religia - Iverieli
Transcript
religia - Iverieli
ISSN 1512-1623 religia samecniero-saRvTismetyvelo Jurnali Tbilisi 2011 saredaqcio sabWo: mitropoliti sergi (CekuriSvili) gigla abdalaZe (p. mg. mdivani) rismag gordeziani irine darCia nikolae dura (rumineTi) anastasia zaqariaZe guram TevzaZe katerina ierodiakonus saberZneTi irakli kalandia zurab kiknaZe irma ratiani viqtor rcxilaZe zaza sxirtlaZe dodo (mariam) Rlonti elguja xinTibiZe demur jalaRonia Jurnali daarsda 1992 wels viqtor rcxilaZis TaosnobiT Cveni misamarTia: 0164 Tbilisi, g. CubinaSvilis # 50 telefonebi: (+995 32) 957334 mobiluri: (+995 93) 526123 elfosta: [email protected] EDITORIAL BOARD: Metropolitan Sergi (Chekurishvili) Gigla Abdaladze (Secretery in charge) (Tbilisi) Rismag Gordeziani (Tbilisi) Irina Darchia (Tbilisi) Nikolae Dura (Constanta) Anastasia Zakariadze (Tbilisi) Guram Tevzadze (Tbilisi) Katerina Ierodiakonus (Athens) Irakli Zurab Irma Viktor Zaza Dodo (Mariam) Elgudja Demur Kalandia (Tbilisi) Kiknadze (Tbilisi) Ratiani (Tbilisi) Tskhiladze (Tbilisi) Skhirtladze (Tbilisi) Glonti (Tbilisi) Khintibidze (Tbilisi) Jalagonia (Tbilisi) The magazine was established by the initiative of Viktor Rtskhiladze in 1992 Our address: 50 G. Chubinashvili str. 0164 Tbilisi, Georgia Tel.: (+995 32) 957334 (+995 93) 526123 E-mail: [email protected] religia #3, 2011 Sinaarsi RvTismetyveleba zurab kiknaZe - sauli da daviTi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 dodo (mariam) Rlonti - qristesmieri Rirsyofa da uRirsoba . . . . . 15 Teimuraz fanjikiZe - qristianuli eTika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21 saqarTvelos eklesiis istoria mRvdeli aleqsi qSutaSvili - saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis samociqulo statusis istoriul-kanonikuri principebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 eldar bubulaSvili - saqarTvelos kaTolikos-patriarq efrem II (sidamoniZe) mogoneba wm. daviT da konstantine mxeiZeebis wminda nawilebis Sesaxeb . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43 religia da filosofia mixeil maxaraZe - grigol nazianzelis msoflmxedveloba da areopagituli moZRvreba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47 anastasia zaqariaZe - pasuxismgeblobis fenomeni. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62 irakli braWuli - azrovnebis paradigma mxatvrul TeologiaSi . . . . . 72 religia da sociologia kaxa qecbaia - leqciebi religiis sociologiaSi postTanamedrove sazogadoebaSi religiuri cxovrebis virtualizaciis kritikuli gaazrebisaTvis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80 robert nil bela - religiis klasifikacia (Targmna da SeniSvnebi daurTo givi rogavam) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86 wignebis mimoxilva ioanes heseni - platonizmi da profetizmi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96 garekanis pirveli gverdi wmida dimitri da wmida Tevdore (`iloris wmida giorgi“ – karedi, zugdidi). RELIGION #3, 2011 SCIENTIFIC-THEOLOGICAL MAGAZINE CONTENTS THEOLOGY Zurab Kiknadze – Saul and David . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 Dodo (Mariam) Glonti – Christian worthiness and unworthiness. . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 Teimuraz Panjikidze – Christian Ethics Thomas a Kempis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21 THE HISTORY OF THE CHURCH OF GEORGIA Priest Aleksi Kshutashvili – Georgian Orthodox Church apostolic status historical-canonic principles. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30 Eldar Bubulashvili – Recollection of Catholicos-Patriarch of Georgia Eprem II (Sidamonidze) about Sacred Remains of Saint Great Martyrs, David and Konstantine . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43 Lali Osepashvili – From history of Cross of Vine, in the view of Georgian and Armenian historic sources . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38 RELIGION AND PHILOSOPHY Mikheil Makharadze – Theory of Gregory of Nazianzus and the Areopagitical Doctrine . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47 Anastasia Zakariadze – Phenomenon of Responsibility . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62 Irakli Brachuli – Paradigm of thinking in artistic theology . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72 RELIGION AND SOCIOLOGY Kakha Ketsbaia – On Critical Interpretation of Virtualization of Religious Life in Post-modern Society . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80 Robert Nil Beli – Clafication of Religion (Translation and Comments by Givi Rogava) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86 REVIEW OF BOOKS Ioanes Hessen – Platonizm and Profetizm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96 RvTismetyveleba zurab kiknaZe sauli da daviTi Seiqmna paradoqsuli viTareba: qveyanaSi ori cxebulia – erTi cxadi, romelic mefobas axorcielebs, meore – faruli, romelic nabi-nabij uaxlovdeba mefobas. boroti sulisgan Sepyrobili da marTuli sauli kvlav cxebulad rCeba. ufali ganudga Tavis cxebuls, daviTi ki, Tavadac cxebuli, misi morCilia. magram am nabijebs mefobisken daviTi Segnebulad ar dgams. mas bevrjer mieca SemTxveva saulis mokvlisa, magram pieteti cxebulis winaSe xels aRamarTvinebs masze. daviTi devnilia saulisgan, magram mTeli es periodi misi cxovrebisa siwrfeliT da cxebulis winaSe Tavis damdablebiT aris aRbeWdili. `vis winaaRmdeg gamovida israelis mefe? vis devni? mxolod mkvdar ZaRls, mxolod rwyils rasme~ (1mef. 24:15). israeliani am eniT mxolod ufals SeiZleba elaparakebodes, mxolod uflis winaSe aRiarebdes Tavis araraobas (`xolo me matl var da ara kac~, fsalm. 21:7). magram daviTi Tavadac xom cxebulia? cxebuli cxebulis winaSe acamtverebs Tavs, Tavisi cxebuleba daviwyebuli aqvs. magram providencia daviTs mefobisTvis amzadebs. amisaTvis, SesaZloa, gangeba Tavad daviTs yvelaze naklebad iyenebdes. daviTi bunebrivad miyveba Tavis Sinagan Zaxils, sindisis xmas, mowodebas. paradoqsia, rom yvelaze mets daviTis gamefebisTvis sauli akeTebs. saulis uneburi nabijebi daviTis gamefebisa da misi avtoritetis gazrdis gzaze simboluric aris da pragmatulic – arc erTi gacnobierebuli ar aris. mis xels gangeba warmarTavs. I. mefis mkurnali. Tavad sulierma mdgomareobam saulisa ganapiroba Wabuki daviTis, ukve cxebulis, miwveva samefo karze im funqciiT, romelsac araferi saerTo mefobasTan ara aqvs. magram, SegviZlia vifiqroT, rom Tumca qnari boroti suliT Sepyrobili saulis SavnaRvlianobis gasafantavad aqvs momarjvebuli daviTs, es musikaluri instrumenti, SesaZloa, beladis xelSi xalxze zemoqmedebis arqauli saSualebis gamoZaxili iyos. yovel SemTxvevaSi, qnari igi Sors ar aris winaswarmetyvelebasTan. mas vxedavT winaswarmetyvelTa gundis xelSi, romelic samuelis mier axlad cxebul sauls Seeyreba (1mef. 10:5). musika winaswarmetyvelebis arsebiTi elenentia. winaswarmetyveli moiTxovs mas, rogorc winaswarmetyvelebis pirobas. `axla, momiyvaneT meCange, – ambobs elise, romelic orma mefem – israelis da iudas – moiwvia sawinaswarmetyvelod, – da, roca ukravda meCange, uflis xeli iyo eliseze” (4mef. 3:15). Cans, qnaris hangi is arxia, romlis meSveobiT uflis suli eufleba adamians da `sxva kacad” gardaqmnis mas. igive dasawyisi wina nomerSi. 6 zurab kiknaZe arxia gaxsnili, roca hangiT saulis SavnaRvlianoba ifanteba, anu uflis suliT boroti suli ganidevneba. pirvel xanebSi asec xdeboda: `da roca Semoawveboda boroti suli RvTisagan sauls, aiRebda daviTi qnars da ukravda xelSi, da amoisunTqavda sauli da kargad xdeboda, da gaecleboda mas boroti suli” (1mf. 16:23). II. mxsneli. ukve saulis karze myofi daviTi, romelsac keTili TvaliT Sexeda saulma, ufro zustad, rogorc dedanSia, `madli hpova saulis TvalSi”, Seeswro filistimeli goliaTis gamosvlas da mis mier israelianebze da maT RmerTze Tavslafis dasxmas. am epizods omebis warmoebis Zvel praqtikaSi rom ar hqondes analogiebi, gveleSapisgan gmiris mier soflis gadarCenis miTologemad miviCnevdiT. Tundac miviCnioT, es saqmis viTarebas ar Secvlis: yoveli realur-istoriuli xdomileba SegviZlia romelime miTologemaSi movaqcoT da tipologiurad ganvazogadoT. amiT mis istoriul avTenturobas araferi daakldeba. saulis saSvelad beTlemidan mosuli daviTi axla israels moevlina mxsnelad. winamZRoli – mefis Tu mTavris – misia swored xsnaa, ramac gamoiwvia istoriaSi mefe-mxsnelis instituti. Sumereli mefe – lu-gal `did kaci” qalaqis, Temis, mxsneli unda yofiliyo krizisul viTarebaSi. Zveli aRTqmis sazRvrebSi rom davrCeT, msajuli (ebr. Sofet) sxva aravinaa, Tu ara yoveli konkretuli gasaWiridan xalxis mxsneli (moSiay), romelic mxsnelobis saqmes uflismieri xarizmiT axorcielebs. im realobas, rasac dRes Cven am berZnuli sityviT (qarisma) gamovTqvamT, Zveli aRTqmis enaSi Seesabameba xSirad naxsenebi formula `da iyo uflis suli masze~, `da moicva igi uflis sulma~. (SumerulSi am formulis Sesatyvisia: `rodesac ningirsum Tavis qalaqs madliani TvaliT gadmoxeda, gudea qveynis mwyemsad amoarCia, samoc sar (216 000) kacs Soris xeli daado...