agreTve misi ultraiisferi da ozonuri komponentebi. Cvens mier SemoTavazebuli operirebis plazmuri meTodi saSualebas iZleva gaZlierdes samkurnalo efeqti Cirqovani infeqciiT avadmyofebis kompleqsur mkurnalobaSi da miRweul iqna dadebiTi Sedegi wina etapebze daSvebuli arasruli mkurnalobis SemTxvevebSic ki. miRebuli Sedegebi iZleva saSualebas mocemuli meTodikis gamoyeneba rekomendirebul iqnas aRniSnuli garTulebebis mqone pacientebSi. sakvanZo sityvebi: sefsisi, kritikuli mdgomareoba, plazma. SUMMARY TREATING SURGICAL SEPSIS JAIANI S., TSUTSKIRIDZE B., CHAKHUNASHVILI D., CHAKHUNASHVILI G., KVITSIANI N. Anti-Sepsis Republican Centre, Institute of Critical Care Medicine, Tbilisi, Georgia The treatment and diagnostics of purulent-septic diseases is one of the most unsolved and tough problems of surgery. Its’ actuality is related to the spreading of the purulent complications, which caused the numbers of the surgeries and the antibioticoresistent microflora to increase, as well as the disfunctions of the patients’ imunobiological reactions. The authors offer using the plasma-surgical device, which gives the opportunity to hasten the cicatrization dates of the wound using its’ possitive effects such as thermal effect of the plasma flow and the ultraviole and ozone components. The proposed plasma method of surgery makes it possible to improve the treating effect of the patients with purulent infection and the possitive results were achieved even at the early stages of using this method. The achieved results gives us the possibility to recommend using this method for treating the patients with the above mentioned complications. Keywords: sepsis, critical condition, plasma. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 83 mitoqondriuli dnm-i da adamianis eTnikuri warmoSoba m. WipaSvili, e. abzianiZe, c. gigineiSvili, e. imnaZe molekuluri da samedicino genetikis departamenti yoveli organizmis bioqimiuri procesebis mniSvnelovani nawili mimdinareobs mitoqondriebis matriqsze, sadac Jangva-fosforilirebis Sedegad warmoiqmneba ATP-i, romelic SemdgomSi transfirmirdeba meqanikur, bioeleqtrikul da sxva saxis energiaSi. mitoqondroaSi mimdinare procesebi ganapirobeben organizmis metabolizmis dones. paTologiuri procesebis gamomJRavnebis xarisxi damokidebulia saTanado organos qsovilebis JangbadiT da energiiT momaragebis doneze. eriTrocitebis da keratinocitebis garda mitoqondriebi gaaCnia yvela ujreds. citoplazmaSi maTi lokalizacia ganapirobebs mitoqondriuli dnm-is damemkvidrebis unikalurobis - dediseul memkvidreobas, replikaciur segregacias da heteroplazmias. mitoqondroebis genomis Taviseburebas warmoadgens mutagenezis ufro didi sixSire - 6-17jer birTvulTan SedarebiT. aseve, cnobilia, mitoqondriuli darRvevebis polisindromuli xasiaTi (nervuli, kunTovani da sxva sistemebis patologiur procesSi CarTviT), gviani eqspresia, progredientuli mimdinareoba antici paciiT. mitoqondriuli dnm-is gaSifra moxda 1981 wels kembrijis molekuluri kvlevebis centrSi frederik sangeris, pol bergis da uolter gilbertis laboratoriaSi. mitoqondriuli genomis genetikur polimorfizms uzrunvelyofs heteroplazmia, romelic mimdinareobs, rogorc somatur ujredebSi, aseve - kvercxujredebSi. amis gamo mitoqondriebi warmoadgenen maRalpolimorful informatul genetikur sistemebs, rac gemoiyeneba evoluciur da kriminalur kvlevebSi. mitoqondriuli genomis geografiuli korelacia pirvelad dadgenil iqna duglas uolesis laboratorioaSi, sadac Catarda mitoqnodriuli dnm-is restriqtiuli analizi 5 eTnikur jgufSi. alan uilsonis mier dadgonda nukleotiduri Tanamimdevroba, calkeuli mutaciebis warmoSobis dro. kvlevebis Sedegad dadginda Tanamedrove adamianis mitoqondriuli dnm-is yvela ti pebis minaTesaveba „afrikul evasTan“. es mtkicdeda dRes bevri paleontologiuri monacemebiT, maT Soris Cvens teritoriazec. dadgenilia, rom Tanamedrove adamianis haplojgufebis umravlesoba kontinent _ specifiuria. saqaris negroiduli misaxleobis 70% miekuTvneba mitoqondriuli dnm-is _ jgufs, sadac identurobis damamtkicebelia mutacia 3. 592 mukleotidTa wyvilebis poziciaSi. adamianis genetikuri daSoreba moxda TandaTan: - 110 aTasi wlis win gamoeyo negroiduli rasa, monRoloedebis da evropelebis daSoreba ki - 40 – 50 wlis win. aRmosavleT aziaSi da cimbirSi aRmoCenilia mutaciebi mitoqondriuli xazebis 55%-Si or poziciaSi. aqedan 50% miekuTvneba aziuri war2013 weli moSobis mosaxleobas. am genetikuri informaciis mxolod 2% da misi calkeuli derivatebi aRiniSneboba evropul populaciaSi. zogadad evropul da aziur mosaxleobaSi ar aRniSneba haplojgufebis informaciis intensiuri Sereva (mxolod 5 %). Sua aziis kontaqtur teritoriebze ki aRiniSneba, rogorc evropuli, aseve aziuri mit-dnm-is haplojgufebi. amerikis aborigenul mosaxleobaSi aRniSneba aziuri warmomamvlobis 4 haplojgufi, rac amtkocebs amerikis mosaxleobis warmoSobis cimbiris eTnosebis genetikur safuZvelze. mogvianebiT aRmoCenili erT-erTi haplojgufi miuTiTebs evropuli komponentis arsebobazec. 1998 wels m. riCarsma daadgina evropielebis 5 ZiriTadi haplojgufi tranziciebiT edentur poziciebSi. ukrainelebis polulacia genetikurad ganekuTvneba iseT subklasters, romelic axlos aris serbebTan, germanelebTan, moldovelebTan, qorvatebTan da CexebTan. aRniSnuli subbkalsterSi gaerTianebulia centraluri da aRmosavleTis evropielebi, romelTa winaprebi gadmosaxldnen evropaSi aziidan da samxreTi ruseTidan. ukrainuli populaciis mitoqondriuli dnmis klasterizacia miuTiTebs imaze, rom mit-dnmis ti pebis umravlesoba miekuTvneba evropuli warmoSobis haploti pebs. magram, maT Soris moi poveba aziuri komponentic. rac Seexeba Cven polulacias, ra Tqma unda, dRes mtkicdeba Cveni naTesavoba saerTo genetikur winaparTan - „afrikul evasTan“. regionebis mixedviT Catarebuli kvlevebis mixedviT, romlebsacatarebdnen londonis da izraelis universitetebis mecnierTa jgufebi, aRmoCnda, rom aRmosavleTi saqarTvelos populaciebSi aRiniSneboda aziuri warmomavlobis haploti pebi (iranelebTan da TurqebTan asocierebuli). svaneTis da afxazeTis polulaciebSi aRiniSneba mit-dnm-is haploti pebi, romlebic aziuri wamoSobisaaa da, amave dros, axlos aris daRestnur da adiRenur populaciebTan. dasavleT saqarTvelos populaciaSi ki Warbobs evropuli mitoqondriuli dnm-is ti pebi. Tumca unda aRiniSnos, rom, zogadad, qarTvelTa yvela populaciaSi meti raodenobiT aris armoCenili evropuli warmoSobis mit-dnm-is hapliti pebi. literatura: 1. „samedicino genetika“ - e. greCaninova, r. bogatirova, a. volosoveci. kievi, gamomcemloba „medicina“, 2010 2. „samedicino genetika“ - n. boCkovi. moskovi, gamomcemloba „akademia“, 2007 3. „genebi da genomebi“ - m. sangeri, p. bergi, 1998 4. „samedicino genetika“ - m. Wi paSvili, n. moroSkina, e. imnaZe, c. gigineiSvili, gamomcemloba „tori“, 2011. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 84 reziume mitoqondriuli dnm-i da adamianis eTnikuri warmoSoba m. WipaSvili, e. abzianiZe, c. gigineiSvili, e. imnaZe molekuluri da samedicino genetikis departamenti mitoqondriuli dnm-is polimorfizmebi miuTiTebs adamianTa populaciebis eTnikur da geografiul wamomavlobaze. SUMMARY MITOCHONDRIAL DNA AND ETHNIC LINEAGE M. TCHIPASHVILI, E. ABZIANIDZE, TS. GIGINEISHVILI, E. IMNADZE Department of Molecular and Medical DNA The polymorphism of the mitochondrial DNA explains the ethnic and geographical origins of human populations. imunuri homeostazi TimomegaliiT mimdinare bronqopnevmoniebis dros bavSvebSi apihepatiT mkurnalobis fonze g. CaxunaSvili, n. Tofurize, n. badriaSvili, k. CaxunaSvili socialuri pediatriis dacvis fondi, ir. ciciSvilis sax. pediatriuli klinika adaptaciuri meqanizmebis ganviTarebasa da reaqtulobis CamoyalibebaSi Timuss mniSvnelovani adgili uWiravs (1. 2). Timusisa da misi mikrogaremos gavleniT Zvlis tvinis Rerovani ujredebi transformirdeba T-limfocitebad, romlebic migrireben periferiul organoebsa da qsovilebSi, da anxorcieleben imunologiur zedamxedvelobas(4, 7, 8). avtorTa monacemebiT, sakmaod didia Timomegaliis, rogorc premorbiduli fonis gavlena pnevmoniebis mimdinareobasa da gamosavalze. Timomegaliis dros hormonalur homeostazSi gamovlenili funqciuri cvlilebebi, ganapirobebs organizmis adaptaciuri SesaZleblobebis darRvevas, gansakuTrebiT stresuli situaciis dros, rac am bavSvebze diferencirebuli dakvirvebis aucileblobaze metyvelebs(3, 5, 6, 9). Aam TvalsazrisiT, perspeqtiulia apihepatis CarTva TimomegaliiT mimdinare bronqopnevmoniebis mkurnalobis kompleqsSi. apihepati warmoadgens bunebriv, naturalur mcenareul komponentTa jams: wiwvovanis eqstraqtis, futkrisa da yurZnis produqtebis nazavs, romelic Seicavs: aminomJavebis 22 saxeobas20% proteins albuminebis saxiT, vitaminebs (A, B1, B2, B5, B6, C, D, PP, E, K, folis mjava), biotins, rutins, beta-sitosterins (fosfoterini), mikroelementebs(Fe, Ca, Mg, Zn, Cu, F), glikozidebs, qlorofils, cximovan mJavebs. is zrdis organizmis fizikur da gonebriv Sromisunarianobas; awesrigebs vitaminebis, aminomJavebis da mikroelementebis cvlas, Jangva-aRdgeniT procesebs; preparatSi Semavali aminomJavebi advilad aTvisebadia, rac xels uwyobs azotovani balansis SenarCunebas da uzrunvelyofs organizmis zrdisa da ganviTarebis procesebs; gaaCnia imunomodulaciuri, imunomastimulirebeli da antimikrobuli Tvisebebi; mocemuli Sromis mizans warmoadgenda Segveswavla imunologiuri maCveneblebis dinamika TimomegaliiT Mmimdinare bronqopnevmoniebis dros bavSvebSi apihepatiT mkurnalobis fonze. Mmasala da meTodebi: Cvens mier gamokvleul iqna erTi Tvidan 3 wlamde asakis Timomegaliis fonze mimdinare bronqopnevmoniiT daavadebuli 45 bavSvi, aqedan 33%-s (15 avadm- yofs) aRiniSneboda daavadebis mZime, xolo 67%-s (30 bavSvs) saSualo simZimis mimdinareoba. sakontrolo jgufi warmodgenili iyo erT wlamde asakis praqtikulad janmrTeli 20 bavSviT. Bbronqopnevmoniis diagnozi daisva anamnezuri, klinikurlaboratoriuli da rentgenologiuri monacemebis safuZvelze. Timomegaliis diagnozis dasabuTeba xdeboda klinikur-rentgenologiuri monacemebis Sedegad. avadmyofebi dayofilni iyvnen or jgufad: I jgufi _ TimomegaliiT mimdinare bronqopnevmoniis diagnoziT hospitalizirebuli 20 pacienti, sadac tardeboda bazisuri mkurnaloba. II jgufi _ TimomegaliiT mimdinare bronqopnevmoniis diagnozis mqone 25 avadmyofi, sadac bazisuri mkurnalobis kompleqsSi CarTuli iyo apihepati - sqemiT 1/3 abi samjer dReSi. mkurnalobis kursi Seadgenda 20 dRes. mkurnalobamde da mkurnalobis Semdeg tardeboda imunuri statusis Sefaseba: periferiuli sisxlis T-limfocitebi da misi subpopulaciebis procentuli raodenoba Seiswavleboda CD3, CD4, CD8 monok2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria lonuri antisxeulebiT, B- limfocitebis procentuli raodenoba _ komplementuri rozetkebis warmoqmnis meTodiT(6). sisxlis SratSi G, A, M imunologiebi – manCinis radialuri imunodifuziis meTodiT(7). Kklinikur efeqturobas afasebdnen Semdegi kriteriumebiT: gamojanmrTeleba-daavadebis yvela simptomis gaqroba, gaumjobeseba – simptomebis mniSvnelovani Semcireba da efeqtis ar arseboba –simptomebis SenarCuneba anda maTi momateba. mkurnalobis efeqturoba aseve fasdeboda misi gavleniT daavadebis mimdinareobis simZimesa da xangrZlivobaze. jgufebs Soris gansxvavebis Sefasebas vaxdendiT raodanobrivi maCveneblebisaTvis stiudentis koeficientiT (t>1, 96; p< 0, 05) xolo xarisxobrivi maCveneblebisaTvis ckriteriumiT (Pearson). (c>3, 84, p<0, 05), maTematikuri uzrunvelyofa ganxorcielda programebis paketis SPSS 11-5-is gamoyenebiT. miRebuli masalis statistikuri damuSaveba ganxorcielda kompiuteruli programa SPSS paketiT. gamokvlevis Sedegebi da maTi ganxilva: I jgufis avadmyofebidan(20) bronqopnevmoniis mwvave mimdinareoba aReniSneboda 8(40%)-s, gaxangrZlivebuli 12(60%) pacients. II jgufSi (25) daavadebis mwvave mimdinareobiT hospitalizebuli iyo 16(64%) pacienti, gaxangrZlivebuli mimdinareobiT – 9(36%). klinikuri dakvirvebisa da gamokvlevis Sedegebis analizma gviCvena, rom adreuli asakis bavSvebSi TimomegaliiT mimdinare bronqopnevmoni-isaTvis damaxasiaTebelia saSualo da mZime xarisxiT gamoxatuli sunTqvis ukmarisoba, gamoxatuli obstruqciuli sindromi, anTebiTi procesis gaxangrZlivebisaken midrekileba, imunodeficituri mdgomareobis Camoyalibeba. K kerZod, Timomegaliis fonze mimdinare bronqopnevmoniebis dros mwvave periodSi aRiniSneboda CD3-limfocitebis (TsaerTo), CD4- helperebis procentuli raodenobisa da imunologiuri indeqsis CD4/CD3 2013 weli 85 cxrili#1 imunologiuri maCveneblebi, TimomegaliiT mimdinare bronqopnevmoniebis dros bavSvebSi, apihepatiT mkurnalobis fonze. M+m Semcireba, humoruli imunitetis mxriv darRvevebi SedarebiT naklebad iyo gamoxatuli: adgili hqonda B-limfocitebis procentuli raodenobisa da sisxlis SratSi samive klasis imunoglobulinebis koncentraciis daqveiTebas. gamokvlevis Sedegebis analizma gviCvena, rom mkurnalobaSi api pulmos CarTvam moaxdena imunomodulaciuri zemoqmedeba, rac gamoixata Tlimfocitebisa(CD3) da T-helperebis(CD4) procentuli raodenobis momatebiTa da T-supresorebis(CD8) SemcirebiT im pacientebSi, romelTac CD3 и CD4 limfocitebis raodenoba daqveiTebuli hqondaT. kompleqsuri mkurnalobis gavleniT limfocitebis procentuli raodenoba ar icvleboda im bavSvebSi, romelTacN es maCveneblebi normaSi hqondaT. Hhumoruli imu ni te tis mxriv, kompleqsur mkurnalobaSi apihepatis CarTvis fonze, aRiniSna B-limfocitebis procentuli raodenobisa da sisxlis SratSi samive klasis imunoglobulinebis koncentraciis momateba. imunologiuri maCveneblebis dinamika apihepatiT mkurnalobis fonze mocemulia cxrilSi #1. rogorc cxrilidan Cans, imunuri maCveneblebis dadebiTi dinamika ufro mniSvnelovnad gamoxatuli iyo avadmyofTa im jgufSi, sadac mkurnalobis kompleqsSi CarTuli iyo apihepati. bronqopnevmoniis kompleqsuri mkurnalobis Semdeg, II jgufis avadmyofebSi, aRiniSneboda imunologiuri maCveneblebis gaumjobeseba. gansakuTrebiT mniSvnelovania CD4- helperebis procentuli raodeno- bisa da imunologiuri indeqsis momateba, agerTve humoruli imunitetis maCveneblebis dadebiTi dinamika, rac gamoixata B -limfocitebis procentuli raodenobasa da Sratismieri imunoglobulinebis G, A, M koncentraciis matebiT. amgvarad, miRebuli monacemebi gviCvenebs rom Timomegaliis fonze mimdinare bronqopnevmoniis dros aRiniSneboda darRvevebi imunuri homeostazis mxriv, rac gamoixateboda ujreduli imunitetis Rrma, xolo humoruli imunitetis SedarebiT naklebi cvlilebebiT. brnqopnevmonia Timomegaliis fonze mimdinareobda ufro mZimed, saSualo da mZime xarisxiT gamoxatuli sunTqvis ukmarisobiT, gamoxatuli obstruqciuli sindromiT, anTebiTi procesis gaxangrZlivebisaken midrekilebiT, imunodeficituri mdgomareobis fonze. imunologiuri maCveneblebi, Timomegaliis fonze mimdinare bronqopnevmoniis dros, ar koregirdeboda kompleqsuri Terapiis fonze. Mkurnalobis kom p leq s Si apihepatis CarTvam ganapiroba imunologiuri maCveneblebis gaumjobeseba; Sedegad, mizanSewonilad migvaCnia TimomegaliiT mimdinare bronqopnevmoniebis mkurnalobaSi apihepatis gamoyeneba, romelic xels Seuwyobs imunuri homeostazis normalizebas da dadebiT zegavlenas moaxdens daavadebis mimdinareobaze. literatura: m. dumbaZe /`organizmis araspecifiuri da specifiuri imunoaqtivoba bronqopulmonuri daavadebebis dros adreul asakis bavSvebSi” T. s. s. u. SromaTa socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 86 krebuli XXXVII_2005w. / Караулов А. В. ,, Иммунотерапия респираторных заболевании М. 2011 с. 19. Иллек Я. Ю., Зайцева Г. А., Смердов В. Л., /,, Иммунологическая реактивность и функция щитовидной железы при острой пневмонии у детей с тимомегалией. `2011 Реброва О. Ю. / Статистический анализ медицинских данных. -Москва: Медия Сфера. - 2010. – 312с/ Энгельгардт Н. В. /`Имуннологические аспекты биологии развития” М. 2009 с92-106/ Чернушенко Е. Ф. / `местный иммунитет при заболеваниях легких” Реф журн. Клиническ. Иммун. И аллерг. 2010г. Ст. 28/ Чихрадзе М. В. / `Клинико-иммунологическая характеристика больних схроническим бронхитам в динамике имуннореабилитации. ` Автореферат 1999г. Чернушенко Е. Ф.. / `местный иммунитет при заболеваниях легких” Реф журн. Клиническ. Иммун. И аллерг. 2010г. Ст. 28/ Boanco A. PatricR. /Wussenrweig Exp. Med. 2008 132-702-720/ Key words: thymomegalia, bronchopnewmonia, children, Immunological, Apihepati; reziume imunuri homeostazi TimomegaliiT mimdinare bronqopnevmoniebis dros bavSvebSi apihepatiT mkurnalobis fonze g. CaxunaSvili, n. Tofurize, n. badriaSvili, k. CaxunaSvili socialuri pediatriis dacvis fondi, ir. ciciSvilis sax. pediatriuli klinika kvlevis mizani iyo, aRmogveCina xerxi, romliTac adreul asakSi bavSvebSi avicilebT bronqopnevmoniur daavadebebs. SeviswavleT T-limfociebi da misi subpopulaciebi CD3, CD4, CD8, antisxeulebi, b limfocitis done, IgG, IgM, IgA–s doneebi. kvlevis mizani iyo humorul da ujreduli imunuri sistemis mdgomareobis Seswavla bavSvebSi. Sedegebma gviCvena, rom ujreduli imunuri sistema did deficits ganicdis bronqopnevmoniis dros. gamoviyeneT preparati apihepati, imunomodulatori, romelmac sxva preparatebtan erTad kombinaciaSi humoruli da ujreduli imunuri sistemis brZolis unarianoba gacilebiT gazarda. SUMMARY IMMUNOLOGICAL TESTIMONIES AMONG THE CHILDREN WITH BRONCHOPNEWMONIA DISEASES ASSOCIATIED WITH THYMOMEGALIA DISEASE TREATED WITH APIHEPATI G. CHAKHUNASHVILI, N. TOPURIDZE, N. BADRIASHVILI, K. CHAKHUNASHVILI, SPPF, Childrens New Clinic After I. tsitsishvili The aim of our trail research the immune system among the children of early age with bronchopneumonia. We studied T- lymphocytes and its subpopulations CD3, CD4, CD8, antibodies. The percentage levels of B lymphocytes, The Ig G, Ig A, Ig M, testomonies in serum of blood. The aim of our theme is the study the cell and hummoral immune system among the children of early age. Given results show us that cell immune system is more damaged during bronchopneumonia. We used immune modulating – apihepati. The results showed that Apihepati combined with basic treatment significantly enhances cellular as well as hummoral Immune status of the patients with bronchopneumonia diseases. kalaTburTelTa mdgomareoba „apipuris“ kvebis racionSi CarTvamde (kvle vis I eta pi) g. CaxunaSvili, n. badriaSvili, m. TofuriZe, n. jobava, k. CaxunaSvili, ir. kalsndiaz. fxalaZe, d. CaxunaSvili (socialuri pediatiis dacvis fondi, saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, Tmilisis sax. samedicino universireti) dReisaTvis umniSvnelovanesia sportsmenTa kvebis sakiTxi. organizmis fizikuri ganviTareba ganisazRvreba rogorc adamianis organizmis morfofunqciuri Taviseburebebis cvlilebaTa rTuli procesi. is emorCileba biologiur kanonebs da asaxavs zrdisa da ganviTarebis zogad kanonzomierebebs. varjiSis procesis intensifikacia(2, 3) da organizmis sistematiuri gadatvirTva iwvevs struqturuli, fiziologiuri da sxa rezervebis Semcirebas(1, 5). didi fizikuri datvirTva gazrdil moTxovnebs uyenebs organizms, spotsmenebSi deficituri mdgomareoba iCens Tavs, rasac SeiZleba Tan axldes funqciuri rezervebis amowurva, adaptaciis uaryofiTi efeqtebi da janmrTelobis darRveva (4, 7, 9, 11). amdenad, sportuli medicinis umniSvnelovanes problemas mwvave da qronikuli gadaZabva da misi profilaqtika warmoadgens. swored aminom2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 87 cxrili #1 JavebiTa da vitaminebiT gamdidrebulkalaTburTelTa anTropometruli, fizikuri da funqciuri ma „api purma“ SeiZleba Seasrulos maCveneblebis analizi „api puris“ miRebamde mniSvnelovani roli sportsmenTa rea- bilitaciaSi energiis aRsadgenad, polideficituri mdgomareobebis, fizikuri da gonebrivi gadaRlis dros. (6, 8, 10). aminomJavebiTa da vitaminebiT gamdidrebuli energetikuli „api puris“ gamoyeneba aumjobesebs sportsmenTa Sromisunarianobas, afarTovebs adaptaciuri meqanizmebs savarjiSo da saSejibro pirobebisadmi; aCqarebs aRdgeniT procesebs intensiuri fizikuri datvirTvis Semdeg; amdenad interess iwvevs adaptaciis uaryofiTi efeqtebis Tavidan asacileblad aminomJavebiT gamdidrebuli „api puris“ moqmedebis Seswavla. mizani: kalaTburTelTa funqciuri mdgomareobis Sefaseba maRali fizikuri datvirTvis pirobebSi da aminomJavebiT gamdidrebuli „api puris“ Seswavlis pirveli etapi mozard sportsmenTa reabilitaciaSi. masala da meTodebi: samuSaos safuZvlad daedo 12-dan 18 wlamde asakis 100 kalaTburTelis fizikuri ganviTarebis maCveneblebis gamokvlevis Sedegebi „api puris“ moqmedebamde. CarTvis kriteriumebi: damakmayofilebeli socialur-ekonomiuri pirobebi, damakmayofilebeli da kargi sportuli Sedegebi. sakontrolod aRebuli iyo igive monacemebis 50 kalaTburTeli, romelTac ar eZleodaT aRniSnuli „api puri~. Catarda randomizebuli Ria kontrolirebadi kvleva 6 Tvis ganmavlobaSi. Seswavlil iqna Semdegi maxasiaTeblebi: ramden dRes varjiSobs kviraSi, ramden saaTs varjiSobs dReSi, ganwyoba varjiSis Semdeg, aqvs Tu ara gadaRla da gadaZabva, gulis SekumSvaTa sixSire, sunTqvis Sekvris dro, zogadi mdgomareoba, simaRle mjdomare da fexze dgomisas; welis, gulmkerdis, mxrebis, kidurebis garSemoweriloba, pulsi, arteriuli wneva sistoluri da diastoluri, datvirTvamde da datvirTvis Semdeg, am maCveneblebis mixedviT gamoTvlil iqna Semdegi sportuli indeqsebi: sisxlis mimoqcevis sistoluri da wuTobrivi moculobebi (lilienistradisa da canderis formulebi), sisxlis mimoqcevis efeqturobis koeficienti, ketles indeqsi(simaRlisa da wonis Tanafardoba), minuvries indeqsi (sxeulisa da fexebis sigrZeTa Tanafardoba), pinies indeqsi. raodenobrivi maCveneblebis sarwmunobis Sefasebas vaxdendiT stiudentis kriteriumiT (t), xarisxovanis χ2kriteriumiT, jgufebs Soris Sedarebas Pearson-iT. gansxvaveba iTvleboda sarwmunod, Tu t>1, 96 p<0, 05 da c>3, 84, p<0, 05 (10, 11). maTematikuri uzrunvelyofa ganxorcielda programebis paketis SPSS 11-5 –is gamoyenebiT. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 88 kvlevis Sedegebi da maTi ganxilva: kvlevis pirvel etapze SeviswavleT kalaTburTelTa anTropometruli, fizikuri da funqciuri maxasiaTeblebi „api puris“ miRebamde. (cxr#1) vinaidan arsebobs Sroma (G. Chakhunashvili; N. Badriashvili; M. Topuridze; N. Jobava;K. Chakhunashvili „Assessment of Anthropological, Physical and Functional Indices in Sportsmen Receiving During the Training „ (11), romelSic aRniSnulia, sasmelis `iveriuli fitos” miRebis Semdeg, (romlis Semadgenlobac TiTqmis `pi puris“ analogiuria) aRiniSna sxeulis wonis; simaRlis; mxris da gulmkerdis sagitaluri da frontaluri diametris sarwmuno momateba. aseve sarwmunod gaumjobesda fizikuri da funqciuri maCveneblebi. sasmelis miRebis Semdeg adgili hqonda sunTqvis sixSiris da pulsuri wnevis momatebas; agreTve datvirTvis Semdeg gulis SekumSvaTa sixSiris, saSualo wnevis Semcirebas; garda amisa gaumjobesda iseTi funqciuri monacemebi rogoricaa sunTqviTi indeqsebi (Stanges sinji; genCis sinji) rufies indeqsi, amtanobis koeficienti, sisxlis mimoqcevis sistoluri da wuTobrivi moculobebi (lilienistradisa da canderis formulebi), gauaresda sisxlis mimoqcevis efeqturobis koeficienti. igive maCveneblebis Sedarebam sakontrolo jgufSi (romelsac ar eZleoda sasmeli `iveriuli fito”) 3 Tvis Semdeg arsebiTi gansxvaveba ar aRiniSneba. 3 Tvis Semdeg im jgufSi, romelsac ar eZleoda sasmeli, wonis, simaRlis, mxris da gulmkerdis diametris, mxris da winamxris garSemowerilobis maCveneblebis mixedviT raime mkveTri cvlileba(sarwmuno mateba) ar aRiniSneboda, sasmeli `iveriuli fito” sjgufisagan gansxvavebiT gaizarda mxolod datvirTvis Semdeg sunTqvis da pulsis sixSireebi. Yyovelive zemo aRniSnulis gamo aucilebelia kvlevebi gafaraTovdes `api puris” sportsmenebSi kvebis racionSi Setanis Semdeg da mieces maT Sesabamisi interpretaciiT rekomendaciebi. literatura: Флетчер Р., Флетчер С. Вагнер Э. Клиническая эпидемиология(основы доказательной медицины). Москва: Медиасфера – 2008. - 345c Гайятт Г., Ренни Д. Путеводитель читателя медицинской литературы – Принципы клинической практики, основанной на доказанном. Издательство. Медия Сфера. –М. 2003 11. Assessment of anthropological, physical and functional indices in sportsmen (basketball players) against the background of high physical loading. Chakhunashvili G, Jobava N, Guchashvili M, Chakhunashvili K, Gogilashvili T, Shvangiradze M, Pagava K. Georgian Med News. 2011 Jul-Aug;(196-197):12-8. reziume kalaTburTelTa mdgomareoba „api puris“ kvebis racionSi CarTvamde (kvlevis I etapi). g. CaxunaSvili, n. badriaSvili, m. TofuriZe, n. jobava, k. CaxunaSvili, ir. kalsndiaz. fxalaZe, d. CaxunaSvili (socialuri pediatiis dacvis fondi, saqarTvelos bavSvTa kardiologTa asociacia, Tmilisis sax. samedicino universireti) dReisaTvis umniSvnelovanesia sportsmenTa kvebis sakiTxi. organizmis fizikuri ganviTareba ganisazRvreba rogorc adamianis organizmis morfofunqciuri Taviseburebebis cvlilebaTa rTuli procesi. is emorCileba biologiur kanonebs da asaxavs zrdisa da ganviTarebis zogad kanonzomierebebs. mizani: kalaTburTelTa funqciuri mdgomareobis Sefaseba maRali fizikuri datvirTvis pirobebSi da aminomJavebiT gamdidrebuli „api puris“ Seswavlis pirveli etapi mozard sportsmenTa reabilitaciaSi. masala da meTodebi: samuSaos safuZvlad daedo 12-dan 18 wlamde asakis 100 kalaTburTelis fizikuri ganviTarebis maCveneblebis gamokvlevis Sedegebi „api puris“ moqmedebamde. daskvna: Yyovelive zemo aRniSnulis gamo aucilebelia kvlevebi gafaraTovdes `api puris” sportsmenebSi kvebis racionSi Setanis Semdeg da mieces maT Sesabamisi interpretaciiT rekomendaciebi. SUMMARY STATUS OF BASKETBALLERS BEFORE ADDING `APIPURI” INTO FOOD RATION (FIRST STEP OF RESEARCH) G. CHAKHUNASHVILI, N. BADRIASHVILI, M. TOPURIDZE, N. JOBAVA, K. CHAKHUNASHVILI, I. KALANDIA, Z. FKHALAZDE, D. CHAKHUNASHVILI (Social Pediatric Protection Fund, Association Of Georgian Pediatric Cardiology, TSMU) Nutrition of Sportsmen is quite actual subject these days. Physical development of human body is hard morphological process. Its growth depends on biological processes. Aim: Evaluation of basketball players’ functional state under stress, before they start receiving `Apipuri”. Methods: The research had been done on 100 basketball players of age 12-18 by evaluating their development, before adding `Apipuri” into their ration. Conclusion : The research needs to continue after adding “Apipuri” into their ration and the functional state needs to be evaluated again and compared to previous results. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 89 monozigotur tyupebSi niSan-TvisebaTa gansxvavebis zogierTi Taviseburebani d. cxomeliZe, m. abisonaSvili, b. ruxaZe, d. CaxunaSvili, v. ozaSvili Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti Cveni kvlevis mizani iyo dagvedgina postnatalur periodSi monozigotur tyupiscalebs Soris iseTi niSan-Tvisebebis mixedviT gansxvaveba. rogoricaa wona, simaRle, temperatura, kanis Seferiloba, Tavis. Sublis, cxvirisa da yuris forma, saxis sigrZe, sxeulze xalis arseboba. amave dros SevecadeT yuradReba gagvemaxvilebina adamianis ganviTarebis iseT etapebze, rogoricaa kbilebis amosvla da siarulis dawyeba. sul Cvens eqsperimentebSi monawileobda 18 wyvili monozigoturi tyupi(aqedan 8 wyvili mamrobiTi sqesis da 10 mdedrobiTi ) miRebul SedegebSi gansakuTrebiT mniSvnelovnad miviCnieT Semdegi garemoebebi: 1) 5 monozigoturi wyvilidan TiToeulSi erTerT tyupiscals aucileblad gaaCnda xali saxeze, rac rogorc mSoblebisaTvis, aseve tyupebis naTesavebisa da axloblebisaTvis maTi erTmaneTisagan garCevis erTerT mniSvnelovan saSualebas warmoadgenda. Tumca sxva monozigotur wyvilSi xali orives gaaCnda da am niSniT maTi identifikacia SeuZlebeli iyo. darCenil 12 wyvilSi saxeze xalis arseboba ar SeiniSneboda, magram tyupebis dedebi yovelTvis axerxebdnen Svilebis gansxvavebas iseTi niSnebiT rogoricaa sxeulis zoma, Tavis forma, saxis sigrZe, kanis Seferiloba, Tvalebis feri, yurisa da cxviris 50% forma, an Tundac sxve- 45% bisTvis naklebad Sesam- 40% Cnevi sxva niSniT, ix. 35% 30% sur. 1 2) kvlevis Semdgom 25% etapze Cven erTmaneTs 20% SevadareT TiToeuli 15% tyupiscalis dabadebi- 10% sas dafiqsirebuli wo- 5% na da miviReT, rom meo- 0% 2013 weli sur. 1 red dabadebuli tyupiscalis wona Warbobda pirvels, Tumca arc Tu ise iSviaTad maTi wonebi erTmaneTs emTxveoda. ix. sur. N2 3) rac Seexeba pirveli kbilis amosvlas da siarulis Tanabaria 17% meore tyupiscalis metia 50% pirveli tyupiscalis metia 33% sur. 2. wonaTa sxvaoba dawyebas am mxriv monozigoturi tyupebis did umravlesobaSi pirveli tyupiscali inarCunebda sagrZnob upiratesobas. ix. sur.N3 4) erT-erT monozigotur wyvilSi (gogonebi) meore tyupis cals aR mo aC n da me sa me aras ru lad gan vi Ta re bu li sarZeve jirkvali, romelic iyo memkvidreobiT miRebuli rudimenti mamisagan. amave monozigotur wyvilSi dafiqsirda temperaturaTa sxvaoba pirvelad dabadebul tyupiscalsa da meore tyupiscals Soris. pirvel tyupiscals mudmivad hqonda temperatura – 36, 8 xolo meores –36, 4 5) rac Seexeba sxva niSnebs, diskonkordantoba SeiniSneboda tyupebis simaRleSic(ZiriTadad 1–2 santimetris farglebSi) magram am niSan-Tvisebis mixedviT arcerT tyupiscals ar gaaCnda upiratesoba, zogjer meore tyupiscali iyo 1 sm–iT maRali da zogjer pirveli, Tumca Tanabari simaRlec ramodenimejer dafiqsirda. 6) rac Seexeba saxis sigrZes, aq erT SemTxvevaSi sxvaobam tyupiscalebs Soris 6 milimetrsac ki miaRwia. xolo sxva SemTxvevebSi gansxvaveba iyo 1, 2 an 3 milimetri. aqedan gamomdinare, Cven gavakeTeT daskvna, rom namdvilad SemTxveviT ar xdeboda, rom erTerTi monozigoturi tyupebis deda, romlis Svilebi Zalian gavdnen erTmaneTs maT swored saxis sigrZis mixedviT ansxvavebda, maSin roca ucxo TvalisaTvis es erTi SexedviT „advilad SesamCnevi“ gansxvaveba(romelic am SemTxvevaSi 3 mm SekiTxva dedas: romels amouvida pirvelad kbili? pirvel tyupiscals meore tyupiscals ar maxsovs SekiTxva dedas: romelma gaiara pirvelad? A. pirvelma tyupiscalma B. ar maxsovs pirvel tyupiscals meore tyupiscals ar maxsovs sur. 3. C. meore tyupiscalma socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 90 aRwevda) ucxo TvalisTvis SeumCneveli iyo. amrigad, rogorc vxedavT, monozigotur tyupebSi didi msgavsebis miuxedavad tyupiscalebs Soris bevri ganmasxvavebeli niSan–Tvisebac arsebobs. zogi maTgani SedarebiT advili gamosacnobia (vTqvaT xalis arseboba saxeze an yuris bibilos gansxvavebuli forma), magram im SemTxvevebSic ki, rodesac tyupiscalebs Soris konkordantoba Zalian didi iyo, tyupebis dedebi mainc iolad axerxebdnen maTi erTmaneTisagan gansxvavebas. Tumca isic unda iTqvas, rom sxva oja- xebis monozigoturi tyupebSi gansxvavebis povna maTTvis iseTive problema aRmoCnda, rogorc sxva adamianebisaTvis.. da bolos, Cvens mier nanaxi mutacia – mesame ganuviTarebeli sarZeve jirkvali erTerTi tyupiscalis epigastriumis areSi sainteresoa im mxrivac, rom tyupis–cals es uCveulo ru di men tu li ni Sa ni ma mis mxridan gadaeca da ara dedidan, rac kidev erTxel miuTiTebs imaze, rom tyupebis biologiis Rrmad SeswavlaSi sxva mniSvnelovan biologiur movlenebTan erTad didi mniSvneloba eniWeba rogorc saku- Tar