kreditebis transferisa da dagrovebis evropuli sistema (ECTS) da

Transcript

kreditebis transferisa da dagrovebis evropuli sistema (ECTS) da
kreditebis transferisa da dagrovebis evropuli
sistema (ECTS) da
diplomis danarTi
saxelmZRvanelo
ganaTlebisa da kulturis generaluri direqtorati
briuseli, 2005 wlis 14 Tebervali
kreditebis transferisa da dagrovebis evropuli sistema (ECTS)
da di plomis danarTi - saxelmZRvanelo
The European Credit Transfer and Accumulation System and The Diploma Supplement
Users' Guide
saxelmZRvanelos redaqtorebi:
lali baqraZe
lika Rlonti
emzar jgerenaia
pasuxismgebeli redaqtori:
lika Rlonti
mTargmneli:
zaqaria maCabeli
redaqtori:
lia kaWarava
.
krebuli momzadda da gamoica evraziis fondis
dafinansebiT (granti N.: G04-0138) aSS-is saerTaSoriso
ganviTarebis saagentos saxsrebis meSveobiT. masSi gadmocemuli Tvalsazrisebi SeiZleba ar emTxveodes aSS-is
saerTaSoriso ganviTarebis saagentosa da evraziis
fondis Sexedulebebs
Tbilisi 2005
ISBN: 99940-710-2-5
sarCevi
pirveli qarTuli gamocemis winasityvaoba......................................................................4
winasityvaoba...............................................................................................................................5
ECTS-is ZiriTadi maxasiaTeblebi
ECTS-is kreditebi...................................................................................................................6
studentis datvirTva.............................................................................................................11
swavlis Sedegebi da kompetenciebi...................................................................................13
ECTS-is Sefasebis skala......................................................................................................15
ECTS-is mTeli sicocxlis ganmavlobaSi swavlis SemTxvevaSi.............................18
ECTS-is ZiriTadi dokumentebi
sainformacio paketi/kursebis katalogi........................................................................20
studentis ganacxadis forma..............................................................................................24
saswavlo xelSekruleba.......................................................................................................25
niSnebis furceli...................................................................................................................27
erazmusis programaSi monawile studentebis qartia ...............................................28
ECTS-is ZiriTadi moqmedi pirebi
saswavleblis da fakultetis/departamentis ECTS-is koordinatorebi...........29
ECTS /di plomis danarTis konsultantebi...................................................................30
ECTS-is sertifikati:
procedura
ECTS-is sertifikatis
ECTS-is sertifikatze
ECTS-is sertifikatis
kriteriumebi da ganacxadis Setanis/ganxilvis
kriteriumebi...............................................................................31
ganacxadis Setanis/ganxilvis procedura........................32
mflobelTa pirveli SerCevis Sedegebi............................32
diplomis danarTi
di plomis danarTis sakontrolo cxrili.....................................................................34
di plomis danarTis sertifikatis kriteriumebi........................................................39
di plomis danarTis sertifikatze ganacxadis
Setanis/ganxilvis procedura.............................................................................................40
di plomis danarTis sertifikatis mflobelTa
pirveli SerCevis Sedegebi...................................................................................................40
leqsikoni...................................................................................................................................42
danarTi.......................................................................................................................................47
qarTuli gamocemis winasityvaoba
saqarTvelos umaRlesi ganaTlebis sistemis reformas evropuli orientirebi aqvs:
boloniis procesSi gawevrianebiT qveyanas eZleva unikaluri Sansi umaRlesi ganaTleba
evropul standartebTan daaaxlovos. amavdroulad es did pasuxismgeblobas gvakisrebs
– umaRlesi ganaTlebis evropuli sivrcis Seqmna rTuli procesia, romelic mTeli
rigi moTxovnebis SesrulebasTanaa dakavSirebuli.
boloniis procesis erT-erTi ZiriTadi moTxovnaa kreditebis sistemis SemoReba da
maTi transferis meSveobiT studentebis mobilobis xelSewyoba. evropis sxvadasxva
qveynebis universitetebSi miRebuli codnis aRiarebas kreditebis transferis evropuli sistema (ECTS-i) uzrunvelyofs, romelic pirvelad 1989 wels Seiqmna. dRes es
sistema, romelmac kreditebis dagrovebis funqciac SeiTavsa, boloniis procesSi monawile yvela qveynis mieraa aRiarebuli. ECTS-i gavrcelebulia evropis ocdaaTze met
qveyanaSi da danergilia aTasze met umaRles saganmanaTleblo dawesebulebaSi.
saqarTvelos kanoniT “ umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb” (muxli 87, punqti 8) Cven
qveyanaSi kreditebis transferis evropul sistemaze gadasvla uzrunvelyofil unda
iqnes 2009-2010 saswavlo wlis dasawyisamde. winamdebare saxelmZRvanelos amocanaa,
daexmaros umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebs kreditebis sistemis danergvasa
da ECTS-is gamoyenebasTan dakavSirebuli sirTuleebis daZlevaSi.
kreditebi pirvelad XX saukunis dasawyisSi amerikis SeerTebul StatebSi, kerZod,
harvardis unversitetSi SemoiRes. Semdeg Sefasebis es sistema did britaneTSi
Semovida, da bolos, mTel evropaSi gavrcelda. kreditebi, rogorc studentis
datvirTvis sazomi erTeuli, saqarTveloSi mTel rig umaRles saswavleblebSia
gamoyenebuli, Tumca ar arsebobs kreditebis erTiani erovnuli sistema – zogierTi
saswavlebeli kreditebis amerikul models iyenebs, zogi britanuls da a.S.
Sesabamisad, saswavleblebs didi samuSao eqnebaT Casatarebeli, rom kreditebis arsebuli sistemidan saerTo evropulze gadasvla uzrunvelyon.
vimedovnebT,
rom saxelmZRvanelo, romelic evrokomisiis,
evropis sabWosa da
UNESCO-s erToblivi ZalisxmeviT SemuSavda, sasargeblo iqneba saqarTvelos umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebulebebisaTvis.
saxelmZRvaneloSi detaluradaa axsnili kreditebis evropuli sistemis ZiriTadi
maxasiaTeblebi, moyvanilia bevri saintereso magaliTi da pasuxebi yvelaze ufro
gavrcelebul kiTxvebze. saxelmZRvanelos leqsikonSi terminebis ganmartebisas
viyenebdiT ara marto originals, aramed saqarTvelos kanons “ umaRlesi ganaTlebis
Sesaxeb” , raTa mkiTxvelisaTvis ufro gagveadvilebina maTi gageba. amave mizeziT
qarTulad iTargmna danarTSi mocemuli yvela is oficialuri forma, romelTa
gamoyeneba inglisur enazea gaTvaliswinebuli. terminebis ganmarteba SeTanxmebulia
saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministrosTan. TanamSromlobisaTvis madlobas movaxsenebT qalbaton lela maisuraZes da baton irakli maCabels.
saxelmZRvanelos teqsti ganTavsebulia ganaTlebisa da mecnierebis saministrosa
(www.mes.gov.ge) da samoqalaqo sazogadoebis institutis (www.civilin.org) veb-gverdebze.
lika Rlonti
winasityvaoba
kreditebis transferis evropuli sistema (ECTS) Tavdapirvelad 1989 wels Seiqmna,
rogorc sapiloto sqema erazmusis (Erasmus) programis farglebSi. im dros am sistemis mizani iyo mobiluri studentebis mier sazRvargareT swavlis periodis
aRiarebis gamartiveba kreditebis transferis sistemis meSveobiT. rogorc transferis
sistema ECTS-i gavrcelebulia ocdaaTze met qveyanaSi da danergilia aTasze met
umaRles saganmanaTleblo dawesebulebaSi.
boloniis procesSi monawile ormocma qveyanam ECTS-i aRiara umaRlesi ganaTlebis
evropuli sivrcis erT-erT qvakuTxedad. bevrma kanoniT miiRo ECTS-i qveynis SigniT
kreditebis dagrovebis sistemad, sxva qveynebSi ki axla iwyeba es procesi. zogan
ECTS-i akreditaciis aucilebeli winapiroba gaxda. 2002 wlis oqtomberSi, evropis
universitetebis asociaciis mier ciurixSi, kreditebis transferisa da dagrovebis
Sesaxeb Catarebul konferenciaze, kidev erTxel dadasturda ECTS-is didi
mniSvneloba umaRlesi ganaTlebisaTvis. ECTS-i ZiriTad rols Seasrulebs erovnuli
da evropuli kvalifikaciebis sistemis SeqmnaSi. ECTS-ze dafuZnebuli sqemebi iqmneba sxva kontinentebzec.
ECTS-is swori gamoyeneba damokidebulia im aTasobiT motivirebuli adamianis mondomebaze, romlebic umaRlesi ganaTlebis sferoSi sruliad gansxvavebul pirobebsa da
kulturaSi moRvaweoben. maT dasaxmareblad da ECTS-is swori da Tanmimdevruli
gamoyenebisaTvis evropaSi Semdegi RonisZiebebi ganxorcielda:
l es saxelmZRvanelo warmodgenilia mosaxerxebeli formatiT, da aseve Seicavs yvelaze xSirad dasmul kiTxvebsa da pasuxebs;
l
ECTS-is ZiriTadi maxasiaTeblebis aRmweri mokle broSura xelmisawvdomia
rogorc internetSi, aseve nabeWdi saxiT;
l SemoRebulia ECTS-is sertifikati (specialuri ganmasxvavebeli niSani) im umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebisaTvis, romlebic sworad iyeneben ECTS-s.
l konsultantebi ECTS/diplomis danarTis sakiTxebSi mzad arian daxmareba gauwion
evropis umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebs ECTS-is danergvasa da ECTS-is
sertifikatis miRebisaTvis mzadebaSi.
ECTS-is meSveobiT advildeba saswavlo programebis gageba da Sedareba. am sistemis
gamoyeneba SeiZleba nebismieri saxis programisaTvis, miuxedavad misi ti pisa, da
agreTve, mTeli sicocxlis ganmavlobaSi swavlis SemTxvevaSic. es sistema emsaxureba
rogorc mobilur, aseve aramobilur studentebs: misi gamoyeneba kreditebis dasagroveblad SesaZlebelia rogorc umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis SigniT, aseve
erTi saswavleblidan meoreSi gadasvlisaTvis. ECTS-i exmareba studentebs gadaadgildnen qveynebs, qalaqebs, regionebs, aseve sxvadasxva ti pis saswavleblebs Soris.
sistema iTvaliswinebs damoukidebel swavlasa da samuSao gamocdilebas. amis gamo
kargad cnobili akronimi “ ECTS” niSnavs “ kreditebis transferisa da dagrovebis
evropul sistemas” .
diplomis danarTi aseve mniSvnelovani faqtoria gamWvirvalobisaTvis, da igi
mWidrodaa dakavSirebuli ECTS-Tan. Sesabamisad, am saxelmZRvaneloSi ganixileba
informacia di plomis danarTisa da di plomis danarTis “ sertifikatis” Sesaxeb.
vimedovnebT, rom ECTS-is axali saxelmZRvanelo TqvenTvis sasargeblo iqneba; Cven ki
siamovnebiT miviRebT da gaviTvaliswinebT Tqvens komentarebs da SeniSvnebs misi samomavlo gaumjobesebisaTvis.
ECTS-is ZiriTadi maxasiaTeblebi
l
l
l
l
ECTS-is kreditebi
studentis datvirTva
swavlis Sedegebi da kompetenciebi
ECTS-is Sefasebis skala
ECTS-is kreditebi
kreditebis transferisa da dagrovebis evropuli sistema (ECTS) studentzea orientirebuli da emyareba studentis akademiur datvirTvas, romelic saswavlo programis
miznebis misaRwevadaa saWiro. sasurvelia programis miznebi ganisazRvrebodes swavlis
SedegebiTa da kompetenciebiT.
ECTS-i efuZneba princi ps, rom daswrebuli swavlebis formis studentis
datvirTva erTi akademiuri wlis ganmavlobaSi 60 kreditiT ganisazRvreba. evropaSi
studentis datvirTva sruli saswavlo programis farglebSi wlis ganmavlobaSi
daaxloebiT 1500-1800 saaTs Seadgens; am SemTxvevaSi erTi krediti 25-30 samuSao
saaTs udris.
l
ECTS-is kreditebis miReba SesaZlebelia mxolod moTxovnili samuSaos
warmatebiT dasrulebisa da swavlis Sedegebisa da miRwevebis Sesabamisi Sefasebis
Semdeg. swavlis Sedegad iTvleba kompetenciebis erToblioba, romliTac
ganisazRvreba, Tu ra unda icodes, esmodes an risi gakeTeba unda SeeZlos students
am codnis gamoyenebiT grZelvadiani an moklevadiani saswavlo procesis dasrulebis
Sedegad.
l studentis datvirTva, ECTS-is mixedviT, aris dro, romelic saWiroa iseTi saswavlo saqmianobis ganxorcielebisaTvis, rogoricaa leqciebsa da seminarebze daswreba, damoukidebeli swavla, proeqtebisa Tu gamocdebis momzadeba da a.S.
l kreditebi ganawilebulia saganmanaTleblo programis yvela komponents Soris
(rogoricaa modulebi, kursebi, samuSao praqtika, disertacia da a. S.) da asaxavs
samuSaos im raodenobas, romelic saWiroa ama Tu im komponentis specifikuri
miznebisa da swavlis Sedegebis misaRwevad. igi dakavSirebulia saswavlo wlis
ganmavlobaSi aucilebli samuSaos mTliani moculobis warmatebiT SesrulebasTan.
l
rogor unda ganawildes kreditebi?
krediti SeiZleba ganawildes nebismieri ti pis saganmanaTleblo programis pirobebSi,
misi xangrZlivobisa da struqturis miuxedavad. programebi SeiZleba Sedgebodes
erTwliani kursebis an ufro mokle modulebisagan. isini SesaZloa moicavdnen samuSao
praqtikasa da kvlevas. programebi SeiZleba miekuTvnebodes umaRlesi ganaTlebis
pirvel, meore an mesame safexurs. kreditebis gamoyeneba SesaZlebelia, aseve avtonomiuri kursebisaTvis, rogoricaa modulebi, romlebic ar Sedis sruli saganmanaTleblo
programis ciklSi.
swori midgoma:
sxvadasxva komponentze kreditebis gadanawileba unda efuZnebodes saSualo akademiuri moswrebis studentis datvirTvis realur Sefasebas, romelic saWiroa yoveli
komponentisTvis dadgenili swavlis Sedegis misaRwevad. darwmundiT, rom erTi saswavlo wlis ganmavlobaSi kreditebis raodenoba samocs Seadgens. kreditebis ganawilebis
siswore regularulad unda Semowmdes studentis realuri datvirTvis Sesaxeb sruli
informaciis Segrovebisa da analizis meSveobiT. damatebiTi informaciisaTvis ixileT
saxelmZRvanelos Tavi – “ studentis datvirTva” .
Secdoma: kreditebis dakavSireba sakontaqto saaTebTan
ar arsebobs pirdapiri kavSiri kreditebsa da sakontaqto saaTebs Soris. magaliTad,
erTsaaTiani leqciisaTvis students SeiZleba dasWirdes damoukidebeli mecadineobis
sami saaTi, maSin rodesac orsaaTiani seminarisaTvis momzadebam SeiZleba mecadineobis
erTi kvira moiTxovos. Sesabamisad, ECTS-is msgavsi sistemis mixedviT, studentTa
datvirTva ar SeiZleba efuZnebodes sakontaqto saaTebs, im SemTxvevaSic ki, rodesac
es saaTebi saswavleblis mier gamoiyeneba sxva miznebisaTvis, magaliTad, akademiuri
personalis datvirTvis gaangariSebisaTvis.
kidev erTi Secdoma: kreditebis dakavSireba statussa Tu prestiJTan
ECTS-is kreditebi asaxaven studentis droSi gazomil datvirTvas. am kreditebis
mixedviT verafers vityviT kursis statusze Tu leqtoris prestiJze. magaliTad,
Sesavali kursis asaTviseblad SeiZleba meti saaTi iyos saWiro, vidre
speckursisaTvis. TiToeuli kursis specifikuri maxasiaTebeli aRwerili unda iyos
“sainformacio paketSi/kursis katalogSi.”
xSirad dasmuli kiTxvebi
yvela studenti gansxvavebulia. zogi swrafad, zogi ki nela swavlobs,
efuZneba kreditebis sistema “saSualo akademiuri moswrebis students ” ?
ratom
ra Tqma unda, studentebs gansxvavebuli dro sWirdebaT erTi da igive Sedegis
misaRwevad. miuxedavad amisa, saSualo akademiuri moswrebis studentisaTvis saWiro
drois realursa da racionalur Sefasebaze programis dafuZneba daicavs yvela students ararealuri, gadatvirTuli Tu zedmetad martivi da uintereso programebisagan.
es exmareba akademiur personals realuri kurikulumis (saganmanaTleblo programis)
SeqmnaSi.
aRiareben Tu ara universitetebi kreditebs avtomaturad?