~). da, rac sagulisxmoa, is, viszec uflis sulia gadmosuli, erTaderTia mocemul viTarebaSi. mxsneli erTaderTia, da es iyo daviTi am orTabrZolaSi, romelic gadamwyveti aRmoCnda israelisTvis. israels mefe ukve hyavda – sauli, magram gamoCnda daviTi, romelmac goliaTis damarcxebiT, rogorc mxsnelma, mefobaze pretenzia ganacxada. es faruli pretenzia, romelic wlebis Semdeg unda epova da hpova kidec ganaRdeba, daviTma metaforulad gamoTqva saulTan saubarSi, vidre goliaTTan sabrZolvelad gavidoda: `da uTxra daviTma sauls: nuravis guli nu Sedrkeba mis winaSe. wava Seni msaxuri da SeebrZoleba am filistimels. da uTxra saulma daviTs: ver gaxval sabrZolvelad mag filistimelTan, radgan Sen jer bavSvi xar, is ki mebrZolia siyrmiTganve. da uTxra daviTma sauls: mwyesavda Seni msaxuri Tavisi mamis faras da, roca daecemoda lomi an daTvi da gaitacebda faridan cxvars, gavekidebodi, vklavdi da piridan gamovglejdi. ybaSi Cavavlebdi xels da vklavdi. lomsac da daTvsac amarcxebda Seni msaxuri. am winadaucveTel filistimelsac igive daemarTeba, radgan sircxvilSi agdebs cocxali RvTis razmebs. sauli da daviTi 7 da Tqva daviTma: ufali, romelic damixsnida xolme lomisagan da daTvisagan, axlac damixsnis am filistimelisagan. da uTxra saulma daviTs: wadi, ufali iyos SenTan!~ (1mef. 17:32-37). Tumca es metaforaze metia: xalxis winamZRolisTvis, mxsnelisTvis, mwyemsis saqmianoba arsobrivad mefobis igiveobrivia. amitomac mwyemsi mefis sinonimi iyo rogorc aRmosavleTis, ise dasavleTis Zvel xalxebSi, Cvens saukunes ki sasulieri winamZRolis titulad SemorCa. uris III dinastiis damaarsebeli urnamu ganmadidebel himnSi moixsenieba rogorc `mwyemsi (sipa) urnamu~, `mwyemsi WeSmariti urnamu~; xamurabi Tavisi kanonebis prologSi acxadebs: `xamurabi var, enlilisgan dadgenili mwyemsi~. es wodeba aSurel mefeTa titulaturaSi mkvidrdeba... agamemnonis titulia `xalxTa mwyemsi~ (poimen laon)... mose, romelic faraonis saxlidan iyo gamosuli, midiamis mwyemsi gaxda da misi mwyemsoba xalxis winamZRolobad gardaiqmna. yvelaze mkafiod es gardaqmna ezekielma Camoayaliba erT-erT winaswarmetyvelebaSi: `me Tavad gadavarCen Cems cxvars da aRar iqneba datacebuli. me viqnebi msajuli cxvarsa da cxvars Soris. erT mwyemss davuyeneb da is damwyesavs maT. daviTs, Cems msaxurs, davuyeneb; Tavad is damwyesavs maT da is iqneba maTi mwyemsi~ (ez. 34:22-23). saulTan sityvisgebaSi daviTi ambobs sruliad aSkarad da daufaravad, rogorc iosebi Tavis momaval didebaze (da am gulaxdilobis msxverpli Seiqna kidec), rom Tu adre is mamiseul faras ixsnida lomis xaxisgan, axla israels ixsnis is goliaTis mZlavrebisagan. advili amosacnobis vin aris is mama, romlis farasac daviTi mwyesavda da ixsnida: erTi, yofiTi, ganzomilebiT es mama, cxadia, iesea, misi miwieri mama, meore ganzomilebiT, igi ufalia, romlis samwysos – israelis – mwyemsad emzadeba daviTi. sauli iRebs am cnobas, rom is adre mamis faras mwyesavda, rogorc informacias daviTis biografiidan da masSi providencialur sazriss ver xedavs. magram misi sityvebi: `ufali iyos SenTan!~ providencialuria. III. samefo da mefis asuli. mivaqcioT yuradReba imas, rom ukidures gasaWirSi, romelic adgas israels da mis mefes goliaTisagan, sauli mxsnels Tavis asuls sTavazobs colad: `mis mZlevels dovlaTiT aavsebs mefe da Tavis asuls miaTxovebs colad, da mamamisis saxls gaaazatebs israelSi~ (1mef. 17:25-b). daviTi razmebSi Soris trialebs da, ufrosi Zmis fiqriT (1 mef. 17:28), Tavisi ampartavnobiT zedmet interess iCens am jildos mimarT: `hkiTxa daviTma axlos mdgar kacebs: ra bedi eweva kacs, vinc am filistomels daamarcxebs da sircxvils moxocavs israels? vin aris eg winadaucveTeli, filistimeli, aseT sircxvilSi rom agdebs dRes RvTis razmebs?~ (1mef. 17:26). am sam jildoTagan – dovlaTi, mefis asuli, gaazateba – mefis asuli umTavresia, romelsac moaqvs dovlaTic da Tavisuflebac. amitom es ori saxsenebelic ar iyo. maTi xseneba imaze migviTiTebs, rom sauli Tavis asulSi, romelsac sTavazobs, im Sinaarss ar debs, romelsac daviTi Tavisi winaswarmetyveluri gumaniT, Tundac bundovnad, unda xvdebodes. xolo sauls am SeTavazebas, unda vifiqroT, Tavad gangeba STaagonebs. siRrmiseulad es 8 zurab kiknaZe winadadeba ase gamoiTqmis: vinc goliaTs Zlevs, misi iqneba samefo. radgan mefis asuli samefos gansaxierebaa, masSi, rogorc ganZSi, ganivTebulia samefo. sauli am miTologemiT misda uneburad ambobs, rom samefo mis mxsnels ekuTvnis, samefo misia, vinc mas gamoixsnis. aseT vinmed daviTi, qnaris xmaze mefis SavnaRvlianobis ukumyreli, gamoCnda. SeniSvna 1. analogiisTvis msoflio sityvierebas rom ar gamovedevnoT, nestanis magaliTic kmara, romlis gareSe tarielisTvis indoeTis taxti miuRwevelia. Tumca afeqtis mdgomareobaSi is miaZaxebs farsadans: `Seni qali arad minda, gaaTxove, gamaride! indoeTi Cemi aris, arvis mivscem Cemgan kide~ (569/566). magram, rogorc momavalma aCvena, sastikad motyuvda am sityvebi mTqmeli. swored mefis qalis `garidebam~ daabrkola misi gamefeba. poemis avtorma yvela xdomileba nestanis dasatyveveblad da indoeTis mtris xelSi Casagdeblad warmarTa, raTa mefobis mosapoveblad tarieli ufliswulisa da qveynis mxsneli gamxdariyo. mefis asulis motivi rCeba haerSi gamokidebul miTologemad, romelsac ar hqonia realizacia. saulma sxva miaTxova Tavisi ufrosi asuli merobi, daviTs ki miqali (LXX-Si melqol) SesTavaza, roca Seityo, rom igi daviTis mimarT ar iyo gulgrili, ifiqra, `mivaTxoveb, rom maxed eqces mas~ (1mef. 18:21). motivi, rogorc vxedavT, aratradiciulia. magram es SeTavazebac xsnasTan aris dakavSirebuli: sauli urvadis sanacvlod asi filistimelis CuCas moiTxovs (1mef. 18:25) im imediT, rom mas `miswvdeboda filistimelTa xeli~ (1mef. 18:21). es e. w. Zneli davalebaa, romelsac zRaprebSi sasimamro avalebs sasiZos im ganzraxviT, rom vaJi ver Seasrulebs davalebas da daiRupeba, magram, rogorc wesi, sasiZo warmatebiT Zlevs `Znel amocanas~. aseve daviTma warmatebiT Seasrula es kuriozuli davaleba, risTvisac miiRo miqali. magram saulma miqali ver gamoiyena daviTis samtrod. asea Tu ise, daviTi mainc gaxda mefis siZe, rac mas gamefebas uqadis. providenciam aq miqalis siyvaruli CarTo: daRupvis nacvlad, rasac sauli moeloda, miqalis siyvarulma ixsna daviTi. roca mefisgan safrTxe aSkarad daemuqra, miqalma gaapara daviTi. (1mef. 19:11-12). Tavad daviTs cxebulis siZeobisTvis `Tavi ar eRirseboda~. mefis winadadebaze, Cems asuls mogaTxovebo, pasuxobs: `vin var me, ra aris Cemi cxovreba an mamaCemis gvari israelSi, rom mefis siZe gavxde?~ (1mef. 18:18), an roca mefis gamogzavnilebi eubnebian, `daesiZeo mefes~, pasuxobs: `advili ggoniaT mefis siZeoba? me xom erTi upovari da ubiri kaci var~ (18:23). ar axsovs am “ubirs”, rom Tavadac cxebulia? magram daviTma xom icis, rom goliaTTan sabrZolvelad misi gasvlis erT-erTi motivi jildoTi (mefis asuliT) daintereseba iyo: amaod ar kiTxulobs amis Sesaxeb gamudmebiT (1mef. 17:26, 30), risTvisac ufrosi Zmis kicxvas imsaxurebs. `risTvis Camoxvedi aq? vis dautove is mcire fara udabnoSi?.. mxolod brZolis sayureblad xar Camosuli~ (1mef. 17:28). cota xnis Semdeg daviTi saulis winaSe siamayiT axsenebs Tavisi mamis faras, Zmam abuCad aigdo igi simciris gamo. Tumca am sityvebiT imis Tqmac sauli da daviTi 9 surs, rom daviTis adgili samwyesurSia da ara omSi. daviTi ki, rogorc davinaxeT, am or sferos Soris gansxvavebas ver xedavs. IV. ionaTani. mefis asulebis garda arsebobs ionaTani, romelsac gansakuTrebuli roli aqvs dakisrebuli im procesSi, romelsac daviTi gamefebamde mihyavs. ionaTani, memkvidre ufliswuli, ganudgeba mamas da Tmobs ufliswulobas daviTis siyvarulisaTvis. mxolod siyvarulisTvis, radgan ar Cans, rom man icis raime daviTis cxebulebis Sesaxeb. 1 `da roca moaTava saulTan laparaki, Seekra ionaTanis suli daviTis suls, da Seiyvara igi ionaTanma rogorc sakuTari Tavi. 2 da waiyvana igi (daviTi) saulma im dRes da ar misca neba dabrunebuliyo misi mamis saxlSi. 3 da dades aRTqma ionaTanma da daviTma, radgan Seiyvara igi rogorc sakuTari Tavi. 4 da gaiZro ionaTanma mosasxami, masze rom iyo, da misca daviTs, da Tavisi Sesamoseli, da Tavisi maxvilic da Tavisi Svildic, da Tavisi sartyelic. 