nino kldiaSvili levan kldiaSvili roland qarTveli saerTaSoriso sityvaTa
Transcript
nino kldiaSvili levan kldiaSvili roland qarTveli saerTaSoriso sityvaTa
nino kldiaSvili levan kldiaSvili roland qarTveli saerTaSoriso sityvaTa ganmartebiTi leqsikoni (meore, Sevsebuli da gasworebuli gamocema) saero saskolo gamocema ps `imedi~ Tbilisi -2- winamdebare leqsikoni Seicavs zepir da weriT metyveleba Si yvelaze ufro xSirad xmarebul 5000 saerTaSoriso sityvas. Zvel sityvebTan erTad mis SemadgenlobaSi Setanilia axali sityvebi, romlebic xmarebaSi Semovida ukanasknel aTwleul Si saqarTveloSi sazogadoebrivi, ekonomikuri, politikuri da kulturuli cxovrebis radikaluri gardaqmnis Sedegad. saleqsikono statia Seicavs sityvis etimologiasa da ganmartebas, sityvis gramatikul maxasiaTebels, metyvelebaSi maTi xmarebis magaliTebs, sityvaTwarmoqmnis budes. leqsikoni gankuTvnilia, uwinares yovlisa, moswavleebi saTvis, magram vfiqrobT, misiT dainteresdeba farTo sazoga doeba. leqsikons darTuli aqvs laTinuri sibrZne. redaqtori avTandil narimaniZe gamomcemeli da teqnikuri redaqtori oTar CxaiZe kompiuteruli uzrunvelyofa nata narimaniZisa ISBN 978-9941-0-1586-1 © n. kldiaSvili, l. kldiaSvili, r. qarTveli Tbilisi, 2010 w. -3- winasityvaoba iuza kldiaSvilis _ tragikulad daRupuli papis _ naTel xsovnas eZRvneba es wigni. nino da levan kldiaSvilebi gansazRvreT sityvis mniSvneloba da Tqven daixsniT kacobriobas misi Secdomebis naxevrisagan. rene dekarti Cven vcxovrobT swrafadcvalebad enobriv konteqstSi. sa erTaSoriso sityvebis is mZlavri nakadi, romelic mo e dineba Jurnal-gazeTebidan, gaJRerebuli radio- da tele-eTerSi, da romelmac SeaRwia Cvens yoveldRiur yofa-cxovrebaSi da Ta visufal droSi, ganpirobebulia saqar Tve los sazogadoebrivpolitikuri cxovrebis yvela sferoSi mkveT ri, radikaluri cvli lebebis Sedegad. amasTan mravali saerTaSoriso si ty vis mniSvneloba kvlav gaugebari rCeba mkiTxvelisa da msme nelisaTvis, xolo arsebuli leqsikonebi yovelTvis ver pa suxoben mzard moTxovnebs. swored amitom saWiroa leqsikoni, ro melSic axali sityvebis mniSvneloba ganmartebuli iqneba sak marisad martivad da gasagebad. winamdebare leqsikonSi SevecadeT, erTis mxriv pasuxi gagveca farTo wris mkiTxvelTa mzardi moTxovnisaTvis, meo res mxriv ki _ Tanamedrove moswavleTaTvis leqsikonis aseT ma orientaciam ganapiroba sityvebis rogorc SerCeva, aseve Si naarsi, saleqsikono statiis struqtura da TviT leqsikonis sa xelwodebac ki. arsebuli analogiuri leqsikonebisgan gan sxvavebiT, Cveni leqsikoni warmoadgens rig damatebiT cnobebs saerTaSoriso sityvebis Sesaxeb: gramatikul daxasiaTebas, da bolos, sityvebs erTZiriani fuZe sityvebiT, romlebic si tyvaTwarmoqmnis budes Seadgenen. saerTaSoriso sityva ewodeba yvela im sityvas, romlebsac ucxo sityvaTa Ziri aqvT da yvela werilobiT enaze erTnairad gamoiTqmis. -4leqsikonis SemadgenlobaSi Sevida aramarto uaxlesi sa er TaSoriso sityvebi (sekvestri, denominacia, vauCeri, daijesti da sxv.), aramed Zveli sityvebic, romlebic realurad funq cionireben qarTul enaSi (idea, anarqia, virusi, dialeqtika da sxv.), aseve sityvebi, romelTac `meore~ sicocxle SeiZines (anaTema, analoi, ikonostasi, aliluia da sxv.). leqsikonis safuZvelia sayovelTaod xmarebuli Semdegi Tematikuri jgufebis leqsika: 1. sazogadoebriv-politikuri leqsika (diaspora,doqtorina, genocidi, asimilacia, avtoritaruli, demokratia, inauguracia da a.S.); 2. ekonomikuri leqsika (devalvacia,dotacia,hi perinflacia, biujeti. brokeri, distributori da a.S); 3. kulturis d xelovnebis sferos leqsika (andegraundi, akmeizmi, alegoria, ampiri da a.S); 4. sakulto leqsika (altari, avtokefaliis, dogmati da a.S); 5. sportuli leqsika (bodibildingi, karate, Ziudo da a.S); 6. sayovelTaod xmarebuli samecniero terminologia (adaptacia, vibracia, gradacia, indeqcia, adekvaturi da a.S). garda amisa, leqsikonSi CarTulia produqciuli sa er Ta So riso sityvaTa TavsarTebi an rTuli sityvebis pirveli nawi li (a..., de..., dev..., inter..., bi..., da sxv.), rac mniSvnelovnad afarToebs sityvebis axsna-ganmartebas da gagebis SesaZleblobas. dabolos, leqsikoni dazRveuli ar aris Secdomebis da calkeuli xarvezebisgan, amdenad avtorebi didi madlierebiT miiReben maT da gaiTvaliswineben leqsikonis Semdgomi gamocemisas. leqsikonis agebuleba saleqsikono statiis struqtura da Sinaarsi leqsikonSi sityvebi anbanTrigzea gawyobili, saleqsikono statia Seicavs: 1. fuZe sityvas; -52. sityvis formebs da gramatikul maxasiaTebels; 3. etimologiur cnobas; 4. ganmartebas; 5. metyvelebaSi xmarebis ilustracias; 6. sityvaTwarmoSobis budes. ukanaskneli ori ganyofileba warmoadgens fakultaturs, e.i. warmodgenilia ara yvela saleqsiko statiaSi. fuZe sityva fuZe sityva gamoyofilia asomTavruliT da Savi SriftiT, maxvilis CvenebiT. Tu leqsikonSi arsebobs erTZiriani zedsarTavi saxeli, zmna an arsebiTi saxeli, fuZe sityvis saxiT gamotanilia is, romelic ganmartebas advilad eqvemdebareba, danarCenebi mocemulia sityvaTwarmoqmnis budeSi Sesabamisi niSniT. magaliTad: investQcia ¥ investiciis. investori. investireba. debQuti ¥ debiutanti. debiutireba Tu sityvebi mniSvnelobiT Sordebian erTmaneTs, eZleva ori fuZe sityva. magaliTad: Qndeqs-i. 1. maCvenebeli, sia, nusxa, mag., saqonlis indeqsi; 2. cifrobrivi maCvenebeli, mag., safosto indeqsi. indeqsAcia. infliaciis periodSi Semosavlebis sidi dis SenarCunebis xerxi. sityvis gramatikuli maxasiaTebeli sasaTauro sityvas mosdevs misi gramatikuli maxasiaTebeli. arsebiTi saxelebisaTvis misi daboloeba mx. ricxvSi. magaliTad: bAit-i; instQtut-i. etimologiuri cnoba -6gramatikuli maxasiaTebelis Semdeg kvadratul frCxileb Si latinicas mosdevs ena-wyaros sityva da misi Targmani. magaliTad: konsorcQum-i [laT. consortium Tanamonawileoba]. ganmarteba mravalmniSvnelovan sityvebSi ganmartebas eqvemdebareba sityvis aqtualuri mniSvneloba. magaliTad: dezavuQreba [fr. desavouer uaryofa] _ adre gamonaTqvamis (warmoTqmulis) sajarod uaryofa. kaleidOskop-i [fr. kaleidoscope < berZ. kalos lamazi + eidos saxe + skopeö vxedav, vaTvaliereb] _ raimes swrafi cvla, mag., movlenaTa kaleidoskopi. sityvis xmarebis ilustracia Tu sityva mravalmniSvnelovania an misma sityvaTgamoyenebam SeiZleba siZneleebi gamoiwvios, saleqsikono statiaSi moce mulia ilustracia sityvaTSewyobis saxiT. magaliTad: absolUtur-i [laT. absolutus] _ 1. uTuo,udavo,ucilobeli, upirobo, mag., absoluturi monarqia. 2. sruli, srul yo fili, unaklo, srulqmnili, mag., absoluturi smena, ab soluturi umravlesoba. kAnon-i [berZ. kanön wesi, rigi, daniSnuleba, danawesi, miTiTeba] _ 1. tradiciuli, sayovelTaod miRebuli wesi, debuleba, mag., dawesebul kanonTa midevna, miyola. 2. dogmati, wes-Cveuleba, wesi, romelic eklesiam daadgina, mag., eklesiis kanoni. 3. marTlmadidebelTa: sagundo galoba romelime wmindanis sapativsacemod. r. qarTveli -7- SemoklebaTa sia arab. _ arabuli ars. _ arsebiTi saxeli berZ. _ berZnuli botan. _ botanikuri gadat. _ gadataniTi mniSvne loba germ. _ germanuli gv. _ gverdi das. _ dasaSvebia ebr. _ ebrauli egvi pt. _ egvi pturi enaTmecn. _ enaTmecnieruli esp. _ espanuri esper. _ esperanto zmn. _ zmnizeda Turq. _ Turquli iap. _ iaponuri ingl. _ inglisuri ir. _ ironiulad ist. _ istoriuli ital. _ italiuri ix. _ ixileT kelt. _ kelturi laT. _ laTinuri lit. _ literaturuli mag. _ magaliTad maT. _ maTematikuri mal. _ malaizuri mamr. _ mamrobiTi mdedr. _ mdedrobiTi moZv. _ moZvelebuli mr. _ mravlobiTi mx. _ mxolobiTi norveg. _ norvegiuli pol. _ polineziuri polon. _ polonuri port. _ portugaliuri sak. sax. _ sakuTari saxeli samarT. _ samarTlis sanskr. _ sanskriti sapirisp. _ sapirispiro sauk. _ saukune sinon. _ sinonimi sit. _ sityva _ sityviTi skandin. _ skandinaviuri spars. _ sparsuli t. _ tomi teqn. _ teqnikuri fiz. _ fizikuri frang. _ franguli qarT. _ qarTuli Sdr. _ Seadare Semokl. _ Semoklebuli Cin. _ Cinuri Zv.ebr. _ Zvel ebrauli Zv.skandin. _ Zveli skandina viuri Zv.spars. _ Zveli sparsuli w. _ weli wign. _ wignieri w.w. _ wlebSi holand. _ holandiuri _ praqtikuli magaliTebi _ Scd. Secdomaa ¥ _ zedsarTavi saxeli, naTes. brunva. < _ gulisxmobs sityvebs: `momdinareobs ..., miRebulia ..., -idan~, -8- laTinuri anbani aso qarT. Sesatyvisi saxelwodeba Aa Bb Cc Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Mm Nn a b c,k d e F g h i Á k l m n a be ce de e eF ge ha i Áot ka el em en aso qarT. Sesatyvisi saxelwodeba Oo Pp Qq Rr Ss Tt Uu Vv Xx Yy o p k r s t u v qs i Zz z o pe ku er es te u ve iqs ifsilon (igrek) zeta (zet) SeniSvnebi: 1. xmovnebi _ a, e, i, o, u, y; 2. difTongebi _ au _ au, eu _ eu, ae _ e, oe _ inglisuri [G: ]. 3. asoTa Sexameba: ch – x ph – F rh – r th – t ti – xmovnis win gamoiTqmis rogorc –ci, magram sti, zti, tti – ti; ngu – xmovnis win gamoiTqmis rogorc –ngv; c – 1. e, i, y, ae, oe –s win gam oiTqmis rogorc –c; 2. sxva SemTxvevebSi, e.i. a, o, u – s, yvela Tanxmovnis win da sityvis bolos –k; s – xmovnebs Soris –z, sxva yvela SemTxvevaSi –s; q – u -sTan erTad xmovnis win –kv. -9- abo ¥ abelis, abels. aberAcia [laT. aberratio ga daxra] _ 1. (fiz.) ga mo sa xu a... [berZ. a…, an… ar, ara; lebis gabundovneba an da arc; nu; ver; u-o(d), u-ad; maxinjeba. ... gareSe] _ uaryofis ga 2. (astr.) varskvlavebis moC mom xatveli sityvis Tav venebiTi gadaxra caze, rac sarTi, romelic axlavs gamowveulia dedamiwis mo um Tavresad berZnuli war ZraobiT. moSobis sityvebs da xaris 3. (gadat. wign.) cdomileba, xis arsebobas an uaryofas WeSmaritebidan gadacdena. ga moxatavs. Abzac-i [germ. absatz] _ 1. amorfuli, asimetria. teq stis pirobiTad gamo abAJur-i [fr. abatjour] _ sa yo fili nawili, romlis farveli, romelic lampas pirveli striqoni cotaTi ukeTdeba mxedvelobis da Seweulia. sacavad, Suqis erTi adgi pirveli a. lisaken misa marTavad, Suq 2. TviT Seweuli striqoni fari ... weris dawyeba a.-iT. Abat-i [laT. abbus (naT. abbatis)] ¥ uary. uabzaco. _ 1. kaTolikuri mamaTa mo u. teqsti. nas tris winamZRvari. 2. saf abiturQent-i [laT. abitu ran geTSi: kaTolike mRvde riens (naT. abiturientis) vinc li. unda wavides] _ 1. mos wav saabato _ kaTolikuri mo le, romelic zogad sa gan nas teri da misi adgil-ma manaTleblo skolas amTav muli. rebs. abAtisa [laT. abatissa] _ ka 2. piri, romelic umaRles Tolikuri dedaTa monast sas wavlebelSi Casaricxad ris winamZRvari. emzadeba. Abel-i [Zv. ebr. Hével] _ 1. ¥ abiturientis. adamisa da evas vaJiSvili, abiTurienti, abiturenti, abiTurenti Scd. romelic Zmam _ kaenma mok la, abolQcia [laT. abolitio gauq 2. udanaSaulo msxverpli. meba, mospoba] _ (samarT.) a abo -10- 1. kanonis gadawyvetilebis gauqmeba. 2. Tanamdebobis gauqmeba; Ta nam debobidan gadadgoma an gadayeneba. 3. sisxlis sa marTlis saqmis Sewyveta iseT stadiaSi, rodesac braldeba jer iuridiulad dadgenili ar aris. aboliciOnizm-i [laT. abo litio gauqmeba, mospoba] _ sa zogadoebrivi moZraoba aSS-Si me-18 s. bolos da me-19 s. pirvel naxevarSi miz nad isaxavda zangebis mo nobis guqmebas. abonEment-i [fr. abonement] _ sabuTi, romelic raimeTi sargeblobis, raimeze das wrebis uflebs iZleva. Teatris a; mkiTxvelis a. ¥ saabonemento; s. ganyofileba (bibli o Te kebi); abonimenti, saabonimento Scd. abOnent-i [germ. abonnent.fr.] _ 1. abonementis mqone piri an dawesebuleba. 2. piri an dawesebuleba, ro mel sac telefoni aqvs. abonireba. ¥ abonentis, saabonento aborigEnebi [mx. aborigeni, laT. aborigenes ab origine da sabamidan, Tavidan] _ ad gilobrivi mkvidri mo sax leoba, Tavdapirveli, ZvelisZveli binadari rome lime qveynisa an adgilisa. (Cveulebriv iseTi te ri toriisa, romlebic aRmo a Ci nes evropelebma). avstralieli a.-ebi. abrakAdabra [fr. abraca-dabra] _ 1. uazro sityva, romelsac aweren amuletze: Zveli eb raelebisa da berZnebis rwmeniT magiuri Zala hqon da. 2. uazro sityvebis nakrebi, abdaubda. Abort-i [laT. abortus] _ or sulobis naadrevi Sewyveta; muclis moSla, muclis mo wyveta. abreviAtura [it. abreviatura laT. brevis mokle: abrevie vamokleb] _ 1. sityva-kom poziti, romelic Sedgeba ori an meti sityvis Semok lebisgan. mag: gaero (ga erTianebuli erebis orga nizacia). 2. sityvaTa pirobiTi Se mok leba werisas mag: e. i (-ese igi). 3. (mus.) sanoto weraSi miRe buli Semokleba. AbsenT-i [fr. absinjhe] – abzin -11dis (abzinda _ mcenarea) arayi. absEntizm-i [laT. absens (ab senjis) vinc ar eswreba] _ 1. masobrivi Tavis acile ba arCevnebSi mo na wi leobi sagan. 2. kolegialuri organoebis wevrTa sistematuri dausw rebloba sxdomaze. absolAcia [laT. absolatio ganTavisufleba] _ 1. (samar.) sasamarTlos dadgenileba, romliTac braldebuls aTa visufleben sasjelisgan. 2. kaTolikur eklesiaSi: codvaTa miteveba. absOlut-i [laT. absolutus TavisTavadi, uTuo] _ ide a listur filosofiaSi: sam yaros usasrulo pirveli mi zezi, sawyisi (absolutu ri suli, absoluturi idea): RvTaebis sinonimia. absolUtizm-i [fr. absolutisme < laT. absolutus TavisTavadi; uTuo] _ mmarTvelobis forma, romlis drosac umaRlesi xelisufleba mTlianad da ganuyofelad ekuTvnis erT pirs, monarqs; me fis SeuzRudavi monarqia, TviTmpyrobeloba. ¥ absolutisturi. xelisuflebis a. forma. abs absolUtur-i [laT. absolutus TavisTavadi; uTuo] _ 1. uTuo. a. monarqia. 2. sruli, srul yofili, unak lo, srul qmnili. a. siwynare. a. umravlesoba, a. smena. absolUturi nuli (noli) _ (fiz.) Teoriulad da saS vebi yvelaze dabali temperatura; _ 273°, 16° C. absOrbcia [laT. absorbtio STan Tqma] da absorbireba _ (fiz. qim.). STanTqma, Se wova, Sesrutva. sinaTlis a., bgeris a., airis a. absorfcia Scd. abstinEncia [laT. abstilentia] _ 1. magari sasmelebis smis gan TavSekaveba. 2. sqe sobrivi TavSekaveba. abstrAqtuli _ abstraqciis gziT miRebuli; ganyenebuli, arakonkretuli (sapirisp. konkretuli). a. cneba. abstrAqcia [laT. abstactio mocileba, moSoreba] da abstrahireba [germ. abstra hieren laT. abstratire] ganyeneba, ganzogadeba; sagnis ama Tu im mxaris, Tviseba an kav Sirebis azriT ganyeneba. abs -12- mag: mecnieruli abstraqcia _ Semecnebis procesSi gan xiluli mxaris ganyeneba, mis mniSvnelovnad damaxasi a Tebeli Tvisebebis wamo Cenis mizniT. abstragireba Scd. abstraqciOnizm-i [fr. ab stractionnisme laT. abstractus ganyenebuli, arakon kre tuli] _ formalis turi mi marTuleba me-20 s.-is. saxviT xe lov nebaSi (mxatvroba, qan dakeba), romlisTvisac dama xasiaTebelia realuri sagnebis da movlenebis ga mosaxvis uaryofa. abstraqcionisti, ab st raq tuli Absurd-i [laT. absurdus uazro, uTavbolo] _ Seusabamoba, uazroba, absurduli. a. msjeloba. Absces-i [laT. abscissus] _ (me dic). Cirqis dagroveba ra me organoSi an qsovilSi (Cirqgrova). Abscisa [laT. absissus mok veTili] _ (maTem.) hori zon taluri koordinati ko ordinatTa sworkuTxa brtyel sistemaSi. ¥ abscisisa. abscisasi Scd. abUlia [berZ. abulia unebar yofoba] _ (medic.). ne bisyofis paTologiuri si suste. Agava [berZ. agauos saocari, didebuli] _ mcenare, ro melsac aqvs grZeli xor covani foTlebi da mra valyvaviliani mtevani, yvavis mxolod erTxel (6-15 wlis) da nayofis mom wifebis Semdeg kvdeba. misi samSobloa meqsika; CvenSi aSeneben Savi zRvis sa napiroze. agAmia [berZ. agamia SeuuR lebloba]. 1. da u qor wineba. 2. (biol.) sqesis uqonloba. Agent-i [laT. agens (agentis) moq medi] _ 1. visime, ri same warmomadgeneli, rwmu nebu li. dazRvevis a. 2. ama Tu im saxelmwifos daz vervis organoebis sai dumlo TanamSromeli; ja SuSi, romelic awyobs daz vervas, diversiebsa da sxv. ¥ saagento _ zogi cen t raluri dawesebulebis gan yofilebis an da mo u ki debeli dawesebulebis sa xel wodeba. aeroflotis s., depeSa Ta s. agEntura [berZ. agentur] _ agen tTa erToblioba; agentebi -13(ix. agenti, mniSv. 2). ¥ agenturuli, saagenturo, agenturisa. a. (s.) dazRveva, a. (s.) cno bebi. agenturasi Scd. agitAcia [laT. agitatio aRZvra, amoZraveba] _ 1. politikuri moRvaweoba, romlis mizania zegavlena moaxdinos far To masebis Segnebasa da gan wyobilebaze,daraz mos isini garkveuli sazogadoebrivpolitikuri amocanebis Se sasruleblad. winasaarCevno a. 2. moqmedeba, romelic miz nad isaxavs raimeSi dar wmunebas. ¥ agitaciuri, saagitacio, agitireba, agitatori. a. (s.) muSaoba., s. fur celi. Agni [sanskr. agni cecxli] _ indur miTologiaSi: RvTa eba. agnostQcizm-i [berZ. a (uary. nawilakis da gnosis Semec neba; gnostos Seumec ne beli] _ ideal isturi moZRvreba, rom lis mixedviTac SeuZ le belia obi eqturi gare sam yaros Sec noba. agOnia [berZ. agőnia brZola] _ sikvdilis wina mdgomareoba agr organizmisa. agonofObia [berZ. agona moedani da phobos SiSi] _ (medic.) avadmyofuri mdgo mareoba _ sivrcis SiSi, rom lis drosac adamiani ver axerxebs sxvis daux mareblad gadaiaros moe dani, didi darbazi da sxv. agrArul-i [laT. agrarius miwisa, mindvrisa] _ mi waT moq me de basTan, mi waT m flobelebTan dakav Si re bu li; sa mi waT moq medo. a. sakiTxi, a. reforma. agrAfia [berZ. a (uary. na wilaki da grapho vwer] _ (medic.) weris unaris da kargva sruliad an na wi lobriv (Tavis tvinis da avadebis gamo). agrEgat-i [laT. aggregatus Se erTebuli] _ rTuli man qana, romelic Sedgeba er TmaneTTan SeerTebuli sxva dasxva ti pis man qa nis gan. mosavlis asaRebi a. agregAtul-i: nivTierebis agregatuli mdgomareoba _ (fiz.) nivTierebis erTerTi fizikuri mdgoma re oba (myari, Txevadi da ga ziseburi). agr -14- agrEsia [laT. aggressia Tav warmoebis saSualebaTa mi nimumis daxarjviT. dasxma] _ erTi an ramdenime saxelmwifos SeiaraRebuli Agut-i _ kuziani kurdReli; binadrobs samxreT da Tavdasxma sxva qveyanaze Crdi loeT amerikis tropi (qveynebze). kul tyeebSi. ¥ agresiuli. a. politika. adaptAcia [laT. adaptatio Se gueba] da adaptireba [germ. agrEsor-i _ agresiis momxdeni, adaptieren] _ 1. organizmis an Tavdamsxmeli, dapyrobiTi fsiqikis Segueba garemo omis gamCaRebeli. pi robebTan arsebobis Se Agro... [berZ. agros mindori] _ sanarCuneblad. rTuli sityvebis pirveli 2. grZnobis organis SeCveva nawili. garemosTan mag: Tvalis agroteqnika, agrokomp (mxedvelobis) adaptacia; leq si. teqstis adaptacia _ raime agrOnom-i _ agronomiis spe teqstis Semokleba-ga da ke cialisti. Teba, gamartiveba ucxo enis agronOmia [berZ. sgronomia, SemswavlelTaTvis. agros mindori da nomos ka Adajo [at. adagio] _ (mus.) 1. noni] _ mecniereba miwaT musikaluri nawarmoebis moqmedebis da kulturuli Sesrulebis neli gabmuli memcenareobis Sesaxeb: sa tempi. soflo-sameurneo war mo 2. aseTi tempiT Sesrulebuli ebis mecnieruli safuZ musikaluri nawarmoebi an vlebi. misi nawili. ¥ agronomiuli, saagrono beThovenis `mTvaris so mio. natis~ a. a. (s) ganaTleba. a. (s) fa a dajio, a daJio Scd. kulteti, a. (s) dargi. adekvAturi [laT. adequatus] agrotEqnika _ agronomiuli _ (wign.), rac savsebiT Se e teqnika; sasoflo-sameurneo sabameba rasme. kulturaTa damuSavebis a. cnebebi, a. teqsti. xerxebis sistema; miznad adeqvaturi Scd. isaxavs saukeTeso mosav Adept-i [laT. adeptus miRweuli] lis miRebas Sromisa da -15- adr _ (wign.). raime moZRvrebis Teatris a. momxre, damcveli. ¥ administratoruli. a. niWi. adventQsteb-i [laT. adventus mosvla] _ erT_erTi qris administrAcia [laT. admi nistratio marTva-gamgeoba] _ tianuli seqtis wevrebi, 1. aRmsrulebeli xelisuf ro melTac swamT ieso qris le bis organoebi. tes meored mosvla axlo prezidentis a; aSS-is a. mo mavalSi. 2. raime dawesebulebis, sa advOkat-i [germ. advokat, laT warmos mmarTveloba, xel advocatus advocane daxmarebis mZR vaneloba; qveynis Zaxili] _ iuristi, romelic cal k euli nawilebis mmar gamodis braldebulis dam Tveloba. cvelad an awarmoebs visime qarxnis a., qalaqis a. saqmes sasamarTloSi (moZv. ¥ administraciuli, sa ad da saub. veqili). ministracio, ad mi nistr a ¥ advokaturi da saadvoka ciis, ad mi nis t ri reba. to. a. (s.) Tanamdeboba, a. sas a. (s.) saqmianoba, a. (s.) jeli. praqtika. administratiuli Scd. adiUlter-i [fr. adultére laT admQral-i [holand. admiral. adulterare pativis axda] _ me arab. amir al-bahr zRvaze uRlis motyueba, Ralati. mbrZanebeli] _ meTaurTa adiUtant-i [germ. adiutant laT. Semadgenlobis umaRlesi adjutans (adjutantis) damxmare] _ samxedro wodeba samxedro (samx) meTaurTan,sardalTan _ sazRvao flotSi [Zv. an StabSi daniSnuli ofi sinon. amirbari (mag;` ceri, romelic asrulebs vefxistyaosanSi~)]. sxvadasxva samsaxureobriv ¥ saadmiralo _ (ist.) in da valebas an saStabo sa glissa da ruseTSi: saz mu Saos. Rvao uwyeba. administrAtor-i [laT. Adres-i [fr. adresse] _ 1. we administrator mmarTveli] _ rilebiTi misalmeba cno zog dawesebulebaSi: pasu bi li moRvawis an rai me xismgebeli ganmkargule organizaciisadmi mis iubi beli; risme momwyobi. adr -16- lesTan (an sxv. ram movle nasTan) dakavSirebiT. 2. (moZv.) misamarTi. adrEsant-i [germ. adressant fr.] _ piri, romelic gzavnis werils, depeSas. adrEsat-i [germ. adressat fr.] _ 1. piri, romelsac werili, depeSa egzavneba. 2. piri, vis saxelzec adre sia Sedgenili. aero... [berZ. aër haeri] _ rTuli sityvebis pirveli nawili mniSvnelobiT _ `sa haero~, `saaviacio~. aerofloti, aerodinamika, aeroporti. aerObika [ingl. aerobics berZ. aër haeri da bios sicocxle] _ me-20 s. 80‑ian wlebSi Seiqmna friad gavrcelebuli sis tema gamajansaRebeli var jiSebisa (riTmuli tanvar jiSi); ¥ aerobikisa. aerobikasi Scd. aerOdrom-i [fr. aérodrome berZ. dromos sirbili,rbena] _ TviTmfrinavebis sadgomad da asafren-dasafrenad mo wyobili moedani, aseve na gebobebis erToblioba, romlebic uzrunvelyofen TviTmfrinavebis safre nosno (frenis) samsaxurs. samxedro a., soxumis a. haerodromi Scd. aerovAgzal-i _ sahaero tran s por tis mgzavrTa mom saxu re bi saTvis gan kuT v ni li Senoba aeropor teb Si. haerovagzali Scd. aerOport-i ix. aero...] _ didi aerodromi, romelic mowyobilia aucilebeli saSualebebiT mgzavrTa, tvirTis, fostis misaRebad da gasagzavnad: sahaero porti. Tbilisis a., saerTaSori so a. haeroporti Scd. aerOstat-i [berZ. aër haeri da statos mdgomare] _ haerze msubuqi safreni aparati _ airiT (Cveulebriv, wyal badiT an heliumiT) gavse buli burTi (qarT. sinon. haerburTi); haerostati Scd. avAngard-i [fr. avant-garde arant- win, winaSe, garde dac va] _ 1. (samx.). jaris (an flo tis) nawili, romelic midis mTavari Zalebis win salaSqro moZraobis an Tav dasxmis dros. (sapiris. ariergardi). 2. (gadat.) raime sazogadoebis, jgufis klasis, mowinave -17nawili. ¥ avangarduli. . a. brZolebi avangArdizm-i [fr. avantgardisme] – me-20 s.-is 20iani wlebis xelovnebaTa rigi mimdinareobis dasa xeleba, romlisTvisac da maxasiaTebelia realiz mi sagan mowyveta, gamosaxavs Sinaarsisa da saSualebebis Zieba. ¥ avangardisti, avangardu li. Avans-i [fr. avance] _ misaRebi fuladi Tanxis nawili, ro melsac winaswar uxdian vis me Sesasrulebel samuSaos angariSSi. ¥ saavanso. s. angariSi. avAnscena [fr. avant _ win, wi naSe da scéne scena] _ scenis Ria nawili, rome lic fardis win aris ga moweuli. avantQura [fr. aventuren] _ uperspeqtivod, realuri Zalebisa da pirobebis ga uTvaliswineblad wamowye bu li saqme. ¥ avantiuruli; a. wamowyeba; avantura, avanturuli Scd. avantiUrizm-i _ avantiuri avT sadmi midrekileba. ¥ avantiuristuli. . a. politika. avanturizmi, avantu ris tuli Scd. avantiUrist-i _ avantiuris wamomwyebi an monawile. ¥ avantiuristuli. a. moqmedeba. avanturisti, avantu ris tuli Scd. avAria [it. avaria] _ 1. manqanis, TviTmfrinavis, gemis (xo mal dis) mwyobridan (uca be dad) gamosvla. 2. ubeduri SemTxveva. TviTmfrinavis a. ¥ avariuli, saavario. a. mdgomareoba. s. sam sa xu ri, s. avtomobili. avEniu [fr. avenue] _ saf rangeTSi, did bri taneTSi, aSS da zogi sxva qveynis qa laqebSi: far To quCa _ prospeqti (gam zi ri),romlis orive mxa res Cveulebriv xeebia dar gu li. avTentQkuri da auTen tQkuri [berZ. authentilcos TviTmyofi] _ (wign.) pirvel wyaroze damyarebuli ded nis Sesabamisi; namdvili, sarwmuno. avTenturi, auTentu ri, av tentikuri, autentiku ri Scd. avi -18- s. mrewveloba, s. benzini. rTuli sityvebis pirveli Avizo [it. avviso Setyobineba] _ (finans.) uwyeba,romliTac nawilia. aviateqnika, aviafosta, atyobineben mimRebs mis avi axazi, aviatranporti. Tvis fulis, Tamasuqis an saqonlis gagzavnas. aviabQleT-i _ TviTmfrinavis bileTi. avitamQnoz-i [berZ. a uar yofiTi nawili da laT. vita aviakompAnia _ saaviacio sicocxle] _ avadmyofoba, kompania (ix. kompania, mniSv. gamowveuli organizmSi vi 1). taminebis naklebobiT. aviokompania, aviakampania, aviokampania Scd. Avral-i [ingl. over all! ze avialaQner-i _ igivea, rac viT (adiT) yvelani!] _ 1. laineri (mniSv. 2). (zRv.). gemze muSaoba, ro aviolaineri Scd. mel Sic mTeli eki paJi mo nawileobs. aviamodElizm-i _ TviTmfri 2. (gadat.) mTeli koleqtivis navis, planerisa da misT. mobilizacia saswavlo, ara moqmedi modelebis aReba gegmuri davalebis Sesas da gaSveba, Cveulebriv moy ruleblad. varulTa mier. aviomodelizmi Scd. Avrora [laT. aurora] _ 1. Zvel romaul miTologiaSi: cis aviarEis-i _ saaviacio reisi, kris, ganTiadis qalR mer saaviacio marSruti. avioreisi Scd. Ti; 2. ZvelberZnulSi - eosi; aviAcia [fr. aviation < laT. 3. poeziaSi: ciskari, gan Ti a avis frinveli] _ 1. haerze di. mZime safreni aparatebis (TviTmfrinavebisa da sxv.) Avto [fr. qud] _ avtomobilis Semoklebuli Cveulebrivi moZraoba (frena): aseTi saxelwodebaa. moZ raobis Teoria da praq avto... [berZ. autos TviTon] _ tika. rTuli sityvebis pirveli 2. safreni aparatebis erTob nawili; lioba: sahaero floti. avtoinJineri, avtopor t samoqalaqo a; samxedro a. reti, avtobaza. ¥ saaviacio Avia... [laT. avis frinveli] _ -19- avtOban-i [germ. autobahn av avtOdrom-i tomobili da Bahn gza] _ farTo avtomagistrali, av tomobilebis Cqarosnuli moZraobisaTvis. avtobiogrAfia [fr. auto biographi _ 1. berZ. autos Tvi Ton, berZ. bios sicocxle, cxovreba da grapho vwer] _ sakuTari biografia; visime mier Tavisi cxovrebis aR wera. ¥ avtografiuli. a. romani. avtObus-i [germ. autobus fr. automobile avtomobili da laT. (omni) sul yvelasaTvis] _ mravaladgiliani samg zavro avtomobili, ro me lic gamoiyeneba saqala qo, saqalaqTaSoriso da sa erTaSoriso transportze gansazRvruli marSrutiT moZraobisTvis. ¥ saavtobuso. s. mimosvla, s. marSruti. avtOgraf-i [autographos TviT, berZ. grapho vwer.] _ 1. raime nawarmoebis xelmowera TviT avtoris xeliT Ses rulebuli. `daTa TuTaSxias~ a. 2. sakuTari xeliT gakeTebuli warwera suraTze, wignze da sxv. sakuTari xelmowera. avt [fr. autodrome, berZ. dromos sarbeni adgili, rbena] _ specialuri moedani, sadac xdeba avtomobilebus gamocda an Sejibreba. avtovAgzal-i _ saqalaqTa Soriso sam g zavro-sa av to buso tran sporti (mgzav r Ta) mom sa xurebisTvis gan kuT v nili Se noba did qa la qebSi. Tbilisis a. ¥ avtovagzlis avtovagzalisa, Scd. avtOkar-i [berZ. autos TviT da ingl. car sazidavi, urika] _ TviTurika tvirTis mokle manZilze gadasatanad. avtokefAlia [berZ. autos TviT da phalë Ta vi] _ TviT mar Tvadi marTl ma di de be li eklesia; ekle si is iuri diuli da mo u ki deb lo ba. saqarTvelos eklesiis a.is 1500 weli. ¥ avtokefaliuri. a. eklesia. avtokefaluri Scd. avtokrAtia [berZ. autos TviT da kratos xelisufleba] _ marTvis sistema, formaerTi piris (SeuzRudavi) ukon trolo srulxe li sufle bi anoba, TviTmpy ro beloba, absolutizmi. avtOmat-i [berZ. automatos avt -20- TviTmoqmedi, TavisiT moq medi] _ 1. aparati, manqana, xel sawyo, romelic amoq me de bis Semdeg raime samuSa os asrulebs TavisiT, ada mi a nis Caurevlad. 2. cecxlasroli avtomaturi iaraRi. ¥ avtomaturi. a. muxruWebi, a. satelefono sadguri avtomatiuri Scd. ¥ meavtomate, avtomatika; avtomatis, avtomatizireba; avtomaturi, avto matizi re buli. avtomAtika _ 1. teqnikis dar gi, romelic gamoimuSavebs warmoebis avtomatizaciis meTodebs. 2. avtomaturad moqmedi me qanizmebis mowyobilo baTa erToblioba. avtomObil-i [fr. automobile, germ. automobil. berZ. autos TviT da laT. mobolis moZravi] _ adamianTa gadasayvani an tvirTis gadasatani manqana, ro melic moZraobs urelso gzebze; moqmedebaSi modis mis CarCoze dayenebuli Si ga wvis Zravis meSveobiT; iS vi aTad orTqlis an eleq troZravis daxmarebiT. (saub. sinon. manqana, avtomanqana). ¥ saavtomobilo. s. qarxana. s. mrewveloba, s. gzebi. avtomobQlizm-i [fr. auto mobilisme] _ sa avtomobilo spor ti. avtomobQlist-i [fr. auto mobiliste] _ saavtomobilo sportis moyvaruli. avtOnim-i [berZ. autos TviT da onome (an onyma) saxeli] _ namdvili saxeli avtorisa, romelic fsevdonimiT wers. avtonOmia [berZ. autonomia, autos TviT da nomos kanoni] _ 1. TviTmmarTveloba. 2. erovnul-teritoriuli a.; saxelmwifos Semadgeneli nawili; saSinao sakiTxebs wyvets damoukideblad. ¥ avtonomiuri. a. respublika, afxazeTis a. respublika, aWaris a. respublika, Sida qarTlis a. olqi. avtopQlot-i _ mowyobilo ba safreni aparatis (TviT mfrinavis) avtomaturi mar TvisaTvis. avtoplAstika _ (medic.) qso vilebis gadanergva sxe ulis erTi nawilidan me oreze raime defeqtis ga mosasworeblad. avtopOrtret-i _ mxatvris -21mier daxatuli Tavisi por treti. Avtor-i [laT. au (c) tor Sem q mneli, Semoqmedi] _ piri, ro melic qmnis mxatvrul, mecnierul (samecniero), teqnikur da a.S. nawarmoebs (gamogoneba, proeqti, wigni). romanis a, proeqtis a., samecniero Sromis a. ¥ saavtoro. s. ufleba, wignis s. ca li. avtorQzebul-i [fr. autorizer nebis darTva] _ avtorisagan uflebamosilebis micema, nebarTva nawarmoebis Tar gmnaze. a. Targmani. avtoritArul-i [fr. autoritare laT. au (c) toritas mbrZaneblu ri] _ 1. diqtatoruli, da fuZnebuli (damyarebuli) av toritetisadmi, xelisuf le bisadmi usityvo morCi le baze. a. reJimi. 2. damaxasiaTebeli Tviseba imisi, vinc cdilobs Tavisi Zalauflebis damtkicebas (damkvidrebas). xelmZRvanelobis a. sti li. avtorQtet-i [germ. autorität < laT. au (c) toritas Rirseba, azb Zala] _ 1. sayovelTaod aRi arebuli gavlena, mniS vneloba. 2. piri, romelsac aseTi gavlena aqvs mo povebuli. didi a. aqvs mopovebuli. ¥ avtoritetiani, avtori te tuli. a. mecnieri, a. daskvna. avtOstrada [it. autostrada quCa] _ sagangebod naSenebi gzatkecili avtomobilebis Seuferxebel, swrafi moZ raobisaTvis. avtOfsia [berZ. autos TviT da opsis Sexedva, Tvalis mi pyroba.] _ (medic.) gvamis gakveTa sikvdilis mize ze bis dasadgenad. avUar-i [fr. avoir qoneba] _ (finans.) calke pirovnebis an dawesebulebis anabari sazRvargareTis bankSi. Azart-i [fr. lazard SemTxveva, riski arab. as-sar kamaTeli] _ Zlieri gataceba rameTi. a.-iT nadiroba. ¥ azartuli. a .TamaSi. azartiuli Scd. Azbest-i [berZ. asbestos uZrobi] _ TeTri boWkovani minerali, romelic ar atarebs siT bosa da eleqtrobas; cecx lgamZle masala; farTod azi -22- iye neben teqnikaSi, rogorc cecxlgamZle masalas, sa i zolacio saSualebas da sxv. (qarT. sinon. qanseli). azQmut-i [fr. azimut arab. as-sumūt, mr. samt gza] _ 1. (ast.) kuTxe romelsac qmnis dedamiwis romelime wertilis meridianis hori zontaluri da am wertilsa da cis mnaTobze gamavali vertikaluri sibrtye. 2. (samx.) kuTxe,romelic iqmneba mocemul mimarTulebasa da CrdiloeTis mimarTulebas Soris. 3. (samx.) dedamiwis zedapirze pirdapiri mimarTuleba. 4. magnituri a. _ kuTxe, romelic iqmneba nebismier mimarTulebasa da adgilis magnituri meridianis sib rtyeebs Soris. a.-iT svla _ mocemuli mimarTulebiT svla kompa siT da gamoTvlili kuTxiT (azimutiT). Azot-i [fr. azote berZ. a uar yofiTi nawilaki da zōos cocxali] _ qimiuri ele menti, uferuli gazi, ro melsac ara aqvs suni da gemo da xels ar uwyobs wvas; haeris ZiriTadi Se madgeneli nawili. a. sasuqebi. aTEizm-i [fr. athéisme berZ. a uaryofiTi nawilaki da atheos RmerTi] _ RvTis arsebobisa da yovelgvari religiis uaryofa. aTEist-i _ aTeizmis mimde vari; piri, romelsac Rmer Ti ara swams. ¥ aTeisturi. a. propaganda. ATena [berZ. attçna] _ berZnul miTologiaSi: sibrZnis, xe lovnebisa da omis qalR merTi, romelic daibada zev sis Tavidan. aTerosklEroz-i [berZ. sklēros mSrali, myari afhērē Txeli da fafa (medic.) gu lisa da sisxlZarRvebis sis temis daavadeba; yvelaze gavrcelebuli forma ar teriosklerozisa. ATlet-i [berZ. athlētēs moWida ve] _ 1. sportsmeni, romelic aTletikas (Cveulebriv, Za losnobas) misdevs. 2. Ronieri kaci. ¥ aTleturi. a. agebulebis axalgaz rda. atleti, aTletiuri, atle tiuri Scd. aTlEtika [berZ. athlesis Wi daoba] _ sxvadasxva fi zi -23kuri varjiSi, romlebic avi Tarebs Zalas, amtanobas. ¥ aTletikuri. a. varjiSebi. aQazma [berZ. agiassmos kurTxeva] _ (ekl.) nakurTxi wyali. aiATola [spars.] _ iranSi: Siituri seqtis umaRlesi sasuliero piris tituli. aQsgerg-i [ingl. iceberg Sved. iseberg] _ zRvaSi mcuravi yinulis mTa. polaruli myinvaris monatexi. akadEmia [laT. academia sak. berZ. academia saxelwodeba aTenTan axlos mdebare baRisa, sadac aswavlida filosofosi platoni] _ 1. umaRlesi samecniero sa xelmwifo dawesebuleba. saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli a. 2. zogierTi umaRlesi speci aluri saswavlebeli. samxatvro a. ¥ akademiuri _ 1. saswavlo; a. weli, a. saaTi, a. war mateba. 2. ZiriTadad wyaroebTan Se jerebuli, sruli, saukeTe so (mecnieruli gamocema). `vefxistyaosanis~ a. gamo cema. 3. saukeTeso. sanimuSo (Te akv atri, ansambli). Tbilisis rusTavelis sa xe lobis a. Teatri., saqar Tvelos xalxuri cekvis a. ansambli. akvAlang-i [ingl. aqualung laT. aqua wyali da ingl. lung filtvi] _ aparati (SekumSuli haeriT gavse buli erTi an ramdenime baloni), romelic saSu alebas aZlevs adamians isun Tqos wyalqveS (gamo igo na cnobilma frangma mecni erma da moRvawem Jak iv kustom 1943 w.). aqvalangi Scd. akvalAngist-i _ piri, ro melic akvalangiT aRWur vili dacuravs wyalqveS. aqvalangisti Scd. akvArel-i [fr. aquarelie, it. acquarello, laT. aqua wyali] _ 1. wyalSi gaxsnili saRebavi: Cveulebriv Sereuli aqvs mcenareuli webo (qarT. si non. wyalsaRebavi) a.-iT xatva. 2. ferwera;aseTi saRebaviT xatva. 3. aseTi saRebaviT Ses ru le buli naxati. aqvareli Scd. akvArium-i [laT. aquariu wyal sacavi] _ wyliT savse mi wis akv -24- yuTi an xelovnuri wyal sacavi, sadac aSeneben Tev zebs, wylis cxovelebsa da wyalmcenareebs. aqvariumi Scd. akvatOria [laT. aquatorium] _ (zRv) navsadguris (portis) sazRvrebSi moqceuli wylis sivrce, nebismieri wyalsacavis farTobi. Savi zRvis a. aqvatoria Scd. akvEduk-i [laT. aquveductus wyalsadeni] _ xidi, rom li Tac gadayvanilia wyal sadeni mili, sarwyavi an hidroenergetikuli arxi xevze, xeobaze, rkinigzaze, gzatkecilze da sxv. (qarT. sinon. belRari). aqveduki Scd. aklimatizAcia [germ. akk limatisation] _ da aklimatizeba _ 1. mcenaris an cxovelis Segueba axali, uCveulo klimatis pirobebTan. 2. uCveulo an axal klimatur pirobebTan adamianis or ga nizmis aqtiuri Seguebis (adaftaciis) procesi. Akme [berZ. akmç mwvervali] _ (medic). avadmyofis gan viTarebis umaRlesi wer tili. akompanEment-i [fr. akkom panemente] _ musika romelic Tan axlavs da harmoniulad avsebs solo partias; musi kaluri Tanxleba; agreTve ZiriTadi Temis musikaluri nawarmoebis melodiis Tanmxlebi musika. simRera roialis a.-iT. ¥ akompanireba. akompanimenti, akomponi menti Scd. akompaniAtor-i [fr. com pagnateur] – akompanementis Semsrulebeli (Cveulebriv pianisti). akomponiatoni Scd. akompanQreba _ akompanemen tis Sesruleba. akomponireba Scd. Akord-i [fr. accorol, it. accor do] _ (mus.) terciebze gan lagebuli sami an me ti musikaluri bgeris har mo niuli SeerTeba. bolo a. akordEon-i [fr. accordeon] _ garmonis ti pis sakra vi, romelsac mar jvena xelisTvis aqvs for te pianoseburi klaviatura. akreditEbuli [laT. accre ob vendobi] _ 1. (di pl.) vinc daniSnulia warmo mad genlad (elCad, despanad) ucxo saxelmwifos mTav ro -25basTan. 2. Jurnalisti, romelic da S vebulia raime (saerTa So riso) konferenciaze, sportuli Sejibrebebze, fes tivalze da misT. akrediteba. akreditacia. akreditirebuli Scd. akredQtiv-i [germ. akkreditiv, laT. accredo, fr. accreditif ven dobi] _ 1. sakredito da wesebulebis (bankis, Sem naxveli salaros) mier ga cemuli dokumenti, rom liTac brZanebiT avalebs sxva aseTive dawesebule bebs misces warmomadgenls garkveuli Tanxa. 2. (di pl.) rwmunebis sigeli; dokumenti, romelic adas turebs di plomatiur war momadgenlis rwmunebebs. akrObat-i [fr. acckobate < berZ. akrobatēs zeviT amsvleli] _ cirkis tanmovarjiSe an msaxiobi, romelic akroba tikas misdevs. akrobAtika [< berZ. akrobatēo fexis wverebze davdivar] _ sacirko xalovnebisa da tanvarjiSis erT-erTi sa xeoba, romelic moicavs xto mebs, yiras, bruns da misT; asruleben erTeulebi, wyvilebi, sameulebi, oTxe aku ulebi. ¥ akrobtikuli da (da saS vebia) akrobatuli. a. nomrebi, a. naxtomi. akrobatiuli Scd. akropOlis-i da akropol-i [berZ. akropolis] _ Zveli sa berZneTis qalaqebis cen traluri gamagrebuli na wili, maRlobze, gorakze gaSenebuli. aTenis a. akrOstiq-i [berZ. akrostichis] _ legasi, romlis striqonTa Tavkiduri asoebidan ga mo dis saxeli sityva, an fra za. akrostixi Scd. akumulAtor-i [laT. accu mulator Semkrebi] _ mowyo bi loba, romelSic xdeba eleq trobis dagroveba Sem dgomSi mis TandaTanobiT dasaxarjavad. avtomobilis a. akumuliatori Scd. akumulAcia [laT. accumulatio] da akumulQreba _ 1. (fiz. teq.) risame (mag., energiis) dagroveba, 2. (geol.). organuli da mi neralur nivTierebaTa dag roveba dedamiwis ze da pirze, wylis fskerze _qa ris, wylis, vulkanis da sxv. aku -26- moqmedebis Sedegad. ¥ akumulaciuri. enis a. funqcia. akupUnqtura [laT. acus nemsi da punqtio Cxvleta] _ Cinuri xalxuri klasikuri medicinis meTodi _ nemsis CxvletiT mkurnaloba. akUstika [berZ. acusticos sme nis] _ 1. fizikis dargi, ro melic bgeriT rxevas swav lobs. 2. smenadobis pirobebi raime SenobaSi, sadgomSi. sakoncerto darbazis a. ¥ akustikuri. a. aparatura, a. STabeWdi leba. Alah-i [arab. alláh] – mahmadi anTa (musulmanTa) da ara bulenovani qristianebis RmerTi. alaxi Scd. albAtros-i [fr. albatros] _ zRvis didi frinveli; aqvs wagrZelebuli niskarti da grZeli da wvrili frTebi; cxovrobs umTavresad de damiwis samxreT na xevar sferoSi. albQon-i [kelt. albion] _ bri taneTis kunZulebis, in g lisis uZvelesi saxelwo deba. Rrubliani a. Albom-i [fr. album] – 1. magari ydis mqone rveuli leqsebis Casawerad, fotosuraTebis, markebis Casakravad. 2. erTad akinZuli suraTebis, naxazebis da sxv. krebuli. Tbilisis xedebis a. Algebra [laT. algebra arab. aldљabr wiladis Sekveca] _ maTematikis nawili,romelic swavlobs sidideebze moq medebaTa zogad kanonebs am sidideebis ricxobrivi mniSvnelobisgan damou ki deb lad. ¥ algebruli. a. ricxvebi., a. gantoleba. a. gamosaxuleba. algebrauli Scd. Algol-i [ingl. algorithmic lan guage] _ programirebis erTerTi samuSao ena. algOriTm-i [fr. algorithme] _ (maTem.) raime amocanis amo saxsnelad saWiro moq me debaTa mimdevroba. algoritmi Scd. alEbarda [fr. hallegarde] _ Zveleburi civi iaraRi _ Subi, romelsac boloze wamocmuli hqonda najaxis magvari piri; brZolaSi iye neb dnen Sveicarielebi da germanelebi (qarT. sinon. -27afTi). ¥ alebardisa. alebardasi Scd. alegOria [berZ. allēgoria] _ arapirdapiri xerxiT, iga vurad, qaragmulad ga moxatva azrisa mxatvrul li teraturasa da saxviT xelovnebaSi. ¥ alegoriuli; alegoriisa. a. Janri, a. suraTi. alegorasi Scd. alErgia [berZ. allos sxva da engon moqmedeba] _ (medic.) 1. organizmis mgrZnobiarobis Secvla mikrobebis an ucxo cilebis ganmeorebiTi ze moqmedebis mimarT. a. marwyvze. 2. (gadat.) raimes zizRi. a. komplimentebiT. ¥ alergiuli. alEia [fr. allée] _ gza, xeivani orive mxriT xeebiT dar guli: sacalfexo biliki parkSi an baRSi. Alia [ebr. alia] _ israelSi sxvadasxva qveynidan ebra elTa gadmosaxlebis, emig raciis procesi. ¥ aliisa. aliasi Scd. alQans-i [fr. alliance] _ saer TaSoriso kavSiri, gaerTi aneba. ali koperatiuli a. aliafUrSet-i [fr. alafour chette Cangali] _ vaxSami, fexze mdgomare sauzme. banketi _ furSeti. Alibi [laT. alibi sxva ad gilas, sxvagan] _ (sa marT.) braldebulis udanaSa u lobis dasabuTeba; da na Saulis Cadenis momentSi braldebulis sxvagan yof na, rogorc mtkiceba misi udanaSaulobisa. a.-is damtkiceba. ¥ alibim. alibma Scd. aligAtor-i [ingl. alligator ec el lagarto xvliki] _ niangis saxeoba. Cinuri a., misisi pis a. alilUia Zv. ebr. halleluja, hallelüjäh adideT RmerTi] _ RmerTis mimarT saxotbo mimarTva qristianul da iudeur RvTismetyvelebaSi. alQment-i [laT. alimentum sazrdo] _ fuladi sax srebi, sakvebi romelsac, ojaxs moSorebuli piri kanonis ZaliT uxdis Sro misunarmoklebul ojaxis wev rebs (Svilebs, mSoblebs. meuRles). aliterAcia [alliteratio, al ad da litera] _ poeturi, mxatvruli alk -28- xerxi _ leqsis taepSi er Ti da imave Tanxmovnis ramdenjerme bgeriTi ga me oreba ganwyobilebis Se saqmnelad. a. klasikuri nimuSia: karvis kalTa CaxlarTuli CavWer Cavakarabake (rusTaveli). alkAzar-i [ec. alcazar arab.] _ espaneTSi: cixe-simagre an mefis sasaxle. Alkald-i [esp. alcalde arab. alquadi yadi, mosamarTle] _ espaneTsa da laTinuri ame rikis zog qveyanaSi: Temis meTauri da mosamarTle. Alma-mAteri [laT. alma ma ter mwovari deda] _ ase uwodeben studentebi da kursdamTavrebulebi uni versitets, romelic su li er sazrdos aZlevs ada mians. almAnax-i [germ. Almanach laT, almanachs arab. kalendari] _ araperioduli krebuli, romelSic moTavsebulia Tanamedrove avtorTa li teraturuli nawarmoebebi. axalgazrda mweralTa a. Alo! [ingl. hullo] _ sityva (Sorisdebuli), romelsac iyeneben telefoniT lapa rakis dros: niSnavs: gis menT! gismenT! alio!, allo! Scd. alOgizm-i [berZ. a uaryofiTi nawilaki da logisms gansja, msjeloba] – logikis sa winaaRmdego, logikis ka nonebis Seusabamo ram; lo gikis, logikuri gansjis, msvle lobis darRveva; Se usabamoba. ¥ alogikuri. Aloe [berZ. aloe] _ (botan.), mravalwlovani tropikuli da subtropikuli mcenare: aqvs xorciani mogrZo kide ekliani foTlebi; mis wvens iyeneben medicinaSi. ¥ aloesi. aloisaA Scd. alOnim-i [berZ. allos sxva, me ore da onoma saxeli] – vi sime namdvili saxeli, fsev donimad gamoyenebuli. alpinQada _ alpinistebis masobrivi asvla maRal mTeb ze. axalgazrduli a. alpQnizm-i [fr. alpinizme `al pebi~-dan] _ sportis saxeoba – asvla Znelmisadgom mTis mwvervalebze (qarT. sinon. mTamsvleloba). mTasvleloba Scd. ¥ alpinisturi. a. sezoni, a. banaki. alpQnist-i – alpinizmis -29mim devari – mTis turisti (qarT. sinon. mTamsvleli). mTasvleli Scd. Alpuri _ alpebTan da, sa er Tod, maRal mTebTan da kavSirebuli (qarT. sinon. maRalmTiani). a. saZovrebi, a. mce na reu loba. alpiuri Scd. Altar-i [laT. altaria – altus maRali] – 1. qristianuli taZris aRmosavleTi na wi li, romelic eklesiis danarCeni nawilisgan da So rebulia kankeliT. 2. (gadat.). mecnierebis al tarze raimes mitana – ra imes msxverplad Sewirva: miyvana (misvla) altasTan – saeklesio qorwinebaze. alternAtiva [fr. alternatife – laT. alter – erT-erTi oridan; Sdr. tertus gáu dens mesame moxarulia] – ori an ramdenime erT ma neTis sapirispiro Se saZleblobidan erT-erTis arCevis aucilebloba: me sa me SesaZleblobis arar seboba. ¥ alternatiuli. a. gadawyvetileba, a. pro eq ti, a. arCevnebi. alternativuli, alter ne alf tuli Scd. altQtuda [laT. altituolo simaRle] _ adgilmde ba reobis ama Tu im wer tilis simaRle zRvis donidan. altrUizm-i [fr. altruisme laT. alter da sxv.] _ uan garo zrunva sxvisi keTil dReobisaTvis, mzadyofna Seswiros Tavisi piradi in teresebi. ¥ altruistuli. a. qmedeba, a. saqcieli. alUzia [fr. allussion gadak ruli sityva] _ (lit.) ri torikuli xerxi _ ga dakvriT xseneba raime cno bili istoriuli ambis an literaturuli na war moebis. Alur-i [fr. allune] _ cxenis sxvadasxvagvari svla (na bi jiT, ToxarikiT, oTxiT da sxva). alUmin-i [laT. alumen (aluminus) Sabi] _ qimiuri elementi Al, rigiTi nomeri _ 13, at. wona 26,97; movercxlisfero_ TeT ri msubuqi Wedadi li Toni. a. finjani. aliumini Scd. alfAbet-i [berZ. alphabētos berZnuli pirveli ori asos _ α-s (alfa) da β-s alf -30- (beta) saxelis mixedviT] _ anbani. ¥ alfabeturi. (qarT. sinon. anbani, anbanuri.) a. katalogi. alfaviti, alfavituri Scd. Alfons-i _ kaci, romelic sayvarlis xarjze cxovrobs [aleqsandre diumas (Svili) erT-erTi piesis mTavari gmiris saxelis mixedviT]. alqQmia [laT. alchymia arab. alkimiya] _ Sua saukuneebis mis tikuri moZRvreba (mi marTuleba): eZiebda bune baSi ararsebul e.w. `fi lo sofiur qvas~, romlis saSualebiTac ubralo li Tonebi unda gadaeqcia oq rod da vercxlad,ganekurna yvela avadmyofi da sxva. alximia Scd. amAzon-i [berz. amazôn (ama zone), a uaryofiTi mawilaki da mazos amorZali (meomari qali), dvrili ZuZus Tavi, kerti] _ 1. cxenosani qali. 2. qalis grZeli sacxenosno kaba. ¥ amazonis. (Zveli berZ nuli TqmulebiT, a.‑ebi marjvena ZuZus ikveTd nen mSvildisridan moxer xebuli srolisaTvis, a.-ebi Savi zRvis pirze cxov robdnen, saidanac Tavs esxmodnen mezobel qvey nebs). amAlgama [fr. amalgame arab.] _ raime liTonis Senadnobi vercxlis wyalTan. ambQon-i [< berZ. ambôn – amaR leba] – marTlma di debul eklesiaSi: sakur Txevlis win amaRle buli adgili, saidanac locvebs warmoTqvamen. ambQcia [fr. ambition laT. ambitio] _ 1. gadaWarbebuli Tavmoyvareoba; pativmoy vareoba. 2. pretenzia raimeze. gaumarTlebeli a.-ebi. ¥ ambiciuri. ambrAzura [fr. embrazure] – 1. (samx). namsxvrevi raime Tav dacvis nagebobaSi qve mexis, naRmsatyorcnis an tyviam frqvevi sasroli (qarT. si non. saTofuri). 2. kedelSi datovebuli Riobi fanjris an karisaTvis. ¥ ambrazurisa. ambrazurasi Scd. ambrOsia [berZ. ambrosia] _ berZnul miTologiaSi: Rmer Tebis saWmeli, ro melsac ukvdavebis, mara di ul siaxalgazrdaves da -31si lamazes aniWebs maT (ix. ag reTve neqtari). ambulatOria [laT. ambu latorius mosiarule, moZra vi] _ samkurnalo-profi laqtikuri dawesebuleba, ro melic samedicino dax marebas uwevs iq mimsvlel an saxlSi myof avadmyofs. ¥ ambulatoriuli. a. mkurnaloba. ambulatoruli Scd. Ameba [berZ. amoibe cvlileba] _ umartivesi, mikroskopuli erTujrediani cxoveli. ro melsac ara aqvs mudmivi forma. cxovrobs wyalSi. ¥ amebisa. amebasi Scd. amebQaz-i _ (medic.) daavadeba, romelsac iwvevs ameba. amETvisto [berZ. amjhystos Trobis sawinaaRmdego] _ naxevrad Zvirfasi qva iis feri an lurji: gamWvir vale, iisferi; kvarcis na irsaxeoba. amenOrea [berZ. α uaryofiTi nawilaki, men Tve da rbeô mivedinebi] _ menstruaciis arqona qalis sqesobrivi mwifobis asakSi. amQmia _ (medic.) saxis mi mi kis Sesusteba an sruli moSla nervuli sistemis amo daavadebis Sedegad. Amin [berZ. amen, WeSmaritad] _ am sityviT mTavrdeba qris tianuli locvebi. amnEzia [berZ. α uaryofiTi na wilakia da mnesis gaxseneba] _ mexsierebis Sesusteba an sruli dakargva. ¥ amneziis. agneziasi Scd. amnQstia [berZ. amnēstia (da naSaulis) daviwyeba, pati eba] _ 1. sasamarTlos mi er sasjelis sruli mox sna an Semsubuqeba umaR le si xe li suflebis dad ge nile biT gar kveuli ka te goriis msjavrd a de bul TaTvis. ar sebobs sa er To da kerZo a. 2. saerTod patieba, Se wya leba. aministia Scd. amorAlizm-i _ moralis, zne obrivi normebis ugu le bel yofa, zneobrivi prin ci pebis uaryofa; amo ra lu roba. amorAluri [berZ. α uar yofiTi nawilaki da laT. moralis moraluri,zneobrivi] _ (wign.) 1. moralis, zne obrivi normebis ugule bel myofeli. (qarT. sinon. uzneo.). a. adamiani. amo -32- 2. aseTi adamianis dama xasi aTebeli. a. saqcieli. amortizAtor-i _ amorti zaciisaTvis (mniSv. 2) sa Wiro mowyobiloba. avtomobilis a. amortizAcia [laT. amorti zatio Sesusteba] da amor tQ zeba [germ. amostisieren] _ 1. manqana-mowyobilobaTa, na gebobaTa Rirebulebis TandaTanobiTi Semcireba maTi gacveTis Semdeg. 2. biZgebis, dartymebis Seb rZoleba specialuri mo wyobilobis saSualebiT. ¥ saamortizacio. s. mowyobiloba _ amorti zatori. amortizireba Scd. amOrful-i [berZ. amorphos] _ 1. (min, qim.) rasac kristaluri agebuleba ara aqvs (mag. qarva, fisi, mina.). 2. uformo. a. sxeuli. amorfiuli Scd. Amper-i _ eleqtrodenis Za lis sazomi erTeuli [fr. fizikosis ampése-is (17751836) gvaris mixedviT]. amplQtuda [laT. amplituoto sidide, sifarTove] _ 1. (fiz.) sxeulis udidesi gadaxra wonasworobis mdgo mareobidan; gaqanebis sidide. gaqanebis a. 2. sxvaoba barometris an Termometris or simaRles Soris. ¥ amplitudisa. amplitudasi, amplitudi Scd. Amplua [fr. emploi] _ 1. gar kveuli xasiaTis rolebi, rom lebic Seefereba msa xiobis Taviseburebebs, mis sasceno monacemebs. komikosis a. 2. (gadat.). roli, vinmes mdgomareoba. is Tavis a.-Sia. ¥ ampluisa. ampluasi Scd. Ampula [laT. ampulla] _ her metulad daxuruli minis patara WurWeli, romelSic wamalia. amputAcia [laT. amputatio mok veTa] _ qirurgiuli ope racia _ sxeulis da a vadebuli periferiuli na wilis (mag. kiduris) sruli an nawilobrivi mokveTa. filtvis a., kiduris a. ¥ amputireba. amUlet-i [laT. amuletum arab.] _ raime patara nivTi, -33- amf romelsac morwmuneebi Tan gvarad mcxovrebi] _ 1. atareben, viTomda avadm xerxemliani cxoveli, ro yo fobis `avi Tvalis~ an melic ganviTarebis pir raime ubedurebis Tavidan vel stadiaze sunTqavs asacileblad (asacdenad). la yuCebiT, wyalxmeleTa (qarT. sinon. avgarozi, Ti cxoveli. (mag., wyalxmeleTa lisma, Sana). bayayi, salamandra). 2. mcenare, romelic xarobs amunQcia [polon. amnicya rogorc wyalSi, ise xme laT.] _ 1. samxedro aR kaz leT ze. muloba (garda iaraRisa 3. avtomobili, tanki, TviT da tansacmlisa): salaSqro mfrinavi da misT. rom CanTa, sartyeli, maTara, sa leb sac SeuZliaT wylis qamre, sazeTe da sxva. dab rkolebaTa gadalaxva 2. cxenis aRkazmuloba (una cur viT. gi ri, mosarTavebi da sxva). Amur-i [fr. amour laT. amor amfiTEatr-i [berZ. amphiteat ron-amphi orive mxriv, irgv siy varuli] _ romaul miTo liv da theatron sanaxaobis logiaSi: siyvarulis Rmer adgili] _ 1. Tanamedrove Ti _ RmerTqal veneras vaJi, TeatrSi: parteris ukan ro melic warmodgenili Tan daTanobiT amaRlebuli hyavT mSvildisriani frTo dasajdomi adgilebi. sani ymawvilis (Wabukis) 2. Zvel saberZneTsa da rom sa xiT. meore saxelwodeba Si: wriuli an naxevrad wri _ kupidoni. berZnul miTo uli usaxuravo nageboba logiaSi: eroti. Tan daTanobiT amaRlebuli amfi... amfo... [< berZ. adgilebiT, sadac imar Te amphibios irgvliv, garSemo, boda sxvadasxa sanaxaoba. orive mxares; amphō orive] amfQtrite [berZ. amphitritç] _ TavsarTi, romelic aR _ berZnul miTologiaSi: niSnavs: gare mocvas, gar zRvis qalRmerTi, po se i Se mortymas, moc vas, an ori donis coli. sagnis damo ki debulebas: Amfora [amphora – berZ.] _ Zvel or mags, or mxrivs. saberZneTsa da romSi: Tixis amfiTeatri, amfibia. viwroyeliani oryura didi amfQbia [berZ. amphibios or ana -34- WurWeli Rvinis, zeTis da sxva siTxis Sesanaxad. anabAtizm-i [berZ. anabaptizô xe laxla vnaTlav] – re li giur-seqtanturi mimdi nareoba, romelic uaryofs saeklesio ierarqias, mo i Txovs, rom adamiani mo i naTlos mowifulobis asakSi. anabQoz-i [berZ. anabiôsis ga cocxleba, aRorZineba] _ (bi ol.) zog organizmSi: sa sicocxlo procesis dro ebiTi Seneleba an Sewyveta gare pirobebis SecvlasTan (mag., temperaturis Zalian daweva, uwylooba) dakav SirebiT; xelsayreli pi robebis dadgomasTan er Tad aRdgeba organizmis cxovelmoqmedeba. anabOlizm-i [berZ. anabolç aRmavloba] _ (biol.) or ga nizmSi nivTierebaTa cvlis im qimiur procesTa erToblioba, romelTa dro sac ujredebisa da qsovilebis Semadgeneli nawilebi warmoiqmneba; Se esatyviseba asimilacias; sa pirisp. katabOlizmi. anAgrama [berZ. ana gada..., pi ruku, ukan, sawinaaRmdego da gramma aso] – sityvaSi asoebis gadajgufeba, ga daadgileba, axali sityvis warmoqmnis mizniT. norma _ romani. anATema _ [berZ. anathema dakisrebuli] _ (ekl.) ek lesiidan gandevna; SeCveneba, dawyevla. a-ze gadacema. anAkonda [esp. anaconda] – yvelaze msxvili max rCo be la gveli (6-dan 11 m-de sigrZis). anakreOntul-i poezia _ po ezia, romelic um Rero da mxiarul cxov re bas, siy va ruls, Rvinos; sa qar T velo Si ara kre ontul leq sebs werdnen aleqsandre Wav Wa vaZe, gr. or beliani [Zveli berZeni poetis anakreontis saxe lidan]. anAlgia da analgEzia [berZ. analgesia] _ (medic.) tkivilis SegrZnebis dakargva. anAliz-i [berZ. analysis daSla] _ 1. mecnierebaSi kvlevis meTodi. 2. risme Seswavla nawilebad daSlis gziT; raime niv Tierebis Sedgenilobisa da Tvisebebis garkveva (sapir. sinTezi, mniS. 1). qimiuri a., sisxlis a. 3. risame yovelmxrivi gan -35xilva, garCeva. moTxrobis a. maTematikuri analizi _ ix. maTematikuri. ¥ analizuri. a. qimia. ¥ saanalizo. s. masala, s. Cai. analitikuri, analitiuri Scd. anAlog-i [berZ. analogos Se sabamisi, Sesatyvisi, Ta nazomieri, SefardebiTi] _ raRac msgavsi, Tanabari sagnebisa, movlenebisa da cnebebisa. analOgia [berZ. analogia Sesa tyvisoba] _ msgavseba sag nebsa, movlenebsa da cne bebs Soris. ¥ analogiuri, analogiisa. analogiasi Scd. anAloe [berZ. analogeion wig nebis qvesadgami] – mar TlmadidebelTa ek lesiaSi: magida, romelzedac saRm rTo wignebs deben locvis dros. anAlur-i [fr. anal – laT. anus yiTa nawlavi] – (anat). yiTa nawlavTan dakavSirebuli. a. xvreli. anAmnez-i [berZ. anamnesis mo go neba] – (medic.) cno be bi. avadmyofis cxovre bis ana pirobaTa Se saxeb da a va de bamde da avad myofobis gan viTarebis is toria; adgens eqimi avad myofis an misi axloblebis CvenebaTa mi xedviT. anAnas-i [esp. ananas, anana - gu ranis (brazilia) enidan nana] – mravalwlovani ba la xovani tropikuli mcenare bromeliebis ojaxidan; is xavs surnelovan nayofs; am mcenaris nayofi. anArqia [berZ. anarchia umTav roboba, areuloba] – 1. xe lisuflebis, marTva-gam geobis ararseboba. iq a. sufevs. 2. (gadat.) sruli uwesrigoba, areuloba, qaosi, stiqi u roba. a. ekonomikaSi. ¥ anarqiuli. a. mdgomareoba. anarxia, anarxiuli Scd. anArqizm-i – erT-erTi sa zo g adoebriv-po l i t i k u ri mimdinareoba. anarxizmi Scd. anArqist-i _ anarqizmis mim devari. ¥ anarqistuli a. Sexedulebani. anarxisti, anarxistuli Scd. ana -36- anatOmia [berZ. anatomē gak veTa] – 1. mecniereba, ro melic swavlobs cocxali organizmis agebulebas. 2. raime organizmis calkeuli an organos agebuleba. tvinis a., adamianis a., Tva lis a. 3. (gadat.). raimes agebuleba. siyvarulis a. ¥ anatomiuri, anatomi, ana tomireba. a. atlasi, a. gamokvleva. anatomQuri TEatri – sa mecniero-saswavlo da wese bulebaSi sagangebod mo wyobili sadgomi, sadac kve Ten gvamebs. anatomuri Scd. anatomQreba – gvamis gakveTa gamokvlevis mizniT. anatomi. anAfora [berZ. anaphora zeviT aweva, gamoyofa] – 1. (lit.). poeturi da oratoruli xerxi – erTi da imave si tyvis (winadadebis, bgeris) gameoreba ramdenime taepis (frazis) dasawyisSi. 2. mRvdlis zeda farTo da grZeli samosi. anaqrOnizm-i < [fr. anachro nisme < berZ. ana ukan da chro nos dro] – 1. qronoligiuri Se usabamoba; ama Tu im faq tis, movlenis SecdomiT mi kuTvneba sxva droisTvis, epo qisaTvis. a.-ebi istoriul romanSi. 2. Zveli drois gadmonaSTi, romelic ar Seesabameba Tanamedrove cxovrebis pi robebs: moZvelebuli Sexeduleba an Cveuleba. ¥ anaqronistuli. a. Sexeduleba. anaxronizmi, anaxro nis tuli Scd. Angar-i [fr. hangar] – speci aluri nageboba TviT mfrinavebis, Sveul mfre ne bisa da misT. sadgomad da mimdinare remontis Casa tareblad. Angina [laT. angina] – sa xis lorwovani garsis, nuSiseburi jirkvlebis mwvane anTeba. angiolOgia [berZ. angeion sis xlZarRvi da logos moZ Rvreba] – anatomiis na wili, romelic swavlobs sisxlZarRvebsa da limfur sistemebs. anglikAnuri: anglikanuri eklesia _ inglisis sa xel mwifo eklesia: pro tes tantizmis nairsaxeoba. anglosAqseb-i _ Zveli ger manuli tomebi (anglebi da -37saqsebi), romlebic me-5 s.-Si gadasaxldnen britaneTis kunZulebze da dai pyres in glisi. androgQnia [berZ. andtogynos orsqesovani aner (andros) ka ci da gynç qali] – (bi ol.). mdedrobiTi sqesis ar sebisaTvis mamrobiTi sqe sis niSnebis qona da pi riqiT. androfObia [berZ. ançr (andros) mamakaci da phobos SiSi, si Zulvili] – mamakacebis si Zulvili. anEmia [berZ. animia – an uar yo fiTi nawilaki da haima sisxli] – (medic.). sis xl nakleboba anesTEzia [berZ. anaisthçsia ug rZnobloba] – (medic.). mgrZno belobis dakargva an Sesusteba; gautkivareba operaciis gasakeTeblad. saerToa., adgilobrivi a. anestezia Scd. anEkdot-i _ [fr. anecdote – berZ. anecdotos gamoqveynebuli] – gonebamaxviluri ambavi sa sacilo daboloebiT. ¥ anekdoturi a. SemTxveva. ¥ saanekdoto. s. Janri. anegdoti, anegdoturi, sa anT anegdoto Scd. anEqsia [laT. anne x io Seer Teba] – erTi sa xelmwifos mier sxva qveynis an mi si teritoriis Tavis te ritoriisgan ZaliT Se erTeba: dapyroba. anTolOgia [berZ. antholo gia, anthos yvavili da legö vkreb – Zvel berZ. epig ramaTa kre bulebis saxel wodeba] – romelSic mo Tav sebulia sxva dasxva av toris krebuli, rCeuli mxat vruli Txzulebani, upiratesad leqsebi. qarTuli poeziis a. AnTrak-i [berZ. anthrax (anthrakos) nax Siri] – Zvirfasi Tvali. anTrAcit-i [berZ. anthrax nax Siri] – saukeTeso xarisxis qvanaxSiri Savi ferisa; mkvri via da liTonisebr priala. antraciti Scd. anTropogEnez-i [berZ. an thrôpos adamiani da genesis dabadeba, warmoSoba] – an Tropoligiis erT-erTi Zi riTadi nawili _ moZR v reba adamianis warmoSobis Sesaxeb. anTropOid-i [berZ. anthropo eidçs] – adamianis msgavsi anT -38- ma imuni (gorila, Simpanze, orangutani, giboni da sxv.). anTropolOgia [berZ. antrô pos adamiani da logos moZ Rvreba] – mecniereba, ro melic Seiswavlis adamianis warmoSobas, rasebs, evo lucias, biologiur bune bas, cvlilebebs mis age bulebaSi. ¥ anTropologiuri da saan Tropologio. a. (s.) kvleva-Zieba, a. (s.) muzeumi. antropologia, antropo logiuri, saantropologio Scd. antroposOfia [berZ. anthrô pōs adamiani da sophia sibrZne] – Teosofiis saxeoba, re ligiur-misTikuri moZ R vreba, romelic RvTis ad gilas gaRmerTebul ada mians ayenebs. antropofAgia [berZ. anthrô phagia < anthrôpōs adamiani da phagomai vWam] – kaciWamioba, kanibalizmi. anTropocEntrizmi [berZ. anthrôpos adamiani da laT. centrum centri] – religiuri Sexeduleba, romlis mi xed viTac adamiani aris umaR le si arseba, RvTis mier Seq mnili: igi warmoadgens samyaros centrsa da sa boloo mizans. animAlist-i [laT. animal cxo veli] – mxatvari an moqandake, romelic Tavis namuSevrebSi umTavresad cxovelebs asaxavs. ¥ animalisturi. a. ferwera, a. Janri. animAlur-i [laT. animal cxo veli] – cxoveluri: cxo velTan dakavSirebuli. anQmizm-i _ [< laT. anima su li] – pirvelyofil xalxTa rwmena, rom yvela sagans aqvs suli. Anketa [fr. anquêtteê] – 1. fur celi, romelzedac Ca mowerilia sxvadasxva ki Txva garkveuli cnobebis Sesagroveblad. a.-is Sevseba. 2. aseTi furclebis sa SualebiT cnobebis Seg roveba. a.-is mowyoba (Catareba). ¥ anketuri da saanketo. a. (s.) gamokiTxva, a. (s.) monacemebi, s. furclebi. Anklav-i [fr. enclave] – erTi saxelmwifos teritoria an teritoriis nawili, ro melic yoveli mxridan gar Semortymulia sxva sa -39- ant xelmwifos samflo be loe da misT. Sinaarsis mok biT da, romelsac ara aqvs led gadmocema, zogjer Se zRvaze gasasvleli. fasebis darTviT. Anod-i [berZ. anodos zeviT Ansambl-i [fr. ensamble erTad, svla] – dadebiTad damux mTlianoba] – 1. raime mTe tuli eleqtruli (sapirisp. lis yvela nawilis Se kaTodi). Tan xmebuloba, erTianoba. (mag., SenobaTa, nagebobaTa anomAlia [berZ. anōmalia us kompleqsi) wormasworoba] – kanon zo arqiteqturuli a. mierebis darRveva, saerTo 2. momReralTa, damkvrelTa, we sisagan, normisgan ga dax mocekvaveTa jgufi. veva. saestrado a., simRerisa da ¥ anomaliuri. cekvis a. a. movlena. ¥ ansambluri. anomaluri Scd. quCebis a. ganaSenianeba. anOnim-i [berZ. anônymos usaxelo] – werilis an antagOnizm-i [< berZ. antagō nisma kamaTi, brZola] – Se Txzulebis avtori, romlis urigebeli winaaRmdegoba, vinaoba ucnobia. interesTa Seurigebeli da ¥ anonimuri – xelmouwereli, pirispireba. usaxelo (werili, Txzu politikuri a., fsiqolo leba). giuri a., rasobrivi a. anonimiuri Scd. ¥ antagonisturi. Anons-i [berZ. annonce] – mokle a. winaaRmdegobani. winaswari gancxadeba mo mavali warmatebis, koncer antArqtika [berZ. ant (i) wi naaRmdeg da arktikos Crdi tis, gastrolebis da misT. loeTisa] – dedamiwis Sesaxeb. samxreTpolaruli mxare: ¥ anonsireba. moicavs antarqtidas, at anOsmia [berZ. uaryofiTi lan tis, indoeTisa da wyna nawilaki da osmç suni] – ri okeaneebis mimdebare te (medic.). ynosvis uqonloba, ritoriebs (ubnebs). moSla. ¥ antarqtikuli. anotAcia [laT. annotatio Se a. eqspedicia. niSvna] – wignisa, statiis ant -40- ¥ antarqtikisa. anaqtartikasi; anktarktika Scd. Antena [laT. antenna anZa] – gam tari an gamtarTa sistema, romliTac xorcieldeba radiotalRebis gamosxiveba (gadacemisas) an maTi daWera (miRebisas). satelevizio a. ¥ antenisa antenasi Scd. anti... [berZ. anti… winaaRmdeg] – TavsarTi (winsarTi), ro melic aRniSnavs raimes sapirispiros, rai me mimar Tulebis sawinaaRm degos. antihumanuri aqti, anti mec nieruli midgoma. antibiotQkeb-i [berZ. an ti winaaRmdeg da biotikos cocxali] – 1. mikroor ganizmebis mier warmoqmni li nivTierebani, romlebic Trgunaven baq teriebisa da sxva mikrobebis zrdas da spoben kidevac maT. 2. biologiuri nivTierebebi, ro melic medicinaSi ga mo iyeneba virusebis si cocxlis unarianobis da saTrgunavad (CasaxSobad, Casaqrobad). antidOteb-i [berZ. antidoton (mx).] – SxamsawinaaRmdego samkurnalo nivTierebani, rom lebic ixmareba mo wamvlis dros. antivQrusi [berZ. anti wina aRmdeg da laT. virus Sxa mi] – 1. vaqcina virusis wina aRmdeg. 2. specialuri sakompiutero programa, romelic kompi uterul mexsierebaSi po ulobs da spobs mavnebel prog ramebs (virusebs). antQTeza [< berZ. antithesis dapirispireba] – (lit.) stilistikuri xerxi, rac mdgomareobs sawinaaRmdego cnebebis SepirispirebaSi. antiTEzis-i [< berZ. anti thesis dapirispireba] – di aleqtikaSi: amosavali debulebis (Tezisis) sa wi na aRmdego debuleba, gan sja. antQkvar-i [laT. antiquarius] – piri, romelic vaWrobs an tikvaruli nivTebiT an agrovebs da swavlobs maT. antiqvari Scd. antikvAruli – Zveleburi da Zvirfasi. a. wigni, a. larnaki, a. suraTi. antikvAruli maRAzia _ an tikvaruli nivTebis ma Razia: antikvariati. -41 antikvariuli, anti qvari uli Scd. antQkur-i [< laT. antiquus Zveli] – 1. Zveli berZnuli an romauli (kultura, xe lovneba, sazogadoebrivi wyoba da sxv.). 2. rac silamaziTa da mox denilobiT antikur qan da kebebs mogvagonebs. (mag., saxis an sxeulis nak vTebi). a. filosofia, a. xelovneba, a. Teatri. antiuri Scd. antilOpebi [fr. antilope (mx.)] – wyvilCliqiani mcoxnavi ZuZumwovrebi RrurqianTa ojaxisa (arCvebi, qurcikebi anu jeirnebi da misT.). mx. antilopa. ¥ antilopisa. antilopasi Scd. anti pATia [berZ. antipatheia] – arakeTilganwyobileba, si Zulvili visame mimarT (sapirisp. simpaTia). ¥ anti paTiuri. a. pirovneba. anti patia, anti patiuri Scd. antQpod-i [berZ. antipodes (mr.) erTmaneTisken fexebiT miq ceulni] – 1. (wign.). de da miwis or mopirdapire ant wertilad mcxovrebni erT maneTis mimarT. 2. (gadat.) visime an erTma neTis sawinaaRmdego xa siaTis, TvisebiTa, msof lmxedvelobis mqone ada mi anebi. Cveni sazogadoebis a. – ebi. antisanitAria – sanitariis moTxovnilebebTan Seu Tav sebeli; usufTaoba, si bin Zure. ¥ antisanitariuli. a. pirobebi. antisanitaruli Scd. antisEismur-i – miwisZvris sawinaaRmdego (ix. seismu ri.). a. RonisZiebebi. antiseismiuri Scd. antisEmit-i – piri, romelic eb raelebTan mtruladaa da mokidebuli (ganwyobili); sxva gvarad _ iudofobi. antisemQtizmi-i (sxvagvarad iudofobi) – ebraelebis siZulvili. ¥ antisemituri. a. ganwyobileba, a. ga mox tomebi, a. gamosvlebi. antisemitiuri Scd. antifASist-i faSizmis wi naaRmdeg mebrZoli. ¥ antifaSisturi. ant -42- a. organizacia, a. moZ raoba. antQfriz-i [ingl. antifreeze – berZ. anti winaaRmdeg da ingl. freeze gayinva] – siTxe, romelsac gayinvis dabali temperatura aqvs. antQqriste [< berZ. anti christos] – qristianul sar wmunoebaSi: qristes mTavari mowinaaRmdege. antOnim-i [fr. antonyme < berZ. anti winaaRmdeg da onomo saxeli] – (lingv.). sityva, romelsac sxva sityvis sapirispiro mniSvneloba aqvs. (mag., kargi – cudi, didi – patara). ¥ antonimuri. antonimiuri Scd. Antraqt-i [fr. antracte (entre Sua, Soris)] – 1. Sesveneba saTeatro or moqmedebas, an koncertis, saRamosa misT or ganyofilebas Soris. 2. musikaluri nomeri (in termedia), operis or moqmedebas Soris srul deba. antrakti Scd. AntraSa [fr. entrechat] – sa ba leto cekvebSi: msubuqi Sextoma, romlis drosac mocekvavis fexebi ramden jerme swrafad exeba er TmaneTs. Antre [fr. entrée] – 1. cirkSi: klounebis nomeri – ko me diuri scena (laparaki an pantomima). 2. baletSi: erTi an ramdenime Semsruleblis gamosvla cekviT. antrEkot-i [fr. antrecôte] – 1. neknebs Soris amonaWeri xorci, Cveulebriv Zroxis (miirTmeven Semwvars. 2. aseTi xorcis mwvadi. antreprenQor-i [fr. entre preneur] – saTeatro, sacirko warmodgenebi, koncertebis momwyobi kerZo piri. 2. aseTi xorcis mwvadi. antrEsol-i [fr. entresol] – 1. saxlis zeda naxe var sar Tu li. 2. maRal oTaxSi gakeTebuli naxevariarusi aivnebiT. antUraJ-i [fr. entourage] – (saub.). garemomcveli pi ro baTa erToblioba: garemo. Teatraluri a. Anu – Sumerul miTologiaSi: erT-erTi umTavresi RvTa eba. qalaq uruqis mfar veli. anulQreba [laT. annularet ga nadgureba, gauqmeba] – ra i mes aranamdvilad ga mo cxa deba, gauqmeba. -43 xelSekrulebis, dakveTis, a. ¥ anulirebuli. anUria [berZ. an uaryofiTi nawilaki da uron Sardi] – (medic.). Tirkmelebis mier Sardis gamoyofis sruli Sewyveta. Anfas-i [germ. enface pirisa xeSi] – pirsaxe winidan, pirdapir. AnSlag-i [germ. anschlag] – Te atrSi, kinoSi da misT. ga mokruli gancxadeba, rom yve la bileTi gayidulia. anCOus-i [ingl. anchovies (mr.). – esp.] – zRvis wvrili Tev zi: xamsa, qafSia. Aorta [berZ. aurtē] – (anat.). mTavari, yvelaze msxvili arteria, romelic gulTan sisxls awvdis sxva arte riebs da organoebs filt vis garda. apATia [berZ. apatheia ugrZnob loba, sruli gulgriloba. ¥ apaTiuri. a. mdgomareoba. apatia, apatiuri Scd. apArat-i [laT. apparatus mo wyobiloba] – 1. xelsawyo, romelic meqanikurad as rulebs raime samuSaos. telefonis a; rentgenis a. 2. dawesebulebaTa erTobli oba, romlebic emsaxurebian apa mmarTvelobas an meurneobis raime dargs. saxelmwifo a. avtotrans portis a. 3. dawesebulebis, orga ni za ciis TanamSromelTa er Tob lioba. saministros a. 4. (fiziol.). organoebi, rom lebic erT raime funqcias asruleben. sametyvelo a., mxedvelo bis a. ¥ saaparato – sadgomi, sa dac aparatebi (mniSv. 1) aris moTavsebuli. aparAtura – (mniS. 1) erTob lioba; aparatebi. qimiuri a., eleqtruli a. aparTEid-i [afr. apartheid calcalke cxovreba] – rasob rivi diskriminaciis forma, qveyanaSi mosaxleobis Zal momreobiT gayofis po litika, romelic, da fuZ ne bulia rasobriv dis kri minaciaze. aparteidi, apartheidi Scd. apartAment-i [fr. appartement oTaxi, bina] – didi, mdid ruli bina. apAtrid-i [berZ. a uaryofiTi nawilaki da patris samSoblo] – (samarT.). piri, romelic ar ape -44- iTvleba arc erTi qveynis moqalaqed (qveSevrdomad). igivea rac apolidi. apelAcia [laT. appellatio mi marTva, saCivari] – (sa marT.). sasamarTlo gadawy vetilebis gasaCivreba in s tanciaSi. ¥ saapelacio. s. saCivari, s. vad. apEndiqs-i [laT. appendix da namati] – (anat.) brma naw lavis danamati – Wia naw lavi. apendQcit-i (medic.). apendiq sis anTeba. aperQtiv-i [fr. apéritif] – sus ti spirtiani sasmeli, ro melsac madis aRsaZvrelad (mosayvanad) svamen. Apeqs-i [laT. apex mwvervali] – (astr.). 1. wertili cis Tavze, romlis mimarTulebiTac moZraobs dedamiwa mocemul momentSi. 2. cis wertili, romliskenac moZraobs mzis sistema. aplAzia [berZ. a uaryofiTi nawilaki da plasis warmoqmna] – (biol.). Tandayolili ar qona sxeulis raime na wilisa an organosi. aplikAtura [laT. applico mi vadeb, movargeb] – TiTebis ganlageba musikaluri sak ravis dakvrisas; misi aR niSvna notebze. aplikAcia [applicatio mideba, morgeba] – naxatis, or na men tis Seqmna sxvadasxva feris qaRaldis an qsovilis naW rebis dawebebiT (da kere biT). aplodQsment-i [fr. applaudis sement] – (wign.). taSis kvra, taSi risame mowonebis niS nad an misalmebis ga mo sa xatavad. darbazSi gaisma a. aplodismentebi (mr.) Scd. Aplomb-i [fr. aplomb Sveuli mdgomareoba, Sveuli] – sakuTar Tavze didi war modgena, rixi, rac Canas la parakSi an qcevaSi. a.-iT damkvidreba. apOgea [berZ. apogeion miwidan daSorebuli – apo gareSe da ge miwa] – 1. (astr.). mTvaris (an dedamiwis xelovnuri Tanamgzavris) orbitis wertili, romelic yvelaze metadaa daSorebuli deda miwas. 2. gadat. (wign.). risame gan viTarebis umaRlesi wer tili; ayvaveba, gafurCqvna. ¥ apogeisa apogeasi, apogeia Scd. -45- apoliqtQkur-i [berZ. apo apo da amitom ar Sedis saRmrTo werilSi. deiktikos damamtkicebeli] – sarwmuno, ueWveli, logi apolOget-i [berZ. apologêtikos dacviTi] – damcveli ro kurad aucilebeli. melime ideis, moZRvrebisa apoTEoz-i [berZ. apthēosis da a.S. gaRmerTeba] – 1. (wign.). sabazro ekonomikis a, ra ime movlenis, ambis, an Sarl degolis politikis pirovnebis gandideba. a. –aleqs moskoviCi. Tbilisis 1500 wlis iubi ¥ apologia. lis a. apologEtika [berZ. apolo 2. (Teat.) speqtaklis an sa gētikos damcveli] – 1. RvTis zeimo koncertis bolo ma metyvelebis dargi, ro sobrivi scena, romelSic melic miznad isaxavs gan didebulia, Seqebulia xal xi, gmiri, raime sazo qris tianuli religiis gadoebrivi movlena da dacvas. sxv. 2. gadat. (wign.). risme Tav 3. (ist.). Zvel saberZneTsa da gamodebiTi dacva, qeba – romSi: romelime gmiris an dideba. mefis gandideba. apolOgia [berZ. apologia dac apokAlifs-i [berZ. apokolypsis va, dasacavi, sityva] – (wign.). gamocxadeba] _ `axali aR T visame an risame dacva, ga qmis~ erT-erTi wigni: qris marTleba, Seqeba (zepirad tianuli-saeklesio wig ni, an werilobiT). bolos darTuli, romelic apOlon-i [berZ. apollôn] – Seicavs mistikur winaswar berZnul miTologiaSi: si metyvelebas `qveynis da naTlis, xelovnebisa da sasrulze~. winaswarmetyvelebis Rmer a. dadgoma. Ti,zevsis Svili. ¥ apokalifsisi dasaSvebia. apoplEqsia [berZ. apoqlçxia apokali ps[isi] Scd. vartyam, varetianeb] – (me apOkrif-i [berZ. apokryphos da dic.). uecari dadam b la faruli, saidumlo] _ iseTi veba, damblis dacema, rac bibliuri Txzuleba, ro gamowveulia cxvirSi sis melsac ar scnobs eklesia xlis CaqceviT an tvinis apo -46- sisxlZarRvis dacobiT. ¥ apopleqsiuri. a. dambla. apopleqsuri Scd. apostAsia [berZ. apostasia] – (wign.). Zveli rwmenisgan gan dgoma. apOstol-i [berZ. apostolos des pani, mociquli] – 1. ieso qristes yovel 12 mo ciqulTagani, misi moZRvr e bis gamavr celeblebi. 2. (gadat.). Tavgamodebuli gamavrcelebeli raime ide isa, moZRvrebis. apOstrof-i [fr. apostropheberZ. aposrophos gverdze an ukan moqceuli] – mZimis msgavsi striqonzeda ni Sa ni, romelic ismeba ga mo tovebuli xmovnis ad gilas. fr. Jeanne d’Arc (nacvlad de arc -isa) da aqedan qar TulSic: Jana d’arki, d’ar taniani (de artanianis nac vlad). aprQor-i [< laT. a priori dasa bamidan, warsulidan] – wi naswar, cdamde, a. damtkiceba, mtkiceba. ¥ aprioruli _ cdisgan da moukidebeli, imTavidanve arsebuli. aprobAcia [laT. aprobatio mo woneba] – 1. oficialurad gamoxatuli mowoneba, da dastureba gamocdis, Se mowmebis Sedegad, axali meTodis a. 2. sasoflo – sameurneo kulturaTa naTesebis ga mokvleva saukeTeso Teslis SesarCevad. ¥ aprobireba AJio [it. aggio] – (finans.). fu lis niSnebis da sxv. fa si ani qaRaldebis kursis awe va (sapiris. dizauio). aJiOtaJ-i [fr. agiotage] – di di aRelveba, aurzauri ra ime ambis gamo. atyda a. a. birJaze. aJitAcia [fr. agitation] – (wign.). Zlieri mRelvareba, aRgznebuli mdgomareoba. aJUruli [fr. a jour gamWoli, sinaTlis gamtari] – gamW vir vale (qsovili, naqargi, saoqromWedlo nakeToba da sxv.). a. xelTaTmani. Ar-i [fr. are – laT. area farTo bi, zedapiri] – miwis far Tobis sazomi: udris 100kv. m –s (heqtaris 1/100). arAbesk-i [ix. arabeskebi] – klasikur sabaleto cekva Si: moZraoba romlis dro sac sxeuli eyrdnoba erT -47fexs, meore fexi ki gaS verilia ukan. arabEskebi [fr. arabesquos – esp., it. arabesco arabuli] – 1. rTuli ornamenti, ro melic Sedgeba geomet ri uli figurebisagan, sti li zebuli foTlebisa da misT. (evropaSi Sevida ara beTidan). 2. patar-patara litera tu ruli an musikaluri na warmoebTa krebuli. am mniSvnelobiT mx. ar ixmareba. aranJQreba [< fr. arranger wesrigSi moyvana] – (mus.). erTi wyeba sakravebisaTvis (an xmebisaTvis) daweri li musikaluri nawar mo ebis gadakeTeba sxva sak ravebisaTvis (an xmebi saTvis). Arara da Ara [amer. ] – didi, uqoC ro grZel boloiani TuTiyuSi: mwvane da wi Teli SeferilobiT, gav r ce lebulia amerikaSi. arAqis-i [berZ. arachion abla buda] – erTwlovani zeTova ni mce nare parkosanTa oja xi sa, zevidan parks aqvs ZarRvebis ablabudisebri qseli; nayofi iWmeba. (qarT. saxeli: miwis Txili). arg moxaluli a. araxisi Scd. Arbitr-i [fr. arbitre – laT. arbiter] – msaji sportis zog saxeobaSi. cxenosnobis a., Widaobis a. arbQtraJ-i [fr. arbitrage] – sa dao sakiTxebis gadawyveta arbitrebis saSualebiT; samediatoro sasamarTlo. Argo [fr. argot Jargoni] – (lingv.). pirobiTi ena ro melime socialuri an pro fesiuli jgufisa. qurduli a. ¥ argotizmi, argotikuli. argUment-i [laT. argumentum mtki ceba] – 1. (wign.). lo gi kuri mosazreba, sabuTi, romelic mohyavT risme dasamtkiceblad. 2. (maTem.). damoukidebeli cvla di sidide, romlis cvlilebac aris damo kidebuli meore sididis (funqciis) cvlilebaze. damajerebeli a. ¥ argumentirebuli. a. msjeloba. argumentAcia [laT. argumen tatio] – 1. argumentebis moy vana. debulebis a. sWirdeboda. 2. argumentebis erToblio ba. mecnieruli a. arg -48- argumentQreba _ igivea, rac argumentacia (mniS.1). arEal-i [laT. arealis – area mo edani, sivrce] – 1. ama Tu im movlenis, mcenaris an cxovelis calkeuli sa xeoba, wiaRiseuli d a.S. gaavrcelebs are deda miwaze. 2. (lingv.) ama Tu im enobrivi movlenis gavrcelebis are. Arena [laT. arena. qviSa.] – 1. moedani qviSiT moyrili, Zvel romaul amfiTeatrSi, sadac gladiatorebis da a. S. brZola imarTeboda. 2. cirkis mrgvali naxerx day rili moedani. 3. (gadat.) moRvaweobis dargi, sarbieli, asparezi. a.-ze arian klounebi. ¥ arenisa. arenasi Scd. politikuri brZolis a. Arenda [polon. arenda.] – 1. uZravi qonebis daqiraveba saTanado xelSekrulebis dadebiT; ijara. 2. gadasaxadi aseTi xelSek ru lebis mixedviT. areOpag-i [laT. Areopagus – berZ. Araios pagos aresis bor cvi] – 1. (ist.) Zveli aTenis umaRlesi sasamarTlo, rom lis sxdomebic omis Rmer Tis aresisaTvis mi kuTvnebul borcvze imar Teboda. 2. (gadat., zogjer iron.). av toritetuli adamianebis Sekreba raime sakiTxis ga dasawyvetad. 3. Tanamedrove saberZneTSi: umaRlesi sasamarTlo. Ares-i [berZ. Arçs] – berZnul miTologiaSi: omis RmerTi, zevsisa da heras Svili. ArTrit-i [berZ. arthron sax sari] – (medic) saxsrebis an TebiTi daavadeba. Aria [it. aria] – (mus.). erTi xmisaTvis Sesasrulebeli vokaluri nomeri, Cveuleb riv operaSi, oratoriaSi, kan tataSi. ¥ ariasi Scd. ariEleb-i [sanskr. arias] _ indoiranul enebze mola pa rake tomebisa da xalxebis (in doelebs, iranelebs...) saerTo saxelwodeba; me19 s.-idan moyolebuli ix mareboda, saerTod, indo evropul enebze molaparake xalxebis aRsaniSnavad; faSistur germaniaSi am sityvas mieniWa tendenciuri da antimecnieruli mniSv neloba [uZveles Zeg leb Si indoiranuli xalxebi -49(me zobeli an dapyrobi li xalxebisagan gan sxvavebu lad) Tavis Tavs uwodeb dnen `arielebs~,rac niSnavs sruluflebian adamianebs]. ariErgard-i [fr. arriérre – garde, _ arriérre zurgidan da garde dacva] – jaris (an flotis) nawili, romelic mTavar Zalebs boloSi mih yveba da icavs maT uknidan Tavdasxmisagan. (sapirisp. avangardi). ariErscena – (Teatr.) scenis ukana nawili. arQeta [it. arietta] – (mus.) mci re aria. ariTmEtika [berZ. arithmetikē – arithmos ricxvi] – maTematikis nawili, romelic swavlobs ricxvTa Tvisebebs da maTze moqmedebas. ¥ ariTmetikuli. a. amocana, oTxi a. moq medeba. arQTmia [berZ. a uaryofiTi nawilaki da rhythmos riTmi] – (medic.) gulis moqmedebis (muSaobis) normaluri rit mis darRveva. arQman-i [berZ.] – Zvel spar sul religiaSi: borotebis RvTaeba (sparsulad – anhra – mainiu), Seurigebeli mte ari ri Tavisi Zmis – keTili RvTaebis, ormuzdisa. aristOkrat-i [germ. Aris tokrat fr. aristocrate] – 1. ada miani, romelic mi e kuTvneba didgvarovanTa wres; aristokratiis war momadgeneli. warmoSobiT a. 2. adamiani, romelic mi e kuT vneba sazogadoebis privi legiur nawils. finansuri a. ¥ aristokratuli. a. manerebi. aristokratuli un da ga varCioT aristokratiu lisgan (ix. aristokrati). aristokrAtia [berZ. aristo kratia] – 1. klasobriv sa zo gadoebaSi: umaRlesi wo deba gabatonebuli klasis priviligirebuli fena, did gvarianebi. 2. romelime klasis an so cialuri jgufis pri vi le girebuli nawili, zeda fena. 3. (ist.) saxelmwifo mmar T velobis iseTi forma, ro desac Zalaufleba dide bulTa mcirericxovani kla sis xelSia (mag., Zvel saberZneTsa da romSi). ¥ aristokratiuli. a. zeda fena, a. saloni. ark -50- 3. jaris SenaerTi, romelic aristokratiuli un da ga Sedgeba ramdenime korpusis varCioT aris tokratulis an diviziisgan. gan (ix. aris tokrati). sahaero a., sadesanto a. arkEbuz-i [fr. arquebuze] – Zve moqmedi armia – frontze leburi patruqiani To fi, myofi jarebi. ro melic lulidan itene 4. gadat. (wign.). raime niSnis boda (xmarobdnen me – 14 mixedviT gaerTianebuli – 16 s.-ebSi). ada mianTa didi raodenoba. armagEdon-i [ebr. harim giddin avtomobilistTa a; umu `qalaqi megidas mTasTan~, SevarTa a. sadac xSirad xdeboda sab ¥ saarmio. rZolo Setakebebi] – adgili s. divizia. Crd. palestinaSi sadac arOmat-i [fr. aromate < berZ. RvTis metyveli ioanis ga aröma (arōmatos) surnelovani mocxadebis mixedviT unda nivTiereba] – sasiamovno moxdes saboloo Setakeba suni; keTilsurneleba RvTiur da satanur Zalebs (surne leba). Soris. da sadac satana ¥ aromatuli da aro ma ti Zleuli iqneba miqael mTa ani. varangelozis mier (ieso a. Cai. qristes mier). aromatiuli Scd. Armada [esp. armada floti] arsEnal-i [fr. arsenal – arab.] – – samxedro gemebis, TviTm 1. iaraRisa da saWurvilis frinavebis an tankebis di sawyobi. di SenaerTi. 2. gadat. risme didi ra o Armia [fr. armée – armer Se denoba. iaraReba] – 1. saxel mwi codnis a. fos mTeli SeiaraRebuli artezQuli [fr. artésien < (saxmeleTo, sazRvao, sa safrangeTis provincia ar haero) ZalaTa erTobli tua-s (Artois) saxelidan] oba. – rac dakavSirebulia mi a.-Si gawveva. wisqveSa wylebTan, rom 2. kerZod saxmeleTo Seiara lebic ganicdian bunebriv Rebuli Zalebi (qarT. si wnevas. non. jari). -51- art gansazRvruli a., ganu sazRvreli a. qveSa wylebi [berZ. Artemis (Artemidos)] – berZnul mi artikulAcia [laT. articalatio] – (lingv.) sametyvelo orga TologiaSi: apolonis da; noebis moqmedeba an mdgo cxovelebisa da nadirobis mareoba ama Tu im bgeris (Semdeg – qalwulobisa warmoTqmisas. da mSobiarobis) mfarveli qalRmerTi. artilEria [fr. artillerie] – 1. sxvadasxva cecxlsasroli artEmida [berZ. Artemis (Ar iaraRis (qvemexebis, hau bi temidos)] – berZnul miTo cebis, naRmtyorcnebis da logiaSi: apolonis da; misT.) saerTo saxelwo cxovelebisa da nadirobis deba. (Semdeg – qalwulobisa tanksawinaaRmdego a., sa da mSobiarobis) mfarveli zenito a., sanapiro a. qalRmerTi. 2. aseTi SeiaraRebis mqone artEria [berZ. artēria] – 1. (ant.) jaris gvareoba. sisxlZarRvi, romelic gu a.-Si msaxurobis, a.-is lidan sisxls awvdis yvela mzvervi, a.-is divizionis organos da qsovilis (Sdr. mzveravi oceuli. vena). ¥ saartilerio. 2. (gadat.) (wign.) ityvian mi s. cecxli, s. saswav le be mos vlis gzebze (rkinigza li. ze, sa naosno mdinareze, 3. samxedro mecnierebis aseTsave arxze da misT). dargi, romelic swavlobs ¥ arteriuli. yovelgvar cecxlsasrol a. sisxli. iaraRs da mis gamoyenebas arterialuri Scd. brZolaSi. Artikl-i [fr. < article – laT. Artist-i [fr. artiste] – (ingl.). articulus] – zogierT enaSi: msaxiobi. damxmare sityva, romelic ¥ artistuli da saartisto win uZRvis arsebiT saxels a. niWi, a. (s) monacemebi. da gamoxatavs mis gansaz artQstizm-i – (wign.). didi Rvrulobas an ganusaz da natifi ostato ba xelov Rvrelobas, xSirad, agreTve, nebaSi; virtuozu lo ba. sqess, brunvas, ricxvs, artezQuli wylebi – miwis arf -52- pianistis a., mxatvruli kiTxvis a. Arfa [germ. harfe] – uZvelesi droidan cnobili simebiani sakravi. arqAizm-i [fr. archaisme – berZ. archaios Zveli] – 1. moZvelebuli movlena, Zve li drois gadmonaSTi. 2. (enaTm.) moZvelebuli, yo veldRiuri xmarebidan ga mosuli sityva, gamoTqma an garamatikuli forma. arxaizmi Scd. arqAul-i [berZ. archaois] – rac Soreul warsuls ga ne kuTvneba; Zveli, uZvelesi, Zveleburi. a. stili. arxauli Scd. arqeo... [berZ. archaios Zveli, Zveleburi] – rTul sity vebSi uCvenebs am sityve bis damokidebulebas siZve lesTan. ¥ arqeologi. arqeolOgia [berZ. archaios Zveli da logos moZRvreba] – mecniereba, romelic Zveli xalxebis kulturasa da yo facxovrebas swavlobs Se monaxuli nivTieri Zeg le bis mixedviT; aseTi Zeg lebis mosapoveblad arqeologebi gaTxrebs awar moeben. ¥ arqeologiuri da saar qe ologio. a. (s.) aqspedicia, a. (s.) ga Txrebi, arxeologia, arxeolo gi uri, saarxeologio Scd. arqeoptEriqs-i [berZ. archai os Zveli da pteryx frTa] – (paleont.) ganaTxari frin veli; frinvelTa klasis erT-erTi yvelaze Zveli warmomadgeneli. arqEti p-i [berZ. archetypon] – (wign.). risame pirveli saxe, sawyisi, amosavali forma. arqEul-i Era [berZ. archaios Zveli] – uZvelesi era de damiwis geologiur isto riaSi. arqi... [berZ. archi ufrosi, mTa vari] – 1. TavsarTi (win sarTi). romelic, niSanTvi sebis umaRles xarisxs aRniSnavs. arqiZneli. 2. rTuli sityvebis pirveli nawili, romelic saeklesio codnas da ierarqias aR niS navs. arqiepiskoposi, arqiman driti. arqQel-i [berZ. archiereus mRvdel mTavari] – mRvdel mTavarTa (episkoposisa da -53mitropolitis) zogadi sa xeli. arqiepiskOpos-i [berZ. archi episkopos] – mRvdelmTavari, xarisxiT episkoposze ma Rali da mitropolitze da bali; mTavarepiskoposi. Arqiv-i [laT. archivum –berZ. archaios Zveli, uZvelesi] – 1. dawesebuleba,sadac inaxeba Zveli werilobiTi Zeglebi da sabuTebi. saxelmwifo a. 2. raime dawesebulebis gan yofileba, sadac inaxeba Zveli sabuTebi, damTavre bu li saqmeebi da misT. 3. dawesebulebis an calke piris werilebis, xelna werebis, fotosuraTebis da misT. krebuli. iv. javaxiSvilis a. ¥ saarqivo. s. masalebi. arxivi, saarxivo Scd. arqivarQus-i – arqivis gamge; arqivis mcveli. arqimAndrit-i [berZ. archiman dritēs – archō win mivdivar da mandra farexi] – 1. marTl ma didebeli eklesiis ber Ta umaRlesi saeklesio wo deba. 2. didi monastris winamZRv ris sapatio tituli. arq arqi pElag-i [berZ. archi Tav sarTi; niSnavs: dasawyiss, mTavars, ufross da pelagos zRva] – erTmaneTTan ax los mdebare calkeuli kun Zulebis jgufi zRvaSi. havais a. arxi pelagi Scd. arqiteqtOnika [berZ. archi tektonikç samSeneblo (xelov neba)] – 1. literaturuli an xelovnebis nawarmoebis calkeuli nawilebis Ta na zomieri ganlageba, rac qmnis mTlianobis da dam Tavrebulobis STabeW di lebas; kompozicias. 2. (geol.). ama Tu im adgilas geologiuri agebulobis suraTi. arqitEqtor-i – arqiteqtu ris specialisti (qarT. si non. xuroTmoZRvari). ¥ arqiteqtoruli, saarqiteq toro. a. niWi., s. fakulteti, s. saxelosno. arxiteqtori, arxiteqto ruli, saarxiteqtoro Scd. arqiteqturuli, saarqi teq tu ro. sxvaa (ix. arqi teq tura). arqitEqtura [laT. archi tectura – berZ. architektura] – 1. arq -54- nagebobis daproeqteba, aSe neba da mxatvruli gafor meba; 2. nagebobis stili (qarT. si non. xuroTmoZRvreba). Zveli qarTuli a., go ti kuri a. ¥ arqiteqturuli, saarqiteq turo. a. ansambli. a. Zegli; pro eqtis s. gadawyveta. arxiteqtura, arxiteq turuli, saarxiteqturo Scd. Arqont-i [berZ. archôn (archōntos) mmarTveli, ufrosi] – (ist.). umaRlesi Tanamdebobis pi ri Zvel saberZneTSi, aTen Si. Arqtika < [laT. arcticus berZ. arktikos CrdiloeTisa] – dedamiwis Crdilo-po la ruli mxare, romelic gars ekvris poluss. ¥ arqtikuli. a. eqspedicia, a. yinuli, a. hava. ¥ arqtikisa. arqtikasi, arktika Scd. Arxar-i [Turq.] – veluri cxvari; gavrcelebulia sam xreT cimbiris, Sua da centraluri aziis mTebSi. asamblaJ-i [fr. assamblage] – zvris sxvadasxva ganakveTze dakruli erTi an ramdenime yurZnisagan miRebul axal Rvinis markebis ur Ti erTSereva cqriala Rvi no ebis dasamzadeblad; aad vilebs Semdgom teqno logiur operacias – ke pavs. asamblEa [fr. assenbliée kreba] – raime saerTaSoriso or ganizaciis wevrTa kreba. gaeros generaluri a. ¥ asambleis. asambleasi, asambleia Scd. asEmbler-i [ingl. assembler] – damxmare programa ope raciul sistemis Se mad gen lobaSi; prog ra mirebis ena. asenizAcia [fr. assainissenent gajansaReba] – sibinZuris gatanis RonisZiebaTa sis tema: raime adgilas hi gienuri pirobebis ga um jo beseba. ¥ saasenizacio. s. a/manqana, s. samuSaoebi. asEptika [berZ. a uaryofiTi nawilaki da sçphikos lpobis gamomcvevi] – (medic.). sa ope racio iaraRebis da mar lebis gamoxarSva orTqlSi gatareba. asTEnia [berZ. astheneia] – (me dic.) fizikuri da nervuli -55me dic. sisuste, uRonoba. AsTma [berZ. asthma] – gamow veulia gulis an grZnobebis daavadebiT. As-i [< fr. as. kiko, tuzi] – 1. sa xelganTqmuli mfrinaviga manadgurebeli, sahaero brZolebis virtuozi, ro melmac garkveuli raode nobis mtris TviTmfrinavi Camoagdo. 2. saukeTeso sportsmenzedac ityvian. asignAcia [fr. assignation] – (moZ.) qaRaldis fuli. asimEtria [berZ. asymmetria] – simetriis uqonloba an darRveva. ¥ asimetriuli. a. figura. asimetriuli Scd. asimilAcia [< laT. assi milatio msgavseba, damsgav seba, mimsgavseba] da asi milQreba [ger. assimilleren] – 1. (wign.) romelime xalxis erovnuli Taviseburebebis moSla da misi gaTqvefa sxva xalxSi. 2. (biol.) organizmis mier ga reSe nivTierebis SeTvi se bis procesi. 3. (lingv.) erTi bgeris sruli an nawilobrivi damsgavseba aso meore, mezobel bgerasTan. asimiliacia Scd. asQstent-i [laT. assistens (assistentis) damxmare, damswre] – 1. piri, romelic exmareba specialists muSaobaSi (mag. eqimis TanaSemwe leqciaze an gamocdaze da sxva.). profesoris a. 2. umcrosi maswavleblis Tanamdeboba umaRles sas wavlebelSi. kaTedris a. Asket-i [berZ. ascētē rameSi movarjiSe] – askeptizmis mimdevari. askEtizm-i [germ. Asketismus berZ. askētēs] – 1. religiuri moZRvreba,romelic qadagebs ukidures TavSekavebas, sxe ulis daTrgunvas da am gziT zneobrivi sasufevlis miRwevas. 2. ukiduresi TavSekaveba, uaris Tqma yovelgvar am qveyniur siamovnebaze. ¥ asketuri. a. cxovreba. Asort-i [fr. assorti SerCeuli raime specialurad Ser Ce uli narevi. Sokoladis a. asortQment-i [fr. assortiment] – sxvadasxva saqoneli (na warmi). asp -56- mdidari a. avtomobilis a. Aspeqt-i [laT. aspectus Sexe duleba, saxe] – 1. (wign.). aseTi an iseTi Sesruleba, Tvalsazrisi, romliTac ga nixilaven sagnebs, mov lenebs da sxv. sakiTxis ganxilva sxva dasxva a.-iT. 2. (gramat.) zmnis kategoria; aCvenebs dasrulebulia Tu ara moqmedeba.(qarT. sinon. saxe). sruli a., usrulo a. aspekti Scd. asociAcia [laT. assotiotio vu erTeb, SeerTeba] – 1. ada mianTa an organizaciaTa ga erTianeba, kavSiri, amxa na goba. mecnier muSakTa a. 2. risame jgufi, SenaerTi. molekulaTa a: 3. (fsiq.). iseTi kavSiri, war modgenaTa Soris, rodesac erTs meoris gamowveva Se uZlia. a. msgavsebis mixedviT. ¥ asociaciuri. a. kavSiri. asocirEbuli [germ. assozie ren asociaciis wevrad gax doma]: asocirebuli wevri – arasruluflebiani wevri raime saerTaSoriso or ganizaciisa (qveyana, rome lime qveynis or ga ni zacia). aspQrant-i [laT. aspirans (aspi rantis) vinc eswraf vis rasme] – piri, romelic samecniero – kvleviTi an pedagogiur moRvaweobisaTvis emzadeba (umaRles saswavlebelSi an samecniero – kvleviT dawesebulebaSi). ¥ saaspiranto. s. gamocdebi. aspirAntura [germ. aspirantus – laT.] – aspirantebis momzadebis sistema. daswrebuli a. aspirAcia [laT. aspiratio amo sunTqva] – (medic.). raime da avadebis Sedegad sxeulis RruSi dagrovebuli si Txis an haeris amosrutva (SpriciT an ufro rTuli xelsawyoTi). Astarte [berZ. Astartç – Zv. ebr.] – sirielTa da finikielTa mTavari qalRmerTi, mi wis, nayofierebisa da siy varulis mfarveli, as tartis kultma gavlena moaxdina saberZneTis kul tze – afroditisa. asteroQdeb-i [berZ. astēr varskvlavi da eidos saxe] – (astr.). mcire planetebi, romlebic brunaven mzis -57garSemo, umTavresad marsi sa da iupiteris orbitebs So ris. Astra [berZ. astro varskvlavi] – balaxovani dekoratiuli mcenare; aqvs iisferi, wi Teli da TeTri usuno yva vili. astrAlur-i [laT. astralis] – varskvlaviseburi: vars kvlavisa: cis sxeulebTan, mnaTobebTan mistikurad da kavSirebuli. astro... [berZ. astron varskvlavi] – rTul sityvebSi aRniS navs `varskvlavuri, vars kvlavisa~, romelic dakav Sirebulia var skvlavebTan. astronomia. astrolOgia [germ. ast rologia] – mecniereba, ro me lic cdilobs iwinas warmetyvelos ada mianis mo mavali var skvlavTa gan lagebis mi xedviT (qarT. sinon. varskv lavTmcodne o ba). ¥ astrologiuri. a. prognozi. astromEtria [berZ. astron varskvlavi da metreô vzomav] – astronomiis erT – erTi mTavari nawili; moZRvreba astronomiul gazomvaTa me To debis Sesaxeb (cis mna asf Tob Ta zusti mdebareobis gansazRvra, drois gazomva da sxv.). astrOnavt-i _ igivea, rac kosmonavti. amerikeli a.-ebi. astronAvtika [berZ. astron varskvlavebi da nautikē zRvaosnoba] _ igivea, rac kosmonavtika. astronOmia [berZ. astronomia – astron varskvlavi da nomos kanoni] – mecniereba, ro melic swavlobs cis sxe ulebs, maT agebulebas, war moSobas,moZraobis kano nebs da sxv. ¥ astronomiuli. a. dakvirveba, a. weli. astronomQuli ricxvebi _ iTqmis Zalian did, mra valniSna ricxvebze. astrofQzika – fizikis na wili, romelic Seiswavlis cis sxeulebs fizikur Tvi sebebs da qimiur Se mad gen lobas. ¥ astrofizikuri. abasTumnis a. obser va to ria. asfQqsia [berZ. asphyxia, uar yofiTi nawili da sphzô vZger] – (medic.). su lis xuT va (Jangbadis nakle bo bis gamo). ata -58- ateliisa Scd. pis, papis mama, Soreuli atEstat-i [laT. attestos va mow meb, vamtkiceb] – 1. wi napari] – 1. (biol.). co ofi cialuri sabuTi sas cxal organizmSi iseTi wavleblis damTavrebis Se niSnis gamovlena, rac da saxeb. maxasiaTebelia misi So simwifis atestati – sabWoTa reuli winaprebisaTvis. kavSirSi ase ewodeboda sa 2. (gadat.). saerTod risame Sualo ganaTlebis ates gadmonaSTi. tats 1962 - 1994 wlebSi. AtaSe [fr. attaché] – 1. di plo 2. mowmoba samecniero an ra matiur warmo madgenlebTan ime specialuri wodebis myofi Tanamdebobis piri, miniWebis Sesaxeb. ro melic ra ime dargis spe profesoris a. cialist-konsultantia. 3. sabuTi, romlis mixedviTac samxedro a. samxedro mosamsaxuris 2. dabali di plomatiuri xel f asis garkveul nawils ran gi sagareo saqmeTa sa iRebs misi ojaxis romelime mi nistros uwyebaSi. wevri. ¥ ataSesi. atestAcia [laT. attestatio mow ataSisa Scd. moba] – visime saqmiani kva AtaSe–kEis-i [ingl. attachélifikaciis, codnis donis case fr.] _ pa tara brtye gansaZRvra. li Cemodani dokumen tebis dawesebulebis TanamSro gadasatanad; e. w. `di p melTa a. lomati~. ¥ saatestacio. atElie [fr. atelier] – 1. mxat s. komisia. vris an moqandakis sa Atlant-i [berZ. atlas (Attlantis)] xelosno. – Zv. berZ. miTis mixedviT, 2. specialurad mowyobili titani, romelsac zRvis sadgomi foto-, kino- an te brZa nebiT mxrebze ekida legadaRebisaTvis. cis TaRi (kamara). satelevizio a. modebis atelie – samker Atlas-i – 1. geografiuli rukebis krebuli. valo. saqarTvelos a., msofli ¥ ateliesi. atAvizm-i [< laT. atavus pa -59os a. 2. tabulebis, naxazebis, na xa tebis da misT. krebuli. anatomiuri a. [miTologiuri atlantis – berZ. Atlas (naT. Atlantis) – sa xelis mixedviT, romelic gamosaxuli iyo pirvel am gvar krebulze]. atmOsfero [laT. atmos. ana orTqli da sphaira sfero,bir Tvi] – 1. dedamiwis an sxva ci uri sxeulis (planetis) airisebri garsi. a.-s zeda fenebi. 2. gadat. (wign.). garemo pi robebi; garemocva megobruli a. 3. airisebri sxeulebis wne vis sazomi erTeuli. ¥ atmosferuli. (mniSv. 1, 3-isaTvis). a. naleqebi, a. wneva. atmosfera Scd. Atol-i [ingl. atoll < maldi vi uridan atolu] – rgo li seburi marjnis kunZuli (romlis SuaSic moqceulia la gu na). Atom-i [berZ. atomos ganuyo fe li] – qimiuri elementis umciresi nawilaki,romelic Sedgeba atomgulisa da eleqtronebisagan; me-20 s.mde miaCndaT nivTierebis aud ganuyofel nawilakad (aqe dan saxelwodeba). niSandebuli a. – ebi. ¥ atomuri (qarT. sinon. birTvuli). a. yinulmWreli, a. iara Ri. atraqcQon-i [fr. attraction] – 1. efeqturi sacurao an saestrado nomeri. 2. saxalxo seirnobis ad gi lebSi (parkebSi) mowyobili gasarTobi: karuseli, sa qa nela, tiri da misT. atrQbut-i [laT. attributum Tvi seba, kuTvnileba] – 1. (filos.) sagnis an movlenis ZiriTadi arsebiTi Tvi seba. 2. (wign.). risame damaxasi a Te be li niSani. audiEncia [laT. audientia mos mena] – oficialuri miReba saxelmwifos maRali Ta nam debobis piris mier. elCis a. prezidentTan. audencia Scd. audiovizuAlur-i [laT. audire smena da visualis mxedvelobiT] – mxedve lo bi sa da smenis erTdroul aRqmaze dafuZnebuli. enebis Seswavlis a. v. –ri meTodi. aUdit-i [ingl. audit] – or ganizaciis, firmis da we aud -60- sebulebis finansuri moR vaweobis forma. auditOria [laT. auditorium] – 1. didi oTaxi an darbazi, sadac kiTxuloben leqsebs, moxsenebebs da misT. universitetis a. – ebi. a. N 100. 2. leqciis, moxsenebis msme nelTa erToblioba. mravalricxovani a. Aul-i [Turq. aui] – CrdiloeT kavkasiis mTielebis (ag reT ve Sua aziis zogi xalxis) sofeli. Aura [berZ. aura niavis qrola] – 1. (medic.). epilefsiis an isteriis dros – simptomebi, romlebic win uswrebs da avadebis Secvlas: xSirad gamoxatulia niavis qrolis SegrZnebiT. 2. adamianis sulis gamov lineba, xiluli SeiZleba iyos Saravandedis saxiT. autOdafe [port. auto da fe sarwmunoebis aqti] _ ere tikosTa da maT TxzulebaTa saWiro dawva inkviziciis ganaCenis mixedviT. autsaQder-i [inl. autsider] – 1. (sp.). raime SejibrebaSi erTerTi bolo adgilze myofi gundi an sportsmeni. 2. doRSi: cxeni, romelsac gamarjvebis Sansi ara aqvs. auqcQon-i [germ. auktion < laT. auctio (laT. auctionis) zrda;] – sajaro vaWrobiT, vaWroba, raime qonebis, nivTebis ga yidva, rodesac es qoneba (niv Ti) rCeba yvelaze met safasuris gadamxdels. wignebis a., cxenebis a., avtomobilebis a. ¥ auqcionisti, saauqciono. s. vaWroba, s. darbazi, s. moedani. Afera [fr. affaire] – saxifaTo, bneli ram wamowyebiT fu lis mogebis mizniT; fulis Sovna motyuebiT (sinon. yalTabandoba, TaRliToba). ¥ aferisa. aferasi, afiora Scd. afErist-i – piri, romelic aferas sCadis (TaRliTobs); TaRliTi. Afeqt-i [laT. affecfus su li eri mRelvareba, vneba] – Zlieri gancdis (gan ris xebis, aRtacebis, sa so warkveTilebis) gamov lena. Afiqs-i [laT. affixus mimagre buli] – (lingv.) sityvis na wili, romelsac aqvs gra matikuli (da ara sag nobrivi) mniSvneloba. mag. sityvaSi – a-Sen-eb-s – a-, -61-eb- da -s afiqsebia. AfiSa [fr. afficke gancxadeba] – msxvili asoebiT dawerili an dabeWdili gancxadeba warmodgenis, koncertis, leq ciisa da misT. Sesaxaeb: gamoakraven xolme xalxis TavSeyris adgilebSi. afiSQreba [fr. afficta] – sajarod, saqveynod gatana, farTod gaxmaureba risame. afOnia [berZ. aphônia simunje] – xmis dakargva saxmo si mebis an nervuli sistemis daavadebis Sedegad. afOrizm-i [berZ. aphorismon gamonaTqvami, gansazRvra] – daxvewili, lakoniuri ga moTqma, romelic Seicavs mniSvnelovan azrs, sibr Znes. rusTvelis a.-ebi. ¥ aforizmuli. a. stili. afrOdite [berZ. Aphroditē] – berZnul miTologiaSi: siy varulsa da silamazis RmerTi, romelic daibada zRvis qafidan. aTetErSok-i [ind. attershock] – Zlieri miwisZvris momdevno susti biZgi mTavari keris maxloblad. Aqat-i [berZ. achatçs] – minerali, aqs naxevrad Zvirfasi qva, kvar cis nairsaxeoba; ayiyi. aqEront-i [berZ. Acheron (ache rontos)] – berZnul miTo logiaSi: mdinare miwisqveSa samefoSi. aqsElband-i [germ. Achselband] – zogi qveynis armiaSi: ge nerlis, Stabis oficris, adiutantis, saparado for mis (mundiris) nawili _ bunikebiani wnuli samxre zonari oqromkedisa an sir misa. aqselbanti Scd. aqselerAtor-i [< laT. ac celero avaCqareb] da aq cele rAtor-i 1. mowyobiloba, romelic awesrigebs saw va vi narevis miwodeba kar buratoridan Sigawvis Zra vas cilindrebSi brunvaTa raodenobis Sesacvlelad. 2. pedali, romelic amoqme debs am mowyobiloba. aqselerAcia da aqcele rAcia [laT. acceleratio] – bavSvTa, mozardTa sqe sobrivi momwifebis da si maR lis momatebis (agreTve gonebrivi ganviTarebis) aC qareba; aCqarebuli zrda – ganviTareba. aqsesUar-i [fr. accessoire] da aqs -62- mr. aqsesuarebi – 1. (Teatr.). samoqalaqo mdgomare o bis wvrilwvrili sasceno niv a. 3. Teatraluri warmodgenis Tebi. nawili. 2. gadat. (wign.) meorexa ris mesame a. xovani, damatebiTi ram, rac 4. sazeimo kreba saswavlo axlavs mTavris ZiriTads. dawesebulebaSi. 3. risame kuTvnileba. ¥ saaqto (mniSvn. 2, 3-isaT aqsQoma [berZ. axiôma sayo vis). velTaod miRebuli, mniS s. furceli. vnelovani, pativiscemis saaqto darbazi – sxdomaTa Rirsi, ueWvo, udavo] – 1. darbazi. ama Tu im mecnierebaSi ... aqtiani (mniSvn. 3-isaTvis). amosavlad miRebuli de erTaqtiani baleti, oraq bu leba. romelic TviTon tiani warmodgena. ar aris damtkicebuli, mag ram aucilebelia sxva Aqtiv-i [laT. activus moqmedi] – 1. raime organizaciis, debulebis dasamtkiceb koleqtivis yvelaze mo lad. winave, iniciativiani da geometriuli a. moqmedi nawili. 2. gadat. (wign.). TavisTavad 2. (buxhalt.). warmoebis ba cxadi WeSmariteba; debu lansis nawili, romelSic leba, romelic ar saWiro Sedis yvela saxis mate ebs damtkicebas. rialuri faseuloba (fu ¥ aqsiomuri. li, saqoneli da sxv.) da a. WeSmariteba. moTxovnebi sapirisp. pa aqsiomaturi Scd. sivi). aqsonomEtria [berZ. axôn 3. (gram.) zmnis moqmedebiTi RerZi da metreô vzomav] – gva ri. naxazze sagnis gamosaxvis ¥ aqtiuri – energiuli, da wesi. ucxromeli (sapirisp. pa si Aqt-i [laT. actus] – 1. raime uri). calkeuli moqmedeba. a. adamiani, a. monawi le keTili nebis a. oba. 2. risme damadasturebeli aqtuAlur-i [laT. actualis] – oficialuri sabuTi. didad mniSvnelovani Ta -63namedrove moTxovnilebaTa Sesabamisi; saWirboroto. Aqcent-i [laT. accentus] – 1. Taviseburi warmoTqma, rac Se iZleba axasiaTebdes ara mSobliur enaze molapa ra kes. 2. (lingv.) xmis aweva sityvis romelime marcvalze; max vili. 3. (gadat.). xazgasma (mxatvrul nawarmoebebSi, statiaSi, sityvaSi da a. S.). 4. (mus.) calke bgeris (rit muli gagrZeleba, tembris Secvala da sxva); ritmuli maxvili. Aqcia1 [fr. action] – farani qa Raldi, rolic mis mflo bels aZlevs saaqcio sa zogadoebis kapitals mo ge bidan garkveul nawilis (wi lis, dividendis) miRebis uflebas. ¥ saaqcio. s. kapitali, s. sazogadoeba, s. kompania. Aqcia2 [laT. actio moqmedeba] – (wign.) raime miznis mi saRwevad wamowyebuli moq medeba. di plomatiuri a., poli ti kuri a. Aqciz-i [fr. accise] – arapir da piri gadasaxadi farTo act moxmarebis sagnebze, ro goricaa Cai, Saqari, Tambaqo da sxv. aqciOner-i [fr. actionnaire] – aqciebis (ix. aqcia 1) mflo beli, saaqcio wa mowyebis monawile. saaqcio. saaqcionero Scd. ARap-i [berZ. agapamo - didi pativiT miReba an gacileba] – mosaxsenebeli, qristes ukanaskneli serobis mosa gonebeli saRamo. wirvis dros mRvdeli ixsenebs gan svenebulebs, romlebic rveulSi uweria. CvenSi ga igivebulia qelexTan. ASuR-i [Turq. āsik. arab. āsiq mij nuri] – upiratesad mus limanur qveynebSi: mgosani, romelic ukravs Tars, sazs an qamanCas an sxva sakravs da zed amRerebs sakuTar leqsebs. aSqEnaz-i [ebr. atkenazi] – ev ropeli ebraelebi. acEton-i [laT. acetum Zmari] – organuli naerTi, ufero siTxe; didi gamoyeneba aqvs teqnikaSi. actEkeb-i – meqsikis indielebi, romlebmac Seqmnes didad ganviTarebuli kultura, axu -64- s. ganyofileba (sadgurSi), s. vagoni. bAget-i [fr. baguette] _ mxat vrulad gaformebuli (Se Rebili, mooqrovili) xis Tamasa CarCoebisTvis (su raTebisa, portretebisa) da karnizebisaTvis (lav gar dani). bageti agreTve ga moiyeneba binis Werisa da b kedlebis mosaxatavad. bAal-i [berZ. baal < Zv. ebr.] badmQnton-i [ingl. badminton < inglisis erT-erTi qala _ Zveli semitebis (finiki qis saxelidan] _ Cog burTis elebis, ebraelebisa da sxv.) msgavsi TamaSi; maRla gaWi nayofierebis warmarTuli muli badis Tavze CogniT RvTaeba. (raketiT) isvrian korpis babQlonis gOdoli _ iTqmis an plastmasis Zabrisebur areul-dareulobaze, SfoT burTs _ volans. ze, aurzaurze [bibliuri badmingtoni Scd. gadmocemiT msoflio war Rvnis Semdeg adamianebi bAza [fr. base < berZn. basis safuZveli] _ 1. (wign.) sa cdilobdnen aeSenebinaT fuZveli, sayrdeni risame. ba bilonis caTambjeni koS materialuri b., socialu ki. amiT ganrisxebulma ri b. Rmer Tma auria maTi enebi, 2. Tavmosayreli an dasay ami tom erTmaneTisa aRar rdeni punqti raime moqme es modaT-ra da gaifantnen debisaTvis. mTeli dedamiwis zurgze] turistul-saeqskursio b. bAgaJ-i [fr. bagage] _ mgzav 3. mTavari sawyobi. ris bargi, SefuTuli niv sasursaTo b., samSeneb lo Te bi matarebliT, gemiT, masaslebis b. TviTmfrinaviT da misT. 4. risame arsebobisaTvis sa gadasatanad. Wiro materialur-teqnikur ¥ sabagaJo. faseulobaTa, pirobaTa er ieroglifuri damwerloba; me-18 s.-Si a.-ebis saxelmwifo dai pyres espanelebma. axUnd-i [spars. âchûnd maswav le beli] – mahmadianebSi: sjulis mcodne. -65Tob lioba. nedleulis b. msubuqi mrew velobisaTvis, mesaqon leobis sakvebi b. 5. qveynis SeiaraRebuli Za lebis sayrdeni punqti Tavis an sxvis teritoriaze. saaviacio b., samxedrosazRvao b. 6. manZili avtomobilis Rer Zebs (xidebs) Soris. avtomobil `kolxidis~ b. 7. monacemebis baza _ mo na cemebis erToblioba, rom lebic gankuTvnilia Se naxvis, dagrovebisa da damuSavebisaTvis kom piute ris meSveobiT. ¥ sabazo (mniSv. 1, 2, 3-isaTvis). s. sawyobi. bAzalt-i [laT. bazaltes] _ vulkanuri warmoSobis qa ni, Cveulebriv, Savi feris; iyeneben samSeneblo saq me Si, keramikul da minis mrew velobaSi. bazQlik-a [laT. basilica < berZn. basilikê mefis sax li] _ wagrZelebuli, swor kuTxa, ugumbaTo ta Zari, gav r celebuli iyo gviandel antikur xanaSi da Sua sa ukuneebSi. urbnisis b. bai ¥ bazilikisa. bazilikasi Scd. bAzis-i [berZ. basis safuZveli] _ 1. fundamenti, risame sa fuZveli. b. reformebisaTvis. 2. sazogadoebis ekonomi kuri wyobileba, sawarmoo urTierTobaTa erTobli oba; yovel baziss aqvs Tavisi Sesaferisi zed na Seni (politikuri, re li giuri, filosofiuri Sexedulebani da ma Ti Se sabamisi dawesebu lebani). baTQskafi [berZ. bathos siRrme da skaphos gemi] _ zRvis siR rmis gamosakvlevi aparati (Wurvi). batiskafi Scd. baiAder-i [fr. bayadére < port.] _ indoeTSi: sakul to taZris mocekvave qa li, agreTve moxetiale mo cekvave qali. baiaderisa baiaderasi Scd. baQdar-i [< rus. Байдарка] _ viwro da msubuqi sportuli erT- an oradgiliani navi; marTaven orlapotiani niC biT. baidarisa. baidarka, baidarasi Scd. baiaderi sxvaa (ix.). bai -66- baQram-i [Turq. bayram dResas bakAlea [rus. Бакалея < arab. wauli] _ muslimanTa ori bakkãl sunel-sa ne leb lebiT mTavari dResaswaulis sa movaWre] _ 1. sa erTo sa xel xelwodeba (`didi bairami~ wodeba iseTi sasursaTo da `mcire bairami~). saqonlisa, ro goricaa Cai, Saqari, yava, fqvi li, burRu bAit-i [ingl. byte] _ infor li, makaronis na warmi da ma ciis sazomi erTeuli, 8 sxv. bi tis toli. gamoTvliT 2. maRazia an maRaziis seq teqnikaSi manqanuri sity cia, sadac es saqoneli iyi vis nawili, romelsac kom deba. piuteri amuSavebs rogorc ¥ sabakaleo. mTlianobas. s. saqoneli, s. ganyofileba bAix-i [Cin.] _ baixis Cai _ (maRaziaSi). fxvieri Cai (dawnexili Ca Zvel qarTulSi ixmareboda: isgan, fila Caisagan gan sabaylo; bayali _ aseTi sxvavebiT) saqonliT movaWre. baixao, baixaos Cai Scd. ¥ bakaleisa. bAk-i [fr. bac < holand. bak bakaleasi, bakaleia, sa gobi, varcli] _ 1. liTonis bakaleio Scd. saTavsi siTxis Sesanaxad bAkara [fr. baccarat < geogr. (sinon. avzi). 2. WurWeli, sax.] _ saukeTeso xarisxis romelic gamoiyeneba gem broli. ze sakvebis (saWmlis) dasa bakEnbard-i [germ. Backenbart] rigeblad. _ loyebze datovebuli da wylis b., benzinis b. nikapze gamoparsuli wve ri. bakAlavr-i [laT. baccalav ¥ bakenbardebiani. reus] _ 1. dasavleTi ev b. kaci. ro pis bevr qveyanaSi bakqanAlia [laT. bacchanalia udablesi samecniero aka < Bacchus baxusi] _ 1. Zvel de mi uri xarisxi. 2. umaR saberZneTsa da romSi: Rvi les saswavlebelSi: or nisa da lxinis RmerTis safe xuriani swavlebis dResas wauli. 2. (gadat.) pirveli safexuris kurs Tav aS vebuli drostareba, dam Tav rebuli. orgia. -67- bAl-i1 [fr. balle burTi] _ bu bal 2. (mus.) vokaluri an in s trumentuli nawarmoebi nebis raime movlenis (qaris, Txro b iTi xasiaTisa. zRvis Relvis, miwisZvris...) bAlans-i [fr. balance] _ Semo Zalis sazomi erTeuli. saval-gasavlis Sefar debi Relva rva b.-s aRwevda. Ti nusxa. ¥ ... baliani. oTx b. miwisZvra. wliuri b., pasiuri b., aq tiuri b., b.-is Sedgena. bal-i2 [fr. ball] _ didi sa ¥ sabalanso. cekvao saRamo (sinon. mej s. angariSi, s. aRricxva. lisi). ¥ sabalo. balansQreba [fr. balancer] _ s. cekvebi, s. kaba. wonasworobis dacva. Tokze b. balAgan-i [rus. Балаган < spars. balaxani _ aivani] _ balAnsir-i [germ. balancier 1. saxeldaxelo, droebiTi (slange) < fr. balancier mxa nageboba Teatraluri da ruli, uReli] _ 1. mTavari sa cirko sanaxaobisaTvis; regulatori (mrgvali sa TviT aseTi sanaxaoba, aseT pirwonis saxiT) jibis da nagebobaSi gamarTuli zRvis saaTebSi, qanqaris (icodnen Zvelad bazrobeb Semcvleli. ze, saxalxo seirnobaze) 2. mxruli, uReli, ormxri 2. gadat. (saub.) uxamsi sa vi berketi manqanebSi, rome naxaoba lic rgolebs gadascems ¥ balaganisa. ukuqceviT moZraobas; gamo balagnisa, balagnuri, iyeneba sasworebSi, sazom Scd. xelsawyoebSi da misT. bAlada [fr. ballade] _ 1. mcire bAlast-i [ingl. ballast] _ 1. zomis satrfialo leqsi tvirTi aerostatis haerSi zRapruli, legendaruli an asvlis mosawesrigeblad istoriuli Sinaarsisa. an gemis wonasworobis gan qarTuli-xalxuri b. `moyme samtkiceblad (qarT. sinon. da vefxvi~, fr. Sileris b.simZime). ebi. b.-is gadayra. ¥ baladisa. 2. rkinigzis vakisze day ri baladasi Scd. li xvinWa da RorRi Spa bal -68- le bisaTvis mdgradobis mi isteri Scd. sacemad. bAlzam-i [berZn. balsamor] _ 3. gadat. (wign.) zedmeti, zogi mcenaris sqeli wveni, usargeblo ram. romelic Seicavs sxvadasxva baldAxin-i [it. baldacchino fissa da eTerovan zeTebs; farda, karavi, farduli] _ iyeneben medicinasa da teq (moZv.) 1. mdidrulad mor nikaSi. Tul-mokazmuli Cardaxi dabalzAmeba _ (gvamis) gaJ sve tebze. RenTa iseTi nivTierebebiT, 2. micvalebulis gasasvene romlebic icaven gaxrwni beli Cardaxiani etli (si sagan [sinon. (Zv.) Semurva] non. katafalki). bAlista [laT. ballista < berZn. balErina [it. ballerina] _ ba ballô gadavisvri] _ Zvelad: letis msaxiobi mocekvave lodsatyorcni manqana; iye qali. nebdnen cixe-simagris ked ¥ balerinisa. lebis dasangrevad. balerinasi Scd. balQstika [germ. ballistik < bAlet-i [fr. ballet, it. balleto] berZn. ballô gadavisvri] _ _ 1. saTeatro cekvis xe 1. mecniereba, romelic Se lovneba. iswavlis gasrolili sa qarTuli b.; b.-is osta artilerio Wurvis, tyviis, tebi. naRmisa da misT. moZraobis 2. cekviTa da mimikiT gad kanonebs. mocemuli Teatraluri war 2. Teoriuli meqanikis dar modgena, romelsac axlavs gi, romelic swavlobs ho musika. rizontis mimarT garkveuli adanis b. `Jizeli~ kuTxiT gasrolili mZi me ¥ sabaleto. sxeulis moZraobis ka no s. musika, s. cekva, s. qve nebs. da tani. ¥ balistikuri. baletmaQster-i [germ. ballet b. traeqtoria. meister] _ baletis damdgme balistiuri Scd. li reJisori, qo reografi. balistQkuri rAketa _ ¥ baletmaisterisa. raketa, romelic frena Si baletmaistrisa, baletme Zravis muSaobis dam Tav -69rebis Semdeg ecema Ta vi suflad vardnili sxe ulis traeqtoriiT. bAlkon-i [fr. balcon] _ mayu rebelTa adgilebi Teatris Sua da zeda iarusebze (Zvelad sul zeda iarusis balkons, sadac iaffasiani adgilebi iyo, qandara ewo deboda). mesame iarusis b., b.‑is pir veli rigi, b.-is bi leTi. aivani Scd. bal-maskArad-i _ bali2 da mas karadi. balneolOgia [laT. balneum abano da berZn. logos moZ R vreba] _ medicinis dargi, ro melic Seiswavlis mi ne raluri wylebisa da ta laxis samkurnalo ga mo yenebis meTodebs. ¥ balneologiuri, sabal ne ologio. b. (s.) kurorti. bAlon-i [fr. ballon Rru sfero] _ miwis, liTonis, rezinis an sxv. masalis daxuruli WurWeli siTxeebisa da airebisaTvis. Jangbadis b., gogirdmJavas b. balUstrada [fr. balustrada < it.] _ rikulebiani moajiri. terasis b., kibis b. ban ¥ balustradisa. baliustrada, balustra dasi Scd. bAmbuk-i [fr. bambou < malaiuri bambu] _ tropikuli da sub tropikuli mcenare; aqvs damuxluli magari Rru Rero. b.-is joxi, b.-is skami. bAmper-i [ingl. bumper Zlieri dartyma] _ avtomobilis mowyobiloba (nawili), ro melic amcirebs avariuli dar tymis (dajaxebis Za las. banAluri [<fr. banal] _ siax les, originalurobas mok lebuli. b. msjeloba, b. xumroba. bAnan-i [esp. banano] _ 1. tro pikuli balaxovani mce na re; aqvs msxvili, mogrZo foT lebi da mogrZo fqvilovani tkbili nayofi. 2. erT-erTi jiSis vaSli. banderQlia [esp. banderrila] _ bafTebiT Semkuli pata ra Subi, romelsac iyeneben xarebis brZolaSi (ko ri da Si). banderilQero [esp. banderil lero] _ espaneTSi xarebTan qveiTad mebrZoli, rome lic SeiaraRebulia bande riliiT. ban -70- bandErol-i [fr. banderolle] _ bAnko [it. banco banki] _ fa 1. safosto gzavnilze Se mokruli qaRaldi, romel sac aweria misamarTi; am wesiT SefuTuli gzavni li. wignis gagzavna b.-iT. 2. qaRaldis len ti, Semok ruli savaW ro saqonelze (xeluxleb lobis niSnad). bAnk-i [fr. banque] _ 1. msxvili sakredito dawesebuleba. saxelmwifo b., komerciuli b., Semnaxveli b. 2. gadat. sxvadasxva daculi, Senaxuli informaciis er Tob lioba. kompiuteruli monacemebis b. ¥ sabanko (mniSv. 1-saTvis). s. saqme, s. bileTi, s. ope raciebi. bAnket-i [fr. banquet] _ sazeimo wveuleba,romelic imarTe ba vi sime pativsacemad an raime movlenis aRsaniSnavad. ¥ sabanketo. s. darbazi. bAnkir-i [germ. Bankier < fr. banquier] _ bankis patroni an msxvili aqcioneri. bAnknot-i [ingl. bank-note] _ sabanko bileTi, romelic oq ros monetis magivrobas eweva. si an kursi, romlis mi xedviTac banki awarmoebs fasiani qaRaldebis yidvagayidvas. bAnkrot-i [fr. banqueroutier, germ. Bankerott < it. bancerotte gatexili banki] _ 1. valis gadaxdis unarmoklebu li, valauvali, gakotrebu li piri, warmoeba-dawesebule ba an banki. 2. gadat. is, vinc sruli marcxi ganicada, aRmoCnda uunaro. zneobrivi b. baObab-i [eTiop.] _ giganturi xe _ `maimunis xe~; isxams kitris msgavs did nayofs; xarobs tropikul af rikaSi. bAptizm-i [berZn. baptizô vnaT lav] _ protestantuli qris tianuli mimdinareoba; warmoiSva XVII saukuneSi. gav rcelebulia ZiriTadad aSS-Si; uaryofs bevr sa eklesio wess; miaCnia, rom mxolod mozrdili adami a nebis monaTvlaa da saS vebi. bAptist-i _ baptizmis mimde vari. bAr-i1 [ingl. bar] _ patara kafe, sadac, Cveulebriv, dgomela -71Seeqcevian saWmels da sas mels, ZiriTadad alko hols. barmEni. bAr-i2 [berZ. barus simZime] _ at mosferuli wnevis sazomi erTeuli. bArak-i [berZ. baraque] _ dro ebiTi msubuqi sacxovrebe li nageboba. baraJQreba _ TviTmfrinavebis patrulireba haerSi mtris aviaciis Tavdasxmisagan obi eqtebis dasacavad. barbArizm-i [berZ. barbaros ucxo] _ ama Tu im bune bi saTvis Seuferebeli si tyva an gamoTqma, romelic Seqmnilia sxva enis nor me bis mixedviT; ucxouri eni dan saWiroebis gareSe Se mosuli sityva. barbAros-i [berZ. barbaros] _ 1. ukulturo, veluri ada miani. 2. (ist.) Zveli ber Znebisa da romaelebis sityvaxmarebaSi: ucxouri (araberZeni, araromaeli). ¥ barbarosuli. b. saqcieli. bArel-i [ingl. barrel patara kas ri] _ inglisSi, aSS-Si da zog sxva qveyanaSi: te vadobis da moculobis sa bar zomi (daaxloebiT 115,5-dan 163,5 l-mde). barelQef-i [fr. bar-reli ef dabali reliefi] _ skul pturuli ga mo sa xuleba, romelic odnav aris amoburcul brtyel zedapirze Tavisi sa va raudo moculobis naxe varze naklebad (Sdr. ho reliefi). barQer-i [fr. barriere] _ 1. zRu de, dabrkoleba, romelic unda gadalaxon (mag. mor ben lebma, cxenosnebma da sxv.); (qarT. sinon. Tarji). cxenma b. gadalaxa (daZ lia). 2. dabali tixari, moajiri. 3. gadat. risame, raime moq medebis Semaferxebeli ga remoeba. barQkada [fr. barricade] _ Tav dasacavi Caxergili didi sagnebi (miwiT savse tom rebi, morebi da sxv.) quCis brZolebis dros. b.-is ageba, b-ze brZola. barikadi Scd. barQton-i [it. baritono < berZ. barytonos uxeSxmiani] _ 1. mamakacis xma, saSualo tenorsa da bass Soris. 2. aseTi xmis mqone momRerali. 3. saSualo zomis spilen bar -72- Zis Casaberi sakravi; Sedis sasule orkestris Semad genlobaSi. barkArola [< it. barkarola < barka navi] _ 1. venecieli me naveebis (gondolierebis) simRera. 2. aseTi simReris stili instrumentuli an vokaluri nawarmoebi. Caikovskis b. ¥ barkarolisa. barkarolasi Scd. bArkas-i [holand. barkas] _ 1. didi mravalniCbiani navi. 2. patara damxmare gemi; iyene ben navsadgurebSi gemebis sa buqsired, wvrilmani ga da zidvebisaTvis (qarT. si non. karapa). saxanZro b. baro... [berZ. baros simZime da camera oTaxi] _ rTul si tyvebSi uCvenebs mocemuli sityvebis damokidebulebas simZimesTan, wnevasTan. barometri. barokAmera [berZ. baros sim Zime da camera oTaxi] _ her metuli kamera, romelSic qmni an atmosferoze dabal (an maRal) wnevas; iyeneben safreni aparatebis xelsa wyoTa gamosacdelad, mfri nave bisa da kosmonavtebis sawvrTnelad da sxv. bAroko [it. barocco iCxibi, Rvlar Wnili < port. baroco ara swori (margalitis for maze)] _ me-16-18 ss.-is mxatvruli stili evro pul xelovnebaSi (gansa kuTrebiT arqiteqturaSi); damaxasiaTebelia gran di o zuloba, RvlarWniloba, de koratiuli wvrilmanebis saWarbe. ¥ barokuli. b. stili. barOmetr-i [berZ. baros sim Zi me da metreo vzomav] _ atmosferuli wnevis sa zomi xelsawyo; iyeneben amin dis cvlilebis prog nozisaTvis. vercxliswylis b. bAron-i [berZ. baron < Zv. germ. baro Tavisufali] _ dasavleT evropis qveynebSi Tavadaznauruli tituli, grafze dabali. barOnesa [ingl. baroness < fr.] _ baronis coli an qa liS vili. ¥baronesisa baronesasi Scd. bArJa [fr. barge] _ satvirTo gemi, romelic buqsiriT moZraobs (qarT. sinon. kar Wapi). ¥ barJisa. -73 barJasi Scd. bArter-i [ingl. barter gacvlagamocvla, saqonelgacvla] _ sagareo vaWrobaSi: gawo nasworebuli vaWroba, rom lis drosac valutis ga dax da ar aris saWiro da Tanabrad Sefasebuli sa qo neli icvleba er TmaneTSi. ¥ barteruli da sabartero b. (s.) garigeba, saqonlis b. (s.) gacvla. bAs-i [it. basso] _ 1. mamakacis yvelaze dabali xma; bani, dvrini. 2. aseTi xmis mqone momRerali, bani. 3. dabali registris simebiani an sasule musikaluri sak ravi. bastQlia [fr. bastille] _ cixesi magre da saxelmwifo sapyrobile parizSi me-1418 ss; safrangeTis didi re voluciis dasawyisSi 1789 wlis 14 ivliss aiRes ajanyebulebma; es dRe iTvleba safrangeTis erov nul dResaswaulad. bastQon-i [fr. bastion] _ 1. ci xe-simagris galavanis ku TxeebSi datanebuli xuT kuTxedis formis nageboba, saidanac cecxls uSendnen Semoseul mters. bat 2. gadat. burji, dasayrdeni. batAlia [fr. batalle] _ (wign.) brZola. batalQon-i [fr. bataillon] _ sajaro qveganayofi, ro melic 3-4 aseulisagan Sedgeba (qarT. sinon. aTa seuli). msroleli b., satanko b. baTalioni Scd. batAluri [<fr. bataille brZo la] _ omis, brZolis sce nebis amsaxveli. b. ferwera, b. Janri xe lov nebaSi. batArea [fr. batterie] _ 1. ram denime qvemexisagan Semdgari saartilerio qvedanayofi (Sedis saartilerio di vi zionSi). sazenito b., b.-is cecxli. 2. gamagrebuli adgili, ro melic warmoadgens ram denime qvemexis pozicias. sacecxle b. 3. mowyobiloba, romelic warmoadgens erTmaneTTan SeerTebul ramdenime sav sebiT erTgvar nawils, ele ments. galvanuri b., orTqliT gaTbobis b. ¥ batareisa. bataria, batariasi, bata reia, Scd. bat -74- batErflai [ingl. butterfly pe pela] _ sportuli curvis xerxi; brasis nairsaxeoba. batQsfero [berZ. bathos siR rme da sphaira sfero] _ 1. zRvis siRrme; 2. foladis sfe ruli kamera, romliTac Cadian zRvaSi siRrmeebis ga mosakvlevad. bAton-i [fr. batôn joxi] _ 1. grZeli, mrgvali an wag rZelebuli formis puri; sa konditro nawarmi patara joxis formis. Sokoladis b., nayinis b. ¥ qarT. batoni sxva war mo So bisaa. igi modis laT. pat ronus-idan, rac `mfarvels~ niSnavs. aRsaniSnavia, rom es sityva TiTqmis ucvlelad aris Semosuli rogorc formiT, ise SinaarsiT: pat roni. bAtut-i da bAtud-i [fr. ba toud] _ horizontalurad ga Wimuli bade, romelzedac xto mebs asruleben tan mo varjiSeebi, akrobatebi da sxv. baqtEria [berZ. bakteria Cxiri] _ erTujrediani mikrosko puli organizmi, mikrobis sa xeoba. ¥ baqteriuli. b. daavadeba. baqterialuri Scd. baqteriolOgia [berZ. baqte ria baqteria da logos moZ R vreba] _ mecniereba, mik ro biologiis nawili, ro me lic Seiswavlis baq te ri ebs. ¥ baqteriologiuri. b. laboratoria. baqteorologia, baqteoro lo gi uri Scd. baqteriOfag-i [berZ. baqteria baq teria da plagein, plagos mWameli, mSTanTqmeli] – vi rusi, romelsac SeuZlia daSalos da mospos baq teriebi. baqtrQan-i [Turq.] – orkuzi ani aqlemi. baqtrini Scd. bAcila [laT. bacillum Cxiri] – Cxirisebri baqteria tuberkulozis b. ¥ bacilisa. bacilasi Scd. bAxus-i [laT. bacchusi < berZ. bakchos] – romauli mi Tolo giaSi: Rvinis, dros tarebis, mxiarulebis RmerTi. bEg-i [Turq.] – TurqeTSi da aR mosavleTis zog qveyanaSi: memamule, feodali, batoni (`batonis” mniSvnelobiT ix mareba saxelis Semdeg) igi vea rac bei. daviT-b. -75- bedUin-i [germ. beduine < arab. badawin] – momTabare arabi. bEze [< fr. belser kocna] – aT q vefili cilisa da Saqris gan damzadebuli msubuqi namcxvari. ¥ bezesi. bezisa Scd. beQsbol-i [ingl. baseball] – burTis sportuli TamaSi CogniT cxra-cxra kacisgan Sem dgar or gunds Soris; ketburTi; bazburTi; gavr celebulia aSS-Si da ing lisSi. beQsik-i [ingl. germ. basic] – programebis erT-erTi ZiriTadi teqnikuri ena saswavlo miznebisaTvis. bEkar-i [fr. becarre] – (mus) sa noto niSani, romelic auq mebs wina diezs an bemols da aRadgens notis pirvan del simaRles. bEkon-i [ingl. bacon] – sagan gebod gamoyvanili da mari lebuli an Sebolili Ro ris xorci. belAdona [< it. belladonna saucxoo dama, mzeTunaxavi] – Sxamiani mravalwliani ba laxovani mcenare; mis foT lebsa da fesvebs far Tod iyeneben medicinaSi bel (tki vilebis gasayuCebel saSualebad da sxv.); Smaga. belEtaJ-i [rus. бельэтаж < fr. bel kargi, lamazi da elage sarTuli] – 1. me o re, saukeTeso sarTuli,ro mel zedac SedarebiT maRali oTa xebi da darbazebia (me-19 s.-Si da me-20 s.-is dasawyisSi aSenebul calke saxlebSi, sasaxleebSi). 2. TeatrSi pirveli iarusi, amfiTeatrsa da benuars Soris. b.-is loJa. belEtrist-i – mwerali be let ristikuli na war mo ebTa avtori (sinon. pro za ikosi). beletrQstika [< fr. bellesletres sityvakazmuli mwer loba] – mxatvrul TxrobiTi literatura (moTxrobebi, novelebi, romanebi) (sinon. proza). ¥ beletristikuli da (da saSvebia) beletristu li. b. nawarmoebi. belzEbel-i [berZ. beelsebul < ebr.] – avi suli, eSmaki. bElkanto [it. bel canto mSvenie ri simRera] – (mus.) sim Re ris Sesrulebis tra di ci u li italiuri ma ne ra; da ma xa si a Tebelia xmis yvela re gis t bem -76- ris Tavisufali floba, bge ris simsubuqe da silamaze. bEmol-i [it. bemolle] _ (mus.) 1. bgeris naxevartoniani da dablebis niSani. 2. notis saxelwodebis Sem deg niSnavs: naxevartoniT dabla. si bemoli bengAluri cEcxli – piro teqnikuri narevi, romelic iw vis kaSkaSa aliT (in do e Tis istoriuli olqis – ben galis saxelis mixed viT). bengaliuri Scd. benEfis-i [fr. benefice mogeba sargebloba] – warmodgena, ga marTuli mis erT-erTi monawile msaxiobis pativ sacemad, romlis Semosava li gadaecema mas (aseT Ro nisZiebas zogjer hqvia SemoqmedebiTi saRamo). ¥ sabenefiso. s. warmodgena, s. koncerti, s. saRamo. bEnzin-i [it. benzina < laT. benzoe] – (teq.) ufe ro, aorTqlebadi siTxe, romelic Sedgeba nax Sirwyalbadisagan, damaxa si aTebeli suniT, advilad aalebadia; benzini miiReba nav Tobis gamoxdis Sedegad (ix. krekingi) an myari mi neraluri sawvavisagan; ga moiyeneba: rogorc sawvavi Sigawvis ZravebisaTvis, ro gorc gamxsneli rezinis mrew velobaSi, Zvlebisagan – cximis misaRebad, zeTisa zeTovani Teslebisagan, me dicinaSi da sxv. bEnzol-i [fr. bensol] – ufero sawvavi siTxe, romelsac iRe ben qvanaxSiris an nav Tobis gamoxdiT; iyeneben saRebrebis, feTqebad niv TierebaTa da sxv. war mo ebaSi. benUar-i [fr. baignoire] – Teat rSi: pirveli iarusis lo Jebi parteris doneze. b.-is loJa. bErdan-i [< sakuT. sax. ameri kuli gamomgoneblis gva ridan] – Zveleburi erT sa teniani SaSxana. berdanka, berdenka, berdana Scd. bestsEler-i [ingl. bestseller < best saukeTeso da sell gayidva] – yvelaze ufro gasavliani wigni, romelic gamocemu lia didi tiraJiT. bEta [berZ. beta] – berZnuli anbanis meore asos saxeli. bEta-gamosxQveba – eleq -77tronebis nakadi. bEta-vErsia – kompiuteruli programis winaswari sa sin ji versia, romelsac mwarmoebeli SezRuduli ra odenobiT yidis masSi arsebuli Secdomebis da saboloo gamarTvis miz niT. bEton-i [fr. beton < laT. be tumen bitumi] – saSeni ma sa la – wyalSi areuli ce mentis, silis, RorRis, xreSisa da misT. narevi ro melic gaSrobisTanave Zalian myari xdeba. b.-is qarxana, b.