ECTS-i ar uzrunvelyofs avtomatur akademiur aRiarebas. akademiuri xarisxis
mimniWebeli umaRlesi saganmanaTleblo dawesebuleba TviTon gadawyvets kreditebis ra
raodenobaa saWiro ama Tu im programis Sesaswavlad. kreditebis aRiareba savaldebuloa, Tu arsebobs winaswari saswavlo SeTanxmeba studentis mSobliur universitets,
maspinZel universitetsa da Tavad students Soris, rogorc es aris sokrates-erazmusis (Socrates-Erazmus) programis SemTxvevaSi. ECTS-is niSnebis furceli da
di plomis danarTi aadvilebs swraf aRiarebas.
valdebulia Tu ara universiteti miiRos ECTS-is kreditebis mqone studentebi, romlebsac swavlis gagrZeleba surT swavlis garkveuli periodis gamotovebis Semdeg?
ara, akademiuri xarisxis mimniWebeli saswavlebeli Tavad gadawyvets miRebasTan
dakavSirebul sakiTxebs. amis miuxedavad, students ufleba aqvs moiTxovos misi
swavlis wina periodis dawvrilebiTi ganxilva. ECTS-is gamWvirvalobisaTvis
miRebuli zomebis Sedegad am informaciis mopoveba martivia.
arsebobs Tu ara kreditebis minimaluri raodenoba, romelic
dagrovdes akademiuri xarisxis mimniWebel saswavlebelSi?
aucileblad
unda
es sakiTxi mTlianad akademiuri xarisxis mimniWebeli saswavleblis gadasawyvetia
qveyanaSi arsebuli kanonmdeblobis farglebSi.
unda Seicavdes Tu ara erTi da igive moduli, romelic erT saswavlebelSi sxvadasxva programebSi gamoiyeneba, kreditTa erTnair raodenobas yvela studentisaTvis?
diax, Tu moduli namdvilad igivea, is, miuxedavad programisa, kreditebis erTnair raodenobas unda Seesabamebodes. SesaZlebelia erTi da igive swavlis Sedegis mqone modulis Seswavlas sxvadasxva programis studentebma sxvadasxva dro moandomon,
radganac maTi sawyisi codna da masalis arCevani SeiZleba gansxvavebuli iyos. es
maxasiaTebeli axsnili unda iyos kursis aRweraSi, romelic Sedis sainformacio
paketSi/kursis katalogSi.
SeiZleba akademiuri programa samocze met kredits Seicavdes wlis ganmavlobaSi?
gamonaklis SemTxvevebSi, Tu programa aSkarad scdeba saSualo evropul maCvenebels 1500/1800 saaTs - kreditebis raodenoba SeiZleba samocs aRematebodes. aseTi
SemTxvevebi kargad unda iqnes dasabuTebuli da axsnili sainformacio paketSi/kursis
katalogSi. programa, romelic iTvaliswinebs srulganakveTian swavlebas 52 kviris
ganmavlobaSi (dasvenebis dReebisa da ardadagebis gareSe), rogorc wesi, 75 kreditis
dagrovebis saSualebas iZleva. kursis “ specialuri xarisxi” an “ maRali intensivoba”
ar aris sakmarisi mizezi meti kreditis misaRebad.
aucilebelia, rom studentma 60 krediti daagrovos weliwadSi, 30 - semestrSi, an
20 - trimestrSi?
daswrebuli swavlebis formis studenti, wlis ganmavlobaSi, agrovebs 60, semestris
ganmavlobaSi – 30, da trimestrSi – 20 kredits, radganac saganmanaTleblo programebi
swored amgvaradaa struqturirebuli. warmatebulma mobilurma studentma SeiZleba
gamonaklisis saxiT, cota meti an naklebi krediti daagrovos, rac sazRvargareT
misTvis misaRebi saganmanaTleblo programis Seqmnis sirTulesTanaa dakavSirebuli.
saswavlo xelSekruleba unda iTvaliswinebdes da aTanxmebdes aseT mcire cdomilebebs.
miiRebs Tu ara warumatebeli studenti kreditebs im sagnebisTvis, romlebic ver
Caabara?
studentis akademiuri moswreba warmatebuli unda iyos, man unda miiRos gamsvleli
qula, raTa moagrovos gaTvaliswinebuli kreditebi. SeRavaTis SemTxvevaSi
saswavlebels ufleba aqvs gaaTavisuflos studenti ama Tu im modulSi kreditebis
dagrovebisgan, Tu studentma wlis ganmavlobaSi ukve miaRwia programis miznebs. es
procedura detalurad unda dadgindes.
SesaZlebelia Tu ara, rom studenti, romelic sazRvargareT swavlobda da iq Caabara
gamocdebi, aiZulon igive gamocdebi Caabaros (piradad an eleqtronuli formiT)
swavlebis igive periodisaTvis?
ara, ucxoeTSi swavlis periodi (gamocdebisa da Sefasebis sxva meTodebis CaTvliT)
mTlianad anacvlebs swavlis Sesabamis periods (analogiurad, gamocdebisa da Sefasebis
sxva meTodebis CaTvliT) mSobliur universitetSi.
valdebulia Tu ara universiteti cnos studentis mier warmatebiT damTavrebuli is
kursebi, romlebic ar aris miTiTebuli saswavlo xelSekrulebaSi?
ara, universitets aseTi valdebuleba ar aqvs. studentis mier gavlili yvela kursi
Setanili unda iyos saswavlo xelSekrulebaSi. saswavlo xelSekrulebis Secvla
SesaZlebelia, magram mas Tavidan unda moaweros xeli samive mxarem: studentis
mSobliurma universitetma, maspinZelma universitetma da Tavad studentma.
faravs Tu ara ECTS-i samuSao praqtikas?
diax, ECTS-i ar Semoifargleba mxolod saswavlo kursebiT. igi aseve faravs samuSao
praqtikasac. samuSao praqtika SeiZleba ganisazRvros rogorc swavlis Sedegi da
samuSao dro, romelic gamoixateba ECTS-is kreditebSi. cxadia, kreditebis miniWeba
unda moxdes Sesabamisi Sefasebis Sedegad.
SeiZleba Tu ara kreditebis gamoyeneba doqtoranturis safexurze?
diax, ECTS-i gamoiyeneba rogorc saswavlo kursebis, aseve kvlevebis sferoSic.
Sesabamisad, is SeiZleba gamoyenebul iqnes doqtoranturis safexurzec. swavla am
safexurze SeiZleba ganisazRvros rogorc swavlis Sedegi da samuSao dro, romelic
gamoixateba ECTS-is kreditebSi.
SegiZliaT moiyvanoT kreditebis ganawilebis ramdenime magaliTi?
qvemoT sqematurad aris moyvanili ramdenime magaliTi:
magaliTi 1 – pirveli safexuri (bakalavriati) – sasurveli
(semestruli an trimestruli sistema da kreditebis saerTo sabazo raodenoba)
I weli
10
10
10
10
10
20
II weli
III weli
10
5
5
60
20
10
10
5
5
20
60
20
60
sul
180
magaliTi 2 – pirveli safexuri (bakalavriati) – misaRebi
(kreditebis saerTo sabazo raodenoba)
20
10
I weli
10
15
20
25
II weli
III weli
sul
60
5
10
10
15
10
10
20
60
60
180
magaliTi 3 – pirveli safexuri (bakalavriati) – misaRebi
(kreditebis cvladi raodenoba)
16
11
9
7
17
23
I weli
9
13
II weli
III weli
60
8
7
5
14
8
11
60
22
60
21
IV weli
20
19
sul
60
240
kreditebis ganawilebis gamocdileba gviCvenebs, rom saswavlebelma unda gamoiyenos
kreditebis saerTo sabazo raodenoba (magaliTad, 5 an 6), rac amartivebs sxvadasxva
fakultetebze miRebuli kreditebis kombinacias. ufro konkretuli magaliTebisTvis
mimarTeT ECTS-is “ sertifikatiT” dajildoebuli umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebis veb-gverdebs.
studentis datvirTva
evropaSi SeimuSaves umaRlesi ganaTlebis programebSi studentTa datvirTvis
gansazRvris ramdenime sqema. maT Soris erT-erTi Semowmda evrokomisiis mier sokrates
(Socrates) programiT mxardaWerili proeqtis farglebSi: “ evropaSi saganmanaTleblo
struqturebis regulireba” 1 . proeqti Seiswavlida swavlis Sedegebs, zogad kompetenciebs da saganTan dakavSirebul kompetenciebs. proeqtma aCvena, rom am midgomas
swavlis, swavlebisa da Sefasebisadmi gavlena aqvs datvirTvaze. igi gansazRvravs studentis datvirTvis gaangariSebis oTx etaps.
oTxi etapi
mTavari miznis misaRwevad, kerZod, iseTi sqemis SesamuSaveblad, romelic studentebis
datvirTvis realur gansazRvras uzrunvelyofs, Semdegi nabijebia rekomendirebuli:
I. modulebis/kursebis SemoReba
arsebobs sistemebi damyarebuli modulebze da maT gareSe. sistemaSi, romelSic modulebi ar gamoiyeneba, TiToeul kurss SeiZleba kreditebis gansxvavebuli raodenoba
hqondes, Tumca erTi wlis kreditebis jamuri raodenoba kvlav samocia. modulebze
damyarebul sistemaSi kurss/moduls fiqsirebuli datvirTva aqvs, magaliTad, 5 krediti, an misi jeradi. modulis datvirTva efuZneba im amocanebis mTlian raodenobas,
romelic studentma aucileblad unda Seasrulos saganmanaTleblo programis
farglebSi. es amocanebi ganisazRvreba swavlis Sesabamisi Sedegebis misaRwevad saWiro
drois mixedviT. magaliTad, xuTkreditiani moduli ti puri studentisaTvis 125
samuSao saaTs iTvaliswinebs.
II. studentebis datvirTvis Sefasebis gansazRvra
yoveli moduli garkveul saganmanaTleblo saqmianobas efuZneba, romelic Semdegi
aspeqtebis gaTvaliswinebiT ganisazRvreba:
l kursis ti pebi: leqcia, seminari, kvleviTi seminari, savarjiSo kursi, praqtikuli
samuSao, laboratoriuli
samuSao, individualuri
swavla
xelmZRvanelis
meTvalyureobiT, konsultacia, damoukidebeli mecadineoba, internatura, samuSao
praqtika, savele praqtika, proeqtze muSaoba da a.S.
l
saswavlo saqmianobis ti pebi: leqciebze daswreba, specialuri davalebebis
Sesruleba, teqnikuri an laboratoriuli unar-Cvevebis gamomuSaveba, naSromebis
wera, wignebisa da statiebis kiTxva, sxvisi naSromebis konstruqciuli kritikis
swavla, Sexvedrebis gaZRola, da a.S.
l Sefasebis ti pebi: zepiri gamocda, weriTi gamocda, prezentacia, testi, samecniero
moxseneba, portfolio, Tezisi, internaturis angariSi, savele praqtikis angariSi,
uwyveti Sefaseba da a.S.
maswavleblebi gansazRvraven ama Tu im kursis/modulis dasrulebisaTvis saWiro
dros.
droSi
gamoxatuli
datvirTva
unda
emTxveodes
am
kursisaTvis
gaTvaliswinebuli kreditebis raodenobas. maswavleblebma unda SeimuSaon adekvaturi
strategia, raTa moxerxdes mocemuli drois efeqturad gamoyeneba.
III. gansazRvruli datvirTvis Semowmeba studentis miRwevebis safuZvelze
arsebobs gansazRvruli datvirTvis sisworis Semowmebis gansxvavebuli meTodebi. yve1 damatebiTi cnobebi proeqtis "saganmanaTleblo struqturebis regulireba" Sesaxeb
SeiZleba moiZioT evrokavSiris veb-gverdze:
http:/europa.eu.int/comm/education/policies/educ/tuning/tuning_en.html;
an makoordinirebeli institutebis: duestos (bilbao, espaneTi) universitetis
(www.relint.duesto.es/TuningProject/index.htm) an groningenis (niderlandebi) universitetis
(www.let.rug.nl/TuningProject/index.htm) veb-gverdebze.
laze xSirad gamoiyeneba kiTxvarebi, romlebsac
ganmavlobaSi an kursis dasrulebis Semdeg.
studentebi
avseben
swavlis
IV. datvirTvisa da/an saganmanaTleblo saqmianobis koreqtireba
monitoringis procesma an kursis Sinaarsis ganaxlebam SeiZleba gamoiwvios
datvirTvis da/an saswavlo procesis koreqtireba. modulebze damyarebul sistemaSi
aucilebeli iqneba saswavlo masalis raodenobis da/an swavlis, swavlebisa da
Sefasebis ti pebis SeTanxmeba, radganac kreditebis raodenoba (rogorc Cvens
magaliTSi, xuTi an xuTis jeradi) fiqsirebulia. sistemaSi, romelic modulebs ar
iyenebs, marTalia, SeiZleba kreditebis raodenobis Secvla, magram es, ra Tqma unda, imoqmedebs sxva erTeulebze, radganac kreditebis mTliani raodenoba aseve fiqsirebulia
(magaliTad, 30 - semestrSi, 60 - weliwadSi da a.S.). datvirTvisa da /an saswavlo
saqmianobis koreqtireba saWiroa yovelTvis, rodesac monitoringi gamoavlens, rom
dadgenili datvirTva realurs ar Seesabameba.
“ regulirebis proeqti ” studentis datvirTvis dadgenisa da koreqtirebis or formas
gvTavazobs. pirveli gankuTvnilia maswavleblisaTvis, romelic gegmavs moduls da
afasebs Sesabamis samuSao saaTebs. meore gansazRvrulia studentebisaTvis, rom
aRiniSnos modulze daxarjuli saaTebis raodenoba. es dagvexmareba dadgenili da
realuri datvirTvis Sesabamisobis SemowmebaSi.
ixileT:
saganmanaTleblo modulis dagegmvis forma (maswavleblebisaTvis)
saganmanaTleblo modulis datvirTvis Semowmebis
forma (studentebisaTvis)
xSirad dasmuli kiTxvebi
ra aris kursis/modulis idealuri moculoba?
es damokidebulia maswavleblebze, magram sasurvelia kursebi Zalian mcire ar iyos,
rom Tavidan aviciloT saganmanaTleblo programis fragmentacia. saswavlo procesSi,
aseve, Seferxebebis Tavidan asacileblad ararekomendirebulia kursebis zedmetad
gazrda.
swavlis Sedegebi da kompetenciebi
rogorc zemoT aRiniSna, swavlis Sedegebi kompetenciebis is erTobliobaa, romliTac
ganisazRvreba, Tu ra unda icodes, esmodes an unda gaakeTos studentma mokle Tu
grZelvadiani swavlis procesis damTavrebis Semdeg. es SeiZleba exebodes swavlis
periods, magaliTad, pirveli an meore safexuris programas, calkeul kurss an moduls.
swavlis Sedegebi gansazRvravs kreditis miniWebis moTxovnebs, romlebic akademiuri
personalis mieraa dawesebuli. individualuri studentisaTvis saWiro kompetencia,
cxadia, SeiZleba aRematebodes swavlis dadgenil Sedegebs.
kompetencia Tvisebebis, SesaZleblobebisa da Sexedulebebis dinamiuri kombinaciaa. is
SeiZleba iyos zogadi an specifikuri xasiaTis. saganmanaTleblo programebis mizania
kompetenciis xelSewyoba; programebi Sedgeba sxvadasxva modulebisgan/kursebisagan da
fasdeba sxvadasxva etapze.
saganmanaTleblo programebi
gansazRvrul Sedegebs unda
azrovnebas).
iyofa blokebad an jgufebad, romlebic swavlis
Seesabamebodes (codnas, unar-Cvevebsa da kritikul
universitetebma unda aRweron TiToeuli kursis swavlis Sedegebi da kompetencia.
ixileT saxelmZRvanelos Tavi – “ sainformacio paketi/kursis katalogi” . magram faqtia, rom qveynebis umravlesobaSi swavlis Sedegebis aRwera universitetebis
personalisaTvis jer ucxoa. swavlis Sedegebis aRwerisa da gamoyenebis gamocdilebis
gacvla sxvadasxva enisa da kulturis pirobebSi aSkarad saWiroa. mkiTxvelebs pirvel
rigSi vTavazobT “ regulirebis proeqts” da 2004 wlis 1-2 ivliss edinburgSi
swavlis Sedegebis gamoyenebisadmi miZRvnili boloniis seminaris veb-gverds2 .
xSirad dasmuli kiTxvebi
ratom unda aRvweroT kursebi/modulebi da saganmanaTleblo programebi swavlis
Sedegebis mixedviT da ara tradiciulad, Sinaarsis mixedviT?
ganaTlebis saboloo mizania studentebis momzadeba sazogadoebaSi aqtiuri da
dadebiTi rolisaTvis. swavlis Sedegebis Sefasebisas yuradReba eqceva codnas, kritikul azrovnebasa da unar-Cvevebs da ara im saSualebebs, romelic maswavlebelma
gamoiyena swavlebis procesSi. sxvagvarad rom vTqvaT, swavlis Sedegebis gamoyeneba
niSnavs akademiur personalsa da mis saqmianobaze orientirebuli sistemidan studentsa da Sedegebze orientirebul sistemaze gadasvlas.
ra kavSiria swavlis Sedegebsa da kompetencias Soris?
gansazRvruli saswavlo programis an kursis /modulis swavlis Sedegebi gamoixateba
kompetenciiT.