5 da yvelgan dadioda daviTi, sadac ki gaagzavnida mas sauli~ (1mef. 18:1-5). vxedavT, rogor aris SeWrili ionaTani saulsa da daviTs Soris, ufro sworad siyvaruli saulisa da daviTis urTierTobaSi, is-is iyo mefis eWvianoba, SiSi da siZulvili unda dawyebuliyo. ionaTani Cadga maT Soris, rogorc mxsneli. SesaZlebelia is, rac aRwerilia me-4 muxlSi, roca erTi meores Tavis samosels da nivTebs gadascems, Zmad gaficvis rituali yofiliyo (Tumca wesis srulyofisTvis nivTebis gacvla iqneboda upriani, rasac daviTis mxridan ver vxedavT). am calmxrivi gadacemiT xiluli xdeba is, rac pirvel da mesame muxlebSia naTqvami: `da Seiyvara igi ionaTanma rogorc sakuTari Tavi~. am nivTebTan erTad, misi pirovnebis atributebs rom Seadgens, ioanaTanis suli Seekvris daviTis suls. da mainc ar aris gamoricxuli, rom aq xdeba ufliswulis mier samefo insiniebis gadacema farul cxebulze. Tumca realurad arc erTia mefe da arc meore memkvidre. es TamaSia TiTqos, Crdili imisa, rac unda moxdes: daviTi daikavebs memkvidris adgils. V. saulis siSmage. daviTis qnari yovelTvis ar Sveloda sauls. daviTis avtoritetis zrdis kvalobaze izrdeboda saulis Suri, eWvi da SiSi, radgan grZnobda, rom RvTis suli daviTze iyo gadmosuli. Suri da SiSi ki mxolod borot suls kvebavda. qemoT damowmebuli epizodi mas Semdeg moxda, rac brZolaSi gamarjvebul daviTs saulze upiratesoba mianiWes: `Semusra saulma Tavisi aTasi, xolo daviTma Tavisi aTi aTasi!” ganawyenebulma da eWviT Sepyrobilma saulma amaze dasZina: `mefobaRa aklia” (1 mef. 18:7-8). `meore dRes Seipyro uflis borotma sulma sauli da gaSmagda saxlSi da daviTi [qnars] ukravda xeliT, rogorc yovelTvis, da Subi iyo saulis xelSi. da moisrola saulma Subi, ifiqra, gavatareb Subs daviTsa da kedels Soriso, da gaeqca mas daviTi orgzis” (1mef. 18:10-11). aq aSkaraa kontrastuli paralelizmi mSvidobian, keTilismyofel qnarsa da sisxlian Subs Soris. sauls Subi eWira xelSi da daviTi qnarze uk- 10 zurab kiknaZe ravda xeliT (an xelSi). amieridan, rogorc Cans, daviTi Tavisi qnariT ukve veRar asrulebs im misias, risTvisac miwveuli iqna saulis karze. qnaris hangebs Subma gadauRoba gza. es incidenti ganmeorda: `da iyo boroti suli uflisagan saulze da ijda Sin da Subi eWira xelSi, daviTi ki qnarze ukravda xeliT. da undoda sauls gaetarebina Subi daviTsa da kedels Soris, magram gausxlta sauls da Subi kedels moxvda” (1mef. 19:9). SeniSvna 2. `gaSmagda~. zmnis forma iTnabbe’, romelic, Cveulebriv, iTargmneba rogorc `winaswarmetyvelebs~, am adgilas gamoxatavs saulis eqstatur mdgomareobas, romelic boroti sulis SepyrobiT aris gamowveuli da mas kavSiri ara aqvs winaswarmetyvelebasTan, romelsac igi, rogorc cxebuli, axorcielebda winaswarmetyvelTa gundTan Sexvedrisas, roca masze uflis suli gadmovida (1mef. 10:10). am dros siSmage RvTiuria, magram boroti suliT Sepyrobili saulis siSmage siSmagea yofiTi azriT, romlic gamoxatuleba da Sedegi agresiaa. am siSmagiT esxmis Tavs sauli daviTs. rogorc winaswarmetyvelebis siSmageSi adamiani ara sakuTari nebiT, aramed uflis suliT moqmedebs, agresiis siSmageSi boroti sulia adamianis warmmarTveli. am dros sauli, roca is Subs esvris daviTs, `sxva kacia~, rogorc `sxva kaci~ iyo maSin, roca winaswarmetyvelTa gundTan erTad winaswarmetyvelebda. erT `sxva kacs~ uflis suli unaTebs gonebas, meore `sxva kacs~ boroti suli `aSmagebs~. tipologiisTvis: sokrate platonis dialog `fedrosSi~ ambobs, `yvelaze didi sikeTeebi sikeTeTa Soris CvenTvis siSmages (mania) moaqvso~. berZnebSi oTxi saxis mania arsebobs, romelTagan erTi profetulia. aris erotuli (trfialebis), telesturi (ritualuri), poeturi siSmageebi. yvela maTganSi SeSlilobis, siSmagis, sxvagvarad, iracionalobis momentia gadamwyveti. SeniSvna 3. daviTis SemTxvevaSi `xeliT” an `xelSi” (ebr. beÕad) SegveZlo sintaqsur da Sinaarsobriv xarvezad (Tu zedmetobad) migveCnia, magram avtorma am simetriiT gaawonaswora moqmed pirTa poziciebi. rasac isini akeTeben, xeliT akeTeben. VI. mosasxamis kide. devnilebaSi myof daviTs, romlis gamudmebuli Zaxili iyo `saul, saul, risTvis mdevni me~, orgzis mieca SemTxveva, moekla misi samkvdro-sasicocxlod mdevneli sauli. sauli iqceva rogorc avazaki, daviTi ki – rogorc mefe. aqac providenciis xeli Cans. daviTs saSualeba eZleva saulis mokvlis, magram gangeba dandobis aqtiT simbolur qmedebas Caadeninebs mas. `da rogorc ki dabrunda sauli filistimelTagan, Seatyobines, engadis udabnoSiao daviTi. da aiyvana saulma mTeli israelisgan gamorCeuli sami aTasi kaci da wavida daviTisa da misi kacebis saZebrad saniamore kldeebSi. da mivida cxvris sadgomebTan gzis napiras, sadac gamoqvabuli iyo, da Sevida Sig sauli saWiro saqmeze. xolo daviTi da misi kacebi gamoqvabulis SigniT isxdnen. sauli da daviTi 11 da uTxres daviTs misma kacebma: aha, is dRec, romelzec giTxra ufalma, aha, xelSi Cagigdebo Sens mtrebs da uyavi maT, rac geneboso. da wamodga daviTi da Cumad moaWra kide saulis mosasxams. amis Semdeg stkioda guli daviTs, rom moaWra kide saulisas. da uTxra daviTma Tavis kacebs: RmerTma damifaros, rom aseTi saqme vuyo Cems batons, uflis cxebuls! xels rogor aRvmarTav masze, radgan uflis cxebulia igi~ (1mef. 24:2-7). mefis mosasxamis kidis anaWeri sammagi samxilia daviTis xelSi: a) es anaWeri niSania daviTis erTgulebisa da siwrfelisa cxebulisadmi: `Sexede, mamaCemo da daakvirdi Semi mosasxamis kides, xelSi rom miWiravs... amaze mixvdi, rom ara aris CemSi boroteba...~ – es gadasZaxa sauls gamoqvabulidan gamosulma, roca sauli karga manZilze iyo moSorebuli (1mef. 24:12); b) es anaWeri niSania gulistkivilisa imis gamo, rom cxebulis da mamis mimarT, miuxedavad imisa, rom daindo igi, esodeni kadniereba gamoiCina, Seexo ra mis intimur sakuTrebas. g) es anaWeri niSania imisa, rom Tavis droze daviTi daepatroneba samefos, romelic axla sauls uWiravs. anaWeris simbolika gasagebi gaxdeba, Tu gaviazrebT samefo samoselis, rogorc regaliis, mniSvnelobas. goliaTTan sabrZolvelad gasvlis win sauli mosavs mas Tavisi, rogorc mebrZoli mefis, sakuTari SesamoseliT (1mef. 17:38) da amiT TiTqos gadaabarebs mefobas (an fiqrobs, rom daviTs am uTanasworo brZolaSi cxebulis samoseli daicavs, an, gamarjvebis SemTxvevaSi, masac wili eqneba Tavisi samoselis meoxebiT gamarjvebaSi). magram daviTi uars ambobs mefis samoselze im motiviT, rom naCvevi ar aris msgavsi samoselis tarebas. daviTs Tavisi gza aqvs da Tavisi samoseli da saWurveli. aris epizodi Zvel aRTqmaSi, sadac samoslis simboluroba ufro reliefuria da damajerebeli. winaswarmetyvelis enaSi samosels samefos mniSvneloba aqvs. `ise moxda imxanad, rom gasuli iyo ierusalimidan ieroboami da Semoxvda gzad siloameli winaswarmetyveli axia, romelsac axali mosasxami esxa. am oris meti aravin iyo mindvrad. da aiRo axiam axali mosasxami, mosxmuli rom hqonda, da Tormet nawilad daglija. da uTxra ieroboams: aiRe SenTvis aTi nagleji, radgan ase brZana ufalma, israelis RmerTma: gamovglej samefos xelidan solomons da Sen mogcem aT Stos. da erTi Sto mas darCeba Cemi msaxuris, daviTis, gulisaTvis da ierusalimis gulisaTvis, qalaqisa, romelic avirCie me israelis yvela Stodan~ (3mef. 11:29-32). xSirad winaswarmetyvelebis sityvierad gadacemas winaswarmetyvelTa praqtikaSi cvlis moqmedeba. ase iqceoda hosia, ieremia, ezekieli da sxvanic, roca amis saWiroeba dadgeboda. hosia colad irTavs garyvnil, magram sayvarel qals imis saCveneblad, rom ufals dacemulnic uyvars da Seiwynarebs yvela maTgans, Tu daubrundebian mas (osia, 3); ieremia uRels id- 12 zurab kiknaZe gams qedze da ase dadis ierusalimis quCebSi xalxis dasawmuneblad, rom aitanon babilonis uReli (27:211); ezekieli ltolvilis gudas moikidebs zurgze da galavnis nangrevidan stovebs qalaqs imis saCveneblad, Tu ra moelis xalxs (12:3-11). ieroboamisTvis axias winaswarmetyveleba damajerebeli rom yofiliyo, axiam ar daindo axali mosasxami da or da aT naglejad aqcia igi imis saCveneblad, ra daemarTeba mokle xanSi israelis erTian sxeuls. winaswarmetyvelis Tormet nawilad gaglejilma mosasxamma israelis gaglejili sxeulis simbolika itvirTa. axias es moqmedeba – mosasxamis dagleja – winaswarmetyveluri siSmagea, rasac saRi azri ver gaamarTlebs, magram paradoqsulad swored am ugnurebas aqvs damarwmunebeli Zala, ufro metad, vidre gonivrul saqciels an racionalurad warmoTqmul sityvebs, romlebic esmiT, magram ver xvdebian. Tumca daviTis xelSi saulis mosasxamis kidis anaWers ganzraxuli winaswarmetyvelebis niSnad ver miviCnevT (rogorc zemoTCamoTvlil epizodebSia), magram saulma masSi swored is dainaxa, rac gangebas hqonda Cafiqrebuli, saxeldobr, dinastiis Secvla. mas Semdeg, rac daviTma Soridan daanaxa mas es niSani, sauls stovebs (oRond droebiT) boroti suliT gamowveuli siSmage, aRiarebs daviTis simarTles da Tavis siaves, da mniSvnelovan sityvebs warmoTqvams: `vin aris iseTi, rom daWerili mteri gauSvas gzaze? ufalma gadagixados sikeTiT imis sazRaurad, rac dRes miyavi. axla ki mjera, rom namdvilad imefeb da ganmtkicdeba Sens xelSi israelis samefo (1mef. 26:20-21). `axla ki mjera...“ ram daajera? iman, rom SefarebulSi saWiroebisTvis umweod Camuxvlili mteri, daindo? es namdvilad mefuri saqcielia, ase mxolod mefe Tu moiqceva. am kerZo SemTxvevaSi ki cxebulma cxebuli daindo. VI-a. Subi da maTara. kidev erTxel mieca daviTs Tavis mdevnelze Surisgebis da mefobis xelSi Cagdebis Sansi. `da mividnen RamiT daviTi da abiSai xalxTan da, aha, xedaven, wevs mZinare sauli Suagul banakSi da misi Subi sasTumalTan aris CarWobili... da uTxra abiSaim daviTs: RmerTma Cagagdebina dRes xelSi Seni mteri. axla erTi dakvriT davaklav miwas, meore aRar damWirdeba. da uTxra daviTma abiSais: „nu daRupav mas, radgan uflis cxebulze xelis aRmmarTveli dausjeli ver gadarCeba... da aiRo daviTma Subi da maTara saulis sasTumlidan da wavidnen TavisTvis...“ (1mef. 26:11-12). es ori samxilic – Subi da maTara mefis, rogorc mebrZolis da rogorc cocxali adamianis aucilebeli sagnebia. Subis xelSi Cagdeba misi patronis ganiaraRebis, xolo maTarisa misi sicocxlis wyarodan mowyvetis niSania. magram daviTi ubrunebs maT Tavis patrons. daviTi ar xelyofs saulis Zalauflebas da sicocxles. VII. geTeli goliaTi. vin iyo igi? misi zomebi STambeWdavia: `eqvsi wyrTa da erTi mtkaveli iyo misi simaRle“ (1mef. 17:4-b). cxadia, saWurvelic ta- sauli da daviTi 13 nis Sesaferisi gabaritebis hqonda. igi filistimelad aris dasaxelebuli teqstSi, warmoSobiT ki, fiqroben, gadaSenebul refaelTa naSieri unda yofiliyo, rogorRac SemorCenili filistimelTa Soris da maT samsaxurSi Camdgari mtris Tavze zaris dasacemad. meore rjulis wignis mixedviT, isini `didi, mravalricxovani da tanmaRali xalxi iyo“ (rjl. 2:20-21). mefeTa wignSi, daviTis matianis nawili, inaxavs xsovnas rafas sxva naSieris Sesaxeb, `romelsac xelebze da fexebze eqvs-eqvsi TiTi eba...