-is file bi. rkinabEtoni – betoni,ro mel Sic CarTulia rkinis (foladis) armatura. behEmoT-i _ [Zv. ebr. behēmoth (mr.)] _ didi tanis sqel tyaviani ZuZumwovari; bi nadrobs tropikuli af ri kis mtknar wylebSi (sxvanairad: hi popotami). begemoti, behemoti Scd. bi... [laT. bi... ormagi < bis orjer] _ TavsarTi (win sarTi), rTul sityvebSi aR niSnavs `ori nawilisagan Sem dgari~ an `aqvs ori niSani~. bilingvizmi, binomi. bib biATlon-i [laT. bis orjer da berZ. athlon asparezoba] _ (sp.) zamTris Tanamedrove orWidi _ TxilamurebiT rbola 20 km-ze SaSxanis mizanSi sroliTurT. biAndria [laT. bis orjer da berZ. othēr (andros) qmari] _ orqmrianoba. bQblia [berZ. biblia (mr. si tyvisa da biblion wigni] _ wigni ZeglTa-Zegli, ro melic Seicavs ebrauli da qristianuli religiis safuZvlebs (ebraelTa da qristianTa saRmrTo wig nebis krebuli _ Zveli aR Tqma da axali aRTqma). ¥ bibliuri, bibliis. bibliasi Scd. bibliogrAfia [< berZ. bib lion wigni da berZ. grapho vwer] – 1. mecnieruli sis tematizebuli aRnusxva da aRwera wignebisa da sxva gamocemebisa. `vefxistyaosnis” b. 2. codnis dargi aseTi aRweraRnusxisa Sedgenis xer xTa da meTodTa Sesaxeb. 3. raime sagnis, sakiTxis Se saxeb arsebuli li te ra tu ris sia. monografias darTuli hqonda b. bib -78- ¥ bibliografiuli da sa bib liografio b. (s) ganyofileba, b. (s.) saZiebeli. bibliografQuli iSvi AToba – iSviaTi wigni, ga mo cema (wigni, gamocema, ro melic iSviaTobad iqca) bibliOTeka [berZ. biblio theke] – 1. dawesebuleba sa dac Tavs uyrian da inaxaven wignebs, Jurnalga zeTebs sazogadoebrivi sargeblobisTvis sajaro b., erovnuli b., universitetis b. (qarT. si non. wignTsacavi). 2. visime kuTvnil wignTa er Toblioba. students mdidari (rigi ani) b. hqonda. 3. wignebis seria, gaerTi anebuli raime niSnis mi xedviT da gamocemuli er Tnairad. moswavlis b. ¥ biblioTekuri da sabib li oTeko. s. katalogi, s. saqme. biblioTEkari _ biblioTe kis (wignTsacavis) muSaki. bibloTEkuri xEli – zedmiwevniT gakruli, beW durs mimsgavsebuli xeli (naweri). biblioteka, bibliotekuri, sabiblioteko Scd. bigAmia [laT. bis orjer da berZ. gamos qorwineba] – orcolianoba an or qmri anoba. bQgud-i [fr. bigoudi] – Tmis da saxvevi patara milaki (tya visa, qsovilisa da sxv.); papiloto. bQde [fr. bidet] – qalTa perso nalis WurWeli, bakani sxe ulis zogierTi nawilis Casabanad. bQdon-i [fr. bidon] – sarqvliani WurWeli cilindrul for misa siTxeebisaTvis. rqis b., nivTis b. (sa niv Te) bitoni Scd. biEnale [< fr. bienale (mdedr.) orwliani] – saerTaSoriso gamofena, romelic or we li wadSi erTxel imarTeba bQznes-i [ingl. business saqmiani, dasaqmebuli] – ekonomikuri an samrewvelo saqmianoba, komercia, romelic mogebas iZleva. biznEsmen-i [ingl. businessman] – piri, romelic bizness mis devs. bQzon-i [laT. bison] – gareuli xari; gavrcelebulia Crdi -79loeT amerikaSi. bQTumad – erTad, mTlianad (ga yidva an yidva saqon lisa). bQkin-i [ingl. bikini < geogr. sax.] – qalis ornawiliani sa banao kostumi, romelic odnav faravs sxeulis zo gierT nawils. bikfOrdis zOnari [< sak. sax. bikford-is (1774-1834) in g lisuri gamomgoneblis gva ris mixedviT] – cecx l gamtari zonari – nelw vadi patruqi, romelSic mo Tavsebulia denTi; iyeneben sxvadasxva feTqebadi niv Ti erebaTa asafeTqeblad xme leTze da wyalqveS. bQleT-i [fr. billet] – 1. sabuTi (qaRaldis an muyaos patara naWeri), romelic adastu rebs rameTi sargeblobis uflebas. Teatris b., TviTmfrinavis b., ufaso b. 2. sabuTi (Cveulebriv pata ra wignaki), romelic adas turebs rom misi mflo be li ekuTvnis raime or ganizacias, partias, aqvs garkveuli valdebuleba. samxedro b., studentis b., moswavlis b. 3. baraTi raime teqstiT. bio mosawvevi b., latariis b., sagamocdo b. ¥ sabileTo. s. salaro. bilQngva [laT. bilingua] – (fi lol.) – orenovani (or ena ze Sedgenili) teqsti. bQnokl-i [fr. binocle <laT. bini ori da oculus Tvali] – xelSi dasaWeri ormiliani optikuri xelsawyo Sori sagnebis kargad dasanaxavad. (qarT. sinon. durbindi). savele b., Teatraluri (saTeatro) b. bQnom-i [laT. bis orjer da berZ. nomos nawili, wevri] – (maTem.) ori algebruli agamosaxulebis (wevris) jami an sxvaoba. (qarT. si non. orwevriani) bio... [berZ. bios sicocxle,cxov reba] – rTuli sityvebis pirveli nawili (TavsarTi, win sarTi), romelic aR niS navs `sicocxle”-s da `biologiur”-s. biografia, biologia, bio adaptacia. biogrAfia [berZ. bios si cocx le, cxovreba da grapho vwer] – visime cxovrebisa da moRvaweobis aRwera; visame cxovreba, cxovrebis gza. bio -80- i. WavWavaZis b. ¥ biografiuli da sabiog rafio. b. (s) cnobebi. biolOgia [berZ. bios si co cxle da logos moZR v reba] – mecnierebaTa kom pleqsi, romelic Seis wav lis cocxal bune bas, mi si ganviTarebis ka non zo mi e rebebs. ¥ biologiuri. b. mecnierebani, b. sadguri, b. fakulteti. biOnika [< berZ. bion `si cocxlis elementi”] – mec niereba, kibernetikis nawi li, romelic Seiswavlis biologiuri procesebis ga moyenebas sainJinro amo canaTa gadasawyvetad. bionikisa. bionikasi Scd. biosQnTez-i [berZ. bios si co cxle da synthesis Seer Teba] – sxvadasxva qimiuri niv Tierebis warmoqmna cxo velis an mcenareul or ganizmSi nivTierebaTa cvlis Sedegad. ¥ biosinTezuri. biOsfero [berZ. bios sico cx le da sphaira sfero] – sicocxlis gavrcelebis are dedamiwaze. biosfera Scd. biofQzika – biologiuri fizika; biologiis nawili – fizikis ganyofileba, ro melic swavlobs cocxali organizmSi moqmed fizikur kanonzomierebebs. bioqQmia – biologiuri qi miis ganyofileba, romelic swavlobs cocxali ma te riis damaxasiaTebel qi miur procesebs, cocxal organizmSi moqmed qimiur kanonzomierebebs. ¥ bioqimiuri. b. laboratoria, b. kvle va. bi pOlid-i [laT. bis orjer da berZ. polis qalaqi, sa xel mwifo] – (samarT.) piri romelsac ori an (meti) saxelmwifos moqalaqeoba aqvs; bi patridi. biJutEria [< fr. bijouterie saiuveliro nawarmiT vaW roba] – qalis mosarTavi ara Zvirfasi qvebisa da me talisa (saiuveliro nawar misgan gansxvavebiT) – mZi vebi, beWdebi, sayureebi da misT. bQrJa [germ. borse < laT. bousa safule] – 1. dawesebuleba, sadac xdeba msxvili fi nan suri da savaWro ga ri gebani. -81 safondo b., sasaqonlo b., b.-is makleri 2. (Zv.) dasaqiravebeli et lebis sadgomi qalaqebSi. SrOmis bQrJa – muSaxels da saqiravebel Suamavali da wesebuleba. ¥ sabQrJo (mniS. 1-Tvis) s. garigeba, s. cieb-cxe leba. bis! [laT. bis orjer] – ma yurebelTa SeZaxili Te atrSi, koncertze, gamoxa tavs risame, raime nomris ga meorebis Txovnas (si non. erTxel kidev, ganmeo rebiT). pianistma bis-ze daukra. biseqsuAlur-i [laT. bis or jer da sexualis sasqeso, seq su aluri] – orsqesiani, orivesqesiani bisEqtrisa [fr. bissectrico < laT. bissectrix (bissectricis) orad gampobi, momkveTi] – (ma Tem.) swori xazi,romelic gadis kuTxis wveroze da ku Txes yofs Suaze. ¥ biseqtrisisa. biseqtrisasi, bisektrisa Scd. bQskvit-i [fr. biscuit] – 1. msu buqi namcxvari erTgvari; mzaddeba aTqvefil kvercxis, fqvilis da Saqrisgan; nam biu cxvaris saxeoba. 2. mouWiqavi faifuri; iye neben qandakebaSi. bQt-i [ingl. bi(nary) TxrobiTi da (digi)t niSani, cifri] – informaciis raodenobis oro biTi sazomi erTeuli (ix. baiti). bQtum-i [laT. bitumen mTis fi si] – fisovan nivTierebaTa (asfaltis, gudronis, nav Tobis da misT.) saerTo sa xelwodeba. ¥ bitumovani. b. qanebi. biTumi sxvaa, Turquli warmoSobisa, magram amJamad ucxo sityvad ar iTvleba; vaWrobis (komerciuli) ter mini. biUvet-i [fr. buvette] – mi neralur wyaroze mowyobil nageboba,saidanac uSualod iReben mineralur wyals; biulEten-i [fr. bulletin] – 1. mokle oficialuri cno ba sazogadoebrivi mniS vnelobis mqone raime mov le nis Sesaxeb. sainformacio b., amindis b. 2. (saub.) droebiTi Sromis uunarobis furceli (ofi cialurad hqvia: sa a vad myo fo furceli). biu -82- eqimma b. misca, b. daxures, b. gaunaRdes. 3. saarCevno furceli. b. Caagdo saarCevno yuT Si. biuletini Scd. bQuro [fr. bureau] – 1. zogi or ganos xelmZRvaneli na wi lis saxelwodeba. 2. zogi dawesebulis, ganyo filebis, kantoris da misT. saxelwodeba. sakonstruqtoro b., amin dis b., cnobaTa b. 3. gamosawev saxuraviani sa weri magida erTgvari; Cve ulebrivi aqvs Taroebi, uj redebi. biurOkrat-i [fr. bureacrate < fr. buream biuri da berZ. kratos xelisufleba, siZ li ere (kancelariis xeli sufleba)] – Tanamdebobis piri, romelic Tavisi mo valeobis Sesrulebisas formalur mxares aqcevs mTa var yuradRebas (saqmis sazianod). ¥ biurokratiuli. b. Tvisebebi. biurokrAtia [fr. bureacratie] – 1. igivea,rac biurokratiz mi (mniS. 1). 2. biurokratebi. b.-is usulguloba ¥ biurokratiuli b. aparati, saqmisadmi b. midgoma. am gagebiT biurokratuli Scd. biurokrAtizm-i – 1. sa xel mwifo mmarTvelobis sis tema, romlis drosac qveyanas marTaven xalxs mowyvetili moxeleebi. 2. saqmis arsis ugulebel yo fa formalobis dacvis gulisaTvis. bQust-i [fr. buste] – 1. qandakeba, romelsac gamosaxavs ada mi anis sxeulis zeda nawils (Tavsa da gulmkerds) akaki wereTlis b., zviad gamsaxurdias b. 2. qalis gulmkerdi. biusthAlter-i [germ. bus tehalter] – qalis lifi, gul mker dze Casacmeli. biUjet-i [fr. budget < ingl.] – 1. saxelmwifos, da we se bulebebs, sawarmos Semo sa val-gasavals nusxa drois garkveuli monakveTSi, xarjT-aRricxva. saqarTvelos saxelmwi fo b. 2. gadat. (saub.) visime piradi Semosavali da xarjebi. ojaxis b. ¥ sabiujeto (mniS. 1-isaT vis). -83 s. periodi, s. gegma. bQcefs-i [laT. biceps orTava] – kunTi mxarsa da idayvs Sors, romelic xris xels idayvis saxsarSi (qarT. si non. orTava kunTi). bicepsi Scd. blAnk-i [fr. blanc TeTri] – 1. qaRaldis furceli, rom lis TavSic dabeWdilia da wesebulebis, sawarmos an organizaciis saxelwodeba; iyeneben oficialuri miwermowerisaTvis an raime do kumentis Sesadgenad. b.-ze dabeWdili Suam dgomloba. 2. nabeWdi qaRaldis fur ce li, romelzedac dato vebulia Tavisufali ad gilebi Sesavseblad. b.-is Sevseba. blAmanJe [fr. blancmangor] – na Rebis an nuSis rZis Jele. ¥ blamanJesi. blamanJisa, blomanJe Scd. blamanJue dasaSvebia. blEizer-i [ingl. blazer] – 1. sxvadasxva feris pijakisa da Sarvlisgan Sedgenili kostumi 2. Ria feris msubuqi spor tuli pijaki. blEf-i [ingl. bluff] – risame mogoneba, SeTxzva visame blo motyuebis, daSinebis mizniT (`TvalebSi nacris Seyra”). blQndaJ-i [fr. blindage] – (samx.) mtkice nageboba, romelic icavs meomrebs artileriis cecxlisgan. blQc-i [germ. blitz elva] – 1. eleqtromowyobiloba (lam pa), romelic SeerTebulia fotoaparatTan – gadasaRebi obieqtis meyseuli Zlieri ganaTebisaTvis. 2. (saub.) swrafad gaTa ma Sebuli Wadrakis (SaSis) par tia. b. turniri (WadrakSi). blQckrig-i [germ. blitzkrig] – elviseburi omi. blictUrnir-i [germ. blitztur nier] – elviseburi turniri (WadrakSi). blOk-i1 [fr. block germ. block ing block] – simZimis asawevi umartivesi mowyobiloba – Rariani mbrunavi gorgola Wi, romelze gadagdebulia Toki, bagiri an jaWvi (qarT. sinon. WoWonaqi). blOk-i2 [fr. bloc] – 1. saxel mwifoebis, partie bis, or ganizaciebis kav Si ri er Tob livi moqme de bisaTvis. 2. (teqn.) raime nagebobis na wili, romelic Tavis mxriv blo -84- Sedgeba sxva da sxva elemen vao musika lirikuli da tebisgan, de talebisgan (si sevdiani xasiaTisa; cekva, non. seqcia). romelic aseTi musikis fanjris b., cilindrebis Tan xlebiT sruldeba. b. bOa [fr. boa < laT. boa gveli] 3. saSeni masala-betonis di – msxvili maxrCobela gve di zomis xelovnuri qva li 4 metramde sigrZisa; aguris formisa. gav rcelebulia tropikul b.-iT naSeni saxli. amerikaSi. blOkada [ingl. blokade] – 1. bObina [< fr. bobine koWa] – 1. (samx). qalaqis simagris, sxvadasxva manqanaSi: koWa, armiis da sxv. garemocva doli an lilvi, romelze mtris jarebs mier. dac exveva mavTuli, Zafi, b.-is moxsna. qso vili da sxv. 2. mtruli qveynebis mier 2. mrgvali kolofi, ro mel ro melime saxelmwifos po Sic ideba gorgolaWze litikuri an ekonomikuri dax veuli kinofilmi. izolacia masze politiku 3. magnitofonis gorgolaWi, ri zemoqmedebis mizniT. romelzedac exveva firi. ekonomikuri b. 4. eleqtro mowyobiloba – 3. (medic.) romelime organos an Tebis koWa, ro me lic ga an sistemis funqciis gamo moiyeneba avto mo bilebSi. TiSva. (misi arsia avtotran s for ¥ blokaduri. maturi). b. alya. ¥ bobinisa. blokQreba [ingl. to block] – 1. bobinasi, babina Scd. blokadis mowyoba. bObslei [ingl. bobsleigh, bob 2. (rk.-gz.) sasignalo mo wyo sled mxtomare, marxili] _ bilobaTa sistema ma ta re 1. (sp.) Sejibreba mTidan belTa mimosvlis re guli swra fad daSvebaSi yinu lo rebisaTvis; van-Tovlian gzaze speci 3. moZraobis winaaR mdegoba. aluri (2-4 kaciani samar blUz-i [ingl. blues melanqo Tavi (saWiani) mar xilebiT. lia, sevda, naRveli] – zan 2. TviT marxili aseTi Se guri sasimRero da sacek jibrebisTvis -85- bom bogdQxan-i [monR. bogdohan] – boQskaut-i [ingl. boyscout < (ist.) CineTis imperatorebis tituli. bodibQlding-i [ingl. body building sxe ulmSenebloba] _ fizikuri varjiSebis sis tema; aTletizmi (ix. ag reT ve kulturizmi); igivea, rac kulturizmi. boQkot-i [ingl. boycott sak. sax. (pirvelad gamoiyenes 1879 w., rodesac irlandielma arendatorebma C. boikots uari uTxres damorCi le ba ze)] – 1. politikur an ekonomikuri brZolis xer xi – calkeul pi rebTan, or ga nizaciebTan, saxelmwi fo ebTan urTierTobis sruli an nawilobrivi ga wyveta. 2. uaris Tqma saxelmwifos parlamentis arCevnebSi mo nawileobaze. b.-is gamocxadeba. boQler-i [ingl. boiler] _ (teqn.) qvabi, romelSic wyali cxeldeba specialur milebSi gatarebuli or Tqlis saSualebiT; iyeneben upiratesad Tboeleqtro cen tralebSi da sxva. cxeli wylis misaRebad, ro melic misi gamoyenebis ad gilze miedineba. boy biWi da scout mzveravi] – evropisa da amerikis zog qveyanaSi: sabavSvo da axal gazrdobis sportuli organizaciis wevri. bOkal-i [fr. bocal] – mozrdili fexiani Rvinis sasmisi. bOlero [esp. bolero] – 1. wyvil Ta espanuri cekva simRerisa da kastanietebis ayolebiT; musika am cekvisaTvis. 2. musikaluri nawarmoebi (in strumentuli, vokaluri) am cekvis ritmiT 3. qalis mokle, usaxelo ze da tansacmeli bOlid-i [< berZ. bolis (bolidos) satyorcni Subi] – (astr.) didi metismetad kaSkaSa meteori. bOmb-i [fr. bombe] _ feTqebadi nivTierebiT gatenili sas roli yumbara (Wurvi). saaviacio b., cecxlgamCe ni b. bombArdir-i [germ. bombardier] – (gadat.) fexburTeli, ro melsac mocemul Cempio nat Si yvelaze meti burTi (goli) aqvs gatanili. bombardQreba – zarbaznebis (qvemexebis) daSena an TviT mfrinavidan bombebis Camoy bon -86- ra; dabombva. mtris poziciebis b. bOna [fr. bonne] – bavSvebis aRmzrdeli qali. bombonQer-i [fr. bonbonniere] – kanfetis an parfiumeriis lamazi kolofi. bambanierka, banbanerka Scd. bOnza [fr. bonze < iap busso RvTis mouravi] – iaponiaSi, CineTsa da aziis zogierT sxva qveyanaSi: budistebis mRvdeli an monazoni. ¥ bonzisa bonzasi Scd. bOr-i1 [laT. bor(ax) < arab. buraq boraki, gvarjila] – qimiuri elementi, romelic Se dis bevri mineralis Se madgenlobaSi. bOr-i2 [germ. bobrer burRi] – foladis burRi, romelsac iyeneben kbilis saeqimo saq meSi. bordQur-i [fr. bordure] – 1. qsovilis, xaliCis, Spale ris da misT. kideebze Se movlebuli zoli. (qarT. si non. arSia). 2. qvis filebis zoli quCis an gzis napirebis gaswvriv trotuarebs gazonebis da misT. gamosayofad. trotuaris b. 3. (polig.) samkauli teqstis garSemo. borduri Scd. bOrdo [geogr. sax.] – 1. wiTe li Rvino erTgvari. 2. Rvinisferi, Sindisferi. b. kostumi. bOrt-i [fr. bord germ. bord] – 1. gemis gverdis kedeli; am kedlis zeda kide. gemis b.-ebs talRebi exeT qeboda, b.-Tan mdgari tu ristebi. 2. satvirTo avtomobilis, Ria satvirTo vagonis da misT. Zaris kedeli. gadaxsnili b.-ebi. 3. paltos,pijakis marjvena an marcxena napiri (RilebiT an kiloebiani). ge mis bortze – gemze; TviT m frinavis bortze – TviT m fr inavSi; kos mo su ri xomaldis bortze – kos mo sur xomaldSi. qimi (1 mniS.-iT) Scd. bOs-i [ingl. boss holand baas patroni, mepatrone, mflo beli] – 1. warmoebis di reqtori. 2. (araofic.) mTavari, xel mZRvaneli, ufrosi. bOston-i [ingl. boston < ge ogr.] – cekva erTgvari – neli valsis saxeoba (sxva -87nairad: vals-bostoni). 2. Salis Zvirfasi sakosti ume qsovili. 3. banqos TamaSi erTgvari. botAnika [< berZ. botane mce nare] – mcenareTa Semswav leli mecniereba. b.-is xelmZRvaneli. ¥ botanikuri. b. geografia. botanQkuri bARi – baRi da dawesebuleba, sadac sa C veneblad da saswavlo-sa mecniero miznebiT gaSe ne bulia sxvadasxva jiSis mcenare. botUlizm-i [< laT. botulus Zexvi] – (medic.) mZime mo wam vla ZexveuliT, TevziT, xorciT an bostneulis konserviT. botfOrteb-i [fr. bottesfor tes] – maRali Ceqmebi erTg vari, romlebsac yeli ga farToebuli aqvs muxls ze moT; icvamdnen Zvelad kavaleristebi. mx. botforti. boUling-i [ingl. bouling] – keglis sportuli saxe sxvaoba. bOcman-i [holand. bootsman < bad navi man adamiani] – sazRvao flotSi: umcrosi meTauri (zemdegi), romelsac evale bra ba sameurneo samuSaoebis xel mZRvaneloba gemze (wesrigis damyareba, saxo mal do samuSaoebis xel mZ Rvaneloba da sxv.). bOhema [fr. boheme – cignuri, cignuroba] – msaxiobebi, musikosebi, mxatvrebi, mwer lebi, romelTac ara aqvT arsebobisaTvis saWiro mud mivi Semosavali da uTav bolo cxovrebas ewevian. ¥ bohemuri. b. yofa. bogema, bogemuri Scd. bra [fr. bras xeli] – 1. ke del ze damagrebuli sanaTi, eleq trolampa. 2. kedlis Sandali. brisa. brasi Scd. bravo! [it. bravo friadze] – mowonebis, aRtacebis gamom xatveli SeZaxili. bradikArdia [berZ. bradys ne li da kardia guli] – (medic.) guliscemis Seneldeba (Sdr. taqikardia). brAilis SrQfti – amobur cul-wertilovani Srifti usi naTloTaTvis [frangi pedagogis l. brailis (braille, 1809-1852) gvaris mixedviT]. brakonQer-i [fr. braconnier] bra -88- – piri, romelic nadirobs (Tevzaobs) akrZalul adgi lebSi, akrZalul vadebSi an akrZaluli saSualebebiT, piri romelic unebarTvod Cexs tyes. brakoneri Scd. brandmaQster-i [germ. brand meister] – (moZv.) saxanZro raz mis ufosi. brandmeisteri Scd. brandmAuer-i [germ. brandma uer] – kapitaluri xan Zar TsawinaaRmdego (cecxl gam Zle) kedeli Senobebs So ris (qarT. sinon. cecxl amridi). brAs-i [fr. brasse] – sportu li curvis erTerTi gav r celebuli saxeoba; xe lebs da fexebs vusvamT si metriulad da erTdro ulad Signidan ganze. braUning-i [ingl. Browning sa kuT. sax. _ konstruqtori] – erT-erTi sistemis pisto leti. brASpil-i [holand. braad spil] – (zRv.) gemze Ruzis amosa zidi jalambari. brAhma [sanskr. brahma] – (mi Tol.) induizmis samebis um Tavresi RvTaeba, romelic miaCniaT samyaros da yvela arsebis Semqmnelad. brAhman-i – indoeTSi umaR le si kastis wodebis war momadgeneli; Zvelad _ brah manizmis qurumi. brEve [laT. breve] – romis pa pis mokle epistole. brEzent-i [rus. брезент < ho land. presenning] – xeSeSi, mkvri vi (wyalgauvali) wyal gaumtari qsovili. breQk-dAns-i [ingl. breakdance < break texa, mtvreva da dance cekva] – swrafi tempis Tanamedrove cekva, rome lic sportul elementebs Seicavs. Se moklebiT _ breiki. brEnd-i [ingl. brandy < dan] – TeT ri Rvinisgan gamox di li da muxis kasrebSi da var gebuli alkoholiani sas meli (dabali xarisxis ko niaki): amzadeben xilisganac (vaSlisgan, alublisgan). briOlin-i – Tmaze wasasmeli kremi erTgvari. brEtel-i [fr. bretelle] – qalis perangze, lifze da misT. dakerebuli qsovilis zo nari an bafTa, romelic mxar ze gadadis. brQgada [fr. brigade] – 1. sa jariso SenaerTi, polkze -89didi, magram diviziaze mci re. satanko b. 2. erTi ti pis samxedro xo maldebis SenaerTi. satorpedo katerebis b. 3. koleqtivi, romelic as ru lebs garkveul sawarmoo davalebas. zeinkalTa b., meCaieTa b. 4. matareblis momsaxure per sonali. gamyolebis b. brigAdir-i [germ. brigadier < fr.] – brigadis (mniS. 3, 4) xel mZRvaneli. brigAntin-i [fr. brigantire < it. brigantino] – Zveleburi oran Ziani ialqniani xomaldi er Tgvari. brigantina Scd. brQz-i [fr. brise] – susti sa napiro qari, romelic RamiT xmeleTidan zRvisken qris, xolo dRisiT zRvidan xme leTisken (zRvis brizi)] brQket-i [fr. briquette] – Cve ulebriv guris saxiT daw nexili raime fxvieri ma sala. naxerxis b., Cais b., nayi nis b. brilQant-i [fr. brilliant] – gan sakuTrebuli wesiT da waxnagebuli almasi. bro brQnza [rumin. brinza] – gan sakuTrebul wesiT amoy va nili cxvris yveli (Sdr. gudis yveli) brQteb-i – kelturi tomebi, britaneTis kunZulebis Zi riTadi mosaxleoba Zv. welT. me-8 s.-dan ax. welTaR. me-5-6 ss.-mde; maTi nawili gaanadgures anglosaqsebma, nawili gadsaxlda uelssa da SotlandiaSi, agreTve bretaSi (kontinentze). brQfing-i [ingl. briefing mok led gadmocema] – xanmokle TaTbiri an preskonferencia JurnalistTa viwro wri saT vis. brQj-i [ingl. bridge] – qaRal dis erTgvari TamaSi, gav rcelebulia inglissa da amerikaSi. brQji [ingl. breeches (mr.)] – Sarvali, erTgvari, mux lebs qvemoT viwro, Ceq mebSi Casatanebeli; Zve lad iyenebdnen cxe nos no bisTvis. broQler-i [ingl. broil Sewva] – msxvil mefrinveleobis meurneobaSi garkveuli we siT gamozrdili saxorce qaTami. brOker-i [< ingl. broker] – mak leri, Suamavali vaW robaSi, bro -90- sxvadasxva ga rigebaSi. b.-Ta skola. ¥ sabrokero. s. firma, s. kantora. brOnqebi [berZ. bronchos (mx.) sasunTqi mili] – traqeis ganStoebani, romlebiTac haeri Cadis filtvebSi: ¥ bronquli. b. jirkvlebi. bronxebi, bronxuli, bron qa luri, bronxialuri Scd. brOnqit-i – (medic.) bronqebis lorwovani garsis anTeba. bronxiti Scd. brOS-i [fr. broche] – gulze dasabnevi samkauli. oqros b. broSka Scd. brOSura [fr. brochure] – pa tara wigni, Cveulebriv rbi li garekanis mqone. popularuli b. brudErSaft-i [germ. bruder schaft Zmoba] bruderSaftis daleva – Zveleburi sur vil-Cveuleba – orni svamen Rvinos erTdroulad da amiT umegobrdebian erT ma neTs (gadadian SenobiT laparakze) (qarT. sinon. vaxtanguri). brUto [it. brutto uxeSi] – (vaWr.) saqonlis saerTo wona (WurWlianad, SefuTvianad). sapirisp. neto. brucEloz-i [< sakuT. sax.] – saqonlis (Txis, cxvris, Zroxis, Roris) gadamdebi daavadeba; saqonlidan ada mianze gadadis [ingliseli eqimis Bruce-is mixedviT, romelmac aRmoaCina am da avadebis mikrobi]. bruciliozi, bruceloza Scd. bUda [sanskr. buddha – ganaT lebuli] – budisturi re ligiaSi adamiani, ro mel mac miaRwia sulier srulyo filebis umaRles dones da Tavi daaRwia xelaxal gan xorcielebaTa usas rulo jaWvs; zogadad TviT am religiis damaarsebeli: sakia muna buda – princi gautama. ¥ budasi. budisa Scd. bUdizm-i – msoflioSi erTerTi gavrcelebuli re ligia (qristianobasa da islamTan erTad) romelic warmoiSva Zv. welTaRr. me-6 saukuneSi CrdiloeT indoeTSi da gavrcelda CineTSi, tibetSi, koreaSi, iaponiaSi da aRmosavleTis zog sxva qveyanaSi; misi damaarsebelia – sakia muna -91buda – princi gautama. ¥ budisturi. b. religia, b. taZari. bUdist-i – budizmis mimde vari. budUar-i [fr. boudoir] – Zve lad mdidarTa saxleb Si: qalis lamazad mo wyobili sastumro oTaxi axloblebis misaRebad. bUer-i [holand. boeir] – yinul ze sasrialo ialqniani sa Wiani msubuqi navi an plaTforma,romelsac Zirze figurebi aqvs gakeTebuli. ¥ sabuero. s. sporti. bUzment-i [germ. posament, < fr. passament arSia] – oq romkedis an sirmis farTo arSia, tansacmelze mov lebuli. bUi [holand. boei] – wylis zedapirze mcuravi msxvili sasignalo tivtitva. bUket-i [fr. boquet] _ 1. (moZv.) Taiguli. 2. risame gemos an surne lebis erToblioba. Cais b. bukQnist-i [fr. bouquiniste] – naxmari an Zvelad gamoce mul wignebiT movaWre. bukinQsturi – naxmari an bul Zvelad gamocemuli, iSvia Ti wignebiT vaWrobasTan dakavSirebuli. b. maRazia. bUkle [fr. boucles kululebi] – Salis an bambis qsovili erTgvari, msxvili naqsovi. ¥ buklesi. buklisa Scd. bUklet-i [ingl. booklet wig naki, broSura] – mxatvr u lad gaformebuli meg zu ri, reklama, prospeqti (ix. prospeqti2) da misT. ro melic ramdenime gverdad aris dakecili da erT mTlian furclad iSleba. gamofenis b., qalaqis xe debiani b. bukmEker-i [< ingl. bookmaker wignis Semdgeneli] – doR Si sanaZleos moTave (agrovebs da iwers sanaZleod dade bul Tanxas). bukOlika da bukolQkuri poEzia [berZ. bukolika mwyem suri poezia] – poe ziis Janri, romelSic ga idealebulia mwyemsuri, sa erTod sofluri cxovreba; pastorali. bUla [laT. bulla] – 1. romis papis mbrZanebuleba, weri li an sigeli. 2. beWedi, romelic aseT do bul -92- kuments azis. ¥ bulisa. bulasi Scd. bulAnJue [< fr. sakuT. sax.] – wkapze datovebuli, mrgvlad SekreWili (Se mokvercxili) wveri. ¥ bulanJesi. bulanJisa, blanJe Scd. bUldog-i [ingl. bulldog] – erTgvari ZaRli; aqvs brtye li drunCiani mokle di di Tavi msxvili TaTebi da farTo mkerdi. buldOzer-i [ingl. bulldozer] – mowyobiloba, romelic win ukeTdeba muxluxa traq tors miwis samuSaoebis Se sasruleblad; TviT traqtori aseTi mo wyobi lobiT. bUlvar-i [fr. boulevard pir velad – saqalaqo (qala qis) RerZi < germ. bollwerk] – farTo xeivani qalaqis quCebis gayolebiT (Cve u leb riv Suaze). bulvAruli [< fr. ix. bulvari] – rac navaraudevia, rac ga miz nulia obivatelebis, meS CanebisaTvis, uxamsi ge movnebisaTvis; b. romani; b. presa. bUlit-i [ingl. bullet] – (sp.) hokeiSi: sajarimo Saiba, romelsac centridan miatareben mowinaaRmdegis karSi Sesagdebad. bUm-i [ingl. boom] – 1. warmo ebisa da vaWrobis aCqa re buli zrda. 2. (gadat.) aurzauri, sen sa cia. bumErang-i [ingl. boomerang < avstraliel aborigenTa enidan] – avstralieli to mebisa da zog sxvaTa sa tyorcni iaraRi – erTgvari moxrili (joxi), kombali, romelic gatyorcnis Sem deg (Tu mizans ver moxvda) ukan brundeba. bUngalo da bEngalo [ingl. bungalow < ind.] – 1. indoeTSi: msubuqi verandebiani Senoba qalaqgareT. 2. inglisSi: erTsarTuliani koteji. bUnker-i [ingl. bunker] – 1. TviT gantvirTvadi sa Tav si fxvieri da natexi ma salebisaTvis (qarT. sinon. xvimiri). qvanaxSiris b., kombainis b. 2. specialurad mowyobili rkina-betonis miwisqveSa TavSesafari. bUrg-i [germ. burg] – Sua sau kuneebSi evropis qveynebSi: -93gamagrebuli koSki; cixe simagre. bUrime [fr. boust-rimes (mr.)] – literaturuli TamaSi wi naswar mocemul riTmebiT iumoristuli leqsebis Sem Txzveli. ¥ burimesi. burimisa Scd. bUrdesk-i [fr. burlesque] – komikuri, parodiuli po eziis Janri. bUrJua [fr. bourgeois] – bur Juaziis warmomadgene li. ¥ burJuisa. burJuasi Scd. burJuAzia [fr. bourgeoisie] – klasi, romlis xelSic aris samuSao da sawarmoo saSualebani. msxvili b. ¥ burJuaziuli. b. wyobileba, b. partiebi. butAfor-i [it. buttafuori] – Te atris TanamSromeli, ro melsac abaria butaforia. butafOria [< it.] – Teat ra luri war modgeni saT vis saWiro sagnebi (ave ji, WurWeli, tansacmeli, iaraRi da sxv.) namdvils mimsgavsebuli. ¥ butaforiuli. b. pistoleti. butaforuli Scd. buf butErbrod-i [germ. butterbrod puri karaqiT] – puris naWeri, romelzec dadebulia yve lis, Zexvis, loris... Txeli naWeri an wasmulia karaqi da sxv. buterbroti Scd. bUfer-i [ingl. buffer] – zam bariani mowyobiloba lo ko motivze, vagonze – da jaxebis, dartymis misa Rebad. bufErul-i saxelmwifo – (po lit.) patara sa xel m wifo, moqceuli or erT maneTisadmi mtrulad gan wyobil saxelmwifos So ris, romelTagan TiToeuli cdilobs mis gamoyenebas meoris sawinaaRmdegod. bUfet-i [fr. buffet] – 1. sufris WurWleulis, sauzmeulisa da sasmelebis Sesanaxi ka rada. moxaratebuli b. 2. sasadiloebsa da restor nebSi: magida an daxli, sa dac yidian sauzmeulsa da sasmelebs; patara sasa uz me. skolis b., vagzlis b. mebUfete – bufetSi (mniS. 2 momuSave. ¥ mebufetisa. mebufetesi Scd. buq -94- bUqsir-i [< holand. boegseeren buqsireba] – 1. gemi,romelic gankuTvnilia masze gamob muli araTviTmavali ge mebis, karWapebis, tivebis da misT. gasawevad. 2. bagiri, romeliTac gemi eweva masze gamobmul sxva gemebs da misT. ¥ sabuqsiro. s. gemi. bUSel-i [ingl. bushel] – fxvi eri sxeulebis sawyao inglisSi, amerikis Se er Te bul Statebsa da zog sxva qveyanaSi; udris daax loebiT 35,2 -36,4 l-s. bUc-i [ingl. boots (mr.)] – spe ci aluri fexsacmeli fex burTis saTamaSod buxhAlter-i [germ. buchhalter] – buxhalteriis speci alis ti. mTavari b., ufrosi b. ¥ buxhaltruli. b. niWi. ¥ sabuRaltro. s. kursebi. buxhaltEria – 1. angariS swo rebasa da aRricxvis Te oria da praqtika; 2. angariSsworebis ganyofi leba sawarmoSi; da we sebu lebaSi. ¥ sabuRalterio. s. davTari. g gabArdin-i [fr. gabardine] _ Salis qsovili, romliTac umTavresad wyalgaumtar paltos keraven. gabArit-i [fr. gabarit] _ zRvruli garSemoxazuloba sagnebisa. avtomobilis g., gemis g., TviTmfrinavis g. gAz-i [fr. gaz] – 1. fizikuri sxe uli, nivTiereba, romelic miiswrafis gavrceldes da Tanabrad moicvas sivrce qarT. sinon. airi). maxrCobela g., mgvrgvinavi g., cremlsadeni g. 2. gaziseburi (airiseburi) sawvavi; iyeneben saTbobad (zogjer gasanaTebladac). bunebrivi g., Txevadi g., daWirxnili g., navTobis g. ¥ gaziani. g. wyali. 1 mniSvnelobiT upiratesad ixmareba airi. gazifikAcia [fr. gazeification] gazificireba _ gazis (mniS. 2) energiiT momaragebaze gadayvana qalaqis g., binebis g. -95- gazOlin-i [fr. gazoline] _ 1. gal sagalantereio, Scd. sawvavi siTxe, romelic mi galAntur-i [fr. galant] _ didad Tavaziani, zrdilo iReba navTobis gamoxdiT biani adamiani. (kre kingis procesi, misgan Semdeg iReben benzins). galAqtika [< berZ. galantikos 2. benzinis saxelwodeba aSSrZiani] _ varskvlavTa er Si. Tiani sistema Cveni g. (varskvlavTa sis gAzon-i [fr. gazon] _ baReb tema, romelSic Sedis mze Si, quCebSi da sxva.: deko da maSasadame, dedamiwac) raciuli mizniT daTesili sxva g.-ebi. balaxi, Cveulebriv, mokled ¥ galaqtikuri. da Tanabrad SekreWili; g. nisleuli. farTobi, romelzedac ase Cveni galaqtikis qarTuli Ti balaxia daTesili. sinonimebia irmis naxtomi gAla [fr. gala] – 1. iTqmis did da cis ikankledi. sazeimo sanaxaobaze (galagAlebi _ im keltebis roma koncerti, saRamo gala da uli saxelwodeba,romlebic misT.) cxovrobdnen galiaSi (Ta 2. me 17-18 ss-Si: didi zeimi na medrove safrangeTis mefis sasaxleSi. Crd. italiisa da belgiis galantErea [fr. galanterie] teritoriaze) me-7-1 ss. Zv. – tualetisa (mniSv. 1) da welTaR. piradi moxmarebisaTvis gAlera [it. galera] _ Zvelad sa Wiro sxvadasxva saxis (me-18-s.-mde) dasavleT ev niv Tebi (Zafebi, lentebi, ropaSi: mravalniCbiani xis qin ZisTavebi, savarcxlebi, samxedro xomaldi, ro Rilebi, xelTaTmanebi, hal melzec meniCbeebad umetes s tuxebi da sxv.), rogorc wilad iyvnen katorRa-mis gasayidi saqoneli. jili damnaSaveebi, tyveebi, ¥ sagalantereo. monebi. s. maRazia, s. fabrika, s. ¥ galerisa. saqoneli. galerasi Scd. ¥ galantereisa. galantereasi, galanteria, galErea [it. galleria] _ 1. grZe li daxuruli derefani,ro sagalanterio, galantereia, gal -96- melic aerTianebs Senobis sxvadasxva nawils. 2. (saub.) SuSabandi. 3. miwisqveSa grZeli da viw ro gasasvleli (samTo samuSaoebSi, samxedro nage bo bebSi). g.-is gayvana. 4. gadat. (wign.) didi wye ba rigi (ti pebis, portr ete bisa). literaturuli gmirebis g. 5. (moZv.) TeatrSi, cirkSi: zeda iarusi (iaffasiani ad gilebiT). qarT. sinon. qan dara. suraTebis galerea _ speci a luri sad gomi samxatvro xe lovne bis nawarmoebTa ga mofeni saTvis. galereisa. galereasi, galeria, ga le reia Scd. gAlet-i [fr. galette] _ patara zomis namcxvari erTgvari. galvanizAcia _ mudmivi eleqtruli denis ga mo yeneba samkurnalo an teq nikuri miznebisTvis galvanQzeba _ 1. eleqtruli denis gatareba rameSi. 2. raime sagnis zedapiris liToniT dafarva eleq trolizis saSualebiT. galvanometr-i [galvano berZn. metreô vzomav] _ susti eleq truli denis sazomi xel sawyo. galvAnuri _ qimiur reaqci is Sedegad miRebuli (eleq truli deni). galvAnuri elEmenti _ xelsawyo, romelSic qimi uri reaqciis Sedegad mi i Reba eleqtruli deni. galvAnuri batArea _ erT maneTTan SeerTebuli gal va nuri elementi [ita lieli mecnieris Galvani-s (1737-1798) gvaris mixedviT). galQera [esp. gallera] samxreT amerikis zog qveynebSi: 1. mamlebis CxubisaTvis, ro gorc sanaxaobisaTvis mo wyobili adgili. 2. TviT mamlebis Cxubi. galQpot-i [fr. galipot] _ fisi, romelic sdis wiw vo vani jiSebis merqans Wri lobidan; Seicavs ski pi dars, kanifolsa da wyals; iyeneben laqebis da samzadeblad. gAlife [afr. generlis Gal liffet-isgan, romelic cno bi li iyo parizis ko mu na rebisadmi 1871 w. Tavisi sim kacriT] _ samxedro -97Sarvali, muxlebis qveviT viwrod SemoWerili, xolo ze moT Zalian ganieri, ga farToebuli. galifesi. galifisa Scd. galQcizm-i [fr. gallicisme] _ franguli enidan nasesxebi sityva an gamoTqma; frangul yaidaze agebuli gamoTqma ama Tu im enaSi. gAlon-i [fr. gallon] _ ing lisSi, aSS-sa da zog sxva qveyanaSi Txevadi da fxvi eri sxeulebis sawyao sxva dasxva tevadobis (3,5 -dan 4,5 l-mde). gAma [berZ. gamma saxelwodeba γ (g) asosi, romliTac Sua saukuneebSi aRniSnavdnen so lo bgeras musikaSi] _ 1. bgeraTa aRmavali an daR mavali Tanmimdevroba erTi an ramdenime oqtavis farglebSi. g.-ebis dakvra. 2. gadat. (wign.) Tan mimdev ruli wyoba erTgvarovani, mag ram mravalgvarad cvla di sagnebisa, movlenebisa. ferTa g. ¥ gamisa. gamasi, gamma Scd gAmbit-i [fr. gambit] _ Wadra kis partiis iseTi dasawyisi, gar rodesac Setevaze swrafad gadasvlis mizniT TeTrebi swiraven figuras an paiks. gambUzia [esp. gambuxial] _ wvrili (47 sm) cocxalmSobi Tevzi, romelic anadgurebs malariis koRos matlebs. gAmeta [berZ. gametςs meuR le (qmari), gametς me uR le (coli)] _ (biol.) cxove luri an mcenareuli or ganizmis sasqeso ujredi; ganayofierebis dros sa pi rispiro sqesebis ori g. Se irwymeba. gAngrena [berZ. gangraina] _ co cxali organizmis rome lime qsovils, organos an sxeulis nawilis kvdo ma sis xlis mimoqcevis darR vevis Sedegad. gAngster-i [ingl. gangster brbo, banda, xrova] _ bandi ti, mZarcveli ¥ gangsteruli. garAntia [fr. garantie] _ pi roba, romelic uzrunvel yofs rasme (qarT. sinon. sawindari). ¥ sagarantio. s. vada, s. werili. gAraJ-i [fr. garage] _ gadaxu ruli adgili, Senoba av tomobilebis sadgomad da gar -98- SesakeTeblad. farexi Scd. gardErob-i [fr. garderobe] _ 1. tansacmlis karada; 2. mimsvlelTa zeda tansac mlis (halstuxisa da misT.) Sesanaxi sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi. Teatris g. 3. erTi adamianis mTeli tan sacmeli. msaxiobis g. megardErobe _ garderob Si (mniS. 2) momuSave. sagardErobo _ igivea rac garderobi (mniSv. 2). ¥ megarderobis. megarderobesi Scd. garnQzon-i [fr. garnizon] _ samxedro nawilebi, romle bic ganlagebulni arian da saxlebul punqtebSi ga magrebul raionSi. Tbilisis g. ¥ sagarnizono. ¡s. samsaxuri. gArnir-i [fr. garnir morTva, Sekazmva] _ xorcis an Tev zisgan momzadebuli kerZis sakazmi (bostneuli, kar tofili, makaroni da sxv.). kartofilis g. ¥ garniriani. g. katleti. garnQtur-i [fr. garniture] _ erTi daniSnulebis mqo ne sagnebis (mag. avejis, TeT reulis) sruli kompleqti. 2. (poligr.) sxvadasxva zo mis, magram erTnairi mo xazulobisa da xasiaTis Sriftis kompleqti. gastrOlebi [germ. Gastrolle < Gast stumari da Role roli] _ sxva qalaqidan an qveynidan sadme Casuli msaxiobis an msaxiobTa koleqtivis gamosvlebi. ansambl "rusTavis" g. saz RvargareT. ¥ sagastrolo. speqtakli, s. mogzauroba, s. repertuari. gastrolQor-i [< germ.] _ msaxiobi, romelic gastro lebs marTavs gastrOnom-i [fr. gastronome < berZ. gastēr (gastros) ku Wi da nomos kanoni] _ gas tro nomiuli maRazia (winaT ase eZaxdnen gemriel saW melebis mcodnes da moy va ruls). gastronOmia [fr. gastronomie] _ sakvebi produqtebi,upi ra tesad sauzmeuli, rogorc savaWro saqoneli. ¥ gastronomiuli. g. maRazia. gaudeAmus-i [laT. gaudeamus -99movilxinoT] _ Zveleburi studenturi simRera laTi nur enaze. gAuCo [esp. gaucho] _ 1. ar gen tinasa da urugvaiSi: eT nikuri jgufi, romelic warmoiqmna me-16-17 ss.‑Si. espanelTa SeuRleba indo el qalebTan: pampaSi (ix. pampa) mcxovrebi mwyemsi, qov boi; 2. farTofarfliani Calis qudi erTgvari. gEa [berZ. Gς da Gaia] _ ber Znul miTologiaSi: miwi sa da miwisqveSeTis, qvesk nelis qalRmerTi: misgan warmoiSva yvelaferi, maT Soris RmerTebi da adami anebi. gEena [berZ. geena, ebr. gehinom hinomis veli] _ jojoxeTis cecxli. geQzer-i [island. geyser < germ. heiβ sxeuli] _ vulkanuri warmoSobis cxeli wyaro, saidanac periodulad amo ifrqveva wylisa da orT qlis Sadrevani. heizeri Scd. gEim-i [ingl. game TamaSi] _ sportuli TamaSebis (mag. CogburTis partiis) nawili, ro melic taimebisgan gan sx vavebiT dgindeba miRweuli gen qulebisa da ara drois mi xedviT. geitinomAgia [berZ. geiton mezobeli da gamos qor wineba] _ (bostn.) mcena reTa erTi da imave eg zemplaris yvavilebs mier urTierTdamtverva. gEiSa [iap.] _ iaponiaSi msaxi obi qali, romlis movale o baa mayureblebis (mdidarTa sasaxleSi stumrebis) gar Toba maxvilsityvaobiT, sim Re riT, cekviT da a. S. ¥ geiSisa. geiSasi Scd. gelErter-i [germ. gelertehr swavluli] _ (wign.) wignebiT ganswavluli, magram cxov rebas, praqtikul saq mi a no basa da mowinave mec ni erebas mowyvetili adamiani. gEma [laT. gemma] _ Zvirfa si qva, romelzedac amok veTilia raime warwera an gamosaxuleba. genealOgia [berZ. genealogia] _ 1. gvaris tomis istoria. 2. istoriis damxmare dis ci plina, romelic swav lobs calkeuli gvarebis istoriasa da adgens sag vareulo nusxebs 3. (biol.) cxovelTa an mcena reTa gvarebis war mo Soba. gen ¥ genialogiuri. g. tabula. -100- genealogQuri xe _ oja bis saxelmwifoebSi: didi bri taneTis mTavrobis mier daniSnuli samefo xelisuflebis umaRlesi warmomadgeneli. xis sag vareulo nusxa rome lic garkveulad aris war sageneralgubern At o mod genili ganStoebuli xis saxiT. ro _ revoluciamdel ru genialogia Scd. seT Si: msxvili admi nis genEzis-i [berZ _ genesis da t r a c i u l - t e ritoriuli badeba, warmoSoba, wyaro] erTe u li, ro melsac ga na _ warmoSoba, warmoqmna; Ca geb da general-gu ber na to saxvis istoria. ri. ¥ genezisuri. general-gubernato ri, mag m. kavSiri. ram sageneralguberna to geneturi, genetikuri Scd. ro. (ix. genetika). generalizAcia _ 1. kerZo genEral-i [fr. général < movlenaTa daqvemdebareba laT. generalis saerTo, mTa raime zogadi princi pisadmi; vari] armiis umaRles me ganzogadeba. TaurTa Semadgenlobis wo 2. (medic.) avadmyofobis gan debuleba. Tesva mTel organizmSi. general-maiori _ generlis 3. kartografiuli gamosa pirveli wodebuleba; xuleba damuSavebis pro general-leitenanti _ meo cesSi, romlis drosac ru re wodebuleba; kaze gamoiyofa mTavari general-polkovniki _ mesa da yuradReba ar eqceva me wodebuleba; wvril mans. armiis generali _ generlis generalisQmus-i [laT. ge umaRlesi wodebuleba; neralissimus yvelaze mTa va ri, general-gubernator-i _ 1. umaRlesi] _ zog qve ya naSi: revoluciamdel ruseTSi: umaRlesi sam xed ro wo de erTi an ramdenime guberniis buleba, ro mel sac aniWeben ufrosi. gansakuT re bu li samxedro 2. britaneTis koloniebSi, damsa xu rebisaTvis; msof agreTve erTa Tanamegobro lio Si sul 50-ze meti ge -101- gen ne ralisimusi iyo: ruseTSi da grimebiT. g.-is wodeba hqonda a. suvo generaluri Stabi _ rovs da kidev 3 sxva mxedar umaR lesi samxedro mmar T T m Tavars, yofil sabWoTa velobis centraluri or kav SirSi _ ioseb stalins gano. (1879-1953). generAtor-i [laT. generator aRsaniSnavia, rom xSi mSobeli, mwarmoebeli, war rad gaigonebT TiTqos ge momSobi] _ manqana, romelic neralisimusebs wodebas meqanikur energias gardaq aniWebs saerTaSoriso or mnis eleqtrul energiad. ganizacia, rac Scd. mudmivi denis g. ase mag., ioseb stalins ¥ generatoruli. generalisimusoba mianiWa g. danadgari. sabWoTa kavSiris umaRlesma sakanonmdeblo organom _ generAcia [laT. generatio da badeba] _ 1. cxovelebis, mce umaRlesma sabWom 1945 w. da nareebis, mineralebis erTi potsdamis konferenciaze gvaris an saxeobis yvela is warsdga am wodebiT. wevri. generalQtet-i [germ. genera 2. warmoSoba, gaCena. mag: litöt < laT. generalis saerTo, eleq troenergiis g. mTa vari] _ armiis umaRlesi meTaurTa Semadgenloba; genEtika [< berZ. genetikos warmomSobi] _ mecniereba ge nerlebi. organizmTa memkvidreobisa generAlur-i ... [laT. generalis] da cvalebadobis kanonebis _ mTavari, ZiriTadi. Sesaxeb. g. prokurori, qalaqis g. adamianis g., mcenareTa g. gegma (Semok. gengegma), g. cxovelTa g. brZola (omSi). ¥ genetikuri. generaluri konsuli g. problemebi, g. anali _ mTa var qalaqebSi myofi zi. konsuli. geneturi Scd. generaluri repeticia gEni [berZ. genos jiSi, gvari] _ uka naskneli repeticia _ memkvidreobiTobis ma warmodgenis gamarTvis win, terialuri sawyisi cocxal de koraciebiT,kostiumebiTa organizmebSi memkvidreuli gen -102- informaciis matarebel geogrAfia [berZ. geōgraphia < qro mosomaSi _ TiToeuli gē dedamiwa da graphō vwer, geni uzrunvelyofs ama Tu aRvwer] _ 1. im mecnierebaTa im Tvisebis memkvidreobiT kompleqsi, romlebic erT gadacemas cocxal or ga maneTTan mWidrod aris da nizmebSi. kavSirebuli da moicavs gEnia [laT. genius] _ udidesi fizikur da ekonomikur Se moqmedebiTi niWi. geo grafias. rusTavelis g. fizikuri geografia _ geniAluri _ 1. geniiT da mecniereba, romelic swavl obs adamianTa sazogadoebis jildoebuli. momcvel bunebriv pirobebs g. poetebi. (reliefs, klimats, mcenare 2. geniosis damaxasiaTebeli, Ta da cxovelTa samyaros, Sesaferi. ni adagebs da sxva). g. nawarmoebi. ekonomikuri geografia genQos-i [laT. genius] _ geniiT _ mecniereba, romelic swav dajildoebuli pirovneba. lobs warmoebis ganlagebas, ieso qriste _ kacobriobis misi ganviTarebis pirobebsa geniosi, g. mxatvari firos mani. da Taviseburebebs sxvada sxva qveyanasa da raioneb genOcid-i [berZ. genos gvari, Si. tomi da caedo vklav, vxo 2. dedamiwis zedapirze ri cav] _ mosaxleobis cal same gavrcelebis Ses ke uli jgufebis, mTeli wavla. xal xis gaJleta rasobrivi, mcenareTa g., cxovelTa g., erovnuli an religiuri niadagebis g. mo tiviT, iTvleba umZimes ¥ geografiuli da sageo danaSaulad kacobriobis gra fio. winaSe. g. (s.) mecnierebani, g. aR geo... [berZ. gē miwa] _ rTuli wera, g. garemo. sityvebis pirveli nawili mniSvnelobiT `exeba deda geodEzia [berZ. geōdaisia de damiwis dayofa < gē de mi was~. damiwa da daizō vyof (na geografia, geodezia, geo wilebad)] _ mecniereba, logia. -103ro melic swavlobs deda miwis formebsa da zomebs saerTod (umaRlesi geo de zia) da adgilze iRebs zo mebs dedamiwis zedapiris asasaxavad rukebsa da geg mebze (topografia). ¥ geodeziuri da sageo dezio. g. xelsawyoebi, g. gadaReba, g. azomvebi. geolOgia [berZ. gē dedamiwa da logos moZRvreba] _ mec ni ereba, romelic swavlobs dedamiwis agebulebasa da elementebs, dedamiwis qer qis cvalebadobis istorias, dedamiwaze organuli si co cxlis istorias da sa sargeblo wiaRiseulis sabadoebs, Ziebis meTodebs. ¥ geologiuri. g. eqspedicia (an: aqcia); g. ruka (da ara ruqa), g. epoqa, g. procesebi. geomEtria [berZ. geometria miwismzomeli] _ maTematikis nawili, romelic swavlobs sxeulebis sivrciT for meb sa da maTi gazomvis me Todebs. ¥ geometriuli. g. amocana, g. aqsioma, g. meTodi. geopolQtika _ politikuri gep strategiis geografiul Tvi sebaTa Seswavla; g.-is mTeli formulaa: geo grafiuli garemo _ ada miani _ saSinao da sagareo poli tika. ¥ geopolitikuri. g. problemebi. geOrgin-i _ balaxovani de koratiuli mcenare; aqvs didi xasxasa yvavili. [rusi botanikosis Георги-s (17291802) gvaris mixedviT]. ¥ giorgini Scd. geofQzika [berZ. gē deda miwa da physikē fizika] _ im mecnierebaTa komp leq si, romlebic Seis wavlian dedamiwis fizi kur Tvisebebsa da masSi mimdinare fizikur pro cesebs. ¥ geofizikuri. g. observatoria. geoqQmia _ mecniereba de damiwis qimiuri Sed geni lo bisa da masze qimiuri ele mentebis gavrcelebaganawilebis, SeerTebisa da gadaadgilebis kanonebis Sesaxeb. gEpard-i [fr. guēpard] _ didi mtacebeli cxoveli katebis ojaxisa; aSinaureben da geSaven sanadirod (qarT. ger -104- sinon. avaza). gEran-i [< berZ. geranos Rero] _ balaxovani mcenare; aqvs surnelovani foTlebi; zo gi saxeoba dekoratiulia, zo gisgan iReben aromatul eTerzeTs (qarT. sinon. nem siwvera). gErb-i [rus. герб < polon. herb] _ saxelmwifos, qa la qis, Tavadaznauruli an burJuaziuli wodebis gan masxvavebeli niSani, romelic gamosaxulia dro Sebze, liTonis furcelze, beWdebze da sxv. saqarTvelos saxelmwifo g., Tbilisis g., sagvareulo g. ¥ gerbiani da sagerbo. g. (s.) beWedi. gerbQani qARaldi _ qa Raldi, romelsac iyene ben aqtebisa da sabuTebi saTvis. gerb. mArka _ marka, ro melsac iyeneben ro gorc fu lis gadaxdis ni Sans sa buTebis gaformebi saTvis. Rerbi, Rerbiani, saRerbo Scd. germEtul-i [fr. hermetique, laT. hermeticus] _ mWidrod daxuruli, SeuRwevi, gaum tari. g. SefuTva, g. safuTavi. germetiuli Scd. gerontolOgia [berZ. ge rôn (gerontos) moxuci da logos moZRvreba] _ mec ni ereba sicocxlis gaxan g r Zlivebis Sesaxeb. gerUsia [berZ. grusia] _ Zvel saberZneTSi: uxucesTa sab Wo. gEstapo [germ. Gestapo (Se mokl.) Geheime Staatpolizei] _ faSistur ger maniaSi (19331945) saidumlo saxelmwifo policia. gEto [it. ghetto] _ zog qve yanaSi: did qalaqSi sa gangebod gamoyofili uba ni, sadac iZulebiT iyo dasaxlebuli adamianTa gar kveuli rasobrivi an religiuri jgufi. zangTa g., ebraelTa g. gvArdia [it. guardia] _ jaris saukeTeso rCeuli nawili. sazRvao g., g.-is kapitani. ¥ gvardiuli. g. nawili. giAur-i [Turq. gâuri < arab.] _ musulmanTa samyaroSi _ saerTo saxelwodeba yvela ucxoelisa. gQbon-i [ingl. gibbon] _ maimuni, romelsac Zalian grZe li -105wina kidurebi aqvs. gQga _ TavsarTi, romelic sa zom erTeulebTan mier Te bisas aRniSnavs maT mi liardjer gazrdas; giga baiti = 1 mlrd. ba its. gQgant-i [berZ. gigas (gigantis)] _ 1. Zalian didi tanis adamiani an cxoveli (mag. goliaTi, bumberazi). 2. Zalian didi, uzarmazari Senoba, nageboba, warmoeba, meurneoba da sxv. ¥ giganturi. g. mSenebloba, g. amoca nebi. gQd-i [fr. guide] _ turistebis gamyoli (qarT. sinon. eqs kursiamZRoli). giliOtina [fr. guillotine] _ adamianis sikvdiliT da sasjeli (Tavis mo sakve Ti) manqana, SemoiRes saf rangeTSi 1792 w. (safrangeTis didi revoluciis dros) doqtor giliotenis wina da debiT. gimnAzia [< berZ. gymnasi on satanvarjiSo moe da ni, Semdeg skola, sadac ikribebodnen filoso fo sebi, mecnierebi] _ garkveu li ti pis saSualo sas wav lebeli. gla kl. gimnAzia _ gimna zia, romelSic realuri saswavleblebisgan gan s x vavebiT, aswavlidnen kla sikur enebs (Zvel ber Z nul sa da laTinurs). ginAndri _ [berZ. gynς(ē) qali da anςr (andros) mamakaci] _ qali, romelsac aqvs mamaka cis meoreuli sasqeso niS nebi (viwro menji, wveri da sxv.). gingQvit-i [< laT. gingine RrZi li) _ (medic.) RrZi lebis anTeba. ginekolOgia [berZ. gynς (gyna ikos) qali da logos moZRvreba] _ medicinis nawili, ro me lic swavlobs qalis or ganizmis Taviseburebebs, qalis sasqeso organos da avadebebs da maTi mkurna lobis meTodebs. gQrlanda [fr. guirliande < it. girlanda] _ 1. jaWviviT erT maneTSi Cawnuli yvavilebi, foT lebi totebi. (qarT. si non. yvavilwnuli). 2. am saxis ornamenti. girlianda, girlandi Scd. glagOlica [rus. глаголица] _ Zveli slavuri erT-erTi anbani. (Sdr. kirilica). gladiAtor-i [laT. gladiator] gla -106- _ Zvel romSi: specialurad gawvrTnili mona an tyve, ro melic cirkis arenaze iaraRiT xelSi ebrZoda sxva aseTive adamians an mxe cebs amfiTeatrSi. glAndebi [fr. glandes < laT. glans (glandis) rko] _ sasis nuSiseburi jirkvlebi. Sesivebuli g., g-ebis amok veTa. glAse [fr. glacé gayinuli] _ nayinSereuli rZiani yava. glasisi. glasisa, glease, gliase Scd. glaUkoma [berZ. glaukôma] _ (medic.) Tvalis mZime da a vadeba, rac mdgomareobs TvalSigniTa wnevis awevaSi; xSirad iwvevs dabrmavebas. gleikOmetr-i [berZ. gleu kos maWari, tkbili Rvino da metreo vzomav] _ xel sawyo RvinoSi Saqris rao denobis gasarkvevad (Sesa mow meblad). glitvAin-i [germ. glükend wein cxeli Rvino] _ mo duRebuli wiTeli Rvino, ro melSic Sezavebulia Sa qari da saneleblebi; svamen cxlad. glQser-i [fr. glisseur mosriale, molivlive] _ swrafmavali matoriani navi, aviTarebs did siCqares, amitom wyal Si Rrmad ar jdeba da misrialebs wylis zeda pirze. globAlur-i [fr. global] _ (wign.) rac mTel msoflios, mTel dedamiwas moicavs; sayovelTao. g. politika, g. proble mebi. glObus-i [laT. globus sfero] _ dedamiwis modeli,romelic magrdeba vertikalur sayr denze da brunavs Tavisi RerZis garSemo glOria [it. gloria brwyinva, dideba] _ 1. optikuri mov lena, atmosferoSi fera di rgolebi, romlebic war moiqmneba sagnidan Rru bel ze an sqel nislze dacemuli Crdilis garSemo. 2. kaTolikuri mesis meore nawili _ qebaTa qeba. glosarQum-i [laT. glossani um] _ (filol.) raime (Cve u lebriv Zveli) teqstis leq sikoni, romelSic axsnilia moZvelebuli da gaugebari sityvebi. glOsit-i [< berZ. glossa ena] _ (medic.) enis anTeba. glUkoza [< berZ. glykys tkbi -107li] _ yurZnis Saqari. Se dis saxamebelsa da zogi sxv. nivTierebebis Semadgen lobaSi; iyeneben medici naSi, sakonditro warmoebaSi da safeiqro mrewvelo baSi. gliukoza Scd. gnOm-i [germ. gnom] _ dasav leT evropul mi Tolo gi aSi: maxinji qondris kaci, romelic icavs miwisqveSe Tis grZne ulobas. gnoseolOgia [< berZ. gnosis codna, Semecneba da logos moZRvreba] _ Semecnebis Teoria, romelic swavlobs Semecnebis SesaZleblobebs, mis wyaroebs, formebs da meTodebs. ¥ gnoseologiuri. gnostQcizm-i [< berZ. gnostikos SemecnebiTi] _ adrindeli qristianobis religiurfilosofiuri mimdevroba; cdi lobda Seeqmna moZ R vreba RmerTis Sesaxeb, sam yaros warmoSobisa da ganviTarebis Sesaxeb qris tianul religiur dog matebze, idealistur fi losofiasa da iudevlobaze dayrdnobiT. gnu [afr.] _ mcoxneli ZuZum wovari cxoveli antilopis gvarisa, gavrcelebulia gol aRmosavleT da samxreT afrikaSi. gobElen-i [fr. gobelin] _ xeliT naqsovi kedlis xaliCa. ro mel Sic Caqsovilia raime suraTi, gamosaxuleba 2. saxeebiani mkvrivi deko ratiuli qsovili (avejze gadasakravad, fardebisTvis da sxv.) gobelini Scd. gOlgoTa [arab. gûlgûethâ Ta vis qala] _ 1. goraki pa lestinaSi, ierusalimis axlos, sadac sikvdiliT sjid nen da sadac saxarebis mixedviT jvars acves ieso qriste. 2. (gadat.) satanjveli ad gili, tanjva (“golgoTaze asvla”). golkQper-i [ingl. goalkeeper] _ (moZv.) mekare (fexburTSi, hokeiSi). golOgrama [< berZ. holos wona da gramma aso, Canaweri] _ moculobiTi gamosaxuleba, romelic miiReba sinaTlis talRebis dasmis (dadebis) gziT gOlf-i [ingl. golf] _ 1. spor tuli TamaSi _ specialuri joxis dartymiT sxmuli re zinis burTs miagoreben da cdiloben Caagdon fosoSi gon -108- (gavrcelebulia inglissa da a.S.S-Si). 2. mokle Sarvali, romelsac aqvs manJtebi muxls qvemoT Sesakravad (Sarvali-gol fi). 3. winda _ muxlamde sigrZis. gonAdeb-i [< berZ. gonς Tesli] _ sasqeso jirkvlebi,romlebic warmoqmnian sasqeso pro duq tebs (kvercxebs, sper matozoidebs). gOng-i (ingl. gong < malai uridan) _ sartymeli mu sikaluri sakravi _ brin jaos TefSi, romelsac uk raven grZelTaviani jo xiT; iyeneben aseve signalis misacemad. gOndola [it. gondola] _ 1. erTniCbiani grZeli, brtyelZira veneciuri navi, ro melsac aqvs aweuli fi guruli cxviri da maRali kiCo. 2. haerburTis kalaTi mgzav re bisaTvis; aerostatisa da diriJablis saTavsi adamianebisa da xelsawyome qanizmebisaTvis megOndole _ igivea, rac gon dolieri. ¥ gondolisa, megondolisa. gondolasi, megondolesi Scd. gondolQer-i [it. gondoliere] _ gondolis (mniSv. 1.) meniCbe (qarT. sinon. megondole). ¥ gondolierisa. gondolierasi Scd. gondolQera [it. gondoliera] _ veneciuri gondolierebis simRera gOnor-i [laT. honor pativi] _ qedmaRloba, ampartavnoba; didi warmodgena sakuTar Tavze. gonOrea [berZ. gonorrhoia, gonos Tesli da rheo mimdinareoba] _ veneriuli daavadeba _ Sar dsadeni milis Cirqovani daavadeba; tri peri. gOrdias kvAnZi _ (wign.) iT qmis rTuli, daxlarTul saq mis, Zneli amocanis, ga mouvali mdgomareobis Se saxeb [Zv. berZnuli le gendis mixedviT, frigi is mefem gordiam (gordias) dax lar Ta kvanZi; aleqsandre makedonelma gaxsnis magier maxviliT gakveTa igi]. gOrila [ingl. gorilla] _ ada mianis msgavsi yvelaze didi (2 m-mde simaRlis) maimuni; binadrobs centralur af rikaSi. gOrJet-i [fr. gorgette] _ me liis an sxva nadiris bewvis -109sayelo, romelsac qalebi atareben. gOtika [fr. gothique, germ. Gotik] _ xuroTmoZRvruli stili gvian Sua saukuneebSi dasavleT evropaSi; damaxa siaTebelia maRali da wve tiani nagebobiT,isriseburi TaRebis, Cu qurTmebisa da vitraJebis siuxve da sxv. ¥ gotikuri. g. stili, g. arqiteqtura, g. taZari, g. TaRi. got. SrQfti _ laTinu ri Sriftis nairsaxeoba; ga moirCeva wvetiani da te xi li moxazulobiT; gavr ce lebuli iyo gansakuTre biT germaniaSi. gotikuris mniS.-iT ix ma reba agreTve goTUri. gofrQreba [fr. gaufrer] _ talRiseburi nakecebis ga keTeba qsovilze, qaRaldze, Tunuqze da misT. gradAcia [laT. gradatio Tan daTanobiT amaRleba, gaZli ereba] _ erTi safexuridan me oreze TandaTanobiT ga dasvla, TandaTanoba, Tan mim devroba. grAdus-i [laT. gradus nabiji, safexuri, xarisxi] _ (pi ro biTad aRiniSneba pawawina wriT ricxvis zemoT mar gra jvena mxares _ 1°) _ 1. kuTxis an rkalis sazomi erTeuli; udris wrexazis 1/360 nawils. 2. temperaturis sazomi er Teuli. 20 g. yinva, 5 g. siTbo, avad myofs sicxe hqonda 37,5 g. 3. siTxis simkvrivis sazomi erTeuli. 4. alkoholuri sasmelis (spir tis) simagris erTe u li. ¥ ... gradusiani. 60-g. kuTxe, 15-g. yinva. gravQori [fr. graveur] _ gra virebis specialisti (sinon. aqaqi). gravQreba [fr. graver] _ naxatis an warweris amokveTa raime magar masalaze. gravitAcia [laT. gravi tas simZime] _ (spec.) ma teri is Tviseba, rac gamo ixateba sxeulTa ur Tier T mizidulobiT; (qarT. sinon. msoflio mizi du lo ba). ¥ gravitaciuli. sxeulTa g. Tvisebebi. gravQura [fr. gravure] _ 1. raime magari masalis (li Tonis, xis, qvis, Zvlis, minis da sxv.) gluv zedapirze amok veTili an amoWrili gra -110- naxati. 2. aseTi naxatis anabeWdi qaRaldze. ¥ graviurisa. graviurasi Scd. grAm-i [fr. gramme] _ masis er Teuli wonaTa metrul sis temaSi; udris erTi kuburi santimetri wylis masas. ...grama [<berZ. gramma Canaweri] _ rTuli sityvebis dabo loebebSi aRniSnavs am si tyvebis damokidebulebas ra ime Canawerisadmi, Canaxa zi sadmi. telegrama, fonograma. gramAtika [berZ. grammatikē] _ enaTmecnierebis nawili, ro melic Seiswavlis sityvasa da winadadebis agebulebas (Sedgeba ori nawilisgan: mor fologia da sintaqsi); mecniereba ama Tu im enis age bulebis Sesaxeb. ¥ gramatikuli. g. wesebi, g. Secdoma. gramOfon-i [berZ. gramma aso, Canaweri da phone bgera, xma] _ ruporiani aparati, ro melic gadmoscems fir fitaze meqanikurad Cawe rili xmas (musikas, lapa raks). firfitebi. gramafoni Scd. grAnata [it. granata] _ gasas kdomi saartilerio Wurvi. fugasuri g. saartilerio g. xelis g. ¥ granatisa. granatasi, granati Scd. grandiOzuli [it. grandioso, fr. grandiose] _ Zalian didi, uzarmazari, veeberTela, di adi, didebuli. g. nageboba, g. demonstracia, g. gegmebi. grAnit-i [it. granite < laT. granum xorbali] _ magari kristaluri qani, romelic Sedgeba kvarcis, mindvris Spatisa da qarsisagan; Zvir fasi saSeni masala. g.-is Zegli. grAnt-i [ingl. grant] _ miz nob rivi daxmarebis Sede gad gamoyofili fuladi Tanxa, romelzedac ara sagadasaxado SeRavaTebi vrcel deba. grAf-i [germ. Graf] _ dasavleT evropaSi da re vo lu ciamdel ruseTSi: Ta vadaznauruli memkvid re obiTi tituli, ba ronze me ti. sAgrafo _ msxvili adminis traciul-teritoriuli er Teuli inglisSi, amerikis SeerTebul StatebSi, ka na dasa da zog sxva qvey neb Si. -111- grAfa [berZ. graphē xazi] _ Su aledi or vertikalur xazs Soris (tabulebSi, sa kantoro davTrebSi da sxv.); sveti. ¥ grafisa. grafasi Scd. ...grAf-i [< berZ. graphō vwer] _ rTuli sityvebis dabo loebebSi aR niSnavs am si tyvebis damoki debulebebs Camwer pirTan an Caweril saganTan. scenografi, barografi, avtografi. grAfik-i [berZ. graphikos xazvi Ti, daxazuli] _ 1. naxazi, ro melzedac mrudeebis sa SualebiT naCvenebia ri same ganviTarebis an mdgo mareobis raodenobrivi maC veneblebi. atmosferuli wnevis cva lebadobis g. 2. warmoebaSi, transportze: mu Saobas mimdinareobis, ri same moZraobis dawvri le biTi ganrigi (dReebis, sa aTebisa da wuTebis mi xedviT). g.-is mixedviT muSaoba, av to busis mimosvlis g., ma tarebelTa moZraobis g. ¥ grafikuli. amocanis gadawyvetis g. gra meTodi. grAfika [< berZ. graphikē xazva, xatva] _ 1. xazebiT Stri xebiT (usaRebavod) xatvis xelovneba; aseTi xelovnebis nimuSebi. ferwera da g., qarTuli g.-is gamocema. 2. (lingv.) xelnaweri an nabeWdi niSnebis moxazu loba; cocxali metyvelebis (bgeraTa) gamoxatva weriTi niSnebiT (asoebiT). ¥ grafikuli. g. xelovneba. grafQkos-i _ grafikis (ix. gra fika) specialisti mxat vari. grafQnia [germ. gräfin] _ grafis coli an qaliSvili. ¥ grafiniasi. grafiniisa Scd. grAfit-i [< berZ. graphō vwer germ. Graphit] _ 1. moSavo an Savi minerali, naxSirbadis nairsaxeoba; iyeneben fanq rebis, cecxlgamZle ti ge lebis, elteqnikuri nawar mis, sapoxi masalebis da sxv. dasamzadeblad. 2. am mineralis Rero fan qarSia Casmuli. grafolOgia [< berZ. graphō vwer da logos moZRvreba] _ Teoria, romlis mixedviTac gra -112- SesaZlebelia adamianis xe liT (naweriT) misi xasiaTis gageba; xelis Seswavla adamianis xasiaTis gasar kvevad. grafomAnia [< berZ. graphō vwer da mania miswrafeba, sigi Je] _ avadmyofuri mis wrafeba werisadmi, mTxzve lobisadmi. grAcia [laT. gratia mSveniereba] _ sinarnare, moxdeniloba mixvra-moxvraSi, moZraoba. ¥ graciisa. graciasi Scd. graciOzuli [it. grazioso] _ graciiT (ix. gracia) aRsavse, narnari, moxdenili. g. moZraoba, g. cekva. greQder-i [ingl. grader] _ miwis saTxreli da sasworebeli manqana. iyeneben gzebis, aerodromebis da sxv. mSe neblobaSi. greQpfrut-i [ingl. grapefruit] _ citrusovani xexili erT gvari; am mcenaris nayofi, aromatuli da momwarotkbili gemoTi. greifruti dasaSvebia. grigoriAnuli: grigoria nuli kalendari, gri gori anuli welTaRricxva [laT. Gregorianus] _ welTaRricxvis sistema (`axali stili~); SemoRebuli iqna 1582 wels romis papis gregor (Gregor) XIII-is dros iuliusis ka lendris (`Zveli stilis”) nacvlad. grQl-i [ingl. grille fr. < gril ler Sewva] _ specialuri ka rada (gazis an eleqtro ge neratoris mqone, romelSic mowyobilia gisosebi an mbru navi Samfurebi xorcis didi naWrebis Sesawvavad). grQlaJ-i [fr. grillage Sewva, moxalva] _ Sokoladis kan feti erTgvari, romelSic Caf lulia moxaluli nigo zi, Txili an nuSi. griliaJi Scd. grQm-i [fr. grimes < it. grimo naoWebiani] _ 1. msaxiobis saxis Secvla specialuri saRebavebiT, wveris, ul va Sis dawebebiT da sxv., rac saWiroa ama Tu im rolis Sesasruleblad. g-iT TamaSi. 2. saxis aseTi SecvlisaTvis saWiro cximovani saRebavebi (fanqrebis saxiT) da sxva dasxva dasawebebeli. g.is gakeTeba, g.-is moci leba. grQmasa [fr. grimaco] _ sa xis manWva ganzrax an uneb -113lied. grimasisa. grimasasi Scd. grimQor-i [fr. grimeur] _ Te atris muSaki, romelic msaxiobebs grims ukeTebs. sagrimQoro _ TeatrSi: oTa xi, sadac grims ikeTeben an ukeTeben. grQp-i [fr. grippe] _ mwvave infeqciuri daavadeba, rom lisTvisac dama xasiaTebe lia sasunTqi or ganoebis anTeba. virusuli g., ¥ gri piani g. avadmyofi ¥ gri puli da gri pozuli. g. movlenebi, filtvebis g. anTeba. grQf-i1 [< berZ. gryps laT. gry phus] _ antikur miTologiaSi fantastikuri cxoveli, aqvs Roris tani, arwivis frTebi da arwivis an lomis Tavi (qarT. sinon. lomarwivi). grQf-i2 [germ. Griff] _ 1. si me biani sakravis yeli, ro melzedac TiTebs aWeren mis gayolebaze daWimuli si mebis xmis simaRlis Se sacvlelad. gitaris g. grQf-i3 [fr. griffe] _ 1. beWedi, Stempeli, Tanamdebobis pi gro ris xelmowera, aseTi xel moweris anabeWdi. 2. raime sabuTze an ga mo ce maze gakeTebuli war we ra. wigns Tavze qonda mec ni erebaTa akademiis g. ¥ grifiani. g. gamocema. grQfon-i [fr. griffon] _ igivea, rac grifi1. grOg-i [ingl. grog] _ magari sasmeli _ Saqriani cxeli wyliT Sezavebuli romi, koniaki an arayi. grosmaQster-i [germ. Gross meister] _ 1. wodebuleba, romelic eniWebaT umaR le si kvalifikaciis mo Wadrakeebs (qarT. sinon, di dostati). 2. Sua saukuneebSi dasavleT evropaSi: sasuliero-ra in duli ordenis meTauri. ¥ grosmaisteruli. g. yaimi. ¥ grosmaisterisa. grosmaistrisa, grosmeis teri Scd. grOt-i1 [fr. grotte] _ gamoq va buli zRvis flato van na pir ze, agreTve ga moq va bulis msgavsi xelov nu ri nageboba (Cve u leb riv ba RebSi, parkebSi, qarT. sinon. exi). gro -114- grOt-i2 [holand. groot] _ swo gubErnia ri ialqani grot anZaze. grOt-anZa _ ialqniani ge mis yvelaze maRali (cxvi ridan meore) anZa. grotEsk-i [fr. grotesque, it. grottesca] _ literaturasa da xelovnebaSi: adamianisa da sagnebis gamoxatva ucnaur, fantastikur gazviadebul, damaxinjebuli komikuri sa xiT. aseTi xerxiT Seqmnili nawarmoebi. g.-is ostati. ¥ groteskuli. g. stili g. roli. grUnt-i [germ. grund] _ 1. miwa; niadagi. qviSis g., g-is wylebi 2. saRebavis pirveli fena na xatis tiloze an ramdenime ferad SeRebil saganze. gUaS-i [fr. gouache] _ 1. wyalsa da weboSi gaqnili saRebavi, romelSic Sereulia TeTra. 2. aseTi saRebaviT daxatuli suraTi. gubernAtor-i [laT. gubernator mesaWe] _ 1. ruseTSi guber niis mmarTveli. 2. koloniebSi: umaRlesi Ta namdebobis piri. 3. amerikis SeerTebul Sta tebSi: Statis mmarTveli. [rus. губерния < laT.] _ ruseTSi Zi ri Ta di administraciul-teri t o riuli erTeuli. ¥ sagubernio. s. mmarTveloba. sagubernio qalaqi _ gu berniis mTavari qalaqi. gUdron-i [fr. goudron] _ Sa vi fisovani nivTiereba; iRe ben navTobis gamoxdis narCenebisagan (krekingis procesi); iyeneben sagzao mSeneblobaSi, saxuravis da saizolacio masalebis warmoebaSi da sxv. guvErnant-i [fr. gouvernante] _ bavSvebis aRmzrdeli qa li (Cveulebriv ucxoe li) Tavadaznaurul-bur Ju a zi ul ojaxebSi. guvernantka Scd. guvernQor-i [fr. gouverneur] _ bavSvebis aRmzrdeli ka ci (Cveulebriv ucxoe li) Tavadaznaurul-bur Ju a zi ul ojaxebSi. gUTeb-i _ erT-erTi Zveli germanuli tomi. ¥ guTuri. g. ena. guTuri Srifti _ ixileT gotikuri: gotikuri Srif ti. -115- gulQaS-i [ungr. gulias] _ un g ruli warmoSobs kerZi _ moSuSuli da Senelebuli xorcis wvrili naWrebi, so usis danamatiT. gulaSi Scd. gUrman-i [fr. gourmand] _ kar gi saWmelebis mcodne da moyvaruli, piris pativis moyvaruli; gemosmoyvare. gutAperC-i [ingl. gutta-per cha < malaiuridan] _ zo gi erTi webovani mcenaris ga magrebuli wveni, tyavis msgavsi; iyeneben teqnikaSi. gutapirCi Scd. gutAcia [laT. gutta wveni] _ wylis gamoyofa wveTebad mcenaris foTlebidan; g.is dros mcenare gamoyofs zedmet marilebs, ZiriTa dad kalciums. d daQjest-i [ingl. digest] _ 1. raimes mokle gadmocema. 2. pirveli gamocema JurnalgazeTebidan amokrebili Se moklebuli teqstebiT. dAlai-lAma _ tibetis uze naesi mmarTveli da reli dan giuri winamZRoli lama i tebisa. ¥ dalai-lamisa. dalai-lamasi Scd. daltOnizm-i [< ingl. fizi kosis Dalton-is sa xelidan] _ mxedvelobis nakli, rom lis drosac adamiani ver arCevs zogierT fers, metwilad mwvanesa da wiTels. ¥ daltoniki. dAmokles mAxvili _ iTq mis mudmiv safrTxeze [Zve li berZnuli Tqmulebis mixedviT sirakuzelma ti ranma dionisiosma erT-erT nadimze Tavisi adgili da uTmo Tavis moSurnes _ da mokles da mis Tavze ZuiT dakida maxvili]. dAn-i [iap.] _ iaponiaSi: Ziu doistebis ostatobis xa risxi; yovel dans Seesa bameba sxvadasxva feris sartyeli. danAelTa saCUqari _ iT qmis mzakvrul saCuqarze [homerosis eposis mixedviT danaelebma (berZnebma) troas alya moxsnes da mis mcxov reblebs saCuqrad dautoves uzarmazari xis cxe ni, romelSic isxdnen SeiaraRebuli meomrebi]. danaQdebis Sroma _ iTq dan -116- mis dausrulebel da una yo fo Sromaze [berZnul mi To logiaSi: argosis me fe danargs 50 qalma-da nai debma (Danaides) mamis brZanebiT qorwilis Rames da xoces TavianTi qmrebi; am danaSaulisaTvis Rmer Tebma maT daakisres uZiro kas rebiT wylis avseba]. dAnsing-i [ingl. dancing-hall sa cekvao darbazi] _ sa cekvao darbazi, (moedani) Cve ulebriv kafeSi, resto ranSi. dAntist-i [fr. dentiste < laT. dens (dentis) kbili] _ kbilis eqimi; kbilis teqnikosi. daOsizm-i [Cin.] _ Zveli Ci nuri religia, romelsac sa fuZvlad daedo brZeni dao-Zis mier dawerili wig ni `dao de Zini~. bolo dros TiTqmis mTlianad Se aviwrova budizmma da sxv. religiebma. darvQnizm-i _ moZRvreba co cxali bunebis istoriuli ganviTarebis, mcenareebis da cxovelebis saxeobaTa warmoSobis Sesaxeb bu nebrivi SerCevis gziT [me19 s. ingliseli bunebis metyvelis Carlz darvinis (Darwin, 1809-1882) saxelis mixedviT]. dAuning-strQti [ingl. Dow ning Street] _ 1. londonSi: quCa, romelzedac moTavsebulia sagareo saqmeTa saministro da premier-ministris rezi den cia. 2. gadataniT ase uwodeben in glisis mTavrobas. daqtilo... [< berZ. daktylos TiTi] _ rTul sityvebSi aRniSnavs am sityvebis da mokidebulebas TiTebTan, mag: daqtiloskopia. daqtilolOgia [berZ. dak tylos TiTi da logos sityva] _ yru-munjTa TiTebiT la parakis xerxi: xelis an ba ni. daqtiloskOpia [germ. Dak tyloskopie < berZ. daktylos Ti Ti da skopeo vxedav, vuyureb, vaTvaliereb] _ TiTebis ana beWdis mixedviT pirovnebis dadgenis meTodi. dAcan-i _ budisturi salo cavi (lamaitebisa). de... [laT. die...] _ TavsarTi, romelic aRniSnavs: 1. ga moyofas,Tavidan mocilebas, gauq mebas da sxv. demobilizAcia, decentra li zAcia. 2. daRmasvla, daqveiTeba, da cema. -117 degradacia. debarkAder-i [fr. débarcadére] _ mcuravi navmisadgomi, ro melic napirzea damagre bu li. debAtebi [fr. debats] _ raime sakiTxis sajaro ganxilva, azrTa gacvla-gamocvla, ka maTi, paeqroba. cxare d. parlamentSi. mx.-Si ar ixmareba. dEbet-i [< laT. débet marTebs] _ (buxhalt.). sabuRaltro angariSebis marcxena mxa re, sadac SeaqvT yvela Ri rebuli faseuloba, agreT ve am angariSze ricxuli vali da gasavali (sapirisp. krediti). debiti sxva (ix.). dEbit-i [< fr. débit gamosavali] _ airis an wylis, navTobis da sxv. siTxis raodenoba, ra sac iZleva wyaro drois garkveul erTeulSi. navTobis WaburRilis d., borjomis wylis d., arte ziuli Wis d. debeti sxvaa (ix.). debQtor-i [laT. debitor] _ (bux halt.). movale, fizikuri an iuridiuli piri, romelsac vali aqvs mocemuli sawarmos, da wesebulebis an organiza ciisa. deg dEbiut-i [fr. début] _ 1. msa xi obis pirveli gamosvla scenaze; pirveli sajaro gamosvla raime samoRvaweo asparezze. axalgazrda mwerlis d. 2. Wadrakis partiis sawyisi stadia. oTxi mxedris d., mowi na aRmdegeebma d. swrafad gaiTamaSes. debiUtant-i [fr. débutant] _ piri, romelsac debiuti (mniSv. 1) aqvs. dEboS-i [fr. débauche] _ Cxubi, ayalmayali, cema-tyepa, aur zauri, uwesivroba. degazAcia [ix. agreTve de...] _ momwamvleli niv Tie re bis gan gawmenda, gauvnebleba (adgilisa, tan sac mlisa...). degenerAcia [fr. dégéné rafion] _ 1. organizmis biologiuri da fsiqologiuri niSnebis daqveiTeba, gauareseba: ga dag vareba. 2. (biol.). cocxali orga nizmis ujredebis an or ganoebis daSlis pro cesi. degradAcia [fr. dégradation < berZ. laT. gradus safexuri; ix. agreTve de...] _ Tanda Ta nobiT gauareseba raime Tvi sebisa; daqveiTeba, dacema. deg -118- degrEsia [< laT. degressio ukan daxeva] _ 1. TandaTanobiT Sem cireba, kleba. 2. (finans.). gadasaxadiT proporciuli dabegvrauf ro mcire Semosavalze da begvris procentis Sem ci rebiT. degustAtor-i [< laT. de gustare gemoze gasinjva] _ degustaciis specialisti. degustAcia [fr. dégustatio] _ raime produqciis gemos ga sinjva, sunis, feris Se mowmeba misi damzadebis dros; Rvinis daWaSnikeba. Cais d; sunamos d. dedvEit-i [ingl. dead weight] _ (zRv.). gemis sru li tvirTmzidaoba (tvir Tamweoba) yvela aucilebeli maragis _ saTbobis, wylis da sxv. CaTvliT. dedUqcia da deduqcQreba [< laT. deductio gamoyvana] _ logikaSi: msjelobis xer xi _ zogadi debulebidan kerZo daskvnis gamoyvana (sapirisp. induqcia). ¥ deduqciuri. d. meTodi, d. daskvna. deeskalAcia _ eskalaciis sa pirispiro moqmedeba _ ag resiis, saomari moqmedebis Tan daTanobiTi Seneleba. devalvAcia [germ. Dvalvation] _ fulis reforma, rac mdgo mareobs imaSi, rom ga ufasurebul fulis niSnebs iReben mimoqcevidan da cvlian srulfasiani sak redito bileTebiT (e. w. Ria devalvacia), anda brun vaSi myofi fulis niSnebis oficialur kurss sweven dab la (faruli devalvacia) oqrosTan an romelime ucxo saxelmwifos valutasTan SefardebiT. dEviz-i [fr. devise] _ 1. mokle gamonaTqvami, romelic Cve ulebriv gamoxatavs visi me qcevis an moqmedebis sa xelmZRvanelo azrs, ideas. 2. mokle gamonaTqvami an sityva, romelsac avtori awers konkursze warweril namuSevars Tavisi saxelisa da gvaris nacvlad. Zeglis proeqti wardgeni li iyo d.-iT `merani~. 3. heraldikaSi: mikle war wera gerbze, farze, orden ze da sxv. dez... [fr. dés-gan,-idan] _ Tav sarTi, romelic aR niSnavs risame ganadgurebas, mo ci lebas da sxv. dezinfeqcia. -119- dezabQlie [fr. déshabillé] _ dez televiziis saSualebiT adamianebis Sesacdenad. saSinao Cacmuloba; saSinao ¥ dezinformaciuli da sa tanisamosi. de zinformacio. dezavuQreba [fr. désavouer] d. cnobebi, d. (s.) gan cxa _ visime gancxadeba, rom deba. igi ar eTanxmeba Tavi si [fr. dés warmomadgenlis, rwmune dezodOrant-i da laT. odor suni] _ ada bulis moqmedebas. mianisagan, binidan da sxv. dezaqtivAcia [fr. dés -gan, cudi sunis mocilebis sa -idan da laT, activus moqme Sualeba. di] _ radioaqtiuri WuWyis ¥ dezodorireba. mocileba sxvadasxva sag nis, nagebobis da misT. ze dezodorAcia [fr. dés-gan, -idan da laT. odor su ni] _ dapiridan (ix. agreTve aq (cu d i) sunis mos p o b a an ti vacia). Cax Soba qimiuri saSu a le dezErtir-i [fr. déserteus] _ biT. adamiani, romelmac TviT ne burad miatova samxedro dezorganizAcia [fr. dés organisation] _ sazogadoebri samsaxuri an Tavi aarida vi wesrigis, disci plinis jarSi gawvevas. darRveva; saxelmwifo, ad dezintegrAcia [fr. dés da ministraciuli, sameurneo laT. integratio] _ mTelis da da sxv. organoebis norma nawevreba Semadgenel na wi luri saqmianobis (funqc i le bad, daSla. onirebis) moSla. ekonomikuri kavSirebis d. dezorientAcia [fr. déso dezinfEqcia [fr. désinfectipn] rientation] _ Secdena, swori _ avadmyofobis gamomwvevi mimarTulebis dakargva an mikrobTa mospoba speci a warmodgena raimeze. luri saSualebebiT (qarT. borotganzraxuli d. sinon. gausnebovneba). dezoqsirib on ukl eQ nm Ja dezinformAcia [fr. dés-gan,va (dnm) _ rTuli organu idan da informer Setyobineba] li naerTi, erT-erTi nukle _ yalbi cnobebis gav r inmJava, romelic mo i poveba ce leba gazeTis, radios, yovel cocxal uj redSi, dei -120- upiratesad mis birTvSi: mTa vari rolis asrulebis or ganizmis niSan-TvisebaTa mem kvidrul ga dacemaSi. dEizm-i [< laT. deus RmerTi] _ religiur-filosofiuri moZ Rvreba (me-17-18ss.); aRi a rebda RvTis, rogorc sam yaros pirveli mi ze zis arsebobis, magram uar yof da mis Carevas bune bi sa da sazogadoebis gan viTarebaSi. de-Qure [laT. dejaure] _ for ma lurad, iuridiulad ka nonis safuZvelze (sapirisp. de-faqto). de-iured cnoba. dEka1... [berZ. deka aTi] _ Tav sarTi, romelic sazomi erTeulis saxelTan mier Tebisas aRniSnavs mis aT jer gazrdas: 1. dekalitri = 10 litrs. dEka2 [germ. Decke] _ zogi si mebiani musikaluri sak ravis korpusis nawili xmis asareklad da gasaZ liereblad. gitaris zeda d; pianinos d. ¥ dekisa dekasi Scd. dEkada [fr. décade < berZ. dekas (dekados) aTeuli] _ 1. drois aTdRiani monakveTi: aTi dRe. ianvris pirveli d. 2. drois aseTi monakveTi, sa zogadoebrivad ra ime mniS vnelovani movlenisadmi miZ Rvnili. qarTuli xelovnebis d. dekAdans-i [fr. décadance] _ kulturis daqveiTeba, da cema (ix. dekadentoba). dekadEntoba [fr. décadent dacema, daSla, < laT. deca dentia dacema] _ me-19 s.-is dasasrulisa da me-20 s.is dasawyisis xelovnebasa da literaturaSi: mimdi na reoba, romlisTvisac dama xasiaTebelia uimedoba, mis ticizmi, formalizmi. ¥ dekadenturi. d. leqsebi, d. naxati. dekAn-i [laT. decanus aTisTavi] _ 1. umaRles saswavlebelSi: fakultetis xelmZRvaneli piri. politeqnikuri univer si tetis avtomeqanikuri fa kultetis d. 2. kaTolikur da anglikanur eklesiaSi: ufrosi mRvdeli, dekanozi. 3. Zvel romSi: jaris aTis Tavi. 4. igivea, rac duaieni. -121- dekAnat-i _ umaRles sas dek visi Semosavlis, qonebis raodenobis Sesaxeb. wav lebelSi: fakultetis savaWro d., sabaJo d. xel mZRvaneloba dekanis 4. safosto dokumenti, ro me me TaurobiT. lic axlavs sazRvargareT dekvalifikAcia [< laT. ix. gasagzavn fuls an fasian de...] _ kvalifikaciis, pro pakets. fesiuli codnisa da ga 5. sabaJos dokumenti, ro mel mocdilebis dakargva. Sic sazRvargareT mimavali deklamAtor-i [laT. decla piri aRniSnavs, Tu ra Zvir mator] _ msaxiobi, romelic faseuloba miaqvs Tan. deklamaciiT gamodis; mxat deklasirEbul-i [< fr. dé v ruli kiTxvis ostati. classé] _ vinc mowyvetilia deklamAcia da deklamQre Tavis klass da sakuTar ba [< laT. declamatio ora monawileobas ar iRebs sa torul gamoTqmaSi var zogadoebriv cxovrebaSi: ji Si] _ literaturuli moralurad daqveiTebuli nawarmoebis ga mometyvele da gaxrwnili. (mag., qurdebi, biT kiTxva: mxatvruli ki quCis qalebi, maTxovrebi, Txva. mawanwalebi). deklarAcia [< laT. declaratio d. elementebi. gancxadeba] _ 1. oficialuri, dekodQreba [laT. de da fr. sazeimo gamocxadeba raime code] _ gaxsna,pirobiTi brZa aqtisa, kanonisa, ZiriTadi nebebis, Canawerebis gauqme princi pebis mTavrobis sa ba gamomTvlel manqanebSi. xe liT: TviT dokumenti,rom dekoderi. liTac aseTi aqti, kanoni dekolonizAcia _ koloni aris gamocxadebuli. isaTvis Tavisuflebis mi mTavrobis d. cema. 2. erTi an ramdenime saxel m wifos gancxadeba saerTa dekolorizAcia [laT. de coloratio] _ gauferuleba. Soriso politikis raime dekOlte [fr. décolte] _ 1. qa sakiTxze. lis tansacmeli, kaba, ro 3. (finans.). gadasaxadis ga melsac guli Rrmad aqvs damxdelis gancxadeba Ta amoW rili da ar faravs dek -122- yels, mxrebs, mkerdsa da zurgis zeda nawils. 2. TviT amoWrili, Ria nawili aseTi kabisa. dekoratQul-i [fr. décoratif] _ adgilis damamSvenebeli; lamazi, efeqturi. d. mcenareebi, d. vaza, d. detalebi. dekoraciuli sxvaa (ix. dekoracia). dekorAtor-i [fr. décorateur] _ 1. dekoraciebis mxatvari. 2. sadgomebis (binebis) la ma zad miwyobis, morTvis spe cialisti. dekorAcia [fr. décoration] _ moqmedebis adgilis ga for meba scenaze ferwerulad an arqiteqtu rulad: scenis mo wyo biloba. pirveli moqmedebis d. ¥ dekoraciuli da sadeko ra cio. d. (s.) mxatvroba, s. saxe losno, scenis d. gaforme ba. dekoratiuli sxvaa (ix.). dEkret-i [fr. décret < laT. decretum] _ umaRlesi xe li suflebis dadge ni leba; brZanebuleba, ka noni. d. mSvidobis Sesaxeb. ¥ dekretuli da sadekre to. sadekreto (an dekretuli) Sve buleba _ Svebuleba or sulobisa da mSobiarobis gamo. dekrESendo [it. decrescendo] _ (mus.) bgeris siZlieris TandaTan Semcireba, sul ufro da ufro xmadabla (sapirisp. kreSendo). delEgat-i [laT. delegatus wargzavnili] _ arCeuli an daniSnuli warmomadgeneli romelime organizaciisa, saxelmwifosi da sxv. konferenciis d., yrilobis d. delegAcia [laT. delegatio gagzavna, daniSnuleba] _ delegatebis jgufi, rome lic warmomadgenelia ro melime organisaciisa, da wesebulebisa, saxelmwifos da sxv. delikAtes-i [fr. délicattesse] _ gansakuTrebiT gemrieli, sanukvari saWmeli. (qarT. sinon. nugbari). delikAtur-i [fr. délicat] _ 1. Tavaziani, zrdilobiani d. adamiani 2. iseTi, rac frTxil, win daxedul mopyrobas mo iTxovs. d. sakiTxi. -123- delimitAcia [laT. delimita dam wrvTnian da aC veneben mayu rebels (ix. agreTve oke a na tio] _ saerTaSoriso sa mar riumi). TalSi: saxelmwifo saz R vris mdgomareobisa da demAgog-i [berZ. démagōgos] _ politikani, piri, romelic mimarTulebis gansazRvra demagogiuri xerxebiT iZens mowinave saxelmwifoebs popularobas xalxTa ma So ris SeTanxmebiT. sebSi. dElta [berZ. delta berZnuli anbanis me-4 aso Δ] _ mdi demagOgia [berZ. démāgogia] _ 1. motyueba cru dapirebebiT, naris SesarTavTan warmoq farisevlobiTa da faqtebis mnili nariyi are, romelic winaswarganzraxuli da ma daserilia am mdinaris to xinjebiT raime miznis mi tebiT [berZnuli aso delta-s saRwevad (xalxTa masebis (Δ) saxelis mixedviT]. ndo bis mosapoveblad). mdinare nilosis d. 2. sakiTxis aramarTebuli ¥ deltisa. deltasi Scd. gaSuqeba Segnebulad; faq tebis damaxinjeba. deltAplan-i [berZ. delta (ber krebaze misi gamosvla iyo Znuli anbanis me-4 asos _ sruli d. Δ-s. saxeli) da laT. planum ¥ demagogiuri. sibrtye] _ martivi sasporto d. dapireba, d. xerxi. safreni aparati; aqvs sam ku Txedis formis mzidi demarkAcia [fr. dēmarcation] _ 1. saxelmwifo sazRvris ze dapiri (warmoadgens xazis dadgena adgilze frans): mis qveS moTavsdeba (specialuri sasazRvro sportsmeni da mofrinavs niSnebis saSualebiT). rogorc planeriT. 2. (medic.). qsovilis mkvda deltoplani Scd. ri ubnebis gamijvna jan sa dElfin-i [berZ. deiphis (delphi Risagan. nos)] _ zRvis ZuZumwovari, ¥ sademarkacio: sademarkacio veSapis nairsaxeoba. xazi _ 1. xazi, romelic delfinarQum-i _ zRvis pi yofs erTmaneTisagan meomar ras mowyobili didi akvari mxareTa jarebs dazavebis umi; masSi hyavT delfinebi, dros. romlebsac swavloben, dem -124- 2. droebiT sasazRvro xazi sadavo teritoriaze; xazi, romelic yofs dapyrobil qveynis teritorias saoku pacio zonebad. dEmarS-i [fr. dēmarche] _ (di pl.). erTi saxelmwifos mTav robis mimarTva meori sadmi (nota, memorandumi, gancxadeba da misT.) elCis d. demErej-i, demUrej-i [ingl. demurrage] _ (zRv.) gadasaxadi, romelsac uxdis gemis pat rons damfraxtveli (ix. fraxti) portSi gemis gac denisaTvis. dEmetra [berZ. Dēmētēr] _ berZnul miTologiaSi: mi wis, miwaTmoqmedebisa da na yofierebis mfarveli qal RmerTi (romaul miTo logiaSi mas Seesabameba ce rera). demilitarizAcia da demi litarQzeba [< fr. démi litarisation] _ saerTaSoriso xel SekrulebiT, romelime saxelmwifosaTvis ak rZal va imisa, rom hqondes sam xedro mrewveloba da si mag reebi, hyavdes dadgenil raodenobaze meti samxedro Zalebi: ganiaraReba. demilitarizEbuli: de militarizebuli zona _ teritoriis aseTi zoli or saxelmwifos Soris, romel Sic akrZalulia sam xedro obieqtebis qona da samxedro Zalebis yola. demobilizAcia [fr. démo bilisation] _ da de mobilQzeba _ 1. samxedro mo samsaxureTa daTxovna, gan Tavisufleba. 2. SeiaraRebuli ja re bi sa da saxalxo me ur ne o bis ga day vana sa o ma ri mdgo mareobidan samS vi do boze. armiis d., mrewvelobis d. demogrAfia [berZ. dēmos xal xi da graphō vwer] _ mecniereba, romelic Se iswav lis mosaxleobis Semad genlobas da misi moZraobis (Sobadoba-sik vdilianobis, migraciis da sxv.) kanonzomierebas (qarT. sinon. xalxTaRweriloba). ¥ demografiuli. d. gamoTvla, d. po li tika. demOkrat-i _ 1. demokratiis momxre. 2. demokratiuli partiis wev ri. amerikeli d.-ebi. demokrAtia [berZ. demokratia -125- dem < dēmos xalxi da kratos xe wyobilebis ga mo sa xatavad. lisufleba] _ 1. saxelmwifo saprotesto d. politikuri mmarTvelobis 2. sajaro Cveneba risame. (am forma, romlis drosac mniSvnelobiT ixmareba ag umaRlesi xelisufleba reTve demonstrireba). xalxs ekuTvnis. kinofilmis d., modebis 2. koleqtiuri muSaobis orga d. ni zaciis princi pi, romlis 3. ri same sajaro gamoxa tu drosac uzrunvelyofilia leba. koleqtivis yvela wevris erTianobis d. Tanasworuflebiani mo na 4. gamomwvevi moqmedeba, qce wi leoba. va. ¥ demokratiuli. ¥ sademonstracio. (mniSv. d. wyobileba, d. respub 2-isaTvis). lika s. darbazi, s. gafrena. demokratizAcia _ sa demonstracQuli _ ga xel mwifos, sazogadoebis, momwvevi, protestis ga mom ka nonis da misT. gardaqmna xat veli. sxdoma d.-ad datova. de mokratiis safuZvelze (si non. gademokratiuleba). demOntaJ-i [fr. démontage] _ manqanis, agrematis, rai demOn-i [berZ. daimōn] _ boro me mowyobilobis da misT. ti suli, satana. nawilebad daSla (remon demOnstrant-i _ demon tisaTvis, sxva adgilas ga s traciis (mniSv. 1) mo dasatanad da sxv.). nawile. avtomobilis d., qarxnis demonstrAtor-i _ piri, d. romelic risame demonst demoralizAcia [fr. dēmo ri rebas (mniSv. 2) axdens. ralisation] da de mo ralizeba demonstrAcia [laT. demonst _ 1. moraluri gaxrwna, zne ratio Cveneba, damtkiceba] _ obrivi dacema. da demonstrireba [germ. 2. moqmedebis unaris dakar Demonstrieren] _ 1. masobri gva, suliT dacema. vi msvleloba raime sazo gadoebriv-po liti kuri gan dEmos-i [berZ. dēmos] _ 1. kla sobriv sazogadoebaSi: mo dem -126- saxleobis ara privi legi re buli fenebi; xal xi. 2. (it.) Zvel berZnul qa laq-saxelmwifoebSi: Ta vi sufali moqalaqeebi,xalxis masebi; monebi demosSi ar Sediodnen. dEmping-i [ingl. dumping] _ (ekon.). saqonlis gayidva ucxoeTSi Sinagani bazris fasebTan SedarebiT bev rad iafad, zogjer TviT Ri rebulebaze naklebadac (konkurentebis gandevnis miz niT); sinon. gadasayari eqsporti. denacionalizAcia da de nacionalQzeba [fr. dē nationalisation] _ 1. erovnuli TaviseburebaTa (enis, kul turis da misT.) dakargva. 2. saxelmwifos mier na ci onalizebuli (ix. na ci onalizacia) qonebis dab runeba uwindeli pat ro nebisaTvis. denacifikAcia [< ger. dena zification gauqmeba, ganadgu reba] _ RonisZiebaTa komp leqsi, romelic mimarTuli iyo faSizmze gamarjvebis Semdeg germaniaSi nacizmis aRmofxvris, nacional-so ci alisturi partiis da mis mier kontrolirebadi organizaciebis ganad gu re bis, yovelgvari na cis tu ri, militaristuli moR vaweobis an propagandis aRkveTisa da germaniis po li tikuri cxovrebis de mokratiuli princi pebis safuZvelze gardaqmnis pi robebis momzadebisaken. nacional-socialisturi partiis wevrebs saero da wesebulebebSi samsaxurs ar aZlevdnen. dEndi [ingl. dandy] _ natifad, ukanasknel modaze Cacmuli mamakaci; franti. dendrarQum-i [< berZ. dendron xe] _ specialuri baRi (dendrologiuri baRi), an botanikuri baRis kuTxe, sadac dargulia sxvadasxva saxeobis xeebi, buCqebi da lianebi, samecniero, sas wavlo da kulturul-sa ganmanaTleblo mizniT. dendrolOgia [berZ. dendron xe da logos moZRvreba] _ bo tanikis nawili, ro me lic xeebsa da buCqebs swav lobs. ¥ dendrologiuri. d. baRi (parki). denonsAcia da denonsQreba [fr. dēnonciation] _ (di pl.). romelime saxelmwifos -127gan cxadeba saerTaSoriso xel Sekrulebis moqmedebis Sewyvetis Sesaxeb. denominAcia [< laT. de nominatio (de da laT. nomi natis) fasiani qaRaldebis nominaluri Ri rebulebis dacema, fulis gaufasure ba. dEntin-i [laT. dens (dentis kbi li)] _ Zvlismagvari niv Ti ereba, kbilis mTavari Semadgeneli nawili. departAment-i [fr. dēpar tament] _ 1. safrangeTSi: msxvili administraciulteritoriuli erTeuli. zRvisiqiTa d.-ebi. 2. amerikis SeerTebul Sta tebsa da SveicariaSi: sa ministro. sax. departAmenti _ ame rikis SeerTebul Stateb Si: sagareo saqmeTa sa mi nis tros saxelwodeba. dEpeSa [fr. dēpēche] _ te leg rafiT an radioTi ga dacemuli saswrafo cnoba (sinon. telegrama). d.-is gagzavna, d.-is miReba, d.-iT gamoZaxeba. depigmentAcia [< laT. ix. pigmenti] _ (biol.) kanis bu nebrivi feris dakargva; ga mowveulia epidermisis dep ujredebSi pigmentis gaq robiT (ix. pigmentacia). dEpo [fr. dēpôt] _ Senoba, sa dac dganan lokomotivebi da matareblis (agreTve tram vais, metropolitenis da sxv.) vagonebi da sadac maT ukeTeben mimdinare remonts. saelmavlo d. farexi Scd. depOzit-i [< laT. depozitum Sesanaxad mocemuli ram] _ (finans.) Tanxa an fasiani qaRaldebi Setanili sakre dito dawesebulebaSi (ban kSi, Semnaxvel salaroSi da misT.). kreditorisaTvis gadasacemad (anda Se sa na xad _ Tu kreditori uars ambobs miRebaze). depOnent-i [< laT. deponens (deponentis)] _ (finans.) piri, romelsac warmoebisa an dawesebulebisagan ergeba Tanxa da raime mizeziT ar miuRia garkveul vadaSi. depopulAcia [fr. depopulation] _ (spec.). mosaxleobis Sem cireba kleba. deportAcia [laT. deportatio] da deportQreba [germ. Deportieren] _ adamianis ga Ze ve ba misi mudmivi ad dep -128- gil samyofelidan da sxva adgilas iZulebiT da sax leba. deprEsia [laT. depressio daT rgunva, daCagvra] _ 1. (me dic.). daTrgunuli, su li erad daZabunebuli fsi qi kuri mdgomareoba. 2. (ekon.) qveynis sameurneo cxovrebis Seferxeba, modu neba, daqveiTeba. depUtat-i [laT. deputatus] _ 1. arCeviTi saxelmwifo dawe sebulebis wevri; arCeuli warmomadgeneli. parlamentis d. 2. arCeuli piri, romelmac ra ime davaleba unda Se as rulos. deputAcia [fr. dēputation] _ deputatTa (mniSv. 2), da niSnul an arCeul pirTa jgufi, romelic moqmedebs raime organizaciis, da we sebulebis, krebis dava le biT. d.-is gagzavna, d.-is miReba, d.-is Semadgenloba. dErbi [ingl. derby sak. sax.] _ sam-da oTxwliani cxenebis doRi. dermAtin-i [berZ. derma (der matos) kani, tyavi] _ xe lovnu ri tyavi, muSambis msgav si; iyeneben avejze gadasak ravad, wignis ydisaTvis da sxv. dermato... [< berZ. derma (der matos) kani] _ rTul sityvebSi aCvenebs am sityvebis da mo kidebulebas kanTan an ka nis daavadebebTan. dermatolOgia [berZ. derma kani da logos moZRvreba] _ medicinis dargi, rome lic kanis daavadebebs Se iswavlis. dermatOlog-i kanis daava debebis eqimi, derma to lo giis specialisti. ¥ dermatologiuri. d. klinika. dEsant-i [fr. descente daSveba, gadasxma] _ 1. mowinaaRmdegis teritoriaze brZolis sa warmoeblad (gemiT, TviT mfrinaviT da sxv.) ga das xmuli specialurad momza debuli jaris nawi lebi. sahaero d, sazRvao d. 2. jarebis gadasxma mtris teritoriaze. medEsante _ sadesanto ja rebis samxedro mosamsaxure; desantis monawile. m. paraSutistebi. ¥ sadesanto. s. xomaldi, s. polki, s. ope racia. -129¥ medesantisa. medesantesi Scd. dEsert-i [fr. dessert] _ xili an tkbileuli, romelsac sa dilis Semdeg Seeqcevian (sinon. Carozi). ¥ sadeserto. s. yurZeni. sad. kOvzi _ kovzi, rome lic zomiT metia Cais kov zze da pataraa sufrisaze. dEspot-i berZ. despotēs] _ 1. Zvel aRmosavleTis mo naTmflo belur monar qiebSi: umaR le si mmarTveli, romlis xelT iyo ganusazRvreli uf lebebi. 2. (gadat.). TviTneba adamiani, ro melic sxvebs aiZulebs mis nebaze iqceodnen da sxvis survils arafrad ag debs. (sinon. tirani, mtar vali). ¥ despoturi. d. xasiaTi, d. mmarTvelo ba. despOtizm-i _ SeuzRudavi xe lisufleba; sisastike, TviTneboba. destabilizAcia da desta bi lQzeba [laT. de (ix. deda stabilizacia)] _ sta bi lizaciis moSla: myari mdgo mareobis ararseboba. det mdgomareobis d., situaciis d., sazogadoebis d. dEstruqcia [laT. destructio] _ raime normaluri struq turis moSla, darRveva. destruqcQuli _ rac xels uS lis Semdgom mu Saobas, raime SeTanxmebis miRwevas (sapirisp. kon s t ruqciuli). d. winadadeba, d. pozicia, d. Zalebi. dEtal-i [fr. dētail] _ 1. me qanizmis, manqanis, xelsa wyos nawili. avtomobilis d.-ebi. 2. mTelis nawili; wvrilmani ram. mxatvruli d; momxsenebels d.-ebze yuradReba ar ga u maxvilebia. detAlur-i _ dawvrilebiTi. d. aRweriloba, d. garCeva, d. analizi. detEqtiv-i [ingl. detective < laT. detectio gaxsna] _ 1. in glisSi, aSS-Si da sxva qveynebSi: samZebro po li ci is agenti (qarT, sinon. maZebari). 2. deteqtiuri nawarmoebi (romani, moTxroba, kino filmi). deteqtQur-i _ aseTi nawar moebi, romelic Seicavs det -130- sa idumloebiT mocul da naSaulis gaxsnas, gamoxa tavs maZebarTa Tavze ga damxdar faTerakebs. d. romani, d. filmi, ar tur konan doilis d. mo Tx robebi. detektivi, detektiuri Scd. detEqtor-i [ingl. detector < laT. detector gamxsneli, aR momCeni] _ 1. radiomimReb Si: mowyobiloba maRali six Siris rxevebis dabali sixSiris (smeniT aRsaqme li) rxevebad gardaqmni saTvis. 2. mowyobiloba, romelsac iye neben risame (mag., sinaT lis, siTbos, birTvul ga mosxivebis) gamosavlenad. sicr. detEqtori _ spe ci aluri mowyobiloba, im piris fsiqikuri mdgoma reobis Sesamowmeblad, rom lis dakiTxvac warmoebs. detonAtor-i _ 1. feTqebadi niv Tiereba, romelic Tavisi afeTqebiT iwvevs sxva feT qebadi nivTierebis deto nacias. 2. fistoni, amnTebi, romel sac iyeneben risame asafeT qeb lad. detonAcia [< laT. detuo vgrgvinav] _ feTqebadi niv Tierebis meyseuli aaleba, rac gamowveulia sxva niv Tierebis afeTqebiT an Ser yeviT, dartymiT. dE-fAqto [laT. de facto] _ faqtobrivad, sinamdvileSi. (sapirisp. de-iure). dEfeqt-i [germ. Dēfect laT. defectus] _ nakli,naklovaneba, zadi, xarvezi. proeqtis d., wvrilmani d.ebi, d.-ebis aRmofxvra. ¥ defeqtiani. d. avtomobili, wignis d. egzemplari. d. metyveleba. defeqtiuri Scd. definQcia [laT. definition] _ cnebis zusti gansazRvra misi yvelaze arsebiTi niS nebis saSualebiT. dEfis-i [rus. Deφuc < laT. de visio gayofa] _ patara, mokle xazi (-), romelic ixmareba sityvebis SesaerTeblad, sity vis Semadgeneli na wi lebis gamosayofad, agreTve sityvis gadasatanad Semdeg striqonze. ded-mama, saxl-kari. defQcit-i [< laT. deficit ak lia] _ 1. gasavlis metoba Semosavalze; zarali, da naklisi. -131 biujetis d. 2. raime saqonlis nakleboba ba zarze (rodesac moTxov nileba sWarbobs miwodebis). saTadarigo nawilebis d. ¥ deficituri. d. saqoneli, d. nedleuli. deflorAcia [ingl. deflower < laT. dēflōrātio] _ 1. yvavi le bis mowyveta, gafuWeba, damaxinjeba. 2. qalwulobis, umankoebis ubiwobis, dakargva. deformAcia [laT. deformatio] _ da deformQreba [germ. deformieren] _ risame formis Sec vla. sxeulis d., xerxemlis d. decentralizAcia [fr. decentralisation] _ da de centralQzeba [germ. dezentralizieren] _ 1. TviT mmarTvelobis sistema, ro de sac centraluri xeli suflebis zogi funqcia ga daecema mmarTvelobis ad gilobriv organoebs. 2. centralizaciis gauqmeba an Sesusteba. mmarTvelobis d. decimAcia [laT. decimus me a Te] _ (ist.). yoveli meaTe damnaSavis sikvdiliT das ja wilisyriT; yoveli meaTe dia adamianis dasja damnaSavis mounaxaobis SemTxvevaSi. di... [berZ. di] _ TavsarTi mniS vnelobiT `ormagi~. difTongi. diAbet-i [laT. diabētēa] _ im sneulebaTa saerTo sa xelwodeba, romelTa da ma xasiaTebelia Sardis War bad gamoyofa. S. diAbeti _ avad m yo foba, romlis drosac Sard Si gamoiyofa Saqari da sis xlSi Saqris raodenoba (Semcveloba) matulobs; Saqris avadmyofoba. u. diAbeti _ avad m yo foba, romlis da ma xa siaTebelia gaZ li ere bu li wyurvili da uSaqro Sar dis Warbad gamoyofa. diAgnoz-i [< berZ. diagnōsis gamocnoba, gansazRvra] _ avadmyofobis gamocnoba, dad gena avadmyofis yo vel mxrivi gamokvlevis Se degad. swori d., mcdari d., d.-is dasma. diagnOstika [< berZ. diagnōs tikos gamomcnobi] _ 1. me di cinis dargi, romelic swav lobs daavadebis niSnebs da diagnozis dasmis me To debs. dia -132- 2. diagnozis dasma. daavadebis adreuli d. diagOnal-i [laT. diagonalis < berZ. diagōnios kuTxidan ku Txisken mavali] _ swori xazis monakveTi, romelic aerTebs mravalkuTxedis or aramomijnave kuTxis wve roebs. ¥ diagonaluri. d. mimarTuleba. diAgrama [< berZ. diagramma naxazi] _ 1. naxazi, romelic TvalsaCinod gamoxatavs ra ime sidideebis Sefarde bas. produqciis zrdis d. 2. Wadrakis dafaze fi gure bis ganlagebis gra fikuli gamosaxuleba. diAdema [berZ. didēma] _ 1. Zvir fasi TvlebiT gawyobili Tavsaxvevi an gvirgvini _ uzenaesi qurumebis (mefe ebis) xelisuflebis niSa ni. 2. qalis Zvirfasi samkauli _ Ria (saSuble) gvirgvini. ¥ diademisa. diademasi Scd. diakritQkul-i [berZ. diak ritikos ganmasxvavebeli] _ diakritikuli niSani _ (enaTm.). damatebiTi niSani asos Tavze an mis qveS; miuTiTebs, rom unda war mo iTqvas sxva bgera da ara is, romelic am asoTi uniSnod gadmoicema. mag.: rus ё, fr. ç, Cex. š. diakritiuli Scd. diAleqt-i [berZ. dialeqtos] _ (enaTm.). saerTo-saxalxo enis ganStoeba, romelze dac laparakoben ama Tu im kuTxeSi (qarT. sinon. kilo, kilokavi). guruli d., fSauri d. ¥ dialeqturi. d. leqsikoni, d. metyve leba. dialeqtikuri sxvaa (ix. dialeqtika). dialEqtizm-i _ dialeqtis damaxasiaTebeli (kuTxuri) sityva an gamoTqma sa lite raturo enaSi. d.-ebi daviT kldiaSvilis moTxrobebSi. dialEqtika [berZ. dialektikē sa ubris, kamaTis mimarTviT] _ mecniereba _ filosofiuri moZRvreba bunebis, adamian Ta sazogadoebisa da az rovnebis cvalebadobis, moZ raobisa da ganviTarebis zogadi kanonebis Sesaxeb; bunebisa da sazogadoebis marad moZrav da cvalebad movlenaTa Semecnebis mec -133ni eruli Teoria da meTodi. (sinamdvilis Semecnebisa da gardaqmnis mecnieruli Te oria da meTodi). ¥ dialeqtikuri. d. meTodi, d. azrovneba. dialeqturi sxvaa (ix. dialeqti). dialeqtiuri Scd. dialeqtolOgia _ enaT mecnierebis dargi, rome lic dialeqtebs Seiswavlis. ¥ dialeqtologiuri. d. eqspedicia, d. atlasi. diAlog-i [berZ. dialogos] _ 1. saubari or an ramdenime pirs Soris (Sdr. monologi). 2. literaturuli nawarmoebi an misi nawili, romelic da werilia saubris formiT. diAmetr-i [< berZ. diametros ganakveTi] _ 1. swori xazis monakveTi,romelic aerTebs wrexazis or wertils da gadis mis centrze. 2. raime mrgvali sxeulis, saTavsis, sivrcis ganak veTi. 5 sm d.-is detali, cirkis arenis d. 15 m-ia. diametruli _ 1. diametris (ganakveTis) xazis gayo lebiT risame Suaze gam yofi. d. sibrtye. dia 2. gadat. (wign.). sruli, uki duresi (winaaRmdegoba, da pirispirebuloba da sxv.). diametraluri, dia met ri uli Scd. dQana [laT. Diana] _ romaul miTologiaSi: nadirobis mfarveli qalRmerTi. diapAzon-i [< berZ. diapasōn `yvela simisa~] _ 1. (mus.) sxva dasxva simaRlis yvela bgeris erToblioba, rome lic misawvdomia ama Tu im sakravis an momRerlis xmi saTvis. didi d.-is xma. 2. gadat. (wign.) zoma, mo cu loba (codnis, moqmedebisa, interesebisa da sxv.). farTo d.-is moRvawe. diapozQtiv-i [berZ. dia gam Woli da laT. pozitivus da debiTi] _ fotografiuli suraTi minaze an sxva gam Wvirvale masalaze; iyeneben sademonstraciod sap ro eqcio (ix. proeqcia)mo wyo bilobis saSualebiT. Sav-TeTri d., feradi d. ¥ diapozitiuri. d. firfita. diapozitivuri Scd. diAspora [< berZ. diaspora gabneva] _ xalxis (eTnikuri erTobis) mniSvnelovani na dia -134- wilis yofna Tavisi qveynis farglebs gareT. qarTuli d. amerikaSi. diAstola [< berZ. diastolē ga ganiereba, gaWimva] _ (anat.) gulis moqmedebis erT-erTi faza _ moSvebamoduneba, romelic mosdevs mis SekumSvas (sistolas). diAfragma [< berZ. diaphrag ma tixari] _ 1. (anat.) kunT myesovani (kunTo vani) Zgide, romelic erTmaneTisgan yofs gulmkerdisa da muc lis Rruebs (qarT. sinon. SuasaZgidi). 2. optikur xelsawyoebSi: obi eqtivis nawili _ nax vretiani gaumWviri firfita, romelic zRudavs optikur sistemaSi gavlil sxivTa konas. fotoaparatis d. diaqrOnia [berZ. dia gavliT, gamWoli da chronos dro] _ (lingv.). enobriv movlenaTa ganviTarebis istoriuli Tanmimdevroba. didAqtizm-i [< berZ. didaktikos samoZRvro] _ damrigebloba, damoZRvra literaturul nawarmoebSi, TxzulebaSi; da moZRvris midrekileba; Wkuis damrigebloba, didAqtika [< berZ. didak tikos samoZRvro] _ 1. peda gogikis nawili _ moZ R v reba swavlebis Sinaarsis, meTodebisa da or ga ni za ciuli formebis Sesaxeb; skolaSi swavlebis Teo ria; 2. igivea, rac didaqtivizmi ¥ didaqtikuri. d. princi pebi. didaqtiuri Scd. dielEqtrik-i [ingl. dielectric] _ (fiz.). nivTiereba,romelic ar atarebs eleqtro dens. (ix. agreTve izolatori). ¥ dieleqtrikuli. d. antena, d. gamaZlierebeli, d. SeRwevadoba. dieleqtruli, dieleqt riuli Scd. dQeta [berZ. diaita cxovrebis wesi] _ kvebis garkveuli reJimi. mkacri d., d.-is dacva. ¥ dieturi. d. saWmeli, d. sasadilo dietiuri Scd. divErsant-i _ diversiis Cam deni piri. divErsia [< laT. diversio gadax ra, ganrideba] _ 1. samxedro da sa xel mwi foeb rivi mniSvnelobis obi eqtebis dangreva, moSla mowi naaRmdegis zurgSi; -135ase Ti aqtebis Cadena ro me lime qveyanaSi ucxo sa xel mwifos agentebis mier. 2. mcire maStabis samxedro operacia, romlis mizania mowinaaRmdegis yuradRebis gadatana dartymis mTavari mimarTulebidan da sxva mxares. ¥ diversiuli. d. aqti, d. jgufi, d. moq medeba. divertQsment-i [fr. divertis sement gamxiaruleba] _ Te atraluri warmodgena, ro me lic Sedgeba sxvadasxva nomrisagan da imarTeba ZiriTadi warmodgenis Sem deg. divQdend-i [laT. dividendum ga sayofi] _ mogebis na wi li, romelsac iRe ben aqcionerebi maT mier da bandebuli kapitalis pro porciulad. divQzia [fr. divizion] _ msxvi li sajariso SenaerTi, ro melic Sedgeba ramdenime polkisa an brigadisagan. msrolelTa d., satanko d. divizQon-i [fr. division] _ sam xedro qveganayofi sara ke to, saartilerio da jav Sansatanko nawilebSi (Zve diz lad _ kavaleriaSic). dizAin-i [ingl. design proeqtis Sedgena] _ mxatvruli pro eqtireba produqciisa (sag nebisa), romelsac mrewve lo ba uSvebs; mxatvruli kon struireba. ¥ dizainuri da sadizaino. d. (s.) mxatvroba, s. sa muSaoebi. dizaQner-i [ingl. designer] _ mxatvar-konstruqtori, teq nikuri esTetikis spe ci a lis ti, romelic ap ro eqtebs Tanamedrove, es Teti kuri siamovnebis mom g v re li sayofacxovrebo Tu sawarmoo ansamblebs, in te ri e rebs, avejs, yovel d Riurad saxmar nivTebs da a.S. ¥ dizaineruli da sadi za inero. d. (s.) laboratoria, d. (s.) firma. dizAJio [ital. disaggo] – (finans.) qaRaldis fulis niS nebisa da sxva fasiani qa Raldebis kursis daweva (sapirisp. aJio). dQzel-i [germ. Diesel < sakuT. sax. germaneli mecnierisa da inJinris Alfred Diesel‑idan] _ Sigawvis Zrava, romelic mZi me Txevadi (dizelis diz -136- sawvavi) sawvaviT muSaobs. ¥ dizeliani. d. avtomobili. dizentEria [berZ. dysenteria] _ nawlavebis mwvave infeq ciuri (gadamdebi) daava de ba. dezinteria, dizinteria Scd. diTQramb-i [berZ. dithyrambos] _ 1. Zvel saberZneTSi: himni, sazeimo, sagundo simRera Rvinisa da mxiarulebis Rmer Tis dionises pativsa cemad: mogvianebiT: saxotbo lirikuli leqsi. 2. gadaWarbebuli Seqeba, di deba, xotba. d. UmReris (ugalobs) _ zedmetad aqebs. difirambi Scd. dQlema [berZ. dilēma < di ori da lemma gzavneli, warmodgena] _ 1. (wign.). (log.). msjeloba an daskvna, romelic Se i cavs or, erTmaneTis gamom ricxav debulebas, romel Tagan erT-erTis arCeva aucilebelia. 2. iseTi viTareba, rodesac ori arasasurveli SesaZ leb lobidan aucilebelia erT-erTis arCeva. ¥ dilemisa. dilemasi Scd. dQler-i [ingl. dealer < deal vaW roba, biznesis keTeba] _ 1. firma an piri, romelic saqonlis yidva-gayidviT aris dasaqmebuli. 2. safondo biuros wevri, ro melic fasian qaRaldebs yidis. dilEtant-i [fr. diletante < laT. delectare] _ piri, ro me lic misdevs mecnierebis an xelovnebis romelime dargs ise, rom ara aqvs sa fuZvliani momzadeba; ze rele mcodne, moyvaruli. ¥ diletanturi. d. msjeloba. dilOgia [berZ. di (s) orjer da logos sityva] _ 1. orgvari mniSvneloba; orazrovneba. 2. Zvel berZnul TeatrSi: ormoqmedebiani drama. 3. erTi CanafiqriT gaerTi anebuli ori romani an ori dramatuli nawarmoebi. dinAmizm-i [berZ. dynamis Za la] _ igivea, rac dinamika (mniSv. 2). dinAmika [< berZ. dynamikos moq medi, Zlieri] _ 1. meqanikis dargi, romelic swavlobs sxeulTa moZraobis ka no nebs maTze moqmed ZalebTan dakavSirebiT. -1372. risame moZraoba, cvale badoba, ganviTareba (sa pi risp. statika). 3. gadat. (wign.). moZraobis si Warbe. ¥ dinamikuri. d. piesa, d. siuJeti., mov lenebis d. dinamiuri Scd. dinAmit-i [< berZ. dynamis Zala] _ Zlieri feTqebadi nivTiereba, romlis mTavari ZiriTadi Semadgeneli na wi lia nitroglicerini; iye neben samxedro da sam To-sainJinro saqmeebSi; ga moigona Svedma inJinerma da mecnierma alfred nobelma (1833-1895 ww.). dinamo... [berZ. dynamis Zala] _ rTuli sityvebis da sawyisSi aRniSnavs am si tyvebis damokidebulebas ZalasTan, energiasTan. dinamometria. dinamOmetr-i [berZ. dynamis Zala da metrēo vzomav] _ me qanikuri Zalis sazomi xel sawyo (qarT. sinon. Zalis sazomi). dinAstia [berZ. dynasteia] _ erTi da imave gvaris mo narqebi (mefeebi), romlebic TanmimdevrobiT cvlian erT maneTs taxtze naTesaobis dio da memkvidreobis uflebis safuZvelze. bagrationebis d. saqar TveloSi, burbonebis d. safrangeTSi. ¥ dinastiuri da sadi nas tio. d. (s.) interesebi. dQngo [ingl. dingo < avst ral.] _ veluri ZaR li; gav rcelebulia avs t raliaSi. dinOzavr-i [berZ. deinos sa Sineli da saura xvliki] _ gadaSenebuli uzarmazari qvewarmavali. diOnise [berZ. Dionysos] _ ber Znul miTologiaSi: Rvinisa da drostarebis RmerTi; zev sisa da semeles Svili (romaul miTologiaSi mas Seesabameba baxusi). diOrama [berZ. dia gamWoli da horoma xedi, sanaxaoba] _ 1. gamWvirvale qsovilze an mkrTal minaze orive mxri dan daxatuli suraTi, ro melic sagangebo ganaTebis Sedegad gveCveneba moculo bis mqoned. 2. naxati, romlis wina plan ze moTavsebulia mo cu lobis mqone sagnebi. ¥ dioramisa. dioramasi Scd. diofizQteb-i [berZ. dyo ori di p -138- da phisis buneba] _ (ist.). qristianuli religiis warmomadgenlebi,romlebic aRiareben ieso qristes or bunebas _ adamianursa da RvTiurs (sapirisp. mono fi zitebi). di pkurQer-i _ di plomati uri kurieri (ix. di plo ma ti uri). dQplom-i [fr. diplôme < berZ. diplōma `orad dakecili (ga kecili) furceli~] _ 1. mowmoba saswavleblis dam Tavrebis, raime wodebule bis an samecniero xarisxis mikuTvnebis Sesaxeb. universitetis d., mecni e rebaTa doqtoris d. ¥ sadi plomo. s. naSromi, s. proeqti. 2. mowmoba, sigeli, romelic eZlevaT raime konkursze, festivalze warmatebiT ga mosvlisaTvis, gamofenili eq sponatebis maRali xa ris xisaTvis. xarisxis d. di plOmant-i _ 1. studenti, ro melic sadi plomo naS roms amzadebs. 2. piri, romelic di plo miT (mniSv.1) aris dajildoe buli. di plOmat-i [fr. diplomete < berZ. diploma furceli, do kumenti (orad gakecili)] _ 1. Tanamdebobis piri, ro melic di plomatiur saq mianobas eweva da muSaobs ucxo saxelmwifoebTan ur TierTobis sferoSi. 2. (saub., gadat..). adamiani, romelic moxerxebulad iqceva, moqmedebs sxvebTan urTierTobaSi. ¥ di plomaturi da sa di p lo mato. d. (s.) niWi. di plomatiuri, sadi plo matio sxvaa (ix. di p lo ma tia). diplomAtia [fr. diplomatie] _ 1. mTavrobis ofici a lu ri saqmianoba sa xel m wifos sagareo, sa er Ta Soriso po litikis gan sa xor ci e leb lad. 2. ityvian moxerxebuli saq cielis, moqmedebis Sesaxeb sxvebTan urTierTobaSi. ¥ di plomatiuri da sa di p lomatio. d. (s.) urTierTobis damya reba, d. (s.) fosta. di p. kOrpusi _ ama Tu im qveya naSi ak redi te bu li ucxo e li di p loma ti uri war mo mad gen lebi er Toblivad. -139- di plomatiuri kurieri _ Tanamdebobis piri,romel sac ama Tu im ucxo qve ya naSi miaqvs di plomatiuri fosta. di plomatiuri proto koli _ (ix. protokoli). di plomaturi sxvaa (ix. di plomati). di plomAtika _ istoriis damxmare disci plina, ro melic Seiswavlis is tori ul sabuTebs (qarT. sinon. sigelTmcodneoba). dirEqtiva [fr. directive < laT. directio pirdapiri mi marTuleba] _ zemdgom (umaRlesi) organos saxel mZRvanelo miTiTeba,romlis Sesruleba aucilebelia. dirEqtor-i [laT. director < di rigere gasworeba, warmarTva] _ sawarmos, dawesebulebis an saswavleblis xelm ZRva neli. avtosatransporto sawar mos d., Teatris d., skolis d. dirEqcia [laT. directio mimar Tuleba] _ sawarmos, da wesebulebis an saswavleb lis xel mZRvaneli organo direqtoris meTaurobiT. dirQJabl-i [fr. dirigeable] _ dis haerze ufro msubuqi, saa vi acio Zravis mqone sa haero xomaldi, romlis korpusi airiT aris savse: marTuli aerostati. dirQJor-i [rus. Дuрuжёp < fr. diriger marTva] _ musikosi, romelic xelmZRvanelobs orkestrs, gunds, saopero an sabaleto speqtaklis. ¥ sadiriJoro fakulteti. s. pulti, s. (konser va to riaSi). dis... (xmovnebis win diz...) [laT. dis < berZ. dys] _ Tav sarTi mniSvnelobiT `ga yofa, dayofa, gamoyofa, uaryofa~. disbalansi, disharmonia. disbAlans-i fr. disbalance] _ (wign.) balansis, wo nas wo robis darRveva. disErtant-i [< laT. dissertans (dissertantis) mkvlevari] _ pi ri, romelic disertacias icavs. disertAcia [germ. Dissertation < laT. dissertatio kvleva; msje lo ba] _ mecnieruli naSromi, romelsac sajarod icavs av tori samecniero sabWos sxdo maze kandidatis an doq toris samecniero xa ris xis mosapoveblad. sadoqtoro d., d.-is dac va. dis -140- ¥ sadisertacio. s. Tema, s. naSromi. disQdent-i [< laT. dissidens (sissidentis) vinc Tanaxma ar aris] _ 1. piri, romelic ar aRiarebs qveyanaSi arse bul sarwmunoebas: rjul gandgomili. 2. piri,romelic ar iziarebs qve yanaSi gabatonebul ide ologias da ibrZvis mis wi naaRmdeg; sxvagvarad mo azrovne. ¥ disidenturi. d. moZraoba, d. litera tura. disimilAcia [laT. dissimilis ara msgavsi] _ 1. (biol.) rTu li organuli nivTierebis daSla organizmis cxovel moqmedebis procesSi. 2. (lingv.). sityvaSi ori erTgvari bgeridan erTerTis cvla: ganmsgavseba (Sdr. asimilacia). dQsk-i [fr. disque < berZ. diskos] _ (sa ub.). gramafonis firfita (ix. agreTve disko). disk JOkei _ ix. dijei. dQskant-i [laT. discantus] _ 1. bavSvis (biWis) maRali sa simRero xma. 2. aseTi xmis mqo ne momRerali biWi. dQsket-i [ingl. diskette, fr. disquette] _ magnituri (la zeruli) diski infor ma ci iT kompiuterze dasa mu Saveblad. diskvalifikAcia _ [ix. laT. dis, qualificatio kva li fikacia, Tvisebrioba da facio vakeTeb] da dis kva lificQreba _ 1. kvali fikaciis CamorTmeva: kva li fikaciis dakargva. 2. sportsmenisaTvis Sejib rebaSi monawileobis Ca morTmeva. dQsko [berZ. diskos] _ mzis,mTva ris moxazuloba, simrgva le: (qarT. sinon. bakmi). diskOTeka [ingl. discotheque, fr. discothéque < berZ. diskos mrgvali firfita da thēkē sacavi] _ 1. gramofonis firfitebis sacavi. 2. axalgazrduli klubi, ka fe da misT., sadac ukraven firfitebs da cekvaven. ¥ diskoTekisa. diskoTekasi, diskoteka Scd. diskOmfort-i [berZ. dys-, laT. dis- (TavsarTi; si ty vas aZlevs uaryofiT an sawinaaRmdego azrs) da ingl. comfort komforti] _ (wign.). cudi pirobebi -141cxovrebisa, muSaobisa, das venebisa. diskreditAcia [< fr. discrē diter saxelis gatexa] _ da diskreditQreba [germ. discreditieren] _ (wign.). vi si me an risime Rirsebis, av toritetis, prestiJis Seb Ralva; saxelis gatexa, ndo bis dakargva. oponentis d. diskriminAcia [< laT. discri minatio gansxvaveba] da dis kriminQreba _ calkeuli pirovnebis, adamianTa jgu fis, saxelmwifos da a. S. uflebis SezRudva, Tanas woruflebianobis, warTmeva mospoba. rasobrivi d. diskUsia [< laT. discussio gan xilva, garCeva] _ raime sa dao sakiTxis sajaro gan xilva; kamaTi, paeqroba. ¥ sadiskusio. s. sakiTxi, s. klubi. dislokAcia [fr. dislocation ga daadgileba] da dis lo cQreba _ 1. (samx.) ja re bis ganlageba qveynis te ritoriaze; flotis, xo mal debis ganawileba nav sadgurSi. 2. (geol.) dedamiwis qerqis dis Sreebis gadaadgileba. disOnans-i [fr. dissonance < laT. dissaans sxvadasxva xma ni, sxvadasxva mJReri] _ (mus.). 1. keTilxmovnebis darRveva, bgeraTa arahar moniuli Sexameba (sapirisp. kon sonansi). 2. (gadat.) iseTi ram, rac ar ewyoba, ar egueba raime er Tians, Sexmatkbilebas; Seu Tanxmebloba, Se u wyobloba. saubarSi d. Seitana erTma uadgilo replikam. 3. (lit.). leqsTwyobaSi: ara sruli, arazusti riTma. dispAnser-i [fr. dispansaire < laT. dispancer darigeba; mo cileba, ganTavisufleba] _ samkurnalo-pro f i l aq t i kuri dawesebuleba, romlis mizania (mkurnalobis garda) daavadebaTa winaaRmdeg wi naswari zomebis miReba. tuberkulozis d. dispanserizAcia _ janm rTelobis dacvis Ro nisZi e baTa sistema, romelic xor cieldeba dispanserebis da poliklinikebis saSu al e biT. dispErsia [laT. dispersio ga fantuli, gabneuli] _ (fiz; qim.). _ daSla, dayofa; gab neva. dis -142- portion < dys da proportio] _ proporciis uqonloba, mTe TeTri sinaTlis sxivis lis calkeuli nawi le daS la speqtris calkeul bis, erTmaneTTan Seu far fe rad sxivebad (prizmaSi debloba. gav lisas). bgeris d., garidebis d. dQsput-i [< laT. disputo vmsje lob, vkamaTob] _ sajaro niadagSi. ¥ dispersiuli. kamaTi, paeqroba mecnierul, d. analizi. literaturul an sxva xa siaTis Temaze. dispEtCer-i [ingl. dispatcter] _ muSaki, romelic awes distAncia [laT. distantia] _ ri gebs transportis moZ 1. manZili, Sualedi risame raobas an sawarmos muSa Soris. o bis msvlelobas erTi d. moZrav avtomobilebs Soris. cen traluri punqtidan. 2. (sp.). manZili startsa da sa dispetCero _ 1. dispet finiSs Soris. CerTan dakavSirebuli. mokle d.-ze. s. samsaxuri. 3. (spec.). administraciul2. dispetCerisaTvis gan kuTv teritoriuli ubani, rki nili sadgomi oTaxi. centraluri s. nigzaze, gzatkecilze da sxv. dQsplei [ingl. display Cveneba] _ d.-is ufrosi. mo wyobiloba (kompiuteris ¥ distanciuri da sadis tan nawili),romelic kinesko pis cio. ekranze, eleqtrotabloze informacias iZleva teqstis, TviTmfrinavis d. (s.). mar Tva, d. (s.) bombi. tabulis, naxazis saxiT. dispozQcia [laT. dispositio distQlat-i [< laT. distillatus wveTebad Camosuli] _ dis ganlageba] _ (saamx.). 1. jaris tilaciis Txevadi pro duq an flotis sabrZolvelad ti. ganlageba. navTobis d.-ebia navTi da 2. me-18-19 ss.: werilobiTi benzini. brZaneba jarisadmi brZo distilAtor-i _ distili lis dasawyebad. zaciisaTvis saWiro apa ra ti. dispropOrcia [fr. dispro sQnaTlis dispErsia _ -143 u. moswavle. distilAcia [laT. distillatio wveTva] da distilQreba _ disharmOnia [berZ. dif dys da harmonia Tanabgeradoba, Tan ga moxda, gamoxdiT gawmenda xmoba] _ 1. (mus.) harmoniis, (siTxisa). bgeraTa keTilxmovnebis wylis d. darRveva. dQstiq-i [berZ. distichon] _ 2. risame ramesTan Sesa ba (lit.) ortaepiani strofi; misobis darRveva; Se u T an ortaepedi. xmebloba, uTanxmoeba. distrOfia [berZ. dys (uar ¥ disharmoniuli. yofis aRmniSvneli Tavsar d. musika, Ti) da trophē kveba] _ (medic.). disharmonuli Scd. qsovilebis, organoebis an mTeli organizmis kvebis dQubek-i _ umaRlesi xarisxis makedonuri Tambaqo. darRveva. dQun-i [germ. Dűne] _ qarisgan RviZlis d., elenTis d. motanili qviSis borcvi discQplina [< laT. isciplina (5-20 m simaRlisa) zRvis, moZRvreba] _ 1. mtkiced tbis, mdinaris napirze. dad genili wesi, romlis dacvac savaldebuloa ama difamAcia [< laT. diffamo saxels vutex] _ (samarT.) Tu im koleqtivis yvela visime saxelis gamtexi, Se wev risaTvis. marcxveneli cnobebis (nam mtkice d., samxatvro d., dvilisa Tu mogonilis) ga Sromis d.-is dacva. moqveyneba presaSi. 2. mecnierebis damouki debeli codnis dargi, saswavlo sa diferencQal-i [laT. diffe gani. rentia sxvaoba] _ 1. (maTem.) sabunebismetyvelo d.-ebi, damoukidebeli cvladi si maTematikuri d.-ebi, fi lo didis nebismieri nazardi. logiuri d.-ebi. avtomobilSi, traqtorSi ¥ disci plinuri da sadis da misT: meqanizmi, romlis ci plino (mniSv. 1-isaTvis). saSualebiTac ori uka d. (s.) sasjeli, d. (s.) wes na (wamyvani) Tvali sxva deba (armiaSi). dasxva siCqariT brunavs ¥ udisci plino (mniSv. 1-isaT mosaxvevebsa da uswormas vis). woro adgilebSi. dif -144- ¥ diferencialuri (mniSv. 1-isaTvis): diferencialuri aRricxva _ umaRlesi maTe ma tikis nawili,romelic Se iswavlis warmoebulebisa da diferencialebis Tvise bas da xerxs. gvari, gan sxvavebuli (sxva dasxva pi robebSi). d. tarifi. difTEria [fr. diphterie < berZ. diphthera kani] _ mwva ve gadamdebi da a vadeba (upi ratesad bavSvTa) ro diferenciAluri geo melsac axlavs cxvi ris, mEtria _ geometriis na xor xis, traqeis lor wili, romelic Seiswavlis wovani garsebisa da xa geo metriul obieqtebs di xis anTeba, organizmis fe rencialuri aRricxvis saerTo mowamvla (moZv. si sa SualebiT. non. xunagi); sasaubro me tyvelebaSi ixmareba ag diferenciAluri gan reTve difteriti. tolEbani _ gantolebani, difteria, difteriti Scd. rom lebic Seicavs sa Ze bar funqciebs, maT war mo dQfTong-i [berZ. diphthongos < di (s) orjer, ormagi, phthongos ebulebsa da da moukidebel xma, bgera] _ (enaTm.). erT cvladebs. d. gantolebaTa sistema. mar cvlad Serwymuli ori xmovani (qarT. sinon. or diferenciAcia [< laT. xmovani). differentia gansxvaveba] da diftongi Scd. diferencQreba _ 1. raime meTodis dayofa,danawevreba difrAqcia [laT. diffractio texa, mtvreva] _ (fiz.) sinaTlis, mravalgvar, erTmaneTisgan bge ris Tu sxva talRebis gan sxvavebul nawilebad, mier gzaze Sexvedrili ele mentebad. dabrkolebaTa Semovla. 2. (biol.) organoTa mra val sinaTlis d. ferovnebis warmoqmna or ganizmis individualuri difUzia [laT. diffusio gabneva, ganviTarebis procesSi. gavrceleba, gafarToeba] 3. (lingv.) enis daSla, da _ (fiz.). erTi nivTierebis yofa dialeqtebad da Sem atomebis an molekulebis deg, axal enebad. TandaTanobiT SeRweva me ore nivTierebis atomebis diferencQuli _ araerT -145- diq (molekulebis) SualedebSi 2. (ist.) Zvel romSi: ga maTi Tburi moZraobis Se nusazRvreli ZalauflebiT degad. aRWurvili Tanamdebobis pi siTxeebis d., airebis d. ri, romelsac niSnavda sena ¥ difuziuri. ti saxelmwifos saSinao an 1. difuziis gziT miRebuli; sagareo safrTxis dros. Sereuli. ¥ diqtatoruli. d. siTxe. d. reJimi. 2. gadat. (wign). aramkafio, diktatori Scd. bundovani, diqtAtura [laT. dictatura] – d. bgerebi. 1. gabatonebuli klasis Se uzRudavi saxelmwifo Za diqsQlend-i _ saestrado or laufleba. kestri erTgvari; warmoiSva 2. Zvel romSi: diqtatoris [aSS-is samxreTis Statebis Zalaufleba; misi mmarT saerTo saxelwodebis _ Di velobis dro. xie - land-is mixedviT]. samxedro d. dQqt-i [germ. dicte] – igivea, rac diktatura Scd. fanera (mniSv. 2). dQqtor -i [< laT. dictor mo dikti Scd. laparake] – radios an te dQqtat-i [germ. dictat < laT. leviziis muSaki, romelic dictatus nabrZanebi] – 1. usa mikrofonTan kiTxulobs marTlo SeTanxmeba, xel teqsts. Sekruleba da sxv., romel ¥ sadiqtoro. sac erTi saxelmwifo Tavs s. teqsti. ax vevs meores. diktori Scd. 2. politika – ufro susti diqtOfon -i [laT. dicto vu qveynebisaTvis Tavisi pi karnaxeb da berZ. phone bge ro bebis moTxovnebis Tavze ra] – aparati, romelTac moxveva. xdeba zepiri metyvelebis diktati Scd. meqanikuri Cawera da Semdeg, diqtAtor-i [laT. dictator] – saWiroebis SemTxvevaSi, Ca 1. saxelmwifos erTpirov na weris kvlav warmoeba nuli mmarTveli, romelic (aR dgena). aRWurvilia SeuzRudavi diktofoni Scd. ZalauflebiT. diq -146- dQqcia [< laT. dictio warmoTqma, gamoTqma] – metyvelebaSi si tyvebisa da marcvlebis warmoTqmis mkafioobis xa risxi; gamoTqma. kargi (cudi) d. dQjei [ingl. Semokl. DJ – disc jockey disk jokei] – 1. dis koTekaze piri, romel sac mihyavs saRamo, cvlis melodiebs,zogjer barmenis rols asrulebs. 2. ultramokle talRebis (FM) diapazonSi musikalurgasarTobi stereo-radio gadacemebis wamyvani. do [it. do] – musikaluri gamis pirveli bgera; am bgeris aRmniSvneli noti. dOberman-pQnCer-i [ingl. doberman pincher < sak. sax.; dobermani] – erTgvari jiSis ZaRli (germanuli mo ZaRle dobermanis gva ris mixedviT, romelmac ga mo iyvana es jiSi pinCerisa da germanuli nagazis Sej varebiT). dOg-i [ingl. dog ZaRli] – didi da Ronieri sasamsaxuro ZaRli erTgvari. dogAresa [it. dogaressa] – (ist.) doJis meuRle dOgma [berZ. dogma] – (wign.) dausabuTeblad, mtkicebis gareSe, brmad miRebuli de buleba, romelsac miiCneven uryev WeSmaritebad yvela droisa da istoriuli pi robebisaTvis. ¥ dogmisa. dogmasi Scd. dOgmat-i [berZ. dogma (dog matos)] – religiur moZ R vrebaSi: ZiriTadi de bu le ba, romelsac iReben dausabuTeblad, ga nus je lad mtkicebis gareSe. dogmAtizm-i – (wign.) arakri tikuli azrovneba,romelic dogmebs emyareba. dogmatQkos-i [berZ. dogma tikos] – 1. dogmaturi RvTis metyvelebis specialisti. 2. dogmebiT moazrovne. dOza [berZ. dosis] – 1. erT jerze an erT dRe-RameSi misaRebi wam lis raodenoba mcire d. 2. zusti zoma nivTierebisa, romelic Sedis narevis Se madgenlobaSi. dozAtor-i [< berZ. ix. doza] – mowyobiloba fxvieri, Txevadi an airisebri niv Tierebis asarwyavad. dozQmetr-i [berZ. dosis da metron zoma] – xelsawyo ra -147diaqtiuri gamosxivebis ra odenobis gasazomad. dozimEtria [berZ. dosis doza da metreo vzomav] – teqnikuri fizikis dargi, romelic ik vlevs radioaqtiuri pre paratebis gamosxivbasa da aqtivobas. dOk-i [hol. dok ingl. dook] – navsadgurebSi: nageboba, sa dac gemebs aremonteben (ge mis wyalqveSa nawilis wmenda, SeRebva da sxv.). dOker-i [ingl. docker] – nav sadguris muSa-mtvirTavi; muSa, romelic dokSi an verfSi muSaobs. d.-ebis gaficva. dokUment-i [laT. documentum samoZRvro mowmoba; maga liTi, mtkicebis xerxi] – 1. risame damadasturebeli mow moba (qarT. sinon. sabu Ti). d.-ebis Semowmeba, d.-ze xe lis mowera 2. werilobiTi cnoba (sinon. sabuTi). istoriuli d.-ebi. ¥ dokumenturi. d. masalebi, d. monacemebi, d. sizuste. dokumEnturi fQlmi – filmi, romelSic gad moce mu lia faqtebi, namdvilad dom mom xdari ambebi. dokumentaluri Scd. dokumentAcia – 1. doku mentebiT dasabuTeba ri same. 2. kreb. dokumentebi. teqnikuri d., d.-is mom zadeba. dOlar-i [ingl. dollar] _ fu lis erTeuli aSS-Si. kana daSi, avstraliasa da zog sxv. qveyanaSi. domestikAcia [laT. domes ticus saxlisa, Sinauri] – gareuli cxovelebis moSi naureba. domQnant-i [laT. dominans (dominantis) gabatonebuli] – 1. ZiriTadi gabatonebuli idea; risme ZiriTadi ni Sani. 2. (mus.) maJoruli an mino ruli gamis mexuTe safe xuri. 3. (fiziol). centralur ner vul sistemaSi: droebiTi gabatonebuli refleqsi, romelic cvlis an aferxebs sxv. refleqsebs. domQnat-i [laT. dominatus batonoba, erTxelisuf le bi anoba] – romis imperiis gviandel periodSi (me-3 s.-is bolodan ax. wel dom -148- TaRr.): imperatoris Se uzRudavi xelisuflebis re Jimi – gansxvavebuli princi pebisagan, romlis dro sac SenarCunebuli iyo res publikuri weswyo bi le ba. dominQon-i [ingl. dominion samflobelo,xelisufleba] – (ist.) britaneTis imperiis SemadgenlobaSi Semavali sa xelmwifo, romelic me Taurad scnobda inglisis me fes (d.-ebi iyo kanada, av straliis kavSiri da sxv.) dominQreba [germ. dominieren < laT. dominari] – 1. batonoba, Warboba risame. reformistuli ideebis d. 2. amaRleba garemocul ad gi lebze. taZris d. garemocul ad gi lebze. dOmino [fr. domino < it.] – 1. kompleqti 28 saTamaSo firfitisa, romelzec das mulia – erTidan eqvsamde – wertilebi; aseTi firfi tebiT TamaSi. 2. samaskarado kostumi – sa xeloebiani da kapiSoniani farTo wamosasxami; aseTi kostumiT morTuli piri. 3. kaTolike berebis kapiu Soniani wamosasxami. dOmkrat-i [< germ. daumkraft, holand. dammekract] – meqa niz mi simZimeTa asawevad mci re simaRleze. avtomobilis d., xelis d., hidravlikuri d. damkrati Scd. dOna, don [esp. it. doña, don < laT. dominus qal batoni, batoni] – 1. ase mimarTaven espaneTSi qals da mama kacs; erTvis saxels win da niSnavs `qalbatons~, `ba tons”. 2. sasuliero pirisadmi mi marTva italiaSi. donkQxot-i [< kreb. esp. – servantesis (1547-1616) romaniT `donkixot la man Celis” gmiris donki xotis saxelis mixedviT] – gulubryvilo, meocnebe ada miani, romelic una yo fod ib rZvis ga nu xor ciebeli ide al ebi saTvis. ¥ donkixoturi. d. saqcieli. dOnor-i [fr. donneur < laT. dono vaCuqeb] – 1. piri, ro melic Tavis sisxls iZle va avadmyofisTvis gada sas xmelad. 2. piri, romlis raime or ganos (mag., Tirkmels, -149guls...) gadaunergaven sxvas; saerTod, ramis mom cemi an gamRebi piri an or ganizacia. donJUan-i [< kreb. esp.] – ar Si yobas gadagebuli ma ma kaci; mususi (mravali da savleTevropul lite ra turul nawarmoebis gmiris don Juanis saxelis mi xed viT). dOping-i [ingl. doping < dope narkotikis micema, miReba] – nivTiereba, romelic mcire xniT aRagznebs, simxneves ma tebs sportsmenis or ga nizms; Tavdapirvelad iye neb dnen sacxenosno sportSi; akrZalulia sa er TaSoriso saxelmwifo sportuli oganizaciebis mier. d.-ze kontroli, d.-is mi Reba. dOJ-i [it. doge] – Sua sauku ne ebSi: veneciisa da genuis respublikebis meTaurTa ti tuli. dOsie – [fr. dossier] _ raime sa kiTxTan, saqmesTan da kav Sirebuli dokumentebi, er Tad Sekrebili; aseTi do kumentebis Semcvleli sa qaRalde. d. Sedgena. doc ¥ dosiesi. dosiisa Scd. dotAcia [< laT. dotatie mo marageba, aRWurva] – sa xel mwifo fuladi dax mareba, romelic eZleva sawarmos, dawesebulebas, organizaciis zaralis dasafaravad an sxva miz nebisaTvis. dOqtor-i [laT. doctor mas wavlebeli] – umaRlesi sa mecniero xarisxi (romlis miniWebis pirobebi sxvada sxvanairia sxvadasxva qve yanaSi) filologiur mecniereba Ta d., teqnikur mecnierebaTa d. ¥ sadoqtoro. s. disertacia. doktori Scd. dOqtrina [laT. doctrina] – mecnieruli an filoso fi uri Teoria, sistema. samxedro d. ¥ doqtrinisa. doqtrinasi Scd. dOcent-i [< laT. docens (docentis) aswavlis] – umaRlesi sko lis maswavleblis sa mecniero wodebuleba da Tanamdeboba (profesorze nak lebi da asistentze ma Rali); am wodebulebis mqo dra -150- ne (am Tanamdebobaze myofi) piri. drAkon-i [berZ. drakon gve li] – zRapruli cecx lis mfrqveveli frTosani gveli (qarT. sinon. gveleSapi). drakOnuli kanOnebi – ukiduresad mkacri, ul mo beli kanonebi [Zveli ber Zeni kanonmdeblis drakonis (Drakon) saxelis mixedviT]. drAma [berZ. drama moqmede ba, warmodgena] – 1. li te raturuli nawarmoebi se ri ozuli (arakomediuri) Si naarsis, romelic da werilia dialogebad da gan kuTvnilia scenaze da sadgmelad. 2. gadat. cxovrebaSi mom x dari mZime SemTxveva, ubedu reba, rac zneobriv tanjvas iwvevs. ojaxuri d. ¥ dramatuli (mniS. 1-isaT vis). d. Teatri, d. nawarmoebi (mniS. 2-saTvis). d. SemTxveva. dramAtuli wre – (mokled: dramwre) – Teatraluri TviTmoqmedebis wre. skolis d. wre. dramatiuli Scd. dramAtizm-i – 1. moqmedebis, mdgomareobis dasabuTeba (rac damaxasiaTebelia dra misaTvis). siuJetis d. 2. gadat. (wign.) mdgomareobis ukiduresi daZabuloba; simZime. dramAturg-i – mwerali, ro melic dramatul nawar mo ebebs wers. dramatUrgia [berZ. drama turgia] – 1. dramatul na war moebTa Seqmnis Teoria. d.-is kursi. 2. kreb. dramatul nawarmoebTa erToblioba qarTuli d., Seqspiris d., ibsenis d.-is Tavise bu rebani. ¥ dramaturgiuli. d. Teoria. drAJe [fr. dragee] – 1. erTgvari wvrili kanfeti mrgvali for misa. 2. Saqarmoyrili an Soko ladiani samkurnalo abebi, tabletebi. ¥ draJesi. draJisa Scd. drEzina [germ. draisine < sa kuT. sax.] – rkinigzis uri ka, romelic relsebze moZ raobs Sigawvis ZraviT an xeliT. drezinisa. -151 drezinasi, drizina Scd. drEif-i [rus. дрейф < holand. drieren] – 1. (zRv), curva. 2. moZravi gemis, TviTmfrina vis acdena kursidan qaris an wylis (haeriT) dinebis gavleniT. yQnulis drEifi – zRvaSi: 1. yinulis horizontaluri moZraoba qaris an dinebis gavleniT. 