organizmSi, aseve maT mSoblebSi mimdinare epigenetikur procesebs, gansakuTrebiT ki genomur impritings. literatura Mathew W, Dykens E. M———— -“Genetics of childhood disorders”, 2010 Alberts and at all—“Molecular Biology of the cell” 2006 Nino Khvitia, G. Shatirishvili—‘Medical Biology” 2011 M. Chipashvili, E. Imnadze——— -“Secret of Genomic impriting and reality” SOCIAL, ECOLOGICAL AND CLINICAL PEDIATRICS -20012, TBILISI reziume monozigotur tyupebSi niSan-TvisebaTa gansxvavebis zogierTi Taviseburebani d. cxomeliZe, m. abisonaSvili, b. ruxaZe, d. CaxunaSvili, v. ozaSvili Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti kvlevis mizani iyo dagvedgina postnatalur periodSi monozigotur tyupiscalebs Soris iseTi niSan –Tvisebebis mixedviT gansxvaveba. rogoricaa wona, simaRle, temperatura, kanis Seferiloba, Tavis. Sublis, cxvirisa da yuris forma, saxis sigrZe, sxeulze xalis arseboba. amave dros SevecadeT yuradReba gagvemaxvilebina adamianis ganviTarebis iseT etapebze, rogoricaa kbilebis amosvla da siarulis dawyeba. monozigotur tyupebSi didi msgavsebis miuxedavad tyupiscalebs Soris bevri ganmasxvavebeli niSan–Tvisebac arsebobs. zogi maTgani SedarebiT advili gamosacnobia (vTqvaT xalis arseboba saxeze an yuris bibilos gansxvavebuli forma), magram im SemTxvevebSic ki, rodesac tyupiscalebs Soris konkordantoba Zalian didi iyo, tyupebis dedebi mainc iolad axerxebdnen maTi erTmaneTisagan gansxvavebas. Tumca isic unda iTqvas, rom sxva ojaxebis monozigoturi tyupebSi gansxvavebis povna maTTvis iseTive problema aRmoCnda, rogorc sxva adamianebisaTvis. nanaxi mutacia–mesame ganuviTarebeli sarZeve jirkvali erTerTi tyupiscalis epigastriumis areSi sainteresoa im mxrivac, rom tyupis–cals es uCveulo rudimentuli niSani mamis mxridan gadaeca da ara dedidan, rac kidev erTxel miuTiTebs imaze, rom tyupebis biologiis Rrmad SeswavlaSi sxva mniSvnelovan biologiur movlenebTan erTad didi mniSvneloba eniWeba rogorc sakuTar organizmSi, aseve maT mSoblebSi mimdinare epigenetikur procesebs, gansakuTrebiT ki genomur impritings. SUMMARY SOME PECULIARITIES OF DIFFERENT TRAITS IN MONOZYGOTIC TWINS D. TSKHOMELIDZE, M. ABISONASHVILI, B. RUKHADZE, D. CHAKHUNASHVILI, V. OZASHVILI (TSMU) The aim of our research was to find the differences between single monozygotic twins by different signs, for example weight at birth, height, form of head, nose, ear, length of face, color of skin, developing birth mark on the body and so on. At the same time we established one strange rule for monozygotic twins: The first one (who was born first) more often begins walking earlier compared to the second one and the same process was going on with first teeth appearing. To consider problems of epigenetics and genomic impriting in future we have to find some interesting exceptions: 1 ) The single monozygotic twin(girl) with an undeveloped lachrymal gland was located in the epigastric area of the body and it was inherited to daughter from father. 2) We established that some single twins are different from each other by length of face(maximum in our case was- 6 mm) and the mother of these twins can distinguish between them by this sign. But at the same time she is unable to catch the difference between the other monozygotic twins. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 91 epidermuli zrdis faqtoris eqspresia adamianis endometriumis hiperplaziisa da karcinomis dros n. ZnelaSvili a. mariamiZe d. kasraZe a. TavarTqilaZe daviT tvildianis saxelobis samedicino universiteti paTologiis departamenti epidermuli zrdis faqtori 1962 wels iqna gamoyofili. mraval sxva efeqtTan erTad epidermuli zrdis faqtori (EGF) aaqtivebs sakvercxis granulozuri ujredebis proliferacias da aferxebs maT diferenciacias, aseve Trgunavs maTSi progesteronis, estradiolis da inhibinis promocias; is aaqtivebs placentis kultivirebuli trofoblastis ujredebis proliferacias, magram ara maT diferenciacias; aseve is aCqarebs embrionis ganviTarebas; is xels uwyobs sarZeve jirkvlis ujredebis proliferacias da aferxebs maT diferenciacias; aseve epidermuli zrdis faqtori gavlenas axdens saSvilosnos endometriumze. mas SeuZlia iyos sinergizmSi estradiolTan /7/, estrogeni astimulirebs EGF-is sinTezs endometriumSi /5/. rac metia estrogenis Semcveloba plamaSi, miT metadaa gamoxatuli endometriumis proliferacia, izrdeba epidermuli zrdis faqtoris aqtivobac da misi receptorebis eqspresiac /5/. Tumca EGF-s SeuZlia imoqmedos damoukidebladac /7/ da awarmoos epiTeluri ujredebis zrdis stimulacia /7/. EGF riskis matarebelia simsivneebis paTogenezSi, Sesabamisad – misi receptoris daTrgunva Seamcirebs simsivneebis ganviTarebis SesaZleblobas. EGFr -is maRali done endometriumis karcinomebSi korelaciaSia histologiurad cud diferenciaciasTan, - dabaldiferenciaciasTan /12/. CvenTvis saintereso iyo epidermuli zrdis faqtoris eqspresiis Seswavla endometriumis hi perplaziissa da karcinomis SemTxvevaSi. klinikurad da morfologiurad SeviswavleT 45 pacienti, maT Soris iyo reproduqciuli asakisa (27-45 ww) 27 pacienti, romelTac aReniSneboda menstrualuri ciklis darRveva, gamovlenili menometroragiiT; aseve – preklimaqteruli asakis 8 pacienti, araregularuli menstrualuri cikliT da disfunqciuri sisxldenebiT (klinikuri kvlevebiT (endovaginaluri eqoskopia) dadiagnozda endometriumis hi perplazia, rac vlindeboda metroragiiT) da 10 pacienti postmeonopauzuri periodis sisxldeniT. morfologiuri kvlevisTvis masala miRebuli iqna endometriumidan gamonafxekis saxiT. vawarmoeT histologiuri da imunohistoqimiuri kvlevebi. morfologiuri masalis fiqsacia moxda 4% neitralur buferul formalinSi, 24 sT ganmavlobaSi da Semdgom Cayalibebul iqna parafinSi. 4 mkm-is sisqis anaTlebi davakariT polyL-lysine–iT dafarul minebze. anaTalebis nawili SevRebeT hematoqsiliniT da eoziniT 2013 weli (H&E) _ histologiuri preparatebis misaRebad. imunohistoqimiuri kvlevisTvis pirvelad anitisxeulad gamoyenebuli iqna anti-EGFR (Novocastra; Leica biosystems Newcastle ltd, UK). movaxdineT anaTlebis deparafinizacia da 3% hidrogenperoqsidaziT davamuSaveT (10 wT) - endogenuri peroqsidazis blokirebisaTvis. antigenis aRdgena vawarmoeT 0. 01MM citratul buferSi da gavaciveT 20 wT-s ganmavlobaSi. Semdeg gavrecxeT trifosfatur buferSi (Tbs) (5 wT). movaxdineT inkubacia protein blokiT 5 wT-is ganmavlobaSi. gavrecxeT Tbs-Si (2 x5 wT). vawarmoeT inkubacia anti-EGFR, ganzavebiT 1:50, 60 wuTis ganmavlobaSi 250C-ze. gavrecxeT Tbs-Si (2 x 5 wT). vawarmoeT inkubacia Post primary block, 30 wT-is ganmavlobaSi. gavrecxeT Tbs -Si (2 x 5 wT). movaxdineT inkubacia Novo Link Polimer, 30 wT-is ganmavlobaSi. gavrecxeT Tbs-Si (2 x 5 wT). peroqsidazas aqtivacia movaxdineT diaminobenzidinis samuSao xsnariT, 5 wT-s ganmavlobaSi. gavavleT wyalSi da birTvebi SevRebeT hematoqsiliniT (5 wT). hi perplaziis ti pis Sefaseba moxda histologiur preperatebze dayrdnobiT. ganvsazRvreT misi klinikur-morfologiuri varianti. imunohistoqimiuri kvleviT gamovavlineT epidermuli zrdis faqtoris SeRebvis intensivoba da misi gavrceleba. intensivoba fasdeboda: (++) intensiuri (mkveTri) SeRebva, (+) zomieri SeRebva, (+/_) susti SeRebva (Niikura at al., 1996, mixedviT) da gamovsaxeT procentebSi. EGFisGgavreceleba dadginda pozitiuri EGF-imunoreaqtiulobis SefasebiT jirkvlovan epiTeliumSi da stromaSi /6/. miRebuli ricxobrivi monacemebi damuSavda statistikurad SPS12 –is gamoyenebiT. SedarebisTvis gamoyenebu- sur. 1. endometriumi. martivi hiperplazia atipiis gareSe. H&EX10 92 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria li iqna normis miRebuli standarti (Niikura at al., 1996, mixedviT, normul endometriumSi EGF-is susti eqspresia vlindeba 66, 7%-Si, amasTan, gavrcelebis TvalsazrisiT, EGF-imunoreaqtiuloba pozitiuria mxolod jirkvlovan epiTeliumSi da negatiuri stromul ujredebSi). miRebuli Sedegebi reproduqciuli asakis 27 pacientidan 13-Si gamovlinda endometriumis martivi hi perplazia ati piis gareSe, kompleqsuri hi perplazia ati piis gareSe aRmoCnda 13 pacientSi, kompleqsuri hi perplazia ati piiT ki - 1 pacientSi;Ppreklimaqsuri asakis 8 pacientidan 6-Si gamovlinda martivi hi perplazia ati piis gareSe, xolo kompleqsuri hi perplazia ati piis gareSe - 2 pacientSi. saerTo jamSi, 35 pacientidan 19-Si aRiniSna martivi hi perplazia ati piis gareSe (sur. 1), 15 pacientSi - kompleqsuri hi perplazia ati pis gareSe (sur. 2) da 1 SemTxvevaSi - kompleqsuri hi perplazia ati piiT (sur. 3). miRebuli Sedegebis mixedviT epidermuli zrdis faqtoris intensivoba gamovlenilia pacientebis 100%-Si. aqedan susti eqspresia (sur. 4) gamovlenilia pacientebis 42%-Si (p>0. 1)., xolo mkveTri eqspresia (sur. 5) - pacientTa 58 %-Si (p<0. 1)., amasTan, EGF-imunoreaqtiuloba nanaxi iqna endometriumis jirkvlovan epiTeliumSi rogor martivi, ise kompleqsuri hi perplaziis SemTxvevaSi. endometriumSi martivi hi perplaziis dros EGF vlindeba sxvadasxva intensivobiT, magram ufro metad, anu 19-dan 11 pacientSi (57. 8%-Si) EGF sustad vlindeba (p<0. 01); 8 pacientSi ki (42. 1%-Si) EGF mkveTradaa gamovlenili (p<0. 1). endometriumSi kompleqsuri hi perplaziis (ati piis gareSe) dros EGF vlindeba rogorc susti, ise mkveTri intensivobiT: 15 pacientidan 8-Si. (53. 3%-Si) EGF gamovlinda mkveTri intensivobiT (p<0. 01), 6 pacientSi. (40 %-Si) EGF vlindeba susti intensivobiT (p<0. 1), xolo 1 pacientSi. (6, 6%-Si) - rogorc mkveTri, ise susti intensivobiT (p>0. 