“ (2mef. 21:22). eqvs-eqvsi TiTi xel-fexze, rogorc anomalia, sakvirveli ar aris, arc sami metris tania maincdamainc daujerebeli – palestinis amave epoqis arqeologiur fenaSi dadasturebulia am sididis ConCxi. magram tipologiuria, rom TiTqmis yvela xalxis folklori winaremosaxleobas bumberazebad miiCnevs, romelTa naSTebs TanamedroveobaSic xedaven an eCvenebaT. Zveli aRTqmis am epizodis – fizikurad uTanasworo Serkinebis – CanafiqriT, romelic sxvaganac gvxvdeba, magaliTad, gideonis SemTxvevaSi, roca msajulma samasi meomriT sZlia mravalricxovan filistimelTa razmebs (msaj. 7), gamarjveba araadamianur Zalaze mxolod xerxiT da uflis SewevniT (`ara maxviliTa da SubiT ixsnis ufali“, 1mef. 17:47) miiRweva. daviTis saxiT aq goneba, erTaderTi adamianuri Zala, Zlevs fizikur stiqias, goneba, romelsac SeuZlia gamoigonos axali iaraRi. daviTi axali formaciis adamiania, man ara mxolod goliaTs, aramed Tavis Tanamedroveebsac gauswro. man Camoixsna saulis SeTavazebuli tradiciuli saWurveli – spilenZis muzaradi, javSani da maxvili, da TiTqmis SiSvlad mwyemsis iaraRiT – kombliT xelSi da mwyemsis gudiT, raSic xuTiode riyis qva ido, da yvelasaTvis ucnobi SurduliT gavida sabrZolvelad. `maxvili ar sWeria xelSi daviTs“ (1mef. 17:50-b). Surduli, romelsac pirvelad xedavs goliaTi, ar aris mis TvalSi sabrZolo iaraRi. ufro metic, misTvis Seuracxmyofelic aris, daviTma daamcira igi, arad Caagdo rogorc metoqe. kombali da es ucnobi Surduli, maTraxs rom Camohgavs, mxolod ZaRlis mosagerieblad Tu gamodgeba. mowinaaRmdegis TvalSi ZaRlad gamoCnda goliaTi. kombali daviTs ar gamouyenebia am brZolaSi, ise elvis siswrafiT, SurduliT erTaderTi qvis gasrolaze dasrulda Serkineba. kombali ki, unda vifiqroT, misi mwyemsobis niSnad darCa, romelic Tavis droze samefo kverTxad gardaiqmneba. SeniSvna 4. goliaTis figuris tipologiuria `odiseas“ personaJi bumberazi polifemi, romelsac odisevsi WkuiT Zlevs, da aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis bumberazi devebi, romlebsac RvTisSvilebi asparezobaSi amarcxeben moxerxebulobiT, an RvTis SewevniT. niSandoblivia, rom arc odisevsi da arc RvTisSvilebi fizikuri ZaliT ar imarjveben. maTi iaraRi xerxia. daviTi, odisevsi, Tundac Cveni komikuri nacarqeqia, axali formaciis adamianebi arian. VIII. devnileba. israelis istoria pirveli mxsnelis devnilebiT daiwyo. (gam. 2:11-15). mose eris winamZRolis paradigmuli figuraa. faraonis karze gazrdili da, unda vifiqroT, faraonobis pretendenti, ormoci wlis ganmavlobaSi devnilia faraonis mier, es ormoci weli mwyemsobis welic 14 zurab kiknaZe aris, romelic mas amzadebs winamZRolobisTvis. mose msaxurobda mwyemsad midianel mRvdelTan da, sinas mTaze gamocxadeba rom ara, albaT sabolood damkvidrdeboda midianis tomSi. daviTs ki Tavis devnilebaSi ar hqonia usafrTxo TavSesafari, yvelgan swvdeboda mas saulis xeli, sauli sastikad uswordeboda mis SemfarebelT, mRvdeli iqneboda, winaswarmetyveli Tu rigiTi israeliani (1mef. 22:6-19). erTxans filistimelebTanac gadavida, israelis mterTan, kinaRam SeuerTda maT Tavisi mcirericxovani razmiT saulis winaaRmdeg. erTxans Tavic ki moigiJiana usafrTxoebis mizniT. da ufro metic, rogorc Tavad ambobda, igi idevneboda Tavisi qveynidan, rom wili ar hqonoda uflis samkvidroSi, eubnebodne, wadi, ucxo RmerTebs emsaxureo (1mef. 26:19). am sasjeliT – absoluturi gankveTiT damnaSaveebs sjidnen israelSi. magram roca devnileba (an gankveTa) providenciulia, gandevnili brundeba Tavis qveyanaSi da imarjvebs. Zurab kiknadze Saul and David Summary In the article are analyzed some signs and acts which aquiere symbolic meaning with regard to David’s person as a potential king. These are: putting by Saul and Jonathan on David their own garment; overcoming of Goliath by David as act of deliverance, the main function of king; the princess as a reward of the deliverer; "the border of Saul's robe", his spear and water jug in David’ hand as a signs of his royal authority and source of life; persecuting and exile as a providential status of the future king. dodo (mariam) Rlonti qristesmieri Rirsyofa da uRirsoba sakvirveli ram aRsrulda qristes jvarcmis dRes, vnebis kviris paraskevs: erT sikvdilmisjil `Zïrismoqmed“ codvils, yvelasgan uaryofilsa da moZulebul avazaks, saukuno cxovrebis Rirsyofa mieniWa meore sikvdilmisjilis – ufali ieso qristes wyalobiT. sakvirveleba iyo isic, rom am avazaks sasikvdilo ganaCeni ganuCina pilatem, romelsac ufalma, wmida ioane oqropiris TqmiT, aseve udidesi Rirsyofa arguna. I. pilates uRirsoba qristes Sobidan 25-36 wlebSi pontoeli pilate iudeisa da samariis provinciebs marTavda, igi am provinciebis romael prokuratorad iyo dadginebuli. iudeveli mRvdelmTavrebis mier damnaSaved aRiarebul iesoze pilatem aRniSna: `veraviTar brals ver vpoulob masSi“ (ioane 19, 4). wmida ioanes saxarebaSi pilate orgzis eubneba amas iudevel mRvdelmTavrebs: `waiyvaneT igi da jvars acviT, radgan me ver vpoulob masSi brals“ (ioane 19, 6). galileis mefe imJamad iyo herode didis vaJi, herode antipa. galileveli ieso qriste pilatem masTan gagzavna. herode dResaswaulze Camosuliyo ierusalimSi. wmida luka maxarebeli SeniSnavs: herodem `rodesac naxa ieso, gaixara Zlier, radgan didi xania, undoda misi naxva, vinaidan esmoda mis Sesaxeb da imedi hqonda, rom ixilavda raime saswauls, mis mier aRsrulebuls“, magram ufalma `araraé miugo mas“ (luka 23, 8-9). wmida maxarebeli dasZens, rom swored im dRidan damegobrdnen pilate da herode, romlebic manamde erTmaneTs mtrobdneno. netari Teofilaqte bulgarelis ganmartebiT, maTi damegobreba saeSmako saqme iyo, vinaidan qristes sikvdilisTvis moswrafe eSmaki mtrebsac ki Searigebs xolme. es dauZinebeli mtrebi (pilate da herode) qristem gaaerTiana, da gana sircxvili ar aris, – sinanuliT mogvmarTavs netari mama, – rom Cven, Cvenive xsnisTvis, megobrebs araTu veZebT, aramed imaTac vkargavT, vinc gvyavs! meore mxriv, uaRresad sagulisxmoa, rom ufali iesos udanaSaulobas, mis ubraloebas, wmida saxarebaSi amowmeben mmarTveli xelisufali (pilate) da mefe (herode). herodem ukan rom gaugzavna ieso, pilatem kvlav mimarTa mRvdelmTavrebs, aseve sxva iudevelebs, da uTxra: `momiyvaneT me es kaci, rogorc macdunebeli erisa, da aha, me Tqven winaSe davkiTxe da ver vpove am kacSi veraviTari brali, raSic bralad sdebdiT mas, – verc herodem, radgan gavugzavne igi mas;. da aha, araferi, Rirsi sikvdilisa, ar gaukeTebia mas. davsji mas da gavaTavisufleb“ (luka 22, 14-15). diax, Cveni ufali dasasjelad msajuls mihgvares, msajulma ki aRiara, rom ieso udanaSaulo iyo da sasikvdilo ganaCeni ar daumsaxurebia. magram 16 dodo (mariam) Rlonti Zlierni ama soflisani – iudeveli Teokratiis maRali ierarqebi da maTi amala – codvis simZimes ar SeuSindnen da gaiZaxodnen: `jvars acvi!.. sisxli magisi Cvenze da Cvens Svilebze“ (maTe 27, 25). ufali ieso ki dumda. netari Teofilaqte bulgareli Cvens yuradRebas pilates simxdaleze miapyrobs. marTalia, pilatem ramdenimejer scada, iesosTvis sasikvdilo ganaCeni aecilebina, magram es ar iyo iesos gadarCenis surviliT aRZruli mcdeloba. wmida luka maxarebeli sagangebod SeniSnavs, rom pilates iesos gaSveba surda, magram mainc mRvdelmTavarTa xmam imZlavrao (luka 23, 23). wmida ioane maxarebeli pilates mcdelobis warumateblobis namdvil mizezs asaxelebs: pilates `ufroés SeeSina“ (ioane 19, 8). risi SiSi gauCnda pilates? es iyo SiSi keisris winaSe, SiSi sakuTari reputaciis Selaxvisa keisris TvalSi. wmida saxarebaSi gaismis mravlismetyveli SekiTxva: `raé ars WeSmaritebaé?“ (ioane 18, 38). es SekiTxva pilatem dausva iesos da gareT gavida. wmida ioane oqrpiris TqmiT, ufalma iesom pilates udidesi Rirsyofa mianiWa da WeSmaritebis raobaze daafiqra, raTa `aswavlos da aRumaRlos mas gonebaé“. am SekiTxvis dasmis Semdeg, – ganagrZobs netari mama, – pilate im mizeziT gavida gareT, rom mixvda, `friadi Jami uÕms“ – didi dro da Zalisxmeva sWirdeboda iesos sityvis (WeSmaritebis) Secnobas. raé ars WeSmaritebaé? – es SekiTxva imis maniSnebelicaa, rom imJamindeli mZvinvare urwmunoebis, uzneobisa da uRmerTobis gamo ukve aRar axsovdaT WeSmaritebis namdvili Sinaarsi da mniSvneloba. meore mxriv, is, rom pilatem es SekiTxva dasva da survili aReZra, dafiqrebuliyo WeSmaritebaze – ieso qristes sityvis udides Zalazec metyvelebs. ufalma scada, – brZanebs wmida ioane oqropiri, – rom pilates yuradReba Tavis RTaebriv sityvaze gadaetana. amitom ar ganumarta WeSmaritebis namdvili mniSvneloba da pasuxi gasca meore SekiTxvaze: `Sena xara meufe huriaTaé?