2. (zRv.). kuTxe gemis svlis mimarTulebisa da mis RerZs Soris. modrEife – dreifiT moZ ravi (mniS. 1). m. yinulebi, m. sadguri `CrdiloeTi polusi”. ¥ modreifisa. modreifesi Scd. drEl-i [germ. Drell] – burRis sabrunebeli meqanizmi (pa tara naxvretebis ga sake Teblad); (qarT. sinon. sax vretela). xels d., eleqtruli d., prevmatikuri d. drEnaJ-i [fr. drainage < ingl.] – 1. daWaobebuli niadagis amoSroba (amowreta) Txri lebis, arxebis an mi wis qveSa milebis sistemis sa Sualebani; aseTi Txri le bis, arxebis, milebis sis tema. dua 2. (medic.) Wrilobidan Cir qis, siTxis dawreta spe cialuri milis an marlis grZeli naWris sa Su alebiT. 3. (medic.) naxvretebiani re zinis an minis mili, ro melic SehyavT sxeulis Rru Si an Rrma WrilobaSi Cirqis, siTxis da sxv. da sawretad. drQad-i [berZ. dryas (driadas)] – berZnul miTologiaSi: tyis nimfa, feria. drQbling-i [ingl. dribling] – fexburTSi: burTis os taturi tareba. drimAder-i [fr. dromadaire < berZ. dormas (kamelos) swra fad mrbolavi aqlemi] – erTkuziani aqlemi (qarT. sinon. naraqlema). drUid-i [fr. druide < kelt.] – galiis, britaneTisa da ir landiis keltebis qu rumi. druQdizm-i – Zveli keltebis religia. duaQen-i [fr. doyen] – di p lo matiuri korpusis (ix. di p lomatiuri) meTauris mamasaxlisi. duAlizm-i [< laT. dualis or gvari, gaorebuli] – fi lo sofiuri religiuri moZ Rvreba, romelic samyaros dub -152- sa fuZvlad aRiarebs or er TmaneTTan sawinaaRmdego sawyiss – materialursa da idealurs. (sapirisp. mo nizmi). ¥ dualisturi. d. filosofia, dekartis d. msoflmxedveloba. dUbl-i [fr. double] – kinema tografiaSi: filmis epi zodis xelaxla gadaReba; sa Wiroa romelimedan sau keTesos SesarCevad filmis montaJis dros. pirveli d., meaTe d. dUblaJ-i [fr. doublage gaor mageba] – igivea, rac dub lireba (mniS. 2). ¥ sadublaJo. s. saamqro. dubliaJi, sadubliaJo Scd. dUblet-i [fr. doublet < double ormagi] – 1. raime nivTis me ore cali (muzeumSi, bib li oTekaSi, koleqciaSi da a. S.); 2. ori nawilisgan Sewebe buli Zvirfasi Tvali, ro mel Sic zeviTa nawili nam dvilia, xolo qvemoTa yalbi. 3. ori erTdrouli dacla or luliani sanadiro To fisa. 4. (mus.) ormagi registri organSi. dublQkat-i [laT. dublikatus gaormagebuli] – raime we rilobiTi dokumentis me ore cali, romelsac iuri diulad dednis Zala aqvs. zednadebis d. dublQor-i [fr. doubleur] – 1. TeatrSi: msaxiobi, romelic speqtaklSi cvlis ama Tu im rolis ZiriTad Sems ru lebels. 2. fexburTSi: saTadarigo moTamaSe. d.-Ta matCi. dublQreba [< fr. doubler ga ormageba] – 1. erTis da igives meored keTeba; erTnairi samuSaos Sesruleba visime paralelurad. 2. risme or egzemlplarad gakeTeba, risame piris ga daReba. 3. TeatrSi: romelime rolis ZiriTadi Semsruleblis Secvla sxva msaxiobiT. 4. kinofilmis sxva enaze gaxmovaneba. dUel-i [fr. duel < laT. duellum omi] – orTabrZola raime iaraRiT, garkveuli wesebis dacviT. d.-Si gamowveva, d.-Si mok vla, d.-Si brZola. -153- duelQant-i [germ. duellant < eak lobebs iwvevs. dUJin-i [rus. дюжина < fr. do uzaine] – Tormeti erTgvari sagani. duralUmin-i [laT. dura maga ri, myari da alumini] – alu minis msubuqi da myari Senadnobi spilenZTan, mag niumTan da zog. sxv. ele mentTan. duraliumini Scd. duumvQrat-i [laT. duumviratus < duo ori da vir kaci] – Zvel romSi: ori piris mmar Tveloba (duumvirebis). dUCe [it. duce beladi] – ase uwodebdnen italiaSi fa Sis tebis liders – muso linis (ix. faSizmi). duxobOrebi [rus. духоборы sulisaTvis mebrZolni] – Zv. rusuli seqtanturi mimdinareoba; seqta ar cnobs qristianul (mar T lmadideblur) dogmebs, we sebis udides nawils. laT.] – duelis monawile. dUet-i [it. duetto] _ 1. musi kaluri nawarmoebi ori xmisa an ori sakravi saT vis. abesalomisa da murmanis d., z. faliaSvilis `abesalom da eTeridan~: violinos da violonCelis d. 2. ori Semsruleblisgan (mom Rerlisa da damkvrelisgan) Semdgari ansambli. dUim-i [holand. duim] – sigrZis sazomi; udris 2,54 sm-s; CvenSi ixmareboda metruli sistemis SemoRebamde. dulcQnea [esp. dulcinea saxe li, romelic Searqva ser vantesis romanis mTavarma gmirma don kixotma Tavis satrfos glexis gogo – aldonsas; ufro sworia dulsinea] – xumrobiT an ironiiT iTqmis visime sat rfoze (qalze). ¥ dulcineasi. dulcineisa Scd. dUma [rus. дума] – ruseTSi: e warmomadgenlobiTi kre ba, sakanonmdeblo an ad eakulAcia [gviand. laT. ejacu mi nistraciuli funqciiT; latio amonTxeva, gadmonTxeva] ru seTs f. parlamenti. – (fiziol.). mamris Teslis dUm-dUm-i _ mskdomare tyvia, gadmonTxeva. ro melic metad mZime Wri ebo -154- ebOnit-i [ingl. ebonite < berZ. ebonos Savi xe] – magari ma sala, romelsac iReben re zinuli SenaerTebis vulkanizaciiT; farTod iye neben eleqtro teqni kaSi, saaviacio, qimiur mrew velobaSi da sxv. Eger-i [germ. Jäger] – 1. profe sionali monadire, romelic qiriT muSaobs samonadireo meurneobaSi, emsaxureba moyvarul monadireebs da Tvalyurs adevnebs nadi ro bis kanonebis dacvas. 2. (ist.) zogi qveynis (ker Zod ruseTis) armiebSi: gan sakuTrebuli msroleli nawilebis jariskaci. Egvter-i [berZ. euktçrion] – 1. eklesiis moSorebiT cal ke agebuli an eklesias mi Se nebuli mcire nageboba; sam Rvdelo. 2. eklesias mimdgari sagva reulo sasaflao, saZ vale. egzaltAcia [laT. exaltatio] – ukiduresad aRgznebuli an aRfrTovanebuli mdgo mareoba. egzArqos-i [berZ. exalchos] – marTlmadidebelTa cal ke saeklesio olqis an da moukidebeli eklesiis mRvdelmTavari. Egzema [berZ. ekzema gamonayari, bugarebi] – kanis anTebiTi daavadeba, romlisTvisac damaxasiaTebelia, bugrebi, buS tukebi, Cirqgrovebi: icis qavili. egzEmplar-i [laT. exemplar nimuSi] – 1. erTgvarovani sag nebis (mag. wignebis, Jur nalebis) calke aRebuli cali. wignis ori e. 2. cxovelTa da mcenareTa calkeuli warmomadgeneli. maimunebis iSviaTi e. egzempliari, ekzempliari Scd. egzistenciAlizm-i [laT. exsistentia arseboba] – mi mar Tuleba Tanamedrove fi lo sofiaSi; misi ZiriTadi Temaa pirovnebis bediRbali Tanamedrove samyaroSi, rwme na da urwmunoeba, si co cxlis azris dakargva da SeZena da misT. egzo... [berZ. exô gareSe] – rTuli sityvebis da sa wyis Si aRniSnavs ~ gareTa~, `gareSe~. egzogenuri – gvari, war moSoba. egzogAmia [berZ. exô gareSe da gamos qorwineba] – Cveuleba, -155romlis mixedviTac akrZa lulia qorwineba erTi da imave gvaris an Temis war momadgenlebs Soris. egzoterQkuli [berZ. exô terikos garegani, gareSe] – rac saidumlos ar war mo adgens da gankuTvnilia yve lasaTvis (iTqmis re ligiuri wesebis, mistikur moZ RvrebaTa, magiur for mulaTa Sesaxeb). egzOtika [berZ. exōtikos ucxo qveynis, ucxouri] – (wign.). uC veulo, Tvalwarmtaci Taviseburebani, rac da ma xasiaTebelia Soreuli, nak lebad cnobili qveyne bisaTvis. aRmosavluri e. ¥ egzotikuri. e. qveynebi, e. buneba, e. mce nareebi. ekzotika, ekzot[iku]ri, eg zotiuri Scd. Egida [berZ. aigis (aigidos zevsis faris saxelwodeba]: vi si me, risame, egidis qveS _ (wign.) visime, risime mfar velobis qveS, visime, risame xelmZRvanelobiT. egOizm-i[fr. égoisme laT. ego me] _ Tavisi piradi inte resebis sazogadoebriv da sxva adamianTa intereseb edi ze win dayeneba (sapirisp. altruizmi). ¥ egoisturi. e. saqcieli. egOist-i [fr. égoiste laT. ego] _ adamiani, romelsac ego izmi axasiaTebs (qarT. sinon. moTavise, Tav ker Za, eCokaci (sapirisp. al t ru isti). egocEntrizm-i [laT. ego me da centrum centri] _ egoizmisa da individualizmis gamov le nis ukiduresi forma; sakuTari pirovnebiT ga taceba, warmodgena, rom igi qveynierebis centria. edelvAis-i [germ. Edelweiss] _ mTis balaxovani mcenare; ikeTebs moyviTalo-TeTr yvavils: gavrcelebulia evraziaSi (wina aziis ga moklebiT). alpuri edel vaisi _ ikeTebs qaTqaTa TeTr yvavils (amJamad Zal ze iSviaTia). Edem-i [Zv. ebr.] _ 1. bibliuri legendis mixedviT _ miwiuri samoTxe, adamianis (adamisa da evas sacxovrebeli), ad gilsamyofeli, Seco de bam de. 2. miwis kurTxeuli (madli ani) kuTxe. Ediqt-i [laT. edictum] _ sxva eva -156- da sxva saxelmwifoSi: umaR le si xelisuflebis (mefis, imperatoris...) brZanebuleba gansakuTrebuli mniSvne lobisa, romis imperatoris. `milanis ediqti~ _kon s tantine didis ediqti, rom lis wyalobiTac qris tianoba romis imperiis sa xelmwifo religiad ga mocxadda Cv. welTaRr. 313 w. evakuAcia [laT. evacuatio dacva, dacarieleba] _ da evakuQreba [germ. evakuieren] _ adamianebis gamoyeneba, da wesebulebaTa qonebis ga motana im adgilidan, sa dac raime safrTxea mo salodneli (saomari moq medebis an stiqiuri ubedu rebis dros); jaris gamoyvana brZolis velidan. daWrilebis e., qarxnis e. evgenQkur-i [< berZ. euangelion sa xareba] _ rasac Tavisi sarwmunoebis safuZvlad mxolod saxareba miaCnia (iTqmis qristianuli re li giis zogierT mimarTu lebis Sesaxeb). evangElist-i _ 1. saxarebis avtori; maxarobeli. 2. evangelikuri sazo gado ebis wevri. evgEnika [< berZ. eugehçs ke Til Sobiluri warmoSobisa, kargi gvarisa] _ moZRvreba ada mianis modgmis, misi mem kvidruli bunebis gaum jo besebisa da srulyofis Se saxeb. evdemOnizm-i [< berZ. eudiamo nia bedniereba, netareba, gan cxroma] _ antikur xa na Si da Semdeg eTikaSi: moralis ganmartebisa da dasabuTebis princi pi, rom lis mixedviTac adamianis sicocxlis umaRles mizans warmoadgens bedniereba (gan cxroma). evkAli pt-i [berZ. eu kargad da kalyptos dafaruli] _ swrafad mzardi avst ra li uri xe, eTerovani zeTe bis Semcveli. evlOgia [berZ. eulogia daloc va] – nakurTxi sefiskveri, nakurTxi wyali da misT; romlis nawils aZleven mor wmunes eklesiaSi. evolUcia [laT. evolutio gaSla, ganfena] _ 1. gan vi Tarebis procesi. (sapirisp. revolucia). adamianis e. 2. (filos.). TandaTanobiT raodenobrivi cvlileba, -157romelic amzadebs Tvi seb riv cvlilebebs. ¥ evoluciuri. e. procesi. evoliucia, evoliucionuri Scd. evoluciOnizm-i _ 1. moZR v reba, romlis Tanaxmadac yve laferi arsebuli evo lucias, mudmiv ganviTare bas ganicdis. 2. moZRvreba, romelic gan viTarebis procesSi uar yofs naxtomisebr Tvisebriv cvlilebas, revoluciur gadatrialebas. ETer-i [berZ. dithēr] _ 1. ga remomcveli sahaero sivrce, haeri, sadac vrceldeba ra diotalRebi. e.-Si gadacemuli musika. 2. organuli nivTiereba, ro mel sac iReben wylis mox le CiT spirtis an fenoli sagan; warmoadgens ufe ro aqrolad siTxes da aqvs da maxasiaTebeli mwvave (mZafri) suni; iyeneben me di cinaSi, teqnikaSi. gogirdis e., e.-is suni. 3. berZnul miTologiaSi: ha e ris yvelaze zeda da gam Wvirvale fena. ¥ eTerovani (mniSv. 2-saT vis). eTn e. zeTebi. saeTero (mniSv. 1-isaTvis). saeTero dro _ radioSi, televiziaSi: dro, romelic gamoyofilia raime gadace misTvis. ETika [berZ. ēthika (mr.)] _ 1. filosofiuri moZRvreba, romelic zneobas Seexeba. 2. romelime sazogadoebrivi jgufis, profesiis war momadgenelTa yofaqcevis normebi, morali. eqimis e., mecnieruli e. ¥ eTikuri. e. saqcieli. eTiuri Scd. ETnarq-i [berZ. ethnos xalxi, tomi da meTauri] _ (ist.) gvaris, tomis mamamTavari. eTnQkur-i [berZ. ethnikos to mobrivi, saxalxo] _ ama Tu im tomTan, xalxTan da kavSirebuli. e. jgufi, mosaxleobis e. Semadgenloba. eTniuri Scd. eTnogEnez-i [berZ. ethos xalxi da Jenesis warmoSoba] _ xal xis, tomis warmoSoba. eTnogrAfia [berZ./ ethnos xal xi da graphô vwer] _ 1. istoriuli mecnierebis dargi, romelic swavlobs xal xTa yofa-cxovrebas, eTn -158- maT nivTier da sulier kulturas; (qarT. sinon. xal xTmcodneoba). 2. ama Tu im xalxis an to mis yofa-cxovrebisa da kulturis TaviseburebaTa erToblioba. ¥ eTnografiuli da saeT nog rafio. e. (s.) muzeumi., e. (s.) eqspe di cia, e.ruka. ETnos-i [berZ. ethnos xalxi] _ adamianTa istoriulad Ca moyalibebuli metnaklebad didi da mcire jgufi, Se kavSirebul Tavdapirvel teritoriis, enisa da kul turis erTobis safuZvel ze. eifOria [berZ. euphoria < eu kargad da pherō vitan] _ aRgznebuli, mxiaruli gan wyobileba, ukmayofilebis grZno ba, ro melic ar Se e sabameba obi eqtur mdgoma reobas; Cndeba al koholis, morfinis mci re dozebis zemoqmedebis da sxva mize zebis Sedegad. ekvAtor-i [laT. aequator ga Ta nasworebuli] _ (geogr.). warmosaxviTi wrexazi, ro melic gars uvlis de damiwas (orive polusTan Ta nabar manZilze) da yofs mas CrdiloeT da samxreT naxevarsferoebad. ¥ ekvatoruli. e. sartyeli, e. qveynebi, e. hava. ekvatorialuri Scd. ekvivAlent-i [laT. auquivalens (auquivalentis)] _ (wign.). Ta nabari Rirebulebis raime. ¥ ekvivalenturi. e. gantolebani. eqvivalenti, eqvivalenturi Scd. ekvilibrQstika [fr. équiper] _ yvela saWiro nivTi (ta ni samosiT, xelsawyoebiT da sxv.) momarageba (mag; ja riskacebisa, eqs pe di ciisa). Ekiu [<laT. ecu (Semokl.) < European currency unit valutis evropuli valuta. Ekler-i [fr. édair] _ tkbili Rve zeli erTgvari, romel sac gulad kremi aqvs. eklEsia [berZ. `kreba~, `sak rebulo~] _ saydari, taZari: ieso qristes sxeuli, ro mel Sic erTiandeba yvela WeSmariti morwmune. eklesQaste _ Zv. aRTqmis mci re wigni, miewereba solo mon mefes. wignis Sinaarsi amqveyniur amaoebazea: `ama oeba amaoebaTa da yovelive amao~. -159- ekr e.-is reJimi. 2. aseTi xarjvis Sedegad si aTmcodneoba] _ moZRvreba miRebuli sargebloba. eklesiaze, rogorc ieso sawarmom mniSvnelobani e. qristes sxeulze, saekle miiRo. sio ganawesze, dogmebze da ¥ ekonomiuri. sxv. e. manqana, e. mSenebloba. eklEqtizm-i [<berZ. eklektos amorCeuli] _ sxvadasxvagvar ekonOmika [berZ. oikonomike meojaxeoba] _ 1. mocemuli SexedulebaTa, TeoriaTa, sazogadoebrivi wyobilebis ideur mimarTulebaTa ne warmoebiTi urTierTobani, bismieri, uprinci po Seer romlebic Seesabameba sa zo Teba. (meqanikuri). gadoebis sawarmoo ZalTa ¥ ekleqtikuri. ganviTarebas. e. naSromi. 2. saxalxo meurneoba (qvey eklQptika [berZ. ekleiptikē < nisa, raionisa da sxv.), misi ekleipsis dabneleba] _ (ist.). mdgomareoba. cis sferos didi wre, ro mel zedac warmoebs mzis, mTis raionebis e. 3. sameurneo moRvaweobis ra xi luli moZraoba wlis ime dargis struqtura, fi gan mavlobaSi. nansur-materialuri mdgo ekolOgia [berZ. oikos sax mareoba. li, samSoblo da logos mrewvelobis e, saavto moZ Rvreba] _ mecniereba, mobilo transportis e, ro melic Seiswavlis mce soflis meurneobis e. nareTa da cxovelTaA da 4. mecniereba, romelic swav mo kidebulebas urTierT lobs sawarmoo, sameurneo So ris da garemosTan. moRvaweobis raime dargs. ¥ ekologiuri. ¥ ekonomikuri. e. wonasworoba, e. usaf e. politika, e. geografia rTxoeba, e. problemebi, e. e. krizisi. garemo. ekonomiuri (ekonomikisaT ekonOmia [berZ. oikonomia me vis) Scd. (ix. ekonomia). urneobis marTva] _ 1. ga mozogviT xarjva risame Ekran-i [fr. écran] _ 1. TeTri zeda piri, romelzedac uC (qarT. sinon. momWirneoba). eklesiolOgia [berZ. ekle ekr -160- ve neben kinofilmebs. farToformatiani e. 2. zedapiri, romelzedac iRe ben Suqur gamosaxulebas. televizoris e. ekranizAcia _ kinosuraTis Seqmna Teatraluri xelov nebis an literaturis ro melime nawarmoebis safuZ velze. i. WavWavaZis `oTaraanT qvrivis~ e., W. amirejibis `daTa TuTaSxias~ e. ekumEnizm-i da ekumenQkur-i moZraoba [laT. oecumenicus msoflio saeklesio < berZ. oikumenē dasaxlebuli mi wa] _ saeklesio moZraoba, romlis mizania yvela qristianuli eklesiis ga erTianeba; Caisaxa me-19 s.-is bolos; 1948 w. Se iq mna protestantuli da marTlmadidebluri ekle siebis msoflio sabWo. sa qarTvelos eklesia gamo vida am sabWodan. Elada [berZ. hellas (hellados)] _ saberZneTi. elAin-i [berZ. elaion] _ 1. ze iTunis zeTi, romelsac ek lesiaSi iyeneben. 2. (gadat.) is, rac anugeSebs, am Svidebs. elastQkuri [laT. elasticus < berZ. elasticos] _ 1. drekadi, moqnili. e. sartyeli. 2. (gadat.) msubuqi, narnara. e. moZraoba. elastiuri, elasturi Scd. eldOrado [esp. eldorado oq rosi] _ 1. ararsebuli qveyana, viTom mdidari oqroTi da Tval-margalitiT, ro mel sac eZebdnen samxr. ame ri kaSi pirveli espaneli dam pyroblebi. 2. (gadat.) zRapruli simdid risa da saswaulebis qve yana. elegAnturi [fr. élégant] _ moxdenili, koxta, natifi. e. Cacmuloba. elEgia [berZ. elegeia (mr.) < elegos saCivari, Civili] _ 1. sevdiani, lirikuli leqsi. 2. sevdiani lirikuli musi kaluri nawarmoebi. 3. antikur poeziaSi: gar k veuli formis leqsi, ro melic dawerilia wyvilwyvil taepebad. ¥ elegiuri. e. poezia. elevAtor-i [laT. elevo maRla vwer] _ marcvalsacavi, ro melic aRWurvilia me qa ni kuri mowyobilobiT -161marcvleulis misaRebad, ga saniaveblad, ga saSrobad da ga dasatvir Tad. elEment-i [< laT. elementum stiqia, pirveladi] _ 1. ri same Semadgeneli nawili. avtomobilis e.-ebi. 2. (qim.) martivi nivTiereba,ro melic Cveulebriv qimiuri meTodebiT ar iSleba Se madgenel nawilebad. d. mendeleevis qimiur e.Ta perioduli sistema. 3. qimiuri energiis xarjze mcireZaliani eleqtruli de nis misaRebi xelsawyo. galvanuri e., mSrali e. 4. iTqmis adamianze, rogorc ra ime socialur donis wev rze. ucxo e., sazogadoebis progresuli e.-ebi. elementAruli _ 1. rac mxo lod risame safuZvels exe ba; dawyebiTi. e. maTematika, e. codna. 2. yvelasaTvis xelmisawvdo mi; martivi, ubralo. e. WeSmariteba, yofaqcevis e. wesebi. elementaluri Scd. elEron-i [fr. aileron] _ pa tara frTa, TviTmfrinavis frTebis boloebis moZravi zedapiri, romelic saWiroa ele misi wonasworobis dasa ca vad frenisas. elEqsir-i [élixir surnelovani zeTi, esencia < arab. elexir] _ mcenareuli nivTierebis naJuri an spirtiT, eTero vani zeTiT da misT. dam zadebuli magari na yeni: iyeneben medicinaSi, kosme tikaSi. eleqtOrati [ingl. electo rate < laT. elector] _ amom r Ceveli mosaxleobis jgufi, romelic erTsa da imave kan didats an partias uyris kenWs arCevnebze. eleqtrQkos-i _ eleqtrobis spe cialisti. eleqtriki Scd. eleqtrifikAcia da eleq trificQreba _ eleqt ruli energiis danergva saxalxo meurneobasa da yofa-cxovrebaSi. soflis meurneobis e., rki nigzis e. eleqtrofikacia, eleqtro ficireba Scd. eleqtro... _ rTul winada debaSi sityvis pirveli Semadgeneli nawili, ro melic aRniSnavs am si ty vebis damokidebulebas eleq trobasTan. ele -162- elEqtroba [< berZ. ēlect eleqtrOliz-i [berZ. ēlectron ron fisi, qarva] _ 1. mate qarva da lysis daSla] _ riis (energiis) forma, ro (qim.) nivTierebis daSlis melic Sedgeba damuxtuli procesi Semadgenel na nawilakebisgan: eleqt wilebad mis xsnarSi mud ronebisa, protonebisa da mivi eleqtruli denis gav misT. lisas. e.-is raoba, e.-is gamoyeneba ¥ eleqtrolizuri. teqnikaSi, moZRvreba e.-ze. e. spilenZi. 2. energiis erT-erTi sa xe eleqtrOlit-i [berZ. ēlect oba, romelsac iyeneben sa ron qarva da lytos xsnari] _ xalxo meurnebasa da yo qimiuri nivTiereba, rome fa-cxovrebaSi; ganaTeba, lic iSleba Semadgenel na ro melsac iReben am ener wilebad masSi eleqtruli giis saSualebiT. denis gavlis Semdeg. e.-is gayvana, e. CarTes, e. eleqtromAgnit-i _ rki nis gamoiTiSa. Rero, romelic magnitde ba ¥ eleqtruli. masze daxveuli gam xolo e. deni, e. ganaTeba, e. mov ebul mavTulSi gatarebuli lenebi, e. Rumeli, e. uTo. deniT; iyeneben eleqtrul me-2 mniSv.-iT xSirad ixmare manqanebSi, tele gra fisa da ba eleqtroni (`eleqtronis telefonis apa ratebSi da Suqi~, `eleqtroni anTia~). sxv. Scd. (ix. eleqtroni). ¥ eleqtromagnituri. elEqtrod-i [berZ. ēlectron qar e. talRebi. va da hodos gza] _ 1. gamtari elEqtron-i [berZ. ēlect (firfita, Rero da misT.). ron qarva] _ atomis Semad romlis saSualebiTac geneli elementaruli na eleqtruli deni Sedis si wilaki, romelsac aqvs TxeSi an gazSi. uaryo fiTi eleqtruli 2. manqanebSi, xelsawyoebSi: muxti; eleqtroni brunavs eleqtruli denis CarTvis dade biTad damuxtuli bir (ga moTiSvis) adgili. Tvis garSemo. dadebiTi e. (anodi), uar ¥ eleqtronuli. yofiTi e. (kaTodi). e. fizika, e. gamomTvle li -163manqana. eleqtronul-is mniSv.-iT eleqtruli (`eleqtruli ga momTvleli manqana~) Scd. (ix. eleqtroba, eleq truli). eleqtrOnika _ mecnierebisa da teqnikis dargi, ro me lic dakavSirebulia eleqtronuli energiis praqtikuli mizniT gamoye ne basTan. eleqtrotEqnika _ 1. mec ni ereba eleqtronuli pro ce sebis Sesaxeb. 2. teqnikis dargi, romelic dakavSirebulia eleqtro nul mowyobilobaTa Seqm nasa da gamoyenebasTan. ¥ eleqtroteqnikuri. e. mowyobiloba, e. insti tuti. elQnizm-i [< berZ. hellēnismos] _ 1. epoqa, rodesac ayva vebu li iyo Sereul berZnulaR mosavluri kultura (aleqsandre makedonelis mo narqiis daSlidan _ 324 wlidan, romlis mier saber Z neTsa da da aRmosavleTis dapyrobamde _ I saukunemde Zv. welaRr.). 2. Zveli berZnuli enidan ama Tu im enaSi Sesuli sityva an gamoTqma. ema elQnist-i _ Zveli berZnuli enisa da literaturis spe cialisti. Elita [< fr. élite rCeuli, sa ukeTeso] _ sazogadoebis an misi nawilis saukeTeso warmomadgenelTa erTob li oba. xelovnebis moRvaweTa e. ¥ elituri da elitaruli. e. sazogadoeba. Elifs-i [berZ. elleipsis gamoto veba; nakli, wuni] _ (maTem.). Sekruli mrudi an wiri, rom lis yoveli wertilis man Zilebis jami ori mo cemuli wertilidan (ori fokusidan) warmoadgens mudmiv sidides. ¥ eli psi, elifsiuri, eli p siuri Scd. elifsOid-i [berZ. elleipsis elif si da eidos saxe] _ (ma Tem.). zedapiri, romelic miiReba elifsis brunviT erT-erTi Tavis RerZis ir gvliv (garSemo). eli psoidi Scd. Elf-i [germ. Elf (mamr.), Elfe (mdedr.)] _ germanul miTo lo giaSi: adamianebisadmi keTilad ganwyobili su li. Emal-i [fr. émail] _ 1. mi ni seburi gaumWviri masa, ema -164- rom liTac faraven li Tonis nawarmis zedapirs da Jangvisagan dasacavad, ag reTve silamazisaTvis (qarT. sinon. minanqari). e.-is qvabi. 2. TeTri mkvrivi nivTiereba, romliTac dafarulia kbi lis gareTa nawili. emanAcia [< laT. emanatio ga modineba] _ religiurfi losofiuri termini; aRniSnavs RvTaebrivi sa wyisidan samyaros mTeli mravalferovnebis ga moS las, gamosxivebas. emansi pAcia [laT. emancipatio] da emansi pQreba (wign.) _ gaTavisufleba vinmeze da mokidebulebisagan, uf leb ri vad gaTanasworeba. qalTa e. Embargo [esp. embargo dapa timreba, akrZalva] _ 1. sa qonlis, ganZeulobisa da misT. Sezidvis an gazidvis ak rZalva romelime saxel mwifoSi. 2. ucxo saxelmwifos kuT vnili qonebis (upiratesad gemebis) dakaveba politikur garTulebaTa gamo. Emblema [berZ. emblēma amo burculi samkauli] _ ra ime sagnis gamosaxuleba, romelic gamoyenebulia risame simbolod. embriolOgia [berZ. emb ryon Canasaxi da logos moZ Rvreba] _ biologiis nawi li, romelic swavlobs embrionis ganviTarebas. embrQon-i [berZ. embryon] _ Canasaxi (adamianis an cxo velis). emQgrant-i [laT. emigrans (emigrantis) vinc gadasaxlda] _ adamiani, romelic Tavisi samSoblodan sxva qveyanaSi gadasaxlda, romelic emig raciaSi imyofeba. ¥ emigrantuli. e. cxovreba. emigrAcia [< laT. emigro ga davsaxldebi] _ 1. Tavisi samSoblodan iZulebiTi an nebayoflobiTi gadasax le ba sxva qveyanaSi (am mniS vnelobiT ixmareba agreTve emigrireba). 2. ucxo qveyanaSi cxovreba aseTi gadasaxlebis Sede gad. e.-Si yofna, e.-idan dab runeba. ¥ emigraciuli. e. cxovreba, e. moZraoba. Emir-i, ufro sworia Ami ra [arab. amir] _ zog mus limanur qveyanaSi: mTavris, -165mmarTvelis tituli. emQsar-i [laT. emissarius] _ piri, romelic araoficialurad igzavneba sxva qveyanaSi sa idumlo politikuri da valebiT. emQsia [laT. emissio gamoSveba] _ (finans.). fasiani qaRal debis, qaRaldis fulis ga moSveba. emOcia [fr. émotion < laT. emo vere aRgzneba, mRelvareba] _ (wign.). adamianis grZnoba, sulieri mRelvareba (SiSi, sixaruli da sxv.). ¥ emociuri. e. sityva warmoTqma. ¥ uemocio. u. adamiani. emocionaluri Scd. Emu [< port. ema wero,siraqle ma] _ didi zomis morbenali frinveli kazuarebis raz misa; gavrcelebulia avst raliaSi. emUlsia [laT. emulsus gamowv di li] _ 1. ori erTmaneTSi ga uxsneli siTxis narevi,ro mel Sic erTi siTxe Setiv ti ve bulia meoreSi wvrilwvrili wveTebis saxiT. 2. erTgvari SuqmgrZnobia re preparati; iyeneben foto teqnikaSi. Emfaza [< berZ. emphasis ga ene mom xatveloba] _ (lit.) metyvelebis emociuri ga mom xatvelobis gaZliereba, rasac aRweven intonaciis Sedegad, sxvadasxva ri to rikuli xerxis gamoyenebiT. (lingv.) daZabuloba zogi bgeris warmoTqmisas. Endem-i [<berZ. endēmos ad gi lobrivi] _ mcenare an cxoveli, romelic gav r celebulia mxolod gar kveul geografiul areSi. endo...[< berZ. endon SigniT] _ rTuli sityvebis dasawyis Si aRniSnavs `Siga~, `Sig niTa~. endomenuri. endogAmia [berZ. endon Sig niT da gamos qorwineba] _ Cveuleba, romlis mixedvi Tac qorwineba dasaSvebi iyo mxolod erTi da imave sazogadoebrivi jgufis (to mis, gvaris da misT.) wev rebs Soris; arsebobda sa zogadoebis ganviTarebis adrindel safexurze. EndSpil-i [germ. Endspiel] _ Wadrakis partiis bolo stadia. energEtika _ meurneobis dargi, romelic moicavs ener giis resursebs, misi sxvadasxva saxeobis gamo ene -166- mu Savebas, gardaqmnas, gada cemas da gamoyenebas. ¥ energetikuli. e. resursebi, e. sistema. energetiuli Scd. energetQkos-i _ energetikis specialisti. energetiki Scd. enErgia [berZ. energeia moqme deba] _ 1. materiis erT-erTi ZiriTadi Tviseba _ misi moZ raobis zoma; materiis moZ raobis maragi (siTbos, si naTlis, eleqtrobis, me qanikuri moZraobis da sxv. saxiT). 2. moqmedebis unari, mxneoba, Zala, Zal-Rone, romelic saWiroa dasaxuli miznis misaRwevad. didi e. gamoiCina. ¥ energiuli (mniSv. 2-isaT vis). e. adamiani, e. muSaoba. enTuzQazm-i [berZ. enthusias mos] _ aRfrTovaneba, gata ceba. e.-iT muSaoba. ¥ enTuziasturi. e. kiTxva. entuziazmi, entuziasturi Scd. enTuzQasti _ enTuziazmiT aRsavse. entuziasti Scd. enigmAtur-i [< berZ.ainigma (ainigmatos) gamocana] _ (wign.) saidumloebiT moculi, ga moucnobi. enkaUstika [berZ. enkaustikē < enkaiō amovwvav] _ sanTelSi gaxsnili saRebavebiT xatva; cvilovani ferwera. enkEnia [berZ.] _ taZarT ga nax lebis yovelwliuri dResaswauli. enkrAtis-i [berZ.] _ mowese deda, monazoni. Enlil-i _ Sumeruli miTo lo giis umTavresi RvTaeba, qa laq nifuris mfarveli. iTvleboda agreTve hae ris, miwis, nayofierebis Rmer Tad. enolOgia [berZ. oinos Rvino da logos moZRvreba] _ meRvi neoba. Enot-i [rus. eum] _ 1. patara mta cebeli nadiri: aqvs xSi ri bewvi, muqi yviTeli fe ris; binadrobs tyeSi, kar gad dacocavs xeebze. 2. am cxovelis bewvi. entomolOgia [berZ. ento mon mweri da logos moZ R vreba] _ zoologiis na wili, romelic mwerebs swav lobs. ¥ entomologiuri. -167 e. gamokvleva. Enqer-i _ samRvdelmTavro Se sa moseli, marjvena gverdze da sakidi. Enqi _ Sumerul miTologiaSi erT-erTi sam umTavres (en lilTan da anusTan erTad) RvTaebaTagani; Sumeruli sa mebis erT-erTi i postasi. entifAlit-i [< berZ. enke phalos tvini] _ (medic.). Tavis tvinis anTeba. encQklika [< berZ. encyc lica] _ romis papis we ri li, mimarTva yvela ka Tolikesadmi politikis, re ligiis, moralis da misT. sa kiTxebze. enciklopEdia [fr. encyc lopédie] _ mecnieruli sac nobaro gamocema leqsiko nis saxisa,romelSic codnis yve la an romelime calke dargi aris warmodgenili. qarTuli e., larusis e., teqnikuri e., Wadrakis e. ¥ enciklopediuri. e. leqsikoni, e. (mraval mxrivi) codna. ¥ saenciklopedio. s. statiebi. enciklopeduri Scd. enciklopEdizm-i _ farTo, mravalmxrivi ganaTleba codnis sxvadasxva dargSi. epi Eos-i [berZ. Eôs] _ berZnul miTologiaSi gariJraJis qalRmerTi. epArqia [berZ. eparohia] _ sa eklesio-administraciu li erTeuli, romelsac epis koposi ganagebs: saepis ko poso. epAtaJ-i [fr. épatage] _ skan daluri gamoxtoma; qce va, romelic arRvevs saer TodmiRebuli zrdi lo bis wesebs; raime SokSi Casag debi. epQgon-i [berZ. epigonos STamoma va li] _ raime mimarTulebis mimdevari, romelsac aklia originaluroba, Semoq me de biTi damikidebuleba (xe lov nebaSi, mecnierebaSi da sxv.). epQgrama [berZ. epigramma war wera] _ 1. mokle satiruli leqsi. 2. Zvel saberZneTSi: Zeglze, Senobaze, saCuqarze da misT. gakeTebuli warwera pro zad an leqsad. puSkinis e.-ebi. ¥ epigramuli. e. poezia, e. stili. epigramisa. epigramasi Scd. epQgraf-i [berZ. epigraphē epi -168- warwera] _ 1. gamonaTqvami, mokle citata, romelic wam ZRvarebuli aqvs raime nawarmoebs an mis nawils; ga moxatavs nawarmoebis (mi si nawilis) ZiriTadad ideas. `kacia-adamians?!~ e.-ad aqvs xalxuri gamonaTqvami: `moyvares pirSi uZraxe mters _ pirsukano~. 2. Zvel saberZneTSi: safla vis qvis, Zeglis warwera. epigrAfika [< berZ. epigraphē warwera] _ mecniereba Zve li warwerebis Sesaxeb (qarT. sinon. warweraT mcodneoba). ¥ epigrafikuli. e. masala, e. teqsti. epigrafiuli Scd. epidEmia [<berZ. epidēmia] _ raime gadamdebi senis far Tod gavrceleba. gri pis e. ¥ epidemiuri. e. daavadebani. epQzod-i [berZ. episodion] _ 1. ra ime SemTxveva, momxdari, momxdari ambavi. `ramdenime suraTi anu e. yaCaRis cxovrebidan~ (ili as cnobili poemis sa Ta uri). 2. mxatvruli nawarmoebis na wili, romlisTvisac da maxasiaTebelia erTgvari damokidebuleba. CarTuli e. piesaSi. ¥ epizoduri-SemTxveviTi, ara sistematuri, ara Ziri Tadi, umniSvnelo. e. roli kinofilmSi. epQTet-i [berZ. epitheton] _ msazRvreli sityva, ro me lic daerTvis sagnis an mov lenis saxels da aZlevs mas met gamoxatulebas. mudmivi e., amamaRlebeli e., damamcirebeli e. epiteti Scd. epilEfsia [berZ. epilēpsia] _ qro nikuli nevruli da a va deba, romelic xasiaTdeba perioduli moulodneli SetevebiT; am dros avad myofs goneba ekargeba da emar Teba krunCxva; bneda, avi zne. epQlog-i [berZ. epilogos <epi Semdeg da logos sityva] _ mxat vruli nawarmoebis das kvniTi nawili, romelSic mokled aris gadmocemuli moqmed pirTa Semdgomi be di. romanis e., prologi da e. episkOpos-i [berZ. episkopos rames vuyureb] _ umaRlesi sasuliero wodebuleba -169qristianul eklesiaSi; Cve ulebriv eparqiis mTavars mi eniWeba; am wodebulebis mqone piri. epQstole [laT. epistola < berZ. epistolē] _ (samRvd.). we rili, gzavnili. epQstrof-i [berZ. epistrophē ukan gamobruneba] _ ri to rikuli xerxi _ erTi da ima ve sityvis, an gamoTqmis ga meoreba. epitAfia [< berZ. epitaphios (logos) saflavszeda sityva] _ warwera saflavis qvaze. epitafiisa epitafiasi Scd. epitQmia [berZ. epitimion sas jeli] _ saeklesio sasjeli, rasac sulieri mama daadebs morwmuneebs. epifAnia [berZ. epiphanys ga mo cxadeba] _ ieso qristes gamocxadeba, naTloba ior danes wyalSi ioane naT lismcemlis mier. epQcentr-i berZ. epi-ze da laT. centrum centri] _ ad gi li dedamiwis zedapirze, ro melic moTavsebulia ra ime damangreveli ZaliT ke ris Tavze an mis qveS. miwisZvris e., atomuri bombis afeTqebis e. epo epOnim-i [berZ. epônymos] _ piri, romlis saxelisagan war modgeba xalxis, adgilis an misT. saxelwodeba. epOpea [berZ. epopoiia] _ 1. epikuri Janris didi mxat vruli nawarmoebi. 2. gadat. (wign.) didi, mniSv nelovani ambebi. omis e. epopeisa. epopeasi, epopeia Scd. Epos-i [< berZ. epos sityva, mo Txroba, simRera] _ 1. Txro biTi literaturis Janri (dramisa da lirikisagan gansxvavebiT) _ romani, mo Txroba da sxv. 2. xalxuri sagmiro Tqmule bebi, poemebi, simRerebi. sagmiro e., homerosis e. ¥ epikuri. e. poema, e. stili. epiuri Scd. Epoqa [<berZ. epochē gaCereba] _ drois xangrZlivi mo nakveTi, romelic xa si aT deba RirsSesaniSnavi mov lenebiT, ambebiT (qarT. sinon. xana). antikuri e., feodalizmis e., Tanamedrove e. epoqAluri _ (wign.) ama Tu im epoqis damaxasiaTebeli: didad mniSvnelovani. era -170- e. movlena, e. aRmoCenebi. epoxa, epoxaluri Scd. Era [laT. aera] _ 1. movlena, mo menti, saidanac iwyeba welTaRricxva: welTaRri cx vis esa Tu is sistema. qristianuli e. 2. drois istoriuli mo nak veTi, periodi: epoqa, xana. kosmonavtikis e. 3. (geol.). dedamiwis isto riis yvelaze didi qro nologiuri monakveTi. Erato [berZ. eratô] _ berZ nul miTologiaSi: muza li rikuli, upiratesad satrfialo poeziisa: war mod genili hyavdaT qalad, ro melsac xelSi kiTara uWiravs. Eres-i [berZ. hairesis] _ 1. re li giuri moZRvreba, ro me lic ewinaaRmdegeba ga batonebuli religiis sa ek lesio dogmatebs. (qarT. sinon. mwvalebloba). 2. (gadat.). gabatonebuli an sayovelTaod miRebuli Se xedulebebisgan, wesisgan ga daxveva, gandgoma, cdomi leba. eretQkos-i _ eresis mimdeva ri. ereTikosi Scd. erEqcia [laT. eractio gaswo reba] _ mamakacis sasqeso asos gaberva da gamagreba sqesobrivi agznebis dros (sisxlis gaZlierebuli mowolis Sedegad). erOzia [laT. erozio gamoWma] _ 1. niadagis ngreva da wa recxva Rvarebisagan. niadagis e. 2. liTonis zedapiris daSla meqanikur zemoqmedebis an eleqtruli ganmuxtvis Se degad. liTonis e. 3. (medic.) lorwovani garsis zedapiruli dawyluleba. Erot-i [< berZ. erôs (erōtos)] _ berZnul miTologiaSi: si yvarulis qalRmerTi. erOtizm-i [< berZ. erôs (erō tos) siyvaruli] _ gada Warbebuli sqesobrivi aRgznebadoba, metismeti vne bianoba. erOtika [berZ. erōs (erōtos) siy varuli] _ yvelaferi is, rac dakavSirebulia sasiyvarulo da mo ki debu lebasTan; grZno ba doba. ¥ erotikuli. erudQcia [laT. eruditio swav leba, Semecneba, codna] _ (wign.). didi ganswavluleba, Rrma codna mecnierebis romelime dargSi. -171- Ese [fr. essai] _ Tavisufa esk armiaSi meore msoflio omis periodSi. li formis (ara siste ma ¥ saeskadro. tur-mecnieruli xa siaTis) s. naRmosani. narkvevi, romelSic gan xilulia literaturuli, ¥ eskadrisa. eskadrasi Scd. filosofiuri, socialuri eskadrQlia [fr. escadrille] da sxv. problemebi. _ samxedro aviaciis qve ¥ esesi; mr. eseebi. ganayofi, romelic TviT esse, esei, essei Scd. mfrinavebis ramdenime esEist-i _ eseebis avtori. rgo l isgan (razmisagan) esseisti Scd. Sedgeba. esEncia [laT. essentia arsi] _ ¥ eskadriliisa. raime nivTierebis kon cen eskadriliasi Scd. trirebuli xsnari; iyeneben kvebisa da farmacevtul eskalAtor-i [ingl. escalator] _ ganuwyvetliv moZravi ki mrew velobaSi, agreTve par be. fiumeriaSi. metros e. esTEtika [< berZ. aisthēsis grZno ba, SegrZneba] _ 1. eskalAcia [ingl. escalation aR masvla (aRsvla) kibis dax filosofiuri moZRvreba marebiT] _ (wign.) agresiis xelovnebis, mSvenierebis ganuyreli gafarToebis, formaTa Sesaxeb mxatvrul gaZlierebis strategia. SemoqmedebaSi. omis e., agresiis e., kon 2. (wign.) mSveniereba, mxatv fliqtis e. ru loba risame. Eskiz-i [fr. esquisse] _ 1. wi yofis e., warmoebis e. naswari monaxazi (na xa ¥ esTetikuri. ti s a, skulpturisa, ar e. Teoriebi e. aRzrda. qi teqturuli proeqtisa, estetika, estetiuri, es Te a traluri proeqtisa da Te tiuri Scd. sxv.) Eskadra [fr. escadre] _ 1. (zRv.) dekoraciebis e; e-ebis ga samxedro-sazRvao flotis mofena gemebis didi SenaerTi. 2. literaturuli, musikalu 2. samxedro-sahaero Zalebis ri nawarmoebis an misi SenaerTi zogi ucxo qveynis esk -172- nawilis winaswari reaqcia. ¥ saeskizo. s. naxazi. Eskimo [fr. esquimau] _ na yinis briketi, romelic Cve ulebriv SokoladiT aris dafaruli. Eskort-i [fr. escorte] _ vi si me, risame Tanxmlebi sam xedro dacva (qarT. sinon. badragi). motociklistebis e. eqskorti Scd. eskUlap-i [laT. Aesculapius] _ romaul miTologiaSi: mkur nalobis RmerTi; ga moxatavdnen dayrdnobils kverTxze, romelsac gveli exveva (berZnul miTo lo gi aSi mas Seesabameba askle piosi). Espada [esp. espada] _ igivea, rac matadori. espAdron-i [fr. espodron < esp. espada daSna] _ (sport.). safarikao daSna. espAnder-i [< ingl. espand ga farToeba, gaWimva] _ sa tanvarjiSo iaraRi _ erT maneTTan rezinis CaliCebiT an zambarebiT SeerTebuli saxelurebi; xma roben kun Tebis ga samagreblad. esperAntist-i _ esperantos mcod ne, specialisti. espEranto [esper. esperanto moimede < fr. esperer ime dis qona] _ xelovnuri sa erTa Soriso ena, romelic Seq m na polonelma eqimma poliglotma lazar zamen hofma (1859-1917 ww.) 1887 wels la Tinurisa da yvelaze ufro gavrcelebuli da sav leTevropuli enebis ma salis safuZvelze. estAkada [fr. estacade] _ xidi sebu ri nageboba, ro mel ze dac dedamiwis zeda piridan garkveul si maR leze gay va ni lia gza sxva (qveda) gzis Tavze. rkinabetonis e. ¥ estakadisa. estakadasi Scd. Estamp-i [fr. estampe] _ raime gamosaxulebis anabeWdi qaRaldze,gadaRebuli TviT mxatvris (an ostat gra vioris) mier gakeTebuli for midan. estAfeta [fr. estafette < it. stafetta < atafta uzangi, avJandi] _ 1. gunduri Sejibreba sirbilSi, curvaSi da sxv., romelSic morbenali (mo curave da sxv.) gzis gar kveul monakveTze cvlis daT qmul niSans (qarT. si -173non. amanaTrbeni). 2. TviT niSani (patara joxi, paketi da sxv.), romelsac ga dascemen erTmaneTs erTi gundis sportsmenebi aseTi Sejibrebis dros. ¥ estafetisa estafetasi, estafeti Scd. Estrada [fr. estrade < esp. es trado ficarnagi] _ 1. amaR le buli adgili, scena Sem sruleblebisaTvis (msa xi obebisaTvis, orkestri saTvis da sxv), romlebic ga modian mayurebelTa wi naSe. sazafxulo e. 2. xelovneba, romlis ZiriTa di saxeobaa calkeuli nom rebisagan Sedgenili kon certi. e.-is msaxiobebi. ¥ saestrado. s. koncerti, s. simRerebi. esqatolOgia [berZ. eschatos ukanaskneli da logos moZ R vreba] _ mistikuri moZ R vreba msoflios da ada mi anis saboloo bedze; warmoadgens bevri religi is (maT Soris qristianobis) Se madgenel nawils. etAlon-i [fr. étalon] _ 1. dad genili sazomi erTeu lis zusti nimuSi. eti metris e., kilogramis e. 2. metismetad zusti sazo mi, romelsac iyeneben sxva xelsawyoebis Sesamow meb lad. 3. (gadat.). risame sazomi standarti. ¥ etalonuri. e. xelsawyo. ¥ saetalono. erTiani droisa da s. six SireTa saxelmwifo ko mi sia. Etap-i [fr. étape] _ 1. raime gzis, distanciis calkeuli monakveTi. estafetis bolo e. 2. gadat. (wign.). risame gan viTarebis, raime procesis calkeuli momenti, stadia. mniSvnelovani e. etAJer-i [fr. étagére] _ avejis saxeoba _ erTmaneTis Tav ze ramdenime rigad mo wyo bili Taroebi (qarT. sinon. Taroedi). etaJerka Scd. etQket-i1 [fr. étiquette] _ igivea, rac iarliyi. eTiketi, etiketka Scd. etQket-i2 [fr. étiquette] _ Tavis daWerisa da Tavaziani mo py robis wesebi, romlebic miRebulia di plomatTa wre ebSi, mefis karze da sxv. eti -174- saerTaSoriso e., e.-is dac va. etimolOgia [berZ. etymologia < etymon WeSmariteba, sityvis ZiriTadi mniSvneloba da logos moZRvreba] _ enaT mec ni e rebis dargi, ro melic swavlobs sity vis warmomav lobas, Se madgen lo basa da Tavdapir vel mniSvnelobas. etQmon-i [<berZ. etymon WeS mariteba, sityvis ZiriTadi mniSvneloba] _ (lingv.). amosavali sityva, romlis ganac warmoiSva enis esa Tu is sityva. etQud-i [fr. étude < laT. stu dium cda, mcdeloba, gul modgineba, Tavgamodeba] _ 1. saxviT xelovnebaSi: wi naswari monaxazi, romelic naturidan aris Sesrule buli saRebavebiT. suraTis e. 2. mcire zomis literaturu li an mecnieruli narkve vi. kritikuli e. 3. savarjiSo musikaluri pi esa dakvris teqnikis asaT viseblad; virtuozuli xa siaTis patara musikaluri piesa. Sopenis e.-ebi. 4. Wadrakis figurebis xelov nuri ganlageba, romelSic TeTrebma mcire ZalebiT unda i povon erTaderTi swori gza mogebis an ya imis misaRebad (Wadrakis amo canebTan gansxvavebiT svle bis raodenoba gansaz Rvruli ar aris). efEmera, efemErul-i [berZ. ephēmeros erTdRiani] _ 1. xanmokle, swrafmavali, ara myari. 2. ararealuri, moCvenebiTi. Efeqt-i [laT. effectus] _ 1. STa beWdileba, romelsac vinme an rame axdens vinmeze. 2. (wign.). raime moqmedebis, moR vaweobis, mizezis Sede gi. ekonomikuri e., mkur nalo bis e. didi iyo. 3. xerxi, saSualeba, romlis mizania STabeWdilebis mox dena, raime iluziis Seqmna. ganaTebis e., xmauris e. ¥ efeqturi. e. sityva warmoTqva, e. zomebi miiRes. efekti, efekturi, efek ti uri Scd. efUzia [laT. effusio daRvra, moRvra] _ (geolog.). magmis amofrqveva dedamiwis zeda pirze. Eqo [berZ. echō] _ bgeris arek -175vla SedarebiT Sors myof sagnebze (kedelze, tyeSi...) (qarT. sinon. gamoZaxili, nax mevi) exo Scd. eqs... [laT. ex…] _ pirveli Se madgeneli nawili rTuli sityvebisa mniSvnelobiT: 1. `yofili~. eqsCempioni, eqs-ministri, eqs-prezidenti. 2. gamosvla, amoReba, amoZ roba. eqsgumAcia [laT. ex –dan da humos miwa] _ gvamis miwidan amoReba sasamarTlo-eq s pertizis Casatareblad. egsgumacia, eksgumacia Scd. eqskavAtor-i [ingl. excavator < laT. excavo amovtex] _ miwis saTxreli manqana. meeqskavatore _ mZRoli, ro melic eqskavators mar Tavs. ¥ meeqskavatorisa. meeqskavatoresi, ekskavato ri, meekskavatore Scd. eqskluzQur-i [fr. exclusif, ingl. exclusive raimes gamok leba; gan sakuTrebuli] _ is, rac vrceldeba sagnebis SezRudul wreze. eqskluzQuri intErviu _ aseTi intervius gamoq vey eqs nebis ufleba ekuTvnis mas mediis romelime organos (gazeTis, Jurnalis, radioan teleprogramas). eqskluzivi. eqskliuziuri, eqskliuzivi Scd. eqskrEcia [< laT. excretum, ex cemos gamovyof] _ (fiziol.). nivTierebaTa cvlis gamo uyenebeli an mavne narCenebis organizmidan gamodevnis procesi; gamoyofa. Eqskurs-i [laT. excursus gadax veva, Temidan gadaxra] _ Zi riTadi gadaxveva sxva, axlo myofi sakiTxis ga sa Suqeblad (qarT. sinon. wi aRsvla). mokle e. eqskUrsant-i _ eqskursiis monawile. eqskUrsia [laT. excursio was vla, gam gzavreba] _ 1. ko leq ciuri gamgzavreba, gaseirneba sad me, daT va li ereba risame saswavlo, saganmanaTleblo an gar Tobis mizniT. e. varZiaSi, e. mcxeTaSi. 2. aseTi gamgzavrebis, daTva lierebis monawileTa jgu fi. TbilisSi e. Camovida so xumidan, baTumidan. eqs -176- ¥ saeqskursio. s. biuro, s. avtobusi, s. marSruti. eqslQbris-i [laT. exlibris wig nebidan] _ mxatvrulad ga formebuli niSani, iarliyi, romelsac akraven wigns ydis SigniTa mxares da, ro mel zedac aRniSnulia pat ro nis gvari. eqspAnsia [laT. expansio ga farToeba, gavrceleba] _ (wign.) axali teritoriebis dapyrobisken miswrafeba; ag resiuli politika-sa ku Tari politikuri da ekonomikuri gavlenis gav rceleba sxva qveynebSi. politikuri e., ekonomiku ri e. eqspansQur-i [fr. expansif < laT. expunsio] _ vinc Tavis grZnobebs ver faravs, advi lad amJRavnebs. eqspatriAcia da eqspat rQreba [laT. ex -gan, -idan da patria samSoblo] _ ne ba yoflobiTi an iZulebiTi ga saxleba samSoblo dan, Cve ulebriv, moqalaqeobis ga mocvliT. eqspedQtor-i [< laT. expedire gagzavna] _ muSaki, romlis saqmea risame gagzavna da miReba. fostis e., savaWro ba zis e. eqspedQcia [laT. expeditio] _ adamianTa jgu fis gam g zav reba spe cia lu ri davalebis Sesas ru leb lad. samecniero e., ar qeo lo gi uri e; polaruli e. 2. TviT aseTi jgufi. e.-is wevrebi. ¥ saeqspedicio. s. Tanxebi, s. razmi. eqsperQment-i [< laT. experi mentum] _ 1. samecniero cda. qimiuri e. 2. saerTod, cda. gabeduli e. ¥ eqsperimentuli. e. gamokvleva, e. mona ce mebi. ¥ saeqsperimento. s. cxovelebi. eqsperimentaluri Scd. eqsperimentAtor-i _ piri, romelic eqsperiments (mniSv. 1) akeTebs. brwyinvale e. Eqspert-i laT. expertus ga moc dili] _ specialisti, romelic iZleva daskvnis raime sakiTxis ganxilvis dros. sasamarTlos e. ¥ saeqsperto. -177- eqs axsna, gadmocema] _ 1. li te s. komisia, s. daskvna. raturuli nawar mo e bis Se eqspErtiza [fr. expertise] _ savali nawili, ro m elSic eqspertebis mier raime sa aRwerilia Zi ri Tadi moq me kiTxis ganxilva daskvnis debis winare vi T areba. mi sacemad. 2. musikaluri nawarmoebis samedicino e., sasamarTlo Sesavali nawili, romel e. Sic gadmocemulia mTavari eqspluatAtor-i [< fr. ex Temebi. ploitation] _ piri, romelic 3. xelovnebis nawarmoebTa, eqspluatacias uwevs visme, samuzeumo eqspontebis, iTvisebs sxvisi Sromis na mrew velobis produqtebisa yofs (qarT. sinon. myvle da sxv. garkveuli siste feli). miT ganlageba da saT va li ¥ eqspluatatoruli. ereblad; gamofena. eqsploatatori, eqsploa 4. (fotogr.) dro, romlis tatoruli Scd. ganmavlobaSic fo toapa ra eqspluatAcia [fr. exploitation] tis obieqtivi Riaa gada sa da eqspluatQreba _ 1. Rebad: dayovneba. vi sime mier sxvisi Sromis eqspOnat-i [laT. exponatus nayofis miTviseba (qarT. saC veneblad gamofenili] sinon. yvlefa). _ sagani, romelic saCveneb 2. raime mizniT gamoyeneba lad aris ganlagebuli mu (bu nebriv simdidreTa, war zeumSi an gamofenaze. moebis saSualebaTa, nage samuzeumo e.-ebi. bobaTa da sxv.). Eqsport-i [ingl. export < laT. avtomobilis e., rkinigze exportare gatana] _ saqonlis bis e. gatana sazRvargareT gasa ¥ saeqspluatacio (mniSv. yi dad (sapirisp. importi). 2-isaTvis). avtomobilebis e. s. xarjebi, axali sacxo ¥ eqsportuli da saeqspor v rebeli saxlis s.-d gada to. cema. e. (s.) saqoneli, s. opera eqsploatacia, eqsplo ati ciebi. reba, saeqsploatacio Scd. eqsportiuli Scd. eqspozQcia [laT. expositio eqs -178- eqsportQor-i [fr. exporteur uli. < laT; ingl. exporte] _ eqs eqspresiOnizm-i [fr. expres sionisme < expression ga mo xat portis organizatori, saz RvargareT saqonlis gam va, gamomxatveloba] _ mi tani. mar Tuleba xelovnebasa da navTobis e. qveynebi. li teraturaSi, romelic Eqspres-i [ingl. express < laT. warmoiqmna me-20 sauk.‑is pir expressus gaZlierebuli] _ vel naxevarSi: misi mimdev 1. samgzavro matarebeli, rebi TavianT ZiriTad amo ro melic miZraobs didi canad Tvlidnen mxatvris siswrafiT da Cerdeba mxo Si nagani samyaros, misi su lod did sadgurebSi. bieqturi SemoqmedebiTi 2. iTqmis agreTve samgzavro gan cdebis asaxvas. gemze, sareiso avtobusze, Eqspromt-i [laT. expromtus romelsac aqvs iSviaTi ga mza; swrafi; visime xe Cereba. liT arsebuli] _ sa xel nAxevrad Eqspresi _ saqa daxelod SeTxzuli leq la qo avtobusi, romelsac si (Cveulebriv, saxu maro Cve ulebriv sareiso avto xasiaTisa), mu si ka lu ri na bu sebze naklebi gaCereba warmoebi da sxv; moum za aqvs da eqspresze meti. deblad war moT qmuli si naxevradeqspresi (erT si tyva. tyvad) da naxevareqspresi Eqspromtad _ moumzadeb Scd. lad saxeldaxelod. eqspres... [ingl. express sasw eqspropriAcia [fr. expropria rafo] _ pirveli Semadge tion < laT. ex –gan da proprius ne li nawili rTuli si sakuTari] _ 1. (samarT.) sa ty vebisa mniSvnelobiT: xel mwifo xelisuflebis `mo mentaluri~, `saswrafo~, mier qonebis iZulebiT Ca `operatiuli~. morTmeva (sasyidlis mi ce eqspresiuli, eqspresia. miT an usasyidlod). eqsprEsia [laT. expressio] _ ga 2. erTi klasis mier meo momxatveloba; grZnobebis resaTvis sakuTrebis da, aRZvris, gancdis Zala. amas Tan erTad, socialuri ¥ eqspresiuloba; eqspresi mdgomareobis CamorTmeva. -179- Eqstaz-i [laT. extasis < berZ. eqs ucxo saxelmwifosaTvis gadacema im pirisa, vinc am ex -gan, -idan, gareSe da statis saxelmwifos kanonebi da simSvide, mdgomareoba] _ arRvia. ukiduresi, avadmyofuri aRtaceba, Tavdaviwyebamde eqstravagAntur-i [fr. extra vagant] _ sayovelTaod mi misuli aRfrTovaneba. Rebu li wesebisaTvis, nor eqstensQur-i [laT. extensivus me b isaTvis Seuferebeli: rac farTovdeba] _ rac da ara Cveulebrivi, ucnauri, kavSirebulia raod enobriv axi r ebuli. (da ara xarisxobriv) zrdas Tan, gafarToebasTan eqstraordinArul-i [laT. extraordinarius] _ (wign.). sa (sapirisp. intensiuri) gan gebo, gansakuTrebuli, e. soflis meurneoba, baz araCveulebrivi. rebis e. gafarToeba. e. SemTxveva. eqterQer-i [fr. exterieus] _ eqstraordinaluri Scd. cxovelis garegnuli Sesa eqstrAsens-i [laT. extra me xedaoba da agebuleba. tismetad da sensus grZnoba, eqstErn-i [laT. externus ga SegrZneba] _ e. w. `biovelis~ re Se] _ piri, romelic mqone piri, romelic am saswavlebelSi ar iricxeba Tavisi Tvisebebis gamo da ise abarebs gamocdebs. yenebiT (xelis dadebiT) universiteti e.-ad daam mkur nalobs zogierT daa Tavra. va debas. eqstra... [laT. extra] _ TavsarTi mniSvnelobiT: 1. `gareSe~, Eqstraqt-i [laT. extractus gamoRebuli, gamowuruli] `metad~. `metismetad~. _ 1. preparati, romelsac eqstremaluri. iRe ben samkurnalwamlo 2. `ukeTesi~, `saukeTeso~. (iT niv Tierebebis gamowurviT qmis zog saqonelze). `umaR mcenareuli da cxoveluri lesi~. qsovilebidan raime gam xs eqstrasensi. Cai e; e. karaqi, e. benzini. nels saSualebiT. 2. (gadat.). Txzulebis, do eqstradQcia [fr. extradition < kumentis da sxv. Sinaarsis laT. ex -gan,-idan, gareSe da mokled, SekumSulad gadmo traditio gadacema] _ (samarT.). eqs -180- cema. eqstrAqcia [laT. extractio amoReba, gamoReba] _ (medic.). kbilis amoRebis operacia. eqstrEmizm-i [laT. extremus ukiduresi] _ ukiduresi zo mebis momxreoba (Cveulebriv, politikaSi). ¥ eqstremistuli. e. Zalebi, e. Sexedulebe bi. eqstrEmist-i _ adamiani, ro mel sac ukiduresi msof l mxedveloba (Sexeduleba, azri) aqvs; ukiduresi zo me bis miRebis momxre. eqstrEmul-i da eqstremA luri [fr. extrême < extremum ukiduresi] _ (wign.). rac Cve ulebrivs scildeba; uki duresi, gansakuTrebuli, metismeti (Tavisi sirTuliT, siZneliT, saSiSroebiT...). e. pirobebi, Seiqmna e. mdgomareoba, situacia. eqscentrQkuli [fr. excentr i que] _ 1. (Teat.) mkveTri < laT. ex -gan, -idan, gareSe da centrum centri] _ bgeriT an mxedvelobiT kontrastebis, sasacilo xerxebis Sem c veli. e. sacirko nomeri, e. tri uki. 2. gadat. (wign.). ukidu resad Taviseburi, araCve ul ebri vad. e. cekva, e. adamiani. eqscentruli, ekscentruli Scd. Eqsces-i [laT. excessus gamos vla; gadaxra] _ 1. risame nor ma lu ri mimdinareobis darRveva; mwvave Sexlamoxla. 2. ukiduresoba, TavSeukaveb loba, wremadsuloba. eqscQzia [laT. excisio] _ (me dic.). amokveTa. eqs-CempQoni [laT. ex yofi li da ingl. champion < fr. champion mebrZoli] _ yofi li Cempioni. eqshumAcia [laT. ex –gan, -idan da humos miwa] _ saf lavidan gvamis amoReba sa samarTlo-samedicino ga mokvlevis mizniT. eSAfot-i [fr. échafaud] _ (Zv.). amaRlebuli ficarnagi, ro melzedac xdeboda sikvdi liT dasja. eSElon-i [fr. échelon] _ spe ci aluri daniSnulebis matarebeli masobrivi ga dazidvebisaTvis. samxedro e., e.-is ufrosi. -181- v vA-bank-i [fr. Va banque] – 1. va-bankze TamaSi banqoSi – fsoni, romelic mTel banks udris. 2. (gadat.) riskis gaweva vAgzal-i [ingl. Vauxhall] – mgzavrTa momsaxurebi saT vis gankuTvnili Senoba rki nigzis did sadgurze. Tbilisis v., vagzlis mo rige. sAzRvao vAgzali – amave da niSnulebis Senoba saz Rvao portebSi. ¥ vagzlisa. vagzalisa, sadguri Scd. sadguri – matareblis (an sxva transportis) gaCerebis adgilia (saTanado Se no biT), xolo vagzali – ara yoveli sadguris, aramed didi (Cveulebriv sakvanZo) sadguris Senobaa (did qalaqebSi). vAgon-i [germ. Wagon] – sat ransporto saSualeba – relsebze moZravi Tvlebi ani sazidari. matareblis v., samgzavro v., satvirTo v., v.-is gam yoli, metropolitenis v., fu nikulioris v. ¥ savagono. val s. depo. ronoda Scd. vAza [fr. Vase] – lamazi moy va nilobis WurWeli tkbi le ulobis, xilis an yvavi lebisTvis, agreTve de kora tiuli (sinon. lar na ki). brolis v. vakAnsia [fr. Vacanse < laT. Vacans daukavebeli, Ta visu fali] – dauka vebe li Ta nam deboba (da we sebu leba Si), Tavisufali ad gili (sas wavlebelSi). institutSi ori v.-aa. vakAntur-i [fr. Vacant (e)] – daukavebeli, Tavisufali (adgili, Tanamdeboba). profesoris v. Tanam de bo ba. vakantiuri Scd. vakUum-i [laT. Vacuum sica riele] _ (fiz., teq.) airis Zalian gauxSoebuli mdgo mareoba, TiTqmis carieli siv rce. ¥ vakuumuri. v. sivrce. vakumi, vakumuri Scd. valEntoba [laT. Valens, valen tia Zala,(Valentis) Zalis mqone] – (qim.). atomis Tviseba Se u erTdes sxva atomebis gar kveul raodenobas val -182- mudmivi v., cvladi v. vAlet-i [fr. Valet msaxuri] – figura banqoSi. valpUrgiis RAme [kreb. Zv. germ.] _ wminda valpurgiis dResaswaulis (pirveli ma isis) winaRame, rodesac, Zve li germanuli xalxuri crurwmeniT hartis mTis umaRles mwverval brokenze imarTeba kudianebisa da ja doqrebis Rreoba. valpurgis Scd. vAls-i [fr. Valse germ Walzer] – 1. didad gavrcelebuli wyvilTa cekva; musika am cek visaTvis. 2. am cekvis ritmis sakon certo (saorkestro, sa fortepiano da sxv.) na war mo ebi. Sopenis v.-ebi. vAltorna [rus. валторна < germ. Walthorn samonadireo buki] – spilenZis sasule sak ravi – spiralurad mox rili mili, romelic bo loSi farTovdeba. mevAltorne – valtornis damkvreli. ¥ valtornisa, mevaltorni sa. valtornasi, mevaltorna si, `valtornaze ukravs” Scd. valtOrnist-i _ igivea, rac mevaltorne (ix. valtor na). vAluta [it. Valuta farTo Ri rebuleba] – 1. ama Tu im qveynis fulis sistema; fu lis erTeuli, romelic safuZvlad udevs am sis temas. 2. ucxo saxelmwifos fu li. mtkice v., oqros v. ¥ savaluto. s. operaciebi. valiuta, savaliuto Scd. vAmpir-i [fr. Vampire, germ. Vampir] – germanul da sla vur TqmulebebSi: 1. cru rwmeniT; micvalebuli, ro melic RamRamobiT dgeba saflavidan da adamianebs swovs sisxls. 2. Seubralebeli, sisxlis msmeli, ulmobeli adamiani. 3. erTgvari Ramura; gavr ce lebulia tropikul ame ri kaSi. vandAlebi [germ. Vandalen] – 1. Zveli germanuli tomi, ro melmac me-5 s.-is Sua wlebSi dai pyro romis imeriis na wili, gaZarcva romi da gaanadgura mravali kul turis Zegli. 2. (gadat.) istoriul ZeglTa da kulturul faseulobaTa -183gamanadgurebeli adamianebi (sinon. barbarosebi) vandAlizm-i _ istoriuli Zeg lebisa da kulturul fa seulobaTa ganadgureba (sinon. barbarosoba). vAnil-i [fr. Vanille esp.] – 1. tropikuli mcenare; isxams grZel wvril nayofs. 2. am mcenaris gamxmari sur nelovani nayofi; iyeneben kulinariasa da parfi ume riaSi. v.-is fxvnili. ¥ vaniliani. v. namcxvari, v. orcxo bi la. varQant-i [laT. Varians (varian tis) cvalebadi] – 1. risme nairsaxeoba, saxecvlileba. proeqtis ramdenime v., v.-ebis gaTvla (Wadrakis partiaSi). 2. raime nawarmoebis an misi nawilis erT-erTi redaq cia. `ieso qriste – kacobriobis raindi”- is pireli v. variAcia [laT. Variantio cvli leba] – 1. (wign.). igivea, rac varianti (mniS. 1) 2. Cveulebriv mr.-Si varia ciebi – musikaluri na war moebi, cekva da sxv; rac war moadgens ZiriTadi Temis vaq gameorebasa da damuSavebas sxvadasxva cvlilebebiT. piesis v.-ebi, Tema v.-ebiT. ¥ variaciuli aRricxva – ma Tematikuri analizis erTerTi dargi. varQete [fr. Variete] – msubuqi Janris (estradis) Teatri. varietesi. varietisa Scd. vAsal-i [fr. Vassal laT. Vassa lus] – 1. Sua saukuneebSi da sav leT evropaSi: memamule, feodali, romelic damoki debuli iyo ufro msxvil feodalze (siuzerenze). 2. gadat. (wign) vinmeze da mokidebuli, visime xel q veiTi piri an sa xel mwifo. ¥ vasaluri. v. damokidebuleba, v. sa xel mwifo. vatQkan-i [laT. Vaticans bor cvi (goraki) tibris mar jvena sanapiroze romSi] – kaTolikuri eklesiis rel igiur-ad m i n is t ra c i uli centri; am eklesiis meTauris ro mis papis – rezidencia; war moadgens cal ke saxel mwifos q. ro mis centrSi. vAqcina [laT. Vaccinus Zro xisa] – preparati, romesac iyeneben infeqciur daava vaq -184- de baTa winaaRmdeg asacre lad. vaqcinAcia – (medic.) vaq ci nis Seyvana adamianis an cxovelis organizmSi; vaq ciniT acra. vAxt-i [holand. wacht] – (zRv.) 1. morigeoba gemze. v.-ze dgoma 2. gemis eki paJis nawili, ro melic morigeobs; drois mo nakveTi, rodesac erTi cvla morigeobs. v.-is meTauri, Ramis v. ¥ savaxto. s. Jurnali, s. samsaxuri. vaxta Scd. vAxter-i da vaxtiOr-i [germ. wachter] – morige da ra ji dawesebulebaSi, sa warmoSi. vaUCer-i [ingl. Vaucher xel we rili, gasamarTlebeli dokumenti] – igivea, rac saprivatizacio Ceki. ¥ vauCerisa. vahAbizm-i [sakuT. sax. kreb. arab. wahha seqtis dama arse beli] – islamis religiurpolitikuri moZRvreba. vegetariAneli [ingl. Vege tarian – adamiani, romelic xorcs ar Wams da mxolod rZis produqtebiT da mce nareulobiT ikvebeba. ¥ vegetarianuli. v. saWmelebi, v. sasadilo. vegeterianeli, vegeteria nuli Scd. vegetarianEloba [laT. Ve getarios mcenareuli] – kvebis sistema, romlis mixedviT dauSvebelia xorcis Wama. vegetatQuri [laT. Vegetarius] – (biol.) rac cxovelebisa da mcenareebis kvebasTan aris dakavSirebuli. vegetatiuri organoebi – mcenaris kvebisa da zrdis organoebi (fesvebi, Rero, foT lebi). vegetatiuri gamravle ba – mcenareTa gamravleba arasqesobrivi gziT vegetatiuri nervuli sis tema – (fiziol.) ner vuli sistemis nawili, ro melic awesrigebs saWmlis momne lebeli, sisxlis mi moqcevis, sasunTqi da sxv. Sinagani organoebis moq me debas. ¥ vegetaciuri _ sxvaa (ix. vegetacia). vegetAcia [laT. vegetatio] – (biol.) mcenaris sasicocx lo moqmedeba, misi zrdis procesi. ¥ vegetaciuri da save ge ta -185cio. v. – (s) periodi. velo... _ sityvis Semokleba `velosi pedis~. velOdrom-i [laT. velox (velo cis) swrafi da dromos sarbie li, rbola] _ sportuli nageboba velosi pedebiT Se jibrebisaTvis (sinon. treki). velOriqSa _ riqSa (mniSvn. 2), romelic velosi pedze zis da ise moZraobs. ¥ veloriqSisa. veloriqSasi, velorikSa Scd. velosQped-i [fr. vēlosipēde] _ or- an samTvliani manqana, ro melic moZraobaSi moh yavs zed mjdoms pedlebze fexis daWeriT. velosi pedis gamogoneba _ (saub.) iseTi risame ga mo goneba, rac didi xania, cnobilia, gamogonebulia (inJinerTa wreSi cnobilia erTi faqti, rodesac erTma vai-gamomgonebelma skams cen trSi gamoaba fexi _ aqao-da gamomgonebeli mer qvaso. ¥ savelosi pedo. s. sporti. velosi pEdist-i _ velosi pediT mavali, savelo si pe ven do sportis mimdevari. velOsport-i _ savelosi pe do sporti. velOtrek-i [ix. treki] _ igi vea, rac velodromi. vEna [laT. vena] _ (anat.) sis xlZarRvi, romliTac sis xli organoebidan da qso vilebidan miedineba gu li saken (Sdr. arteria). ¥ venuri. v. sisxli. vEndeta [laT. vendetta] _ sis xlis aRebis adaTi (upira tesad sardiniasa da kor sikaze). vEnera, vEnusi [laT. Venus (Veneris] _ 1. romaul miTo logiaSi: siyvarulisa da silamazis qalRmerTi. 2. dedamiwasTan yvelaze ax lo myofi planeta; Cve ulebriv Cans gaTenebisas da mzis Casvlis Semdeg. cis kris varskvlavi. venErul-i [< kreb. laT. sne uleba (daavadeba)] _ infeq ciuri daavadeba (sifi lisi, gonorea da sxv.), ro me lic Cveulebriv sas qeso or ganoebis gziT ga da dis. veneriuli Scd. vEnzel-i [< polon. vçsel kvanZi] _ erTmaneTze mxatvrulad ven -186- ga daxlarTuli inicialebi (saxelisa da gvaris pir veli asoebi). vEntil-i [germ. ventil sar qveli] _ 1. (teq.) milsa de nebSi, aparatebSi da misT.: siTxis an airis sa regulacio (Casaketi da gasaSvebi) sarqveli. 2. (mus.) sasule musikalur sakravebSi: erTgvari sarq veli bgeris simaRlis Se sacvlelad. vintili Scd. ventilAtor-i [< laT. ven tilator gamniavebeli] _ mo wyobiloba daxurul sadgomebSi haeris gasaw men dad. ventiliatori, vintila tori Scd. ventilAcia [laT. ventilatio] _ daxuruli sadgomis gani aveba ventilatoris saSua le biT. ¥ saventilacio. s. mili, s. mowyobiloba. ventiliacia, vintiliacia, saventiliacio, savintili a cio. vEranda [port. ingl. veranda < ind.] _ Ria an daxuruli aivani saxlis garSemo an misi erT-erTi kedlis ga yolebaze. ¥ mominuli v. verandiani, verandisa. v. saxli. verandasi Scd. verbAlur-i [laT. verbalis] _ zepiri, sityvieri. v. saSualebebi. vErdiqt-i [fr. ingl. verdict < laT. vere dictum sarqveli] _ (samarT.) sasamarTlo procesze nafic msajul Ta gadawyvetileba msjavr dadebulis braleulobis an udanaSaulobis sakiTxze. gasamarTlebeli v., gasam tyunebeli v. vErlibr-i [fr. vers libre Tavi sufali leqsi] _ leqsis erT-erTi saxeoba; agebulia upiratesad intonaciursin taqsur safuZvelze da yuradReba ar eqceva taepSi marcvalTa raodenobasa da maxvils (sxvanairad: TeTri leqsi). vErmut-i [germ. Wermut] _ das pirtuli Rvino, romelsac aromatis misaRebad da ma tebuli aqvs zogierTi ba la xis (unTavresad abzin dis) nayeni. vernQsaJ-i [fr. Vernissage] – samxatvro gamofenis gaxsna, agreTve misi gaxsnis dRe. vErJe [fr. Verge] – qaRaldis -187sa xeoba badis magvari mo xatulobiT, paraleluri xa zebis ori sistemisgan Sem dgari. vErsia [fr. Version laT. Versare saxis Secvla] – raime faq tis, ambis erT-erTi axsna, gadmocema, ganmarteba (ram de nimedan). axali v., ukanaskneli v. vertQkal-i [laT. Verticalis mwvervalisa] – vertikaluri, Sveuli xazi (sapirispiro, horizontali). vertikAlur-i – rac horizon talur sibrtyesTan qmnis marT kuTxes; Sveuli (sa pirisp. horizontaluri). v. xazi vErf-i [holand. werf] – gemebis saSenebeli an saremonto sa warmo. vEsta [laT. Vesta] – 1. roma uli miTologiaSi ojaxu ri keris mfarveli qal RmerTi. 2. (astr.) yvelaze kaSkaSa mcire planeta. vEstern-i [ingl. western dasav leTisa] – saTavgadasavlo kinofilmi, romelSic moq medeba viTardeba CrdiloeT amerikis dasavleTis Sta tebSi me-19 s.-Si. vestibQul-i vet [fr. Vestibu le] – didi darbazi sazo ga doebrivi Senobis sxva na wilebis Sesasvlelis win. Teatris v., sasaxlis v., metros v., vestibuli Scd. vetEran-i [laT Veteranus mo xuci, Zveli jariskaci] – 1. Zveli gamocdili meomari: omgadaxdili mebrZoli 2. Zveli damsaxurebuli mu Saki, moRvawe. Sromis v., Teatris v. veterQnar-i – veterinariis spe cialisti; saqonlis eqi mi (Zv. sinon. beiTali). ¥ veterinaruli da save te rinaro. v. (s.) instituti. veterinAria [laT. Veterinarius saqonlis momvleli] – mec ni ereba cxovelebis daa va debaTa da maTi mkurna lo bis Sesaxeb; cxovelTa mkur naloba ¥ veterinariuli da savete rinario. v. (s.) punqti, v. (s.) dax ma reba. ixmareba agreTve vete ri na ruli da saveterinaro, rac veterinari-s zedsarTavi saxelebia. veterinaluri Scd. vet vEto [laT. Veto -188- vkrZalav] – 1. saerTaSoriso da sa xel mwifo samarTalSi; ak r Zalva, romelsac adebs er Ti saxelmwifo organo me oris gadawyvetilebas; ve tos ufleba Cveulebriv aqvs saxelmwifos meTaurs parlamentis gadawyvetile baTa mimarT. 2. saerTaSoriso samarTalSi: sxvadasxva qveynis warmo madgenelTagan Semdgari ko legiuri organos (sadac sa kiTxebi wydeba erTxmad) erT-erTi wevris gancxadeba imis Sesaxeb, rom igi wi na aRmdegia umravlesobis ga da wyvetilebisa; xorci el deba xmis micemiT. v.-s ufleba. vetos dadeba – ri same ak r Zalva vEqsil-i [< germ. Wechsel ga moc vla, Secvla, daxur da veba] – saTanadod ga formebuli savalo xel we rili, romelic Seicavs valdebulebas gadaixadon garkveuli Tanxa daTqmul vada Si; (qarT. sinon. Ta masuqi). veqsilolOgia – [laT. Vexillum droSa] – mecniereba, ro melic droSebs, maT war moSobas swavlobs. vEqtor-i [laT. Vektor wamyvani] – maTematikuri an fizikuri sidide,romelic xasiaTdeba ricxobrivi mniSvnelobiT da mimarTulebiT. ¥ veqtoruli. v. sidide. veqtori Scd. vQagra [laT. Viagra] – (same dic.) mamakacis impo ten ci is sawinaaRmdego pre pa ra ti, damzadebulia qi mi uri niv TierebebiT; ga moiyeneba mxolod eqimis daniSnu le biT; viAduk-i [fr. Viaduc < laT. Via gza da duco mimyavs] – xe obaze, xevze gayvanili xidi, xidiseburi nageboba. viAkreme [laT. Viacreme] – (sa medic.) partniorTan qalis seqsualuri kontaqtebis dros disharmoniis sa wina aRmdego preparati; dam za debulia floris – mce na reTa samyaroTa sa fuZvel ze; absoluturad uvne belia. vQbram-i – mTaSi sasiarulo an saTxilamuro sqellanCiani fexsacmeli. vibrAtor-i [laT. Vibrare rxeva, qanaoba; kankali] – rxeviTi moZraobis warmosaqmneli mowyobiloba -189- vibrAcia [laT. Vibratio] – dre viv sxivu ri milakis ekranze rTu li satelevizio, ra di kadi sxeulis rxeviTi moZ o l okaciuri da sxva sig raoba; arxeva, TrTola. na lebis ga mo sa xu lebasTan vibrQon-i [fr. Vibrion] – baq kav S irze. te ria erTgvari videomagnitofoni, vide qoleris v. osignali, videote le fo ni. vibro... [< laT. Vibrare rxeva, kankali] – rTul sityvebSi videOkli p-i [ingl. Video televizia da clip amoW ra; uC venebs mocemuli si ty amonaWeri] _ telega da ce vebis damokidebulebas maSi: CanarTi, romelic Sed rxevasTan. ge nilia swrafad cvladi vibrOfon-i [< laT. Vibrare sxva dasxva suraTisgan, rek rxeva, kankali da phone xma] – jazSi – dasartymeli in lamisgan da romelsac xSi strumenti rxeviTi bgere rad axlavs musika. bis gamosacemad. videomagnitOfon-i [ingl. vQgvam-i [ing. Wigwam < Crd. Video televizia berZ. magne amerikis indielTa erTtis magniti da phone bgera] er Ti enidan] – Crd. ameri – aparati, romliTac xdeba kis indielTa (kerZod al satelevizio programebis gonkinebis) sacxov rebeli magnitur lentze Cawera da gumbaTiseburi qoxi. ake Semdeg maTi kvlavwarmoeba Teben xis totebis ler videomagnitofoni Scd. wmisgan. videotelEfon-i [ingl. Vi video...1… [laT. Video vxedav] – deo televizia da berZ. tele rTuli sityvebis pirveli Sors da phone bgera] – te nawili mniSvnelobiT `vxe lefoni, romelic molapa dav” rakis xmasTan erTad mis videokli pi, video tele gamosaxulebasac gad mos foni. cems. video...2 [ingl. Video tele v.-is ekrani. vi zia laT. Video vxedav] – vivi pAria [laT. viviparus co rTuli sityvis pirveli cxalmSobi vivus cocxali Se madgeneli nawili; mi da parare Soba] – (biol.) uTiTebs eleqtronulco cxlad (da ara kvercxis viv -190- dadebiT) Soba. vivisEqcia [laT. vivus co cxali da sectio gakveTa] – cxovelis cocxlad gakveTa raime organos funqciis Ses wavlis mizniT. vQza [laT. visa naxuli] – 1. sa xelmwifoSi Sesvlis, iqi dan gamgzavrebis an mis te ritoriaze gavlis ne barTva, romelic iZleva am saxelmwifos mTavroba (aRiniSneba pasportSi). 2. Tanamdebobis piris war wera raime dokumentze, rac niSnavs, rom es piri icnobs dokumentis Sinaarss da eTanxmeba mas. vQzav-i [fr. vis-à-vis] 1. (zmni sarTi) visime pirispir, pir dapiri. 2. visime pirdapir mdgomi an mjdomi piri. vizQon-i [germ. vision] – (wign.). adamianis warmosaxviT, war modgeniT Seqmnili arare aluri ram; moCveneba. vQziti [fr. visite] – mcire xniT misvla vinmesTan Cve ulebriv oficialurad. v.-is dro, prezidentis v. ¥ savizito. s. kostiumi. savQzito bAraTi – mkvri vi qaRaldis patara baraTi, romelzedac dabeWdilia misi patronis gvari, sa xe li, wodeba, misamarTi; ga dascemen xolme meore pirs – gacnobisas masTan stum robisas da zog sxva Sem TxvevaSi. vizuAluri [laT. visualis] – mxedvelobiTi; TvaliT warmoebuli. v. dakvirveba. vikQngebi [skand. viking (mx).] _ skandinavieli meomari mez Rvaurebi me-8-11 ss-Si. vQkont-i [fr. vikomte] – dasav leT evropis zog qveyanaSi (inglisSi Cvens dromde): Tavadaznauruli tituli, saSualo baronsa da grafs Soris; am titulis mqone piri. vQla [laT. villa] – mdidruli saxli qalaqgareT; mdidru li adgil-mamuli, agaraki. ¥ vilisa. vilasi, villa Scd. vQmpel-i [holand. wimpel] – 1. boloSi orad gayofili grZeli da viwro alami, romelic aRmarTulia sam xedro gemis anZaze (gemis erovnuli kuTvnilebis aR saniSnavad). 2. patara samkuTxedi alami -191- vio risame niSnad. violasi Scd. 3. TviTmfrinavidan Camosag viOlino [it. viollino] – yve debi grZellentiani paketi, la ze maRali tembris mqo kolofi an mili, romelSic ne oTxsimiani sakravi, ro moTavsebulia mfrinavis melsac xemiT ukraven. pataki, an fosta. koncerti v.-s orkestri saTvis. vindsErfing-i [ingl. wind surfing, wind qari surfing, surf pQrveli viOlino _ mTa zvirTcema] – sportis saxe vari violino orkestrSi. oba, afrian specialur da viOlinos gasARebi – faze rbola. (mus.) sanoto striqonis vinEgret-i [fr. vinaigrette vi dasawyisSi dasmuli erTnaigre Zmari] – civad saW erTi ni Sani, romelic me li kerZi – wvrilad miuTiTebs maRal xmebze. daWrili sxvadasxva bos t meviOline – violinos ne uli, kartofili, kirkaJad damkvreli musikosi. moxarSuli lobio, er Tma ¥ saviolino; neTSi areuli, rac ZmriT, saviOlino kOncerti– ze TiT da sxva sakazmiT sim foniuri na war mo e bi, ro aris Senelebuli. melSic mTava ri par tia gan vinQet-i [fr. vignette] – wignis kuTvnilia vi o li no saTvis; (Zv. xelnaweris) TavSi an aseTi na war mo e bis Ses ru boloSi darTuli samkauli leba. – raime naxati, ornamenti. ¥ meviolinisa. vinietka Scd. meviolinesi Scd. `violinos ukravs”, `vio vinCEster-i < [sakuT. sax.] – lino daukra”, `violinos erTgvari sanadiro Tofi damkvreli”, (gamomgoneblis gvaris mi `violinoze ukravs”... Scd. xed viT). vQola [it. viola] – Zveleburi violOnCel-i [it. violoncello] – violinos ti pis, magram sak ravi – violinos wina masze didi oTxsimebiani pari; gavrcelebuli iyo sakravi; aqvs fexi, romli da savleT evropis qveynebSi Tac dakvris dros iatakze me-15-18 ss-Si. idgmeba. violisa. vir -192- ixmareba agreTve Celo da violinCelo. vQraJ-i [fr. virage mobruneba] – 1. mobruneba, moxveva dag verdebiT, mrudxazovani moZ raoba (TviTmfrinavis, avto mobilisa, gemisa da sxv). TviTmfrinavma v. gaakeTa, TviTmfrinavi v.-Si Sevida (e. i. mfrinavma v. daiwyo). 2. saavtomobilo gzis velo trekis an sportuli bi li kis monakveTi, romelic SigniT aris daxrili (av to mobilis, velosi pedis, mo tociklis da sxv. mrud xa zovani moZraobisTvis). cicabo v. virQlizm-i [< laT. virilis ma makacis] – qalebSi meore uli mamakacuri sqesobrivi niSnebis (ulvaSebis, mamaka curi agebulebis, boxi xmis ...) warmoqmna. virtuAlur-i [laT. virtualis] – rac SeiZleba gamovlindes saTanado pirobebSi. virtUoz-i [it. virtuoso] – 1. msaxiobi, romelic srul yofilad flobs Sesrule bis teqnikas (upirate sad mu sikosze iTqmis). 2. saerTod adamiani, ro me lic didad aris daxe lov nebuli Tavis saqmeSi. ¥ virtuozuli. v. dakvra, v. TamaSi. vQrus-i [laT. virus Sxami] _ gadamdebi daavadebis ga mom wvevi uwvrilesi mik roorganizmebi, romelic Zlivs Cans an sul ar Cans mikroskopSi. ¥ virusuli. v. gri pi, mcenareTa v. da avadebani. virusolOgia [laT. virus Sxami da berZ. logos moZRvre ba] – mecniereba romelic virusebs Seiswavlis. vQsk-i [ingl. whisky kelt. (ga lebis) uisge wyali] – ara yi inglisSi da aSS-Si; dam zadebulia qeris ala osagan. Sotlandiuri v. vQskoza [laT. viscosus webo vani] – 1. sqeli, blanti niv Tiereba, romelsac iReben celulozisgan; iyeneben xelovnuri abreSumis, ce lof nis da sxv. masalebis dasamzadeblad. 2. xelovnuri abreSumi. v.-is perangi. ¥ viskozuri. v. abreSumi. vQst-i [ingl. wist] – 1. banqos TamaSi erTgvari. 2. kartis garkveuli kom bi -193nacia preferansis, bosto nis TamaSSi. vitAmin-i [laT. vita sicocxle da berZ. ammoniakon niSadu ri. fisovani gemfisi (amiaki)] – sxvadasaxvagvari qimiuri Semadgenlobis organuli niv Tiereba, romelic auci le belia organizmis nor ma luri sasicocxlo moq me debisaTvis, sasicocxlo Zalebis aRdgenisaTvis; ase Ti nivTierebis Semcvleli preparatia. vitaminebi A, B, C, P … ¥ vitaminiani. v. draJe. vQtraJ-i [fr. vitrage] – feradi minebisagan gamoyvanili su raTi an ornamenti (sark melSi da misT.). vQtrina [fr. vitrine] – 1. ma Raziis didi fanjara, ro melSic gamofenilia gasa yidi saqonlis nimuSebi. gemovnebiT gaformebuli v. 2. mominuli karada, yuTi, da fa da sxv., sadac gamofeni lia sxvadasxva nivTi. muzeumis v.-ebi, maRaziis dax lze mowyobili v., ga zeTebis v. quCaSi. viqtOria [laT. victoria] – 1. romaul miTologiaSi, ga vod marjvebis qalRmerTi. 2. baRis erTgvari msxvili marwyvi. 3. igivea rac viqtoria-re gia. viqtOria-rEgia [laT. Victo riaRegia] – wylis di di mce na re dumfaras oja xi dan 2 m-de diametris mrgvali foT lebiT; iz r deba ek va torul samreT amerikaSi; evropaSi viqto ria-regia gamohyavT oranJereaSi. viqtOrina – TamaSi erTgva ri – codnis sxvadasxva dargTan dakavSirebul ki Txvebze pasuxis gacema. literaturuli v., mu si ka luri v., ¥ viqtorinisa. viqtorinasi Scd. vice... [laT. vice nacvlad, ma gier] – rTuli sityvis pir veli Semadgeneli nawili; aRniSnavs moadgiles, Semc vlels. viceprezidenti. vQce-admQral-i – erT-er Ti umaRlesi samxedro wo debu leba sazRvao flotSi, admiralze dabali da kontr-admiralze maRali. vQce-prezQdenti – pre ziden tis moadgile. vodEvil-i [fr. vaudeville] – voi -194- mok le komikuri piesa, ro melSic sasimRero kuple tebi da cekvebia CarTuli; (erTi an ormoqmedebiani msubuqi piesa). voQaJ-i [fr. vayage] – (moZv. axla iron.) – mogzauroba. vokAliz-i [fr. vocalize] – (mus.) momRerlis xmisTvis gan kuTvnili uteqsto sa varjiSo; sruldeba mxo lod xmovani bgerebis gad mocemiT. vokAlist-i _ profesiona lu ri momRerali. v-Ta konkursi. vokAlur-i [it. vocale xmovani] – simRerasTan dakavSi re bu li; sasimRero. v. musika, v. xelovneba. vOlan-i [fr. volant mfrinavi] – frTebis an talRovani CarCos mqone msubuqi Zab riseburi burTi badmin to nis saTamaSod. vOlei [ingl. wolley] – (sp.) burTis miReba (dartyma) ha erSive (CogburTSi da sxv.) ufro sworia voli. volQer-i [fr. voliere] – Semo Robili adgili cxo vele bisaTvis. zooparkis v. voltiJQreba [fr. voltiger] – gaWenebul cxenze varjiSi – Sextoma – Camoxtoma. vOltmetr-i _ eleqtrowre dis or wertils Soris ar sebuli denis Zabvis sazomi xelsawyo. voluntArizm-i [laT. volun tarius nebisyofisa] _ TviT neburi gadawyve tilebani, rom lebic ugulebelyofis obi eqturad arsebul pi robebs da sa zo ga doeb rivi cxovrebis kanon zo mi e re bebs. voliuntarizmi Scd. voluntArist-i _ piri, ro melic Tavis saqmianobaSi xel mZRvanelobas mxo lod sakuTari nebiT, ugul ebel yofs obieqturad arsebul pirobebs, realurad ar se bul viTarebas, SesaZ leb lo bebs. voliuntaristi Scd. vOlfram-i [germ. wolfram] – qi miuri elementi, movercx lisfro Zneldnobadi li Toni. vOtum-i [laT. vofum survili] – parlamentebSi: kenWisebu ri miRebuli gadawyvetileba. ndObis (undOblobis) vO tumi – parlamentSi xmis micemiT miRebuli ga -195da wyvetileba, romliTac ga moxatulia mTavrobis an mis romelime wevris moR vaweobis mowoneba (armo woneba). mTavrobis ndobis (an un doblobis) v. vUal-i [fr. voile] – wminda, gam Wirvale qsovilis an badis naWeri, romelic ukeTdeba qalis quds saxis dasa faravad. ¥ vualiani. v. qali. vulgarizAcia [laT. vulgaris ubralo Cveulebrivi] – ukiduresi gayalbeba, dama xinjeba. sakiTxis v. vulgArizm-i _ vulgaruli, uxeSi sityva an gamoTqma, sa literaturo enaSi nax mari. vulgArul-i [laT. vulgaris Cve ulebrivi, mdabiuri] – uxamsi, uxeSi. v. gamoTqma, v, manerebi. vUlkan-i [< laT. Vulcanus cecx li, ali] – 1. konusuri mTa, romlis mwvervalze dro dadro an mudmivad amoif rqveva gamdnari qanebi (la va), gaxurebuli gazebi da ferfli. 2. romaul miTologiaSi: ce zeb cxlisa da mWedlobis Rmer Ti: (berZnul miTologiaSi mas Seesabameba hefestosi). vulkanolOgia [laT. vul canus cecxli, ali da logos moZRvreba] – vulkanis Sem swavleli mecniereba. vundErkind-i [germ. wunderkind saocari bavSvi, bavSvi-sas wauli] – araCveulebrivi ni Wis mqone bavSvi. vunderqindi Scd. z zAlp-i [rus. залп < laT. salve salami!] – erTdrouli dac la ramdenime Tofisa, zar baznisa (qvemexisa). zAmS-i [polon. samsza] – xa verdovani zedapiris mqone rbili tyavi (qarT. nati). z.-is fexsacmeli. zamSa Scd. zEbra [fr. zebre, ingl. holand. zebra kongos enidan] – cxenis magvari gareuli cxoveli;. aqvs Savi da TeTri zolebi; binadrobs afrikaSi. zebras TeTri zolebi aqvs Sav fonze Tu Savi zolebi TeTr fonze (piriqiT)? zEbu [fr. zebu] – kuziani xari; zev -196- Sinauri cxoveli, romelic gavrcelebulia aziasa da afrikaSi. zEvs-i [berZ. zeus] – berZnul mi TologiaSi: uzenaesi Rmer Ti; RmerTi cisa, quxilisa, elvisa da wvimisa; iTvleba RmerTebis da adamianebis ma mad da mefed. zEnit-i [fr. zenith arab. samt (ur-ra’s) gza (Tavisa) – 1. cis sferos umaRlesi warmo sax viTi wertili damkvir veb lis Tavze. mze z.-Si iyo; didebis z. 2. gadat. (wign.) risame gan viTarebis umaRlesi sa fe xuri, mwvervali. sazEnito – (samx.) rac gan kuTvnilia sahaero mizanSi (TviTmfrinavebisTvis da sxv.) sasrolad. s. artileria, s. cecxli. zEro [fr. zero nuli] – nuli qula; nuli. zEt-i [fr. zet] – laTinuri an banis bolo asos (z-is) saxeli; maTematikaSi ix ma reba ucnobi sididis aR saniSnavad iqssa da igrek Tan erTad. zikUraT-i [aqad. ziqquratu] – safexurebad agebuli sa kulto koSki Zveli me so potamiaSi (babilonsa da asiriaSi). zQud-i [germ. sûd, holand. zu iden] – 1. samxreTi. 2. samxreTis qari. zQud-vEst-i [germ. sûd-west, holand zuid-west] _ 1. sam x reT-dasavleTi. 2. samxreT-dasavleTis qari. zQud-Ost-i [germ. sûd-ost, ho land. zuid-oost] _ 1. sam x reTaRmosavleTi. 2. sam x reT-aRmosavleTis qa ri. zodQaqo [<berZ. zôdiakos (kyk los) cxovelebis (wre)] – (astr.) Tormeti ekli ptikis Tanavarskvlavedi, rom le bic ganlagebulia didi wris gaswvriv, romelTa gav liTac moZraobs mze wlis ganmavlobaSi. zodQaqos nQSnebi – aR niS v na Tormeti Tana var skvlavedisa, romelTac aqvT upiratesad cxovelTa saxeebi: verZi, kuro, lomi, Rri ankali da sxv. zodiaki, zodiaqi Scd. zOil-i _ ityvian usamarTlo RvarZlian kritikosze [Zv. berZeni ritorisa da so fis tis zoilis (me-4 s. Zv. welTaRr.) saxelis mi -197- zor xedviT _ usamarTlod ak na wili mniSvnelobiT `cxo ritikebda homerosis `ili velTa samyaros exeba”. zoomaRazia. adasa” da `odiseas”. zOna [berZ. zone sartyeli,ol zoolOgia [berZ. zõon cxo veli da logos moZRvreba] _ qi] _ raime saerTo niSnis mecniereba, romelic cxo mi xedviT gamoyofili siv vel Ta samyaros swavlobs. rce, zoli, raioni. ¥ zoologiuri. arqtikis z., sasazRvro z., z. muzeumi. akrZaluli z., saartilerio cecxlis z. zoologQuri parki (mok ¥ zonaluri. led: zoOparki) _ parki z. sazRvrebi, z. TaTbiri, (baRi), sadac Tavmoyrilia z. spartakiada. saCveneblad da mecnieruli zOnd-i [<fr. sonde saceci] dakvirvebisaTvis nair-nairi _ 1. saeqimo xelsawyo _ cxovelebi da frinvelebi. wvrili mili an Rari, ro zootEqnika [zõon cxoveli melic SehyavT adamianis da < berZ. techne ostatoba, sxe ulis Rruebsa da ar xe lovneba] _ mecniereba sa xebSi gamokvlevis an mkur soflo-sa me urneo cxovel nalobis mizniT. Ta mo Se nebis, mov lisa da kuWis z., qirurgiuli z. gamo yenebis Sesaxeb. 2. sahaero burTi, romelic ¥ zooteqnikuri. atmosferos zeda feneb Si z. instituti, z. labo ra avtomaturad iwers mete toria, z. momsaxureba. orologiur monacemebs. zoroAstrizm -i _ Zvel z-is gaSveba. Sua aziaSi, iranSi, avRa neT zOndaJ-i [< fr. sondage] da Si, azerbaijanSi da zog zondQreba [germ. sondieren] sxva qveyanaSi gavr ce le _ zondiT risame gasinjva. buli religia; misTvis da Wrilobis z. maxasiaTebelia cecxlT ay 2. gadat. (wign.) winaswar ri vanismcemloba, war mod gena same garkveva, niadagis mo ori sawyisis _ sikeTisa sinjva; dazverva. da borotebis brZola ze zOo... [berZ. zõon cxoveli] _ da sxv. gadmocemiT z.-is rTuli sityvebis pirveli Seq mna miewereba Zv. ira -198- zum nuli religiis winaswar me tyvelis za ratuStras (berZnuli wyaroebiT _ zo ro astrs, aqedan _ saxelwo deba). zUmer-i [ger. Summer] _ eleq truli xelsawyo xmovani signalebis misaRebad (qarT. sinon. zuzuna). savele telefonis z. T TalasoTerApia [berZ. Tha lassa zRva da Therapeia] – zRvis haviTa da zRvaSi ba naobiT mkurnaloba; mzis abazanebi. TAlia [berZ. thaleia] – berZnul miTologiaSi, komediis mu za. TAlmud-i [Zv. ebr. talmūδ moZ Rvreba < lāmaδ swavleba] – ebraelTa religiuri, sa yofacxovrebo da samarT lis wesebisa da kanonebis krebuli; Sedgenilia bib liis (`Zveli aRTqmis”) wig nebis ganmartebaTa sa fuZvelze. TEatr-i [berZ. Theatron] – 1. xelovnebis dargi – dra ma tul nawarmoebaTa sce na ze warmodgena – ganxor cieleba. qarTuli T. 2. dawesebuleba, ro melic axorcielebs war mod ge ne bis dadgmas; aseTi dawe se bulebis Senoba. SoTa rusTavelis saxe lo bis akademiuri T., T-is mTa vari reJisori. ¥ Teatraluri da saTeat ro. T. (s.) xelovneba, T. (s.) in stituti, T. (s.) sa zoga doeba, T. (s). sezoni, T (s.) Jurnali. TEza [fr. Thesev berZ. Thesis debuleba] – ix. Tezisi. TEzis-i [berZ. Thesis] – 1. lo gikaSi: debuleba, rom lis WeSmariteba unda damt kic des. 2. hegelis idealistur fi losofiaSi: ganviTarebis pro cesis pirveli safexu ri. TEizm-i [berZ. Theos RmerTi] – religiuri moZRvreba, romelic aRiarebs rom ar sebobs gansakuTrebuli gonieri arseba – RmerTi, romelmac Seqmna qveyana (samyaro) da ganagebs mas. TEma [berZ. Thema] – Txrobis, gamokvlevis, saubarisa da -199misT., sagani. sakiTxi. moxsenebis T., istoriuli T., saliteraturo T. ¥ Tematuri. T. gamofena. Tematiuri Scd. TemAtika – TemaTa erTob li oba. mxatvrul nawarmoebaTa T. ¥ Tematikuri. leqciaTa T. gegma. Tematiuri Scd. TEmida [berZ. Themis, themidos] – 1. Zv. berZnul miTologiaSi RmerTi, romelic gamoxa tulia Tvalebze saxvevi ani qalis saxiT (miukerZo eblobis niSani), erT xelSi sasworiTaa da meoreSi max viliT. 2. (gadat.) marTlmsajuleba. T.-is msaxuri. TEneb-i [ingl. Thegh da thene] – inglisSi, SotlandiaSi: didgvarovnebi, mefis dide bulni. TeogOnia [berZ. Theogonia RmerTebis warmoSoba] – miTebi RmerTebis warmo Sobis Sesaxeb. TeokrAtia [berZ. Theos RmerTi da kratos xelisufleba] – mmarTvelobis forma, rom lis drosac politikuri Teo Zalaufleba samRvdeloebas ekuT vnis. TeolOgia [berZ. Theologia] – moZRvreba RmerTisa da religiuri dogmatebis Se saxeb; RvTismetyveleba. TeOrema [berZ. theōrēma < theōreō vixilav, vfiqrob] – maTematikuri debuleba, rom lis marTebulobas ad genen mtkicebis gziT. piTagoris T., T-is dam tkiceba, TeoretQkos-i – piri, ro melic amuSavebs codnis raime dargis Teoriis sa kiTxebs. fizikis T. TeOria [berZ. Theoria dakvirve ba,kvleva] – 1. gamocdile bis, sazogadoebrivi praqtikis lo gikuri ganzogadoeba,ro melic asaxavs bunebisa da sazogadoebis ganviTarebis kanonzomierebas. Semecnebis T., fardo bi Tobis (relativobis) T. 2. im ganzogadoebul de bu lebaTa erToblioba, rom lebic qmnian raime mec ni erebas an mis erT-erT dargs. manqanebisa da meqanizmebis T., albaTobis T. 3. im wesebis debulebebis Teo -200- erToblioba, romelTa Ses wavla gvexmareba ama Tu im dargis dauflebaSi. musikis T., Wadrakis T. 4. zogadi, ganyenebuli msje loba, Sexedulebani (praq ti kuli moqmedebis sapi ris piro). ¥ Teoriuli. T. momzadeba, T. gamokvleva, T. fizika. TeosOfia [berZ. Theosophia RvTis sibrZne] – religiui mistikuri moZRvreba, rom lis mixedviTac SesaZ le belia zeSTagonebis gziT RvTis Semecneba da miRma samyarosTan urTierToba. TerApevt-i [berZ. Therapoutes] – Sinagan sneulebaTa eqimi. TerApia [berZ. Therapeia] – me dicinis dargi, romelic Se iswavlis Sinagan sne ule bebs; Sinagan sne ulebaTa mkurnaloba araqirurgiuli meTodebiT. ¥ Terapiuli. T. cnobari, saavadmyofos T. ganyofilba. Terapevtuli Scd. TeriolOgia [berZ. thçrion cxoveli, mxeci da logos moZRvreba] – zoologiis nawili, romelic swavlobs ZuZumwovar cxovelebs. TErmeb-i [laT. Therme berZ. thermos cxeli] – 1. Zvel rom Si: sazogadoebrivi aba noebi. 2. (geol.) miwisqveSa Tbili an cxeli mineraluri wyle bi. Termo... [< berZ thermos Tbili 1. Therme sicxe, siTbo] – rTuli winadadebis pir veli Semadgeneli nawili, romelic am sityvebis da mokidebulebas aRniSnavs temperaturasTan, siT bos Tan. Termodinamika, Termo met ri, Termoregulatori. TermobQrTvul-i [berZ. ther mos Tbili Therme sicxe, siT bo] – 1. TermobirTvu li re aqcia – atomuri birTve bis sinTezis reaqcia, ro me lic mimdinareobs ze ma Rali tem peraturis far g lebSi da xels uwyobs am temperaturis Senar Cu ne bas didi energiis gamo yo fis gziT. 2. TermobirTvuli iaraRi – birTvuli iaraRi, aqvs Zli eri gamanadgurebeli Zala; ganekuTvneba masobrivi ganadgurebis (mospobis) iaraRs. T. omis saSiSroeba. TermOmetr-i [berZ. Therme -201siTbo da metreō vzomav] – temperaturis gasazomi xel sawyo. haeris T., wylis T., same dicino T., vercxliswyli ani T. TErmos-i [berZ. thermos Tbili, cxeli] – specialuri Wur Weli, romelic icavs masSi moTavsebul produqts ga ciebisa an gaTbobisgan. TermOsfero [berZ. thermos Tbili, cxeli] – (spec.) rac dakavSirebulia siTburi energiis gamoyenebasTan teqnikaSi (qarT. sinon. siT buri). T. reJimi, liTonTa T. da muSaveba. Termiuli Scd. TQlisma [fr. talisman < arab. Tilsam] – raime patara nivTi, romelic cru rwme niT; TiTqos adamianis bed nierebis, warmatebis, ga marjvebis momtani iyos – jado. TineQjeri [ingl. Teenager] – is, visi asakis ricxviTi mniSvneloba inglisurad ga moisaxeba sufiqsiT -teen, anu 11-dan 19 wlamde: yrma, mozardi. TOmizm-i – kaTolikuri fi losofiis mimarTuleba, Tro rom lisTvisac da ma xa si a Tebelia aristoteles fi lo sofiis Segueba qris tianuli sarwmunoebis moTxovnebTan [misi da ma ar seblis, Teologiisa da fi losofosis Toma aq vine lis (Thomas Aquinas _ 1225-1274 w.w.) saxelis mi xed viT]. TOra – [Zv. Ebr.] – 1. Zv. eb rauli saxelwodeba bib li is pirveli xuTi wig ni sa, romlis avtoroba miewereba winaswarmetyvel moses; pergaments gragnili, romelzec es teqstia da werili da, romelic sina gogaSi inaxeba. 2. ebraelTa salocavi sina goga. TOr-i [skandin. Thor] – skan dinaviur miTologiaSi: We qa-quxilis RmerTi, miwaT moqmedebis mfarveli. TrQler-i [ing. Triller Jruan telis momgvreli] – li teraturisa da kinos Jan ri, xasiaTdeba siuJetis mZlav ri ganviTarebiTa da mudmivi daZabulobiT. Zi riTadad de teqtiuri, uf ro iSviaTad, mistiuri Si naarsisa. TrOmb-i [berZ. Thrombos Se na dedi] – (medic.) sisxlis iag -202- Senadedi, romelic Cndeba sisxlZarRvebSi an gulis RruSi. trombi Scd. amerikelebma Searqves. iAnus-i [laT. jenus] – romaul miTologiaSi: drois, yo vel gvari dasawyisisa da dasasrulis RvTaeba, gamo isaxeboda ori pirisaxiT, i romelTagan erTi win hqon da moqceuli, meore ukan. iAgdtaS-i [germ. jagdtasche] – Qard-i [ingl. yard] – inglisuri sigrZis sazomi erTeuli; CanTa nanadirevisaTvis. udris 3 futs (91 sm-s). iagUar-i [germ. jaguar < mrav. jaguara] – didi sam xreTame iArliy-i [Turq. yarlik brZa neba] – 1. saqonelze,produq rikuli mtacebeli cxo tebze dakruli furceli, veli katis ojaxisa, mokle romelzedac aRniSnulia wiTel-yviTeli Wreli bew saqonlis dasaxeleba, rao viT. denoba, fasi da sxv. (sinon. iAmato [iap.] – iaponur dam etiketi) werlobaSi: wminda iaponuri 2. (ist.) monRolTa saxanoebSi: ieroglifebi (gansxvavebiT xanis werilobiTi brZaneba; Cinuridan nasesxebisa). sigeli. ianQCar-i [Turq. yenicari axali iarliki Scd jari] – osmaleTSi (me-14-13 s.s.-Si): privilegirebuli iArus-i [rus. ярус] – 1. Te atrSi: mayureblisTvis gan qve iTi jari, romelsac pir kuTvnili sarTuli (pir vel xanebSi adgendnen bav veli, meore da a.S.). SvobaSi tyved wayvanil da pirveli (meore) i.-is lo gamahmadianebul qristi Jebi. anTagan (kerZod qarTvel 2. saerTod rigi, wyeba. Tagan); 3. (geol.) danaleqi qanebisa, ixmareboda agreTve engi plastebis erToblioba; Cari. sar Tuli. Qanki [ingl. yankee] – ameri kelebis (aSS-is mkvidrTa) Qaxta [ingl. yacht] – sasporto an saseirno turistuli metsaxeli, romelic mas gemi. -203 ialqniani i., motoriani i. iAxt-klubi [ingl. yacht-club] – sasporto organizacia, rom lis wevrebic misdeven sawylosno sports – af rosnobas, niCbosnobas da misT. iAxtsmen-i [ingl. yachtsman] – sportsmeni, iaxtis tarebis specialisti. iEhova, Qahve [Zv. ebr.] – iudaizmis uzenaesi RvTa eba; samyaros Semqmneli (bib lia). iAbako – ciskris locvis nawili. Qbis-i [berZ. ibis < egvi pt.] – Zen Zeruki, yajari (frinve li). ibn [arab. ibn Ze, vaJiSvili] – nawilaki, romelic win da erTvis mamis saxels an sagvareulo saxels da ud ris qarTul Ze-s. Qglu [ingl. igloo < algon kinebis (Crd. amer. indielTa erT-erTi tomis) enidan] – kanadel eskimosTa sacxov rebeli Tovlis marTkuTxa blokebiT aSenebuli gum ba Tiseburi formis mqone qoxi. ignorQreba [< laT. ignora ar vici] _ (wign.) ugulebelyofa ide visime, risame. faqtebis i. Qgrek-i [fr. igrec < berZ. y] _ laTinuri anbanis bo lo dan meore asos _ Y-is saxeli; maTematikaSi ix ma reba ucnobi sididis aR saniSnavad iqssa (X) da zet Tan (Z) erTad. Qdalgo [esp. hidalgo] _ Sua saukuneebis espaneTSi: azna uri. hidalgo Scd. Qdea [berZ. idea warmodgena, cneba] _ 1. gonebaSi ar se buli visime an risime xati, warmodgena mowinave i.-ebi 2. mTavari, ZiriTadi az ri, Ca nafiqri, romelic gansaz Rvravs risame Sinaarss. romanis ZiriTadi a. 3. azri, ganzraxva, gegma. kargi i. mouvida TavSi, i. ganaxorcieles. idEuri _ viTomda mowinave ide ebiT gamsWvaluli, mowi nave ideebis erTguli. i. adamiani, i. xelovneba. ¥ ideisa. ideia, ideasi Scd. idEal-i [fr. ideal < berZ. idea warmodgena, mcneba] – umaRlesi mizani adamianis moqmedebisa, moRvaweobisa, ide -204- i. pirobebi, i. sisufTave, i. suraTi aRweres. idealizAcia da idealQ zeba [< laT. idealiser] – vi identificQreba [Sdr. laT. indentificare gaigiveba] – ri sime, risame imaze ukeT same erTmaneTTan damT xve warmodgena, vidre sinam vis, msgavsebis dalageba, ga d vileSia, vinmesTvis, ra igiveba. mesTvis idealuri Tvise TiTebis anabeWdebis i. bebis miwera. warsulis i. idEnturi [< laT. identicus] – idealizireba Scd. (wign.) savsebiT msgavsi ri same. ideAlizm-i [fr. idealisme] i. taqti, i. Targmani. – 1. erTerTi ZiriTadi fi losofiuri mimdinareoba, ideOgrama [berZ. idea cneba materializmis sapirispiro, da gramma Cawera, Canaweri] – romlis mixedviTac idea, pirobiTi werilobiTi niSani, cnobiereba, suli aris pir romelic cnebas gamoxatavs veladi, xolo materia, bune (gansxvavebiT asosgan, ro ba, yofiereba – meoreuli. melic bgeras aRniSnavs); 2. maRali zneobrivi ide a ideogramebia mag; cifrebi; lebis erTguleba. ideogramebisgan Sedgeba ¥ idealisturi. Cinuri damwerloba. i. filosofia, i. Sexedu ideolOgia [berZ. idea cneba lebani, i. Tvalsazrisi. da logos sityva, moZRvreba] ideAlist-i _ 1. idealizmis – romelime klasis, poli (mniS. 1) mimdevari. tikuri partiis, sazo ga do 2. adamiani, romelic ra ime eb rivi jgufis ideaTa, Se maRali idealebis erTgu xe dulebaTa sistema, rac lia da am idealebiT xel vlin deba cnobierebis m ZRvanelobs Tavis cxov sxva dasxva formaSi – fi rebaSi, saqmianobaSi. lo sofiaSi, politikaSi, sa ideAlur-i _ 1. (filos.) mxo marTalSi, xelovnebaSi da lod ideebSi, warmodgenaSi sxv. arsebuli; ganyenebuli. ¥ ideologiuri. 2. saukeTeso samagaliTo; i. sakiTxebi. srulyofili. Qde fQqs-i [fr. idée fixe] _ miswrafebisa. -205(wign.) akviatebuli azri. idQlia [berZ. eidyllion] _ (wign.) myudro, uSfoTveli, aumRvreli cxovreba (xSi rad iTqmis ironiiT). ojaxuri i. ¥ idiliuri. i. suraTi. idQom-i [berZ. idiōma Tavise bu ri gamoTqma, gamoxatva] _ (enaTm.) gamoTqma, romlis mniSvneloba ar udris mas Si Semavali sityvebis mniS vnelobaTa jams. `guli gautydeba~, `ena mucelSi Cauvardeba~, `yu rebs Camoyris~, `sityvas ban ze aagdebs~, `tans aiy ris~ idiosinkrAzia [< berZ. idi os Taviseburi da synkrasis areva, Sereva] _ 1. orga nizmis avadmyofuri mgrZno biaroba zogierT sunze, niv Tierebaze da a.S. 2. (gadat.) raimesadmi usi amovneba. i. sapnis qafze. idQoti [< berZ. idiôtēs uvi coba] _ (saub.) suleli, ye yeCi, regveni. idiOtia [< berZ. idiôtēia uvi coba] _ Wkuasustobis, gon naklulobis umaRlesi xa ris xi. ier QdiS-i [germ. iüdisch ebrauli] _ aRmosavleT da centraluri evropis ebraelTa ena. Qdo [esper. ido STamomavali] _ erT-erTi xelovnuri ena, esperantos varianti. iezUit-i [< laT. Jesus ieso qris te] _ 1. kaTolikuri ordenis e.w. `iesos sa zogadoebis~ wevri, rome lic XVI saukuneSi da aarsa espanelma egnate lo iolam. i.-Ta ordeni. 2. gadat. (wign.) iTqmis fa risevel, verag, orpir adamianze, romlisganac yovelgvari sisaZaglea mo salodneli. Qen-i [iap.] _ iaponuri fulis erTeuli. iErarq-i [berZ. hierarchēs wminda meTauri] _ marTlmadidebel eklesiaSi: kaTolikos-pat riarqi, mitropolitisa da episkoposis saerTo sa xeli. ierArqia [< berZ. hierarchia] _ (wign.) TanamdebobaTa, wode bulebaTaA daq vem de ba re bis wesi udablesidan umaRle sisaken. ¥ ierarqiuli. `ierarqiuli kibe”, i. da ier -206- mokidebuleba. aqvs ganusazRvreli uf ierarxia, ierarxiuli Scd. le bebi. `ieRovas mowmeTa~ orga nizaciebi arseboben ieremQada – moTqma, gode mraval qveyanaSi, maT So ba, Civili, wuwuni [winas ris saqarTveloSic (sul warmetyvel ieremias sa daax loebiT 6 mln mow xe lidan, romlis godeba mea planetaze). ieRove ierusalimis dangrevis gamo le bi uaryofen mar Tl moTxrobilia bibliaSi]. ma d i d ebluri eklesiis ierOglif-i [< berZ. laT. wes-Cveulebebs da dogmebs, hieroglyphika grammata wminda TviT yovladwminda samebis niSnebi (qvaze amokveTili dogmasac. egvi pteli qurumebis mier)] _ 1. figuruli niSani, ro QvriT-i [ebr. ivrit ebrauli ena] _ dRevandeli isra e melic gamoxatavs cnebas, lis saxelmwifo ena, ro marcvals an bgeras; aseTi melic warmoadgens Zve niSnebisagan Sedgeba Zveli li (bibliis) ebrauls, egvi pturi, Cinuri da zogi sagangebod aRdgenils. sxva enis damwerloba. Cinuri i.-ebi. izogrAfia [berZ. isos Ta 2. (gadat.) Znelad gasarCevi, nabari da graphô vzer] _ 1. gaugebari niSani, aso, na visime naweris, xelmoweris weri. zusti gadaReba. ¥ ieroglifuri. 2. (moZv.) xatebis mxatvroba; i. damwerloba. xatwera; ieRovElebi, ieRovas mow izolAtor-i [fr. isolateur me eb i _ religiuri orga ena] _ 1. nivTiereba, ro me ni zacia, romlis Stab-bina lic cudad atarebs eleq (centri) imyofeba niu-ior trodens. kis gareubanSi, kerZod 2. gansakuTrebuli gancal bruk linSi. organizacia kevebuli sadgomi uc nobi da aarsa biznesmenma Carlz an infeqciuri seniT da a ra selma 1872 wels. orga vadebul pirTa sam yofad. ni zaciis prezidents, ro 3. winaswari gamoZiebis i. _ mel sac Tvlian ieRovas cixe, sadac dakavebulia mo adgiled dedamiwaze, gamoZiebis qveS myofi pi -207rovneba sasamarTlomde. izoliatori Scd. izolAcia [fr. isolation] da izolQreba _ 1. calke ga moyofa, gamocalkeveba, ga mijvna. 2. garemosTan, adamianebTan urTierTobis saSualebis mospoba. saSiSi damnaSavis i. 3. raime safariT gamtaris dacva energiis dakargvi sagan (qarT. sinon. gan mxo loeba). ¥ saizolacio. s. lenti. izoliacia, saizoliacio Scd. izOhifs-i [berZ. isos Tanabari da hypsos simaRle] _ igivea, rac horizontali (mniSv. 2). izohi psi, izogi psi Scd. ikAruli TamASebi [< ge ogr. sax.] _ sacirko akro ba tikuli sanaxaoba erT gvari. ikarosuli Scd. ikEbana [iap.] _ iaponuri de ko ratiuli xelovneba _ yva vilebiT, foTlebiT, to tebiT da misT. Seqmna raime gamosaxulebisa; aseTi xe lovnebis nimuSebi. Qkona [berZ. eikön gamosa ilu xule ba, saxe] _ mar T lma didebelTaTvis RmerTis, wmin danebis gamosaxuleba, rom lebic Tayvaniscemis obi eqtebs Seadgenen. Qkos-i _ kondakTan erTad sakiTxavi grZeli muxli. gamoiyeneba daujdomel loc vebSic. ilUzia [fr. illusion mcdari warmodgena, cdomileba] _ 1. sinamdvilis damaxinjeba, mcdarad aRqma grZnobaTa mcdarobis Sedegad. optikuri i., moZraobis i. 2. ganuxorcielebeli imedi, ocneba. gadat. (wign.) iliuzia Scd. iluziOnist-i [fr. illusionnis te] _ msaxiobi, romelic fo kusebs (ix. fokusi2) akeTebs (sinon. mefokuse). iliuzionisti Scd. iluzOruli [laT. illusorius macdunebeli] _ (wign.) ilu ziis Sedegad gaCenili, moC venebiTi; macdunebeli, ga nuxorcielebeli. i. imedi, i. warmodgenebi. iliuzoruli Scd. iluminAtor-i [laT. illu minator gamnaTebeli] _ 1. ilu minaciis mowyobis spe cialisti. 2. rukebis, gegmebis, naxatebis ilu -208- gamferadebeli mxatvari. 3. gemis, TviTmfrinavis, kos mosuri xomaldis mrgva li fanjara, romelic her metulad aris daxuruli. iliuminatori Scd. iluminAcia [laT. illuminatio ganaTeba] – da iluminQreba [germ. illuminierem] – dekora tiuli sazeimo ganaTe ba sxvadasxva ferad (Seno be bisa, quCebisa). sadResaswaulo i. ¥ sailuminacio. s. gayvaniloba. iliuminacia, sailiu mina cio Scd. ilustrAtor-i _ mxatvari, ro melic suraTebs xatavs wignis, Jurnalisa da misT. iliustratori Scd. ilustrAcia [laT. illustratio] – 1. naxatebiT, suraTebiT ga formeba, dasuraTeba (wignisa, Junalisa; nawar moebis teqstebisa, am mniS vnelobiT ixmareba agreTve ilustrireba). `vefxistyaosnis” i. 2. TviT aseTi naxati, naxazi (teqstSi CarTuli, romelic nawarmoebis SinaarsTan aris dakavSirebuli). `vefxistyaosnis” i.-ebi. 3. risame dasamtkiceblad, asax snelad moyvanili Tval saCino magaliTi, ni muSi. ¥ sailustracio. leqsikonis s. frazebi. iliustracia, sa ilius t racio Scd. Qmam-i [arab. imâm win mdgomi] _ mahmadianTa sulieri wi nam ZRoli _ moZRvari. imanEntur-i [laT. imanens (immanentis)] _ sagnis, movle nis Sinaganad maxasiaTebeli, misTvis niSandoblivi, misi bunebidan gamomdinare. imQgrant-i [laT. immigrans (immigrantis) vinc Sesaxldeba] _ ucxoeli, romelic xang rZlivad dasaxlda ama Tu im qveyanaSi. imigrAcia da imigrQreba [laT. immigro Sevsaxldebi] _ ucxoelTa Sesvla ama Tu im qveyanaSi mudmiv sac xovreblad. ¥ saimigracio. s. kanonebi. imitAtor-i _ msaxiobi, ro melic flobs imitaciis (mniSv. 1) xelovnebas. imitAcia [laT. imitatio] _ 1. mibaZva, mimsgavseba visi me, risame xmisa, mixvra-moxv risa da sxv. 2. aranamdvili, magram nam d vils damsgavsebuli. -209 tyavis i., margalitis i. Qmij-i [ingl. image saxe] _ miznmimarTulad Seqmnili saxe. imperAtiv-i [< laT. imperativus brZanebiTi] _ 1. (gadat.) brZanebiTi kilo. 2. daJinebiTi, kategoriuli moTxovna; brZaneba. imperAtor-i [laT. imperator mbrZanebeli, sardali] _ 1. zogi qveynis monarqis (me fis) tituli. iaponiis i. 2. (ist.) Zvel romSi: mxedar TmTavris sapatio tituli. ¥ saimperatoro. s. dinastia. impEria [laT. imperium umaR le si xelisufleba] _ 1. mo narqiuli saxelmwifo, ro melsac saTaveSi impera to ri udgas. romis i., karlos didis i. 2. msxvili koloniuri sa xel mwifo. didi britaneTis i., ru seTis i. ¥ imperiuli. i. saxelmwifo, i. zraxvebi _ gaTiSe da ibatone. ¥ saimperio. s. gerbi. imperQal-i [fr. imperiale, im perialis < laT. saimperato imp ro] _ Zvelad omnibusis, di li Jansis meore sarTuli, sadac mgzavrTa dasajdomi adgilebi iyo gamarTuli. imperiAlizm-i [fr. imperi alisme < laT imperium xe li sufleba, Zalaufleba] _ qveynebis dapyrobisa da koloniebis (ix. ko lo nia, mniSvn. 1) SeZenis poli ti ka. ¥ imperialisturi. i. saxelmwifo, i. omi. imperiAlist-i _ imperia liz mis warmomadgeneli, mi si momxre. impQCment-i [ingl. impeachment gakicxva, braldeba] _ qvey nis prezidentis Ta nam de bo bidan gadayenebis pro ce dura konstituciis sa winaaRmdego moqme de bi saT vis. implantAcia [laT. in –Si da plantatio dargva, gadargva] _ 1. umaRlesi ZuZumwovari cxo velebisa da adamianebis Canergva saSvilosnos lor wo van garsSi. 2. igivea, rac transplan ta cia. impozAnturi [fr. imposant] _ (wign.) vinc, rac did STa beWdilebas axdens Tavisi SesaxedaobiT, garegnobiT. i. adamiani. imp -210- imponQreba [germ. imponieren] _ dadebiTi STabeWdilebis moxdena. Qmport-i [ingl. import] _ sa qonlis Semotana sazRvar ga reTidan (sapirisp. eqs porti). ¥ importuli. i.saqoneli. ¥ saimporto. s. SezRudvebi, s. baJi. importiuli Scd.. importQor-i [ingl. importer] _ piri an organizacia, ro me lic imports awarmoebs, ga nagebs. impotEncia [laT. impotentia uZlureba] _ mamakacis sqe sobrivi uZlureba; cvedno ba. impresArio [it. impressario] _ kerZo piri, romelic or ganizebas uwevs koncertebs, Teatralur warmodgenebs, calkeuli msaxiobebis gas trolebs. impresiOnizm-i [fr. impres sionnisme < impression STa beW dileba] _ mimarTuleba xelovnebaSi me-19 saukunis bolo _ me-20 saukunis da sawyisSi; cdilobda gad moeca mxatvris (mwerlis, mu sikosis) ufaqizesi su bi eqturi gancdebi, STabeW dilebebi. ¥ impresionistuli. i. mxatvroba (literatura, musika). impresiOnist-i _ impresio niz mis mimdevari. i. mxatvrebi. improvizAtor-i [it. imp rovisatore] _ improvizaciis ostati. ¥ improvizatoruli. i. niWi. improvizAcia [fr. impro visation < it. improvisazione] _ 1. leqsis, musikaluri na warmoebis da a.S. sa xel daxelod SeTxzva da misi maSinve Sesruleba (wi naswar moumzadeblad). 2. saxeldaxelod SeTxzu li da Sesrulebuli mxat vruli nawarmoebi (leqsi, musikaluri piesa da sxv.). brwyinvale i. ¥ improvizaciuli. i. leqsi, i. Sesruleba, i. saRamo-koncerti. Qmpuls-i [laT. impulsus] _ 1. (wign.) Sinagani miswrafeba, biZgi, rac iwvevs raime moq medebis Sesrulebas. nervuli i.-ebi. 2. (fiz.) moZraobis raode noba, rac udris sxeulis masisa -211- ind da siCqaris nam ravls. ¥ inisa. inasi, xna Scd. impUlsuri _ 1. impulsiT ga mowveuli. inaugurAcia [ingl. inauguara i. moZraoba. tion] – aSS-Si: axali pre zi den 2. visac midrekileba aqvs tis saxelmwifos sa TaveSi imoqmedos impulsis zegav ofi cialurad Cad go mis ce leniT. remonia, zeimi. i. pirovneba. ¥ sainauguracio. 3. (fiz.) eleqtrul impul s. mzadeba, s. RonisZi eba ni. seb Tan dakavSirebuli. i. generatori. Qndeqs-i [laT. index] _ 1. ri impulsiuri Scd. same sia, maCvenebeli, risame imunQtet-i [< immunitas (im CamoTvla. munitatis) ganTavisufleba axlad gamosuli wignebis i., saqonlis i. ra misgan] – 1. (medic). or ganizmis Seuvaloba Sxamis, 2. risame cifrobrivi an asoiTi maCvenebeli. dasnebovnebis mimarT; misi fasebis i., Sromis nayofi Tviseba – ar daavaddes ama erebis i., xelfasis i. Tu im gadamdebi sneule Qndigo [esp. indigo < laT in biT. dicus indiuri] _ muqi lur 2. (samarT.) ama Tu im pirov ji saRebavi nivTiereba, nebis xelSeuxebloba, maT romelsac qimiuri wesiT ze zogierTi kanonis ga uv iRe ben; winaT iRebdnen zo rcelebloba. gierTi tropikuli mce na di plomatQuri imunQ risagan. teti – di plomatiuri warmomadgenlis, misi binis indiElebi _ saerTo saxel wodeba tomebisa, romlebic xel Seuxebloba. Seadgenen amerikis mkvidr Qna [arab. hena] – 1. mowiTalomosaxleobas; amJamad Se yviTeli saRebavi,romelsac morCenili arian Crdi xmaroben Tmis, frCxilebisa lo da samxreT amerikis da sxv. SesaRebad. kon tinentis zog rai on 2. buCqi, romlis foTlebis Si [saxelwodeba war mod ganac amzadeben am saRe genilia kolumbis Secdomis bavs. ind -212- Sedegad, romelsac egona, sar geb loben; rac TiToe rom mis mier aRmoCenili uls exeba cal-calke; ker qveyana aris indoeTi]. Zo. ¥ indiuri. i. momsaxureba, i. midgoma. i. uZvelesi kultura. 3. calkeuli piris mier war indielebisagan unda ga var moebuli; Sesrulebuli CioT indoelebi (in doeTis arako leqciuri; ZiriTadi mo saxleoba), xo i. Sroma, i. meurneoba, sa lo indiurisagan _ induri cxovrebeli saxlebis i. (zedsarTavi sityvebisa in mSeneb loba. doelebi da indoeTi). individialuri Scd. indQvid-i [laT. individuum ga individUum-i [laT. individu nuyofeli] – (wign.) damo u um ganuyofeli, gan sa kuT kideblad arsebuli orga rebuli] _ (wign.) igivea, nizmi (cxoveli, mcenare): rac individi. calke adamiani, pirovneba individumi Scd. mecnierebaSi ixmareba ag indikAtor-i [laT. indica vuC reTve individuumi. veneb indicator maC ve nebeli] _ individuAlizm-i _ calke 1. (teq.) sa xel wo deba sxva piris interesebs dayeneba dasxva saxis xel sa wyo e sazogadoebis, koleqtivis bisa, romelTac iyeneben interesebze maRla. fizikuri sidideebis (mag. ¥ individualisturi. wne vis, datvirTvis da sxv.) i. fsiqologia. gasazomad. individializmi, individia 2. nivTiereba,romelic Seh yavT listuri Scd. xsnar Si masSi mim di na re pro individuAluri [< laT. in cesis ga mo sam J Rav neblad dividuum ganuyofeli] – 1. (mag., lakmusi, ro melic fers garkveuli individis dama icv lis mJa vas Tan an tu tes xasiaTebeli; rac calkeul Tan Seer TebiT). pirovnebas ganasxvavebs indiferEntizm-i _ indi fe sxve bisagan. rentu li, gulgri li, ga nur i. Taviseburebani, i. mona Ceveli da mo ki debuleba ra cemebi. imesadmi. 2. riTac erTpirovnulad indiferEntul-i [laT. indiffe -213- ine rens (indifferentis)] _ (wign.) mianoba] _ samanqano teqnikiT gulgrili, uintereso, ga aRWurvili safabriko-sa nurCeveli. qarxno mrewveloba. i. adamiani, i. toni, i. da mZime industria _ industria, mokidebuleba. romelic awarmoebs war indeferentuli Scd. moebis saSualebebsa da indoevrOpuli Enebi _ mo iara Rebs (sinon. mZime mrew naTesave enebis erT-erTi veloba). didi ojaxi, romelSic Se msubuqi industria _ in dis induri enebi (mag. hin dustria, romelic awar di, urdu), iranuli (mag. moebs farTo moxmarebis sparsuli, osuri), slavuri sag nebs (sinon. msubuqi (mag. rusuli, ukrainuli, Ce mrew veloba). ¥ industriuli. xuri, polonuri), romanuli i. qveynebi. (mag. portugaliuri, espa nuri, franguli, italiuri), industrialuri Scd. germanikuli (mag. germanuli, industrializAcia _ inglisuri,daniuri,Sveduri), msxvi li samanqano teqni kis berZnuli, somxuri da sxva danergva saxalxo me ur neo jgufis enebi. bis yvela dargSi. indoevropiuli Scd. qveynis i. indUizm-i [kreb.] _ induri re indUqcia [laT. inductio] _ 1. ligia _ brahmanizmis forma; lo gikaSi: azrovnebis me Seiqmna Sua saukuneebSi Todi _ kerZo faqtebidan, brahmanizmisa da budizmis cal keuli debulebebidan da axloebis Sedegad. zogadi daskvnis gamotana (sapirisp. deduqcia). indulgEncia [laT. indulgentia 2. (fiz.) raime gamtarSi eleq wyaloba] _ codvebis mi truli denis aR Z vra (mag ni te vebis sigeli, romelsac turi velis cvli le bebTan Sua saukuneebSi yidda ka dakav S irebiT). Tolikuri eklesia romis ¥ induqciuri. papis saxeliT. i. msjeloba, i. deni. indUsebi _ induizmis mimdev inErtuli [laT. iners (inertis)] rebi. _ umoZrao, umoqmedo, dune, indUstria [laT. industria saq ine -214- usicocxlo. i. adamiani. inErtuli aQrebi (gaze bi) _ airebi, romlebic sxva niv Tierebebs ar uerTdeba (he liumi, neoni, argoni da sxv.). inErtuli masAlebi _ be tonis Semavseblebi (qva, qvi Sa, xreSi da misT.). inertiuli Scd. inErcia [laT. inertia umoqme doba, uZraoba] _ sxeulis Tviseba _ SeinarCunos Ta visi uZraobis an Tanabari sworxazovani moZraobis mdgo mareoba, sanam gareSe Zala ar gamoiyvans am mdgo mareobidan. i.-is kanoni. ¥ inerciuli. i. moZraoba. invAlid-i [fr. invalide] _ adamiani, romelsac metnak lebad dakarguli aqvs Sromis unari (daSa vebis, avadmyofobis an moxuce bulobis gamo). omis i., Sromis i. invEntar-i [laT. inventarium aRwera] – yvela im nivTis, sagnis erToblioba, rac romelime dawesebulebis, sawarmos an organizaciis qonebasSeadgens. sasoflo-sameurneo i, sas kolo i. ¥ sainventaro s. davTari, s. romeli. inventarizAcia – inventaris aRwera. ¥ sainventarizacio. s. komisia. invErsia [laT. inversio gadasma] – 1. (lit.) winadadebaSi si tyvaTa Cveulebrivi rigis Secvla stilistikuri miz niT. 2. atmosferos haeris tempe raturis mateba (nacvlad klebisa) qvevidan zeda fe nebisaken. investQcia da investQreba [germ. investition < ing. invest dabandeba, Cadeba] – fu lis dabandeba, Cadeba ra ime saqmeSi; kapitalis grZel vadiani dabandeba ra ime sa warmoSi (upiratesad saz R vargareT). invEstori – piri, rome lic fuls abandebs, debs raime saqmeSi. reinvestQreba – [ix. re...]. ¥ sainvesticio. s. banki, s. programebi. invensticia, sainvensticio Scd. inTronizAcia [laT. in -Si -215da berZ. thronos taxti (me fisa)] _ axlad arCeuli patriarqis an papis taxtze ayvanis ceremonia (qarT. si non. aRsaydreba). intronizacia Scd. iniEqcia [laT. injectio Seg de ba] _ (medic.) mcire ra odenobiT samkurnalo xsna ris Seyvana kanqveS, kunTSi an venaSi (qarT. sinon. SeS xapuneba). ¥ sainieqcio. s. kabineti, s. nemsi. ineqcia, saineqcio Scd. inicQal-i [laT. initialis sa wyisisa] _ 1. Zvel xelna werebSi teqstis pirveli mTa vari aso, Cveulebriv, di di zomis da mxatvrulad ga formebuli. 2. saxelis an gvaris pirveli aso (xSirad ixmareba mr. ri cxvSi _ inicialebi). iniciAtiva [fr. initiative < initiare dawyeba] _ 1. Taosnoba raime saqmeSi. 2. saWiro momentSi damo ukidebeli aqtiuri moqme de bis unari. i. gamoiCina. ¥ iniciativiani. i. adamiani. ¥ sainiciativo. s. jgufi. ink inciativa, inciativiani, sainciativo Scd. iniciAtor-i _ piri, romel mac iniciativa gamoiCina; wamomwyebi, moTave risame. sasargeblo saqmis i. inciatori Scd. iniciAcia [laT. initiatio sai dumloebaTa Sesruleba] _ pirvelyofil sazoga do ebaSi: Wabukebis gandobis, dalocvis ceremonia, ris Semdeg isini iTvlebodnen dasrulebul mamakacebad. inkasAtor-i _ Tanamdebobis piri, romelic organiza ci ebisagan iRebs fuls bankSi Sesatanad. Qnkaso [it. incasso] _ (finans.) saTanado dokumentebis wardgeniT fulis miReba mrwmuneblis davalebiT. Qnkebi _ indielebi, romlebic cxovrobdnen Tanamedrove perus teritoriaze; me-15 s-Si maT Seqmnes maRali kultura da saxelmwifo (in kebis saxelmwifo); 1532 w. isini dai pyres espa nelma dampyroblebma (konkista dorebma). inkvizQtor-i [laT. inquisi tor] _ 1. episkoposi, ro mel sac romis papisgan (Sua ink -216- sa ukuneebis espaneTSi ki me moCeka] _ 1. kvercxebidan fisgan) dakisrebuli hqon wiwilebisa da misT. gamo da sarwmunoebriv sakiTxTa Ceka inkubatorebSi (am mniS gamoZieba. vnelobiT ixmareba agreTve 2. (gadat.) adamiani, romelic inkubireba). ukiduresad sastikad ep 2. (medic.) avadmyofobis fa y roba visme, tanjavs, awva ruli periodi – dasnebov lebs mas. nebis momentidan da a vade ¥ inkvizitoruli. bis pirveli simp tomebis i. dakiTxva. gamoCenamde. inkvizQcia [laT. inquisitio ga inkubacQuri (an: sain mo Zieba] _ 1. me-13-19 s.-Si: ro kubAcio) perioduli – 1. mis papis mier daarsebuli Canasaxis kver cxSi gan viTa ka Tolikuri eklesiis sasa rebisTvis saWiro dro.. marTlo-policiuri orga 2. (medic.) igivea, rac inku nizacia, romelic ukiduresi bacia. si sastikiT uswordeboda inovAcia [laT. inovatio ganax eretikosebs. leba] – (lingv.) axali war 2. (gadat.) tanjva, wameba, monaqmni, axali movlena wva leba. ena Si. ¥ inkviziciuri da sain kvi inJQner-i [fr. ingenieur] – umaR zi cio. lesi teqnikuri ga naT lebis i. (s.) sasamarTlo. mqone piri; teqnikis ama Tu inkOgnito [laT. incognitus im dargis specialisti. ucnobi] _ piri, romelic i.-konstruqtori, avto i; ma lavs Tavis vinaobas da mSenebeli i, samxedro i. sxvis saxels atarebs. i.‑ga momgonebuli. inkOgnitod _ Tavisi vi ¥ sainJinro. naobis gaumJRavneblad. s. saqme, rTuli s. nage i. mogzauroba. boba. inkubAtor-i [< laT. incubo, ¥ inJinrisa. incubare gamovCek] _ aparati inJinerisa, inJeneri, sain kvercxidan wiwilebis xe Jinero, sainJenero Scd. lovnurad gamosaCekad. insignQeb-i [laT. insignia (mr.)] inkubAcia [laT. incubatio ga – umaRlesi xelisuflebis -217(mefis, umaRlesi magist ratis, imperatoris) niS nebi – porfiris samosi, maRal yeliani wiTeli fexsac meli, spilos Zvlis taxti, kverTxi da sxv. insinuAcia [laT. insinuatio] – monaWori visime saxelis gasatexad; ciliswameba. inspEqtor-i [laT. inspector ze damxedveli] – Ta nam debobis piri, rome lic zedamxedvelobs da kontrols uwevs daqvemde barebul organoebsa da pi rebs. safinanso i; ganaTlebis gan yofilebis i. ¥ sainspeqtroro. s. Semowmeba. inspEqcia da inspeqtQreba [laT. inspectio daTvaliereba] – 1. ra ime dawese bulebis, or ganizaciis an vi sime moq me de bis sisworis Semowmeba ze damxedvelobis an ins t ruq tirebis wesiT. skolis i. gauwies. 2. zedamxedvelobis organo ebi. saavtomobilo i., sani ta ru li i. ¥ sainspeqcio. s. komisia, s. daTvali ere ba. ins inspirAcia [laT. inspiratio] – da inspirQreba – visime Segu lianeba, waqezeba. instAncia [laT. instantia uSu alo siaxlove] – erTmaneTis daqvemdebarebuli saxel mwifo mmarTvelobis, sam xedro, sasamarTlo da sxv. organoebis calkeuli sa fexurebi. pirveli i., umaRlesi i. instilAcia [laT. instilatio] – (medic.) CawveTeba (wamlisa, siTxisa). Qnstinqt-i [< laT. instictus gan zraxva] – 1. cxoveluri organizmis Tandayolili mid rekileba mizanSewonili, mag ram aracnobieri moq me debisadmi. Tavdacvis i. 2. (gadat.) mixvedris unari, al Ro. i.-iT mixvda. ¥ instinqturi – nebisgan damoukidebeli. i. moZraoba. instiqti, instiqturi Scd. instQtut-i [< laT. institu tum danawesebi ram, dawe sebuleba] – 1. zogierTi umaR lesi saswavleblisa da samecniero-kvleviTi da wesebulebis saxelwo deba. pedagogiuri i., enaTmecni ins -218- e rebis i. 2. (wign.) uflebriv normaTa er Toblioba, romelic awes rigebs garkveul sferoSi sazogadoebriv urTierTo bas. qorwinebis i., preziden tis i. ¥ sainstituto (mniS. 1-Tvis). saerTo s. Sekreba. instrUment-i [laT. instrumen tum] – 1. raime samuSaos Se sasrulebeli iaraRi. qirurgiuli i. 2. sxvadasxva saxis sakravi. musikaluri i.-ebi. ¥ instrumentuli da sain s t rumento. s. foladi, s. qarxana, i. ansambli, i. (s.) musika. instrumentaluri Scd. instrumentAlist-i – raime musikaluri instrumentis dam kvreli musikosi. instrUqtor-i [laT. instructor momwyobi] – 1. Tanamdebobis piri, romelsac evaleba drodadro Seamowomos mi sadmi daqvemdebarebuli or ganizacia – dawesebulebani, pirebi. 2. piri, romelic raime spe ci alobas, ostatobas as wav lis. curvis i., avtoskolis i. instrUqcia [laT. instructio da rigeba] – saxelmZRvanelo miTiTebani; risame Sesas ruleblad saWiro wesebis kre buli. usafrTxoebis teqnikis i. insUlin-i [laT. insulinum] – kuWqveSa jirkvlis hormo ni; iyeneben diabetisa da zogi sxva daavadebis sam kurnalod. Qnsult-i [< laT. insulto vxti] – (medic.) tvinSi sisxlis mimoqcevis mkveTri darRveva, rasac Tan sdevs uecari gu lis wasvla da dambla. inscenQreba [laT. in-ze da scena scena] – 1. ra i me li teraturuli na war mo e bis (romanis, mo Tx robis...) ga dakeTeba scenaze da sad g me lad. ilia WavWavaZis `oTaraanT qvrivis” i., daviT kldiaS vilis `samaniSvilis dedi nac vali”.-s i. 2. gadat. (wign.) risame mo wyoba, gaTamaSeba visame mo satyueblad, Tvalis asax vevad. Cxubis i., omis i. intEgral-i [< laT. inte ger mTeli] – (maTem.) mTe li sidide, romelsac ga ni xilaven rogorc Tavisi -219usasrulod mcire lebis jams. ¥ integraluri. nawi int ralis povna. 2. (wign.) erT mTelad qceva, gaerTianeba,SeerTeba (raime nawilebisa). integ rAluri ARricxva – maTematikis dar gi, rome 3. (lingv.) enaTa (dialeq tTa) lic Seiswavlis ga nusaz daaxloeba ur Ti er T gav Rvreli an gan sazRvruli lenis Sedegad. integralis Tvisebebsa da intEleqt-i [laT. intellectus] – misi gamoyenebis ares. adamianis azrovnebis unari, integrAluri ganto lE gonebrivi ganviTarebis do bebi – (maTem.) gantolebebi, ne; Wkua, goneba. rom lebic ucnob funqciebs didi i.-is mqone axalgaz rda. Se icaven integralis niSnis ¥ inteleqtualuri. SigniT. i. pirovneba, i. unari, i. integrAluri geomEt Sroma. ria – maTematikis dargi; Seis wavlis wertilebis, intelQgent-i [laT. intelligens (intelligentis) mcodne, mo az wi rebis, sib rtyeebis... zo rovne] – inteligenciis war gi erT ricxobriv ma xasi momadgeneli; ganaTlebuli, aTeblebs, romlebsac ga Segnebuli, kulturuli moTvlian in tegrirebis ada miani; sa SualebiT ¥ inteligenturi. integrAluri sqEma (an: i. garegnoba, i. qceva. mikrOsqema) – mikro-mi intelgenti, intelegentu ni aturuli mowyobiloba, ri, intiligenti, intligen rom lis elementebi (an maTi turi, intilgensi, intli nawili) erTmaneTTan eleq genturi Scd. truladaa SeerTebuli da inteligEncia [laT. intelligen konstruqciulad ganu yo tia mixvedriloba] – gonebri fe lia. vi aRqmis unary. gonebrivi integrAcia [laT. integratio SromiT dakavebuli ada mi aRdgena] da integrireba anebi, romelTac aqvT spe [germ. integriren] – 1. (maTem.) cialuri momzadeba mec ni mo cemuli funqciis integ erebis, teqnikis, kultu ris int -220- sferoSi. SemoqmedebiTi i. intEndant-i [fr. intendant] – samxedro mosamsaxure, ro melsac abaria SeiaraRe bu li Zalebis momaragebis saq me. polkis i. ¥ saintendanto. s. samsaxuri, s. akademia. intensQur-i [fr. intensi < laT. intensio, daZabuloba] – 1. daZabuli, gaZlierebuli. i. Sroma, i. datvirTva. 2. ukeTesi Sedegis, nayofi e re bis momcemi. i. samecniero Sroma. intensifikAcia [fr. intesifi cation] – (wign.) risame qceva ufro intensiurad (ix. in tensiuri, mniS. 2). warmoebis i., soflis me urneobis i. inter... [laT. inter] – pirveli Semadgeneli nawili rTuli sityvebis mniSvnelobiT `in ternacionaluri”. intervidenie, internaci o nalizmi. intEres-i [laT. interest mniS v neloba aqvs, mniS vnelova nia] – 1. mogeba, sargebeli. aTprocentiani i. 2. risame gagebis, gacnobis. Seiswavlis survili; cno bismoyvareoba. i. aRZvra, ambavma i. ga mo iwvia. 3. mizani, miswrafeba, mo Txov nileba. erovnuli i.-ebi, visime i.ebis damcveli. ¥ saintereso (mniS. 1-isaT vis). s. wigni, s. azri, s. pirov neba. ¥ uintereso (uary. z. s.). u. kinofilmi, u. saubari. intErval-i [laT. intervallum] – 1. manZili, sivrce or sa gans Soris. 2. drois Sualedi. xuTwuTiani i. intErvent-i – intervenciis monawile an organizatori; dampyrobi. intervEncia [laT. interventio] _ erTi an ramdenime saxel mwifos Careva romelime qveynis saSinao saqmeebSi. samxedro i. intErviu [ing. interview] – po litikuri,sa zo ga do moRvawis, cnobi li pirovnebis sa u bari JurnalistTan, ko res pon dentTan – presaSi ga mosaqveyneblad, radioTi, televiziiT gadasacemad. i.-s aReba, i.-s micema. intervQuer-i [ing. interiewer] – -221(wign.) Jurnalisti,romelic vinmesgan iRebs intervius. interQer-i [fr. interieur Siga, SigniTa] – 1. (arqit.). Se nobis SigniTa nawili, ar qiteqturulad da mxatvru lad gaformebuli. 2. naxati, romelzedac asa xu lia Senobis SigniTa na wili. 3. cxovelis Sinagani age bu leba. intermEdia [it. intermedio sa Su aledo] – dramatul an sa opero nawarmoebSi Car Tuli patara scena, Cveu leb riv komikuri xasiaTi sa. intErmeco [it. intermezzo] – (mus.) mcire musikaluri piesa, zogjer damoukidebeli sa orkestro nomeri operaSi. Qntern-i [laT. internus Si nagani, SigniTa] – 1. same dicino institutis stu denti, romelsac sruli kursi aqvs damTavrebuli da di plomis miRebamde er Twlian praqtikas gadis klinikaSi, saavadmyofoSi. 2. eqimi, romelic 2-3 wliT movlinebulia rome lime sam kurnalo dawesebuleba Si kvalifikaciis asa maR leb lad. int intErnat-i [< laT. interinus Sinagani, SigniTa] – 1. sko la, sadac moswavleebi cxov roben kidevac (sxvanairad: skola-internati) i.-Si swavlobs. 2. saswavlo da we se bu lebas Tan arsebuli sa er To sa cxovrebeli mos wav leebi saT vis. skolis i. internAtura [< laT. inter nus Sinagani, SigniTa] – kursdamTavrebul eqimTa (romelime samkurnalo da wesebulebaSi) staJireba, rom lis mizania codnis srul yofa, specializaciis gaRrmaveba. internaciOnal-i [fr. inter nationale] – 1. memar cxe ne mi marTulebis sa erTa Soriso gaerTianeba. socialisturi i. 2. frangi kompozitoris pier degeiteris (XIX s.) simRera, komunisturi partiis himnad aRiarebuli. internacionAlQzm-i [fr. in ternationalisme] – yvela xal xis Tavisuflebisa da Ta nas wo robis dacva, brZo la So vi nizmisa da na ci onalizmis winaaRmdeg. internacionAluri – sxva int -222- dasxva erovnebis xalxebis kuTvnili; sxvadasxva xal xis warmomadgenlisgan Sem dgari (qarT. sinon. saerTa Soriso). i. sityvebi, kosmosuri xo maldis i. eki paJi. intErnet-i [ing. inter Sori si da net qseli] – msof lio ganfenilobis kompi u teruli qseli. romelSic SesaZlebelia informaciis Senaxva an moZieba calkeul personalur kompiuterTa satelefono qselTan Seer Tebis saSualebiT. internQreba [< laT. in ternus Sinagani] – 1. ne it raluri saxelmwifos xe lisuflebis mier ga na i araReba da dakaveba meo ma ri mxareebis samxedro na wilebisa, romlebic am qvey nis teritoriaze Se vid nen. 2. meomari saxelmwifos xe lisuflebis mier mis te ritoriaze mcxovrebi mtruli saxelmwifos moqa laqeebis dakaveba da maTTvis Tavisuflebis aRkveTa omis damTavrebamde. interpelAcia [laT. interpel latio Sewyvetineba si tyvisa] – parlamentis deputatis (wevris) werilobiTi Seki Txva mTavrobisadmi raime saq mis an faqtis Taobaze. intErpol-i [ing. interpol] – sisxlis samarTlis poli ciis saerTaSoriso orga ni zacia. interpretAtor-i – (wign.) pi ri, romelic risame in terpretacias iZleva; ganmmartebeli. interpretAcia [laT. inter pretatio] – da in terpre tQ reba [germ. interpretieren] – (wign). 1. risame azris axsna, ganmarteba. kanonis i. 2. Taviseburi SemoqmedebiTi Sesruleba raime mxatvruli an musikaluri nawarmoebis, rolisa msaxiobis, Sem sr u lebeli – musikosis mier. beThovenis me-9 simfoniis axali i. interferEncia [laT. inter Soris da ferens (ferentis) mata ri, gadamtani] – 1. (fiz.) bge riTi, sinaTlis an eleqtruli talRebis urTierTgaZliereba an urTierTSesusteba er Tma neT ze damTxvevis dros. sinaTlis i., bgeris i. 2. yovelgvari zeddeba, ga daxlarTva. -223- intQmuri [fr. intime < laT. inf daZabuli gan viTareba ro manSi, dramaSi. intimus yvelaze Rrma, Si rTuli i. nagani] – 1. adamianis grZno bebTan, sulier sam intrQgan-i [fr. intrigant] – pi ri, romelic intrigebs yarosTan, siyvarulTan da (ix. intriga, mniS. 1) awyobs, kav Sirebuli; uaRresad pi mimarTavs. ra duli. ¥ intriganuli. i. urTierToba, i. Tema. i. gamoxdoma. 2. Sinauruli, megobruli, gu introspEqcia [< laT. intro liTadi. spectio vixedebi SigniT] – i. saubari. (fsiq.) adamianis mier uSu intonAcia [it. intonazione < alod Tavis cnobierebis laT. intono xmamaRla warmov mdgo mareobaze dakvirveba; Tqvam] – 1. metyvelebis rit TviTdakvirveba. mul-melodiuri wyoba, xmis intuQcia [laT. intuitio Wvre awev-daweva warmoTqmisas. kiTxviTi i. ta] – mixvedra, Sor sm W v re 2. warmoTqmis manera, rome teloba, uSualo, sti qiuri lic mTqmelis grZnobas ga grZnoba, romelic emyareba moxatavs. adrindel gamocdilebas; 3. (mus.) Sesrulebis sizuste, al Ro. i.-is mqone adamiani. bgeris siwminde (simaRlis ¥ intuiciuri. mixedviT). i. SegrZneba. intoqsikAcia [laT. in -Si intuitiuri, intuituri da berZ. toxikon Sxami] – or Scd. ganizmis mowamvla Sxamiani Qnfant-a [esp. infanta] – infanti nivTierebiT (toq sinebiT). qali. Qntriga [fr. intrigue] – 1. fa ru li saZraxisi moqmedeba, Qnfant-i [esp. infante] – es paneTsa da portugaliaSi xrikebi raime miznis mi (monarqiuli mmarTvelobis saRwevad. dros): ufliswulis titu i.-ebi mefis karze, i.-ebis li. mowyoba. 2. (lit.) siuJetis gan sakuT Qnfarqt-i [laT. infarctus ga rebulad dax larTuli da tenili, gavsebuli] – sis inf -224- x lis miwodebis Sewyveta arteriebis Seviwroebis an maTi dacobis Sedegad. gulis kunTis i. infaqti Scd. infernAlur-i [laT. infernalis] – (wign.) jojoxeTuri. dabeWdo Tabaxis naxevars. informAtika [fr. informati que, germ. informatik] – dis ci p lina, romelic Seiswavlis samecniero informaciis struqturasa da zogad Tvi sebebs, agreTve mis da muSavebas, gadacemas da infernAluri mkiTxAoba gamoyenebas adamianis – qiromantiis, nekromantiis, saq mianobis sxvadasxva sfe spi ritizmis, jadoqrobis, roSi personaluri kom pi u al qimiis da misT. saerTo terebis saSualebiT. saxelwodeba. infEqcia [< laT. infectio] – informAtor-i – piri, rome lic informacias iZleva; da avadebis gamomwvevi mik cno bebis mimwodebeli. robebis SeWra organizmSi. ¥ infeqciuri. informAcia [laT. informatio] i. daavadeba, i. saa vad myo – 1. cnoba, Setyobineba raime fo. mom xdari ambis, visime, ri sa infinQtiv-i [laT. infinitius] me mdgomareobis Sesaxeb. – (gramat.) zogierT enaSi: sagazeTo i. zmnis ganusazRvreli for 2. cnobebi garesamyaros da ma. masSi mimdinare procesebis rus. читать, писать. Sesaxeb,romlebsac aRiqvams adamiani an specialuri mo inflAcia [laT. inflatio gaberva] wyobiloba. – qveyanaSi qaRaldis fuls i.-is nakadi, i.-s Teoria. gaufasureba imis gamo, rom ¥ informaciuli da sain mimoqcevaSi gamoSvebulia for macio. ima ze meti, rac saWiroa sa i. (s.) cnoba, i. (s.) biu le qonelbrunvis mo Txov ni le teni, s. biuro. biT. infliacia Scd. infrAbgera [laT. infra in-fOlio [laT. in folio < qveS, qve] – (fiz.) dabali in-Si da folium furceli] – sixSiris rxevebi (wamSi gamocemis (wignis, Jur na 20-ze naklebi), romlebsac lis) formati, rac udris ada mianis smenis organo -225- iod ingalatori Scd. infrastrUqtura [laT. inf inhalAcia [laT. inhalo Se ra qveS, qve da struotura age visunTqav] – (medic) zeda buleba] – 1. meurneobis im sasunTqi gzebis mkurna dargebis kompleqsi, rom loba airad, orTqlad qce le bis emsaxureba samrew ul an gafrqveul samkur velo da sasoflo-sa me ur nalwamlo nivTierebaTa neo war moeba. SesunTqviT. qalaqis i., i.