1), endometiurmSi kompleqsuri hi perplaziis (ati piiT) dros ki (anu ati puri hi perplaziis dros, - marTalia, sul 1 SemTxveva gvqonda) EGF vlindeba mkveTri intensivobiT. Cvens mier gamokvleuli endometriumis karcinomebSi ( 100%) intensivoba mkveTria. maSasadame, sakuTari kvlevebis Sedegebis Tanaxmad, SegviZlia davaskvnaT, rom endometriumis martiv hi perplaziaSi mniSvnelovnad Warbobs EGF-is susti eqspresia, xolo kompleqsur hi perplaziaSi – ufro metad vlindeba EGF-is mkveTri eqspresia; amasTan, hi perplaziis simZimis mixedviT EGF-is SeRebvis intensivoba matulobs da endometriumis simsivneebSi yovelTvis vlindeba mkveTri eqspresia. sainteresoa, am mxriv sxva avtorTa monacemebis ganxilva: epideruli zrdis faqtori unda iyos mediatori endometriumSi estrogenis moqmedebisTvis /2/. EGF-s SeuZlia iyos sinergizmSi estradiolTan, mas damoukideblad ar ZaluZs uj- sur. 2. endometriumi. Kkompleqsuri hiperplazia atipiis gareSe. H&E. X10 redebis proliferaciaze imoqmedos, magram estradiolTan kombinaciaSi igi maRla swevs jirkvlebis ujredebSi gamravlebis xarisxs ( 50%), rac ar xdeba stromul ujredebSi (in vivo) /1/. aseve dadgenilia, rom menstrualuri ciklis proliferaciuli faza ZiriTadad gaSualebulia estrogeniT. estrogenis recepto- sur. 3. H&E X10 endometriumi. endometriumis karcinoma. rebi mniSvnelovnad ikargeba epiTeliumze, mas Semdeg rac progesteronis eqspozicia iwyeba /7, 5/. aranakleb sainteresoa is faqti, rom EGFis stimulacia midis arapirdapirad estrogenis receptoris aqtivaciamde da receptoris daRmavali mimarTulebiT (downstreem) samiznes eqspresiamde, EGF-s SeuZlia gaaSualos epiTeluri ujredebis proliferacia endometriumSi adreuli folikuluri fazis mimdinareo- sur. 4 pozitiuri EGF X40-imunoraqtiuloba jirkvlovan epiTeliumSi endometriumis martivi hiperplaziis (atipiis gareSe) dros, zomieri intensivoba (+). 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 93 leobdes diferenciaciaSic! - da Tu neoplazia iwyeba an kidev avTvisebiani zrda progresirebs – iqneb imitom, rom EGF cotaa, an kidev iqneb imitomaa cota, rom rac SeiZleba `xeli SeuSalos” neoplaziis progresias. vfiqrobT Semdgomi kvlevebi – SratSi EGF-isa da melatoninis (anti proliferacili da antineoplaziuri efeqtebis mqone universaluri hormoni) Semcvelobis gamosavlenad rogorc saSvilosnos lorwovani garsis hi perplaziebSi, ise simsivneebSi, naTels mohfens Cvens varauds. sur. 5 pozitiuri EGF X40-imunoraqtiuloba jirkvlovan epiTeliumSi endometriumis kompleqsuri hiperplaziis (atipiis gareSe) dros, mkveTri mkveTri (++). baSi - roca estradiolis done aris sazogadod Zalian dabali /7/. igive avtoris azriT, moproliferacie endometriumSi, anu normaSi – EGF-r-is (epidermuli zrdis faqtoris receptoris) eqspresia ufro maRalia, vidre emndometriul karcinomebSi. Tumca sxva kvlevebi gvaCvenebs, rom EGF-r-is maRali eqspresia nanaxia xSirad endometriaul karcinomebSi /12/. mniSvnelovania is faqti, rom endometriumSi EGF-is moqmedebisTvis saWiroa sasqeso steroidebi, aseve - am steroidebs funqciis gaSualebisTvis sWirdebaT epidermuli zrdis faqtori /3/. simsivnur procesebSi ki, gamoTqmulia mosazreba, rom EGF-r-is arseboba araa kavSirSi avTvisebianobis xarisxTan Tu prognozTan, sasqeso hormonebis donesTan, estrogenebis da progesteronis receptorebis (ER, PR) arsebobasTan. imunohistoqimiurad: EGF-r araa korelaciaSi simsivnis xarisxTan, stadiasTan, sicocxlis xangrZlivobasTn / 14 /. 10, 9 / avtorisA monacemebiT SesaZloa EGF-r-s hqondes prognozuli mniSvneloba, Tu gaviTvaliswinebT mosazrebas, rom EGF-r-is maRali eqspresia korelaciaSia histologiurad cud diferenciaciasTan – dabal diferenciaciasTan, Tumca sxva kriteriumebTan (daavadebis stadia, limfur kvanZebSi invazia) ar aris korelacia. asevea endometriul sarkomebSic: dabaldiferencirebul sarkomebSi 74%-ASi aRiniSna receptoris HER1-is eqspresia (esaa igive EGF-r), xolo aradiferencirebul SemTxvevaSi - ar aRiniSneba / 13/. sainteresoa, am dros, EGF-is saSualo done plazmaSi: – igi yvelaze maRalia saSualo diferenciaciis karcinomebSi, xolo dabalia cudad diferencirebul karcinomebSi; maCvenebeli Zalian dabalia sarkomis 2 SemTxvevaSi /11/. Ddabolos: sakuTari Tu sxva avtorTa monacemebze dayrdnobiT SegviZlia vivaraudoT, rom: EGF-is dabali Semcveloba SratSic da endometriumis qsovilSic – xom ar niSnavs cud prognozs?! gamovTqvamT mosazrebas, rom rogorc Cans, garkveul etapze – garkveul koncentraciaSi EGF-s aqvs aramarto proliferaciis ‘’daniSnuleba’’, aramed SesaZloa monawi2013 weli literatura: 1. Blaustein A., Kurman R. J. Blaiustein’s pathology of the female genital tract. 5thedition. – Springer, 2002. – 1391 p. 2. Haining R. E. B., Cameron I. T., van Papendorp C. et al. Epidermal growth factor in human endometrium: proliferative effects in culture and immunocytochemical localization in normal and endometriotic tissues // Hum Reprod. – 1991. – Vol. 6, No. 9. – P. 1200-1205 3. Ishihara S., Taketani Y., Mizuno M. Epidermal growth factor-like immunoreactivity in human endometrium // Asia Oceania J Obstet Gynecol. – 1990. – Vol. 1, No, 2. – P. 165-168. 4. Leone M., Costanitini C., Gallo G. et al. Role of growth factors in the human endometrium during aging. // Maturitas. – 1993. – Vol. 16, No. 1. – P. 31-38. 5. McBean J. H., Brumsted J. R., Stirewalt W. S. In vivo Estrogen Regulation of Epidermal Growth Factor Receptor in Human Endometrium // J Clin Endocrinol Metabol. – 1997. – Vol. 82, No. 5. – P. 1467- 1471. 6. Niikura H., Sasano H., Kaga K. et al. Expression of epidermal growth factor family proteins and epidermal growth factor receptor in human endometrium // Human Pathology. – 1996. – Vol. 27, Issue 3. – P. 282-289. 7. Santoro N. Amenorrhea: A case-Based, Clinical Guide. – Springer, 2010. – 218 p. 8. Singer G. A., Stowitzki T., Retting I., Kimming R. Flow cytometric detection and binding studies of human endometrial stromal cell growth factor receptor in monolayer culture: influence of progesterone // Hum Reprod. – 1998. – Vol. 4, No. 6. – P. 577-583. 9. Grimbizis G., Tsalikis T., Tzioufa V. et al. Regression of endometrial hyperplasia after treatment with the gonadotropinreleasing hormone analogue triptorelin: a rospective study // Oxf J Med Hum Reprod. – 1999. – Vol. 14 (2). – P. 479-484. 10. Gershtein E. S., Bocharova L. B., Ermilova V. D. et al. Epidermal growth factor receptors and their ligands in endometrial carcinoma: correlation with clinici-morphological factors and steroid receptors // Vopr Onkol. – 2000. – Vol. 46, No. 2. – P. 180-186. 11. Tomaszewski J., Miturski R., Kotarski J. Concentracion og epidermal growth factor (EGF) in serum of women with endometrial cancer // Ginekol Pol. – 1996. – Vol. 67, No. 5. – P. 248-253. 12. Oza A. M., Eisenhauer E. A., Elit L. et al. Phase II Study of Erlotinib in Recurrent or Metastatic Endometrial Cancer: NCIC IND-148 // J Clin Oncol. -2008. – Vol. 26, No 26. – P. 4319-4325. Endometrial Stromal Sarcomas Frequently Express Epidermal Growth Factor Receptor (EGFR, HER-1): Potential Basis for a New Therapeutic Approach //Am J Surg Pathol. – 2005. – Vol. 29, Issue 4. – P. 485-489 14. Ferenczy A., Gelfand M. The biologic significance of cytologic atypia in progestogen-treated endometrial hyperplasia // Am J Obstet Gynecol. – 1989. – Vol. 160 No. 1. – P. 126-131 94 socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria reziume epidermuli zrdis faqtoris Eeqspresia adamianis endometriumis hi perplaziisa da karcinomis dros n. ZnelaSvili a. mariamiZe d. kasraZe a. TavarTqilaZe daviT tvildianis saxelobis samedicino universiteti, paTologiis departamenti epidermuli zrdis faqtoris eqspresiis intensivoba, adamianis endometriumis hi perplaziisa da karcinomis dros, Cveni interesis sagans warmoadgens. klinikurad da morfologiurad SeviswavleT 45 pacienti; maT Soris - reproduqciuli asakisa (27-45 ww) 27 pacienti, romelTac aReniSneboda menstrualuri ciklis darRveva, gamovlenili menometroragiiT; aseve - preklimaqsuri asakis 8 pacienti, araregularuli menstrualuri cikliT da disfunqciuri sisxldenebiT da 10 pacienti postmeonopauzuri periodis sisxldeniT. klinikuri kvlevebiT (endovaginaluri eqoskopia) dadiagnozda endometriumis hi perplazia, rac vlindeboda metroragiiT morfologiuri kvlevisTvis masala miRebuli iqna endometriumidan gamonafxekis saxiT. vawarmoeT histologiuri da imunohistoqimiuri kvlevebi. miRebuli ricxobrivi monacemebi damuSavda statistikurad programa SPSS-12–is gamoyenebiT. kvlevis Sedegebis mixedviT, epidermuli zrdis faqtoris eqspresia dadginda pacientTa 100%-Si. aqedan EGF-is susti eqspresia gamovlenilia pacientebis 42%-Si, xolo mkveTri eqspresia - pacientTa 58 %-Si; amasTan, EGF-imunoreaqtiuloba nanaxi iqna endometriumis jirkvlovan epiTeliumSi rogorc martivi, ise kompleqsuri hi perplaziis SemTxvevaSi. endometriumSi martivi hi perplaziis dros EGF vlindeba sxvadasxva intensivobiT, magram ufro metad, anu 19-dan 11 pacientSi (57. 8%-Si) EGF vlindeba susti intensivobiT (p<0, 01); 8 pacientSi ki (42.1%-Si) EGF mkveTri intensivobiTaa gamovlinili (p<0. 1), endometriumSi kompleqsuri hi perplaziis (ati piis gareSe) dros EGF vlindeba rogorc susti, ise mkveTri intensivobiT: 15 pacientidan 8-Si (53, 3%-Si) EGF mkveTradaa gamovlenili (p<0, 01), 6 pacientSi (40%-Si) EGF sustadAD vlindebaA(p<0, 1), xolo 1 pacientSi (6, 6%-Si) – aRiniSneba EGF-is rogorc mkveTri, ise susti intensivoba (p>0. 01), endometiurmSi kompleqsuri hi perplaziis (ati piiT) dros ki (anu ati puri hi perplaziis dros, - marTalia, sul 1 SemTxveva gvqonda) EGF mkveTri intensivobiT vlindeba. amasTan, EGF-imunoreaqtiuloba nanaxi iqna endometriumis jirkvlovan epiTeliumSi rogor martivi, ise kompleqsuri hi perplaziis SemTxvevaSi. kvlevis Sedegebis mixedviT SesaZloa davaskvnaT, rom endometriumis martiv hi perplaziaSi mniSvnelovnad Warbobs EGF-is susti eqspresia, xolo kompleqsur hi perplaziaSi – ufro metad vlindeba EGF-is mkveTri eqspresia; amasTan, hi perplaziis simZimis mixedviT EGF-is SeRebvis intensivoba matulobs da endometriumis karcinomaSi vlindeba mkveTri intensivoba. sakvanZo sityvebi: epidermuli zrdis faqtori, endometriumis hi perplazia, endometriumis karcinoma, imunohistoqimia SUMMARY EPIDERMAL GROWTH FACTOR EXPRESSION IN ENDOMETRIAL HYPERPLASIA AND CARCINOMA N. DZNELASHVILI, A. MARIAMIDZE, D. KASRADZE, A. TAVARTKILADZE Department of Pathology, Davit Tvildiani Medical University. Abstract. The intensity of Epidermal Growth Factor Expression in endometrial hyperplasia and carcinoma was the focus of our study. 35 patients have been investigated clinically and morphologically; of them 22 patients of reproductive age (27-44) had menstrual cycle disorders and diagnosed menometrorrhagia; 8 patients of preeclamptic gestational age had irregular menstrual cycle and dysfunctional uterine bleeding;10 patients of postmenopausal period with uterine bleeding. Clinical examination (endovaginal endoscopy) revealed endometrial hyperplasia manifested by metrorrhagia; For morphological study the material was collected by endometrial scrap. Histologic and immunohistochemical studies were performed as well. The numeric data obtained were processed statistically using the SPSS-12 program. Based on the results, expression of epidermal growth factor was diagnosed in 100% of the patients. Of them, mild EGF expression was documented in 51, 4%, while sharp EGF expression – in 48, 4% of patients. With that, EGF -immunoreactivity was observed in endometrial glandular epithelium both in simple and complex hyperplasia. In simple endometrial hyperplasia EGF was expressed with different intensity, however in most cases, i. e. in 11 out of 19 patients (57. 