“ (ioane, 18, 33). ufali Seecada, pilate imaze daefiqrebina, rac ver gulisxmayves iudevelebma. man kvlavac Rirs-yo romaeli prokuratori da RvTaebrivi saidumlo amcno, rom igi, ieso qriste, litoni kaci ki ara – RmerTia, Ze RmrTisaa: `meufebaé Cemi ara amis soflisagani ars“, – eubneba ufali pilates (ioane 18, 36). pilatem ki ra qna? – `ubadrukman ara ineba mciredisaca sibrZnisa Õmarebaé“, arc Tavisi colis sizmari iRo yurad, am sizmrisac ar SeeSinda, da `arca aRixilna zecad“, – ganagrZobs wmida ioane oqropiri, – aramed misca maT, `raéTa juars-acuan“ igi (ioane 19, 16). diax, Tavisi simxdalis, SiSisa da ugulisxmobis gamo, pilate ver gaxda Rirsi, mieRo qriste – WeSmariti sit yva, da igi qrites uarmyofel iudevelebs SeuerTda. wmida ioane oqropiri ambobs: `qvelis moqmedeba da saTnoeba ukeTurTa da ugunurTaTvis aris mavnebeli. ebraelebsac hqondaT Tavdapirvelad madli da Sewevna RvTisa, magram warmarTTa monoba arCies, `udabnos mananaésa wil niorisa guli uTqumida“, qristes meufeba uaryves da keisris monamorCiloba daimxes Tavze: `ara gvyavs mefe garda keisrisa“ (ioane 19, 15) – ase SesZaxes pilates, romelic madliereba da umaduroba 17 amis gamo mTlad moicva SiSma da dauyovnebliv gadasca maT ieso jvarze sacmelad. magram imave dRes, roca ufalTan myofma pilatem Tavisi ugulisxmobiT moimko uRirsoba, uzenaesi Rirsyofa miiRo golgoTaze jvarcmulma avazakma, romelsac mxneobac eyo, sibrZnec da rwmenac, imisaTvis, rom exila da Seecno uzenaesi WeSmariteba – masTan erTad jvarcmuli ufali ieso qriste. II. avazakis Rirsyofa: wmida basili didi ambobs: `yovelni wignni saRmrTo werilisa rom daikargos, maSin erTi mxolod cxovreba, vneba da sikvdili uflisa Cvenisa ieso qristesi sakmaod gvaswavlis Cven, ra aris qristianoba, vinaidan golgoTis jvarze aRwerilia yoveli, rac saWiroa CvenTvis cnobad RvTisa da Cveni Tavisa“. wmida episkopos gabrielis TqmiT, `jvari qristesi aris TviT Suaguli adgili, romelsa zeda Seikribebian da SeerTdebian yovelni swavlani da WeSmaritebani Cvenisa wmidisa sarwmunoebisani: Cveni dacema da aRdgineba, codva da madli, marTlmsajuleba da mowyaleba – ese yoveli waikiTxeba jvarsa zeda“. netari mama avgustine brZanebs, rom jvari aris saswavlebeli, sadac maswavlebeli usityvod gvaswavlis Zelidan, jvridan, `romelsa zeda damokidebulia“ igi. Tumca arc is unda daviviwyoT, rom igive jvari Cveni samsjavroc aris. cnobilia, rom jvari qristemde dasasjeli iaraRi iyo, gansjisa da dasjis simbolos warmoadgenda. wmida ioane oqropiri Tavis ubadlo qadagebaSi `jvarisa da avazakisa gamo“ brZanebs: `dRes (vnebis kviris paraskevs) ufali Cveni ieso qriste jvarzea gakruli, Cven ki vdResaswaulobT, radgan jvari dResaswaulia da sulieri zeimi. sasjelad saxeldebuli – dRes pativsagebad iqca, gansjis simbolo – dRes cxonebis niSania“. wmida mociquli pavle ambobs: `zatikad (dResaswaulad) Cuenda, CvenTïs daikla qriste“ (1 korinTelTa mimarT 5, 7) da `qriste erTgzis Seiwira mravalTaTïs, aÕocad codvaTa“ (ebraelTa mimarT 9, 28). maSasadame, jvari samsxverploa, sadac qristem Tavad Seswira sakuTari Tavi msxverplad, raTa Cveni samyaros, mTeli dedamiwis arawmideba da codvani aRxociliyo. da radganac ar moipoveba imaze ufro didi msxverpli, vidre msxverpli ieso qristesi, amitom qristes jvarcmis Semdeg mTeli dedamiwa gaxda wmida – ufro wmida, vidre ZvelaRTqmiseuli wmidaTawmida iyo. amitomaa jvari dResaswauli, – daaskvnis wmida ioane oqropiri. wmida mama gabriel episkoposi sagangebod gviTiTebs imaze, Tu ras iswavlis jvarcmuli maswavleblisagan is, vinc jerovnad umzers golgoTis jvarsa da masze jvarcmuls: `jvarcmuli qriste gvaswavlis srul moTminebas, imgvar moTminebas, rogoriTac ufalma usaSinlesi tanjva miiRo – tanjva xorciTac da suliTac, sxeulis yoveli nawiliT, saxsriT da im SeuracxyofiT, rac maSin mas miayenes“. qristes jvari aseve gvaswavlis srul siyvaruls: amgvari usaSinlesi tan2. „religia“ π 3 18 dodo (mariam) Rlonti jvis miuxedavad, Cvenma tkbilma ufalma siyvaruliT miuteva Tavis jvarmcmelebsa da Seuracxmyofelebs. man Tavis gverdiT jvarcmuli avazakic anugeSa – dRes CemTan iqnebi samoTxeSio. mzrunvelma Svilma mSobeli dedisTvisac izruna da Tavis sayvarel mowafes, ioanes Caabara igi: `aha, Ze Seni; aha, deda Seni“, – uTxra orives. jvari qristesi imasac gvaswavlis, rom Cvenc qristesTan unda vacvaT jvars xorcni Cuenni da sakuTari vnebebi da codvebi ganvagdoT. Tavmdablobasac gvaswavlis qristes jvari, romelic ampartavnebis uebari wamali da madlia – jvarman qristesman Cveni codvebis nusxa daxia da RmerTTan Segvariga, mSvidoba moitana kacTa Soris, maT gulebsa da ojaxebSi. wmida gabriel episkoposi SesaniSnavi xatovani eniT warmogviCens Cveni macxovris ukidegano mowyalebas, siyvarulsa da Tavganwirvas: `macxovars xelebi aqvs ganpyrobili, raTa moexvios yovelTa codvilTa da monanulTa... xmamaRla qadagebs jvari: yoveli kaci miiRebs amier Sendobasa, madlsa, mSvidobas, Tu moitans sinanuls“. da ai, uflis jvarcmis dRes ori avazaki acves jvars: erTi – mis marcxniv da meore – mis marjvniv. marcxniv jvarcmuli borotmoqmedi gmobda mas da eubneboda: `Tu Sen xar qriste, ixseni Cveni Tavi da Senc“ (luka 23, 39). wmida gabriel episkoposs moesmis uflis sityva, romliTac igi mimarTavs am avazaks da yoveli codvilis Sesagoneblad TiTqos amas ambobs: `me Tqven SegiyvareT. Tqven ki momiZuleT, mdevnidiT, mkicxavdiT, mgmobdiT; Tqven ar daafaseT Cemi siyvaruli da momageT me umaduroba. umisodac Rirsi iyaviT sasjelisa, viTarca codvilni, magram aw brali Tqveni udidesia, radganac Tqven Seracx-hyaviT Cemi ganuzomeli siyvaruli. visac ar gaaRviZebs es siyvaruli, igi jojoxeTisTvis aris ganmzadebuli. me davanTxie sisxli. erTi wveTi Cemi sisxlisa sakmao iyo ganbanad mTeli Tqveni codvisa. advilad SegeZloT ganTavisufleba codvaTagan, magram Tqven ar uyurebdiT Cems ofls, Cems cremls, Cems sisxls. axla rogor fiqrobT, romeli sasjelis Rirsi xarT Tqven? me movkvdi TqvenTvis, raTa Tqvenc mokvdeT codvisaTvis. magram codva yovelTvis cocxali iyo Tqven Soris. amisTvis Tqven miecemiT saukuno sikvdils. me viqmen dafluli. Tqven ki, nacvlad imisa, rom dageflaT codvani Tqvenni, me damfaliT. aw jojoxeTi iqneba Tqveni saukuno saflavi“. `ase rom“, – gvafrTxilebs wmida episkoposi gabrieli, – `visTvisac jvari qristesi ar aris saswavlebeli, misTvis igi gardaiqceva samsjavrod, sasjelad. meoresa saSinelsa mosvlasa qriste gamoCndeba jvariTa TvisiTa. monanulni iqnebian cxonebulni da gaixareben; codvilni ki iqnebian zarganxdilni, mowylulni. amin“. swored aseve, jvari sasjelad darCa marcxniv jvarcmul avazaks, romelmac ganikiTxa ufali da umaduroba gamoiCina. magram imave jvarze aRsrulda didebuli saswauli. wmida ioane oqropiris ganmartebiT, jvarcmis dRes daaxloebiT xuTi aTasi wlis manZilze daxSuli samoTxis kari gangveRo, radgan swored am dRes da am wuTs man, ieso qristem, iq, samoTxeSi, avazaki Seiyvana – mis marjvniv jvarcmuli avazaki, romelmac marcxniv jvarcmul avazaks sayveduriT uTxra: madliereba da umaduroba 19 `aRarc RvTisa geSinia Sen, radgan imave sasjelSi xar dasjili. da Cven samarTlianad, Rirsi imisa, rac gavakeTeT, mogvegeba, xolo aman `araraé ujeroé qmna“, – vkiTxulobT wmida lukas saxarebaSi. marjvniv jvarcmulma avazakma axla ufals mimarTa da uTxra: `momiÕsene me, ufalo, odes moxïde sufeviTa SeniTa. xolo iesu hrqua mas: amen getyï Sen: dRes Cem Tana iyo samoTxesa“ (luka 23, 41-43). ai ras unda vumzerdeT jvarcmis mxilvelni – ara jvris bunebas, aramed jvarcmulis Zlevamoislebas da im saswauls, romelic cxadyofs mis siZlieres (igulisxmeba samoTxis karis ganReba). wmida ioane oqropiris ganmartebiT, Cveni uflis Zlevamosileba imiTac sacnaurdeba, rom man – jvarcmulma, danerwyvilma, damcirebulma da Seuracxyofilma – mkvdari ki ar aRadgina, zRva da qariSxali ki ar daacxro, demonebi ki ar ganagdo, aramed avazakis codvili suli gardaqmna da pativis Rirsad Seracxa avazakis suli, romelic qvaze metad ugrZnobi iyo. wmida mama ioane oqropiri sagangebod gvafrTxilebs: avazakis SesvliT zeciuri sasufeveli ar SebRalula, piriqiT – samoTxe ganidida, radgan misma meufem avazakic ki samoTxis netarebis Rirsad aqcia!!! ufalma xom mezvereni da codvilni Seiyvana samoTxeSi (maTe 21, 31), da arc maSin Seulaxavs samoTxis pativi, piriqiT – pativi miago mas da amiT sasufevlis meufis usazRvro Zlevamosileba gviCvena. ase rom, rasac Seuracxyofad miiCnevs wuTisofeli – pativia samoTxisaTvis! es sakvir veli uzenaesi pativi mxolod uflismieri Rirsebisaebr mieniWeba kacs. magram ra Rirsebebis mqonea avazaki? rogor miiRo saswaulebrivi Rirsyofa uflisagan iman, romelsac arc mkvdreTiT aRmdgari micvalebuli uxilavs, arc gandevnili demonebi da arc qristes qadageba mousmenia sasufevelsa da jojoxeTze? wmida ioane oqropiri avazakis yvela Rirsebas CamogviTvlis da gvirCevs, vkiTxoT Cvens Tavs: am avazak ze ukeTesi riTi var? wmida mamis TqmiT, Cven ar unda Segvrcxves, did maswavleblad viyolioT jvridan zecad gadasaxlebuli avazaki, romelic yvela qmnilebaze adre gaxda zecaSi cxovrebis Rirsi. avazakma: * rwmeniT ganWvrita qriste; * zecier meufed, RmerTad Seicno da Tavis mxsnelad aRiara ieso; * sibrZne da RvTismosaoba gamoiCina; * mxneoba ar dakarga tanjvis Jams; * sakuTari codvebi ganicada da moinania; * sakuTari uRirsoba srulad aRiara; * srulyofili aRsarebiTa da sinanuliT maRali suliereba SeiZina; * sxvaze izruna da meore avazakis gadarCena scada; * mTlianad miendo qriste macxovars; * SemarTeba gamoiCina da samoTxe iTxova Semdgom avazakobisa. wmida ioane oqropiri mravlismetyvelad daaskvnis: `Tavad es jvaria sasufevlis simbolo“! wmida pavle mociqulis sityvebiT rom vTqvaT: `mobaZav veqmneT“ am avazaks, viTarca igi – qristes! 