-is ganvi Ta ingalacia Scd. reba. Qoga [< sanskr. joga. Seer 2. (samx.) zurgis nageboba Teba, azrTa mokreba, Wvreta, Ta kompleqsi, romelic uz ganWvreta] – 1. induri re runvelyofs SeiaraRebul ligiur-filosofiuri moZ jarebis moqmedebas. Rvreba, romelic amtkicebs, ¥ infrastruqturuli. rom TviTWvretis da TviT i. obieqtebi. gve mis gziT SeiZleba ze infrawQTeli [laT. infra qveS, bunebriv ZalebTan, RvTa qve]: infrawiTeli sxivebi ebasTan SeerTeba. (gamosxiveba) – grZeltal iogi Scd. Rovani eleqtromagnituri 2. fizikuri varjiSebis sis gamosxiveba,romelic TvaliT tema. ar Cans, speqtrze optikursa ¥ ioguri. da radiotalRebs Soris i. varjiSi. mdebareobs. iOgurt-i [ing. yoghurd < Turq. infuzOria [< laT. infusus ra yogurd] – mawoni xilis wve meSi CaRvrili] – umartivesi nis danamatiT. (erTujrediani) cxoveli, Qod-i [berZ. ioeides iisferi] – ro melic cxovrobs mtknar 1. mZafri sunis mqone muqi da mlaSe wylebSi (Sdr. nacrisferi (ruxi) qimiuri ame ba). elementi – kristaluri Qncest-i [laT. incestus] sis niv Tiereba; moi poveben um xlis aRreva. Tav resad zRvis wyalmce na incidenti Scd. reebidan. inhalAtor-i – inhalacii i.-s kristalebi saTvis saWiro xel sawyo. 2. es nivTiereba, spirtSi gax ver aRiqvams. ion -226- s nili; iyeneben me dicinaSi rogorc sadezinfeqcio sa Su alebas. Qon-i [berZ. ion mimavali] – (fiz.) damuxtuli atomi ana tomTa jgufi, romelSic er Ti an ramdenime eleqtroni normaze meti an naklebia. ionizAcia – 1. (fiz.) ionebis warmoqmna. 2. (medic.) samkurnalo niv Ti erebis Seyvana sxeulSi ionebiT, romlebic war mo iqmneba am nivTierebaSi eleqtrodenis gavliT. ionOsfero – atmosferos ze da nawili (100-dan 400 km-mde simaRleze), romelic Se icavs mniSvnelovani ra odenobiT ionebsa da Ta visufal eleqtronebs. i pOdrom-i [berZ. hippodromos < hippos ncxeni da dromos sarbieli; rbola] – spe ci alurad mowyobili ad gili cxenosnobaSi Sesa jibreblad. hi podromi Scd. i pOTeka [berZ. hipotheke gi rao, windi] – 1. sesxi, aRe buli uZravi qonebis dagi ra vebiT. 2. TviT dagiravebuli uZravi qoneba. i pOstas-i [berZ. hipostasis pi rov neba, arsi] – 1. (filos.) individualuri, realurad arsebuli ram; arsi (termini SemoiRes aristoteles mim devrebma). 2. qristianul moZRvrebaSi: samebis TiToeul pioni (qris tianuli dogmatis mi xedviT sameba Sedgeba sa mi i.-isgan: `mamisa”, `Zisa”, `su liwmindisagan” - `ma maRmerTi”, `Ze-RmerTi”, `suli wminda”). i poqOndria [berZ. hipochon] – avadmyofuri Si Si, ga mow veuli Tavis janmr Te lo ba Si daeWvebiT. Qprit-i [< kreb. fr.] – momwam vleli nivTiereba, mdogvis sunis mqone. iradiAcia [< laT. irradio Suqs gamovcem, gamovasxiveb] – 1. (fiz.) optikuri movlena, rodesac naTeli sagnebi bnel fonze ufro didad Canan, vidre sinamdvileSi arian. 2. (medic.) tkivilis Segr Znebis gavrceleba nat ken ubans an organos da Sore bul nawilakSi. 3. (fiziol.) aRgznebis an Sekavebis procesis gavr celeba centralur nervul -227sistemaSi. iracionAlur-i [laT. irro ist Qsida da Qzida [berZ. Isis (Isidos) < (egvi pt.) egvi p tionalis ugunuri] – (fi tur miTologiaSi: nayofi los.) kanonzomierebas erebisa da dedobis mfar mok lebuli da amitom gone veli qalRmerTi, egvi ptis bi saTvis miuwvdomeli, lo yvela faraonis RvTaebrivi gikis cnebebiT auxsneli. mSobeli; warmodgenili hyav d aT ZroxisTavian qa ireAlur-i [laT. irrealis] – si lad. namdvileSi ararsebuli; ararealuri. Qslam-i [arab. islam Tavis Se wirva, morCileba ala irigAcia [laT. irrigatio] – 1. hisadmi] – msoflioSi miwis xelovnuri rwyvis erT-erTi yvelaze uf ro gav Ro nisZiebaTaA sistema. 2. (medic.) wyliT an sam kur rcelebuli mahma di anTa re nalo xsnarebiT morwyvaligia (sinon. mus li ma noba). mo bana WrilobaTa an Rru ¥ islamuri. organoTa (piris, cxviris, i. respublika. swo ri nawlavis da sxv.). ismailQtebi [Siitebis meS ¥ sairigacio. vi de mamis – ismailis sa s. nagebobani, s. arxi. xelidan] – (muslim.) Si Qris-i [< berZ. iris cisartyela] ituri seqtis mimdevrebi, – 1. (ant.) Tvalis feradi gamoirCevian mamisadmi mor garsi. CilebiT. 2. erTgvari yavisferi pata istablQSment-i [ing. istab ra kanfeti oTxkuTxa kve lishment] – xe li suf lebisa re bis saxisa. da mmarTvelobis mTeli 3. (botan.) zambaxi. sis tema. Qrit-i [< berZ. iris Tvalis fe istEria [< berZ. hystera saSo] radi garsi] – (medic) Tva – funqciuri nervul-fsiqi lis feradi garsis anTeba. kuri daavadeba; axa si a Tebs irOnia [berZ. eirōneia] – fa tirili, sicili, krunCxvebi ru li, odnav SesamCnevi da agreTve fsiqikis Segr Z cinva. no badobis da misT. sxva ¥ ironiuli. dasxvagvari moSlisa. i. Rimili. ist istOria -228- [< berZ. historia] – 1. sinamdvile mis gan vi TarebaSi. kacobriobis i. 2. mecniereba adamianTa sa zo gadoebis ganviTarebis Sesaxeb. saqarTvelos i., i. iwyeba Su meridan (semiuel noa krameri), Sua saukuneebis i. 3. mecniereba codnis raime dargis ganviTarebis Se saxeb. Teatris i., musikis i., re li giis i., filosofiis i. istorQuli – 1. vinc, rac nam dvilad iyo, arsebobda i. pirovneba, ieso qriste – i. pirovneba, i. procesi, i. faqti. 2. istoriisaTvis mniSvn e lovani, istoriaSi Se suli. i. Zeglebi, i. TariRi. 3. rasac safuZvlad udevs is toriul ambebi. i. romani. 4. rac movlenebs Seiswavlis, maTi Tanmimdevruli gan vi TarebiT. i. gamokvleva, i. geo gra fia. saistorio (mniS. 2-isaTvis) s. sazogadoeba. istoriogrAfia [berZ. historia da grapho vwer] – mecniereba, romelic swavlobs ada mi anTa sazogadoebis Se sa xeb istoriuli codnis gan vi Tarebasa da saistorio wyaroebs. iUan-i [Cin.] – CineTis respub likis fulis erTeuli. iUbile [laT. jubilaeus (annus) < Zv. ebr. (qeren hayōßē cxvris rqa) saiubileo (we li)] – calke piris moR va weobis, dawesebulebis, organizaciis arsebobis romelime wlisTavi; aseT wlis TavTan dakavSirebuli zeimi. msaxiobis i., univer si te tis i. ¥ saiubileo. s. TariRi, s. saRamo. ¥ iubilesi. iubilisa, iubilei Scd. iudAizm-i – iudevelTa re li giuri sistema. iudevEleb-i – pirvelad: iude is (Zveli palesti nis) mcxov reb ni; Semdeg: saer Tod eb raelebi [bibliu ri patri arqis iudas saxe lis mixedviT, romelic iT vle ba iudevelTa miTiur wi nap rad]. iuvElir-i [holand. juwelier] – oqro-vercxlisa da Zvir fasi qvebisgan samka u le -229bis, fufunebis sag nebis da mamzadebeli os tati; aseTi nivTebiT mo vaWre (qarT. si non. oqromWedeli). ¥ siuveliro (qarT. sinonim. saoqromWedlo). s. nawarmi, s. maRazia. iulQusis kalEndari,iulQ usis welTARricxva [laT. julianus] – welTaRricxvis sistema (`Zveli stili”), Se moRebuli iqna 46 wels Cvens welTaRricxvamde romis im perator iulius keisris dros; moqmedebda `axali stilis” SemoRebamde (ix. grigorianuli). iuliosis .... Scd. Qumor-i [ing. humor] – 1. uwyi nari xasiaTis damcinavi da mokidebuleba ra imesadmi. i.-s grZnoba, i.-T lapa ra ki. 2. xelovnebaSi: risame ga mo xatva sasacilod, ko mi kurad. i. da satira, i.-is ganyo fi leba gazeTSi. ¥ iumoristuli. i. Jurnali. zogjer ixmareba – humori, humoristuli. iumOreska [germ. humoreske] – iumoriT gamsWvaluli pa tara mxatvruli nawarmoebi iun (moTxroba, musikaluri pi esa). iumOrist-i – iumoristuli na warmoebis avtori. zogjer ixmareba – humo risti. Qunga [germ. junge biWi, ymawvi li] – (zRv.) 1. biWi, romelic gemze emzadeba matrosad da swavlobs zRvaosnobas. 2. zogi qveynis flotSi; um ciresi matrosi. ¥ iungisa. iungasi Scd. iuniOnebi [ < germ. junior axal gazrduli, Wabukuri] – Wabuki sportsmenebi (18-20 wlisa). iUnker-i [germ. junker] – (ist.) 1. feodalur prusiaSi: msxvi li miwaTmflobeli aznauri, memamule. 2. mefis ruseTSi: saSualo samxedro saswavleblis mos wavle, romelic ofic rad emzadeboda. ¥ iunkrisa; mr. iunkarebi. iunkerisa, iunkerebi Scd. iUnona [laT. juno (junonis)] – romaul miTologiaSi: mTva ris, cisa da miwis qal RmerTi, qorwinebisa da da badebis mfarveli; iT vle ba iupiteris meuRled (ber Znul miTologiaSi mas Se iup -230- esabameba hera). Sekrulebebi, gamovides sasamarTloSi mosarCled iupQter-i [laT. jupitr] – 1. an mopasuxed da sxv. ro maul miTologiaSi: cis, sinaTlisa da wvimis iurisdQqcia [laT. juridictio] RmerTi, uzenaesi RvTaeba – 1. sasamarTlo saqmis war (berZnul miTologiaSi mas moebis ufleba (qarT. sinon. Seesabameba zevsi). gansjadoba). 2. (ist.) mzis sistemis yve 2. saxelmwifos te ri to ri laze didi planeta, mzidan uli samarTlebrivi sfero, rigiT mexuTe, hyavs 12 Ta romelzedac vrceldeba nam gzavri. aseTi ufleba. saxelmwifos i. mis te ri QurT-i [Turq. jurt] – centra to r iaze. lur da Sua aziis xal xeb Si: gadasatani sacxov iuniskOnsult-i [laT. juris consultus] – iuristi, ro mel re beli – quCis karavi sac abaria uflebrivi ko nusis an naxevarsferos sakiTxebis gadawyveta dawe moyvanilobisa sebulebaSi da gamodis mi iuridQuli [laT. juridicus si interesebis damcvelad sa samarTlosi] – rac da sasamarTloSi an arbitaJSi kav Sirebulia uflebriv, da misT. sa marTlis normebTan, am iuriskonsuli Scd. normebis Seswavla-ga moye iurisprudEncia [laT. ne basTan. juris prudentia samarTalze iuridQuli konsul tA zrunva] – 1. iuri di ul mec cia – advokatTa kolegiis nierebaTa er Tob lio ba; gan yofileba, romlis moR (qarT. sinon. sa m ar T al vawe obaa mo sax leobisaTvis mcod neoba). dax marebis gaweva samarT 2. iuristTa profesiuli moR leb liv sakiTxebSi. vaweoba, sasamarTlo praq iuridQuli pQri – or tika. ga nizacia an da wesebuleba, nie ro melsac SeuZlia flob iUrist-i – iuridiul mec rebaTa specialisti (qarT. des qonebas, ikisros val sinon. samarTalmcodne). de bulebani, dados xel iustQcia [laT. justitia samar -231Tlianoba, kanoniereba] – 1. marTlmsajuleba, sa samarT lo warmoeba. 2. sasamarTlo dawesebule baTa sistema, sasamarTlo uwyeba. i.-is saministro. Qqedne [berZ. echidna] – 1. kver cxismdebeli ZuZumwovari cxoveli. 2. erTgvari Sxamiani gveli avstraliaSi. iqTiolOgia [berZ. ichtnys Tevzi da logos moZRvreba] – zoologiis nawili, rome lic Tevzebs Seiswavlis. ixTiologia, ixtiologia Scd. Qqs-i [laT. aso X] – 1. laTinuri anbanis bolodan mesame aso X-is saxeli; maTematikaSi ixmareba ucnobi sididis aRsaniSnavad igreksa (y) da zetTan (z) erTad. 2. zogjer ixmareba iseTi vi sime saxels nacvlad ro melic ucnobia an romlis dasaxelebac ar undaT. iRUmen-i – marTlmadidebeli monastris winamZRvari, ber Ta wodeba. iSEmia [berZ. ischô vikaveb, vi Wer da hiama sisxli] – (medic.) adgilobrivi sis kab xlnakleboba, rac gamow veulia mkvebavi arteriis dacobiT an daviwroebiT. QSTar-i – aqadur (asiriulbabilonur) miTologiasa da religiaSi: mTavari RvTa eba – nayofierebisa da xorculi siyvarulis, agreTve omisa da SuRlis qal RmerTi (Seesabameba fi nikiur astartes). iSQas-i [berZ. ischias barZayis tkivili] – sajdomi nervis anTeba, daavadeba. k kAbala1 [arab. kabâla] – sruli, monuri damokidebuleba vin meze. ¥ kabaluri, kabalisa. k. xelSekruleba. kabalasi Scd. kAbala2 [Zv. ebr. gabbālah gad mocema, Tqmuleba] – igivea, rac kabalistika kabalQero [esp. caballero] – espaneTSi: aznauris ti tu li; am titulis mqone pi ri. kabalQstika [Zv. ebr. gabbalāh gadmocema, Tqmuleba] – 1. Sua saukuneebSi: ebra el Ta kab -232- mis tikur-religiuri moZ lebisa. telefonis k. (sinon. ji R vreba da masTan da kavSi xuri), avtomobilis k., mfri rebuli wes-Cve ulebani. navis k., (TviTmf rinavSi), 2. iseTi ram, rasac TiTqos xmis misacemi k., (saarCevno magiuri Zala aqvs; bundo ubanze). vani, saidumloebiT moculi, kabini Scd. Znelad gasarkvevi ram. kAbare [fr. cabaret] – patara kabQnet-i [fr. cabiret] – 1. sa muSaod an samedicinod gan restorani estradiT, sadac kuTvnili oTaxi. imarTeba sxvadasxvagvari direqtoris k. warmodgenebi (cekva, simRe 2. oTaxi, mowyobili ra i me ra da misT.). specialuri sa Ta ma Soe bis kAbel-i [holand. kabel] – her Tvis. metulad izolirebuli fizikis k., rentgenis k., eleqtruli sadeni. kbilis saeqimo k. telefonis k., telegrafis 3. zog qveyanaSi: mTavrobis sazRvao k. wevrTa, ministrTa er Tob ¥ sakabelo. li o ba: mTavroba, ministrTa s. xazi, s. televizia. sabWo. kabEltov-i [holand. ka Seiqmna ministrTa k. bellouw] – (zRv.) 1. sigrZis erTeuli zRvaosnobaSi kablOgrama [câblogramme] _ wyalqveSa kabeliT ga da ce 185,2 m. muli depeSa. 2. qerelis bagiri 150-330 mm diametriT; iyeneben ge kabOtaJ-i [fr. cabotage] _ 1. naosnoba napiris si ax lo mebze. ves erTi da igive zRvis kAberne [fr. kabernet] – 1. erT an erTi saxelmwifos nav gvari jiSis vazi (safran sadgurebs Soris. geTidan Se mota nili) ro 2. sanapiro naosnobis flo melic isxams muq lurj ti. yurZens. ¥ kabotaJuri da saka bota 2. wiTeli Rvino am jiSis Jo. yurZnisa. k. naosnoba, k. (s.) ga da kAbina [fr. cabine] – patara sa zid vebi, k. (s) gemi. Tavsi specialuri daniS nu -233- kabriOlet-i [fr. cabriolet] – kav xelmZRvaneli k.-ebi, k.-ebis denadoba. 1. maRali erTcxeniani or 2. sajariso nawilebis mudmivi Tvala etli, romelsac ko Semadgenloba (maTgan gan fo ara aqvs. sxvavebiT, vinc garkveu li 2. Ria (asaxdeli saxuraviT) drois ganmavlobaSi gadis msubuqi avtomobili. samxedro samsaxurs). kAbuk-i [iap.] – iaponuri Te samxedro-sahaero ZalTa atri, romelSic gaerTia k.-ebi, kadris oficeri. nebulia drama, musika, cekva, ¥ sakadro. deklamatia; Seiqmna XVII s. politika. s.-Si. kAdril-i [fr. quadrille] – eqvsi kAdastr-i [fr. cadastre < Sdr. figurisagan Semdgari cek berZ. katastichon furceli, re va, romelsac asrulebs er estri] – risame aRwera, sia; TmaneTis pirispir myofi risame Sesaxeb arsebul mo ramdenime wyvili; musika am nacemTa krebuli. cekvisaTvis. kAdet-i [fr. cadet] – 1. revo kavAler-i1 [fr. cavalier it. ca luciamdel ruseTSi: daxu valiere] – 1. kaci, romelic ruli samxedro saSualo qal Tan cekvavs. saswavleblis (kadetTa 2. qalis motrfiale Tayva korpusis) moswavle. nis mcemeli mamakaci. 2. ase uwodeben umciresi asa kavAler-i2 [it. cavaliere] – or kis (15-16) moWadrakes. deniT (ordenebiT) dajil kAdr-i [fr. cadre] – 1. kino an dovebuli piri fotofiris calkeuli su didebis ordenis k. raTi. 2. kinofilmis calke scena kavalEria [cavalerie] – cxeno sani jari. an epizodi. ¥ kavaleriuli da sakava kinoJurnalis k.-ebi. le rio. kAdrebi [fr. cadres] – 1. raime k. (s). polki. dargis muSakTa Semadgen kavalErist-i – kavaleriaSi loba; myofi samxedro piri. teqnikuri k.-ebi, saavtomo bi lo departamen tis k.-ebi, kavAlkada [fr. cavalkade < it. cavalkada] – 1. erTad momavali kav -234- cxenosanTa jgufi. 2. (moZv.) saseirnod ga mosu li cxenosanTa jgufi (ka cebisac da qalebisac). ¥ kavalkadis. kavalkadasi Scd. kavAtina – [it. cavatina] – opera Si: patara lirikuli aria. kAverna [laT. caverna gamoq vabuli, Rru] – 1. Rru, rome lic Cndeba raime organoSi qsovilebis daSlis Se degad. mag: filtvis kaverna tuberkulioziis dros. 2. (geol.) qanSi gaCenili si cariele. kazAkebi [rus. казаки] – 1. Zve lad ukrainasa da ruseTSi: Tavisufali adamianebi (yo fili ymebi) romlebic gaq ceuli iyvnen qveynis gana piras. donis k.-ebi. 2. maTi STamomavali glexebi, romelTaganac dgeboda sam xedro nawilebi. zaporoJieli k.-ebi, k.-Ta divizia. saqarTveloSi maT yazaxebs eZaxdnen. kazEmat-i [fr. casemate < it. casematta] – 1. (samx.) sa ar tilerio cecxlisagan da aviabombebisagan Tavdasa ca vi nageboba cixesimagre Si an samxedro gemze. 2. mefis ruseTSi: erTi ada mianis gancalkevebiT da sam wy vdevi sakani cixe simag reSi (Cveulebrivi patim rebisaTvis). kAzino [fr. casino < it. casino] – samorine; qalaqgare res torani saestrado gar To biT (ansambliT). kazUar-i [fr. casoar < malai uridan kasuvari] – didi zo mis morbenali frinveli; bi nadrobs CrdiloeT avst raliaSi da axal gvi neaze. kazuQstika [fr. casuistiqne < laT. casus kazusi, SemTxveva] – (samarT.) 1. kanonis zo gadi muxlebis miyeneba sxva dasxva iuridiuli Sem TxvevebisaTvis (ka zu sebi saT vis). 2. (gadat.) yalbi an saeWvo debulebis mtkiceba sxva dasxva xrikiT. kAzus-i [laT. casus] – 1. raime SemTxveva (araCveulebrivi, sasacilo). 2. sasamarTlo praqtikaSi: rTu li daxlarTuli saq me. kaTakmEvel-i [berZ.] – mou naTlavi, mosanaTlad mom zadebuli morwmune. -235- kaTalQkos-i [berZ. katho likos sayovelTao, msof lio] – saqarTvelos mar Tlmadidebeli ek lesiis, ag reTve somxur-grigori a nuli eklesiis, meTauris (patriarqis) umaRlesi ti tuli. zogjer ixmareba kaToli ko si. kaTArsis-i [berZ. katharsis gan wmenda] – 1. Zvel ber Z nul filosofiaSi (pi Tagora, herakle, platoni, aristotele): esTetikuri gan cda `sulis ganwmenda”. 2. froidizmSi: fsiqoTerapi is erT-erTi meTodi. 3. (wign.) sulieri gan wmenda. kATedra [berZ. kadhedra skami, savarZeli] – 1. amaRlebuli adgili (specialuri dgami), saidanac kiTxuloben leq ci ebs, moxsenebebs. 2. umaRles saswavlebelSi: mecnierebis romelime dar gis profesor-maswavle bel Ta, mecnier muSakTa ga er Tianeba. saavtomobilo transportis k., k.-is gamge; k.-is sxdoma. 3. (ekl.) eparqiis gamgis (epis koposis) Tanamdeboba. ¥ sakaTedro da kaTedralu ri: sakaTedro (kaTedralu kaT ri) taZari – mTavari ekle sia, romelSic RvTismsaxure bas episkoposi asrulebs, igi vea rac kaTedrali. kATet-i [berZ. kathetos Sveuli] – (maTem.) marTkuTxa sam ku Txe dis erT-erTi gverdi, romelic meoresTan qmnis marTkuTxeds. kateti Scd. kaTEter-i [berZ. katheter zon di] – samedicino xelsawyo – mili, romelic SehyavT sxeulis arxebsa da Rrueb Si (um Tavresad saSarde buS tSi) maT gamosarecxad an dasaclelad. kateteri Scd. kATod-i [berZ. kathodos qveviT svla] – uaryofiTad damux tuli eleqtrodi (sapirisp. anodi). katodi Scd. kaTOlike [berZ. katholikos sa yovelTao, msoflio] – pi ri, romelic kaTolicizms aRi arebs. k. mRvdeli. ¥ kaTolikuri, kaTolikesi. kaToliki, kaTolikisa Scd. mr. kaTolikeebi. kaTolikebi Scd. kaTolQkos-i _ ix. kaTali kosi. kaTolQcizm-i _ qristi kai -236- a nobis erT-erTi Ziri Tadi mimarTuleba (mar Tlmadideb lobisa da protestancizmTan erTad); k.-s meTaurobs romis papi. ¥ kaTolikuri. k. eklesia. kaQman-i [esp. caiman < karib. akayuman] – erTgvari niangi (5 m-mde sigrZis); binadrobs cen tralur da samxreT ame rikis mdinareebsa da Wa o bebSi. kainozOur-i Era [berZ. kainos da zoç sicocxle] – uaxlesi era dedamiwis geologiur istoriaSi; mosdevs mezo zo ur eras; iyofa mesameul da meoTxeul periodebad (am ukanasknels miekuTvneba Tanamedrove epoqac) kaQuta [holand. kajuit Sved kajuta] – patara oTaxi gemze mgzavrebisaTvis da gemis eki paJis wevrebisaTvis. ¥ kaiutisa. kaiutasi Scd. kAiut-kompAnia [holand. kaj uit kaiuta da fr. compagnie sa zogadoeba] – saerTo sadgomi gemze, sadac mgzav re bi (samxedro gemze – oficrebi) sadiloben da is veneben. kAkadu [germ. kakadu < malaiuri kakatua] – qoCriani TuTiyuSi erTgvari binadrobs avst raliaSi da wynari okeanis kunZulebze. Savi k. kAkao [esp. cacao < actek. kaka uti] – 1. tropikuli mcenare (xe), 3-8 m-mde simaRlis; am xis Tesli - `kakao-parki”, gamoiyeneba Sokoladis da samzadeblad. 2. kakaos Teslis fxvnili. 3. noyieri sasmeli, romelic mzaddeba kakaos Teslisgan wyliT an rZiT. kakofOnia [< berZ. kakophonia < kakos cudi da phōne bge ra, xma] – mosasmenad arasa si amovno Sexameba bgere bi sa; ara ke Til xmovaneba. ¥ kakofoniuri. k. musika. kakafonia, kakafonuri, ka kafoniuri Scd. kalAmbur-i [fr. calembour] – sity vebis TamaSi: em ya re ba erTgvari bgeriTi Sedge nilobis, magram sxvada sxva mniSvnelobis mqone sityvis komikur gamoyenebas. kaleidOskop-i [berZ. kalos kargi, lamazi eidos saxe da skopeo vuyureb] – 1. gav r celebuli sabavSvo sa Ta maSo – optikuri xelsa -237wyo – mili, romelSic Cans swrafad cvladi feradi simetriuli saxeebi, moxa tulobani. 2. gadat. (wign.) ambebis, mov lenebis swrafi cvla kalEndar-i [laT. calendarium < calendae (Tvis yoveli pir veli dRe Zv. romSi)] – 1. ta bula an wignaki romelSic Tanmimdevrulad aris Ca moTvlili weliwadis yve la dRe da moyvanilia sa in tereso cnobebi. kedlis k., magidis k. 2. weliwadis dReebis aRri cxvis sistema. iuliusis k., grigorianuli k. 3. dReebis da Tveebis mixed viT winaswar ganawileba ra ime saqmianobisa. mecadineobis k., sportul SejibrebaTa k. ¥ kalendaruli (mniS. 3-isaT vis). k. gegma. kal mci re alkoholiani. kalvQnizm-i – erT-erTi pro testantuli sar w mu noeba, romelic Seiqmna me-16 s. Sve icariaSi da farTod gav rcelda safrangeTSi, ni derlandebSi inglissa da zog sxva qveyanaSi [am sar wmunoebis Semqmnelis – Jan kalvinis (Calvin – 1509-1564) saxelis mixedviT. kAl-i – induizmis qalRmerTi, Sivas coli. kAlibr-i [fr. calibre] – 1. cecx lsasroli iaraRis lulis Rrus diametri. saSualo k.-is Tofi. 2. tyviis an Wurvis Sua na wilis diametri. msxvili k. Wurvi. yalibi am mniS.-obiT Scd. kalQgraf-i – kaligrafiis ostati. kaligrAfia [berZ. calligraphia < kalos kargi da graphō vwer] – lamazad da mkafiod weris xelovneba. kalendAruli SejQbre ¥ kaligrafiuli. ba – (sp.) kalendaris (mniS. k. xeli (naweri). 3) mixedviT war moebs (gan `lamazi kaligrafia s xvavebiT amxana gurisagan). aqvs” – Scd. kalendrisa. kaligrafia niSnavs la kalendarisa Scd. maz weras, xolo ka lig kalvAzos-i [fr. calvasos < ge rafiuli – lamaz nawers, ogr. sax.] – vaSlis Rvino, xels. kal -238- kAlk-i [fr. calque] – 1. gamW virvale qaRaldi an qso vili naxazis piris ga da saRebad (qarT. sinon. livu). 2. (enaTm.) sxva enis normebis mixedviT nawarmoebi sityva an gamoTqma. `rogorc wesi” kalkia rusuli gamoTqmisa: `как правило~. ukeTesia vixmaroT `Cveulebriv~. kalka Scd. kalkulAtor-i [ing. calcu lator gamomTvleli] – mci re zomis magidis an ji bis eleqtronuli ga mom Tvleli manqana martivi ga moTvlebisa da programe bis Se sas ruleblad. kalkuliatori Scd. kalkulAcia da kalkulQre ba – [laT. calculatio] – saqon lis Rirebulebis an fasis gamoangariSeba. kalkuliacia Scd. kAlmar-i [fr. calmar] _ zRvis moluski Tavfexianebis kla sisa; misi xorci iTvleba Zvirfas sakveb produqtad. kalOria [laT. calor siTbo] – siTbos raodenobis sazomi erTeuli. mcire kaloria – siTbos is raodenoba, rac saWiroa erTi grami wylis erTi gradusiT gasaTbobad. didi kaloria – siTbos is raodenoba, rac saWiroa er Ti kg wylis erTi gradusiT gasaTbobad (udris 1000 mci re kalorias). ¥ kaloriuli. k. sakvebi, k. saTbobi. kalorQmetr-i [laT. calor siTbo da berZ. metreo vzomav] – xelsawyo, roliTac zo maven raime sxeulis mier gamoyofil an STanTqmul siTbos raodenobas (kalo riebiT). kolorimetri sxvaa (ix.). kalorQfer-i [fr. celorifere < laT. calor siTbo da fero momaqvs] – sahaero gaTbobis, ventilaciisa da Srobis sistemebSi: mowyobiloba haeris gasaTbobad. wylis k., oTaxis k. ¥ kaloriferuli. k. gaTboba, k. saSrobi. koloriferi Scd. kalcQum-i [< laT. calx (calcis) kari] – qimiuri elementi, movercxlisfro mbzinvare li Toni, romelic Sedis kir qvis, marmarilos, car cis, TabaSiris da sxv. Se madgenlobaSi. -239- kam kameasi, qamea, qameo Scd. TeonSi: siyvarulis RmerTi, kamElia [fr. camelia < kreb; < sak. saxelidan] – ma rad viSnus da laqSmis Svili: mwvane dekoratiuli mce warmodgenili hyavT ymaw nare; aqvs tyaviseburi pri vilis saxiT, romelic ada ala foTlebi da msxvili mi anebs gulSi esvris yva wiTeli an TeTri yvavilebi; vi lis isrebs. am mcenaris yvavili. kamarQlia [esp. camarilla < ca ¥ kameliisa. mera darbazi, monarqis kari] kameliasi Scd. – sasaxlis jariskacTa jgu fi, romelic Tavisi in kAmena [laT. camena] – romaul miTologiaSi: mecnierebisa trigebiT gavlenas axdens da xelovnebis mfarveli saxelmwifo saqmeebze pira qal RmerTi (kamena gaig ive di gamorCenis mizniT. bulia berZnul mu zas Tan). ¥ kamariliisa. kamariliasi Scd. kAmera [laT. camera TaRi, oTa xi, palata < berZ. ca kAmbala [rus. камбала < fin] mera TaRis yvelaferi, rac – zRvis sarewao brtyeli TaRis qveS aris] – 1. zo gi formis Tevzi, romelsac erT dawesebulebaSi: sad Tvali cal mxares aqvs. k.-is konservi. gomi specialuri daniS ¥ kambalisa. nulebisa. kambalasi Scd. sadezinfeqcio k., bargis Sesanaxi k. kAmbuz-i [holand. kombuis] – 1. 2. cixeSi: oTaxi patimarTaT gemis samzareulo. vis (qarT. sinon. sakani). 2. gemze: Tujis an rkinis Ru 3. daxuruli sivrce raime meli qvabiTurT. xelsawyos, manqanis, nage bo kAmea [fr. cameo, it. cam bis SigniT. meo] – 1. qva an niJara, ro mtversasruti k., rabis k. melzec reliefurad aris 4. tyavis burTis anda av amokveTili CuqurTma; sva tomobilis, velosi pedis men beWedSi, broSSi. da misT. saltis SigniT, ga 2. aseTi qviT gawyobili bro saberi garsi rezinisa. Si. avtomobilis k. ¥ kameisa kAma [sanskr.] – induizmis pan kam -240- 5. foto – an kinoaparatis (te leaparatis) SigniTa nawili, romelSic ideba firfita an firi; TviT fotografiul, kinomatografiul an sate le vizio aparati. zogjer bargis Sesanax ka meras `sakans” uwodeben, rac Scd; `sakani” mxolod cixis kameras hqvia. kamerdQner-i [germ. kammer diner] – aznaurul-burJuazi ul yofa-cxovrebaSi: bato nis piradi msaxuri, xelze mosamsaxure mamakaci. kamErist-i [fr. cameriste it. camerista < camera oTaxi] – Tavadaznaurul-burJuazi ul yofacxovrebaSi: qal batonis xelze mosamsaxure qali (qarT. sinon. moaxle, pirfareSi). kameristka Scd. kamErton-i [germ. camerton] – foladis drekadi orTiTa xelsawyo (Canglis msgavsi), romelic magar sxeulze dartymisas gamoscems gar kveuli simaRlis bgeras; iyeneben musikaluri sakra vis awyobis, agreTve gundis mier simReris Sesrulebis dros. kamEruli [< laT. camera oTa xi] – 1. erTi an ramde nime SesrulebisaTvis gan kuTvnili. k. musika. 2. aseTi nawarmoebis, aseTi musikis Semsrulebeli. k. momRerali., k. or kes t ri. 3. mcirericxovani msmenele bisaTvis, viwro wrisaT vis gankuTvnili. k. poezia, k. cxovreba. kamErher-i [germ. cammerherr] – revoluciamder ruseTsa da zog sxva monarqiul saxelmwifoSi: erT-erTi wodebuleba samefo karze, kamer-iunkerze meti. kamergeri, kamerReri Scd. kAmvol-i [germ. kammwolle] – daCeCili matyli wmin da Salis qsovilebis dasam zadeblad. maud – k.-is fabrika. ¥ kamvoluri. k. matyli. kAmzol-i [fr. camisole] – 1. mamakacis Zveleburi samosi, Cveulebriv usaxelo; ic vamdnen rogorc Jilets. 2. dolis monawilis (Jokeis) zeda Casacmeli. kamQkaZe [iap. kamikaze RvTis qari] – 1. iaponeli mfrinavi TviTmkvleli, romelic TviT mfrinavTan erTad iRu -241peboda me-2 msoflio omSi. 2. (gadat.) TavzexelaRebuli kaci, romelic iseT qme de bas (saqciels) sCadis si cocxlis riskTan rom aris da kavSirebuli. kAmin-i [germ. kamin < berZ. ka minos kera, keria] – buxari. kampAnia [fr. kampagne laS qroba, omi. < it. kampagna mindori, brZolis veli] – 1. muSaoba, ro melic mim di na reobs gar kveul periodSi raime mniSvnelovani amo ca nis Sesasruleblad. saarCevno k., Tesvis k. 2. (samx.) saerTo strategiuli mizniT gaerTianebuli sa o mar operaciaTa erTobli oba. ruseT-iaponiis k. (ist.), zamTris k. ¥ kampaniuri (mniS. 1-isaT vis). muSaobis k. wesi. kompania sxvaa (ix.). kamUflaJ-i [fr. camouflage Se niRbva] – (samx.) SeniRbvis erT-erTi saxe qvemexebis, tankebis, TviTmfrinavebis, Se nobebis da sxv. dafarva laqebiT, zolebiT da misT. ise, rom gaZneldes maTi cnoba. kamufliaJi, komufl[i]- kan aJi Scd. kAnal-i [< laT. canalis mili,Ra ri] – 1. xelovnuri kalapoti zRvebis, mdinareebis da tbebis dasakavSireblad (qarT. sinon. arxi). mdinaris k. 2. kavSiris xazi,mowyobiloba informaciis gadasacemad. satelevizio k. 3. (gadat.) raimes miRwevis gza. k.-is gamoyeneba. kanalizAcia [fr. canalisation] – miwisqveSa arxebisa da mi lebis sistema, romlis sa SualebiTac gaedineba Txe vadi sibinZure da Camdinare wylebi. qalaqis k., k.-is qseli. ¥ sakanalizacio. s. milebi, s. qseli, s Wa. kandQlabr-i [fr. candelabre] – didi Sandali ramde nime sanTlis (an eleq t ro naTu ris) Ca sa mag reb lad. kandeliabri Scd. kandQdat-i [laT. candidatus vi sac TeTri tansacmeli acvia < candidus TeTri, ro gorc Tovli (Zvel romSi saxelmwifo Tanamdebobis maZiebeli TeTr to gas ic vamda)] – piri, ro me lic dasaxelebulia, na va kan -242- raudebia raime Tanam deboba ze asarCevad, dasaniS nad, sad me misaRebad da sxva. parlamentis wevrobis k., kon gresis wevrobis k. ¥ sakandidato. s. staJi, s. literatura. kandidAtura – visime uf leba an SesaZlebloba iyos risame kandidati (mniS. 1). k.-is dasaxeleba. kanQbal-i [fr. canibale < esp. canibal] – (wign) kaciWamia, ve luri. 2. (gadat.) sisxlismsmeli adamiani, barbarosi. kanibAlizm-i (wign) 1. kaci Wa mioba. 2. (gadat.) mxecoba, barba ro soba. kanQon-i [esp. canon mili] – Rrma da viwro xeoba. kAnistra [ing. canister] – ben zi nis an sxva siTxeebis ga dasatani WurWeli, rome lic hermetulad (mWidrod) ixureba. ¥ kanistrisa kanistrasi Scd. kanQfol-i [berZ. colophonia chetine kolofonis fisi (ko lofoni qalaqi mcire aziaSi)] – moyviTalo – wi Teli miwisebri niv Tie reba; iyeneben laqebis, qa Raldis, saafTiaqro da zog sxv. warmoebaSi, ag reT ve violinos da misT. sxv. sakravebis xemze gasasmelad, rCilvis dros. agreTve ixmareba kolo foni. kAnkel-i – taZris nawili. kAnoe [ing. canoe < samxreT amerikis indielTa enidan] – mokleniCbiani sportuli navi erTgvari, romelSic cal muxlze dgebian da ise usvamen niCbebs. ¥ kanoesi. kanoisa Scd. kanOnada [fr. canonade < ca non zarbazani, qvemexi] – ramdenime qvemexis xSiri sro la. ¥ kanonadisa. kanonadasi Scd. kanOner-i [fr. canonniere < canon zarbazani, qvemexi] – mom cro, patara samxedro xomaldi erTgvari. kanonerka Scd. kAnon-i [berZ. kanon wesi, miwe riloba] – 1. tradiciuli saerTodmiRebuli (sa yo vel Taod miRebuli) wesi, debuleba. dawesebuli k.-is midevna, miyola. 2. dogmati, Cveuleba an wesi -243romelic eklesiisgan aris dawesebuli. eklesiis k. 3. marTlmadideblebSi: gun duri galoba romelime wmindanis pativsacemad. kanonizAcia da kanonQzeba [germ. kanonisieren < berZ. kanon kanoni] 1. saeklesio kanonad damtkiceba; eklesiis mier wmindanad visime Seracxva. 2. dakanoneba kAnt-i [germ. kante] – 1. qsovilis viwro zoli, tansacmlis kideze movlebuli an na kerSi Cayolebuli. qudis k. 2. raime masalis zoli, Se movlebuli risme kideze. k. wignis ydaze. ¥ kantiani. k. Sarvali. kAntata [it. kantata < laT. cantare simRera] – 1. didi sa ze imo xasiaTis vokalur mu sikaluri nawarmoebi so listebis, gundisa da or kestrisaTvis, dawerili ra ime Temaze an siuJetze. 2. Zveleburi lirikuli leq si, raime sazeimo Sem Txvevis gamoa dawerili. ¥ kantatisa. kantatasi Scd. kAnton-i [fr. canton olqi < kan provans canton ku Txe] – 1. TiToeuli mxa re, ro me lic Sedis Sveicariis res publikis Se mad genlobaSi. 2. safrangeTsa da belgiaSi: qveynis administraciulteritoriuli erTeuli. ¥ kantonaluri, sakantono k. (s.) xelisufleba, k (s.) arCevnebi. kAntor-i [laT. cantor mgalo beli, momRerali] – 1. ka Tolikur eklesiaSi: gun dis mgalobeli 2. sinagogaSi: mTavari mga lo beli. 3. protestantul eklesiaSi: gundis lotbari da mas wavlebeli, agreTve orga nisti. kAnfet-i [it. canfetto] – sakon ditro nawarmi – sxvadasxva formis kvebis produqtis saxiT damzadebuli tkbi le uli. Sokoladis k., guliani k. kamfeti Scd. konfeti sxvaa (ix.). kancelAria [laT. cancellaria] – 1. dawesebulebis gan yo fileba, romelic ganagebs saq mis warmoebas. institutis k. 2. (Zv.) soflis sammarTvelo. ¥ sakancelario da kan ce kan -244- la ruli. s. samuSao, s. nivTebi, s. (k.) mimowera. kAncler-i [germ. kanzler < laT. cancellarius] – 1. zog sa xel mwifoSi: wodebuleba, ro melsac akuTvneben umaR lesi Tanamdebobis pirebs; am wodebulebebis mqone piri. 2. germaniaSi 1871 wlidan premier-ministri. kaOlin-i [Cin.] – TeTri cecx lgamZle Tixa; iyeneben fa i furis, qaRaldis da sxv. warmoebaSi. kApela [it. capella < laT. capella samlocvelo, egvteri] – 1. mom ReralTa gundi. saqarTvelos saxelmwifo k. 2. saeklesio momReralTa gundi. 3. (arqit.) kaTolikeTa sam locvelo. ¥ kapelisa. kapelasi Scd. kapElan-i [laT. capellanus] – 1. kaTolikur da anglikanur eklesiaSi: samlocvelos mRvdeli, agreTve samrek los mRvdlis TanaSemwe. 2. zog qveyanaSi: armiis mRvdeli. kapeldQner-i [germ. kapelldi ener] – TeatrSi an sakoncer to darbazSi momuSave, ro melic mayurebels Tavis adgils uCvenebs. yidis prog ramebs, Tvalyurs adev nebs wesrigs da sxv. kapelmaQster-i [germ. ko pellmeister] – samxedro sa su liero orkestris di ri Jo ri. ¥ kapelmaisterisa. kapelmaistrisa, kapel me isteri Scd. kapQlar-i [laT. kapillaris bew visa] – uwvrilesi sis xl ZarRvi. kapiliari Scd. kapQtal-i [laT. capitalis fr., ingl., mTavari] – 1. Ri re bu leba, romelic qmnis zed met Rirebulebas. samrewvelo k., finansuri k. 2. (saub.) fulis mniSvne lo vani raodenoba. kapitAlizm-i – politi kur-ekonomikuri, sa zoga doebriv-ekonomikuri wyo bi leba, sistema, romlis dro sac warmoebis sa Su alebani SeiZleba ekuT vno des kerZo pirs. ¥ kapitalisturi. warmoebis k. wre, k. sa warmoo urTierTobani. kapitAlist-i – kapitalizmis -245warmomadgeneli; kapitalis (mniS. 1) mflobeli. kapitAlur-i [laT. capitalis] – 1. safuZvliani, fendamentu ri, ara msubuqi. k. nageboba, k. Senoba. 2. didad mniSvnelovani. k. naSromi. kapitAluri (mzidi) kede li – ZiriTadi kedeli (Se nobis,nagebobisa),romelsac eyrdnoba saxuravi (gada xurva). kapitAluri rEmonti – sruli remonti romelic exe ba Senobis, Carxisa da sxva ZiriTad nawilebs. avtomobilis k. remonti. kapQtan-i [fr. capitaine < laT. caput (capitis) Tavi] – 1. oficris wodeba, rusi uf rosi leitenantis momdev no. 2. gemis ufrosi meTauri. Soreul naosnobis k., wyalqveSa navis k., k.-is Ta naSemwe, k.-is boga. 3. (sport.) gundis meTauri (qarT. sinon. gundisTavi). fexburTelTa gundis k. ¥ kapitnisa. kapitanisa Scd. kapQtel-i [laT. capitellum pa tara Tavi] – (arqit.) ko lonis zeda nawili, Tavi. kap kapitolQum-i [laT. capito lium] – 1. romSi: erT-erTi goraki, romelzedac aSe nebulia sasaxleebi, mu zeumebi da sxv.; Zvelad am gorakze moTavsebuli iyo iupiteris, minervas da iuno nas taZari (SemdegSi TviT am taZars ewoda kapi toliumi). 2. Senoba vaSingtonSi, ro mel Sic sxdomebs marTavs aSS-is kongresi. kapitUlant-i – piri, rome lic kapitulacias axdens an mxars uWers raimes. ¥ kapitulanturi. k. politika. kapitulianti, kapituli an turi Scd. kapitulAcia [laT. capitulatio] da kapitulQreba [germ. capitulieren] – 1. saomari moq medebis Sewyveta da Tavis aRiareba damarcxebulad. usityvo k., armiis k., cixis k. 2. gadat. (wign.) ukan daxeva siZneleTa winaSe; TavianTi poziciebis daTmoba. kapitiulacia Scd. kapiUSon-i [fr. capuchon < cap pa qudi] – Tavsaburavi, ro melSic zevidan Casacmels (paltos, sawvimars, mo sas kap -246- xams, qur Tuks...) aqvs mike re bu li an mibmuli sayelo ze ukana mxridan. ¥ kapiuSoniani. k. labada. kapiSoni, kapiSoniani Scd. kApot-i [fr. capote] – asaxdeli saxuravi, sxvadasxva meqa nizmisa. avtomobilis k., TviTmfri navis k. kApral-i [fr. capral] – zogi qveynis armiaSi: umcrosi me Tauri. kApriz-i [fr. caprice] – axi re buli survili, ucnauri aCemeba, Wirveuloba. kApris-i [fr. caprice] – (mus.) igi vea rac kapriCo. kApriCo [it. capriccio] – vir tuozuli musikaluri piesa Tavisufali formisa. Caikovskis `italiuri k.” rimski-korsakovis `es pa nu ri k.”. kapriCio dasaSvebia. kApron-i – xelovnuri boWko; aseTi boWkos qsovili. k.-is Zafi. kApsula [< laT. capsula patara yuTi] – 1. specialuri garsi Txevadi an fxvnilisebri wam lebisaTvis. 2. germetuli kabina kosmo nav tebis dasaSvebad. kapUcin-i [it. cappuccino < cappuccio kapiuSoni] – 1. fran ciskanelTa ordenis erT-erTi ganStoebis wev ri, romlisTvis da ma xa si a Tebelia wveris tareba da kapiuSoniani kaba. 2. amerikuli maimuni er Tgvari, romelsac Tavze grZe li Tma aqvs kapu Soni viT. karAbin-i [fr. carabine] – mok leluliani msubuqi SaS xana erTgvari. karabina, yarabini, yarabi na Scd. karabQner-i [fr. carabinier it. carabiniere] – italiaSi: Jan darmi. karAvela [it. caravella, caravelle esp. carabela < berZ karabos ge mi] – Sua saukuneebSi: 3-4anZiani ialqniani gemi, ro melic gavrcelebuli iyo xmelTaSua zRvis qvey neb Si. kristefore kolumbis k. ¥ karavelisa. karavelasi Scd. karAmbol-i [fr. carambole] _ biliardis wiTeli burTi. karAmel-i [fr. caramel] – ma gari kanfeti erTgvari, Cve ulebriv guliani. -247- kaf karAntin-i [< fr. quarantaine kAtren-i [fr. quatrain] – oTx ormoci (dRe)] – 1. gadamdebi sne uleba daavadebulTa da maTTan axlos myof pirTa droebiTi izolacia epi de miuri daavadebis gavrce le bis Tavidan asaci leb lad. katEnaCo [it. catenaccio ur duli] – (sp.) gaZlierebul dacviTi TamaSi italiur fexburTSi. kAter-i [ing. cautter] – patara gemi erTgvari (qarT. sinon. katarRa < berZ.) sabuqsiro k., sazRvao k., satorpedo k., saxanZro k. katexQzis-i [< berZ. katç chçsis darigeba, Semecneba] – qristianuli RvTismety ve lebis mokle gadmocema kiTxva-pasuxis saxiT. kAtorRa [berZ. katergon gale ra] – patimroba, rasac Tan axlavs gadasaxleba da mZi me iZulebiTi muSaoba gan sakuTrebiT mkacr pirobebSi; aseTi patimrebis adgili. k.-Si gagzavna, k.-idan gaq ceva. katOrRuli – Zalian mZime, autaneli (Sroma, cxovreba; cxovrebis muSaobis piro bebi). taepiani leqsi, oTxi pwka redisgan Semdgari leqsis strofi. nostradamusis k.-ebi. kaUCuk-i [ing. cautchiuc < perus in dielTa enidan, esp. caucho] – elastiuri, drekadi niv Tiereba, romelsac iReben zogierTi tropikuli mce naris rZiseburi wvenisgan an amzadeben xelovnurad; iye neben rezinis warmoebaSi. kAfe [fr. cafe] – patara resto rani, sadac sauzmoben, sva men Cais, yavas da sxv. axalgazrduli k. ¥ kafesi. kAfel-i [rus. кафель < germ. kachel] – gamomwvari Tixis fila, romlis kargi piri moWiqulia; iyeneben ked le bis mosapirkeTeblad. (qarT. sinon. Sorenkeci). kafetEria [ing. cafeteria] – kafe erTgvari, sadac Cveulebri vi TviTmomsaxurebaa. kafeSAntan-i [fr. cafe chanta net `momRerali kafe”] – res torani estradiT,sadac msa xiobebi asruleben msubuqi xasiaTis simRerebsa da cekvebs. k.-is momRerali. kaf -248- ¥ kafeSantanuri. k. simRerebi. kAfsul-i [laT. capsula fr. capsule patara kolofi] – Je latinis an saxameblis bu de romelSic erT jero baze dasalevi wamalia mo Tavsebuli. sasaqmebeli k. kafsula, kapsula, kapsuli Scd. kAqtus-i [laT. cactus < berZ. kaktos] – tropikuli mcenare, romelsac aqvs sqeli xor covani Reroebi da maTze eklebi (foTlebis nac vlad). kaktusi Scd. kaSAlot-i [fr. Cacholot < port. cachalotte didTaviani Tevzi] – zRvis ZuZumwovari kbi le biani cxoveli veSapebis qve razmisa (razmisa). kASne [fr. Cache-nez < cacher damalva da nez cxviri] – yelze Semosaxvevi qsovili (qarT. sinon. yelsaxvevi). Tbili k. ¥ kaSnesi. kaSnisa, kaSni Scd. kAStan-i [laT. Castanea wabli] – xe wifelis ojaxisa, ag reTve am xis nayofi. ¥ wablisa. w. feri, wablisferi. kegElban-i [germ. Kegelbahn] – keglis saTamaSod mowyo bili spiraluri sadgomi an ficarnagi. kEgl-i [germ. Kegel] – 1. saTa maSo erTgvari – boTlis moy vanilobis xis figurebi, romlebsac awyoben mwkri vad da garkveuli manZi lidan xisave burTiT cdi loben maT waqcevas. k.-ebis gawyoba, k.-is waq ceva. 2. TviT es TamaSi. kEdar-i [berZ. Kedros] – wiwvo vani xe fiWvisebrTa oja xis. libanis k. ¥ kedrisa. kedarisa, kedri Scd. kEdebi – rbil rezinisZiriani sportuli fexsacmeli er Tgvari. mx. kedi. ketebi Scd. keQsar-i [berZ. Kaisar < laT. Caesar (iulius keisris sa xelidan)] – Zveli romis imperatoris tituli. ¥ sakeisro, keisrisa. keisarisa Scd. sakeisro gakveTa – (medic.) muclisa da saSvilosnos gakveTa bavSvis amosayvanad, rodesac SeuZlebelia mSo -249- kes biaroba [legendis mixedviT seba, romelsac aqvs cxenis tani da adamianis gul mker romis imperatori iulius di da Tavi. ke isari daibada aseTi ope 2. (astr.) cis samxreT na xe ra ciis Sedegad]. varsferos Tana var s k v la kElia [laT. Cella oTaxi] – vedi. bermonazvnis sacxovrebeli oTaxi monasterSi. kEpi [fr. kepi] – 1. mamakacis saCixiani, winafriani rbili kElneri [ger. Kallner] – germa qudi. niasa da zog sxva qveyanaSi: 2. formis qudi erTgvari oficianti res toranSi,lud (safrangeTis armiaSi). xanaSi da sxv. kepka (mniS. 1-saTvis) Scd. kEltebi – indoevropuli to mebi, romlebic saxlobdnen kerAmika [berZ. keramikos Ti Cvens eramde pirveli aTas xisa] – 1. gamomwvari Tixis wleulis dasawyisSi Ta nakeTobaTa warmoeba; meTu namedrove safrangeTis, neobis xelovneba. Sve icariis, belgiis (mog 2. (kreb.) gamomwvari Tixis vi anebiT, agreTve, Crd. na keTobani es paneTis, britaneTis, antikuri k., Tanamedrove kunZulebis...) das xv. teri qarTuli k. to riebze. ¥ keramikuli. kEmping-i [ing. Camping] – av k. qarxana, k. vaza, k. fi toturistebisaTvis mo wyo le bi. bili banaki, sadgomi, sas kEson-i [fr. caisson] – wyal tumro. SeuRwevi didi kamera, ro kEnguru [ing. kangaroo < avst melsac iyeneben wyalqveSa ral.] – avstraliuri Can samuSaoebisTvis (mag. xidis Tosani ZuZumwovari, ro burjebis amosayvanad). melsac wina fexebi uka na ze ¥ kesonuri. mokle aqvs; dadis nax to k. samuSaoebi. mebiT (kenguru avstraliel kesonuri daavadeba – (me aborigenTa enaze niSnavs dic.) daavadeba, romelic `me Tqven ver gagigeT~, `me gamowveulia atmosferuli Tqveni ar mesmis~). wnevis mkveTri cvlilebiT kEntavr-i [berZ. kentauros] – 1. (emarTebaT wyalqveS mo mu berZnul miTologiaSi: ar ket -250- Saveebs, kosmonavtebs). kEtCup-i [ing. ketchup] – to matis sawebeli. kEfal-i [berZ. kephale Tavi] – Tevzebis ojaxi, romlebic binadroben tropikul da Tbil zRvebSi. kEqs-i [ing. cakes (mr.] – erbo ze lili tkbili namcxvari erTgvari, Cveulebriv qiS miSCarTuli. keksi Scd. kvAdrat-i [laT. quadrates oTx kuTxedi] – 1. tolgverdiani sworkuTxedi. 2. (maTem.) namravli, romelic miiReba ricxvis Tavis Tav ze gamravlebiT. xuTis k. ocdaxuTia. 3. (maTem.) xarisxis maCvenebeli, romelic ors udris. sami ayvanili k.-Si. ¥ kvadratuli (mniS. 1-Tvis). k. magida, k. figura. kvadratuli gantoleba – al gebraSi: gantoleba, ro me lic Seicavs ucnobs me o re xarisxSi. kvadratuli sazomi – far Tobis sazomi erTeuli. kvadratuli fesvi (mocemu li ricxvisa) ricxvi, rom lis Tavis Tavze gamrav le bisas miviRebT mocemul ri cxvs. kvadratuli frCxilebi – kuTxovani frCxilebi [ ]. kvadratiuli Scd. kvadrAtura [laT. quadratura] – (maTem.) farTobis sidide kvadratuli erTeulebiT gamosaxuli. oTaxis k. wris kvadratura – 1. wris gadaqceva toldid kvadra tad (gadauwyveteli amo cana). 2. gadat. ityvian saerTod gadawyvetil rameze. kvAdriga [laT. quadriga] – an tikur qveynebSi: orTvala etli, romelSic erT mwkri vad abamdnen oTx cxens da romelsac meetle dgomela marTavda. ¥ kvadragisa. kvadrigasi Scd. kvadriEnale [< fr. quadrinnale (mdedr.) oTxwliani] – sa erTaSoriso gamofena an festivali, romelic oTx weliwadSi erTxel ewyoba (Sdr. bienale, trienale). kvadrQlia [esp. cuadrilla] – koridis (xarebis brZola) monawileTa parade. kvazErebi [ing. quazer mx., Se mokl. quasistellar radiosource kvazivarskvlavuri ra di owyaro] – metismetad So reuli kosmosuri obieqtebi, -251romlebic warmoadgenen mZlavr radio- da optikuri ga mosxivebis wyaroebs; aR moCenilia 1960-1967 wleb Si. kvAker-i [ing. quaker] – wevri in glissa da aSS-Si gavr celebuli erT-erTi qris tianuli seqtisa. kvalitatQuri [< laT. qualitas (qualitatis) Tviseba] – (wign.) Tvisebrivi (ix. ag reTve kvantitatiuri). k. meTodi. kvalitaturi Scd. kvalifikAcia [laT. qualitas Tve,sobrioba da facic vakeTeb] – 1. sagnis an movlenis gansazRvra misi Tvisebebis, Taviseburebebis mixedviT; Sefaseba daxasiaTeba (am mniSvnelobiT ixmareba ag reTve kvalificireba). 2. risame saqmianobisaTvis, profesiisaTvis visime mom zadebis xarisxi. ¥ kvalificiuri, sakvali fi kacio. k. kadrebi, k. muSaki s. komisia. kvalifikaciuri Scd. kvAnt-i [laT. quantum ramdeni] – raime energies umciresi raodenoba. sinaTlis kvanti – igivea, rac fotoni. kva ¥ kvanturi. k. Teoria, k. meqanika. qvanti, qvanturi Scd. kvantitatQuri [< laT. quan titas (quantitatis) ra o denoba] – (wign.) raodenobiTi (ix. ag reT ve kvalitatiuri). k. meTodi. kvantitaturi, qvantitati uri Scd. kvArtal-i [germ. quartal < laT. quartus meoTxe] – 1. we li wadis meoTxedi (sami Tve). pirveli k. (ianvari, Te ber vali, marti). 2. qalaqis nawili, romelic moqceulia oTx gadamkveT quCas Soris. 3. qalaqis didi masivis uba ni. q. Tbilisis nucubiZis pla tos k. ¥ kvartaluri (mniS. 1-isaT vis). k. angariSi. kvartalisa. kvartlisa Scd. kvartEron-i [esp. cuartenor < cuarto meoTxe nawili] – ada miani, romelic daibada TeTrkanianisa da metisis qorwinebis Sedegad. kvArtet-i [it. quartetto < quartos meoTxe] – 1. musikaluri kva -252- ansambli, romelSic oTxi Semsrulebelia. saqarTvelos saxelmwi fo k. 2. musikaluri nawarmoebi ase Ti ansamblisaTvis. beThovenis simebiani k. ¥ sakvarteto. s. piesa. kvArc-i [germ. quarz] – ufero minerali, yvelaze gav r celebuli dedamiwis qerqSi; soliciumis orJangi. kvarcis lampa – eleqtruli lampa, romelsac aqvs kvar cis milaki; gamoscems ult ra iisfer sxivebs; iyeneben medicinaSi das xv. qvarci Scd. kvEreqs-i – mokle locvebis wyeba marTlmadideblur RvTis msaxurebis dros. kiUvet-i [fr. cuvette menji, kudi] – gzis orive mxares gayvanili ru. kQure [fr. cure] – safrangeTisa da zog sxva qveyanaSi: ka Tolikuri eklesiis sam reklo mRvdeli. kiuresi. kiurisa Scd. kQuri – radioaqtiurobis sa zomi erTeuli [frangi qimikosebis col-qmar pier da mari kiurebis (curie, me-19- 20 ss.) – gvaris mixedviT]. ¥ kiurim, kiuris. kiurs Scd. kQqs-i [ing. kicks (mr.)] – bili ardSi: mocaruli dartyma. klavEsin-i [fr. clavecin] – Zveleburi simebian-kla vi Sebiani musikaluri sakravi; fortepianos winamorbedi. klaviAtura [germ. klaviatur < laT. clavis gasaRebi] – klaviSebis sistema. fortepianos k., sabeWdi manqanis k. ¥ klaviaturisa. klaviaturasi Scd. klAvir-i [germ. klavir] – 1. sa orkestro piesis, ope ri sa da misT. gadaReba forte pianosTvis. 2. klaviSebian sakravTa sa erTo saxelwodeba. klAviS-i [polon. klawisz < laT. clavis gasaRebi] – firfita, romelze TiTis daWeriTac amoZravdeba meqanizmis ber ketebi (fortepianosi, sa beWdi manqanisa da sxv.) roialis TeTri da Savi k.-ebi, akordeonis k.-ebi. ¥ klaviSebiani. k. sakravebi, k. gadamrT veli. klAn-i [kelt. clan] – Sotlan dielebSi, irlandielebsa -253da sxv. keltur tomebSi; gva rovnuli Temi; gvari. klArnet-i [fr. clarinette] – xis Casaberi sakravi; warmoad gens boloSi odnav gafar Toebul mils, romelsac aqvs sarqvelTa sistema. `k.-s ukravs”, `k. daukra”. `k.-ze damkvreli” Scd. klAs-i [laT. classis Tanrigi] – 1. saerTo interesebis mqo ne didi sazogadoebrivi jgu fi, romelsac aerTianebs sawarmoo saSualebebTan. erTnari damokidebuleba. muSaTa k. 2. moswavleTa jgufi, ro mel sac wlis ganmavlobaSi saerTo saswavlo programa aqvs. meaTe k.-is moswavle. 3. samedicino oTaxi sko la Si. maswavlebeli k.-Si Sevi da. 4. moswavleTa jgufi (kon servatoriaSi, samxatvro saswavlebelSi) fortepianos k., ferweris k. 5. mce nareTa da cxovelTa kla sifikaciis msxvili er Teuli. ZuZunwovarTa k. 6. gemis kaiutis (agreTve ma tareblis vagonis) ti kla pi, gansxvavebuli mowyo bilobisa da fasis mi xed viT. me-2 k.-is kaiuta, pirveli k.-is vagoni. 7. risame xarisxi, done. TamaSis k. (mag. fex bur TSi). 8. momzadebis done, klasifi kacia. pirveli k.-is Soferi (mZRo li), maRali k.-is fexburTeli. 9. maTematikaSi: ricxvis sami mezobeli Tanrigis erTob lioba. pirvel k.-ss Seadgenen erTeulebi, aTeulebi da aseulebi. ¥ klasobrivi (mniS. 1-Tvis), saklaso (mniS. 2, 3-isaTvis). k. winaaRmdegobani. s. oTaxi, s. davaleba. klAser-i [fr. classeur saqa Ralde] – sakoleqcio mar kebis Casawyobi albomi. kliaseri Scd. klAsika – literaturisa da xelovnebis klasikuri sa nimuSo nawarmoebTa er Tob lioba. me-20 s.-is qarTuli k. klasQkos-i [< laT. classicus pirveli klasis] – xe lovnebis, literaturis, mecnierebis didi moRvawe. kla -254- qarTuli literaturis k.ebi. klasQkur-i – 1. klasikosis, kla sikosebis mier Seqmnili; srulyofili, sanimuSo. k. nawarmoebi, k. litera tura. 2. vinmesaTvis an ramesaTvis damaxasiaTebeli,ti pobrivi; SesaniSnavi, saukeTeso. k. magaliTi. 3. Zvel berZenTa da roma elTa damaxasiaTebeli, an tikuri; Zveli berZnuli da laTinuri enebisa da antikur literaturasTan da kavSirebuli. k. filologia, k. ganaT leba. klasifikAcia da klasi ficQreba [laT. classis Tanrigi da facic vakeTeb] – sagnebis (movlenebis, cne bebis) ganmasxvavebel ni San-TvisebaTa mixedviT klasebad, jgufebad, Tanri gebad dayofa. klasQcizm-i [germ. klassizismus] – me-18 s.-Si da me-19 s.-is dasawyisSi: mimarTuleba xe lovnebaSi, romlisTvisac damaxasiaTebelia antikuri nimuSebisadmi mibaZva. klaustrofObia [laT. claustrum daxuruli saTavsi da berZ. phobos SiSi] – daxurul SenobaSi marto yofnis akviatebuli SiSi. klAqson-i [ing. klaxon] – avto mobilis, motociklis da misT. meqanikuri sasignalo say viri. klEma [germ. klemme giragi,mom Weri] – spe ci a luri momWeri sadenis misaerTeblad an misa magreblad xel sa wyo ebTan, apa raturasTan da eleqtro man qanebTan. kleptomAnia [berZ. klepto vi parav da mania miswrafeba, sigiJe] – gadaulaxavi avad myofuri midrekileba qur dobisadmi, rac gamowveu lia zogierTi fsiqikuri daavadebiT. klerQkal-i [< laT. clericus] _ klerikalizmis mimdevari sasuliero piri. klerikAlizm-i [< laT. clericalis saeklesio] – po li tikuri mimarTuleba, romelic cdilobs ga aZ li eros eklesiis roli. sa zogadoebis politikur da kulturul cxovrebaSi. ¥ klerikaluri. k. partia. klErk-i [fr. clerc ing. clerk ga damweri, mwerali < clericus -255sasuliero piri] – 1. saf rangeTSi, belgiasa da ho landiaSi: saqmis mwarmo e beli, staJiori, romelic em zadeba notariusad. 2. inglissa da aSS-Si mo samsaxure savaWro-sam rew velo sawarmoSi,notariusis an advokatis kantoraSi da sxv. klQent-i [laT. cliens (clien tis)] 1. piri, romelsac em sa xurebian; myidveli,SemkveTi, sadme mimsvleli (moZv. si non. muStari]. maRaziis k.-ebi, sapa rik maxeros k.-ebi, mudmivi k. 2. piri, romlis saqmesac ad vokati an notariusi awar moebs. kliEntura – klientTa er Tob lioba; klientebi. bankis k. ¥ klienturisa. klienturasi Scd. klQmat-i [berZ. klima (klimatos)] – ama Tu im adgilas mete oroligiur pirobaTa er Toblioba, amindis reJimi; havai. zomieri k., Tbili k., mTis k. ¥ klimaturi. k. pirobebi, k. kurorti. klimatololOgia [berZ. kli klima (klimatos) klimati, ha va da logos moZRvreba] – mec niereba, romelic kli mats, havas Seiswavlis. klQmaqs-i [berZ. klimax] – (me dic.) ix. klimaqtoriumi. klimaqterQum-i [< berZ. kli makter kibis safexuri] – gar damavali periodi qalis sicocxleSi mowifulobis asa kidan xandazmulobisaken, rodesac qreba sasqeso jir kvlebis moqmedeba (Cve ulebriv 45-54 wlis asakSi). klimaqsi. klQnika [berZ. klinike (techne) mkurnalobis xelovneba] – samkurnalo dawesebuleba, sadac mkurnalobasTan er Tad warmoebs samecniero da saswavlo muSaoba. ¥ klinikuri. k. mkurnaloba, k. ga mok vleva. klinQcist-i – eqimi, rome lic klinikaSi muSaobs da mkurnalobasTan erTad awar moebs mecnierul kvle vas. klQnC-i [ing. clinch] – (sp.) kriv Si: wesis darRveva erTgvari mowinaaRmdegis xelebis daWera an mis sxeulze Se moW doba. kli -256- klQp-i [ing. clip sarWi] – sa de. 4. zogierTi saxeobis cxo rek lamo an musikaluri velebSi: ukana nawlavis xa siaTis xanmokle vide gafarToebuli gasavali, ofilmi, romelSic Ser romelic saerToa kuW-naw wymulia xiluli da bge la vis da Sardsasqeso or riTi efeqtebi. ganoebisaTvis. klQring-i [ing. clearing < cle klOni [berZ. klon ganStoeba] ar angariSis warmoeba] – – 1. mcenaris an cxovelis (finans.) unaRdo angariS genetikurad identuri da sworebis erT-erTi forma; erTgvarovani STamomavloba, gacvla: yvelaferi-yvela usqeso gamravlebiT miRe fer ze. buli. klQros-i [berZ. kleros] – 2. organizmi, romelic mi eklesiaSi: amaRlebuli Rebulia klonirebis, anu adgili mgalobelTaTvis ujredis birTvis gada (kankelis win). ner gvis gziT, romelic ab klQfs-i [ing. clips (mr)] – 1. soluturad identuria sayure, romelic damWeriT ujredis birTvis donori magrdeba yuris bibiloze. organizmisa. 2. damWeri Sarvlis aWimis klonQreba [berZ. klon amona boloze. yari] – (biol.) usqeso an kli psi Scd. vegetatiuri gamravleba, kliSE [fr. cliche] – liTonze, rom lis drosac STamomav qvaze an xeze amokveTili lo bas aqvs igive ge neti ku naxati, naxazi da misT; ri kodi, rac mis wi na pars. iyeneben dasabeWdad. klOun-i [ing. clown] _ cirkis TuTiis k. xumara. ¥ kliSesi. kloUnada – sacirko warmod kliSisa Scd. gena, romelSic klounebi klOaka [laT. cloaca] – 1. monawileoben. Zvel romSi: sibinZuris mi ¥ klounadisa. wisqveSa arxi qalaqebSi. klounadasi Scd. 2. sibinZuris, nagvis da say klUb-i [ing. club] – sazoga reli adgili. doebrivi or ga ni za cia kul 3. (gadat.) gaxrwnilebis bu -257tu r ul-sag an m an aTl eblo, po litikuri, sportuli an sxva xasiaTisa; aseTi orga ni zaciis Senoba, sadgomi. axalgazrduli k., spor tuli k. ¥ saklubo. s. muSaoba. klUmb-i [ing. clump jgufi (xe ebisa)] – raime figuris sa xis mqone kvali, sadac yva vilebia darguli; yva vil nari. klumba Scd. knExt-i [holand. knecht] – (zRv.) boZkinti gembanze an navsadgomze bagiris Ca mosacmelad. knOp-i [holand. knoop] – 1. pata ra farToTaviani lursmani magar raimeze qaRaldis da misT. dasamagreblad (qarT. sinon. Wikarti). 2. moZravi Rilaki denis CasarTavad da raime me qanizmis asamoqmedeblad. eleqtrozaris k., k.-ze Ti Ti daaWira. 3. liTonis an plastmasis sa kinZi erTgvari; Sedgeba ori nawilisagan, romelTagan erTi jdeba meoreSi. xelTaTmanis Sesakravi k., qurTukis Sesakravi k. knopka Scd. kod kOala [ing. koala < avstral.] – patara CanTo sa ni Zu Zu mwo vari; gavr ce le bu lia aRmosavleT avs t ra li is tye ebSi; binadrobs xeze; ikvebeba foTlebiT (sinon. CanTosani daTvi). ¥ koalisa. koalasi Scd. koalQcia [< laT. coalitio gaerTianebuli] – sa xel m wifoebis an partiebis ga erTianeba, kavSiri saerTo miznebis misaRwevad. antihitleruli k. ¥ koaliciuri. k. mTavroba. kObra [port. cobra] – didi gve li; metad Sxamiani; kiserze aqvs laqebi; gavrcelebulia cxel qveynebSi (qarT. sinon. saTvaliani gveli). ¥ kobrisa kobrasi Scd. kobra ar aurioT kobr-Si (Tevzia erTgvari), romel sac sulxan-saba orbelia nis leqsikonis mixedviT hqvia – goWa. saTvalebiani gveli Scd. kOd-i [fr. code] – pirobiTi niS nebis (simboloebis) sis te ma, romelsac iyeneben in for maciebis gadasacemad, da sa muSaveblad da Se sa na xad. kod -258- asoiTi k., cifruli k., mor ses k. ¥ koduri. samxedro operaciis k. sa xelwodeba. kOdeqs-i [laT. codex wigni] – kanonTa krebuli. saqarTvelos samoqalaqo k., sisxlis samarTlis k. koeficQent-i [laT. coefficiens (coefficientis) xelis Sewyoba] – 1. (maT.) ricxviTi an aso iTi mamravli algebrul ga mosaxulebaSi. 2. (fiz.) sidide, romelic gansazRvravs fizikuri sxe ulis raime Tvisebas. xaxunis k., gafarToebis k. enidan] – tropikuli buCqi, romlis foTlebidanac iRe ben kokains. kOka-kOla [ing. coca-cola] – ualkoholo sasmeli erT gvari; gavrcelebulia aSSsa da sxva qveynebSi. ¥ koka-kolisa. koka-kolasi Scd. kolaboraciOnizm-i [< fr. colaboration TanamSromloba; erToblivi moqmedeba] – meore msoflio omis peri odSi dasavleT evropis qvey nebSi: samSoblos mtrebTan TanamSromloba faSisturi okupaciis dros. kolaboraciOnist-i – meo margi qmedebis koefi re msoflio omis periodSi ci enti (m.q.k.) – sidide, dasavleT evropaSi: piri, ro melic gviCvenebs Tu romelic TanamSromlobda energiis ra nawili iqceva faSist dampyroblebTan man qanaSi sasargeblo mu maT mier okupirebul qvey Saobad. nebSi. kOvboi [ing. cowboy] – cxeno kOlaJ-i [fr. collage dawebeba] sani mwyemsi aSS-is dasav – 1. saxviT xelovnebaSi: leTSi. teq nikuri xerxi – raime sa ¥ kovbouri. fuZvelze, fonze dawebeba k. filmi. ise Ti masalebisa, romlebic kavboi Scd. misgan gansxvavdeba feriTa kOki1 [holand. kok] – gemis da faqturiT. mzareuli 2. mxatvruli nawarmoebi, ro melic mTlianad am xerxiT kOk-i2 [berZ. kokkos marcvali] aris Sesrulebuli. – burTisebri baqteria. 3. gadat. (wign.) litera tu kOka [esp. coca < perus indielTa -259ruli montaJi formiTa da SinaarsiT sxva dasxvagvari masalisa, ro melic ga er Tianebulia av toris Cana fiqriT. kOlafs-i [laT. collapsus vinc goneba dakarga] – (medic.) sisxlis wnevisa da gulis moqmedebis daqveiTeba er Tad, rasac xSirad sdevs go nebis dakargva. kOlba [germ. kolben] – maRal yeliani minis WurWeli; iye neben qimiur laborato riebSi. kOlega [laT. collega] – amxa nagi samsaxuris, profesiis Tanamdebobis mixedviT, ag reTve swavlaSi (umaRles saswavlebelSi). ¥ kolegisa. kolegasi Scd. kolEgia [laT. collegium] – 1. Tanamdebobis pirTa jgu fi, romlebic qmnian admi nistraciul, saTaTbiro an ganmkargulebel organos. saredaqcio k., saministros k. 2. zogi profesiis pirTa ga erTianeba. advokatTa k. ¥ kolegiuri – (wign.) ara er Tpirovnuli, sxvebTan SeTanxmebuli; amxanaguri. kol k. xelmZRvaneloba, k. ga dawyvetileba. kolegialuri. kolEnkor-i [rus. коленкор < fr. calancar SeRebili bam bis qsovili] – 1. bambis qso vili erTgvari; weboTi gaJ RenTili; iyeneben wig nis yuaze an ydaze gada sak ravad. 2. (gadat.) sul sxva saqme. sxva k. ¥ kolenkoruli. kalenkori Scd. kOler-i [laT. color feri] – saRebavis feri, misi toni da sisqe, aseve saerTod fe ri, Seferiloba. kolEqtiv-i [laT. collectivus kre biTi] – adamianTa jgufi, romlebic gaerTianebulni arian saerTo saqmianobiT, saerTo miznebiT intere sebi. skolis k. ¥ koleqtiuri. kolEqtor-i [laT. collector Semkrebi] – 1. dawesebuleba, sadac Tavs uyrian risme Semdgomi ganawilebis miz niT. sabiblioTeko k. 2. didi milsadeni, romliTac miedineba sxva, ufro patara, milsadenebidan Semosuli kol -260- airebi an siTxeebi. sakanalizacio k., wylis k. kolEqcia [laT. collectio kre buli] – erTgvari sagnebis krebuli. mineralebis k., safosto markebis k., suraTebis k. ¥ sakoleqcio. s. markebi. koleqciOner-i [fr. collection neur] – koleqciis Semkrebi. kOleji – [ing. college] – 1. in glisSi, aSS-sa da zog sxva qveyanaSi: umaRlesi an sa Sualo saswavlebeli. 2. saqarTveloSi: saswavle beli, romelic saSualo ga naTlebasTan erTad pro fesiasac iZleva. kOl-i [ing. collie] _ sasamsaxuro jiSis ZaRli; gamoiyvanes me-18 s-is dasawyisSi Sot landiaSi (sxvanairad: Sot landiuri nagazi). kOlibr-i [esp. colibri] – Zali an patara Wreli Citi; bi nadrobs centralur da sam xreT amerikaSi. ¥ kolibrim, kolibris. kolibrma, kolibrs Scd. kOlie [fr. collier] – yelsabami, Cveulebriv Zvirfasi mo sarTaviT (yelsakidi, far Ruli). briliantis k. ¥ koliesi. koliisa Scd. kolQzia [laT. collisio] – 1. (wign.) sapirispiro Sexe dulebaTa, miswrafebaTa, in teresTa Sejaxeba. cxovrebiseuli k.-ebi. 2. (lit.) cxovrebiseuli kon fliqtisa da brZolis asaxva mxatvrul literaturaSi. kOlika [berZ. kolike nawlavis daavadeba] – muclis Rrus mwvave spazmuri tkivili. Tirkmelebis k. kOlit-i [germ. kolitis < berZ. kolon msxvili nawlavi] – daavadeba, romelic gamow veulia msxvili nawlavis an TebiT. qronikuli k. kolOid-i [berZ. kolla < webo da eidas saxe] – (qim.) nivTiereba, romelic ar kristaldeba da romlis xsnarsac ar gadis mcenareul da cxo ve lur apkSi (aseTebia cila, saxamebeli, webo da sxv.) ¥ koloiduri. k. xsnari, k. gogirdi. kolokvQum-i [< laT. kolloquim saubari, gasaubreba] – 1. maswavleblis gasaubreba studentebTan maTi codnis gamosarkvevad. k. fizikaSi. -2612. samecniero TaTbiri, ro mel zedac ismenen da ga nixilaven moxsenebebs gar k veul Temebze. biologTa k., fizikosTa k. koloqviumi Scd. kOlona [fr. colone] – 1. maRa li sveti. triumfuli k. 2. adamianebi an sagnebi, rom lebic ganlagebuli arian an moZraoben erTmaneTis miyolebiT. jaris k.-ebi, tankebis k. kalona Scd. kolOnia [fr. colonne < laT. colonia dasaxleba] – 1. qveyana, romelic dapyrobilia im perialisturi saxelmwifos mier da iZarcveba misgan. k.-ebis ganTavisufleba. 2. (ist.) dapyrobil qveya naSi dampyroblebiT da saxlebuli adgili (qarT. sinon. axalSeni). Zveli berZnuli k.-ebi Savi zRvis sanapiroze. 3. erTi erovnebis adamianTa jgufi, romelic cxovrobs ucxo qveyanaSi, ucxo qa laqSi. qarTvelebis k. moskovSi me-17-18 ss.-Si. 4. raime mizniT Tavmoyrili adamianTa erTad cxovreba. kol Sroma-gasworebis k. 5. frinvelebis an mwerebis didi jgufi sadme. pingvinebis k., WianWvelebis k. ¥ koloniuri da kolonialu ri (mniS. 1-isaTvis). k. qveynebi, k. Cagvra. kalonia Scd. koloniAlizm-i – imperia lis tu ri saxelmwifos mier sxva qveynebis koloniuri Cag vris politika. ¥ kolonialisturi. k. politika. kolonizAtor-i – piri, romelic eqsploatacias uwevs koloniis (mniS. 1) mosaxleobas. ¥ kolonizatoruli. k. politika. kolonizAcia – 1. qveynis dap yroba da misi gadaqceva koloniad (ix. kolonia mniS. 1). 2. kolonistebiT dasaxleba carieli adgilebisa. kolOnist-i – 1. koloniis (mniS. 2) mcxovrebi (qarT. sinon. moaxalSene). 2. koloniis (mniS. 3) wevri. kolOncifr-i [germ. kolum neziffer] – (poligr.) wignis gverdis aRmniSvneli cifri (ricxvi). kol -262- kolorQmetr-i [laT. color kOlt-i [< sakuT. sax.] – erT feri da metreo vzomav] – Seferadebuli xsnaris feris an koncentraciis gamosarkvevi xelsawyo (qarT. sinon. fersazomi). kalorimetri sxva (ix). kolOrit-i [it. colorito < laT. color feri] – 1. suraTSi ferTaSexameba, rac qmnis mTlianobas. naTeli k. 2. gadat. (wign.) risame Ta vi seburebaTa erToblioba, ieri. epoqis k. istoriul ro manSi. kolorQtuli – 1. rac ga moirCeva sxvadasxvagvar fer Ta kargi SexamebiT. k. peizaJi. 2. gadat. mkafiod gamoxatuli, Taviseburi naTeli. k. moxuci, k. figura. kOlos-i [berZ. kolossos didi qandakeba] – 1. uzarmazari qandakeba an sveti 2. raime udidesi, mniSvne lo vani. mecnierebis k.-ebi. kolosAlur-i [fr. colossal berZ. kolossos ] – (wign.) Za lian didi, uzarmazari. k. sasaxle, warmodgenas k. warmateba hqonda. gvari sistemis revol veri. kolumbarQum-i [laT. colum barium pirvelad samtrede] – kremaciis Semdeg ferflis urnebis sacavi. kOma [berZ. koma Rrma Zili] – (medic.) ugono mdgomareoba, rac Rrma Zils mogvagonebs; xSirad gamowveulia cent raluri nervuli sistemis dazianebiT. kOmanda [fr. commande] – 1. brZaneba, gankarguleba, da valeba gansazRvruli for miT. 2. samxedro mosamsaxureTa, sportsmenTa oganizebuli jgu fi, romlebic gansazR vrul amocanebs asrule ben. fexburTis k. ¥ sakomando. s. punqti. kamanda Scd. komAndor-i [fr. commandeur] – 1. sacxenosno Sejibrebis, velo, moto, avtogadarbenis da misT. xelmZRvaneli. avtogadarbenis k. 2. zog qveyanaSi iaxt-klubis Tavjdomaris wodebuleba; am wodebulebis mqone pi ri. 3. Sua saukuneebis sasuliero raindul ordenebSi: erT- -263erTi umaRlesi wodebuleba; am wodebis mqone piri. 4. ungruli nagazis jiSis ZaRli, TeTri banjgvliani kombAin-i [ing. combine] – manqana, romelic erTdroulad ramdenime manqanis samuSaos asrulebs. puris asaRebi k., samTo k., qvanaxSiris k., kartofilis amosaRebi k. kombAiner-i – kombainis mZRo li. (soflis meurneobaSi). kombQnat-i [laT. combinatus gaormagebuli, Sewy vi le buli] – 1. sxvadasxva dargis samrewvelo sawarmoTa ga er Tianeba. samkervalo k., poligra fi uli k. 2. wvril sawarmoTa gaerTi aneba. sayofacxovrebo sawarmo Ta k. 3. sxvadasxva safexuris sas wav lebelTa gaerTianeba qarxanasTan, sawarmosTan. saswavlo k. kombinAcia [laT. combinatio] – 1. risame urTierTganlageba, Sexameba. cifrebis k., ferebis k. 2. rTuli Canafiqri, xrikebi raime miznis misaRwevad; ma qinacia. kom eSmakuri k. 3. zog sportul TamaSSi: saerTo CanafiqriT gaer Tianebuli sxvadasxva ile Ti, romlis mizania upi ratesobis mopoveba da gamarjveba. k. fexburTSi, saWadrako. ¥ kombinaciuri. k. TamaSi (WadrakSi). kombinEzon-i [fr. combinaison] – mTliani Sarval-xalaTi. bavSvis k., Sofris k., kos monavtis k. kombinizoni Scd. kombinirEbuli – ris kom binaciac (mniS. 1) mox da. kombinirEbuli sAkvebi – sak vebis narevi saqonli saT vis komEdia [laT. comoedia < berZ. komoedia ] – dramatuli nawarmoebi, romelsac aqvs sasacilo siuJeti. klasikuri k., musikaluri k., molieris k.-ebi. ¥ komediuri da sakomedio. k. (s) Janri, k. (s) siuJeti, k. opera. komedQant-i [it. commedianto] – (moZv) igivea, rac komikosi. komediOgraf-i – dramaturgi, romelic komediebs wers. qarTveli k. giorgi eris Tavi. kom -264- komEndant-i [fr. commandant < laT. commedare davaleba, min doba, mibareba] – 1. cixe si magris an gamag rebuli ra ionis yvela jaris uf rosi. cixesimagris k. 2. samxedro meTauri, ro me lic Tvalyurs adev nebs sagarnizono da saya raulo samsaxurs wesier ad Sesrulebas, samxedro mo sam saxureebis mi er disci p li nis dacvas sazo gadoeb riv adgilebSi. qalaqis k., banakis k. 3. samxedro piri, romelic rki nigzebze Tvalyurs adevnebs jarebis samxedro mo samsaxureebisa da sam xedro tvirTis swored ga daadgilebas. rkinigzis sadguris k., nav sadguris k. 4. sazogadoebrivi Senobis gammarTveli. saerTo sacxovreblis k. komEndantis sAaTi – qu CaSi gamosvlis akrZalva sa omar mdgomareobis gamo sakomendanto – komendantis (mniS. 2) sasamsaxuro sad go mi. sakomendanto saaTi – igivea, rac komendantis saaTi. komendati, sakomenda to Scd. komendAtura [germ. komman dantur] – dawesebuleba, ro mel sac saTaveSi komen dantis (mniS. 2) udgas, am dawesebulebis sadgomi, Se no ba. komendantura Scd. komEntar-i [laT. commentarius], Cveulebriv mr.-Si. komentArebi – 1. raime teq stis axsna-ganmarteba. ilia WavWavaZis Txzule baTa k.-ebi. 2. axsniT-ganmartebiTi an kri tikuli SeniSvnebi, msje lo ba risame Tobaze. gazeTis k.-ebi. komEntari zedmEtia – (wign.) ityvian, rodesac da matebiTi axsna-ganmartebis gareSec gasagebia yve la fe ri. komentariebi Scd. komentAtor-i [laT. com mentator] – piri, romelic risame komentarebs iZleva, komentaris (komentarebis) av tori. teqstis k., sportuli k. komErsant-i [fr. commersand] – piri, romelic komercias misdevs. komErcia [laT. commercium] – kerZo vaWroba; saerTod vaW -265ro ba, savaWro operaciebi. ¥ komerciuli da sakomer cio. k. (s) garigeba, k. (s) ope ra ciebi. kOmeta [berZ. kometes (aster) Tmiani,kudiani (varskvlavi)] – ciuri sxeuli erTgvari (qarT. sinon. kudiani var s kvlavi), romelsac aqvs naTeli zolebisagan Sem d gari erTi an ramdenime ku di, mzis sawinaaRmdego mxa res mimarTuli. komivoiAJor-i [fr. commis voyageur] – savaWro firmis agenti, romelsac erTi ad gilidan meoreze daaqvs saqonlis nimuSebi; preis ku rantebi (preiskuranti) ka talogebi, debs xelSek ru lebebsa da sxv. komivoiaJuri Scd. kOmizm-i [berZ. <] – risame ko mikuri, sasacilo xasiaTi. komQkos-i [berZ. komikos] – ko mikuri rolebis Sem srule beli msaxiobi. komQkuri – 1. igivea, rac ko mediuri (ix. komedia). k. niWi. k. opera. 2. gadat. sasacilo k. Sesaxedaoba, k. mdgoma reoba. kOmilfo [fr. comm il faut ro kom gorc saWiroa,rogorc unda] – maRali wris,sazogadoebis (saero) zrdilobis wesebis Sesabamisad. k.-d gamoiyureba. komQsar-i [fr. commisaire < laT. comissarius uflebamosili] – Tanamdebobis piri, ro mel sac mTavrobisgan gan sakuTrebuli an mniSvne lo vani rwmunebebi aqvs miniWebuli. komisarQat-i [fr. commissariat < laT.] – zogi saxelmwifo da administraciuli da we sebulebis saxelwodeba komQsia [< laT. commissio da valeba] – 1. adamianTa jgufi, romelsac mindobili aqvs garkveuli davalebis Ses ruleba. saarCevno k., saeqimo k. 2. saxelmwifo mmarTvelobis organo, romelic garkveul funqciebs asrulebs. ¥ sakomisio: sakomisio ma Razia – maRazia romelic Sua mavlobas eweva yidvagayidvaSi (komerciul saq mianobaSi). komisiOner-i [fr. commission naire] – piri, romelic Sua mavlobas eweva savaWro garigebaSi garkveul gasam rjelos fasad. kom -266- komQtet-i [fr. comite <laT. xulebis, teqstis) Canaweri mowyobiloba Txeli li comittere] – arCeviTi] organo, Tonis diskis saxiT, rom romelic xelmZRvanelobs lidanac Canaweris amo raime saqmianobas. kiTxva xdeba lazeruli aRmasrulebeli k. sxivis saSualebiT. kOmiqs-i [ing. comics (mr.) < comic komikuri, sasacilo] kompensAcia [laT. compensatio] – 1. risame anazRaureba (am – patara ilustrirebuli mniSv.-iT ixmareba agreTve wigni an naxatebis seria kompensireba). msubuqi, Cveulebriv saTav fuladi k. gadasavlo Sinaarsis. 2. Tanxa, romelsac uxdian komikuri Scd. risame asanazRaureblad kompAnia [fr. compagnie] – 1. (qarT. sinon. sazRauri). mewarmeTa savaWro an sam 3. (medic.) darRveuli funqciis rewvelo gaerTianeba. aRdgena organizmSi. saaqcio k., saeqsperto k. ¥ sakompensacio. 2. (saub.) jgufi adamianebisa, s. saxsrebi. romlebic erTad atareben kompetEnturi [< laT. com dros. petens (competentis) saTanado] kampania sxvaa (ix.). – safuZvliani codnis mqo kOmpas-i [it. compusso < holand. ne raime dargSi. kompas fargali] – xelsawyo, k. specialisti. romliTac gansazRvraven 2. codnaze damyarebuli; av qvey nis mxareebs; aqvs damag toritetuli. ni tebuli isari, romelic k. azri, k. msajuleba. yo velTvis CrdiloeTisken 3. kompetenciis (mniS. 2) mqo ne. aris mimarTuli. k. organizacia, k. komisia. kompAqturi [laT. compactus] kompententuri Scd. – mWidro, SekumSuli; rasac kompetEncia [laT. competen cota adgili uWiravs. tia] – 1. sakiTxTa wyeba, ro k. masa, k. Srifti. melTa jerovani codna mo kompakturi Scd. epoveba visme. kOmpaqt-dQski [ing. compact 2. sfero,romelSic uf le ba mo kompaqturi da disc diski] – silia raime da we se bu lebis informaciis (bgeris,gamosa an Ta nam debobis piri. -267 sasamarTlos k., es sakiTxi Cvens k.-s scildeba. kompentencia Scd. kompilAcia [laT. compilatio Zarcva] – 1. naSromi, rome lic agebulia sxvadaxva avtorisagan nasesxebi ma salebiT da ar Seicavs da moukidebel gamokvlevasa da daskvnebs. 2. aseTi naSromis Sedgena. kompiUter-i [ing. computer] – eleqtronuli gamomTvle li manqana (egma). personaluri k. ¥ kompiuteruli da sakom piutero. k. (s) sistema, k. (s) teqnika, k. (s) centri. komputeri, komputeruli, sa komputero Scd. kOmpleqs-i [laT. complexus kav Siri, Sexameba] – saganTa, movlenaTa, moqmedebaTa, Tvi sebaTa erToblioba. arqiteqturuli k. ¥ kompleqsuri. k. eqspedicia, sawarmoo procesebis k. meqanizacia. kOmpleqt-i [laT. complectus sruli] – garkveuli daniS nulebis saganTa sruli ri cxvi, sruli Semadgenloba. wignebis k. ¥ kompleqturi. kom k. nakrebi. kompleqtAcia – risme komp leq tebis Sedgena. Jurnalebis k. komplEqcia [laT. complexio SeerTeba, SekavSireba] – (wign). tanis (sxeulis) age buleba, moyvaniloba komplQment-i [laT. compli ment] – sasiamovno, saqebari risame Tqma vinmesaTvis pir Si (qarT. sinon. qaTinauri) kompOzit-i [laT. compositus] – sityva, romelic erTze me ti fuZisgan Sedgeba. mag: dedmama, Sveulmfreni da sxv. kompozQtor-i [< laT. compo sitos Semadgeneli] – piri, romelic qmnis musikalur nawarmoebs. saWadrako kompozitori – pi ri, romelic adgens sa Wad rako amocanebsa da eti udebs. kompozQcia [laT. com positio Sedgena] – 1. ri sa me Se madgeneli nawile bis Tanafardoba, urTierT gan la geba; agebuleba. romanis k., naxatis k., ope ris k. 2. musikalur nawarmoebTa Seq mnis Teoria. k.-is klasi (kon ser va to riaSi). kom -268- ¥ kompoziciuri (mniS. 1-isaTvis). k. mTlianoba. ¥ sakompozicio (mniS. 2-T vis). s. klasi (konservato ri aSi). kompOnent-i [laT. componens (competentis) Semadgeneli] – (wign.) risame Semadgeneli nawili. Senadnobis k.-ebi. kOmpost-i [ing. compost] – (sof. meur.) organuli sa su qi – neSompalisa da mi wis narevi. kompOster-i [fr. composteur] – aparati, romeli rki nig zis bileTze da sxva do kumentebze aRniSnavs Ta riRs, nomers da misT. dakompostQreba da kom pos tQreba – komposteriT aR niSvna TariRisa da misT. dakompostereba, magram kom postireba. kOmpot-i [fr. compote] – Saq rian wyalSi moxarSuli xi li an kenkra. alublis k., komSis k., at mis k. kampoti Scd. kOmpres-i [fr. compresse] – qsovilis, tilos naWeri (Cveulebriv wyliT an wam liT dasvelebuli), ro mel sac ideben mtkivneul (daSavebul) adgilze sam kurnalo mizniT. komprEsia [laT. compressio] – (teq) haeris,gazis an sawvavi narevis SekumSva Sigawvis Zravis cilindrSi. komprEsor-i [laT. compressius SekumSva] – narevis sa Su alebiT gazebis an hae ris SesakumSi manqana (ag re gati). ¥ kompresoruli da sakomp resoro. k. (s) danadgari. komprometQreba [fr. compro mette] – (wign.) vinmesaTvis saxelis gatexa sxvis Tval Si. kompromentireba Scd. komprOmis-i [laT. compromis sum] – urTierTdaTmobis gziT miRweuli SeTanxmeba. ¥ kompromisuli. k. gadawyvetileba. uary. ukompromiso. u. kamaTi. kOmuna [fr. commune < laT. communis saerTo] – ga er Tianeba adamianebisa, ro mel Tac saerTo qoneba aqvT, romlebic erTad Sro moben da Tanasworad iyo fen SromiT miRebul pro -269- kon ¥ komunisturi. k. partia. pArizis kOmuna – 1871 komunikAcia [laT. communi wels parizSi ajanyebuli katio] – erTi adgilis meo mSromeli xalxis mier Seq resTan damakavSirebeli mnili revoluciuri mTav gza an kavSirgabmulobis roba (iar seba 72 dRe). saSualeba. ¥ sakomunikacio. komunAluri – qalaqis meur s. xazebi. neobasTan dakavSi rebuli. k. mSenebloba. komUnike [fr. communique] – mTavrobis oficialuri komunAluri bQna – bina, cno ba, saerTaSoriso sa ro melSic ramdenime ojaxi kiTxebze. cxovrobs. ¥ komunikuri. komUnar-i [fr. communard] – komunikisa Scd. (ist.) parizis komunis wev komUnist -i – komunisturi ri. par tiis wevri. komUnizm-i [fr. communisme < laT. communis saerTo, sa komutAtor-i [< laT. com muto] – 1. mowyobiloba eleq zo gado] – utopiuri, sa trul wredis SerTvis da zo gadoebriv – (poli ganrTvisaTvis an de nis mi ti kur) – ekonomikuri marTulebis Se sac v le lad. sistema (wyobileba), rome 2. mowyobiloba, romelsac lic dafuZnebulia war iyeneben telefonis xazebis mo ebis saSualebaTa sa zo xeliT SesaerTeblad. gadoebriv sakuTrebaze. yo fil sabWoTa kavSirSi, kOmfort-i [ing. comfort] – yo facxovrebis moxerxebul ag reTve aRmosavleT ev pi robaTa erToblioba; ke ro paSi, am sistemam ver ga Til mowyobiloba. amarTla da XX saukunis ¥ komfortuli da komfor 90-wlebSi daingra. tabeluri. samxedro komunizmi – sab k. sastumro, k. vagoni. Wo Ta xelisuflebis eko no mikuri politika sa kongeniAlur-i [laT. con er mo qalaqo omis periodSi Tad da genius goni, suli] (1918-1920 ww.). – Wku iT, niWierebiT. visime duqtebs. SromiTi k. kon -270- Se saferi, msgavsi. konglomErat-i [laT. cong lomeratus Semgrovebeli, Semk vrivebuli] – 1. (wign.) sxva dasxva nawilis an sagnis me qanikuri, SemTxveviTi na erTi. 2. (geol.) naleqi qani, ro me lic Sedgeba sxva nams xvrevebisa, kenWebisa da qve bisgan. ¥ konglomeratiuli. k. plasti. konglomerAcia [laT. conglo meratio] – risame nawilebis an sagnebis iseTi SekavSireba, rodesac isini inarCuneben TavianT Tvisebebs. kongregAcia [laT. congregatio] – 1. kaTolikur eklesiaSi: erTgavri wesdebis mqone monastrebis gaerTianeba. 2. romis papTan arsebuli ad ministraciuli organo. kOngres-i [laT. congressus Sexvedra, kreba] – 1. saerTa Soriso TaTbiri yri loba. avtomobilistebis k., mSvi dobis momxreTa msoflio k. 2. amerikis SeerTebul Stateb sa da laTinur amerikis bevr sxva qveyanaSi: sakanonmdeblo organos (parlamentis) ag reTve, raime sazogadoebriv orga nizaciaTa gaerTiane bis, kavSiris saxelwodeba. kongrEsmen-i [ing. congressman] – kongresis (mniS. 2) wevri kongruEntuli [< laT. congruens (congruentis) Tan x vdenili] – 1. (maTem) geo met riuli figurebis damTxveva erTmaneTze dadebisas. 2. saerTod: Sesabamisoba, Ta nazomiereba. kOndak-i [berZ. kondakion] – mokle saeklesio sa ga lo beli, saeklesio wigni, ro melic am sagaloblebs Seicavs. kondensAtor-i [< laT. con denso vasqeleb, vamkvriveb] – 1. eleqtroenergiis dasag rovebeli xelsawyo. 2. aparati, romelSic na mu Se vari orTqli civdeba da wylad iqceva. kondesatori Scd. kondensAcia [laT. kondensa tio] da kondensQreba [germ. kondensieren] – (spec.) dagroveba. energiis k. 2. orTqlis, airis gaday va na Txevad an magar mdgoma re obaSi. kondensacia, kondesireba Scd. kondQter-i [laT. konditor < -271- koo arab.] – tkbileulis (tor sarewao k., sabinao k., sa tebis, tkbili Rvezelebis momxmareblo k. ¥ kooperaciuli. kanfetebis da misT) dam za k. maRazia. debis specialisti. koperacia, koperaciuli sakOnditro – 1. rac da Scd. kav Sirebulia tkbileulis damzadebasTan da vaWrobas kooptAcia [laT. cooptatio damatebiTi arCeva] – ro Tan. melime arCeviTi organos s. nawarmi, s. fabrika, s. Sev seba axali wevrebiT gan yofileba (maRaziaSi). an kandidatebiT sakuTari 2. maRazia romelic tkbi le gadawyvetilebis Sedegad uliT vaWrobs (sinon. sa damatebiT arCevnebis Ca Saqarlamo). tarebis gareSe. ¥ konditerisa. kooptireba. konditrisa, kanditeri, ¥ kooptirebuli. sa konditro Scd. koptacia, koptireba, kop kondQcia [laT. konditio] – dad tirebuli Scd. genili norma, standarti, [laT. co ra sac unda Seesabamebodes koordQnat-i -Tan, erTad da ordinatus mo esa Tu is sagani, saqoneli. wesrigebuli] – (spec.) si ¥ kondiciuri. dide, romelic gan saz Rv k. saqoneli, k. Tesli. ravs wertilis mde b a r eobas kooperAcia [laT. cooperatio sibrtyeze an siv rceSi. TanamSromloba] – 1. Sromis geografiuli k.-ebi, astro organizaciis Taviseburi no m iuli k.-ebi. forma, romlis drosac kordinati Scd. bev ri adamiani erTad mo nawileobs Sromis erTsa koordinAcia [laT. coordina tio] da koordireba [germ. da igive an erTmaneTTan koordinieren] – raime moqmede da kavSirebul sxvadasxva bis, saqmianobis SeTanxmeba, procesSi (operaciaSi). urTi erTSefardeba. 2. koleqciuri sawarmoo,savaW samecniero samuSaoebis k., ro da sxva gaerTianeba, ro qveiTi jarisa da tankebis melic iqmneba misi wevrebis (mepaieebis) sax srebiT. moqmedebis k. kor -272- kordinacia, kordinireba Scd. kordebAlet-i [fr. corps de ballet] – baletis msaxiobebi, romlebic asruleben ma sobriv da jgufur cekvebs. kOrdon-i [fr. cordon] – 1. sa sazRvro an gadamRobi razmi. 2. adgili, sadac aseTi raz mi, dacva, yarauli aris gan lagebuli. tyis k., sasazRvro k., sa baJo k., k.-is iqiTa mxare. korelAcia [laT. correlatio] – urTierTdamokidebuleba, Se fardeba. korespOndent-i [germ. kor respondent, < fr. correspondant] – 1. piri, romelsac vinmesTan miwer mowera aqvs. 2. gazeTis, Jurnalis, radiote leviziis TanamSrome li, ro melic adgilebidan gzavnis cnobebs Tavis re daq ciaSi. gazeTis sakuTari k. ¥ sakorespondento. s. punqti. wevr-korespOndenti – aka de miis wevri, ro mel sac gan sxvavebiT aka demikosisgan (namdvili wevrisgan) ara aqvs ga damwy veti xmis uf leba. korespodenti, sako res po dento, wevr-ko res po denti Scd. korespondEncia [laT. cor respondentia] – 1. ko res pon dentis mier ga ze Tis, Jurna lis an ra dio-te le viziisaTvis gag zavnili we rili, cnoba. mamxilebeli k. 2. werilebis, depeSebis da misT. erToblioba. korespodencia Scd. korEqtiv-i [laT. correctus gas worebuli, Sesworebuli] – nawilobrivi Sesworeba an Secvla risime. gegmebSi k.-ebis Setana. koreqtQreba – 1. (samx.) qve mexebis damiznebaSi Ses worebis Setana meTauris saT valTvalo punqtidan, TviT mfrinavidan da misT. mizanze dakvirvebis Sede ge bis mixedviT. 2. saerTod koreqtivis Ses worebis Setana rameSi. korektireba Scd. korEqtor-i [laT. corrector gamasworebeli] – gamom cem lobis an stambis muSaki, romelic koreqturas (mniS. 1) akeTebs. ¥ sakoreqtoro. s. sworeba. -273 ars. sax. sakoreqtoro – oTa xi, sadac koreqtorebi mu Saoben. sakoreqturo sxvaa (ix. ko reqtura). korektori, sakorektoro Scd. korEqtuli [< laT. correctus gamarTuli] – (wign.) wesieri, Tavaziani. k. adamiani, k. saqcieli, k. mopyroba, k. pasuxi. korektuli Scd. korEqtura [laT. correctura rac unda gaswordes] – 1. stambaSi awyobili teqstis ana beWdi SemCneuli Secdo mebis gasworeba. 2. TviT aseTi anabeWdi. ¥ koreqturuli. k. Secdoma. ¥ sakoreqturo. s. nabeWdi. sakoreqtoro sxvaa (ix. ko reqtori). korektura, korekturuli, sakorektoro Scd. korEqcia [laT. correctio] – Ses woreba, gasworeba. korQandr-i [laT. coriandrum] – erTwliani balaxovani mce nare mzesumziris ojaxisa; axalgazrda nazardi da gam xmari nayofi; gamoiyeneba, rogorc sanelebeli. kor kOrida [esp. corrida] – espaneTsa da zog qveyanaSi: masobrovi sanaxaoba – xarebTan brZo la. ¥ koridisa. koridasi Scd. korQdor-i [fr. corridor] – grZeli gasasvleli (Se no baSi, binaSi da sxv.). (qarT. sinon. derefani, talani). vagonis k. karidori Scd. kOrife [berZ. koryphaios bela di, winamZRoli] – (maRal fard.) 1. didad ga mo Cenili moRvawe raime as parezze. mecnierebis k., xelovnebis k. 2. kordebaletis mTavari msaxiobi. 3. Zvel berZnul tragediaSi: gundis xelmZRvaneli. kOrner-i [ing. corner kuTxe, to corner kuTxeSi mimwyvdeva] – fexburTSi: sajarimo ku Txuri dartyma karSi (ku Txuri dartyma an mokled: kuTxuri). kornQSon-i [fr. cornichon] – pa tara mousvleli kitri, ro melic gamoiyeneba mwnilis Casadebad. korOzia [laT. corrosio amo Wama] – 1. liTonis daSla qi miuri procesebis Sedegad. kor -274- 2. (geol.) qanebis cvlileba haerisa da wylis zemoq me debis Sedegad. koronAcia [laT. coronatio] – gvirgvinis dadgma, mefed kurTxeva. korporAcia [laT. corporatio gaerTianeba] – jgufi ada mi anebisa, romlebic ga er Tianebuli arian qoneb rivi an wodebrivi interesebis er TobiT. inJinerTa k. kOrpus-i [laT. corpus sxeuli] – 1. adamianis an cxovelis sxeuli. cxenis k. 2. risame ConCxi an garsi TviTmfrinavis k., gemis k., saaTis k. 3. calkeuli Senoba-na ge bo ba Ta kompleqsi. mTavari k., qarxnis k.-ebi, universitetis k.-ebi, sa a vad myofos axali k., me-5 k. (sacxovrebeli masivisa). 4. msxvili sajariso Se naer Ti. msrolelTa k., satanko k. 5. erTi specialobis, ra i me erTi oficialuri an samsaxurebrivi mdgo mareo bis pirTa erTob li oba. di plomatiuri k. (ix. di plomati), oficerTa k., JurnalisTa k. 6. revoluciamdel ruseTSi: saSualo samxedro saswav lebeli. kadetTa k., paJTa k., saz Rvao k. korpUskul-i [laT. corpusculum sxeulaki] – (fiz.) materiis nawilaki. ¥ korpuskuluri: sinaTlis korposkuluri Teoria – Teoria, romlis mixedviTac sinaTle warmoadgens gan sakuTrebul nawilakebis (kor puskulebis) nakads. korpuskul[i]aruli Scd. kOrsaJ-i [fr. corsage] – qalis qvedatanis qamari erT g va ri. kOrset-i [fr. corset] – 1. farTo drekadi sartyeli, romel sac qalebi ikraven welze (kabis qveS) tankenarobis gamosaCenad. 2. (medic.) TabaSiris, tyavis an sxva magari masalis ban daJi tanis zeda na wil ze Semosakravad; xma roben xerxemlis zogi da avadebis (mag. gamrudebis) samkurnalod. kOrt-i [ing. court] – CogburTis saTamaSo moedani. mr. kortebi. kOrteJ-i [fr. cortage] – (wign.) sazeimo sxvla, procesia. -275 avtomobilis k. kOrtes-i [esp. cortes (mr.)] – es paneTis parlamentis sa xel wodeba. kortesebi Scd. kOrund-i [germ. korund] – Za lian magari minerali; misi saxesxvaoba: lali, sa firo ni, topazi. korUfcia [ing. corruption < laT. coruuptio mosyidva] – Tanamdebobis pirTa da po litikur moRvaweTa mos yidva qrTamiT. korumpirEbuli pQri – piri, romelic yvela sisa Zag leze awers xels. korupcia Scd. kosEkans-i [laT. co erTad da secans gadamkveTi] – (ma Tem.) erT-erTi tri gono metriuli funqcia damate biTi kuTxis sekansi. kosQnus-i – [laT. co erTad da sinus Runi, simrude] – (maTem.) erT-erTi trigo nometriuli fuqcia – da ma tebiTi kuTxis sinusi. kosmEtika [berZ. kosmetiko (techne) morTva – mokazmvis xe lovneba] – 1. pirisaxisa da sxeulis kanis movla – ga lamazeba. 2. amisaTvis saWiro niv Tie rebani. kos samkurnalo k., k.-is ka bi neti. ¥ kosmetikuri. k. saSualebani. kosmetiuri, kosmeturi Scd. kosmogOnia [berZ. kosmogonia samyaros warmoSoba] – as tronomiis nawili, ro me lic swavlobs ciuri sxe ulebis warmoSobasa da gan viTarebas. kosmOdrom-i [berZ. kosmos kosmosi, samyaro da dromos sarbeni adgili, rbena] – saTanadod mowyobili mo edani, saidanac uSveben kos mosur xomaldebsa da dedamiwis xelovnur Tanam gzavrebs. kosmolOgia [berZ. kosmos kos mosi, samyaro da logos moZRvreba] – moZRvreba samyarosi, rogorc erTi mTlianis Sesaxeb. kosmonAvtika [berZ. kosmos kosmosi, samyaro da nautike zRvaosnoba] – kosmosSi fre nis Teoria da praqtika (sinon. astronavtika). kosmopOlit-i [berZ. kosmopo lites msof lios moqalaqe] – kosmopolitizmis momxre; mimdevari. kosmopolQtizm-i – ideo kos -276- logia, romelic ayenebs `msof lio saxelmwifos”, `msof lio moqalaqeobis” ideas. ¥ kosmopolituri. k. ideebi. kosmopolitiuri Scd. kOsmos-i [berZ. kosmos] – sam yaro, rogorc erTi, orga nizebuli sistema. k.-is aTviseba, k.-Si frena. ¥ kosmosuri. k. sivrce, k. sxivebi, k. xo maldi. kosmiuri Scd. kostQol-i [polon. kossiol] – polonuri kaTolikuri ta Zari. kostQum-i [fr. costume] – 1. ma makacis Tanamedrove tan sacmeli – pijaki da Sarva li (agreTve Jileti); qalis zeda tansacmeli (Jaketi da qvedatani an Jaketi da Sarvali). 2. saerTod tansacmeli. samuSao k., sacurao k., sportuli k., Teatraluri k., samaskarado k. ¥ sakostiumi. s. qsovili (materia). ¥ sakostiumisa. sakostiumesi, kostumi, sa kostume Scd. kotAngens-i [laT. co erTad da tangens Semxebi] – (maTem.)erTerTi trigonometriuli fun qcia – damatebiTi ku Txis tangensi. kotangesi Scd. kOtej-i [ing. cottage < cot patara saxli] – patara sa cxov rebeli saxli, Cve u lebriv, qalaqgareT, aga rakze. kotQreba [fr. coter] – (fi nans.) saqonlis, fasiani qa Raldebis, ucxouri va lu tis sabirJo fasis dad gena. kOton-i [fr. cotone] – bamba. kofEin-i [laT. coffeinum] – samkurnalo nivTiereba, romelic aumjobesebs sis xlis mimoqcevas, gulis moq medebas; moi poveba yavis marcvlebSi, Cais foTlebSi da zog sxva mcenareSi. kOqs-i [germ. koks] – myari (ma gari) saTbobi, sawvavi, ro melsac iReben qvanaxSiris an torfis uhaerod gaxu rebiT. koksi Scd. koqtEil-i [ing. cock tail mam lis kudi] – 1. sasmeli, ro melsac akeTeben magari sas melebis (koniakis,liqio ris, Rvinis) SereviT, Saqrisa da saneleblebis damatebiT. -2772. (medic.) sxvadasxva wamlis narevi. rZiani koqteili – rZis an naRebis, nayinisa da xilis wvenebis narevi. kokteili Scd. kOSmar-i [fr. cauchemar] – 1. mZime sulis SemxuTavi sizmari (qarT. sinon. maj lajuna). 2. gadat. sazareli, saSineli ram. omis k. ¥ koSmaruli. k. sizmari, k. sanaxaoba. kOhorta [laT. cohoros (cohor tis)] – 1. Zvel romSi: qveiTi ja ris razmi legionis me aTedi nawili. 2. gadat. (wign.) saerTo ide ebiT, saerTo miznebiT mWid rod SekavSirebuli jgufi. erovnuli ganTavisufle bi saTvis mebrZoli k. ¥ kohortisa. kohortasi, kogorta Scd. krakovQak-i [polon. krakowi ak] – polonuri erovnuli cekva swrafi tempisa; musi ka am cekvisaTvis. krakaviaki Scd. krAter-i [berZ. krater Tasi] – Zabriseburi CaRrmaveba vulkanis Tavze, saidanac amoifrqveva lava. kre krAx-i [germ. krach] – 1. gakotre ba (bankisa, sawarmosi). 2. gadat. (wign.) sruli mar cxi. k. ganicada. kreaciOnizm-i [< laT. cre tio (creationis) Seqmna] – ide a listuri mimarTuleba bio logiaSi, romelsac miaCnia, rom samyaros, dedamiwis, sicocxlis warmoSoba, or ganuli samyaros formebis mravalferovneba RvTis Se moqmedebis Sedegia. krEdit-i1 [< laT. credit swams, sje ra] – sabuRaltro anga riSebis marjvena mxare, sa dac SeaqvT yvela danaxarji faseuloba, agreTve am an gariSze ricxuli yvela va li da gasavali (sapirisp. debiti). krEdit-i2 [laT. creditum sesxi, vali] – 1. saqonlis an fu lis micema sesxad. saxelmwifo k., grZel va diani k. 2. (finans.) garkveuli xar jebis gasawevad gacemuli Tanxa. saxalxo ganaTlebisaTvis gacemuli k.-ebi. ¥ sakredito. s. dawesebuleba. kredQtor-i – piri an da kre -278- we sebuleba, romelmac gas ca fuli an saqoneli kre ditad (ix. krediti2). krEdo [< laT. credo mjera, mwams] – (wign.) mrwamsi, rwme na, msoflmxedveloba. politikuri k., mecnieruli k., visime cxovrebiseuli k. krEvet-i [fr. crevette] – zRvis patara kibo. krEzus-i – ityvian xolme uT valavi simdidris mqone pir ze [lidiis (mcire aziaSi) legendaruli mefis sa xe lis (Kroisos) mixedviT]. kreQser-i [holand. kruiser] – didi swrafmavali samxedro xomaldi, gemi, romelic Se iaraRebulia mZlavri ar tileriiT, torpedoebiT, naRmebiT. krEker-i [ing. craker] – 1. Txeli xmeli namcxvari; xraSuna puri. 2. kartofili, Semwvari sif ri fana firfitebis saxiT (Cifsis msgavsi) krEking-i [ing. cracking] – 1. mZi me navTobproduqtebis (mag; mazuTis) gadamuSaveba spe cialur danadgarebSi ben zinis misaRebad. k. procesi. 2. aseTi gadamuSavebisavis sa Wiro danadgari. krematorQum-i – kremacii saT vis mowyobili Senoba. kremAcia [laT. crematio dawva] – micvalebulis gvamis daw va specialur RumelSi. krEml-i [rus. Кремль] – Zve li ruseTis qalaqebSi: qa laqis SigniTa cixe-si mag re: Sidacixe; me-19 s.-is meoTxedidan warmoadgens qa laqis administraciul centrs, istoriul-mxat v rul ansambls. moskovis k. krEol-i [fr. creole < esp. criallo] – laTinur amerikaSi: pirveli evropuli (espanu ri da portugaliuri) ko lonizatorebis STa mo ma va li. krEp-i [fr. crêpe] – 1. abreSumis an matylis qsovili, ro mel sac xaoiani zedapiri aqvs. 2. Savi gamWirvale qsovili erTgvari. krEtin-i [samxr. fr. dia leq tizmi crétin mosulelo, saerTo fr. crétien] – go nebasusti, fi zi kurad da gonebrivad ganuviTarebeli adamiani. kretQnizm-i [fr. crétinisme] – gonebis siClunge. krESendo [it. crescendo] – -279(mus.) xmis, TandaTanobiT gaZ liereba, sul ufro da uf ro xmamaRla (sapirisp. dek reSendo). kreSCendo Scd. krQz-i [fr. crise] – (medic.) sisxlZarRvebis droebiTi spazmuri SekumSva, romelic warmoiqmneba uecrad. hi pertoniuli k. krQzis-i [berZ. krisis] – 1. mZafri gardatexa, cvlileba. daavadebis k. 2. mwvave mdgomareba,romelic win uswrebs gardatexas. finansuri k. 3. saxelmwifoSi saqonlis pe rioduli War bwarmoeba, rac iwvevs war moebis Sekvecas, wvril mwarmoebelTa (me warmeTa) gaRatakebas, umu Sevrobis zrdas. samrewvelo k. mTavrobis krizisi – sa xel mwifoSi: mTavrobis Sec vla, gamowveuli mwvave politikuri uTanxmoebiT. krizQsuli – 1. krizisis gardatexis mdgomareobaSi myofi, arsebuli. k. asaki. 2. Zalian Zneli, gamwvavebuli saxifaTo. k. momenti, k. mdgo mareo ba. kri krizQsuli temperAtu ra – (fiz.) temperatura, rom lis drosac qreba gan sxvaveba siTxesa da orTqls So ris. kritikuli Scd. krimQnal-i [laT. criminalis danaSaulebrivi] – sisxlis samarTlis danaSauli, ga dacdoma, Secodeba. kriminalQstika [< laT. cri minalis danaSaulTan da kav Sirebuli] – iuridiuli mec ni ereba, romelic swavlobs sisxlis samarTlis da na Saulis kvlevis meTodikas, taqtikasa da teqnikas. kriminAlur-i [laT. criminalis] – sisxlis samarTalTan da kavSirebuli; dana Sa ul eb rivi. k. SemTxveva. kriminalOgia [laT. crimen (crimenis) danaSauli da berZ. logos moZRvreba] – mecni ere ba danaSaulis Sesaxeb, ro gorc socialuri movlena. ¥ kriminogenuri k. situacia. kri pto... [< berZ. kryptos sai dumlo, faruli] – rTuli sityvebis dasawyisSi uCve nebs romelime dafarul mdgo mareobas, moqmedebas, kri -280- xSirad Seesabameba qar airisebr an Txe va di mdgo Tuls _ `saidumlod...” mareobi dan niv Tierebis kri ptodepresia, kri pto kris ta lur mdgo mareobaSi gra ma. gadasv lis dros. marilebis k. kri ptogrAfia [berZ. kryptos saidumlo, faruli da gra kristalogrAfia [berZ. phos vwer] – pirobiTi, sa krzystallos kristali da grapho idumlo weris xerxi, ro vwer] – mecniereba romelic melic gasagebia mxolod kristalebs Seiswavlis. ad resatisaTvis (pirobiTi ¥ kristalografiuli. k. sistemebi. sa idumlo niSnebiT wera). krQJ-i [rus. крыж < polon. kriterQum-i [< berZ. kriterion msjelobis, gadawyvetis krzyz jvari] – 1. kaTolikuri saSu aleba] – (wign.) ni jvari. San-Tviseba, romlis mi xed 2. xmlis jvriseburi vada. vi Tac rasme afaseben, gan 3. zogi saxelmwifos dro sazRvraven; sazomi. Saze gamoyvanili patara WeSmaritebis k. fari. krQstal-i [berZ. krzystallos] – krQtika [berZ. kritikē garCevis, gansjis xelovneba] – 1. ri ma gari sxeuli, romel sac same ganxilva, garCeva nak bunebrivad aqvs mraval wax lovanebaTa gamovlenis, Se nagis forma. fasebis mizniT. marilis k.-ebi, almasis k. k. da TviTkritika. ebi, yinulis k.-ebi. 2. (saub.) uaryofiTi msjeloba kristAluri – 1. kristale visime, risame Sesaxeb, visime, bisgan Semdgari. risame naklovanebaTa Cve k. banebi, k. tuvi, nivTierebis neba. k. mdgomareoba. k.-is qar-cecxlSi gaata 2. gadat. wminda gamWvirvale res. k. wyali. 3. mecnieruli Semowmeba, ga 3. (gadat.) (saub.) faqizi zne mokvleva risame utyua o bisa, umwikvlo, spetaki robisa; raime teqstis ana (adamiani). lizi. kristalizAcia – krista 4. literaturuli Janri, le bis warmoqmnis procesi, -281miZ Rvnili mxatvrul-li teraturuli, mecnieruli da sxv. nawarmoebebis gar Cevisadmi. krQSna [sanskr.] – induizmis RvTaeba; Tayvans scemen ro gorc viSnus erT-erT gan saxierebas. krOket-i [fr. croquet, ing. crocket] – 1. sportuli TamaSi erTgvari; xis CaquCebiT cdiloben xisive burTebi gaiyvanon garkveuli wesiT mavTulis ramdenime karSi. 2. am TamaSisaTvis saWiro sagnebis kompleqti. krOl-i [ing. crawl] – sportuli curvis yvelaze swrafi xerxi. krOnos-i [berZ. kronos] – ber Znul miTologiaSi: titani, uranosis (cisa) da geas (de damiwis) Svili, zevsis mama. kronStEin-i [rus. кронштейн < germ. krogstein] – iribi brjeni kedelze, svetze da sxv. – karnizis aivnis,Taros da misT. gasamagreblad. krOs-i [ing. to cross gadaWra (gzis)] – sportuli sirbili an rbola winaaRmdegobaTa gadalaxviT uswormasworo adgilze. saTxilamuro k., samo to kru ciklo k., saavtomobilo k. krOsvord-i [ing. cross-word] – sityvebis gamocnobaze age buli gasarTobi amo cana – kvadratebad da yo fili raime figura un da Seivsos asoebiT ise, rom horizontalebisa da vertikalebis gayolebiT gamovides sityvebi (ga moigones niu-orkSi 1913 wels). k.-is Sedgena, k.-is amox sna. krUiz-i [ing. cruise] – sazRvao mogzauroba wriul mar Srutze (turistuli, ga sarTobi...) krUp-i [ing. croup] – (medic.) xor xis lorwovani garsis an Teba, romelsac Tan sdevs sulis SexuTva. krUpie [fr. croupier] – banqos da misT. saTamaSo saxlis (kazinos) Tanamflobeli an mosamsaxure, romelic xel mZRvanelobs da Tvalyurs adevnebs TamaSs. krUSon-i (ufro sworia kri USoni) [fr. cruchov patara doqi] – TeTri Rvino, ro melSic Sereulia koniaki, an romi da CaTlilia axa li xili (mag. atami). kub -282- kUb-i [berZ. kybos] – 1. geomet reuli. ¥ kulinaruli. ri uli sxeuli – wesieri k. ostatoba. eqvs waxnaga, romlis yvela kulinariuli Scd. (ix. ku waxnagi kvadratia. li na ria). 2. (maTem.) sami erTgvari Ta namamravlis namravli; ri kulinAria [laT. culinarius sag vareulosi] – 1. saWmlis, cxvis mesame xarisxi. kerZebis damzadebis osta oTaxis k. udris 64-s. toba. 3. (maTem.) xarisxis maCvenebeli, k.-is kursebi. romelic udris sams. 2. saWmelebi. xuTi aviyvanoT k.-Si. k.-is ganyofileba (gastro ¥ kuburi (mniS. 2-saTvis). nomSi). k. metri. ¥ kulinariuli da sakuli kubiuri, kubikuri Scd. nario. kUbizm-i [fr. cubisme]–ukiduresi k. (s.) nawarmi. formalisturi mimarTuleba kulinaruli sxvaa (ix. ku sax viT xelovnebaSi, rome linari). lic realuri samyaros sag ne bis gamoxatulebas cvli kUlis-i [fr. coulisse] – Cveu leb riv mr.-Si: kulisebi da geometriuli figurebis – Teatris scenaze: deko (ku bis, konusis da misT.) kom raciis brtyeli nawilebi, binaciebiT (Caisaxa safran romlebic gan la ge bulia geTSi me-20 s.-is dasawyisSi). sce nis gverdebze (ver ti kUbmetr-i – kuburi metri. kalurad) erTi-meoris mi kUbrik-i [holand. koebrug] – yo lebiT. kulisebSi – 1. gemze, saerTo sadgomi, sa sce nis ukan. cxovrebeli eki pa JisaTvis. 2. gadat. (wign.) saidumlod, kU-kluqs-klan-i [ing. ku-kluxfarulad. klan] – amerikis SeerTebul kulminAcia [< laT. (culminis) StatebSi: saidumlo rasis mwvervali] – (wign.) udi tuli teroristuli or desi aRmavlobis an daZa ganizacia. bulobis momenti risame ku-kluks-klani Scd. ganviTarebaSi. kulQnar-i – kulinariis os ¥ kulminaciuri. tati; daxelovnebuli mza -283- kum kultura). k. momenti, k. wertili. 3. gaSeneba, moyvana raime mce kUlon-i [fr. coulant] – qalis narisa. samkauli – erTi an ramdenime Cais k. Zvirfasi Tvali, ZewkviT 4. TviT gaSenebuli mcenare. yel ze gasakeTebeli. teqnikuri k.-ebi, subtro kUlt-i [laT. cultus] – 1. reli pi kuli k.-ebi, saSemodgomo giuri msaxureba RvTisadmi k.-ebi. da amasTan dakavSirebuli ¥ kulturuli (mniS. 1-saT wes-Cveulebani. vis). apolonis k. (Zv. saber k. done, k. urTierTobani, ZneTSi), qristianuli k. k. adamiani (mniS. 3,4-isaTvis) 2. gadat. (wign.) Tayvaniscema, k. mcenareebi. visime, risame gaRmerTeba. ¥ uary. ukulturo (mniS. kanonis k., pirovnebis k. 1-saTvis). kultivAtor-i [fr. cultivateur] u. adamiani, u. saqcieli. – moxnuli niadagis Rrmad kultUrizm-i [fr. culturisme] gasafxvierebeli sasoflo– fizikuri varjiSebis sis sameurneo iaraRi. tema; aTletizmi. traqtoris k., cxenis k., kulUar-i [fr. cuoloir] – parla xelis k. mentSi, organizaciaSi da kultivAcia – niadagis da sxv.: darbazi, oTaxi, sadac mu Saveba kultivatoriT. deputatebi, delegaciis wev kUltura [laT. cultura] – 1. rebi ikribebian Sesvenebis sa zogadoebis miRwevaTa dros, sadac warmoebs ara er Toblioba sawarmoo, sa ofi cialuri Sexvedre bi, zo gadoebriv da sulier azrTa gacvla-gamocvla. cxovrebaSi. mr. [fr. cuoloirs] – kuluarebSi materialuri k., Zveli – gadat. (wign.) ityvian ara xal xebis k., erovnuli k., oficialuri saubrebis Se k.-is moRvawe. sulieri k. saxeb politikur, sazoga 2. done, romelsac miaRwies doebriv wreebSi. raime codnis, Cvevis, moqme kUmis-i [Turq.] – cxenis [an aq de bis dauflebisas. lemis] daduRebuli rZisgan metyvelebis k., Sromis k., damzadebuli sasmeli. fizikuri k. (mokled: fiz -284- kum kUmrinis xelnawErebi – bib liuri xelnawerebi,rom lebic aRmoaCines mkvdari zRvis sanapiroze, vadi-kum rinis da sxva mRvimeebSi. xel nawerebi Sesrulebuli iyo arabul da Zv. ebraul enebze. kunstkAmera [germ. Kunstkam mer] – Zvel droSi: sxvadasxva iSviaTi sabunebismetyvelo, istoriuli, eTnografiuli Tu arqeologiuri sagnebis koleqcia; aseTi koleqciis sacavi. kUpaJ-i [fr. coupage] – sxvadasxva Rvinis erTmaneTSi Sereva gaumjobesebis mizniT. kUpe [fr. coupe] – ramdenime mgzavrisaTvis gankuTvnili ganyofileba matareblis vagonSi. ¥ kupesi. kupisa Scd. kupQdon-i [laT. cupido (Cupi donis)] _ romaul miTolo gi aSi: siyvarulis RmerTi, ro melic warmodgenili hyav daT mSvildisriani frTosani biWis saxiT; amu ri. kupQura [fr. coupure] – nomi naluri Rirebuleba qaRal dis fulisa, obligaciebisa an sxv. fasiani qaRaldisa. aslariani k., asdolariani k. kUplet-i [fr. couplet] – 1. leq sis, simReris strofi 2. mr. kupletebi – satiruli an iumoristuli xasiaTis simRera saWirboroto Te maze. saxumaro k.-ebi. kUpon-i [fr. coupon] – fasiani qaRaldebis mosaWreli ta loni procentebis misaRe bad. obligaciis k. kUrant-i [fr. courant mimdinare] – koSkis saaTi, romelic rekavs da Tan asrulebs raime musikas, aseTi saaTis musikaluri meqanizmi. kurantebi mx.-is gagebiT (mag. `rekaven kremlis ku rantebi”) Scd. kUrare – [< karib.] – Zlieri Sxami, romlis mi Reba icod nen samxreT amerikelma in dielebma zo gierTi ad gi lobrivi mcenaris nor Ci ylortebisa da fesve bisgan; iyenebdnen isrebis mosawamvlad; iwvevs kun Tebis damblas da sik v dils; amJamad iyeneben me dicinaSi (mcire dozebiT) samkurnalod. -285- kur rort kurorti da berZ. logos [laT. curator moZRvreba] – medicinis dar mzrunveli, meurve] – piri, gi, romelic Seiswavlis ku ro melsac mindobili aqvs rortebis samkurnalo Tvi vi sime, risame meTval yure sebebs. oba. k.-is instituti. studentebis k. ¥ kurortologiuri da sa kurQer-i [fr. courrier] – dawe kurortologio. se bulebis Sikriki. k. (s) kvleva-Zieba. di plomatiuri kurieri – ix. di plomatia (Semokl. kUrs-i [laT. cursus srbola,mim dinareoba] – 1. moZraobis di pkurieri). mimarTuleba, gezi (gemisa, kurQoz-i [fr. courieux (mamr.) TviT mfrinavisa da sxv.). coirieuso (mdedr.) sasacilo, yinulmWrelma k. aiRo ar sa seiro] – ucnauri, sasa qtikisaken. cilo, saseiro ambavi. Sem 2. gadat. (wign.) mimarTuleba, Txveva. gezi (politikaSi da sxv.). ¥ kuriozuli. swori sagareopolitikuri k. SemTxveva. k. kurdQuk-i [Turq. kuyruk kudi] 3. fasiani qaRaldebis Rire – kanqveSa cximovani da buleba. nagrovi kunTTan, zogierT laris k., dolaris k. cxvris jiSebSi. (qarT. si 4. romelime mecnierebis an mi si non. duma). calke sistemuri gadmocema kUrort-i [germ. kurort sam umaRles saswavlebelSi; kurnalo adgili] – adgili, saxelmZRvanelo, romelic aseT gamocemas Seicavs. sa dac aris bunebrivi pi ro bebi mkurnalobisTvis, maTematikis k., fizikis k. 5. umaRles an specialur sa dasvenebisaTvis da mo wyo Sualo skolaSi: swavlebis bilia sanatoriumebi, da esa Tu is weli. sasvenebeli saxlebi. mexuTe k. studenti. saqarTvelos k.-ebi, kli 6. swavlebis an samkur na lo matiuri k., k. baxmaro. proceduraTa das ru le bu ¥ sakurorto. li cikli. s. sezoni. saSualo skolis k., ta kurortolOgia [germ. ku kurAtor-i -286- kur laxiT mkurnalobis k. 7. mr. kursebi – moklevadiani saswavlebeli, romelic iZ leva momzadebas raime viw ro specialobaSi. kompiuteris k.-ebi, saSofro k.-ebi, stenografiis k.-ebi. kUrsanti – 1. piri, romelic kursebze (ix. kursi. mniS. 7) swavlobs. 2. samxedro saswavleblis k.-ebi. kUrsiv-i [laT. cursiva gakruli xeli] – daxrili sastambo Srifti, rac xeliT nawers waagavs. laTinuri k., qarTuli k. kUrsor-i – kompiuteris dis pleis ekranze moZravi sa niSni, romelic aRniSnavs aqtiur wertils da rom lis saSualebiTac xdeba marTva. l la [it. La] – musikaluri gamis meeqvse bgera: am bgeris aRmniSvneli noti labializAcia [laT. Labialis bagismieri] – (lingv.) bge re bis momrgvaleba bge re bis warmoTqmis dros – xmovnebis (xSirad) da Tan xmovnebis (iSviaTad): mag. qarTuli xmovnebi `o”, `u” warmoiTqmis la bi a li zaciiT. ¥ labialuri. labQluri [laT. Labilis] – ara mtkice, aramdgradi, mer yevi, moZravi. labQrinT-i [berZ. Labirinthos] – 1. Zvel saberZneTsa da eg vi pteSi: mravali saTavsis Semcvleli, Znelad gasag ne bi, daxlarTuli Sesasv le l-gamosasvlelebis mqone Senoba. 2. rTuli, daxlarTuli gan lageba quCebisa, Senobebisa da misT. 3. (anat.) yuris SigniTa na wi li, omelic asrulebs sme nisa da wonasworobis fun qcias. labirinti Scd. labOrant-i [laT. Laborans (laborantis) momuSave] – la bo ratoriis, samecniero da wesebulebis samecniero – teqnikuri TanamSromeli. labaranti Scd. laboratOria [laT. Labo ratorium] – dawesebuleba an misi ganyofileba, sadac asruleben eqsperimentul samecniero-kvleviT samu Saos. -287 qimiuri l. ¥ laboratoriuli da sa la boratorio. l. (s). WurWeli, l. (s.) ana lizi, l. (s.) ga mokvleva. labaratoria, labarato ri uli, salabaratorio Scd. lAg-i [holand. Lag] – 1. gemis svlis siCqarisa da gavli li manZilis gasazomi xel sawyo. 2. gemis borti. lAguna [it. Laguna] _ 1. wyal mcire yure an tba, rome lic zRvisagan aris mowy vetili. 2. marjnis wriul kunZulebze, e.w. atolebze, Sinagani wyalsatevi. ¥ lagunisa. lagunasi Scd. lAdan-i [berZ. Ladanon] – aro matiuli fisiseburi niv Tiereba, zogierTi tro pikuli xisa, romelic me dicinaSi gamoiyeneba da RvTis metyvelebis dros mo sawevad. ¥ ladanuri. lAva [it. Lava] – gamdnari da gavarvarebuli generaluri masa, romelic amoifrqveva vulkanidan. ¥ lavisa. laT lavasi Scd. lavQreba [holand. Laveeren] – 1. ialqniani gemis svliT cur va ise, rom qari xan er Ti mxridan uberavs, xan me oredan; saerTod gemis svla kursis (mimarTulebis) xSi ri cvliT wyalqveSa qvebis, TavTxelebis da misT. gver dis asaqcevad. 2. (gadat.) moxerxebulad gver dis avla siZ ne le ebi saT vis; raimesTvis Tavis arideba; mdgomareobasTan marjved Segueba. lAvra [berZ. Laura] – zogi di di mamaTa monastris sa xel wodeba. ¥ lavrisa. lavrasi Scd. lazAreT-i [fr. Lazaret, it. Lazaretto] – samxedro na wil Tan arsebuli patara sa avadmyofo, hospitali. polkis l. lAzer-i [ing. Lazer] – xelsawyo sinaTlis paraleluri da mZlavri konebis misaRebad. laTQnur-i – Zvel romTan (romaelebTan) dakav Si re buli. l. ena, l. damwerloba. laTQnuri amErika – Sua da samxreT amerikis qveyne lai -288- bis saerTo saxelwodeba. grZnobis an sagnis aRmniS v neli motivi, Tema, romelic lAib-gvArdia [germ. Leib sxe meordeba musikalur nawar uli, tani da it. Guardia moebSi. (ix. gvardia)] – zog monar operis l. qiul saxelmwifoSi: pri vi 2. (gadat.) ZiriTadi azri, ro ligirebuli jari (pirvel melic araerTgzis meorde xanebSi _ monarqis pi radi ba. dacva). romanis l. ¥ laibgvardiuli. leitmotivi Scd. l. polki. laibgvardieli, laib gvar lAkmus-i [laT. Lakmoes < diuli – iwereba erTad. laT.] – lurji, saRebavi leib gvardia Scd. mce nareuli nivTiereba; am niv TierebiT gaJRenTili lAib-medQkos-i [germ. Leib qa Raldi mJavis moqmedebiT sxeuli,tani da laT. medicus wiTldeba, xolo tutis (ix. medikosi)] – monarqis moq medebiT lurjdeba. karis eqimi. l.-is saRebavebi. leib-medikosi Scd. lAkmusis qARaldi – lak laQner-i [ingl. < Line xazi musis xsnariT gaJ RenTili liner] – 1. didi swrafmavali qaRaldi, romelsac iyeneben gemi. samgzavro l., saokeano l. rogorc indikators (ix. 2. didi samgzavro TviTmfri in dikatori, mniS. 2). navi. lakOnizm-i [berZ. Lakonizmos] laQnsmen-i [ingl. Linesman] – – (wign). azris gamoTqma CogburTis, fexburTis da mok led da mkafiod. ¥ lakoniuri. zog sxv. SejibrebaSi: msa l. pasuxi, l. warwera, jis TanaSemwe, romelic l. stili. al miT an SeZaxiliT aniS lakonuri Scd. nebs mTavar msajs burTi sa Tu moTamaSeebis mdgo lAma1 - [esp. llama] – momcro sa sapalne cxoveli aqlemebis ma reobas; gverdis msaji, ojaxidan; aqvs Zvirfasi xa zis msaji. bewvi; gavrcelebulia sam laitmOtiv-i [germ. Leitmo xreT amerikaSi. tiv] – 1. (mus.) raime azris, -289¥ lamisa. lamasi Scd. lAma2 [tibet. Blama umaRlesi] – tibetsa da monRoleTSi: lamaistebis budist-ber mo nazoni. lamAizm-i – budizmis saxe sx vaoba tibetsa da mon Ro leTSi, romelic me-7 saukuneSi warmoiSva tibet Si; umaRlesi sasuliero piri – dalai-lama. lamaisti. laminAria [< laT. lamina fir fita] – (zool.) wablisferi wyalmcenare; iyeneben sa qonlis sakvebad, sasuqad da sxv. erT-erTi saxeobaa `zRvis kombosto”, romelic sak vebad gamoiyeneba. lAmpas-i [fr. Lampas] – ganieri feradi zoli, romelic da kerebulia formis Sarvlis gverdiTi nakeris mTel sig rZeze garedan. wiTeli l.-ebi, generlis l.ebi. lampQon-i [fr. Lampion] – qa Raldis an minis farani gasanaTeblad, ilumina ci i saTvis. lAnget-o [fr. Languette pa tara ena] – xorcis kerZi viwro (Txeli) da grZeli lar amonaWrebisgan dam za de bu li (dakepili). lAngust-i [fr. Langousto] – zRvis didi aTfexa javS ni ani kibo. lAndSaft-i [germ. Landschaft] – dedamiwis zedapiris xedi; raime adgilis saerTo xe di. mTiani l. ¥ landSafturi. l. zonebi, l. ferwera. lAncet-i [fr. Lancete < laT. Lancea Subi, oroli, laxvari] – Zveleburi qirurgiuli dana. lapidAruli [laT. Lapidarius qvis mTleli, qvaze amomW reli] – (wign.) mokle da mkafio. l. stili. larQngit-i [berZ. larynx Cla yngos xorxi] – xorxis an Teba. laringologi, laringo lo gia, larin gos kopi. lArgo [it. Largo faruli] – (mus.) 1. termini, romelic aRniSnavs nel temps (ufro nels, vidre adajo); iyeneben upiratesad amaRlebul, sa zeimo – samgloviaro xasi aTis nawarmoebSi. 2. zogjer: sonatis, simfo ni is, kvartetis da sxv. nela las -290- Sem srulebeli nawilis sa xelwodeba. lAso [fr. Lasso < esp. lazo] _ cxovelis dasaWeri yul fiani sasroli Toki (qarT. sin. qamandi, sagdebeli). latAria [it. Lotteria] – niv Tebisa da fulis gaTamaSeba bileTebis saSualebiT. waugebeli l. latarea, latareia Scd. latifUndia [laT. Latifundium latus farTo da fundus miwa, ad gil-mamuli, mamuli] – (wign.) msxvili kerZo adgi l-mamuli. laurEat-i [< laT. Laureatus daf nisgvirgvinosani] – pi ri, romelsac miniWebuli aqvs gansakuTrebuli premia xelovnebis, mecnierebis, teqnikis dargSi. rusTavelis premiis l., nobelis premiis l., pia nistTa saerTaSoriso kon kursis l. lAfet-i [germ. Lafette < fr. l’affus] – dazga, romelzedac damagrebulia qvemexis lu la. Tvlebiani l. lAfsus-i [lT Lapsus davardna, Secdoma, mcdari nabiji] – (wign.) uneblie Secdoma (nawerSi, metyvelebaSi). lapsusi, liafsusi, li ap susi Scd. lAqSmi [sanskr.] – induizmis panTeonSi: silamazis, bed nierebis, siyvarulisa da simdidris qalRmerTi, RvTa eba _ viSnus toli. laqtAcia [laT. Lacto vawoveb lactare rZis micema] – rZis ga moyofa sarZeve jir kvlebis mier. lAckan-i [germ. Latzcha yulfi] – gadanakeci pijakis (kos tiumis, paltos) mkerdis na wilSi. legalizAcia – legalur mdgo mareobaSi gadasvla an gadayvana. legAlur-i [laT. Legalis] – ka noniT aRiarebuli, nebadar Tuli. l. partia, l. gazeTi. aralegaluri – rac kanoniT ar aris daSvebuli; iatak qveSa. a. literatura, a. organi zacia. lEgat-i [laT. Legatus gagzav ni li, elCi] – 1. romis papis di plomatiuri war mo mad geneli. 2. Zvel romSi: Tanamdebobis piri provinciis mmarTvel Tan. lEgato [it. Legato dakavSire -291bu li] – (mus.) erTi bgeridan meoreze TandaTanobiT, ga dabmiT (upauzod) gadasvla. lEgenda [< laT. Legenda is, rac unda waikiTxon] – 1. xal xuri zepiri gadmocema (qarT. sinon. Tqmuleba). suramis cixis l. legendAruli da legEn duri – 1. legendis xasi aTisa; araCveulebrivi, Se u da rebeli. l. gadmocema, l. gmiroba. 2. geografiuli rukis nawi li, romelzec aRniSnulia pirobiTi niSnebi. 3. warwera monetaze an me dalze. legQon-i [laT. Legio (Legionis)] – 1. igivea rac polki. 2. (ist). Zvel romSi: msxvili sajariso SenaerTi. 3. zog qveyanaSi: sagangebo sam xedro nawili an samo qalaqo organizacia. legiOner-i [fr. Legionnaire] _ 1. (ist.) legionis (mniS. 2) jariskaci. 2. legionis (mniS. 3) wevri. legitimAcia [laT. Legitimus kanonieri, dakanonebuli] – raime uflebasTan rwmu nebis kanonierebis aRi a reba an damtkiceba; am uf lebis (rwmunebis) da lei madasturebeli sabuTi. ledErin-i [germ. Leden tyavi] – bambis qsovili erTgvari, tyavs mimsgavsebuli; iyene ben wignis ydaze gada sak ravad. liderini, liderini Scd. lEdi [ing. Lady] – did bri taneTSi: lordis meuRle, gaTxovili qali. leTArgia [berZ. Lethargia] – avadmyofuri mdgomareoba, romelic hgavs Rrma Zils (qarT. xalxuri sa xelwo deba: saRaTas Zili). ¥ leTargiuli. l. mdgomareoba. leTargQuli ZQli – igivea, rac leTargia. letargia, letargiuli Scd. leibOrist-i [ing. Labourist < labour Sroma] – muSaTa par tiis wevri inglisSi (ag reTve avstraliasa da zog sxva qveyanaSi). ¥ leiboristuli. l. partia, l. mTavroba. leikEmia [berZ. Leukos TeTri laima sisxli] – (medic.) qro nikuli daa va deba, rom lis Tvisac da ma xa si aT e belia sis xlSi le i ko citebis ra odenobis mniS vnelovani zrda. lei -292- leikocQtebi [berZ. Leukos sxv. saqonels. TeTri kytos ujredi, sis lEndlord-i [ingl. Landlord] – msxvili ingliseli me xlZarRvi, ZarRvi] – (fizi mamule, romelic TviTon ol.) sisxlis TeTri bur ar marTavs meurneobas da Tulebi. arendaze gascems miwas leitEnant-i [fr. Leutenant] fermerebze. – oficris wodeba armiasa lEnC-i [ing. Launch] – inglisSi, da flotSi. aSS-sa da zog sxva qveyanaSi: ufrosi l. meore sauzme (naSuadRevs). lEma [berZ. Lēmma] – (maTem.) leOpard -i [laT. Leopardus < damxmare Teorema, romelic berZ. Leopardos] – didi mta aucilebelia mxolod sxva cebeli cxoveli Zu Zu mwo Te oremis (an Teoremebis) vari katisebrTa oja xisa; da samtkiceblad. aqvs Savlaqebiani yviTeli ¥ lemisa. lemasi Scd. bewvi (si non. panTera). lEmur-i [laT. Lemures (mr.)] – lesbOsur-i siyvAruli – 1. Zv. romSi gardacvlilTa qalis arabunebrivi sqesob sulebis moCvenebebi, gar rivi ltolva qalisadmi dacvlili winaprebis su [Zveli saberZneTis kunZul lebi. lesbosis (Lesbos) saxelis 2. patara cxoveli, naxevrad mixedviT]. maimuni, primatebis razmisa, letAlur-i [laT. Letalis sa binadrobs afrikasa da sik vdilo] – sikvdilis ga aziis tropikul tyeebSi. momwvevi, sasikvdilo. l. Sedegi, l. doza. lEnd-lQzi [ing. Lend-lease < ¥ letaluroba. lend sesxis micema da lease leTaluri Scd. arendiT micema] – aSS kon g resis mier 1941 w. miRebu lEqsika [< berZ. Lexikos sity li kanoni, romlis safuZ visa] – ama Tu im enis an ro vel zec me-2 msoflio omSi melime mwerlis sityvaTa mo kavSire qveynebze gascem maragi. dnen sesxs an arendiT aZ qarTuli enis l., `vefxis levdnen SeiaraRebas, masa tyaosnis” l. lebs, kvebis produqtebs da -293¥ leqsikuri. qarTuli enis l. Semad genloba, mwerlis l. Ta viseburebani. leqsikOgraf-i – leqsikog ra fiis specialisti. didi qarTveli l. sul xan-saba orbeliani, XX sa ukunis cnobili qarTveli l.-ebi: akademikosi arnold Ciqobava da profesori mi xeil WabaSvili. leqsikogrAfia [berZ. Lexikos si tyva da grapho vwer] – leq sikonebis Sedgenis Teoria an praqtika. qarTuli l. ¥ leqsikografiuli da sa leqsikografio. l. (s.) muSaoba. leqsikOlog-i _ leqsiko logiis specialisti. leqsikolOgia [berZ. Lexikos sityva da logos moZRvreba] – enaTmecnierebis dargi, ro melic swavlobs leqsikas. ¥ leqsikologiuri da sa leq sikologio. l. (s.) Sromebi, l. (s.) ganyofileba. leqsQkon-i [berZ. Lexikon si ty vani] – 1. sityvebisa da gamonaTqvamebis maragi. 2. wigni, romelSic anbanzea gawyobili ama Tu im enis leq sityvebi da mocemulia ma Ti ganmarteba imave enaze an Targmani romelime sxva enaze. qarTuli enis ganmartebiTi l., inglisur-qarTuli l., orTografiuli l., mdi da ri l. 3. erT-erTi teqstobrivi re daqtorTagani, ro melic Se muSavebulia per so na lu ri kompiuteris mom x ma reb le bisaTvis. ¥ saleqsikono. s. muSaoba, s. masala. lEqtor-i [laT. Leqtor mki Txveli] – piri, romelic leq ciebs kiTxulobs. lektori Scd. leqtorQum-i [laT. Leqtorium] – 1. dawesebuleba, romelic sajaro leqciebis mowyobis saqmes ganagebs. 2. sadgomi (Senoba, darbazi), sadac sajaro leqciebi imar Teba. studentTa sasaxlis l. lektoriumi Scd. lEqcia [laT. Lectio kiTxva] – saswavlo sagnis an raime Temis zepiri gadmocema; aseTi gadmocemis Canaweri. l.-is kiTxva, l.-ebis kur si. ¥Lleqciuri. lia -294- l. propaganda. ¥ saleqcio. s. saaTebi, s. darbazi. lQana [fr. Liane(s) < lier Sekvra] – xviara da mcocavi mcenare, romelic upiratesad gavr ce lebulia tropikul da subtropikul tyeebSi. ¥ lianisa. lianasi Scd. Cveulebriv mr. lianebi. libEral-i _ 1. liberalizmis (mniS. 1) momxre; liberaluri partiis wevri. 2. (moZv.) ityodnen Tavisuflad moazrovne adamianze liberAlizm-i [< laT. Li beralis Tavisufali] – 1. po li tikuri mimdinareo ba, ro melic aer Tianebs par la menturi wyobi lebisa da de mokratiul Tavi sufle ba Ta momxreebs. 2. uaryofiT movlenebTan Sem rigebloba, mavne Sem wy narebloba. l. moswavlis codnis SefasebaSi. ¥ liberaluri. l. partia. lQbero [it. libero Tavisufali, damoukidebeli] _ fexbur TSi: `Tavisufali mcveli”. lQbido. [laT. libido survi li, miswrafeba, Jini] _ fsi qoanalizis erT-er Ti Zi riTadi cneba-seqsu a lu ri Jini, upiratesad ara cno bi eri (termini SemoiRo z. fro idma). librEtist-i [it. libretista] _ libretos avtori. lQbreto [it. libreto] _ 1. sityvieri teqsti operis da zogi sxva musikalurvokaluri nawarmoebebisa. 2. operis, baletisa da misT. mokle Sinaarsi. lQga [fr. ligue laT. Ligare, it. liga] _ (wign). pir Ta, or ganizaciaTa, sa xel m wifoTa kavSiri, ga erTianeba. erTa liga sa xelmwifoTa saer TaSo ri so gaerTianeba pir vel da meore msoflio oms Soris. ligAtura [laT. ligatura kav Si ri] _ (mus). gadabmuli no tebi. ¥ ligaturisa. ligaturisa Scd. lQder-i [ingl. leader] _ 1. politikuri par tiis, sa zo g adoebriv-po l i t i k uri organizaciis meTauri, xel mZRvaneli. parlamentis fraqciaTa l.-ebi. 2. raime sportul Sejib re baSi dawinaurebuli piri -295an gundi. safexburTo Cempionatis l., pretendentTa turniris l. liE [fr. lieue] _ sigrZis Zve le buri franguli sazomi; udris daaxloebiT 4,5 km/s. ¥ liesi. liisa Scd. lQver-i [ingl. liver RviZli] _ dakluli saqonlis Sig neuloba (RviZli, guli, filtvebi, elenTa), saWme lad momzadebuli (Sdr. yaurma). l-is Zexvi. lQvr-i [fr. livre] _ Zveleburi franguli vercxlis fuli, romelic Semdeg frankiT Se icvala. lQvrea [fr. livree] _ Sveic a re bis, laqiebis, meet leebis formis tansacmeli, mosir muli. ¥ livreisa livreasi, livreia Scd. lQzing-i [ingl. leasing] – grZelvadiani arenda man qa nebis, satransporto sa Sualebebis, sawarmoo da niS nulebis nagebobebis da sxv. qonebis gamoyenebisaTvis da valianebis TandaTanobiT ga daxdiT (dafarviT). liTo... [berZ. Lithos qva] _ rac qvebs, mTis qanebs Seexeba. lik (TirkmelebSi). liTotropia. liTogrAfia [berZ. lithos qva da grapho vwer] 1. beWdva specialuri brtyeli qvis zedapiridan, romelzedac winaswar xataven. 2. am wesiT miRebuli ana beWdi. mxatvruli l. 3. sawarmo an saamqro sadac beWdaven aseTi wesiT. ¥ liTografiuli. l. portreti. litografia, litogra fi uli Scd. liTOsfero [berZ. lithos qva da sphairo burTi, sfero] _ dedamiwis qerqi _ 30-80 kmis sisqis. likvidAcia [fr. liquidation] da likvidQreba [germ. li quidieren] _ 1. risame (mag; sa warmos, dawesebulebis) saq mianobis Sewyveta; daxurva, gauqmeba. trestis l. 2. visame, risame mospoba. wera kiTxvis ucodinarobis l. ¥ salikvidacio. s. komiria. likvidUroba [< laT. liquidus fr. liquide Txeva di, mim di na re] _ ban kebisa da sa war mo lil -296- ebis una ri anoba droulad Se asrulon TavianTi fu la di valdebulebebi, ris ga naRdebac, fulad qcevac Se iZleba. ¥ likviduri. lilQput-i _ aranormalurad patara tanis adamiani (qarT. sinon. qondriskaci. ju ja) [fantastikuri qveynis _ lili putiisebri cic qna mcxovreblebis saxel wodebis mixedviT, romelTa Sesaxeb moTxrobi lia j. sviftis roman `gulive ris mogzaurobaSi”]. lili puta Scd. lQman-i [berZ. limen yure, nav sadguri] _ yure mdinaris qve mo dinebaSi an mlaSe tba zRvasTan axlos, Cve ulebriv samkurnalo ta laxiT mdidari. lQmit-i [laT. limes (limitis) zRvari] _ norma, romlis farglebSic SeiZleba ri sa me xarjva, ramiT sargeb loba. eleqtroenergiis l., im portis l. limnolOgia [berZ. limnç tba da Logos moZRvreba] – hidrologiis dargi, rome lic swavlobs tbebs; tbis mcodneoba limUzin-i [fr. Limousine] – daxuruli, SigniT Semi nu li tixris mqone msubuqi av tomobili. lQmfa [laT. Lympha sufTa wyali, sinotive] – uferuli siTxe adamianisa da ZuZumwo vari cxovelebis sxeulSi; mimoqceva organizmis yvela qsovilsa da ujredSi. ¥ limfuri. l. jirkvlebi. limfaturi Scd. lQngvist-i – lingvistikis spe cialisti (qarT. sinon. enaTmecnieri). lingvQstika [fr. Linguistique < laT. Lingue ena] – mecniereba enis Sesaxeb (qarT. sinon. enaTmecniereba). ¥ lingvistikuri da (dasaS vebia) lingvisturi. l. gamokvleva. lQnza [germ. Linse] – optikuri mina; SemosazRvrulia ori mrudxaziani, Cveulebriv sfe ruli zedapiriT, rome lic gardatexs sinaTlis sxivebs. mikroskopis l. ¥ linzuri. l. teleskopi. linolEum-i [laT. Linum ti lo da oleum zeTi] – sqeli magari qsovili, gan sa kuT -297rebuli narevi nivTi erebiT gaJRenTili; iyene ben iatak ze dasagebad. linoliumi Scd. lQnCis sasAmarTlo (kano ni) – brbos mier dasja (cemawameba, mokvla) gamoZiebisa da gasamarTleblis gare Se (ing. Lynch vinme plan ta toris, Carlz linCis gva ris mixedviT.]. lQra1 [berZ. Lyra] – Zveli ber Znebis simebiani sak ravi; iTvleba poeturi Semoq medebis, STagonebis sim bo lod. lQra2 [it. Lira] – fulis er Te uli italiasa da Tur qeTSi. lQrizm-i _ lirikuli xasiaTi, lirikuli Sinaarsi risame. nikoloz baraTaSvilis leqsebis l. lQrika [berZ Lyrikos lirasTan (ix. lira1) dakavSirebuli] – 1. poeziis saxeoba, ro me lic gamosaxavs poetis grZnobebsa da gancdebs. 2. am saxis poeziis na war mo ebaTa erToblioba. akakis l. ¥ lirikuli. l. poezia. lirQkuli wQaRsvla _ (wign). mxatvruli nawarmo lit ebis Txrobis Sewyveta da avtoris piradi gancdebis CarTva. liriuli Scd. lirQkos-i _ poeti, romelic lirikul leqsebs wers. lQsting-i [ingl. listing siaSi Setana] _ monacemebis dabeW dva, romelic kompiuterma mogvca. litAnia [berZ. litaneia] _ sa yo velTao locva, romlis dro sac eklesias gars uv lian; imarTeba didi dRe saswaulis (an saero gan sacdelis) dros. literAtor-i _ piri, romlis profesiaa literaturuli saqmianoba; mwerali. literAtura [laT. Litteratura] 1. werilobiT nawarmoebTa erToblioba. axali qarTuli l. 2. mxatvrul nawarmoebTa (poezia, proza, drama) er Toblioba. qarTuli klasikuri l. 3. raime sagnis Sesaxeb ar sebuli nawarmoebTa erTob lioba. samedicino l., teqnikuri l., mxatvruli literatura _ igivea rac literatura (mniSv 2). literatUruli da sa lit -298- literAturo _ rac da kav Sirebulia mxatvrul li teraturasTan. l. (s.) wreebi l. (s.) na warmoebi. lite ratUruli (sali terAturo) Ena – saerTosa xalxo enis damuSavebuli forma, romelsac aqvs gar k ve uli formebi. lQtr-i [fr. Litre berZ. Litra girvanqa] _ siTxis sazomi er Teuli; udris 1000 kub. sm-s. erTi l. rZe. litra Scd. (am mniSv.). lQtra _ qarTuli sityvaa da niSnavs Tixis patara viw royelian wylis WurWels. lQtraJ-i [fr. Litrage] _ raime WurWlis tevadoba rac lit rebiT izomeba. avzis l. litUrgia [berZ. Leiturgia RvTis msaxureba] _ mTavari qristianuli mRvdelmsaxu reba; Jamis wirva. litUrgika _ moZRvreba mRvdelmsaxurebis wesebis Se saxeb. lQft-i [ing. Lift] _ mraval sarTulian SenobebSi mo wyobili vertikalurad moZ ravi eleqtro manqana. samgzavro l., satvirTo l. melifte – piri, romelic lifts emsaxureba (sinon. liftiori). ¥ meliftisa. meliftesi Scd. liftQor-i _ igivea, rac me lifte (ix. lifti). liqQor-i [fr. Liquer] – tkbili magari (alkoholiani) sas meli. lQqtor-i [laT. Lictor] – Zvel romSi: umaRlesi Tanam de bobis piris (mag. konsulis, diqtatoris) Tan mxlebi pi ri, misi mcveli. licEist-i _ liceumis mos wavle. licEnzia [< laT. Licentia ne bis darTva] – 1. saqonlis saz RvargareT gatanis an Semotanis nebarTva; am ne bar Tvis damadasturebeli sabuTi. 2. raimeTi SeRavaTianad an ufa sod sargeblobis uf le ba. 3. raime sameurneo – ko mer ci uli moRvaweobis nebarTva; gamogonebis, sa vaWro markis gamoyenebis ufleba. licEumi da lQcei – [< berZ. Lykeion aTenSi koro mis (oles, skola-baRis) saxelwodeba, sadac aris -299to tele aswavlida] – 1. safrangeTisa da dasavleT evropis zog sxva qveyanaSi: saSualo saswavlebeli. 