8%) EGF was expressed with low intensity (p>0. 01); in 8 patients (42. 1%) high intensity of EGF expression was revealed. In complex endometrial hyperplasia EGF was expressed both with low and high intensity: in 8 patients out of 15 (53. 3%) EGF was sharply expressed (p>0. 01), 6 patients (40%) showed mild EGF expression(p>0. 01), whereas 1 patient revealed both low and high intensity of EGF expression. In complex endometrial hyperplasia (only one case of atypical hyperplasia), EGF was revealed with high intensity. Additionally, EGF –immunoreactivity was observed in endometrial glandular epithelium in simple and complex hyperplasia. The results of the study suggest that in complex hyperplasia mild EGF expression predominates, while sharp EGF expression is mostly typical of complex hyperplasia. At the same time, EGF staining intensity increases with the severity of hyperplasia. With endometrial carcinoma, a drastic intensity of EGF expression is observed. Key words: Epidermal Growth Factor, Endometrial Hyperplasia, Endometrial Carcinoma, Immunohistochemistry. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 95 leikocitozis warmoSobis meqanizmebi klinikur praqtikaSi av. kvezereli-kopaZe, i. xizaneiSvili pediatriis instituti, alergiisa da revmatologiis centri leikocitebi, sisxlis TeTri ujredebi. leikocitebis normebi mozrdilebSi — 4, 0* 10— 11. 0*10/l. > 11, 0*10/l —leikocitozi. <4, 0*10/l—leikopenia. leikocitozis warmoSobis 4 koncefcia: 1) baqteriuli endotoqsinebi (baqteriuli li popolisaqaridebi, igive ekzogenuri pirogenebi), isini an Tavad gvevlinebian kmf-d an aqtiurad anTavisufleben maT qsovilebidan (kmf— koloniamastimulirebeli faqtorebi — leikopoezis humoraluri stimulatorebi, uzrunvelyofs granulo, eriTro, mono, limfocituuri rigis winapari ujredebis koloniebis zrdas qsovilovan kulturaSi, gamomuSavdeba Zvlis tvinis da sisxlis monocitebisa da makrofagebisa, aseve elenTis limfocitebSi). 2) leikocitozis ganviTarebas iwvevs leikocitebis daSlis produqtebi, isini gvevlinebian leikocitarul kmf — ed. 3) glukokortikoidebi, maT gareSe faqtiurad wydeba mielopoezi, isini aucilebeli nivTierebaa kmf-s gaaqtiurebisaTvis!!!!!! 4)qsovilovani ujredebisagan ganTavisuflebuli peptidebi, igive koloniamastimulirebeli faqtorebi. mniSvnelovania oTxive koncefcia, saWiroa gairkves, romeli meqanizmia wamyvani ama Tu im SemTxvevaSi. oTxive meqanizmi faqtiurad damokidebulebaSia erTmaneTTan. leikocitozis ganviTarebis sqema: hi poalamusis aqtivacia hi pofizis aqtivacia Tirkmelzeda jirkvlis qerqis gaaqtiureba kortizolis pirdapiri zemoqmedeba Zvlis tvinze kmf-s damxmare moqmedeba _ granulopoezis gaaqtiureba- neitrofiluri leikocitozi. leikocitozis paTogenezSi CarTulia yvela rgoli, Tumca romelime maTgani metad aqtiurad, erTerTi rgolis amovardnas SesaZlebelia mohyves leikopoezis daTrgunva, rac klinikur maCveneblebTan mimarTebaSi araadeqvatur suraTs Seqmnis, praqtikosi eqimis klinikuri azrovneba mxolod Tu gadawyvets daavadebis mimdinareobas, gamosavals, etiologias da mkurnalobis Taviseburebebs. reziume leikocitozis warmoSobis meqanizmebi klinikur praqtikaSi av. kvezereli-kopaZe i. xizaneiSvili, pediatriis instituti, alergiisa da revmatologiis centri leikocitozis paTogenezSi CarTulia yvela rgoli, Tumca romelime maTgani metad aqtiurad, erTerTi rgolis amovardnas SesaZlebelia mohyves leikopoezis daTrgunva, rac klinikur maCveneblebTan mimarTebaSi araadeqvatur suraTs Seqmnis, praqtikosi eqimis klinikuri azrovneba mxolod Tu gadawyvets daavadebis mimdinareobas, gamosavals, etiologias da mkurnalobis Taviseburebebs. SUMMARY THEORY AND MECHANISMS OF LEUKOCYTOSIS IN CLINICAL PRACTICE AV. KVEZERELI-KOPADZE, I. KHIZANEISHVILI Institute of Pediatry, Center for Allergy and Rheumatology All the above mentioned steps are involved in leukocytosis, and absence each step may inhibit process of leukopoiesis, which will result in abnormal clinical manifestation. The outcome, etiology and treatment options are based on clinician’s ability to correctly interpret each clinical case. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 96 XI samecniero-praqtikuli konferenciaze miRebuli rezolucia: ,,kvebis obieqtebi, mwarmoeblebTan erTad aqtiurad Caebnen moZraobaSi ,,jansaRi kveba BbavSvebs"” sruldeba ,,apipuri" _ aminomJavebiT, vitaminebiTa da mineralebiT gamdidrebuli puri" k. CaxunaSvili, S. iusupovi, i. kalandia, n. jobava, n. badriaSvili, n. TofuriZe, g. CaxunaSvili z. SaqaraSvili, k. kokaia (socialuri pediatriis dacvis fondi, S. p. s. `puri“(Tbilisi) yoveldRiuri da yvelasaTvis xelmisawvdomi iafiFsakvebi produqti `api puri”. gamdidrebulia janmTelobisaTvis aucilebeli aminomJavebiT, vitaminebiT da mineralebiT. axali teqnologiiT damzadebuli puri saqarTveloSi Seamcirebs masiurad gavrcelebul vitaminebis, aminomJavebisdami kroelementebis deficitiT gamowveul daavadebebs. saqarTveloSi puris moxmareba sakmarisze ufro maRalia. samwuxarod, dReisTvissaqarTveloSi puri ZiriTadad iseTi fqvilisgan cxveba, romelic mikronutrientebis Semcvelobis erovnul standartebs ar Seesabameba. puri asakis, sqesis da moxmarebis sixSiris mixedviT unikaluri produqtia; izrdeba premialuri jansaRi produqtis wili; etapobrivad xdeba bazris segmentacia SefuTvis, dizainis xarisxis da moxmarebis gamartivebis mixedviT. bazarze gaizarda adgilobrivad warmoebuli xorblis fqvilisagan damzadebuli puris jamuri simZlavre. gaizarda moTxovnileba vitaminebiT da mineralebiT gamdidrebul purze. sadReisod bazarze arsebuli vitaminebiT da mineralebiT gamdidrebuli pureulis raodenoba da Semadgenloba ver akmayofilebs moTxovnilebas. Catarebuli kvlevis Sedegebis mixedviT zogadad dadginda, rom puris nimuSebis mxolod 24. 9 % iyo Sesabamisad fortificirebuli, rac ar aris sakmarisi mosaxleobaSi mikronutrientebis deficitis SemcirebisTvis. Cveni teqnologiiT damzadebuli puri, gamdidrebuli janmTelobisaTvis aucilebeli aminomJavebiT, vitaminebiT da mineralebiT unikaluri da maRalmoTxovnadia. Cven gmaokvlevebze dayrdnobiT `api puri“-s momxmarebeli mosaxleobis farTo fenaa. specifiurad ki, ZiriTadi myidveli da momxmarebeli - bavSvi, xandazmuli adamiani da sportsmenia. vinaidan, polideficits yvelaze metad aRniSnuli kategoria ganicdis. S. p. s. `puri” da socialuri pediatriis dacvis fondi, winaswari analizis datestirebis Semdeg, uzrunvelyofen puri - `api puri”-s srul warmoebas da biologiurad aqtiuri bunebrivi danamatis suspenziis Semadgenlobis daxvewas, licenzirebas da produqciis farTomasStabian gamoSvebas. yovelTviurad gaizrdeba puris warmoebis moculoba da wlis bolos miaRwevs daaxloebiT 150 000 cal purs erT TveSi. gaizrdeba sawarmos Semosavlebi 15%-iT. `apiviti” mzaddeba unikaluri Tvisebebis mqone qarTuli (kavkasiuri) futkris produqtebis nazaviT. ase, rom proeqtis mTavari mizani iqneba, DdamuSavdes da daixvewos biologiuri aqtiuri danamatis optimaluri Semadgenloba, rac mogvcems mosaxleobaSi janmrTelobis mdgomareobis maqsimalur gaumjobesebas mikroelementebis, vitaminebis da aminmJavebis deficitis mxriv. aseve, Cveni biologiurad aqtiuri danamatis Semadgenlobis daxvewa gazrdis puris Senaxvis vadas, rac mogvcems `api puri”-is produqtis eqsportis saSualebas mezobel qveynebSi. SemdgomSi vapirebT `apiviti”-is suspenziaSi antiseptikuri Tvisebebis gazrdiT miviRoT bunebrivi konservanti. romelic gamoyenebuli iqneba sxva kvebis produqtebis warmoebaSi. momavalSi, daxvewis Semdeg, biologiurma danamatma aseve SeiZleba Caanclos sinTezuri qimiuri konservantebi, romlebiC sakmaod didi raodenobiT gamoiyeneba produqciaSi. yoveldRiuri da yvelasaTvis xelmisawvdomi iafiFsakvebi produqti `api puri”. gamdidrebulia janmTelobisaTvis aucilebeli aminomJavebiT, vitaminebiT da mineralebiT. igi Seamcirebs masiurad gavrcelebul vitaminebis, aminomJavebis da mikroelementebis deficitiT gamowveul daavadebebs. Mmosaxleobis farTo fenebis kvebis racionSi sakmaodaa gavrcelebuli mikonutrientebis deficiti romelic mravali daavadebis sawindaria. cilovan-energetikuli deficiti (zrdaSi CamorCena) bavSvTa da mozardTa asakSi, janmo-sbavSvis zrdis standartTan (2.3%) SedarebiT, statistikurad mniSvnelovnad aris momatebuli. Edeficituri mdgomareobaxSirad Tavs spotsmenebSic iCens, sadac umniSvnelovanes problemas mwvave da qronikuli gadaZabva da misi profilaqtika warmoadgens. janmrTelobis msoflio organizaciis bavSvis zrdis standartis mixed2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria viT zrdaSi CamorCenis nebismieri maCvenebelisagan gaSoa da Sesabamisi reagirebisa da kvebisa da janmrTelobis programis ganxorcielebis safuZvels warmoadgens. janmo-smier mier aRiarebuli unikaluri programa - yoveldRiurad yvelasaTvis xelmisawvdomi sakvebi produqtis - puris Tundac rkiniT gamdidreba, saqarTveloSi Seamcirebs anemiiT gamowveul daavadebebs. kvlevis Sedegebis mixedviT zogadad dadginda, rom puris nimuSebis mxolod 24,9% iyo Sesabamisad fortificirebuli, rac ar aris sakmarisi mosaxleobaSi mikronutrientebis deficitis SemcirebisTvis. komerciul sacxobebsa da Sinameurneobis pirobebSi puris gamosacxobad gamoyenebuli xorblis fqvilis umetesobaa nariyorkiniT gamdidrebuli, an arasakmaris rkinas Seicavda. amgvari mdgomareoba yvela regionSi gamovlinda. aRsaniSnavia, rom radgan rkinax Sirad sxva mikroelementebiT Sesabamisi fortifikaciis maCvenebelia da radgan qarTuli puri rkiniT ar aris sakmarisad fortificirebuli, SegviZlia davaskvnaT, rom puri sxva elementebs, maT Soris foliumis mJavasac, arasakmarisad Seicavs. aRarafers vambob TvitaminebiT gamdidrebaze. aRniSnuli problemis gadawvetas moemsaxureba yvelasaTvis xelmisawvdomi iafi sakvebi produqtis puri - `api puri”-s warmoeba. yoveldRiuri da yvelasaTvis xelmisawvdomi sakvebi produqti puri, gamdidrebuli jan- 2013 weli 97 mTelobisaTvis aucilebeli aminomJavebiT, vitaminebiT da mineralebiT, saqarTveloSi Seamcirebs masiurad gavrcelebul vitaminebis, aminomJavebis da mikroelementebis deficitiT gamowveul daavadebebs, romlebic did safTxes uqnian bavSvebs da saqarTvelos mTel mosaxleobas. `api puri” Seicavs yvela zemoTqmul bunebriv elements da misi moxmareba mosaxleobas uzrunvelyofs janmrTelobisTvis sakmaris vitaminebs, aminomJavebsa da mikroelementebs. axali teqnologiiT damzadebuli puri `api puri”, romelic gamdidrebulia biulogiurad aqtiuri danamatiT `apivitiT” (futkris naturaluri produqtebis nazavi), gamoirCeva sasiamovno, specifikuri surneliT dagemoTi, rac produqts ufro mimzidvels xdis. vinaidan mosaxleoba darwmunebulia futkris produqtebis sasargeblo TvisebebSi, produqti ufro met ndobas moi povebs momxmarebelSi. sxva ufro Zvirad Rirebuli kvebis produqtebiT (rZis nawarmi, xorci, Tevzeuli) preparatebiT da kvebiTi danamatebiT, romlebic Seicaven aminomJavebs, vitaminebs da mineralebs, preparatebi (Multi-tabs B-complex da sxva), kvebiTi danamatebi) preparatebSi da kvebiT danamatebSi aminomJavebi, vitaminebi da mineralebi miRebulia sinTezuri gziT. maTgan gansxvavebiT „apiviti“ warmoadgens bunebriv futkris produqtebis nazavs. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 98 mas Semdeg rac „apviti“-is suspenziaSi ingredientebis wilobrivi cvlilebebiT ise rom produqts ar daekargos sasiamovno gemo da surneli, comSi mikrobiologiuri analizis safuZvelze miiRweva vargisianobis gazrda. adglobriv bazarTan erTad Cveni samizne gaxdeba saerTaSoriso bazaric. puri „api puri“ romelic gamdidrebulia bunebrivi biologiurad aqturi produqtiT warmoadgens siaxles rogorc adgilobriv ise saerTaSoriso bazarze. ar arsebobs iseT purfunTuSeulis produqti romelic Seicavs erTdroulad amnomJavebs, vitamnebs da mineralebs. saqarTveloSi pur-funTunTuSeulis mravali saxeoba iwarmoeba. Cveni konkurentebi arian is mwarmoeblebi, romlebic uSveben vitaminebiT da mineralebiT gamdidrebul purs. maTi produqcia gamdidrebulia ZiriTadad rkiniT da B- jgufis vitaminebiT. aseT sawarmoTa raodenoba mcirea da ver akmayofilebs bazris miTxovnilebas. Cvens mier warmoebuli puri - `api puri” gamdidrebuli aminomJavebiT, vitaminebiT da mineralebiT, zemoT CamoTvlili gamdidrebuli pureulisagan gansxvavebiT, Seicavs yvelaze srulyofil nakrebs. mxolod mis SemadgenlobaSia erTdroulad: mniSvnelovani naxSirwylebi (fruqtoza, glukoza), aminomJavebis 22 saxeoba (valini, lizini, leicini, glutamini, cistini dasxva), vitaminebi (A, B1, B2, B5, B6, Bcac. folici, C, D, PP, E, K fosfoterinebi, rutini (sisxlZarRvis kedlis gamamagrebeli flavinoidi) najeri da ujeri cximovani mJavebi, mineralebi (Ca, Mg, Pp, Fe, Zn, I, Ka, Na, Cu). yoveldRiuri da yvelasaTvis xelmisawvdomi iafiFsakvebi produqti `api puri”. romelc damzadebulia axali teqnologiiT, saqarTveloSi Seamcirebs masiurad gavrcelebul vitaminebis, aminomJavebis da mikroelementebis deficitiT gamowveul daavadebebs. literatura: 1. G. Chakhunashvili, N. Kandelaki -Children and security: `Child has the right to be defended from birth” NATO science for peance and seurity series E: Human and societal Dynamics – vol. 37 complexity and Security – 2008 Chap. 126. p. 405-410www. iospress. nl 2. Sustainable development and child security. /G. Chakhunashvili, I. Phavlenishvili /. Social, Ecological and Clinical Pediatrics. – 2011. - #13-8-7. - pp. 25-46. – geo. ; abs. : geo., eng. 3. CaxunaSvili g. medicinismecnierebadaaucilebeligza XXI saukuneSimisiganviTarebisaken `CanasaxidanbavSvsuflebaaqvsiyosdaculi”socialuri, ekologiuridaklinikuri pediatria. Tbilisi, 2009. _N11-6-5. - gv. 54-60 4. Daro et all//Clin. Exp. Immunol. 2008 v93 N3 p430435// 5. Gabriel E. M. Btrgert E. M. et all//Germline polymprphismof codon 727of Human Thyroidstimulatinghormone receptoris associatedwith toxic multinodular goiter//J. Clin. Endokrin. Metab. 2011vol94p3328-3335// Gon K. L. Wang F. A. // Am. Rheum. Diseases 2009 sol m99N2 p201-204// 7. http://www. google. ge/#site=&source=hp&q=kveba&oq=kveba&gs_l=hp. 3... 4235. 9360. 0. 10672. 0. 0. 0. 0. 0. 0. 0. 0.. 0. 0... 0. 0... 1c. 1. 14. hp. _bCcHeo0CX8&bav reziume XXIX samecniero-praqtikuli konferenciaze miRebuli rezolucia:K `kvebis obieqtebi, mwarmoeblebTan erTad aqtiurad Caebnen moZraobaSi `jansaRi kveba BbavSvebs” sruldeba. `api puri“ -aminomJavebiT, vitaminebiTadamineralebiT gamdidrebuli puri“ k. CaxunaSvili, S. iusupovi, i. kalandia, n. jobava, n. badriaSvili, n. TofuriZe, gCaxunaSvili z. SaqaraSvili, k. kokaia (socialuri pediatriis dacvis fondi, S. p. s. `puri“(Tbilisi) yoveldRiuri da yvelasaTvis xelmisawvdomi iafiFsakvebi produqti `api puri”. gamdidrebulia janmTelobisaTvis aucilebeli aminomJavebiT, vitaminebiT da mineralebiT. axali teqnologiiT damzadebuli puri saqarTveloSi Seamcirebs masiurad gavrcelebulvi taminebis, aminomJavebis da mikroelementebis deficitiT gamowveul daavadebebs. SUMMARY 29TH SCIENTIFIC-PRACTICAL CONFERENCE- RESOLUTION: FOOD PRODUCERS AND THEIR RETAILERS SHOULD JOIN “HEALTHY FOOD FOR CHILDREN”. APIPURI – A BREAD ENRICHED WITH MINERALS, AMINO ACIDS AND VITAMINS K. CHAKHUNASHVILI, SH. YUSUPOV, I. KALANDIA, N. JOBAVA, N. BADRIASHVILI, N. TOPURIDZE, G. CHAKHUNASHVILI, Z. SHAQARASHVILI, K. KOKAIA Every day and cheap product “Apipuri” is enriched by minerals, amino acids and minerals, all the micronutrient needed for organism to maintain healthiness. Newly developed technology of baking bread will help solving problem of micronutrient deficiency. 2013 weli socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 99 baton paliko kintraias redaqcia guliTadad ulocavs dabadebis dRes saqarTvelos mean-ginekologTa da perinatologTa asociaciis prezidentis profesor paliko kintraias cxovrebis gza daibada 1933 wlis 8 dekembers q. TbilisSi 1958 wels daamTavra Tbilisis saxelmwifo samedicino institutis samkurnalo fakulteti warCinebiT. 1958-61 ww. muSaobda TianeTis raisaavadmyofos sameano ganyofilebis gamged. 1961-63 ww. Ggaiara klinikuri ordinaturis kursi Tbilisis sax. samedicino akademiis meanoba-ginekologiis kaTedraze. 1963-66 ww. muSaobda marneulis samSobiaro saxlis mTavar eqimad. 1964 wels daicva sakandidato disertacia Temaze:,,nayofis eleqtrokardiogramis cvlilebebi vakuumeqstraqtorisa da sameano maSebis gamoyenebiT”. 1971 wels – sadoqtoro disertacia,,nayofis Tavis tvinis hi poTermia mSobiarobis dros”. 1966-2006 wlidan muSaobda Tbilisis eqimTa di plomisSemdgomi momzadebis akademiis meanoba-ginekologiis 2013 weli kaTedraze asistentad, profesorad, kaTedris gamged. 1980-2002 wlidan - k.v.CaCavas saxelobis perinataluri medicinisa da meanoba-ginekologiis samecniero kvleviTi institutis direqtorad, 2002 wlidan dRemde institutis sameTalyureo sabWos Tavmjdomared. 1977-86 wlebSi da 1997-2005 ww. saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros mTavar mean-ginekologad. 1997-2003 wlidan Tbilisis sax. samedicino universitetis samecniero xarisxebis mimniWebeli saatestacio sabWos Tavmjdomare meanoba-ginekologiaSi. 1998-2005 w.w. saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis saministros eqimTa saserTifikaciosaatestacio komisiis Tavmjdomare meanoba-ginekologiaSi. aris saqarTvelos samedicino akademiis erT-erTi damfuZnebeeli da misi namdvili wevri. 1983 wels mieniWa saqarTvelos mecnierebis damsaxurebuli moRvawis wodeba, 1985 wels saqarTvelos saxelmwifo premia sameano-ginekologiuri sefsisis sakiTxebisadmi miZRvnili samecniero SromebisaTvis. 1998 wels dajildoebulia Rirsebis ordeniT. 1998 wels arCeulia ungreTis mean-ginekologTa samecniero sazogadoebis wevrad, 1988w. evropis mean-ginekologTa asociaciis wevrad, 1988w. amerikis mean-ginekologTa kolejis sazRvargareTel wevrad. arCeulia ramdenime saerTaSoriso Jurnalis sabWos wevrad. 2002 wels – ruseTis federaciis sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademiis ucxoel wevrad sxvadasxva dros p. kintraia iyo sabWoTa kavSiris mean-ginekologTa sazogadoebis prezidiumis wevri, ssrk jandacvis saministros saeqsperto sabWos wevri meanoba-ginekologiaSi. ssrk medicinis mecnierebaTa akademiis saproblemo komisiis wevri da sxva. samecniero kvlevis ZiriTadi problemebia fizikuri da eleqtrofiziologiuri meTodebis gamoyeneba meanobasa da ginekologiaSi diagnostikisa da mkurnalobis mizniT. Nnayofisa da axalSobilis daavadebaTa paTogenezis Seswavla. Nnayofisa da axalSobilis adaptaciis centraluri saregulacio meqanizmebis Seswavla. Nnayofi da tkivilis problema, garemo faqtorebis gavlena orsulobis mimdinareobaze da nayofis ganviTarebaze, stresi da orsuloba. mis mier TanaavtorebTan erTad pirvelad SemuSavebul iqna mSobiarobis dros nayofis pirdapiri eleqtro-kardiografiis meTodi (1961 w.) da nayofisa da axalSobilis kraniocerebraluri hipoTermiis meTodi (1968 w.), SemuSavebul iqna (1961-70ww) mSobiarobis dros nayofis funqciuri mdgomareobis Sefasebis eleqtrofiziologiuri kriteriumebi, dadgenil iqna, rom mSobiarobis dros nayofs gaaCnia tkivilis SegrZnebis avtonomiuri regulaciis unari da SemoRebul iqna nayofis autohibernaciis mcneba. TanaavtorebTan erTad dadgenil iqna nayofis ZilRviZilis bioriTmebis arseboba da masTan dakavSirebuli nayofis gulis moqmedebis Taviseburebani (1981 w), pirvelad Seiqmna nayofis Tavis tvinis peptiduri ruqa, identificirebul iqna 15 neiro peptidi da daginda, rom antenataluri periodis dasasruls nayofis Tavis tvinis peptiderguli sistema imyofeba funqciuri aqtivobis mdgomareobaSi, rac uzrunvelyofs nayofis Seguebas axal pirobebTan. Aaseve pirvelad TanaavtorebTan erTad Seswavlil iqna nayofis neiropeptidebis roli samSobiaro moqmedebis aRZvraSi da regulaciaSi. gamoqveynebuli aqvs 200mde samecniero Sroma. maT Soris 14 gamogoneba. misi xelmZRvanelobiT Sesrulebulia da daculia 40 sakandidato da 12 sadoqtoro disertacia. 1980 wlidan p. kintraia aris saqarTvelos mean-ginekologTa sazogadoebis (xolo Semdgom mean-ginekologTa da perinatologTa asociaciis) ucvleli xelmZRvaneli. misi xelmZRvanelobiT rogorc ginekologiis samecniero kvleviTma institutma, aseve mean-ginekologTa sazogadoebam moi pova didi saer- Rirseuli 80 80 weli Rirseuli weli TaSoriso aRiareba. p. kintraias xelmZRvanelobiT instituts da asociacias hqonda grZelvadiani saerTaSoriso xelSekruleba iaponiis tokios universitetis, inglisis souTemptonis universitetis, germaniis haidelbergis universitetis, budapeStis eqimTa daxelovnebis institutis meanoba-ginekologiis kaTedrebTan. am xelSekrulebis farglebSi erToblivad Sesrulebuli Sromebis Sedegebi ixileboda Semajamebel saerTaSoriso konferenciebze. 