20 dodo (mariam) Rlonti gamoyenebuli literatura: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. axali aRTqumaé. saqarTvelos sapatriarqos gamomcemloba, Tbilisi, 1995. bibliis ganmar teba a. p. lopuxinisa, I t., 1904-1907; II t., III t., 1910, 1913, peterburgi, (rusul enaze). b.i. gladkovi, saxarebis ganmarteba, sankt-peterburgi, 1913 (rusul enaze) netari Teofilaqte bulgareli (bulgareTis arqiepiskoposi), saxareba maTesi, markozisa, lukasi da ioanesi, moskovi, 2000 (rusul enaze). wmida ioane oqropiri, Targmanebaé ioanes saxarebisa, Targmani wm. efTvime mTawmidelisa, Tbilisi, I, II, 1993. wmida ioane oqropiri, Targmanebaé maTes saxarebisaé, Targmani wm. efTvime mTawmidelisa, Tbilisi, I, 1996. maTes saxarebis ganmar teba, wmida mamaTa swavlebis mixedviT masalebis Semkrebi, mTargmneli da gammarTveli wilkneli mTavarepiskoposi zosime, wilknis eparqiis gamocema, Tbilisi, 2000. qadagebani imereTis episkopos gabrielisa, I, II, quTaisi, 1913. Medea Glonti Christian worthiness and unworthiness Summary On the day of the Christ's crucifix one evildoer sinner who had been condemned to death was given the grace for eternal live thanks to the other who had been also condemned to death – the lord Jesus Christ. Surprising was the fact that this robber was passed sentence on death by Pilate to whom according to St. Joan Chrysostom, the Lord gave the great grace. Pilate tried to avoid a death verdict to the Christ for several times but it was not an attempt of the hope raised for saving the Jesus. It was the fear before the Caesar, the fear of humiliating his own reputation in the Caesar's eye. By the robber's entering the Heavenly Kingdom was not humiliated, on the contrary – the Paradise was enhanced for its Lord God had made the robber worthy for the Paradise happiness. This wondrous highest honor was given to a man according to the God's grace. Teimuraz fanjikiZe qristianuli eTika (werili meore) Toma kempeli ... amjerad gvinda visaubroT meTxuTmete saukuneSi moRvawe germanel mistikosze Toma kempelze (1379-1471 ww). mis gaxmaurebul wignze `mibaZva qristesi“, romelic mogviwodebs yvelaferSi, siyvarulsa Tu tanjvaSi magaliTad, aviRoT Cveni macxovris, gankacebuli RmerTis cxovreba. radgan es aris erTaderTi, WeSmariti, Seuryvneli, gauxunari da ZirsdauSvebeli droSa, romelic yovelTvis win unda gviZRodes. RvTismetyvelTa azriT, dacemuli kacobriobis umTavresi valia davZlioT codva, codvis azri ki mdgomareobs sakuTari `me-s“ mtkicebaSi, damkvidrebasa da TviTnebobaSi. amitom, am senisagan zneobrivi ganwmenda, maTi azriT, pirvel rigSi eyrdnoba adamianis mier Tavisi sulieri siRatakis aRiarebas da mokrZalebas. Toma kempelis wigni `mibaZva qristesi“, specialistTa azriT, dawerili unda iyos 1427 wels. igi gankuTvnilia ara RvTismetyvel-sqolastikosebisaTvis, aramed rigiT morwmuneebisadmi. igi mimarTulia da ufro zemoqmedebs adamianis grZnobebze, vidre gonebaze. avtori efeqturad mimarTavs literaturuli qadagebis formas da masSi yuradRebas amaxvilebs adamianur saTnoebaze, TavSekavebasa da asketizmze. Toma kempels Tavisi xangrZlivi moRvaweobis ganmavlobaSi dawerili aqvs asze meti Txzuleba, magram maT Soris gamorCeuli da warCinebuli swored es wigni – „mibaZva qristesi“ aris. specialistTa SeniSvniT, miuxedavad imisa, rom wignSi gamoTqmulia zogierTi kritikuli SeniSvna qristianuli eklesiis organizaciis mimarT, mainc, qristianuli sasuliero wreebi xels uwyoben am wignis gavrcelebas da popularizacias. Sesabamisad, es wigni metad popularulia mTel qristianul samyaroSi, Targmnilia msoflios mraval enaze, maT Soris ramdenjerme Targmnilia qarTul enazec. Tomas kempelis wignis pirveli qarTveli mTargmnelebis saxelebi samwuxarod ucnobia, meore Targmani ki ekuTvnis kaTolike mRvdels mama a. mRebriSvils. rogorc mTargmneli gvamcnobs igi SeZra am Txzulebis wakiTxvam. wignis winasityvaobaSi igi wers: 22 Teimuraz fanjikiZe `hkiTxulobT am wigns da misi simSvenieriT aRtacebulma aRar iciT ras miaqcioT umTavresi yuradReba – azrTa siRrme-siuxves, Tu maRal grZnobaTa sitkboebas, poeziis didebulebas, Tu enis sinarnares...!“*1 mTargmneli Tavmdablurad SeniSnavs, rom: `. . . es didebuli wigni ufro metad momzadebulis da niWieris mTargmnelis Rirsi iyo. guli mewoda, rodesac vxedavdi, rom mTlad dedamiwis zurgze TiTqmis aRar aris imisTana qristiani eri, romelsac Tavis samSoblo enazed ar hqondes moxsenebuli es Txzuleba. imaTac ki, romelnic qristes mcnebiT ganaTlebulan axlos xanebSi. ukve ori Tu sami Targmani am wignisa SeuZeniaT, da Cven ki, Zvelis droidganve qristesTvis tanjulT da wamebulTa, ver SeviZeliT Cvenis RvTismetyveluris literaturis gamdidreba am wignis mimatebiTa; am garemoebam gamabedvina Sevsdgomodi Targmansa, yvelaferi cotcotaobiT iwyoba“...2 rogorc irkveva, mama a. mRebriSvils es wigni ramdenjerme uTargmnia. TiToeul jerze mas ar stovebda daukmayofileblobis grZnoba, radgan kargad xedavda, rom mis Targmans originalis silamazesTan jer kidev bevri ram aSorebda. amitom, ver isvenebda, Cioda nakleb niWierebasa da qarTuli enis cud codnaze. bolo cdaze man daxmarebisaTvis uxmo cnobil qarTvel mwerals niko lomours, romelsac a. mRebriSvili didi madlierebiT ixseniebs. es wigni bolo Targmanis saxiT gamovida 1890 wels. 2007 wels amierkavkasiis laTinuri wesis kaTolikeTa samociqulo administraciam gaimeora es gamocema. xelaxali gamocemis redaqtoria a. WeliZe. * * * „romelic Semomidges me, ara vidodes bnelsa, aramed aqvndes naTeli cxovrebisa“ (ioane 8:12). am citatiT ioanes saxarebidan iwyebs Tavis wigns Toma kempeli da Semdeg agrZelebs: 1. „eseni arian qristes sityvebi, romlebiTac gvirCevs igi, rom cxovrebasa da znesa missa mivebaZoT, ukueTu gvnebavs viqmneT WeSmaritad ganaTlebulni da yoveli sibnelisagan gulisa Tavisufalni. maS, umTavresi mecadineoba Cveni unda iyves miqceuli maszed, rom maradis qriste iesos cxovrebaze vfiqrobdeT. 2. moZRvreba qristesi uaRres-ars yvela wmidanebis moZRvrebazed; da igi, romelsac eqmneba WeSmariti suli qristesi, dafarulsa mananas hpovebs mas Sina. magram moxdeba xolme, rom mravalni Tumca xSirad ismenen saxarebasa, xolo mcired aRiZvrian misgan, radgan ara aqvT maT suli qristesi. romelsa hnebavs sruliad gulisxma-hyos sit* aq da SemdgomSic citirebisas daculi iqneba mTargmnelis stili. 1 Toma kempeli: `mibaZva qristesi“ 2007. gv. 11. 2 iqve, gv. 11-12. qristianuli eTika 23 yvani qristesi, da STahxvdes maT, misTvis saWiroa mTeli cxovreba Tavisi cxovrebasa missa miamsgavsos... 3. maS, amao ars Zieba warmavalisa simdidrisa da sasoebis damyareba maszed. amao aris kvlavad Zieba pativisa da maRali xarisxisa. amao ars Sedgoma xorcielTa wadilTa da ndoma imisTana risame, romlisTvisac SemdgomSi ficxelad unda davisajnoT. amao ars, rom kaci dRegrZelobas natrobdes da saTnoian cxovrebazed ki ar zrunavdes. amao ars zrunva mxolid awmyo cxovrebazed da uyuradRebod datoveba momavalisa. amao aris Seyvareba mswrafl warmavalisa, da ar miswrafeba iqiT, sadac ars sixaruli saukuno. 4. xSirad moigonebde am sityvebs: „ver gaZReba Tvali cqeriTa da arca yuri aRivseba smeniTa (ekl. 1:8). maS ecade moaSoro Seni guli yovelsave xilulsa, da miaqcio igi uxilavTaken. vinaidgan, romelnic mihyvebian gramnobaTa, igini gaabiwiereben sindissa Tvissa da hkaragven madlsa RvTisasa.“1 ai, aseTi suliskveTebiTaa dawerili mTeli wigni, romelic gvaswavlis Tu rogor unda moviZuloT soflis amaoebani, rogor unda viyoT Tavmdabalni, rogori WeSmariti moZRvrebiT da mofiqrebiT unda iqceodes adamiani, rogor unda ikiTxos saRmrTo werili, rom ar unda gauCndes urigo survilebi, rogor unda eridebodes ampartavnebas da amao sasoebas, rogor unda eridebodes adamiani daaxloebas xalxTan. wignSi laparakia morCilebasa da qveSevrdomobazed, imaze, Tu rogor unda eridebodes adamiani zedmet laparaks, an Tu rogor unda veZiebdeT mSvidobasa da guls vmodgineobdeT warmatebisaTvis; rogori sasargeblo arian, winaaRmdegi SemTxvevani adamianisaTvis, Tu ramdenad aris saWiro moTmineba sacdurebaSi, Tu rogor unda eridebodes adamiani sxvebzed umarTebulo msjelobas; saubaria imazec, Tu rogori siyvaruliT unda vakeToT yvelaferi. rogori SewynarebiT unda vucqerdeT sxvebis naklovanebebs. Seqebulia monoznuri cxovrebis sikeTe, wminda mamaTa samagaliTo cxovreba, mocemulia darigeba, Tu rogor unda wvrTnides Tavis Tavs keTili monazoni, rogor unda gviyvardes ganmartoebiTi cxovreba da mdumareba, rogor unda SevinanoT WeSmariti guliT, rogor unda vfiqrobdeT marad Cvens sabralo da umweo mdgomareobazed, sikvdilze, gankiTxvasa Tu codvilTa sasjelze, mTeli Cveni cxovrebis gasworebaze. wignis meore nawilSi gadmocemulia darigebani, Tu rogori unda iyos adamiani Sinagan cxovrebaSi. yuradReba maxvildeba Tavmdablad morCilebaze, keTilsa da mSvidobis moyvarul kacze, gulis siwmindeze da azris umankoebaze, Tavis Tavis ganxilvaze, keTili sindisis mxiarulebaze, imaze, Tu rogor unda Segiyvardes yvelaze metad ieso qriste da rogor unda vimegobroT masTan. wigni gvaswavlis, Tu rogor unda vumadloT RmerTs misi mravali mowyalebisaTvis da imaze, rogor mcirea jvaris moyvareTa ricxvi wmida jvaris samefo gzaze. 