2. saqarTveloSi: saSualo saswavlebeli romelime sagnebis gaZlierebuli swavlebiT. sabunebismetyvelo l. ¥ liceumis. lOb-i [ing. Lobby kulua re bi] – kontorebisa da agentebis sistema, ofici a lurad da araofici alu rad moqmedi jgufebi, rom lebic zewolas axdenen parlamentis wevrebze gan sazRvruli wreebis inte resebisaTvis. lobizmi, lobisti, lobi reba. logAriTm-i [berZ. Logos far doba, Sefardeba da arithmos ricxvi] – (maTem.) maCvenebeli xarisxisa, romelSic unda aviyvanoT ricxvi (fuZed wo debuli), rom miviRoT mocemuli ricxvi. l.-ebis cxrili. ¥ logariTmuli. l. gantoleba, l. gamoT vla. logarQTmuli saxAzavi – iaraRi sxvadasxva martivi gamoTvlis Sesasruleblad. lov lOgika [berZ. Logikē] – 1. mec niereba azrovnebis forme bisa da kanonebis Se saxeb. dialeqturi l. 2. mizanSewoniloba, kanon zo mier eba risame. movlenaTa l. ¥ logikuri. l. daskvna. loRika, loRikuri Scd. logopEdia [berZ. Logos sityva, metyveleba da paideia aRzrda] – mecniereba metyvelebis sxvadasxva nak lisa da maTi mkurnalobis Sesaxeb. lOgos-i [berZ. Logos sityva, cne ba, azri, goneba] – 1. Zve l berZnul materialis tur filosofiaSi (heraklites Tan) sayovelTao kanonzomi ereba. 2. idealistur filosofiaSi: sulieri pirvelsawyisi, RvTa ebrivi goneba da misT. sxva mistikuri cnebebi. logOti p-i [berZ. Logos sityva da typos anabeWdi] – raime for mis, dawesebulebis, aso ciaciis da a.S. martivi gra fikuli aRniSvna, emblema. lovElas-i [fr. Lovelace ing. mwerlis s. riCardsonis roman `klarisa harlous”is gmiris saxelis mixedviT] loz -300- – qalebis motrfiale mama ka ci. lOzung-i [germ. Lozung] – mokled gamoTqmuli mimar Tva, romelic gamoxatavs saxelmZRvanelo ideas, po li tikur moTxovnas (qarT. sinon. mowodeba). loiAlur-i [fr. ing. Loyal erTguli] – 1. arsebuli sa xelmwifo xelisuflebis mom xre, erTguli. 2. rac aseT erTgulebas ga moxatavs. l. damokidebuleba. 3. vinc keTilsindisierad eq ceva visme an rasme. loialuroba. lokalizAcia da lokalQ zeba [laT. Localis adgilob rivi] – 1. raimes gavrcelebis SezRudva gansazRvrul zRvrebSi, romelic Tavmoy ri lia romelime gansazRv rul adgilze. 2. risme adgilis Semosaz Rvra. lokAlur-i [laT. Localis] – (wign.) rac garkveul ad gils ar scildeba; ad gilobrivi. l. omi. lokAtor-i [< laT. Loco gan va lageb] – 1. aparati, rom lis saSualebiTac arkveven sxva dasxva obieqtis adgil mdebareobas. 2. aparati, romelic gan saz Rvravs sxeulis adgil mdebareobas mis gan arek lili, bge ri Ti tal Re bis an ra di otalRebis sa Su a lebiT. lokAut-i [laT. Lock out vin mes win karis daxurva] – mflobelebis mier sawar moebis erTdrouli daxurva da masiuri ganTavisufleba muSa-mosamsaxureebisa ga fic vebis Sewyvetisa da ma Ti moTxovnebis uaryofis mizniT. lokomOtiv-i [fr. Locomotive < laT. Locus adgili, motio moZraoba] – Zalovani man qa nebis, orTqmavalisa da Tbo mavalis saerTo saxel wodeba. ¥ salokomotivo. s. brigada s. depo. lOmbard-i [geogr. sax.] – sa xelmwifo an komerciuli sakredito dawesebuleba, romelic sesxs iZleva Zvir faseulobis an moZravi qo nebis dagiravebiT [italiis provincia lombardiis sa xelis mixedviT,saidanac Sua saukuneebSi gamodiodnen -301me vaxSeebi). lOmbenis mAgida [moZv. sa TamaSo kartis “lombenis” saxelwodeba] _ banqos sa TamaSo asakeci magida, xa verdiT gadakruli. lOnu-i [fr. Lonye Toki, qaman di] – mavTuli an Toki, ro melic gamobmulia cirkis msaxiobis qamarze saxifaTo triukebis gakeTebis dros. lOJa [fr. Loge] – 1. mayu rebelTa darbazSi ram de nime kacisTvis ga moyofili adgili. meore iarusis l. 2. sxdomaTa darbazSi, stadi onze: adgili, gamoyofili presis muSakebisaTvis,stum rebisaTvis das xv. 3. masonTa sazogadoebis gan yofileba. lOrd-i [ing. Lord] _ inglisis umaRles TavadaznaurTa mem kvidreobiTi tituli. l.-Ta palata. lOrnet-i [fr. Lorgnette] – sa xeluriani dasakeci saT vale. losQon-i [fr. Lotion] – erT gvari surnelovani wyali. lOt-i [ing. Lot] _ 1. auqcionze gasayidi saqonlis sazomi erTeuli, saqmiani garigebis dros. luz 2. TviTon es gasayidi nivTi, saqoneli (auqcionze). lOto [fr. Loto < it. lotto] – saTamaSo, romelSic bur Teb ze faraven amoZaxebul cifrebs (an naxatebs). lotOtron-i – mbrunavi doli, romelSic yrian la tariis bileTebs nomrebis gasaTamaSeblad. lOcia [< holand. Lootsen gemis tareba] – zRvebis, sawylo gze bisa da sanapiroebis aRweriloba, rac saWiroa gemebis usafrTxo tare bi saTvis. ¥ lociisa. lociasi Scd. lOcman-i [holand. Loootsman] – saxifaTo da Znelad ga savlel raionebSi gemebis gatarebis specialisti. lOjia [it. Loggia] – 1. Senobas mikruli Ria aivani. 2. Senobis nawili,romelsac gareTa kedlis nacvlad aqvs Ria kolonada an Ta Ri. ¥ lojiisa. lojiasi, loji Scd. lUza [holand. Luza] – bili ardis magidis kideze da kidebuli Wrili, romlis qveSac mimagrebulia bade burTis Casagdebad. luT -302- luTEran-i – luTeranobis cenciuri, luminiscenturi Scd. mim devari. l u m p e n p r o l e t a r Q a t - i luTerAnoba – protestan [germ. Lumpenproletariat] _ to bis erT-erTi ZiriTadi dekla sirebuli elementebi mi marTuleba, romelic aR (maTxovrebi, mawanwalebi da mocenda me-16-s.-Si germa misT.). niaSi martin luTeris moZ lUna-pArk-i [germ. Luna-park] Rvrebis safuZvelze. – qalaqis parki sxvadasxva ¥ luTeranoba. saxis atraqcionebiTa da l. eklesia. gasarTobebiT. qarTulSi winaT ixma re boda loTrangoba. lunAtizm-i [laT. luna mTva luteranoba Scd. re] _ avadmyofuri mdgo luQdor-i [fr. Louisd’or sa mareoba, romlis drosac kuT. saxeli.] – Zveleburi mZinare adamiani sxvadasxva franguli oqros fuli. moqmedebebs as rulebs me qa nikurad (ga uT viTcno bi e lUk-i [holand. Luik] _ CasaZ reblad). romi Wrili (mag. gembanze, scenaze da sxv.) lunAtik-i [laT. lunaticus] lu natizmiT daavadebuli. lukUlusis nAdimi – mdid ruli nadimi [romauli lUpa [fr. Loupe] – gamadidebeli sardlis Lucallus-is (177-56 SuSa. ww. Zv. welT.) saxelis mi lUstra [fr. Lustre] _ Werze Ca xed viT, romelic cno bi li mosakidebeli gasana Te beli iyo simdidriT da araCve mowyobiloba, romelzedac ulebrivi nadimebiT). ramdenime eleqtronaTura luminescEncia [< laT. Lu an sanTelia (qarT. sinon. men (luminis) sinaTle] – WaRi). (fiz.) raime sxeulis civi liustra Scd. na Teba, gamowveuli eleq t lustrAcia [poln. Lustracja] ruli, qimiuri an sxva pro – saxelmwifo qonebis peri cesebiT. oduli aRwera. ¥ luminescenciuri. lUqs-i1 [laT. Lux sinaTle] – l. lampa, l. analizi. ganaTebis sazomi erTeuli. luminiscencia, luminis -303- lUqs-i2 [fr. Luxe fufuneba] – mag titulis mqone piri, Zvirfasad, komfortulad magQstral-i [laT. magistralis mTavari, warmmarTveli] – 1. mo wyobili; umaRlesi ka ZiriTadi, mTavari xazi ra tegoriisa. ime qselis (mag; rkinigzis, kaiuta – l., maRazia – l., eleqtrogayvanilobis, te nomeri – l. (sastumroSi). liuqsi Scd. le grafis) sistemaSi. 2. qalaqis farTo quCa, ro liucQfer-i [laT. Lucifer si mel zedac Cveulebriv ga naTlis matarebeli, Lux cxovelebuli moZraobaa. sinaTle, ferre tareba] – mTavari m; qalaqis axali qristianobaSi: eSmaki, jo m. joxeTis mbrZanebeli,satana, ¥ magistraluri da samagis dacemuli angelozi. tralo. m. (s.) gazsadeni, m. (s.) ka beli, m. (s.) arxi. m magQstrat-i [laT. magis tratus (mr.) xelisufalni, mAgia [laT. magia] – jadosnoba, mmar Tveloba] – dasavleT jadoqroba; misnoba. evropis zog qveyanaSi: qa ¥ magiuri. la qis mmarTveloba, mu ni m. sityva, m. Zala. ci paliteti. mAgistr-i [laT. magister uf mAgma [berZ. magma comi] – (ge rosi maswavlebeli] – 1. ol.) vulkanis moqmedebis zog qveyanaSi: erT-erTi sa Sedegad dedamiwis siR mecniero xarisxi; am xa ris rmidan amotyorcnili gam xis mqone piri. dnari silikaturi masa; misi filosofiis m. gacivebiTa da gamagrebiT 2. umaRles saswavlebelSi warmoiqmneba amofrqveuli or safexuriani swavlebis qanebi. me ore safexuris kursdam m.-is amofrqveva. Tavrebuli. ¥ magmuri. 3. Sua saukuneebSi: bermo naz m. qanebi. v nuri an rainduli orde ¥ magmisa. nis meTauris tituli; am magmasi, magmatiuri Scd. mag -304- mAgnat-i [laT. magnatus di debuli] – msxvili kapi talisti, memamule, mewarme. finansuri kapitalis m.‑ebi. magnEtizm-i _ (fiz.) magnitur movlenaTa erToblioba. dedamiwis m. mAgneto [fr. magnéto] – eleqtromagnituri xel sa wyo sawvavi narevis asan Tebad (naperwklis war mo saqmnelad) Sigawvis Zra vas cilindrebSi. mAgnit-i [berZ. magnētis] – rki nis madnis an foladis na Weri, romelsac aqvs unari miizidos rkinis an fo ladis sagnebi (moZv. sinon. andamati). xelovnuri m. ¥ magnituri. m. veli. miaqcieT yuradReba: mag niti, magram – magnetizmi, mag neto. magnitOfon-i [berZ. magnētis magniti da phone bgera] – aparati magnitur firze bge ris Casawerad da Semdeg mis kvlav sawarmoeblad. magnitafoni Scd. magnolOgia [fr. magnolia] – maradmwvane xe an buCqi; aqvs TeTri surnelovani yvavilebi; xarobs Tbil qveynebSi. mAdam-i [fr. madame] – 1. qal batoni, mimarTva gaTxo vil qalisadmi safrangeTSi, er Tvis agreTve saxelsa da gvars; miRebulia sxva mra val qveyanaSi. 2. Zvelad – ucxoeli aRm zrdeli mdidar ojaxebSi. mademuAzel-i [fr. mademoi selle] – qaliSvili, mimarTva gauTxovar qalisadmi saf rangeTSi, erTvis agreT ve saxelsa da gvars; miRe bu lia sxva mraval qve ya naSi. mAdera – erTgvari magari Rvi no. madrQgal-i [fr. madrigal] – maxvilgonivruli patara li rikuli leqsi, Cveuleb riv miZRvnili qalisadmi. maEstro [it. maestro] – sa patio wodeba did xelovnis (diriJoris, kompozitoris, mxatvris), agreTve moWad ra kis. mavzolEum-i [laT. mausoleum < berZ. mausoleion – kariis mefis – mavzolias ganTq muli akldama] – didi ar qiteqtoruli nageboba saf lavze; (mavzolis akldama -305- mai aSenebuli iqna Zv.w. me-4 tike] _ mecniereba samya sa ukuneSi mcire aziaSi, q. ros raodenobriv damoki ga likarnasSi). debulebaTa da sivrciTi tutanhamonis m. formebis Sesaxeb. elementaruli m., umaRlesi mAvreb-i [< berZ. mauros muqi] m; gamoyenebiTi m. – antikur xanasa da Sua ¥ maTematikuri. sa ukuneebSi: CrdiloeT m. amocana. af rikis (egvi ptis gamoT maT. anAlizi – erTob v lebiT) ZiriTadi mo li oba maTematikis dar ge saxleobis, agreTve ma bisa, romelTa mi z a n ia fun Ti dampyrobi arabebis qciebis kvleva usas rulod ev ropuli saxelwodeba. mcireTa me T o d ebiT. mazdeAnoba da mazdEizmi maTmatika Scd. – Zveli sparselebis re li gia (qarT. sinon. ce maTUsala: maTusalas xnisa – ityvian Zlier xnier cx lTayvanismcemloba). ada mianze [bibliuri pat [umaRles RvTaebis – ahu riarqis maTusalas saxelis ra mazdasi (ormuzda mixedviT – romelmac yve `naTeli sawyisi”) saxe la ze didxans (969 wels) li dan. damaarsebeli am icocxla]. re ligiisa aris mi Ti uri wi naswarmetyveli zo roas mAia – jgufi enobrivad monaTesave indieli t ra – zaratustra; `wmin xal x ebisa, romlebic da” wigni mazdeizmisa aris cxov robdnen meqsikis, hon – avesta]. durasisa da gvatemalis mazdeianoba Scd. teritoriebze; hqondaT mazOxizm-i _ sqesobrivi ierog l ifuri dam w er loba ukuRmarToba erTgvari [av axal wel TaR ri cx vis da s trieli mwerlis zaxer sa w yisSi. – mazoxis gvaris mixedviT, maiOlika [it. maiolica < majo ro melmac aRwera igi]. lica – dasaxeleba kunZul mAzurka [< polon. mazurek] – maliorkasi (maiorka)] _ 1. polonuri erovnuli cekva; mxatvruli keramikis saxe musika am cekvisTvis. oba. maTemAtika [berZ. mathēma mai -306- 2. feradi gamomwvari Ti xis nawarmi, romelic dafaru lia gaumWvirvale WiquriT. (sarkaliT). ¥ maiolkisa. maiolkasi Scd. maQor-i [laT. major ufrosi] – armiaSi: oficris wo de bu leba, kapitnis momdevno; am wodebulebis mqone ofi ceri. mAket-i [fr. maquette] _ raime nakeTobis nimuSi Semci re bul zomisa, modeli. saxlis m., dekoraciis m., wignis m. makiavElizm-i – politika rom lis mixedviTac dasa xu li miznis misaRwevad ga marTlebulia yovelgvari sa Sualeba [florenciis res publikis politikuri moRvawisa da mwerlis ma ki avelis (1469-1527 w.) sa xelidan]. makQaJ-i [fr. maquillage] _ kos me tikis saxeoba – feris wasma saxeze. makQntoS-i [ing. mackintosh < sakuT. sax.] – wyalSeuvali (garezinebuli) qsovilis sawvimari erTgvari. makentoSi, makentoJi Scd. mAkler-i [germ. makler] – Su a mavali savaWro, sabirJo garigebaSi. birJis m. makro... [berZ. makros grZeli, didi] – rTuli sityvis pir veli Semadgeneli nawili; niSnavs dids, msxvils. makrokOsmos-i [berZ. makros didi da kosmos sam ya ro] – var skvlavTa sam ya ro; kosmosi (Sdr. mik ro kosmosi). makulAtura [germ. makulature laT. makulo vsvri] – 1. beW dvis dros gafuWebuli qa Ral di, agreTv uvargisi qa Raldi, wignebi, romlebic kvlav qaRaldad unda ga damuSavdes. 2. gadat. (saub.) ityvian mdare xarisxis,uniWo nawarmoebze, literaturaze; aseT nawar moebTa erToblioba. malAria [it. malaria] – cieba, cieb-cxeleba. ¥ malariuli da sama la rio. m. (s.) dispanseri. maliaria, maliariuli, samaliaro Scd. mAmluq-i [arab. mamluq – mo na] – Sua saukuneebSi eg vi p teSi: Turqi da kav kasiuli (maT Soris qarTveli) tyve monebisagan Semdgari sul Tanis piradi gvardiis ja riskaci (Sdr. ianiCari). -307 ixmareboda agreTve mama(e) luki. mAmona [berZ. mamonas simdid re < arab] – 1. Zvel aR mo savleTis zog xalxSi: sim didris RvTaeba. 2. (gadat.) angareba, vercx lismoyvareoba. mAmont-i [rus. мамонт] – ga da Senebuli cxoveli spi losebrTa ojaxisa, hqonda grZeli, xSiri bewvi da mox rili eSvebi. mAnana [berZ. manna < Zv. ebr.] – bibliuri legendis mixed viT: sakvebi, romelic ze cidan ucvioda ebraelebs udabnoSi svlis dros. mAnanis bUrRuli – xorb lisgan damzadebuli wmin da burRuli. mAnanis fAfa – am burRu lis moxarSviT damzadebu li fa fa. ¥ mananisa. mananasi, manis burRuli, fafa Scd. mAngo [fr. mango < mal.] – 1. maradmwvane citrusovani xe xili. 2. am xexilis surnelovani tkbili nayofi; xarobs aziaSi. m.-s wveni. man mandArin-i [esp. mandarin] – 1. maradmwvane citrusovani xe xili. 2. am xexilis narinjisferi surnelovani tkbili nayo fi. mAndat-i [laT. mandatum da va leba] – visame rwmune bulebis dama das turebeli mow moba. deputatis m. samandato: samandanto ko misia – komisia, ro melic iq mneba yrilobaze, kon fe ren ciaze, kongresze – de legatebis rwmu ne bu le baTa Sesamow meb lad. mandEizm-i – religia, romel Sic Sereulia iudaizmis, zoroastrizmisa da Zveli babilinuri religiis ele mentebi; warmoiSva meso potamiaSi Cveni eris da sawyisSi [naTeli Zalis man dad-haias saxelis mixed viT]. mAnevr-i [fr. manoeuvre] – 1. jarebis an flotis moZ ra oba, gadaadgileba saomari operaciebis dros. SemovliTi m. 2. (gadat.) eSmakuri, veraguli moqmedeba; fandi, xriki. manEvrebi – 1. (samx.) didi taq tikuri mecadineoba, nam man -308- d vil saomar pirobebTan mi axlovebuli. sagazafxulo m.-ebi, saz Rvao m.-ebi. 2. (rk.-gz.) sadguris xazebze lokomotivebisa da vagone bis moZraoba ma tareblebis Sedgenis mizniT. ¥ samanevro. s. elmavali. manEken-i [fr. mannequin] – 1. adamianis sxeulis formis fi gura tansacmlis saCve neblad (maRaziebSi, ateli ebSi). cocxali m. 2. piri, romelsac acvia axa li fasonis tansacmeli saCveneblad (modebis de monstraciis dros). mAneJ-i [fr. manēge] – 1. SemoRo bili moedani an specialuri di di Senoba, romelic gan kuTvnilia cxenebis saxed nad an cxenosnobis saswav leblad. 2. cirkis wre, mulani (sinon. arena). 3. patara gadasatani Se moRo bili moedani bavSvebisTvis, romlebic fexs id gamen. mAnera [fr. maniere] – 1. moqme debis, qcevis Tavi sebureba; Cveva. kargi m.-ebi, cudi m.-ebi. 2. (mr.). Tavis daWeris wesebi, yofaqcevis normebi. 3. romelime avtoris, visame Semoqmedebis TviseburebaTa mxat vruli nawarmoebis Sesrulebis xerxebis er Tob lioba. mAnia [berZ. mania vneba, sigiJe] – 1. adamianis avadmyofuri fsiqikuri mdgomareoba, ro desac mTeli misi grZnoba da goneba raime erTi ide isaken aris mimarTuli. gandidebis m. 2. Zlieri midrekileba ra i mesadmi. manikQur-i [fr. manicure < laT. manus xeli curo vuv li, vasufTaveb] – xelis frCxi lebis sagangebo gawmenda gaprialeba. manikuri, manikiurebi Scd. mani pulAcia [fr. manipulation] – 1. (wign.) raime rTuli moq medeba, rTuli xerxi xeliT muSaobisas. 2. (gadat.) oini, yalTabando ba, sieSmake. manQfest-i [laT. manifes tus aSkara] – 1. umaR lesi xelisuflebis we ri lo bi Ti mimarTva, mowodeba, mosaxleobisadmi gan sa kuT rebuli mniSvnelobis mqone movlenis gamo. -309 m. msoflios yvela xal xisadmi. 2. politikuri partiis, sa zogadoebrivi or gani zaci is werilobiTi saprogramo mimarTva. manifEstant-i _ manifesta ci is monawile. manifestAcia [laT. manifes tatio gamocxadeba] – masobrivi svla quCaSi solidarobis an protestis gamosaxatad. manOmetr-i [berZ. mamos ara mkvrivi da metreo vzomav] – xelsawyo siTxis an gazis (airis) wnevis gasazomad. monometri Scd. manUet-i [fr. mauchette] _ pe rangis maja, mis saxeloze mib muli an mikerebuli. gAnsarda [fr. mansarde < sak. sax.] – sacxovrebeli sad gomi – saxlis sxvenze, da qanebul saxuravis qveS. ¥ mansardiani. m. koteji. dasaSvebia – mansardi. mAntia [gvind. berZ. mantion] – 1. farTo, grZeli wamosas xami. monazvnis m. 2. (zool.) zogi uxerxemlo cxovelis kanis naoWi, ro me lic faravs sxeuls. moluskis m. maJ 3. (geol.) sfero dedamiwis qerqis qveS. ¥ mantiisa. mantiasi Scd. mAntisa [laT. mantissa dama teba, mogeba] – (maTem.) lo gariTmis wiladuri nawi li. ¥ mantisisa. mantisasi Scd. mAnto [fr. manteam] – qalis farTo palto, Cveulebriv bewvisa. mAntus reAqcia – (medic.) kanis sinji organizmis tu berkulioziT daavadebis dasadgenad. manUskri pt-i [laT. manuscrip tum] – xelnaweri,upiratesad Zveli. manufAqtura [laT. manu faqtura] – 1. (ekon.) warmoebis forma, romlisTvisac da ma xasiaTebelia xelis iara Rebis gamoyeneba da Sromis ganawileba muSebs Soris. 2. safeiqro mrewvelebis na warmi; qsovilebi. ¥ manufaqturuli. kapitalizmis m. periodi. ¥ manufaqturisa. manufaqturasi Scd. mAJor-i [fr. majeur] – (mus.). musikaluri wyoba, romlis bgerebi qmnis did mcire maJ -310- terciebisgan Semdgar akords; damaxasiaTebelia mxne, mxiarul elferi (sa pirisp. minori). maJorQtar-i [fr. majoritaire < majorite umravlesoba < laT. major didi] – parla mentis deputatobis kandi dati, romelic xmaTa umrav lesobiT airCeva. maJoritArul-i [fr. majoritaire < majorite umravlesoba < laT. major didi] – 1. rac Se exeba umravlesobas, umrav lesobis daq vemdebarebas. zikuri moqmedebis sruli daqveiTeba moxucebulobis an xangrZlivi qronikuli avad myofobis Sedegad. 2. (gadat.) uilajoba, uuna roba (mecnierebaSi, xelov nebaSi, politikaSi da sxv.). maraTOnel-i _ sportsmeni, romelic mara To nul rbe naSi aris daos ta tebuli. maraTOnul-i _ (sp.) rac da kavSirebulia Zalian did dis tanciasTan. m. gacurva. maraTOnuli rbEna – Se jib reba sirbilSi 42 km-sa maJoritAruli warmo da 195 m-ze [Zveli saberZne madgEnloba – warmomad Tis sofel maraTonis (Ma gen lobis sistema, romlis rathōn) saxelis mixedviT, sa dro sac de pu ta tobis kan idanac aTenSi surbiliT di dati iRebs xmaTa um mivida maxarobeli (elini rav lesobis (sa pirisp. ja riskaci) da miitana ga proporciuli warmomadgen marjvebis ambavi (Zv. wel loba). (ix. pro porcia). TaR. 490 w); amis Semdeg ma 2. arCevnebis sistema, rom xarobeli daeca da mokvda lis drosac arCeulTa ri (gardaicvala)]. cxvSi xvdebian partiis kan mAral -i [Turq.] – didi cimbi didatebi, romlebmac xmaTa ruli iremi. umravlesoba miiRes. maJOrSia – (gadat.) ityvian, marAneb-i [esp. marranos] – Sua saukuneebSi espaneTsa ro desac vinme mxiarul gu da portugaliaSi: eb ra nebazea. e l ebi, romlebmac ofi mArazm-i [berZ. marasmos dauZ ci alurad miiRes qris lureba, moSveba] – 1. ada ti anoba (kaTolikoba); mianis fsiqikuri da fi sasti kad idevnebodnen in k -311vi ziciisgan. marginAlia [< laT. margo (marginis) kide] – wignis an xelnaweris kideze, arSiaze moTavsebuli saTauri an SeniSvna. mArduq-i [Sumer] – qalaq ba bi lonis mfarveli RmerTi; Zv. welTaRr. me-18 s.-dan – babilonis panTeonis uze naesi RvTaeba. margArin-i [fr. margarine] – sakvebi cximebi, romelic garegnulad karaqs gavs da damzadebulia sxvadasxva cxoveluri da mcenareuli cximisa da zogi sxv. niv Tierebebis erTmaneTSi Se re viT. marQaJ-i [fr. mariage qorwili] – banqos TamaSSi: erTi da imave feris papa da qali er Ti moTamaSis xelSi. mArina [it. marina < laT. ma rinus sazRvao, zRvisa] – su raTi, romelzedac zRvis xe dia gamosaxuli. marQnad-i [fr. marinade] _ 1. wveni (mwnilisa, muJuJisa). 2. mwnili, mwnileuli. pikuli kitris m. mariOnet-i [fr. marionette] – 1. Teatris Tojina, ro me lic zonarze an Zafzea mar Camokidebuli da ise aTa maSeben (zevidan). 2. (gadat.) ityvian pirovnebaze an mTavrobaze romelic usity vod asrulebs sxvis neba-survils. ¥ marionetuli. m. mTavroba. marionetka Scd. marixUana – narkotiki erTg va ri. mArka1 [germ. marke] – safos to gadasaxadis niSani – patara oTxkuTxi qaRal di, romelzedac raime gamosaxulebaa da fasia aRniSnuli; aseTi niSani sxva dasxva sabuTze dasak ravad. safosto m., m.-ebis koleq cia, sagerbo m. ¥ markiani. m. konverti. marka2 [germ. mark, fin. markka] – fulis erTeuli germaniasa da fineTSi. markEting-i [ing. marketing < market bazari] – biznesis Ro nisZiebaTa erToblioba ama Tu im saqonlis ga sa sa Rebad sabazro pirobaTa Ses wav lisaTvis. am pirobebze zemoqmedebis xerxebi sa qon lis gayidvis sferos gasafarToveblad; biznesis mar -312- fi losofia; bazarTkeTeba. mArkiz-i [fr. marquis] – da sav leT evropis zog qve yanaSi; TavadaznaurTa ti tuli, graf ze maRali da hercogze dabali mArkiza [fr. marquise] – mar kizis coli an qaliSvili. ¥ markizasi. markizisa Scd. markQor-i [fr. marqueur < mar quer aRniSvna] – piri, ro melic biliards emsaxureba, TamaSis dros angariSs awarmoebs. markSaQder-i [germ. markschei der] – samTo inJineri – samTo damuSavebis, geodeziur ga daRebisa da wiaRiseulis swo ri eqspluataciis spe ci alisti. marqSaideri, markSeideri, marqSeideri Scd. marmElad-i [fr. marmelade] – xilis wvenisgan SaqriT damzadebuli sakonditro nawarmi, Cveulebriv kanfe tebis saxisa. marmaladi Scd. marodQor-i [fr. marauder] – piri, romelic frontze mok lulebsa an daWrilebs Zarcvavs; moralurad gax rwnili jariskaci, rome lic omis dros Zarcvavs mosax leobas. mArs-i [laT. mars] – (astr.) 1. romaul miTologiaSi (omis RmerTi). 2. mzis sistemis erT-erTi didi planeta mzisgan da Sorebis mixedviT rigiT me oTxe (qarT. sinon. marixi). marselQeza [fr. < geogr. sax. marseillaise – safrangeTis qalaq – marselis mixedviT] – franguli revoluciuri simRera (Seiqmna 1732 w., saf rangeTis didi re vo luciis dros), romlis Sedegad iq ca safrangeTis erovnul himnad; sityvebi da musika ekuT vnis samxedro inJiners reJe de lils (1760-1836 ww.). marselioza Scd. mArtin-i [it. martini] – koqte ili,romelic mzaddeba ver mutisa da inglisuri arayis, agreTve mware forToxlis wvenisa da zogi sxva kom ponentisgan. mArS-i [fr. marche] – 1. ritmuli svla mwyobrSi. sazeimo m. 2. musikaluri nawarmoebi, romelsac aqvs energiuli mkafio ritmi; gankuTvnilia mravali adamianis er Tad -313- mas svlis dros Sesasruleb Sedgeba sagani. wylis m. lad. salaSqro m., samwyobro m., 3. uformo comisebri nivTi samgloviaro m. ereba, sqeli narevi. Tujis gamdnari m., ka raqis mArSal-i [fr. marechal] – 1. m., Taflis m. samxedro wodebuleba ge 4. Cveulebriv mr. – masebi nerlis zeviT. – mSromeli mosaxleobis aviaciis mTavari m. farTo masebi, xalxi. 2. (ist.) ase ewodeboda Tavad codna m.-ebs! aznaurTa winamZRols sa (ix. agreTve masobrivi). qarTveloSi (oqtombris ga datrialebamde). mAsaJ-i [fr. massage] – adamianis ¥ marSlisa. sxeulis raime nawilis da marSalisa Scd. zela samkurnalo an kos mArSrut-i [germ. marschrute metikuri mizniT. kisris m., m.-iT mkurnaloba, < fr. marche da route gza] – m.-is keTeba. winaswar dasaxuli gza (adamianebisa, matareblisa, masAJist-i – masaJis keTebis TviTmfrinavisa...) gasaCe re spe cialisti. beli punqtebis aRniSvna mAsiv-i [fr. massiv mZlavri, (qarT. sinon. svlagezi). erTiani < laT. massa gunda, turistuli m., gadafrenis naWeri] – sustad dana m. wevrebuli mTianeTi, ro ¥ samarSruto. mel sac ara aqvs mkafiod s. taqsi. gamosaxuli Txemi. marSuti, samarSuto Scd. 2. geografiulad erTgvaro mAsa [laT. massa] – 1. (fiz.) ma vani didi sivrce. teriis erT-erTi ZiriTadi tyis m. maxasiaTebeli, romelic 3. mravali erTgvarovani gan sazRvravs mis inerciul sag nebis, obieqtebis Cana da gravitaciul Tvisebebs. werebis erToblioba (ro 2. ama Tu im sagnis Se mad melic egm-s mexsierebaSia geneli nivTierebis rao Senaxuli). de noba, moculoba; TviT sacxovrebeli m. _ sacxov niv Tiereba, romlisganac rebeli kvartali qalaqSi. mas masQuri – didi, mZime. -314- sagnebi. 3. rasac didi raodenobiT m. kari, m. svetebi. awarmoeben. masobrivi sxvaa (ix.). saqonlis m. gamoSveba. maskArad-i [fr. mascarade] – gasarTobi saRamo, mejlisi, masiuri sxvaa (ix.). romlis monawileebs uke mAson-i [fr. mason `Tavisufa li kalato zi”] – mimdevari Ti aT niRbebi da acviaT rel i g i u r-filosofiuri gan sakuTrebuli, saxasiaTo mim d inareobis (masonobisa). tansacmeli. mAstit-i [< berZ. mastos ZuZu] – ¥ samaskarado. sarZeve jirkvlebis anTeba, s. kostiumi. ZuZus anTeba. maskulinizAcia [<laT. masculinus mamrobiTi] – mAsStab-i [germ. Masstab] – 1. rukaze, naxazze, gegmaze mdedrobiTi sqesis indi mocemuli xazebis sigrZis vi disaTvis meoreuli mam Sefardeba namdvil sigr robiTi sqesobrivi niSnebis ZesTan adgilze. (mag., ulvaSebis, boxi xmis...) m. 100 km. erT santimetrSi gaCena. (1:100). masmEdia [ing. mass media 2. gadat. (wign.) zoma, mniS < laT.] – komunikaciis vneloba, gaqaneba risame. sazogadoebrivi – sa in msoflio m.-is mecnieri. formacio masobrivi saSua ¥ masStaburi (mniS. 2-isaT vis). lebebis (presis, radios, te m. mSenebloba. leviziis da a. S.) saerTo maStabi, maStaburi Scd. saxelwodeba. matAdor-i [esp. matador < matar masObrivi – 1. bevri adamianis kvla] – toreadori,romelic monawileobiT Seqmnili, daSnis gadamwyveti CacemiT Ses rulebuli. klavs xars. m. cekvebi, m. organizaciebi, matEria [laT. materia] – 1. m. demonstracia. (filos.) obieqturi realo 2. rac mosaxleobis farTo ba, romelic arsebobs ada fenebisaTvis aris gankuT mianis cnobierebis gareSe vnili; bevrisaTvis xelmi da misgan damoukideblad. sawvdomi. 2. nivTiereba, romlisganac m. biblioTeka, m. moxmarebis -315Sedgeba fizikuri sxeule bi. m.-is agebuleba. 3. m.-is qsovili. sakostiume m., sakabe m. materiAlizm-i [fr. matéria lisme] – erT-erTi ZiriTadi filosofiuri mimdinareoba, idealizmis sapirispiro, rom lis mixedviTac mate ria, buneba, yofiereba aris pirveladi, xolo idea, cno biereba, suli – meoreuli (me oradi). ¥ materialisturi. m. filosofia, m. Tval saz risi. materiAlur-i _ 1. cnobiere bisagan damou kideblad ar sebuli; nivTieri, fizikuri (sapirisp. sulieri). g. samyaro. 2. saarsebo saSualebebTan da kavSirebuli; qonebrivi. xalxis m. keTildReoba, m. mdgomareoba. matrAkaJ-i [fr. matraquage da Wedva, Cadeba] – mosabez rebeli radio da sate le vizio reklama xSirad gan meorebadi lozungis, su raTis, simbolis, melodiis da a.S. saxiT. matriArqat-i [laT. mater (matris) deda da berZ. arche mat Zalaufleba] – pir vel yofili-gvarovnuli wyobi lebis adreuli periodi,ro desac gvarovnuli jgufebi iqmneboda qalis xaziT na Tesaobis safuZvelze da qals eWira gabatonebuli mdgomareoba (ix. agreTve patriarqati). ¥ matriarqaluri. m. gvari. matriarxati, matriar xa lu ri Scd. matrQkul-i [laT. matricula Ria sia] – umaRlesi sas wavleblis studentis CaT vlis wignaki. matrimoniAlur-i [laT. matrimonium (matrimonialis) qor wineba] – qorwinebasTan, col qmrobasTan dakav Si re buli. mAtrica [germ. Matrize < laT. matrix dasawyisi, wyaro] – 1. (poligr.) liTonis CaRrma vebuli forma Sriftis Ca mosasxmelad. 2. (poligr.) muyaos CaR rmavebuli forma ste reoti pis Camosasxmelad. 3. (maTem.) garkvuli wesiT gan lagebuli maTematikur sidideTa cxrili. mAtrona [laT. matrona] – Zvel romaelebSi: sapatio qali, mat -316- ojaxis deda. mAtros-i [holand. matroos] – rigiTi mezRvauri. mAtC-i [ing. match] – Sejibreba sportis romelime saxeobaSi or mowinaaRmdeges an or gunds Soris. saWadrako m., safexburTo m. mAtC-boli [ing. match matCi da ball burTi] – CogburTSi: iseTi mdgomareoba, rode sac erT-erT mxares matCis mo sagebad mxolod erTi burTis mogebaRa aklia. matC-rEvanS-i [ing. match matCi da revanche revanSi, sa ma gieros gadaxda] – Wad rakSi: eqs-Cempionis mier axa li msoflio Cempionis sa Wadrako turnirSi gamow veva, titulis aRsadgenad. matC-tUrnir-i _ Sejibreba WadrakSi, rodesac yvela monawile xvdeba erTmaneTs orjer an metjer. maUzer-i [< sak. sax.] – pisto leti erTgvari. maqinAcia [laT. machinatio xriki, eSmakoba] – arake Tilsindisieri xerxi risa me misaRwevad; xriki. maxinacia Scd. maqsi... [fr. maximal] – mniSv nelobiT gadidebis, gag r Ze lebis da a. S. maqsi qvedatani, qveda we li. mAqsima [< laT. maxima (sententia) ZiriTadi wesi, princi pi] – qcevis wesi, logikuri an eTikuri princi pi, romelic gamoxatulia mokle formiT, fraziT. imanuel kanti - `imoqmede ise, rom Seni qcevis maqsima sayovelTao kanonad iq ces”. maqsimAlizm-i [< laT. ma ximus udidesi] – (wign.) ra ime ukiduresi moTxovnis wamoyeneba; gada War bebu lo ba. maqsimAluri [< laT. maximus udidesi] – yvelaze didi, udi desi; zRvruli (sapirisp. mini ma luri). m. xelfasi, avtomobilis m. datvirTva. maqsimAlist-i _ maqsimaliz mis mimdevari. maqsQmum-i [laT. maximum] – yvelaze meti raodenoba risame (sapirisp. minimumi) xelfasis m. mACete [esp. machete] – didi dana, romliTac Saqris ler wams Wrian. -317- med mAca [Zv. ebr. maccâh] – umarilo mEandr-i [sak. sax. _ daklak xmiadi, romelsac ebraele bi religiuri Cveulebis mi xedviT acxoben. mahAgon-i [laT. mahagoni] – zo gi tropikuli xis mer qani (`wiTeli xe”); iyeneben mxatvrul nakeTo baTa (ave jis da sxv.) dasamzadeb lad. mahAraja [sanskr. māharādjā] – indoeTSi; mTavris (Tavadis) umaRlesi tituli. maharajisa. maxaraja, maxarajasi Scd. mAhatma [sanskr. mahatmâ] – 1. indur miTologiaSi: msof lio suli; `RvTaebrivi ze adamiani”. 2. Tanamedrove indoeTSi: di dad gamoCenili, gan sa kuTrebiT pativcemuli, sa Tayvanebel pirTa tituli. am titulis mqone piri. m. gandi. mahmadQan-i _ mahmadianobis mimdevari (sinon. muslimi, mus limani. musulmani). mahmadiAnoba – religia, ro melic arabuli gadmocemis mixedviT daaarsa winas warmetyvelma mahmadma (mu ha medma) me-7 s.-Si (sinon. is lami, muslimanoba, mu sulmanoba). ni li mdinaris meandris (amJamad menderesa) saxelis mixedviT mcire aziaSi] – 1. (geol.) mdinaris kalapotis klaknili. 2. ornamenti moxrili da sxva dasxva mimarTulebiT swori kuTxiT gadamkveTi xazebis saxiT. meg(a)... [berZ. megas didi] _ 1. TavsarTi, ro me lic sazom erTeulTan mi er Tebisas aRniSnavs mis mi lionjer gazrdas; 1 megatona = mi li on tonas. 2. rTuli sityvis pirveli Se madgeneli nawili, romelic raRac didze miuTiTebs. megapolisi (didi qalaqi). megapOlis-i [berZ. Megas di di da polis qalaqi] _ didi mravalmilioniani qalaqi, romelic sxvadasxva qa la qebisa da dasaxlebuli punqtis Serwymis Sedegad warmoiSva da xasiaTdeba bunebriv garemoze didi gav leniT. megAfon-i [berZ. Megas didi da phone xma, bgera] _ adamianis xmis gamaZlierebeli didi rupori, Cveulebriv konu sis formisa. mEdal-i [fr. medaille] _ niSani med -318- _ liTonis mrgvali firfi ta, romelzedac raime re li efuri gamosaxulebaa. iZlevian rogorc jildos, ra ime didi movlenis an gamoCenili moRvawis xsov nis aRsaniSnavad. oqros m., ivane javaxiSvi lis saxelobis m. ¥ medlisa. medalisa Scd. medalQer-i [fr. medailleur] _ medlebisa da liTonis fu lis (monetebis) Camosxmisa da Wedvis specialisti. medaliori Scd. medalQon-i [fr. medaillon] _ saoqromWedlo nawarmi, ro melsac yelze ikideben; warmoadgens mrgval an ovalur brtyel budes, ro melSic Casmulia raime ga mosaxuleba. medQana [laT. mediana Sua, SuaTana] _ (maT.). wrfis mo nakveTi, romelic samku Txedis wverodan mopirda pire gverdis Sua werti lam dea gavlebuli. ¥ medianisa. medianasi Scd mediAtor-i [laT. mediator Su amavali] _ 1. patara Txe li firfita, romliTac in strumentze ukraven. 2. (moZv.). momrigebeli, Suaka ci. medikAment-i [laT. medicamen tum] _ (spec.) wamali. medQkos-i [laT. medicus] _ me dicinis specialisti; eqi mi. ixmareba agreTve mediki. meditAcia [laT. meditation] _ (wign.). dafiqreba, Wvreta. medQum-i < [laT. medius Sua Tana] _ 1. spiritebis rwme niT: piri, romelic gar dac vlilTa sulebTan amyarebs urTierTobas; Suamavali ada mianebsa da sulebs So ris. 2. (mus.). qalis sasimRero xmis SuaTana registri. medQcina [laT. medicina] – mecni erebaTa erToblioba ada mi anTa daavadebebis mkur na lo bisa da Tavidan aci lebis Se saxeb. eqsperimentuli m., m.-is muSaki. ¥ samedicino. s. daxmareba, s. univer si teti. mEdrese [arab. madrasa < darasa Seswavla] _ mahmadianTa sa Sualo (iSviaTad umaRlesi) sasuliero saswavlebeli. mEduza [berZ. Medusa] _ zRvis labiseburi cxoveli, ro -319melsac aqvs sacecebi [ber Znuli miTologiis frTo sani urCxu lis Medusa-s sa xelis mixedviT.] ¥ meduzisa. meduzasi Scd. mezalQans-i [fr. misalliance uxamsi kavSiri] _ uTanas wo ro qorwineba wodebriv sa zogadoebaSi. mETod-i [berZ. methodos] _ Te oriuli gamokvlevis an risame praqtikuli gan xor cielebis xerxi. mowinave m., eqsperimentu li m. ¥ meToduri _ 1. raime me TodTan dakavSirebuli. 2. (wign.) Tanmimdevruli. meTodiuri Scd. meTOdika [berZ. methodike] _ 1. risame praqtikulad Ses rulebisTvis saWiro me Todebis, xerxebis erTob lioba. samecniero kvlevis .m. 2. pedagogikis nawili – moZ Rvreba swavlebis meTodebis Sesaxeb. qarTuli enis m., inglisuri enis m., maTematikis m, ¥ meTodikuri, m. saxelmZRvanelo, m. ka bi neti. meTodiuri Scd. mel meTOdist-i romelime sagnis swavlebis meTodikis spe ci alisti. meTodolOgia [berZ. metho dos meTodi da logos moZ Rvreba] – 1. moZRvreba Semecnebis mecnieruli me Todis Sesaxeb. 2. erToblioba meTodebisa, rom lebsac iyeneben calke ul mecnierebebSi. istoriis m. meTodologiuri. m. gamokvleva, m, analizi. mEili (an imEili) [ing E-mail (electronic mail) eleqtronuli fosta] – kavSirgabmulobis erT-erTi saxe: informaciis gadacema satelefono qsel Si modemis (ix.). meSveobiT CarTuli kompiuterebs So ris. melanqOlia [berZ. melancholia] _ naRvliani ganwyobileba. sevda, kaeSani. meliorAtor-i _ meliora ci is specialisti. meliorAcia [laT. meliora tio gaumjobeseba] _ Ronis Zi ebaTa sistema (Waobebis amoS roba, mSrali miwebis xe lovnuri morwyva, xeTa rgva da sxv., romelic miz nad isaxavs miwis araxel sayreli bunebrivi pi ro mel -320- bebis gaumjobesebas misi tragediis muza; war mod nayofierebis gazrdis miz genili hyavdaT qalad, ro niT. melsac aqvs suros gvir g vini da tragediuli ni Rabi. melo... [berZ. melos simRera] _ rTuli sityvebis dasa melxQor-i [germ. Melchior fr. wyisSi uCvenebs am sityve Maillechort fran gi ga mom bis damokidebulebas musi goneblebis ma ios da So kasTan. rigis sa xe le bidan] _ spi lenZis ni kelTan, rki nasTan melodeklamAcia [berZ. melos da man g anumTan Senadnobi simRera da laT. Declamation WurW lis, zusti meqanikuri deklamacia] _ mxatvruli de t a l ebis da samkaulebis ki Txva musikis TanxlebiT. dasamzadeblad. melOdia [berZ. melodia sim m. dana-Cangali. Rera] _ simReris hangi, ki ¥ melxiorisa. lo, motivi. melxiorasi Scd. melodQuri _ mosasmenad mEmbrana [laT. Membrana apki] sasiamovno; keTilxmovani. _ 1. moqnili, Txeli firfi m. musika. ta, romelic daWimul mdgo melOdrama [berZ. melos sim mareobaSia da amis gamo Rera da drama drama] _ 1. dre kadia. (moZv.). drama, SeerTebuli telefonis m. sim Rerasa da musikasTan. 2. cocxali ujredis gare 2. dramatuli Janri, ro me damcavi apki. lic gamoirCeva gazvi a ¥ membranisa. de buli emociurobiT mo membranasi Scd. ra lur-damrigebluri memorAndum -i [laT. memo sen tenciebiT; am Janris na randum rac unda gvaxsovdes] warmoebi. _ 1. di plomatiuri dokumen melomAnia [berZ. melos sim ti, ro melSic gadmocemu Rera da mania miswrafeba, lia mTav robis Tvalsazri si giJe] _ musikis, simReris si ra ime sakiTxis Taobaze. didi siyvaruli. m.‑is gadacema. melomani. 2. raime dawesebulebis mox melpOmene [berZ. Melpomene] senebiTi baraTi an axsna_ berZnul miTologiaSi: -321ganmartebiTi cnoba. memorQal-i [it. memoriale sa maxsovro Canaweri] _ 1. Ca nawerebis dRiuri. 2. arqiteqturuli nageboba, romelic aRmarTulia vi same, risame xsovnis uk vdavsayofad. SinmousvlelTa m. 3. sportuli Sejibreba, gamo Cenili sportsmenis xsov nisadmi miZRvnili. viqtor gogliZis m. (saWad rako turniri). memoriAlur-i [laT. memo rialis samaxsovro] _ rac ga keTebula, Seqmnila vi sa me, risame xsovnis aR sa niSnavad. m. dafa, m. muzeumi. memuArebi [fr. memoires] _ mogonebani-literaturuli nawarmoebi, romliTac gad mocemulia avtoris mo go nebani piradsa da sa zo gadoebriv cxovrebaSi mom xdari sxvadasxva ambis, movlenis Sesaxeb. daviT kldiaSvilis m. ¥ memuaruli. sazRvargareTis qarTvel patriotTa m. literatura. menEstrel-i [fr. menestrel < provansi;] _ moxetiale po eti-musikosi Sua saukune men ebSi safrangeTsa da ing lis Si. menEjer-i [ingl. manager uf rosi, patroni] _ 1. da qi ravebuli pro fe si o nali mmarTveli (sawarmos di reqtori, mT. inJineri das sxv.). 2. sportuli klubis an cal keuli sportsmenis patroni, sportul asparezobaTa mom wyobi, organizatori. ixmareba agreTve mena je ri. menEjment-i [ingl. management] _ warmoebis marTvis xe lov neba; samarTavi princi pisa da meTodebis erToblioba, romelic xels uwyobs war moebis efeqturobis zrda sa da danaxarjebis Sem ci rebas. mEnzura [laT. mensura sa zomi] _ saafTiaqo an la boratoriuli (da nayofe bi ani) WurWeli si Txeebis asa wyavad. ¥ menzurisa. menzurasi Scd. mEnTol-i [laT. menthe pit na da ol(eum) zeTi] _ gam Wvir vale kristaluri niv Tiereba; aqvs pitnis mZafri suni; iyeneben medicinaSi, par fiumeriaSi da sxv. men -322- tis) Wkua, goneba, az rov neba] _ (wign.). azri a ni, (meningos) tvinis garsi] _ azrovnebasTan da k av S i r e b u (medic.). tvinis garsis an li; azrobrivi, go nebrivi. Teba. mEnisk-i [berZ. meniskos naxe mEntor-i [berZ. Mentor tele makis, odiseis Svilis gam varmTvare] _ 1. wvril, ka zrdeli, gomeris poemis pi larul milSi moTavse “odi seis” mixedviT] _ xel buli siTxis Cazneqili an mZRvaneli, gamzrdeli, dam amozneqili zedapiri. rigebeli. 2. erTi mxridan Sezneqili da lu meore mxridan gamozneqili mentOrul-i _ damrigeb mina. ri. 3. (anat.) muxlis saxsris (Sig mEr-i [fr. maire, ingl. mayor < niTa da gareTa) saxsarSiga laT. major didi, mTavari] _ xrtili. qalaqis munici palitetis mEniu [fr. menu] _ 1. furceli, meTauri; meriis meTauri. baraTi, romelzedac saWmel Tbilisis m., parizis m. sasmelis siaa Camowerili mEria [fr. mairie] _ qalaqis fa sebis aRniSvniT (resto TviT mmarTvelobis organo; ranSi, sasadiloSi, kafeSi). munici paliteti. 2. sadilisTvis, sauzmisTvis Tbilisis m., parizis m. an vaxSmisTvis SerCeuli meridQan-i [laT. meridianus saWmel-sasmeli. saSuadReo] _ (geogr.) war menstruAcia [laT. mensdruus mosaxviT wriuli xazi, ro yovelTviuri] _ qalis yo melic gadis dedamiwis po velTviuri bunebrivi sisx lusebze da marTi kuTxiT ldena saSvilosnodan. kveTs ekvators. mentalQtet-i [fr. mentalitate merQnos-i [esp. merino (mr. < laT. mentalis gonebrivi] _ merinos)] _ 1. nazbewviani 1. gonebis niri, gonebrivi cxvris jiSi. 2. aseTi jiSis gan wyoba. cxvris matyli; am matylis 2. pirovnebis an sazogadoebis qsovili. jgufis azrovnebis wesi, mErkur-i [laT. Mercurius marsi] xerxi. _ 1. romaul miTologiaSi: mentAlur-i [laT. mens (men menQngit-i < [berZ. meninx -323vaWrobis RmerTi, vaWrobisa da mogzaurTa mfarveli, RmerTebis Sikriki (Zvel berZnul miTologiaSi her mesi). 2. (astr.). mzis sistemis pla neta, mzesTan yvelaze ufro axlos myofi (qarT. sinon. marixi). merokQngeb-i [sakuT. sax.] _ safrangeTis pirveli sa mefo dinastia (me-5-8 ss.). mEsa [it. messe] _ 1. kaTolikuri RvTismsaxureba, wirva. 2. musikaluri gunduri na warmoebi am RvTismsaxure bis teqstze, Cveulebriv or ganisa da orkestris TanxlebiT. mesAlina _ ityvian amora luri yofaqcevis qalze [ro maeli klavdiusis me sa me colis Messalina-s sa xe lis mixedviT, romelic cnobili iyo veragobiTa da garyvnilobiT]. mEsia [< Zv. ebr. masiah mi ron cxebuli, mxsneli] _ iudevelTa da qristianTa religiaSi: RvTaebrivi mxsne li kacTa codvebis ga mosasyidad (Se racxaven ieso qristes). metabOlizm-i [< berZ. meta bolē Secvla, cvlileba] _ met (fiziol.) organizmSi niv Tie re baTa cvla. metalUrgia [< berZ. metallur gio liTonebs vamuSaveb] _ 1. mZime mrewvelobis dargi _ gadnobili liTonis mi Reba da misi pirveli da muSaveba. Savi m., feradi m. 2. mecniereba, romelic swav lobs liTonTa samrewvelo warmoebasa da maTi pir ve ladi damuSavebis xerxebs. metamOrfoz-i [berZ. meta morphosis] _ (wign.). risame erTi formis sxva formad gadaqceva. saxecvlileba, gar daqmna. zogjer amboben metamorfoza-sac, rac da saS vebia. metAnia [< berZ. metagnoia mo na nieba] _ (ekl.). muxlis mod reka da welSi Rrmad moxra locva-vedrebis dros. metAstaz-i [berZ. metastasis gadancvleba] _ 1. sis x lis limfis nakadiT baq teriebisa da simsivnis ujredebis gadatana, rac iwvevs daavadebis kerebs axal adgilebSi. 2. aseTi gadatanis Sedegad gaCenili meoreuli kera daavadebisa. met -324- metafQzika [berZ. meta physika feruli movlena] _ rac exe ba dedamiwis atmos fe fizikis Semdeg, Semdgom] _ ros movlenebs, agreTve 1. Semecnebis meTodi, ro mecnierebas, romelic swav me lic, dialeqtikisgan gan lobs am movlenebs. sxvavebiT, movlenebs ga meteopirobebi, mete o ro ni xilavs erTmaneTisgan lo g iuri, meteocnoba. mo wyvetiT, damoukideblad, ro gorc erTxel da samu metEor-i [berZ. meteōros ha erSi molivlive] _ kosmo da mod mocemuliT, uaryofs suri warmoSobis gavar va sagnebisa da movlenebis re b uli mnaTobi sxe u li, Si nagan wi na aRmdegobas. romelic SemoiWra dedami 2. idealisturi filoso fiu wis atmosferoSi da swra ri moZRvreba, romelic ga fad moZraobs. nixilavs cdis miRmur mov ¥ meteoruli. lenebs (RmerTs, suls da m. sxeuli. misT.). (ix. agreTve meteoriti). metAfora [berZ. metaphora ga datana] _ (lit.). sityvis meteOrit-i [fr. metēorite] _ rkinis an qvis sxeuli, ro am gamoTqmis gadataniTi melic Camovarda dedamiwaze mniSvnelobiT xmareba, rac kosmosuri sivrcidan. emyareba msgavsebas, Sedare ¥ meteorituli. bas, analizs; amgvarad nax m. nawilakebi. mari sityva an gamoTqma. (ix. agreTve meteori). metemfsQqoz-i [berZ. me tem-sychosis `sulebis ga meteorolOgia [berZ. me teorologia (meteora at mos fe da saxleba~] _ re ligiurruli movlenebi da logos mis tikuri moZRvre ba moZ Rvreba)] _ 1. mec niereba gardacvlili organizmis dedamiwis at mos fe ros Se su lis sxva organizmSi saxeb, misi age b ulebis, Tvi ga dasax lebis Sesaxeb m. sebebisa da mas Si mimdinare warmoadgens brahmanizmis, fi z ikuri pro c esebis Se sa in duiz misa da zogi sxva xeb. re ligiis Semadgenel na ¥ meteorologiuri. wils. m. sadguri, m. dakvirveba. meteo... [berZ. meteora atmos -325- metizAcia [< berZ. métisation] _ sxvadasxva jiSis sasoflosa meurneo cxovelebis Sej vareba hibridis gamosay vanad. mEtis-i [fr. mētis] _ 1. meti zaciis Sedegad miRebuli cxoveli an mcenare. 2. adamiani, romelic war mo Sobilia sxvadasxva ra sis warmomadgenelTa (upiratesad TeTrebis da in dielebis) qorwinebis Se de gad. mEtr-i1 [fr. métre < berZ. metron zoma] – sigrZis sazomi Zi ri Tadi erTeuli sazomTa met rul sistemaSi; udris 100 sm.-s. ¥ metruli. m. erTeulebi. metra, metro Scd. mEtr-i2 [berZ. metron zoma] _ 1. (lit.). leqsTawyobis zoma. 2. (mus.) taqtis Zlieri da susti nawilebis simet riu li ganlageba. metrdOtel-i [fr. matre d’hôtel] _ 1. ufrosi ofi ci anti, ri gis mimcemi, gan mkargulebeli restoranSi. 2. ufrosi msaxuri, romelic ganagebs Wama-smis saqmes. mEtrika1 [berZ. metrikē < metron zo ma] _ (lit.) moZRvreba met leq sis zomisa da leqsT a wyobis Sesaxeb. mEtrika2 [polon. metryka] _ dabadebis mowmoba. ¥ metrikuli. m. amonaweri. mEtro [fr. métro] _ (Semokl.). igivea rac metropoliteni. metrolOgia [berZ. metron zoma da iogos moZRvreba] _ mecniereba zoma-wonis Se saxeb. metrOnom-i [berZ. metron zoma da nomos kanoni] _ meqanikuri xel sawyo, romelic dar ty mebiT aRniSnavs dro is mci re Sualedebs; aye neben mu si kaluri na war moebis zusti tempiT Se sasruleblad, la bora to riaSi zusti ga zom vebisaT vis. metropOlia [berZ. metropolis] _ 1. kapitalisturi sa xel mwifo Tavisi koloniebis mimarT. 2. Zvel saberZneTSi: qalaqsaxelmwifo (polisi) Ta vi si axalSenebis (ucxo qveynebis teritoriaze da arsebuli koloniebis) mi marT. metropolQten-i [fr. mét ropolitain] _ saqalaqo rkini gza, Cveulebriv mi wis qveSa. mef Tbilisis m. -326- daadgilebis) Sesaxeb. Teoriuli m. mefistOfeli [berZ. Mephis 2. teqnikis dargi – moZraobi sa topheles] _ Zveli germanuli da ZalTa Sesaxeb moZ R vrebis legendis mixedviT: boroti gamoyeneba praq tikul amo suli, demoni (gamoyvanilia ca n aTa ga d a s a w yvetad. goeTes “faustSi” da bevr samSeneblo m., gamoyenebi sxva nawarmoebSi). Ti m. meqanizAtor-i _ specialisti, 3. (gadat.) risame faruli romelic emsaxureba manqa rTu li mowyobileba. neb sa da meqanizmebs. ¥ meqanikuri. soflis meurneobis m.-ebi. Mm. moZraoba, m. Zalebis Se mexanizatori Scd. moqmedeba. meqanizAcia da meqanQzeba mexanika, mexani ku ri Scd. [< berZ. mechanē manqana, meqanQkos-i _ 1. meqanikis spe iaraRi] _ warmoebis aRWur cialisti. va manqanebiTa da meqaniz avtomeqanikosi. mebiT. 2. piri, romelic Tvalyurs soflis meurneobis m. adevnebs manqana-meqa niz me mexanizacia, meqanizireba, bis muSaobas. mexanizireba Scd. Mmexaniki Scd. meqAnizm-i [berZ. mechanē man meqanQkuri _ 1. meqanizmis qana, iaraRi] _ 1. manqanis, saSualebiT moqmedi. xel sawyos, aparatis mamoZ m. xerxi. ravebeli Sinagani mowyobi 2. manqanebisa da meqanizmebis loba. damzadebasTan, maT re mon avtomobilis m., saaTis m. tTan dakavSirebuli. 2. manqana mowyobileba raime m. qarxana, m. saamqro, m. samuSaos Sesasruleblad. saxelosno. Aamwevi m., miwis saTxreli 3. (gadat.) aracnobieri, uneb m.-ebi. lie. Mg. Secdoma. meqAnika [berZ. mēchanikē (tēch mexanizmi, mexanikuri Scd. nē)] _ mecniereba manqanaTa Se saxeb] _ 1. fizikis nawili mESCan-i [rus. мещан] _ ada miani, romelsac wvril me _ mecniereba sivrceSi sxe sakuTruli. interesebi, viw ulTa gadanacvlebis (ga -327ro TvalTaxedva aqvs. mECeT-i [arab. masðid masjidi] _ muslimanTa samlocvelo saxli. mecEnat-i _ mecnierebisa da xelovnebis mdidari mfar veli [romaeli politikosi moRvawis Mecenas (Mecenatis)is saxelis mixedviT; mfar velobda ganTqmul poetebs _ vergiliuss, horaciuss da sxvebs]. mEjlis-i [< arab. madžlis kreba, TaTbiri] _ 1. didi wveuleba, didi sacekvao saRamo (si non. bali). 2. iransa da TurqeTSi: par la menti. ¥ samejliso (mniSv. 1-isaT vis). s. cekvebi. mi [it. mi] _ musikaluri gamis me same bgera; am bgeris aRm niSvneli noti. migrAcia [laT. migratio gada saxleba] _ 1. mosaxleobis gadaadgileba, gadasaxleba qveynis SigniT an erTi qvey nidan meoreSi. Sinagani m., saerTaSoriso m. 2. (biol.) cxovelebis ga da ad gileba erTi adgilidan meoreze. Tevzebis m., cxovelebis miz sezonuri m. ¥ migraciuli, samigracio. m. (s.) Teoria, Tevzebis s. gze bi mQgren-i [fr. migraine berZ. hë mikrania _ Tavis qalis na xe vari] _ Tavis tkivilis mud mivi Seteva gulisreviTa da pirRebinebiT. miElit-i [< berZ. myelos (Zvlis) tvini] _ (medic.). zurgis tvi nis anTeba. mizAnTrop-i [berZ. misanthrô pos] _ piri, romelic ada mianebs, sazogadoebas ga urbis, uJmuri; kacTmoZule. mizanTrOpia [berZ. misan thrôpia] _ adamianisadmi si Zul vili; adamianTa siZul veloba. mizAnscena [fr. miseen scéne] _ scenaze ganlageba. msaxi obebis ganlageba scenaze warmodgenis ama Tu im mo mentSi. mizErere [laT. misērere Se wyaleba, misereri Semiwyale] _ ormocdameaTe fsalmuni: mizerere mei, domine! (miwyale me RmerTo didiTa wya lo bi Ta SeniTa!). mizErul-i [laT. miser Rari bi] _ Zalian patara, pawawa, umniSvnelo. miT -328- mQT-i [berZ. mythos gadmocema, Tqmuleba] _ Zveli xalxuri Tqmuleba, gadmocema Rmer Tebsa da legendarul gmi rebze, samyaros Seqmnisa da sicocxlis warmoSobaze. antikuri m.-ebi. ¥ miTuri. m. gadmocema, m. pirovneba. zogjer ixmareba agreTve miTosi. miTiuri Scd. miTolOgia [berZ. mithologia] _ 1. miTebis erToblioba. berZnuli m., qarTuli m. 2. miTebis Semswavleli mec ni ereba. ¥ miTologiuri. m. siuJeti, m. leqsikoni. mQTra [spars. mitrâ] – Zveli in gis, indoeTsa da zogi sxva qveynis religiaSi: mzis, sinaTlis, siwmindisa da simarTlis RmerTi. mQkado [iap. mikado] – iaponiis imperatorTa tituli; am ti tulis mqone piri. mikolOgia [berZ. mikēs so ko da logos moZRvreba] – bo tanikis nawili, romelic so koebs swavlobs. mikro... [berZ. mikros mcire] – 1. rTuli sityvis pirveli Semadgeneli nawili, ro melic raimes mcire zomebze miuTiTebs: mikrosamyaro _ ato muri zomis obieqtTa erToblioba. 2. TavsarTi, romlic sazom erTeulis saxelTan mi erTebisas aRniSnavs mis memilioned nawils; 1 mikrometri = metris memi li oneds. mQkrob-i [berZ. mikros patara, pawawa da bios si cocxle] – mikroskopuli er Tuj re diani organizmi. daavadebebis gamomwvevi m.ebi. mikrobiolOgia – mecni ereba, romelic mikrobebs swavlobs. ¥ mikrobiologiuri. m. laboratoria. mikroklQmat-i – patara siv rcis klimati, rac ga napirobebulia adgilis Ta vi seburebiT (tyiT,mindvriT, WaobiT da sxv.). mikrokOsmos-i [berZ. mik ros patara, pawawa da kosmos samyaro] – um ci re si si di deebis (ato mebis, eleq t ronebis da misT.) samyaro (Sdr. mak ro kosmosi). mikrolitraJQani [berZ. mikros mcire da fr. litrage] – mikrolitraJiani av to mobili – patara msubuqi -329avtomobili (sxvanairad: mcirelitraJiani avto mo bi li). mQkron-i [< berZ. mikros pata ra, pawawa] – metris memili onedi nawili. mikroorgAnizm-i _ Seuiara Re beli TvaliT uxilavi mcenare an cxoveluri or ganizmi. mikrOskop-i [berZ. mikros pa tara, pawawa da skopeô vu yureb] _ optikuri xel sawyo TvaliT uxilavi sag nebis dasanaxad. mikroskOpuli – 1. mikros kopis saSualebiT Sesru le buli. m.analizi, m. gamokvleva. 2. rac mxolod mikroskopiT SegviZlia davinaxoT; pa wawkintela. m. organizmebi, m. ujredebi. mikroskopiuli Scd. mokrOfon-i [berZ. mikros pa tara, pawawa da phōnē bgera] – mowyobiloba, romelic, bge riT rxevebs gardaqmnis eleqtrul rxevebad mis did manZilze gadasacemad an gasaZliereblad. mikroqirUrgia [berZ. mikros patara da cheirurgia < cheir xe li da ergon muSaoba] – qi rurgiuli operaciis ke mil Teba mikroskopis qveS Zalian patara qsovilebze, sis xlZarRvebze, pawawa Zvleb ze. milAgia [berZ. my(s) kunTi da algos tkivili] – (medic.) kunTebis tkivili. mQl-i [ingl. mile] _ gzis sig rZis sazomi erTeuli (rig qveyanaSi sxvadasxva si di disa). inglisuri m., saxmeleTo m., sazRvao m. (udris 1,85 km-s) mQled-i [ingl. miledy] _ in glis Si: didgvarovani ga Txo vili qalis, lordis me uRlis xseneba anda misdami mimarTva. mQli [laT. mille aTasi] _ Tav sarTi, romelic sazomi er Teulis meaTased nawils aRniSnavs: 1 milimetri = metris meaTaseds. milQard-i [fr. milliard] _ aTasi milioni (1 000 000 000). miliArder-i [fr. milliardaire] _ (fulis raime erTeuli) miliardad (miliardebad) Rirebuli simdidris pat roni. milQmetr-i _ metris erTi meaTasedi nawili. milQon-i [fr. million] _ aTas mil -330- jer aTasi (1 000 000). memilQone _ rigis mixed viT milioni. m. mgzavri, gamofenis m. mnaxveli. memiliOnedi _ milion Ta naswor nawilad gayofili mTelis erTi nawili. ¥ milioniani. m. qalaqi, gazeTis m. ti raJi. ¥ memilionisa. memeilionesi Scd. miliOner-i [fr. millionaire] _ (fulis raime erTeuli) mi lionad (milionebad) Ri rebuli simdidris pat roni. militarizAcia _ saxel mwi foTa ekonomikuri da sa zogadoebrivi cxovrebis daq vemdebareba dapyrobiTi omebis momzadebis mizne bisTvis; SeiaraReba. militArizm-i [< laT. militaris samxedro] _ 1. SeiaraRebis gaZ lierebisa da omisaTvis mzadebis reaqciuli po li tika. 2. agresiuli samxedro wre ebis politikuri batono ba. ¥ militaristuli. m. politika, m. saxelmwifo. militArist-i _ piri, rome lic militarizmis poli tikas misdevs. milQcia [laT. militia samxed ro samsaxuri] _ 1. yofil ssrk-Si: administraciuli organo sazogadoebrivi wesrigisa da uSiSroebis dasacavad; am organos ad gi lobrivi sammarTvelo. ¥ samilicio. s. ubani. 2. aramudmivi jari, Seqmnili saxelmwifo cxovrebis gan sakuTrebul pirobebSi. mQlord-i [ingl. Milord] _ 1. inglisSi: lordis xseneba anda misdami mimarTva. 2. mimarTva mosamarTlisadmi (inglisSi). mQm-i [berZ. mimos] _ 1. Zvel saberZneTsa da romSi _ saxalxo warmodgena, sa dac Serwymuli iyo im pro vizaciuli dialogi, sim Rera, cekvebi. 2. aseTi warmodgenis msa xi obi. 3. pantomimis Semsrulebeli msaxiobi (amJamad). mQmika [< berZ. mimikos mim baZ velobiTi] _ adamianis grZnobebis, gancdebis, gan wyobilebis gamoxatvis xe lov neba saxis kunTebis sa Tanado moZraobiT. -331¥ mimikuri. m. refleqsebi. mimiuri Scd. mimQkria [ingl. mimicry dams gavseba, mibaZva < berZ.] _ 1. (biol.) zogi saxeobis cxo ve lebisa (mag., qameleoni) da mcenareebis TavdacviTi Se gueba _ formiT an fe riT damsgavseba garemo sag neb Tan, sxva cxovelebTan da mcenareebTan. 2. (gadat.) adamianis unari _ Tavisi Sexedulebebis da farvisa, garemoebaTa misa dagebisa. ¥ mimikriisa. mimikriasi Scd. mQmoza [< berZ. mimos mimbaZ ve li] _ samxreTis qveynebSi gavrcelebuli mcenare: aqvs patara yvavilebi. minAreT-i [arab. minārat] _ me Ce Tis koSki, saidanac mueZi ni muslimanebs salocavad mo uwodebs. minEral-i [< fr. minéral] _ bu nebrivi qimiuri naerTi an ele menti, romelic Sedis qanebis, madnis, meteorite bis SemadgenlobaSi. ¥ mineraluri. m. nivTiereba, m. sasuqebi, m. wylebi. mineralOgia [fr. minéral mi min nerali da logos moZRvreba] _ mecniereba mineralebis Sesaxeb. ¥ mineralogiuri. m. kabineti. mQnerva [laT. Minerva mim baZ veli] _ romaul mi TologiaSi: sibrZnis qal RmerTi, mecnierebis, xe lov nebis mfarveli (berZ nul miTologiaSi mas See sabameba aTena). mQni _ (Semokl.) minimaluri an miniaturuli: iTqmis Za lian mokle kabaze, qveda tanze, agreTve Zalian pa tara avtomobilze. miniatQura [fr. miniature it. miniatura] _ 1. feradebiT mo xatuli mTavruli aso an suraTi Zvel xel na we reb Si. 2. faqizad Sesasrulebeli patara xati raime na ke To baze. 3. patara literaturuli an musikaluri nawarmoebi. m.-ebis Teatri, Subertis m.-ebi. ¥ miniatiuruli, miniatiuri sa. m. ferwera. miniatura, miniaturuli, miniatiurasi Scd. minimAluri [< laT. minimus umciresi] – yvelaze nakle min -332- bi; umciresi (sapirisp. maq simaluri). m. raodenoba. minQmum-i [< laT. minimum] – 1. yvelaze naklebi rao denoba risame (sapirisp. maq simumi). saarsebo m., xelfasis m. 2. codnis, saswavlo sagne bis erToblioba, rac auci lebelia raime speci al is tisaTvis. teqnikuri m., agronomiuli m. mQnistr-i [fr. ministre] – mTav robis wesi, romelic me Taurobs ama Tu im sami nistros. ganaTlebis m. mQnistrTa kabQneti – mTav roba. saministro – saxelmwifo mmarTvelobis centraluri or gano, romelic ganagebs ama Tu im dargs. janmrTelobis dacvis s. mQnus-i [laT. minus nakle bad] – gamoklebis an uar yo fiTi sididis niSani (-) maTematikaSi; tempe ratu raze miTiTebas niSnavs: nu lis qvemoT (sapi risp. plu si). m. 10 (an -10) gradusi. mQnut-i [laT. minutus germ. mi nute Semcirebuli,patara] – 1. kuTxisa da rkalis sazomi erTeuli; udris gradusis 1/60 nawils; aRiniSneba ni SaniT ' cifris marjvniv. 2. (moZv.) wuTi. miOzit-i [< berZ. mys (myos) kunTi] – (medic.) kunTebis anTeba. miOkard-i [berZ. mys (myos) kun Ti da kardia guli] – (ant.) gulis kunTovani kedeli. mQraJ-i [fr. mirage] – 1. atmos feros opti ku ri movlena, rode sac horizontTan Cnde ba de damiwaze ar se bu li sagnebis cru gamo sa xu lebani. m. udabnoSi. 2. (gadat.) moCvenebiTi ram. mQrza [spars. Mirzâ] – 1. iranSi, samefo saxlis wevrebis tituli; am titulis mqone piri. 2. iranSi: umaRlesi moxelis an mecnieris sapatio saxe li. 3. aRmosavleTis zog qve ya naSi: mdivani, mwerali. mis [ing. Miss] – inglisurenovan qveynebSi: gauTxovari qalis xseneba an mimarTva misadmi (Cveulebriv saxelTan an gvarTan erTad); qaliSvili; qaliSvilo! -333 miss Scd. mQsgiT-i [arab] igivea, rac meCeTi. mQsia [laT. missio gagzavna] – 1. (wign.) sagangebo davaleba. mas didi m. daakisres. 2. mudmivi di plomatiuri warmomadgenloba despanis meTaurobiT. 3. di plomatiuri delegacia sagangebo davalebiT. samxedro m. misiOner-i [fr. missionnaire] – qristianul eklesiis mier wargzavnili mqadagebeli re ligiuri propagandis ga sawevad da sxva rjulis mor wmuneebis mosaqcevad. mQsis [ing. Mistress] – inglisu rovan qveynebSi: gaTxovili qalis xseneba an misadmi mi marTva (Cveulebriv gvar Tan an saxelTan erTad); qalbatoni; qalbatono! missis Scd. mQster [ing. Mister] _ ing lisurovan qveynebSi: mama kacis xseneba an misadmi mi marTva (Cveulebriv, gvarTan erTad); batoni, batono! mistEria [berZ. mystēria sai dumloebani] – 1. antikur qveynebSi (saberZneTSi, rom Si da sxv.) saidumlo reli giuri wesebis Ses ruleba. mit 2. Sua saukuneebSi dasavleT evropaSi: drama, romelsac hqonda bibliuri siuJeti. mQstika [< berZ. mystikos sai dumlo] – 1. rwmena, romlis mixedviTac arseboben ze bunebrivi fantastikuri Za lebi da TiTqos SesaZ le belia maTTan urTier Tobis damyareba. Suasaukuneobrivi m. 2. (gadat.) idumali ram. ¥ mistikuri. m. rwmena. mistiuri Scd. mistifikAcia [fr. mystificati on < berZ.] – (wign.) ganzrax vi si me Secdena, motyueba. mistQcizm-i _ mistikaze dafuZ nebuli religi ur ide a lis turi msof li o m xed veloba; mid re ki le ba mis ti kisadmi. mitElSpil-i [germ. Mittelspiel Sua TamaSi] – Wadrakis par tiis Sua nawili. mQting-i [ing. meeting] – ma sobrivi kreba poli tiku ri da sxva sa Wir bo roto sa kiTxebis gan saxilvelad. mQtra [berZ. mitra] – umaRles sasuliero pirTa (agreT ve damsaxurebul mRvdel Ta) maRali mrgvali Tav sar q meli, romelsac ixuraven mRvdel msaxurebis dros. mit -334- mitropOlit-i [berZ. met dasalevi wamali, romelic warmoadgens sxvadasxva ropolitēs] – marTlmadidebe niv T ierebis narevs. li da kaTolikuri ekle siis episkoposTa umaRlesi mQSura [arab. muzevvere yal bi] – 1. mooqrovil an mo wodebuleba; am wodebule vercxlili metalis Zafi, bis mqone piri. romelic farCis qsovilis miUzikl-i [ing. musical] – mosarTavad gamoiyeneba; ix mu sikalur-scenuri na mareba agreTve naZvis xis warmoebi upiratesad mosarTavad. ko mediuri xasiaTisa, ro mel Sic gamoyenebulia Ta mQCman-i [ing. midshipman] – sam xedro-sazRvao flotSi: na medrove yofiTi musikis, zemdegTa Semadgenlobis qo reografiis saSualebani; umaR lesi wodebuleba. aseTi Janris kinofilmi. muzikli Scd. mnemOsine [berZ. Mnēmosynē] – berZnul miTologiaSi: mQuzle [fr. miuslé] – Sampan mexsierebis qalRmerTi, ro uris boTlis saxuravis melsac zevsisgan SeeZina mownuli| mavTulis badu cxra muza. ra. mobilizAcia [fr. mobilisation miUrid-i [< arab.] – miuri < laT mobilis moZravi] – da dizmis mimdevari. mobilQzeba [germ. Mobili miurQdizm-i – islamis yve sieren] – 1. Tadarigis sam laze ufro mebrZoli re xedro valdebulTa gaw aqciuli mimdinareoba, ro veva namdvili samxed ro me lic religiis mTavar samsaxurSi omis ga mo dog matad aRiarebs yvela cxadebasTan da k av S irebiT. aramuslimanis ulmobeli sayovelTao m. gaJletis ideas. 2. gadat. (wign.) Zalebis an mQqser-i [ing. mixer Semrevi] – saxsrebis Tavmoyra ra ime eleqtruli xelsawyo comis, amocanis, masobrivi Ro nis kremis, piures, koqteilis Ziebebis warmatebiT Se s as mo samzadeblad kvercxis ruleblad. aT qvefiT da sxv. qveynis yvela Zalis m. mQqstura [laT. mixtura] – mobQlur-i [laT. mobilis] – -335moZ raobis unaris mqone; moZ ravi. mOgvi [Zv. spars. – magus berZ. magos laT. magi] – magi, misani, mCxibavi. mOda [fr. mode] – 1. garkveul sazogadoebriv wreebSi mok le xniT gabatonebuli gemovneba Cacma – daxurvisa da yofa-cxovrebis sxva garegnul formebisa. m.-ze Cacmuli. 2. mr. tansacmlis nimuSebi, romlebic aseT gemovnebas Seefereba. m.-ebis Jurnali. mOduri – 1. modis Sesa fe ri. m. kostiumi, m. varcx ni loba. 2. rasac sayovelTao warma teba aqvs garkveuli drois ganmavlobaSi. m. simRera. mOdel-i [fr. modēle] – 1. ra ime nakeTobis sanimuSo eg zem plari; nimuSi risame da samzadeblad. 2. raime sagnis Semcirebuli nimuSi an sqema. avtomobilis m., xomaldis m., TviTmfrinavis m. modelQer-i [fr. modeleur] – ra ime nakeTobis damza de bis specialisti (si non. mod memodele). tansacmlis m. modeliori Scd. mOdemi [ingl. modem] _ kom pi uteris periferiuli mowyobiloba, gamoiyeneba satelefono qselSi Car Tvisas faqsebis, meilebis misaRebad da internetSi Sesasvlelad. modernizAcia da moder nQzeba [fr. modernisation] _ risame Secvla Tanamedrove moTxovnebisa da gemovnebis Sesabamisad. avtomobils m., sawarmos m. modErnizm-i [< fr. moderne uax lesi, Tanamedrove] _ realizmisadmi mtruli mi marTulebaTa saerTo sa xel wodeba xelovnebasa da literaturaSi. modifikAcia [fr. modification] _ sagnis an movlenis iseTi saxecvlileba, romelic ar exeba mis arss. modulAcia [laT. modulatio mwyobroba, samwyobre] da modulQreba _ 1. (mus.) er Ti tonalobidan meoreze gadas vla; bgeris simaRlis Sec vla. 2. (fiz.). maRali sixSiris rxevaTa Secvla ufro da mod -336- bali sixSiris rxevebiT. 3. xmovan kinoSi: bgeris mi er gamowveuli eleqtro rxevaTa gardaqmna si naTlis konad, romlis sa SualebiTac xdeba bgeris Cawera kinofirze. mOdus-i [laT. modus zoma, xerxi, saxe] _ 1. (log.). az rovnebis nairsaxeoba. 2. (filos.). sagnis gardama vali, aramudmivi mdgomare oba an Tviseba. mOdus vQvendi [laT. modus vivendi] _ 1. cxovrebis wesi; arsebobis saSualeba. 2. pirobebi, romlebic or mo wi naaRmdege mxares Soris dro ebiT mainc iZleva nor maluri, mSvidobiani urTi er Tobis saSualebas. mozAika [fr. mosaique] -1. su ra Ti an saxe, romelic Sed ge nilia cementis fenaze da magrebul, erTmaneTTan mWidrod mowyobil feradi kenWebis, sxvadasxva feris minis, marmarilos, emalisa da misT. patar-patara naW re bisagan. 2. TviT masala aseTi suraTis, saxis misaRebad. 3. aseTi suraTis, saxis Sed genis xelovneba. ¥ mozaikuri. m. xelovneba, m. filebi. mOla [arab. maulâ batoni] _ muslimanTa religiuri kultis msaxuri. mOlbert-i [rus. Мольберт germ. molbertt] _ xis sayrdeni, romelzec mxatvari aTav sebs naxats muSaobis dros. molEkula [fr. molécule] _ nivTierebis umciresi na wi laki, romelsac aqvs yvela misi qimiuri Tviseba. m. Sedgeba atomebisgan. ¥ molekuluri. m. masa (wona), m. Teoria, m. fizika. ¥ molekulisa. molekulasi, molekulia ruli Scd. mOlox-i _ ityvian iseT risa me Sesaxeb rasac bevri ada mianis msxverpli sWirdeba [finik. molek mefe: mzis, ce cxlisa da omis finikiuri Rmer Tis saxelis mixedviT, romelsac msxverplad ada mianebs swiravdnen]. molUskeb-i [< laT. molluscus rbi li] _ uxerxemlo, rbil sxe uliani cxovelebi, rom lis umetesoba niJarebSia moTavsebuli. zRvis m., miwiszeda m. mx. moluski. -337 moliuskebi Scd. mOment-i [laT. momentum] _ 1. drois Zalian mcire mo nak veTi; erTi wami, Tvalis daxamxameba. gasrolis m. 2. dro, rodesac xdeba rame, sruldeba raime moqmedeba dadga xelsayreli. m. momentAlur-i _ Zalian swra fi (moqmedeba); wami. monAndria [berZ. monos erTi da aner (andros) qmari] _ er Tqmrianoba. monArq-i [berZ. monarchos] _ sa xelmwifos erTpi rovnu li mmarTveli (mefe, im pe ra tori, Sahi da sxv.) monarxi Scd. monArqia [berZ. monarchia er TmmarTveloba, TviTmp y robeloba] _ mmarTvelo bis forma, rodesac sa xelmwifos saTaveSi udgas erTi piri-monarqi; saxel mwifo, romelsac mmarT velobis erTi forma aqvs. absolituri m. kon st itu ciuri m. ¥ monarqiuli. m. saxelmwifo. monarxia, monarxiuli Scd. monArqizm-i _ politikuri mim dinareoba, romelsac mo narqia miaCnia saxelmwifo mon xe lisuflebis erTaderT mizanSewolil formad. ¥ monarqistuli. m. Sexedulebani. M monarxizmi, monarqistuli Scd. monArqist-i _ monarqizmis mimde va ri. monarxisti Scd. monAster-i [berZ. Monasterion] _ ber-monazonTa saekle sio-saadgilmamulo or ganizacia, Temi, romelsac aqvs Tavisi meurneoba; ase Ti religiuli Temis ek le sia da sacxovrebeli na gebobani. aTonis iverTa m. ¥ monastriuli, samo nas tro. m. (s.) kompleqsi, m. (s.) we sebi. ¥ monastrisa. monasterisa, monasteriu li, samonasterio Scd. mOneta [laT. moneta] _ li Tonis fulis niSani. spilenZis m., oqros m. ¥ monetisa. Mmonetasi Scd. mOnizm-i [< berZ. monos erT] _ filosofiuri moZRvreba, romelic samyaros sa fuZ vlad aRiarebs erT sawyiss, materias an suls. monQtor-i [fr. moniteur, mon -338- ingl. monitor, laT. monitor gamafrTxilebeli] _ 1. te le gadacemis procesis sa kontrolo televizoris ek rani (satelevizio moni tori, telemonitori); igi vea, rac displei. 2. samxedro javSniani gemi. 3. mudmivi meTvalyureobis aparati; kerZod saavadm yo fosaTvis gankuTvnili m. avtomaturad aRniSnavs avadmyofis mdgomareobis yve la parametrs. monitOring-i [ingl. moni toring] _ mudmivi meT valyu re oba raime procesisadmi sa surveli Sedegis Sesa ba misobis gamomJRavnebis miz niT an pirveldawyebiT varauds. mono... [berZ. monos erTi, er Tiani, erTad-erTi] _ mniS v nelobaTa erTianobis, er To bis, erTad-erTobisa da a.S. monokultura, monoJRera. monogAmia [< berZ. monos er Ti da gamos qorwineba] _ 1. qorwinebis forma, romlis drosac mamakacs SeiZleba hyavdes mxolod erTi co li da qals-mxolod erTi qmari (qarT. sinon. erTqor wineba). 2. cxovelebSi: mamlis Se wyvileba mxolod erT de dalTan erT an ramdenime sezonis ganmavlobaSi. monOgrama [berZ. monos er Ti da gramma aso] _ ori an ramdenime asosgan SeTx zu li niSani. monagrama Scd. monogrAfia [berZ. monos er Ti da graphō vwer] _ vrceli, mecnieruli naSromi, ro melSic damuSavebulia er Ti ra ime sakiTxi an Tema. ¥ monografiuli. m. gamokvleva. monoTEizm-i [berZ. monos erTi da theos RmerTi] _ religia, romelic erT RmerTs aRiarebs; (qarT. si non. erTRmerTianoba). monOliT-i [berZ. monos erTi da lithos qva] _ mTliani qvis lodi; misgan gamoTlili sagani (mag. qandakeba). monolQTur-i _ 1. rac mono liTs warmoadgens. m. sveti. 2. Mgadat. (wign.) Sem Wid ro ve buli, erTsulovani. m. koleqtivi. monoliti, monolituri Scd. monOlog-i [berZ. monologos] _ sityva, romliTac dra -339ma tuli nawarmoebis per so naJi mimarTavs Tavis Tavs, sxva moqmed pirebs an mayurebels (ix. agreTve di alogi). hamletis m., glosteris m. (uiliam Seqspiris na war moebidan: `hamleti”, `ri Card III). mOnom-i [berZ. mo(nos) erTi da nomos nawili, wevri] _ (ma Tem.) erTwevri (Sdr. bi nomi, polinomi). monopOlia [berZ. monopōlia] _ 1. risame warmoebis an ga yidvis gansakuTrebuli uf leba, rac ekuTvnis erT pirs, pirTa jgufis an sa xel mwifos. 2. (gadat.) upiratesoba, pir ve loba raime saqmeSi. 3. msxvili gaerTianeba, rome lic warmoiSva warmoebi sa da kapitalis koncen tr aci is Sedegad meurneobis ro melime dar gSi gabatonebisa da maq si maluri mogebis mi Re bis mizniT. kapitalisturi m.-ebi. ¥ monopoliuri (mniSv. 2-is Tvis). m. kapitali, m. gaerTia neba. monOrels-i [berZ. monos erTi da relsi] _ sayrdenebze mon gamarTuli (kiduli) cal relsiani rkinigza. ¥ monorelsuri, mono rel siani. m. gza. monOstiq-i [berZ. monostichos] _ (lit.). damTavrebuli az ris Semcvleli erT stri qoniani leqsi; Cveulebriv aseTia xolme andaza, gamo cana, aforizmi, raime war wera. monotOnur-i [berZ. monos erTi da tonos toni, bgera] _ erTferovani, mosawyeni. m. xma, m. simRera. monOfTong-i [berZ. monos erTi da phthongos bgera] _ (lingv.) martivi, calkeuli bgera (sapirisp. difTongi). monofizQteb-i [berZ. monos erTi da physis buneba] _ (ist.) qristianuli religiis war momadgenlebi, romlebic aRi areben qristes mxolod erT bunebas _ RvTiurs. monpAsie [fr. montpensier sa kuT. sax.] _ xileulis kan feti erTgvari. ¥ monpasiesi. monpasiisa, monpase, mompase Scd. jerjerobiT ixmareba ag reTve monpansie. monsenQor-i [fr. monseigneuer] mon -340- _ feodalur da monarqiul 2. eleqtromowyobilobis, eleq t rogayvanilobis spe safrangeTSi: princebis, ci a listi (sinon. eleq tro episkoposebis da sxva maRa mon t iori). li rangis pirTa tituli (am Jamad ixmareba umaRlesi monUment-i [laT. monumentum] _ didi Zegli. ka Tolikuri samRvdeloe SoTa rusTavelis m. bis warmomadgenelTa mi marT). monumEnturi - Zalian didi, grandiozuli. mOnstr-i [fr. Monstre] _ m. Senoba. (wign.). urCxuli. monumentaluri Scd. mOntaJ-i [fr. montage] _ 1. manqanebis, nagebobaTa awyo mOral-i [fr. morale zneoba laT. moralis zneobrivi] _ ba, gamarTva garkveuli geg 1. im wesebis, normebis er mis, naxazis mixedviT. Tob lioba, romlebsac gan axali manqanis m. saz Rvravs adamianTa ur Ti 2. risame sxvadasxva nawilis erTdamokidebulebasa da SerCeva da gaerTianeba erT mTlianad. yo faqcevas ama Tu im sa zo literaturuli m., musika gadoebaSi; zneoba. luri m., kinosuraTis m. 2. zneobrivi daskvna, zneob rivi gakveTili, romelic memOntaJe _ montaJis spe raimesgan gamomdinareobs. ci alisti. ¥ moraluri (mniSv. 1-Tvis). aparatis m., kinofilmis m. m. princi pebi. ¥ samontaJo. s. samuSaoebi. moratOrium-i [< laT. morato rius damayovnebeli] _ 1. sa samOntaJo _ sadgomi, sa Sinao an sagareo valdebu dac risame montaJs awar lebaTa Sesaxeb gadadeba moeben. mTav robis mier raime sa kinostatiis s., televiziis centraluri s. gangebo mdgomareobis (mag. ¥ memontaJisa. omis, stiqiuri ubedurebis) memontaJesi Scd. gamo. 2. garkveuli saxis iaraRis montQor-i [fr. monteur] _ 1. (mag., raketebis, kosmosur manqanaTa amwyobi da dam saSualebaTa) gamocdisa dgmeli (sinon. memontaJe). -341da maTi sadme ganlagebis Se Cereba. mOrg-i [fr. morgue] _ spe ci alurad mowyobili sa Tavsi gvamebis Se nax vi sa, amocnobisa da Sekve Ti saTvis. morganatQkul-i [laT. mor ganaticus]: morganatikuli qorwineba [fr. Mariage morga natique] _ samefo saxlis wev ris qorwineba ara samefo gva ris qalTan (rac taxtis mem kvidreobis uflebas ar aZlevs arc cols, arc Svi lebs). mOrze [< kreb.] _ TviTCamweri eleqtro magnituri mimRebgadamcemi telegrafiuli aparati, romelic gamoigona fizikosma morzem 1837 wels; telegramis miReba xdeba qaRaldis lentze morzes anbanis (niSnebis kodis) sa SualebiT tireebisa da wertilebis saxiT; gada cema xdeba telegrafis ga sa Rebis meSveobiT; pirveli eleqtruli telegrafiuli aparati gamogonebuli iq na ruseTSi. p. l. Silingis mier 1835 w. m. anbani (kodi). mormOnizm-i _ religiurseq tanturi momdinareoba, mot romelic Seiqmna amerikis SeerTebul StatebSi 1830 w. warmoadgens mra val Rmer Tianobisa da qristi anobis narevs [miTiuri wi naswarmetyvelis mormonis saxelis mixedviT]. mOrs-i [rus. морс < germ.] _ xi lis wvenisgan damzadebuli gamagrilebeli sasmeli. mOrfema [< berZ. morphe forma] _ (lingv.) sityvis mniSvne lobiTi nawili; fuZe da afiqsebi (prefiqsebi, sufiq sebi, daboloeba). mOrf-i an mOrfin-i [< kreb. berZ. Morpheus Zilis Rmer Ti] _ narkotikuli (tki vil gamayuCebeli da Zi lis momgvreli) saSualeba (opi u mis alkaloidis Za li an Zli eri momwamlavi da misi mTavari elementi). morfolOgia [berZ morphē forma da logos moZRvreba] _ 1. mecniereba organizmebis, organoebis, niadagis agebu le bis Sesaxeb. 2. gramatikis nawili,romelic swavlobs sityvaTa formebs; romelime enis sityvaTa for mis sistema. ¥ morfologiuri. sityvis m. Semadgenloba. mOtel-i [ingl. motel < motor mot -342- da hotel _ sastumro (motorista hotel) avtomobilebis sas tumro] _ saavtomobilo gzis piras mdebare sastum ro mgzavrTaTvis; avto pan sionati. moto... [laT. motor moZra o baSi momyvani] _ moZrao bis, motorizaciis mniSvn e lobiT. motorali, motoboli. mOtiv-i [fr. Motif] _ 1. ra i me moqmedebis mizezi; mo sazreba, sabuTi risame sa sargeblod. gaugebari m. 2. simReris kilo, hangi. Zveleburi m. motivQreba da motivAcia _ motivebis, mo sazrebis moyvana risame dasamtki ceb lad, dasabuTeba (Sdr. argumenti). motOdrom-i [fr. moto(cycle) da berZ. dromos sarbieli] _ specialurad mowyobili ad gili motociklebis Se sajibreblad an ga mosac delad. mOtor-i [laT. motor] _ man qana, romelic nebismier energias gardaqmnis meqani kur energiad. ¥ motoriani. m. navi. amJamad es sityva moZ vele bulia; mis nacvlad ix ma reba qarTuli _ Zrava. ¥ Zra vasi. Zravisa Scd. motorOler-i [germ. Motor roller] _ orTvliani moto cik lis nairsaxeoba, masze patara. motOcikl-i [fr. motocycle] _ or- an samTvliani manqana, romelsac aqvs Sinagani Zra va da moZraobs urelso gzebze. ¥ samotociklo. s. sporti. motocQklist-i _ piri, romelic marTavs moto cikls, mihyavs motocikli. mocQon-i [germ. Motion < laT. motio (motionis) moZ ra o ba] _ siaruli, se ir no ba jan mrTelobis gan sam tki ceb lad an dasvenebis miz niT. mOher-i [ingl. mohair < arab.] _ 1. angoruli Txis matyli, naxevrad wminda, TeTri, Zli er mbzinvare; misgan am zadeben umaRlesi xarisxis xaliCebs, fardagebs, tri ko taJs da sxv. 2. am matylis rbili narTi da qsovili. mohikAnebi _ Crdiloameri kel indielTa erT-erTi -343to mi, amJamad amomwydari; cxovrobdnen mdinareebisko nektikutsa da hudsonis napirebze. ukanaskneli mo hi kani _ ityvian risame ukanasknel an uxuces war mo madgenelze. [amerikeli mwer lis fenimor kuperis (1789-1851) romanis “uka naskneli mohikanis” mi xed viT]. muEZin-i [arab. Mmu'addin] _ me CeTis msaxuri (mola), rome lic minareTidan mouxmobs muslimanebs sa locavad. mUza [berZ. musa] _ 1. berZnul miTologiaSi; TiToeuli cxra qalRmerTTagani, rom le bic iTvlebodnen mec ni erebisa da xelovnebis mfarvelad. 2. poeturi STagonebis wya ro, agreTve TviT poetis STa goneba, Semoqmedeba. galaqtionis m., SoTa rus Tavelis m. muzEum-i [germ. Museum < berZ. museion muzebis taZari] _ dawesebuleba, romelic ag rovebs, icavs da gamofens da saTvaliereblad xe lov ne bis Zeglebs, samecniero koleqciebs, istoriuli mniSvnelobis sagnebs da sxv. mul istoriuli m., xelovnebis m. ¥ samuzeumo. s. eqsponatebi. mUla [arab. maulā batoni] _ 1. saxelwodeba ro mel sac muslimanur qvey nebSi aZle ven mec ni er-RvTismsaxurebs, maswav leb lebs, kanon mdeb lebs. 2. musulmanTa religiuri kultis msaxuri. mUlaJ-i [fr. moulage] _ sagnis naturaluri zomis modeli (TabaSiris, sanTlis da misT.). mUlat-i [esp. mulato < arab.] _ zan gisa da TeTrkanianis SeuRlebis Sedegad Sobili adamiani. multi... [laT. multum mrava li] _ mravladoba, mra val jeradoba. mul ti mi li oneri. multimEdia [laT. multi mra vali da media] _ infor maciis Senaxvisa da de mon strirebis sxvadasxva audio da vizualuri xer xebis erToblioba. multi mediuri. multi plikAtori _ multi pli kaciis specialisti. multi plikAcia [laT. mul mul -344- tiplicatio gamravleba] _ ki no gadaReba suraTebis an Tojinebisa, romlebic ga moxataven moZraobis cal keul momentebs; am wesiT ga daRebuli filmi. ¥ multi plikaciuri. m. filmi. ¥ samulti plikacio. s. Tojinebi, s. Semoqmede biTi gaerTianeba. mUltfilm-i _ multi plika ciuri (ix. multi p likacia) filmi. mUmia [arab. mumija] _ gax r wnisgan dabalzamebiT (an bunebrivad) daculi adamianis gvami. ¥ mumiisa. mumiasi Scd. mUmie [arab. spars. mum cvi li] _ fisismagvari bu neb rivi produqti bio logiuri warmoSobisa; Jo navs kldeebisa da mTe bis napralebidan; warmo ad gens uformo magar an drekad naWrebs; ori aTas welze metia. iyeneben xal xur medicinaSi kuWnaw la vebis, sasunTqi gzebis, SardkenWovan, kanis daava debaTa, bronqialuri as Tmis, tuberkuliozisa da sxvaTa samkurnalod (qarT. sinon. mTis balzami). mUndir-i [rus. мундир < fr.] _ samxedro an samoqalaqo (specialuri) formis tan sacmeli. oficris m., rkinigzis mu Sakis m. munici palQtet-i [germ. Mu nizipalitat < laT. municipium TviTmmarTveluri Temi] _ zog qveyanaSi: qalaqis an sof lis TviTmmarTveloba. ¥ munici paluri. M m. arCevnebi. mUr-i [berZ. myrrha < arab. murr] _ surnelovani fisi zogi mcenarisa. mUs-i [fr. mousse] _ tkbili saWmeli, damzadebuli xi lis sirofisgan, romelsac damatebuli aqvs mananis burRuli an Jelatini. mUsika [berZ. musikē] _ xelov neba, romelic sinamdviles asaxavs bgeriTi mxatvruli saxeebiT; amgvari xe lovne bis nawarmoebi; aseve nawar moebTa erToblioba. simfoniuri m., klasikuri m., jazuri m., z. faliaSvilis m., m.-is gakveTili, m.-is Te oria. M ¥ musikaluri da samusiko. m. (s.) xelovneba, m. (s.) sas wavlebeli. -345- musQkos-i _ 1. musikis speci nad leba] _ 1. yovelgvari nax tomiseburi ganviTareba risame. 2. (biol.). raime axali ni San-Tvisebis uecari gamov lena cxovelebsa da mce nareebSi. 3. ymawvilis xmis Secvla (daboxeba) asakSi Sesvlis gamo. mUfTa [rus. муфта < germ. Muffe] _ orive mxridan xe lis Sesayofi saTburi, Cve ulebriv xmaroben qalebi siciveSi. mUfT-i [arab. mufti] _ musli manTa iurist-RvTis mety ve li, yuranis ganmmartebeli; umaRlesi sa suliero piri. mUSket-i [fr. mousquet < esp.] _ Zveleburi patruqiani msxvil kalibriani Tofi (dasav leT evropis qveynebis armiaSi). muSkEter-i [fr. mousquetaire] _ muSketiT SeiaraRebuli jariskaci. a listi. 2. romelime musikaluri in s t rumentis damkvreli. mUskat-i [fr. muscat] _ 1. vazis jiSi erTgvari; isxams sur ne lovan yurZens; am yurZnis Rvino. 2. tropikuli xe; isxams sur nelovan nayofs; iyeneben parfiumeriaSi, medicinaSi, kulinariaSi. mUslim-i, muslQman-i [spars. musliman arab. muslim islamis erTguli] da musUlman-i [Turq. müslüman] _ igivea, rac mahmadiani. ¥ muslimuri, muslimanuri, musulmanuri. m. religia, m. wes-Cveuleba ni. muslimoba, muslimanoba da musulmanoba _ igivea, rac mahmadianoba. mUson-i [fr. mousson < arab.] _ qari, romelic periodulad icvlis mimarTulebas, za fxu lobiT uberavs zRvidan, xo lo zamTrobiT _ xmele Ti dan. n mUstang-i [esp. mustango ingl. mustang] _ gavelurebuli Si nauri cxeni (gavrcelebuli nAgan-i – erTgvari sistemis iyo CrdiloeT amerikis pre revolveri. riebSi). nAdir-i [arab.] – cis sfe mutAcia [laT. mutatio cvli nav -346- ros wertili, romelic ho rizontis qveS aris da sa winaaRmdegoa zenitisa. nAv-i [berZ. navis gemi] – (arqit.) bazilikis, eklesiis erTer Ti grZivi nawilTagani, ro melic gamoyofilia sve tebis rigiT. nAvaxa [esp. navaja] _ civi iaraRi erTgvari – grZeli da sakeci dana (ician espa neTSi). navigAtor-i – naosnobis (mniS. 2) specialisti. navigAcia [laT. navigatio] – 1. gemTa mimosvla (qarT. sinon. naosnoba, zRvaosnoba). 2. wlis iseTi dro, rom lis ganmavlobaSic SesaZ lebelia naosnoba. zamTris n., n.-is saxel mZ R vanelo. ¥ sanavigacio. s. atlasi, s. xelsawyo ebi. naQada [berZ. Naias (Naiados)] – berZnul miTologiaSi: wylis (mdinaris, nkadulis, wyaros) nimfa. nAib-i [arab. Nâi'b] – 1. zog mu sulmanur qveyanaSi: ro melime ufrosis an sasu li ero piris moadgile. 2. Samilis saimamoSi: admi nistraciul-teritoriuli erTeulis mmarTveli. naQlon-i [ing. nylon] – sin Tezuri boWko, abreSumis msgavsi; am boWkos qso vi li. neilonic ixmareba. nAmaz-i [spars. namaz] – mus li manTa locva, romelsac dReSi xuTjer asruleben. nAndu [esp. nandú] – erTgvari siraqlema; gavrcelebulia samxreT amerikaSi. nAno – TavsarTi, romelic sazomi erTeulis sa xel Tan mierTebisas aR niS navs mis memiliarded na wils: 1. nanowami = wamis memiliarded nawils. nAos-i [berZ. naos] _ da cEla [laT. cella] – antikuri taZ ris mTavari sadgomi (sam loc velo), sadac moTavsebuli iyo RvTaebis qandakeba. nArgile [spars. nârgile] – aR mosav leTis qveynebSi gav rce le buli Tamba qos mosawevi mo wyobiloba, ro melic wylis WurWlis, tya vis grZe li milisa da Ci bu xisgan Sed geba. nArkoz-i [berZ. narcôsis ga SeSeba] – (medic.) narko tikuli saSualebebiT ga mow veuli Zi li, rasac Tan -347ax lavs cnobierebisa da mgrZno belobis dakargva. narkomAnia [berZ. narcôsis ga SeSeba da mania miswrafeba; si giJe] – narkotikebis xma rebisadmi Zlieri, avadmyo furi midrekileba nArta [rus. нарты (mr.) da нарта] – grZeli da viwro marxili, romelSic irmebs an ZaRlebs abamen; didi ga moyeneba aqvs ukidures CrdiloeTSi. natrQum-i [laT. natrium] – qi miuri elementi, TeTri fe ris rbili tutovani li Toni. nAtura [laT. natura] – 1. co cxali nimuSi, romelsac xa taven, gadaiReben da sxv. n.-is xatva. 2. bunebrivi pirobebi, adgili (pavilionis gareSe) sadac warmoebs kinogadaReba. 3. saqoneli, produqtebi da misT. rogorc fulis nac vlad gadasaxdeli saSua leba. 4. (wign.) adamianis xasiaTi, temperamenti. ¥ naturuli. n. gadaRebebi. ¥ naturisa. naturasi Scd. naturalizAcia [laT. natu nat ralis bunebrivi] – sa xel m wi fos mier ucxoelis miReba moqalaqed, qveSevrdomad; sxva saxelmwifos moqala qeobis miReba. naturAlizm-i [< laT. naturalis bunebrivi] – mimarTuleba li teraturasa da xe lovne baSi; warmoiSva sa bu ne bis metyvelo mecnierebaTa ze gavleniT me-19 s.-is bolos. cdi lobda sinamdvile da ada mianTa urTierTobani aesa xa obieqturad. ¥ naturalisturi. n. mimarTuleba ferwera Si. naturAlist-i _ 1. piri, ro melic bunebas swav lobs (qarT. sinon. bu ne bis mety ve li). norCi n. 2. naturalizmis mimdevari. naturAluri [laT. naturalis bunebrivi] – namdvili, bu nebrivi (sapirisp. xe lov nuri). n. Tafli, n. Rvino, n. Cai. natUrmort-i [fr. nature morte “mkvdari buneba”] _ naxati, suraTi, romelzec gamoxatulia usulo sag ne bi: yvavilebi, xili, nana di revi, gawyobili sufra da sxv. naf -348- nafTAlin-i [< berZ. naptha nav Tobi] _ TeTri kristali niv Tiereba mZafri suniT; iye neben teqnikaSi, agreTve saleulis da bewveulis da sacavad CrCilisagan. naftalini, navTalini, nav tanili Scd. nAcia [laT. nation xalxi, eri] _ (moZv.) eri. nAcizm-i [germ. Nazismus] _ germaniis faSizmi. nacionalizAcia [fr. nationa lization] da na cionalQzeba _ kerZo sakuTrebis (miwis, mrew velobis, bankebis da sxva) usas yidlod gadacema sa xelmwifo sakuTrebad. fabrika-qarxnebis n., miwis n. nacionAlizm-i _ 1. erovnuli gansakuTrebulobis da upi ratesobis qadageba. 2. politikuri moZraoba da monebul qveynebSi ucxoeli dampyroblebis winaaRmdeg sruli erovnuli damo ukideblobis mosapoveb lad. nacionAluri [laT. natio (nationis) xalxi, eri] _ erov nuli. es sityva gavrcelebulia magram sjobs vixmaroT erovnuli. e. sakiTxi. neandertAlel-i adamQani _ Tanamedrove adamianis uSualo winapari; cxov robda adrindel da Sua paleoliTSi [xeoba Nean dertalel-is saxelis mi xed viT (germaniaSi q. diu sel dor fis axlos], sadac 1856 w. pirvelad aRmoaCines ase Ti adamianis ConCxis na wilebi]. negAtiv-i [laT. negativus uar yofiTi] _ SuqmgrZnobi a re firze an firfitaze aR beWdili gamosaxuleba, ro melSic naTeli adgilebi Savad aris gamosuli da pi riqiT. n.-is gamomuSaveba. negatQuri _ 1. negativis saxisa. n. gamosaxuleba. 2. (wign). uaryofiTi. n. movlenebi (sapirisp. po zitiuri). negativuri Scd. negroQdeb-i [esp. negro Savi da berZ. eidos saxe] _ (an Trop.) SavkanianTa rasis warmomadgenlebi. nEgus-i [eTiop. Negus Negesti mefeTa mefe] _ eTiopiis (abi siniis) imperatorTa -349- nei ti tuli (me-19 s.-is dasas rad qceva, neit ra lu rad rulsa da me-20 s.-is da gamocxadeba raime teri to sawyisSi. riisa. nevr(o)... [berZ. neuron ZarRvi, 2. visame an risame Zalis, gav lenis Sekveca, mospoba. nervi], neir(o)..., _ rac da 3. (qim.) mJavas da tutis ur kav Sirebulia nervebTan, TierTqmedebis reaqcia,rom nerviul sistemasTan. lis Sedegad miRebul niv nevralgia, nevropaTo lo Tierebas ara aqvs arc mJavas, gia. arc tutis Tvisebebi. nEvroz-i [< berZ. neuron nervi] neitralQtet-i [germ. neutra _ (medic.) centraluri ner litat] _ saerTaSoriso sa mar vuli sistemis daavadeba, TalSi: saxelmwifos iseTi ro melsac Tan sdevs Sinaga mdgomareoba, rodesac igi ni or ganoebis funqciis ar monawileobs omSi da moSla, nivTierebaTa cvlis meomari saxelmwifoebis procesebis darRveva da mimarT erTnairi pozicia sxv. ukavia. nevrolOgia [berZ. neuron neitrAlur-i [laT. neutralis nervi da logos moZrvreba] _ saSualo] _ 1. iseTi (sa mecniereba, romelic swav xel mwifo), romelic neit lobs nervul sistemas da ralitets icavs meomar mis daavadebebs. mxa reTa mimarT. nevropaTolOgia [berZ. ne 2. iseTi (qveyana, teritoria), uron nervi pathos tanjva da sadac saerTaSoriso Se logos moZRvreba] _ mecniereba Tan xmebiT ar SeiZleba omis nervuli sistemis daavade warmoeba, samxedro Zalebis baTa Sesaxeb. ganlageba. N neiroqirUrgia _ qirurgiis saxelmwifo, n. teritoria dargi _ centraluri da n. wylebi. pe riferiuli nervuli sis 3. vinc ar exmareba arc erT mxares (davaSi, brZolaSi temis daavadebaTa mkurna da misT.). loba. 4. iseTi (nivTiereba, wamali), neitralizAcia da neit romelic arc argebs, arc ralQzeba _ 1. neitralu vnebs organizms. nei -350- 5. (qim.) rac ar iZleva arc tutis, arc mJavas damaxa si a Tebel reaqcias. N neQtron-i [ingl. neutron < laT. neutrum arc erTi, arc meore] _ (fiz.) atomis bir T vSi Semavali nawilaki,ro melsac ara aqvs eleqtruli muxti. nekrOlog-i [berZ. nekros mkvdari, micvalebuli da logos sityva] _ visame gar dac valebis gamo gamoq vey ne buli statia, romelic Se icavs cnobebs misi cxov rebisa da moRvaweobis Se saxeb. nekrOpol-i 1. sasaflao; 2. ad gili sadac dasaflave bu lia gamoCenili ada mia ne bi. neo... [berZ. neos axali] _ si ax lis mniSvneloba. Nneoromantizmi. neolOgizm-i [berZ. neos axa li da logos sityva] _ (lingv.) enaSi axlad gamoCenili si tyva an gamoTqma. nEon-i [berZ. neos axali] _ qi miuri elementi, ufero da usuno airi; anaTebs wiTlad, iyeneben Suqreklamebis mi li sebr naTurebSi. n-is Suqi, n.-is reklama. neoplatOnizm-i _ antikuri filosofiis idealisturi mimarTuleba (me-3-6 ss.), ro melic miznad isaxavda pla tonis filosofiis wi na aRmdegobrivi elementebis sis tematizacias da maT Se erTebas aristoteles mTel rig ideebTan, damaarsebe lia platoni (204-270 ww.). neoreAlizm-i _ 1. mimarTu leba filosofiaSi _ idea lizmis erT-erTi saxesxva oba. 2. mimarTuleba italiur ki nosa da literaturaSi. neOfit-i [berZ. nephytos] 1. raime religiis axa li mim devari; axlad rjulmi Re buli. 2. (gadat.) raime moZRvrebis da (misT.) axali mimdevari. neofObia [berZ. neos axali da phobos SiSi] _ (wign.). SiSi yovelgvari siaxlisa. neoceratOlus-i [berZ. neos axali, keras (kernatos) rqa da odus kbili] _ avstraliuri Tev zi, romelic sunTqavs layu CebiTac da filtve bi Tac (ormagad msunTqavi); sxvanairad: rqakbila. nEptun-i [laT. nephunus] _ 1. romaul miTologiaSi: -351zRvis RmerTi. 2. mzidan rigiT merve planeta mzis sistemisa. nErv-i [laT. nervus] _ 1. uwvri le si boWkovani warmonaqmni adamianisa da cxovelis or ganizmSi; warmoadgens boWkoebis erTobliobas, ro melic gaRizianebas ga dascems periferiidan Tavi sa da zurgis tvins an pi ri qiT. mxedvelobis n. smenis n. 2. mr. nervebi _ aseTi war mo naqmnebis erToblioba, sistema, romlis mdgo ma re obazedac aris damoki debuli adamianis saerTo mdgo mareoba, qceva. susti n.-ebi. nErvuli - 1. nervebisgan Sem dgari. n. qsovili., n. sistema. 2. zedmetad mgrZnobiare, ad vi lad aRgznebadi. n. qali. ixmareba agreTve nervi u li. nesEser-i [fr. necesaire auci lebeli, saWiro] _ ko lofi, bude an patara Ce modani, romelSic mo Tavsebulia movlisaTvis (tualetisaTvis) an xel saqmisaTvis (Wra-ker visaT niv vis) saWiro nivTebi. sagzao n. nEto [it. netto] _ (komer.) sa qonlis wona uWurWlod da SefuTvis garSe: sufTa wo na (sapirisp. bruto). nEfrit-i [berZ. nephros Tir kmeli] _ 1. (medic.) Tir kme lebis anTeba. 2. momwvano an TeTri minera li; iyeneben sxvadasxva sam kaulis gasakeTeblad. nEqtar-i [berZ. nectar] _ 1. ber Znul miTologiaSi; Rmer Tebis sasmeli, romelic ukvdavebas, maradiul si a xal gazrdavesa da si la ma zes aniWebs maT. 2. (botan.) Saqrovani wveni, romelsac gamoyofs zogi mce naris yvavili. 3. (poet. Ggadat.). siamovnebis mom gvreli, metismetad kar gi ram. nEcke [iap.] _ iaponuri skul pturis miniaturuli na warmoebi, xeze an Zvalze WriT gakeTebuli patara figura. nivElir-i [fr. niveleur] _ geo deziuri xelsawyo, rom li Tac nivelirebs ax dendnen. nivelQreba [fr. niveler] _ 1. (geol). dedamiwis zedapirs simaRleTa gansazRvra zo nik -352- gierT amorCeul wertilTan an zRvis donesTan Sedare biT. 2. (gadat.). gansxvavebis mos poba; gaTanabreba. nQke [berZ. Nikē] _ berZnul mi TologiaSi: gamarjvebis qalRmerTi. nikOtin-i [fr. nicotine sakuT. sax.] _ narkotikuli niv Ti ereba, romelsac Seicavs Tambaqo (frangi di ploma tis Nikot-is saxelis mi xedviT, romelmac pir vel ma Seitana Tambaqo safrangeTSi me-16 s-Si). nQmba [laT. nimbus] _ sikaS ka Sis gamosaxuleba RvTis, RvTismSoblis, wmindanebis Tavze, qristianul da budis tur xelovnebaSi, rogorc simbolo wmindanebisa, RvTa ebriobisa (berZ. sinon. Sa ravandi, Saravanduli). nimfomAnia [berZ. nymphē Za la da mania miswrafeba; si giJe] _ (medic). qalis avadmyofurad aweuli sqe sobrivi aRgznebadoba. nQnZa [iap. mzveravi, mstovari] _ profesionaluri jaSuSe bi, adamianebi, romlebic da qiravebulni arian gan sa kuTrebulad rTuli spe ci aluri davalebebis Se sasruleblad. nQrvana [sanskr. nirvâna gaq roba] _ budistebis misti kuri moZRvrebis mixedviT; udidesi netareba,romel sac aRweven ada mi anuri zrun visa da miswr afebaTagan sruli Ta vi suflebiT. nitroglicErin-i [< berZ. nitron gvarjila da glykeros tkbi li soda,e.i. azotmJavas marili] _ Txevadi zeTovani nivTiereba, azotmJavas da gogirdmJavas naerTi gli cerinTan; iyeneben rogorc feTqebad nivTierebas, ag reTve (umciresi dozebiT) rogorc samkurnalo prepa rats _ sisxlZarRvebis ga safarToeblad. niU1 [fr. nu SiSveli] – xelov nebaSi: SiSveli sxeulis gamosaxuleba. niU2 [ing. new] _ geografiuli saxelwodebebis TavsarTi, romelic aRniSnavs `axals”. niUans-i [fr. nuance] _ sul mcire, umniSvnelo gan s x va veba rameSi; risame el feri. warmoiTqmis n.-ebi. niufaUndlend-i [geogr. sax.] – didi grZelbewviani sa sam saxuro ZaRlebis jiSi; iyeneben saTevzao badis na pirze gamosaTrevad, wyal -353waRebulTa gadsarCenad da sxv. nQS-i [fr. niche] – kedelSi SeR rmavebuli saTavsi risame (mag: larnakis, qandakebis, avejis) dasadgamad. niSa Scd. nihQlizm-i [< laT. nihil ara feri] – yvalafris xelaR e biT uaryofa. ¥ nihilisturi. n. damokidebuleba raime sadmi. niRilizmi, niRilisturi Scd. nihQlist-i _ adamiani, rome lic mkveTrad, uaryo fiTad, skeptikurad ekideba yve la fers. niRilisti Scd. novAtor-i [laT. novator gan maaxlebeli] _ adamia ni, romelsac axali, prog resuli princi pebi, ideebi, xerxebi Seaqvs moRvawaobis raime sferoSi da gana xorcielebs maT. scenis n. kote marjaniS vili. N ¥ novatoruli. n. meTodebi, n. wamowyeba. novAcia [gv. laT. novatio ga naxleba, cvlileba] _ sa moqalaqo samarTalSi: mxa reebis SeTanxmeba maT mier nom nakisri. erTi valdebulebis meoriT Secvlis Sesaxeb. nOvela [it. novella] _ patara moTxroba. ¥ no velisa. novelasi Scd. nOin-i [monR.] _ (ist.). monRo lebis mi er dapyrobili te ritoriebis garkveuli ad ministraciuli erTeulis mmarTveli. nokAut-i [ingl. knock-out] _ (sp.). krivSi: mdgomareoba, rodesac mokrive mowi na aRmdegis dartymisgan Zirs aris davardnili, 10 wa mis ganmavlobaSi ver dge ba da amitom iTvleba da marcxebulad. nokdAun-i [ingl. knock-down] – (sp.). krivSi: mdgomareoba, rodesac mokrive mowi na aRmdegis dartymisgan Zirs aris davardnili, magram 10 wamis ganmavlobaSi Se iZ leba adges brZolis ga sagrZeleblad. nomenklAtura [laT. nomen clatura saxelTa nus xa] – 1. sia terminTa da saxel wo debaTa, romelic ixmareba mecnierebis, xelovnebis, warmoebis da sxv. ama Tu im dargSi. nom -354- 2. Tanamdebobis pirTa wre, ro melTa personaluri da niSvna an damtkiceba Sedis romelime umaRlesi or ganos kompetenciaSi. ¥ nomenklaturuli. nOmer-i [laT. nomerus ricxvi] – 1. erTgvarovani sagnebis rigis maCvenebeli ricxvi (xSirad win uZRvis niSani N an #). saxlis n., telefonis n., bileTis n. 2. sagani, romelsac aqvs gar kveuli rigiTi ricxvi. Jurnalis n. 3. calke iTaxi (an oTaxebi) sastumroSi, calke ganyo fileba (abanoSi). 4. raime sanaxaobis (kon cer tis, warmodgenis...) nawili, romelic calke sruldeba. danomrva – nomrebis dasma rameze. saxlebis d., adgilebis d. ¥ nomriani (mniS. 1). n. bileTi. ¥ uary. unomro. u. sabuTi. ¥ nomrisa. nomerisa, danomvra, nom ri ani, unomero Scd. nomQnal-i [< laT. nominalis sa xelobiTi] – Rirebuleba, ro melic aRniSnulia fa sian qaRaldebze, qaRal dis fulis niSnebze, saqo nelze. nominAlur-i [laT. nominalis saxelobiTi] _ 1. rac ga mo xatulia ama Tu im fuladi RirebulebebiT. n. xelfasi. 2. rameze (raime saqonelze) aRniSnuli. n. fasi. 3. rasac, visac mxolod sa xeli hqvia risame, magram asrulebs Tavis da niSnu le bas. n. redaqtori. nomQnant-i – pirovneba an pi rovnebaTa jgufi, rome lic dasaxelebulia jildos pretendentad raime no mi na ci aze. nominAcia – raime dargi an Tviseba, romlisTvisac mi e niWeba gansakuTrebuli jil do raime konkursze. n-ia saukeTeso mokle met raJiani filmi. nomokAnon- i [berZ. nomokanon] _ marTlmadidebluri ek le siis wesebis krebuli. nOna [laT. nona (mdedr.) mecxre] – 1. (mus.) cxrasafexuriani intervali; musikaluri ga mis mecxre safexuri. 2. (lit.) cxrastriqoniani stro fi. -355- nOnet-i [it. nonetto] _ 1. cxra normAneb-i not [skand. northman Semsruleblisgan Semdgari Crdi loeTis adamiani] – ansambli. CrdiloeT germanuli to 2. musikaluri nawarmoebi cxra mebi, romlebic me-8-11 ss.-Si xmisa an sakravisaTvis. arbevdnen evropis qveynebs. nonkonfOmizmi-i [ing. Non normAtiv-i [laT. normatio conformism ardaTanxmeba] – 1. mowesrigeba] – maCvenebeli mcdeloba, radac ar unda normebisa, romelTa mixed dajdes winaaRmdegoba gau viTac warmoebs raime mu wio umravlesobas da imoq Saoba. medo sawinaaRmdegod teqnikuri n.-ebi, Sromis 2. arsebuli wesis miuRebloba, nayofierebis n.-ebi. saerTod aRiarebuli az normatQuli – 1. rasac ris kritikuli damou nor ma tivis saSualebiT ad ki debloba oficialuri ge nen. ideologiisa da sazogado detalebis n. maragi. ebriv-(ekonomikur)-politi 2. rac risame normebs gan kuri sistemisadmi. sazRvravs, adgens. nOnsens-i [ing. nonsense] – uaz n. gramatika. roba, sisulele. normatuli Scd. nOrma [laT. norma] – 1. risame nostAlgia [berZ. nostos Sin dawesebuli raodenoba; ri dabruneba da algos tanjva, sa me saSualo sidide. tkivili] – (wign.) sevda, ga gamomuSavebis n.-ebi. mowveuli samSobloSi dab 2. dakanonebuli ram. runebis SeuZleblobiT samarTlis n.-ebi, sa li te (qarT. sinon. samSoblos ra turo enis n.-ebi. sevda). normAlur-i [< laT. norma am sityvis xmareba saerTod lis sworxazovani] – 1. nor raime sevdis aRsaniSnavad mis (mniS. 1) Sesabamisi Cve Scd. ulebrivi; bunebrivi. nOt-i [laT. nota niSani] – 1. n. simaRle, n. temperatura, musikaluri bgeris piro bi n. temperamenti. Ti grafikuli niSani; TviT 2. fsiqikurad jansaRi (ada bgera. miani). maRali n. not -356- 2. mr. notebi – aseTi niSnebiT Cawerili musikaluri na warmoebis teqsti; aseTi teqstebis Semcveli rve u li, wigni. n.-ebiT dakvra. ¥ sanoto. s. niSani, s. qaRaldi. nota sxvaa (ix). nOta [laT. nota niSani, SeniS vna] – erTi qveynis mTavrobis werilobiTi di plomatiuri mimarTva meore qveynis mTav robisadmi. saprotesto n., n-ebis gac vla. notarQus-i [laT. notarius mwe rali, mdivani] – Tanam de bobis piri, romelsac eva leba sxvadasxvagvari do kumentebis, iuridiuli aqciebis damowmeba da ga formeba. ¥ notariuli da sanotaro. n. (s.) kantora, n. damow me ba. notarialuri Scd. notAcia [laT. notatio SeniSvna, aRniSvna] – 1. (spec.) risame pirobiTi werilobiTi aR niSvnebis sistema. saWadrako n., musikaluri n., 2. (saub.) Wkuis darigeba, Wku is swavleba. n.-ebs ukiTxavs (Wkuas ari gebs, Wkuas aswavlis). me-2 mniS.-iT zogjer xma roben natacias rac Scd. nOu-hAu [ing. know-how vici rogor] – teqnikuri codna, gamocdileba, war mo ebis sa idumloebebi,do kumenturad gafor me buli da daculi kanon mdeblobiT, romelTa gada cema salicenzio xel Sekru lebis da sxv. SeTanx mebis dros damatebiT aRi niS neba (Se iniSneba). noqtQurn-i [fr. noqturne] – pa tara lirikuli musi ka lu ri nawarmoebi. Sopenis n-ebi. noqturna, noqturni Scd. nu [< fr. nu SiSveli] – gaSiS vlebuli cocxali natu ra; SiSveli sxeulis ga mo saxuleba. nUga [fr. nougat] – sakonditro nawarmi; tkbili blanti ma sa, romelSic Txili an nu Sia CarTuli. nUdizm-i [laT. nudus SiSveli] – mimarTuleba, romelic qa dagebs SiSveli sxeulis kulturas. nuvOriS-i [fr. nouveauriche axali mdidari] – mdidari – metiCara, romelic sul -357co ta xnis win gamdidrda spe kulaciiT, soci aluri cvlilebebis Sedegad, sxva Ta gakotrebis safuZvelze; ax lad gamdid rebuli. nUl-i da nOl-i [laT. nullus araviTari] – 1. cifrobrivi niSani 0, romelic calke ar aRniSnavs sididis arse bobas, xolo Tu raime ri cxvs miwerili aqvs marjvniv, zrdis maT aTjer. 2. pirobiTi sidide,romel Tan mimarTebiTac iangariSeba risame temperatura. haeris temperatura n. gra dusia, 15 gradusi n.-s qveviT. absoluturi nuli (noli) – (fiz.) Teoriulad dasaS vebi yvelaze dabali tem peratura – 273,16°C. ¥ nulovani da nolovani. n. sidide, n. temperatura. nulifikAcia [laT. nullificatio mospoba < nullus araviTari] – Zalis, mniSvnelobis da kargva ramesaTvis, gauqmeba ri same. numerAcia [laT. numeratio] – rameze nomrebis das ma TanamimdevrobiT; danomv ra; saxlebis n. nomeracia Scd. obe numizmAtika [< laT. numisma (numismatis) liTonis fuli] – istoriis damxmare mec ni ereba, romelic swavlobs Zvel monetebs (liTonis fuls), agreTve medlebs, ordenebs da misT. ¥ numizmatikuri. n. kabineti, n. koleqcia. numizmatiuri Scd. nuncQus-i da nUnci [laT. nuntus] – romis pa pis war momadgeneli ro me li me sa xel mwifos mTav ro bas Tan. nUtria [esp. nutria] – mRrRneli cxoveli, romelic sa naxev rod wyalSi cxovrobs, aqvs Zvirfasi bewvi da dieturi xorci; nutriisa. nutriasi Scd. o oAzis-i, oAz-i [berZ. oasis < egvi pt.] – adgili udabno Si, sadac wyalia da mcena reuloba. o-ebi afrikaSi. obElisk-i [berZ. obeliskos] – Zeg li, romelic warmoad gens zeviTken TandaTanobiT ganviTarebul svets. obi -358- granitis o., Sinmousvlel Ta o., o.-is aRmarTva. obQeqt-i [laT. objectum sagani] – 1. (filos.) Cvens gareSe da Cveni cnobierebisgan da moukideblad arsebuli ga resamyaro; materialuri si namdvile (sapirisp. subi eq ti). 2. (wign.) movlena, sagani, piri, romliskenac aris mimar Tuli visime moqmedeba, yu radReba da sxva. dakvirvebis o., Seswavlis o. 3. sawarmo, mSenebloba, ag reTve yvelaferi is, rac warmoadgens raime moq medebis adgils. TavdacviTi o. obiEqturi – 1. obieqtTan (mniSv. 1,2 dakavSirebuli). o. samyaro, o. sinamdvile, o. kanonzomiereba. 2. miudgomeli, miukerZoebeli. o. daskvna, o. Sefaseba, o. adamiani. obieqtiuri Scd. obiEqtiv-i [laT. objectivus sagnobrivi] – optikuri xel sawyos nawili, rome lic erTi an ramdenime lin zisgan Sedgeba da dak virvebis obieqtis mxaresaa mi marTuli. fotoaparatis o, mik ros kopis o. obivAtel-i [rus. обыватель] – adamiani, romelic mok le bulia sazogadoebriv Tval Taxedvas da cxovrobs mxolod wvrilmani piradi interesebiT. obligAcia [laT. obligatio val debuleba] _ saxelmwifo sesxis bileTi. obrogAcia [laT. obrogatio] – nawilobrivi cvlilebebis Setana Zvel kanonSi. observatOria [laT. obser vatorium < observo vakvirdebi] – Senoba da samecniero da wesebuleba,romelic mowyo bilia astronomiuli, ge o fizikuri da sxv. msgavsi xasiaTis dakvirvebisTvis. abasTumnis astrofiziku ri o. observAcia [laT. observatio] – 1. (wign.) dakvirveba. 2. izolacia (specialur sad gomebSi moTavseba) im adamianebis, romlebic Se iZ leba dasnebovnebuli iy vnen Savi WiriT, qoleriT, yvaviliT da yviTeli cxe lebiT (Cveulebriv iseTi da saxlebuli punqtebidan Ca mosulTa, sadac SeniSnulia es daavadebani). -3593. zRvaSi gemis ad gilsam yo felis gansazRvra sana piro obieqtebze an ciur sxe ulebze dakvirvebiT. obskUrant-i [laT. obscurans (obscuranris) damabnelebuli] – mecnierebisa da ganTlebis mteri,reaqcioneri,bneleTis mociquli. obskurAntizm-i [laT. obscū rāntionis] – mecnierebis da s w a v l a - g a n a T l e b i s a d m i , kulturuli progresisadmi mtruli damokidebuleba; bne leTis mociquloba. obstrUqcia [laT. obstructio Se ferxeba, dabrkoleba] – sxdomis, krebis, visime ga mos vlis CaSla wa moZaxi le biT, xmauriT, grZeli, usagno sityvis warmoTqmiT da misT. Oda [berZn. ōdē] – 1. Zvel ber ZnebSi: sazeimo lirikuli leq si, romelsac gundi as rulebda. 2. saxotbo leqsi, romelSic Sedioda istoriuli ambavi an piri. odekOlon-i [fr. eau de Cologne `kelnis (qalaqi germaniaSi) wyali~] – sur nelovan niv Ti erebaTa xsnari, spirtiT ga zavebuli; parfiumerulhi gienuri saSu aleba. ova odekaloni, adekalo ni Scd. Odik-i [berZ. antimins] _ igi vea, rac antiminisi; trape zis gardamoxsna, selis an abreSumis oTxkuTxa qso vili wm. nawilebis an zi arebis saidumlos ga mo saxulebiT, ieso qristes saflavSi Casvenebis deta le biT. kurTxevis Semdeg tra pezze deben da iwyeba ziarebis saidumlo. odiOzur-i [laT. odiosus si Zul vili] – (wign.) vinc an rac uaryofiT damo ki de bulebas iwvevs; metis me tad usiamovno, ara sa sur veli. odQsea [< berZ. Odysseus] – 1. Zveli saberZneTis epikuri poema, aRwerilia odiseisitakis mefis – mogzauroba; poemis Semqmnelad iTvleba naxevradmiTiuri poeti – gomeri. 2. TavgadasavlebiT mdidari xeti ali. Oval-i [fr. ovale da ovum kver cxi] – wagrZelebuli Ra ris moxazuloba, romelic kvercxis sigrZiv Wrils mog vagonebs. ¥ ovaluri. o. CarCo, o. detali. ovAcia [laT. ovatio] – mowo ove -360- nebis, aRtacebis koleq ti uri gamoxatva mquxare xan grZlivi taSiT. orators o. mouwyves. ovErdraft-i [ingl. overdraft] – moklevadiani kreditis forma, rodesac banki ixdis klientebis Ceks mimdinare angariSis narCenis zemoT (eZ levaT yvelaze saimedo klientebs). Ozon-i [< berZ. ozo suni maqvs] – damaxasiaTebeli su nis mqone air-Jangbadis sa mi atomis naerTi; war mo iqmneba eleqtronuli gan muxtvis Sedegad (Weqaqu xilis dros) da mzis ul t raiisferi sxivebis moq me debiT; iyeneben wylis da ha eris gasawmendad. okeanarQum-i – okeanis (zRvis) piras mowyobili wyalsacavi – zRvis cxovelebze dasak virveblad, maT Sesaswav lad. okEane [berZ. okeanos] – 1. kontinentebs Soris moqce uli wylis didi sivrce. wynari o. atlantikis o. ¥ okeanisa. okeanesi Secd. 2. berZnuli miTologiaSi. wylis stiqiis RmerTi, ura nosisa da geas Svili. okUlar-i [laT. ocularis Tva lisa] – optikuri xel sawyos nawili-linza an lin zaTa sistema, romelic mimarTulia damkvirveblis Tva lisaken. mikroskopis o. okuliari Secd. okUlist-i [laT. oculus Tva li] – Tvalis eqimi; of Tal mologi. okUpant-i okupaciis monawi le. okupAcia [laT. occupatio] da okupQreba [germ. okkupieren] – romelime saxelmwifos SeiaraRebuli Zalebis mier sxva qveynis teritoriis dakaveba. oligArqia [berZ. oligarchia] – msxvili monopolisturi kapitalis mcirericxovani jgufis warmomadgenelTa politikuri da ekonomikuri batonoba; TviT es jgufi. finansuri o. ¥ oligarqiuli. o. mmarTveloba. oligarxia, oligarxiuli Secd. oligofrEnia [berZ. oligos patara da phēn Wkua] – Tan dayolili Wkua sus toba. Olimp-i [berZ. Olympos] – -361ber Znul miTologiaSi RmerTebis samyofeli) am sa xelwodebis mTa saberZ neTSi); RmerTebis krebuli. ¥ olimpiuri: olimpiuri sim Svide – (wign.) didi sim S vide, aRuSfoTebloba. ixmareba agreTve olimpo. olQmpiuri sxvaa (ix. olim pia da). olQmpeli – berZnul miTo logiaSi: RmerTi, olimpoze mcxov rebi. olimpieli sxvaa (ix.). olimpQada [berZ. Olympias c Olympiados] – 1. Zvel saber ZneTSi: oTxwliani Sualedi olimpiur TamaSebs Soris. 2. olimpiuri TamaSebi (ix. aqve). TETri olimpQada – ase uwodeben zamTris olimpi adas. 3. sportuli, Teatraluri da sxva xasiaTis Sejibreba, kerZod, moswavleTa Sejib reba romelime saganSi. mxatvruli TviTSemoqmede bis o., moswavleTa respub li kuri maTematikuri o. ¥ olimpiuri. o. Cempioni. olimpQuri TamASebi – Tanamedrove saerTaSoriso Se jibreba sportis ZiriTad omn saxeobebSi (imarTeba 4 we li wadSi erTxel saber Z ne Tis olimpiadis msgav sad). olimpQuri sOfeli – sacxovrebeli saxeobis kom pleqsi olimpiuri Ta ma Sebis monawileTaTvis. ¥ olimpiadisa. olimpiadasi. olimpuri sxvaa (ix. olim pi). olimpQeli _ (saub.). olim pi uri TamaSebis monawile spor tsmeni. olimpeli sxvaa (ix.) Olifa [rus. олифа berZ. aleipha zeTi] – moxarSuli zeTi (se lis,kanafis da sxva, romelsac iyeneben zeTis saRebavebis da laqebis da samzadeblad. Omar-i [fr. homard] – zRvis didi kibo erTgvari; gav rcelebulia atlantikis oke aneSi; aqvs gemrieli xor ci. ombUdsmen-i [Sved. ombudsman] – saxalxo damcveli. Omlet-i [fr. omelette] – fqvilsa da rZeSi aTqvefili kvercxebisgan momzadebuli erbokvercxi. omnQbus-i [laT. omnibus yve lasaTvis] – (moZv.) cxe neb omo -362- Sebmuli mravaladgili ani kareta, romelsac dahyavda mgzavrebi garkveuli marS ru tiT. omOnim-i [berZ. homônymus] – sityva, romlis bgeri Ti Semadgenloba emTxveva sxva sityvas, xolo mniS v ne lobiTa da warmoSobiT gan sxvavdeba misgan. bali – mcenare, xili; bali – cifrobrivi aRniSvna ri same; bali – sacekvao sa Ramo. onAnizm-i – sqesobrivi mo TxovnilebaTa arabunebrivi xerxiT dakmayofileba sas qeso organoebis gaRi zia nebiT (sqesobrivi aqtis ga reSe) [bibliuri legendis personaJis – onanis – saxe lis mixedviT]. Onkol-i [ingl. on call mo TxovnisTanave] – (finans.) spe cialuri angariSi, ro mel sac xsnian bankebi sa windriT _ im pirobiT, rom sesxi daifareba yovel mo men tSi erT-erTi mxaris (bankis an klientis) mo TxovniT. onkolOgia [berZ. onkos – amoburculoba da logos moZ Rvreba] – medicinis dargi, romelic swavlobs sim sivneebs da maTi mkur na lobis meTodebs. ¥ onkologiuri. o. instituti, o. saavadm yo fo. onomQstika [berZ. onomasti kos saxelwodebasTan dakav Sirebuli] – 1. ama Tu im ena Si arsebuli sakuTar saxelTa erToblioba. 2. enaTmecnierebis nawili, romelic sakuTar saxelebs swav lobs. ontogEnez-i da ontogenE zis-i [berZ. on(ontos) arse buli da genesis war moSoba, ganviTareba] – (biol.) or ganizmis individualuri gan viTareba misi Casaxvidan sicocxlis dasasrulamde. oofOrit-i [< berZ. oophoron sakvercxe] – (medic.) qalis sakvercxis anTeba. Op-art-i [ingl. op-art < op tical optikuri xelovneba] – modernistuli mimar Tu le ba saxviT xelovnebaSi, romelic iyenebs optikur efeq ts Seqmnils saxeeb iT da moxatulobiT). Opera [it. opera] – 1. TeatrSi Sesasruleblad gan kuT v ni li musikalur-dra matu li na warmoebi; Teatralu ri warmodgena, ro mel Sic moq -363me di pirni mRerian orkes tris TanxlebiT. klasikuri o., o. `daisi~, o.-is solisti. 2. Teatri, romelSic aseTi warmodgenebi imarTeba. Tbilisis o., o.-is Teatri, o.-Si wavidnen. ¥ saopero. Θs. xelovneba. operatQuli – 1. uSualod praqtikulad Semsrulebe li risime. o. ganyofileba., o. orga no ebi. 2. praqtikuli amocanebis swrafad gadawyvetis una ris mqone. [qarT. sinon. qme di Ti). o. xelmZRvaneloba. operaciulis (ix. operacia). mniSv.-iT (`operatiuli Careva~) Scd. operAtor-i [laT. operatos moqmedi] – kinosuraTis ga daRebis specialisti; kino operatori. xmis operatori – kino filmis xmis Caweris spe cialisti. operAcia [laT. operatio moq me deba] – 1. qirurgiuli moqmedeba zogi daavadebis an Wrilobis samkurnalod. gulis o., o.-is gakeTeba. 2. saomar moqmedebaTa er opo Tob lioba, romlbic gaer Tianebulia erTi mizniT, erTi amocaniT. sadesanto o., o.-is gegmis Sedgena. 3. safinanso, savaWro da sxva calke moqmedeba. sabanko o., safosto o. ¥ operaciuli (mniSvn. 1‑isaT vis). o. Careva e.i. operaciis ga keTeba. ¥ saoperacio (mniSvn. 1-isaT vis). Θs. instrumentebi (mniSvn. 2-isaTvis), s. darbazi. saoperacio – saavadmyo foSi: saTanadod mowyo bi li sad go mi, sadac opera cias ake Teben. opEreta [it. operetta] – komi kuri musikaluri nawarmoebi, romelSic simRerebi, cekve bi da laparaki enacvleba erTmaneTs. kalmanis o.-ebi, o.-is Te atri, o.-is msaxiobi. opQum-i [laT. opium < berZ. opion yayaCos wveni] – xaS xaSis mo umwifebeli na yo fis rZi ani wve nisgan mopovebuli Zlieri narko tikuli nivTiereba. opozQcia [laT. opositio da pirispireba] _ raime or opo -364- ganizaciis SigniT arsebuli jgufi, romelic Tavis Se xedulebebs, politikas upi rispirebs umravlesobis Se xedulebebs da politikas. partiis SigniT arsebuli o., parlamentis o. ¥ opoziciuri. o. partiebi. opoziciOneri – opozi ci is monawile. opOnent-i [laT. opponens (op ponentis) vinc ekamaTeba visme] – piri, romelic kamaTSi, pa eqrobaSi gamodis visime mo sazrebis, dasabuTebis wi naaRmdeg. oficialuri o. (diser taciis dacvis dros). oportUnizm-i [fr. opportu nisme] – Semguebloba, uka no noba. ¥ oportunistuli. Θo. mimdinareoba. oportUnist-i oportuniz miT gamsWvaluli adamiani. optAcia [laT. optatio arCevani, sa surveli] – (samarT.) mo qa laqeobis amorCeva; ase Ti ufleba Cveulebriv eni Weba im teritoriis mo sax leobas, romelic erTi sa xelmwifodan meoris mflo belobaSi gadadis. Optika [berZ. optikē] – 1. fi zikis nawili, romelic swav lobs sinaTlis movlenebs da Tvisebebs. 2. kreb. xelsawyo-iaraRebi, romelTa moqmedeba emyareba sinaTles. optimAluri [< laT. optimus saukeTeso] – yvelaze xel sayreli, yvelaze Sesaferi, saukeTeso. o. pirobebi, Tesvis o. va debi. optQmizm-i [laT. optimus sa ukeTeso] – yvelaferSi kargi, naTeli mxareebis danaxva; mxne ganwyobileba,momavlis rwmena; imedianoba. (sapirisp. pesimizmi). ¥ optimisturi. o. ganwyobileba. optQmist-i – optimizmiT gam sWvaluli adamiani. optQmum-i [laT. optimum sa ukeTeso] – (wign.) yvelaze ufro xelsayreli piro be bis erToblioba. optOgrama [berZ. optos xi luli, xilvadi da gramma Cawera, Canaweri] – Tvalis baduraze asaxuli su ra Ti imisa, vinc an rac im yo feboda visime an risime mxed velobis areSi am uka nasknelis sikvdilis win (is, rom momakvdavi adami a -365nis Tvalis badurze aRi beW deba yvelaferi, rac da inaxa man sicocxlis ukanasknel wamebSi, aRmo aCina haidelbergis univer sitetis profesorma kiunem 1881 w.). optomEtria [berZ. optos xi luli da metreo vzomav] – saTvaleebis (linzebisa da CarCoebis) keTebis saqme. orAkuli [laT. oraculum ga mo naTqvami, wi naswarmety ve leba orare mboba] – Zvel sa berZneTSi, romSi da Zvel aRmosavleT qveynebSi: 1. winaswarmetyveleba, romel sac TiTqos RvTaebis STa gonebiT qurumebi gadascemen SemkiTxvel morwmuneebs. 2. adgili, taZari, sadac qu rumebi winas warmetyveleb d nen. orangUtan-i [malaiuri orang utany] – adamianis msgavsi di di maimuni. orangutangi _ ixmareba. oranJErea [fr. orangerie] – Seminuli saTavsi, sadac mo a Seneben mcenareebs (qarT. sinon. saTburi). o.-is yvavilebi, o.-is po midori. ¥ saoranJereo. s. meurneoba. orb ¥ oranJereisa. oranJereasi, ornJereia, saoranJereio Scd. orAtor-i [d. orator] – 1. piri, romelic sajarod war moT qvams sityvas. o.-ebi erTmaneTs cvlid nen. 2. adamiani, romelsac exer xe ba sajarod sityvis war moTqma (qarT. sinon. mWev rmetyveli). kargi o. ¥ oratoruli. o. xelovneba, o. niWi. oratOria [it. oratorio] – didi musikaluri dramatuli na warmoebi gundisa, solistmomRerlebis da or kes tri saTvis. ¥ oratoriuli da saorato rio. o. (s.) nawarmoebi, o. (s.) libreto. ¥ oratoriisa. oratoriasi. Scd. oratoruli sxvaa (ix. oratori). Orbita [laT. orbita] ciuri sxeulis, agreTve kos mo suri aparatis, xomaldis samoZrao gza. dedamiwis o., mTvaris o. ¥ orbituli. o. frena, o. kosmosuri sad guri. org -366- ¥ orbitisa. orbitasi, orbiti, orbi taluri Scd. Orgazm-i [< berZ. orgaô davi be rebi, aRvigznebi] – uki duresi aRgzneba, romelic warmoiSoba sqesob rivi aq tis damTavrebis momentSi. Organ-i [berZ. organon musi kaluri sakravi] – sasule klaviSebiani musikaluri sak ravi; Sedgeba milebisagan, romlebic haeri saberve liT iWirxneba. ¥ saorgano. s. musika. s. koncerti. orRani, saorRano Scd. organizAtor-i [fr. organi sateur] – piri,romelic risa me organizacias axdens; piri, romelsac organizaciuli muSaobis unari aqvs. niWieri o. ¥ organizatoruli. o. niWi, o. muSaoba. organizAcia [fr. organisateus] – 1. mowesrigeba, mowyoba risame. Sromis mecnieruli o. 2. sazogadoebrivi gaerTi a neba an saxelmwifo dawe se buleba. samSeneblo o. ¥ organizaciuli da saor ganizacio (mniS. 1-isaTvis). o. (s,) sakiTxebi. s. komi teti, s. periodi. organQzeba [germ. organisieren] _ igivea, rac organizacia (mniSv. 1). orgAnizm-i [fr. organisme] – 1. cocxali mTlianoba (ar seba an mcenare), romelic SeTanxmebulad moqmedi organoebisagan Sedgeba. umartivesi o.-ebi, cxove luri o., mcenareuli o. 2. romelime adamianis fi zi kuri da sulier TvisebaTa erToblioba. susti o. orgAnuli – 1. risTvisac sasicocxlo procesebia damaxasiaTebeli; cocxali. o. buneba. 2. mcenareuli da cxoveluri organizmebis daSlis Se degad warmoqmnili; aseTi daS lis procesi. o. sasuqi. orgAnuli qQmia – qimiis nawili, romelic Seis wav lis naxSirbadis Sem cvel na erTebs. organiuli Scd. orgAnist-i – organis damkv reli musikosi. orRanisti Scd. Organo [berZ. organon iaraRi] – 1. organizmis nawili, ro -367melsac garkveuli da niS nuleba aqvs. mxedvelobis o., Sinagani o.-ebi. 2. saxelmwifo an sazo gado ebrivi dawesebuleba, or ganizacia. mmarTvelobis o.-ebi, sa fi nanso o.-ebi. 3. perioduli beWdvis gamo cema (gazeTi, Jurnali). `literaturuli saqar Tve lo~ _ mweralTa kavSiris organo. Orgia [berZ. orgia] – 1. TavaS vebuli, wregadasuli dros tareba, qeifi. 2. Zvel saberZneTsa da romSi Rvinis da mxiarulebis RmerTis – dionises (baxu sis) dResaswauli. ordAlia [laT. ordalio] – Sua sa ukuneebSi: braldebis mow mis wameba gaxurebuli San TiT, mduRare wyliT da misT. misi damnaSveoba – udanaSaulobis ga sarkve vad; Tu wamebas gauZlebda ga samarTlebulad CaTvlid nen. Orden-i [laT. ordo (odinis) wign.] – 1. sxvadasxva xa ris xisa da saxelwodebis niSani, romelsac xelisuf leba ajildoebs gansakuT ore rebuli dam sa xu re bi saTvis. vaxtang gorgaslis o. 2. kaTolikuri eklesiis or ganizacia, sazogadoeba. iezuitTa o. Order-i [germ. Order < fr. ordere brZaneba] – we ri lo biTi gan karguleba, sabuTi, romelic risame nebarTvis, risame miRebis uflebas iZleva. binis o. ordinArul-i [laT. ordinarius] – (wign.) rac arafriT ar gamoirCeva. Cveulebrivi o. SemTxveva. ordinaluri Scd. ordQnat-i [laT. ordinatis we sierad ganlagebuli] – (maTem.) erT-erTi sam ko ordinatTgani, romlebic gan sazRvraven wertilis mde bareobas sivrceSi. ordinAtor-i [laT. ordinatos ganmkargulebeli, momwyobi] – saavadmyofos, klinikis, poliklinikisa da misT. mkur nali eqimi,romelic mu Saobs ganyofilebis gamgis xelmZRvanelobiT. ordinAtura – 1. ordinatoris Tanamdeboba. 2. praqtikuli samedicino aspirantura. orEol-i [fr. aureole < laT. orT -368- aureolus mooqrovili] – 1. xvavebuli, ucnauri, gansa kuTrebuli. naTeli ciali mnaTobi sa ganis irgvliv. originAlur-i < [laT. origi 2. (gadat.) didebis,warmatebis nalis Tavdapirveli] – 1. ara atmosfero, romelic vinmes Targmani, aranasesxebi; da axlavs. moukidebeli Semoqmedebis warmatebis o. Sedegad Seqmnili. orTogrAfia [berZ. orphos Θo. piesa, o. literatura. swor da graphō vwer] – weris 2. rac an vinc sxvas ara hgavs, dadgenili da sayovelTaod TviTmyofadi. 3. Taviseburi,gansakuTrebuli, miRebuli wesebi. (qarT. si araCveulebrivi. non. marTlwera). o. Sexeduleba, o. kons ¥ orTografiuli. truq cia. o. Secdoma, qarTuli o. `daTa TuTaSxia~ o. ro leqsiqoni. mania. orTodOqsul-i [< berZ. orginaruli Scd. orthodoxos marTlmorwmune] – (wign.) raime moZRvrebis, orientAcia [fr. orientation] da orientQreba [germ. Se xedulebis ganuxrelad orientieren] – 1. sivrceSi ori mimdevari; Tanmimdevruli. entirebis garkveva. orTopEdia [berZ. orthos swo 2. gadat. (wign.) raime sa ki ri da paideia aRzrda] – me TxebSi, garemomcvel pi dicinis nawili, romelic robebSi garkvevis unari. swavlobs da mkurnalobs swori o. politikaSi. xerxemlisa da kidurebis saorientacio – winaswari, deformaciebs. miaxloebiTi. origQnal-i [< fr. original Tav wignis s. fasi, s. gegma. dapirveli, laT. originalis < oriEntir-i [rus. ориентир < origo warmoSoba] – 1. dedani, fr. orientation orientacia] – Tavdapirveli egzemplari; (samx.) uZ ravi, calke mdgo xelnaweri da grafikuli mi sagani. (mag. xe, koS ki da masala. misT.), ro m e l ic kar gad romanis o.-Si wakiTxva. Cans da gamodgeba ad gil 2. adamiani, romelic sxvas mde b areobaSi ga s ar k v evad. ar hgavs, Taviseburi, gans -369- oto nesis warmoqmna, warmoSoba, gan viTareba] – mTaTa war – koleqtivi musikosebisa, moqmnis procesi. romlebic erTad asruleben musikalur nawarmoebs sxva orogrAfia [berZ. oros mTa da grapho vwer] – fizikuri geo dasxva sakraviT. grafiis nawili, romelic Θsimfoniuri o., sasuliero dedamiwis zedapiris re li o.-is diriJori. efs swavlobs. Ormuzd-i [berZ.] – Zvel spar sul religiaSi: sinTlisa orqQdea [berZ. orchidion] – tropikuli da subtro pi da sikeTis RvTaeba (spar kuli balaxovani mcenare; sulad – ahura – mazda). aqvs originaluri formis ornAment-i [laT. ornamentum yvavilebi, upiratesad sur samkauli] – ferweruli, nelovani. grafikuli an skulpturuli sam kauli, romelic Sed Orqit-i < [berZ. orphis saTesle jirkvali] mamakacis saTes ge ba geometriuli figu le jirkvalis anTeba. re bis an stilizebuli cxovelebis, mcenareebis ga Osana [berZ. hōsanna Zv. ebra mosaxulebTagan (qarT. si ul. hōsāná! miSvele!] – sa non. CuqurTma). lo cavi sityvaa – SeZa xili qarTuli o. eb raelebis da qris ti a ne ¥ ornamentuli. bisa. o. moxatuloba. osQris-i da ozQris-i [berZ. ornamentaruli Scd. Orisis] – Zvel egvi pitur re orniTolOgia [berZ. ornis ligiaSi: mcenareulis, mTva (ornithos) frinveli da logos risa da nilosis RmerTi. moZRvreba] – zoologiis na ostrAkizm-i [berZ. ostrakismos wili, romelic frinvelebs ostraka doqis, qoTnis namt Seiswavlis. vrevi, natexi] – gandevna, ga ¥ orniTologiuri. samarTleba visime. o. gamokvleva. ornitologia, ornitolo Otel-i [fr. hotel] _ igivea, rac sastumro. giuri Scd. [fr. ottomene orogEnez-i da orogenE otOman-i < Turq.] – rbili divani, ro zis-i [berZ. oros mTa da ge Orkestr-i [fr. orchostre berZ.] oto -370- melsac Tavsa da boloSi aqvs muTaqebi. otOfon-i [berZ. us(ôtos) yu ri da phone bgera] – smenis gasaZlierebeli xelsawyo (maTTvis, visac smena ak lia). Ofis-i [ingl. office] – rai me uwyebis, samsaxuris sam yofeli; kantora; firmis saq mianobis sawarmoebeli ad gili, bina, sammarTvelo. ofQcer-i [germ. officier] – piri, romelic armiisa da flotis meTaurTa Semadgenlobas ga nekuTvneba. mekavSire o., flotis o. aficeri Scd. oficiAlur-i [laT. oficialis Tanamdebobrivi] _ 1. mTav ro bis an Tanamdebobis pi risgan momdinare. o. uaryofa. 2.Θ rac yvela wesis dacviT xdeba. o. mowveva, o. miReba, o. viziti. oficQant-i [germ. offiziant] – saWmel-saWmlis mimtani (restoranSi, sasadiloSi, kafeSi). aficanti Scd. oficQoz-i – (wign.) ofici ozuri (ix.) beWdviTi or gano. oficiOzuri [germ. Offizios] – (wign.) formalurad mTav robisagan damoukidebeli, mag ram sinamdvileSi mi si Tvalsazrisis gamom xat ve li (gazeTi, Jurnali da misT.) Θam sityvis xmareba `ofi cialuri~-s mniS.-iT Scd. ofsAid-i [ingl. off side] – (sp.) fexburTSi: TamaSgare mdgo mareoba. Ofset-i [ingl. ofset] – (po ligr.) beWdvis xerxi, rom lis drosac firidan saRe bavi gadadis jer rezinis zedapirze, xolo iqidan ki qa Raldze. oqlokrAtika [berZ. ochlos brbo, mdabio da krantos xe lisufleba] – brbos xeli sufleba. oqtAedr-i [berZ. okto rva da hedra fuZe, gvredi] – (ma Tem.) sxeuli, romelic Se mosazRvrulia rva sib r tyiT; rvawaxnaga. oqtAgon-i [berZ. oktagonon] (maTem.) rvakuTxedi. Oqtava [laT. octava (mdedr.) merve] – (mus.) intervali mocemul bgerasa da misgan merve bgeras Soris. oktava Scd. Oqtant-i [laT. Octans (Octantis)] -371– cis samxreT naxevarsferos Tanavarskvlavedi. oqtOron-i [ingl. octorom] – adamiani, romelic war mo iSva TeTrkanianisa da kvarteronis qorwinebis Se degad; feradkaniani, ro melsac 1/8 zangis sisxli aqvs. oqtroirEbul-i konst i tUcia [fr. Octoyer Cuqeba] – konstitucia, romelsac ga moscems sa xelmwifos me Tauri warmo madgenlobiTi or ganoebis (parlamentis ...) mo nawileobis gareSe. Oxra [berZ. ochra] – bunebrivi mineraluri saRebavi yvi Te li an wiTeli feris; (qarT. si non. Jangmiwa). ¥ oxrasi. oxrisa Scd. paT miiRweva. paginAcia [< laT. Pagina gver di] – wignis an xelnaweris gverdebis numeracia. pAgoda [port. pagoda < sanskr.] – bu disturi sa kul to da me mo rialuri nageboba (taZari) So reuli aRmo sav leTis qvey nebSi (CineTSi, iapo niaSi, in do eTSi da sxv.); warmoadgens koSks, mra valiarusians. pAdre [it. esp. padre mama] – ka TolikebSi: mRvdeli. pavilQon-i [fr. pavillon] – 1. msubuqi nageboba (baRebSi, quCebSi). yvavilebis p., savaWro p. 2. Senoba gamofenis eq s po nantebisaTvis, kino an fo togadaRebebisaTvis, xmis CawerisaTvis da sxv. sagamofeno p. paTetQkuri [berZ. pathetikos] – (wign.) paTosiT aRsavse; p amaRelvebeli, mgznebare. p. toni, p. sityva. pa [fr. pas] – cekvaSi: calkeuli paTetiuri, patetikuri ritmuli moZraoba, nabijis Scd. gadadgma. pablQsiti [ingl. publicity] paTolOgia [berZ. pathos da avadeba da logos moZRvreba] – cnobiloba, popularoba, – 1. mecniereba, romelic ro melic publicisturi ga swav lobs organizmSi sxva mos vl ebiT, aseve masmediis dasxva daavadebebis war sa Sualebebis ga moyenebiT moSobasa da mimdinareobas, paT -372- normisagan gadaxras. zogadi p. 2. (gadat.) avadmyofuri pro cesebi, normisagan gadaxra organizmSi; aranor malu ro ba, simaxinje. sisxlZarRvebis p. ¥ paTologiuri. p. movlenebi. paTologQuri anatOmia – mecniereba, romelic swav lobs daavadebis Sedegad or ganizmSi momxdar cvli le bebs. patologia, patologiuri Scd. pATos-i [berZ. pathos] – (wign.) aRfrTovaneba, aRmafrena, mgzne bareba. p.-iT laparaki. pAi [Turq. pay xvedriTi wili] – saerTo saqmeSi (mag. fir maSi) misi TiToeuli wevris mier Setanili wili. Sesasvleli p. mepAie _ pais mflobeli. firmis m. ¥ mepaiisa. mepaiesi Scd. pAketi [germ. Paket] – konverti, romelSic Cadebulia ofi cialuri, saqmiani qaRaldi. saidumlo p. palAdin-i [fr. Paladin] – Sua sa ukuneebSi dasavleT ev ropaSi: raindi mefis ama laSi. palAnkin-i [fr. palanquin < sanskr.] – aziis, afrikisa da samxreT amerikis zog qve yanaSi: mxrebze dasadgami tax trevani didebulTa sa tareblad. palAntin-i [fr. palantine] – qalis wamosasxami bewvisa an xaverdisa. pAlas-i [spars. pelasi] – uxao ormxrivi xaliCa xeliT an manqaniT nakeTebi. pAlata [laT. palatium sasaxle] – 1. saavadmyofoebSi: oTaxi, romelSic avadmyofebi wvanan. p. #5, p.