SegiZliaT saswavlo Sedegebis kompetenciis saxiT gamoxatvis konkretuli magaliTis
moyvana?
magaliTebi:
istoriis dargSi saganze dafuZnebuli kompetenciis magaliTi:
2 http://www.bologna-edinburgh2004.org.uk/library.asp
gansakuTrebiT sayuradReboa konferenciis publikacia "kavSiris doneebi, swavlis Sedegebi da
Sefasebis kriteriumebi". jeni muni, eqsteris universiteti
kursis/modulis dasrulebis Semdeg studentma disci plinis kritikuli kanonebis
Sesabamisad, teqstebisa da dokumentebis komentirebisa da anotirebis unari unda
gamoamJRavnos.
fizikis dargSi saganze dafuZnebuli kompetenciis magaliTi:
kursis/modulis dasrulebis Semdeg students unda SeeZlos aRweros da axsnas
optoeleqtronikis ZiriTadi xelsawyoebis funqciebi; optikuri boWkoebi; Txevadi
kristalis ekranebi; bi polaruli da zedapiruli velis efeqtebis tranzistorebi da
sinaTlis diodebi.
zogadi kompetenciis magaliTi:
kursis/modulis dasrulebis Semdeg students unda SeeZlos informaciis efeqturad
mopoveba, rogorc pirveladi, aseve meoradi sainformacio wyaroebidan, maT Soris
internetis gamoyenebiT.
ECTS-is Sefasebis (ranJirebis) skala
studentebis ranJireba swavlis procesis mniSvnelovani nawilia, romelic zedmiwevniT
aRwers am process. igi mWidrod aris dakavSirebuli evropis sxvadasxva pedagogiuri
da kulturuli tradiciebis mqone ganaTlebis sistemebTan. TumcaRa, aucilebelia
ranJirebis erovnuli sistemebis gamWvirvalobis gazrda, raTa gaioldes Sefasebis
gadatana erTi sistemidan meoreSi, rac daexmareba mobilur studentebsa da
kursdamTavrebulebs.
ECTS-is CarCoebSi studentebis ranJirebis (daxarisxebis) sistema Seiqmna sxvadasxva
erovnul sistemaSi miRebuli Sefasebis gagebisa da Sedarebis gasaadvileblad. is arc
erT erovnul sistemas ar eyrdnoba da gankuTvnilia sistemis SigniT studentebis
obieqturi SefasebisaTvis. ESTC-is Seqmnis mizezi ranJirebis erovnuli sistemebis
Secvla ki ar aris, aramed sazRvargareT maTi gagebis gaadvileba.
ECTS-is ranJireba efuZneba mocemuli Sefasebis farglebSi studentis adgils, romelic mas sxva studentebisagan gamoarCevs. ECTS-is mixedviT xdeba studentTa
gaerTianeba jgufebSi, rac ranJirebis interpretacias aadvilebs. swored dajgufebis
es princi pia ZiriTadi ECTS-is ranJirebis sistemaSi.
ECTS-is mixedviT studentebi or ZiriTad jgufad: CaWril da gamocda Cabarebul studentebad iyofian. Semdeg xdeba am ori jgufis cal-calke Sefaseba. gamocda
CabarebulTa jgufi iyofa xuT qvejgufad: saukeTeso 10% studenti iRebs A Sefasebas,
momdevno 25% – B Sefasebas, Semdegi 30% – C-s, Semdegi 25% – D-s, da bolo 10%
ki – E-s.
CaWrilTa jgufi iyofa or qvejgufad: FX (CaiWra –kreditis misaRebad meti samuSaoa
saWiro) da F (mniSvnelovani samuSaoa Casatarebeli). es aadvilebs studentTa diferenciacias: nawils dadebiTi Sefasebis misaRebad cota meti samuSao esaWiroeba, meore
jgufs ki namdvilad ar aqvs saWiro codna da unar-Cvevebi.
ECTS-is Sefasebis sistema qvemoT cxrilis saxiTaa moyvanili:
ECTS-is
Sefaseba
(ranJireba)
A
B
C
D
E
warmatebul studentTa
procenti
FX
--
F
--
10
25
30
25
10
komentari
aRar aris saWiro iseTi Sefasebebis
gamoyeneba, rogoricaa friadi, kargi da a.S.,
radgan isini ar Seesabameba procentebze
damyarebul ECTS-is SefasebaTa transferis
skalas
CaiWra – gamocdis Casabareblad meti samuSaoa
saWiro
CaiWra – mniSvnelovani samuSaoa Casatarebeli
ECTS-is Sefasebis damkvidrebisaTvis ZiriTadi moTxovnebia: detaluri pirveladi
monacemebi, Sesabamisi statistikuri meTodebi, jgufSi Sesafasebel studentTa optimaluri raodenoba, raTa miRweul iqnes sandooba, da mudmivi kontroli gamoyenebuli
skaliT miRebuli Sedegebis xarisxze.
diferenciaciis xarisxi niSnebs Soris didad gansxvavdeba rogorc sxvadasxva
qveyanaSi, aseve, xSir SemTxvevaSi, erTsa da imave qveyanasa da saswavlebelSic ki.
Sefasebis gamoxatva ECTS-is daxmarebiT Zalian martivia, maSin roca adgilobriv
doneze Sefaseba Zalzed diferencirebulia. Tumca arsebobs iseTi SemTxvevebic, rodesac Sefasebis erovnul sistemaSi niSnebis diferencirebis done naklebia, vidre ECTSSi. aseTi SemTxvevebi imis mixedviT, Tu ramdenad SesaZlebelia adgilobriv sistemaze
dayrdnobiT Sefasebis ranJirebis Sedgena, or kategoriad iyofa. Tu Sefasebis originaluri sistema amis saSualebas iZleva, maSin misi gamoyeneba pirdapir ECTS-iT
SeiZleba. Tu pirveladi Sefasebis monacemebi sando ranJirebis saSualebas ar
gvaZlevs, maSin gamoyenebuli unda iqnes mxolod ECTS-i.
jgufSi studentTa raodenobas ECTS-is ranJirebisaTvis didi mniSvneloba aqvs. Tu
Sefasebulia studentTa didi jgufi erTisa da imave kursis /modulisaTvis erTsa da
imave dros, situacia martivdeba, radganac Sefasebis Sedegebi SeiZleba pirdapir iqnes
gamoyenebuli ECTS-is ranJirebisaTvis. studentTa jgufi, romelSic sul mcire 30
mainc miiRebs gamsvlel qulas, iTvleba marTebuli SefasebisTvis saWiro minimalur
raodenobad, Tumca upiratesoba eZleva studentTa ufro did jgufebs.
im saswavleblebisaTvis, sadac studentTa raodenoba jgufSi araoptimaluria,
sxvadasxva strategia arsebobs: sxvadasxva sesiaze an gansxvavebul, magram erTmaneTTan
dakavSirebul modulebSi miRebuli Sefasebebi erTiandeba, raTa miviRoT adekvaturi
zomis jgufi. magaliTad, gamocdileba gviCvenebs, rom:
l erTnairi donis ramdenime kursis/modulis Sefasebebs erTnairi ganawileba aqvT;
l niSnebis ganawileba xuTwlian periodze iZleva dabalansebul Sedegebs.
umaRlesma saganamanaTleblo dawesebulebebma unda uzrunvelyon studentebi ECTS-is
saboloo SefasebiT da unda gaiTvaliswinon sxvagan miRebuli ECTS-is Sefasebebi.
saWiroa garkveuli moqnilobis gamoyeneba, radganac ECTS-is Sefasebis sistema
Seqmnilia gansxvavebuli Sefasebis sistemebSi gamWvirvalobis gasaumjobeseblad da
Sesabamisad, ver moicavs yvela SesaZlo SemTxvevas.
xSirad dasmuli kiTxvebi
savaldebuloa Tu ara ECTS-is SefasebaTa transferis skalis gamoyeneba?
dabejiTebiT rekomendirebulia skalis gamoyeneba. magram misi gamoyeneba ar aris
savaldebulo ECTS-is sertifikatis misaRebad.
rogor unda vimuSaoT sistemaSi, sadac mxolod Cabareba – CaWris Sefaseba arsebobs?
Tu erovnuli Sefasebis sistema mxolod CaWra-Cabarebas an zRvrul kriteriumebs
eyrdnoba, ranJireba SeuZlebelia. aseT SemTxvevebSi Cabarebis faqti unda aRiniSnos
niSnis grafaSi “ P” an “ pass” -is (Cabareba) CaweriT. aseTi sistemiT moqmedma saswavleblebma aucileblad unda aRniSnon es faqti sainformacio paketSi/kursebis katalogSi,
radganac amas SeiZleba garkveuli sirTuleebi mohyves gansxvavebuli Sefasebis sistemis mqone saswavleblebSi gadasvlisas.
saWiroa Tu ara ama
maCveneblis miTiTeba?
Tu
im
kursSi/modulSi
CaWrili
studentis
procentuli
es savaldebulo ar aris, magram gamWvirvaloba umjobesdeba, rodesac CaWrili studentebis procentuli maCvenebeli mocemulia TiToeuli Sefasebuli kursisaTvis.
rekomendirebulia am monacemebis miTiTeba niSnebis furcelSi.
rogor unda moviqceT, Tu erovnuli Sefasebis sistemaSi gamsvleli Sefasebebis raodenoba naklebia, vidre xuT asoze (A, B, C, D, E) dafuZnebuli (warmatebuli
studentebisaTvis) ECTS– is Sefasebis skala?
rac ufro Sesabamisi iqneba universitetis da ECTS-is niSnebi, miT ufro gaadvildeba Sefasebis procesi. sxva SemTxvevaSi gadawyvetileba unda iTvaliswinebdes adgilobriv Sefasebis sistemebs, raTa Tavidan iqnes acilebuli usamarTloba studentebis
mimarT.
ECTS-i mTeli sicocxlis ganmavlobaSi swavlis SemTxvevaSi
akademiuri xarisxis misaRebad regularuli programis yvela monawile ar aris
daswrebuli ganyofilebis studenti. izrdeba zrdasrul moswavleTa ricxvi, romlebic
avtonomiur kursebs an modulebs gadian. es kursebi formalur kvalifikaciasTan
SeiZleba dakavSirebuli arc ki iyos, aseTia magaliTad, uwyveti profesiuli
ganaTlebis kursebi. mravali adamiani iZens codnas umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebis farglebs gareT, damoukidebeli swavlis, samuSao Tu cxovrebiseuli
gamocdilebis saSualebiT. ar arsebobs imis mizezi, rom aseT arati pur moswavleebs
ECTS-is gamWvirvalobisa da cnobis privilegiebi moakldeT.
rogor moxerxdeba aseTi mravalmxrivi swavlebis Sefaseba kreditebis meSveobiT da,
Tu amis survili arsebobs, oficialuri kvalifikaciis miReba? es SesaZlebelia ECTSis ori ZiriTadi parametris – studentis datvirTvisa da swavlis Sedegebis –
gamoyenebiT. yvela saxis swavleba aisaxeba swavlis SedegebSi da yvela saxis swavlas
aqvs (realuri/saSualo) datvirTva, rac kreditebSi gamoixateba.
ZiriTadi sakiTxebia saimedooba da sertificireba: vin adgens swavlis Sedegebsa da
misaniWebel kreditTa raodenobas? umaRlesi ganaTlebis sferoSi pasuxi naTelia:
evropaSi universitetebsa da umaRlesi ganaTlebis sxva dawesebulebebs aqvT ufleba
gansazRvron da Seafason swavlis Sedegebi da mianiWon Sesabamisi kreditebi rogorc
daswrebuli swavlebis studentebs, aseve arati pur moswavleebs, visac araformalur
pirobebSi miRebuli codnisa da unar-Cvevebis aRiareba surs.
universitetebs maT farglebs gareT miRebuli swavlis Sedegebi SeuZliaT daakavSiron
Sesabamis formalur saswavlo programebSi miniWebul kreditebTan. sxva sityvebiT, universitetebs SeuZliaT formaluri programa aTvlis wertilad gamoiyenon da amis
mixedviT mianiWon kreditebi.
universitetebis avtonomiidan gamomdinare, sxvadasxva programisaTvis miniWebuli
kreditebi SeiZleba gansxvavdebodes. 2004-2005 wlebSi daiwyo sapiloto proeqti,
romlis mizans warmoadgenda ECTS-is “ sertifikatis” mqone saswavleblebis mier
kreditTa miniWebis gamocdilebis gaziareba da imis garkveva, SeiZleboda Tu ara da
ramdenad mTeli evropis masStabiT unar-Cvevebi da kompetencia gamoxatuliyo "obieqtur" kreditebSi. magaliTad, universitetebis jgufebma SeiZleba gadawyviton enis
codnis garkveuli donisaTvis kreditebis erTi da igive raodenobis miniWebis sakiTxi.
ECTS-ma SeiZleba uzrunvelyos swavlis SedegebTan dakavSirebuli datvirTvis dokumentireba formaluri, araformaluri da araoficialuri swavlisaTvis. ar aris saWiro
axali sabuTebis SemoReba. magaliTad, ECTS-is niSnebis furceli SeiZleba iqnes
gamoyenebuli imis aRsawerad, ras miaRwia studentma imis miuxedavad, Tu sad miiRo man
ganaTleba da rogor iyo organizebuli swavlis procesi.
xSirad dasmuli kiTxvebi
rogor SeiZleba Cemma universitetma mTeli cxovrebis ganmavlobaSi swavlisaTvis
ECTS-is Semdgom ganviTarebaSi miiRos monawileoba?
ECTS-is “ sertifikatis” mqone saswavleblebs SesaZlebloba eqnebaT mimarTon
sokrates-erazmusis erovnul saagentoebs “ ECTS-i mTeli sicocxlis ganmavlobaSi
swavlis grantis” misaRebad. granti saSualebas miscems saswavleblebs monawileoba
miiRon “ ECTS-i mTeli sicocxlis ganmavlobaSi swavlis sapiloto” proeqtSi da
Seecadon SeimuSaon meqanizmebi, romlebic, formaluri, araformaluri da araoficialuri swavliT miRebuli Sedegebisa da kompetenciis kreditebiT Sefasebis
saSualebas mogvcems. am proeqtSi monawileoba daexmareba dainteresebul universitetebs gaxdnen regionaluri centrebi mTeli sicocxlis ganmavlobaSi swavlisaTvis
da gazardon profesiuli cxovrebisa da sxva aratradiciuli saganmanaTleblo garemos gamocdilebis mqone moswavleTa miReba.
ECTS-is ZiriTadi dokumentebi
l
l
l
l
sainformacio paketi/kursebis katalogi
studentis ganacxadis forma
saswavlo xelSekruleba
niSnebis furceli
sainformacio paketi/kursebis katalogi
sainformacio paketi/kursebis katalogi ECTS-is umniSvnelovanesi dokumentia. misi
mizania studentebisa da akademiuri personalisTvis saganmanaTleblo programebis
gagebisa da Sedarebis gaadvileba rogorc adgilobriv, ise saerTaSoriso doneze; aseve,
maTi uzrunvelyofa saWiro akademiuri da praqtikuli informaciiT.
sainformacio
paketi/kursebis
katalogi
ar
Seqmnila
mxolod
mobiluri
studentebisaTvis. es dokumenti unda gamoiyenos yvela studentma. universitetis
gadasawyvetia dokumentis formati da misi dabeWdvis wesi - iqneba is mTliani Tu
calkeuli nawilebisagan Sedgenili. dabejiTebuli moTxovnaa, rom dokumenti
ganTavsdes universitetis veb-gverdze da masze xeli miuwvdebodes mxedveloba
daqveiTebul studentebs. es dokumenti weliwadSi erTxel mainc unda ganaxldes.