1 Toma kempeli, „mibaZva qristesi“, Tb., 2007, gv. 15-18. 24 Teimuraz fanjikiZe wignis mesame nawilSi saubaria Sinagan nugeSis cemazed; qristes Sinagan saubarze morwmune sulTan, imaze, Tu rogor saubrobs WeSmariteba sulTan, rogori krZalviT unda ismendes kaci RvTis sityvebs, romelsac, samwuxarod, mravalni yuradRebas ar aqceven; rogori simdabliT (TavmdablobiT) da WeSmaritebiT unda viaroT RvTis winaSe, rogori sakvirvelmoqmedia RvTiuri siyvaruli; saubaria im niSnebze, romliTac icnobeba WeSmariti misiyvarule adamiani, rogori TavmdablobiT unda hfaravdes kaci RvTisgan miniWebul madls, saerTod, rogori TavmdablobiT unda viqceodeT RvTis winaSe, rogor unda mivaweroT RmerTs yvelaferi, rac migviRia, radgan igia yvelafris dasabami da bolo wertili. wigni mogviTxrobs, Tu rogor tkbilia RvTis samsaxuri imaTTvis, vinc sofels moiZulebs. rogor unda vikvlevdeT da vazomierebdeT Cveni gulis wadierebas, rogor unda viswavloT moTmineba da rogor vebrZoloT borots gulis-TqmaTa, rogor unda vfiqrobdeT RvTis miuwvdomel gankiTxvaze, raTa Cveni keTilis moqmedebiT ar gaavmpartavndeT. miTiTebulia imaze, Tu rogor unda moviqceT da ras unda vambobdeT, rodesac rame guliT gvwadia. WeSmarit nugeSiscemas mxolod RmerTSi rom unda veZiebdeT, rogor moTminebiT unda vitvirToT qristesaviT am qveyanaze yvelanairi ubedureba, rogor unda avitanoT Seuracyofa, romliTac icnoba WeSmariti moTmineba, rogor unda vcnobdeT da vaRiarebdeT sakuTar uZlurebas da cxovrebis sivaglaxes; rom marto RmerTSi unda veZebdeT gansvenebas da ara ama qveyniur sikeTesa da siamovnebaSi. maradis rogor unda gvaxsovdes RvTis uTvalavi keTilis yofani. wignis am nawilSi saubaria im oTx mniSvnelovan saSualebazed, romliTac SeuZlian kacs moipovos didi mSvidoba: 1. „ecade, rom ufro sxvisi neba Seasrulo, vidre Seni; 2. yovelTvis cota amjobine bevrs; 3. yovel dros bolo adgili irCie, rom yvelaze ukan iyve; 4. marad imas natrobde da is iTxove, rom sruliad aRsruldes Senze RvTis neba.“1 Semdeg Toma kempeli gvmoZRvravs, Tu rogor unda moveridoT sxvebis yofa-qcevis gamoZiebas da Tu raSi mdgomareobs gulis namdvili mSvidoba, sulis WeSmariti warmateba. aseve, saubaria sulis Tavisuflebis uaRresobazed, romelic SeiZleba moipovos kacma ufro gulmodgine locviT, vidre wignebis kiTxviT da rogor gvakargvinebs bednierebas Cveni Tavmoyvareoba. wigni gvafrTxilebs, rom ar vidardoT imaze, Tu vinmes Cvenze boroti azri Seeqmneba; Tu sulierad icxovreb yuradRebas aRar miaqcev qarisaviT warmaval sityvebs. radgan Seni bedniereba kacTa sityvebisagan ar Sesdgeba; imaT, Tugind cudi sTqvan Senzed, Tugind kargi. Sen mainc isev is iqnebi, rac xar. gaxsovdes, rom WeSmariti bedniereba da namdvili dideba marto RmerTSia da rom gulis mousvenroba da gonebis dafantva mxolod siyvarulisgan da usafuZvlo SiSisagan warmosdgebian. 1 Toma kempeli, „mibaZva qristesi“, Tb., 2007, gv. 251. qristianuli eTika 25 amitom, mogviwodebs Toma kempeli, rom unda vevedroT da vadidoT RmerTi gansacdelsa da SewuxebaSic. rogorc ioane maxarobeli ambobs: „mixsen me Jamisa amisagan“ (ioane, 12:27). wignSi saubaria imaze, Tu rogor unda viTxovdeT RvTis Sewevnas da moTminebiT davelodoT misi madlis dabrunebas. imisaTvis, rom vipovoT yovelTa dambadebeli, uari unda vTqvaT pirad siamovnebaze da vizrunoT gulis TqmaTa mokvdinebaze, radgan ver endobi Seni gulis grZnobebs, mis daudgromlobas; amitom, yovel saqmeSi miznad RmerTi unda viyolioT, radgan misi moyvaruli kacisaTvis RmerTi yvelaze ufro tkbilia. adamians mxolod misi imedi unda hqondes. SeuZlebelia ise icxovro, rom SiSi arafrisa ar gqondes da Tu guliT RmerTTan maradis ar iqnebi, ver gauZleb Sens ficxel oms da ver daimsaxureb netarebis gvirgvins. amisaTvis unda daiTmino yovelive: Sroma, mwuxareba, sacduroba, devniloba, Sewuxeba, siRatake, sneuleba, usamarTlod mopyroba, Seuracxyofa, cilis wameba, damcireba, yvedreba, mxileba da moZuleba. ai, yovelive amis Sesruleba aZlevs adamians saTnoebas. Tu RmerTis moSiSi da umankoa adamiani, maSin kacTa gankiTxvis ar unda SeeSindes. guliT mTlianad RmerTs unda miendos, umizezod nu ganrisxdeba, raTa mouTmenlobiT sasyideli ar Seimciros, bolomde miendos RmerTs da igi miagebs yvela kacs maTis moqmedebisamebr. Tu adamiani uaryofs sakuTar Tavs, mxolod maSin ipovnis RmerTs, amitom nurafers nu indomebs, nuraviTar sakuTrebas nu iqoniebs da am SemTxvevaSi yovelTvis mets SeiZens. garegan saqmeSi da SromaSi adamiani unda iyos patroni Tavisi saqmisa da daicvas sakuTari guli, xolo gansacdelis Jams mimarTos ufals. Tavis saqmeSi kaci ar unda aCqardes, yvela saqme RmerTs unda miandos, radgan is, vinc uaryofs sakuTar Tavs, swored is aris WeSmaritad Tavisufali da mosvenebuli. adamiani yovelmxriv uZluri da glaxakia, xolo RmerTi maradis erTi da igive, romelic yovelTvis ganagebs keTilad, simarTliT da siwmindiT. gmadlob, wyarov yovlis sikeTisao, romelsac mouvlen adamians. unda movikloT yovelive Jamieri pativi, nu SevwuxdebiT Tu sxvebs aqeben da pativs scemen, da Sen ki dagamcireben da Seuracxgyofen. guliT mimarTe zecas da maSin aRar Sewuxdebi. cudia rom: „brmani varT ufalo da soflis amaoebiT advilad vstyuvdebiT“. mSvidobas kacTagan, naTqvamia wignSi, ar unda movelodeT. RmerTis gareSe megobroba araferSi ar aris gamosadegi da verc didxans gastans da arc SeiZleba, rom siyvaruli iyves wminda. ar unda movtyuvdeT kacTa mSvenieris da tkbili sityvebiT, radgan mWevrmetyvelebiT ki ver movigebT sasufevels RvTisa, aramed keTili moqmedebiT (1 kor. 4:20). kaci didad ar unda iyos garTuli garegani sagnebiT, bevri rame sjobia ar icodes da ufro mometebulad unda fiqrobdes Tavis Sinagan mosvenebaze. 26 Teimuraz fanjikiZe yvela kacs ar unda verwmunoT, ramdenjer movtyuebulvarT imaTgan, visganac didi imedi gvqonda da bevrjer visi imedic srulad ar gvqonda – nugeSiscema migviRia. rodesac vinme gvkicxavs, ar unda SegveSindes, RmerTis sasoebis imedi unda gvqondes... „sityvisa rogor unda SegeSindes? – gvaswavlis Toma kempeli, - ubralo qaria, romelic Tumca ki haerSi grialebs, magram qvasac ki veras aklebs. Tu rameSi damnaSave xar, ecade, rom es Secdomileba rogorme gaisworo... kacTa mowmoba xSirad Semcdaria, magram RvTis samarTali WeSmaritia da maradis Seucvleli darCeba“.1 saukuno sasoebisTvis yvelaferi unda moviTminoT, - agrZelebs Toma, - cota kidev moiTmine da male bolo moeRebaT mag Sens ubedurebaT... RmerTi iqneba adamianis sasyideli. sikvdili daiTrguneba Tu ara, maSinve dadgeba saukuno cxovreba, gaqreba yvela mwuxareba da mis adgils daiWers sanatreli sixaruli... zeciurni moqalaqeni, naTqvamia wignSi, grZnoben raoden sasixaruloa is dRe: xolo evas gamodevnili Svilebi ki godeben, radgan mware da dauTmenelia maTTvis es cxovreba, rodis unda ganvTavisufldeT biwierebis uwyalo monebisagan. rodis moeReba bolo amodena ubedurebas. rodis iqneba, rom mxolod Sen gvaxsovde ufalo? imisTvis, rom SeviZinoT saukuno cxovreba, unda ganvTavisufldeT xorcis tyveobisagan, raTa daubrkoleblad vumzerdeT naTels. adamianma unda iTxovo ara is, rac SenTvis sasiamovno da sasargebloa, aramed is, rac RmerTisTvis mosawonia da mis didebas Seefereba. wigni gvaswavlis, rom kacma mwuxarebaSi RmerTs unda miandos Tavisi Tavi. Tuki mainc vcodavT: „sceme beWTa CemTa da qedsa Cemsa, raTa gavasworo simrude Cemi ise, rogorc ufals surs“. sanam adamiani mokvdav sxeulSia mowyinebas da mwuxarebas ver aicilebs Tavidan. amitom zogjer saWiroa adamianma RmerTs mosvlamde mdabali saqcielic ikadros da unda Tu ar unda mwuxarebiT zidos amqveyniuri tvirTi. adamiani ufro sasjelis Rirsad Tvlis Tavs, vidre nugeSiscemis, radgan amqveyniuri cxovrebiT ar daumsaxurebia RmerTis nugeSi, amitom, WeSmaritis guliT Senaneba codvilebisa didad mosawonia uflis winaSe. RvTis madlis moTavseba saqveyniero sitkboebasTan SeuZlebelia, radgan buneba mzakvaria: bevrs izidavs Tavisken da maxeSi abams, bevrs atyuebs. mas miznad yovelTvis Tavis Tavi aqvs. xolo RvTis madli wrfelad moqmedebs: igi borotis yovel aCrdilsac ki erideba. adamians didi madli sWiria imisaTvis, raTa sZlios borot bunebas, radgan kacis buneba, raki pirvelSive adamis mier daeca da gaixrwna, da am codvis brali yvela kacT naTesavzed gadmovida. amitom, saWiroa uarvyoT Cveni Tavi da mivbaZoT qristes jvaris tvirTvaSi. nu geSiniaT, Zmebo, erTad warvideT win da iesoc CvenTan iqneba, is iomebs Cvens magivrad. 