-is eqimi. 2. zog qveyanaSi: warmo mad genlobiTi organoebis an maTi calke Semadgeneli na wi lebis saxelwodeba. qvEda pAlata – pirveli saka nonmdeblo instancia zogi erT qveyanaSi. zEda pAlata – umaRlesi sakanonmdeblo instancia zogierT qveyanaSi. TEmTa pAlata _ inglisis parlamentis qveda palata. lOrdTa pAlata _ in glisis parlamentis zeda palata. 3. zogi saxelmwifo da we se -373bu lebis saxelwodeba. wignis p. paleo... – mniSvnelobiT Zve li. paleontologia. paleogrAfia [berZ. palaios Zveli da graphō vwer] – mec niereba, ro melic Seis wav lis Zve li xel na werebis ga regnul mxares (asoTa mo xazulobas, sawer masa las da sxv.) (qarT. sinon. damwer lobaTmcodneoba). ¥ paleografiuli. p. albomi, teqstis p. ana lizi. paleontolOgia [berZ. pa laios Zveli onkontos arseba da logos moZRvreba] – mecniereba gadaSenebul cxovelTa da mcenareTa Sesaxeb; swavlobs maT ganamarxebuli naSTebis mi xedviT. ¥ paleontologiuri. p. muzeumi, p. atlasi. paliAtiv-i [fr. palliatif] – 1. wamali, romelsac droebiT amsubuqebs avadmyofis mdgo mareobas, magram ar kurnavs mas. 2. (gadat.) RonisZieba, saSu aleba, romelic uzrunvel yofs dasaxuli amocanis mxolod nawilobriv gada wyvetas, warmoadgens Zneli pam mdgomareobidan droebiT gamosvlas; naxevarzoma. palQtra [rus. палитра < fr. palette] – 1. Txeli ficari,ro melsac mxatvrebi xmaroben saRebavebis Sesazaveblad; aqvs naxvreti – marcxena xelis cerze wamosacmevad. 2. (gadat.) fenebis Sexameba, Sexamebis Tavisebureba cal keul naxatSi an, saerTod, mxatvris SemoqmedebaSi. pAlma [laT. palma] – Tbili qveynebis maradmwvane xe; aqvs maRali, swori da u to tavi tani da wverze jgufad Sekrebili maraosebri an farTisebri msxvili foT lebi. qoqosis p., finikis p. palpAcia [laT. palpatio gasin jva xeliT] – (medic.) avad myofis organoebis xeliT gasinjvis meTodi. pAmpa da pAmpas-i [esp. pampa (mx.), pampas (mr.)] – veli (velebi) samxreT amerikis zomier sartyelSi. ¥ pampisa da pampasisa. pampasi Scd. pAmflet-i [ingl. pamphlet] – sarkazmiT ganmsWvaluli pub licisturi nawarmoebi, romelic mimarTulia ama Tu im piris, politikuri mov pan -374- lenis da sxv. winaaRmdeg. politikuri p. pan... [berZ. pan. yvelaferi] – sityvis TavsarTi mniS vn e lobiT `yovlis momcveli, yve lafers rom exeba~. panamerikanizmi, panameri ku li. panAgia [berZ. panagia] – pata ra xati (Cveulebriv RvTis mSoblisa Zvirfasi qvebiT Semkuli), romelsac marT lmadidebeli epis koposebi ZewkviT ikidebdnen gulze (tansacmlis zemodan). ¥ panagiisa. panagea, panageia, panaRia, panagiasi Scd. pAnama [fr. panama < geogr. sax.] – 1. farTofarfliani sa za fxulo qudi erTgvari. 2. xelovnuri abreSumis qso vili erTgvari. panASvid-i [saS. berZ. panny chida panixis, panaxidos: pan – yvela, yoveli, `yovel Ra misa~ da nix – Rame] – mar TlmadidebelTa sulis mo saxsenebeli wes-Cveuleba, locva, galoba; pirveli qristianebi devnis gamo RamiT asrulebdnen am ce re monials, amitom ewoda `yovel Ramisa~. panAcea [laT. panacea < berZ. panakeia wamali, romelic yvela daavadebas Svelis (Zv. berZ. qalRmerTis Pa nakeia-s saxelis mixedviT)] – (iron.) (wign.) uebari sa Sualeba, romelic TiTqos yvela SemTxvevaSi Svelis adamians. ¥ panaceisa. panaceasi, panaceia Scd. pandEmia [berZ. pamdemia mTeli xalxi] – epidemia, romelic edeba mosaxleobis did na wils, mTel qveyanas, mTel rig qveynebs. pAndus-i [fr. penie douce damreci ferdobi, kal Ta] – damreci baqani Se no bis SesasvlelTan, rome lic cvlis kibes da ga moiyeneba avtopmobilis Se sasvlelad. panegQrik-i [berZ. pnegyrikos sadResaswaulo, sazeimo si tyva] – 1. oratoris sa qe ba ri sityva visime an risime miZRvnili. 2. (gadat.) aRtacebuli da uzo mo qeba. ¥ panegiristi, panegiruli. p. sityva, qeba. panTEizm-i [berZ. pan yve laferi da theos RmerTi] – religiur-filosofiuri moZRvreba, romelic RmerTs aigivebs bunebasTan, xolo -375bunebas ganixilavs rogorc RvTaebis gansaxierebas. panTEon-i [< berZ. Pantheion, laT. Pantheon] – 1. Zvel sa berZneTsa da romSi: yvela RmerTis saxelze agebuli taZari. 2. sasaflao an akldama, sa dac gamoCenil adamianebs asaflaveben. mTawmindis p., didubis p. 3. romelime poliTeistur re ligiaSi: yvela RmerTis erToblioba. berZnuli p. pAnTera [berZ. panther] _ igivea, rac leopardi. panTeris. panTerasi, pantera Scd. pAnika < [berZ. panikos tyis, RvTaebis, panis saxelidan] – uecari SiSi, romelic mo icavs adamianTa jgufs (an calke adamians); aseTi SiSiT gamowveuli mRelva reba, areuloba. ¥ panikuri. p. SiSi. pAnk-i [ingl. Punk CerCeti, ye yeCi, biWi] – axalgazrda adamiani uCveulo, eqstra vaganturi qcevis wesebiT. pankrEas-i [berZ. pankreas] – (anat.) kuWukana jirkvali. pAnk-rok-i [ingl. Punk rock pan < punk biWi da rock rxeva] – axal gazrdaTa Soris popu laruli musikaluri forma, romelic axloa adreul rok-en-rolTan. pAno [fr. panneau] – 1. kedlis an Weris zedapiris nawili, romelsac Semovlebuli aqvs ornamenti an ro mel zec Cveulebriv moTav se bulia ferweruli an skul pturuli ga mo sa xu leba. 2. tiloze gamosaxuli su ra Ti, romelic mudmivad aris gakruli kedlis raime na wil ze. panoptQkum-i [berZ. pan yve laferi da optikos mxed ve lo ba] – muzeumi, romelSic gamofenilia naturaluri zomis sanTlis figurebi. panOrama [berZ. pan yvelaferi da horama xedi, sanaxaoba] – 1. raime vrceli midamos xe di, Cveulebriv zevidan. qalaqis p. 2. mrgvali Senobis SigniTa kedelze moTavsebuli su raTi, romlis wina plani moculobiTia; gan Tav sebu lia zevidan. pansQon-i [fr. pension] – 1. kerZo sastumro, sa dac dam qiraveblebi uz run vel yo fil ni arian kvebiTa da pan -376- movliT (momsaxurebiT). 2. revoluciamdel ruseTSi: daxuruli saswavlebeli sa erTo sacxovrebliT. keTilSobil qalTa p. pansiOnat-i [fr. pensionnat] – 1. erTgvari sistema, romel Sic damsvneblebs eZlevaT adgili Ramis gasaTevad, av tomobilis gasaCereblad da sxva (Cveulebriv, kuror tze). 2. dasasvenebeli saxlis na ir saxeoba. pantOmima < [berZ. pantomimos msaxiobi, romelic mxolod sxe ulis moZraobiT Ta ma Sobs] – usityvo Teatra luri warmodgena, romlis moqmedi pirebi azrebsa da grZnobebs JestebiT ga mo xataven. ¥ pantomimuri. p. scenebi baletSi. pApert-i [berZ. parapetros] – ga lerea an parmaRi marTl madidebluri eklesiis Se sasvlelis win. pAp-i [laT. Papa < berZ. pappas mama] – romis papi kaToli kur eklesiis uzenaesi me Tauri. papQrus-i [laT. papyrus berZ. papyros] – 1. erTgvari tro pikuli lerwami; xarobs gan sakuTrebiT afrikaSi (qarT. sinon. Wili). 2. am mcenaris Reroebisgan damzadebuli saweri ma sala, romelsac xma rob dnen egvi ptelebi da sxv. Zveli xalxebi (maT So ris qarTvelebic;) aseT ma salaze Sesrulebuli xel naweri. pAJ-i [fr. page] – 1. Sua sau kuneebSi dasavleT evropaSi: axalgazrda aznauri (vaJi), romelic msaxurad edga fe odals an mefes da gadioda raindobisaTvis mzadebis pirvel safexurs. 2. mefis ruseTSi _ paJTa korpusi: TavadaznaurTa saSualo samxedro sas wav le beli; paJTa korpusis aRsazrdeli. para... [berZ. para gverdiT, ax los; iqve] – mniSvneloba siaxlovis, erTgvarovnebisa, msgavsebisa. parabElum-i [laT. para bellum `emzade omisaTvis~] – pis toleti erTgvari. parAbola [berZ. parabole] – (maTem.) Cauketavi modu li, romlis yoveli wertili Tanabrad aris daSore bu li mocemuli wer tili dan (fokusidan) da mo -377- par ce muli swori xazidan cxov robs da mis xarjze (di reqtrisidan). saz rdoobs. 2. (gadat.) adamiani,muqTaxora, parAgraf-i [berZ. paragraphos] romelic sxvisi SromiT – 1. wignis, statiis na wili, cxov robs. romelsac TavSi Cveuleb ¥ parazituli. riv § niSani uzis rigiTi p. sokoebi. no mris win. parAklis -i [berZ. parakleton wesdebis pirveli p. manugeSebeli] – saeklesio 2. TviT es niSani. RvTismsaxurebis saxeoba, parAd-i [fr. parade] sazeimo loc va cocxalTaTvis. pa daTvaliereba (jarebisa, rak l isis gadaxdis dros fizkulturelebisa) (qarT. wmin danebs Sewevnas da sinon. aRlumi). Su a mdgomlobas sTxoven ¥ saparado. uflis mimarT. arsebobs s. forma. paraklisi samSvidobo, jan parAduli – 1. sazeimo. mrTelobisaTvis, mgzav ro p. ganwyobileba. bisaTvis... p. xmauri. parAlel -i [berZ. parallelos] – 1. 2. (gadat.) moCvenebiTi, usa (maTem.) paraleluri xazi. fuZvlo. p.-is gavleba. parAdiz-i [fr. paradis < berZ. 2. ekvadoris pararelurad paradeisos baRi, parki, sa gav lebuli warmosaxviTi moTxe] _ qandara TeatrSi. xa z i dedamiwis zedapirze. parAdoqs-i [berZ. paradoxos ara C veulebrivi, moulodneli, p.-ebi da meridianebi. uc nauri] – azri, msjeloba, 3. gadat. (wign.) movlena, ro melic SeiZleba Seudardes ro melic mkveTrad gansx sxva msgavs movlenas; Se da vav deba sayovelTaod aRi reba, Sepirispireba. a rebulisagan, ewina aRmde istoriuli p., p.-is gav le geba saR azrs (zogjer ba. mxolod erTi SexedviT). paralEluri – 1. iseTi parAzit-i [fr. parasitos] – (swori xazi da sxv.,) ro 1. organizmi (mcenare an melic erT sibrtyezea mo cxoveli) romelic sxva Tav se bu li da erTmaneTs or ganizmze (organizmSi) par -378- ar gadakveTen. 2. (gadat.) rac ramesTan erTad xdeba erTdroulad. p. muSaoba. paralelepQped-i [berZ. paral lelepipedon] – (maT.) eqvswaxnaga sxuli, romelsac aqvs para leluri da toli mo pir dapire waxnagebi (parale logramebi). paralelopi pedi Scd. paralElizm-i – (wign.) sru li damTxveva, gameoreba; dub lireba. p. ori firmis muSaobaSi. paralelOgram-i [berZ. paral lelogrammon] – (maTem.) oTx kuTxedi, romlis mopirda pire gverdebi erTmaneTis to lia da paraleluri. parAliz-i [polon. paraliz < berZ. paralysis moduneba] – 1. (medic.) dambla. 2. (gadat.) moqmedebis una ris dakargva; dacemis mdgo mareoba. xelisuflebis p. ¥ paralizeba, paralizebu li. p. kiduri. parAmetr-i [berZ. parametrō vu fardeb] – 1. (maTem.) si dide, romelic Sedis maTematikur formulaSi da Tavis mudmiv mniSvnelobas inarCunebs mxolod mocemuli amoca nis pirobebSi. 2. (fiz. teq.) raime sagnis an movlenis ZiriTadi sidide an sidideebi. parAnoia [berZ. paranoia si gi Je] – (medic.) erTgavri fsi qikuri daavadeba; dama xasiaTebelia bodvebi, zog jer halucinaciebic. paranOmia [berZ. paranomia ukanonoba] – kanonebSi ar sebuli winaaRmdgoba. parApet-i [it. parapetto < parare dacva da petto mkerdi] – risame gaswvriv gakeTebuli moajiri. xidis p., saxlis saxuravis p. parAplan-i [fr. planer pla nireba laT. planus brtyeli, swori] – specialuri pa raSuti planirebuli fre nisaTvis amomavali sahaero nakadebis gamoyenebiT. parAfin-i [fr. paraffine < laT.] – sanTlismagvari TeT ri an moyviTalo niv Tiereba, romelsac iRe ben navTobisagan, mura nax Sirisagan da sxv. parafQreba [fr. parapher laT.] – (di pl.) winaswari (mxo lod inicialebiT) xelis mowera oficialur xelis -379moweramde (saerTaSoriso xel Sekrulebis). ¥ parafirebuli. p. xelSekruleba. parafsiqolOgia – kvle va-Ziebis dargi; ZiriTadad Se iswavlis: 1. mgrZnobelo bis formebs, romelic uz runvelyofs informaciis mi Rebis iseT xerxebs, ro melTa axsna ar xerxdeba grZnobis organoebis moqme de biT. 2. cocxali arsebis zemoq medebis formebs iseT fi zikur movlenebze,romlebic xdeba organizmis miRma,kun Tovani Zaldatanebis ga re Se (surviliT, gonebrivi zemoqmedebiT da sxv.); p.-is erT-erTi Semadgeneli nawilia telepaTia. parASut-i [fr. parachute] – safreni aparatidan adami a nis gadmosaxtomi, tvirTis CamosaSvebi, kosmosuri xo mal dis dabla dasasmeli mo wyobiloba; haerSi ix sne ba qolgasaviT. TviTmfrinavidan p-iT gad moxtoma. ¥ saparaSuto. s. sporti. paraSUtizm-i _ saparaSuto sporti. paraSUtist-i par – adamiani, rome lic paraSutiT xte ba xol me (Cveulebriv TviTm fri navidan). parvEniu [fr. parvenu] – metiCara, romelmac aristrokatiul sazogadoebaSi SeaRwia da aris adamiani ara did gva rovani war mo mav lobisa. pArvat-i _ induizmis erTerTi umTavresi qalRmerTi, Sivas coli. parTenogEnez-i [berZ. parthe nos qalwuli da genesis da badeba, warmoSoba] – (biol.) sqesobrivi gamravlebis erT-erTi forma – kvercxis ganviTareba ganayofierebis gareSe, damaxasiaTebelia bevri uxerxemlo cxovelsa da mcenarisaTvis. pAri [fr. pari] – sanaZleos pi robebi, riTac wamgebi pi ri asrulebs raime valde bulebas. pArik-i [fr. perruquet] – sxvisi an xelovnuri Tmisgan ga ke Tebuli Tavsaburavi. parikmAxer-i [germ. peruek macker] – ostati, romelic kreWs, parsavs Tmas da sxv. (kacebis p.-is moZv. sinon. dalaqi). ¥ saparikmaxero. par s. saloni. -380- ra marTkuTxa an sxva for mis gluvi ficrebi iatakis saparikmAxero – saloni, dasagebad. sa dac parikmaxerebi muSa p.-is iataki. o ben (kacebis s.-os moZv. 2. aseTi ficrebiT dagebuli sinon. sadalaqo). iataki. mamakacTa da qalTa s. gaprialebuli p. parQtet-i [germ. paritat < mepArkete – muSa,romelic laT. paritas Tanasworoba] parkets amzadebs an agebs. – 1. (ekon.) sxvadasxva qvey ¥ meparketisa. nis valutis Sefardeba oq meparketesi Scd. roTi. 2. (samarT.) mxareTa Tanas parkQnson-is daavAdeba. [sa kuT. sax.] – (medic.) Ta v is wo robis princi pi raime tvi nis qronikuli daa va de uTan xmoebis, konfliqtis ba, romlisTvisac da m a xa garCevisas. siaTebelia kidurebisa da pArk-i [ing. park] _ 1. didi baRi, Tavis kankali da sxv. ro melSic mowyobilia xeiv nebi, yvavilnarebi, saTamaSo parlAment-i [fr. parlament par ler laparaki] – saxelmwifos moednebi, nairnairi ga sar umaRlesi sakanonmdeblo Tobebi da sxv. organo. vakis p. (TbilisSi). saqarTvelos p., inglisis 2. transportis saSualebaTa p. dgomis da movla-remontis adgili. parlamEntar-i [germ. parla avtobusebis p., taqsebis mentarier] – parlamentis wev p. ri. zoologQuri pArki (Se ¥ parlamenturi. p. xelisufleba, p. weswyo mok lebiT zooparki) _ ix. bileba, p. respublika. zo ologiuri. ¥ saparlamento. ¥ saparko (mniSvn. 1-isaT s. arCevnebi, s. komisia. vis). parlamentaruli Scd. s. zona, s. arqiteqtura. farexi (me-2 mniSvn-iT) parOdia [berZ. parodia] – 1. Scd. satiruli xasiaTis mibaZva pArket-i [fr. parquet] – 1. pata visime an risame susti mxa -381- par reebis gakilvis mizniT. yurebelTa darbazis sa 2. (gadat.) garegnuli mibaZva, varZlebis rigi, romlebic romelic amaxinjebs imis sce nis doneze odnav dab arss, rasac baZaven. laa gamarTuli. parodiisa p.-is me-10 rigi, p.-is bi parodiasi Scd. le Ti. ¥ parodiuli. 2. (sp.) WidaobaSi: mdgomareo p. Janri, p. nawarmoebi. ba, rodesac moWidave xali Cazea daCoqili da xelebiT parodOntoz-i [berZ. para – eyrdnoba mas. Tan, axlos da odus (odontos) kbili] – (medic.) RrZi le pArtia [fr. parti] – 1. po li bis qronikuli daavadeba, tikuri organizacia, ro romelsac Tan sdevs Cir melic gamoxatavs raime qovani anTeba; iwvevs kbi sazogadoebrivi jgufis, lebis ryevasa da dacvenas. koleqtivis interesebs. 2. adamianTa jgufi, ro melic pArol-i [fr. parole sityva] – Tavmoyrilia an ga mo yofi daTqmuli saidumlo sityva lia raime mizniT, sa erTo an fraza Tavisianebis ga sa m uSaoTi da sxv.; raz mi. mo sacnobad (samxedro sam geologiuri p. saxurSi, konspiraciul or 3. erTi xeli TamaSi (Cve u ga nizaciaSi). leb riv Wadrakisa). parOtit-i [berZ. para Tan, Θgadadebuli p. ax los da us (otos) yuri] – 4. saqonlis garkveuli ra o (medic.) ybayuris (sanerwyve) denoba. jirkvlebis anTeba. avtomobilebis didi p. epidemiuri parotiti – yba 5. mravalxmiani musikaluri yura. nawarmoebis nawili, romel pArpriz-i – avtomobilis wi sac asrulebs erTi mom na saqare mina. Rerali an erTi sakravi; solo (operaSi, baletSi). pArsek-i < [berZ. par (allaxis) roialis p., tenoris p., da sec(unda)] – (astr.) vars abe salomis p. k vlavuri manZilis sazomi ¥ partiuli (mniSv. 1-isaT erTeuli. vis). pArter-i [fr. partere] – 1. Te p. muSaki, p. disci plina, atrSi an konoTeatrSi: ma par -382- p. bileTi. partiuli (ars. sax.) – de mok ratiuli p. wevri. partQzan-i [fr. partisan] – mo nawile SeiaraRebuli brZo lisa, romelsac awarmoeben dampyroblebis winaaRmdeg da moukidebeli razmebi mtris zurgSi. ¥ partizanuli. p. razmi, p. brZola. partizaneli Scd. partikulArizm-i [laT. par ticularis nawilobrivi, cal keuli] – saxelmwifos zo gi nawilis miswrafeba gan calkevebisaken saerTosaxelmwifoebrivi in tere se bis sazianod. partQtura [it. partitura] – mravalxmiani musikaluri nawarmoebi yvela partiis erToblioba; notebis wigni, romelic Seicavs aseTi na warmoebis yvela partiis Canawers. partnQor-i [fr. partenaire < ingl. partner] – 1. raime Ta maSis, cekvis da misT. erTerTi monawile. p.-iebi miusxdnen Wadraks. 2. Tanamonawile, amxanagi ra ime saqmianobaSi. parfiumEria [fr. parfumerie < pafum sasiamovno suni, suna mo, inanTi] – surnelovani nivTierebani, romelsac iye neben kosmetikuri da hi gienuri mizniT. (qarT. si non. inanTeuli). ¥ saparfiumerio. s. saqoneli, s. maRazia, s. fabrika. parfumeria, saparfumerio. Secd. pAsaJ-i [fr. passage] – 1. daxu ruli galerea,romlis ori ve mxares aris maRaziebi da, romelsac Cveulebriv aqvs gasasvlelebi paralelur quCebze. 2. musikaluri nawarmoebis na wili, musikaluri fraza, romelic xasiaTdeba note bis swrafi monacvleobiT; umetes SemTxvevaSi virtu ozuli xasiaTis. Zneli p. pAsat-i [germ. Passat] – tro pi kuli qari, romlic qris subtropikuli sar tyele bi dan ekvatorisaken. pAseb-i [fr. passes] – xelebis erTgvari moZraoba avadm yofis saxesTan _ hi pnozis mdgomareobaSi mis gadasay va nad. pAseq-i [Zv. ebr. paseq _ `ga mosvla~, `gverdis avla~] – ebr. xalxis dResaswauli, -383da kavSirebuli egvi ptidan ga mosvlasTan, roca egvi p tis RmerTma angelozi mouv lina mZime misiiT – mo ekla pirmSo kacTa da cxovelTa. gadarCnen ebraelebi, maT ka rebze samsxverplo kravis sisxliani niSani hqondaT ga moxatuli da sasjeli ar SexebiaT. pAsia [laT. passio tanjva, wa meba, wvaleba, vneba, Jini] – siy varulis sagani, vnebebi, Jini. pasQans-i [fr. patience moTmena] – kartis gaSla dadgenili we siT, mkiTxaobis an girao bis saxe. pAsiv-i [laT. passivus vnebiTi, umoqmedo] – 1. (buxhalt.) warmoebis vadebisa da val debulebaTa erToblioba (sapirisp. aqtivi). 2. (gadat.) vnebiTi gvari zmni sa. 3. (gadat.) uaryofiTi mxare risame. pasQur-i [laT. passivus] – umoq medo, araenergiuli (sapi risp. aqtiuri, ix. aqtivi). p. adamiani, p. monawile. pAskal-i [ing. Paskal] – 1. kom piuteruli saswavlo-sa warmoo teqnikuri ena maRa li rangis programebisa. pas 2. wnevisa da meqanikuri Zab vis erTeuli. pAskvil-i [germ. Pasquill < it. pasquillo] – cilismwamebluri, Seuracxmyofeli nawar mo ebi. ¥ paskviluri. p. statia. paskvQlant-i – paskvilis av tori. paskvilianti. Scd. pAspartu [fr. passiepartout] – 1. wignebSi, JurnalebSi Cas muli sqeli qa Ral dis furceli ilus t ra ci isaT vis. 2. suraTis CarCo, mu ya os gan gakeTebuli por tr eti saT vis, graviu ri saTvis. pAsport-i [fr. passeport] – 1. visime vinaobis, moqala qeobis da ma dasturebeli ofi cialuri sabuTi. sazRvargareTis p., uvado p. 2. raime manqanis, sayofa cxov rebo sagnis da misT. sa registracio mowmoba. avtomobilis p., mobiluri telefonis p., macivris p. ¥ sapasporto. s. ganyofileba (po lici aSi). pAsta [it. pasta] – raime nivTi erebis comiseburi pasta. pas -384- kbilis p. pAstel-i [it. pastello] – 1. rbili feradi fanqrebi fer werisaTvis; amzadeben dawnexili saRebavis fxvni li sagan. 2. ferweris teqnika, romelic emyareba am funqciebis ga moyenebas. 3. aseTi funqciebiT Sesru le buli naxati. pasterizAcia da pas te rQzeba – sakvebi pro duq tebis gacxeleba imde nad, rom daiRupos mavne mik roorganizmebi, mag ram SenarCunebul iqnes produq tis gemo, vitaminebi da sxva sasargeblo Tvisebebi. pAstor-i [germ. Pastor < laT. Pastor mwyemsi, moZRvari] – protestantebis mRvdeli. pastOral-i [fr. pastorale] – evropul literaturasa da xelovnebaSi [me-14 _ me-18 ss.): Janri,romlisTvisac da maxasiaTebelia bunebis wi aRSi mwyemsebis cxovrebis idiliuri asaxva; am Janris nawarmoebi. pAsqala [berZ. pascha aRdgoma < Zv. ebr. Pesach gavla] – (ekl.) krebuli wesebisa, ro melTa mixedviTac arkveven, Tu rodis modis aRdgoma yovel calkeul wels. pAt-i [fr. pat] – mdgomareoba Wadrakis TamaSSi, rodesac moTamaSes ar SeuZlia mo ri gi svlis gakeTeba ise, rom mis mefes ar Seuqmnas qi Sis safrTxe (iTvleba ya imad). pAtent-i [laT. patens (patentis) Ria, aSkara] – 1. mow mo ba, ro melic adas tu rebs ga mom goneblis gan sa kuT re bul uflebebs ga mo go neba ze. 2. mowmoba, romelic iZleva kerZo vaWrobis an raime saq mianobis uflebas. pAter-i [laT. pater mama] – ka TolikeTa mRvdeli. patQson-i [fr. patisson] – er Tgvari gogra; brtyeli ya bayi; iyeneben mwnilad Ca sa debad. patrQarq-i [berZ. patriarches mama-mTavari] – 1. bibliis pirveli wignis, `dabadebis~ mTavari personaJebis saer To saxelwodeba adamidan abramamde. 2. avtokefaliis mqone marT lma didebeli eklesiis umaR le si sasuliero piris titu li; am titulis mqone pi ri. 3. gvarovnul sazogadoebaSi: gva ris ufrosi, mama sax li si. -3854. (gadat.) ityvian moR va we obis raime dargis uxuces warmomadgenelze, risame fu Zemdebelze. ¥ sapatriarqo. s. kverTxi. ¥ sapatriarqo (ars. sax.) – patriarqis sagamgebelo. Θ patriarxi, sapatriarxo Scd. patriArqat-i 1. pirvelyo fi li-gvarovnuli wyobi le bis forma, matriarqatis momdevno,romlis drosac sa meurneo da sazogadoebriv cxovrebaSi mamakaci iyo ga batonebuli. 2. eklesia, romelsac patri arqi meTaurobs. ¥ patriarqaluri. p. meurneoba. patriarxati, patriarxa luri Scd. patrQot-i [berZ. patriotes Tanamemamule] – adamiani, ro melsac uyvars Tavisi sam Soblo; Tavisi xal xis, Tavisi qveynis erTgu li, samSoblosadmi Tav da debuli (qarT. sinon. ma muliSvili). ¥ patriotuli. p. saqcieli, p. grZnoba, p. poezia. patriOtizm-i – samSoblos pau siyvaruli, Tavisi xalxis erTguleba (qarT. sinon. mamuliSviloba). patrOnaJ-i [fr. patronage mfar veloba] – fexmZime (or suli) qalebis, Cvili bav Svebisa da zogierTi sxva kategoriis avadmyofebis sax lSi samedicino momsa xurebis sistema. patrOnat-i [laT. patronatus] – mfarveloba, mzrunveloba, meurveoba. pAtrul-i [fr. patrouille] – 1. mcire SeiaraRebuli razmi (samxedro qveganayofisa, mi li ciisa da sxv.) an samxed ro gemi, TviTmfrinavi, rome lic Tvalyurs adevnebs wesrigs, uSiSroebis gar k veul zonaSi. 2. (saub.) aseTi razmis wev ri. pAuza [berZ. pausis Sewyveta] _ xanmokle SeCereba mety velebis, simReris, dakvris, muSaobis dros. erTwuTiani p. paupErizm-i [laT. pauper Ra ribi] – siRaribe, rogorc Sedegi mzardi eqs pl u a taciis, masobrivi umu Sev robis da inflaciisa; ma sobrivi gaRatakeba. paq -386- pAqt-i [laT. pactum] – saerTa 2. (astr.) cis CrdiloeT na xevarsferos didi Tana var Soriso xelSekruleba, Cve s k vlavedi. ulebriv didi po li tikuri pedAgog-i [berZ.] paidagogos mniSvnelobisa. aRmzrdeli.] _ maswavlebeli, Tavdausxmelobis p. p.-is aRmzrdeli ratifikacia. damsaxurebuli p. Θ pakti Scd. ¥ pedagogiuri. pAStet-i [germ. pastete] – wmin p. sabWo. dad dakepili xorcis, Tev zis an sxva produqtebisgan pedagOgika [berZ. paidagogike] – mecniereba aRzrdis, ga momzadebuli saWmeli. naTlebisa da swavlebis pacQent-i [laT. paciens (pacien Sesaxeb. tis) vnebuli, Sewuxebuli ¥ pedagogikuri. (tkivilisagan)] – avadmyofi p. mecnierebani. Tavisi mkurnali eqimis mi pEdal-i [fr. pedale laT. pedis marT. fexi] – avtomobilis, mu si pacQfizm-i [germ. pazifismus, kaluri sakravis da sxvaTa it. pacifism < laT. pacificus fexis berketi. damSoSminebeli, da mamSvi roialis p., velosipedis p. debeli, damaokebeli] – li ¥ pedaliani, pedalebiani. beraluri mimdinareoba, p. avtomobili. ro melic ilaSqrebs yo ¥ pedalisa. vel gvari omebis, maT So pedlisa, pedliani, ped ris samarTliani omebis le biani Scd. wi naaRmdeg (erovnul-gan pEdant-i [fr. pedant < it. pedan ma Tavisuflebeli, re volu te] – adamiani, romelic did ciuri) omebis wi naaRmdeg. mniSvnelobas aniWebs saqmis pacifikAcia [laT. pacificatio garegan mxares, wvrilma nebs, daSoSmineba] – ajanyebis, sa ganuxrelad icavs forma xalxo aRSfoTebis Caqroba lur wesebs da amasve moi dasasjeli RonisZiebiT. Txovs sxvebisagan. pEgas-i [berZ. pegasos] – 1. ber pedAntizm-i _ pedantis Tvi Znul miTologiaSi: frTo seba; gadaWarbebuli sizus sani merani. te. -387- pedErast-i [berZ. paidarest] – pelEng-i2 pederastiis mimdevari. pederAstia [berZ. paiderastia bi Webis siyvaruli] – sqe sob rivi urTierToba mamakacebs Soris; mamaTmavloba. pedQatr-i [berZ. pais (paidos) bavSvi da iatreuô vmkurnalob] – bavSvTa eqimi. pediAtria [berZ. pais (paidos) bavSvi da iatreuo vmkurna lob] – medicinis nawili, ro melic swavlobs bavSvTa da avadebebsa da maT mkur nalobas. pedikQur-i [fr. pédiocure < laT. pes (pedis) fexi da cuko vuvli, vasufTaveb] – fexis frCxilebis sagangebo gaw menda-gaprialeba, agreTve fexze koJrebis mocileba. peQzaJ-i [fr. paysage] – 1. ra i me adgilis saerTo xedi; bunebis suraTi. soflis p., tyis p., zRvis p. 2. suraTi, naxati, romelzec bunebaa asaxuli. qarTvel mxatvarTa p.-ebi. pEleng-i1 [pol. peiling] – ku Txe kompasis isris mimar Tulebisa da mimarTulebas Soris,romliTac Cans moce muli sagani an ismis xma. pen [pol. peiling] – mwyob ri an sabrZolo ga na wesi, romlis drosac TviT m fr inavebi an TviTm fri navebis rgoli, erTad ewyo bi an erTimeoris mi yo le biT kuTxiT (beqiT, kal TiT). pelengAtor-i – 1. (zRv.) xel sawyo,romelic dayenebu lia gemis kompasis kardalis saxu ravze; gamoiyeneba ku Txu ri mimarTulebis (pe len ge bis) gasazomad kom pasiT gemidan mxedvare sxva da sxva sagnebisa. 2. ix. radiopelengatori. pelErina [fr. pélerine] – mok le mosasxami, romelic, Cveulebriv, welamde ar swvde baT. pEnalt-i [ingl. penalty] – (sp.) fexburTSi: TerTmetmet ri ani sajarimo dartyma. ¥ penaltis. penali Scd. pEnia [laT. poena sasjeli] – jarima fuladi val de bulebebis aradroze Ses rulebisaTvis (va le bis gadaxdis vadis darR ve vi saT vis). pEnis-i [laT. penis] _ mamakace bis sasqeso organo (aso). pen -388- pensnisa Scd. enitentia monanieba] – (samarT.) pentAgon-i [ingl. Pentagon < berZ. pentagon xuTkuTxedi] sasjelTan dakavSirebuli. penitencialuri sistema – – 1. xuTkuTxiani Senoba (q. sisxlis samarTlis sasje vaSingtonTan axlos), ro lis moxdis wesi Tavi suf melSic moTavsebulia ame lebis aRkveTis saxiT. rikis SeerTebuli Statebis pEn-klub-i [ingl. Pen-club < Tavdacvis saministro; pen kalami da amave dros 2. gadat. – aSS-s samxedro Se mokl. sami sityvisa: peom, uwyeba. essay, novel – leqsi, narkvevi, penthAuz-i [ingl. penthouse] _ ro mani] – sxvadasxva po izolirebuli feSeneblu li tikuri mimarTulebis ri bina mravalsarTuliani mwe ralTa gaerTianeba; da sax lis banze. a arses ingliselma mwer pEnuar-i [fr. peignoir] – 1. qa leb ma j. golsuorTim da lis dilis xalaTi msubuqi k. a. dason-skotma 1921 w. qso vilisa. penolOgia [laT. poena sas 2. TeTri qsovili (zewris jeli da berZ, logos moZR mag vari), romelsac sapa vreba] – mecniereba sasje rik ma xeroSi afareben kli ents kreWis, parsvis da lisa da cixeebis Sesaxeb. misT. dros tanisamosis pEnsia [laT. pensio gadaxda] – dasacavad. fuladi uzrunvelyofa mo [ingl. pun xucebulebisa, invalidebi penCQngbol-i ching-ball] – msxlis moyvani sa da sxv. lobis gasaberi tyavis bur ¥ sapensio. Ti, romelsac mokrivee bi s. asaki, s. wignaki. urtyamen varjiSis miz niT. pensiOner-i [fr. pensionnaire] – piri, romelic pensias pEr-i [fr. pair] _ inglisSi,iapo niaSi (agreTve safrangeTSi iRebs. 1848 wlis revoluciamde): pEnsne [fr. pince-nez] – saTvale, TavadaznaurTa umaRlesi romelsac sayure rkalebis fenis warmomadgenlebis wo nacvlad aqvs zambaraki debuleba; am wodebulebis cxvir ze dasamagreblad. mqone piri. ¥ pensnesi. penitEncia [gviand. laT. po -389- pergAment-i < (geogr. sax.) – per (iwyeba, viTardeba da mTav rdeba). 1. xbos, batknis an Tiknis zafxulis p., ayvavebis p., tyavi, gansakuTrebuli we omis Semdgomi p. siT damuSavebuli, aseT 2. (maTem.) jgufi sivrceebisa, ma salaze Sesrulebuli romlebic meordeba usas xel nawerebi. (qarT. sinon. rulo aTwiladebSi. et rati). periOduli – 1. rac gark 2. mkvrivi qaRaldi, rome veuli periodis, garkveuli lic cximsa da sisveles dro is Semdeg meordeba. ar atarebs (pergamentis qa p. wvimebi, p. Semowmeba, da Raldi) [mcire aziis q. per avadebis p. Seteva. gamonis (Pergamon) saxelis 2. rac gamodis drois gar mixedviT. kveul monakveTSi. p.-Si Sexveuli karaqi. p. gamocemebi (gazeTebi, perQgea [berZ. peri irgvliv, Jurnalebi), p. aT wi ladi – ax los da ge dedamiwa] (maTem.) aTwiladi, romel – (astr.) mTvaris (an de Sic usasrulod me or deba da miwis xelovnuri Ta na raime cifri an cifrebis mgzavris) orbitis wertili, jgufi. romelic yvelaze axlosaa elementTa p. sis tema – qi dedamiwasTan. (sapirisp. miur elementTa kla si fika apogea). cia, romelic Seq mna rusma ¥ perigeisa. mec nierma d. men deleevma perigeasi, perigeia Scd. (1834-1907). perQkard-i [berZ. perikardios] – periodizAcia – periodebad (anat.) gulis garemo, gu dayofa. lis garsi, gulis perangi. qarTuli literaturis perQmetr-i [berZ. perimetron] istoriis p. – (maTem.) brtyeli geo met periOdika – perioduli ga riuli figuris gverdebis mocemebi (gazeTebi, Jurna sigrZis jami. lebi). kvadratis p. p.-is ganyofileba (bibli perQod-i [berZ. periodos] – 1. oTekaSi). drois monakveTi, romlis peri pEtia [berZ. peripeteia] – gan mavlobaSi raime xdeba uecari cvlileba, mou lod per -390- neli garTuleba visime cxovrebaSi, raime mdgo mareobaSi da sxv. perQskop-i < [berZ. periskopeo irgvliv vixedebi] – opti ku ri xelsawyo sakanidan, wyalqveSa navidan, tankidan da misT. saTvalTvalad. peristAltika < [berZ. peri staltikos] – (fiziol.) momWeri _ Rru organoTa (saylapavi mi lis, kuWis, nawlavebisa da misT.) kedlebis talRi se buri ritmuli SekumSvaga farToeba. peritOnit-i [berZ. peritonaion muclis apki] – (medic.) muc lis apkis anTeba. perifEria [berZ. periphereia wre, wrexazi] – 1. qveynis ga napira mxare, centridan da Sorebuli adgili. p.-Si muSaobs. 2. centridan daSorebuli nawili risame. ¥ periferiuli. p. raionebi, p. nervuli sistema. perQfraz-i [berZ. periphrasis < laT.] – gamoTqma, romelic aRweriT gadmoscems sxva ga moTqmis an sityvis azrs (mag: saqarTvelos dedaqa la qi – nacvlad Tbilisisa; cxovelTa mefe _ nacvlad lomisa). perkUsia [laT. percussion] – (medic.) avadmyofis ga sin jva sxeulze TiTebis an specialuri CaquCuis ka kuniT; gamocemuli xmis xasiaTiT eqimi arkvevs Si nagani organoebis mdgo mareobas. pErl-i [fr. perle] – raRac mSvenieri, gamoCenili, aseve uazro da sasacilo. perlAmut-i [germ. Perlamutter margalitis mwarmoebeli] – Zvirfasi nivTiereba, ro melic warmoadgens zo gierTi niJara _ margalitis Sres. perlustrAcia [< laT. perlustro vaTvaliereb] – fostiT gagzavnili werilis fa ruli gaxsna saxelmwifo organoebis mier (cenzuris, zedamxedvelobis da misT. mizniT). permAnent-i [fr. permanent < laT. permanens] – Tmis dax veva (eleqtrobiT da sxv.), romelic didxans sZlebs. permanEntul-i [laT. per manens (permamentis] – rac ganuwyvetliv grZeldeba, mudmivi. pEron-i [fr. perron] – rkinigzis -391- per (metropolitenis) sadguris rom lis kandidatura ara ba qani, romelTanac ma ta sasur velad aris miCneuli, rebeli Cerdeba mgzavre uaryofilia. bis Casasxdomad da gadmo persOnal-i [laT. personalis sasvlelad. personali] – raime da we se perpendikUlar-i [laT. per bulebis, sawarmos piradi pendicularis Sveuli] – (maTem.) Semadgenloba; erTi da igi swo ri xazi, romelic meore ve profesiis adamianTa er swor xazTan an sibrtyesTan Toblioba. samedicino p., inJiner-teq qmnis swor kuTxes. nikosTa p. p. sibrtyeze. ¥ perpendikularuli. personAluri – 1. perso p. xazebi, p. quCebi. nal Tan dakavSi re buli. perpendikuliari, perpen a. sawarmos p. Semadgen di kuliaruli Scd. lo ba. 2. rac mxolod mocemul perpEtuum-mObile [laT. pirs Seexeba, rac visme pi perpetuum mobile mudmi vad radad ekuTvnis. moZ ravi] _ mudmivi Zrava, p. saqme, p. mowveva miiRo, rom lis Seqmnis idea ewi mxatvris p. gamofena. naaRmdegeba meqanikis ka no personAluri kompiUte nebs. ri – patara zomis (samagi pErsona [laT. persona] – piri, do) kom piuteri (ix.), rom li pirovneba. Tac piradad sar geb lobs pErsona grAta [laT. vin m e. persona grata sasurveli pi rov neba] – ama Tu im sa personAlia [laT. personalis piradi] citata leqsikonis, xel mwifoSi di p lomatiur enciklopediis an cnobarisa, warmomadgenlad gasagzav romlic eZRvneba romelime ni pirovneba, rom lis kan cnobil pirovnebas. di daturac sasurveladaa miC neuli am saxel mwifos persOnaJ-i fr. personnage] – mxatvrul nawarmoebis moq mTav robis mier. medi piri. pErsona non grAta [laT. romanis p.-ebi, piesis p.-ebi, persona non grata arasasurve dadebiTi p., komikuri p. li pirovneba] – pirovneba, per -392- personifikAcia da perso nificQreba [laT. persona risame SesaZleblobani mo mavalSi. kargi p.-is mqone axalgaz da facio vakeTeb] – (lit.) rda; ganviTarebis p-ebi. zRaprebSi, igavebSi da sxv.: ¥ perspeqtiuli da per speq cxovelebis, sagnebis, bune tovani (mniS. 2-isaT vis). bis movlenaTa iseTi daxat p. axalgazrda. va, TiTqos maT adamianuri p. gegma, p. winadadeba. Tvisebebi hqondeT (qarT. ¥ uperspeqtivo (mniSv. 2-isaT si non. gapirovneba). vis). Θ vaJa xSirad mimarTavs p.-s. u. wamowyeba. perspEqtiva [fr. perspective] perspektiva, perspektova – 1. xedi, panorama risame, ni, perspektiuli, per s pek rac damkvirveblisgan mniS tuli, uper spektivo Scd. vnelovnadaa daSorebuli. perturbAcia [laT. perturbatio 2. sagnebis sididis, formis, arev-dareva, aSla] – 1. (wign.) mdgo mareobaTa moCvenebi Ti mov lenaTa Cveulebrivi cvalebadoba, rac ga mowveu msvle lobis moulodnenli lia dam kvirveb lisgan maTi darRveva, wesrigis moSla. metnaklebi daSorebiT. 2. (astr.) cis sxeulis gzis quCis p. Secvla sxva sxeulebis mi 3. moculobiTi sagnebisa da zidulobis Zalis gamo, siv rcis gamosaxva sib rtye SeS foTeba. ze sididis, mo xazulobis, am sityvas xSirad xmaroben mka fioobis moC venebiTi cva risame SemadgenlobaSi mom leba dobis Sesabamisad, rac xdari cvlilebebis mniSv.gan pirobebulia damkvir iT, rac. Secd. veb lisgan maTi (sagnebis) pertrubacia, peretrubacia metnaklebi daSorebiT; am Scd. we siT Sesrulebuli gamo pErS-i [fr. perche] _ grZeli saxuleba risme. Woki, romelsac iyeneben 4. mxazvelobiTi geometriis akrobatuli nomrebis Se nawili, romelic swavlobs sasruleblad (cirkSi). centraluri proeqtirebis saSualebiT sibrtyeze sxe pEseta [esp. peseta] – fulis erTeuli espaneTSi. ulebis gamosaxvis wesebs. 5. momavlis gegmebi; visime an pesQmizm-i < [laT. pessimus -393yvelaze cudi] – yvelaferSi cudi, bneli mxareebis da naxva; sevdianoba, gulgate xiloba, uimedoba (sapirisp. optimizmi). ¥ pesimisturi. p. ganwyobileba. pesQmist-i – pesimizmiT ganm s Wvaluli adamiani. pEso [esp. peso] – fulis erTe uli laTinuri amerikis zog (espanurenovan) qveynebSi. pesticQdeb-i [laT. pestis ga damdebi seni, Savi Wi ri da caedo vklav] – qi mi uri saSualebani mavne or ganizmebis winaaRmdeg sab rZolvelad. petArda [fr. pētard] – 1. sasig nalo asafeTqebeli Wur vi, romelsac udeben li andagebze matarebels mis gasaCereblad mo salodne li katastrofis Tavidan acilebis mizniT (qarT. si non. Wequra). 2. Tofis wamliT gatenili qaRaldis Wurvi, romelsac iyeneben feirverkis mosa wyobad. petQcia [laT. petitio] – weri lobiTi koleqtiuri Txovna xelisuflebis umaRlesi or ganoebisadmi, mTavrobis meTaurisadmi; koleqtiuri pig Suamdgomloba. pEfsi-kOla [ingl. pepsi cola] – ualkoholo sasmeli er Tgvari, gavrcelebuli aSSsa da sxv. qveynebSi. ¥ pefsi-kolisa. pepsi-kola, pefsi-kolasi Scd. pEfsin-i < [berZ. pepsis] saWmlis moneleba] – 1. kuWis wvenis fermenti, romelic saWmlis monelebisas Slis cilas. 2. aseTi fermentisagan dam zadebuli wamali. piAnino [it. pianino] – forte pianos erT-erTi saxeoba. `pianinoze ukravs~, `pia ni noze daukra~, `pianinoze damkvreli~ Scd. unda: `pianinos ukravs~, ... piAnist-i – fortepianos (pia ni nos, roialis) damkvreli musikosi. piAnola [ingl. pianola < fr.] – mowyobiloba, romelic av tomaturad ukravs for tepianios. pQgmei [berZ. pygmaios `muS tisodena~] – centraluri afrikis dabaltanianTa to mis warmomadgeneli (qarT. sin. juja kaci). pQgment-i [laT. pygmentum sa Rebavi] – saRebavi nivTiereba, romelic fers aZlevs co -394- pig cxali lebs. organizmis qsovi pigmentAcia – (biol.) cocxa li organizmis qsovilebis SeRebva pigmentebiT. pigopAgeb-i [berZ. pygē gava da pagos damagrebuli, Se bo Wili] – ganviTarebis erTerTi manki, romlis drosac ormagi nayofi (tyupebi) Se xorcebulia erTmaneTTan ga vis areSi. piedEstal-i [fr. piēdestal] – mxatvrulad gaformebuli safuZveli, romelzec dgas Zegli, sveti da misT. (sinon. postamenti, qarT. sinon. kvarcxlbeki). Θ granitis p. sapatio piedestali – sami sxvadasxva sinaRlis mqone dasadgomi, romelzec dge bian xolme prizis misaRebad zog sportul SejibrebaSi pirvel sam adgilze ga mo suli sportsmenebi. pedestali. Scd. pQesa [fr. peice] – 1. dramatur giuli nawarmoebi scenaze warsadgenad. Θ istoriuli p., sammoq me de biani p. konstantine gamsaxurdias p. `daviT aRmaSenebeli~. 2. patara musikaluri nawar moebi. Sopenis p.-ebi, saorkestro p.-ebi. pQeta [it. pieta] – (xelovn.) na xati, romelzec gamosaxu lia jvridan Camoxnili ieso qristes datireba. piEtet-i [germ. pietat < laT. pi etas (pietatis) RvTis mo saoba] – Rrma pati vis cema, mokrZalebuli da mokidebuleba vinmesadmi, ramesadmi. pQk-i [fr. pic.] – 1. mTis maxvili mwvervali. 2. umaRlesi wertili; mkveT ri moklevadiani aweva mu SaobaSi (mag. eleqtro sadgurSi gaZlierebuli dat virTvis saaTebSi), sa qalaqo transportis moZ raobisas (dilas _ pikis saa Teb Si). pikAdor-i [esp. picador < pica Subi] _ xarebis brZolis cxe nosani monawile, ro melic SubiT aRizianebs xars. pikAntur-i [fr. piquant] – 1. cxa re gemosi (sawebeli, saWmeli). 2. interesis, cnobismoyvare obis aRmZvreli (araCveuleb rivi intensiurobiT). 3. macdunebeli, mimzidveli. -395- pio pQkap-i [ingl. pick-up] – patara pQkuli [rus. пикули < ingl. saqveiTo –samgzavro avto mo bili. pQket-i [fr. piquet] – 1. patara sa darajo razmi. cxenosanTa p. 2. gaficulTa an demon s trantTa jgufi, romelic icavs gaficvis adgils an demonstrantebs. mopikete – piketis monawi le. p.-Ta ufrosi. ¥ mopiketisa. mopiketesi Scd. pikQreba1 [fr. piquer] – (avi ac.) TviTmfrinavis didi siswrafiT Zirs daSveba; iye neben mizanSi yumbaris zusti moxvedris mizniT. pikQreba2 [< fr. piquet palo] _Θ(sof. meurn.) Teslze amosuli mcenareebis ga dargva erTmaneTis daSo rebiT ufro mZlavri eg zem plarebis misaRebad. pQknik-i [ingl. picnic] – qalaq gareT jgufurad gaseirneba (Cveulebriv dasasveneblad da saWmel-sasmelad). pQko [fr. pico mcire sidide] – TavsarTi, romelic sa zo mi erTeulis saxelTan moxsenebisas aRniSnavs mis metrilioned nawils. pickles (mr.). – wvrilad daW rili da damwnilebuli bostneulis narevi. p. kitris mwnili. pQlot-i [fr. pilote] – piri, romelic marTavs safren apa rats (TviTmfrinavs, Sve ulmfrens...); mfrinavi. pilOtaJ-i [fr. pilotage] – safreni aparatis mar T vis ostatoba: TviTmfri navis manevrireba ha er Si sxva da sxva figuris Ses ru lebiT. pQngvin-i [fr. pinguine < laT. pinguis] – zRvis di di frinveli; frena ar Se uZlia, kargad curavs; gav rcelebulia an tar qtikaSi. pQno [fr. pineau] – franguli va zis jiSi; xarobs Cven Sic. p.-os Rvino. pQncet-i [fr. pincette] – patara zambariani maSa wvrili, sa TuTi sagnebis asaRebad; iye neben medicinaSi, teqnikaSi, laboratoriebSi da sxv. piOner-i [fr. pionnier] 1. (wig.) adamiani, romelmac pirvel ma SeaRwia gamoukvlevel qveyanaSi da dasaxlda iq. 2. piri, romelmac mecniereba Si, xelovnebaSi, teqnikaSi pio -396- da sxv. gakafa axali gzebi; risame wamomwyebi. ¥ pioneruli p. wamowyeba. piOrea [berZ. pyon Cirqi da rheô movlenebi] – (medic.) Cirqdena. pQpet-i [fr. pipette] – minis waw vetebuli milaki, romelsac TavSi ukeTia rezinis bu ni ki; ixmareba siTxis amo sa Rebad da wveT-wveTad ga mosaSvebad (qarT. sinon. sawveTuri). TvalSi wamlis CawveTeba p.-iT. pi petka Scd. pQJama [ingl. pijamas] – Sar val-xalaTi rbili qso vilisa; icvamen saSinaod (Cveulebriv, loginSi da sawolad), agreTve acvi aT avadmyofebs (saavad myo fo Si). ¥ piJamisa. piJamo, piJamosi Scd. pQJon-i < [fr. pigeon mtredi] – Tavqariani, frantuli, koxta axalgazrda kaci. pirAmida [berZ. pyramis (pira midas)] – 1. (maTem.) mra valwaxnaga sxeuli, romlis fuZe warmoadgens mraval kuTxeds, xolo waxnagebi – saerTo wveris mqone samkuTxedebs. 2. aseTi fromis uzarmazari qvis akldama, romlis fuZe oTx kuTxaa, agebdnen Zvel eg vi pteSi faraonebisaTvis. xeofsis p. 3. akrobatikuli figura, ro melic Sedgenilia erTma neT ze Semdgari ada mi a nebi sagan. ¥ piramiduli, piramidisa. p. nageboba, p. verxvi. piramidasi, piramidi, pira miduri Scd. pQrke-s reAqcia (medic.) kanis sinji organizmis tu ber ku lioziT dasnebovnebis da sadgenad. pQrat-i [laT. pirata < berZ. peiratēs] – zRvis yaCaRi, me kobre. pQroga [esp. piragua, fr. piro gue karib.] _ indielebis (ker Zod, kanibebis) viwro da grZeli navi, romelsac gadakruli aqvs xis qerqi (an tyavi); xis mTeli mori sagan SigniT amoWrili an amowviT gakeTebuli na vi. ¥ pirogisa. pirogasi Scd. piromEtria [berZ. pyr cecx li da metreô vzomav] – ma Rali temperaturis ga zom vis meTodi. -397- pQros-is gamArjveba _ ity pio sufTaveba] – saWmlis sakazmi gaxexili bostneulis an vian iseT gamarjvebaze, ro aze lili kartofilis sa mel sac didi msxverpli xiT; saerTod gaxexili dasWirda. bostneulis, xilis masa. pirotEqnika [berZ. pyr ce kartofilis p., vaSlis p. cx li da techne osta ¥ piuresi. to ba, xelovneba] – teq piurisa Scd. ni kis dargi, romelic da kavSirebulia sacecxle piqtogrAfia [laT. pictus daxatuli da berZ. graphô narevebis damzadebasa da vwer] – damwerlobis uZ ga moyenebasTan (raketebSi, velesi saxeoba – sagnebis, fo ierverkebSi da sxv,) mov lenebis, moqmedebis gad ¥ piroteqnikuri. mocema naxatebis saSu a le p. narevi. be b iT; xatovani dam w er l o pirotexnika, pirotexni ku ba. ri Scd. pQrs-i [ingl. piers (mr.)] – nav pQca – [it. pizza] _ italiuri kerZi, Rvezeli erTgvari. sadgurebSi: zRvaSi SeW ri li saporto nageboba pQjak-i [ingl. pea-jacket] – ma makacis kostiumis zeda na orive mxridan gemebis mi wili. sadgomad. pirUet-i [fr. piroutte] – cekvaSi pQng-pongi [ingl. ping-pong] – magidis CogburTi (tenisi), cali fexis TiTis wverebze spor tuli TamaSi, romlis sruli Semotrialeba. arsi mdgomareobs imaSi, pistOlet-i [fr. pistolet] – rom faneris raketebiT, gan xelis mokle cecxlsasro saz Rvruli wesebis dac li iaraRi. viT, xdeba celuloidis piUpitr-i [fr. pupitre < laT. burTis gadasrola magi pulpitam] – specialuri dax daze, romelic ganivad ga rili sibrtye notebis da yo filia baduriT or na wi sadebad; damagrebulia ver lad. tikalur joxze, roial ze pQon-i [laT. Paeōnia] – mcenare an misT. baias ojaxisa, Cveulebriv pQure [fr. puree < purer ga didi yvavilebiT; zogierTi pla -398- jiSi gamoiyeneba rogorc dekoratiuli mcenare. plagQat-i [laT. plagiatus mota ce buli] sxvisi nawarmo ebis Ta visi saxeliT gamoqveyneba; miT viseba; `literaturuli qur doba~; Tavis nawarmoebSi sxvisi nawarmoebis gamoyeneba av toris dausaxelebelad. (ix. agreTve plagiatori). plagiAtor-i – plagiatis Cam deni. am mniSvnelobiT xSirad xma roben plagiats, rac Scd. plAzma [berZ. plasma gamo naZerwi] – 1. sisxlis Txe vadi nawili. 2. protopolazmis mcdari sa xelwodeba. 3. (fiz.) ionizebuli airi, ro m elSic dadebiTad da uaryofiTad damux tuli nawilakebis sim k vrive erTgvaria, xolo am nawilakebis qaosuri siTburi moZ raoba sWar bobs maT mimarTul gada adgilebas garegani aRZ ru li velis moqmedebis Se degad. plAkat-i [germ. plakat] – ke delze gasakravi feradi naxati, romelsac axlavs mo rige saagitacio an sa reklamo teqsti. ¥ plakaturi da saplaka to. p. (s.) ferwera, s. leqsi, s. saxelosno. plAner-i [fr. planeur] – haer ze ufro mZime umotoro safreni aparati, romelic gaSvebis Semdeg haeris aR mavali talRis zegavleniT mifrinavs da Tavisi wonis gamo TandaTan dabla eS veba. molivlive p., p.-ebiT Se jibreba. ¥ saplanero. s. sporti. planErizm-i – sportis sa xeoba – planerebiT frena. plAneta [berZ. planertus] – ci uri sxeuli, romelic mzis gar Semo brunavs da mzis areklili SuqiT anaTebs (qarT. sinon. cTomili). mcire p.-ebi. planetarQum-i [gviand. laT. planetarium] – 1. aparati, rom liTac gumbaTisebur ek ranze aCveneben planetebis da sxva ciuri sxe ulebis moZ raobas. 2. Senoba, romelSic es apara tia dad gmuli da,ro mel Sic imarTe ba sa mec niero-popu laru li leq ciebi as tro no miaSi, kos mo nav tika Si da misT. -399- planimEtria [laT. planum sibrtye da berZ. metreô vzomav] – geometriis na wi li, romelic swavlobs sib rtyeze mocemul figurebs. planQreba [fr. planer] – pla neris an motor ga Ti Suli TviTmfrinavis Tan daTano biT Zirs daSveba. plAntaJ-i [fr. plandage] – (sof. meurn) miwis Rrmad da muSaveba (vazis an xexi lis dasargavad; Sdr. miwis gadabruneba). plantAtor-i plantaciis (mniSv. 2) patroni. plantAcia [laT. plantatio rgva] – 1. miwis didi far Tobi, sadac mohyavT speci aluri sasoflo-sa meurneo kulturebi. Cais p., bambis p., Saqris p., Warxlis p. 2. msxvili kapitalisturi samiwaTmoqmedo meurneoba (pirvelad erqva iseTs, sa dac iyenebdnen monebis Sro mas – amerikasa da ko loniur qveynebSi). plAnSet-i [fr. planchette] – 1. (geol.) ficari, ro mel zec damagrebulia qa Raldi adgilis gegmis da saxazavad. 2. geologiuri gegma. pla 3. rukis satarebeli brtyeli CanTa,romelsac cal mxa res aqvs gamWvirvale zedapiri. plAJ-i [fr. plage] – wylis gaS lili napiri, romelic ga moiyeneba sabanaod da mzis abazanebis misaRebad. qobuleTis p. pliaJi Scd. plAstika [berZ. plastike] – xe lovnebis saxeoba, ro me lic qmnis moculobiTi formis nawarmoebebs. antikuri p., p.-is xelov neba. ¥ plastikuri. p. gamomsaxveloba. plastiuri Scd. plastQlin-i [it. plastilina] – saZerwi masala; mzaddeba Tixisa da sanTlisgan, qa nis va zelinis da zogi sxva niv Tierebis SereviT. plastelini Scd. plAtina [esp. platina] – qimiuri elementi, foladisferi ke TilSobili liToni; didi gamoyeneba aqvs eleqtro da radioteqnikaSi; saiuve liro saqmeSi. p.-is madani, p.-is mrewve loba. plAto [fr. plateau] – zRvis donidan SedarebiT maRla mdebare vake, romelsac ci pla -400- cabo ferdobebi aqvs. mTawmindis p., borjomis p. platOnizm-i _ 1. Zveli ber Zeni filosofosis pla tonis (727-347 ww. Zv. wel TaRr.) da misi mimdevrebis idealisturi fi losofia. 2. platonuri siyvaruli. platOnur-i – 1. platonizmTan dakavSirebuli. 2. mxolod sulier miswra fe bebze damyarebuli ara xorcieli (siyvaruli). 3. rasac praqtikuli miznebi ara aqvs; ganyenebuli. plAtforma [fr. plate-forme brtyeli forma] – 1. rki nigzis sadgurSi liandagis gaswvriv mowyobili baqani. maRali p. 2. mcire xniT matareblis ga saCerebeli adgili or sad gurs Soris (sinon. baqani). 3. Ria, dabali bortebis mqone satvirTo vagoni (sinon. baqani). 4. (wign.) partiis, sazoga do eb rivi jgufis politikuri programa. partiis saarCevno p. plaTforma Scd. plAfon-i [fr. plafond] – 1. mo xatuli an reliefiT Sem kuli Weri. 2. eleqtruli sagani, mowyo bili zed Werze an kedelze (upiratesad vagonis kupeSi, gemis kaiutaSi an salonSi, avtobussa da sxv.) plAcdarm-i [fr. place d’armes] – 1. (samx.) sivrce, sadac mzad deba da iSleba saomari operacia. 2. teritoria, romelic Se iZ leba gamoyenebul iqnes sawyis punqtad saomari moq medebisaTvis visime wi naaRmdeg. plAc-i [germ. Platz] – moedani samwyobro samecadinod, daT valierebis da parade bisaTvis. plAcenta [laT. placenta kveri, SafarTxeli] – (med.) or gano, romelic viTardeba orsuli qalis (an make cxo velis) organizmSi da uzrunvelyofs Canasaxis kvebasa da sunTqvas; mom yoli. plAckart-i [germ. Platzkarte] – bileTis danarTi samgzavro vagonSi sawoli adgilis dasakaveblad. Tbili vagonis p. ¥ plackartiani. p. vagoni. plEada [berZ. Pleias (Pleiados) Svidi _ Zveli berZeni po -401et-tragikosis jgufis saxe li] – (wign.) erTi epoqis ga moCenili moRvaweTa jgufi. qarTvel moWadrake qalTa p. ¥ pleadisa. pleiada, pleadasi Scd. plEbei [laT. plebeius] – 1. Zvel romSi: dabali wreebis war mo madgeneli, piradad Tavi sufali adamiani, romel sac pirveli xanebSi araviTari politikuri uflebebi ar hqonda. 2. dabali wodebis warmo madgeneli, mSromelTa wre ebidan gamosuli adamiani. plebQscit-i [laT. plebis citum xalxis gada wyveti le ba] – saerTo-saxal xo ken Wis yra, romesac awyo ben mniSvnelovan saxel m wi foebriv sakiTxis ga dasawy vetad (sinon. re fe ren dumi). p.-is mowyoba. ¥ saplebiscito. s. sakiTxi. plEbs-i [laT. plebs] – (kreb.) plebeebi. plEd-i [ingl. plaid.] – didi da sqeli Sali, Cveulebriv ku bokruli da foCebiani; iye neben loginis gadasafa reblad. plo plEvra [berZ. pleura gverdi] – (anat.) apki,. romelic faravs filtvebisa da gulmkerdis Rrus kedlebs. plEvrit-i (medic.) plevritis anTeba. plEer-i [ingl. player < play moZraobaSi moyvana] – kom paq turi magnitofoni Ca na werebis aRdgenisaTvis. plenArul-i [laT. plenarius sruli] – raSic raime or ganizacia, arCeviTi organos yvela wevri monawileobs. Θ konferenciis p. sxdoma. plEner-i [fr. plein air sufTa haeri] – ferwera gareT, Ria cis qveS, haerze; zustad gadmoscems bunebriv gare moebas, haeris garemos, bu nebis realur ferebs. plEnum-i [laT. plenum sruli] – arCeviTi xelmZRvaneli organos plenaruli sxdo ma, sadac yvela wevri esw reba. umaRlesi sasamarTlos p. plOmb-i [germ. Plombe < laT. plumbum, fr. plomb,tyvia] – 1. beWdiT CaWyletili tyviis patara naWeri, romelsac ade ben daketil kars, Se fuTul saqonels da sxv; xeluxleblobis niSania. plo -402- 2. nivTiereba, romliTac av se ben dazianebuli kbilis Rrus. me-2 mniSv.-iT zogjer xma roben bJens an brJens, rac Scd. plOmbir-i [fr. plombirêes saf rangeTis qalaq plombires sax. mixedviT] – naRebisgan damzadebuli nayini, romel sac urevia raime xili, wve ni, Sokoladi da sxv. plurAlizm-i [< laT. pluralis mravlobiTi] _ 1. (filos.) idealisturi moZRvreba, ro melic uaryofs samya ros erTianobas da amtki cebs, rom mas safuZvlad udevs mTavari erTmaneTTan da ukavSirebeli sulieri arsi. 2. (polit.) saxelmwifos mmarTvelobis mraval par ti uli sistema. pliuralizmi Scd. plUs-i < [laT. plus metad] – Sek rebis (momatebis) dade biTi niSani (+) maTematikaSi. temperaturaze mierTebisas niSnavs: nuls zemoT (sa pi risp. (-) minusi). p. 15 (an +15) gradusi. pliusi Scd. plutokrAtia [berZ. Pluto kratia < plutos simdidre, da kratos xelisufleba, siZli ere] – politikuri wes wyo bileba, romlis drosac saxelmwifo xelisufleba aqvs gabatonebuli klasis mdi dar fenas. plUton-i [berZ. pluton] – 1. ber Znul miTologiaSi: zevsis Zma, miwisqveSeTis RmerTi, saiqios mbrZanebeli, miwis wiaRis mflobeli. 2. (astr.) mzis sistemis me cxre mzidan yvelaze uf ro daSorebuli didi pla neta. pnevmatQkur-i [berZ. pneuma tikos sasunTqi, sahaero] – SekumSuli haeriT moqmedi. p. tumbo, p. CaquCi. ¥ pnevmaturi dasaSvebia. pnevmatiuri Scd. pnevmOnia [berZ. pneumonia pneumon filtvi] – (medic.) fil tvebis anTeba. podAgra [berZ. podagra] – (me dic.) sax s rebisa da qso vile bis da a vadeba, rac gamow ve ulia or ga noebSi nivTi e rebaTa cvlis darR vevis Sedegad. poEzia [berZ. poiesis] – sity vieri mxatvruli Semoqme deba leqsebis saxiT, leq sebi. g. tabiZis p., qarTuli -403- poz xal xuri p. (meZebari) ZaRlis jiSi. pOdium-i [laT. podium] – 1. pozQtiv-i [laT. positivus da moqandakeTa da mxatvrebis debiTi] – fotografiasa da saxelosnoSi: amaRlebuli kinematografiaSi: suraTi, adgili naturisaTvis. romelzec (negativisagan 2. maRali baqani, romelzedac gansxvavebiT) gadaRebuli aSenebdnen antikur (upira sagnis naTeli da muqi ad tesad romaul) taZrebs. gi lebi sinamdvileSi ar se 3. kedeli antikuri cirkis bulis Sesabamisad aris ga as parezis garSemo. mosuli. 4. Zv. romis cirkSi: amaR le pozitQur-i [laT. positius] – 1. buli adgili savarZlebiT (wign.) dadebiTi (sapirisp. im peratorisaTvis, sena to negatiuri). rebsa da sxv. maRali wris p. msjeloba, sakiTxis p. pirTaTvis. gadawyveta. pOema [berZ. poiema] – Txro pozitiuri filosofia _ biTi mxatvruli nawarmoebi igivea, rac pozitivizmi. 2. cdaze, faqtebze damya re leqsad. buli. v. fSavelas p. `baxtrioni~., p. mecnierebani. n. baraTaSvilis p. `bedi 3. rac pozitivs war mo ad qarTlisa~, l. asaTianis p. gens. `basianis brZola~. pOet-i [berZ. poietes] – mwerali, p. gamoxatuleba. pozQcia [laT. positio] – 1. romelic leqsebs Txzavs. visame an risame mdgomareoba, ¥ poeturi. p. niWi, p. Semoqmedeba. ganlageba. sasurveli p., mowinave p.pOza [fr. pose] – adamianis ebze brZola, sazeimo p. sxe ulis esa Tu is mdgo 2. (samx.) brZolis dros ja mareoba. rebis ganlagebis adgili; pozQor-i [fr. poseur] – ada samxedro moqmedebaTa ra mi ani, romelic zrunavs Ta ioni. visi qcevis ga regan efeqt 3. WadrakSi; SaSSi: figurebis ze. ganlageba TamaSis ama Tu poQnter-i [ingl. pointer] – im momentisas. mok lebalniani sanadiro 4. gadat. (wign.) Tvalsazrisi, pol -404- azri raime sakiTxSi. kamaTSi swori p. eWira, Tavisi p. daicva. ¥ poziciuri. p. upiratesoba (WadrakSi). polAruli [laT. polaris] – 1. polusTan (mniSv. 1.) da kavSirebuli, polusTan ar sebuli. p. eqspedicia, p. Rame, p. yi nulebi. 2. gadat. (wign.) sruliad sxvagvari, sapirispiro, sa winaaRmdego. p. azrebi. polEmika [fr. polemique < berZ. polemikos mtruli] – ka maTi raime mecnieruli, li teraturuli Tu po li tikuri sakiTxebis gan xil vi sas (qarT. sinon. pa eqroba). literaturuli p., p.-Si miiRo monawileoba. poli... [berZ. poly bevri] – rTuli sityvebis TavsarTi, romelic uCvenebs simrav les raimes rTuli Semad gen lobisas. poliAndria [berZ. poly bevri da enēr (andros) qmari] – qorwinebis forma, romlis drosac qals SeiZleba er T droulad ramdenime qma ri hyavdes; (qarT. sinon. mra valqmrianoba). poligAmia [berZ. poly bevri da gamos qorwineba] – 1. qor winebis forma, rodesac TiToeuls SeuZlia erTd roulad ramdenime meuRle hyavdes. 2. erTi mamlis Sejvareba er Ti sezonis ganmavlobaSi ramdenime dedalTan. poligQnia [< berZ. polygy nēs mravalcoliani] – qor winebis forma, ro de sac mamakacs SeiZleba erT d roulad ramdenime co li hyav des. (qarT. sinon. mra val colianoba). polQglot-i [berZ. polyglôttos] – bevri enis mcodne. polQgon-i [berZ. polygonos mravalkuTxiani] – spe cia lu rad mowyobili ad gi li sxva dasxva iaraRis, sabrZo lo tenikis ga mo sac delad, samxedro wvrTni saTvis (qarT. sinon. sas roleTi). saraketo p. poligrAfia [berZ. polygrafia mravalnaweri] – teqnikis dargi, mrewveloba, romlis saqmea wignebis, Jurnal-ga zeTebis da misT. beWdva. ¥ poligrafiuli da sa po li g rafio. p. (s.) kombinati, p. (s.) ba za. -405- poligrAfist-i poligrafi pol – (medic.) zurgis tvinis ruxi nivTierebis anTeba; is specialisti. bav SvTa mwvave infeqciuri polieTQlen-i _ sinTezuri daavadeba; iwvevs damblas. niv Tiereba erTgvari,mtkice da elastiuri; farTod pOli p-i [berZ. polypus] – 1. nawlavRruiani cxoveli, iye neben samrewvelo da sa romelic erTi boloTi mi yofacxovrebo nawarmis da magrebulia moZrav saganze, samzadeblad. xolo meore boloze aqvs am nivTierebas xSirad ce piri. lofans (ix.) uwodeben (`ce lofnis parkio~ - amboben), 2. lorwovani garsebis (cxvi ris Rrus) keTilTvisebiani rac Scd. simsivne. poliTEizm-i [berZ. poly bev 1 ri da theos RmerTi] – re pOlQs-i [fr. police] – si cocxlis, qonebis da sxv. li gia, romeilic mra val dazRvevis mowmoba. RmerTs aRiarebs; mraval 2 RmerTianoba (sapirisp. mo pOlis-i [berZ. polis] – Zvel saberZneTSi: qalaqi saxel no Teizmi). mwifo. poliklQnika [berZ. polis qalaqi da klinike mkurna polQsmen-i [ingl. policeman police policia da man ada loba] – samkurnalo-pro miani] – zogierT qveyanaSi: fi laqtikuri dawesebuleba, policieli, wesrigis dam ro melic samedicino dax ma cveli. re bas uwevs momsvlel da Sin mwoliare avadmyofebs. politeqnQkuri [berZ. poly bevri da techne xeloba, xe raionuli p., bavSvTa p., lovneba] – teqnikis sxva stomatologiuri p. dasxva dargTan da kav Si re polikrAtia [berZ. kratos buli. xe lisufleba] – mra val p. universiteti, p. swavle xe lisuflebianoba, xe lis ba, p. muzeumi. uflebis ganawileba ram polQtika [berZ. politika saxel denime pirze. mwifo da sa zo ga doebrivi poliomiElit-i [berZ. polios saq mianoba, sa xel mwifos nacrisferi da myelos tvini] marT vis xe lov neba] – 1. sa pol -406- xel mwifo xelisuflebis, partiis an sazogadoebrivi jgu fis moRvaweoba Si dasa xel mwifoebrivi marTvi sa da saerTaSoriso urTier Tobis dargSi. sagareo p., saSinao p. 2. (saub.) moqmedeba risame mi saRwevad; sxva adamianeb Tan urTierToba, damokide buleba. ¥ politikuri. p. Sexedelebebi, p. brZola, p. moRvawe. ¥ sapolitiko. s. gazeTi. politQkan-i [fr. poliquan < berZ.] – adamiani, ro me lic princi pul poli tikur sa ki Txebs cvlis wvrilmane biT, xSirad angarebis miz niT; intrigani. politQkos-i politikuri moR vawe. politOlog-i – polito lo giis specialisti. politolOgia [berZ. poli tika da logos moZRv reba] – mecnierebis gansakuT re bu li dargi, romelic Se is wavlis sazogadoebis po litikur organizacias da politikur cxovrebas, sa Sinao politikisa da sa er TaSoriso ur TierTobe bis probelemebs. polifOnia [berZ. polyphônia – mravalxmianoba. ¥ polifoniuri. p. simRerebi. poliqrOmia [berZ. polychrô mos mravalfera] – mrava li feris gamoyeneba (xu roT moZRvrebaSi, qan da ke baSi). polQcia [germ. Polizei berZ. po liteia qalaqis ad mi nis t ra cia] – gan sa kuT re bu li ad mi nis t raciuli or ga no, romelsac hyavs Se i a raRebuli razmebi saxel m wifoSi wesrigis da samya reblad. ¥ policiuri. p. zedamxedveloba. ¥ sapolicio. s. ubani. polihQmnia [laT. polyhymnia < berZ. polymnia] – berZnul mitologiaSi: lirikuli poeziis mfarveli muza. pOlk-i [rus. полк] – samxedro nawili,romelic Cveulebriv Sedis diviziis an brigadis SemadgenlobaSi; (sinon. le gioni). msrolelTa p., saaviacio p., p. -is meTauri. pOlka [Cex. polka] – Cqartempiani sabalo cekva; warmoSobili xalxuri cekvisagan; musika am cekvisaTvis. -407- polkOvnik-i [rus. полковник] pop sxvavebuli ram; sapirispi ro, sawinaaRmdego ram. – oficris wodeba vice poliusi Scd. polkovnikze meti da ge 1 neral-maiorze naklebi; am pOmpa [laT. pompa sazeimo msvleloba] – gaTvlili wodebulebebs (rangis) mqo sazeimo garegan efeqtze, ne oficeri. romelime RonisZiebis Cata pOlo [ingl. polo berZ. < ti rebis dros brwyinvaleba, bet.] – gunduri sportuli didebuleba, fufuneba. TamaSi cxenebiT, burTiTa 2 da yvanjiT (qarT. sinon. pOmpa [fr. pompe] – wylis tumbo. cxenburTi). avtomobilis p. poltergEist-i [germ. Pol tergeist fuZis angelozi, pompEzur-i [fr. pompeuse] – zarzeimis xasiaTisa, efeq saxlis angelozi, saxlis tisaTvis gamiznuli. su li] – ucabedi xmauri, ga da adgileba, dacema, gaqroba pOni [ingl. pony] – patara sagnebisa, romlebic sax cxenis jiSi. leb Si xdeba da xsnian su pontQveqs-i [laT. pontifex] le bis oinebiT, fuZis an – uzenaesi qurumi Zvel saxlis angelozebiT, sax rom Si; qurumTa umaRlesi lis su lebiT. kolegiis wevri. pOlus-i [laT. polus < berZ. pOnton-i [fr. ponton] – brtyel polos RerZi] – 1. dedamiwis Ziriani navi, romelsac iye brunvis warmosaxviTi Rer neben droebiTi xidis say Zis erT-erTi ori ukidure rdenad wyalze; aseT navze si wertilTagani; am wer gamarTuli droebiTi xidi. ti lidan axlos mdebare pantoni Scd. adgili. pop... [ingl. pop Semokl. < po CrdiloeTis p. samxreTis p. pular popularuli] – Tav sar (ix. agreTve polaruli). Ti sityvisa mniSv nelobiT 2. eleqtruli wredis, mag `masiuri~, `po pularuli~. ni tis an eleqtro magnitis popΘkultura, pop-musika, ori bolodan erT-erTi. pop-ansambli. dadebiTi p., uaryofiT p. pOp-art-i [ingl. pop art Se 3. (gadat.) ukiduresad gan pop -408- mokl. < popular art popu la ru li xelovneba] – popΘxelovneba, mxatvruli mim dinareoba, romelic ma sobrivi kulturis meTo de bis, stilisa da Temebis imi tacias ax dens; realur sagnebs, ga mosaxulebas, rek lamas, sa qonlis SefuTvas da a.S. iyenebs Tavisufali, ne bis mieri kombinaciis Se saqmnelad. popularizAtor-i pi ri, romelic risame populari zacias eweva. popularizatori Scd. popularizAcia [< laT. po pularis saxalxo, xalxuri] – risame farTo masebSi gav rceleba; bevrisaTvis xel misawvdomad qceva. xalxuri simRerebis p. populiarizacia Scd. populArul-i [laT. popularis saxalxo, xalxuri] – 1. mar tivad gadmocemuli, bevri saTvis advilad gasagebi, xel misawvdomi. p. leqcia. 2. vinc, rac sayovelTao pa tiviscemiT, mowonebiT sar geb lobs; sayovelTaod mo wonebuli. p. msaxiobi, p. Jurnalisti. populiaruli Scd. pOpuri [fr. pot-pourri] – mu sikaluri nawarmoebi, rome lic Sedgenilia sxvada sxva popularuli operis, ope retis, xalxuri simRerisa da misT. motivebisagan. pornogrAfia [berZ. pornos gar yvnili da graphô vwer] – sqe sobrivi aR vi r ax s ni lo bis da gar y v ni le bis ga moxatva (li te ra tu raSi. mxat v ro ba Si, ki ne matografiaSi); uw ma wuri suraTebi, li te ratura da sxva. pOrt-i [fr. port] – navsadguri. sahaero porti _ igivea, rac aeroporti. ¥ saporto. s. qalaqi – baTumi, foTi. pOrtal-i [fr. Portal kari, WiSkari < laT. Porta] – 1. didi Senobis mTavari Sesasvle li, arqiteqturulad ga for me buli; bWe. 2. (teq.) liTonis mzidi kon struqcia (berZ. aso ð-s for mis); warmoadgens zogi manqanis nawils. portAtiv-i [fr. portatis < laT. porto Tan damaqvs] – pa ta ra, xeliT gadasatani or ga ni; yvelaze metad uf ro gav r celebuli iyo me-15 s-Si. portatQul-i [fr. portatif] – patara zomis, Tan sa ta reb -409lad marjve, advilad gada satani. p. radiomimRebi, p. foto aparati, p. magni tofoni, p. sabeWdi manqana. portatuli, portativuli Scd. pOrter-i [ingl. porter] – Savi ludi erTgvari, magari da momwaro. portvAin-i [germ. Portwein] – magari Rvino erTgvari. porTvaini, porTveini, por t veini Scd. pOrtie [fr. portier] – sastum ros mosamsaxure, romelic Tvalyurs adevnebs wes rigs Sesasvlelsa da ves ti biulSi, abaria fosta, Ca saweri davTari da sxv. portQer-i [fr. portiere] – ka ris an fanjris farda sqe li, mZime qsovilis; kres t sabmeli. pOrtmone [fr. porte-monnate] – safule qaRaldisaTvis gan yofilebebiT. pOrtret-i [fr. portrait] – 1. garkveuli adamianis an adamianTa jgufis ferwe ru li, grafikuli, skulptu ruli an fotografiuli ga mosaxuleba. ferweruli p., skulptu ru li p. pos 2. personaJis garegnobis aR wera literaturul nawar moebSi. 3. (gadat.) pirovnebis daxasi aTeba, aRwera. ¥ portretuli. p. ferwera, p. Canaxati., p. msgavseba. pOrtfel-i [fr. portefeuille] – didi oTxkuTxa CanTa (sa ketiani da saxeluriani), qaRladebis, wignebis da misT. satareblad. tyavis p. porTfeli Scd. pOrfir-i [< berZ. porphyra] – wiTeli feris grZeli xa verdis mosasxami, romel sac mefeebi icvamdnen sazeimo SemTx vevebSi (samefo Za la uflebis simbolo); Zo weuli. porcElan-i [germ. Porzellan] – faifuri. poseQdon-i [berZ. Poseidôn] – berZn. miTologiaSi: zRvis RmerTi (romaul mi To lo giaSi Seesabameba nep tuni). pOst... [laT. post Semdeg] – aRniSnavs: `raimes Sem dg o mi~. postimpre si onizmi, pos t in feq ciuri. pOst-i [fr. poste] – 1. saguSago, sadarajo punqti, saidanac pos -410- icaven an uTvalTvaleben visme, rasme. sakontrolo p., saT valT valo p. p.-ze dgas. 2. sapasuxismgeblo Tanamde bo ba. ministris p. postAment-i [laT. postamen tum] _ igivea, rac piedes tali. postimpresiOnizm-i [laT. post Semdeg da fr. impres sionnisme < impression STabeW di leba] – franguli ferwe ris ZiriTadi mimarTuleba me-19 saukunis bo los da me-20 saukunis dasawyisSi; warmoiSva impresionizmis krizisis Se degad. postskrQptum-i [laT. post scriptum dawerilis Semdeg] – (wign.) minaweri werilis bo los (xelmoweris Sem deg), romelsac win uzis la Tinuri asoebi P.S. postUlat-i [laT. postulatum mosaTxovni, saWiro] – (wign.) mtkiceba, romelic aRi are bulia raime Teoriis amo saval debulebad dasabu Te bis gareSe. postfAqtum-i [laT. post fac tum gakeTebulis Semdeg] _ imis Semdeg, rac ukve raRac moxda, ganxorcielda. potEncia [laT. potentia Za la] – (wign.) faruli SesaZ leb loba, unari, romelic SeiZleba gamovlindes sa Tando pirobebSi. SemoqmedebiTi p. ¥ potenciuri. p. SesaZleblobani, p. ener gia. potencialuri Scd. potencQal-i [< laT. potentia Zala] _ 1. (fiz.) sidide, ro melic axa siaTebs siv rcis mocemul wer tilSi ar se buli sxe u lis energiis ma rags. 2. (wign.) gadat. risame sim Zlavris xarisxi; risame gan xorcielbisaTvis saWi ro SesaZleblobaTa er Tob lioba. qveynis ekonomikuri p., samxedro p. pragmAtizm-i [< berZ. pragma, pragmatos – moqmedeba] – 1. mimarTuleba, romelic WeS maritebad aRiarebs imas,rac praqtikulad sasargebloa. 2. erTgvari mimarTuleba is toriis mecnierebaSi; ifar gleba ambebis gadmocemiT da ar xsnis istoriuli gan viTarebis obieqtur ka no nebs, -411- prAdo [esp. Prado] – samxatvro pre lobaSi praqtikuli ga moc dilebis mqone. mu zeumi madridSi (espaneT p. swavluli. Si). praktikosi Scd. prAid-i [ingl. pride] – (spec.) lomis, vefxvisa da misT. preAmbula [fr. preambule wi na sityvaoba] – raime saka ojaxi. nonmdeblo aqtis an sa er praiskUrant-i da preis kU TaSoriso xel Sek ru le bis rant-i [germ. preiskurant] – Sesavali nawili. ga sayidi saqonlis fasebis gaerTianebuli erebis or cnobari. ganizaciis wesdebis p. prAqtika [berZ. praktikos saq ¥ preambulisa. miani, mosaqme] – 1. adamianTa preambulasi Scd. moqmedeba, romliTac isini zogjer iye neben krebis dad zegavlenas axdenen obi eq genilebis Sesavali na wi tur, materialur samyaroze lis saxelad, rac Scd. da gardaqmnian mas. predQkat-i [laT. praedikatum] Teoria da p. – 1. (lit.) is, rac msjeloba 2. Teoriuli codnis gamoye Si aris naTqvami msjelobis neba da saqmeSi ganmtkiceba, saganze; logikuri. rogorc sasawavlo pro 2. (gram.) Semasmeneli. cesis Semadgeneli nawili. prezentAcia [ing. presentation] studentebis sazafxulo p., – sareklamo xasiaTis wve pedagogiuri p., sawarmoo p. uleba, koncerti, an sxva 3. gamocdileba, daxelovneba telegadacema raime axa li raime saqmeSi. filmis, wignis, Senobis, or ucxo enis Sesaswavlad ganizaciis da misT. war kargi p.-aa saWiro. sadgenad farTo sazo ga do ¥ praqtikuli. ebisaTvis. p. saqmianoba, p. mecadine oba. prezervAtiv-i [< laT. prae praktika, praktikuli Scd. servare dacva] – damca vi sa Sualeba veneri u li da a va praqtQkant-i – piri, rome debebis sa wi na aR m de god da lic praqtikas (mniSvn. 2) orsu lo bis gafr Txi lebi ga dis. saT vis. praqtQkos-i – Tavis specia pre -412- prezervAcia [laT. praeservatio] preistOria – sazogadoebis – (wign.) Senaxva, dacva ri same. prezQdent-i [laT. praesidens (praesidentis) TavSi mjdo mi, win mjdomi] – 1. respubli kuri saxelmwifos meTauri, ar Ceul i garkveuli vadiT. saqarTvelos p., aSS-is p. 2. zogi didi samecniero da wesebulebis, sazogadoebis, firmis da sxv. meTauri. mecnierebaTa akademiis p., saWadrako federaciis p., firmis p. ¥ saprezidento. s. arCevnebi. prezidQum-i [laT. praesidium TavSi jdoma, win jdoma] – 1. krebis, yrilobis da misT. arCeviTi xelmZRvaneli or gano. konferenciis p. 2. zogi organizaciis, dawe se bulebis arCeviTi xel m ZRvaneli organo. mecnierebaTa akademiis p. presidiumi Scd. prezUmfcia [laT. praesumptio] – 1. (wign.) varaudze damya rebuli mosazreba. 2. (samarT.) raime faqtis aRi areba sarwmunod, sanam ar dadasturdeba misi mcda roba. gan viTarebis uZvelesi xa na, romlis Sesaxeb we ri lo biTi Zeglebi ar moi poveba (qarT. sinon. winaistoria). prelUdia [< laT. praeludo winaswar vukrav, Sesavals vukeTeb] – 1. musikaluri nawarmoebis Sesavali. operis saorkestro p. 2. patara damoukidebeli mu sikaluri piesa, upiratesad for tepianobisaTvis. 3. (gadat.) risame dasawyisi, Sesavali. prEmia [laT. praemium jil do] – fuladi an niv Tie ri jildo raime darg Si damsaxurebisaTvis, war ma tebisaTvis. saerTaSoriso p., pir ve li p. konkursSi gamar j ve bi saTvis. ¥ premiuli da sapremio. p. (s.) fondi, p. (s.) anaz Raureba. premialuri Scd. premQer-i [< fr. premiér pir veli] _ 1. igivea, rac pre mier-ministri. 2. mTavari rolebis Sem s rulebeli msaxiobi. premQera [fr. premiére] – pirve li warmodgena Teat ra lu ri piesis, operis, baletis, kinofilmisa da sxva. -413- pre saqarTvelos p., msoflio p., p.-is muSaki, p.-is ga mox miér pirveli ministre minis maureba. tri] – mTavrobis meTauri, mi nistrTa kabinetis Tav m presvQter-i [berZ. presbyteros j domare. uxucesi] – mRvdeli. prepArat-i [laT. praeparatus prEsing-i [ingl. pressing] – mom zadebuli] – 1. mcenaris sportul TamaSSi: davis an cxovelis organizmis erT-erTi yvelaze ufro nawili, momzadebuli ga aq tiuri forma – mowi na mok vlevisaTvis, saswavlo aRmdegis moqmedebis wesis miznebisaTvis da sxv. daurRvevlad, yvela Tav 2. qimiuri analizisaTvis damsxmelis winaaR md egobiT mom zadebuli nivTiereba. mTel moedanze. 3. qimiuri an farmacevtuli preskonferEncia [ingl. produqti,damzadebuli la presskonference] – sa xel mw i boratoriuli an safabriko fo, politikuri, sazoga wesiT. doebrivi moRvawis (an moR samedicino p., iodovani p., va weTa) Sexvedra, saubari vitaminiani p. presis warmomadgenlebTan prEria [fr. prairie da (mr.) pre farTo sazogadoebisaTvis riebi] - CrdileT amerikaSi: saintereso sakiTxebze. zomieri klimaturi sar prEstiJ-i [fr. prestige] – tyelis vrceli velebi, (wign.) avtoriteti, gavle tra malebi stepis msgavsi, na, pativiscema, ndoba, rom sa dac mohyavT sasoflo-sa li Tac sargeblobs vinme, meurneo kulturebi. rame. prerogAtiva [laT. prero xelmZRvanelis p., p.-iT gativa] – saxelmwifo xe sargebloba. li suflebis organos an ¥ prestiJuli an sapres ti Jo. Tanamdebobis piris gansa p. (s.) profesiebi, p. (s.) kuTrebuli ufleba, upira festivali. te soba. pretEndent-i [laT. praetendens prEsa [fr. presse] – periodul (praetendentis)] – piri, rome ga mocemaTa (Jurnal-ga ze lic pretenzias acxadebs Tebis) erToblioba. rameze; raime uflebis ma prEmier-mQnistri [fr. pre pre -414- Ziebeli. p.-Ta turniri (WadrakSi). pretEnzia [laT. praetensio] – 1. risame mopovebisaken swraf va, raime Tavisi uf le bis gamocxadeba; risame moTxovna. didi p.-ebi aqvs. 2. ukmayofilebis gamoxatva; sa Civari; sarCeli. p. wayeneba. ¥ pretenziuli (mniSvn. 1-isaT vis). p. toni. ¥ upretenzio – ubralo, sa da. u. adamiani, u. nawarmoebi. pretenciozuli Scd. preferEncia [laT. praeferentia] – or an met qveyenas Soris dadebuli xelSekrulebiT erTmaneTisaTvis minWebuli upiratesoba, SeRavaTi (mag. vaWrobis ganviTarebis miz niT). prEfeqt-i [laT. praefectus uf rosi] – 1. safrangeTSi: Ta namdebobis piri, romelic departamentis saTaveSi dgas. 2. zog qveyanaSi: policiis uf rosi. prefEqtura [laT. praefectu ra] – 1. zog qveyanaSi: admi nistraciul-teritoriuli erTeuli; misi mmar T velobis organo. 2. prefeqtis kancelaria. prEfiqs-i [laT. praefixsus wini dan mimagrebuli] – (gramat.) sity vis mar ti vi fuZis (Zi ris) win mo Tavsebuli a fiq si; Tav sar Ti. precEdent-i [laT. praece dens (praecedentis) wina ma va li] – 1. SemTxveva, ro me lic warmoadgens ni muSs an gamarTlebas Sem degdro indeli msgavsi Sem Tx veve bisaTvis. raime p. ar yofila. 2. (samarT.) sasamarTlos an saxelmwifo xelisuflebis sxva organos adrindeli gadawyvetileba, romelic miRebulia nimuSad sxva msgavsi sakiTxebis ga da wy vetis dros. ¥ uprecedento. u. SemTxveva. precendenti, uprecendento Scd. privatizAcia [< laT. pri vatis kerZo] – saxelmwifo sawarmoTa, miwebis, sa cxov rebeli saxlebis, tran spor tis saSualebaTa da sxva Ta gadacema kerZo pi rebisaTvis. ¥ saprivitazacio. -415 s. obieqtebi, s. komisia. privilEgia [laT. privilegium] – gansakuTrebuli ufleba, ro melic miniWebuli aqvs vi same sxvebisagan gan sxva vebiT; upiratesoba. p.-iT sargeblobs. ¥ privilegiuri. p. mdgomareoba. privilegirEbuli _ igivea, rac privilegiuri (ix. pri vi legia). prQzi [fr. prix] – jildo ra ime SejibrebaSi gamarjve bi saTvis. festivalis mTavari p. ¥ saprizo. s. adgili, s. fondi. prQzma [berZ. prisma] – 1. (maTem.) mravalwaxnaga sxeuli, rom lis ori erTmaneTis para le luri da toli waxna gi (fuZe) warmoadgens mraval ku Txedebs, xo lo da narCeni waxnagebi (gverdebi) – pa ra le logra mebs. 2. (fiz.) aseTi formis gam Wvirvale sxeuli, Cve uleb riv samwaxnaga, romelSic sxivebi gadatydeba da iS leba Semadgenel ferebad; iyeneben optikur xelsaw yoebSi. ¥ prizmuli. p. kristali, p. mina. pri prizmi, prizmatuli Scd. primAdona [it. primadonna] – operaSi da operetaSi mTa va ri partiebis Sem sr u lebeli momRerali qa li. prQmat-i [laT. primatus] – upi ratesi mniSvneloba, upi ra tesi mdgomareoba, pir velo ba. primQtiv-i [fr. primitif yvela ze adreuli] – yo velgvari pirveli dawyebiTi, ganu vi Tarebeli movlena imave xnis gvian moxdenili, uf ro metad ganviTarebul mov lenasTan SedarebiT. primitQvizm-i – 1. simarti ve, ubraloba risame Sesru lebaSi. 2. rTuli movlenis, sakiTxis gaubraloeba, metismetad gamartiveba. primitQuli [laT. primitivus Tavdapirveli, pir vel yo fi li] – 1. ganuviTarebeli, Ca morCenili. p. meurneoba, p. azrovneba. 2. ubralo, ararTuli, mar ti vi. p. teqnika. primitivuli Scd. prQnter-i [ingl. printer] – kom piuteris periferiuli mowyobiloba, romelic ga moiyeneba teqstebisa da ga pri -416- mo saxulebebis qaRaldze da sabeWdad. lazeruli p., melnis p. prQnc-i [germ. Prinz fr. prince < laT. princeps pirveli] – dasavleT evropaSi: samefo saxlis wevris tituli (qarT. sinon. ufliswuli). prQncesa [fr. princesse, germ. Prinzessin < laT.] – mefis qa liSvilis an princis meuRlis ti tuli. ¥ princesasi. prinsessa Scd. prQnci p-i [laT. principium sa wyisi, dasawyisi] – 1. rome li me Teoriis, moZ Rvrebis, mec nierebis ZiriTadi de bu leba. 2. moqmedebis,qcevis ZiriTa di wesi; rwmena, Tvalsazrisi. mtkice p.-ebiT xelmZRva ne lobs Tavis saqmianobaSi. 3. ZiriTadi Tavisebureba ri same mowyobilobaSi. avtomobilis moZraobis p. princQpul-i 1. princi pidan (mniSvn. 2.) gamomdinare,prin ci pze damyarebuli. p. kamaTi, p. kritika, p. sa kiTxi. 2. princi pis (mniSvn. 2) dam c veli, ganuxrelad Semsru lebeli. p. adamiani, p. politika. uprQnci po – 1. visac ara viTa ri princi pi ara aqvs. u. adamiani. 2. rac araviTar princi ps ar axlavs. u. msjeloba, u. gada wyve tileba. princi pialuri Scd. princQpat-i [laT. principatus] – Zvel romSi Zv. welTaRr. I s. meore naxevarSi Seq mni li sa xel mwifo wyo bi leba, romlis drosac Senar Cunebuli iyo zogi respub likuri dawe se bu le ba,magram xelisufleba faq tob ri vad ekuTvnoda erT pi rovnebas _ imperators. priorQtet-i [germ. Prioritat laT. prior pirveli] _ 1. pirveloba mecnierul aR moCenaSi, gamogonebaSi, ga mokvlevaSi da misT. 2. upiratesi mniSvneloba, upiratesoba. ¥ prioritetuli. dargis p., ganviTarebis p., p. mimarTulebani mecni erebaSi. pro... [laT. pro] – mniSvnelobiTiyo momxre, imoqmedo vinmes interesebidan gamomdinare. prOblema [berZ. problema] – 1. rTuli Teoriuli an -417praqtikuli sakiTxi, ro me lic saWiroebs axsnas, Ses wavlas, gamokvlevas, ga dawyvetas. sicocxlis warmoSobis p. dedamiwaze, samyaros war moSobis p., aRzrdis p.-ebi. 2. gadat. (saub.) ityvian Zne lad gadasawyvet, gansaxor ci e lebel rameze. ¥ problemuri. p. sakiTxi. ¥ saproblemo. s. sabWo, s. laboratoria. ¥ uproblemo – martivi sa kiTxi. u. sakiTxi. ixmareba agreTve proble ma turi. prObst-i [germ. Propst] – lu Teranuli eklesiis ufrosi pastori. prOgnoz-i [berZ. prognosis] – winaswari ganWvreta, wi nas warganWvreta movlenis, mo mavali ganviTarebisa da Sedegebisa arsebuli mec ni eruli monacemebis sa fuZvelze. amindis p. prognozQreba – risame prognozis SemuSaveba, Sed gena. mecnierebis ganviTarebis p. prOgrama [berZ. programma pro gan cxadeba] – 1. momavali muSaobis, moRvaweobis Si na arsi da gegema. samoqmedo p., soflis me urneobis ganviTarebis p. 2. politikuri partiis, or ganizaciis an calke piris moRvaweobis Sinaarsisa da miznebis gadmocema. konstituciur - monarqiu li par tiis p. 3. saswavlo sagnis Sinaarsis mokle gadmocema. qarTuli literaturis p. me-12 klasisaTvis. 4. Teatraluri, sacirko war mod ge nis, radio _ da te le gada cemaTa Si na ar si; fur ce li, ro mel zec Ca moT v li lia Sesas ru lebeli nom re bi, Sem s ru lebelTa gva re bi da sxv. koncertis p., Teatraluri p., telegadacemaTa p. 5. moqmedebis gegma-davale ba, romelic unda Seasrulos manqanam, danadgarma. eleqtronuli gamomTvle li manqanis p. ¥ saprogramo (mniSvn. 1, 2, 3-saT vis). s. dokumenti, s. gan cxa de ba. ¥ programuli (mniSvn. 5-saT vis). p. marTva. pro -418- daprogrAmeba – programis (mniSvn. 5-saTvis) Sedgena man qanisaTvis. ucxo enis Seswavlis d., kuburi gantolebis d. progrAmist-i – daprogrami rebis (ix. programa) speci alisti. prOgres-i [laT. progressus] – winsvla, aRmavloba (sapi risp. regresi). mecnierebis p., teqnikuri p. progrEsuli – progresis xe lis Semwyobi, mowinave. p. moRvawe, kacobriobis p. nawili. progresiuli Scd. progrEsia [laT. progressio win svla] – (maTem.) garkveuli we siT cvalebad ricxvTa mwkrivi. ariTmetikuli p., geomet ri uli p. progresQuli – rac Tan da Ta nobiT izrdeba, Zlier de ba. Sromis p. anazRaureba. progresuli sxvaa (ix. progresi). prodiUser-i [ingl. Producer] – kinofirmis patroni, kino kom paniis meTauri, romelic axorcielebs finansur kon trols da zogjer filmis gadamRebic aris. produseri Scd. prOduqt-i [laT. productus Seq mnili] – 1. sagani,nivTiereba, romelic miRebulia ada mi anis Sromis Sedegad. rZis p.-ebi (yveli,karaqi da sxv.), navTobis gamoxdis p.ebi (navTi,benzini, dizelis sawvavi da sxv.). 2. mr. produqtebi – sursaTsanovage. produqtQuli [< laT. pro ductus] – mwarmoebluri, na yofieri. p. Sroma, p. miwaTmoq me de ba. produqciuli Scd. prodUqcia [laT. productio] – 1. warmoebis produqtebis erToblioba an nawarmoebis calkeuli produqti. maRalxarisxovani p., mza p. 2. gadat. gonebrivi Sromis nayofi. samecniero p., beWdviTi p. prOeqt-i [laT. projectus win gamoweuli] – 1. risame asa gebad, dasamzadeblad an rekonstruqciisaTvis da sa muSavebeli gegma. Teatris p., xidis p., Tbi li sis centris re konst ruq ciis p. 2. raime dokumentis, aqtis, -419- pro dad genilebis winaswari, p.-is centri. sa varaudo teqsti. 3. (ist.) romaelebis mier dap dadgenilebis p., xelSek yrobili teritoria. rulebis p. ¥ provinciuli. 3. gegma, ganzraxva. patara p. qalaqi, p. Te at ri. eqskursiaze wasvlis p. provincialuri Scd. ¥ saproeqto (mniSvn. 1-saT provinciAlizm-i [< laT. vis). provincialis provinciuli] – s. davaleba, s. instituti, 1. (moZv.) igivea, rac dialeq s. simZlavre. tiz mi. proeqtQreba – risame pro 2. Tvalsazrisis, interese bis eqtis (mniSvn. 1) Sedgena. SezRuduloba; Camor Ce ni avtosawarmos p. lo ba. proEqcia [laT. projectio win, provokAtor-i [laT. provoca Sors gaweva] – 1. (maTem.) siv tos gamomwvevi] – 1. faruli rciTi figurebis gamosaxva agenti, romelic Separulia brtyel zedapirze. (qarT. raime organizaciaSi provo si non. gegmili). kaciis mosawyobad. 2. (spec.) gamosaxulebis ga 2. piri, romelic Ralatis da cema ekranze. mizniT iwvevs akrZalul ¥ saproeqcio (mniSv. 2-isaT moq medebas; wamqezebeli. vis). ¥ provokatoruli. s. aparati. p. saqmianoba. provQzor-i [germ. Provisor < pravakatori, pravakatoru laT. provisor] – afTiaqis mu li, pravokatoruli Scd. Saki, umaRlesi ganaTlebis provokAcia [laT. provocatio mqone farmacevti. gamowveva] – gamcemluri provQncia [laT. provincia] saq cieli, visime (calke pi – 1. (moZv.) dedaqalaqs an ris, pirTa jgufis, or ga ni msxvil kulturul centrs zaciis) waqezeba iseTi moq daSorebuli ad gili, kuTxe, mebebisTvis, rasac mohyveba periferia. mZi me (zogjer damRupveli) 2. administraciul-terito Sedegi. ri uli erTeuli zog sa samxedro p., p.-ze wamoe go. xel mwifoSi; olqi. ¥ provokaciuli. pro -420- p. mowodeba. pravokacia, provakaciuli, pravakaciuli Scd. prOza [laT. prosa] – TxrobiTi, gauleqsavi literatura (romanebi, moTxrobebi), poe ziisgan gansxvavebiT (sinon. beletristika). ¥ prozauli. p. nawarmoebebi. prozaQkos-i – mwerali, ro melic prozaul na warmo e bebs wers (sinon. be let risti). prozElit-i [berZ. prosēlytos] – 1. visac axlad aqvs mi Re buli romelime sarwmu noeba. 2. risame axali da Tavdade bu li damcveli. prozEqtura [laT. prōsectus gak veTa] – samkurnalo da we sebulebis paTologiurana tomiur ganyofileba, sa dac gvamebs kveTen; ¥ saprozeqturo. prOTez-i [< berZ. prothesis mi mateba, mierTeba] – sxeulis xelovnuri nawili (xeli, fe xi, kbilebi ...), romelic gakeTbeuli aqvT dakarguli saTanado bunebrivi sxe u lis nawilad. protezi Scd. proklamAcia [laT. procla matio mowodeba] – saagita cio furceli, mowodeba politikuri xasiaTisa (Cve ulebriv aralegaluri). prokOnsul-i [laT. pro-consul] – Zvel romSi: provinciis mmarTveli. prokurAtori [laT. procu rator] – Zvel romSi: moxe le, romelic ganagebda um Tav resad gadasaxadebis akre fas saxelmwiofo xazi na saTvis. ¥ p. pilate (biblia, axali aRTqma). prokurAtura – saxelmwifo organo, romelic zedamxed velobs kanonebis Sesru le bas. prokUror-i [fr. procureur laT. procuro vzrunav] – 1. Tanamdebobis piri,rome lic zedamxedvelobs kanonebis zust Sesrulebas. generaluri p. 2. saxelmwifo bralmdebeli sasamarTlo procesze. ¥ saprokuroro. s. zedamxedveloba. prolEtar-i [laT. proletarus] – 1. daqiravebuli muSa, ro mel sac warmoebis sa Su a lebani ar gaaCnia. 2. Zvel romSi: moqalaqe, Ra takTa wodebis war mo mad ge -421ne li. proletarQat-i proletar pro prOpan-i – organuli naerTi, miiReba navTobisgan, butan Ta klasi. Tan erTad iyeneben saTbo bad da Sigawvis Zravebis prOlog-i [berZ. prologos] – sawvavad. li teraturuli nawar mo e bis Sesavali nawili (ix. propEler-i [ingl. propeller] ag reTve epilogi). – ramdenime frTis mqone `vefxistyaosnis~ p. mowyobiloba, romelic prolongAcia [fr. prolongation brun visas warmoqmnis wevis < laT. prolomgare gagrZele Zalas (qarT. sinon. sahaero ba] – raime moqmedebis vadis xraxni). TviTmfrinavis p. gag rZeleba. ¥ propeleriani. promEdol-i – tkivilgama p. ventilatori, p. tumbo. yuCebeli samkurnalo pre prOpolis-i [berZ. propolis < parati, narkotiki. pro win da polis qalaqi] – promOcia [laT. promotio win dindgeli, skis webo. waweva] – samecniero xaris propOrcia [laT. proportio] – xis miniWeba. 1. garkveuli Tanafardoba promulgAcia [laT. promul risame nawilebs Soris. gatio] – (samarT.) raime sa p. Senobis nawilebs So xel mwifoebrivi aqtis ga ris. moqveyneba. 2. (maTem.) ori Sefardebis propAganda [laT. propaganda toloba. rac unda gavrceldes, gav propOrciuli1 – 1. erT r celebuli] – raime Sexe maneT Tan swored Sefar de dulebis, ideis, moZRvrebis, buli na wilebis mqone. codnis gavrceleba maseb p. agebuleba. Si saTanado axsna-ganmar 2. maTematikaSi: iseTi, rome tebiT. lic sxva sididis ramden ¥ propagandisti. jerme gazrdiT an Semci p. muSaoba. rebiT TviTonac icvleba propagAndist-i – piri, imdenjerve. ro melic risame propa gan p. sidideebi. das eweva. ukuproporciuli: uku pro pro -422- porciuli sidideebi, ro melTagan erTis gadideba iw vevs meoris imdenjerve Semcirebas da piriqiT. proporcionaluri Scd. proporcQuli2 warmomadgen loba – arCevnebis sistema, rom lis drosac xmis micema xdeba partiis kandidatebis siis mixedviT, amasTan yo ve li sia iRebs adgilebis ra odenobas miRebul xma Ta proporciulad (sapi risp. maJoritaruli warmo madgenloba). prOJeqt-i [project < laT. pro jectus win gasrolili] _ ga nuxorcielebeli proeqti, gan zaxva, romelsac realu ri sa fuZveli ar gaaCnia. proJEqtor-i [fr. projectous < laT. projectus] – mZlavri (sarkeebiani) gasanaTebeli xelsawyo. proJektori, praJeqtori, praJektori Scd. prorEqtor-i [laT. pro ma gier da rector mmarTveli, xel mZRvaneli] – reqtoris mo adgile. universitetis p. samecni e ro nawilSi. prorektori Scd. prorogAcia [laT. prorogatio gangrZoba, gaxangrZliveba] – saxelmwifos meTauris (monarqis an respublikis prezidentis) ufleba – ga dados parlamentis sesia (sxdo ma). prOspeqt-i1 [laT. prospectus xedi, mimoxilva] – 1. qalaqis didi, Cveulebriv farTo da swori quCa. daviT aRmaSeneblis p., rusTavelis p. (TbilisSi). prospekti Scd. prospEqt-i2 [laT. prospectus xedi, mimoxilva] – 1. raime gamocemis dawvrilebiTi geg ma, mokle Sinaarsi. (sa mecniero naSromis, sa xel mZRvanelos da sxv.). ganmartebiTi leqsikonis p., etimologiuri leqsikonis p., frazeologiuri leq si konis p. 2. sareklamo xasiaTis sac no baro gamocema, romelSic mocemulia saqonlis aRwe ra-SeZenis pirobebi. mogzaurobaTa biuros p. prospekti Scd. prostAta [berZ. prostatēs win mdgomi] – (anat.) winamdebare jirkvali. prostAtit-i – prostatis an Teba. prostitUcia [laT. prosti tutio Sercxvena, wabilwva] – -423qalebis mier sakuTari sxe uliT vaWroba; meZaveoba. prostrAcia [laT. prostratio] – daZabuneba, uxalisoba, ga remosadmi interesis dakar gva, rac gamowveulia (Se degia) sruli fizikuri da nerviul-fsiqikuri Zalebis dakargviT avadmyofobis Sem deg. prOsfora – hostia _ patara kveri, sefiskveri. prOteJe [fr. protege] vinc visame proteqciiT sar geblobs. prOtest-i [germ. Protest < laT. protestor vemowmebi] – 1. raime movlenisadmi ukma yofilebis energiuli ga moxatva. p.-is gancxadeba. 2. oficialuri gancxadeba ra ime gadawyvetilebis, dad genilebis winaaRmdeg. prokuroris p. ¥ saprotesto. s. demonstracia, s. nota. protEstant-i – protestan tizmis mimdevari. protestAntizm-i – qristia nuli sar wmunoebis erT-er Ti ZiriTadi mimarTuleba (marTlmadideblursa da ka TolicizmTan erTad); warmoiSva me-16 s.-Si re pro for ma ciis dros, rogorc protes ti kaTolicizmis wina aR mdeg. ¥ protestantuli. p. eklesia. proteqtOrat-i [ingl. pro tectorate < laT. protector mfar veli] – saxelmwifoTa damo kidebulebis erT-er Ti Tanamedrove for ma, ro melic Zlier saxel m wi fos saSualebas aZ levs da i mor Cilos susti. protEqcia [laT. protectio] – gavleniani piris mier vin mesTvis ukanonod aR moCenili daxmareba, mfar veloba. p. gauwia. proto... [berZ. protos pir veli] – mniSvnelobiT – pirveldawyebiTi, pirveli, ufrosi saeklesio wode beb Si. prototi pi, protoena, proto kultura, pro to re nesansi. protOkol-i [berZ. protokoll; pirveli furceli (ro mel sac awebebdnen gragnils da, romelzedac aRniSnuli iyo TariRi da gadamweris saxeli)]: di plomatiuri protokoli _ im wesebis erToblioba, pro -424- rom le bic unda daic van mTav robebma da maTma di p lomatiurma warmomadgen leb ma sa erTaSoriso urTi er TobebSi. ¥ saprotokolo. s. ganyofileba (sagareo saqmeTa saministroSi). saoqmo Scd. prOtoni [berZ. prôtos pirveli] – (fiz.) nivTierebis dade bi Tad damuxtuli elemen taruli nawilaki, ro melic Se dis atomgulis Semadgen lobaSi. protOplazma [berZ. prôtos pir veli da plasma gamonaZer wi, warmoqmnili] – (biol.) _ cxoveluri da mcenareuli uj redebis nivTiereba, rome lic warmoadgens maTSi mim di nare sasicocxlo proce sebis safuZvels. protOti p-i [berZ. prôtos pir veli da typos niSani, kvali] – 1. namdvili pirovneba, rom lis mixedviT avtorma Seq mna literaturuli saxe, ro melic gamoiyena nimuSad sxva avtorma. daviT kldiaSvilis mo Tx robebis gmirTa p.-ebi. 2. risame pirveladi nimuSi, pirveli saxe, dedani. proqtolOgia [berZ. proktos yiTa nawlavi da logos moZ Rvreba] – klinikuri medi cinis nawili, romelic Se iswavlis msxvili nawlavis (da masTan erTad swori nawlavis) daavadebebs. prOfan-i [laT. profanus] – ra ime dargSi ucodinari, uvi ci. profanAcia [laT. profanatio] – upatiuri, Seuracxmyofeli damokidebuleba sa yovel Taod aRiarebuli movlenis (mag.: ideis, moZRvrebis, xe lov nebis Zeglis da sxv.) mimarT; misi damaxinjeba, Seb Ralva. profEsia [laT. professio] – adamianis ZiriTadi saqmi a no ba, specialoba. eqimis p., inJinris p., p-is arCeva. ¥ profesiuli. p. interesebi, p. da xe lov neba. profesiuli kavSiri (mok led: profkavSiri) – na war moebis ra ime dar gis, pro fesiis mu Sak Ta ga er Ti aneba. profesionaluri Scd. profesiOnal-i adamiani, ro mel mac raime saq mi a no ba ga ixada Tavis pro fe si ad (gan sxvavebiT moy va ru li sa gan). -425- pro p. inJineri, p. mZRoli. prOforma [laT. pro forma profEsor-i [fr. professeur for misaTvis] – risame Ses mas wavlebeli] – samecniero ruleba formalurad, mo wo debuleba, romelsac ani saCveneblad. We ben umaRlesi saswavleb procEdura [fr. procedure] – 1. lebis yvelaze ufro kva risame Sesasruleblad, ga lificiur maswavleblebs saformeblad saWiro moq (agreTve samecniero-kvle medeba, RonisZiebaTa mi Re viT dawesebulebaTa mecnier buli Tanmimdevroba. Ta namSromlebs, romlebic xmis micemis p., xelSek ru xelmZRvaneloben samecni lebis xelmoweris p. e ro-kvleviT muSaobas); am 2. eqimis mier daniSnuli mkur nalobis, sxeulis mov wo debis mqone piri. lis, gakaJebis calkeuli prOfil-i [fr. profil] – 1. saxis procesi (abazana, masaJi, an sagnis gamoxatuleba, Se kom p resebi da sxv.). sa xedaoba gverdidan. wylis p.-ebi. 2. teqnikaSi, mrewvelobaSi: ¥ proceduruli (mniSvn. ri same vertikaluri Wri 1-isaT vis) da saproceduro li. (mniSv. 1, 2-isaTvis). gzis p., xidis p. 3. profesiis, specialobis, p-(s.) sakiTxi, p. (s.) we sebi. me urneobis ZiriTad dama s. kabineti. xasiaTebel niSanTa er Tob lioba; saqmianobis mi mar prOcent-i [laT. pro centum asis magivrad] – 1. raime Tuleba, xasiaTi. sididis an raodenobis mea profilAqtika [berZ. prophy sedi nawili (aRiniSneba % laktikos dacviTi] – risa me niSniT). Tavidan acilebis Ro nis 2. raodenoba, romelic gani ZiebaTa erToblioba (me zomeba raime erTeulis me di cinaSi, teqnikaSi da sxv. asedi nawiliT. dargebSi). 3. Semosavali,rodesac iReben wiTelas p., danaSauloba fuls yovel as erTeulze Ta p. (qarT. sinon. sargebeli). ¥ profilaqtikuri. Semnaxveli banki iZleva p. acra, p. remonti. pro -426- anabarze or p.-s wliurad. ¥ procentuli (mniSvn. 1, 2-isaTvis). p. Sefardeba, madanSi rki nis p. Semadgenloba. ¥ uprocento (mniSvn. 3-isaT vis). u. sesxi. prOces-i [laT. processus svla, mimdinareoba] – 1. risame movlenaTa Tanmimdevruli mo nacvleoba, risime gan viTarebis gza. saswavlo-aRmzrdelobiTi p., teqnologiuri p. 2. daavadebis aqtiuri mim di nareoba. 3. sasamarTlo saqmis garCe va; kanoniT dadgenili we si sasamarTlo saqmis gar Cevisa. ¥ procesualuri da sapro ceso (mniSvn. 2-isaTvis). p. (s.) kodeqsi, p. (s.) vada. procEsia [laT. processio moZ ra oba win] – mraval ricxo vani xalxis svla risame aRsaniSnavad (sazeimo, sam g loviaro). sadResaswaulo p., samglo vi aro p. procEsor-i [ingl. processor] – egm-is centraluri mo wyobiloba, romelic uz runvelyofs TviT ga moT vliT operaciebs, marTavs srul gamoTvliT process. pubertAcia [gviand. laT. pubertatio] sqesobrivi mom wi febis periodi. publikAcia [germ. Publication < laT. publicatio] – calkeul nawarmoebTa, naSromTa ga moq veyneba, beWdva. publQcist-i – mwerali, ro melic publicistikas mis devs. ¥ publicisturi. p. moRvaweoba. publicQstika [germ. Publi zistik < laT. publicus sa zo gadoebrivi] – sazo ga do eb riv-politikuri xa si aTis li teratura Ta namedrove aq tu alur sa ki Txeb ze. ¥ publicisturi da (um jo besia) publicistikuri. p. Janni, p. werili. pUdel-i [germ. Pudel] – oTaxis ZaRlis jiSi. pUding-i [ingl. pudding] – ku linaruli nawarmi; akeTeben burRulis, fqvilis, xaWos an sxva masalisgan – Saqris, kvercxis, rZis da misT. damatebiT. pUeblo [esp. Pueblo] – aSS-is samxreT-dasavleTiT mcxov reb miwaTmoqmed indi el Ta -427tomebis saerTo sa xelwo deba. pulverizAtor-i [laT. pulvis (pulveris) mtveri, fxvnili] – mo wyobiloba siTxis an fxvnilis gasafrqvevad ha e ris nakadiT. pUls-i [laT. pulsus biZgi] – 1. arteriebis kedlebis ritmuli feTqva, rac ga mowveulia gulis moq medebiT; Cveulebriv isin jeba majaze (qarT. sinon. ma jiscema). p. gausinjes. 2. (gadat.) moZraobis, cxovre bis raime tempi. pUlt-i [germ. Pult] – 1. maRal fexze gamarTuli daxrili CarCo an ficari notebis dasadebad. diriJoris (an: sadiriJoro) p. 2. magida, stendi da sxv., ro mel zec ganlagebulia xel sawyoebi risame muSaobis avtomaturi marTvisaTvis. eleqtrosadgurebis p., sa dispeCero p., marTvis p. pUma [esp. Puma < peruel indi elTa enidan] – mtacebeli cxoveli katebis ojaxisa. pUnqt-i [laT. punctum werti li] – 1. raimesaTvis gan kuTvnili, raimeTi mniS vne pur lovani adgili. strategiuli p. 2. adgili, sadgomi, romelic mowyobilia, gankuTvnilia raime saqmianobisaTvis. saTvalTvalo p., Sesakrebi p., samedicino p. dasaxlebuli punqti – qa laqi, sofeli, daba da misT. 3. oficialuri dokumentis an raime teqstis patara nawili, romelic nomriT an asoTi aris gamoyofili. mesame Tavis me-5 punqti. punqtuAluri [fr. punctuel] – zedmiwevniT zusti, aku ratuli. p. adamiani. punktualuri Scd. punqtuAcia [germ. Punktuatia < laT. punctum wertili] – (gramat.) sasveni niSnebis dasmis sistema, wesi. p.-is wesebi, moswavlem p.-is kargi codna gamoamJRavna. punktuacia Scd. pUnS-i [ingl. punch < ind.] – magari sasmeli – romi, ro melSic urevia wyali, Sa qari, Cai da sxv. pUrizm-i [fr. purism < laT. purus wminda] – 1. miswrafeba zne obrivi siwmindis dac visadmi (zogjer moC ve nebiTi). pur -428- 2. brZola enaSi ucxour si sakuTrebuli po lici uri tyvaTa Warbad Semotanis jari samZebro saq mi a no bi winaaRmdeg. saT vis. purQtan-i [ingl. puritan < JAnr-i [fr. genre] – xelovnebis laT. purus wminda] – adamiani, dargis nawarmoebTa sa romelic mkacrad (xSirad xe oba, romlisTvisac da moC venebiT) icavs zneobas. maxasiaTebelia esa Tu is siuJeturi da stilistikuri pUtC-i [germ. PPutsch] – saxel niSan-Tvisebebi. mwifo gadatrialeba. lirikuli J., saTav ga da savlo J. ¥ Janruli da Janrobrivi. J J. nairsaxeobani. JAkan-i, iAkan-i [rus. жакан, JArgon-i [fr. jargon] – Tavi seburi sityvebi (xSirad якан litv. sakuT. sax. jakan] xe lovnuri), rom leb sac _ msxvili tyvia daTvze sa xma roben raime pro fe si is, nadirod. jgu fis, wris war mo mad gen JAko [fr. jacquot] – patara lebi. nacrisferi TuTiyuSi, ro mowafeTa J., mezRvaurTa me lic afrikaSia gav rce J., qurdebis J., mZRolebis le buli. J. JAluz-i [fr. jalousie] – daraba ¥ Jargonuri. an Stori, romelic Sedgeba J. sityvebi, J. gamoTqma. erTmaneTis paralelurad JAsmin-i [fr. jasmin] – de ko ra gan lagebuli fir fitebi sa tiuli buCqi; aqvs yviTeli gan; avtomobilis radi ato da TeTri surnelovani yva ris safari. vi li. JAndarm-i [fr. gendarme] – piri, JelAtin-i [fr. gelatine] – gam romelic JandarmeriaSi Wirvale webovani nivTi e re msa xurobs. ba, romlis xsnaric gaci ve J.-Ta korpusi. bisas iqceva la bad (sqel JandarmEria [fr. gendarme fafisebur ma sad); iyene ben rie] – zog qveyanaSi: samxed teq nikaSi, medi cinaSi, ku li ro wyobis policia; gan nariaSi. -429- JEle [fr. gelee] – tkbili la Jur vretiani detali sawvavis dozirebisaTvis. biseburi saWmeli, romelic mzaddeba xilis wveniT, JQraf-i [fr. giraffe arab.] – mcox neli xalebiani cxove rZiT da misT. li, romelsac aqvs Zalian Jelesi. grZeli kiseri da grZeli Jelis Scd. fexebi; gavrcelebulia af JEnSen-i [Cin.] – balaxovani rikaSi. mcenare: izrdeba Soreul aRmosavleTSi; iyeneben me JQro [fr. giro] – (finans.) war wera Tamasuqze, Cekze da dicinaSi. misT. sxva pirisaTvis misi JEst-i [fr. geste] – xelis gamom gadacemis Sesaxeb. xatvelobiTi moZraoba (Cve JQuri [fr. jury] – specialistTa ulebriv, metyvelebisas). J.-ebiT laparaki. jgufi, romelic aniWebs premiebs raime konkursze, JEton-i [fr. jeton] – 1. li Sejibrebebze, gamofenebze. Tonis patara niSani (an me musikaluri konkursis J., dali erTgvari), romelsac J.-is gadawyvetileba, J.-is aZleven risame saxsovrad Semadgenloba. an raime SejibrebaSi ga Jiurim, Jiuris, JiuriSi. marjvebisaTvis. Jiurma, Jiurs, JiurSi Scd. saiubileo J., brinjaos J. da 2. liTonis patara mrgvali JOkei [ingl. jockey] – mxe ri, romelic doRSi mona wi firfita, monetis Semcvle leobs. li (mag., avtomatebiT sar geb lobisaTvis). JonglQor-i [fr. jongleur] – ¥ saJetono. cirkis msaxiobi, romelic s. sistema (metropo li ten marjved isvris haerSi da Si). iWers ramdenime sagans JvAka-gAls-i [hol.] – Ruzis (bur Tebs, TefSebs, gurzebs jaWvis bolo rgoli, rom da sxv.). liTac jaWvi saimedod ¥ Jonglioruli da saJon g aris mimagrebuli gemis lioro. korpusTan. J. (s.) nomeri. JiklQor-i [fr. gicleur] – avto JurnAlist-i – literaturu mobilis karburatoris nax li muSaki, romelic Jurna Jur -430- listikas misdevs. daWrili xorcisa da bos t J. eTika. neulisgan gakeTebuli ker ¥ Jurnalisturi. Zi. J. moRvaweoba. rAdar-i [ingl. radar < Radio JurnalQstika – literatu Detecting and Ranging ra di o rul-publicisturi moR Ti aR moCena da man Zi lis vaweoba Jurnal-gazeTebSi, gansaz Rv ra] – Se mok le bu ra diosa da televiziaSi. li sa xel wo deba mo wyo bi lobi sa ra dio tal Re bis sa Sua lebiT raime obi eq tis aRmo sa Cenad da ad gil m de r bareobis gan sa saz R v re lad. ra – egvi ptur miTologiaSi: radiAluri – radiusis saxiT, radiusis mimarTulebiT mzis RmerTi – samyaros, gan l a g ebuli (qarT. sinon. adamianebisa da RmerTebis sxivuri, sxivisebri). Sem qmneli. r. quCebi, qalaqis r. da rAbin-i [Zv. ebr. rabbi Cemo geg mareba. mas wavlebelo] – ebraelTa kultis msaxuri, moZRvari radiAtor-i [laT. radio ga mos xiveba] – 1. Sigawvis Zra (ieso qristes eZaxdnen Ta vas gasacivebeli mo wyo bi visi mociqulebi). loba. rAgbi [ing. rugby] – sportuli avtomobilis r. gunduri TamaSi, romelSic 2. centraluri gaTbobis ga moTamaSeebi cdilovben Se saxurebeli xelsawyo. agdon didi ovaluri burTi wylis r., orTqliT gaT mowinaaRmdegis karSi. bobis r. mOragbe – ragbis moTamaSe. radiAcia [laT. radiatio] – 1. ¥ moragbisa. (fiz.) raime sxeulis ra di moragbesi Scd., 1989 w-mde oaqtiuri (ix.) ga mos xiveba. ix mareboda regbi, rac amJa 2. risame gavrceleba cen t mad Scd. ridan radiusebis mi mar Tu rAgbist-i igivea, rac moragbe lebiT, sxviseburad. (ix. ragbi). ¥ radiaciuli. rAgu [fr. ragoût] – wvrilad r. Tbogadacema. -431- radQkal-i1 [laT. radicalis Zi rad a.S. gadacemis miz niT. 2. mauwyeblobis gadasacemi re uli] – 1. radikalizmis mimRebi mowyobiloba. mom xre, radikaluri parti 3. radiomauwyebloba – ma sob is momxre. rivi informaciis erT-erTi memarcxene r-ebi. saSualeba – sainformacio, 2. ukiduresi, gadamwyveti musikaluri programebis, moqmedebis, Sexedulebebis Teatraluri warmodgenebis mom xre. da a.S. bgeriTi gadacema. Tanmimdevruli r. aseTi xerxiT am saxis ga radQkali2 [laT. radicalis Zire dacemebis samsaxuri. uli] – (maTem.) fesvis amo r-Ti miReba, r-Si Sesru Re bis niSani (√¬), agreTve le ba. TviTon fesvis amoRebis radio1... – rigi sityvebis Se degi. pirveli Semadgeneli na wi radikAlizm-i Zireuli, ga li, romelic aRniSnavs ra damWreli zomebis miReba diosTan kavSirs (mniSv. 1.); Te oriuli da praqtikuli radiosTan dakavSirebuli. sa kiTxebis gadawyvetisas. radioabonenti, radioapa radikAlur-i [< laT. radica rati, radioinJineri. lis ZiriTadi] – (wign.) ga radio2... – pirveli Semadge damwyveti, gadamWreli, uki neli nawili rTuli sity duresi. vebisa, romelic uCvenebs am r. cvlilebebi, r. zomebis sityvebis damokidebulebas miReba. radiosTan, radio aqtiur o radikUlit-i [laT. radicula bas Tan, radiaciasTan. patara Ziri, patara fesvi] – radioizotopebi, radio (med.) zurgis tvinis nervTa ele mentebi. fesvebis anTeba. radioaqtiUroba – zogi rAdio [< laT. radiare vasxi qimiuri elementis atom veb, gamovasxiveb] – 1. eleq gulis daSla, rasac Tan tromagnituri tal Rebis ga sdevs elemtaruli nawi dacema da miReba, romlebic la kebis (eleqtronebis da sivrceSia gavrcelebuli, sxv.) gamosxiveba. Sor manZilze signalebis, xelovnuri r., bunebrivi bge rebis, ga mosxivebis da rad -432- r., uranis r. ¥ radioaqtiuri. r. nivTierebani, r. daSla, r. gamosxiveba. radiobiolOgia – mecni e reba mcenareul da cxo ve lur organizmebze da sa erTod, biosferoze ma i onizebel gamosxivebaTa moqmedebis Sesaxeb. radiOgrama – Setyobineba, ro melic radioTi gadai cema. radiokOmpas-i – radiomim Re bi mowyobiloba, rome lic saSualebas iZleva gan vsazRvroT miRebuli eleqtromagnituri talRe bis mimarTuleba (ix. radi o pelengi). radiolOgia [< laT. radium da berZ. logos moZRvreba] – medicinis dargi, romelic Seiswavlis maionizebul ga mosxivebaTa gamoyenebas sxvadasxva daavadebebis di agnostikisa da mkurna lobis mizniT, agreTve maT bi ologiur moqmedebas. radiolokAtor-i [laT. radiare da locus adgili] – sxvanairad radari – da nadgari obieqtebis ad gil mde bareobis aRmoCenisa da gan sazRvrisaTvis. radiolokAcia [< laT. ra diare da locatio ganlageba] – radiotalRebis saSu a le biT obieqtebis aRmoCena da maTi adgilmdebareobis gansazRvra. radiomEtria – 1. fizikis na wili, romelic Seiswavlis sxivuri energiis gazomvis wesebs. 2. sasargeblo wiaRiseulis daz vervis meTodi, ro me lic dafuZnebulia radi o aqtiurobis gazomvaze; iye neben radioaqtiuri madnisa da wylis dazvervis dros. radiopEleng-i radios meSve obiT gemis an TviTmfrinavis kursis gan saz Rvra, ro melic orientirebulia radi osadguris ga mos xi vebul signalze. (ix. ra di opelengatori). radiopelegAtor-i xelsa wyo, romelic gamoiyeneba eleq tromagnituri tal Re bis meSveobiT, gadam cemi ra dio sadguris ad gil m de ba reobis gan saz R v risaTvis. radioproJEqtor-i 1. ra diosadguri mimarTuli gadacemisaTvis, romelic mowyobilia proJeqtoris xerxiT; gadamcemis mier ga mosxivebuli eleqtro mag -433nituri talRebi airekleba specialur refleqtoris ze dapiridan imis msgavsad, rogorc sinaTlis sxivebi aireklebian proJeqtoris Cazneqili sarkidan. 2. radiolokaciuri sadguris SeerTeba sinaTlis pro Jeq torTan, rac saSualebas iZleva swrafad iqnas mowi naaRmdegis TviT mfrinavis aRmoCena da ucabedad misi ga naTeba. radioreflEqtor-i (ix. ra dio proJeqtori). radiosAdgur-i 1. mZlavri ra diogadamcemi danadgari farTo gadacemisaTvis. 2. kompleqsuri aparatura, ro melic Sedgeba radioga damcemisa da mimRebisagan ra diomauwyeblobis gan sa xorcieleblad. radiostUdia – Sesabamisad mo wyobili sadguri, said a nac radiogadacemebi ewyo ba. radiotelEgrama _ igivea, rac radiograma. radiotelEgraf-i – umav Tulo telegrafi, romelic mor zes anba nis niS nebs ga dascems eleqt ro magnituri talRebis meSveobiT; pir ve lad gamoiyena rusma fi rad zikos ma a.s. popovma (1886); man ve gamoigona radi osig na le bis smeniT miRebis xerxi telefonis yurmilis meSve obiT (1899). radiotEqnika – 1. mecnie reba, romelic swavlobs maRali sixSiris eleq t romagnitur rxevebsa da radiotalRebs. 2. teqnikis dargi, ro me lic axor cielebs maT ga moyene bas kav Sir gab mulobisaTvis, radi o lokaciis T vis, te le viziisTvis, TviT m f ri na vis da sxv. ¥ radioteqnikuri. r. saSualebani. radiotexnika, radiotex ni kuri Scd. radiofikAcia da radio ficQreba – radiosadgu rebisa da ra dio da nad ga rebis qse lis gan viTa reba; radi oaparaturiT aR Wur va risame. qveynis r., soflis r., qar xnis r. radioqQmia – qimiis dargi, romelic Seiswavlis radi oaqtiuri izotopebisa da elementebis Tvisebebs, ma Ti gamoyofisa da koncen trirebis meTodebs. radQum-i [laT. radium sxivi] rad -434- – qimiuri elementi, radi o aqtiuri TvisebTa mqone li Toni. radQus-i [laT. radius mina TvalSi, sxivi] – 1. (maTem.) swo ri xazis monakveTi, ro melic aerTianebs wrexazis (an sferos zedapiris) ro me lime wertils centrTan; am monakveTebis sigrZe. 2. (anat.) winamxris erT-erTi Zvali, sxivuri Zvali. 3. (gadat.) risame gavrcelebis an moqmedebis are. aviaciis moqmedebis r. raQon-i [laT. rayon sxivi, ra di usi] – 1. raime niSnis mi xedviT gamoyofili adgi li. samrewvelo r., samiwaT moqmedo r. 2. mcire administraciul-te ri toriuli erTeuli, res publikis, mxaris, olqis an di di qalaqis Semadgenlo ba Si. goris r., Telavis r., r-is cen tri, q. Tbilisis vakis r. ¥ raionuli da saraiono (mniSv. 2-saTvis). wiTeli jvris r. (s.) komi teti, r. (s.) gazeTi, r. (s.) centri, r. (s.) kon feren cia. raQsSina [germ. Reischine] – didi saxazavi, SimSa, ro mel sac cal boloze mokle lar tya aqvs. raQxstag-i [germ. Reichstag] – germaniis parlamenti 1945 wlamde; Senoba, sadac sxdo mebs marTavda es par la menti. r.-is aReba. reixstagi Scd. rAka [laT. raca yuTi, Casas venebeli – kubo; kolofi, kidobani] – qristianul ek lesiaSi – saflavi, romel Sic inaxeba wminda nawilebi wmindanebisa. rAketa1 [germ. Rakete] – 1. re aqtiuli Zravas mqone saf reni aparati. kosmosuri r., sazenito r., meterologiuri r. 2. denTiT datenili hilzi, romelic haerSi gamoscems sxvadasxva feris sinaTles; iyeneben foirverkSi, sasig na lod da sxv. (qarT. sinon. SuSxuna). saraketo (mniSv. 1-isaT vis). ¥ s. jarebi., s. danadgari. rAketa2 [fr. raquette] – tariani ovaluri CarCo, romelzec badea gaWimuli burTis da sartymelad (CogburTis, bad min tonis TamaSisaTvis). -435magidis CogburTSi – patara mrgvali xis niCabi (qarT. sinon. Cogani). rAkurs-i [fr. raccourcis Semok leba,Sekveca] – 1. mxatvroba Si: fi gurebis, sagnebis ga mosaxva perspeqtivaSi, ma yureblebisagan da Sore buli nawilebis dapa tara ve biT. 2. foto- da kinogadaRebaSi: operatiuli xerxi – obi eq tebis gamosaxva mxed ve lobis sxvadasxva werti le bidan rogorc moZravi, ise uZravi kameriT. rAli [ing. rally] – erTgvari sportuli Sejibreba av to mobilebiT (avtorali) an motocikletebiT (mo to rali). mravadRiani saavtomo bi lo r. ¥ ralim, ralis, raliSi. ralma, rals, ralSi, ral li Scd. rAma - induri epoqis `ramao nas~ umTavresi gmiri, mefe; RmerTi viSnus avatara. ramAzan-i [arab. ramadân] – mu sulmanuri mTvaris kalen d ris mecxre Tve, romlis gan mavlobaSic morwmuneni inaxaven marxvas mzis amos v li dan Casvlamde; TviT es rap marxva. rAmpa [fr. rampe] – TeatrSi: grZeli, dabali barieri avan scenis gaswvriv, ro me lic faravs darbazis mxri dan scenis gasanaTebel mowyobilobas; TviT es ga sanaTebeli mowyo bilo ba. rAmSteqs-i [ingl. rumsteaks (mr.)] – Semwvari xorci (Zroxis barklis naWeri). rAng-i [fr. rang] – xarisxi, Tan rigi, wodebuleba. pirveli r.-is kapitani, di p lomatiuri r.-ebi. rAndevu [fr. randezvous] – (moZv.) paemani, Sexvedra. rAntie [fr. rentier rente ren ta] – piri, romelic cxov robs gasesxebuli ka pi ta lis sargebliT; fasiani qa Raldebis (aqciebis, ob li gaciebis) SemosavliT. rAnCo [esp. rancho] – 1. laTinur amrikaSi: kar-midamo, saxlkari. 2. aSS-is dasavleTSi: mesa qon leobis ferma. rApira [fr. rapiere] – saCxvle ti iaraRi; aqvs grZeli da moqnili oTx waxnagovani pi ri (amJamad xmaroben mxo lod saswavlo da sportul farikaobaSi). rar rarQtet-i -436- [germ. Raritat < laT. raritus] – Zalian iSviaTi nivTi (mag., samuzeumo eqs po nati, Zveli wigni). rAsa [fr.] – kacobriobis is to riulad Camoyalibebuli jgufi,romelsac axasiaTebs memkvidreobiT gadacemuli zogi araerTi niSan-Tviseba: kanisa da Tmis feri, saxis Ta viseburi nakvTebi da sxv. ¥ rasobrivi. r. niSnebi, r. gansxvaveba. rasiuli Scd. rAsizm-i – antimecnieruli, re aqciuli – burJuaziuli Te oria da politika, rom lis mixedviTac TiTqos ar se boben adamianTa `maRali~ da `dabali~, srulfasovani da arasrulfasovani ra se bi. ¥ rasistuli. faSizmis r. Teoria, r. ka nonebi. ratifikAcia [fr. ratification] da ratificQreba [germ. ratiofizienen] – saxelmwifo xe lisuflebis umaRlesi or ganos mier damtkiceba xel Sekrulebisa, romelic xel mowerilia misi war mo madgenlebis mier, rati fikacia xel Sekrulebas aZ levs iuridiul Zalas. rAtuSa [holand. ratusz] – ev ropis zog qveyanaSi: qala qis TviTmmarTvelobis Se no ba. ratuSisa. ratuSasi Scd. rAund-i [ingl. round] – 1. (sp.) kriv Si: drois monakveTi (Cve ulebriv 2-3 wuTi), rom lis ganmavlobaSic ibr Z vi an mokriveebi. 2. (gadat.) ase uwodeben mZime da xangrZlivi saerTaSoriso molaparakebebis calkeul etapebs. rafQnad-i [fr. raffinade] – gaw mendili natexi Saqari sxva dasxva formisa. rafinQreba < [fr. raffiner] – 1. (qim.) gawmenda mina re vebi sagan. navTobis r. 2. rafinadis dmzadeba Saqris fxvnilisgan. rafinirEbul-i 1. gawmendi li. r. zeTi. 2. gadat. (wign.) daxvewili, na tifi. rAfsod-i [berZ. rhapsôdos] – Zvel saberZneTSi: moxe ti ale momRerali, romelic agrovebda da asrulebda epi kur simRerebs. -437- rafsOdia [berZ. rhapsôdia] – 1. rea feri misawvdomia; dar w mu nebuloba adamianis gone instrumentuli nawarmoebi, bis usazRvro ZalaSi. romelic dawerilia xalxu 2. Semecnebis Teoriis mimar ri simRerebisa da cekvebis Tuleba,romelic WeSmariti Te maze. codnis erTaderT wyarod 2. Zvel saberZneTSi: epikuri gonebas miiCnevs. nawarmoebis nawyveti, ro mel sac rafsodi asruleb racionAluri [laT. rationa lis] – gonivruli, mizan Se wo da. nili. f. listis ungruli r. r. teqnologia, saxsrebis rapsodia Scd. r. gamoyeneba, r. kveba. rAqiti [berZ. rhachis xerxe racionAluri rQcxvebi ma li] – bavSvTa daava de – (maTem.) mTeli an wiladis ba, romlisTvisac damaxa (dadebiTi da uaryofiTi) si aTebelia Zvlebisa da ricxvebi, agreTve noli. nervuli sistemis ganvi Tarebis darRveva; ga mow rAja [sanskr. raja] _ indoeTSi: ve ulia organoebis mi ne Zvelad mefe; feodali, Ta ra luri marilebis cvlis va di. moSliT. re [it. re] – musikaluri gamis racQon-i [germ. Ratio] – sak meore bgera; am bgeris aR m ve bis ulufa, norma garkve niS vneli noti. uli vadisTvis. re... [laT. re...] – TavsarTi, dRe-Ramis r. romelic aRniSnavs: piruku, racionalizAcia < [laT. ra ukan; xelaxla, Tavidan. mag., tionalis gonivruli] – risame reinvestireba, reeqsporti, mo wyoba gonivrulad, mizan da a.S. Se wonilad; gaumjo beseba, rEa1 [berZ. Rea] – 1. berZnul srulyofa. miTologiaSi: uranosisa da warmoebis procesebis r., geas Svili, kronosis coli, miwaTmoqmedebis r. zevsis, demetres da zogi racionAlizm-i [laT. ratio sxva olimpoeli RmerTis nalis gonivruli] – 1. fi deda. losofiuri rwmena imisa, 2. (astr.) planeta saturnis rom SemecnebisTvis yve la Tanamagzavri. rea -438- gegmebis r. ganivrad damagrebuli Zeli, 2. risame gayidva, fulad qce va. ro melzedac abamen swor saqonlis r., fasiani qa ialqnebs da aRmarTaven Ral debis r. xolme signalebs. ¥ sarealizacio. reabilitAcia [laT. reabili s. vada., s. punqti. tatio] – da reabilitQreba reAlizm-i [laT. realis namd 1. usafuZvlod Selaxuli vi li] – literaturasa da Rirsebis,patiosani saxe lis, xelovnebaSi: mimarTuleba, CamorTmeul uflebaTa aR romelic miznad isaxavs si d gena. namdvilis marTal asaxvas. 2. (medic.) Sromisunarianobis ¥ realisturi. aRdgena mkurnalobis Se de r. nawarmoebi, r. stili, r. gad. mimarTuleba mxatvrobaSi. reAgent-i [laT. re – winaaRmdeg reAluri [laT. realis] – 1. nam da (agentis) moqmedi] – qimi dvilad arsebuli; WeSmari ur reaqciaSi moqmedi (mo ti, namdvili. nawile) nivTiereba. r. Zala. reagQreba [germ. reagieren < 2. rac sinamdviles Seefereba, laT. re winaaRmdeg da ago risi ganxorcielebac Se vmoqmedeb] – raime saxis saZ lebelia. ga moxmaureba, pasuxi STa r. gegma, r. amocana. beW dilebaze, gare zemoq me reanimAcia [laT. re – debaze; igivea, rac reaqcia kvlav, xelaxla da animo (mniSv. 1.) gavacocxleb] – 1. (me dic.) kritikaze r. sxva dasxva saSu a le bebiT reAlia [laT. realis namdvili, sicocxlis aR d ge na, dab ru WeSmariti] – namdvilad ar neba (mZime avad myo fis T vis). se buli nivTi; materialuri 2. (saub.) sareanimacio gan yo kulturis yoveli sagani. fileba (saavadmyofoSi). ¥ reanimaciuli da sare a ni realizAcia [< laT. realis macio. niv Tieri] – 1. risame gan r. (s.) ganyofileba. xorcieleba, cxovrebaSi ga rianimacia, sariaminacio ta reba. Scd. rEa2 [holand. ra] – (zRv.) anZebze -439- reg ¥ sareaqcio (mniSv. 2-isaT vis). nivTiereba, romelsac iye s. kolba. ne ben laboratoriebSi reaqcionuli Scd. sxvadasxva saxis samuSao e bisaTvis. mag., same dicino reaqciOner-i [fr. reactionaire] – politikuri reaqcis mom ana lizebisaTvis. xre, progresis mteri. reaqtQul-i – (fiz.) 1. rac ukuZalis moqmedebiT war rEbus-i [laT. rebus `nivTebiT~, `sagnebiT~, `nivTebis~, `sag mo iqmneba. nebis~ daxmarebiT~] – ga mo r. moZraoba. 2. rac aseT Zalas iyenebs. cana, romelSic saZiebo si r. Zrava, r. TviTmfrinavi. tyva an fraza mocemulia naxatebis, asoebisa da sxva reAqtor-i [fr. reacteur, ingl. niSnebis kombinaciiT. reactor] – aparati an da nad r.-is Sedgena, r.-is amox ga ri, romelic moqmedebs sna. sxvadasxva ti pis fizikurqi miuri reaqciebis safuZ regAlia [laT. regalis samefo] – 1. mefis xelisuflebis ma velze. atomuri r., qimuri r. niS nebeli sagani (gvirgvini, ski ptra, taxti da sxv.). reAqcia [fr. reaction] – 1. ra 2. Sua saukuneebSi: mefeebis, ime moqmdebis sapasuxo moZ msxvi li feodalebis mono raoba. poliuri ufleba garkveul 2. (qim.) ori an ramdeni me niv Semosavalze (mag., fulis Tierebis ur TierTqme deba, moW risas, maRaroebis damu rom lis Se degadac warmo Sa v ebisas da sxv.). iqmneba axali nivTiereba. 3. warCinebis niSani (ordeni 3. revoluciuri da erovnul da misT.). ganmaTavisuflebeli moZ ra obisa da sazogadoebrivi regAta [it. regata] – didi Se progresis daTrgunvis po jibreba niCbiani, ialqniani litika. an motoriani navebiT. ¥ reaqciuli (mniSv. 3-isaT regenerAcia [laT. regenera vis). tio aRdgena] – 1. (teq.) war r. politika, r. reJimi, r. moeb aSi ukve gamoyenebuli, gazeTi. na mu Sevari produqtebis reAqtiv-i [fr. reactif] – qimiuri reg -440- Tavdapirvel TvisebaTa aR d gena. namuSevari zeTis r. 2. (teq.) RumelSi Semavali gazisa da haeris gaTboba uk ve gamoyenebuli wvis produqtebiT. 3. (biol.) dakarguli an da zi anebuli nawilebis (or ga noebis, qsovilis, ujre debis) aRdgena organizmis mier. rEgent-i [laT. regens (regentis) mmarTveli] – 1. monarqiul qveynebSi: saxelmwifos dro ebiTi mmarTveli (mag., me fis mcirewlovanebis ga mo). 2. (saek.) mgalobeli gun dis lotbari (diriJori). regQon-i [laT. regionis qveya na, olqi, raioni] _ romelic moicavs qveynis ramde nime msxvil erTeuls an ramde nime qveyanas. amierkavkasiis r., samxreTaRmosavleT aziis r. ¥ regionuli da regiona luri. r. ekonomika, r. konferen cia. qarTulSi miiRo mniS v neloba qveynis calke ra i onebisa, kuTxeebisa; mag., ityvian: `saqarTvelos ama Tu im regionSio~. registrAtor-i – dawesebu lebis muSaki, romelic vi same, risame registracias axdens. registrAtura – dawesebu le bis ganyofileba, sadac registracia warmoebs. poliklinikis r. registrAcia [< laT. registrum sia] – siaSi, davTarSi Cawe ra, aRricxva. deputatebis r., qorwinebis r., miwisqvesa biZgebis r. regQstr-i [laT. registrum] – 1. risame sia, maCvenebeli, Ca sa weri davTari. 2. musikaluri sakravis an mom Rerlis xmis bgeriTi diapazonis ganakveTi. maRali r. reglAment-i [fr. reglament] – krebis, konferenciis, yri lo bis Catarebis wesi. r.-is dacva, r.-is darRve va. reglamentAcia [fr. reglamen tation] da reg lamentQreba _ risame zustad gansazRvra, dadgena; garkveuli wese bi sadmi daqvemdebareba, mo wesrigeba. rEglan-i [ingl. reglan] – pal tos an kabis iseTi fasoni, rodesac saxelo an mxari -441erTi naWriTaa gamoWrili. regOlit-i [ingl. regolit] – mtvrisebri masala, romli Tac dafarulia mTvaris ze dapiri. rEgres-i [laT. regressus] – (wign.) ganviTarebis Se fer xeba; ukusvla; daqveiTeba (sapirispiro progresi). regrEsia (laT. regressio uku s vla] – zRvis ukan daxeva, ukuqceva. regtAim-i [ingl. regtime < rag nawyveti da time dro, tempi, taqti] – 1. amerikel zangTa sacekvao musikis forma, ro melic Camoyalibda me-19 s-is meore naxevarSi. r. _ jazis erT-erTi wina mor bedi. 2. amerikeli salonuri da sa mejliso wyvilTa cekva. regulAruli [laT. regularis we sieri] – Tanabrad da swo rad warmoebuli, mimdinare; sistematuri. r. mecadineoba. reguliaruli Scd. regulAtor-i (teq.) mowyobi loba, romelic awesrigebs meqanizmisa da misi nawi lebis muSaobas. siCqaris r., temperaturis r. reguliatori Scd. red regulQreba [laT. regulo va wesrigeb] – garkveuli wesiT warmarTva; mowesrigeba. Zravas r., quCaSi moZraobis r., wylis donis r., fasebis r. redAqtor-i [fr. redacteur] – 1. piri, romelic redaqcias (mniSv. 1) ukeTebs raime teqsts. literaturuli r., teq ni kuri r. 2. piri, romelic wignis, Jur na lis, gazeTis gamocemas, radio da telegadacemas xel mZRvanelobs. mTavari r., r.-is moadgi le. ¥ saredaqtoro. s. honorari. redaqtQreba _ igivea, rac redaqcia (mniSv. 1). xelnaweris r. redAqcia [laT. redactio wes rigSi moyvana, mowesrigeba] – 1. gasworeba,literaturu lad damuSaveba, dasabeWdad mom zadeba (teqstis). xelnaweris r. 2. raime nawarmoebis teqstis saxesxvaoba. xelnaweris uZvelesi r., ope ris axali r. 3. TanamSromelTa jgufi, romelic gamosacemad am red -442- zadebs wigns, gazeTs da mis T., gamomcemlobis ganyo fileba, sadac xel na werebs amzadeben da sabeWdad. mTavari r., teqnikuri r. 4. dawesebuleba, sadac aseTi muSaoba warmoebs. gazeTi `jorjian Taimsis~ r. ¥ redaqtiuli. xelmoweris r. damuSave ba. ¥ saredaqcio. s. kolegia. reduplikAcia [laT. redupli catio gaormageba] – (lingv.) si tyvawarmoeba fuZis game orebiT. TavTavi, wamwami. redUqcia da reducQreba [laT. reduco ukan vabruneb] – 1. rTulis Secvla martiviT; Sem cireba, Sesusteba. 2. (biol.) organos agebulebis gamartiveba, misi Semcireba an sruli gaqroba funqciis dakargvis Sedegad. 3. (qim.) nivTierebis gan Ta vi sufleba Jangbadisgan. 4. (lingv.) bgeris dasusteba an mis sruli dakargva. mawoni – mawvnis, qaTami – qaTmis. reemigrAcia _ imigrantebis sam SobloSi dabruneba. rEestr-i [rus. реестр polon. rejestr laT. regestrum] – 1. sia, nusxa, aRwera. 2. saqmeebis da dokumentebis Casaweri Jurnali. revalvAcia [fr. revalvation] – (finans.) valutis kursis aweva (sapirisp. deval va cia). rEvanS-i [fr. revanche] – sama gieros gadaxda brZo la Si an SejibrebaSi da mar cxe bi saTvis. r. -isaTvis mzadeba. revAnSizm-i [fr. revanchisme] – omSi damarcxebisaTvis sa magieros gadaxdis sababiT axali omis momzadebis po li tika. ¥ revanSistuli. r. politika. revErans-i [fr. reverence] – 1. sazogadoebaSi: (qalis mi er) Tavis dakvra marjvena muxlis odnav CaxriT. 2. (gadat. iron.) pativiscemis gadaWarbebuli gamoxatva, zedmeti mowiweba. rEvers-i [laT. reversus ukana, Sebrunebuli] – 1. liTonis fulis an medalis ukana mxare, zurgi (sapirispir. aver si). 2. (ekon.) valdebuleba, rac risame garantias iZleva. 3. (teq.) manqanis brunvis mi -443- rev marTulebis Semcvleli me tkivili, texa. qanizmi. ¥ revmatuli. r. tkivilebi. revErsia [laT. reversio dabru revmatiuli Scd. neba] – 1. (biol.) or ganizmSi iseTi niSan-TvisebaTa gaCena, revokAcia [laT. revocatio romlebic ar hqoniaT mis gaw veva, gamowveva] – 1. uaxloes winaprebs, magram (di pl.) elCis an sxva war hqondaT ufro Soreulebs; momadgelis gamowveva sxva atavizmi. saxelmwifodan Tavis qve 2. (samarT.) qonebis dabruneba ya naSi. winandeli patronisTvis. 2. (vaWr.) winaT gacemuli gan kargulebis, brZanebis revQzia [laT. revisio gada ga u qmeba. sin jva] – 1. romelime dawe sebulebis, organizaciis an revOlver-i [ingl. revolver] Tanamdebobis piris muSao – xelis cecxlsasroli bis gamorkveva moqmedebis patara iaraRi; aqvs doli sisworis da kano nierebis (mbru navi savazne). Semowmebis mizniT. revolUcia [fr. revolution] – 1. buxhalteriis r. sazogadoebriv-politikur 2. raime moZRvrebis, Teoriis urTierTobaSi momxdari debulebaTa gadasinjva da Zirfesviani gadatrialeba. Secvla. r. mecnierebaSi. revQzor-i – Tanamdebobis 2. (gadat.) Zirfesviani cvli piri, romelic revizias ax leba, gadatrialeba cod nis raime dargSi, teqnikaSi, dens. xe lovnebaSi da sxv. rEviu [fr. revue] – saestrado samecniero-teqnikuri r., an Teatraluri warmodgena, kulturuli r. ro melic Sedgenilia cal ¥ revoluciuri. keuli scenebisagan, nomre r. brZola, r. moZraoba, r. bi sagan. mTavroba, r. gardaqmnebi. revmAtizm-i [berZ. reumatismos] revoliucia, revoliu ci – gulisa da sisxlZrRvTa onuri Scd. sistemis, saxsrebis da kun revoluciOneri – revo lu Tebis daavadeba, romelsac ciuri moZraobis mona wi le. Cveulebriv Tan axlavs rez -444- revoliucioneri Scd. rEzerv-i [fr. reserve] – 1. ri same maragi. saxelmwifo sasursaTo r.ebi. 2. (samx.) meTauris gan kar gu lebaSi datovebuli ja ris nawili, romelsac saWi roebis SemTxvevaSi Caaba men brZolaSi. umaRlesi mTavarsardlis r. ¥ sarezervo. s. fondi, s. batalioni. rezervAcia [laT. reservo vi naxav, vzogav] – 1. rezerve bis (maragis) Seqmna. 2. uflebis datoveba, rom kvlav daubrundebian raime sakiTxs. 3. CrdiloeT amerikaSi, sam xreT afrikasa da avst ra liaSi: adgili, sadac iZulebiTi wesiT arian da saxlebuli adgilobrivi mkvidrni. rezervUar-i [fr. reservoir] – siTxis an airis maragis sa Tavsi (Sesanaxi nage boba). rezEqcia [laT. resectio mokve Ta] – (medic.) raime daava de buli organos sruli an nawilobrivi amokveTa. rezQdent-i [fr. resident] – 1. dazvervis saidumlo war momadgeneli ucxo saxel m wifos garkveul raionSi. 2. romelime qveynis moqalaqe, romelic mudmivad ucxo qveyanaSi cxovrobs. rezidEncia [laT. residentia ad gilsamyofeli] – mTavrobis an maRali administraciuli Tanamdebobis mqone piris adgilsamyofeli. prezidentis sazafxulo r. rezQume [fr. resume] – Sromis, moxsenebis, statiis da misT. mokle Sinaarsi, daskvna. moxsenebis r., naSroms er Tvis r. inglisur enaze. ¥ reziumesi. reziumisa, rezume Scd. rezolUcia [laT. Resolutio gadawyvetileba] – 1. dad genileba, romelic mi Re bu lia krebaze, yrilobaze da misT. raime sakiTxis gan xil vis Sedegad. r.-is proeqti, r.-is miReba erTxmad. 2. Tanamdebobis piris gan kar guleba, saqmian qaRaldze warwerili. gancxadebaze r.-is dade ba. rezoliucia Scd. rEzon-i [fr. raison] – (saub.) gonivruli safuZveli ri -445sa me; azri. rezOnans-i [fr. resonance] – 1. (fiz.) sxeulis bge ra do bis gamowveva masTan mbge ri sxeulis mier; Tana bge radoba. 2. (spec.) zogi sagnisa da sadgomis unari gaa didos bgeris Zala da xan gr Zli vo ba sadgomis SigniTa ze da pirebis mier bgeris arek vlis Sedegad. violinos r. 3. gadat. (wign.) gamoxmaureba, gamoZaxili. mecnieris gamokvlevas di di r. hqonda. ¥ rezonansuli (mniSvn. 1, 2-isaTvis). r. rxevebi, sadgomis r. Tviseba. rezonQor-i [fr. raisonneur] – 1. piesis an romanis moqmedi piri, romelic avtoris po zicias gamoxatavs da sxva personaJebs aswavlis. 