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis veb-gverdze am dokumentis moZebna maqsimalurad martivi unda iyos.
sainformacio paketi/kursebis katalogi Seicavs ara marto saganmanaTleblo programebs, maTi kursebisa da modulebis siasa da aRwerilobas, aramed srul informacias
imisTvis, rom studentma gadawyvitos, surs Tu ara mocemul saswavlebelSi ama Tu im
programis Seswavla an garkveuli modulis arCeva. es dokumenti Zalian
mniSvnelovania, radgan igi Seicavs yvela saWiro informacias saganmanaTleblo programebis Sesaxeb, da igi xelmisawvdomi unda iyos studentebisTvis swavlis procesis
dawyebamde.
sainformacio paketi/kursebis katalogi unda gamoqveyndes adgilobriv enaze
(romelzec swavleba mimdinareobs) da inglisurad (an marto inglisurad, Tu programa inglisurad iswavleba) veb-gverdze da/an nabeWdi saxiT. sainformacio paketi/kursebis katalogi unda Seicavdes sakontrolo cxrilSi mocemul yvela punqts:
sainformacio paketis/kursebis katalogis sakontrolo cxrili
pirveli nawili: informacia umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis Sesaxeb
l
saxelwodeba da misamarTi
l
akademiuri kalendari
l
akademiuri xelmZRvaneloba
l
saswavleblis zogadi aRwera (ti pisa da statusis CaTvliT)
l
akademiuri xarisxebis programebis sia
l
miRebis/registraciis procedurebi
l
universitetis ZiriTadi normatiuli dokumentebi (gansakuTrebiT aRiarebis
procedurebi)
l
saswavleblis ECTS-is koordinatori
meore nawili: informacia akademiuri xarisxebis programebze
A)
zogadi aRwera
l
misaniWebeli kvalifikaciebi
l
saswavlebelSi miRebis pirobebi
l
l
l
l
l
l
B)
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
l
saganmanaTleblo da profesiuli miznebi
sxva safexurebze swavlis gagrZelebis saSualeba
programis kreditebis struqturis diagrama (60 krediti weliwadSi)
saboloo gamocda (Tu arsebobs)
gamocdisa da Sefasebis wesebi
fakultetis/departamentis ECTS-is koordinatori
individualuri kursebis aRwera
kursis saxelwodeba
kursis kodi
kursis ti pi
kursis done
swavlebis weli
semestri/trimestri
kreditebis raodenoba
leqtoris saxeli
kursis miznebi (sasurvelia aRwera swavlis SedegebiTa da
kompetenciebiT)
winapirobebi
kursis Sinaarsi
rekomendirebuli literatura
swavlebis meTodebi
Sefasebis meTodebi
swavlebis ena
mesame nawili: zogadi informacia studentebisaTvis
cxovrebis Rirebuleba
sacxovrebliT uzrunvelyofa
kveba
samedicino uzrunvelyofa
pirobebi unarSezRuduli studentebisaTvis
dazRveva
finansuri daxmareba studentebisaTvis
studentebis momsaxurebis ganyofileba
saswavlo pirobebi
saerTaSoriso programebi
praqtikuli informacia mobiluri studentebisaTvis
enis kursebi
internatura
sporti
gasarTobi RonisZiebebi
studentebis asociaciebi
xSirad dasmuli kiTxvebi
unda gamoices Tu ara universitetis sainformacio paketis/kursebis katalogi erT
wignad?
ara, Tu mTeli informacia xelmisawvdomia yvela studentisaTvis, universiteti TviTon
gadawyvets, ra saxiT gamosces es dokumenti: mTlianad, Tu nawil-nawil. es
gadawyvetileba miiReba studentebTan dakavSirebuli informaciis gamoqveynebis arsebul wesebze dayrdnobiT. magaliTad, zogi universiteti aqveynebs informacias universitetis, fakultetebis da departamentebis Sesaxeb cal-calke. mTavaria informacia
arsebobdes sakontrolo cxrilSi mocemul yvela punqtTan dakavSirebiT da Tu es
asea, ECTS-i ar gansazRvravs gamoqveynebuli informaciis formatsa da raodenobas.
misaRebia Tu ara mTeli
gverdze ganTavseba?
sainformacio
paketis/kursebis
katalogis
mxolod
veb-
diax, Tu veb-gverdze ganTavsebuli informacia advilad xelmisawvdomia. sasurvelia
dokumentis Zveli versiebis garkveuli droiT Senaxvac, raTa TvalnaTliv Candes
gasuli wlebis manZilze Catarebuli samuSaos moculoba. "instruqciebi sainformacio
paketis/kursebis katalogis veb-gverdis SeqmnisaTvis ( XML-is safuZvelze)" xelmisawvdomi iqneba 2005-2006 saswavlo wlis dawyebamde. saerTo eleqtronuli enis
gamoyeneba gaaadvilebs informaciis moZiebas internetSi.
aucilebelia sakontrolo cxrilis yvela elementi?
diax. sainformacio paketi/kursebis katalogi unda Seicavdes informacias imisaTvis,
rom daakvalianos, informacia miawodos da xeli Seuwyos rogorc studentebs, aseve
abiturientebsa da partniorebs rogorc Tqveni, aseve sxva qveynebidan.
ra igulisxmeba "universitetis ZiriTad normatiul dokumentebSi" (gansakuTrebiT
aRiarebis procedurebSi)?
saswavlebelma mokled unda aRweros, ra procedurebia saWiro samarTliani
aRiarebisaTvis da Tu sad, rogor da rodis SemuSavdeba ECTS-is dokumentebi (saswavlo xelSekruleba da niSnebis furceli).
saWiroa Tu ara mTeli paketis Targmna, Tu adgilobrivi ena ar aris inglisuri?
diax. es SeiZleba rTulad mogeCvenoT, magram ECTS-is mizania potenciuri studentebis da partniorebis xelmisawvdomi informaciiT uzrunvelyofa rogorc qveynis
SigniT, aseve mis farglebs gareT. warmoidgineT maswavlebelTa mdgomareoba danarCen
30 qveyanaSi, sadac saWiro iqneba mobiluri studentebisaTvis Tqvens mier miwodebuli informaciis (programis mniSvneloba, done, Sinaarsi, Sefasebis ti pi da zogadi
struqturuli organizacia) gageba da gaanalizeba. ai, ratom aqvs sainformacio
paketis/kursebis katalogis inglisurad Targmnas didi mniSvneloba. igive situaciaSi
aRmoCndebian ucxoeli studentebi, romlebsac survili aqvT akademiuri xarisxis
(pirveli, meore an mesame safexuris) misaRebad swavla gaagrZelon Tqven
universitetSi an, visac surs Tqveni enis Seswavla. maT aseve esaWiroebaT naTargmni
informacia imisaTvis, rom swori gadawyvetileba miiRon, Tu sad gaagrZelon swavla.
mTeli sainformacio paketis/kursebis katalogis inglisur enaze Targmna ECTS-is
"sertifikatis" miRebis aucilebeli pirobaa.
Zalian rTuli da Zviri xom ar aris mTeli paketis Targmna yovelwliurad?
pirveli nawili (informacia saswavleblis Sesaxeb) da mesame nawili (zogadi informacia studentebisaTvis) unda iTargmnos erTxel da Semdeg unda moxdes maTi ganaxleba mTeli saswavleblisaTvis. meore nawilis A punqti (zogadi informacia akademiuri
xarisxis programebis Sesaxeb) Sedgeba TiToeuli safexurisaTvis (bakalavri/magistri/doqtori) gankuTvnili ramdenime gverdisagan da xSirad ar Seicvleba. meore
nawilis B punqti (individualuri kursebis aRwera) Sedgeba TiToeuli kursisaTvis
gankuTvnili maqsimum TiTo gverdisgan da ganaxlebasa da Targmnas saWiroebs
weliwadSi erTxel. amis gakeTeba ar unda gauWirdeT Sesabamis fakultetebs da isini
dainteresebulni unda iyvnen, rom maTi SemoTavazebebi da saqmianoba kargad iyos warmodgenili.
savaldebuloa Tu ara ECTS-i sokrates-erazmusis (Socrates-Erasmus) programaSi monawile universitetebisaTvis?
ara, miuxedavad imisa, rom erazmusi (Erasmus) moiTxovs srul da gamWvirvale akademiur aRiarebas, risi miRwevac, ECTS-is meSveobiT, bevrad martivia.
sruli akademiuri aRiareba niSnavs, rom studentis mSobliuri universiteti aRiarebs
sazRvargareT swavlis periods (gamocdebisa da/an sxva Sefasebis CaTvliT) am
universitetSi swavlis Sesadarebeli periodis Semcvlelad (aseve, gamocdebisa da/an
sxva Sefasebis CaTvliT), Tumca Sinaarsi SeiZleba gansxvavebuli iyos. mniSvnelovania,
rom studentisTvis xelmisawvdomi iyos informacia kursis Sinaarsis Sesaxeb, radgan
sazRvargareT swavlis periodSi mas Sesabamisi saganmanaTleblo programis Sedgenis
SesaZlebloba mieces. sazRvargareT swavlis periodis dasasruls maspinZelma universitetma unda uzrunvelyos studenti da misi mSobliuri universiteti niSnebis
furcliT, romelic adasturebs, rom swavlis SeTanxmebuli programa dasrulebulia da
Seicavs studentis mier gavlili kursebis/modulebis CamonaTvalsa da miRweuli
Sedegebis detalebs.
savaldebuloa Tu ara ECTS-is "sertifikatis" misaRebad ECTS-is Sefasebis skalis
gamoyeneba?
ECTS-is skalis gamoyeneba ECTS-is "sertifikatis" misaRebad savaldebulo ar aris,
magram rekomendirebulia. yovel SemTxvevaSi adgilobrivi Sefasebis sistemis ganmarteba aucileblad unda arsebobdes.
studentis ganacxadis forma
ECTS-is
swavlas
dentebi,
iqnebian
mentebs.
studentis ganacxadis forma Seiqmna mobiluri studentebisaTvis, romlebic
drois garkveul periodSi sxva qveynis universitetSi agrZeleben. is sturomelTac akademiuri xarisxis miReba sxva universitetSi surT, Caricxulni
am saswavleblis wesebis mixedviT da, Sesabamisad, Seavseben sxva saxis doku-
studentis ganacxadis forma Seicavs maspinZeli universitetisaTvis saWiro yvela
informacias. Tu saswavlebels esaWiroeba raime damatebiTi cnobebi studentis Sesaxeb
(magaliTad, sacxovrebliT uzrunvelyofa, specialuri samedicino momsaxureba da a.S.)
man es gansxvavebuli formebiT unda moiTxovos.
TavianTi studentebis sazRvargareT gagzavnisas saswavleblebs SeuZliaT sakuTari
formis gamoyeneba, Tu is Seicavs standartul anketaSi Semaval yvela punqts. umjobesia ECTS-is standartuli ganacxadis formis gamoyeneba.
ixileT: ECTS-is studentis ganacxadis forma - standartuli forma
xSirad dasmuli kiTxvebi
savaldebuloa Tu ara ECTS-Tvis studentis ganacxadis formis gamoyeneba?
mobiluri studentebisaTvis ECTS-is studentis standartuli ganacxadis formis
gamoyeneba sasurvelia, Tumca ECTS-is “ sertifikatis” misaRebad es ar aris savaldebulo, Tu gamoyenebuli forma Seicavs yvela saWiro elements.
saswavlo xelSekruleba
ECTS-is saswavlo xelSekruleba Seiqmna mobiluri studentebisaTvis, romlebic
garkveuli drois manZilze swavloben sazRvargareT, rogorc erazmusis (Erasmus)
programaSi monawile studentebi.
saswavlo xelSekruleba Seicavs programis im kursebisa da modulebis sias, romlis
Seswavlasac apirebs studenti. TiToeuli kursisa Tu modulisTvis mocemulia dasaxeleba, kodi da ECTS-is kreditebis raodenoba.
saswavlo xelSekrulebas xels aweren studenti, misi mSobliuri universitetisa da
maspinZeli universitetis pasuxismgebeli pirebi. maspinZeli universitetis pasuxismgebeli piri uzrunvelyofs studentis mier dagegmili kursebis/modulebis Seswavlas.
saswavlo xelSekruleba uzrunvelyofs studentis mier sazRvargareT warmatebiT dasrulebuli kursebis Sesabamisi kreditebis transfers. studentis mSobliuri universitetis kompetenturi organo an xelmZRvaneloba uzrunvelyofs am kreditebis
cnobas. students ar sWirdeba kreditebis aRiarebasTan dakavSirebul sakiTxebze
TiToeul profesorTan molaparakeba. saswavlo xelSekruleba, niSnebis furcelTan
erTad, uzrunvelyofs srul aRiarebas.
ra Tqma unda, aris SemTxvevebi, rodesac programa Secvlas saWiroebs studentis
dabrunebis Semdeg. aseT SemTxvevaSi saswavlo xelSekruleba unda Seswordes da mas
Tavidan unda moaweros xeli masSi monawile samive mxarem: studentis mSobliurma universitetma, maspinZelma universitetma da Tavad studentma. marto am gziT SeiZleba
swavlis Sedegebis aRiarebis uzrunvelyofa.
rekomendirebulia, rom, saswavlo xelSekrulebis paralelurad, universitetma sxva
universitetSi wamsvlel yvela students misces cnoba aRiarebis dadasturebis
Sesaxeb, romelSic miTiTebuli iqneba im kursebis an modulebis sia, romlisganac
gaTavisufldeba studenti mis mSobliur universitetSi sazRvargareT swavlis
warmatebiT dasrulebis Semdeg. naTelia, rom am gziT sazRvargareT swavla anacvlebs
swavlis Sesabamis periods samSobloSi (gamocdebisa da/an Sefasebis sxva formebis
CaTvliT). cxadia, aucilebeli araa, rom sazRvargareT miRebuli swavlis gamocdileba
samSobloSi arsebulis identuri iyos.
saswavleblebs SeuZliaT saswavlo xelSekrulebis sakuTari versiis gamoyeneba, Tu is
Seicavs standartuli xelSekrulebis yvela elements. magram sasurvelia ECTS-is
standartuli formis gamoyeneba.
unda aRiniSnos, rom saswavleblebis garkveuli ricxvi saswavlo xelSekrulebas
iyenebs ara mxolod mobilobisaTvis. maTi umetesoba am dokuments ukve iyenebs,
rogorc kreditebis dagrovebis sakuTari sistemis nawils. yoveli semestris an wlis
dasawyisSi studentsa da saswavlebels Soris formdeba saswavlo xelSekruleba. igi
gansakuTrebiT sasargebloa konfliqtis Tavidan acilebisaTvis, rodesac students aqvs
sagnis arCevis ufleba saswavlo programis farglebSi. saswavlo xelSekrulebis
gamoyeneba iZleva garantias, rom studenti irCevs im sagans, romelic srulad akmayofilebs saswavlo programis moTxovnebs.
ixileT: ECTS-is saswavlo xelSekrulebis standartuli forma
xSirad dasmuli kiTxvebi
savaldebuloa Tu ara saswavlo xelSekrulebis gamoyeneba ECTS – Tvis?
diax, da is aseve savaldebuloa ECTS-is sertifikatis misaRebad.
niSnebis furceli
ECTS-is niSnebis furceli dokumentia, romelSic aisaxeba studentis saqmianoba
garkveuli drois manZilze. masSi CamoTvlilia kursebi an modulebi, miRebuli kreditebis raodenoba, saboloo Sefasebebi da is sasurvelia Seicavdes ECTS-is Sesabamis
Sefasebebsac. dokumenti asaxavs rogorc samuSaos moculobas, aseve akademiuri moswrebis dones.
mobiluri studentebisaTvis niSnebis furceli or SemTxvevaSi gamoiyeneba: 1. rodesac
studentebis mSobliuri umaRlesi saswavlebeli sxva saswavlebelSi wamsvleli yvela
studentisaTvis maT gamgzavrebamde avsebs da ugzavnis niSnebis furcels maspinZel
umaRles saswavleblebs, raTa am ukanasknelma miiRos informacia studentis mier ukve
Seswavlil kursebze/modulebze da miRebul Sedegebze; 2. rodesac maspinZeli
saswavlebeli avsebs da ugzavnis niSnebis furcels studentis mSobliur
saswavlebels mis mier sazRvargareT swavlis periodis damTavrebisas.
niSnebis furceli aris standartuli formatis dokumenti, romelic gankuTvnilia
studentis mier ganxorcielebuli yvela saxis saswavlo saqmianobis aRsawerad. igi
akademiuri aRiarebis mniSvnelovani meqanizmia. Sesabamisad arsebiTia imis garkveva, Tu
vin aris pasuxismgebeli mis Sedgenaze, rogor xdeba misi Sedgena da gadacema.
saswavleblebma gansakuTrebuli yuradReba unda miaqcion niSnebis furclis
gamoyenebisa da saboloo Sefasebebis cvlilebis procesisaTvis akademiuri da administraciuli personalis momzadebas.
yvela (ara marto mobiluri) studentis miRwevebi sistematurad unda Sediodes
niSnebis furclis formatis kompiuterizebul bazaSi. es SesaZlebels gaxdis ECTSis niSnebis furclis Camatebas yvela kursdamTavrebuli studentis di plomis
danarTSi, miuxedavad mobilobisa.
saswavleblebs ufleba aqvT gamoiyenon niSnebis furclis sakuTari versia, Tu igi
Seicavs standartul variantSi Semaval yvela elements. Tumca umjobesia ECTS-is
standartuli niSnebis furclis gamoyeneba.
ixileT: ECTS-is niSnebis furcelis standartuli forma
xSirad dasmuli kiTxvebi
ra gansxvavebaa niSnebis furcelsa da diplomis danarTs Soris?
di plomis danarTi ukavSirdeba akademiur xarisxs/kvalifikacias. igi Tan erTvis
akademiuri xarisxis/kvalifikaciis damadasturebel oficialur di ploms. is moicavs
akademiuri xarisxis mTel programas (pirvel, meore an mesame safexurs), gaicema
saerTaSoriso standartebis Sesabamis formatSi da asaxavs akademiuri xarisxis
misaRebad ganxorcielebul saqmianobas. am mxriv, di plomis danarTi studentis mier
saswavlo programis farglebSi miRebuli yvela niSnebis furclis Semajamebeli dokumentia. sasurvelia, Tu di plomis danarTs 4.3 punqtis saxiT Caemateba ECTS-is
saboloo niSnebis furceli. di plomis danarTis formati dadgenilia evrokomisiis,
evropis sabWosa da gaerTianebuli erebis ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis organizaciis (UNESCO) mier da damtkicebulia boloniis procesSi monawile qveynebis
mier.
erazmusis (Erasmus) programaSi monawile studentebis qartia
erazmusis (Erasmus) programaSi monawile studentebis qartia 3 erTgverdiani dokumentia, romelic Seiqmna ECTS/di plomis danarTis konsultantebis mier. masSi
naTladaa axsnili erazmusis (Erasmus) programis studentebis uflebebi da movaleobebi.
qartia efuZneba ECTS-is or mTavar meqanizms: saswavlo xelSekrulebasa da niSnebis
furcels. ECTS-is meqanizmebis saTanado gamoyeneba mobiluri studentisaTvis sruli
akademiuri aRiarebis garantias iZleva.
sasurvelia qartiis aslis gadacema yvela mobiluri studentisaTvis, raTa isini srulad iyvnen informirebulni erazmusis (Erasmus) programis studentebis ufleba-movaleobebis Sesaxeb sazRvargareT gatarebuli swavlis periodis sruli aRiarebis
misaRwevad.