1980-2003 wlebSi Catarebulia 23 aseTi konferencia da gamocemulia 23 SomaTa krebuli saqarTveloSi, ungreTSi da iaponiaSi. aseve nayofieria p. kintraias xangrZlivi muSaoba saqarTvelos jandacvis saministros mTavar mean-ginekologad. sakmarisia aRiniSnos, rom maSin rodesac saqarTveloSi weliwasSi 150 000 bavSvi ibadeboda, dedaTa sikvdiloba 3.5 jer Semcirda da es iyo mTel sabWoTa kavSirSi samagaliTo maCvenebeli. aseve didia p.kintraias damsaxureba saqarTveloSi mean-ginekologTa rogorc samecniero, aseve praqtikos eqimTa momzadebaSi da dRes saqarTvelos yvela kuTxeSi mis mier aRzrdili mean-ginekologebi uZRvebian am urTules saqmes. samecniero problema, romelzec muSaobs profesori p. Kkintraia da misi xelmZRvanelobiT perinataluri medicinisa da meanoba-ginekologiis instituti aris: 1. stresi da orsuloba: 2. orsulobis dromdemiutanlobis paTogenezi da paTogenezuri mkurnalobis meTodebis SemuSaveba. socialuri, ekologiuri da klinikuri pediatria 100 daviT fruiZe (03.01. 1960 – 24.04.2013) 24 aprils Tbilisi SeZra Semzaravma ambavma: daTo fruiZe gardaicvala! daTos megobrebis da nacnobebis usazRvrod didi wrisaTvis warmoudgenelia imis dajereba, rom aRar aris axalgazrda, energiuli, uzomod ganaTlebuli, iumoriT savse, gamousworebeli optimisti, axali ideebis generatori, daxvewili Tbiliseli kaci. daTo fruiZis wasvlam yvela dagvasevdiana. miuxedavad imisa, rom mis cxovrebaSi iyo tragikuli epizodebic, gulistkenac, Tvi- Ton arafers imCnevda da aravisTvis utkenia guli uxeSi qceviT da sityvapasuxiT. paradoqsia: misi gaxsenebis dros Tvalebi cremliT gvevseba, magram uneburad gveRimeba, radgan masTan dakavSirebuli yoveli cxovrebiseuli epizodi aRsavsea iumoriT, oxunjobiT, enamoswrebuli sityva-pa- viola beriSvili Zalian Znelia masze warsul droSi saubari. is iseTi energiuli da dauRalavi iyo, yvelafrisadmi gansakuTrebuli damokidebulebiT. iyo sicicxlis moyvaruli adamiani, kargi deda, iSviaTi qali. daxvewili, inteligenturi, maRali donis profesionali, mecnieri da pedagogi. mis cxovrebaSi iyo ori mniSvnelovani etapi iyo. erTi _ iv. beritaSvilis saxelobis fiziologiis institutis msoflioSi aRiarebuli skola, meore - Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti. orive Rirseulad da warmatebulad gaiara. iSviaTia adamianebi, romlebsac gaaCniaT Tavisi saqmisadmi miseuli damokidebuleba. dauzareli da da- uRalavi iyo. mxolod is rad Rirda, rogor muSaobda is studentebTan samecniero wreSi. rogor uyvarda konferenciebis mowyoba da organizacia. yvelaferi unda gaekeTebina gansakuTrebulad kargad, yovelTvis Zalian gansxvavebulad. TiTqmis mxolod amisTvis cocxlobda da arsebobda. cdilobda yoveli RonisZieba dResaswauli yofiliyo. saerTod, sadResaswaulo situaciis Seqmna saxlSic da gareTac misi cxovrebis kredo iyo. mas sxvanairad ar SeeZlo. yvelaferi mis irgvliv mxolod saukeTeso unda yofiliyo. is Zalian ixarjeboda da, amitom, etyoba veRar gauZlo da gadaiwva. Tundac is rad Rirs, rogor ar imCnevda viola Tavis mZime avadmyofobas, rogor bolomde cdilobda sul karg xasiaTze yofnas. dadioda koncertebze, speqtaklebze. is xom xelovnebis Zalian didi moyvaruli iyo. sul gegmavda sadRac wasvlas, raRacis naxvas, gakeTebas. uyvarda megobrebTan urTierToba. yvelas unawilebda Tavis sikeTes da siyvaruls... da Semdeg, sul ramodenime dReSi Caqra... manana Wi paSvili Tssu, molekuluri da samedicino genetikis departamentis profesori suxiT. igi dajildovebuli iyo iumoris udidesi niWiT. gavixsenoT daTos biografiuli monacemebi: daviT fruiZe daibada 03.01. 1960w. dabadebis adgili: Tbilisi, saqarTvelo ganaTleba: Tbilisis saxelmwifo samedicino institutis samkurnalo fakulteti 1983 medicinis doqtoris samecniero xarisxi 1989 reanimaciis ganyofilebis eqimi 1983-1990 T.s.s.i. bavSvTa qirurgiis kaTdris asistenti 1990-1995 m.iaSvilis bavSvTa centraluri saavadmyofos kritikuli medicinis samsaxuris ufrosi 1995-2002 `eqimebi sazRvrebs gareT `samedicino koordinatori 2002-2004 saqarTvelos iusticiis saministros samedicino departamentis mrCeveli 2004 Tbilisis saxelmwifo samedicino akademi- staJireba wminda anas bavSvTa saavadmyofos kritikuli medicinis departamentSi, vena, avstria 2000 saerTaSoriso treningi Temaze: hospitalTa menejmenti 2009 profesiuli gamocdileba: bavSvTa respublikuri saavadmyofos is upg da adamianuri resusrsebis departamentis ufrosi 20042006 g.Jvanias saxelobis pediatriuli klinikis direqtori 20062012 aTi weli sruldeba, rac is CvenTan aRar aris. Zalian male gavida dro. TiTqos es guSin moxda. iSviaTad Semxvedria adamiani, romelsac uyvarda yvela. is didTan didi iyo, patarasTan _ patara. arasodes ar gamigia vinmeze sayveduri eTqvas. gamousworebeli optimisti iyo, sicocxleze da Tavis saqmeze Seyvarebuli. samwuxarod, cxovreba rTuli iyo. mas mouxda ramodenime etapis gavla. es jer pediatria iyo, Semdeg _ biologia da samedicino genetika, da, bolos _ socialuri pediatria. gavida dro da mxolod exla mivxvdi, ramxela saqmes akeTebda. ase megona, rom is arafers gansakuTrebuls ar akeTebda. cxovrobda ise, rogorc SeeZlo da jeroda. yvelas exmareboda. cdilobda yvelasTvis gaenawilebina Tavisi sikeTe. keTilSobili adamiani iyo. profesionali, inteligenti, daxvewili pirovneba da namdvili qalaqeli... qarTveli - moroSkini... Zalian kargi megobari iyo. dRemde is axsovs yvelas. mis saflavze xSirad viRacis mitanili yvavilebi devs. pediatrebis da genetikosebis nebismier RonisZiebaze sul misi saxelis xsenebaa. zaur fxalaZes misi suraTi samsaxurSi samuSao kabinetSi ukidia, zurab Ciqovans ki _ saxlSi Tavisi gardacvlili Svilis gverdze. sadac waxval, an misi megobari, an misi mowafe gxvdeba - TbilisSi, moskovSi, kievSi, JenevaSi. gasakviria, magram misi sikeTis madli mis Svilebs xSirad win xvdebaT. misi megobrebis Svilebi Cve- viqtor moroSkini ni Svilebis megobrebi gaxdnen. da grZeldeba isev is siyvaruli da siTbo, rasac is unawilebda yvelas, uSurvelad da uangarod. Zalian damaklda misi gverdiT yofna. mis gverdiT xom ara marto me, yvela qali qalad grZnobda Tavs. amas winad, JenevaSi Cemma umcrosma qaliSvilma miTxra: „ici, me bavSvobaSi mama ufro maxsovs, vidre Sen. Sen sul samsaxurSi, gamocdebze da kvalifikaciaze iyavi wasuli, an saxlSi raRacas akeTebdi. CvenTvis naklebad iclidi. mama ki sul Cven- gaxseneba saqarTvelos pediatrTa akademiis generaluri mdivani 2008-2012 unar-Cvevebi: inglisuri,rusuli ( Tavisuflad) saofise kompiuteruli programebi cxovreba grZeldeba axla ukve daTo fruiZis gareSe, misi xsovna samaradJamod darCeba misi ojaxis wevrebis, megobrebis da ubralod nacnobebis gulebSi. redaqcia da megobrebis jgufi Tan iyo - yvelgan davyavdiT, gvaseirnebda, gvmkurnalobda, gadasxmebs gvikeTebda, araferze uars ar gveubneboda. sul CvenTan iyo“. misi suli, albaT, isev sul TqvenTan aris. is TqveniT amayobda da, albaT, iqac, sadac wavida TqveniT xarobs. kargebi gagzardeT. RmerTis madlobeli var, rom Tavis droze studenti gogo Sevxvdi axalgazrda eqims, Wkvians, daxvewils, sxvebisagan Zalian gansxvavebuls, romlisganac bevri ram viswavle _ megobroba, mimtevebloba, saqmisadmi da garSemomyofebisadmi damokidebuleba. samwuxarod, adamianebis wasvlis Semdeg TandaTan xvdebi vin iyvnen isini da rogor gaklia maTi gverdze yofna. droTa ganmavlobaSi sxva TvaliT uyureb cxovrebas da sxvanairad afaseb yvelafers. „, “ (rodesac gvyavs _ ver vafasebT, dakargvisas _ vtiriT). ase yofila... manana Wi paSvili, Tssu, molekuluri da samedicino genetikis departamentis profesori 2013 weli profesor ioseb kvaWaZis pediatriuli skolis didi warmateba 2012 wlis 16 ivliss `Rirsebis ordeniT” dajildovdnen profesor ioseb kvaWaZis pediatriuli skolis Rirseuli warmomadgenlebi: profesori g. CaxunaSvili, profesori n.uberi, am skolis aRzrdili niWieri pediatri T.miqelaZe da endokrinologi medicinis doqtori m.gordelaZe. kidev erTxel vulocavT qarTul pediatriul skolas am did aRiarebas da vusurvebT saqarTvelos bavSvTa janmrTelobis samsaxurSi arsebuli SemarTebiT mravalwlian moRvaweobas. saqarTvelos pediatrTa akademiis prezidenti profesori ir. ciciSvili News CRDF Global periodically releases news items of general or topical interest. If you are a member of the media and wish to receive news alerts, please for our mailing list. Please direct all media inquiries to EA Dyson, 703526-2339, or email the CRDF Global office. Winners of STEP 2012 ?From Idea to Market? Competition in Georgia Announced Dec 11, 2012 On December 3rd, in Tbilisi, Georgia, CRDF Global?s Science and Technology Entrepreneurship Program (STEP) concluded its 2012 ?From Idea to Market? competition. Ten teams pitched their ideas to the US-Georgian panel of jurors at the Competition final event, Venture Forum, and four were awarded one-year $24,500 grants to bring their innovations to the market. STEP 2012 ?From Idea to Market? competition was open to all Georgian scientists and technology entrepreneurs with innovative projects that have commercial applications in the local, regional, and/or international markets. The competition and the awards are co-funded by Shota Rustaveli National Science Foundation, and implemented in partnership with the Georgian Research and Development Foundation (GRDF). STEP is funded by the US Department of State. nology commercialization and entrepreneurship. CRDF Global congratulates all competition partici- In addition to the monetary awards, teams will receive individual mentoring from top U.S. business experts in tech- pants for their hard work and innovative spirit, and is proud to present the winners of this year?s competition. irakli ciciSvilis sax. bavSvTa axali klinika Apipuri Team Lead: George Chakhunashvili In Georgia, a huge part of society suffers from malnutrition or micronutrient deficiencies due to a lack of essential vitamins and minerals in their diet. Many cannot always afford to buy the fresh milk, meat, and vegetables that provide essential micronutrients. Recognizing, however, that bread is a staple bought by every Georgian family, the team developed enriched bread called ?Apipuri,? which delivers a complex of micronutrients unlike any other enriched bread on the market. By purchasing the low-cost Apipuri, the team expects consumers will get the vitamins they need to avoid long-term health-related financial costs they may not be able to afford.