2. adamiani, romelsac uyvars gansja zneobis Sesaxeb, as wavlos, damoZRvros, daari gos. rezUltat-i [laT. resultatus asaxuli,areklili] – (wign.) Sedegi. rEzus-fAqtor-i – antigeni, romelsac Seicavs adamianTa rei 85%-is eriTrocitebi. pirveli jgufis sisxls uaryofiTi r.-iT Seicavs adamianTa 15%. rEid-i1 [holand. reede] – gemebis RuziT gasaCerebeli marjve adgili navsadgurSi an mis maxloblad. r.-ze mdgomi kreiseri. ¥ sareido. s. adgili. reid-i2 [ingl. raid] – 1. (samx.) moZravi jarebis SeWra mtris zurgSi. partizanTa r. 2. (gadat.) sazogadoebrivi aqtivistebis jgufis mier raime obieqtis mouledneli Semowmeba. r. saavtomobilo gzebze. ¥ sareido. s. kontingenti. rEis-i [rus. рейс germ. Reise mgzavroba, mogzauroba] – garkveuli marSrutiT ma vali gemis, TviTmfrinavis, avtobusis da misT. gza. ¥ sareiso. s. avtobusi. reQter-i _ inglisis sain for macio saagento. reQting-i [ingl. raiting Se faseba] – visime Sefaseba, Sefaseba vinmesTvis raime rangis, Tanrigis mikuTvneba rei -446- (mag., politikur sarbielze, diul Zalas. 3. (spec.) dawesebulebis mi sportSi); popularobis in samarTis yvela Semadgeneli deqsi. nawili, rogoricaa: sa fos reQtUz-i [germ. Reithosen] – to indeqsi, qalaqis, quCis viwro Sarvali, romlis saxelwodeba,saxlis nomeri, to tebic mWidrod ekvris dawesebulebis dasaxeleba, fe xebs. telefonis, telefaqsis no sportuli r., cxenosnis meri da sxv. r. rEket-i [ingl. racket] – danaSau reituzebi Scd. lebrivi moqmedeba, ro me lic rekvQem-i [laT. Requiem] – dakavSirebulia San t aJ Tan, 1. kaTolikuri RvTis msa gamo ZalvasTan, da Si nebasTan, xu rebis erT-erTi saxe Zal m om r e o b as T an. – micvalebulis sulis mo r.-Si monawileoba. saxsenebeli mesa (wirva). reketiri. 2. samgloviaro mu sikalu ri nawarmoebi solis tebis, rEklama [fr. reclame] – .1 gan cxa deba, plakati, radio da gundisa da orkestrisaT telegadacema an sxva Ro vis. nisZieba momxmarebelTa, ma mocartis r. yurebelTa da sxv. mizidvis reqviemi Scd. mizniT. rekvQzit-i [laT. requisitum Teatraluri r. sa Wiro, aucilebeli] – 1. 2. visime an risime Sesaxeb (Te atr.) nivTebi, romlebic cnobebis gavrceleba, Seqeba, sWirdebaT msaxiobebs war misTvis saxelis moxveWis, mod genis msvlelobis misi popularizaciis miz dros, anda warmoadgens de niT. ko ratiuli gaformebis na ¥ sareklamo. wils. s. ganyofileba, s. filmi. 2. (samarT.) sworad Sedgenili dokumentebis aucilebeli reklamAcia [laT. reclamatio ukmayofileba] – 1. ukma yo elementi (mag. saxelwodeba, fi l ebis gamoxatva, pre t en gacemis adgili da TariRi, zia, saCivari. saTanado xelmowera), urom 2. (vaWr.) pretenzia saqonlis lisodac igi kargavs iuri dabali xarisxis gamo da -447zaralis anazRaurebis mo Txovna. rekomendAcia [laT. recomen dation] – visime muSaobis, saq mianobis dadebiTi weri lobiTi (agreTve sityvieri) da xasiaTeba samuSaoze an raime or ga nizaciaSi mi sa Re bad. ¥ sarekomendacio. s. werili. rekOnkista [esp. Reconquista] – me-8-15 ss.-Si: pirineis naxe varkunZulis xalxebis mier arabebisgan dapyrobili te ritoriebis brZoliT ukan dabruneba. rekonstrUqcia da rekons truQreba [laT. re- kvlav, xelaxla da construo vaSeneb] – 1. risame pirvandeli saxis warmosaxviTi an realuri aRdgena, axlad ageba Se mor Cenili gadmonaSTebis aRweris mixedviT. rEkord-i [ingl. record] – umaR lesi, saukeTeso Sedegi, ro melic miiRweva sportul Se jibrebaSi an muSaobaSi. msoflio r. curvaSi, axa li r.-is damyareba. ¥ rekorduli da sarekor do. r. (s.) mosavali, r. (s.) maC veneblebi. rekreAcia rel [laT. Recreatio aRdgena (Zal-Ronis), das veneba] – (spec.) aRdgena Zalebisa, romlebic ada mi anma daxarja SromiT saq mianobaSi. ¥ rekreaciuli da sarek re acio. r. (s.) darbazi, r. (s.) dro. rekredQtiv-i [germ. Recredi tiv] – 1. mTavrobis si geli di p lomatiuri war mo mad gen lis ukan gawvevis Se sa xeb. 2. sabuTi, romelic auqmebs akreditivs. relAcia [laT. relatio cnoba, moxseneba] – 1. meTauris cno ba saomari momqedebis mimdinareobis Sesaxeb. 2. visime sabrZolo gmirobis werilobiTi daxasiaTeba jil doze warsadgenad. rEle [fr. relais] – avtomaturi xel sawyo, romelic re a gi rebs raime danadgaris erTerTi parametris (mag., Zab vis, wnevis, temperatu ris) cva lebadobaze da mcire sim Zlavris saSualebiT Car Tavs an gamorTavs denis gaci lebiT ufro mZlavr damx mare wyaros. avtomobilis r. rel -448- relQgia [laT. religio] – rwmena rEmarka [fr. remarque] – 1. bunebrivi Zalebi sa (Rmer drama tul nawarmoebSi: av Tebis, su lebisa), romlebic toris SeniSvna (Cve u leb ga nageben sam yaros da, rom riv, frCxilebSi), rome lic leb sac Tayvans scemen; sar Seicavs scenis mo wyo bi lo wmunoeba. bas, personaJTa ga reg nobi qristianuli r., mahmadia sa da qcevis mokle da xa nuri r. siaTebas. ¥ religiuri. 2. SeniSvna, minaweri. r. dResaswauli-ieso qris remQsia [laT. remissio Sem ci tes aRdgoma. reba, Sesusteba] – (medic.) relQef-i [fr. relief] – 1. de avad myofobis movlenaTa da miwis zedapiris us dro ebiTi Sesusteba an gaq wormas worobaTa (mTebis, roba. dab lobebis, Cavardnili rEmont-i [fr. remonter Se ke ad gilebis) er Toblioba. Teba] – SekeTeba, aRdgena 2. amoburculi gamosaxuleba (dazianebulisa, gac ve Ti sibrtyeze. lisa, gafuWebulisa...). mTagoriani r., zRvis fske binis r., saaTis r. ris r. kapitaluri remonti _ ¥ reliefuri – zedapirze ix. kapitaluri. amoweuli, amoburculi. sarEmonto – 1. remontTan r. ruka. dakavSirebuli. relQkvia [laT. reliquiae] (mr.) s. saxelosno, s. sa mu Sa narCenebi] – 1. religiuri oebi. Tayvaniscemis sagani (Cve 2. rasac remonti unda ga u ulebriv wmindanTa naSTebi: keTdes. wminda nawilebi, tansacme s. saxli. li da sxv.); renEgat-i [laT. renego uarv 2. nivTi, romelsac inaxaven yof] – adamiani, romelmac rogorc gansakuTrebiT uRa lata Tavis rwmenas da Zvirfas saxsovars. mowinaaRmdegis mxareze ga istoriuli r., saojaxo davida; moRalate, gan dg o (sagvareulo) r. mili. reliqvia Scd. -449- renEsans-i [fr. Renaissance aRor Zineba] – me-14-16 ss.-Si evropis rig qveynebSi (pirvelad _ italiaSi): kulturuli da ideologiuri ganvitarebis pe riodi, romlisTvisac da ma xasiaTebelia mecnierebi sa da xelovnebis ayvaveba; aRorZinebis xana. rEnome [fr. renommee] – visi me Sesaxeb Seqmnili Sexe duleba; reputacia. parlamentis wevris r. rEnta [germ. Rente, fr. rente – laT. rentere – regularuli Se mosavali, romelsac iZ le va kapitali, qoneba an mi wa ise, rom maT mflobels ar sWirdeba mewarmoebrivi saqmianoba. rentabEluri [germ. renta bel] – rac gaweul xarjebs amarTlebs,sa meurneo Tval sazrisiT mizan Sewonili; sargebliani, momgebiani, Se mo savliani. miaqcieT yurdReba: mo ge biani da ara momgebiani. rEntgen-i _ 1. igivea, rac ren tgenis sxivebi. rEntgenis sxQvebi – uxi la vi sxivebi, romlebic warmoadgenen mokle eleqt ro magnitur talRebs; aqvT rep gaumWvir sagnebSi SeRwevis unari. 2. aseTi sxivebiT gasaSuqebeli aparati. ¥ rengenuli, sarentgeno. adamianis organizmis r. (s.) gaSuqeba. reorganizAcia da reor ganQzeba [germ. reorganisi eren] – risame struqturis Sec vla; gadakeTeba, gar daq mna. saministro r. reOstat-i [berZ. rheo mive dinebi da statos mdgomare, uZravi] – xelsawyo denis da Zabvis regulirebisaTvis. reparAcia [laT. reparatio] – fuladi an naturaluri gadasaxadi, romelsac ux dis omSi damarcxebuli qveyana gamarjvebuls mi yenebuli zaralis asanaz Raureblad. repatrQant-i [laT. repatrians (repatrian(tis)] – piri,romelic brundeba (an dabrunda) samSobloSi repatriaciis gziT. repatriAcia [laT. repatrians (repatrian(tis)] – emigrantebis, tyved wayvanili pirebis, ltol vilebis dabruneba samSobloSi. repertUar-i [fr. repertoire] – rep -450- 1. TeatrSi, estradaze da misT. garkveul periodSi dadgmuli dramatuli mu sikaluri da sxv. nawarmo eb Ta erToblioba. 2. msaxiobis mier Sesrule bu li rolebis erTob lio ba. r.-is ganaxleba. ¥ sarepertuaro. s. gegma, s. komisia. repetQtor-i [laT. repetitor is, vinc imeorebs] – piri, ro melic exmareba vinmes sas wav lo kursis CatarebaSi, aiTvisos raime codna, saxlis maswavlebeli. repetitoroba. ¥ repetitoruli. repetQcia [laT. repetitio ga meoreba] – dramatuli, mu sikaluri da sxv. na warmoebebis winaswari Ses ru leba mayurebelTa winaSe ga mosvlamde. piesis r., koncertis r. (ix. transplantacia)] – (me dic.) 1. sxeulis moWrili (mokveTili) nawilis mi ke reba da Sezrda. 2. amoRebuli kbilis kvlav Cas ma Tavis fosoSi. rEplika [fr. replique, it. rep lica] – 1. oratorisTvis adgi li dan mocemuli mokle Se niSvna; wamoZaxili. 2. TeatrSi: sityvebi, romel sac warmoTqvams personaJi sxva personaJis sapasuxod. repOrtaJ-i [fr. reportage] – cnobebi dRis ganmavlobaSi momxdari ambebis Sesaxeb, gamoqveynebuli gazeTSi, ga dacemuli radioTi, tele viziiT. fexburTis matCis r. reportQor-i [ingl. reporter] – Jurnalisti, romelic am zadebs reportaJs. reprezEntant-i [fr. repre sentent] – (wign.) war mo mad ge neli. generAluri repetQcia reprEsia [laT. repressio daT _ ix. generaluri. rgunva] – saxelmwifo or ¥ sarepeticio. ganoebis mier miRebuli s. darbazi. dasas jeli zoma; dasja. repetecia, sarepetecio rEpriz-i [fr. reprise] – 1. mu Scd. sikaluri piesis romelime replantAcia [laT. re – na wilis gameoreba; aseTi (Tav sarTi; niSnavs: kvlav, gameorebis sanoto niSani. xe laxla) da (trans) plantatio 2. mokle saxumaro nomeri, -451ro melsac asruleben klo unebi an cirkis da estradis sxva msaxiobebi. reprodUqtor-i – mowyobi loba radiogadacemaTa xmis gasaZliereblad; xmamaRla molaparake. reprodUqcia [laT. re – xe laxla da productio, produco warmoeba, nawarmoebi, vawar mo eb] – 1. (polit. ekon.) sa zo gadoebrivi warmoebis gan meorebiTi procesi; kvlav warmoeba. 2. sxvadasxva gamosaxulebis (suraTis, naxatis, sabeWdi teqstisa da misT.) xe lax la gadaReba da gamravleba fotografiuli an polig rafiuli saSu ale biT. 3. (fsiq.) mexsierebaSi Se mo naxuli risame aRdgena, gax se neba. reptQlia [< laT. reptilis mxo xavi, mZromi] – (zool.) qve warmavali. reputAcia [fr. réputation] – visime (an risame) RirsebaTa da naklovanebaTa Sesaxeb Seq mnili saerTo azri, Se xeduleba. kargi r.-iT sargeblobs, r. Selaxuli aqvs. rEJim-i [fr. regime] – 1. sa xel mwifos wyobileba, mmar res Tvelobis wesi. demokratiuli r., sapar la mento r., reaqciuli r. 2. cxovrebis, Sromis, dasve nebis, kvebis da sxv. mtkiced dadgenili wesi, ganawesi. kvebis r., r.-is dacva. 3. moqmedebis, muSaobis, ar se bobis pirobebi. manqanis muSaobis r., mce na reTa siTburi r. ¥ sareJimo. s. pirobebi, s. moTxov ne bi. reJQsor-i [fr. régisseur mmar Tveli] – speqtaklis, kino filmis dadgmis samxat vro xelmZRvaneli, dam dgmeli. Teatris mTavari r. ¥ reJisoruli. kargi r. namuSevari. ¥ sareJisoro. s. fakulteti. respeqtabElur-i [fr. respec table] – pativsacemi, Rir se u li, darbaisluri. respirAtor-i [laT. respiro vsun Tqav] – mowyobiloba (fil triani, niRabiani, naxe varniRabiani) sasunTqi or ganoebis dasacavad mavne aire bisa da mtvrisagan. respirAcia [laT. respiratio] – sunTqva. respOndent-i [laT. respodens (respodentis) < respondeo pa res -452- suxs vaZlev] – visac Se ki Tx vebiT mimarTavs Jurna listi. respUblika [laT. respublica] – saxelmwifo mmarTvelobis forma, romlis drosac xe lisuflebis umaRles or ganoebs irCeven gan sazRvruli vadiT; aseTi mmarTvelobis mqone qveya na. saqarTvelos r., r.-is pre zi denti. ¥ respublikuri da sares publiko. marTvis r. forma, r. (s.) konferencia. respublikanuri Scd. restavrAtor-i restavraci is specialisti. restavrAcia [laT. restauratio da germ. restaurienen] – 1. dro Ta viTareba Si dazianebuli risame (arqiteqturuli Zeg lis, xelovnebis nawar moebis, ar qeologiuri niv Te bisa da sxv.) aRdgena pirvandeli sa xiT. taZris r., Zveli freske bis r. 2. Zveli damxobili poli ti ku ri wyobilebis aRdgena. ¥ sarestavracio. s. samuSaoebi, s. saxelos no. restOran-i [fr. restaurant] – kargad mowyobili sazoga doebrivi sasadilo. ¥ restoranisa. restornisa Scd. resUrseb-i [fr. ressources] – 1. risame maragi. bunebrivi r., qveynis eko nomikuri r. 2. fuladi saxsrebi. mx. resursi. Sigawvis Zravas muSaobis (narCeni) resursi. rEtorta [laT. retorta ukan moxrili, gadaxrili] – si Txis gamosaxdeli labo ratoriuli xelsawyo (apa rati) erTgvari. retranslAtor-i – (spec.) retranslaciisaTvis sa Wi ro danadgari, mo wyo bi lo ba. satelevizio r. retransliatori Scd. retranslAcia – (spec.) – ra dio an telegadacemis miRe ba da gadacema Sualeduri punqtis (retranslatoris) saSualebiT (ix. agreTve tran slacia). rediosignalebis r., tele gadacemaTa r. ¥ saretranslacio. s. radiosadguri. retransliacia, saretran sliacio Scd. -453- ref ¥ saferendumo. s. komisia, s. biuleteni, s. dus ukan mimavali] – prog olqi, ubani. resis mowinaaRmdege; re refErent-i [laT. Referens aqcioneri. (referentis) momxsenebeli] – retrospEqtiva [laT. retros 1. piri, romalic referats picere ukan yureba < retro ukan, kiTxulobs. ukanve; piriqiT, piruku da 2. Tanamdebobis piri – mom x se spectare yureba] – Zveli (da nebeli, konsultanti gark zogjer axali) filmebis veuli sakiTxebis Sesaxeb. Cveneba-ganxilva garkveuli TanmimdevrobiT. igi vea, rac rEfer-i [ingl. referee] spor tuli Sejibrebis msaji. retro. rEtuS-i [laT. retouche] – fo rEfleqs-i [laT. reflexus asax va] – (fiziol.) cocxali or to grafiuli anabeWdis (po ganizmis uneblie reaqcia zi tivis),negativis an diapo garegan gaRizianebaze, rac zitivis Sesworeba fanqriT, xor cieldeba centraluri sa RebaviT da sxv. ner vuli sistemis mona wi refErat-i [laT. Refero va leobiT. uwyeb, movaxseneb] – sa mec pirobiTi (SeZenili) r., ni ero naSromis, wignis da upi robo r. misT. Sinaarsis mokle gad ¥ refleqsuri. mocema. r. moZraoba. ¥ referatuli. refleqsiuri, refleq ti r. Jurnali, moxsenebis r. uri, refleqtoruli Scd. gadmocema. reflEqtor-i [laT. reflecto referatiuli Scd. ukan mivmarTav; avireklav] referEndum-i [laT. referen – 1. sxivebis amreklavi mo dum rac unda moaxsenon, wyobiloba. auwyon] – saerTo-saxalxo 2. gasaxurebeli xelsawyo, ga mokiTxva da kenWisyra romelic Sedgeba eleqt di dad mniSvnelovani sa ronuli lampisa da am rek xel mwifoebrivi sakiTxis la v isagan. ga dasawyvetad. 3. teleskopi, romelSic ga r.-is mowyoba, r.-is Se de mosaxuleba miiReba Caz ne gebi. qili sarkis saSualebiT. retrOgrad-i [laT. retrogra ref -454- rEforma [fr. reforme] – 1. ri same gardaqmna, Secvla. 2. politikuri gardaqmna, ro melsac axdens mmar Tveli klasi, arsebuli po l itikur-ekonomikuri, sa xelmwifoebrivi wyo bi le bis Sesacvlelad. marTlwesrigis r., umaR le si ganaTlebis r. ¥ sareformo. s. programa. refrAqcia [laT. refractio] – 1. (fiz.) sinaTlis sxivis gar datexa; Suqtexa. 2. (astr.) dedamiwis atmos fe roSi mnaTobTa sxivebis gardatexa, ris Sedegad mna Tobebi ufro maRla Cans cis TaRze, vidre sinam dvileSi arian. Tvalis refraqcia – Tva lis unari gardatexos si naTlis sxivebi. rEfren-i [fr. refrain] – 1. (lit.) taepebi, romlebic leq sSi garkveuli wesiT me ordeba. 2. (mus.) kupleturi formis vo kaluri nawarmoebis na wili, romelic ucvlelad meordeba; misamReri. refriJerAtor-i [laT. ref rigerare gacieba, fr. refrigé rateur] – 1. macivris nawili, romel Sic orTqldeba si Txe da tem peratura dabla iwevs. 2. specialuri gemi, va goni, avtomobili da sxv., romel Sic da cu lia temperaturis reJi mi; gankuTvnilia male fuWebadi produqtebis ga dasazidad. reqtifikAcia [laT. recti ficatio gasworeba] – da req tificQreba – Txevadi na revebis gayofa, Sena reve bisgan gawmenda. rEqtor-i [laT. rector mmar Tve li, xelmZRvaneli] – umaR le si saero da sa suli e ro saswavleblis xel m Z Rvaneli. reqtOrat-i _ umaRlesi saero da sasuliero ad min istraciul-saswavlo xel m ZRvaneloba reqtoris meTa urobiT. rektorati Scd. recEnzent-i – recenziis av tori. recEnzia [laT. recensio gan xilva, gamokvleva] – literaturuli nawarmo ebis, samecniero naSromis, warmodgenis, kinosuraTisa da misT. kritikuli Se fa seba werilobiT. dadebiTi (uaryofiTi) r., -455gazeTSi gamoqveynebuli r. rEcept-i [laT. receptum aRebuli] – 1. afTiaqSi warsadgenad eqimis mier Sedgenili baraTi, romel Sic aRniSnulia wamlis Se madgenloba, agreTve avad myofis mier misi miRebis we si. r.-is gamowera, r.-is ward gena afTiaqSi. 2. risame damzadebis wesi. tortis r., Saqris damza debis r. recEptor-i [laT. receptor mim Rebi] – (fiziol.) grZno badi nervuli boWkos da bo loeba, romelic iRebs ga Ri zianebas. recQdiv-i [laT. recidivus rac meordeba] – 1. (wign.) TiT qos gamqrali movlenis da b runeba, gameoreba. 2. (medic.) avadmyofis Seb runeba. 3. (samarT.) danaSaulis gan me orebiT Cadena. recidQvist-i [laT. recidivus rasac imeoreben] – adamani, ro melmac ganmeorebiT Ca idina danaSauli da adre uk ve iyo nasamarTlevi. ribonukleQnmJava (rnm) [laT. ribes nakadi, Wavli da (ix. nukleinmJava)] – rTu riT li organuli naerTis, erTerTi nukleinmJava; orga niz mSi monawileobs ci lis bi o sinTezSi. ribosOmeb-i [laT. ribes naka di, Wavli da sôma berZ. sxe uli] – ujredis SigniTa na wi lakebi, romlebic ax denen cilis biosinTezs; aRmoCenilia uklebliv yve la cocxal organizmSi; TiToeuli ujredi Seicavs aTasobiT an aTiaTasobiT r.-s. rigOrizm-i [< laT. rigor sim kacre, sisastike] – mkac ri, mtkice dacva raime princi pebisa, zneobis wesebisa, mi TiTebebisa. rivQera [it. Riviera] – xmel TaSua zRvis sanapiros zoli safrangeTsa da ita liis teritoriaze; da sav leT evropis udidesi sakurorto raioni (nica, kani, sanremo da sxv.). rizAlit-i [it. risalita Sveri li] – Senobis fasadis win gamoweuli nawili. rQTma [berZ. rhythmos Tana zomiereba] – erTnairi an msgavsi bgeraTkompleqsebis gameoreba leqsSi, taepebis bolos. rik -456- ime elementebis Ta nabar gargani r., Sinagani r. zomieri perioduli mo nac ritmi sxvaa (ix.). v l eoba. rikOSet-i [fr. ricochet] – musikaluri r., moZraobaTa swra fad moZravi sxeulis r., leqsis r. as xleta raime zedapirze 2. (gadat.) awyobili mimdina moxvedris Semdeg. reoba, Tanabarzomiereba ri r.-iT wamosuli burTi. same. rimEik-i [ingl. remake xelaxla ¥ ritmuli. gakeTeba] – mxatvruli fil r. moZraoba, r. muSaoba, r. mis xelmeore gadaReba da tanvarjiSi. mi si axali versiis Seqmna ix. aerobika. Ta namedrove teqnikuri Se riTmi, riTmiuli, rit mi u saZleblobebis gamoyene li Scd. biT. riTma sxvaa (ix.). rQmesa [it. rimmessa fulis ga dacema, gagzavna, Cabareba] ritOrika [berZ. rhçtorikç] – mWev rmetyvelebis Teoria; – (finans.) yoveli Tamasuqi, mec n iereba oratoruli xe romliTac unda miiRon fu lovnebis Sesaxeb. li. rQng-i [ingl. ring] – TokebiT ritUal-i [laT. ritualis] – (wign.) wes-CveulebaTa er Semokavebuli kvadratuli Tob lioba (sinon. cere mo formis moedani (Cveulebriv, niali.). ficarnagze) krivSi Sejib saqorwino r., elCis miRe rebisaTvis. bis r. rQnit-i [berZ. rhis (rhinos) ¥ ritualuri da sari tu a cxvi ri] – (medic.) – cxviris lo. lor wovani garsis anTeba; r. (s.) wesebi, r. (s.) sce surdo. nebi. rQsk-i [fr. risqus] – mosalod rQf-i [germ. Riff] – wyalqveSa neli safrTxe, sa SiS roeba. klde (zogjer amoweuli riskis gaweva – alalbedze zRvis donidan), romelic moqmedeba, saxifaTo mdgo saxifaToa naosnobisaTvis; ma reobaSi Cadgoma. braga. rQtm-i [berZ. rhythmos] – 1. ra rQqSa [iap.] – 1. aRmosavleT -457da samxreT aziis zog qve yanaSi: msubuqi orTvliani etli, romelSic adamiania Sebmuli. 2. TviT adamiani, aseT etlSi Sebmuli. ¥ riqSisa. riqSasi, rikSa Scd. rQcar-i [germ. Ritter < Zv. germ. riter mxedari] _ 1. feodalur evropaSi – pi ri, romelic ekuTvnoda sam xedro-Tavad aznaurul fenas. 2. mamaci, Tavganwiruli, Tav da debuli, didsulovani, ke TilSobili adamiani. rObot-i [Cex. Robot < robota mo nuri Sroma < rob mona] – avtomati, avtomaturi mo wyobiloba, romelic gan kuTvnilia adamianis Se sac v lelad rTuli teqni kuri operaciebis Sesrulebis dros. rOdeo [esp. rodeo jogis, naxi ris Segroveba] – 1. amerikis SeerTebuli Statebis da savleTSi: kovboebis os tatobis Cveneba (jiriTSi, cxe nebis, xarebis daWeraSi, Zroxis swrafad mowvelaSi da sxv.). 2. motocikletebiTa da msubu qi avtomobilebiT Sejibreba sxva dasxva eqscentrikuli rok triu kebis Cve nebiT. roQal-i [rus. рояль, fr. royal samefo] – klaviSebiani mu sikaluri sakravi, for tepianos erT-erTi sa xe oba, romelSic simebi horizontalurad aris ga daWimuli. `roials ukravs~, `roia li daukra~, `roalis dam kvreli~. `roalze ukravs,~... Scd. roiAlist-i – roializmis mimdevari; mefis xelisuf le bis erTguli. rOk-i [ingl. rock-and-roll qa na oba da darweva, brunva Semokl. rock n roll – rok-nroli] – 1. igivea, rac rokmusika. mZime r. – rok-musika xma maRali xmiT, mkacri, swrafi ritmiT. 2. igivea, rac rok-n-roli. rok... – pirveli Semadgeneli na wili rTuli sityvebisa, romelic aRniSnavs – exeba rok-musikas. rok-jgufi, rok-opera, rok-ansambli. rOker-i1 [ingl. rocker < rock darweva, qanaoba, brun va] – axalgazrduli jgu fis wevri, romelic mo tocikliT dadis quCebSi rok -458- ma yuCis gareSe, ar icavs TxrobiTi mxatvruli na gzebze moZraobisa da qce warmoebi. istoriuli r., r.-is mTa vis wesebs. vari gmiri. rOker-i2 [ingl. rocker < rock 2. (gadat.) samijnuro urTier roki] – adamiani, romelic Toba qalsa da vaJs Soris; ga tacebulia rok-musikiT, siyvaruli, mijnuroba. ro kiT. ¥ romanuli (mniSv. 2-isaT rOkoko [fr. rococo] – ar vis). qi teqturuli da dekora r.-uli urTierToba. ti uli stili; warmoiSva romaniuli Scd. me-18 s.-Si safrangeTSi; da maxasiaTebelia natifi romAns-i [fr. romance] – 1. pa tara musikaluri na war mo rTuli formebi. ebi, lirikuli simRera. r.-s stilis aveji. d. arayiSvilis r.-ebi. ¥ rokokuli. 2. patara sasimRero liri ku r. stili. li leqsi. rOl-i [fr. role] – 1. piesis an kinofilmis moqmedi pi romAntizm-i [fr. romantisme] _ 1. me-19 s.-is pirveli me ri, romelsac msaxiobi ga oTxedis literaturasa da na saxierebs. xelovnebaSi: mimarTuleba, mTavari r., r.-ebis gana wi romelic gvixatavda pirov le ba; r.-ebis Sesruleba. 2. moqmedi piris sityvieri nul grZnobebs. masala piesaSi. baironis r., n. baraTaSvi r.-is daswavla. lis r. 2. risame idealizacia. 3. (gadat.) rameSi monawilebis ¥ romantikuli. xarisxi, mniSvneloba. r. poezia. pirovnebis r. istoriaSi. rOm-i [ingl. rum] – magari, romantiuli Scd. spirtiani sasmeli,romelsc romAntika – (wign.) is, rac qmnis emociur, amaRlebul amzadeben Saqris lerwmis damokidebulebas ra imesad daduRebuli wvenisa an ba mi. dagisagan. Tavisuflebisa da damo u ki rOman-i [fr. roman] – 1. rTu deblobisaTvis brZo lis r. li siuJetebis mqone di di -459¥ romantikuli. r. xasiaTi, r. Tavgan wir va. romAnul-i [laT. romanus ro ma uli] – rac warmoSobila Zve li romis kulturidan an dakavSirebulia masTan; ro manuli enebi – xalxu ri laTinurisgan war mo So bili monaTesave enebi: portugaliuri, espanuri, fran guli, italiuri, rumi nuli, moldavuri. rotAcia [laT. notatio] – 1. brun va, triali, wrebrunva. 2. (polig.) igivea, rac rota ci uli manqana. rotvaQler-i [germ. Rottweiler < geogr. sax.] – sasamsaxuro ZaRlebis jiSi. rOq-i1 [spars. rokh sabrZolo etli (koSkiT)] – WadrakSi: mefisa da etlis erTdrouli svla, romlis drosac etli da mefe gadadgildebian er Timeoris gverdiT; Wad rakSi aseTi svla mxolod erTxel xdeba. rOq-i2 (ist.) roqis spa – da qiravebuli jari. rubAia [arab., spars.] sparsul da tajikur poeziaSi: fi losofiuri an samijnuro xa siaTis oTxstriqoniani rum leqsi; igive robaia. rubQkon-i [laT. Rubico (Rubi conis) gadalaxva] – uryevi gadawyvetilebis miReba, ga damwyveti nabijis gadadgma [mdinaris saxelwodebis mi xedviT, romelic 49 w. (Zv. welTaRr.) iulius keisarma gadalaxa Tavisi jariT – miuxedavad senatis akr Zal visa da daiwyo samo qalaqo omi]. rUbrika [< laT. rubrica < ruber wiTeli – kanonis saTauri (romelic iwereboda wi Teli saRebaviT)] – 1. gan yofilebis saTauri (ga zeTSi, JurnalSi da misT.). 2. nawili, qveganyofileba, gra fa. rudQment-i [laT. rudimentum Cana saxi, sawyisi] – (bi ol.) or gano, romelsac orga nizmis is toriuli gan vi Tarebis pro ces Si dakarguli aqvs Tavisi pir van de li mniS v nelo ba da srulad ar vi Tar de ba. ¥ rudimentuli. r. organo. rudimentaruli, rudimen taluri Scd. rUmba [esp. rumba] – cekva meq sikuri warmoSobisa. rup -460- ¥ sagisa. sagasi Scd. xmis gamaZlierebeli mili sAdizm-i [fr. mwerlis markiz ko nusis formisa. de sadis (de sad – 1740-1814) ¥ ruporiani. saxelis mixedviT] – 1. sqe r. aparati. sobrivi ukuRmarToba; ga mo rUtina [fr. routine] – SiSi si ixateba miswrafebiT – tki ax lis, cvlilebis winaSe; vili miayenos par t ni ors, uZ raoba, CamorCeniloba, Sab awa mos Tavisi sqe sob ri vi loni. moTxovnilebis da sak ma yo fileblad. 2. (gadat.) sxvisi wvalebiT, s tan jviT siamovnebis miRe ba. sAboT-i [Zv. ebr.] _ iudaizmSi: RmerT iehovas (iahve) erT- sadukevEleb-i [berZ. saddukaioi sakuT. sax.] _ ideologiurerTi epiTeti. politikuri mimdinareoba sAbvei [ingl. subway] – met iudeaSi (me-2 s. Zv. welTaRr. ro politenis saxelwodeba – 1 s. ax. welTaRr). ame rikaSi. sAvana [esp. sabana] – tropikuli sAbo [fr. sabot] xisgan gamoT veli. lili an xis lanCis mqone ¥ savanisa, mr. savanebi. fexsacmeli. savanasi Scd. sabOtaJ-i [fr. sabotage] – wi sAiti [ingl. site adgili] – nas warganzraxuli CaS monacemTa erToblioba in la, CafuSva muSaobisa mas ternetSi (ix.), romelSic Si monawileobisagan Tavis saerTo misamarTiT Tav ari debiT an misi arakeTil moy rilia erTgvarovani an sin disieri SesrulebiT. msgavsi informacia; in ter sAga – [Zv. skandin. saga] _ 1. netis gadamcemi sad gu ri. Zveli skandinaviuri da ir sAke [iap.] – brinjis arayi; landiuri xalxuri sagmi ici an iaponiaSi. ro Tqmuleba. 2. (gadat.) saerTod, Tqmuleba, sakvoQaJ-i [fr. sac CanTa da voyage mgzavroba] – xelis le genda. rUpor-i [holand. roeper] – -461sam gzavro CanTa. sakvaiaJi Scd. sakrAlur-i [< laT. sacer (sac ris) wminda] – religiur kul t Tan da ritualTan dakav Sirebuli. sakramEntul-i [laT. sacra mentum kurTxeva] – 1. re li giur kultTan da kavSi rebuli; wminda, saRmrTo; ri tualuri. 2. (wign.) tradiciiT gan mtki cebuli; tradiciuli. sAlaTa [it. salato mariliani] – 1. bostneuli mcenare; aqvs mkrTali mwvane far To foTlebi, romlebic iW meva umad, saTanadod Se kaz muli. 2. kerZi, romelsac amza deben wvrilad daWrili bostneulisgan, karto fi lisgan, zogjer xorcisa da Tevzisagan; Cveulebriv Se kazmulia zeTiT, ZmriT da misT. iWmeba civad (sinon. tabucuni). 3. daWrili kitri da pomidori xaxviT, mwvaniliT da misT. Sekazmuli. ¥ salaTisa. salaTasi, salaTi Scd. salAmandra [berZ. salamandra] – 1. kudiani wyalxmeleTa cxo veli, romelic garegnulad sal xvliks miagavs. 2. Sua saukuneebSi gavr cele buli cru rwmeniT: ce cx lis suli, cecxlis stiqia. sAldo [it. saldo] – (buxhalt.) sxvaoba Semosavalisa da gasavalis (debitisa da kre ditis) jamebs Soris. sAlon-i [fr. salon] – 1. sad gomi, sadac ewyoba ga mo fe nebi; maRazia, sadac iyideba mxatvruli saqoneli, xe lov nebis nawarmoebebi. samxatvro s., tansacmlis s. 2. dasasvenebeli oTaxi gemze, sastumroSi da sxv. 3. stumris misaRebi vrceli oTaxi mdidrul saxlSi. 4. (moZv.) rCeul pirTa wre, romelic sistematurad ik ribeboda visime saxlSi. literaturis s., poli ti kuri s. 5. mgzavrTaTvis gankuTvnili adgili (avtobusisa, TviT m frinavisa da sxv.) ¥ salonuri (mniSvn. 3, 4-isaT vis). s. poezia, s. musika, s. mas la aTi. sAlto [it. salto xtoma, naxto mi] – akrobatiuli naxtomi, romlis drosac haerSi ma lays akeTeben. sal saltomOrtale -462- [it. salto mortale sasikvdilo naxtomi] – 1. naxtomi akrobatis ma Rali moednidan (simaRli dan), romlis drosac misi sxeuli haerSi malays ake Tebs. 2. riskiani, Tavze xelaRebu li nabiji; igivea, rac sal to. sAlut-i [fr. salut] _ samxedro misalmeba sroliT, rake tebis gaSvebiT da qvemexebis zalpiT, almis aRmarTviT (mag: gemze da sxva), fei erverki raime sazeimo Ta riRis aRsaniSnavad. saartilerio s. ¥ sasalute. s. – saartilerio jgufi. saliuti, sasaliute Scd. sAmba [ingl. samba < afrik.] – brazilieli zangebis cek va; musika am cekvisaTvis. sAmbo1 [rus. Самбо (Semokl.) Самозащита Без Оружия Tav dacva uiaraRod] – spor tuli Widaoba, romlis dro sac dasaSvebia Zlier mtkiv neuli ileTebi. 2 sAmbo [ingl. sambo esp. zam bo] – adamiani, romelic warmoSobilia indieli ma ma kacisa da zangi qalis Sereuli qorwinebis Sede gad. sAmit-i [ingl. summit mwvervali, pi ki] – mravalmxrivi saer TaSoriso Sexvedra an TaT bi ri umaRles doneze. sAmum-i [arab. samûm] – mSrali, cxeli qari arabeTisa da Crdi loeT afrikis udab noSi. samUrai [iap.] – 1. feodalur iaponiaSi: privilegiuri samxedro wodebis warmo madgeneli. 2. iaponiis agresiuli sam xedro wreebis warmo mad gen lis saxelwodeba. sanatOrium-i [laT. sanatori um] – samkurnalo-da sas ve nebeli dawesebuleba. borjomis s.-ebi., bavSvTa s. ¥ sanatoriuli. s.-is mkurnaloba. sanAcia [laT. sanatio mkurna loba, gajansaReba] – 1. (me dic.) gamafrTxilebeli sam kurna lo RonisZiebebi piris Rrus gajansaRebisaTvis. 2. RonisZiebaTa sistema sa warmoebis, trestebis, banke bisa da a.S. gakotrebis sa winaaRmdegod. ¥ sanireba. bankis s. -463- sangvQnik-i [laT. sanguis (san guinis) sisxli; sasicocxlo Zala] – metismetad xali siani, sicocxliT savse adamiani, romelic garegnu lad mkveTrad gamoxatavs Tavis emociebs. sAndviC-i [ingl. sandwich] – puris ori Txeli na We ri, romelTa Soris moTav sebulia raime sauzmeuli (ka raqi, Zexvi, yveli da misT.); igivea ra sendviCi. sanQtar-i [fr. sanitaire] – umcrosi samedicino mu Sa ki, romelic Svelis avadm yo febs, daWrilebs, alagebs sam kurnalo dawesebulebis sadgoms. sanitAria [laT. sanitarus jan m rTeloba] – sisufTavisa da mosaxleobis jan mrTe lobis dacvis Ronis ZiebaTa sistema. ¥ sanitariuli. s. eqimi, qalaqis s. mdgo ma reoba, s. daT valiereba. sanitaruli Scd. sAnsara [sankr. xetiali] _ in duisturi da budisturi cne ba, romlis mixedviTac san sara yoveli cocxali ar sebis maradiuli mogzau ro baa, erTi sxeulidan meo san reSi ga das vla. mizani – uzenaesi mdgo ma reoba, rodesac suli adis RvTa ebis rangSi. agreTve nirvana (qanaoba, gan Ta vi sufle ba sansarisgan). sAnkrit-i [ingl. Sanscrit sanskr.] – Zveli induri sam werlo ena. ¥ sanskrituli. s. ena, s. xelnaweri. sAnt-i [fr. cent asi] – TavsarTi, romelic sazomi erTeulis saxelTan mierTebisas aR niS navs mis meased nawils: 1. santimetri = 0.01 metrs. santimentAlizm-i [fr. senti mentalisme] – 1. me-18 s.-is meore naxevarSi: literaturuli mimarTuleba, romlisTvi sac damaxasiaTebelia gan sakuTrebuli interesi ada mianis Sinagani sam ya rosadmi, bunebisadmi, si nam dvilis idealizaciisa da gadaWarbebuli grZno bie reba mis gamoxatvaSi. 2. gadaWarbebuli gulCvilo ba, zedmeti grZnobiereba. ix mareba agreTve _ sen ti mentalizmi. santimentAluri [fr. sen timental] – zedmetad mgrZno bi are; gadaWarbebiT gul Cvili. ixmareba agreTve san -464- – sentimentaluri. s. romani, s. adamiani. sAnqcia [laT. sanctio dakano neba] – 1. zemdgomi in stan ci is mier raime aqtis dam tkiceba, rac mas iuridiul Zalas aniWebs; nebarTva. prokuroris s. 2. iZulebis, zemoqmedebis zo ma kanonis darRvevisaTvis. 3. saerTaSoriso samarTalSi: ze moqmedebis zoma, ro mel sac mimarTaven xelSekru le bis damrRvevi saxelmwi fos mimarT. ekonomiuri s.-ebi. 4. mowodeba, dadastureba, Tanxmoba. ¥ usanqcio (mniSvn. 1-isaT vis). u. mitingi. sanqcionQreba – sanqciis (mniSvn. 1), nebarTvis micema. sanqcireba Scd. saracEnia [laT. sarracenia] – mcenare, mweriWamia mraval wliani balaxi. sAri [spars. sârî] – aRmosavle Tis qveynebSi (indoeTSi da sxv.): qalis samosi – grZe li (4-5 m.-de) qsovili, ro mel sac garkveuli wesiT ix veven tanze. sArkazm-i [berZ. sarkasmos] – (wign.) RvarZliani dacinva, mwva ve ironia. ¥ sarkazmuli da sar kas tu li. s. Rimili. sArkoma [berZ. sarkôma] – (me dic.) avTvisebiani sim siv ne, romelic viTar de ba Se maerTebeli qso vili sa gan. sarkOfag-i [berZ. sarkophagos] – Zvel qveynebSi (egvi pteSi da sxv.): qvis kubo; saflavis qva kubos formisa; patara akldama. sAtana [berZ. satanas < Zv. berZ.] – avi suli, eSmaki; RmerTis moRalate angelozi. satElit-i [berZ. satelles (sa tellitis) Tanamgzavri; Ta nam zrax veli] – 1. (astr.) pla netis Tanamgzavri. mTvare dedamiwis s.-ia. 2. saxelmwifo an mTavroba, romelic formalurad da moukidebelia, magram si nam dvileSi emorCileba sxva saxelmwifos, mis neba-sur vils. didi saxelmwifos s. qve yana. 3. (teq.) kbilana, romelic mibmulia meore, wamyvan kbi la naze. 4. (fiz.) speqtris susti zoli Zlieri zolis mezoblad. qalaq-sateliti – Ta na med -465- seg rove didi qalaqis max romelTa nawili me-5 – me-6 lob lad garkveuli gegmiT ss.-Si kontinentidan gada ga Senebuli patara qalaqi; sax lda britaneTSi; me-8 s.qalaqi-Tanamgzavri. is bolos isini dai pyres fran kebma. sAtira [laT. satira] – litera turasa da xelovnebaSi: si saqsOfon-i [sakuT. sax. berZ. namdvilis asaxvis erT-erTi phône bgera, xma] – spilenZis xerxi – uaryofiTi sa zo sasule musikaluri sakravi, ga doebrivi movlenebis da klarnetis monaTesave. `saqsofons ukravs~. uzogavi dacinva, gakicxva. saqsafoni, `saqsofonze ¥ satiruli. ukravs~, `saq so fonze dam k s. kupletebi, s. plakati, vre li~ da a.S. Scd. s. Jurnali. sEans -i [fr. seance] – risame sa satirQkos-i – satirul na jaro Cveneba an Sesruleba warmoebaTa avtori. ganuwyvetliv drois gark sAturn-i [laT. Saturnus] – 1. ro veul monakveTSi. ma ul miTologiaSi: xvna-Tes pirveli (meore...) s., dRis vis da nayofierebis RmerTi, s.-ebi kinoSi, hi pnozis s., mi waTmoqmedebis mfarveli Wadrakis erTdrouli Ta (ga igivebuli iyo berZnuli maSis s. mi Tologiis kronosTan). siansi Scd. 2. mzis sistemis didi pla neta, romelic mzidan me-6 sEgment-i [laT. Segmentum mo nakveTi] – 1. (maTem.) wris adgilzea. na wili, romelic rkali Ta sAuna [fin. sauna] – finuri da qordiT aris Semo saz R aba no. v r uli; sfe r os na w i l i, ro sAfar-i [suahilis enidan] – melic ga dam kveTi sib rtyiT afrikaSi: monadireTa eqs aris ga m o y o f i l i. pe dicia, nadiroba, agreTve 2. (zool.) erT-erTi sigrZiv mogzauroba. ganlagebuli nawevarTagani, safQron-i [berZ. sapheiros] – rom lebisganac Sedgeba zo lur ji an iisferi Zvirfasi gi er Ti cxovelis orga niz qva; lurji iagundi. mi. sAqseb-i – germanuli tomebi, segregAcia [laT. segregatio sed -466- ga moyofa] – rasobrivi dis k riminaciis erT-erTi saxe – feradkanianTa iZu lebiTi gamoyofa TeTrkani ane bisa gan. sEdan-i [ingl. sedan] – daxu ruli msubuqi avto mobi lis ti pi; aqvs ori an sami rigi dasajdomebi. sEzon-i [fr. saison] – 1. weli wa dis erT-erTi dro oTxi dan. sazafxulo s., zamTris s. 2. weliwadis nawili, pe ri od i, romelic yvelaze uf ro Sesaferia raime saq mi anobisaTvis, dasvenebi saTvis da sxv. Teatraluri s., navigaciis s. 3. risame (mag., xileulis) mwi fo bis, Semosvlis dro. atmis s., blis s., yurZnis s. ¥ sezonuri. s. samuSao. seQner-i [ingl. seiner] – patara sazRvao TevzsaWeri gemi. seismolOgia [berZ. seismos miwisZvra da logos moZR v reba] – mecniereba (geo fi zikis nawili), romelic Se iswavlis dedamiwis qer qis ryevebs, kerZod – mi wis Zvrebs. ¥ seismologiuri. s. monacemebi, s. gamok vle vebi. seQsmur-i [< berZ. seismos mi wis Zvra] – miwis Z vris mov lenebTan da kav Sirebuli. s. raioni, s. xelsawyo, s. sadguri, s. ruka. seismiuri Scd. sEif-i [ingl. safe] – uZravi, cecxlgamZle karada an yu Ti, an specialuri sa Tav si, sadgomi – fasiani qaRal debis, dokumentebis, Zvir fa seulobis, samuzeumo eq spo natebis da misT. Sesa na xad. sEkans-i [laT. secans gadamkve Ti] – (maTem.) kuTxis erT-er Ti trigonometriuli fun qcia, romelic marTkuTxa samkuTxedSi udris hi pote nuzis Sefardebas kuTxis kaTet Tan. sEkvestr-i [laT. sequestrum] – 1. (samarT.) saxelmwifo xe lisuflebis mier raime kerZo qonebis gamoyenebis Sez Rudva an akrZalva; ya daRa. 2. (medic.) raime qsovilis mkvda ri nawili, romelic mos cilda saR nawils. sEkret-i [laT. secretus gamo na yofi] – (fiziol.) niv -467Ti ereba, romelsac gamoi mu Saveben jirkvlebi (mag; nerwyvi, kuWis wveni ...) sekrEcia [laT. secretio ga mo yofa] – (fiziol.) or ga nizmisaTvis aucilebel niv TierebaTa (sekrecebis) ga momuSaveba da gamoyofa jirkvlebis mier. sekularizAcia [< laT. se cularis saero] – saeklesio da samonastro sakuTrebis ga daqceva saxelmwifo sa kuTrebad. sekUndant-i [laT. secundans (secundantis damxmare] – 1. mow me da Suamavali du e lis TiToeuli mo nawi li sa. 2. Suamavali da TanaSemwe kri vis, Wadrakis da zogi sxva Sejibrebis monawilisa. selenelOgia [berZ. sēlēne mTvare da logos moZRvreba] – as tronomiis dargi,romelic mTvares swavlobs. selEqtor-i [laT. selector da ma xarisxebeli] – aparati, rom lis saSualebiTac xde ba telefonis mocemuli xa zis ramdenime an yvela abonentis erTdrouli ga moZaxeba. selEqcia [laT. selectio gadar sem Ceva, SerCeva] – cxovelTa da mcenareTa axali, gaum jobesebuli jiSebis gamoy vana xelovnuri SerCeviT, Sej varebiT. ¥ seleqciuri da sa se leq cio. s. sadguri, s. Tesli. seleqciOner-i _ seleqciis spe cialisti. sEmestr-i [laT. semestris eqvs Tviani] – saswavlo wlis naxevari umaRles sas wav le belSi. pirveli (meore) s. ¥ sasemestro. s. gamocdebi. semQnar-i [laT. seminarium sanerge] – 1. umaRles sas wavlebelSi: jgu fu ri praq tikuli me ca di neo ba maswavleblis xel m Z R va ne lo biT. s. filosofiaSi. 2. jgu furi mecadineoba kva li fikaciis asamaRleblad. aTdRiani s., mudmivmoqmedi s. ¥ seminaruli da sasemi na ro. seminariuli da saseminario sxvaa (ix. seminaria). seminAria [laT. seminarium sanerge] – saSualo sasu li ero saswavlebeli. ¥ seminariuli da sasemi na rio. sem -468- s. ganaTleba. seminaruli da saseminaro sxvaa (ix. seminari). semenaria, semenariuli, sa semenario Scd. semirAmida-s bARebi – msof lios erT-erTi Svid saoc re baTagani _ `dakiduli ba Rebi~ babilonSi, romelTa mo wyobac miewereba legen darul dedofals _ semi ramidas. semQtur-i – semitebTan da kav Sirebuli. semituri ene bi – monaTesave enebi, rom lebic gavrcelebuli iyo wina aziis CrdiloeT da aRmosavleT afrikis na wilSi: arabuli, siriuli, eb rauli; asiriuli, ba bi lonuri, arameuli, fi niki uri. [bibliuri noes erTer Ti Svilis semis saxelis mi xedviT]. sEnat-i [laT. senatus < senex mo xuci] – 1. parlamentis zeda (sakanonmdeblo) palata aSS-Si, safrangeTsa da zog sxva saxelmwifoSi. 2. Zvel romSi: umaRlesi xe li suflebis saxelmwifo organo. senAtor-i – senatis wevri. senbErnar-i – jiSiani, didi, Ronieri ZaRli, romelsac kargi ynosva aqvs. alpebSi arsebuli monastris SaintBernard-is saxelis mixedviT, sadac gamohyavdaT am ji Sis ZaRlebi mTaSi gzada karguli adamianebis mosa naxavad. senQor-i [esp. señor] – espa neTSi: batoni, seniori (Cve ulebriv, gvarTan an sa xel Tan erTad) – batoni; bato no! (Sdr. it. siniori). senQora [esp. señora] – espaneT Si: qalbatoni; qalbatono (Cveulebriv gvarTan an sa xel Tan erTad) (Sdr. it. siniora). seniOrita [esp. señorita] – es paneTSi: axalgazrda gau Txo vari qali, qaliSvili (Sdr. it. siniorina). ¥ senioritasi. senioritisa Scd. sensAcia [fr. sensatio] – 1. Zli eri STabeWdileba, rac raime ambavma, SemTxvevam mo axdina. 2. TviT es ambavi. ¥ sensaciuri da sasen sa cio. s. cnoba, s. aRmoCena. sentimentAluri _ ix. san ti mentaluri. -469- sensuAlizm-i [fr. sensualisme septuAginta < laT. sensus SegrZneba] – filosofiuri mimarTuleba, romelic Semecnebis erTaderT wyarod SegrZenebebs, aRqmebs miiCnevs. sentEncia [laT. sententia azri, msjeloba] – moraluri xa siaTis gamonaTqvami, zne ob rivi darigeba. separAtizm-i [fr. separatisme] – 1. swrafva gamoyofisaken, gancalkevebisaken. 2. mravalerovan qveyneb Si: erovnul umciresobaTa swraf va sa xel mwifosagan ga moyofisa da damoukide be li sa xel mwifos Seqmni sa ken. separAtist-i separatizmis mom xre. separAtul-i [laT. separatus] – gankerZoebuli, gan cal ke ve buli. s. TaTbiri. separatuli zavi _ omis dros koaliciaSi myofi sa xelmwifos mi er mowina aRmdegesTan dadebuli za vi Tavisi sam xedro mokav Si reebis Tanxmobis gareSe. separatiuli Scd. separAcia [laT. separatio] – ga moyofa. ser [laT. `sa moc daaTi~] – Zv. aRTqmis (bib liis) Targmani, rac ieru salimidan mefe pto lo meosis miwveviT aleq sandriaSi Casul 70 gan martoebulma Seasrula 70 dReSi Zv. ebraulidan ber Znulze, im ebraelTaTvis, romelnic egvi pteSi cxov robdnen an palestinis ga reT iyvnen gafantulni da aRar icodnen ebrauli. serApis-i [berZ. Serapis] – eli nisturi egvi ptis mTavari (sicocxlis, sikvdilisa da gankurnebis) RvTaeba. serAfim-i [Zv. ebr. seraphim (mr.)] – qristianul religiaSi: eqvsfrTiani angelozi umaR lesi ierarqiisa. serEnada [<fr. serenade, it. serenata] – 1. Sua sa u ku ne eb Si italiasa da espa neT Si: satrfosadmi miZ R v nili sa mijnuro sim Rera, ro mel sac misi fan j ris win as rulebda axal gazrd a kaci gi taris an sxva si mebiani sakravis akom pani mentiT. 2. kameruli musikis Janri. ¥ serenadisa. serenadasi Scd. sErver-i [ingl. server momsa ser -470- xure] – mZlavri kompiuteri, romelic qselSi gadacemis rols asrulebs. sErviz-i [fr. service] – suf ris, yavis an Cais WurWlis sruli kompleqti adamian Ta garkveuli raodeno bi saTvis. sufris s., Cais s., Tormeti kacisaTvis gankuTvnili s. sErvis-i [ingl. service] – mo saxleobis sa yofacxov rebo mom saxureba. sEria [laT. series mwkrivi, ri gi] – 1. erTgvari sagnebis ri gi, jgufi; movlenaTa Tanmimdevruli rigi. naxatebis s. 2. didi kinofilmis erTgva rad damoukidebeli nawili. filmis pirveli (meore) s. 3. fasiani qaRaldebis, doku mentebis Tanrigi, rac cif rebiT an asoebiT aris aR niSnuli. ¥ seriuli (mniSvn. 1-isaT vis). avtomobilebis s. gamoS ve ba. serQal-i [ingl. serial rac mwkrivs qmnis] – mravalse ri iani kino an telefilmi. seriOzuli [fr. serieux] – 1. dinji, dafiqrebuli, darba iseli. s. adamiani. 2. aseTi adamianis dama xa si a Tebeli Tviseba. saqmisadmi s. damo ki de bu le ba. 3. sayuradRebo, mniSvnelo va ni. s. sakiTxi, s. wigni. 4. (saub.) saSiSi, saxifaTo, mZi me. s. daavadeba, s. mdgoma re oba. serpAntin-i [fr. serpentin < serpent gveli] – 1. feradi qa Raldis grZeli da wvri li lenti, romelsac is vrian mocekvaveebi balis, maskaradis, karnavalis dros. serpentarQum-i [laT. serpens (serpentis) gveli] – Sxamiani gvelebis mosaSenebeli ad gili maTgan Sxamis misa Rebad. serpEntin-i [laT. serpentinus gvelis] – mixveul-moxveu li gza mTaSi. sertifQkat-i [fr. sertificat] – 1. zogi saxelmwifo sesxis bileTis saxelwodeba. 2. sagareo vaWrobaSi: sabuTi, romelic axlavs saqonels da, romelSic aRniSnulia saqonlis xarisxi, fasi da sxv. 3. mowmoba, werilobiTi cno ba. -471 s. kompiuteruli kursebis damTavrebis Sesaxeb. serTifikati, sertifikaTi Scd. sErfbord-i [ingl. surfboard < surf (zRvis) moqceva da board ficari] – grZeli da viwro ficari (korpisa, qafplastisa), romelsac iye neben serfingSi. sErfing-i [ingl. surfing zvir Tebze sriali] – wylis sportis saxeoba – Sejib re ba specialuri ficriT (serfbordiT) srialSi zRvis, okeanis zvirTebze. sEsia [laT. sessio sxdoma] – 1. sxdoma, romelsac pe rio dulad atareben warmomad genlobiTi organoebi da sxv. parlamentis s., samecnie ro s. 2. umaRles saswavleblebSi: gamocdebis Cabarebis peri odi; TviT es gamocdebi. sagamocdo s. ¥ sasesio. s. sagnebi, s. vadebi, s. darba zi. 1 sEt-i [ingl. set] – (sport.) partia CogburTis TamaSSi. sEt-i2 – Zv. egvi ptis religiasa da miTologiaSi: udabnosa seq da ucxo qveynebis RmerTi, osirisis Zma da mkvleli. sEter-i [ingl. setter] – grZel bewviani monadire ZaRlis jiSi. sEqsi [laT. sexus sqesi] – sqe sobrivi urTierToba or sawinaaRmdego sqesis ada mianebs Soris. masTan da kavSirebuli fsiqikur reaqciaTa, gancdaTa da qce vaTa erToblioba. seqsolOgia [laT. sexus sqesi da berZ. logos moZRvreba] – samecniero kvlevisa da cod nis dargi sqesobrivi cxov rebis Sesaxeb. seqsopaTolOgia [laT. sexus sqesi da (ix. paTologia)] – klinikuri medicinis na wili; Seiswavlis sqesob riv moSlilobas – diag nos tikis, mkurnalobisa da profilaqtikis mizniT. sEqta [laT. secta moZRvreba, sko la] – 1. religiuri Te mi, romelic ganudga gaba tonebul eklesias. 2. (gadat.) gancalkavvebuli, karCaketili jgufi ada mi a nebisa, romelic gamoirCeva dogmaturi SexedulebebiT. sekta Scd. sEqtant-i – seqtis wevri. seq -472- ¥ seqtanturi. s. moZraoba. sektanti, sektanturi Scd. sEqtor-i [laT. sector] – 1. (ma Tem.) wris nawili, romelic Se mosazRvrulia rkaliTa da ori radiusiT. 2. raime farTobis nawili, ubani, SemosazRvruli ra di aluri xazebiT. stadionis samxreTi s.-ebi, Tavdacvis s. 3. dawesebulebis, organi za ci is ganyofileba. aRicxvis s., kadrebis s. 4. saxalxo meurneobis nawili, romelsac garkveuli eko no mikur-socialuri niSnebi axasiaTebs. kerZo s. vaWrobaSi. sektori Scd. sEqcia [laT. sectio gakveTa] – 1. raime dawesebulebis, or ganizaciis nawili, ganyo fi leba. sportuli s., fexsacmlis s. maRaziaSi. 2. raime mTlianobis (mag; av tomobilis, nagebobis) na wili. saxlis marjvena s., radi a toris s. 3. yriloba, konferenciis qve ganyofileba. s.-ze wakiTxuli moxseneba. ¥ seqciuri (mniSvn. 3-isaT vis). s. muSaoba. seqciOner-i – maRaziis seq ci is gamge. svAstika [sanskr. svastika] – sworkuTxad moxrili bo lo ebis mqone jvari – or na mentuli motivi, rome lic gvxvdeba Zveli indo e Tis, Ci neTis, iaponiis da zog sxva qveynebis xelovne ba Si; germanelma fa Sis teb ma Ta vianT emblemad ga mo iyenes. svinAqsar-i [berZ. svynaxarion: svinaqsis krebuli] – wmin danTa cxovrebis an qris tian ul dResaswaulTa aRwe ri lo ba. iyeneben RvTis m saxu rebis dros. svQng-i [ingl. swing] (sport.) krivSi: gverduli dartyma Sori manZilidan. si [it. si] – musikaluri gamis meS vide bgera; am bgeris aRmniSvneli noti. sQbila [berZ. sibyla] – Zv. sa berZneTsa da romSi: winas warmetyveli qali. sQgnal-i [germ. Signal] – 1. pi robiTi niSani, romli Tac ityobinebian rasme, gadascemen raime gankar gulebas. zusti drois s., sagzao -473- sim s.-ebi., s.-is micema. quc macebuli sakvebi mce 2. (gadat.) gafrTxileba raime na reebis damJavebiT spe ci arasasurvelis Sesaxeb. alur nagebobaSi (koSkSi, gazeTSi Semosuli s. tran SeaSi, ormoSi). ¥ sasignalo. s.-is damzadeba. s. raketa. 2. TviT nageboba aseTi si lo sis dasamzadeblad. signalizAcia – 1. signalebis ¥ silosisa. sistema, romelsac sadme s. koSki, s. kulturebi, s. iye neben. mzesumzira, s. simindi. sarkinigzo s. ¥ sasilosisa. 2. mowyobiloba signalebis sasilosesi Scd. misacemad. avtomaturi s. silUet-i [fr. silhouette < sa ¥ sasignalizacio. kuT. sax.] – 1. visime an ri s. alami, s. xelsawyo. same erTferi konturuli gamosaxuleba, daxatuli sQdr-i [fr. cidre] – vaSlis (an gamoWrili da dakruli) Rvino. sxva feris formaze. sQesta [esp. siesta] – espaneTSi, 2. sagnis, nagebobis, figuris italiaSi, laTinuri ameri da sxva damaxasiaTebeli mo kis qvveynebSi da sxv: Su xazuloba (konturebi), ro ad Ris dasveneba (sadilis melic Sor manZilze, bu rus Sem deg, rodesac yvelaze Si an sibneleSi aRiq me ba. Zalian cxela). mTis s., saxlebis s.-ebi. sizigQeb-i [berZ. syzygia Se er Teba; wyvili] – mTvaris simbQoz-i [< berZ. symbiôsis Tanacxovreba] _ (biol.) ori fazis – misi dabadebis sxva dasxva saxeobis ori da gavsebis – saerTo sa organizmis Tanacxovreba, xel wodeba, rodesac mze, rac sasargebloa TiToeuli de damiwa da mTvare ganla maTganisaTvis. gebulia erT swor xazze. am dros zRvis moqceva yve simbQont-i [< berZ. symbiôn (symbiontis) vinmesTan, rames laze maRalia. Tan erTad mcxovrebi] – (bi sQlos-i [esp. silos (mr.)] 1. sa ol.) simbiozis erT-erTi qonlis wvniani sakvebi, monawile. ro mel sac amzadeben da sim -474- simbOlizm-i [fr. symbolisme] – antirealisturi, dekaden turi mimarTuleba lite ra turasa da xelovnebaSi me19 s.-is bolos da me-20 s.-is dasawyisSi; mxatvrul xer xad acxadebda simbolos ro gorc sagnebisa da mov lenebis miuRweveli arsis ga moxatvis saSualebas. simbOlika – kreb. simboloTa erToblioba; simboloebi. saqarTvelos s. (droSa, gerbi). ¥ simbolikisa. simbolikasi Scd. sQmbolo [berZ. symbolon] – 1. sagani, moqmedeba da sxv., ro melic raime mcnebis, ideis pirobiT niSans war mo adgens. mtredi mSvidobis s.-a. 2. raime sididis pirobiTi aRniSvna, rac miRebulia ama Tu im mecnierebaSi. albert ainStainis for mula E=mc2. ¥ simboluri. s. niSani, s. naxati. simboliuri Scd. simEtria [berZ. symmetria] _ raime mTelis nawi le bis Tanazomieri, propor ci uli ganlageba centris, Su agulis mi marT; Tana zomiereba, pro por ciuloba risame gan la gebaSi. adamianis sxeulis nawi le bis s., s.-is dacva. ¥ simetriuli. s. figura, quCebis s. da geg mareba. simetruli Scd. simpATia [berZ. sympathia Ta nag rZnoba] – Sinagani keTi li ganwyobileba vinmesad mi (sa pirisp. anti paTia). simpaTQuri – simpaTiis ga mom wvevi, mimzidveli. s. adamiani, s. garegnoba. ¥ usimpaTio. u. adamiani. simpatia, simpatiuri, sim paTuri, simpaturi, usimpa tio Scd. simpozQum-i [laT. simpozium < berZ. symposion wveuleba] – saerTaSoriso TaTbiri raime samecniero sakiTxze. saerTaSoriso s. kosmosis torsuli velebis Sesaxeb. sQmptom-i [berZ. symptoma dam Txveva; niSan-Tviseba] – ra ime movlenis (Cveulebriv raime daavadebis) dama xa siaTebeli garegnuli ni Sani. krizisis momaswavebeli s.-ebi. ¥ simptomuri da sim p to ma turi. -475 s. movlenebi. simUlant-i [laT. simulans (si mulantis)] – piri, romelic si mulacias mimarTavs simiulanti Scd. simulAcia [laT. simulatio] simulireba [germ. simulieren] – risame (mag. avadmyofobis) mogoneba visime motyuebis miz niT. simuliacia Scd. simfOnia [berZ. symphonia Ta naJRera, Tanaxmianoba] – 1. di di musikaluri nawar mo ebi orkestrisaTvis, Cve ulebriv Sedgeba sami an oTxi nawilisagan, romle bic erTmaneTisgan gansx vavdebian musikis xasiaTi Ta da tempiT. 2. bgeraTa harmoniuli Sexa me ba; TanaJRera. 3. raime nawarmoebis teqstSi nax mar sityvaTa sia; kon kordansi. sinAgoga [< berZ. synagoge kre ba, sakrebulo] – ebraelTa sam locvelo saxli, taZa ri. ¥ sinagogisa. sinagogasi, sinaRoRa Scd. sQndrom-i [berZ. syndrome Tavmoyra] – (medic.) raime da avadebis damaxasiaTebel sin sim ptomTa erToblioba. sinedrQon-i [< berZ. synedrion kre ba, sabWo] – 1. (ist.) iude aSi: uxucesTa sabWo, umaR le si saxelmwifo dawe se buleba, sadac Sediodnen religiuri winamZRvrebic. 2. (moZv. gadat.) kreba, TaTbi ri, sabWo. sinEkura [< laT. sine cura uz runvelad] – Semosavliani Tanamdeboba, romelic did Sromas ar moiTxovs; Tbili adgili. sQnTez-i [berZ. synthesis Seer Teba, Sexameba] – 1. samecnie ro kvlevaSi: mecnieruli kvle vis meTodi; analizis monacemTa ganzogadeba. 2. qimiuri nivTierebis miReba martiv nivTierebaTa an ele mentTa SeerTebis gziT (sapirisp. analizi). ¥ sinTezuri. kvlevis s. meTodi, s. ka u Cuki, s. boWko, s. qso vile bi. sinTetikuri, sintetikuri Scd. sinQor-i [it. signore] _ ita li aSi: batoni, siniori (Cve ulebriv, gvarTan an sa xel Tan erTad) – batoni; batono! Sdr. esp. seniori. sin -476- s. sityvebi. li aSi: qalbatoni; siniora sinOptika – mecniereba amin dis winaswari gamocnobis (Cveulebriv, gvarTan an sa Sesaxeb. xel Tan erTad) – qalbato ni; qalbatono! sinoptQkos-i – meteorologi, Sdr. esp. seniora. romelic daspeciale bu lia amindis prognozirebaSi. siniOrina [it. signorina] _ italiaSi: axalgazrda ga sinoptQkur-i [< berZ. synoptikos uTxovari qali; qaliSvili; visac SeuZlia yvelaferi si niorina (Cveulebriv, erTad mimoixilos] – rac gvarTan an saxelTan erTad) dakavSirebulia mete o ro – qaliSvili; qaliSvilo! logiur pirobebTan, amin Sdr. esp. seniorita. dis mdgomareobasTan. ¥ siniorinasi. s. procesebi, s. pirobebi. siniorinisa Scd. sQntaqs-i [berZ. syntaxis] – gra sQnod-i [berZ. synodos kreba] matikis nawili, romelic – 1. marTlmadidebeli ek Seiswavlis sityebis erT le siis kolegialuri or maneTTan SeerTebas da wi ga no. na dadebis agebulebas. 2. protestantul eklesiaSi: ¥ sintaqsuri. sa suliero da saero pir Ta winadadebis s. analizi. kreba mniSvnelovan saek sQnus-i [laT. sinus Runi, sim ru le sio saqmeebis ga dasawy de] – (maTem.) kuTxis erT-er Ti ve tad. trigonometriuli funqcia sinOnim-i [berZ. synonimos] _ marTkuTxa samkuTxedSi; ud si tyva, romelic mniSvnelo ris mopirdapire ka Te tis biT sxva sityvas emTxveva Sefar debas hi po te nu zas Tan. an Zalian axlosaa masTan, sinqrOnia [< berZ.] – (lingv.) bge riTi SemadgenlobiT ki enis statikuri mdgomareo gansxvavdeba misgan. ba (Sdr. diaqronia). mag; `Wkua~ da `goneba~, `xa sinqrOnizm-i [< berZ. synchro liCa~ da `noxi~, `aaSenebs~ nismos] – ori an ramdenime da `aagebs~ (sapirisp. anto mov lenis, procesis zusti ni mi). damTxveva droSi, erTdr o ¥ sinonimuri. sinQor-a [it. signora] _ ita -477- sis uli mimdinareoba. s. wyali. siropi, siropiani Scd. sinqrOnul-i [< berZ. synchro nos] – rac ramesTan erTd sQrtak-i [berZ. syrtaki] – berZ. ro ulad xdeba. jgufuri cekva erTgvari. s. moqmedeba, s. Targmani sQsifes SrOma _ iTqmis da (mag; moxsenebisa). usrulebul da unayofo sinxronuli Scd. mZi me Sromaze [saberZneTis siOnizm-i – msoflios yvela (korinTis) miTologiuri eb raelis gadasaxleba pa mefis saxelis mixedviT; les tinaSi da iq ebraelTa Rmer Tebis gadawyvetilebiT sa xelmwifos Seqmna. mas maRal mTaze unda aego rebina mZi me qva (lo di), ro sQrena [berZ. seirēn, lat. si melic mwver val ze ata nis ren] – sasignalo sayviri, Tanave ukan gor de boda]. ro melic gamoscems mkveTr, ymuilisebr xmas. sQstema [berZ. systema] _ 1. Tan saxanZro avtomobilebis mimdevrulad ga ta re buli s., saswrafo daxmarebis av meTodi, wesebi, romelTa mi tombilis s. xedviTac xdeba rame. ¥ sirenisa. aRzrdis s., saarCevno s., sirenasi Scd, mecnieruli kvlevis s. 2. erToblioba princi pebis, sirQus-i [berZ. seirios mwveli] romelic raime moZRvrebis – yvelaze kaSkaSa varskv safuZvels warmoadgens. la vi. emanuel kantis filoso sQroko [it. sirocco < arab.] – fiis s., iakob gogebaSvilis cxeli qari, romelic icis pedagogiuri s. samxreT evropaSi (qris 3. mTlianoba erTmaneTTan CrdiloeT amerikis udab ka non zomierad da kav Si re no ebidan). buli nawilebisa. sQrof-i [fr. sirop] – SaqarTan mzis s., nervuli s., ele erTad moduRebuli xilis, mentTa perioduli s. kenkris sqeli wveni (qarT. 4. sazogadoebrivi wyobi le sinon. vaJini). ba. alublis s. kapitalisturi s. ¥ sirofiani. 5. organizaciulad ga er Tia sis -478- nebul dawesebulebaTa er Tob lioba. mecnierebaTa akademiis s-is instituti. 6. teqnikuri mowyobiloba, konstruqcia, axali s.-is TviTmfrinavi. ¥ sistematuri da sistemu ri. 1. rac sistemasTan (mniSvn. 1) aris dakavSirebuli; sis te maze dafuZnebuli. s. katalogi, s. gadmocema sakiTxisa. 2. rac ganuwyvetliv meordeba; ganuwyveteli. s. mecadineoba, s. mkurna loba. s. dakvirveba. sistematikuri sxvaa (ix. sistematika). sistematiuri Scd. sistemizAcia [fr. systemati sation] – sistemaSi moyvana ri same. mopovebuli masalebis s., mecnierul dakvirvebaTa s. sistemAtika – biologiuri mecniereba, romelic axdens mcenareTa da cxovelTa kla sifikacias. ¥ sistematikuri. s. jgufebi, s. kategori e bi. sistematiuri, sistemuri sxvaa (ix. sistema). sQstola [berZ. systolē] – (anat.) gulis moqmedebis erT-erTi faza – SekumSva. sQti [ingl. City] – 1. did britaneTSi: mniSvnelovani, priviligirebuli qa la qi, romelSic aris sa e pis ko poso kaTedra, an ro melsac miRebuli aqvs samefo si geli. 2. aSS-Si: adgilobrivi TviT mmarTvelobis mqone, cotad Tu bevrad mniSvnelovani qa laqi. situAcia [fr. situation] – Seq mnili pirobebis erTob li oba; garemoeba, mdgoma re o ba. siUita [fr. suite] – musika luri nawarmoebi, rome lic Sedgeba ramdenime damo u ki debeli, magram sa erTo ide ur-poeturi Ca fiqre biT da kavSirebuli na wi li sa gan. suita Scd. siUJet-i [fr. sujet] – erTob li oba moqmedebaTa, ambebisa, rac Seadgens mxatvruli na warmoebis ZiriTad Sina arss. piesis s., s.-is ganviTa re ba. ¥ siuJeturi. -479 s. qarga, s. mTlianoba. suJeti, suJeturi Scd. siUrpriz-i [fr. surprise] – mo ulodneli saCuqari, mou lodneli sasiamovno amba vi. sasiamovno s. surprizi Scd. siureAlizm-i [fr. surrēalisme ze realizmi] – erT-erTi uki du resi formalisturi mi mar Tuleba, romelic uar yofs gonebisa da cdis rols xelovnebaSi da Semoq me debis wyaros eZebs qvecno bi e rebis sferoSi (sizmrebSi, ha lucinaciebSi, instiqtebSi da misT.). sifQlis-i [< fr. saS. laT. Siphilus < berZ. sys Rori da philos megobari, it. eqimis fran kastoris (1483-1553) mi er sifilisis Temaze da we rili laTinuri poemis moqmedi piri] – gadamdebi ve neriuli daavadeba (qarT. sinon. aTaSangi). skAla [laT. scala kibe] – 1. sxvadasxva xelsawyoSi: da nayofebiani saxazavi an ci fer blati. 2. aTricxva sistema, romelic miRebulia raime sidideTa ga sazomad, Sesafaseblad an gansasazRvravad. ska skAlp-i [ingl. scalp] – Tavis kani Tmebianad. skAlpel-i [laT. scalpellum] – patara qirurgiuli dana. skAndal-i [fr. scandale] – 1. gaxmaurebuli samarcxvino SemTxveva. politikuri s. 2. aurzauri, ayalmayali, de boSi, Cxubi, lanZRva-gi ne biT. quCaSi s. atyda. ¥ skandaluri da sas kan da lo. s. (s.) SemTxveva. skandQreba [< laT. scando av divar] – mkafiod, damar c v liT warmoTqma. skaUtizm-i [< ingl. scaut mzve ravi] – skolisgareSe aR zrdis erT-erTi yvelaze gavr ce lebuli sistema; war moad gens bavSvTa da mo zar dTa organizaciebis mu Sa obis safuZvels; war mo iS va did britaneTSi me-20 s.-is dasa wyisSi. skAfandr-i [fr. scaphandre < berZ. skaphē etli, navi da anēr (andros) adamiani, kaci] – hermetiuli Cacmu lo ba (kostiumi) myvin Ta ve bis, kos monavtebisa, as t ro nav tebis da sxva. ske -480- skeQtbord-i [ingl. skateboard skvEr-i [ingl. square] – patara skate ciguraoba da board fi cari] – gorgolaWebiani pa tara ficari, romelzedac orive fexiT dgebian da ise moZraoben. skeibordi Scd. skeptQkos-i – adamiani, ro me lic skepticizmiT aris gan msWvaluli, yvelafers eW vis TvaliT uyurbs. skeptiki Scd. skeptQcizm-i [fr. scepticisme < berZ. skepsis ganxilva, gan sja] – 1. idealisturi fi losofiuri mimarTuleba, romelic uaryofs obieqtu ri sinamdvilis Semecnebis Se saZleblobebs. 2. kritikuli, undobluri da mokidebuleba, daeWve ba ri same sisworeSi an Se saZ leblobaSi. ¥ skeptikuri. s. toni, s. damoki debule ba. skEting-rQnk-i [ingl. skatingrink] – mosfaltebuli mo e dani an xis iataki gor go laWebiani cigurebiT sarbenad. skEtC-i [ingl. sketch monaxazi] – saxumaro Sinaarsis mqone mcire saestrado piesa. sazogadoebrivi baRi qa laq Si. skQptra [berZ. skēptra] – samefo kver Txi – monarqiuli xe lisuflebis simbolo, ro melic morTulia Zvirfasi qvebiT da xraxniT, mefis Zalauflebis erT-erTi ni Sani. skQf-i [ingl. skiff] – grZeli da viwro sportuli navi. sklEra [berZ. sklēra (mdedr.) magari] – (anat.) Tvalis kak lis gareTa TeTri garsi. sklErit-i (medic.) skleris (ix. sklera) anTeba. sklEroz-i [berZ. sklērôsis ga magreba] – (medic.) sxvadasxva organos avadmoyofuri gam kvriveba, rasac iwvevs funq ci uri elementebis da Rupva da maTi Secvla Sema er Te beli qsoviliT. skOtland-Qard-i [ingl. Scot land Yard] – lon do nis po li ciis cen t ra lu ri sam mar T velos sa xel wo deba. skOC-i [ingl. scotch] – Sot lan diuri viski. skrupulOzur-i [laT. scrup tulosus] – 1. zedmowevniT zusti, dawvrilebiT. 2. wvrilmanuri. -481- skUlptor-i – [laT. sculptor] smi da ukan; saSualebas aZlevs sportsmens ukeTesad ga – xelovani, romelic skul moiyenos fexebis Zala da p turas (qandakebas) qmnis rac SeiZleba Sors mousvas (qarT. sinon. moqandake). niCbebi. skUlptura [laT. sculptura] 2. igivea, rac diapozitivi. – xelovnebis nawarmoebi – Tixisgan an sxva masa slAlom-i [norveg. slalom] – zam Tris sportis saxeoba lisgan gamoZerwili, qvisa – mTidan TxilamurebiT gan, xisgan gamoTlili an swraf daSveba specialurad liTonisgan Camosxmuli mowyobil rTul trasaze. fi gura (qarT. sinon. qan giganturi s. da keba). slAqs-i [ingl. slaks (mr.)] – ¥ skulpturuli. Sar vali, romlis totebi s. portreti, s. ga mosaxu bo l oSi gafarToebulia. le ba. skUter-i [ingl. scooter] – 1. er slEng-i [ingl. slang] _ igivea, rac Jargoni. inglisur ena Tadgiliani sportuli navi, Si: sityva an gamonaTqvami, patara gliseri, romelsac romelsac xmaroben gar kiduli Zrava aqvs. kveuli profesiis, wris 2. Zravis mqone marxili; gav adamianebi. r celebulia CrdiloeTis amerikuli s. qveynebSi (fineTSi da sxv.) skUfia [berZ. skuphia] – 1. wve smAragd-i [berZ. smaragdos] – minerali, Zvirfasi qva ti ani rbili qudi (Savi mwva ne ferisa (qarT. sinon. an iisferi xaverdisa), ro zur muxti). mel sac atareben marTl ma didebeli eklesiis msa smErC-i [rus. смерч] – (geogr.) qariS xali, romelic aCens xurni. uzar m azar (800-1500 m. si maR 3. patara mrgvali ufarflo lis) mtvris svets (xme leT qudi. ze) an wylisas (zRva z e). slAid-i [ingl. slide sriali] – 1. sarbol navSi: moZravi smiT-vEson-i [< sakuT. sax.] Zveleburi revolveri er T dasajdomi, romelic niCbis g v ari. mosmis dros srialebs win smo -482- smOg-i [ingl. smog < smoke kvam moirCeodnen gar yv ni le biT). li da fog sqeli nisli] – sOker-i [ingl. soker] – ase uwodeben evropuli warmo Savi sqeli nisli, romelic Sobis fexburTs amerikis warmoiqmneba bolisa da kon tinentze. Wvartlisagan did qala qebsa da samrewvelo cen sol [it. sol] – musikaluri ga t rebSi. mis mexuTe bgera; am bgeris aRmniSvneli noti. smOking-i [ingl. smoking (ja cket)] – Savi maudis pijaki, solarizAcia [< laT. solaris ro melsac Ria guli da ab mziani] – mziT dasxiveba re SumiT gawyobili grZeli (Cve ulebriv, samkurnalo ga danakecebi aqvs. mizniT). snaQper-i [ingl. sniper] – msro solarQum-i [laT. solarium < sol le li, romelic kargad mze] da aerosolarQumi aris dauflebuli mizanSi – mzis abazanebis misaRebad zustad srolas. specialurad mowyobili ¥ snai peruli. adgili. s. srola. soldAfon-i [rus. солдафон] ¥ sasnai pero. – xepre, tlanqi, ukulturo s. kursebi. samxedro piri. snOb-i [ingl. snob] – adamiani, saldafoni Scd. romelic cdilobs zustad solidArul-i [fr. solidaire] – daicvas moda da e.w. kar vinmesTan SeTanxmebuli, er gi tonis wesebi; piri, ro Tsulovani, megobruli. melsac daxvewili ge mov solQduri [fr. solide] – (wign.) nebis, manerebis da misT. – saimedo, safuZvliani. pretenzia aqvs da amiT Ta s. naSromi, s. ganaTleba, vi moaqvs, qedmaRlobs. s. mecnieri. sOdomi da gOmora _ iTqmis sOlist-i [it. solista] – momRe di di garyvnilebis, areulrali, musikosi an mocekvave, da reulobis, aurzauris Se romelic marto asrulebs saxeb (ori bibliuri qa raime partias. la qis saxelebis mixedviT, operis s., gundis s., ba ro melTa mcxovreblebic ga letis s. -483- solQter-i [fr. (ver) solitaire soc mettaepiani leqsi, romelic Sedgeba ori oTxtaepiani < laT. solitarius martoxela] da ori samtaepiani stro – beWedSi, broSSi da misT. fisagan. Casmuli msxvili brilian sOprano [it. soprano] – 1. qa ti. lis yvelaze maRali sa sim sOlo [fr. solo] – musikaluri Rero xma. nawarmoebi an calke partia, 2. aseTi xmis mqone momRerali romelic gankuTvnilia er qali. Ti sakravis, momRerlis an sOsis-i [fr. soucisse] – patara mocekvavisaTvis. wvrili Zexvi, romelic mo soltQson-i – Signeulisagan xar Suli (an Semwvari) iW damzadebuli Zexvi. meba. solfEjio [it. solfeggio] – 1. sasiski Scd. smenis ganviTarebuli vo sOus -i [fr. souce] – 1. raime ka luri varjiSi – notebis SeWamandis sqeli wveni. mRe ra maTi saxelwodebis tomatis s. warmoTqmiT. 2. wvrilad daWrili xorci 2. saswavlo sagani, romelic Ta da kartofiliT mom za gankuTvnilia moswavleTa debuli SeWamandi. sme nis gansaviTareblad. souzi Scd. sOmbrero [esp. sombrero] – es ci panuri farTofarfliani sOcial-demOkrat-i – so al-demokratiuli partiis qudi. wevri. somnAmbula [laT. somnus Zi li da ambulare dadis, dae sOcial-demokrAtia [laT. socialis amxanaguri sazo xeteba] – mTvareuli. gadoebrivi da [berZ. demokra ¥ somnabulizmi, somnambu tia] – erT-erTi politikuri luri. mimdinareoba. sOnata [it. sonata < laT. so ¥ social-demokratiuli. nare JRera] – musikaluri na s.-d. partia. warmoebi erTi an ori sak ra visaTvis; Cveulebriv 4 sociAlizm-i [fr. socialisme < laT. socialis sazogadoebrivi] an 3 nawilisagan Semdgari. – saxelmwifoebrivi da sa sOnet-i [it. sonetto] – ToTx zogadoebrivi wyobileba soc -484- er Tgvari. wina aR m de g (1 s. Zv. welT ¥ socialisturi. aRr.). s. wyobileba, s. partia. spartakQada – 1. didi spor sociAlist-i _ 1. socializ tuli Sekibreba saxelmwifo mis mimdevari. an saerTaSoriso masStabiT; 2. socialisturi partiis didi fizkulturuli dRe wev ri. saswauli. 2. masobrivi Sejibreba spor sociAluri [laT. socialis] tis sxvadasxva saxeobaSi – rac dakavSirebulia [Zvel romSi monaTa ajan adamianTa erTobliv yebis beladis – spartakis cxovrebasTan da maT ur (1 s. Zv. w. aR.) – saxelis Ti erTobasTan (qarT. sinon. mixedviT]. sa zogadoebrivi). ¥ saspartakiado. s. mdgomareoba, s. dazRveva, spartAnel-i _ iTqmis adami s. urTierTobani. anze, romelic metismetad sociolOgia [fr. sociologie] Tav Sekavebul cxovrebas – mecniereba adamianTa sa ewe va da kmayofildeba mxo zo gadoebis ganviTarebis lod arsebobisaTvis auci zogadi kanonebis Sesaxeb. le beli rameTi, Tavs iw r ¥ sociologiuri. Tobs mkacri cxovrebiT s. gamokvleva, s. Teoria. (Zve li berZnuli saxel mw i spAget-i [it. spaghetti (mr.)] ita fos – spartas – sa x e l is liuri warmoSobis wvrili mixed viT, romlis mo qala makaroni erTgavri. qe e bic bavSvobidanve eCve spAzm-i [berZ. spasmos] – yelis, odnen mkacr pirobebs, amta saylapavi milis, kuW-nawla nobas). vis da misT. kunTebis krun ¥ spartanuli. CxviTi SekumSva. s. amtanoba. spAring-i [ingl. sparring] – (sp.) Tavisufali sawvrTneli spekUlant-i – piri, romelic spe kulacias eweva (qarT. brZola. sinon. gadamyidveli, qor va spArtak-i [laT. Spartacus] – Wari). mo nebis farTo ajanyebis ¥ spekulanturi. be ladi romis imperiis s. fasebi. -485- spe wilebad daSlis Sedegs spekulianti, spekulian tal Ris sigrZis, anu fenis turi Scd. mi x ed viT. spekulAcia [laT. speculatio mzis s., s.-is ZiriTadi fe daz verva, farulad daTva nebi. liereba] – saqonlis Ses ¥ speqtruli. yidva da ukanono gayidva s. xazebi, s. analizi. uf ro Zvirad. spektri, spektruli, speq t ¥ spekulaciuri da saspeku raluri, spektraluri Scd. la cio. speciAlist-i [fr. specialiste] s. fasebi, s. saqoneli. – adamiani, romelsac spe spekuliacia, spekuli aci ci aluri codna aqvs mec uri, saspekuliacio Scd. ni erebis an teqnikis raime speleolOgia [berZ. spelaion dar gSi. gamoqvabuli da logos moZRv saavtomobilo trans por re ba] – mecniereba, romelic tis s. Se iswavlis gamoqvabulebs, speciAlur-i [laT. specialis] – 1. mRvi meebs. gansakuTrebuli, sagangebo spermatozOid-i [berZ. sper daniSnulebisa. ma (spermatos) Tesli, zôon s. Senoba. cxoveli da eidos saxe) – 2. mecnierebis, teqnikis, xe mam robiTi sasqeso ujre di lov nebis raime calke dar (qarT. xalx. sinon. muWu gTan dakavSirebuli. ri). s. saswavlebeli. spEqtakl-i [fr. spectacle] – specQfika [laT. specificus Teatraluri warmodgena. Taviseburi] – sagnis, mov sadi plomo s. le nis damaxasiaTebeli spektakli Scd. Taviseburebani, rac mas spEqtr-i [laT. spectrum] – sxvebisagan ganasxvavebs. (fiz.) raime sididis yve samecniero muSaobis s., la mniSvnelobaTa er enaT mcnierebis s., leqsi ko Tob lioba. mag; optikuri g r afiis s. speqtri, romelic warmo ¥ specifikuri. ad gens raime sinaTlis wamlis s. suni. calkeul Semadgenel na specifiuri Scd. spi -486- spQdvei [ingl. speedway, samo spirQtizm-i [laT. spiritus su tociklo treki] – (sp.) mo tociklebiT rbola widian trekze; agreTve rbola yi nulze, miwis an balaxis trekze. spidOmetr-i [ingl. speedome ter] – xelsawyo, romelic gviC venebs avtomobilis, mo to ciklis moZraobis siC qa res, agreTve mis mier gav lil manZils. spQker-i [ingl. speaker] – 1. parlamentis Tavmjdomare. 2. aSS-Si: warmomadgnelTa palatis Tavmjdomare. 3. (sp.) krivSi: piri, romelic ma yurebels ucxadebs msaj Ta gadawyvetilebas. spQning-i [ingl. spining] – sportuli saTevzao xel sawyo, romlis saSualebi Tac ankess Sors isvrian. spQral-i [laT. spiralis < spira Runi, xveuli] – 1. (maTem.) brtyeli mrudi (usasru lo) xazi, romelic Tanda TanobiT sididiT rig mzard bruns akeTebs wertilis an RerZis garSemo. 2. WanWikisebri xazi. 3. mavTuli an zambara, rome lic erT-erT am xazis mag varadaa moxrili. li] – micvalebulTa su le bis gamoZaxeba da maTTan urTierTobis damyareba. spirituAlizm-i [< laT. spiri tualis sulieri] – re li gi urfilosofiuri, ide a listuri moZRvreba, ro me lic suls ganxilavs ro gorc si nam d vilis pirvel sa wyiss, gan sakuTrebul us xe ulo sub stancias, ro me lic arsebobs mate ri is ga re Se da misgan damo u ki deb lad. splQn-i [inlg. spleen elen Ta] – (wign.) sevda, naR ve li, mowyeniloba (s.-s Zve lad, xsnidnen elenTis daavadebiT). spOnsor-i [ingl. sponsor] – fir ma, organizacia (zog jer kerZo piric), rome lic kisrulobs raime RonisZiebis Catarebas, ri same mowyobas Tavisi da finansebiT. spontAnur-i [laT. spontaneus TviTneburi] – garegani gav le nis gareSe, TavisTavad, Sinagani mizezebiT warmoq mnili. spOra [berZ. spora Tesli] – zo gi mce nareuli organizmis (wyal mcenareebis, sokoebis, -487xav sebis) mikroskopuli Ca na saxi, romelic saWiroa ma Ti gamravlebisa da gavrce lebisaTvis. sporAdul-i [< berZ. sporadi kos gafantuli] – rac dro dadro (aqa-iq) iCens Tavs; aramudmivi, arasayovelTao. spOrt-i [ingl. sport] – fizikuri varjiSi organizmis gan sa viTareblad da ga sakaJeb lad; Cveulebriv aqvs Se jibrebis xasiaTi. sacxenosno s., saavtomo bi lo s. ¥ sportuli da sasporto. s. kostiumi, s. inventari. sportiuli Scd. spOrtsmen-i [ingl. sports man] – piri, romelic sis te matiurad misdevs sports. sprQnt-i [ingl. sprint] – (sp.) Se jibreba mokle dis tanci aze (sirbilSi, ci guraobaSi, velosportSi da misT.). sprQnter-i [ingl. sprinter] – sportsmeni, romelic sprin t Sia daostatebuli. ¥ sprinteruli. s. rbola, s. siCqare (Sdr. staieri). stabilizAcia [laT. stabilis myare, mdgradi] – risame mya ri, ucvleli mdgomareobis sta Seqmna; risame ganmtkiceba. fasebis s., ekonomikis s. stabQluri [laT. stabilis] – mudmivi, ucvleli; mtkice, myari, mdgradi. s. fasebi, s. mdgomareoba. stagnAcia [laT. stagno vaCereb, umoZraos vxdi] – 1. (ekon.) warmoebis, vaWrobis da misT. Seneleba, Seferxeba. 2. (medic.) venuri sisxlis Segubeba. stAdia [berZ. stadion (sigrZis sazomi)] – safexuri, perio di risame ganviTarebaSi, gan viTarebis faza. pirveli s., bolo s. ¥ stadiuri. s. ganviTareba. stadialuri Scd. stadQon-i [berZ. stadion as pare zi, moedani sirbilSi Sejib rebisaTvis] _ nage bo ba sportuli Se jib re bi saT vis; Sedgeba fexbur Tis min dvrisa da sar beni bi li ke bisagan da gar Semor tymu lia ma yu re bel Ta tri bunebiT. staQer-i [ingl. stayer] – (sp.) sportsmeni, romelic da os tatebulia grZel dis tan ci aze SejibrebaSi (sir bil Si, ciguraobaSi, av to s portSi sta -488- da sxv.). Sdr. sprinteri. ¥ staieruli. s. distancia. stalAgmit-i [< berZ. stalagmos wveTi] – gamoqvabulis Ziri dan konusisebur svetebad aR marTuli Sverili, rome lic warmoqmnilia TaRidan Ca monadeni kiriani wylis wve Tebisagan (Sdr. stalaq ti ti). stalAgnat-i [< berZ. stalagmos] da stalAqton-i [berZ. stalaktos] _ gamoqvabulSi: sta laqtitisa da stalagmitis SeerTebiT warmoqmnili sve ti, romelic gaCenilia Camo naJoni kiriani wylis wve Tebisagan. stalAqtit-i [berZ. stalaktos CamonawveTi] – gamoqvabulis TaRidan konusisebr svetad CamogrZelebuli Sverili, ro melic warmoqmnilia Ca moJonil kiriani wylis wve Tebisgan. (Sdr. stalag miti). stalaktiti Scd. stAndart-i [ingl. standard] – 1. ti pobrivi nimuSi, rasac zo mis, formis, xarisxis da misT. mixedviT unda See sa bamebodes raime nawarmi; ri same sazomi, niSani, norma, safuZveli. saxelmwifo s. 2. (gadat.) araoriginaluri ram; Sabloni, trafareti. ¥ standartuli – 1. stan dar tis Sesaferisi; ti pobrivi. s. detalebi, s. aveji. 2. (gadat.) Sablonuri, tra faretuli. s. Temebi, s. pasuxi. standartiuli Scd. stAnica [rus. станица] _ ka zak Ta didi sofeli. stApel-i [holand. stapel] – wyli saken daqanebuli be to nis moedani gemebis asagebad da wyalSi CasaSvebad. stAJ-i [fr. stage] – SromiTi saqmianobis xangrZlivoba. 25 wlis s. stArt-i [ingl. start] – 1. sawyisi momenti (siswrafeSi) spor tuli Sejibrebis an saf reni aparatis afrenisa. starts aiRebs – daiwyebs Sejibrebas. 2. adgili, saidanac iwyeba Sejibreba raime manZilis dasafaravad. morbenlebi s.-ze dadgenen. (Sdr. finiSi). ¥ sastarto. s. moedani, s. pistoleti, s. raketa. stArter-i [ingl. starter] – 1. -489piri, romelic startis sig nals iZleva. 2. eleqtro agregati avto mo bilis, TviTmfrinavis da misT. Zravas asamuSaveb lad. stAtia [rus. Статья] – 1. kre bulSi, JurnalSi an ga zeTSi moTavsebuli mcire moculobis publicisturi an mecnieruli nawarmoebi. 2. nawili, Tavi, paragrafi iuridiul dokumentSi,raime sabuTSi, siaSi, leqsikonSi da sxv. stAtika [berZ. statike] – 1. meqanikis nawili, romelic sxeulis wonasworobis ka no nebs swavlobs. 2. mosvenebiTi, wonasworobis mdgomareoba (Sdr. dina mi ka). ¥ statikuri. s. Teoria, s. wneva, wylis s. done. statiuri Scd. stAtist-i [< berZ. statos mdgo mare] – usityvo role bis semsrulebeli. msa xio bi, masobrivi scenebis mo nawile. statQstika [ingl. statistic < laT. status mdgomareoba] – 1. mecniereba, romelic swavlobs raodenobriv sta cvli lebebs adamianTa sa zogadoebasa da saxalxo meurneobis ganviTarebaSi. sasoflo-sameurneo s. 2. masobriv movlenaTa aR ri cxva am mecnierebis meTo dis gamoyenebiT. ¥ statistikuri s. monacemebi, s. cifrebi. statistiuri Scd. statistQkos-i – statistikis specialisti. stAtor-i [laT. stator uZravad mdgomi] – eleqtruli man qa nis (generatoris, Zravas) uZravi nawili, romlis Sig niTac brunavs rotori. stAtua [laT. statua] – adamianis an cxovelis qandakeba, ro melic naturaluri zomisaa an masze didia. statUet-i [statuette] – patara statua; Cveulebriv iyeneben oTaxis samkaulad. faifuris s. statuetka Scd. stAtus-i [laT. status mdgoma reoba, viTareba] – saer Ta Soriso samarTalSi: sa mar Tlebrivi mdgomareoba. di plomatiuri s, par la mentis wevris s. statuti sxvaa (ix.). stAtus-kvo [laT. status quo] – sta -490- saerTaSoriso samarTalSi: raime garkveul momentSi (winaT an amJamad) arsebuli mdgomareoba. status-qvo Scd. stAtut-i [laT. statut] – wes deba. debuleba risame. ordenis s. statusi sxvaa (ix.). staciOnar-i [laT. stationarius mdgomare, uZravi] – 1. sta ci onaruli (mniSvn. 1) ti pis da wesebuleba. 2. sawolebiT aRWurvili sam kurnalo dawesebuleba; sa avadmyofo (gansxvavebiT poliklinikisgan). s.-Si moTavseba. stacionaruli – 1. mudmivi, aramoZravi. s. biblioTeka, s. kino Te atri. 2. rac dakavSirebulia saa vad myofoSi xangrZliv yof nas Tan (sapirisp. ambu la toriuli). s. mkurnaloba. stacionaluri Scd. stEla [berZ. stele] – qvis fi la, romlebzec warwera an re liefuri gamosa xulebe bia. ¥ stelisa. stelasi, stella Scd. stElaJ-i [germ. Stellage] – ram denime sarTulad gamar Tu li Taroebi. biblioTekis s.-ebi. stEnd-i [ingl. stand] – dafa, romelzec gamofenilia sxva dasxva eqsponati, saga ni. sagamofeno s., wignebis s. ¥ sastendo: sastendo srola – srola sanadiro an sas porto TofiT – mfrinavi samizne TefSebisaTvis. stenOgrama [berZ. stenos viw ro da gramma aso] – stenografiuli Canaweri. moxsenebis s. Canaweri. stenogrAfia [berZ. stenos viwro graphô vwer] – gan sakuTrebuli niSnebisa da Semoklebebis gamoyenebiT zepiri metyvelebis swra fad Caweris wesi. s.-is kursebi. ¥ stenografiuli. s. Canaweri, s. sistema, s. angariSi, parlamentis sxdo mis s. masalebi. stenografuli Scd. stenogrAfist-i – steno gra fiis specialisti. stenokArdia [berZ. stenos viw ro da kardia guli] – (me dic.) mwvave tkivilis Se teva gulis areSi; gulis an gina. -491- stEp-i [rus. степь] – utyeo,swo ri, balaxiT dafaruli siv rce mSrali havis zonaSi. stereOti p-i [berZ. stereos ma gari da typos anabeWdi] – 1. li Tonis mTliani sabeWdi forma, romelic warmoad gens anawyobis an kliSes pirs, iyeneben didtiraJian gamocemebisaTvis. 2. gadat. (wign.) igivea, rac tra fareti. stereoti puli – rac xSirad meordeba; ucvleli, Sab lo nuri, trafaretuli. s. fraza, s. pasuxi. sterilizAcia [fr. sterilisa tion] da sterilQzeba – 1. mikroorganizmebis mospoba duRiliT, gamoxarSviT, qi mi ur nivTierebaTa ze moqmedebiT da sxv. saSua lebiT. qirurgiuli instrumente bis s., rZis s. 2. adamianis an cxovelis ga nayofierebis unaris mos poba. sterQluri [laT. sterilis] – sterilizaciis gziT gaw men dili, damuSavebuli. s. binti, s. bamba. stQl-i [fr. stile < berZ. sty los] – 1. xelovnebaSi: sti mxat v rulad gaformebis damaxasiaTebeli niSan-Tvi sebaTa erToblioba. Tanamedrove arqiteq tu ruli s. 2. qcevis an moqmedebis manera, Tavisebureba. xelmZRvanelobis s., mu Sa obis s. 3. enobrivi xerxebis er Tob li oba; enobrivi Ta vi sebu rebani. daviT kldiaSvilis mwer lu ri s., vaJas poeturi s. 4. welTaRricxvis sistema. Zveli s., axali s. ¥ stiluri. s. nairsaxeoba, nawarmoebis s. Tavisebureba. stQlb-i [berZ. stilbô vkaSkaSeb, vbrwyinav] – sinaTlis si kaS kaSis saerTaSoriso er Teuli. stQlet-i [it. stiletto] – sam wax nagovani piris mqone pa tara xanjali. stilizAcia [fr. stylisation] da stilQzeba – xelovnebaSi: raime stilis (mniSvn. 1.) for mebis mibaZva. Zveli miniaturebis s. stQlist-i – saliteraturo enis kargi mcodne; piri, ro melic asworebs raime na warmoebis stils (ix. sti sti -492- li, mniSvn. 3.). gazeTis s. stilQstika [fr. stylistique] – 1. mecniereba, romelic Se iswavlis mxatvrul nawar moebTa stils. 2. enaTmecnierebis nawili, ro melic Seiswavlis gamom xatvelobiT saSualebebs. ¥ stilistikuri da (dasaS ve bia) stilisturi. s. dakvirveba, s. Tavi sebu re bani. zogjer `stilisturs~, `stilistikurs~ xmaroben `stiluris~ (ix. stili) ga gebiT, rac Scd. stQmul-i [laT. stimulus] – ra ime moqmdebisaTvis xalisis aRmZvreli mizezi; biZgi. Sromis nayofierebis gaz r dis s. sti pEndia [laT. stipendium ja magiri, xelfasi] – yo vel Tviuri fuladi dax ma reba, romelic eZlevaT studentebs, aspirantebs. ¥ sasti pendio. s. fondi. stependia Scd. sti pendQat-i – moswavle,ro melic sti pendias iRebs. sti pendianti, stependianti Scd. sti plCEiz-i [ingl. steplechase] – (sp.) rbena an doRi grZel distanciaze dbrkolebaTa gadalaxviT. stiUard-i [ingl. steward] – oficianti samgzavro gem ze an TviTmfrinavSi; bort gamyoli. stiuArdesa [ingl. stewardess] – stiuardi qali. stQqia [berZ. stoicheion ele menti] – 1. antikur fi lo sofiaSi: bunebis erT-erTi ZiriTadi elementi (haeri, wyali, miwa an cecxli), ro melic bunebis yvela mov lenis safuZvlad miaC n daT. 2. bunebis mZlavri movle na, damangreveli Zala (qa riSxali, xanZari, wyaldi doba, miwisZvra da misT.). sxvanairad: stiqioni. 3. (gadat.) visime moqmedebis, cxovrebis, kargad cnobili, sayvareli saqme, are, gare mo. stQqiuri – 1. stiqiiT (sti qi oniT) gamowveuli. s. ubedureba. 2. Segnebuli xel mZ R vane lo bis gare Se mimdinare; ara orga nizebuli. s. gamosvlebi. stoQkos-i [stoikos] – 1. stoi cizmis mimdevari. -4932. (gadat.) gaWirvebisa da gan sacdelis mtkiced amtani adamiani. stoQcizm-i [aTenSi porti kis (karibWe) Stoa-s saxel wo debis mixedviT, sa dac aswavlida filosofosi ze noni] – 1. erT-erTi mniS v ne lovani filo sofiuri mim dinareoba Zvel saberZ neTSi (warmoiSva Zv. wel TaRr. me-7 s,-is bolos). 2. (gadat.) gaWirvebisa da gan sacdelis didi amtano ba. stomAtit-i [berZ. stoma (sto matos) piri] – (medic.) piris lorwovani garsis anTeba. stomatolOgia [berZ. stoma (stomatos) piri da logos moZ R vreba] – medicinis dargi, ro melic Seiswavlis kbi le bis, piris Rrus, ybebisa da saxis daavadebebs. ¥ stomatologiuri. s. poliklinika. stOper-i [ingl. stopper] – (sp.) fexburTSi: centraluri mcveli. stratEgia [berZ. strategia] – 1. omis momzadebisa da warmoebis, didi samxedro obi eqtebis Catarebis mec niereba da xelovneba. 2. (gadat.) sazogadoebriv-po str litikuri brZolis xelm ZRvanelobis xelovneba. 3. (sp.) iTqmis TamaSis sis te mis Sesaxeb, romlis dro sac calkeuli svlebi, kom bi naciebi keTdeba saerTo, winaswar mofiqrebuli geg mis mixedviT. stratQsfero [laT. stratum fena,Sre da berZ. sphaira bur Ti, sfero] – dedamiwis qer qis zeda nawili, romelic naleqi qanebisagan Sedgeba. stratOsfero [laT. stra tum fena, Sre da berZ. sphaira bur Ti, sfero] – at mosferos zeda fena (zRvis donidan 8-12 km), romelic troposferos zeviTaa. strEs-i [ingl. stress daZabva, daZabuloba] – organizmis daZabuli mdgomareoba, ro melic warmoiqmneba ara xel sayreli mizezebis (si ci vis, SimSilis, travmis da misT.) sapasuxod. ¥ stresuli. s. mdgomareoba. strQptiz-i [ingl. strip-tea se] – warmodgena, romel Sic msaxiobi qali Tan da TanobiT ixdis tanisamoss, SiS vldeba. strOpeb-i [ingl. strop (mx.)] – spe cialuri boWkosagan str -494- dag rexili Tokebi, romle gi Teatraluri koleqtivis saxelwodeba. biTac adamiani (an tvirTi) Teatris s., saopero s. Camoekideba gaSlil para 4. sawarmo, romelic uSvebs Suts. kinofilmebs (sxvanairad: strOf-i [berZ. strophe] – leq kinostudia). s Si Sinaarsobrivad da dokumenturi filmebis s. ritmulad gaerTianebuli 5. specialuri sadgomi, sadac ramdenime striqoni. warmoebs radio- an te le ¥ strofuli. gadacemebi (radio-stu dia, s. leqsi, poemis s. agebu te l e s tudia). leba. 6. sawarmo, sadac xdeba xmis strUqtura [laT. structura] – Cawera gramofonis fir fi risame Semadgene li na wi taze an magnitofonis fir le bis ur TierTmimarTeba ze. (qarT. sinon. age buleba, xmis Caweris s. wyoba, aRnagoba. niadagis s., enis s., orga subQeqt-i [laT. subictum] – 1. (filos.). adamiani, ro gorc ni zaciuli s. materialuri sam ya ros Sem ¥ struqturuli. c n o b eli da gar d am qmn eli; s. cvlilebebi, s. Tavi se pirovneba (sapirisp. obieq bu rebani. s. analizi. ti). struqturaluri Scd. 2. (log.) msjelobis sagani. stUdent-i [laT. studens (stu 3. (gramt.). qvemdebare. dentis) mecadine] – umaRlesi subiEqturi – 1. (filos.). saswvleblis moswavle. subieqtis damaxasiaTebeli; ¥ studenturi. pi raduli. s. wlebi, s. cxovreba. s. cnobiereba, s. gancda. stUdia [it. studio] – 1. mxatvris 2. araobieqturi, miker Zo e bi an moqandakis saxelosno. Ti. 2. saswavlebeli, romelic s. Sexeduleba, s. midgoma. mxatvrebs an msaxiobebs am subieqtiuri Scd. zadebs. saTeatro s., qoreogra fi subieqtQvizm-i – piraduloba, mikerZoeba, obieqturobis uli s. arqona. 3. axalgazrda msaxiobTa zo -495- subkontQnent-i [laT. sub qveS suv saerTo safuZveli. 2. (biol.) sakvebi ga re mo da ix. kontinenti] – konti (Cve u lebriv, mikro o r g a n iz nen tis didi geografi an po mebisaTvis). litikuri nawili. 3. (lingv.) enaTa Seswavlis samxreT-aRmosavleT aziis dros: ena, romelic ga mo s. dev n a meore enam, magram ro sublimAcia [laT. sublimo va melmac garkveuli gavlena maRleb] – (qim., fiz.) myari moaxdina am ukanasknelze. niv Tierebis airisebur mdgo mareobaSi gadasvla substratOsfero [laT. sub qveS da stratosfero] – (Txevadi mdgomareobis ga atmosferos fena, roemlic mo tovebiT); aqrola. stratosferos gamoyofs subordinAcia [laT. su tro p osferosagan. bordinatio] – (wign.) ufro se bisadmi umciresobis subtQlur-i [fr. subtil] – (sa ub.) nazi agebulebisa (iTq sam saxurebrivi daq vemdeba mis adamianze). rebis mkacri sistema, sam sa xurebrivi disci p li nis sUbtitr-i [laT. sub qveS da fr. titre titri] – kinofilmis dacva. kadris qveS warwera, rome subsQdia [laT. subsidium] – lic ucxo enis mokle Tar fuladi an nivTieri dax gmans warmoadgens. ma reba, romelsac saxel m wifo uwevs adgilob riv subtropQkebi [laT. sub qveS da tropikebi] – dedamiwis or ganoebs, firmebs, calke sfe ros ori fizikur-ge ul pirebs an sxva sa xel o g r a fiuli zona, rom le mwifoebs. bic CrdiloeTiTa da samx skolas gamouyves saxelm reTiT akravs tro pikebs. wi fo s. ¥ subtropikuli. sufsidia Scd. s. hava, s. kulturebi. substAncia [laT. substantia arsi] – risame safuZveli, suvEnir-i [fr. souvenir] – sa max sovro nivTi; saxsovari, arsi. sa C uqari. sUbstrat-i [laT. substratum] – s.-ebis maRazia. 1. (filos.) raime movlenaTa ¥ suveniruli. suv -496- s. nawarmi. ¥ sasuveniro. s. maRazia. suvEren-i [fr. souverain] – umaRlesi Zalauflebis mpyro beli. suverenQtet-i [germ. Souverä nitit < fr. souverainite] – sa xel mwifos sruli damou kidebloba. suverEnuli – suverenitetis mqone (saxelmwifo). sukulEnteb-i [< laT. succulen tus wvniani] – mravalwlovani gvalvagamZle mcenareebi (kaqtusi, aloe, agava da sxv.), romelTac axasiaTebs wyliT mdidari xorciani foT lebi an Reroebi. sUlTan-i [Turq. sultan < arab.] aRmosavleTis zogi musli muri qveynis monarqis ti tuli. sUmo – [iap.] _ iaponuri erov nuli Widaoba. sUna [arab. sunna] – muslimanuri `wminda Tqmuleba~; Sedge ba ramdenime aTasi moTx robisgan, romlebic miewe re ba mahmads. sUnizm-i _ islamis mimarTu leba, romelic yuranTan er Tad sunasac aRiarebs (Sdr. Siizmi). super... [laT. super zeviT, -ze, zemoT, Tavze] – pirveli Se madgeneli nawili rTuli sityvebisa, romelic aRniS navs: 1. mTavars, meTaurobiT. superrazmi. 2. umaRles xarisxs, umaRles Tvi sebas an maRal gaZ li e rebul moqmedebas. superlaineri, supermo du ri. supermArket-i [ingl. super market < super... zeviT, -ze da market bazari] – didi (Cve ulebriv produqtebis) TviT momsaxurebis maRazia, uni vermaRi. supErmen-i [ingl. superman ze adamiani] – 1. adamiani, ro melic darwmunebulia Ta vis upiratesobaSi sxva ada mianebTan SedarebiT; zeadamiani. 2. daumarcxebeli, mouxel Te beli gmiri deteqtivisa, ki nomebrZolisa da sxv. sUperyda – qaRaldis yda, romelic Semokruli aqvs wigns garedan. sUra [arab. sûra] – muslimanTa wminda wignis – yuranis cal keuli Tavi. surdokAmera [laT. surdus yru -497- sqe da kamera] – kosmonavtikaSi: la wertili Tanabrad aris bge raTSeuRweveli kedle daSorebuli centridan; bis mqone sadgomi, romel aseTi formis mqone sxeuli; Sic momavali kosmonavtebi birTvi. s.-s radiusi, dedamiwis s. im yofebian xolme martoo 2. (wign.) risame moqmedebis, ba Si xangrZlivi drois gan gav rcelebis are. mav lobaSi (maTi SerCevisa momsaxurebis s., gavlenis da wvrTnis dros). s.-ebi. surOgat-i [laT. surrogatus ¥ sferuli (mniSvn. 1-isaT sxvis nacvlad moTavsebuli] vis). – 1. risame Semcvleli, ro mel sac namdvili sagnis, s. zedapiri, s. sxeulebi, s. ekrani, s. linza. produqtis mxolod zo gi sferiuli. Scd. er Ti Tviseba aqvs. sfQnqs -i [berZ. sphinx] – 1. Zv. eg 2. (gadat.) yalbi, fal sifici vip teSi: uzarmazari qvis fi re buli ram. gura – adamianis Ta vis mqone sUtreb-i [sanskr.] – Zv. in mwoliare lomi (faraonis duri wminda (saRmrTo) da Zlierebis gansaxiereba). iuridiuli (Semdeg, agreTve, 2. berZnul miTologiaSi: samedicino) wignebi, traq frTo sani arseba, romelsac tatebi. tani lomisa aqvs, Tavi da sUfizm-i [< arab.] – mahma mker di qalisa. dianobis mistikur-asketuri 3. (gadat.) saidumloebiT mo mimarTuleba, romelic me-8 culi vinme an rame. saukuneSi warmoiSva. 4. viwrocxviriani maimuni pa sUfiqs-i [laT. suffixus bolos vianebis saxisa. mimagrebuli] – (gramat.) 5. erTgvari pepela. si tyvis Ziris Semdeg mo Tavsebuli afiqsi; bolo sqEma [berZ. schema garegnoba, forma] – 1. naxazi, romelic sarTi. gamoxatavs risame mo wyo suflQor-i [fr. souffleur] – bilobas, nawilebis urTi mo karnaxe (TeatrSi). erTkavSirs. sfEro [berZ. sphaira] – 1. dax televizoris s. Suli zedapiri, romlis yve 2. risame gadmocema, aRwera sqe -498- zo gadad. 3. mxatvruli nawarmoebis nawarmoebis s. (romanis, moTxrobis, ki no ¥ sqemuri da sqematuri. suraTis ...) calkeuli epi telefonis aparatis s. na zodi. xazi., romanis s. gadmocema. gamoTxovebis s., dasamax sqematiuri Scd. sov rebeli s.-ebi. 4. Teatraluri moRvaweoba; sqemAtizm-i – gaubraloeba, Teatri, s.-is ostatebi. tra faretuloba azrovne s.-is novatori k. mar ja ba Si, risame gadmocemaSi, niS vili. ga mosaxvaSi. ¥ scenuri da sasceno sqQzma [berZ. schisma] – marT (mniSvn. 1,4-isaTvis). l madidebel da kaToli kur s. garegnoba,s. monacemebi, s. ek lesiaSi: gan xeTqileba, metyveleba, s. xelovneba. er Tiani eklesiidan raime scEnar-i [it. scenario] – li nawilis gamoyofa. teraturul-dramatuli na sqolAstika [berZ. scholastikos warmoebi, romlis mi xed vi swavluli] – formaluri, Tac idgmeba kinofilmi. cxovrebasa da praqtikas ¥ sascenaro. mo wyvetili codna; usagno s. masala, s. fakulteti. msjeloba. sqOlio [berZ. scholion] – SeniSvna, ganmarteba, ro t me lic ZiriTadi teqstis qveS, gverdis qveda nawilSi tAbel-i [germ. Tabelle < laT. aris moTavsebuli. tabella cxrili] – specialuri scEna [laT. scaena < berZ. skene dafa muSa-mosamsaxureTa karavi] – 1. Teatraluri war gamocxadebisa da iqidan modgenisaTvis gankuTvnili wasvlis aRricxvisaTvis; amaRlebuli moedani. am dafaze dakidebuli Je mbrunavi s., klebis s. tonebi. 2. piesis yoveli moqmedebis metabele _ sawarmos, da we calkeuli nawili; ga mosv se b u l ebis muSaki, romelic la. tabuliT aRricxavs sa mu pirveli moqmedebis fi na Sa o ze gamocxadebas da iqi luri s. -499dan wasvlas. ¥ metabelisa. metabelesi Scd. tAbldot-i [fr. table d’hôte] – sastumroSi, restoranSi, pan sionSi: saerTo sufra, sa dac sauzme, sadili da sxv. moaqvT garkveul dros da saerTo menius mixedviT yvelasaTvis. tAblo [fr. tableau suraTi; dafa] – specialuri fari an ekrani, romelzedac qvey ndeba sxvadasxva Suquri in formacia. stadionis t., vagzlis t. tAbu [polinez. tabu] – 1. pir velyofil xalxebSi: raime sityvis, moqmedebis, sagnis akrZalva, romlis darRveva crumorwmuneobrivi war mod genis mixedviT TiTqos ga moiwvevs ubedurebas, ze bu nebrivi Zalebisagan mov lenil sasjels. 2. saerTod raimes mkacri ak r Zalva. t. daado, yvelasaTvis es iyo t. tabUret-i [fr. tabouret] – xis ubralo uzurgo skami. taburetka Scd. tAverna [it. taverna] _ italiasa da zog sxva qveyanaSi: sami kitno, traqtiri. tak tavtOgrama [berZ. tauto igive da gramma Cawera] – leqsi, romlis yvela sityva erTi da imave asoTi iwyeba. tavtolOgia [fr. tautologie < berZ. tauto igive da logos sityva] – 1. imavis gameoreba sxva sityvebiT. 2. logikaSi – msjeloba, ro melSic qvemdebare igiveo biTia Semasmenlisa. ¥ tavtologiuri. t. epiteTi. tAiga [Turq., iakut.] – xSiri, ZiriTadad wiwvovani tye evropis, aziis da amerikis CrdiloeT nawilSi, ru seT Si. cimbiris t. taQfun-i [ingl. typhoon < Cin.] – ga manadgurebeli qariSxa li, grigali, romelic icis samxreT-aRosavleT aziaSi da wynari okeanis dasavleT nawilSi (iaponiaSi, CineTSi da sxvagan). takElaJ-i [germ. Takelage < holand.] – 1. gemis yvela gemsarTavi afrebis marTvis mowyobiloba. 2. gemis xelsawyoebis (gem sarTavebis, tro se bis) er Tob lioba tvir Tis awevisa da gada ad gi le bisaTvis. tal -500- tAlant-i [berZ. talanto] – 1. lizebuli masala, romel sac deben WrilobaSi,Rru Si gan sakuTrebuli niWi. sisxldenis SesaCereblad 2. antikur samyaroSi gavr an Cirqis Sesawovad. ce lebuli fulis yvelaze tAngens-i [laT. tangens Semxebi] didi erTeuli. – (maTem.) maxvili kuTxis talQon-i [laT. talio (talio trigonometriuli funqcia, nis) SurisZieba, Tavisi Za romelic marTkuTxa samku liT danaSaulis fardi] Txed Si udris mocemuli – gvarovnuli da monaTm ku T xis pirdapir mdebare f lobeluri sazogadoebis kaTetis Sefardebas meore samarTalSi: sasjelis zo kaTetTan. ma, romelic zustad See tangesi Scd. sabameboda miyenebul zi ans (`Tvali Tvalisa wil, tAngo [esp. tango] – salonuri nel tempiani cekva qal-va kbili kbilis wil~); gan sa Jisa; musika cekvisaTvis. kuTrebiT mkveTrad iyo ga moxatuli xa murabis kano tAndem-i [ingl. tandem] – 1. neb Si. orad giliani velosi pedi. 2. (gadat.) wyvilad. tAlon-i [fr. talon] – patara t.-Si gamosvla. ba raTi, rac risame miRebis uf lebas iZleva. tAnker-i [ingl. tanker] – Txeva benzinis t. di tvirTis (upiratesad navTobproduqtebis) ga da tAmbur-i [fr. tambour] – 1. sa z idi gemi. rkinigzis samgzavro vago tAnk-i [ingl. tank] – muxluxe nis daxuruli baqani. biani sabrZolo TviT mavali 2. saTavsi – Senobis Se sas manqana,ro me lic qvemexebiTa v lel karTan; icavs sad da tyvi a m frqvevebiT aris goms ga redan haeris SeRwe aRWur vili. visgan. mZime t., msubuqi t. 3. (arqit.) Senobis ci lin d ¥ satanko. ruli an mravalwaxnaga na s. divizia, s. Seteva. wili, romelsac eyrdnoba gumbaTi. tAnkist-i _ samxedro piri, romelic satanko jarSi tAmpon-i [fr. tampon] – steri msaxurobs. -501- tantAlos-i [berZ. Tantalos] – taq didi Sxamiani oboba; cxov robs miwaSi. berZnul miTologiaSi: li diis mefe, romelsac Rmer tArif-i [fr. tarif < arab.] – raime saxis gadasaxadis Tebma miusajes saukuno (an sazRauris) ganakveTi tanjva-idga yelamde wyalSi, (qarT. sinon. nixri). mwi fenayofian xexilis qveS, magram verc xils Wamda da taqikArdia [berZ. tachys verc wyals svamda. swrafi da kardia guli] – tantalosis tanjva _ ity (medic.) gulis aCqareba. vian autanel tanjvaze, ro (Sdr. bradikardia). de sac vinme axlos aris taqOmetr-i [berZ. tachos siC sa surveli mizanTan, magram qare da metreô vzomav] – ver aRwevs mas. brunvis siCqaris gasazomi tAra [it. tara] – saqonlis Se xel sawyo. sa fuTavi masala (yuTebi, tAtam-i [iap.] _ iatakze da sa tomrebi, kasrebi da misT.). feni Wilobi, romelsac di minis t., qaRaldis t., t.di gamoyeneba aqvs iaponiis is sawyobi. yofaSi; t.-ze imarTeba Wi tAran-i rus. таран < berZ. ta daoba Ziudo. rantô damangreveli] – 1. ked tAqsa1 [rus. такса germ. Dach lis sangrevi sabrZolo shund] – patara ZaRli, ro iaraRi (icodnen Zvelad). mel sac grZeli tani da 2. (samx.) samxedro gemis mokle fexebi aqvs. win gamoSverili wyalq tAqsa2 [fr. taxe] – nixri. ve Sa nawili; Zvelad iye tAqsi [fr. taxi] – dasaqiravebe neb dnen mtris gemze dar li avtomobili; aqvs mricx tymisaTvis. veli, romelic uCvenebs gav tarAntela [it. taran-tella] – 1. lili manZilis safasurs. italiuri xalxuri swraf msubuqi t., satvirTo t. tem piani cekva; musika am samarSruto taqsi _ iseTi cekvisaTvis. taq si, romelsac mgzavrebi 2. am cekvis tempis mqone mu gadahyavs erTi, zustad si kaluri nawarmoebi. dadgenili marSrutiT. tarAntul-i [it. tarantola] – ¥ taqsim, taqsis (`taqsis ga taq -502- mouZaxes~), taqsiSi. magram sayovelTaod vrcel deba: taqsma, taqss, taqsSi. taqsidErmia [berZ. taxis mo wyobiloba da derma ka ni, tyavi] – cxovelTa fi tulebis damzadeba. taqsomOtor-i _ igivea, rac taqsi. ¥ sataqsomotoro. s. parki. taqsamotori Scd. tAqt-i1 [germ. Takt < laT. tac tus Sexeba] – 1. metruli mu sikaluri erTeuli. ornawiliani t., uvertiu ris daskvniTi t.-ebi. 2. erTmaneTis momdevno Ta nazomieri moZraoba, darty mebi. 3. raime meqanizmis samuSao ciklis nawili. Sigawvis Zravas dguSis t. ¥ taqtiani. oTxtaqtiani Zrava. takti, taktiani Scd. tAqt-i2 [fr. takt da tactus Se xe ba] – zomierebis grZnoba, Tavis daWeris unari, Ta vaziani moqceva visime mi marT. ¥ taqtiani. t. adamiani, t. saqcieli, t. SeniSvna. tAqtika [berZ. Taktike] – 1. (samx.) brZolis nawarmoebis Teoria da praqtika. sazRvao brZolis t. ¥ taqtikuri. t. amocana, jarebis t. mom zadeba. taktika Scd. tAuer-i [ingl. Tower] – lon don Si: me-16-17 ss.-mde – me fis cixe-darbazi; Semdeg, me-19 s-mde – saxelmwifo sapatimro, romelSic am wyvdevdnen gansakuTrebiT saSiS damnaSaveebs; amJamad istoriuli muzeumi. tele... [berZ. tēle Sors] – pir veli Semadgeneli nawili rTuli sityvebisa mniS vne lobiT: 1. Sor manZilze an gan xorcielebadi manZil ze. teleskopi, telegrafi. 2. sityvis `satelevizio~-s Sesabamisi. telekamera, telestudia. telEgrama [berZ. tēle Sors da gramma aso] – (moZv.). igi vea, rac depeSa. telEgraf-i [berZ. tēle Sors da grafo vwer.] – 1. kav Sir gabmulobis sistema, rome lic uzrunvelyofs sade nebiT cnobebis miRebas da -503swraf gadacemas Sor man Zilze eleqtruli signa le bis saSualebiT (morses kodi). t.-is aparati. 2. kavSirgabmulobis sawarmo, romelic axorcielebs de peSebis miRebasa da gada cemas. t.-is Senoba. ¥ satelevizio. s. kavSiri, s. kabeli. televQzia [ingl. television < berZ. tele Sors da laT. visio xedva] – uZrav da moZrav ga mosaxulebaTa bgeriTi ga dacema Sor manZilze da ek ranze miReba eleqtroda radiokavSirebis sa Sua le biT. feradi t., t.-is sistema, t.-is programa. ¥ satelevizio. s. antena, s. filmi, s. ga da cema. 50-60 wlebSi ixmareboda ag reTve – telexedva, ramac gav rceleba ver hpova. televQzor-i [ingl. televisor berZ. tēle Sors da laT. visio xedva] – aparati sate levizio gadacemaTa da ma Ti bgeriTi Tanxlebis mi saRebad. t.-is ekrani, feradi t. tel ¥ satelevizio. s. saxelosno. telemeqAnika – 1. sawarmoo procesebis mar T va So ri manZilidan kav Sir gab mu lo bis sa Su a le baTa ga mo ye ne biT. 2. mecnierebisa da teqnikis dargi, romelic aseTi mar Tvis saSualebebsa da me Todebs swavlobs. telepATia [berZ. tēle Sors da pathos grZnoba] – movlena, romelic gamoixateba erTi piris nevrvul-fsiqikuri mdgo mareobis Sesaxeb in for maciis gadacemaSi meo re pirisaTvis Sor manZil ze. telEskop-i [berZ. tēle Sors da skopeô vuyureb] – ast ronomiuli optikuri xel sawyo cis mnaTobebze dak virvebis sawrmoeblad. ¥ teleskopuri. t. planetebi, marsis t. dakvirvebebi. ¥ sateleskopo. s. linzebi. teletAi p-i [ingl. teletype] – telegrafis asosabeWdi apa rati, romelsac aqvs sa beWdi manqanis ti pis kla viatura. t.-is lenti. tel -504- ¥ sateletai po. s. darbazi, s. aparatura. tEleqs-i [ingl. telex] – saa bonento teleg rafire bis sa erTaSoriso qseli; saer TaSoriso ubnebze iyeneben sixSiriseul te le grafis arxebsa da radioarxebs. telEfaqs-i [ingl. telefax tē le (graph) telegrafi da facs (imile) gaakeTe msgavsi, sxva g varad faqsi] – 1. faqsimi lu ri kavSiri nabeWdi in formaciis gadasacemad. 2. aseTi kavSiris gan xor ci elebisaTvis sa Wiro aparati, romelic mierTebulia sig na lis micemisaTvis te le fonTan. 3. aseTi kavSiris abonentis no meri. 4. TviT informacia, romelic gadacemulia aseTi kavSi riT. f.-is miReba, f.-is ga dace ma. telEfon-i [berZ. tēle Sors da phone bgera] – teqnikur mo wyobilobaTa sistema la parakis sadenebiT ga da sacemad Sor manZilze eleqtruli energiis saSu a lebiT. saqalaqTaSoriso t., t.-is aparati, t.-ma dareka, t.-iT daurekes. ¥ satelefono. s. sadguri, s. qseli. elsmeni Scd. tEmbr-i [fr. timbre] – akus tikuri Tavisebureba (xmis, musikaluri sakravisa). sasiamovno t.-is xma. tEmp-i [it. tempo < laT. temtus dro] – 1. musikaluri na warmoebis Sesrulebis sis wrafis xarisxi. swrafi t.-is uvertiura. 2. risame mimdinareobis gan xorcielebis siswrafis xa ris xi. mrewvelobis ganviTarebis t.-ebi. temperAment-i [laT. tempera menuntum Tanazomieri na revi] – fsiqikuri wyobis Taviseburebani, romlebic vlin deba garesamyarosTan ada mianTa urTierTobaSi, mis qcevaSi. mgznebare t. temperamentiani – cxoveli temperamentis mqone; mgzne bare, energiuli. t. msaxiobi, t. cekvebi. temperAtura [laT. tempe ratura swori Sefardeba, nor maluri mdgomareoba] – 1. raime sxeulis, nivTierebis siTbos xarisxi, done. -505 wylis t., haeris saSualo t., wylis duRilis t. 2. adamianis sxeulis siTbos xarisxi, done, rogorc jan mrTelobis maCvenebeli. normaluri t., aweuli t. 3. (saub.) avadmyofobis dros: sxeulis siTbos maRali do ne (qarT. sinon. sicxe). ¥ temperaturuli. t. cvlilebani, Sigawvis Zravis t. reJimi. tEnder-i [ingl. tender < tend momsaxureba] – 1. gan sakuT rebuli ti pis vagoni wylisa da sawvavis Sesanaxad, ro me lic uSualod ebmis or Tqlmavals. 2. Ria konkursi raimes yid vis an romelime saqmis Ses rulebaze uflebis mosapo veblad. tendEncia [ger. Tendenz laT. tendo miviswrafi] – 1. risame ganviTarebis mimarTuleba, midrekileba, miswrafeba. zrdis t., progresuli t. 2. winaswar SemuSavebuli calmxrivi azri, romelsac Tavs axveven mkiTxvels, msme nels. ¥ tendenciuri (mniSvn. 2-isaT vis). t. kritika. tendenciozuri Scd. ter tEno [iap.] – iaponiis impera toris tituli (misi ufro cnobili titulia mikado). tEnor-i [it. tenore] – 1. mamaka cis yvelaze maRali sasim Rero xma. 2. aseTi xmis mqone mom Re ra li. tEnt-i [ingl. tent] – tilos farduli, Cardaxi mzisa da wvimisagan dasacavad. tErasa [fr. terasse] – 1. sa cxovrebeli saxlis mi Sene buli Ria aivani, romelsac aqvs boZebze dayrdnobili saxuravi. 2. Cveulebriv mr. terasebi – ferdobze kibe-kibe ga Ce nili an gakeTebuli hori zontaluri an odnav da qanebuli baqnebi. t.-ebaze gaSenebuli xexili. terasi Scd. teritOria [laT. territorium] – garkveuli sazRvrebiT Se mofargluli miwis sivrce (nakveTi). saqarTvelos erTiani (ga nuyofeli) t., saxelmwifos t., qalqis t., qarxnis t. ¥ teritoriuli. saqarTvelos t. saz R v re bi. teritorialuri Scd. tErmin-i [laT. terminus saz ter -506- R vari] – sityva, romelic zustad gadmoscems codnis ra ime dargis cnebebs. filosofiuri t., maTema ti kuri t. Termini Scd. termQnal-i [laT. termina lis saboloo] – 1. mowyobi loba gamoTvliTi sistemis SemadgenlobaSi; gan kuT vnilia sistemaSi infor maciis Sesatanad da iqidan gamosatanad. 2. bolo sadguri (rkinigzis, metroplitenis). sakonteQnero termQnali – sazRvao-savaWro navsad gu rebSi: saTanado meqa niz me biT aRWurvili ad gili, sa dac xdeba gemebze dasat virTi da gad mosatvirTi konteinerebis da muSaveba. terminAlur-i [laT. terminalis dasasrulis momaswavebeli] – (wign.) bolo, saboloo. terminaluri mdgomareoba – (medic.) sicocxlis uka nas k neli stadia, sasazRvro mdgo mareoba sicocxlesa da sikvdils Soris. terminAtor-i < [laT. termi no sazRvars vavleb, vyof] – (astr.) sinaTlis (dRis) da sibnelis (Ramis) saz Rvari planetis an misi Tanamgzavris zedapirze. terminolOgia [laT. terminus sazRvari da logos moZRvreba] – codnis garkveuli dargis terminebis erToblioba. teqnikuri t., avto-sat raq toro t. ¥ terminologiuri. t. leqsikoni. ¥ saterminologio. s. komisia. Terminologia, Ter mi no lo giuri. sa Termi nologio Scd. tEror-i [terror SiSi, saSine le ba] – politikur mo wi na aRmdegesTan angariSis gasworeba ZaladobiT (mok vliTac ki). faSisturi t., t.-is msxver pli. ¥ teroristuli. t. aqti. terOrizm-i – teroris po li tika da taqtika. terOrist-i _ individua lu ri teroristuli aqtis mom xre da monawile. ¥ teroristuli. t. organizacia. terpEnTin-i [berZ. teretenthi nos] – fisovani wveni, ro melic wiwvovan xes sdis Wri lobidan; ZiriTadi ned le ulia ski pidarisa da -507ko lofinis misaRebad; iye ne ben medicinaSi, teq nikaSi (laq-saRebavebis da samza deblad). terpsQqora [berZ. Terpsichora] – berZnul miTologiaSi: mu za cekvisa da gunduri ga lobisa; warmodgenili hyav daT qalad, romelsac xel Si lira uWiravs. tErcet-i [it. terzetto] – 1. (mus.) igivea, rac trio. 2. (lit.) samstriqoniani stro fi sonetSi. tErcia [laT. tercia mesame] – 1. musikaluri gamis mesame sa fexuri; intervali pir velsa da mesame safexurebs Soris. 2. (poligr.) sasaTauro Srif ti erTgvari. tEst-i [ingl. test] – mokle amocana, romelsac aZleven ga mosacdel pirs misi go nebrivi ganviTarebis, mid re kilebisa da Se saZleb lobaTa gamosacdelad. ¥ testuri. t. gamocdebi. tEster-i [ingl. tester] – xel sa wyo risame (mag. eleqt ronaTurebis vargisi ano bis) Sesamowmeblad. tEqnika [berZ. techno osta teq toba, xelovneba] – 1. Sro mis im iaraRebisa da sa SualebebaTa erToblioba, rom lebic gamoiyeneba ma terialur faseulobaTa Sesaqmenlad. mowinave t., t.-is ganvi Ta reba. 2. manqanebis, meqanikur mo wyobilobaTa da iaraRebis erToblioba. sasoflo-sameurneo t., samSeneblo t., avto-sat raqtoro t., samxedro t. 3. erToblioba profesiuli xerxebisa, romlebsac iye ne ben raime saqmeSi. usafrTxoebis t., Wadrakis TamaSis t., violinos dakv ris t. teqnQkuri – 1. teqnikasTan, mis gamoyenebasTan dakav Si rebuli. t. progresi, t. Ca mor Ceni lo ba. 2. manqanebis da meqanizmebis muSaobasTan, warmoebis pro ces Tan dakavSirebuli. t. intelegencia, t. doku mentacia. texnika, texnikuri Scd. teqnQkos-i 1. saSualo teqni kuri ganaTlebis mqone spe cialisti. samTo t., inJinrebi da t.-ebi. teq -508- 2. teqnikis dargSi momuSave piri. norCi t.-ebi. texniki, texnikosi Scd. teqnOlog-i – warmoebis ro melime dargis teqnologiis specialisti. inJiner-t., t.-meqnikosi. texnologi Scd. teqnolOgia [berZ. techno os tatoba, xelovneba da logos moZRvreba] – sawarmoo procesebis erToblioba warmoebis garkveul darg Si; warmoebis xerxebis mec nieruli aRwera. Cais t., SeduRebis t., axa li t.-is danergva; avto mo bi lis awyobis t. ¥ teqnologiuri. t. procesi. texnologia, texno lo gi uri Scd. tEqst-i [laT. textum kavSiri, SeerTeba] – dawerili raime (literaturuli nawarmoebi, Txzuleba, sabuTi da misT.). `vefxistyaosnis~ t., sim Re ris t., depeSis t. teqstolOgia [laT. textum da berZ. logos moZRvreba] – filosofiis dargi, rome lic kritikulad swavlobs li teraturis Zeglebs da is toriul dokumentebis teq s tebs maTi mecnierulad gamo cemis mizniT. teqtOnika [berZ. tektoniko mSe neblobis xelovneba] – 1. geologiis dargi, romelic swav lobs dedamiwis qer qis moZraobasa da de for maciebs da maTTan da kav Si rebul Tvisebebs. 2. (arqit.) Senobis nawilebis urTierTganlagebisa da misi formebis, pro por ci e bis Sefardebis Tavi se bu rebani. tvQst-i [ingl. twist] – cekva erTgvari. tQara [berZ. tiara] – 1. Zvel aRmosavleTSi: mefeebis, qu rumebis Tavsaburavi (ro gorc Zalauflebis simbo lo). 2. romis papis gvirgvini. tQgel-i [germ. tiegel] – cecx lgamZle WurWeli, romel Sic adnoben an axureben sxva dasxva masalas, niv Tie rebas. ¥ tigelisa. tiglisa Scd. tQp-i [laT. typus anabeWdi, for ma, nimuSi] – 1. sagnebis, movlenebis garkveuli jgu fis nimuSi, saxe, forma. TviTfrinavis axali t., -509avtomobilis axali t. 2. mxatvruli saxe, romelSic ganzogadebulia adamianTa garkveuli jgufis Tvise be bi. qarTveli qalis t. mxatv rul literaturaSi. ¥ ti puri da ti pobrivi (mniSvn. 1-isaTvis). t. proeqti, t. magaliTi, t. movlena. ti piuri Scd. ti pQkon-i [berZ. typicon] – sa eklesio wesebis krebuli. ti polOgia [berZ. typos ana beW di da logos moZRvreba] – sagnebis an movlenebis kla sifikacia maTi saerTo ni San-Tvisebebis mixedviT. tQrada [fr. tirade] – paTosiT warmoTqmuli grZeli fraza, replika, monologi. tQran-i [berZ. tyrannos] – sas tiki mmarTveli, romelic moq medebs TviTneburad da ZaladobiT (sinon. despoti). ¥ tiranuli. t. xelisufleba. tirAnia [berZ. tirannia] – TviT nebobasa da Zala dobaze damyarebuli mmarTveloba (sinon. despotizmi). tQraJ-i [fr. tirage] – 1. sesxis an latariis mogebaTa ga TamaSeba. tit saxelmwifo sesxis morigi t. 2. beWdviTi gamocemis egzem plarTa raodenoba. didi t. gamocemuli wig ni. tQtan-i [berZ. Titan] – 1. ti tanebi – berZnul miTo lo giaSi: uk vdavi arsebebi, gi gantebi, rom lebic Se eb rZolnen olimpiel Rmer Tebs. 2. ityvian Zalian did moaz rov neze, geniosze. 3. qimiuri elementi, fola dis feri magari liToni. titAnur-i _ (wign.) uzarma zari [berZ. miTologiis uk vdavi uzarmazari arsebis Titan-is saxelis mixedviT]. t. Zala, t. Sroma. titaniuri Scd. tQtr-i [fr. titre] – warwera kinofilmis kadrze. tQtul-i [lat. titulus] – 1. feodalur da burJuaziul sazogadoebSi: sagvareulo an boZebuli sapatio wode buleba. grafis t. 2. saerTod raime sapatio wodebuleba. Cempionis t. 3. wignis pirveli gverdi, ro melzedac mocemulia sa Ta tif -510- uri, avtoris gvari, gamoce mis adgili, weli da sxv. ¥ satitulo: satitulo furceli _ igivea, rac ti tuli (mniSvn. 3). tQf-i [berZ. typhos gonebis dabneleba, gaSeSeba] – ram de nime mwvave infeqciuri da avadebis saerTo saxel wodeba. tiflopedagOgika [berZ. typhlos usinaTlo da paida gôgiks] – pedagogikis dar gi, romelic amuSavebs usinaTloTa da cudad mxedvelTa swavla-aRzrdis sa kiTxebs (meTodebs). tQfozi [it. tifosi (mr.) `tifi anebi~] – ase uwodeben ita liaSi fexburTis gulSe matkivrebs. tOga [laT. toga] – Zv. romis sruluflebian moqalaqeTa zeda tansacmeli – grZeli wamosasxami. ¥ togisa. togasi Scd. tOkai [< geogr. sax.] – un g ruli TeTri sadeserto Rvino. tolerAntoba [< laT. tole rans (tolerantis)] – (wign.) sxvi si azrebis, rwmenis Semwyna rebloba. tomOhavk-i [ingl. tomahawk in dielTa erT-erTi enidan al gonk.] – CrdiloeT ame rikel indielTa sabrZolo iaraRi – msubuqi najaxi,ro mel sac Soridan sasrolad iyenebdnen. tOn-i [berZ. tonos xmis amaR leba] – 1. (mus.) gansaz R v ruli sididis Sualedi or mezobel bgeras Soris. dabali t., maRali t.-ebi. 2. mxatvrobaSi: feris esa Tu is SesamCnevi sxvaoba (qarT. sinon. elferi). naTeli t.-ebi, muqi t.-ebi. 3. saubris esa Tu is ieri (qarT. sinon. kilo). mediduri t. ¥ tonaluri. t. gadasvlebi. naxevartoni – musikaluri in tervalebis sazomi er Te uli – simaRlis mixedviT umciresi manZili bgerebs Soris. tOna [fr. tonne] – wonis er Teuli zomaTa metrul sis temaSi: udris 1000 kg-s. tOnaJ-i [fr. tonnage] – 1. ge mis (gemebis) wyalwyva an tvir Tmzidaoba. 2. satransporto saSua le baTa, transportis tvir T mzidaoba. -5113. raime saqonlis gamoSveba wo niT. tOnga [ind.] _ indoeTSi: ve loriqSa. tOnik-i [ingl. tonic] – ual ko holo gaziani sasmeli, ro melsac iyeneben arayisa da misT.-is gasazaveblad. tonstUdia – kinowarmoebaSi: xmis Casaweri studia. tOnus-i [laT. tonus < berZ. tonos daZabva] – (fiziol.) nervuli centrebisa da kunTovani qsovilis aRgz ne ba daRlilobis gareSe. topiAria [laT. topiaria me ba Reoba] – sabaRo deko ra tiuli xelovneba da buCqebisaTvis sxvadasxva cxovelis, piramidebisa da misT. formis micema. topogrAfia [berZ. topos ad gili da graphô vwer] – geo de ziis nawili, romelic Se iswavlis dedamiwis ze dapirs, misi gazomvis da gegmaze an rukaze gamosax vis xerxebs. ¥ topografiuli. t. ruka, t. koleji. topOnim-i – raime geogra fi uli adgilis (soflis, mTis, tyis, mindvris da a.S.) sa xelwodeba. tot toponQmika [berZ. topos ad gi li da onyma saxeli] – 1. ro melime adgilis ge o grafiul saxelTa er Tob lioba. 2. leqsikologiis nawili, romelic swavlobs geo gra fiul saxelebs. toreAdor-i [esp. toreados < toro xari] – espaneTSi: xarebTan brZolis monawile. toriadori Scd. tOrpedo [laT. torpedo eleq truli skarosi (Tevzia er Tgvari)] – TviTmoZravi da TviT marTuli wyalqveSa Wurvi sigaris formisa. tOrs-i [it. torso] – adamianis tani ferweraSi. adamianis gamosaxuleba TabaSiriT qan dakebaSi, torsi. tOrf-i [germ. Torf] – Waobis mcenareTa xrwnis Sedegad warmoSobili mkvrivi masa; iyeneben sawvavad, sasuqad. tOst-i [ingl. toast] – 1. sad Reg rZelo. 2. cecxlze gaxuxuli damk raxuli an gamomSrali pu ris Txeli naWeri, tosti. totalizAtor-i [fr. totalis teur] – 1. doRze mowyobili meqanikuri mricxveli, ro me lic aCvenebs – romeli cxe tot -512- niT ra sanaZleoa dadebuli; biuro, romelic iRebs sa naZ leos da gamarjvebuls uxdis saTanado Tanxas. 2. doRze an sxva sportul sa naxaobaze gamarTuli Ta maSi fulze. totalitArul-i [fr. totali taire] – sadac, ris drosac aS kara teroristuli diq taturaa; t. reJimi, t. saxelmwifo; igive totalitarizmi. totAlur-i [fr. totall] – (wign.) yovlismomcveli, sa yo velTao. t. omi, t. mobilizacia. toqsikolOgia [< berZ. to xikon Sxami da logos moZR vreba] – mecniereba, rome lic swavlobs Sxamebis Tvisebebs da maT moqmedebas or ganizmze. toqsQkur-i [< berZ. toxikon Sxami] – Sxamiani mom wamv le li. t. nivTierebani. toqsiuri Scd. tOqsin-i [berZ. toxikon Sxami] – Sxamiani nivTiereba, ro mel sac gamoyofs zogi mik roorganizmi, agreTve zogi cxoveli da mcenare. tragEdia [berZ. tragedia] – 1. dramatuli nawarmoebi, ro melSic asaxulia mZaf ri konfliqti, Zlieri xa si a Tebisa da Rrma gancdebis Sejaxeba, rac Cveulebriv gmiris daRupviT Tavdeba. Seqspiris t.-ebi. 2. (gadat.) saSineli ambavi, ubeduri SemTxveva; mZime gan cda, tanjva. t. datrialda, ojaxuri t. ¥ tragediuli (mniSvn. 1-isaT vis). t. Janri, t. msaxiobi. ¥ tragikuli (mniSvn. 2-isaT vis). t. SemTxveva, t. daRupva. ¥ satragedio (mniSvn. 5-isaT vis). s. aq araferia! traRedia, traRediuri, tra Rikuli, satraRedio Scd. tragQkosi – tragediuli rolebis Semsrulebeli msaxiobi. traRikosi Scd. tragikomEdia – 1. dramatu li nawarmoebi, romelSic Sexamebulia tragediisa da komediis elementebi. 2. samwuxaro da, amave dros, sasacilo mdgomareoba an ambavi. tradQcia [laT. traditio gada -513cema, Txroba] _ istoriulad Camoyalibebuli, Taobi dan Taobaze gadacemuli ada Tebi, yofaqcevis normebi. erovnuli t.-ebi. ¥ tradiciuli. t. dResaswauli. traeqtOria [laT. trajectorius gadaadgilebasTan dakavSi rebuli] – sivrceSi moZravi raime wertilis an sxeulis gza. Wurvis t., kosmosuri apa ra tis t. traektoria Scd. trAverz-i [fr. traverse] – ge mis, TviTmfrinavis kursis perpendikularuli mimar Tuleba. trAvers-i1 [fr. traversée ga dasvla] – alpinistebis ga dasvla marSrutiT, rome lic gadis mTagrexilis Txemze da moicavs ramdenime mwervals. trAvers-i2 [fr. traverse] – ga nivi Zeli, romelic eyrdno ba vertikalur kolo nebs; ka doni. trAvma [berZ. trauma] – or ga nizmis daSaveba, rac ga mowveulia garegani zemoq me debiT (daWriT, daJeJviT, dawviT da misT.). tra xelis t. ¥ travmuli da travma tu li. t. daSaveba. travmatolOgia [berZ. tra uma (traumatos) Wriloba, dazianeba da logos moZ Rvreba] – medicnis nawili, romelic swavlobs trav mul dazianebasa da misi mkur nalobis meTodebs. trAler-i [ingl. trawler] – 1. tralebiT aRWurvili Tev zsaWeri gemi. 2. samxedro gemi, romelic aRWurvilia traliT da gan kuTvnilia wyalqveSa naR mebis mosaspobad. trAl-i [ingl. trawl] – 1. tom riseburi didi bade gemidan zRvaSi Tevzis saWerad. 2. mowyobiloba zRvis fske ris gamosakvlevad, iqidan mce nareebisa da cxovelebis amosazidad. 3. mowyobiloba wyalqveSa naR mebis aRmosaCenad da mosapoveblad. trAmbler-i [fr. trembleur] – karburatorSi Sigawvis Zra vis anTebis sistemis xel sawyo; gankuTvnilia ma Rali Zabvis eleqtrodenis misawodeblad anTebis san TlebisaTvis. tra -514- trAmplin-i [fr. tremplin] – 1. trans... [laT. trans -ze, -Si; Semdeg, iqiT; gamWoli] – asaxleti nageboba an mo pirveli Semadgeneli na wi wyobiloba xtomis sig r li rTuli sityvebis, ro me Zisa da simaRlis gasadi lic aRniSnavs: deblad. 1. sivrceSi moZraobas, mis ga saTxilamuro t., wyalSi dakveTas. xtoma t.-idan. transkontinentalu ri (tran 2. (gadat.) sayrdeni, amo sa skontinenturi). vali punqti raime moqmede 2. raimes ganlageba iqiT, iqi bisaTvis. Ta mxares. tranzQstor-i [ingl. tran transalpuri. sistor] – 1. naxevradgamtare 3. gadacema raimes meS veo biani xelsawyo eleqtro biT. signalebis gasaZliereblad transkrifcia. da gardasaqmne lad. 2. portatuli radiomimRebi, trAns-i [fr. transe] – fsiqikis romelsac aseTi xelsawyo aSlilobis erT-erTi for aqvs. ma, rodesac adamians cno ¥ tranzistoruli. biereba dabnelebuli aqvs da t. radiomimRebi. igi avtomaturad asrulebs trAnzit-i [laT. transitus gas rTul moZraobas. v la, gadasvla] – tvirTis transgrEsia [laT. transgressio ga dazidva an mgzavrTa ga gadasvla, gadaadgileba] – dayvana transportis raime xmeleTze zRvis gad mos v lis saxeobiT erTi punqtidan procesi; gamowveulia xme me oreSi gzad mdebare Su leTis daweviT (an, iSviaTad, a leduri punqtis gavliT oke anis donis aweviT). an erTi saxelmwifodan me (sapirisp. regresia). o reSi mesame saxelmwifos transkrQfcia [laT. transc gav liT. riptio gadawera] – (enaTm.) ro ¥ tranzituli da satran zi melime enis bgeraTa zusti to. gadacema pirobiTi asoebiT t. (s.) mimosvla. da ara am enis weris sis te ¥ t. (s.) matarebeli, s. vaW mis saSualebiT. roba, s. viza. laTinuri t., saerTaSori -515so t., fonetikuri t., ingli su ri t. ¥ transkrifciuli da sat ran skrifcio. t. (s.) niSnebi. transkri pcia, transk ri p ci uli. satranskri pcio Scd. translAcia [laT. translatio ga dacema, gadmocema] – me ty velebis, musikis, gamo sa xulebis da misT. Sor man Zilze gadacema radios, te leviziis saSualebiT. koncertis t. stadi oni dan. ¥ satransliacio. transliacia, satransli acio, transiliacia, sat ran siliacio Scd. transliterAcia [laT. trans -iT, gavliT da littera aso] – (enaTm.] erTi damwerlobis asoebis gadacema sxva dam werlobis asoebiT. transmQsia [laT. transmissio gadacema] – mowyobiloba Zravadan manqanebis,Carxebis, meqanizmebis moZraobis ga da sacemad. ¥ satransmiso. s. lilvi, s. Rvedi. transpArant-i [fr. transparent] – 1. qaRaldis furceli, ro melzedac msxvili Savi tra xazebia gavlebuli; uxazo sawer qaRalds udeben qveS, rom weris dros striqonebi swori gamovides. 2. CarCoze gamoWrili gam W virvale qsovili an qaRal di, romelzedac raime ga mosaxuleba an teqstia. transplantAcia [laT. trans plantatio] _ (medic.) qsovilis an organos gadanergva mkur nalobis mizniT. transpOrt-i [< laT. transporto gadamaqvs] – 1. saxalxo me urneobis dargi, romlis daniSnulebaa adamianebis gadayvana da tvirTis gada zidva; gadasazid da ga da say van saSualebaTa esa Tu is saxeoba. saqalaqo (qalaqis) t., sa av tomobilo t., sazRvao t., sarkinigzo (rkinigzis) t., sahaero t. 2. samxedro flotis damxmare gemi jaris gadasayvanad da tvirTis gadasazidad. sadesanto t. ¥ satransporto. s. saSualebani, s. ma gis t rali. transportQor-i [fr. trans porteur] _ igivea, rac kon ve ieri. transpOrtir-i [< laT. tran tra -516- sporto gadamaqvs] – naxazebze kuTxeebis asagebi da gasa zo mi xelsawyo; Sedgeba sa xazavis da gradusebad da yo fili naxevarwrisagan. trAnsfert-i da trAnsfer-i [fr. tranfert] – (finans.) 1. ucxour valutis an oqros ga dagzavna erTi qveynidan me oreSi. 2. saxelobiT fasian qaRal debze uflebis gadacema erTi piris mier meoresaT vis. 3. saxelmwifoTa Soris mo saxleobis gacvla sa er TaSoriso SeTanxmebis sa fuZvelze, moqalaqeobis avtomaturi Secvla. 4. sportsmenebis (mag. fex burTelebis) yidva-gayidva. transfErtul-i (finans.) – ga dasagzavni. transformAtor-i [< laT. transformo gardavqmni] – apa ra ti, romelic eleqtruli de nis Zabvas gardaqmnis (zrdis an amcirebs). ¥ satransformatoro. s. jixuri. transformAcia [laT. tranfor matio] da tran sformQreba [germ. tranforieren] – (wign.) gardaqmna, saxecvlileba. ¥ satransformacio. s. aparatura. transfUzia [laT. tranfusio] – (medic.) (sisxlis) gadas xma. transcendentAlur-i [laT. transcendens (transcendentis) rac sazRvars scildeba] – 1. idealistur filosofiaSi: cdis gareSe arsebuli gan yenebuli – logikuri. 2. imanuel kantis idealistur filosofiaSi: rac da fuZ ne bulia Semecnebis ap ri o ruli, cdisagan da mo u ki debeli for mebis aRi a re baze. trancendEntur-i [laT. tran scendens (transcendentis) rac saz Rvars scildeba] – 1. ide alistur fi loso fi a Si: cdis gareT arse buli, SemecnebisaTvis mi uw vdo me li. 2. (maTem.) rasac algebrulad ver gamoiangariSeben, rac algebrulad ar ga mo i sa xe ba. trAnSea [fr. tranchēe] – 1. (samx.) viwro Rrma Txrili, romelic mTlian xazad aerTebs TavdacviTi po ziciebis yvela sacecxle werts. 2. Rrmad da grZlad gaWrili Txrili. sangrebis SemaerTebeli -517t., sasilose t. ¥ tranSeisa. tranSeasi, tranSeia Scd. trapEcia [< berZ. trapezion magida] – 1. oTxkuTxedi ma gi da, romlis mxolod ori gverdia paraleluri. avagoT t. 2. satanvarjiSo iaraRi – wyvili TokiT Camokidebuli horizontaluri RerZi. t.-ze varjiSi. trAp-i [holand. trap] – kibe (gemisa, TviTmfrinavisa; Te atrSi – scenis qveS Ca sas vleli). trApez-i [berZ. trapeza] – 1. eklesiaSi: sakurTxevlis taxti; TviT sakurTxeveli. 2. magida, sufra. 3. sadili, nadimi, wveuleba. trAsa [germ. Trasse, fr. trace] – 1. Txrilis, kavSirgab mu lobis xazis, mil sadenis da misT. xazis, agreTve TviT mfrinavis, gemis moZraobis mimarTuleba. gazsadenis t., sahaero t., sazRvao t.-ebi, baqo-jeiha nis navTobis t. 2. gza (Cveulebriv mTavari, kargad nakeTebi). saavtomobilo t., uwyveti moZraobis t. trasolOgia [fr. trace kvali tra da berZ. logos moZRvreba] – kriminalistikis nawili, romelic swavlobs dam na Savis mier danaSaulis ad gilze datovebul kvals. traUler-i [ingl. trawler] – zRvis TevzsaWeri gemi tra lebiT aRWurvili. trAur-i [germ. Trauer] – 1. mwu xareba gardacvlilis an raime sazogadoebrivi uZ lu rebis gamo. 2. Savi tansacmeli an Savi detalebi tansacmelze. trafAret-i [it. traforetto gaxvretili] – 1. Txeli fir fita, romelSic amoWrilia raime saxe an asoebi; iyeneben kedlis, firniSis da sxvaTa mosaxatavad, warwerebis ga sakeTeblad (daadeben ra ime zedapirs da zevidan wausvamen saRebavs). 2. (gadat.) erTxel da samuda mod miRebuli, gacveTili forma, mza nimuSi (sinon. Sabloni, Stampi). ¥ trafaretuli (mniSv. 2-isaT vis). t. frazebi, t. xerxi. trAqea [berZ. tracheia] – (anat.) sasunTqi mili; sasule. trAqt-i [germ. Trakt] – (moZv.) didi, farTo gza. safosto t. tra -518- trakti Scd. trAqtat-i [leT. tractatus gan xilva] – 1. mecnieruli Sroma, romelSic ganxilulia cal keuli sakiTxi. istoriuli t. 2. saerTaSoriso xel Sekru le ba. samSvidobo t. traktati Scd. treQler-i [ingl. trailer] – 1. avtomobili, romelic gan kuTvnilia mZime tvirTisaT vis; igivea, rac traileri. 2. aSS-sa da zog sxva qve yana Si: sacxovreblad mowyobi li avtomisabmeli; iyeneben mogzaurobaSi. trEk-i [ingl. track] – 1. igivea, rac velodromi. 2. (fiz.) elementaruli na wi lakebis xiluli kvali raime gamzom xelsawyoSi. ¥ satreko. s. velorbola. trEl-i [it. trillo] – morakrake, mTrTolavi xma – swrafi mravaljeradi cvla ori sxvadasxva xmisa. trEnaJ-i [ingl. train wvrTna] – wvrTna, varjiSoba. trEning-i [ingl. training] – wvrTna, wvrTnis reJimi. trEst-i [ingl. trust] – erTi ti pis ramdenime sawarmos gaerTianeba. samSeneblo t., saavto mo bi lo t. trQada [berZ. trias (triados) sa meba] – 1. hegelis idea lis tur filosofiaSi: ideis samsafexuriani ganviTareba, romelic gansazRvravs mov le naTa ganviTarebis sam sta dias. 2. (gadat.) sameba, sameuli. WeSmariteba, sikeTe, si la maze – ai sameba; mama RmerTi, Ze RmerTi, suli wmida – ai sameba. trQbuna [fr. tribune] – 1. amaR lebuli adgili ora tori saTvis. 2. nageboba, romelsac aqvs safexurebad amaRlebuli rigebi mayurebelTa da sas xdomad. stadionis t. tribUnal-i [laT. tribunal sam sjavro] – sagangebo sa sa marTlo. samxedro t., saerTaori so t. trQbun-i [laT. tribunus] – 1. Zvel romSi: sxvadasxva Ta namdebobis piris sa xelwo deba. 2. ityvian gamoCenil sazoga do moRvaweze,romelic karg -519oratorad da publicistad iTvleba. saxalxo t. trigonomEtria [berZ. tri gonon samkuTxedi da metreo vzo mav] – maTematikis na wi li, romelic Seiwavlis sam kuTxedis gverdebisa da ku Txeebis Sefardebas. ¥ trigonometriuli. t. tabulebi. trigonometruli Scd. triEnale [fr. triennale (mdedr.)] – saerTaSoriso ga mofena an festivali, ro me lic sam weliwadSi er Txel imarTeba. triviAlur-i [fr. trivial] – 1. siaxles, originalobas mok lebuli; gacveTili. 