3 http://europa.eu.int/comm/education/programmes/erasmus/students_en.html .
ECTS-is ZiriTadi moqmedi pirebi
l
l
saswavleblis da fakultetis/departamentis ECTS-is koordinatorebi
ECTS/diplomis danarTis konsultantebi
saswavleblis da fakultetis/departamentis ECTS-is koordinatorebi
umaRlesma saganmanaTleblo dawesebulebebma unda daniSnon saswavleblisa da fakultetis/departamentis ECTS-is koordinatorebi TiToeuli departamentisa Tu
fakultetisTvis.
saswavleblisa da fakultetis/departamentis koordinatorebs Soris funqciebis
ganawileba sxvadasxva saswavleblebSi gansxvavebuli iqneba, magram maTi zogadi pasuxismgeblobebi SeiZleba Semdegnairad CamovayaliboT:
l saswavleblis ECTS-is koordinatori Tvalyurs adevnebs saswavlebelSi ECTS-is
princi pebisa da meqanizmebis ganxorcielebas, kerZod, kreditebis transferisa da
dagrovebis procedurebs da maT swor gamoyenebas;
l
saswavleblis ECTS-is koordinatori fakultetis/departamentis koordinatorebTan erTad, pasuxismgebelia sainformacio paketis/kursebis katalogis
momzadeba-gamocemasa da gavrcelebaze. amasTan kreditebis transferi/dagroveba regulirdeba SeTanxmebulad mTel universitetSi yvela departamentsa da fakultetze.
l fakultetis/departamentis ECTS-is koordinatori Suamavali piria studentebsa
da akademiur personals Soris departamentis an fakultetis farglebSi. mas,
fakultetis/departamentis doneze, exeba ECTS-is praqtikuli da akademiuri aspeqtebi. man unda uzrunvelyos potenciurad mobiluri studentebi partniori
saswavleblis sainformacio paketebiT/kursebis katalogebiT. aseve unda gaakontrolos studentebis mier ganacxadis formis da saswavlo xelSekrulebis swori
Sevseba da maT mier akademiuri cnobis procedurebis gageba.
fakultetis/departamentis ECTS-is koordinatorma unda uzrunvelyos sazRvargareT
mimavali da iqidan, swavlis dasrulebis Semdeg, Camosuli studentebi Sesabamisi
niSnebis furcliT.
saswavleblis kompetenciaSi Sedis saswavleblisa da fakultetis/departamentis
koordinatorebs Soris movaleobebis gadanawileba. Sesabamisad maTive gadasawyvetia,
Tu visi xelmowera iqneba aucilebeli Sesabamis ECTS-is dokumentebze: iqneba es
ganacxadis forma, saswavlo xelSekruleba Tu niSnebis furceli. es gadawyvetileba
unda uzrunvelyofdes gamWvirvalobasa da vargisianobas.
xSirad dasmuli kiTxvebi
aucilebelia Tu ara koordinatori akademiuri personalidan iyos?
es saswavleblis gadasawyvetia. koordinatorebs unda hqondeT ufleba
tetis/departamentis saxeliT efeqturad Seasrulon TavianTi movaleoba.
fakul-
SeuZlia Tu ara erT pirovnebas orive movaleobis Sesruleba?
diax, am gadawyvetilebas saswavlebeli da fakultetebi/departamentebi iReben. albaT,
es gansakuTrebiT xelsayreli iqneba ufro patara saswavleblebisaTvis.
ECTS/diplomis danarTis konsultantebi
ECTS/di plomis danarTis konsultantebi 4 TavianT qveyanaSi universitetebsa da sxva
umaRles saswavleblebs uweven konsultaciebs ECTS-isa da di plomis danarTis
gamoyenebasTan dakavSirebiT. isini aseve axorcieleben gasvliT RonisZiebebs rogorc
sakuTari qveynis, aseve sazRvargareTis umaRles saswavleblebSic. isini dawesebulebebs aZleven rCevebs, Tu rogor moemzadon ECTS-is da di plomis danarTis Sesabamisi
sertifikatis misaRebad da rogor gamoiyenon ECTS-i kreditebis dagrovebisa da
mTeli sicocxlis ganmavlobaSi swavlisaTvis. konsultantebi umaRlesi ganaTlebis
sferoSi praqtikuli gamocdilebis mqone specialistebi arian. maT SeuZliaT
Tanmimdevruli konsultaciebi gauwion umaRlesi ganaTlebis TanamSromlebs imis paralelurad, rasac Cveulebrivad uzrunvelyofen saministroebi, erovnuli saagentoebi,
reqtorTa sabWoebi, sainformacio centrebis evropuli qseli da akademiuri aRiarebis
erovnul sainformacio centrebi (ENIC/NARIC) da a.S.
ECTS/di plomis danarTis konsultantebi warmoadgenen boloniis mxardamWerTa gundis
nawils, romelic yvela qveyanaSia Seqmnili da uzrunvelyofen sakonsultacio momsaxurebas boloniis procesis iseTi mravalferovani aspeqtebis danergvisaTvis, rogoricaa xarisxis uzrunvelyofa, kurikulumis reforma da akademiuri xarisxebisa da
swavlis periodebis aRiareba.
Tu Tqven gWirdebaT rCeva ECTS-isa da di plomis danarTTan dakavSirebiT, SegiZliaT
daukavSirdiT romelime ECTS/di plomis danarTis konsultants.
4 konsultantebis monacemebi SegiZliaT naxoT Semdeg misamarTze:
http://europa.eu.int/comm/education/programmes/socrates/ects/ectscons.pdf
ECTS-is sertifikati: kriteriumebi da ganacxadis Setanis/ganxilvis procedura
l
l
l
ECTS-is sertifikatis kriteriumebi
ECTS-is sertifikatze ganacxadis Setanis/ganxilvis procedura
ECTS-is sertifikatis mflobelTa pirveli SerCevis Sedegebi
ECTS-is sertifikatis kriteriumebi
ECTS-is sertifikati SeiZleba mieniWos im umaRles saswavleblebs, romlebic sworad
iyeneben ECTS-s akademiuri xarisxis yvela programaSi. boloniis procesSi monawile
yvela qveynis saswavleblebma SeiZleba mimarTos ECTS-is sertifikatis misaRebad. sxva
qveynebidan Semosuli ganacxadebis ganxilva ar gamoiricxeba, magram mocemul etapze
araa garantirebuli.
sertifikatis misaRebad saWiro moTxovnebi:
l saswavlebelma Tavisi veb-gverdis meSveobiT xelmisawvdomi unda gaxados sainformacio paketi/kursebis katalogi, rogorc adgilobriv enaze, aseve inglisurad
(an mxolod inglisurad, Tu swavlebis ena inglisuria); Tu raime informacia ar
aris veb-gverdze is unda arsebobdes dabeWdili saxiT.
l saswavlebelma sworad unda gamoiyenos ECTS-is kreditebi da unda aCvenos, rom
isini ganawilebulia studentis drois erTeulebSi gazomili datvirTvis
Sesabamisad;
l saswavlebeli valdebulia aseve saTanadod gamoiyenos ECTS-is sxva savaldebulo
dokumentebic (saswavlo xelSekruleba, niSnebis furceli).
ar ganixileba ganacxadebi, romlebic ar Seicaven ECTS-is sertifikatis ganacxadis
formiT moTxovnil yvela dokuments.
miwodebuli informacia da magaliTebi ganixileba evropis komisiis mier damoukidebeli eqspertebis monawileobiT. is saswavleblebi, romlebic daakmayofileben yvela
moTxovnas, dajildovdebian ECTS-is sertifikatiT da maTi sia gamoqveyndeba vebgverdze. am sertifikatis miReba dadebiTad imoqmedebs dawesebulebis imijze da imaze
metyvelebs, rom
igi
saimedo
partnioria
evropuli
da
saerTaSoriso
TanamSromlobisaTvis. ECTS-is sertifikatis miReba met umaRles saswavlebels miscems uflebas monawileoba miiRos axal sapiloto proeqtSi: “ ECTS-i mTeli sicocxlis ganmavlobaSi swavlisaTvis” .
sertifikati ZalaSia sami akademiuri wlis ganmavlobaSi da gakontroldeba
ECTS/di plomis danarTis konsultantebis mier. Tu moTxovnebi ar Sesruldeba,
saswavlebels CamoerTmeva ECTS-is sertifikati. aseT SemTxvevaSi informacia sertifikatis CamorTmevis kriteriumebsa da procedurebze gamoqveyndeba komisiis vebgverdze.
ECTS-is sertifikatze ganacxadis Setanis/ganxilvis procedura
ixileT: ECTS-is sertifikatis misaRebad saWiro ganacxadis forma 5
ganacxadis miRebis yovelwliuri vadaa 1 noemberi
ECTS-is sertifikatis misaRebad Catarebuli pirveli SerCevis Sedegebi
2003 w. 1 noembri
ganacxadebis raodenoba: 91
avstria 4
belgia 15
bulgareTi 1
kvi prosi 1
CexeTis respublika 4
germania 5
dania 3
estoneTi 4
espaneTi 4
fineTi 15
safrangeTi 2
ungreTi 1
islandia 1
italia 4
litva 1
niderlandebi 3
norvegia 2
poloneTi 5
portugalia 5
rumineTi 2
SvedeTi 3
slovakeTis respublika 1
TurqeTi 3
gaerTianebuli samefo 2
SerCeuli saswavleblebi: 10
SerCeul iqna 3 belgiuri, 2 finuri da TiTo-TiTo saswavlebeli Semdegi qveynebidan:
avstria, norvegia, poloneTi, portugalia da espaneTi. maT kargi STabeWdileba datoves
eqspertebze, radganac aqvT: pirveli da meore safexuris yvela programebze warmatebiT
danergili ECTS-i, adgilobriv da inglisur enebze gamocemuli kargi sainformacio
paketi/kursebis katalogi (nabeWdi saxiT an veb-gverdze) da aRiarebis iseTi
gamWvirvale dokumentebi, rogoricaa saswavlo xelSekruleba, niSnebis furceli da
aRiarebis dadastureba.
es saswavleblebi moicavs universitetebs da gamoyenebiTi mecnierebebis institutebs:
politeqnikur saswavleblebs, kolejebs da teqnikur universitetebs. ufro metic,
rogorc did, aseve patara saswavlebels SeuZlia warmatebuli ganacxadis Setana.
miRebuli Sedegebi aCvenebs, rom am sertifikatis miReba SeuZlia realurad nebismier
umaRles saswavlebels.
5 http://europa.eu.int/comm/education/programmes/socrates/usersg_en.html
ganacxadebis warumateblobis yvelaze gavrcelebuli mizezebi
sertifikatis mflobelTa dabali ricxvi (10) SeiZleba gasakviri iyos, magram mizezebi, romlis gamoc uari iTqva sertifikatis gacemaze, optimizms badebs: bevrma saswavlebelma arasruli ganacxadebis wardgeniT Tavadve Seqmna warumateblobis safuZveli. es
problema advilad gamosworebadia Semdgomi raundisaTvis. xarvezebiT iqna gansaxilvelad wardgenili iseTi sakiTxebi, rogoricaa kursis katalogi erT an orive enaze,
swavlebis periodis sruli da Sesabamisi aRiareba an kreditebis srulyofilad
gamoyeneba – esaa arasruli sia sakiTxebisa, romlis gamoc saswavleblebs uari eTqva
sertifikatis miniWebaze. moTxovnebi da ganacxadis Sevsebis instruqcia naTladaa
Camoyalibebuli komisiis ramdenime dokumentSi (sertifikatis ganacxadis forma da
ECTS-is ZiriTadi maxasiaTeblebis broSuris moZieba SesaZlebelia komisiis vebgverdze). es niSnavs, rom dainteresebul saswavleblebs advilad SeeZloT mieRoT sertifikati, rCevebi zustad rom SeesrulebinaT.
ECTS-is setifikatis mqone saswavleblis sia
29283 Technische Universitaet Graz, AT
28084 Faculte Universitaire des Sciences Agronomiques de Gembloux, BE
103466 University of Atwerp, BE
27910 Universiteit Gent, BE
38034 Universidad de Deusto, ES
29323 Arcada – Nylands Svenska Yrkeshogskola, FI
29580 Lapeenranta University of Technology, FI
29646 Hogskolen i Agder, NO
43414 Agricultural University of Wroclaw, PL
29154 University of Aveiro, PT
xSirad dasmuli kiTxvebi
darCeba Tu ara Cemi saswavlebeli sertifikatis gareSe ganacxadis ramdenime punqtis
arasruli Sevsebis gamo?
Tqven zustad unda misdioT sakontrolo cxrils, radgan masSi mocemuli yoveli punqti aucilebelia potenciuri studentisa da misi partniorebisaTvis rogorc Tqvens
qveyanaSi, ise mis sazRvrebs gareT.
Tu romelime akademiuri xarisxis programa ar aris Setanili sainformacio
paketSi/kursebis katalogSi, darCeba Tu ara Cemi saswavlebeli sertifikatis gareSe?
diax, am SemTxvevaSi sruli ganacxadi unda SeitanoT momaval wels.
Cemi dawesebulebis zogierTi fakulteti pasiuria studentTa mobilobis sferoSi,
darCeba Tu ara Cemi saswavlebeli sertifikatis gareSe?
ara, ar aris aucilebeli yvela fakulteti iyos aqtiuri studentTa mobilobis
sferoSi. Tqven SegiZliaT mimarToT sertifikatis misaRebad da waradginoT sabuTebi
im fakultetebisaTvis, romlebsac hyavT mobiluri studentebi.
diplomis danarTi
l
l
l
l
diplomis
diplomis
diplomis
diplomis
danarTis
danarTis
danarTis
danarTis
sakontrolo cxrili
sertifikatis kriteriumebi
sertifikatze ganacxadis Setanis/ganxilvis procedura
sertifikatis mflobelTa pirveli SerCevis Sedegebi
di plomis danarTi aris damateba, ganmartebiTi baraTi, romelic Tan erTvis umaRlesi
saswavleblis mier miniWebul di ploms. igi ganmartavs di ploms, romelic xSirad
mxolod sakuTar qveynaSia gasagebi. srulad Sevsebuli es dokumenti Seicavs yvela
saWiro informacias nebismieri akademiuri xarisxisa an kvalifikaciis marTebuli
SefasebisaTvis.
di plomis danarTi unda SemuSavdes evropaSi farTod gavrcelebul enaze da unda
mieces yovel students yvela ti pis akademiuri xarisxis programisaTvis, misi dasrulebis Semdeg oficialur di plomTan erTad ufasod.
saswavlebelma unda gaavrcelos informacia di plomis danarTis miznebsa da Sinaarsze
Tavis studentebs, adgilobriv organizaciebs, damqiraveblebsa da sxva dainteresebul
pirebs Soris.
amasTan dakavSirebiT unda aRiniSnos evrokomisiis evropassis (EUROPASS 6 )
va. komisiis winadadebaa moxdes profesiuli ganaTlebisaTvis SemuSavebuli
buli gamWvirvale meqanizmebis (evropuli portfolio da avtobiografiis
sqema - CV) integrireba da erTian evropul CarCoSi moTavseba, di plomis
mocemuli kvalifikaciebisa da kompetenciis gamWvirvalobis mizniT.
iniciatigansxaveevropuli
danarTSi
diplomis danarTis sakontrolo cxrili
diplomis yoveli danarTi unda daiwyos aseTi preambuliT:
di plomis es danarTi miesadageba evrokomisiis, evropis sabWosa da UNESCO/CEPES-is
mier SemuSavebul models. danarTis mizania uzrunvelyos srulyofili da obieqturi
monacemebi saerTaSoriso “ gamWvirvalobis” gasaumjobeseblad da kvalifikaciebis
(di plomi, akademiuri xarisxi, sertifikati da a. S.) samarTliani akademiuri da profesiuli aRiareba. igi SemuSavebulia, raTa uzrunvelyos danarTSi moyvanili kvalifikaciis mqone piris mier warmatebiT dasrulebuli swavlis xasiaTis, donis, konteqstis, Sinaarsisa da statusis sruli aRwera. igi ar unda Seicavdes raime subieqtur daskvnebs, ekvivalentobis mtkicebas an winadadebebs aRiarebis Sesaxeb. informacia unda Seivsos rvave punqtis mixedviT. Tu informacia ar aris mocemuli, saWiroa
amis mizezebis ganmarteba.
gagrZeldes Semdegi rva punqtiT:
1
1.1
1.2
1.3
1.4
informacia kvalifikaciis mflobelis Sesaxeb
gvari:
saxeli:
dabadebis TariRi: (dRe/Tve/weli):
studentis saidentifikacio nomeri an kodi (Tu arsebobs):
6 http://www.lex.unict.it/cde/documenti/vari/2004/040107europass_en.pdf
2
informacia kvalifikaciis Sesaxeb
2.1
kvalifikaciis saxelwodeba da (Tu arsebobs) miniWebuli wodeba (originalis
enaze):
2.2
swavlebis ZiriTadi dargi kvalifikaciis misaRebad:
2.3
di plomis gamcemi saswavleblis saxelwodeba da statusi (originalis enaze):
2.4
im saswavleblis (Tu gansxvavdeba 2.3-sgan) saxelwodeba da statusi (originalis enaze), romelSic ganxorcielda swavlebis procesi:
2.5
swavlebis/gamocdis ena (enebi):
3
3.1
3.2
3.3
informacia kvalifikaciis donis Sesaxeb
kvalifikaciis done:
programis oficialuri xangrZlivoba:
miRebis moTxovnebi:
4
informacia Sinaarssa da miRweul Sedegebze
4.1
swavlebis forma:
4.2
programis moTxovnebi:
4.3
programis detalebi: (magaliTad, Seswavlili modulebi an kursebi) da miRebuli
individualuri saboloo Sefasebebi/ niSnebi /kreditebi: (Tu arsebobs, aq unda daerTos
oficialuri niSnebis furceli)
4.4
saboloo Sefasebebis sistema da, Tu SesaZlebelia, Sefasebebis ganawilebis
instruqcia:
4.5
kvalifikaciis sruli klasifikacia (originalis enaze):
5
5.1
5..2
informacia kvalifikaciis daniSnulebis Sesaxeb
daSveba swavlebis Semdgom safexurze:
profesiuli statusi (Tu arsebobs):
6
6.1
6.2
damatebiTi informacia
damatebiTi informacia:
damatebiTi informaciis wyaroebi:
7
7.1
7.2
7.3
7.4
danarTis sertificireba
TariRi:
xelmowera:
Tanamdeboba:
oficialuri Stampi an beWedi:
8
informacia erovnuli umaRlesi ganaTlebis sistemis Sesaxeb
(NB im saswavleblebma, romelTac ganzraxuli aqvT di plomis danarTis gamocema, unda
gamoiyenon qvemoT mocemuli ganmartebebi).
ganmartebebi danarTis Sevsebis Sesaxeb
(qvemoT moyvanili numeracia emTxveva di plomis danarTis numeracias)
1
informacia kvalifikaciis mflobelis Sesaxeb
1.1
gvari.
1.2
yvela oficialuri saxeli.
1.3
miuTiTeT dabadebis dRe, Tve da weli.
1.4
am paragrafiT unda moxdes piris identifikacia, rogorc studentisa, romelic
daSvebuli iyo di plomis danarTSi miTiTebul konkretul programaze. erovnuli an
saxelmwifo personaluri saidentifikacio nomeri unda iqnes miTiTebuli im
qveynebisaTvis, sadac arsebobs msgavsi saidentifikacio sistema.
2
informacia kvalifikaciis Sesaxeb
2.1
warmoadgineT kvalifikaciis sruli saxelwodeba ise, rogorc es miRebulia
kvalifikaciis gamcem qveyanaSi, magaliTad, Kandidat nauk, Maitrise, Diplom da a.S. Tu
saqme exeba ormag kvalifikacias, esec unda mieTiTos. aRniSneT, aniWebs Tu ara kvalifikacia mis mflobels qveyanaSi miRebul raime wodebas da ras niSnavs es wodeba.
magaliTad, Doctor, Ingenieur da a.S. miuTiTeT, cnobs Tu ara am wodebas kanonmdebloba.
2.2
miuTiTeT mxolod swavlis ZiriTadi dargi(ebi) (disci plinebi), romlebic
gansazRvravs mTavar sagnebs kvalifikaciisaTvis. magaliTad, politika da istoria,
adamianuri resursebis menejmenti, biznesis administrireba, molekuluri biologia da
a.S.
2.3
miuTiTeT kvalifikaciis mimniWebeli saswavlebeli. xSirad, magram ara
yovelTvis, es igive saswavlebelia, romelmac ganaxorciela saswavlo procesi (ix. 2.4
qvemoT). kvalifikaciebi SeiZleba gaices qvekontraqtori dawesebulebis mier, romelsac gadaeca “ franCaizi” an xelmZRvaneli kompetenturi organos mier gacemuli
“ akreditaciis” garkveuli ti pis mqone saswavlebels. es SeiZleba iyos saxelmwifo,
universiteti an dargobrivi umaRlesi saswavlebeli 7 . zog SemTxvevaSi xelmZRvaneli
kompetenturi organo SeiZleba iyos ucxouri dawesebuleba. am SemTxvevaSi saWiroa
misi dasaxeleba. miuTiTeT kvalifikaciis mimniWebeli saswavleblis statusi: kerZo/
damoukidebeli, kerZo
da
saxelmwifos
mier
aRiarebuli, saxelmwifo
da,
SeZlebisdagvarad, vis mier aris akreditebuli da a.S. bolos, miuTiTeT kvalifikaciis mimniWebeli saswavleblis adgili zogad erovnul saganmanaTleblo klasifikaciaSi.
magaliTad, universiteti, Fachhochschule, profesiuli dawesebuleba, teqnikuri koleji,
Grand Ecole da a.S. Tu arsebobs gansxvaveba kvalifikaciis mimniWebel saswavlebelsa
da saswavlo procesis ganmaxorcielebel saswavlebels Soris, miuTiTeT orives statusi.
2.4
es paragrafi exeba im saswavlebels, romelic awarmoebda swavlebas. zog
SemTxvevaSi igi gansxvavdeba kvalifikaciis mimniWebeli saswavleblisagan (ix. 2.3
zeviT).
miuTiTeT
swavlebis
ganmaxorcielebeli
saswavleblis
statusi:
kerZo/damoukidebeli, kerZo da saxelmwifos mier aRiarebuli, saxelmwifo da Tu
SesaZlebelia miuTiTeT. vis mier aris akreditebuli. miuTiTeT (swavlebis ganmaxorcielebeli) saswavleblis adgili zogad erovnul saganmanaTleblo klasifikaciaSi.
magaliTad, universiteti, Fachhochschule, profesiuli dawesebuleba, teqnikuri koleji,
Grand Ecole da a.S.
2.5
miuTiTeT swavlebisa da gamocdis ena.
3
informacia kvalifikaciis donis Sesaxeb
3.1
miuTiTeT kvalifikaciis zusti done da misi adgili akademiuri xarisxebis
specifikur erovnul saganmanaTleblo struqturaSi (romelic mocemuli da axsnilia
merve paragrafSi). unda ganimartos adgilobrivi saganmanaTleblo CarCoebi.
magaliTad, di plomamdeli/ di plomis Semdgomi saswavlebeli, bakalavriati + X weli da
a.S. miuTiTeT nebismieri Sesabamisi informacia im “ donis indikatoris” Sesaxeb, romelic miRebuli da aRiarebulia kvalifikaciis gamcem qveyanaSi.
3.2
ganmarteT programis oficialuri xangrZlivoba kvireebSi an wlebSi da saswavlo datvirTva ZiriTadi qvekomponentebis miTiTebiT, magaliTad, sawarmoo praqtika.
sasurvelia, datvirTva asaxavdes studentis mier swavlaze daxarjul srul dros. igi
moicavs programisaTvis gankuTvnil Cveulebriv dros, maT Soris: leqciebs, individualur mecadineobas, gamocdebs da a.S. es SeiZleba gamoisaxos rogorc X saaTi kviraSi
7 redaqtoris SeniSvna: regulirebadi profesiebis (mag. samedicino sferoSi) SemTxvevaSi
kvalifikacias saxelmwifo aniWebs sasertifikacio gamocdis Semdeg, anu saswavlo procesi
xorcieldeba umaRles samedicino saswavlebelSi, magram kvalifikaciis mimniWebelia ara is,
aramed saxelmwifo.
X kviris ganmavlobaSi an, ubralod, swavlebis normaluri xangrZlivobis adgilobrivi
aRweriT, magaliTad, sruli wliuri datvirTviT.
3.3
CamoTvaleT an axseniT is moTxovnebi, romelic saWiroa di plomis danarTSi
miTiTebuli kvalifikaciis Sesabamis programaSi abiturientis dasaSvebad. magaliTad,
bakalavris xarisxi, bakalavriati da a.S. es gansakuTrebiT mniSvnelovania im
SemTxvevaSi, rodesac dasaxelebuli kvalifikaciis misaRebad moiTxoveba Sualeduri
swavla.
4
informacia Sinaarssa da miRweul Sedegebze
4.1
swavlis forma uCvenebs ra saxiT iyo miRebuli kvalifikacia, magaliTad, dRis
daswrebuli swavleba, dauswrebeli swavleba, swavla “ sendviCis” programiT, distanciuri swavla da a.S.
4.2
Tu SesaZlebelia miuTiTeT detalebi debulebidan, romelic gansazRvravs kvalifikaciis misaRebad saWiro minimalur standartebs. magaliTad, nebismieri savaldebulo komponentebi an savaldebulo praqtikuli elementebi, saWiroa Tu ara yvela
elementis erTdrouli Sesruleba, Tezisis/disertaciis debulebebi, da a.S. moiyvaneT
gansakuTrebuli detalebi, romelTa daxmarebiTac SesaZlebelia kvlifikaciis aRwera,
gansakuTrebiT, informacia im moTxovnebze, romlebic aadvileben am kvalifikaciis
miRebas. moiyvaneT detalebi swavlis Sedegebis, unar-Cvevebis, kompetenciebis da
kvalifikaciasTan dakavSirebuli miznebis Sesaxeb.
4.3
miuTiTeT kvalifikaciis yoveli individualuri elementis an nawilis detalebi
da maTi wvlili kvalifikaciis gansazRvraSi. CamoTvaleT niSnebi da/an saboloo
Sefasebebi, miRebuli kvalifikaciis yoveli ZiriTadi komponentis mixedviT. Canaweri
zedmiwevniT sruli unda iyos. miuTiTeT yvela gamocdisa an Sefasebis komponenti
da/an swavlebis sagnebi, Tezisis an disertaciis CaTvliT. miuTiTeT moxda Tu ara am
ukanasknelis dacva. yvela es informacia, xSirad, warmodgenilia niSnebis furclis
saxiT (niSnebis furclis moxerxebuli formati damuSavebulia kreditebis transferis
evropul sistemaSi). kreditebze damyarebuli sistemebis umravlesoba iyenebs detalur
niSnebis furcelebs, romlebic SeiZleba CairTos di plomis danarTis farTo CarCoebSi.
Tu SesaZlebelia informaciis miReba programis elementebsa da erTeulebs Soris
kreditis gadanawilebaze, is unda CairTos aRweraSi.
4.4
gadmoeciT informacia kvalifikaciasTan dakavSirebuli saboloo Sefasebebis
sqemisa da gamsvleli niSnebis Sesaxeb. magaliTad, gamsvlelia maqsimaluri qulis 40%.
arsebobs mniSvnelovani gansxvavebebi sxvadasxva qveynis da umaRlesi saswavleblis
SefasebaTa sistemaSi. magaliTad, zogan 70%-iani Sefaseba Zalian maRali Sefasebaa
maSin, rodesac sxvagan es saSualo an cudi Sefasebac ki aris. amitom unda mieTiTos
informacia kvalifikaciasTan dakavSirebuli saboloo Sefasebebis gamoyenebisa da
ganawilebis Sesaxeb.
4.5
Tu arsebobs, moiyvaneT saboloo kvalifikaciis sruli klasifikacia, magaliTad,
di plomi warCinebiT, First Class Honour Degree, Summa Cum Laude, Merit, Avec Distinction
da a.S.
5
informacia kvalifikaciis daniSnulebis Sesaxeb
5.1
miuTiTeT, iZleva Tu ara kvalifikacia Semdgom akademiur da an profesiul
safexurze swavlis gagrZelebis uflebas, gansakuTrebiT, Tu igi sruldeba specifikuri
kvalifikaciis miRebiT (magaliTad, sadoqtoro programa ungreTSi). Tu es asea,
daazusteT, ra Sefasebebi an standartebia saWiro swavlis gagrZelebis nebarTvis
misaRebad. aRniSneT es kvalifikacia sabolooa, Tu xarisxebis ierarqiis mxolod erTi
nawilia.
5.2
detalurad axseniT kvalifikaciis mflobelis nebismieri praqtikuli saqmianobis ufleba an profesiul statusTan Sesabamisoba. ra specialuri daSvebis uflebas (Tu aseTi arsebobs) iZleva kvalifikacia dasaqmebisa da profesiuli praqtikis
TvalsazrisiT da miuTiTeT, romeli kompetenturi organo iZleva mas. uCveneT, romel
“ regulirebad profesiaze” aqvs daSveba am kvalifikacias.
6
damatebiTi informacia
6.1
gadmoeciT nebismieri damatebiTi informacia, romelic araa zemoT mocemuli,
magram mniSvnelovania kvalifikaciis xasiaTis, donisa da gamoyenebis Sefasebis
miznebisaTvis. magaliTad, is, rom kvalifikacia moicavs swavlis/momzadebis periods
sxva saswavlebelSi /kompaniaSi/qveyanaSi da daurTeT Sesabamisi detalebi im saswavleblis Sesaxeb, sadac iqna miRebuli kvalifikacia.
6.2
gadmoeciT informacia sxva sasargeblo wyaroebis da literaturis Sesaxeb,
sadac SeiZleba cnobebis mopoveba kvalifikaciis Sesaxeb. magaliTad, umaRlesi
saswavleblis veb-gverdi, fakulteti kvalifikaciis gamcem saswavlebelSi, erovnuli
sainformacio centri, evrokavSiris erovnuli akademiuri cnobis sainformacio centrebi (NARIC), evropis sabWo/UNESCO, erovnuli akademiuri cnobisa da mobilobis
sainformacio centrebi (ENIC).
7
danarTis sertificireba
7.1
di plomis danarTis gacemis TariRi. savaldebulo ar aris is emTxveodes kvalifikaciis miniWebis TariRs.
7.2
di plomis danarTis gamcemi oficialuri piris gvari, saxeli da xelmowera.
7.3
am piris oficialuri Tanamdeboba.
7.4
im dawesebulebis oficialuri beWedi, romelic uzrunvelyofs di plomis
danarTis avTenturobas.