2. uxamsi, vulgaruli. trQkon-i _ alpinistis fex sacmeli; aseTi fexsacmlis Zirze damagrebuli fola dis wriapebi. trikOtaJ-i [fr. tricotage] – 1. manqaniT uqslod, windurad damzadebuli qsovili. t.-is TeTreuli. 2. aseTi naqsovisagan dam zadebuli tansacmeli an TeTreuli. t.-is seqcia (maRaziaSi). ¥ satrikotaJo. s. fabrika. trilQon-i tri [fr. trillion] – aTasi miliardi (1 000 000 000 000). trilOgia [berZ. trilogia] – er Ti avtoris sami Txzu le ba, romelic sa erTo CanafiqriT aris ga erTianebuli. k. gamsaxurdias t. `mTvaris motaceba~. trimUrt-i [sanskr.] _ indu izmis sameba: brahma, Siva da viSnu. trQo [it. trio] – 1. sami mom Rerlisa an sami damk vr e li sagan Semdgari an sam b li. medudukeTa t. 2. musikaluri nawarmoebi sa mi sakravisa da sami mom RerlisaTvis. triOlet-i [fr. triolet] – (lit.) rva striqonuri leqsi, romlis meoTxe da meS vide striqoni imeorebs pir vels, xolo merve – me ores. trQptiq-i [berZ. triptychos sam magi] – 1. CanafiqriT ga erTianebuli sami suraTi. 2. samad mosakeci xati (qarT. sinon. samkaredi an mokled karedi. tri ptixi Scd. tri -520- trQuk-i [fr. truc] – marjve, msgavsi Ta Riani nageboba. ixmareba agreTve tri um efeqturi ileTi, xerxi. fa l uri. akrobatuli t. triumvQrat-i [laT. triumvi triUfel-i [germ. Truffel] – 1. Tirkmela, soko. ratus < tres (trium) sami da vir 2. saxelwodeba Sokoladis kaci, mamakaci, moRvawe] – 1. kan fetisa. Zvel romSi I s.-Si (Zv. wel trQcefs -i [laT. triceps sam Ta TaRr.): sami politikuri da va] – (anat.) samTava kunTi samxedro moRvawis kavSi ri, (mxris, wvivisa). romlis mizani iyo umaR lesi Zalauflebis xelSi trOn-i [berZ. thronos] – mdid Cag deba. rulad morTuli savarZeli 2. (gadat.) sami piris SeTanxmeba amaRlebuli, gankuTvnili raime mizniT erToblivi mefisaTvis; taxti. moRvaweobisaTvis. t. asvla (tronze aR say dreba). trQum-i [holand. trium] – ge mis SigniTa saTavsi qveda trOpar-i [gviand. berZ. tropa gem banisa da fskers Soris; rion] – marT l madideblur gankuTvnilia meqanizmebisa eklesiaSi: salocavi leq da tvirTisaTvis. sebi an galoba raime dRe trumi Scd. saswaulis an wmindanis pa tiv sacemad. trQumo [fr. trumeau] – kedlis maRali sarke. trOpik-i [berZ. tropikos (kyklos) mosabrunebli (wre)] – 1. ek trQumf-i [laT. triumphus] – vatoridan CrdiloeTiT an didi warmateba, brwyinvale samxreTiT 23°27’-iT da So gamarjveba; am warmatebiT re b uli. warmosaxviTi wre gamowveuli zeimi. dedamiwis zedapirze. ¥ triumfuli da satrium 2. am wreebs Soris moqceuli fo. adgili – dedamiwis yvelaze t. (s.) msvleloba. ufro cxeli sartyeli. triumfuli (satriumfo) ¥ tropikuli. WiSkari (an TaRi) – ra ime t. qveynebi, t. tyeebi, t. didi gamarjvebis aRsa sicxe. niSnavad age buli WiSkris -521- tropOsfero [berZ. tropos mobruneba da sphaira burTi, s fero] – dedamiwis atmos fe ros qveda nawili. trOfei [fr. trophée] – 1. omis dros gamarjvebulis mier xelT Cagdebuli saWurveli da sxva samxedro qoneba; nadavli. 2. ornamentuli samkauli, ro melic gamoxatavs sa Wurvels, abjar-abgars. trubAdur-i [fr. troubadour] – me-11-13 ss.-Si: provanseli (provansi _ ist. olqi sam x reT safrangeTSi) poeti, romelic umRerda raindo bas da siyvaruls. trUizm-i [ingl. truism] – sa yovelToad cnobili, gac veTili WeSmariteba; ba na lu roba. trUpa [germ. Truppe] – Teatris an cirkis msaxiobTa ko leqtivi. sabaleto t. tuAlet-i [fr. toilette] – 1. Cac muloba, morTuloba (upi ratesad qalisa). moduri t., sagzao t. 2. sarkiani magida, romelTa nac icvamen, irTvebian. kaklis xis t. 3. sapirfareSo, saWiro oTaxi. tUber-i tun [laT. tuber korZi, xor cmeti] – zogi mcenaris miwisqveSa gamsxvilebuli Rero an fesvi. kartofilis t. tuberkUloz-i [laT. tuber culum korZi, xorcmeti] – 1. sasunTqi sistemis mid reki leba infeqciisaken. 2. gadamdebi daavadeba, ro me lic azianebs filtvebs, ag reTve Zvlebs, saxsrebs da sxv. (qarT. sinon. Wleqi). t.-is dispanseri. tuberkuliozi Scd. tUmba [< berZ.] – 1. patara ka rada, romelsac sawolTan dgamen. 2. ori dabali karada, romle bic gamoyenebulia saweri magidis sayrdenad. 3. mrgvali nageboba afiSe bis da gancxadebebis gasak ravad. tumboCka Scd. tUng-i (Cin.) – tropikuli xe, romlis Teslisganac iRe ben maRali xarisxis teqni kur zeTs. tungo Scd. tUndra [< fin. tunturi] – deda miwis arqtikuli sar tye lis samxreTi zona – utyeo siv rce, sadac mudam si civea. tun -522- tUnel-i [ingl. tunnel] – mi Jebis mizniT. samTo t., saTxiulamuro t. wisqveSa, wyalqveSa an sam To nageboba rkinigzis, ¥ turistuli. t. marSruti, t. sagzuri, sa avtomobilo gzebis ga t. sezoni. sayvanad da sxv. miz nebi tUrist-i [fr. touriste] – piri, saTvis. romelic turizms misdevs, tUnika [laT. tunica] – usaxelo turistul mogzaurobaSi an moklesaxeloebiani pe monawileobs. ran gi, romelsac Zv. roma za e lebi icvamdnen togis (ix. tUrne [fr. tournēe] – 1. mog uroba wriuli mar SrutiT. toga) qveS. t. evropis garSemo. tUr-i [fr. tour] – raime Se jibrebis, konkursis nawili, 2. msaxiobTa an sportsmenTa sagastrolo mogzauroba romelSic misi yoveli mo gar kveuli marSrutiT. nawile erTxel gamodis. qarTvel msaxiobTa t. ame saWadrako turniris pir rikaSi. veli t., fexburTis Cempio ¥ turnesi. natis bolo t., pianistTa turnisa Scd. konkursis SesarCevi t. tUrbina [fr. tourbine < laT. tUrnir-i [germ. turnier] – spor tuli Sejibreba, romelSic turbineus grigalisebri] – yvela monawile erTmaneTs Zrava, romelic orTqlis, TiTojer xvdeba. airis an wylis energias saWadrako t. me qanikur energiad gardaq ¥ saturniro. mnis. s. cxrili. wylis t., orTqlis t. tUf-i [germ. Tuff < laT. tofus] turbini Scd. – vulkanuri warmoSobis tUrizm-i [fr. tourisme] – 1. an danaleqi forovani qani; mogzauroba ama Tu im mxa iyeneben saSen masalad. ris, qveynis gacnobisa da erevnis t. dasvenebis mizniT. tUSe [fr. touchē < toucher saerTaSoriso t. Sexeba] – 1. (mus.) Ti Toe 2. sportis saxeoba – jgufuri uli pianistisTvis kla laSqroba organizmis gaka viS ze TiTis dakvris da -523ma xasiaTebeli manera, rac ga mocemul bgeras aZlevs gan sakuTrebul elfers. 2. (sport.) klasikur Widao ba Si: moWidavis orive beWiT erTdroulad xaliCaze Se xe ba (da gadagoreba), rac da marcxebis niSania. tUS-i1 [germ. Tusche] – spe ci aluri wylis saRebavi, Sa vi an feradi; iyeneben sa xazavad, saxatavad da sa werad. wiTeli t., t.-iT xazva. tUS-i2 [germ. Tusch] – mokle mu sikaluri misalmeba, ro melsac upiratesad sasule orkestri asrulebs. t. daukres. u uvertQura [fr. ouverture] – operis, sxva Teatraluri warmodgenis musikaluri Se savali. `daisi~-s u. ¥ uvertiurisa. uvertiurasi Scd. UvraJ-i [fr. ouvrage samuSao; nawarmoebi] – didi forma tis mdidruli, uxvad dasu raTebuli gamocema. ult uzurpAtor-i [laT. usurpator] _ is, vinc ukanonod Caigdo xelSi Zalaufleba an mi iTvisa raime. u. xelisufleba. uzurpAcia [laT. usurpatio] – ukanonod xelSi Cagdeba (Zalauflebisa), miTviseba (sxvisi uflebebisa). Uzus-i [laT. usus] – 1. Cveva, Cveuleba. 2. xmareba, gamoyeneba. uQkend-i [ingl. week-end < week kvira da end bolo] _ `kviris bolo~; dasvenebis dRe paraskev saRamodan or SabaT dilamde (romelsac Cveulebriv atareben qa laq gareT). ultimAtum-i [gviand. laT. ultimatum] – kategoriuli moTxovna, romelsac Se us ruleblobis SemTxvevaSi mohyveba di plomatiuri ur TierTobebis gawyveta da Zalis gamoyeneba. u. wamouyenes. ¥ ultimatumuri. u. moTxovna. ultumaturi Scd. ultra... [laT. ultra iqiT, ga daR ma] – rTuli sityvis pir veli Semadgeneli nawili; aRniSnavs risame farglebs ult -524- gareT myofs, ukiduress. ultraiisferi, ultra mok le (talRebi). ultrAbgera [laT. ultra iqiT, gadaRma] – bgera, romelsac adamianis yuri ver aRiqvams; warmoadgens Zalian maRali sixSiris drekad rxevebs. ultraiQsfer-i [laT. ultra iqiT, gadaRma]: ultra iisferi sxivebi – ma Rali sixSiris eleqtro mag nituri rxevebi op tikur da rentgenis sxi vebs Soris. TvaliT ar aRiqmeba. ultrAmokle [laT. ultra iqiT,gadaRma] _ ultramokle talRebi _ radiotalRebi, ro melTa sigrZe 10 metrze naklebia. ¥ ultramoklisa. ultramoklesi Scd. universAlur-i [laT. univer salis sayovelTao] – 1. rac bevr rasme moicavs; mra valmxrivi. u. codna. 2. rasac mravamxrivi daniS nuleba, gamoyeneba aqvs. u. saSualeba, u. saxarato ConCxi, u. maRazia (mokled: univermaRi). universQada [universi(teti) da (olimpi)ada] – studen tTa saerTaSoriso spor tuli Sejibreba. ¥ universiadisa. universiadasi Scd. universQtet-i [laT. universi tas (universitatis) erToblio ba] – 1. umaRlesi saswavlebe li da samecniero dawesebuleba, romelsac aqvs sxvadasxva sabunebismetyvelo-ma Te ma tikuri da hu ma nitaruli gan yofileba (fakulteti). Tbilisis iv. javaxiSvilis saxelobis u., oqsfordis u. 2. saxelwodeba dawe se bu le bisa, ro melic gankuTvni lia zog ad s a g an m a n aT l eb lo da sa mec ni e ro-po li ti ku ri cod nis asamaRleblad. kulturis saxalxo u. ¥ sauniversiteto. s. saxelmZRvanelo. univErsum-i [laT. universum] (filos.) mTliani samyaro; yvela arsebuli. unikAlur-i [laT. unicum er TaderTi] – rac unikums war moadgens; Zalian iSviaTs. u. eqsponati, u. eqsperi menti. unQkum-i [laT. unicum erTa derTi] – Zalian iSviaTi ram. unitArul-i [fr. unitaire – mTli ani, erTiani, ga er Ti a ne buli] _ unitaruli sa xelmwifo _ ise -525Ti saxelmwifo, romelic ar aris dayofili federaciul elementebad (Statebad, mxa re e bad da sxv.). unifikAcia da unificQreba [laT. unus erTi da facio va keTeb] – saerTo normaze ga dayvana; gaerTianeba. terminebis u. urAnia [berZ. Urania] – berZ nul miTologiaSi: 1. ast ro nomiis mfarveli muza; warmodgenili hyavdaT qa lad, romelsac xelSi glo bu si uWiravs. 2. afrodites erT-erTi epi Te ti. urbanizAcia [fr. urbanisation – < laT. urbanus qalaqisa] – 1. mosaxleobis, ekonomikisa da kulturis Tavmoyra did qalaqSi. 2. qalaqis cxovrebis Tavise burebebis gavrceleba. soflis u. urbanQstika – xuroTmoZRv rebis dargi, romlis saqmea Tanamedrove didi qala qe bis daproeqteba da mSe neb loba. uranogrAfia [berZ. uranos ca, zeca da graphô vwer] – (astr.) Tanavaskvlavedebisa da SeuiaraRebeli TvaliT uti xiluli varskvlevebis aR wera. urAnos-i [berZ. Uranos] – 1. berZnul miTologiaSi: cis Rmer Ti, geas (dedamiwis) Svi li; taxtidan Camoagdo Tavisma Svilma kronosma. 2. (astr.) mzidan rigiT meS vi de planeta didi mzis sis temisa. Urna [laT. urna] – 1. specialu ri yuTi, romelsac aqvs Wri li biuletenebis Casayre lad faruli kenWisyris dros. 2. WurWeli an yuTi, romelic dgas quCebSi papirosis nam wvavebis, risame narCenebis Casayrelad. 3. WurWeli, romelSic inaxa ven micvalebulis kremaciis (dawvis) Sedegad darCenil ferfls. Util-i [laT. utilis sasargeblo] – narCenebi (jarTi, Cvrebi, qa Raldi da sxv.), romlebic gamousadegaria, magram var ga gadasamuSaveblad, ro gorc nedleuli. u.-is Segroveba, u.-is Ca bareba. utilizAcia [laT. utilis ga moyeneba] – gamoyeneba ri same. utilitArizm-i [< laT. uti uto -526- litas sargebloba] – 1. ide obieqti (gmo) – mecniereba a listuri filosofiur`ga moucnobi mfrinavi obi eTikuri moZRvreba, romlis eqtebis~ (e.w. `mfrinavi Tef mi xedviTac adamianis mo Sebis~) Sesaxeb. ra lis safuZvlad iTvleba USu [Cin. sity. samxedro xe sargeblobis princi pi. lov neba] – CineTis samxedro 2. miswrafeba imisaken, rom xelovneba, romelic Sei yve laferSi naxon sargeb cavs specifikur varjiSebs, loba, gamorCnen rasme. brZo lis ileTebs sxva utOpia [xelovn. utopia da dasxva saxis iaraRTan da berZ. u ar da topis adgili mis gareSe, romelic xels (e.i. ararsebuli adgili] – uwyobs xelovnebis srul 1. (wign.) fantastikuri ram, yofas, sportis saxe. ga nuxorcielebeli ocneba. flobde u. ileTebs. ¥ utopiuri. u. gegmebi. 2. ganuxorcielebeli ocneba, f fantazia. utopiuri socializmi – fa [it. fa] – musikaluri gamis moZ Rvreba sazogadoebis meoTxe bgera; am bgeris aR Zirfesviani socialisturi mniSvneli noti. gardaqmnisa da idealuri fAbrika [laT. fabrica sa xe sa zogadoebis Seqmnis Se los no] – samrewvelo sa sa xeb, rac ar emyareboda warmo, romelic uSvebs upi sa zogadoebis evoluciuri ratesad msubuqi da kvebis gan vi Tarebis obieqturi ka mrewvelobis saqonels. no nebis codnas. qaRaldis f., fexsacmlis utrQreba [< germ. utrieren] – f., makaronis f. (wign.) metismetad gaxazva ¥ fabrikuli da safabriko. ri same, gazviadeba; uki du f. (s.) warmoeba, s. ko mi re sobamde miyvana da maTi teti. damaxinjeba. mefabrike _ igivea, rac fab ufolOgia [ingl. UFO anda rikanti. ufo (mr. ufos) Unidentified Flying ¥ mefabrikisa. Object gamoucnobi mfrinavi mefabrikesi Scd. -527- fabrQkant-i – fabrikis pat fak f.-Si Sevida. fazAneb-i [berZ. phasianos (or roni. nis) fazisis (frinveli) < fabrQkat-i [laT. fabricatus dam Phasis axlandeli md. rioni zadebuli] – mza safabriko saqarTveloSi] – frinveli nawarmi, warmoebis sabolo (xoxobi) qaTmis ojaxisa; od damuSavebuli pro duq Zvir fasi gareuli frinveli, ti. nanadirevi. naxevrad fabrikati – nawi lobriv damuSavebuli pro faQans-i [fr. faience] – 1. Ti xis masa, romelSic Se re duqti, romelic Semdeg sa ulia TabaSiri da sxva bolood unda damuSav des. nivTierebani; iyeneben ke naxevarfabrikati Scd. ramikul nakeTobaTa dasam fAbula [laT. fabula] – mxat zadeblad. vruli nawarmoebis Si na mom arsi, masSi asaxuli ambebi, 2. am masis nakeTobani ga wvari da moWiquli (qarT. Txroba, istoria. sinon. qaSanuri). romanis f. f.-is WurWeli. ¥ fabuluri, fabulisa. f. damTxvevebi. fAil-i [ingl. file] – 1. Txeli fabulasi Scd. plas tikis yda an parki qa Raldebis Sesanaxad. favOrit-i [fr. favorite (mdedr.) 2. kompiuterul mexsierebaSi < laT. favor ke Tilganwyobi garkveuli wesiT Caweril leba] – 1. adamiani, romelic monacemTa ganuyofeli er sargeblobs gavleniani pi Toblioba, romlis wakiTx ris keTilganwyobilebiT. va erTdroulad xdeba. 2. raime SejibrebaSi: spor t smeni (doRSi – cxeni), ro fAkel-i [< berZ. phakelos kona, melsac meti Sansi aqvs pir Sek vra] – lampari, sanaTi, ro ve li adgilis dakavebisa. melic kaSkaSa aliT iw vis, Sedgeba joxisagan, ro m el fAza [fr. phase < berZ. phasis sac erTi mxridan Se mox ve gamovlena] – (wign.) calke uli aqvs ZenZi (Cla) gaJ R en uli stadia, mizezi raime Tili sawvavi siTxiT. movlenis an procesis gan vi TarebaSi. fakElcug-i [germ. Fakelzug < molaparakeba garkveul Fakel CiraRdani da Zug svla, fak -528- procesi] – CiraRdnebiani svla. fAkir-i [arab. faqir Raribi] – 1. moxetiale muslimani be ri; davriSi. 2. indoeTSi: mo xetiale beri, romelic fokusebs akeTebs, gawvrT nil cxovelebs aCvenebs da sxv. fakUltet-i [< germ. Fakultat < laT. facultatis unarianoba, SesaZlebloba] – umaRlesi saswavleblis ganyofileba, sadac aswavlian garkveul momijnave samecniero dis ci plinebs. universitetis sxvadasx va f., samedicino univer si tetis samkurnalo f., teqnikuri universitetis avtomeqanikuri f. fakultAtur-i [fr. facultattif < laT. facultas (facultatis); unarianoba, SesaZlebloba] – SesaZlebeli, arasaval de bulo; warmodgenili asarCevad; moqmedi dro da dro. istoriis f. kursi. fAlanga [berZ. phalanx (phalan gos)] – 1. Zvel saberZneTSi: qve iTi jaris sabrZolo wyoba – erTmaneTTan mij ri li mwkrivebi; fleSi (fleSebi). bagrationis f. (fleSebi). 2. falangebi – TiTebis mok le lulovani Zvlebi. fAlos-i [berZ. phallos] – mama kacis sasqeso or ga no, ro gorc bunebis mwarmo e beli Zalis simbolos ga moxa tuleba; Tayvans scemdnen Zveli xalxebi (`fa losis kulti~). falsifikAtor-i – falsi fikaciis Camdeni, gamyal be beli. falsifikAcia [laT. falsifico vayalbeb] da fal sificQ reba [germ. falsifizieren] – 1. risame gayalbeba. istoriuli faqtebis f. 2. risame xarisxis ga ua rese ba. Rvinis f., Cais f. fAlcet-i [it. falseto] – 1. mom Rerlis xmis gan sakuTrebiT maRali registris bgera. 2. mamakacis Zalian wvrili, qalisebri xma. familiAruli [laT. familia ris ojaxuri, saojaxo] – me tis metad Sinauruli, mo u ri debeli (qceva, ur Ti er Toba da sxv.). f. toni, f. mimarTva vin mesadmi. familaruli Scd. -529- far fanabEria [holan. fanaberia] fantAstika – 1. fantaziasTan – qedmaRloba, mediduroba, gulzviadoba; ampartavnoba, bRenZiaoba, yoyoCoba, ku dab zikoba. fanAtizm-i [fr. fanatisme] – 1. relogiuri rwmeniT ukidu resi gataceba; brmadmorw muneoba. 2. (gadat.) raime saqmiT an ideiT ukiduresi gataceba. ¥ fanatikuri. f. rwmena. fanatiuri Scd. fanatQkos-i [laT. fanaticus ga S magebuli] – fanatizmiT Sep yrobili adamiani; brmad morwmune. fantAzia [berZ. phantasia war mosaxva] – 1. SemoqmedebiTi warmosaxvis, warmodgenis unari. mdidari f. 2. warmosaxvis produqti, oc neba. fantasmagOria [berZ. phantas ma moCveneba da vla pa rakob] – fantastikuri warmodgena risame Sesaxeb; bodviTi Cve nebani; ararealuri, moC venebiTi ram. fAntast-i – mwerali – fan tastikuri nawarmoebebis avtori. dakavSirebuli, gamogoni li, zRapruli, ararealuri ram. 2. literaturuli nawarmoebi, romlebSic aRwerilia ga mogonili, zebunebrivi am be bi. fantastikuri – fantastikiT (mniSv. 2) gamsWvaluli, fan tas tikaze damyarebuli. f. romani, f. kinofilmi. fantastiuri, fantasturi Scd. fAntom-i [fr. fantône berZ. phan tasma moCveneba] – 1. Zalaze ucnauri, fantastikuri mov lena; moCveneba. 2. sxe u lis an misi nawilis modeli naturaluri sidi disa; iyeneben Tvalsa Cino ebisaTvis samedicino sas wavlebelSi da sxv. fantOmur-i – tkivili (me dic.) – tkivilis grZnoba amputaciis Semdeg ara ar se bul kidurebSi. farAon-i [fr. pharaôch < eg vi pt.] – Zveli egvi ptis me feTa tituli. fanfAron-i [fr. fanfaron] – mkvexara baqia, trabaxa. namdvili f.-ia. farvAter-i [holand. varater] far -530- – (zRv.) sanaosnod ga mosa de gi wylis sivrce, visime farvaterSi svla (yof na da sxv.) – visame po zici a ze, visame gavlenis qveS yofna. farenhAit-is Termometri – Termometri, romlis skala zec yinulis dnobis wer tilia aRniSnuli +32°-iT, xo lo wylis duRilis wer tili +212°-iT. fAr-i [fr. phare kunZuli fa ro sis saxelis mixedviT aleq sandriis (egvi pte) ax los, romelic ganTqmuli iyo Zvelad Tavisi SuquriT] – eleqtruli fari avto mo bil ze, motociklze da a.S. gzis gasanaTeblad. avtomobilis f. farisEvel-i [Zv. ebr. feruSim – gamoyofili, kenti] – Zv. eb raelTa polit.-reli gi uri seqtis wevri. es seq ta arsebobda sa duke vel Ta gverdiT Zv. w. II s-dan ax. w. II s-mde. qada gebda wesebis mkacrad dacvas,saiqio cxov re bisaTvis zrun vas, ebrZo da elinistur kulturas, WeS maritebad acxa debda sa kuTar Sexedulebebs. mxi lebul iqnen saRvTo we se bis, mxolod garegnul aRs ru le baSi ieso qris tes mi er, romelsac devnid nen da kriWaSi edgnen mas. sasti kad dasajes kidec is jvar ze gakvriT. farmakolOgia [berZ. pharma kos wamali da logos moZRvre ba] – mecniereba, romelic Seiswavlis samkurnalo niv TierebaTa moqmedebas organizmze (qarT. sinon. wamalTmcodneoba). ¥ farmakologiuri da sa farmakologio. f. (s.) gamokvleva. farmAcevt-i – afTiaqis muSa ki, romelsac farmacevtu li ganaTleba aqvs. farmacEvtika [berZ. pharma keutike] _ igivea, rac far macia. ¥ farmacevtikuli da far macevtuli. f. koleji, f. ganaTleba, f. cnobari. farmacevtiuli Scd. farmAcia [berZ. pharmakeia wa mali] – mecniereba,romelic Seiswvalis samkurnalo wam liT saSualebaTa mopovebas, damzadebas, Senaxvisa da gacemis wesebs. fArs-i [fr. farse] – 1. saxalxo Teatris saxeoba, rome lic -531farTod iyo gavrcelebuli Sua saukuneebSi dasavleT evropaSi. 2. msubuqi komedia, vodevi li erTgvari uxamso Sina arsisa. 3. (gadat.) cinikuri xumroba, masxroba. fArS-i [rus. фарш < fr. farce] – dakepili da Sezavebuli xorci an sxva ram produqti saWmlis mosamzadeblad: sa teni. fAs-i [fr. face] – winamxare, wi na xedi. fAsad-i [fr. facade] – Senobis gareTa mxare. wina f., gverdiTi f., ukana f. fAson-i [fr. fason] – 1. forma, modeli, romlis mixedvi Tac aris Sekerili raime (tansac meli, fexsacmeli). 2. raime nakeTobis garegnuli Sesaxedaoba, forma. 3. (saubr.) raime garkveuli xerxi, manera. fatAlizm-i [< laT. fatalis sa bediswero] – (wign.) be dis weris (fatemis) arsebobis, winaswar gan sazRvruli be dis gar dauvlobis rwmena. fatAlur-i [laT. fatalis] – (wign.) TiTqos gangebiT faq gar dauvali; sabediswero. f. SemTxveva. fAta-mOrgana [it. fata mor gana] – miraJis na ir sa xe oba, romlis drosac ho ri zon tze Cndeba Soreuli kun Zulebis, mTebis, qalaqebis da sxv. obieqtebis swra fad cvalebadi da da ma xin jebuli ga mo sa xu le bani. fAtum-i [laT. fatum] – (wign.) gar dauvali bedi, be dis we ra. fAuna [laT. fauna] – cxovelTa samyaro (Sdr. flora). saqarTvelos flora da f., zRvis f., tropikuli f. ¥ faunisa. faunasi Scd. fAqs-i [ingl. fax < laT. fax simile Seqmeni msgavsi] – mo wyobiloba brtyel gamo sa xulebaTa cifruli sa xiT gar dasaqmnelad da sate le fono xaziT maT gada sacemad. am gziT mi Re bu li Setyobineba. faqsQmile [laT. faxsimile ga akeTe msgavsi] – xel na weris, sabuTis, visime xelmoweris zusti piri. fAqt-i [laT. factum gakeTe buli] – namvilad mom x dari ambavi, movlena, Sem Tx ve va. faq -532- istoriuli f., f.-ebis gan zogadeba. ¥ faqtobrivi. f. monacemebi, f. masala, f. viTareba. faqtiuri Scd. fAqtor-i [laT. factor mkeTe beli, mwarmoebeli] – (wign.) raime procesis, mov lenis mizezi. mniSvnelovani f. fAqtura [lT. factura damu Saveba, agebuleba] – 1. mxat vruli nakeTobis zedapiris Tavisebureba. naxatis f. 2. gasayidad gagzavnili sa qon lis darTuli sia, ro melSic aRniSnulia saqon lis saxelwodeba,raodenoba, gasayidi fasi da sxv. ¥ faqturisa. faqturasi Scd. fASa [Turq. pasa] – umaRlesi samxedro an samoqalaqo wo debuleba Zvel os maleTSi (TurqeTSi), egvi pteSi da zog. sxv. muslimanur qve yanaSi. ¥ faSisa. faSasi Scd. fASizm-i [it. fascismo] – yve la ze ufro agresiuli po litikuri mimdinareoba da aSkara diqtaturis forma, axorcielebs Sovinizmisa da rasizmis politikas. ¥ faSisturi, f. reJimi. fASist-i – faSizmis momxre; faSisturi organizaciis wevri. ¥ faSisturi. f. partia. federAlizm-i [fr. féderalisme < foedus kavSiri] – 1. sa xel mwifo wyobilebis fe deraluri sistema; risame struqtura, damyarebuli federaciis princi pze. 2. politikuri mimdinareoba, romelic cdilobs aseTi sis temis Seqmnas. federAcia [fr. federation < laT. foederare kavSiri] – 1. saxelmwifo Sekvra, wyo bi lebis forma, rom lis dro sac ramdenime damo u kidebel sa xel m wi fos gan Seq mnilia erTi mTliani saxelmwifo. 2. calkeul organizaciaTa, sazogadoebaTa kavSiri. fexburTis f., saWadrako f. ¥ federaciuli. f. saxelmwifo. feEria [fr. féerie < fée feria] – 1. Teatraluri an sacirko sanaxaoba zRapruli Si na -533arsisa, dadgmuli sxvada sxva scenuri efeqtis ga mo ye nebiT. 2. (gadat.) momxiblavi, mo ma ja doebeli sanaxaoba. feeriul-i – feeriis xasi a Tisa; momxiblavi, mo maja do ebeli. f. warmodgena. fEixoa [esp. Feijoa] – subtro pikuli xe; ikeTebs mwvane wvnian momJavo-tkbil na yofs; am xis nayofi. feixoisa. feixoasi, feixoia Scd. fekAlia [laT. faex (faecis) na leqi) – adamianis Sardisa da ganavlis narevi. felEton-i [fr. feuilleton] _ iumoristuli an satiruli nawarmoebi saWirboroto sa kiTxebze (Cveulebriv sa gazeTo statia). ¥ feletonuri da safele tono. f. (s.) stili, weris f. (s.) manera, f. Tema. feletOnist-i – gazeTis mu Saki, romelic feleto nebs wers. fEniqs-i [berZ. phoinix (pho inikos] – zogi Zveli xal xis miTologiaSi: frin ve li, romelic sikvdilis mo axloebisas TiT qos Tavs feo iwvavs da kvlav aRdge ba Tavisi fer fl idan, co cx ldeba (ixma reba, rogorc mudmivi ganax le bisa da aRor Zinebis sim bolo). fenolOgia [berZ. phaino vuC veneb da logos moZRvreba] – biologiis nawili, rome lic swavlobs mcenareTa da cxovelTa sicocxlis pe riodul movlenebs (mag., mcenareTa ayvavebas, frin velTa gadafrenas), rac gan pirobebulia weliwadis dro Ta monacvleobiT. fenOmen-i [berZ. phainimen mov lenili] – (wign.) ra ime Tval sazrisiT gan sa kuT re buli, iSviaTi, araCveul eb rivi movlena. ¥ fenomenuri da fenomena lu ri. f. codna, f. mexsiereba, f. Zala. feOdal-i [laT. feodalis] – feodalizmis dros fe o dis – mefis an ufrosi fe odalis mier miniWebuli miwis-mfobeli sxvadasxva (Cve ulebriv samxedro) sam saxuris fasad. ¥ feodaluri. f. aristokratia. feodAlizm-i [fr. feodalisme < laT.] – sazogadoebrivi fer -534- wyobileba, romelic win us wrebs kapitalizms da, rom lis drosac feodals mTlianad ekuTvnis warmo e bis saSualebani da ara srulad ekuTvnian mi waT moqmedi yma glexebi. ¥ feodaluri. f. wyobileba, f. saxel mwifo. fEria [fr. fée < laT. fatum bedi] 1. keltebis da romenuli xal xebis rwmeniT – mded robiTi sqesis idumali ar seba, romelic zecaSi an miwis qveS binadrobs da, ro melic adamianebTan Se dis kontaqtSi, afrqvevs maT sikeTes an borotebas Te savs. 2. jadoqari, sulis Camd gme li. keTili f., boroti f. fErma [fr. ferme] – 1. kerZo me urneoba, sasoflo-same ur neo sawarmo sakuTar an ijariT aRebul miwaze. 2. calke meurneoba, romelic mis devs mecxoveleobis ra ime dargs. mefrinveleobis f., merZe ve obis f. fErment-i [laT. fermentum] – organuli nivTiereba, ro melic warmoiqmna cocxal ujredSi da xels uwyobs organizmSi mimdinare qi miuri reaqciebis daC qa re bas. fermentAcia [< laT. fermento viwvev gafuebas, gaRvivebas] – gafuebis, gaRvivebis pro cesi. fErmer-i [ingl. farmer < fr.] – fermis (mniSv. 1) patroni an moijare. ¥ fermeruli da safer me ro. f. (s.) meurneoba fertilUroba [laT. fertilis na yofieri] – organizmis una ri, warmoqmnas STa momav loba. feSenebEluri [ingl. fashi onable] – didi gemovnebiT mowyobili; moduri. f. sastumro. feSenebluri Scd. festQval-i [fr. festival] – xe lov nebis ama Tu im dar gis miRwevaTa Cveneba, da T vali ereba sazeimo vi Ta re baSi. Teatraluri f., musikalu ri f., qarTuli kinofilmebis festivali. ¥ safestivalo. s. programa, s. afiSa. fEtiS-i [fr. fétiche < port. fetiso jadosnoba] – 1. usulo -535- fig avgarozi, amuleti, sagani, TrTola, gulis cimcimi. romelsac pirvelyofili fQbroma [< laT. fibre boWko] to mebi miawerdnen zebuneb – boWkovani SemaerTebeli riv, magiur Zalas da Tay qsovilisa. vans scemdnen. fQgaro [sakuT. sax.] – qalis 2. (gadat.) iseTi ram,rac brmad mokle da farTo, usaxelo swamT, rasac eTayvanebian, Casacmeli. aRmerTeben. fQgura [laT. figura, saxe, fetQSizm-i [fr. fétichisme xeli] – 1. sibrtyis an siv port.] – 1. fetiSebis Tay rcis nawili, romelic Se vaniscema, usulo sagnebis mosazRvrulia daxSuli kulti. xaziT; garkveuli wesiT 2. (gadat.) brmad Tayvaniscema gan la gebulia wertilebis, risame. xaze bis, zedapirebis an sxe fTiziAtria [berZ. phthisis ule bis erToblioba. Wleqi da iatereia mkurna geometriuli f.-ebi (sam loba] – medicinis nawi li, kuTxedi, piramida, konusi romelic swavlobs fil da sxv.). tvebis tuberkulozs da 2. adamianis sxeulis moyva misi mkurnalobis me To niloba, misi garegnuli mo debs. xazuloba. fTOr-i [berZ. phtora daRupva, moxdenili f. mospoba] – qimiuri elementi, 3. adamianis an cxovelis mwvave sunis mqone ufero skul pturuli an grafiku airi. li gamosaxuleba. sanTlis f.-ebi. fQasko [it. fiasco] – (wign.) 4. mdgomareoba, pozicia, ra sruli marcxi; kraxi. ime moZraobisas (mag., cek vis, axalma wamowyebam f. ga ciguraobis dros, TviT m f ni cada. rinavisa – frenaSi). fibrilAcia [< laT. fibra umaRlesi pilotaJis f. boWko]: gulis fibrilacia 5. WadrakSi: saerTo saxel _ (medic.) gulis kunTis wodeba mefisa, lazierisa, calkeuli boWkoebis daq etlisa, kusi da mxedrisa saq suli – erTmaneTs da (paikebisgan gansxvavebiT); So rebuli SekumSva; gulis fid -536- farTo gagebiT: saxelwo deba Wadrakis kompleqtis TiToeuli qvisa, koWisa. figUruli – 1. rTuli mo xa zulobis mqone. f. namcxvari, f. Sokoladi. 2. rac sruldeba figurebiT (mniSv. 4). f. sriali yinulze. figurAluri – xatovani (Tqma, gamoTqma); igavuri, qa ragmuli, gadakruli (la paraki). fidEizm-i [fr. fidéisme < laT. fides rwmena] _ idealisturi moZRvreba, romelic reli gi as, rwmenas aniWebs upira tesobas mecnierul cod nasTan SedarebiT. fQesta [esp. fiesta] – espaneTis da sxva espanurenovan qvey nebSi: dResaswauli, zeimi. fQzika [berZ. physyke] – mec niereba, romelic Seiswav lis bunebis movlenaTa zo gad kanonzomierebas, ma teriis Tvisebebsa da age bu lebas da misi moZ raobis ka nonebs. Teoriuli f., birTvuli f., f.-is kursi, f.-is gak ve Tili. fizQkuri – 1. fizikasTan dakavSirebuli. f. movlena, f. cdebi. 2. adamianis organizmTan da kavSirebuli (sapirisp. su lieri). f. nakli, f. dasja. 3. kunTebis moqmedebasTan dakavSirebuli (sapirisp. gonebrivi). f. Sroma, f. varjiSi. fizikuri kultura – ada mi anis sxeulis yovelmxrivi srulyofa da gamagreba fizikuri varjiSebis sa Su alebiT. fizioTerApia [berZ. phy sis buneba da therapeia mkur naloba] – fizikuri, buneb rivi saSualebebiT (haeriT, wyliT, eleqtrobiT da sxv.) mkurnaloba. fiziolOgia [berZ. physis bu neba da logos moZRvreba] – 1. mecniereba, romelic Se is wav lis cocxali or ga niz misa da misi fun q ci ebis sasi cocx lo na wilebis moq mede bas. 2. organizmSi mimdinare sa sicocxlo procesebi: adamianis f., mcenareTa f. ¥ fiziologiuri. f. procesebi, cxovelTa f. Tvisebebi. fizionOmia [fr. physionomie < berZ. phisis buneba da -537gn̅omon̅ mcodne] – 1. adamia nis pirisaxe: saxis gamome tyveleba, xasiaTi, saxe ri same. 2. gansakuTrebuli Tvisebe bis erToblioba, romelic gan sazRvravs adamianis pi rov nebas. fQkus-i [laT. ficus] – oTaxis dekoratiuli xe; aqvs sqeli tyaviseburi foToli. fil..., ...fil [berZ. philos me gobari, mosiyvarule, phi leô miyvars] – 1. rTuli si tyvebis dasawyissa da boloSi,ro melic aRniSnavs moqmed pirs da iTargmneba rogorc `mo siyvarule~, `moyvaruli~, `me gobari~. filatelisti, bibli ofi li. 2. ganyenebuli sityvebis da sawyisSi aRniSnavs umTav resad `siyvaruls~. filatelia. filAnTrop-i [berZ. philan thropos < phileo miyvars da anthropos adamiani] – (wign.) qvelmoqmedi, mowyale, kacT moyvare. filantropi Scd. filanTrOpia [berZ. philanth ropia] – (wign.) qvelmoqmedeba, kacTmoyvareoba. ¥ filanTropiuli. fil f. sazogadoeba. filantropia, filan T ro puli, filantropiuli Scd. filarmOnia [berZ. phileo miy vars da harmonia har mo nia] – sazogadoeba an dawe sebuleba, romelic awyobs koncertebs da eweva mu sikaluri xelovnebis pro pagandas. filatElia da filatE lizmi [berZ. phileo miyvars da ateleia gadasaxadisgan gan Tavisufleba] – safosto markebis Segroveba, maTi koleqcebis Sedgena. fQle [fr. filet] – 1. frinvelis xorcis an Tevzis naWeri, romelsac Zvlebi aqvs gac lili. 2. suki. filQal-i [laT. filialis vaJiSvi lisa] – raime da we se bu lebis erTgvarad da mo u ki debeli ganyo fileba, ro me lic sxva gan aris gan Tav se buli (mo Tavsebuli). bankis f., muzeumis f. filiAcia [fr. filiation] – (wign.) risame ganviTareba Tan mimdevrulad, evo lu ci urad. ideaTa f. filQgran-i [it. filigrana < fil -538- laT. filum Zafi da granum marcvali] – 1. saiuveliro nakeToba, romelic mog va go nebs dawnul nawarms, dawnul maqmans, arSias wvrili oqros, vercxlis, spilenZis da sxv. mavTuls. 2. wylis niSani qaRaldze. 3. qaRaldi gamWirvale saxiT, moxatulobiT, naxWiT. ¥ filigranuli. f. qaRaldi, f. broSi, f. beWedi. filQpika – mkacri mamxile beli sityva, visime wina aRmdeg [Zv. berZeni orato ris – demosTenes – sityvebis philippikas-s mixedviT, rom le bic mimarTuli iyo me fe filpe makedonelis wi naaRmdeg]. filQster-i [germ. Philister] – SezRuduli gonebisa da fa risevluri qcevis adami ani, romlis intersebi Se mofarglulia yo veldRi uri wvrilmanebiT; meSCani, obivateli. fQlm-i [ingl. film] _ igivea, rac kinofilmi. filolOgia [berZ. phileô miy vars da logos sityva] _ im mecnierebaTa erToblioba, rom lebic Seiswavlian ena sa da literaturas. qarTuli f., inglisuri f., espanuri f. ¥ filologiuri da sa fi lo logio. f. (s.) Jurnali, f. gamok vleva. filosOfia [berZ. philosophia < phileô miyvars da sophia sibrZne] – mecniereba bunebis, adamianTa sazogadoebisa da azrebis ganviTarebis uzo gadesi kanonebis Sesaxeb. antikuri f., kantis f. ¥ filosofiuri da safi lo so fio. ¥ f. (s.) disci plina, f. (s.) sistema. filofOnia [berZ. phileô miyvars phônç bgera] – ko leq ci o ne robis saxeoba – mu sikaluri firfi tebis Segro ve ba. filOqsera [berZ. phyllon fo Toli da xeros gamxmari] – vazis mavnebeli mweri. fQltr-i [fr. filtre < saS. laT. filtrum qeCa, nabadi] – xel sawyo an nivTiereba si Txeebis, airebis gasawmen dad minarevebisgan. meqanikuri f., firfitovani f., badiani f., Sigawvis Zra vas zeTis f. fQltrat-i [fr. filtrat] – 1. fil trSi gatarebuli siTxe. -5392. mdinaridan miwis qveS ga su li da gafiltruli, da sa levad vargisi wyali, fSa, fSani. filtrAcia [br. filtration] – 1. filtrSi gatarebiT gaw men da (siTxis, gazisa). 2. siTxis gaJonva forovan ga remoSi. fimQam-i [berZ. fhimima] – 1. keTilSobiluri nivTiere ba mosawevad, sakmeveli, aseve aromatiuli boli (kvamli), romelic am nivTierebis wvis Sedegad warmoiqmneba. 2. (gadat.) aRtacebuli (aRfr Tovanebuli) qeba (SeZaxeba), pirferoba, mliq vneloba. f. vinmesTvis moweva. fQnal-i [it. finale] – 1. risame bolo, daskvniTi nawili; da boloeba. piesis f., operis f. 2. sportuli Sejibrebis bo lo nawili. saqarTvelos Tasis gaTa ma Sebis f. fexburTSi. ¥ finaluri da safinalo. f. (s.) scena, f. (s.) Sejib reba. finAlist-i – (sp.) finalis (mniSv. 1.) monawile. finAnsebi [fr. finance] – fuli, rogorc sameurneo brunvis elementi. fio saxelmwifo f.-ebi, f. sa ministro. ¥ finansuri da safinanso. f. (s.) operacia, s. orga no ebi, sawarmos f. (s.) mdgo mareoba. mx. finansi ar ixmareba. finansiuri Scd. finAnsist-i – 1. safinanso saq meebis specialisti. 2. kapitalisti, romelic msxvi li safinanso ope ra ci ebs awarmoebs. fQnik-i [berZ. phoinix phoinikos] – finikis palmis nayofi; in disxurma. finikis palma – palma, ro mel sac aqvs didi frTisebri foT lebi; isxams uwvno tkbil, yuaTian nayofs. fQniS-i [ingl. finish damTavreba, daboloeba] – 1. siswrafeSi sportuli Sejibrebis bo lo nawili. 100 metrze rbenis f. 2. aseTi Sejibrebis bolo punqti. f.-Tan axalbeda morbenali miiWra pirveli. ¥ safiniSo. s. boZi, s. lenti, s. xazi. fQord-i [norveg. fjiord] – zRvis viwro yure, romelic xmeleTSi Rrmad aris SeW rili, Cveulebriv aqvs ma fir -540- Rali, cicabo, kldovani napirebi. fQrma [it. firma xelmowera] – savaWro an samrewvelo sa warmo; sawarmoo gaerTi a neba. ucxouri f.-ebi, saav tomo bi lo f. safirmo – rac uSualod aris dakavSirebuli ama Tu im samrewvelo dargTan an sawarmosTan. s. maRazia, s. nisani. fQrman-i [spars. firman] _ ira nis Sahis, TurqeTis (osma le Tis) sulTnis da zogi sxva mahmadianuri qveynis mmarTvelis brZanebuleba. fQrn-i [ger. firn] – msxvilmar cvlovani mkvrivi Tovli, ro melic grovdeba mTiani ra ionebis Cavardnil ad gi lebSi (Tovlis mijnis ze viT) da polarul qveynebSi; warmoadgens gardamaval stadias Tovlis da yinuls Soris. fQsk-i [laT. fiscus] – (wign.) sa xelmwifo xazina. fQstula [laT. fistula] – (me dic.), romelime Sina ga ni or ganodan gareT gamo mava li mili (bunebrivi an xe lovnuri). fisharmOnia [ger. Fisharmoni um] – klaviSebiani da sa berveli momcro sakravi. fisgarmonia, fizgarmonia Scd. fiuzElaJ-i [fr. fuselage] – TviTmfrinavis korpusi. fQqs-i [laT. fixus mtkice,uZravi, ucvleli] – 1. saqonlis dadgenili fasi. 2. zustad gasazRvruli Tan xa raime saxis sa mu Saos anaz Raurebisa, ga sam r je lo si. fiqsAcia [fr. fixation] da fiq sireba [germ. fixieren] – (wign.) – risame aRniSvna (Cawera, Caxatva, Caxzva) an daxsomeba. miwisZvris f. fiuCErul-i [ingl. futures tran sactions] – birJaze swrafi garigebebi, romlebic da kavSirebulia nedleulis, oqrosi, valutis, finansur da sakredito dokumentebis yidva-gayidvasTan garigebis momentSi dafiqsirebul fa sebSi, drois garkveuli Su aledis Semdeg operaciis Sesru lebisa (2-3 wlamde). f. operaciebi. fQqcia [laT. fictio] – ganzrax SeTxzuli, gamogonili, ara -541namdvili ram, rasac Cve ulebriv iyeneben garkveuli miz niT. ¥ fiqciuri. f. angariSi, f. Tamasuqe bi. fiqtiuri Scd. flAgman-i [holand. vlagman] – 1. samxedro xomaldebis msxvili SenaerTis sarda li. 2. didi samxedro xomaldi, romelzedac imyofeba raime SenaerTis sardali da ro melzedac aRmarTulia misi alami. 3. flotis yvelaze didi an saukeTeso gemi romelime zRvaSi, naosnobaSi. ¥ saflagmano. s. xomaldi (gemi) _ igivea, rac flagmani (mniSv. 2, 3). flAgStok-i [holand. vlaggon stok] – alamis aRsamarTavi la tani (gemze, Senobaze da sxv.). flaQer-i [ingl. flier CorTma vali cxeni] – sadoRe cxeni, romelic did simardes iCens mokle distanciaze. flAmingo [portug. flamin go] – wylis didi frinveli, romelsac aqvs movardis fero TeTri bumbuli, grZe li kiseri da fexebi; gav fli rcelebulia tropikebSi da subtropikebSi. flAng-i [fr. flank, germ. Flanke] – marcxena an marjvena mxa re mwkrivisa, mwyobrisa, fron tisa, jarebis ganlagebisa (agreTve sportuli mo ed ni sa, Wadrakis dafisa); (qarT. sinon. frTa). frontis marjvena (mar cxena) f., f.-ebidan Semovla, mefis (lazieris) f. flEgma [berZ. phlegma] – 1. metismeti gulgriloba, auRel veloba. 2. (saub.) ityvian flegmatur adamianze. flegmatQkos-i [berZ. phleg martikos] – adamiani, romel sac neli aTvisebis unari aqvs da susti aqtiurobisa, Zne lad gamaRizianebeli, mom T meni da gulgrilia. flESebi [fr. fléche isari] – (ist. samx.) sabrZolo mwyob ri blagvi kuTxis magvari; savele simagre cocxali Zalisa. bagrationis f. borodinos brZolaSi 1812 w. flQgel-i [germ. Flügel frTa] – mTavari Senobis gverdiT miSenebuli an didi Senobis ezoSi mdgari patara sa fli -542- cxovrebeli saxli. flQrt-i [ingl. flirt] – msubuqi trfiali, arSiyoba. fliUger-i [germ. Flügel frTa] – xelsawyo (Tavisuflad moZ ravi alami, firfita an isa ri) qaris siCqaris da mi marTulebis gasazomad. flugeri Scd. fliuorogrAfia [laT. flouor mxedveloba,dineba da graphô vwer] – rentgenelogiuri kvle vis meTodi adamianis sxe ulis organoebisa – ga Suqebuli ekranidan ga mo sa xulebis fotofirze ga da tanis mizniT. fliuorografi. ¥ fliuorografiuli. f. kvleva. flomAster-i [ingl. flowmas ter] – fanqris saxeoba, av to kalmis msgavsi; sawerad (saxatavad...) aqvs forovani Reri, romelic gaJRenTilia specialuri saRebaviT. flOra [laT. Flora] – mcena reTa samyaro (yvavilTa, ga zafxulis da siymawvilis ro mauli qalRmerTis – Flora-s saxelis mixedviT). Sdr. fauna. saqarTvelos f. da fauna. tropikuli f. flOrin-i [it. Florino] – ho lan diis fulis erTeuli – gul denis – meore saxeli. flOt-i [holand. Floot] – qvey nis samxedro an savaWro ge mebis erToblioba samxedro f., savaWro f., Savi zRvis f. sahaero floti _ TviTm fri na vebis erToblioba (sinon. aviacia, aerofloti). flotQlia [esp. flotilia] – 1. ama Tu im mdinaris, tbis, daxuruli zRvis samxedro ge mebis SenaerTi. kaspiis f. 2. specialuri daniSnulebis gemebis razmi. sanaRmo f. fOie [fr. foyer kera] – TeatrSi, kinoSi da misT: dar ba zi, sa dac imyofebian ma yu reblebi sanaxaobis da wye bamde da ant raq tis dros. ¥ foiesi. foiisa Scd. foiErverk-i [germ. Feuerwerk] – ferad-feradi SuSxune bis gaSveba haerSi (raime zeimis dros). feierverki Scd. fOkus-i1 [germ. Fokus < laT. focus kera] – 1. (fiz.) garda texili an areklili sxi -543vebis gadakveTis wertili. gamadidebeli minis f. 2. wertili, romelSic foto an kinogadaRebis dros sag nis gamosaxuleba suraTze maqsimalurad mkafiod ga modis. fOkus-i2 [< germ. Hokus po kus] – marjve ileTi, tri uki, rac Tvals atyu ebs da mayureblebis gan cvifre bas iwvevs moCvene biTi ze bunebriobiT; damyarebulia xelis si mar deze, moqni lo baze, raime kanon zomi erebis codnaze. f.-ebis keTeba, f.-ebis Cve neba. mefokuse – msaxiobi, rome lic fokusebs akeTebs (sinon. iluzionisti). ¥ mefokusisa. mefokusesi Scd. folQant-i [germ. Foliant] – di di formatis wigni, Cveu leb riv Zveleburi. fOlklor-i [ingl. folk-lore] – xalxuri zepiri Semoqmedeba (zRaprebi, leqsebi, andazebi, gamocanebi da sxv.). (qarT. sinon. zepirsityviereba). folkliori Scd. fOlga [holand. folga < laT. folium furceli] – liTonis sifrifana furceli, ro fon mel sac iyeneben sakvebi produqtebis SesafuTavad, saamkinZo saqmeSi, sarkis warmoebaSi da sxv. fonAcia [fr. Phonation < berZ. Phônos bgera] – sametyvelo bgerebis warmoTqma. fonendOskop-i [berZ. phônç bge ra, endon SigniT da sko peç vuyureb, vakvirdebi] – samedicino xelsawyo gulisa da filtvebis mo sas menad. fonEtika [berZ. phonetikos bge risa] – enaTmecnierebis na wili, romelic enis bgeriT Semadgenlobas Seiswavlis. ¥ fonetikuri. f. transkrifcia, f. gamok vleva. fOn-i [fr. fond] – 1. ZiriTadi feri, romelzedac raimea gamoxatuli. wiTeli f. 2. risame (mag., Senobis, qanda kebis) ukan arsebuli siv rce. cis f. 3. gadat. (wign.) garemocva, sadac rame xdeba; ga remom cveli pirobebi. romanis istoriuli f. fOnd-i [fr. fonds] – 1. raime miz nisaTvis gankuTvnili fuladi saxsrebi. fon -544- xelfasis f. 2. risame maragi. wignebis f., muzeumis f.ebi, sabinao f. ¥ safondo. s. qaRaldi, s. samSeneblo masalebi. fono..., fOn-i [< berZ. phonç xma, bgera, xmauri, metyveleba, sityva] – rTuli sityvebis da sawyisSi da bolos aR niSnavs am sityvebis damo kidebulebas xmasTan, bge rasTan. fonometri, telefoni. fonOgrama [berZ. phônç bge ra da gramma Canaweri] – xmis, bgeris Canaweri firze, firfitaze da misT. fOra [it. fora winaswar] – 1. zo gierT sportul Sejib re bebSi,TamaSebSi: winas war ganpirobebuli upiratesoba, romelsac Zlieri moTamaSe aZlevs susts. 2. (gadat.) upiratesoba ra i meSi, romelsac Tavisi ne biT aZlevs erT-erTi part niori meores. f-as micema. fOrebi [berZ. poros (mx.)] – 1. saofle jirkvlebis wvri li nasvretebi kanis zeda pirze. 2. nivTierebis nawilakebs Soris arsebuli sicariele (qarT. sinon. svreti). ¥ forebiani da forovani. f. Tuji, f. miwa. mx. fori. porebi, pori, porebiani, porovani Scd. fOrel-i [germ. Forello < Sved.] – kalmaxi. fOrvard-i [ingl. forward] – fexburTis, hokeis gundis wevri,romelic TavdasxmaSi TamaSobs. fOrzac-i [germ. vorzatz] – furceli, romlis erTi na xevari wignis ydazea Sig ni dan gamokruli; ydas akav Sirebs akinZul furc leb Tan. fOrin-Ofis-i [ingl. Foreign Office] – didi britaneTis sa gareo saqmeTa saministros saxelwodeba. fOrma [laT. forma] – 1. sag nis garegnuli saxe, mo xa zuloba (qarT. sinon. mo yvaniloba). lamazi f.-is larnaki. 2. Sinaarsi garegnuli ga mo xatuleba, garegnuli mxa re. f.-is da Sinaarsis erTi anoba. 3. risame organizaciis saxe, ti pi, sistema, romelic gan -545pi robebulia garkveuli Si naarsiT. saxelmwifo mmarTvelobis f. 4. risame saxesxvaoba, nair sa xe oba. gri pis msubuqi f. 5. risame dadgenili nimuSi. saarCevno biuletenis f., samedicino f. #1., f.-is mi xedviT Sedgenili dokumen ti. 6. mowyobiloba raimesaTvis garkveuli moxazulobis misacemad (sinon. yalibi). tortis f. 7. sxvadasxva kategoriis pir TaTvis dadgenili nimuSis tansacmeli. samxedro f., moswavlis f. formaluri – rac mxolod formas (mniSv. 2) icavs da angariSs ar uwevs saqmis nam dvil viTarebas. saqmisadmi f. midgoma. formAlizm-i – 1. garegnuli formis dacva rameSi saq mis arsebiTi mxaris sazia nod; formaluri damokide buleba ramesadmi. biurokratiuli f. 2. xelovnebisa da litera turaTmcodneobaSi: mi mar Tuleba, romelic mxolod for for mas aniWebs mniSvne lo bas. ¥ formalisturi. saqmisadmi f. da mo ki de bu leba, f. nawarmoebi. fOrmat-i [germ. Format] – wig nis, qaRaldis furclis, ba raTis da misT. zoma. didi f.-is wigni. formAcia [laT. formatio warmoeba; saxe] – (wign.) ada mianTa sazogadoebis gan viTarebis safexuri, ro mel sac axasiaTebs sa war moo urTierTobaTa gark ve uli sistema. feodaluri f., sa zo ga do ebriv-ekonomikuri f.-ebi. formQreba [laT. Formare] – Camoyalibeba; Sedgena, da kom pleqteba. fOrmula [laT. Formula] – 1. mokle da zusti sityvieri gansazRvra risame. `gaTiSe da ibatone~ _ Zveli romaelebis politikuri for mula. 2. raime sidideebis, ele men te bis, risame Se mad gen lobisa da misT. ga mo xatuleba (ri cxvebiT, aso ebiT, specialu ri niS ne biT.). maTematikuri f., qimiuri f., ZmarmJvas f., gogirdmJavas f. for -546- formUlar-i [germ. Formular] – klaviSebiani simebiani mu sikaluri sakravi (pianino, bibliografiis saaRricxvo roiali). baraTi. ¥ safortepiano. formuliari Scd. s. piesa., s. klasi (kon ser fOrpost-i [germ. Vorposter] – va toriaSi). (samx.) mowinave posti, mowi safortepiano koncerti nave pozicia, avanposti. – sim foniuri nawarmoebi, fOrsaJ-i [fr. forcage] – aC romelSic mTavari par tia qareba, gaZliereba (raime gan kuTvnilia for te pi a no princi pisa). saTvis (ro i alisaTvis); ase myinvaris dnobis f. Ti na warmoebis Ses ruleba. fOrsing-i [ingl. forcing] (sp.) `fortepianoze ukravs~... krivSi: ganuwyveteli Sete Scd. va. unda: `fortepianos uk fOrsireba [fr. forcer gaZli ravs~... ereba] – 1. risame daCqareba; fortifikAcia [laT. fortifica risame tempis gaZliereba. tio] – samxedro-sainJinro 2. (samx.) raime bunebrivi dab na gebobani. rkolebis (mag., mdinaris) savele f. brZoliT gadalaxva. ¥ safortifikacio. fors-mAJor-i [fr. force maje s. samuSaoebi, s. nage bo ure] – (wign.) viTareba, rom bani. lis gansazRvra da Tavidan fOrtuna [laT. Fortuna] – 1. acileba SeuZlebelia; ga romaul miTologiaSi: bedda ulaxavi dabrkoleba. iRblis RvTaeba. fOrt-i [fr. fort] – (samx.) 2. bednieri SemTxveva, iRba calkeuli cixesimagre sab li. rZolo gamagrebaTa siste fOrum-i [laT. forum] – (wign.) maSi. farTo warmomadgenlobiTi fOrte [it. forte] – (mus.) Zlier, kreba, Sekreba. xmamaRla (musikaluri na axalgazrdaTa saerTaSo warmoebis Sesrulebis Se riso f. saxeb). (sapirisp. piano). fOstamt-i [germ. Postamt] – fortepQano [it. pianoforte] – qa laqis mTavari safosto -547da wesebuleba. fOsfor-i [berZ. Phosphoros si naTlis gamomcemi] – qi mi uri elementi, advilad aalebadi da sibneleSi ma naTobeli nivTiereba; mo i poveba zog mineralSi,cxo velTa ZvlebSi, cxovelisa da mcenaris qsovilebSi. TeTri f., wiTeli f. ¥ fosforovani. f. mJava, f. madani, f. ma ri lebi. ¥ fosforuli. f. Suqi, naTeba. fotogEnur-i [photography < berZ. genos gvari] – vinc, rac kargad gamodis fo to suraTze, kinofirze; ga mometyveli. f. saxe, f. garegnoba. fotogeniuri Scd. fotOgraf-i – piri, romlis spe cialobac suraTebis ga daRebaa. (ix. fotogr afia). fotogrAfia [ingl. photo graphy < berZ. phos (photos) Su qi, sinaTle da graphô vwer] – 1. specialuri optikuri aparatis (fotoaparatis) sa SualebiT SuqmgrZnobiare ma salaze gamosaxulebis mi Reba. 2. am gziT miRebuli suraTi (fotosuraTi). fra feradi f., Sav-TeTri f. 3. saxelosno aseTi suraTebis misaRebad. ¥ fotografiuli. f. aparati, f. suraTi. fotofObia [berZ. phôs (phô tos) sinaTle da phobos SiSi] – (medic.) sinaTlis SiSi. fOqstrot-i [ingl. foxtrot] – swraftempiani cekva qalva Jisa. frAgment-i [laT. fragmentum] – 1. teqstis an raime na war moebis nawyveti. xelnaweris f., baletis f.-ebi, kinosuraTis f.-ebi. 2. arqiteqturis an qandakebis Zveli nawarmoebis natexi, narCeni. ¥ fragmentuli. f. xelnaweri. fragmentaluri Scd. frAza [berZ. Phrasis gamoTqma] – dasrulebuli gamoTqma. mokle (grZel-grZeli) f.‑ebi. frazeolOgia [berZ. Phrasis gamoTqma] – ama Tu im enis mtki ced Camoyalibebuli gamonaTqvamebi, sityvaTa Taviseburi SeerTebani. qarTuli enis f. ¥ frazeologiuri. f. leqsikoni. fra -548- frAk-i [fr. frac] – gulamoWrili freilEin-i [germ. Fräulein] – surTuki, romelsac ukan grZe li da viwro kalTebi aqvs (icvamen upiratesad sa zeimo SemTxvevebSi, ofi ci alur miRebaze da sxv.). frAnt-i [holand. Frant < germ.] – Cacma-daxurvas ga da yolili mamakaci. frAqcia [fr. fraction] – 1. daj gufeba partiis SigniT, romelic partiis ZiriTad xazs ar iziarebs. 2. parlamentSi: erTi partiis wevr deputatTa dajgufeba Tavisi partiis politkis organizebulad warmarTvis mizniT. ¥ fraqciuli. f. brZola, f. dajgufeba. fraqcionuli Scd. frAxt-i [germ. Fracht] – 1. ge miT tvirTis gadazidvis qi ra, safasuri. 2. daqiravebuli (daf rax tuli) gemiT gadaziduli tvirTi. frEgat-i [fr. Frégate] – 1. sa yaraulo da wyalqveSa na vebis winaaRmdeg mebrZoli gemi (Zvelad: samanZiani ialqniani samxedro gemi). 2. zRvis didi tropikuli frinveli. germanuli qaliSvilisadmi mimarTva; agreTve gamo iye neba saxelTan an gvarTan erTad. freQlina [rus. фрейлина germ. Fräūlein] – mefis karze dedoflis an princesas mxlebeli gauTxovari qali Tavad-aznaurTa wridan. frEska [it. rfesco] – wylis saRebavebiT daxatuli su raTi axlad Selesil (jer kidev svel) kedelze, Wer ze. ¥ freskuli. f. mxatvroba. fri [fr. frit Semwvari] – bevr cximSi Semwvari, Sebra wu li. kartofili f., Tevzi f. frQg-i [germ. Frigg] – germanul miTologiaSi:L qorwinebis, siy varulisa da ojaxuri keris qalRmerTi; vodanis co li. frigidUloba [< laT. frigidus civi] – qalis sqesobrivi gul griloba. frivOlur-i [fr. frivole] – urigo, uxamsi; araserio zu li, fuqsavaturi. friqcQul-i [< laT. fractio xaxuni] – xaxunis ZaliT -549- fsi mos] – gamogonili saxeli an gvari, romelsac zogjer froQdizm-i _ fsiqologiuri irqmeven mwerlebi, msa xi o mdgomareoba, adamianis qce bebi, mxatvrebi, po liti kuri vis mamoZravebel Zalad moRvaweebi da sxv. mi iCnevs biologiur ins vaJa-fSavela – luka ra zi tinqtebs, aracnobier (um kaSvilis f., m. javaxiSvili Tavresad seqsualur) swraf – m. adamaSvilis f., ro vas [avstrieli eqimisa da land qarTveli – r. kldi fsi qo logis zigmund fro aSvilis f. da sxv. idis (Freud, 1856-1939 ww.) gva fsiqiAtr-i _ eqimi-fsiqiat ris mixedviT]. ri. misi koncefcia utopiuri aRmoCnda, rogorc marqsizm- fsiqiAtria [berZ. psychç suli leninizmi. da iatreia mkurnaloba] – me dicinis nawili, romelic frOnt-i [fr. front] – 1. saomari swav lobs fsiqikur daa moqmedebis are, brZolis ve vadebebs da maTi mkurna li. lo bis meTodebs. dasavleTis f., f.-ze mo xalised wasuli axalgaz fsQqika [< berZ. psychikos su r debi. lieri] – tvinis gansa kuT 2. yvelaze msxvili samxedro rebuli Tviseba, rac ga SenaerTi omianobis dros. moixateba gare samyaros f.-is Stabi, f.-is sarda asax vaSi; adamianis sulier li. ZalaTa, SesaZleblobaTa ¥ frontuli. erToblioba. f. simRerebi. ¥ fsiqikuri. ¥ safronto. f. procesi, f. Tavise bu s. nawilebi. rebani. fsAlmun-i [< berZ. psalmos fsiqiuri, fsixika, fsi xi sa xotbo sagalobeli] – kuri Scd. re ligiuri sagalobeli; fsiqionAliz-i fsi qolo gi fsalmunebisagan Sedgeba isa da fsi qo pa Tologiis da viTiani (bibliis nawi mimarTuleba, romelic li). cdi lobs adamianis axsnas fsevdOnim-i [berZ. pseudôny sqesobrivi instinqtebis mbrunavi. fsi -550- qve cnobieri gavleniT; em cema (maTraxis, wkeplisa da yareba froidizms. misT. qneviT)] – klasikuri cekvis paTa jgufi; da maxa fsQqoz-i [berZ. psychç suli] – siaTebelia fexis qneviT 1. avadmyofuri mdgomareoba, moZraoba, romelic exmareba rac gamowveulia Tavis mocekvaves brunvaSi an moZ tvinis dazianebiT. raobis SecvlaSi. 2. raime aranormaluroba, uc nauroba, adamianis fsi qi fundamEntur-i [laT. funda kaSi. mentum saZirkveli, sa fuZ ve l i] – (wign.) 1. Rrma S i na fsiqoTerApia – mkurnaloba arsiani, sa fuZ vliani, di di fsiqikuri zemoqmedebis me moculobisa. TodiT; (mag., hi pnoziT). f. gamokvleva. hi pnozuri f. 2. ZiriTadi, mTavari. fsiqolOgia [berZ. psychç universitetis f. bibli su li da logos moZRvreba] oTeka. – 1. mecniereba fsiqi kuri fundamentaluri – da saS moqmedebis kanon zomier e ve b ia. bisa da formebis Sesaxeb. funikulQor-i [fr. funiculaire] f.-is kursi. – mTis cicabo ferdobze 2. fsiqikuri Taviseburebani, mowyobili rkinigzis xa sulieri samyaro. zi, romelzec vagonebi moZ bavSvTa f. raoben sabagiro weviT. ¥ fsiqologiuri. Tbilisis f. f. moTxroba. funikulori Scd. fsixologia, fsixolo gi uri Scd. fUnqcia [laT. functio Ses ruleba] – 1. (wigni) roli, fsiqopATia [berZ. psychç su mniS vneloba, daniSnuleba, li da pathos tanjva] – fsi movaleoba. qikis aranormaluroba, su f.-ebis ganawileba. lieri aSliloba. 2. (biol.) organizmis an sxe fsiqopaTolOgia – saerTo ulis romelime organos moZ Rvreba fsiqikur daava moq medeba: sxeulis ama Tu debaTa Sesaxeb. im organos daniSnuleba. fUete fr. fouetté < fouetter gulis f., sanerwyve jirk -551vlebis f. 3. (maTem.) damoukidebeli cvladi sidide. algebruli f., trigono met riuli f.-ebi. ¥ funqciuri (mniS. 3-isaT vis). f. damokidebuleba, f. ana lizi. funqcionaluri Scd. fUJer-i [fr. fougere] – maRal fe xiani mozrdili Wiqa, bo kali limonaTis, Rvinis da misT. dasalevad. fUraJ-i [fr. fourage] – cxenis, saqonlisa da frinvelis sak vebi (marcvleuli, Tiva da sxv.). ¥ safuraJe, safuraJisa. s. baza, s. vagoni. safuraJesi Scd. fUria [laT. Furia mZvinvareba] – Zvel romaul miTologiaSi: SurisZiebis erT-erTi Rmer Ti; boroti, Wirveuli, anC xli, kapasi qali. fUror-i [laT. furor mZvinvare ba] – sajaro warmateba, ro melic sazogadoebaSi did aRtacebas iwvevs. furUnkul-i [laT. furunculus] – kanis saofle da cximovani jirkvlebis Cirqovani an Te ba; Zirmagara. fUtlar-i fuq [rus. футляр < germ. Futteral] – raime nivTis Sesanaxi kolofi an SaliTa (qarT. sinon. bude). saTvalis f., violinos f., gitaris f. futliari Scd. futUrizm-i [< laT. futurum myofadi, momavali] – me-20 s. literaturasa da xe lov nebaSi: forma lis turi mimdinareoba, romelic uar yof da realizms, mTel tra diciul xelovnebas da mis xerxebs da cdilobda Se eq mna axali, TiTqosda Ta na medroveobisaTvis Se sa fe ri stili. futurolOgia [laT. futu rum momavali da berZ. logos moZRvreba] – sociologiis dargi, romelic kacobrio bis momavals swavlobs (sxva nairad: socialuri prog nostika). fUqs-i [germ. Fuchs melia] – bi liardSi:L SemTxvevviT mo gebuli (RuzaSi Cagdebuli) burTi. -552- qam q qamelEon-i [berZ. chamaileon] – xvlikis msgavsi qvewarma vali, romelic kanis fers icvlis garemo pirobebis Sec vlis Sedegad. xameleoni Scd. qamQtur-i – enebi – afrikaSi gav rcelebuli erTi jgu fis enebi: berberuli, Zv. eg vi pturi, kopturi da sxv.; enaTesavebian semitur enebs [bibliuri noes meore Svilis – qamis saxelis mi xedviT]. qAnTr-i [ingl. country sityv. soflisa] – 1. musika, ro me lic stilizebulia ame rikul xalxur melodiebze da stilze. Sesruleba q. stilze. 2. amerikuli xalxuri simRe ra. qAos-i1 [berZ. chaos naprali, nab zari, naxeTqi] – berZnul miTolgiaSi: usasrulo siv rce, bneliT moculi uf skruli, samyaros materi aluri elementebis grova, romlisganac warmoiSva yve la feri arsebuli. qAos-i2 – sruli uwesrigoba, areul-dareuloba; usis temo ba. ¥ qaosuri. q. moZraoba, q. xmauri. xaosi, xaosuri, qaotiuri, xaoturi – Scd. qAron-i [berZ. Charôn] – ber Znul miTologiaSi: menave, romelic miwisqveSa samefos mdi nareebze gadahyavda gar dacvlilTa sulebi. qArtia [berZ. chartçs laT. charta) qaRaldi] – 1. Zv. sa berZneTsa da romSi: papi rusis an pergamentis grag nili (xelnawerebi). 2. saxelmwifoebriv-poli ti kuri mniSvnelobis mqone zogi dokumentaciis sa xel wodeba. qilQazm-i [berZ. chiliasmos < chilias aTasi] – religiuri moZRvreba, romlis Ta nax madac qveynis dasasrulis win dedamiwaze iqneba aTas wliani mSvidoba, RvTis su feva. igivea, rac xi liazmi. qQmera [berZ. Chimaira] – 1. berZnul miTologiaSi: ce cxlismfrqveveli urCxuli, romelsac aqvs lomis Tavi, Txis tani da gvelis TaviT dasrulebuli kudi; mokla belerofontma. 2. Sua saukuneebis ev ro pis xelovnebaSi: fan tas ti ku ri -553- qlo arsebis (urCxulis) skulp li da manteia mkiTxaoba, turuli gamosaxuleba (mag., winaswarmetyveleba] – mki parizis RvTismSoblis ta Txaoba xelisgulis xaze Zarze). bis mixedviT. 3. (gadat.) ganuxorcielebeli qQrurg-i qirurgiis speci a ocneba; fantazia. listi eqimi [sinon. das ta 4. (zoolog.) zRvis xrtilo qari (wign.) da dostaqari vani Tevzi erTgvari. (moZv.)]. qimErul-i – ganuxorciele xirurgi Scd. be li, fan tastikuri. qirUrgia [berZ. cheirurgia < qQmia [berZ. chemeia] – bunebis cheis xeli da ergon muSaoba] mety velobis erT-erTi Zi – medicinis nawili, romeic ri Tadi dargi – mecniereba, Seiswavlis daavadebaTa romelic ikvlevs nivTiere ope raciuli gziT mkur baTa Sedgenilobas, agebu na lobis meTodebs; mkur lebas, Tvisebebsa da urTi na loba ZiriTadad ope ra erTgardaqmnas. ci uli meTodebiT [sinon. organuli q., araorganuli dastaqaroba (wign.) da dos q., Teoriuli q. taqroba (moZv.)]. ¥ qirurgiuli da saqi rur qimiaTerApia [qimia da gio. berZ. therapia mkurnaloba] q. (s.) klinika, q. (s.) mak _ infeqciur daavadebaTa rateli. mkurnaloba qimuri niv Tie xirurgia, xirurgiuli, re bebiT. saxi rurgio Scd. qimQuri – 1. qimiasTan dakav qlOr-i [berZ. chloros mwvane] Si rebuli. – qimiuri elementi, momw q. formulebi, q. elementebi, vano-moyviTalo maxrCo be q. reaqcia. la airi; iyeneben teqni ka Si, 2. rac dakavSirebulia qimiis sanitariaSi da sxv. rogorc meTodebis gamoyenebasTan dezinfeqciis saSu a lebas, da am meTodebiT proeqtebis agreTve sam xed ro saq meSi damzadebasTan. – zogi mom wam vleli nivTi q. naerTi, q. mrewveloba, ere bis da sam za deb lad. tansacmlis q. wmenda. ¥ qloriani da qlorovani. qiromAntia [berZ. cheir xe qlo -554- q. kalciumi, q. kiri, q. wya li. qlOrizm-i [< berZ. chlôros mwva ne] – 1. (medic.) sisxl nakleboba – hemog lobi nis mniSvnelovani daqveiTeba sisxlis wiTel burTuleb Si; simwvanis seni. 2. (botan.) mcenaris daavadeba, romlis drosac foTlebi da ylortebi kargaven mwva ne Seferilobas. qlorOfil-i [berZ. chlôros mwva ne da phyllon foToli] – saRebavi nivTiereba (pig men ti), romelic mwvane fers aZlevs mcenaris foTlebsa da sxva nawilebs. qlorOform-i [qlori da laT. (acidum form, icum) Wi anWvelmJava] – qloris Sem c veli Taviseburi sunis mqone aqroladi si Txe; me di cinaSi iyeneben dasaZi ne bel saSualebad. qlorocetofEnon-i – Zli e ri cremlmdeni momwamvle li nivTiereba. qnEseT-i [ebr. Kneset] _ isra elis saxelmwifos umaRle si sakanonmdeblo or gano. qOlera [berZ. cholera] – kuWnawlavis mwvave gadamdebi daavadeba, sicocxlisaTvis saSiSi. xolera Scd. qolErik-i [laT. cholericus < berZ. chole naRveli] – qole rikuli temperamentis mqo ne, ficxi adamiani. qolestErin-i [berZ. chole naR veli da stereos magari] _ organuli nivTiereba, erT atomiani spirti sterinebis jgu fisa; moi poveba cxove lur organizmebSi. qOral-i [< laT. (canfus) Choralis gunduri (sagalobeli)] – mravalxmovani sagundo na warmoebi, romelSic yvela xmas erTi da igive ritmi aqvs; kaTolikeTa da pro testantTa religiuri sa galobeli; baxis q.-ebi. xorali Scd. qOrda [berZ. chorde simi] – 1. (maTem.) swori xazi (wrfe), romelic aerTebs mrudi xazis (mag., rkalis, wre xazis) or wertils. 2. zogi cxovelis (agreTve adamianis Canasaxis) xerxemlis dre kadi elastikuri Rero (e.w. xerxemlis simi). qoreogrAfia [berZ. choreia cekva da graphô vwer] – cek vebis, sa baleto speq tak le -555bis dad gmis xelovneba. qarTuli q., klasikuri q. ¥ qoreografiuli da saqo re ografio. q. (s.) saswavlebeli, q. (s.) xelovneba. qorepiskOpos-i [berZ. clora qveyana da episkopos episko po si] – 1. mTavarepiskoposis TanaSemwe. 2. umrevlo episkoposi. qormaQster-i [berZ. choros gun di da germ. Meister os tati, xelmZRvaneli] – momRe ralTa gundis xelmZRvane li (qarT. sinon. lotbari). qormeisteri, xormaisteri, xormeisteri Scd. qOro [berZ. choros] – momRe ralTa fundi. xoro Scd. qOqos-i [esp. cocos (mr.)] – 1. palma erTgvari; isxams msxvil gemriel yuaTian na yofs magari naWuWiT. 2. am palmis nayofi. q. kakali, indis kakali. kokosi Scd. qrestomATia [berZ. chresto – matheia] – saxelmZRvanelo – rCe uli nawarmoebaTa an ma Ti nawyvetebis krebuli. saskolo q., qarTuli li te raturis q. ¥ saqrestomaTio. qro s. masala. qrestomaTiuli _ iseTi, rogorc qrestomaTiaSia; marti vi, naTeli. q. WeSmariteba, q. maga li Ti. qrestomatia, qresTomatia, saqrestomatio, qresTo ma tiuli Scd. qrizAnTema [berZ. chrisanthe mon] – dekoratiuli mce na re, romelic ikeTebs kalaTebad Sekrebil sxva dasxva Seferilobis yva vi lebs. qristQan-i [laT. christianus] – qristianobis mimdevari. qristiAnoba [laT. christianis mus < berZ. Christos – sity., cxe buli, mironcxebuli] – religia,romelic warmoiSva ax. welTaRricxvis I s.-Si da mieca misi damaarseblis _ ieso qristes, saxeli _ RmerTkacisa, romelic ze cidan daeSva dedamiwaze ada mianTa codvebis gamo sasyidlad da jvarze ga akres, Semdeg ki aRsdga da amaRlda zecaSi (biblia). ¥ qristianuli. q. sarwmunoeba. qromOsoma [berZ. chrôma feri, saRebavi da soma sxeuli] – qro -556- (biol.) ujredis birTvis is nawili, romelic iRebeba da yvelaze ufro mkafiod Cans ujredis gayofis dros. qrOnika [berZ. chronikos dros Tan dakavSirebuli] – 1. sa zogadoebrivi movlenebis Cawera qronologiuri we siT (qarT. sinon. matiane). 2. literaturuli na warmo ebi, romelic Seicavs sa zo gadoebrivi an saojaxo am bebis Tanmimdevrul gad mocemas. romani-q. 3. axali ambebis ganyofileba (gazeTSi). q.-is ganyofileba. 4. dokumenturi kino fil mi (Cveulebriv moklemetra Ji a ni), romelSic asaxulia mim dinare sa zo gadoebrivi cxovrebis movlenebi, am be bi. mxatvrul films win us w rebda q. ¥ qronikaluri (mniSv. 4-isaT vis). q. filmi. qronQkuli – xangrZlivi, mudmivi (Cveulebriv iTqmis da avadebis Sesaxeb.). q. daavadeba, q. revmatizmi. qronolOgia [berZ. chronos dro da logos moZRvreba] _ istoriuli movlenebis Tan mimdevroba drois mi xedviT. ¥ qronologiuri. saxelmZRvaneloSi movle nebi gadmocemulia q. prin ci piT. qsAnTi pe [berZ. Xanthippç] – berZeni filosofosis sok rates (469-399 Zv. welTaRr.) coli, romlis saxeli dar Ca avi, kapasi dedakacis aR mniSvnelad. qsenofQlia [berZ. xenos ucxo, ucxoeli da philia siyvaruli] – ucxoelebisa da yovelive ucxouris siy varuli. qsenofObia [berZ. xenos ucxo, ucxoeli da phobos SiSi] – ucxoelebisa da yovelive ucxouris siZulvili. qsEnZ-i [polon.] – poloneTSi: kaTolikeTa mRvdeli. qserogrAfia [ingl. xero graphy < berZ. xçros mSra li da graphôs vwer] – na weris, naxazis, nabeWdis ti pografiuli wesiT mSra lad gamravlebis procesi. qsEroqs-i [ingl. xerox < berZ.] – aparati, romlis sa Su a le biTac xdeba qsero g ra fikuli gadacema. -557- qsilogrAfia [berZ. xylon xe yar y da graphô vwer] – 1. xis ma salaze amoWra, gravireba. yAd-i [arab. qâdi] – aRmosav 2. xeze gakeTebuli graviura; le Tis qveynebSi: mus li aseTi graviuris anabeWdi. man Ta sasuliero msajuli, mosamarTle. qsifopAgeb-i [berZ. xipos xmali, maxvili da phagos damagre yAlam-i [arab. qalam < berZ. buli,SeboWili] – nayofis gan Kalamos lerwami] – 1. ler viTarebis erT-erTi manki,rom wmis kalami, romelic far lis drosac ormagi nayofi Tod iyo gavrcelebuli (tyupebi) Sexorcebulia er an banis mqone xalxebs So T maneTTan gulmkerdis an ris. mi si xmliseburi gamonazr 2. mxatvris funji. dis areSi (aqidan – saxel yAlim-i [Turq. Kalim] – aRmo wo deba). savleTis qveynebis zogi qtQtor-i [berZ. ktitôs] – (ekl.) erT xalxSi: safasuri, ro mnaTe. mel sac uxdis sasiZo qalis mSob lebs; urgadi. yAzarma [it. caserma] – sam xedro nawilebis sa cxov R rebeli Senoba. ¥ yazarmuli, sayazarmo. RazAvaT-i [arab. Yazāwa(t)] – y. cxovreba, y. ti pis Senoba, reaqciuli `wminda omi~, ro s. nagebobani, Senobebi. melic, yuranis moTxov niT, kazarma, kazarmuli, saka unda awarmoon sxva sar zar mo Scd. wmunoebis mimdevar xal yarAkul-i [uzbek. qarukül Savi xebTan muslianebma islamis vardi; Savi tba] – mokle gavrcelebis mizniT; igiva, da xuWuWbewviani tyavi gar rac jixadi. kveuli jiSis axlad mo gebuli batknisa. RErb-i – ix. gerbi. ¥ yarakulisa. y. palto. karakuli, karakulis Scd. -558- yiz yizQlbaS-i [Turq. Kizil bas wiTeli Tavi, wiTelqu da] – ase eZaxdnen sparsel dampyroblebs sa qarTvelo Si me-16-17 ss-Si. yQSlaR-i [Turq. kislak sazam Tro saZovari, sazamTro sadgomi] – sofeli Sua aziaSi. kiSlaki Scd. yUli [ind. Cin.] – aziis zog qveyanaSi: mtvirTavi, mebar guli; Savi muSa. ¥ yulim. kuli, yulma Scd. yUran-i [arab. Al-qur‘ân] – wig ni, romelic Seicavs mus limanuri religiis dog mebsa da debulebebs,miTebsa da samarTlis normebs. S SAbli [fr. chablis < geogr. sax.] – franguli TeTri Rvino, romelsac ayeneben pinos jiSis yurZnisagan. SAblon-i [germ. Schablone < fr. échantilon WaSniki, nimuSi] – 1. nimuSi,forma raime erTg var nakeTobaTa dasamzadeblad (qarT. sinon. Targi). 2. gadat. (wign.) gacveTili nimuSi, romelsac brmad baZaven (sinon. trafareti, Stam pi). ¥ Sablonuri (mniSvn. 2-isaT vis). S. frazebi, S. pasuxi. SAgren-i [fr. chagrin < it. zigrino] – sagangebod gamoyvanili rbili xorkliani tyavi. SaQTan-i [arab. saitan] – musli manur religiaSi: boroti suli, eSmaki, satana. SAman-i [tungus. – manjur.] – zog xalxSi: kultis msaxu ri, jadoqari, eqimbaSi (ix. Samanizmi). SamAnizm-i da SamAnoba – Crdi loeT da Sua aziis, amerikis, afrikisa da sxva qveynebis xalxSi: religiis forma, avi da keTili sule bis kulti. SamberQer-i [fr. chambriére] – grZeli maTraxi, Solti, romelsac iyeneben cirkSi, maneJze. SampAnur-i – mSxefare Rvino, romelic gkeTebulia nax SirmJava airiT (safr. pro vin cia Champagne-s sax. mi xedviT). Sampaniuri Scd. SampinQon-i [fr. champighon soko] – qamasoko. -559- SAmpun-i [ingl. champooing da bana (Tavis)] – surnelovani Txevadi an fxvieri Tavsa bani saponi. SAns-i [fr. chance] – risame gan xorcielebis, rameSi warma tebis SesaZlebloba. gamarjvebis kargi S. aqvs. SansOnet-i [fr. chansonette pa tara simRera] – 1. patara sim Rera, xSirad uxamsi Si naarsisa, romelsac asru leben kafeSantanebSi. 2. aseTi simReris Semsrule be li qali. Sansonetka Scd. SansOnie [fr. chansonnier] – safrangeTSi: estradis mom Rerali (kaci), romelic ama ve dros xSirad simReris avtoricaa. ¥ Sansoniesi. Sansoniisa, Sansone Scd. SAntaJ-i [fr. chantage] – saxe lis gamtexi faqtebis (nam dvilis Tu mogonilis) ga momJRavnebis muqara (raime sargeblobis miRebis miz niT). SApito [fr. chapiteau] – didi brezentis karavi, romel Sic sacirko warmodgenebi imarTeba; moZravi cirki,ro melic warmodgenebs aseT Sar karavSi marTavs. SArada [fr. charade] – Tama Si-gamocana erTgvari; asax sneli sityva gamoicnoba misi calkeuli nawilebis gamocnobiT. ¥ Saradisa; Saradasi Scd. SarQaT-i [arab. ðari’at] – zogierT muslimanur sa xel mwifoSi: musli manuri sa marTlis re ligiur da iuri diul nor maTa er Tob li o ba. SarQaJ-i [fr. charriage] – (geol.) dedamiwis teqtonikuri sa farveli. SArif-i [arab. ðarif] – mus limanur qveynebSi: mahmadis STamomavalTa sapatio wo deba. SarlAtan-i [fr. charlatán] – uxeSi matyuara; gaiZ ve ra; uvici, mcodned, spe ci alistad Tavis gam sa Re be li. SArJ-i [fr. charge] – visime an risame satiruli an iumo ristuli gamosaxuleba, ro melSic daculia garegnuli msgavseba da karikaturu lad aris Secvlili da xaz gasmuli yvelaze ufro damaxasiaTebeli niSnebi,Tvi sebebi. Sar -560- SArtrez-i [fr. chartreuse ge sanimuSo nawarmoebi – xe lov nebis, ostatobis udi ogr. sax.] – erTgvari li de s i miRweva. qiori. qarTuli literaturis SAs-i [fr. chassis] – 1. avto S.-ebi, xalxuri musikis S. mobilis ZiriTadi nawili, romelzedac damagrebulia SevAlie [fr. chevalier raindi, kavaleri] – feodalur Zara, Zrava, yvela meqanizmi saf r angeTSi: erT-erTi Ta da detali. vadaznauruli wodeba. 2. TviTmfrinavis nawili, borblebi, romelic saWi SEvro [fr. chereau Tikani] – Tiknis tyavi, garkveuli we roa aerodromze moZ rao siT gamoyvanili, rbili da bisaTvis, asafrenad da da maRalxarisxovani; iyeneben sajdomad. fexsacmlis sapired. TviTmfrinavma S. gamouSva (aikrifa). SEzlong-i [fr. chaise longue] ¥ Sasim, Sasis. – daqanebuli zurgis mqone Sasma, Sass Scd. savarZeli, romelSic naxev rad wamowola Se iZle ba. SAh-i [spars. ðâh] – aRmosav le Tis zog qveyanaSi mefis SEik-i [< ingl. shake rxeva, ti tuli; am titulis mqone toka] – Tanamedrove cekva piri. erTgvari; musika am cekvi saT vis. SahQnSah-i _ iranSi: monarqis tituli. SeQker-i [ingl. shaker] – koq teilis mosamzadebeli SAhsei-vAhsei [spars.] mus Wur W e l i. li manebis (Siitebis) re li giuri ceremonia – SEix-i [arab. ðeih] – arabul TviTgvema; ceremoniis qveynebSi: 1. gvaris meTauri; mo nawileni Tavsa da tanze soflis mamasaxlisi. ice men xmals an laxts da 2. muslimanTa umaRlesi sa iZaxian: `Sah husein, vah hu suliero piri, RvTismety sein!~ (amiT gamoxataven veli da sa marTalmcodne. erT-erTi xalifis Svilis SErif-i [ingl. sheriff] _ in g hu seinis wamebas). lis sa da aSS-Si: Ta nam de SEdevr-i [fr. chef-d’oeuvre] – bobis piri, romelic asru -561lebs administraciul da sa samarTlo funqciebs. SEri-brEndi [ingl. cherrybrandy < cherry alubali da (ix. brendi)] – alublis na yeni; alublis liqiori. SEf-i [fr. chef] – 1. organizacia an piri, romelic sistema tur daxmarebas uwevs raime ko leqtivs. sabavSvo saxlis S.-ebi. 2. meTauri, ufrosi. policiis S. Sef-mzareuli – mTavari mzareuli (did sasadiloSi, res toranSi). saSefo – 1. SefobisTvis gan kuTvnili, Sefobis xasi a Tisa. s. muSaoba, s. daxmareba, s. koncerti. 2. rasac Sefobas uweven. s. skola. SveQcar-i [germ. Schweizer] – sastumros, restornis, zo gi sxva dawesebulebisa da sacxovrebeli saxlis me kare. ¥ Sveicarisa. Sveicrisa Scd. SQva [sanskr.] _ induizmis erT-erTi mTavari RvTaeba. SizofrEnia [berZ. schizô vxleC, vCexav da phrçh goneba, azri] – erT-erTi mZime fsi Sif qikuri daavadeba. SQizm-i _ islamis mimarTule ba, romelic aRiarebs mxo lod yurans da uaryofs sunas (Sdr. sunizmi). SQk-i [fr. chic] – (saub.). moC venebiTi, garegnuli brwyin valeba. SQmpanze – [fr. chimpanze afr.] – adamianis msgavsi maimuni; binadrobs ekvatoruli af rikis tyeebSi. ¥ Simpanzesi. Simpanzisa Scd. SQrma [ger. Shcirm] – gada satani, dasakeci tixa ri; warmoadgens an ja me biT er TmaneTze ga dab mul qso vi lian qa Ral d ga dakrul ramdenime Car Cos (qarT. si non. Tejiri). S.-iT gayofili oTaxi. SQfr-i [fr. chiffre] – 1. pirobiT niSanTa sistema saidumlo werisaTvis. 2. saregistracio piro bi Ti ni Sani (wignebze, xelmowe rebze, dokumentebze). individualuri S., jgu furi S. ¥ Sifriani (mniSv. 2-isaT vis). S. werili. daSifrva – SifriT (mniSv. 1) – dawera risame. Skv -562- diplomatiuri werilis d. SifriT gaSifrva da amo Sifvra – SigniT (an ucnob enaze) dawerilis amokiTx va. SkvAl-i [ingl. squall] – xan mok le qariSxali. SlagbAum-i [germ. Schlag baum] – gzis gadasaketi mo wyo biloba rkinigzis gadasas vlelTan an sakontr olo gasaSveb pun qtebTan. SlAger-i [germ. Schlager] – se zonis mSveneba; moduri, po pularuli saestrado sim Rera, melodia. Sliageri Scd. SlEif-i [germ. Schleife] – qa lis kabis Zalian grZeli ukana kalTa, romelic Zirs eT reva. SnAfs-i [germ. Schnaps] – arayis saxelwodeba germaniaSi. SovQnizm-i [fr. chauvinisme] – reaqciuli ideologia da politika, romlis mizania erovnuli siZulvilisa da SuRlis gaRviveba. velikorusuli S. SovQnist-i – Sovinizmis mim de vari. ¥ Sovinisturi. S. propaganda, S. lozungebi, S. Sexedulebani, S. pozicia. SOk-i [fr. choc] – (medic.) or ganizmis funqciebis saerTo mZi me moSliloba, rasac iw vevs Zlieri fizikuri da zianeba, an fsiqikuri Ser yeva. SOrt-i [ingl. shorts (mr.)] – mokle Sarvali erTgvari. Sortebi Scd. SOse [fr. chaussée] – (moZv.) gzatkecili, Saragza. SOu [ingl. show] – warmodgena, speqtakli. SoubQznes-i [ingl. show sa na xaoba, business saqmianoba] – komerciuli saqmianoba, romelic dakavSirebulia saestrado sanaxaoebis mo wyobasTan. SoUmen-i [ingl. show Cveneba da man kaci, adamiani] _ is, vinc Sous organizacias awyobs. SOfer-i [fr. chauffeur] – avto mobilis wamyvani, mZRoli. SpAga [it. spada] – didi, basri mCxvletavi iaraRi; mWreli maxvili. SpAlebi [holand. Spalk (mr.) sayr deni] – rkinigzis va kis ze dagebuli xis an rki na betonis Zelebi, rom leb ze dac gardigardmo amag reben relsebs. -563 mx. Spali. SpAler-i [germ. spalier] – na xatebiani qaRaldis farTo zolebi, romlebsac akraven sadgoms (oTaxis, darbazis ...) kedlebze. Spalieri Scd. SpQl-i [germ. Spill] – konusuri an piramiduli sveti Seno bis Tavze. SprQc-i [germ. Spritze] – Rru nem sis mqone dguSiani ci lin dri wamlis Sesayvanad organizmSi. erTjeradi xmarebis S. SprOt-i [germ. Sprottte] – 1. zRvis wvrili Tevzi, qaras la. 2. am Tevzis (agreTve zogi sxva wvrili Tevzis) kon servi. SrQft-i [germ. Schrift] – sas tambo asoebi da sxva niS nebi garkveuli zomisa da moxazulobis risame, raime teqstis asawyobad; maTi ana beWdi. qarTuli S., msxvili S., wvri li S., muqi S., naTeli S. ¥ saSrifto. stambis s. meurneoba. StAb-i [germ. Stab] – 1. jarebis marTvis organo. diviziis S., S.-is ufrosi. Sta 2. (gadat.) saerTod, risame xel mZRvaneli organo. stiqiasTan brZolis S. generaluri Stabi _ ix. ge neraluri. StAmb-i [germ. Stamm] – xis tani (fesvidan varjamde). StAmp-i [germ. Stampfe it. Stampa beWdva] _ (Stempeli); misi anabeWdi. 1. dawesebulebis oTxkuTxa beWedi. pasportSi Cartymuli S. 2. gadat. (wign.) mza nimu Si, romelsac brmad hba Za ven (sinon. trafareti, Sab lo ni). reJisoruli S.-ebi, S.-ebiT azrovneba. ¥ Stampiani (mniSv. 1.-isaT vis). S. qaRaldi. StAnga [germ. Stange] – 1. spor tuli iaraRi (sim Zi me e bis awevaSi) – liTonis keti, rom lis boloebzec wamoc mulia liTonisave mZime dis ko ebi. 2. fexburTis karis boZi. burTi S.-s moxvda. 3. troleibusis Tavze gamar Tuli denmimRebi, romlis boloebi exeba sakontaqto sadens. me-3 mniSv.-iT bugeli an bi ugeli Scd. (tramvais den Sta -564- mimRebebs ewodeba). StAndart-i [germ. Standarte] – 1. Zveli ruseTisa da zo gi ucxo qveynis armiaSi: kava leruli nawilis droSa. 2. saxelmwifos meTauris (im pe ratoris, prezidentis ...) alami,romelsac aRmarTaven xolme sasaxleze, samxedro xomaldze da sxv. misi iq yof nis dros. StAt-i1 [germ. Stat] – dawese bulebis TanamS romelTa mudmivi Semadgenloba. S.-Si Caricxes, S.-ebis Sem cireba. ¥ saStato. s. erTeuli, s. Tanamde boba. StAt-i2 [germ. Stat saxelm wifo] – zog qveyanaSi: ad mi n istraciul-ter it or i uli erTeuli, ro melsac aqvs TviTmmarTveloba. niuiorkis S., jorjias S. (aSS-Si); pinjabis S. (in do eT Si); avstraliis S.-ebi. StEmpel-i [germ. Stempel] – xelsawyo, romelzec ra i me naxatis an warweris ukuRma gamosaxuleba amo burculia; iyeneben anabeW dis misaRebad; TviT misi ana beWdi. StEfsel-i [germ. Stopsel] – 1. li Tonis Cangali an Reri, rom lis saSualebiTac mas Tan SeerTebuli eleq tro xelsawyos (mag., lampas, uTos) rTaven qselSi. 2. (saub.) igivea, rac rozeti. Stepseli Scd. StQl-i [holand. stil] – wynari, uqaro amindi. StOr-i [germ. store] – fanjris farda erTgvari. StOrm-i [holand. Storm] – qariSxali zRvaze. ¥ Stormuli, saStormo. S. qari. s. Rrubeli, s. ialqani, s. Ruza. StraikbrExer-i [germ. Streik brecher] – (moZv.) piri, ro melic gaficvis dros mu Saobs sawarmoSi da amiT gaficulTa interesebs Ra latobs. Streikbrexeri Scd. StrQx-i [germ. Strich] – 1. wvri li xazi. S.-ebis gavleba. 2. gadat. (wign.) risame dama xasiaTebeli Tviseba, momen ti, mxare, calkeuli wvril mani. naxatSi saintereso S.-ebs miaqcies yuradReba. StUrval-i [holand. stuurwiel] -565- Cek – saWis borbali gemze, (upi ratesad samxreT-aR mo TviTmfrinavze, traqtorze, savleT aziis) qalaqebSi: Ci kom bainze da sxv. nelebiT dasaxlebuli kvar tali. StUrm-i [germ. Sturm] – gadam wy veti ieriSi mo wi naaRmde CAlma [Turq.] – qsovilis grZe gis gamagrebuli ad gi lis li naWeri, romelsac mus asarebad. limani mamakacebi ixveven Tavze garkveuli wesiT. StUrman-i [holand. Stuur man] – gemis, wyalqveSa na CArlston-i [ingl. Charleston vis, safreni aparatis gzis < geogr. sax.] – amerikuli kvle vis specialisti. samejliso cekva erTgvari. Soreuli naosnobis S., CArter-i [ingl. charter] – kos mosuri xomaldis S. gemTmflobelsa (an avi SxEr-i [Sved. skär] – patara akompaniasa) da dam qira kldovani kunZuli. vebels Soris dadebuli xel Sekruleba mTeli gemis SxUna [ingl. scooner] – ialq (TviTmfrinavis) an misi na ni ani gemi, upiratesad orwilis ijariT aRebis Se an samanZiani; sandali. saxeb garkveuli vadiT (an gar kveul reisze). CatUranga [sanskr.] – Zveli C induri TamaSi, Wadrakis winamorbedi (warmoiSva CAdr-i [Turq. candyr karavi] – me-5 s.-Si Zv. welTaRr.); Ta musulmani qalebis msubuqi maSobdnen oTxni. saxvevi, safari, romelic sa xes da tans ufaravs maT da CEk-i [ingl. cheque < check ga sin jva, gakontroleba] – 1. mxolod Tvalebs utovebs fasi ani qaRaldi, spe ci a gamosaxeds. lu r i dokumenti (sa b u T i), CaQnvord-i [ingl. chain jaW romelic Seicavs we ri lo vi da word sityva] – kros biT gankargulebas ban kis vordis nairsaxeoba. mimarT gadauxados Ce kis CaintAun-i [ingl. Chinatown mflo b els masSi naC v e n ebi < China Cinuri da town qa fulis raodenoba (suma). la qi] – sxvadasxva qveynis Cel -566- saprivatizacio Ceki, sxvag va rad vauCeri – 1. fasiani saxelmwifo qaRaldi mini maluri RirebulebiT, rome lic gaicema moqalaqeebze sa xelmwifo sa kuTrebis pri va tizaciis procesSi reali za ciisaTvis. 2. sakaso taloni fulis ra odenobis CvenebiT, rome lic gadaxdil iqna saqon lis SeZenis dros, agreTve qviTari salaroSi fulis raodenobis CvenebiT, rome lic gadaxdil unda iqnes. C.-is salaroSi gaxvreta. ¥ saCeko, Cekisa. CElesta [it. celesta < laT. caelestis ciuri] – sa orkest ro klaviSiani sak ravi; ga moscems naz, zanzala kisebr xmebs. CElo _ igivea, rac violino. CempQon-i [ingl. champion < fr. champion mebrZoli] – sportsmeni an sportuli gundi, romelmac gaimarjva pirvelobaze gamarTul Se jib rebaSi sportis raime saxeobaSi. msoflios C. WadrakSi. CempiOnat-i – Sejibreba Cem pionis wodebis mo sapoveb lad. saWadrako C., safexburTo C. Ci pendEil-i [ingl. Chippendale < sakuT. sax.] _ inglisuri avejis stili; warmoadgens rokokos, gotikuri da Ci nuri xelovnebis motivTa kom binacias; didad iyo gan viTarebuli me-18-19 ss.-Si. CQpi [ingl. chip] – eleqtronuli, kompiuteruli teqnikis um niS vnelovanesi detali; in tegraluri mikrosqema. CiCErone [it. cicerone] _ ita liaSi (upiratesad): pi ri, romelic turistebs aZ levs axsna-ganmartebas Rir s Se sa niS naobaTa daT va li e re bi sas (sinon. gidi, eqs kursi a mZRoli). CiCeronesi CiCeronisa – Scd. CQfs-i [ingl. chips (mr.)] – Txlad daWrili da Semwvari, Sebrawuli kartofili. c caQtlupa [germ. Zeitlupe] – spe cialuri kinogadasaRebi aparati, romelsac iyeneben Cqari gadaRebis dros. caQtnot-i [germ. Zeitnot > Zeit dro da Not saWiroeba] – 1. Wadra kisa da SaSis TamaS -567- cel Si: mdgo mareoba, rodesac celOfan-i [cellulose laT. < cel mo TamaSes ar hyofnis dro lula ujredi da berZ. phanos svlebis mosafiqreblad naTeli] – Txeli gam W vir va (Cveulebriv, oficialur le wyalgauvali ma sa la, ro Se jib rebaSi, rodesac spe melic miiReba ce lu loidis ci alur saWadrako saaTeb damuSavebiT; iye ne ben sakvebi ze Ta maSoben). produq te bis, wamlebis da c.-Si yofna,; c.-Si Cavar sxvaTa Se sa fu Tavad. d na. polieTilenis (ix.) – sa 2. (gadat.) drois ukmarisoba, xelad (`celofanis parkio~ arqona. _ amboben), rac Scd. c.-Si moxvedra. celsQus-is TermOmetri ceitnoti Scd. [Svedi astronomisa da fi cEdent-i [< laT. cedo vuT zikosis Celsius-is (1701-1744) mob] – samoqalaqo sa mar gva ris mixedviT] _ Termo TalSi: piri, romelic Ta metri, romelsac yinulis vis kuTvnil uflebas dno bisa da wylis duRilis ga dascems sxva pirs. wertilebs Soris 100-gra cEdra [< it. cedro limoni] – 1. dusiani skala aqvs. citrusebis (limonis, for celUloza [fr. cellulose laT. Toxlis da misT.) kanis ze cellula ujredi] – 1. niv Ti e da, Seferili fena. reba, romlisganac Sed geba 2. forToxlis an limonis gam mce naris ujredis garsi; xmari kani: iyeneben rogorc iyene ben nedleulad sxva da sanelebels (sakonditro sxva samrewvelo na ke TobaTa da sxv. nawarmSi). damzadebisas; uj re disi. cEzura [< laT. caesura gaxle 2. nivTiereba, romelic mi i Ca] – 1. (lit.) pauza leqsis Reba zogi mcenaris qimi u striqonSi. rad damuSavebuli merq nisa 2. (mus.) pauza musikalur me da Reroebisagan, iyeneben lodiaSi. qaRaldis, xelovnuri ab reSumis, asafeTqebel niv celQbat-i [laT. caelibatus < TierebaTa da sxv. da sam za caelebs uqorwinoba] – sa su deblad. li ero pirTa dauqorwi neb celulozisa. loba. cel -568- ucenzuro – sazogadoebaSi celulozasi Scd. miuRebeli, uwmawuri, uxam celulOid-i [laT. cellula si. uj redi da berZ. eidos saxe] u. sityvebi, u. anekdoti. – magari, advilad aalebadi nivTiereba; misgan amzadeben cEnt-i [ingl. cent] – aSS-sa da zog sxva qveynebSi: xurda foto da kinofirebs, saga fuli (mocemuli qveynis lenterio nawarms, saTa fulis erTeulis measedi maSoebs da sxv. na wili). cEment-i [germ. Zement] – mine raluri nivTiereba – fxvni cEntner-i [germ. Zentner] – zomaTa metruli sistemis li, romlisganac (wyal Si wonis erTeuli; udris 100 areviT) miiReba qvisebri kilograms. Sem k vreli masa; iyeneben sam Seneblo saqmeSi. cEntr-i [laT. centrum < berZ. c.-is qarxana, c.-is iataki, kentron wveri (cirkulisa), c.-is narevi. Sua guli, centri] – 1. raime RerZis, xazebis gadakveTis cEnz-i [laT. census] – piroba, wertili figuraSi. romelic saSualebas aZlevs wrexazis c., linzis c. pirovnebas isargeblos ama 2. risame Sua nawili, Sua Tu im politikuri (mag., sa adgili (qarT. sinon. Sua ar Cevno) uflebiT. guli). asakobrivi c., qonebrivi qalaqis c., moednis c. c., ganaTlebis c. 3. qalaqi, didi dasaxlebuli cEnzor-i [laT. censor] – Ta punqti, romelsac aqvs rai me nam debobis piri, romelic adgilisaTvis, qveynisaTvis, cenzuras axorcielebs. administraciuli, sam rew cEnzura [laT. censura] – beW ve l o, kulturuli da sxva d viT sityvasa da masobrivi mniS vneloba. in formaciis sxva saSuale raionuli c., adminis tr a beb ze (radioze, televizia ciuli c., samrewvelo c. ze) saxelmwifo zedamxedve 4. zogi iseTi dawesebulebis lobis sistema. an ganyofilebis saxelwo samxedro c., politiku ri debis Semadgeneli nawili, c. romelic rasme ganagebs. -569 satelevizio c., gamoTv liTi c., savaWro c., kompi uteruli c. centrAlur-i 1. centrTan (mniSv. 1) dakavSirebuli. c. wertili. 2. centrSi (mniSv. 2) arsebuli. c. raioni, qalaqis c. mo e dani. 3. mTavari, umTavresi, xel mZRvaneli. c. xelisufleba, c. saar Cev no komisia. 4. rac mTel sistemas amoq me debs, mTel sistemas em saxureba. c. gaTboba. centraluri nervuli sis te ma – (anat.) nervuli sis te mis ZiriTadi nawili, ro melic Sedgeba Tavis tvinisa da zurgis tvinisagan. centralizAcia da cent ralQzeba – erT centrSi Tavmoyra, gaerTianeba. saxelmwifos c., xel m ZRvanelobis c., mmarTve lobis c. centralizireba Scd. centrAlizm-i – mmarTvelo bis an organizaciis iseTi sistema, romlis drosac ad gilobrivi organoebi emor Cilebian centralur xe lisuflebas, centrs. cer centrQfuga [germ. Zentrifuge] – manqana, romelic centri danuli Zalebis moqmedebiT meqanikurad yofs narevs Semadgenel nawilebad; iye neben sxvadasxva xelsawyos gamosacdelad da mfrina vebis, kosmonavtebis var ji SisaTvis. centUria [laT. centuria < cen tum asi] – Zvel romSi: 1. legionis nawili, samxedro qvedanayofi, romelic pir vel xanebSi 100 kacisgan Sedgeboda (Sdr. qarT. ase uli). 2. moqalaqeTa jgufi, rome lic iqmneboda mosaxleobis dayofisas qonebrivi cenzis mixedviT. nostradamusis c.-ebi. cepElin-i [kreb.] – diriJablis ti pi. cErber-i [laT. Cerberus < berZ. Kerberos sakuT. sax.] – 1. Zv. berZnul miTologiaSi: avi ZaRli, romelic miwis qveSeTis samefos Sesasv lels icavs. 2. (gadat.) mZvinvare, mrisxane da fxizeli yarauli; is, vinc mkacr kontrols awe sebs vinmes mimarT. sagadamxdelo (sagadasa xado) c. cer -570- ceremOnia [laT. caeremonia zogi sxva da a vadebebis gav rcelebis ga dam tani. mowiweba, Tayvanis cema] – 1. oficialuri xasiaTis ze cQan-i [berZ. Kyanos muqi lur ji, laJvardovani] – mwvave imi, romelic garkveuli we sunis mqone ufero momwam sebiT, winaswar Sedgenili lavi (Sxamiani) gazi. gegmiT tardeba. 2. moqmedebis wesi, romelic civilizAcia [fr. civilisation mi Rebulia an dadgenilia < laT. civilis samoqalaqo] sazeimo SemTxvevebisaTvis. – 1. sazogadoebrivi da ma 3. ceremoniebi – (saub.) ga terialuri kulturis gan da Warbebuli pirobiTobis vi Tarebis done, romel sac dacva qcevaSi. miaRwia ama Tu im sa zoga ¥ ceremoniuli. doebriv-ekono mi kur ma for c. salami. maciam. uceremonio – mouridebeli, antikuri c., Tanamedrove ubodiSo. c. u. Careva sxvis saqmeSi. 2. msoflios mowinave, qveyne bis Tanamedrove kultura, ceremonQal-i [laT. ceremo ganaTleba. nialis] – oficialurad miRe buli wesi ceremoniis Ca civilizEbuli – vinc, ra tarebisa (sinon. rituali). mac kul turuli da po li sadResaswaulo c. tiku ri ganviTarebis maRal ¥ ceremonialuri. dones miaRwia. c. Sexvedra. c. qveynebi, c. sazoga do eba. cErera [laT. Ceros (cereris)] – romaul miTologiaSi: civilQstika [laT. civilis sa mi waTmoqmedebisa da nayo moqalaqo] – samoqalaqo sa fierebis qalRmerTi (berZ marTali. nul miTologiaSi mas See civQlur-i [laT. civilis sa mo sa bameba demetra). qalaqo] – (wign.) samoqalaqo, cEce [bantu-enidan, afr.] – co ara samxedro. cxalmSobSi sisxlis mwo cQkl-i [berZ. Kyklos wre, wre ve li buzi; gavrcelebulia xazi] – 1. raime movlenaTa, tropikul da subtropikul procesTa,samuSaoTa erTob afrikaSi: saRa Tas, Zilis da -571lioba, romelic qmnis risa me moqmedebis, gan vi Tarebis dasrulebul wres. geologiuri c., sawarmoo c., Sigawvis Zravas c. 2. saerTo niSniT (mizniT, Te miT) ga erTianebul nawarmo eb Ta, Sesasrulebeli, gad mo sace mi risame wyeba. koncertebis c., leqcie bis c. ¥ cikluri (mniSv. 1-isaT vis). c. ganviTareba. cQklon-i [berZ. Kyklon mbru navi] – atmosferuli gri ga li, romelsac Tan axlavs ux vi naleqebi da Zlieri Rrublianoba. c.-ma gadaiara. ¥ ciklonuri. c. grigali. cQlindr-i [berZ. Kylindros < Kylindô vagoreb, vabruneb] – 1. geometriuli sxeuli, ro melic warmoqmnilia mar TkuTxedis brunviT misi erT-erTi gvrdis garSemo. 2. aseTi formis mqone detali an mowyobiloba. Zravas c., avtomobilis c.ebi. c.-is dguSi. 3. mamakacis qudi cilindris (mniSv. 1) formisa, maRali cir da viwro farflebiani. ¥ cilindruli (mniSv. 1-isaT vis). c. Rumeli, c. WurWeli. cilindriani (mniSv. 2-isaT vis). c. manqanebi. ci lindriani da ci lin d rosani (mniSv. 3-isaTvis). c. kaci. cQnizm-i [berZ. Kynismos] – Tav xeduri gulaxdiloba. ¥ cinikuri. c. SekiTxva, c. pasuxi. cinQkos-i [berZ. Kyrikos] – ada miani, romelsac cinizmi axasiaTebs. ¥ cinikuri. c. gulaxdiloba. ciniki Scd. cQrk-i [laT. circus] – 1. Teat raluri xelovnebis saxeoba, romelSic gaerTianebuli ari an akrobatebi, tanmo varjiSeebi, klounebi, cxo velebis mwvrTnelebi da sxv. moxetiale c. (Zvelad). 2. mrgvali Senoba, romlis arenazec imarTeba aseTi sanaxaoba. ¥ sacirko. s. warmodgena, s. nomrebi, s. programa. cirkUlar-i [germ. Zirkular cir -572- laT. circularis wriuli] – we rilobiTi, sadireqtivo gan karguleba, ro melic eg zavnebaT daq vemdeba rebul da wese bule bebs an xelqve iT Ta namde bobis pirebs. cirkuliari Scd. cirkulAcia da cirkulQ reba [laT. circulatio da zir kulieren] – wriuli moZ rao ba. haeris c., sisxlis c. ¥ sacirkulacio. s. milebi. cirkuliacia, sacirkuli a cio Scd. cQroz-i [berZ. kirros limo nisferi, yviTeli] – (me dic.) raime organos SemaerTe be li qsovilis gazrda, rac am organos funqciis dar Rvevas iwvevs. RviZlis c., filtvebis c. cerozi Scd. cQsterna [laT. cisterna wyal sacavi] – 1. didi rezervuari wylis, navTobis da sxva siTxeebis Sesanaxad. benzinis c. 2. vagoni an avtomobili, rom lis Zara warmoadgens ci lindrul rezervuars si Txeebis gadasazidad. rkinigzis c.-ebi, rZis c. cisterni Scd. cQstit-i [berZ. Kystis saSarde buSti] – (medic.) saSarde buS tis anTeba. citAdel-i [fr. citadelle < it. cittadella < citta qalaqi] – 1. Zvelad: qalaqis SigniTa ci xesimagre (qarT. sinon. Sidacixe). 2. gadat. (wign.) risame mTa va ri dasayrdeni punqti (qarT. sinon. burji). cQtata [germ. Zitat] – raime teq stidan ucvlelad, si ty va-sityviT moyvanili adgi li. citati Scd. citrUsebi [laT. citrus (mx.)] – limonis, forToxlis, man darinis da misT. saerTo saxeli. c.-ebis gaSeneba, c.-ebis plan taciebi. ¥ citrusovani. c. kulturebi. cifErblAt-i [germ. Zifferblatt] – saaTis an sxva raime xel sawyos danayofebiani fir fita, romelzedac isrebi (an isari) moZraobs. cQfr-i [polon. cifra < arab.] – 1. ricxvis aRmniSvneli ni Sani. arabuli c.-ebi (1, 2, 3, 4 da sxv.), romauli c.-ebi (I, II, III, IV da sxv.).. -5732. mr. cifrebi – risame maC ve nebeli, ricxvebiT gamoxa tuli. sakontrolo c.-ebi. astronomiuli cifrebi _ (ix. astronomia). cOkol-i [it. zoccolo] – 1. Se nobis gareTa kedlis qve da nawili, romelic saZir k vels eyrdnoba da cotaTi ga moweulia kedelTan Se darebiT (qarT. sinon. sa Zirkveli). 2. eleqtronaTuris liTonis nawili, romliTac is ix rax neba vaznaSi. cUgcvang-i [germ. Zugzwang] – WadrakSi: figurebis gan la geba, romlis drosac aucilebelia iseTi morigi svlis gakeTeba, romelsac mos devs mdgomareobis ga uareseba da partiis wage bac ki. cUkat-i [polon. Cukata < cukier Sa qari] – daSaqruli xili an kani, qerqi citrusisa, sa zamTrosi, nesvisa. cUnam-i [iap.] – giganturi (1520 m simaRlis) talRebi, rom lebic Cndeba okeaneSi wyalqveSa miwisZvrebis Se de gad; sanapiroze iwvevs did ngrevas; xSirad icis wynar okeaneSi. xal Z ZabUton-i [iap.] _ iaponiaSi: iatakze dasajdomi brtyeli baliSi. ZQudo [iap.] _ iaponuri Wida oba Tavisufali sti lisa. x xAki [hindi enis Khāki miwis feri, talaxisferi < spars. Khāk miwa, WuWyi] – 1. mo ya vis fro mwvane. 2. moyavisfro-mwvane mkvrivi qso vili erTgvari; am qso vilis tansacmeli (upira tesad samxedro forma). xakisferi – moyavisfromwva ne. x. xalaT-Sarvali. ¥ xakim, xakis. xakma, xaks Scd. xAlifa [arab. chalifa nacvali, moadgile] – (ist.) umaRlesi tituli zogi qveynis mus li manTa mmarTvelisa. egvi ptis x. saxalifo – qveyana, romel sac xalifa marTavda. ¥ xalifisa. xalifasi – Scd. xalQfat-i (ist.) – 1. feoda xan -574- lur muslimanur qveynebSi: samTavrobo xelisuflebis organo; sa xelmwifo wyobilebis 3. laTinuri amrikis zog qvey sis tema, sadac Teokratiuli nebSi: saxelmwifo ga dat ri xe lisufleba iyo. alebis Sedegad Seqmnili 2. arabebis dapyrobaTa Sede samxedro mTavrobis sa gad Seqmnili feodaluri xel wodeba. sa xelmwifo, romlis saTa ¥ xuntisa. veSic xalifa idga; saxa xuntasi – Scd. li fo. xAn-i [Turq. han] – (ist.) aR xUrma [spars.] – saxelwodeba ramdenime saxis xisa, aba no mo savleTis zog qveyanaSi zis (akalmexis) oja xidan. Sua saukuneebSi: mTavarTa iaponuri x. – nayofismomcemi ti tuli; am titulis mqone xe, romelic CineTidan da piri. samxreT iaponiidan mom saxano – qveynis nawili, ro dinareobs; agreTve gav mel sac xani marTavda. rcelebulia Savi zRvis xAji [arab.] – musulmani, ro piras – kavkasiaSi. melmac religiuri mogza u ro ba Caatara meqaSi. xErem-i [Zv. ebr.] – Zv. ebraelur j religiur yofaSi – gankveTa, anaTema. xOta [esp. jota] – espanuri sa jAdo [sp.] – 1. iseTi ram (nivTi, wamali), rac viTomda avnebs, xalxo cekva. SeboWavs adamians (visac xOja [arab. haggi] – musulmanis gaukeTeben, vis saxelzec sapatio tituli, romelmac gaakeTeben) – Tilisma. xaji gaakeTa. j. gakeTeba. xUnta [esp. junta] – 1. espanuri 2. gadat. (saub.) igivea, rac da laTinuri amerikis zog jadosnuri. qveyanaSi: sxvadasxva ga j. Rame. erTianebis, kavSiris sa xel 3. gadat. (saub.) ityvian ma wodeba. xinj adamianze. 2. zogierT laTinuri ameri kis qvey nebSi: aRmasrulebeli jadObazi [sp.] _ igivea, rac jadoqari. -575- jadOoba (Zv.) – jados ga jen li stili, romelic XIX s.is bolos warmoiqmna aSSkeTeba. Si afrikuli da avropuli jadOsan-i _ igivea, rac ja musikis sinTezis gziT. do qari. 2. amgvari musikis Sem s ru le ¥ jadosnisa. beli orkestri. jadOsnoba _ igivea, rac ja ¥ jazuri da sajazo. doq roba. j. (s.) musika. jadOsnur-i 1. (Zv.) rasac ja jEm-i [ingl. jam] – xilis sqe dos Zala aqvs – saswau li muraba, romelic war leb rivi. moadgens mTlian masas. j. wamali. xendros j. 2. (gadat.) momxiblavi, warm jEmpr-i da (moZv.) jEmper-i taci. [ingl. jumper] – naqsovi ze j. Rimili, j. hangi. datani, romelsac ara aqvs jadOsnurad – momajadoeb sayelo da Sesakravebi; ic lad, warmtacad. va men Tavze CamocmiT. jadOqar-i [sp.] – adamiani, jempre Scd. ro melsac viTomda jadoTi jEntlmen -i [ingl. gentlman] Sekvra SeuZlia – jadosani, – 1. inglisSi: mamakaci, ro grZneuli. melic zustad icavs sazo cekvis j. gadoebaSi miRebuli qcevis jadOqroba – jadoqris Tvi wesebs da normebs; vaJkaci, seba. sityvis patroni. jAme [arab. Pame’] – sakrebulo 2. iTqmis Tavazian mamakacze, me CeTi. agreTve imaze, vinc gamoir jEzve [Turq. Cezve yavadani] – Ceva daxvewili manerebiTa yavis asaduRebeli patara da Cacma-daxurviT (zogjer taniani WurWeli. iro niiT). jeQran-i [Turq.] – gazelis ¥ jentlmenuri. ojaxis gareuli cxoveli, j. qceva. romelic gavrcelebulia jentlmenuri SeTanxmeba – kav kasiaSi da Sua aziaSi saerTaSoriso SeTanxmeba, (Sdr – jixvi). romelsac deben dauwerlad, jAz-i [ingl. jazz] – 1. profesiu zepirad. jin -576- jentlemeni, jentlemenuri, jentlementi, jentle men turi Scd. jingOizm-i [ingl. jingoism] _ inglisuri ukiduresi So vi nizmi. jQn-i1 [arab. jinn] – arabul da sparsul miTologiaSi: go nieri fantastikuri arseba, romelic Sedgeba cecxlisa da haerisagan da, romelsac aqvs unari gadaiqces adami anad an cxovelad; boroti suli, demoni. jQn-i2 [ingl. gin] _ inglisuri arayi. jQns-i [ingl. jeans (mr.)] – viw ro sportuli Sarvali spe ci aluri qsovilisa. jinsebi Scd. jQp-i [ingl. jeep] – yvelganma vali msubuqi av tomo bi li. jQu-jQcu [iap.] – uiaraRod Tav dacvis (agreTve Setevis) Ta viseburi ileTebis sis tema. jOistik-i – kompiuteris pe riferiuli mowyobiloba, spe cialuri berketi video Ta maSebis samarTavad. jUngl-i [ingl. jungle sanskr.] – tropikuli da subtr opi kuli uRrani tye (upirate sad indoeTSi). junglis kanoni _ ityvian aSkara Zaladobasa da TviT nebobaze. junglebi Scd. jUs-i [ingl. juice wveni] – xi lis wveni (sasmelad mom zadebuli). jQxad-i [< arab. džihad omi rwmenisaTvis] – yuranis Tanaxmad `wminda omi~, `ur wmunoTa~ winaaRmdeg, ag reT ve muslimanur qveynebSi mowodeba brZolisaken sam Sob los dasacavad. h habQtus-i [laT. habitus] _ (wign.) garegnuli Sesaxedaoba cxo velisa, mcenarisa, ag reT ve adamianisa. hagiogrAfia [berZ. hagios wmin da da graphô vwer] _ qris tianuli literaturis dargi _ wmindanTa cxov re bis aRwera. ¥ hagiografiuli. h. mwerloba, h. Txzuleba. agiografia, agiografiuli Scd. hAdesi [berZ. hadçs] _ berZnul miTologiaSi: 1. miwisqveSa samefos mbrZanebeli. -5772. miwisqveSa samefo; jojo xe Ti. hAvbek-i [ingl. half-back] _ (moZv.) fexburTis an hokeis gundSi: naxevarmcveli. hAlva [arab. halva] _ aRmo sav luri tkbileuli, war mo adgens magar masas, ro me lic damzadebulia zogi zeTovani gaxexili an dana yi li Teslisgan an nigvzi sa gan. araqisis h., nigvzis h. xalva Scd. hAlstux-i [germ. Halstuch] _ qsovilis grZeli naWeri, ro melsac ikeTeben yelze, pe rangis sayelos qveS da win ikraven naskvad (qarT. si non. yelsaxvevi). galstuki Scd. halucinAcia [laT. halucinatio mo tyueba,Secdoma] _ mcdari mxedvelobiTi, smeniTi, ynos viTi an SexebiTi aRqma, ro me lic gamowveulia tvinis moqmedebis darRveviT (eC ve nebaT ararsebuli sagnebi, xme bi da sxv.) hAmak-i [fr. hamac] _ badise bu rad moqsovili Camosaki debeli sawoli. xeebze gabmuli h. gamaki Scd. har hambUrger-i [ingl. hamburger < Hamburg steak hamburgis bifSteqsi] _ dakepili bif SteqsiT Semwvari funTuSa. handQkap-i [ingl. handikap] _ 1. raime sportul SejibrebaSi (mag. rbenaSi). SedarebiT susti monawilisaTvis mi cemuli upiratesoba. 2. doRi, romelSic sxva da sxva asakis cxenebi mo na wi le oben. hAntel-i [berZ. Hantel] _ sa tanvarjiSo iaraRi _ Tu jis ori birTvi, rom le bic erTmaneTTan mokle mrgva li tariT aris Se er Te bu li. h.-ebiT varjiSi. ganteli Secd. harAkir-i [harakiri < hara muce li da kiri gaWra] _ iapo ni aSi samuraebis TviT mkvle lo bis xerxi _ mucelSi xan jlis gamosmiT (gamo fatvriT, gamofuSviT). harAmxana [arab. harâmchâne ak rZaluli saxli] _ mdidari muslimanis sasaxleSi misi colebisTvis gamoyofili sax li,bina. harmOnia (berZ. harmonia Tanazomiereba] _ 1. ri same mwyobri Se Tanx me ba,Sexameba. har -578- 2. erTsulovneba. bgeraTa h., ferTa h, ¥ harmoniuli, h. bgerebi, h. ferebi. garmonia, garmonuli, har monuli, garmoniuli Scd. hArpun-i (holand. harpeon] _ satyorcni iaraRi (barji), ro melsac iyeneben ve Sapeb sa da did Tevzebze sa na dirod. hAsi [iap.] _ iaponiaSi: Cxirebi, romlebsac saWmlis asa Re bad da pirSi Casadebad xma roben (Sdr. Cangali). haUptvaxt-i [germ. Hauptwache] _ dapatimrebul samxedro mo samsaxureTa sadgomi. h.-Si Casves. gauptvaxti, gauptvaxta Scd. hASiS-i [arab. haðið] _ narko ti kuli nivTiereba, romel sac iReben induri kana fi sa gan. hAj-i [arab. hagg] _ mesaSi locva muslimanTa `wmin da adgilSi~ qanaanSi an me dinaSi muhamedis aklda mas Tan (kubosTan), romelic mus limanTa rigebSi RvTis mo saobis gmirobad iT vle ba; sapatio tituli mus li manisa, romelmac mesa moiloca, am titulis mqone pi ri. hEbe [berd. Hçbe] _ berZnul mi TologiaSi: siWabukis qal RmerTi, zevsisa da heras Svi li; olimpze RmerTebs neqtarsa da ambrozias mi arTmevda xolme. hegelianEloba _ moZRvreba germanuli filosofosisa hegelisa (1770_1831 w.w.), ro melmac daamuSava ide a listuri dialeqtikis Te oria. hegemOnia [berZ. hegemonia] _ (wign.) xelmZRvaneloba, be la doba, batonoba. ¥ hegemoniuri. h. roli, h. mdgomareoba. gegemonia, gegemoniuli Scd. hedOnizm-i [< berZ. hçdons siamovneba] _ eTikis ide alisturi mimdinareoba,rom lis mixedviTac cxovrebis mizans warmoadgens udidesi siamovneba, sitkboeba. helio... [berZ. helios mze] _ rTuli sityvebis pirveli na wili mniSvnelobiT `mzes exeba~. heliofizika, heliotropi helioTerApia [berZ. hçlios mze da herapeia mkurnaloba] _ -579mzis sxivebiT mkurnaloba. helQos-i [berZ. Hçlios] _ ber Z nul miTologiaSi: mzis RmerTi. heliofQlur-i [berZ. hçlios mze da phileô miyvars] _ he li ofiluri mcenareebi _ (botan.) sinaTlis moyvaru li mcenareebi. heliofObur-i [berZ. hçlios mze da phobos SiSi] _ heli ofoburi mcenareebi _ (bo tan.) Crdilis moyvaruli mcenareebi. heliotEqnika _ teqnikis dargi, romelic exeba mzis energiis ga moyenebas sam rew velo da sayofacxov re bo miznebisaT vis. heliocEntrul-i [berZ. hçlios mze da laT. centrum centri] _ samyaros heliocentruli sistema _ mzis sistemis Se saxeb kopernikis (1473-1543 w.w.) moZRvreba, romlis mi xedviTac mze warmoadgens centrs da mis garSemo moZraoben planetebi. helQ um-i [berZ. hçlios mze] _ qimiuri elementi, wyalba dis Semdeg yvelaze msubuqi inertuli, ufero da usuno gazi (airi). hemQsfero [berZ. hcmisphairion] hem _ 1. dedamiwis an cis naxe varsfero. 2. (anat.) Tavis tvinis naxe varsfero. hemoglObin-i [berZ. hai ma sisxli da laT. globus bir Tvi] _ sisxlis wi Teli na wilakebis (eriT ro ci tebis) Semadgeneli nawi li (saRebavi nivTiereba), romelsac gadaaqvs Jan gba di da amdenad didi mniS v neloba aqvs sunT q vi saTvis. hemoTerApia [berZ. haima sisxli da therapia mkur na lo ba] _ (medic.) sisxlis gadasxmiT mkurnaloba. hemorAgia [berZ. haimorrahagia] _ (medic.) sisxldena. hemOroi [berZ. haimorrhoia sis xldena] _ buasili. hemOstaz-i [berZ. haima sisx li da stasis SeCereba] _ sis xldenis SeCereba. hemofQlia [berZ. haima sisxli da philia midrekileba] _ (me dic.) sisxlis Sededebis una ris dakargva, rac iwvevs sisxlis denas mcire da zi anebis drosac. hematolOgia [berZ. haima (haimatos] sisxli da logos moZ Rvreba] _ mecniereba, ro hep -580- melic swavlobs sisxlis Semadgenlobasa da Tvise bebs, agreTve sisxlis da a vadebebs. hepArin-i [< berZ. hçpar RviZli] _ nivTiereba,romelic xels uS lis sisxlis Sededebas. hEpi-End-i [ingl. happy end] _ `keTili bolo~. mxatv ruli nawarmoebis (kino filmis, romanis) keTili da sasruli. hEra [berZ. Hçra] _ berZ. mi TologiaSi: qalRmerTi, zevsis meuRle, qorwinebis mfarveli. hErakle [berZ. Hçraklçs] _ ber Z nul miTologiaSi: zevsis Svili, naxevrad adamiani _ naxevrad RmerTi, erT-erTi yvelaze ufaro popularuli, araCveulebrivad Ronieri gmiri [laT. Herkules]. herAldika [laT. heraldus macne] _ damxmare istoriuli dis ci plina, romelic gerbebs swavlobs, gerbTmcodneoba. herbarQum-i [< laT. herba ba laxi] _ specialurad Seg ro vili da gamxmari mcena reebis koleqcia. hermafrOdit-i _ cxoveli an adamiani,romelsac orive sqe sis niSnebi aqvs. hErmes-i [fr. Hermes] _ ber Znul miTologiaSi: sa Zov rebisa da jogebis, gzebisa da vaWrobis RmerTi, Rmer Tebis Sikriki. hermEtuli [fr. hermetique < laT. hermticus] _ rac ise mWid rod aris daxuruli, dag manuli, rom haers sru liad ar atarebs. h. kamera. hermetiuli, germetuli, germetiuli Scd. herOika [< fr. heroiuque gmi ruli] _ (wign.) gmiruli Sinaarsi, gmiruli mxare ris me. Sromis h., brZolis h. herOin-i [laT. heroinum] _ narkotikuli saSualeba (mor finze Zlieri). herOstrate-s saxeli _ saZ raxisi saqmiT, uRirsi saq ci eliT ganTqmuli saxeli [berZ. Hçrostratos-is saxelis mixedviT, romelmac sa xe lis ukvdavyofis mizniT 356 w. (Zv. welTaRr.) dawva artemida efeselis Se sa niS navi taZari]. herpetolOgia [berZ. her peton qvewarmavali da lo gos moZRvreba] _ zo o lo giis dargi, romelic -581qve warmavlebs swavlobs. hErcog-i [germ. Herzog] _ da sav leT evropis qveynebSi Tavad-aznaurTa erT-erTi umaRlesi tituli. gercogi Scd. hercogQnia [germ. Herzogin] _ hercogis coli an qali S vi li. hercoginiasi. gercoginia, gercoginiisa Scd. hEtera [berZ. hetairon] _ Zvel saberZneTSi: ganaTlebuli gauTxovari qali, romelic Tavisufal, damoukidebel cxovrebas eweoda. heteroseqsuAlizm-i [berZ. heteros sxva da laT. sexsualis sqe sobrivi] _ 1. sqesobrivi ltolva sapirispiro sqe sis individisadmi. 2. sapirispiro sqesis damaxa siaTebeli niSnebis gaCena. hefEstos-i [berZ. Hçphaistos] _ berZnul miTologiaSi: ce cxlisa da mWedlobis RmerTi. hEqtar-i [fr. hectare] _ miwis farTobis sazomi erTeuli (metruli sistemisa); udris 100 ars anu 10000 kv.m. ¥ heqtarisa. heqtari, heqtrisa, geqtari, hig gektari, eqtari, ektari Scd. heqto... _ TavsarTi, romelic sazomi erTeulis saxelTan mierTebisas aRniSnavs mis asjer gazrdas. heqtOlitr-i [berZ. hekaton asi da fr. litre litri] _ siTxis an fxvieri nivTierebis sa zomi (metruli sistemis); 1 heqtolitri = 100 litrs. hQbrid-i [laT. hibrida narevi, naj vari] _ mcenareTa da cxo velTa sxvadasxva sa xeobis Sejvarebis Sedegad warmoqmnili organizmi. ¥ hibriduli. h. Tesli, h. samyura. gibridi, gibriduli Scd. hibridizAcia _ mcenareebis an cxovelebis sxvadasxva saxeobis Sejvareba ga um jobesebuli jiSis,saxeobis misaRebad. higQena [berZ. hygiaino janm rTeli var] _ medicinis na wili, romelic Seiswavlis janmrTelobis SenarCunebis pirobebs. im RonisZiebaTa sistema, romlebic iT va lis wineben sisufTavis, janmrTelobis dacvas. h.-is wesebi, Sromis h., pi radi h. hig -582- ¥ higienuri. h. pirobebi, h. abazana, h. tanvarjiSi. gigiena, gigienuri Scd. higrofQluri [berZ. hygros teniani da phileô miyvars] _ (botan.) wylis moyvaruli (mcenare). hidrAvlika [< berZ. hidraulikos wylisa] _ mecniereba si Txeebis wonasworobisa da moZraobis kanonTa da maTi praqtikuli gamoyenebis sa Su alebaTa Sesaxeb. ¥ hidravlikuri _ rac siTxis wnevis ZaliT moZraobs. h. Zrava, h. wnexi, avtomo bilis h. muxruWebi. hidravliuri, hidravluri, gidravlika, gidravliuri, gidravluri, gidravlikuri Scd. hidro... [< berZ. hydôr wyali] _ rTuli sityvebis pirveli na wili mniSvnelobiT `wyals exeba~. hidrobiologia, hidro li zi, hidroenergetika. hidrobiolOgia _ biolo giis nawili, romelic swav lobs wylis cxovelebsa da mcenareebs. hidrogeolOgia _ geolo giis nawili, romelic swav lobs miwisqveSa wylebis warmoSobas, moZraobasa da Tvisebebs. hidrogrAfia [berZ. hydôr wyali da graphô vwer] _ mecniereba, romelic swav lobs da aRwers dedamiwis zedapiris wylebs. hidrolOgia [< berZ. hydôr wyali da logos moZRvreba] _ mecniereba, romelic swav lobs da aRwers dedamiwis zedapiris wylebSi. hidroenergEtika _ mecni erebisa da teqnikis dar gi, romlis mizania wylis energiis gamoyeneba eleq truli energiis sawar mo eb lad. hidrOliz-i [berZ. hydôr wya li da lysis daSla] _ (qim.) rTu li nivTierebis daS la wylis zemoqmedebis Sede gad. hidrometeOreb-i [berZ. hy dôr wyali da meteôrôs haerSi molivlive] _ atmosferoSi wylis orTqlis produqtebi, nisli, cvari, TrTvili da sxva. hidrOsfero _ wylis garsi, romelic akravs dedamiwas (okeaneebi, zRvebi, tbebi, mdi nareebi...). -583- hidrotEqnika _ mecniereba, hi p poezia. romelic swavlobs wylis hiper... [berZ. hyper -ze zeviT, im mxares] _ TavsarTi, resursebis gamoyenebas sa mniS vnelobiT `normis ga me urneo saWiroebisaTvis, dameteba~ (sap. hipo). ag reTve wylis stiqiis mav hiperbola, hiper infl ia nebel moqmedebas; teqni kis cia, hipertonia. dargi, romelic gana xor cielebs am amocanebs sa hipErbola [berZ. hyper Tanado (hidroteqnikur) na bolc gaz viadeba] _ 1. gebobaTa saSualebiT. mxat vruli xer xi _ me tismeti gazviadeba STa hidrofQteb-i [berZ. hydôr beWdilebebis gaZlierebis wya li da phyton mcenare] _ mizniT. (botan.) wyalSi mcxovrebi 2. (maTem.) ortotiani mrudi, mcenareebi. romelic miiReba sibrtyis hidrofObia [berZ. hydôr wya saSualebiT konusis gadak li da phobos SiSi] _ (me veTisas. dic.) wylis SiSi, cofi (da hipermetrOpia [berZ. hyper a vadeba). -ze metismetad, metron zoma hQlz-i [germ. Hulse] _ 1. cecx da ôps (ôpos) mxedveloba] _ lsasrol iaraRSi: pata (medic.) Sorsmxedveloba. ra cilindruli mili, ro melSic Tavsdeba feTqebadi hipertOnia [berZ. hyper -ze, zevidan da tonos daZabva] _ nivTiereba. (medic.) sisxlis wnevis awe 2. papirosis qaRaldis masra, va, rac hipertoniuli da romelsac TambaqoTi te avadebis ZiriTadi mizezia. nian. gilzi, gilza Scd. hipertrOfia [berZ. hyper -ze, metismetad da trophç kveba] _ hQmn-i [berZ. hymnos] _ sazeimo 1. raime organos metismeti simRera,romelic miRe bulia gadideba avadmyofobis di rogorc saxelmwifoebrivi di datvirTvis an sxva mi an socialuri erTianobis zezebis gamo. simbolo. 2. (gadat.) risame ara nor ma gimni Scd. luri ganviTareba. himnolOgia _ sasuliero hi p -584- hQp-i [ingl. hippie, hippy < hip melic mim di na reobs mi wis qveSeTSi, gamoq va bu lebSi, slengi (Jargoni) _ piri, napralebSi. romelic Tvalyurs adev nebs musikis, modis si hipodinAmika [berZ. hypo qve viT, dabla da dynamis Zala, ax leebs] _ axalgazrda Zli ereba] _ moZraobis una adamianebi, romlebic axal ris daqveiTeba. gazrda dajgufebebs ga ne kuTvnebian da uaryofen hipOTeza [berZ. hypothesis va sa erTod miRebul qcevis raudi] _ raime movlenis we sebs da upiratesobas asax snelad wamoyenebuli aZleven mawanwalur (mom mecnieruli varaudi, rom Tabare) cxovrebis wess, lis ueWveloba jer ar tansacmlis sisadaves (ub aris damtkicebuli. ra loebas). dedamiwis warmoSobis h. ¥ hipoTezuri. hQpnoz-i [berZ. hypnos Zili] h. msjeloba. _ 1. ZilTan miaxloebuli hipoteza, hipotetiuri, gi mdgo mareoba. potetiuri, gi poteza Scd. 2. zemoqmedeba vinmeze aseT mdgomareobaSi mosaqcevad. hipilOgia [berZ. hipos cxeni h.-is seansi, h.-iT mkur na da logos moZRvreba] _ mecni loba. ereba cxenebis Se sa xeb. ¥ hipnozuri. hipopOtam-i [berZ. hyppotamos] h. mdgomareoba, h. Zili. _ igivea rac behemoTi. gi pnozi, gi pnozuri Scd. gi popotami Scd. hipnoziOr-i [fr. hypnotiseur hipotEnuza [berZ. hypoteinusa] < berZ.] _ hipnozis speci a _ (maTem.) marTkuTxa samku listi. Txe dis gverdi, romelic gi pnotiziori Scd. mde bareobs swori kuTxis hipo... [< berZ. hypo qveviT] _ pirdapir. TavsarTi, romelic uCve nebs hipotOnia [berZ. hypo qveS normis qveviT dawevas. da tonos daZabva] _ (medic.). hi pofunqcia (sap, hi per...). sisxlis wnevis daqveiTeba. hipOgia [berZ. hypo qveS da gç hipOqsia [berZ. hypo qveviT da dedamiwa] _ si cocx le, ro gviandeli, laT. oxi (genium) -585Jangbadi] _ Jangbadis nak le boba sisxlSi. hirUdin-i [< laT. hiruodinis wurbela] _ nivTiereba, ro melsac gamoyofs samedi ci no wurbelis sanerwyve jir k vlebi, aferxebs sisxlis Se dedebas. hQt-i [ingl. heat] _ 1. sacxe nosno sportSi: cxenis gar bena mokle manZilze. 2. velo- da motosportSi: Se jibreba, romlis mo nawi leebic garkveul manZils sa TiTaod gadian. giti Scd. hQjra [arab. hidžra(t) gaqce va] _ muslimanur qveyneb Si gavrcelebuli welT aRricxva (kalendari); h.-is dasabamidan iTvleba 622 weli (Cv. welTaRr.), rode sac mahmadi da pirveli mus limanebi meqadan medinaSi gadasaxldnen (gaiqcnen). hObi (ingl. hobby] _ rameTi ga taceba, aCemebuli saq mi a noba, romelsac misdeven Tavisufal dros. xobi Scd. hOboi [germ. Hoboe] _ xis mu si kaluri Casaberi sakravi erTgvari. goboi Scd. hom hOkei [ingl. hockey] _ yinulze burTis TamaSi erTgvari. xokei Scd. hOl-i (ingl. hall] _ didi sadgomi, Cveulebriv, sa zo gadoebriv SenobebSi, (mag.) sastumroSi, TeatrSi) da sasveneblad, mo sacdelad. xoli Scd. hologrAfia [berZ. holos mTeli, sruli da (foto) grafia] _ moculobiTi la zeruli fotografia. golografia Scd. hOlding-i [ingl. holding Cab Rujva] _ 1. (sport.). wesis darRveva krivSi _ erT-erTi monawilis mier meoris xe lebis an tanis daWera. 2. samflobelo, adgil-ma mu li. hOlderi _ mflobeli, ba toni. homoplAstika [berZ. homos msgavsi] _ (medic.) erTi ada mianis raime organos an qsovils (mag. kanis, Tir kmlis) gadanergva me ori sadmi. homoseqsuAlizm-i [berZ. ho mos msgavsi da laT. sexsualis sqesobrivi] _ arabunebrivi sqesobrivi ltolva Tavi sive sqesis pirisadmi. hon -586- honOrar-i [laT. honorarium sapatio jildo] _ fuladi ga samrjelo, romelsac aZ le ven (xelSekrulebis sa fuZvelze) literatorebs, mxatvrebs da sxva. ¥ sahonoraro, s. fondi. gonorari, sagonoraro Scd. hOnori [laT. honor Rirseba, pativi] _ gazviadebuli warmodgena sakuTar Rirse beb ze, yoyoCoba, mediduroba, qed maRloba. hOr-i [egvi pt.] _ egvi ptur mi To logiaSi: mzis RmerTi, romelic iTvlebida fara o nis xelisuflebis mfar ve lad, miaCndaT osirisi sa da isidas Svi lad, warmod ge nili hyavdaT Se vardnis (Se vardn isTa viani ada mi a nis) an da frTo sani mzis diskis saxiT. horelQefi [fr. haut-relief] _ skulpturuli ga mosaxu leba, romelic amoburcu lia brtyel zedapirze Ta vi si savaraudo mo culo bis naxevarze metad (Sdr. ba re liefi) horQzont-i [berZ. horizôn (ho rizôntos] _ 1. dedamiwis ze dapiris nawili, romelsac gaSlil adgilze xedavs damkvirveblis Tvali; xazi, rom lis gayolebazec ca TiT qos dedamiwas exeba; cis dasalieri. h.-ze gemi gamoCnda. gorizonti Scd. horizontAlur-i [germ. Ho rizontale] _ 1. hori zon ta lu ri xazi (sapirisp. ver ti ka luri). 2. geodeziaSi: mrudi, ro me lic rukaze an gegmaze aer Tebs erTi simaRlis mqone adgilebis wertilebs (si non. izohifsi). 2. TvalTaxedva. 3. wylis simaRle (done) (mdi nareSi, tbaSi, zRvaSi). h. xazebi, h. sibrtye. gorizontaluri Scd. hOrmon-i [berZ. hormos ma moZravebeli] _ (fiziol.) niv Tiereba, romelsac ga mo yo fen Sinagani sekreciis jir kvlebi. monawileobs co cxali organizmis funq ci ebis regulirebaSi. ¥ hormonuli. h. preparati. ixmareba agreTve hor mo na luri. horOskop-i [berZ. hôra dro da skopeô vuyureb] _ var s k v -587- hur lavTa ganlagebis cxrili, _ msoflmxedveloba, ro ro melsac astrologebi melic gamsWvalulia ada ad genen Suasaukuneebidan mianis siyvaruliT, misi mo yolebuli ama Tu im pi Rirsebis pativiscemiT; kac rov nebis bedis sawinaswar Tmoyvareoba, saTnoeba. ¥ humanuri. me tyvelod. h. adamiani, h. saqcieli. hospQtal-i [germ. Hospital] humaniuri, gumanizmi, gu _ saavadmyofo, upiratesad maniuri Scd. sam xedro. humanitAruli [fr. humanita ¥ hospitlisa. ire] _ rac dakavSirebulia hospitalisa, gospitali xal xis kulturisa da is Scd. toriis SeswavlasTan (sa bu hospitalizAcia _ saavad nebismetyvelo da teqni kur m yofoSi dawvena (avadmyo mecnierebaTagan gan s xvavebiT). fi sa). h. mecnierebani, h. ga naT gospitalizacia Scd. le ba, h. daxmareba _ gan hoUming-i [ingl. homing Sin vi T arebuli, mdidari qvey dabruneba] _ movlena, ro nebis mier gaRatakebuli de sac saxlidan Sors way qveynebisaTvis gaweuli dax vanili cxoveli (ZaRli, ka mareba sursaTiT, tan sac ta, cxeni, mtredi) TavisiT mliT, medikamentebiT da sxv. ignebs gzas da Sin brun gumanitaruli Scd. deba. hugenOteb-i [fr. hyguenots] _ me- humifikAcia (laT. hymus ni adagi da facio vakeTeb] _ 16-17 s.s.-ebSi safrangeTSi: ni adagSi cxoveluri da protestantebi (kalvi nis mce nareuli narCenebis gax te bi), romelTac sdevnida rwna mikroorganizmebis moq ka Tolikuri eklesia da medebis Sedegad. mTav roba; hugenotebis xocva-Jleta moewyo 1572 w. hurQebi (spars. Hûri arab.) _ yuranis mixedviT, mus li ma `barTlomes Rames~. nur samoTxeSi mcxovrebi humAnizm-i [fr. humanisme < marad norCi lamazi qa le bi. laT. humanus adamianuri] -588- danarTi -589- laTinuri sityvebi da gamonaTqvamebi adamiani var da araferi adam ianuri CemTvis ucxo ar aris. HÓMO SUM, HUMÁNI, NIHIL A ME ALIÉNUM PÚTO adamiani, rogorc gonieri ar seba HÓMO SÁPIENS adgilze IN LÓCO ai kaci! ÉCCE HÓMO! alibi – sxva adgilze ÁLIBI ama wlis ÁNNI CURRÉNTIES (A.C.) araferi ar unda gagikvir deT (araferi ar aris sakvirveli) NIL ADMIRÁRI ara orjer erTi da igivesaT vis (ar SeiZleba orjer pa suxisgeba erTi da igive dar RvevisaTvis) NON BIS IN ÍDEM araraisgan – araferi EX NÍHILO NÍHIL arasasurveli piri PERSÓNA NON GRÁTA ar SegviZlia – kategoriuli uari NON PÓSSUMUS aris zomiereba sagnebSi - yve la ferSi zomiereba, yvela fers aqvs sazRvari. ÉST MÓDUS ÍN REBÚS -590arsebuli mdgomareoba STÁTUS QUO ase! SIC! ase qreba miwieri dideba. SIC TRÁNSIT GLÓRIA MÚNDI aseve ÍTEM aucilebeli piroba CONDÍTIO SINE QUA NON aqac rodosia, aqac gadaxti – aq gamoiCire Tavi (ezopes iga vis mixedviT). HIC RHODÚS, HIC SÁLTA axa li adamiani (metiCara) HÓMO NÓVUS bolos IN FÍNE gamarjoba! SÁLVE! gamarjoba, cezar, brZolis win gesalmebiT Sen. (romaeli gla diatorebis mimarTva impe rato risadmi brZolis win). ÁVE CÁESAR, SALÚTANT gamgebi gaigebs SAPIÉNTI SAT gameoreba codnis dedaa. REPETÍTIO EST MÁTER STU DIÓRUM gamomdinareobs SeniSvna AD NOTÁNDA gaugebaria NON LÍQUET gaSlilia – naTelia EXPLÍCITE gaZlev, raTa Senc momce DO UT DES MORITÚRI TE -591gaxsovdes sikvdili MEMÉNTO MÓRI gemovnebaze ar daoben/kacia da guneba (gemovneba ar aris sa kamaTo sagani). DE GÚSTIBUS DISPUTÁNDUM da sxva ET CÁETERA (ETC.) dasasruli FÍNIS dayavi da ibatone! DÍVIDE ET ÍMPERA dedis saSodan - dasabamidan AB ÓVO de-iure - iuridiulad, samar TliT, formalurad DE JÚRE de-faqto – faqtiurad DE FÁCTO da iyos sinaTle! FÍAT LÚX! de msubuqi yofiliyos SenT vis miwa! SÍT TÍBI TÉRRA LEVÍS! droni icvlebian da masTan er Tad Cvenc vicvlebiT TÉMPORA MUTÁNTUR, ET NOS MUTÁMUR IN ÍLLIS dReidan A DÍE ekliani gziT varskvlavebi sa ken! PER ÁSPERA AD ÁSTRA erTguli da guladi FÍDELIS ET FÓRTIS erTi da igive ÚNUM ET ÍDEM ese igi, e.i. ID EST NON (EST) -592vazrovneb, amdenad, varsebob - frangi filosofosis dekar tis sityvebi (1596-1650) CÓGITO, ÉRGO SUM vTqvi, da amiT gulze momeSva DÉXI, ET ÁNIMAM LEVÁVI vid re vsunTqav, vimedovneb DUM SPÍRO, SPÉRO vinc swrafad gascems, orma gad aZlevs BIS DAT, QUI CÍTO DAT visTvisaa xelsayreli? CÚI PRÓDEST? vkZalav VÉTO zogadad, miaxloebiT GRÓSSO MÓDO Tavisufleba LIBÉRTAS TvalnaTliv, rogorc TviT mxilveli DE VÍSU Tu mSvidoba ginda, omisTvis emzade SI VIS PÁCEM, PÁRA BÉLLUM iCqare nela FESTÍNA LÉNTE kaTedridan - gansakuTrebu li avtoritetiT, ukamaTod (iro niulad) EX CÁTHEDRA kanoni LEX kanonis ZaliT ÍPSO JÚRE kanoni mkacria, magram kano nia DÚRA LEX, SED LEX -593keTili rwmeniT – ndobiT, sru liad gulwrfelad, ga nuz raxvelad BÓNA FÍDE keTili survilebi PIA DESÍDERIA konsulebo fxizlad! –romis senatis miTiTeba konsulebi sadmi – frTxilad, mzad iya viT dasacavad CÁVEANT CÓNSULES! piradad, kerZod – saidumlod PRIVATÍSSIME mankieri wre, jadosnuri wre – gamouvali mdgomareoba CÍRCULUS VITIÓSUS marilis marcvliT namceciT - gonebiT; ironiiT, ges li anad CUM GRÁNO SÁLIS maswavlebelma ase Tqva MAGÍSTER DÍXIT maSasadame ÉRGO mgdomareoba, romelic iyo gansazRvrul momentamde STÁTUS QUO ÁNTE mgdomareoba, omamde STÁTUS QUO ÁNTE BÉLLUM romelic iyo me ÉGO me rac SevZeli is gavakeTe; vi sac SeuZlia ukeT gaakeTos FÉCI QUOD POTUÍ, FACIÁNT MELLÓRA POTÉNTES mesame gza ar aris - an ... an; oridan _ erTi TÉRTIUM NON DÁTUR -594TÉRTIUS GÁUDENS mesame moxarulia mivedi, vnaxe, gavimarjve iulius cezaris sityvebi _ VÉNI, VÍDI, VÍCI minaweri POST SCRÍPTUM (P.S.) micvalebulze an kargi unda Tqva, an araferi DE MÓRTUIS ÁUT BÉNE, ÁUT NÍHIL movilxinoT – studentebis Zveli laTinuri simReris da sawyisi GAUDEÁMUS momxre da mowinaaRmdege PRO ET CÓNTRA (momxdari) faqtis mere, Sem deg POST FÁCTUM mowyvite dRe – e.i. gamoiyene yoveli dRe, ar gqondes mo mavlis imedi CÁRPE DÍEM msgavsi AD MÓDUM mSobeli deda – umaRlesi skolis kursdamTavrebulTa gamonaTqvami ÁLMA MÁTER o driebav, o zne – Cveulebav O TÉMPORA, O MÓRES orjer – meored BIS oqros Suaguli ÁUREA MEDIÓCRITAS pativis gulisaTvis, damsaxu rebisaTvis HONÓRIS CÁUSA -595platoni Cemi amxanagia, WeSma riteba ki - megobari – aris totele AMÍCUS PLÁTO, SED MÁGIS AMÍCA (EST) VÉRITAS ARISTÓTELES rac iupiters epatieba, is ar epa tieba xars QUOD LÍCET JÓVI, NON LÍCET BÓVI rac kalmiT dawerilia, naja xiT ver gadaSli LÍTTERA SCRÍPTA MÁNET rac maqvs Tan vatareb – ber Ze ni brZenis biantis gamo naT qvami – adamianis WeSmariti sim didre misi Sinagani Rir se baa ÓMNIA MÉA MÉCUM PÓRTO rjuli, rwmena, mrwamsi CRÉDO samarTalma unda izeimos, romc daingres qveyana PÉREAT TÍTIA samni Seadgenen kolegias TRES FÁCTIUNT COLLÉGIUM sasurveli DESIDERÁTA sasurveli piri PERSÓNA GRÁTA saukeTeso formaSi – yvela wesiT IN ÓPTIMA FÓRMA saqmes bolo agvirgvinebs FÍNIS CORÓNAT ÓPUS saqmis SuagulSi – saqmis ar sSi IN MÉDIAS RES saSiSroeba dayovnebaSia PERÍCULUM IN MÓRA MÚNDUS, FÍAT JUS -596saxelmwifo _ saxelmwifoSi STÁTUS IN STÁTU sinaTle aRmosavleTidan modis EX ORIÉNTE LUX sruli SemadgenlobiT IN CÓRPORE swavlebiT vswavlob DOCÉNDO DÍSCIMUS sxva me – axlo megobari da Ta namoazre ÁLTER ÉGO ukuniTi ukunisamde IN SÁECULA SAECULÓRUM unda movusminoT meore mxa resac – kamaTSi da a.S. AUDIÁTUR ET ÁLTERA PARS ufrosi SÉNIOR ucnobi miwa – Seuswavleli, gamoukvlevi dargi TÉRRA INCÓGNITA faqtis ZaliT ÍPSO FÁCTO qristeSobamde ÁNTE CHRÍSTUM (A.C.) Riad, win sayovelTaod, xalxis CÓRAM PÚBLICO PÓPULO, yvela simarTliTa da usamarT lobiT – kanonieri / nebadar Tuli da arakanonieri gzebiT PER FAS ET NÉFAS yvelas Tavisi SÚUM CUIQUE yvela omi yvelas winaaRmdeg – ingliseli filosofosis hob sis aforizmi (1588-1679) BÉLLUM ÓMNES ÓMNIUM CÓRAM CÓNTRA -597“Seican Tavi Seni!” - markus iulius ciceronis gamonaTqvami NÓSCE TE ÍPSUM! Senze zRaprebs yvebian, Senze laparakoben DE TE FÁBULA NARRÁTUR SeniSvna AD NOTÁTA Senc, brut! – iulius cezar is sityvebi, rodesac Tavis mkvle lebs Soris dainaxa misi mego ba ri bruti TU QUÓQUE, BRUTE! Secdomebi ERRÁTA Secdoma adamianisTvisaa da ma xasiaTebeli ERRÁRE HUMÁNUM EST Casaxvis mdgomareobaSi – aR mo cenebis momentSi IN STÁTU NASCÉNDI Citi frTiTa, qali TmiTa – lomi brWyalebiT icnoba EX ÚNGUE LEÓNEM cecxliTa da maxviliT ÍGNI ET FÉRRO cnobisaTvis AD NÓTAM Zegli avige xelTuqmneli, ma rad ukvdavi ÉXEGI MONUMÉNTUM wveTi qvas xvrets – ovidiusi GÚTTA CAVÁT LAPIDÉM wignebsac aqvT TavianTi bedi HABÉNT SUA FÁTA LIBÉLLI wili nayaria – arCevani moxda – iulius cezari ÁLEA JÁCTA EST -598winaaRmdeg CÓNTRA winandeli mdgomareoba IN STÁTU QUO ÁNTE xelovneba mudmivia / xang Zlivia, cxovreba (adamianisa) – mokle ART LÓNGA, VÍTA BRÉVIS xeli xels bans MÁNUS MÁNUM LÁVAT jansaR suli sxeulSi – jansaRi MENS SÁNO SÁNA, IN CÓRPORE -599- leqsikografiuli wyaroebi 1. bagaliSvili g., kikaliSvili r. 2001. `ucxo sityvaTa leqsikoni~, ortomeuli, Tbilisi, Sps `kenari~. 2. WabaSvili m. 1983. `ucxo sitvaTa leqsikoni~, III gamocema, Tbilisi, `ganaTleba~. 3. WabaSvili m. 1999. `ucxo sitvaTa leqsikoni~, saskolo gamocema, Tbilisi, bakur sulakauris gamomcemloba. 4. Ciqobava arn. (mT. redaqtori), WabaSvili m. (redaqtori). 1986. `qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni (erTtomeuli), Tbilisi, gamomcemloba qarTuli enciklopedia. 5. Кудрявцев Т. С., Пухаева Л.С. и др. 2001. “Русский словарь иностранных слов” (Словарь для школьников), Москва, “ЮНВЕС”. 6. Лёхин И.В., Петрова Д.И. 1949. “Словарь иностранных слов”, Москва, “Госиздат” иностранных и национальных словарей. 6. Одинцов В.В., Смолницкая Р.П. и др. 1985. “Словарь иностранных слов”, 12-е издание, Москва, “Просвещение”. -600- sarCevi winasityvaoba.....................................................................................................................3 leqsikonis agebuleba................................................................................................2 SemoklebaTa sia..............................................................................................................7 laTinuri anbani..............................................................................................................8 saerTaSoriso sityvaTa ganmartebiTi leqsikoni.................9 danarTi laTinuri sibrZne......................................................................................................589 leqsikografiuli wyaroebi..........................................................................699 -601- SeniSvnebi -602- SeniSvnebi -603- SeniSvnebi NINO LEVAN ROLAND KLDIASHVILI (YOUNGER) KLDIASHVILI KARTVELI (KLDIASHVILI) AN EXPLANATORY DICTIONARY OF INTERNATIONAL WORDS saredaqcio kolegia: mT. redaqtori redaqtori stilist-koreqtori teqnikuri redaqtori mxatvruli redaqtori iana roze irma qobulaSvili roland qarTveli oTar CxaiZe gia dvaliSvili SekveTa # tiraJi 200 wigni gamodis avtoris xarjiT telefonebi: avtorebi: 8(57) 26-34-95; 8(97) 07-66-90; 8(95) 91-97-92 gamomcemeli:8(99) 50-92-66 ps `imedi~ misamarTi: Tbilisi, ir. abaSiZis gamz., 70. tel. 8(93) 79-90-69