8
informacia erovnuli umaRlesi ganaTlebis sistemis Sesaxeb
gadmoeciT informacia umaRlesi ganaTlebis sistemis Sesaxeb. zogadi moTxovnebi
umaRles saswavlebelSi miRebis wesebze, dawesebulebaTa ti pebi da kvalifikaciebis
struqtura. aRweram unda uCvenos kvalifikaciis konteqsti. am aRweris standartuli
CarCo arsebul aRwerasTan erTad xelmisawvdomi unda iyos sxva qveynebisTvisac.
es sabuTi Seqmnilia evrokavSirisa da evropuli ekonomikuri sivrcis qveynebis
Sesabamis akademiuri cnobis erovnul sainformacio centrebTan (NARIC), akademiuri
cnobisa da mobilobis sainformacio centrebis evropul (evropis sabWo/UNESCO)
qselTan (ENIC), ministrebisa da reqtorebis konferenciebTan TanamSromlobiT.
diplomis danarTis sertifikatis kriteriumebi
di plomis danarTis sertifikati mieniWeba im saswavleblebs, romlebic koreqtulad
gamoscemen di plomis danarTs yoveli studentisaTvis swavlis damTavrebis Semdeg,
di plomTan erTad, ufasod da farTod gavrcelebul evropul enaze.
boloniis xelmomweri yvela qveynis saswavlebels SeuZlia gaakeTos ganacxadi
di plomis danarTis sertifikatis miRebaze. sxva qveynebidan miRebuli ganacxadebis
Sefaseba (an ganxilva) ar aris gamoricxuli, magram araa garantirebuli mocemul
etapze.
saswavleblebma unda warmoadginos di plomis danarTis moqmedi nimuSebi da informacia imis Sesaxeb, rom di plomis danarTi gamoSvebulia yvela kursdamTavrebulisaTvis.
ar ganixileba ganacxadi, romelic ar Seicavs diplomis danarTis sertifikatis
ganacxadis formiT moTxovnil yvela sabuTs.
sertifikatis mflobeli saswavleblebis sia qveyndeba veb-gverdze. sertifikatis
miReba moqmedebs dajildoebuli saswavleblis avtoritetze da uCvenebs, rom igi
saimedo partnioria evropuli da saerTaSoriso TanamSromlobisaTvis.
mowodebuli magaliTebi da informacia Sefasebuli iqneba evrokomisiis mier
damoukidebeli eqspertebis monawileobiT. di plomis danarTis sertifikati
saswavlebels eniWeba sami wlis manZilze. am periodis ganmavlobaSi ECTS/di plomis
danarTis konsultantebs SeuZliaT ganaxorcielon sakontrolo viziti da Tu naTeli
gaxdeba, rom moTxovnebi ar sruldeba, di plomis danarTis sertifikati SeiZleba
CamorTmeul iqnes. aseT SemTxvevaSi di plomis danarTis sertifikatis CamorTmevis kriteriumebi da procedurebi gamoqveynebuli iqneba komisiis veb-gverdze.
diplomis danarTis sertifikatze ganacxadis Setanis/ganxilvis procedura
ixileT: diplomis danarTis sertifikatis ganacxadis forma 8
ganacxadis miRebis yovelwliuri vadaa 1 noemberi
diplomis danarTis sertifikatis mflobelTa pirveli SerCevis Sedegebi
2003 wlis 1 noembri
ganacxadebis raodenoba: 85
avstria 1
belgia 4
CexeTis respublika 1
germania 6
dania 9
estoneTi 1
fineTi 12
safrangeTi 1
niderlandebi 2
norvegia 25
poloneTi 1
portugalia 1
SvedeTi 17
slovenia 1
TurqeTi 3
SerCeuli saswavleblebis raodenoba: 28
warmatebuli ganmcxadeblebis raodenobidan gamomdinare (33%) cxadia, rom di plomis
danarTis sertifikatis miReba gacilebiT ufro advilia, vidre ECTS-is sertifikatisa.
warmatebuli ganacxadebis naxevari warmoadgenilia norvegiidan, romelic boloniis
procesSi monawile erT-erTi patara qveyanaa. CrdiloeTis qveynebma miiRes sertifikatebis 75%, aqedan SvedeTma da fineTma TiToeulma sam-sami, xolo daniam ki 2 sertifikati moi pova. germaniam warmoadgina 2 warmatebuli ganacxadi, xolo avstriam,
estoneTma, poloneTma da portugaliam ki TiTo-TiTo.
norvegiis warmateba SeiZleba mieweros qveynis ganaTlebis saministros, romelmac
gasca gankarguleba di plomis danarTis dauyovnebeli gacemis Sesaxeb yvela universitetisa da sauniversiteto kolejis mier. 2001 wlis bolos yvela dawesebulebam
daamuSava di plomis danarTi da daiwyo misi gacema avtomaturad.
ganacxadebis warumateblobis yvelaze gavrcelebuli mizezebi
rogorc ECTS-is ganacxadis SemTxvevaSi aqac problemaTa umetesobis gadawyveta
advilia: warumatebelma ganmcxadeblebma ar gaiTvaliswines axsna-ganmartebiT baraTSi
CamoTvlili rCevebi da amitom ar waradgines moTxovnili informacia danarTis yvela
punqtis mixedviT. yvelaze meti xarvezebi daSvebul iqna me-4 punqtSi (informacia
Sinaarssa da miRweul Sedegebze). kerZod, es exeba qvepunqts 4.3-s "programis
detalebi" (magaliTad, Seswavlili modulebi an kursebi) da miRebul individualur
Sefasebebs/niSnebs/kreditebs. saswavlebelTa umravlesobam SeimuSava damatebebi
8 http://europa.eu.int/comm/education/programmes/socrates/usersg_en.html
di plomis danarTis Sesabamisi punqtebis Sesavsebad, magram maT aRniSnuli masala ar
daurTes Tavis ganacxadebs. ramdenime ganmcxadebels uari eTqva me-8 punqtis
Seuvseblobis gamo.
diplomis danarTis sertifikatis mqone saswavleblis sia
28505 PÄ DAGOGISCHE AKADEMIE DES BUNDES IN NÖ , AT
28375 FACHHOCHSCHULE STRALSUND, DE
28749 HANDELSHOCHSCHULE LEIPZIG GMBH, DE
28824 SYDDANSK UNIVERSITET, DK
101822 DANMARKS PAEDAGOGISKE UNIVERSITET, DK
64947 ESTONIAN BUIZNESS SCHOOL, EE
29497 OULUN SEUDUN AMMATTIKORKEAKOULU, FI
29560 TAMPEREEN YLIOPISTO, FI
29574 LAUREA- AMMATTIKORKEAKOULU, FI
29625 HØ GSKOLEN I BODØ , NO
29627 HØ GSKOLEN I LILLEHAMMER, NO
29642 HØ GSKOLEN I NARVIK, NO
29643 UNIVERSITETET I BERGEN, NO
29646 HØ GKSOLEN I AGDER, NO
29650 NORGES WETERIN?RHØ GSKOLE, NO
29652 HØ GSKOLEN I NORD-TRØ NDELAG, NO
29654 HØ GSKOLEN I TROMSØ , NO
29684 HØ GSKOLEN I SØ R- TRØ NDELAG, NO
29714 UNIVERSITETET I OSLO, NO
29724 UNIVERSITETET I TROMSØ , NO
29726 HØ GSKOLEN I MOLDE, NO
100293 HØ GSKOLEN I GJØ VIK, NO
218548 HØ GSKOLEN I Ä LESUND, NO
68668 WYZSZA SZKOLA HUMANISTYCZNO-EKONOMICZNA W LODZI, PL
29238 UNIVERSIDADE DO MINHO, PT
29350 UPPSALA UNIVERSITET, SE
29369 MÄ LARDALENS HÖ GSKOLA, SE
29375 VÄ XJÖ UNIVERSITET, SE
xSirad dasmuli kiTxvebi
savaldebuloa Tu ara ECTS-is kreditebis gamoyeneba diplomis danarTSi?
ara, magram es dabejiTebiT aris rekomendebuli. karg magaliTs warmoadgens
kursdamTavrebulis ECTS-is niSnebis furclis CarTva di plomis danarTis 4.3
qvepunqtSi. ECTS-is kreditebis CarTva aumjobesebs danarTis mier warmodgenili
informaciis gamWvirvalobas.
aris Tu ar dakavSirebuli diplomis danarTisa da ECTS-is sertifikatebi?
ara. TiToeuli sertifikatis miReba SeiZleba damoukideblad. amasTan, dabejiTebiT
viZleviT rekomendacias, rom orive sertifikati warmodgenil iqnes erTnairi informaciis safuZvelze, radgan monacemebi, romelic moiTxoveba orivesaTvis, erTnairia da
SeiZleba
Segrovdes, Sedardes, Seinaxos
da
gaxdes
xelmisawvdomi
orive
SemTxvevisaTvis. cxadia, ufro advilia gakeTdes ganacxadi erTdroulad orive
sertifikatisaTvis.
SeiZleba diplomis danarTis miReba 4.3 qvepunqtiT moTxovnili informaciis gareSe
swavlis komponentebis, kursebis, modulebisa an erTeulebis Sesaxeb?
ara, aseTi sabuTi ar aris oficialuri di plomis danarTi.
leqsikoni
akademiuri xarisxi/diplomi
akademiuri xarisxi adasturebs umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis mier dadgenili saganmanaTleblo programis warmatebiT dasrulebis Semdeg miniWebul kvalifikacias. kreditebis dagrovebis sistemaSi programa sruldeba swavlis Sedegebis specifikuri erTobliobis misaRwevad kreditebis gansazRvruli raodenobis miniWebis
saSualebiT.
araoficialuri swavla
formaluri da araformaluri swavlisagan gansxvavebiT aris yoveldRiuri cxovrebis
bunebrivi Sedegi; ar warmoadgens miznobriv swavlas da adamianis mier SeiZleba arc
ki iqnas aRqmuli, rogorc misi codnisa da unar-Cvevebis ganaxlebis saSualeba.
araformaluri swavla
ganaTlebis procesi, romelic mimdinareobs saganmanaTleblo dawesebulebebis farglebs
gareT da ar isaxsavs miznad oficialuri seritfikatis miRebas.
arCeviTi kursebi
arCeviTi kursebi ar aris savaldebulo yvela studentisaTvis da SeiZleba gamoyenebuli iqnes saswavlo programis nawilad.
aRiareba
ixileT cnoba
gamocda
gamocda, Cveulebriv, aRniSnavs oficialur weriT da/an zepir testirebas kursis an
modulis dasrulebisas an mogvianebiT, akademiuri wlis bolos. gamoiyeneba Sefasebis
sxva meTodebic. testireba kursis an modulis mimdinareobisas kvalificirdeba
rogorc uwyveti Sefaseba, Tu misi Sedegebi gaTvaliswinebulia saboloo SefasebaSi.
ganmeorebiTi gamocda an Sefaseba
students, romelmac ver SeZlo vadaSi gamocdaze an Sefasebaze gasvla, an CaiWra,
SeiZleba mieces saSualeba mogvianebiT miiRos monawileoba ganmeorebiT gamocdaSi an
SefasebaSi.
daaxloeba
daaxloeba niSnavs zogadi miznebis misaRwevad Sesabamisi politikis nebayoflobiT
aRiarebas. erovnuli saganmanaTlebo sistemebis daaxloeba gaTvaliswinebulia boloniis procesiT.
diplomamadeli swavleba
di plomamadel swavlebaSi igulisxmeba swavlis periodi pirveli akademiuri xarisxis
miRebamde.
diplomis danarTi
di plomis danarTi warmoadgens oficialuri akademiuri xarisxis/ kvalifikaciis
damatebas, romlis mizania swavlebis xasiaTis, donis, konteqstis, Sinaarsisa da statusis aRwera, romelic ganxorcielebulia da warmatebiT aris dasrulebuli akademiuri xarisxis/kvalifikaciis mflobelis mier. mis safuZvels warmoadgens evrokomisiis, evropis sabWosa da UNESCO/CEPES-is mier SemuSavebuli modeli. igi aumjobesebs
saerTaSoriso gamWvirvalobasa da kvalifikaciebis akademiur/profesiul aRiarebas.
diplomis Semdgomi swavleba
swavlebis periodi pirveli akademiuri xarisxis miRebis Semdeg, romelic, Cveulebriv,
mTavrdeba meore safexuris akademiuri xarisxis miniWebiT.
doqtoris xarisxi
doqtoris xarisxi aris saerTaSorisod aRiarebuli maRali donis kvalifikacia,
romelic mis mflobels aZlevs kvlevisa da akademiuri muSaobis warmarTvis uflebas.
is Seicavs originalur samecniero kvlevas, romelic warmodgenilia disertaciaSi
(TezisSi). mas amJamad ganixilaven rogorc akademiur xarisxs, miniWebuls mesame safexuris dasrulebis Semdeg.
erToblivi akademiuri xarisxi
xarisxi, romelic eniWeba mobilur students ori (an meti) umaRlesi saganmanaTleblo
dawesebulebis mier erToblivad SemuSavebuli saganmanaTleblo programis dasrulebis
Semdeg.
individualuri konsultacia
individualuri konsultacia aris swavlebis forma, rodesac maswavleblis
xelmZRvanelobiT xdeba kursis an modulis Rrma Seswavla, masalisa da sagnis kritikuli ganxilva da diskusia.
Tezisi (disertacia)
Tezisi (disertacia) aris oficialurad warmodgenili werilobiTi angariSi, romelic
emyareba damoukidebel samecniero naSroms, da aucilebelia akademiuri xarisxis
misaRebad (rogorc wesi, mesame akademiuri xarisxi anu doqtoris xarisxi).
kompetencia
kompetencia warmoadgens Tvisebebis, SesaZleblobebisa da Sexedulebebis dinamiur kombinacias. saganmanaTleblo programis mizania kompetenciis ganviTareba. kompetencia
yalibdeba sxvadasxva kursebis farglebSi da sxvadasxva safexurze fasdeba. igi
SeiZleba daiyos saganTan dakavSirebul kompetenciad (dargisaTvis specifikuri) da
zogad kompetenciad (romelic saerToa yvela akademiuri sferosaTvis).
krediti
ECTS-is SemTxvevaSi krediti drois erTeulebSi gamosaxuli studentis datvirTvis
moculobaa.
kreditebis dagroveba
kreditebis dagrovebis sistemaSi programis moTxovnebis Sesabamisad semestris,
akademiuri wlis an sruli programis warmatebiT dasrulebisaTvis kreditebis
gansazRvruli raodenoba unda iyos miRebuli. kreditebis miniWeba da dagroveba
mxolod im SemTxvevaSi xdeba, Tu swavlis gansazRvruli Sedegis warmatebiT dasruleba dadasturebulia SefasebiT.
kreditebis transferi
mobiluri studentis mier mSobliur da maspinZel umaRles saganmanaTleblo
dawesebulebaSi miRebuli kreditebis gadatana urTierTaRiarebis mizniT.
kreditebis transferisa da dagrovebis evropuli sistema (ECTS)
ECTS-i aris sistema, romlis mizania saganmanaTleblo sistemebis gamWvirvalobisa da
evropis regionSi studentTa mobilobis gaumjobeseba kreditebis transferis
saSualebiT. is efuZneba ZiriTad debulebas, rom akademiuri wlis ganmavlobaSi
swavlebis saerTo datvirTva 60 kreditis tolia. 60 krediti nawildeba kursebze an
modulebze Sesabamisi swavlebis Sedegebis miRwevisaTvis studentis datvirTvis
aRsawerad. kreditis transferi garantirebulia detaluri xelSekrulebiT, romelsac
xels aweren studentis mSobliuri universiteti, maspinZeli universiteti da Tavad
mobiluri studenti.
kurikulumi
ixile saganmanaTleblo programa
kursi/moduli
damoukidebeli, oficialurad miRebuli saswavlo gamocdileba. masSi naTlad da zustad unda aisaxos kompetenciis saxiT gamosaxuli swavlis Sedegebi da Sefasebis
Sesabamisi kriteriumebi.
kursis katalogi
dokumenti, romelic Seicavs srul informacias umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebisa da misi programebis Sesaxeb.
meore safexuris akademiuri xarisxi
meore safexuris akademiuri xarisxi aris umaRlesi ganaTlebis kvalifikacia, romelic
eniWeba pirovnebas meore safexuris warmatebiT dasrulebis Semdeg. es safexuri
SeiZleba moicavdes samecniero-kvleviT samuSaosac. Cveulebriv, studenti meore safexurze daiSveba pirveli safexuris akademiuri xarisxis miRebis Semdeg.
mobiloba
studentTa da akademiuri personalis Tavisufali gadaadgileba swavlis, swavlebisa
da kvlevis procesebSi monawileobis uzrunvelsayofad rogorc qveynis SigniT, ise
sazRvargareT, akademiuri xarisxebisa da kvalifikaciis cnobiT.
mobiluri studenti
studenti, romelic akademiuri xarisxis miRebisaTvis saWiro saganmanaTleblo programis nawils garkveuli periodis ganmavlobaSi mSobliuri universitetis farglebs
gareT (xSirad sxva qveynis umaRles saganmanaTleblo dawesebulebaSi) gadis.
moduli
ixile kursi
niSani
niSani aris ricxvobrivi an xarisxobrivi sazomi erTeuli, romelic gamoiyeneba individualuri kursis/modulis SefasebisaTvis.
niSnebis furceli
dokumenti, romelic Seicavs informacias studentis akademiuri moswrebis Sesaxeb,
kerZod, gavlili kursebisa da modulebis CamonaTvals, miRebuli kreditebis raodenobas, adgilobrivsa da ECTS-is Sefasebas.
pirveli akademiuri xarisxi
boloniis deklaraciiT gansazRvruli umaRlesi ganaTlebis pirveli safexuris kvalifikacias, romelic eniWeba kursdamTavrebuls minimum sami wlis swavlis an 180
kreditis dagrovebis Semdeg, ewodeba pirveli akademiuri xarisxi.
portfolio
portfolio aris studentis namuSevrebis (xelovnebis nimuSebi, saSemsruleblo
praqtika, proeqtebi da a.S.) Tematuri nakrebi, romelic asaxavs mis profesiul
ganviTarebas drois garkveuli periodis ganmavlobaSi.
regulireba
"regulireba" niSnavs radiomimRebis dayenebas saWiro talRaze; orkestris sxvadasxva
instrumentis "awyobas" imisaTvis, rom Tavi avaridoT arasasurvel disonansebs. "regulirebis proeqtis" SemTxvevaSi es niSnavs SeTanxmebuli aTvlis wertilis SemoRebas
evropis umaRlesi ganaTlebis struqturis organizaciisaTvis. amave dros xdeba im
faqtis aRiarebac, rom tradiciebis mravalferovneba dadebiTi faqtoria umaRlesi
ganaTlebis dinamiuri saerTo sivrcis Sesaqmnelad.
saganmanaTleblo programa (kurikulumi)
kursebis an modulebis damtkicebuli erToblioba, romelic saWiroa specifikuri
akademiuri xarisxis misaRebad. igi SeiZleba ganisazRvros kreditebis dadgenili
ricxvis misaRwevad aucilebeli swavlis SedegebiT.
sainformacio paketi
ixile kursis katalogi.
sainformacio da komunikaciis teqnologiebis (ICT) swavleba
sainformacio
da
komunikaciis
teqnologiebis
(ICT)
swavleba
niSnavs
swavlebas/swavlas, romelic moicavs sainformaco da komunikaciur teqnologiebs. is
Cveulebriv eleqtronuli swavlebis formiT mimdinareobs.
sakontaqto saaTebi
45-60 wuTiani saswavlo kontaqti maswavlebelsa da students an studentTa jgufs
Soris gansazRvrulia rogorc sakontaqto saaTi.
saswavlo xelSekruleba
ECTS-is saswavlo xelSekruleba warmoadgens im kursebisa da modulebis CamonaTvals,
romelTa dauflebasac gegmavs mobiluri studenti maspinZel universitetSi.
xelSekrulebas xels aweren studentis mSobliuri da maspinZeli universitetebis
warmomadgenlebi da Tavad studenti.
safexuri
safexuri warmoadgens swavlebis periods, romelic saWiroa akademiuri xarisxis
misaRebad. boloniis deklaraciaSi dasaxelebuli erT-erTi moTxovna aris "or
ZiriTad, di plomamdel da di plomis Semdgom, safexurze dafuZnebuli sistemis
SemoReba". amJamad swavla doqtoranturaSi iTvleba mesame safexurad.
studentis datvirTva
studentis datvirTva moicavs swavlis Sedegis misaRwevad saWiro yovelgvar
saganmanaTleblo saqmianobas (magaliTad leqciebs, praqtikul mecadineobebs, informaciis moZiebas, damoukidebel muSaobas da a.S.).
swavla mTeli sicocxlis ganmavlobaSi
saganmanaTleblo politika, romlis mizania pirovnebisaTvis mTeli sicocxlis
ganmavlobaSi misi saganmanaTleblo moTxovnilebebis dakmayofilebis optimaluri
pirobebis Seqmna.
swavlebis forma
gansazRvravs programis ganxorcielebis formas: daswrebuli, distanciuri da a.S.
swavlis Sedegebi
swavlis SedegiT ganisazRvreba, Tu ra unda icodes, esmodes da/an SeeZlos students
swavlis procesis dasrulebis Semdeg. swavlis Sedegebs Tan unda axldes Sefasebis
Sesabamisi kriteriumebi, romlis mixedviT SesaZlebeli iqneba imis dadgena, miRweul
iqna Tu ara swavlis mosalodneli Sedegebi. swavlis Sedegebi Sefasebis
kriteriumebTan erTad gansazRvravs kreditis miniWebis moTxovnebs, maSin rodesac
niSnebi kreditis Sesrulebis xarisxs gamoxatavs. kreditebis akumulacia da transferi advildeba, Tu mkafiod aris Camoyalibebuli swavlis Sedegebi im miRwevebis
aRsaniSnavad, risTvisac kreditebi gaicema.
unar-Cvevebi
unar-Cvevebi aris swavlis procesSi formirebuli SesaZleblobebi, romelic SeiZleba
daiyos "sagnobrivad" da "zogadad".
uwyveti Sefaseba
uwyveti Sefaseba aRniSnavs situacias, rodesac qvemoT aRwerili Sefaseba, swavlebis
mTeli periodis ganmavlobaSi mimdinareobs da gavlenas axdens saboloo Sefasebaze.
saboloo Sefaseba
saboloo Sefaseba efuZneba mocemuli saswavlo programisaTvis kursis an modulis
farglebSi gamovlenil warmatebas.
Sefaseba
Sefaseba aris weriTi, zepiri da praqtikuli testebis/gamocdebis, proeqtebisa da
portfolios erToblioba, romelic gamoiyeneba kursis an modulis farglebSi studentis warmatebis Sesamowmeblad. Sefaseba SeiZleba TviT studentma gamoiyenos
sakuTari
warmatebis
Sesamowmeblad
(formatuli
Sefaseba)
an
umaRlesma
saganmanaTleblo dawesebulebam imis dasadgenad, miaRwia Tu ara studentma swavlis
dasaxul miznebs kursis an modulis farglebSi (jamuri Sefaseba).
SeRavaTi
es aris procedura, rodesac sagamocdo komisia aTavisuflebs students im
kursis/modulis gadabarebisagan, romelSic igi CaiWra, Tu mas sxva monaTesave kursebi/modulebi maRal niSnebze aqvs Cabarebuli.
cnoba (aRiareba)
aRiareba ECTS-is farglebSi niSnavs, rom studentis mier kursis an modulis
warmatebiT dasrulebis Sedegad miRebuli kreditebi, romlebic dafiqsirebulia
saswavlo xelSekrulebaSi maspinZel universitetSi, unda Canacvldes mis mSobliur
universitetSi miRebuli kreditebis sistemis Sesabamisi raodenobiT.
danarTi
kreditebis transferisa da dagrovebis evropuli sistema (ECTS )
studentis ganacxadis forma
(fotosuraTi)
akademiuri weli 20.. /20..
dargi (disciplina):
ganacxadi unda Seivsos Savi feris kalmiT, rom gaadvildes aslis gadaReba, faqsisa da
el-fostis gagzavna
studentis mSobliuri saswavlebeli
saxelwodeba da sruli misamarTi:
fakultetis/departamentis koordinatori – gvari, saxeli, telefoni, faqsi da elfosta
saswavleblis koordinatori – gvari, saxeli, telefoni, faqsi da el-fosta
informacia studentis Sesaxeb
(unda Seivsos studentis mier)
gvari:
dabadebis TariRi:
sqesi:
moqalaqeoba
dabadebis adgili:
amJamindeli misamarTi:
misamarTi ZalaSia:
tel:
faqsi:
el-fosta:
saxeli (saxelebi):
mudmivi misamarTi
tel:
faqsi:
el-fosta:
am ganacxadis mimRebi umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebis CamonaTvali
(prioritetulobis mixedviT):
umaRlesi
saganmanaT_
qveyana
leblo
dawesebuleba
swavlis
periodi
-dan
-mde
swavlis
xangrZlivoba
(Tveebi)
1.
2.
studentis saxeli
studentis mSobliuri
saswavlebeli:
qalaqi
mosalodneli
ECTS kreditebis
raodenoba
mokled CamoayalibeT sazRvargareT swavlis survilis mizezebi
enis codna
mSobliuri ena:
swavlebis ena mSobliur saswavlebelSi (gansxvavebis SemTxvevaSi):
sxva enebi
amJamad am enas
vswavlob
diax
o
o
o
ara
o
o
o
enis codna sakmarisia
leqciebis
gagebisaTvis
diax
o
o
o
leqciebis gagebisaTvis
sakmarisad mecodineba ena
damatebiTi momzadebis
SemTxvevaSi
ara
o
o
o
diax
o
o
o
ara
o
o
o
mimdinare swavlasTan dakavSirebuli samuSao gamocdileba (arsebobis SemTxvevaSi)
samuSao gamocdlebis
saxe
firma/organizacia
vadebi
qveyana
wina da amJamindeli swavla
diplomi/akademiuri xarisxi, romlis miRebasac amJamad apirebT:
saswavlo wlebis raodenoba sazRvargareT gamgzavrebamde:
gaqvT sazRvargareT swavlis gamocdileba?
diax o
ara o
Tu ki, rodis? romel saswavlebelSi?
Tan darTuli niSnebis furceli Seicavs detalur informacias wina da amJamindeli
umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb. detalebi, romlebic ucnobia ganacxadis wardgenis
momentSi, mogvianebiT unda daematos.
gsurT Tu ara SeitanoT ganacxadi mobilobis grantis misaRebad, romelic sazRvargareT
swavlis ganmavlobaSi damatebiT xarjebs SegimsubuqebT?
diax o
ara o
studentis maspinZeli saswavlebeli
amiT Cven vadasturebT ganacxadis, SemoTavazebuli saswavlo xelSekrulebisa da
kandidatis niSnebis furclis miRebas.
zemoT aRniSnuli studenti
o pirobiTad miRebulia saswavleblis mier
o ar aris miRebuli saswavleblis mier
fakultetis/departamentis
saswavleblis koordinatoris
koordinatoris xelmowera
xelmowera
TariRi:
TariRi:
kreditebis transferisa da dagrovebis evropuli sistema (ECTS)
saswavlo xelSekruleba
akademiuri weli 20..../20.... - disciplina: ...........................
studentis studentis gvari, saxeli:
mSobliuri saswavlebeli
qveyana:
sazRvargareT SeTavazebuli saganmanaTleblo programis detalebi / saswavlo
xelSekruleba
studentis maspinZeli saswavlebeli:
kursis kodi (Tu
arsebobs) da
sainformacio paketSi
gverdis nomeri
qveyana
kursis saxelwodeba
(sainformacio paketis
mixedviT)
ECTS –is kreditebis
raodenoba
saWiroebis SemTxvevaSi gaagrZeleT CamonaTvali calke furcelze
studentis xelmowera
TariRi:
studentis mSobliuri saswavlebeli
Cven vadasturebT, rom SeTavazebuli saganmanaTleblo programa / saswavlo
xelSekruleba damtkicebulia
fakultetis/departamentis
saswavleblis koordinatoris xelmowera
koordinatoris xelmowera
TariRi:
TariRi:
studentis maspinZeli saswavlebeli
Cven vadasturebT, rom SeTavazebuli saganmanaTleblo programa / saswavlo
xelSekruleba damtkicebulia.
fakultetis/departamentis
saswavleblis koordinatoris xelmowera
koordinatoris xelmowera
TariRi:
TariRi:
studentis gvari, saxeli
studentis mSobliuri saswavlebeli:
qveyana
cvlilebebi SeTavazebul saganmanaTleblo programaSi / saswavlo xelSekrulebaSi
(Seivsos mxolod saWiroebis SemTxvevaSi)
kursis kodi (Tu
arsebobs) da
sainformacio
paketSi gverdis
nomeri
kursis saxelwodeba
(sainformacio paketis
mixedviT)
gauqmebuli
kursi
damatebuli
kursi
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
ECTS –is
kreditebis
raodenoba
saWiroebis SemTxvevaSi gaagrZeleT CamonaTvali calke furcelze
studentis xelmowera
qveyana
studentis mSobliuri saswavlebeli
Cven vadasturebT, rom cvlilebebi SeTanxmebul saganmanaTleblo programaSi / saswavlo
xelSekrulebaSi damtkicebulia.
fakultetis/departamentis
saswavleblis koordinatoris xelmowera
koordinatoris xelmowera
TariRi:
TariRi:
studentis maspinZeli saswavlebeli
Cven vadasturebT, rom cvlilebebi SeTanxmebul saganmanaTleblo programaSi / saswavlo
xelSekrulebaSi damtkicebulia.
fakultetis/departamentis
saswavleblis koordinatoris xelmowera
koordinatoris xelmowera
TariRi:
TariRi:
kreditebis transferisa da dagrovebis evropuli sistema (ECTS)
niSnebis furceli
studentis mSobliuri saswavleblis saxelwodeba:
fakulteti/departamenti
fakultetis/departamentis ECTS-is koordinatori:
tel:
faqsi:
studentis gvari:
dabadebis TariRi da adgili:
matrikulaciis TariRi:
saxeli:
sqesi
matrikulaciis nomeri:
studentis maspinZeli saswavleblis saxelwodeba:
fakulteti/departamenti
fakultetis/departamentis ECTS-is koordinatori:
tel:
faqsi:
kursis
kodi
(1)
kursis
saxelwodeba
kursis
xangrZlivoba
(2)
el-fosta:
el-fosta:
adgilobrivi
Sefaseba
ECTS-is
Sefaseba
(3)
(4)
ECTS-is
kreditebi (5)
gaagrZeleT calke furcelze
(1) (2) (3) (4) (5) ixileT ganmarteba meore gverdze
miniWebuli diplomi/akademiuri xarisxi:
...............................................................................................................................................
TariRi
dekanis/administraciis warmomadgenlis xelmowera
saswavleblis Stampi/beWedi:
NB: es dokumenti ZalaSi ar aris saswavleblis beWdisa da dekanis/administraciis
warmomadgenlis xelmoweris gareSe.
(1) kursis kodi:
Seesabameba ECTS-is sainfomacio pakets
(2) kursis xangrZlivoba:
Y
1S
1T
=
=
=
1 sruli akademiuri weli
1 semestri
1 trimestri
2S
2T
=
=
2 semestri
2 trimestri
(3) saswavlebis Sefasebis (ranJirebis) sistemis aRwera:
(4) ECTS-is Sefasebis (ranJirebis) skala:
ECTS
Sefaseba
warmatebuli
studentebis %
A
10
B
25
C
30
D
25
E
FX
F
ganmarteba (mxolod CaWris SemTxvevaSi)
10
-
CaiWra – kreditis misaRebad damatebiTi
muSaobaa saWiro
CaiWra – mniSvnelovani samuSaoa saWiro
(5) ECTS-is kreditebi:
1 sruli akademiuri weli
1 semestri
1 trimestri
= 60 krediti
= 30 krediti
= 20 krediti
diplomis danarTi
diplomis danarTis es forma efuZneba evrokomisiis, evropis sabWosa da
UNESCO/CEPEC – is mier SemuSavebul models. danarTis mizania uzrunvelyos
kvalifikaciebis (diplomis, akademiuri xarisxis, sertifikatis da a.S.) aRiareba.
danarTSi aRwerilia kvalifikaciis mqone piris mier dasrulebuli swavlis xasiaTi,
done, konteqsti, Sinaarsi da statusi. igi ar unda Seicavdes subieqtur Sefasebebs,
ekvivalentobis mtkicebas an winadadebebs cnobis Sesaxeb. informacia unda Seivsos rvave
punqtSi. informaciis ar arsebobis SemTxvevaSi aucilebelia amis mizezebis ganmarteba.
1. informacia kvalifikaciis mflobelis
Sesaxeb
1.1. gvari:
4. informacia Sinaarsisa da miRweuli
Sedegebis Sesaxeb
4.1. swavlebis forma:
1.2. saxeli (saxelebi):
4.2. programis moTxovnebi:
1.3. dabadebis TariRi (dRe/Tve/weli):
4.3. ixileT bolo gverdi
1.4. studentis saidentifikacio nomeri an
kodi (arsebobis SemTxvevaSi):
4.4. Sefasebis (ranJirebis) sqema da Tu
SesaZlebelia, Sefasebis ganawilebis
instruqcia
2. informacia kvalifikaciis Sesaxeb
2.1. kvalifikaciisa da wodebis (arsebobis
SemTxvevaSi) saxelwodeba:
2.2. swavlebis ZiriTadi dargi
kvalifikaciis misaRebad
2.3. kvalifikaciis mimniWebeli
saswavleblis saxelwodeba da statusi
(originalis enaze):
4.5. kvalifikaciis sruli klasifikacia
(originalis enaze)
2.4. im saswavleblis saxelwodeba da
statusi (originalis enaze), romelSic
ganxorcielda swavlebis procesi (2.3.
gansxvavebis SemTxvevaSi):
2.5. swavlebis/gamocdis ena (enebi):
3. informacia kvalifikaciis donis
Sesaxeb
3.1. kvalifikaciis done:
5. informacia kvalifikaciis fuqnciis
Sesaxeb
5.1. daSveba swavlebis Semdgom safexurze:
5.2. profesiuli statusi (arsebobis
SemTxvevaSi):
3.2. programis oficialuri xangrZlivoba:
6. damatebiTi informacia
6.1. damatebiTi informacia:
3.3. miRebis moTxovnebi:
6.2. damatebiTi informaciis wyaroebi:
4.3. programis detalebi (Seswavlili modulebi da kursebi), da miRebuli
individualuri niSnebi/Sefasebebi/kreditebi:
7. danarTis sertificireba
saswavlebeli
danarTis gamcemi struqtura
7.1. TariRi
TariRi
7.2. xelmowera
xelmowera
7.3. Tanamdeboba
Tanamdeboba
7.4. oficialuri Stampi an beWedi
oficialuri Stampi an beWedi
informacia umaRlesi ganaTlebis erovnuli sistemis Sesaxeb
(sqema/mimoxilva)
saganmanaTleblo modulis dagegmvis forma
(unda Seivsos maswavleblis mier)
saganmanaTleblo programa:
modulis dasaxeleba:
samizne jgufi:
kursis done:
miRebis moTxovnebi:
ECTS-is kreditebis raodenoba:
gansaviTarebeli kompetenciebi:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
swavlis Sedegebi
saganmanaTleblo saqmianoba
Sefaseba
studentis
savaraudo
samuSao dro
saaTebSi
saganmanaTleblo modulis datvirTvis Semowmebis
forma
(unda Seivsos studentis mier)
saganmanaTleblo programa:
modulis dasaxeleba:
samizne jgufi:
kursis done:
miRebis moTxovnebi:
ECTS-is kreditebis raodenoba:
gansaviTarebeli kompetenciebi:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
swavlis Sedegebi
saganmanaTleblo saqmianoba
Sefaseba
studentis
savaraudo
samuSao dro
saaTebSi
samoqalaqo sazogadoebis instituti
Tbilisi. 26 maisis moedani #2
www.civilin.org
vrceldeba ufasod