1 Toma kempeli, „mibaZva qristesi“, Tb., 2007, gv. 320-324. qristianuli eTika 27 rodesac kacs raime Secdoma mouva metis metad ar unda daRondes, imedi ar unda dahkargos. sruliad daRupuli nu hgonia sakuTari Tavi. moixsene ufali da SesTxove swor gzaze dagayenos. adamiani unda eridebodes maRali sagnebis da RvTis dafarul gankiTxvaTa gamokvlevas, radgan amas kacis Wkua ver miswvdeba. adamianebi imas ufro unda ecadon gulmodginebiT, rom sul ukanasknelis adgilis Rirsi mainc gaxdnen sasufevelSi. mTeli Cveni imedi da sasoeba mxolod RmerTze unda gvqondes damyarebuli. man unda daifaros da gadaarCinos daRupvisagan adamianis suli am gamxrwnel cxovrebaSi da miiyvanos saukuno brwyinvalebis mamulSi. Toma kempelis meoTxe wigni uwmindes ziarebis saidumlos exeba. adamiani madlobas uxdis keTil iesos, saukuno mwyemss Cvensas, romelmac Rirsi gaxada glaxakni da gandegilni Tavisi daufasebelis xorciTa da sisxliT gamozrdisa da miwvevisa am saidumlos (ziarebis) misaRebad: „movediT Cemda yovelni maSuralni da tvirT mZimeni, da me gangisveno Tqven“ (maTe, 11:28). es saidumlo gviCvenebs RvTis yovlad dids gulkeTilobas da siyvaruls kacTa mimarT. xSirad ziareba Zalze sasargebloa. isini, vinc xSirad eziarebian gulmxurvalebiT, did sikeTes miiReben. Semosili mRvdeli, romelic am saidumlos asrulebs da mxurvale guliT evedreba RmerTs (rogorc TavisTvis, ise mTeli erisaTvis), qristes warmomadgenelia. arsebobs mosamzadebeli locva maziarebelTaTvis, raTa adamiani amiT cxondes. xolo mwirveli mRvdeli didi TavmdablobiT wardges RvTis winaSe, Seswiros usisxlo msxverpli, aiRos da eziaros. unda Seswuxdes da itiros imisaTvis, rom jer isev xorcisa da qveynisaken aris midrekili; xolo vnebani jer ar arian mokvdinebulni da uweso gulis Tqmani jer kidev adamianze ufloben. da Tu ieso qristem Tavisi movaleoba pirnaTlad Seasrula, igi aResrula Cveni codvebisaTvis, gana Cven ar unda mivbaZoT mas! – ai ras mogviwodebs wigni: „me xeleb gapyrobili da SiSveli jvars vecvi Senis codvebisTvis da nebiT Sevswire Cemi sicocxle RmerTs, mamas Cemsa ise, rom aRaraferi davzoge, raTa dametkbo Senzed ganrisxebuli RmerTi: ai Senc unda amgvaradve Semomwiro xolme Senis nebiT yoveldRe wirvazed Seni Tavi da wmida da ubiwo msxverplad, yovlis Senis ZaliTa, suliTa da gonebiT. me mxolod imasa gTxov Sena, rom Tavi Seni mTlad me Semomwiro. Senis Tavis garda sxva rac unda momce, me verasodes ver damakmayofileb, radgan me Sens Tavsa gTxov da ara sxva raime pativiscemas“.1 iseve, rogorc yovelive, Cveni Tavic unda RmerTs SevwiroT da yvelasaTvis unda vilocoT. „RmerTo amoxoce Cveni gulidan yvelanairi eWvianoba, gulgriloba, mrisxaneba, uTanxmoeba, da yovelive, rac rom siyvarulis winaaRmdegia da romelic Zmurs erTgulebas Seasusteben“.2 1 Toma kempeli, „mibaZva qristesi“, Tb., 2007, gv. 427-428. 2 iqve, gv. 434. 28 Teimuraz fanjikiZe umiznod ar unda vTqvaT uari saidumlos miRebaze, aseTi rCevaa: „wirvas nurc auCqareb da nurc Zalian gaagrZeleb, aramed sazogado rCevebs mihyevi da rogorc sjobdes wirvazed damswreTaTvis, imnairad moiqec. ise ar unda moiqce, rom sxvebi gaabrazo da moawyino, aramed im sazogado gzas daadeqi, romelzedac Zveladve uvliaT mamebs da ufro sxvebis sargeblobas emsaxure, vidre Sens sakuTars gulmxurvelebasa da survilebs“.1 morwmune sulisaTvis metad saWiroa qristes xorci da saRmrTo werili. adamiani gulmodgined unda moemzados am xorcis misaRebad (ziarebazea saubari, – T. f.) da yovlis guliT unda natrobdes morwmune suli qristesTan SeerTebas ziarebis saidumlos Sesrulebis Semdeg. adamians xom gulmxurvale natvra aqvs qristes uwmidesis xorcis miRebisa da Tu Cven gvinda gulmxurvalebis madli SeviZinoT, unda davimdabloT da uarvhyoT Cveni Tavi, gavacnoT iesos Cveni saWiroebani da moviTxovoT misgan madli. mgznebare siyvaruliT unda vnatrobdeT qristes miRebas. kaci unda eridebodes wminda ziarebis gamoZiebas, simdabliT qristes baZavdes da Tavis gonebas umorCilebdes wminda sarwmunoebas. da bolos, Toma kempeli askvnis: „saukuno, ganuzomeli, dausrulebeli da yovlis SemZlebeli RmerTi hyofs didTa sakvirvelebaTa casa da qveyanazed da gamoukvlelvel da sakvirvelni arian saqmeni misni. magram ukueTu moqmedeba RvTis imgvarisa Tvisebisa yofil iyo, rom adamianis gonebas advilad SesZleboda misi gageba, maSin xom igi aRarc sakvirveli iqneboda da aRarc gamouTqmeli“.2 * * * Cven SemTxveviT ar SevCerebulvarT ase vrclad Toma kempelis wignze „mibaZva qristesi“. igi marTlac rom aris SesaniSnavi, maRalmxatvruli literaturuli Sedevri da amave dros TvalsaCino magaliTi imisa, Tu ra zneobrivi kriteriumebi iyo prioritetuli imdroindel qristianul eTikaSi, rogori pirovnuli ideali iqna dayenebuli kacobriobis winaSe. es iyo monanie da gamomsyidveli RmerTi, romelic Camovida codvil miwaze, raTa gamoesyida kacobriobis codvebi, Seerigebina dacemuli adamianebi RmerTTan. iesos Semdeg yvela adamians, vinc qristianobas aRiarebda, unda miebaZa misi cxovrebisaTvis, misi zneobrivi kriteriumebiT ecxovra, misi magaliTebiT ganesazRvra Tu ra aris sikeTe da ra aris boroteba, raSi mdgomareobs sicocxlis azri da raSia adamianebis daniSnuleba, ra aris samarTlianoba da kacobriobis saboloo mizani. marTalia, adamianebi yovelTvis sakmaod Sors idgnen im zneobrivi mwvervalebisagan, rac maT iesom uCvena (kacTa modgma samwuxarod, yovelTvis scodavda da axlac scodavs), magram qristes orientiri isev rCeba im miuwvdomel zneobriv simaRled, riskenac unda iswrafvodes adamiani, 1 iqve, gv. 440. 2 Toma kempeli, mibaZva qristesi, Tb., 2007, gv. 474. 29 qristianuli eTika qristianuli gagebiT xom swored am gzis gavlis Semdeg moxvdeba adamiani RmerTis mier aRTqmul sasufevelSi. gamoyenebuli literatura: 1. 2. 3. 4. 5. 6. biblia. Toma kempeli – `mibaZva qristesi“ Tbilisi 2007 w. norman geizleri – „qristianuli eTika“, Tb., 2003; Teimuraz fanjikiZe – „ieso qriste – legenda Tu sinamdvile“, Tb., 1987; Teimuraz fanjikiZe – „religiur rwmenaTa kvaldakval“, Tb., 1986; Христианская этика – http://ru.wikipedia.org/wiki/9/13/2010. Teimuraz Panjikidze Christian Ethics Thomas a Kempis Summary The paper analyzes “Imitation of Christ”, a well-know book by the 15th century German mystic Thomas a Kempis and identifies its role in the development of Christian ethics. saqarTvelos eklesiis istoria mRvdeli aleqsi qSutaSvili RvTismetyvelebis doqtori kanonikur samarTalSi saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis samociqulo statusis istoriulkanonikuri principebi istoriulad msoflio marTlmadidebeli eklesiis dogmatur-kanonikur azrovnebaSi arsebobs ori gansxvavebuli gageba imisa, Tu romel adgilobriv eklesias SeiZleba ewodos samociqulo: I. patristikul periodSi, anu I-VIII ss-Si, rodesac romelime adgilobriv eklesiaze ambobdnen, rom is samociquloa, gulisxmobdnen, rom iq daculia wminda marTlmadidebeli samociqulo swavleba. magaliTad, iseTi mwerlebi, rogorebic iyvnen wminda irineos lioneli, hegesipi, tertuliane, evsebi kesarieli da sxvebi, TavianT naSromebSi did yuradRebas uTmobdnen garkveuli adgilobrivi eklesiebis uSualod mociqulebisgan warmomavlobis demonstrirebas. xolo amas akeTebdnen imis dasamtkiceblad, rom maT mier naxseneb eklesiebSi uwyvetad gadmoicema mociqulTa mier naqadagebi WeSmariti sarwmunoeba. maTi TqmiT, mwvaleblebi tyuilad acxadeben pretenzias da sakuTar Tavs samociqulo eklesiebs uwodeben, radgan maTTan araa Semonaxuli WeSmariti aRmsarebloba.1 sxva sityvebiT, patristikul periodSi samociqulod iwodeboda yvela is adgilobrivi eklesia, sadac iqadageboda WeSmariti sar wmunoeba. aq sakmarisia gavixsenoT marTlmadidebeli eklesiis simbolos (mrwamsis) me-9 wevri – erTi wmida kaTolike da samociqulo eklesia – saidanac naTlad Cans, rom yvela adgilobrivi avtokefaluri eklesia erTobliobaSi da cal-calke aRebuli aris erTi, kaTolike da samociquloc, xolo zedsarTavi `samociqulo“ gansazRvravs zustad mociqulTa mier naqadageb WeSmarit sarwmunoebas.2 II. SedarebiT ufro gvian, X-XII s-ebSi, ganviTarda sxva swavleba, romlis mixedviTac samociqulo eklesiad iwodeboda mxolod is adgilobrivi eklesia, romlis teritoriazec uqadagia romelime wminda mociquls. im SemTxvevaSi, Tu eklesia ver axerxebda amis demonstrirebas, SeiZleboda damdgariyo misTvis avtokefaliis an romelime sapatio rangis CamorTmevis sakiTxi. aq SeiZleba gavixsenoT wminda giorgi aTonelis saubari antioqiis patriarq TeodosisTan XI s-is Sua wlebSi, roca aRmosavleTis eklesiis saWeTmpyrobelma scada CamoerTva saqarTvelos eklesisTvis avtokefalia 1 Pr. Prof. Dr. Liviu Stan, Succesiunea Apostolică, în "Studii Teologice", 1955, N. 5-6, p. 310-311. 2 wminda mRvdelmTavari filareti (drozdovi), vrceri marTlmadidebeli katexizmo, gamomcemloba „anTimoz iverieli“ Tbilisi, 2010, gv. 89. saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesia 31 imis sababiT TiTqos saqarTveloSi ar uqadagia arcerT mociquls.1 imis gamo, rom zedsarTav `samociqulos“ aqvs aseTi mniSvnelovani dogmaturi da kanonikuri datvirTva, Cveni mizania, moviyvanoT yvela argumenti imis dasamtkiceblad, rom saqarTvelos eklesia namdvilad imsaxurebs samociqulo statuss: rac Seexeba pirvel gansazRvrebas, aq eWvgareSea, rom saqarTvelos eklesia aris msoflio marTlmadidebeli eklesiis nawili, inaxavs mociqulTa mier naqadageb WeSmarit sarwmunoebas da yvela sxva adgilobriv avtokefalur eklesiasTan icavs dogmatur, kanonikur da liturgikul erTobas. ruis-urbnisis saeklesio krebis dadgenilebaSi weria: `amisTvis Semokrba kreba (...) garna ara Tu ubiwoebasa qarTvelTa sarwmunoebisasa biwi raime Sehxeboda, nu iyofin ese, ara gecruvneT Sen, wmidao mSobelo Cveno kaTolike eklesiao, arca gangceT Sen, siqadulo Cueno marTlmadideblobao, romlisa arca gamcemel qmnil varT, vinaiTgan Semecnebasa Sensa Rirs qmnul varT, mowame ars WeSmaritebai (...).“2 maSasadame, aqedan gamomdinare saqarTvelos avtokefaluri eklesia samarTlianad iwodeba samociqulod. rac Seexeba meore gansazRvrebas, aq ukve mogviwevs ufro safuZvliani argumentebis moyvana, radgan, rogorc aRniSnavs meufe anania jafariZe, `axal droSi, gansakuTrebiT XX s. dasawyisSi, wminda andrias saqarTveloSi qadageba legendad gamocxadda“.3 upirveles yovlisa, unda iTqvas, rom aucilebelia sakiTxis arsebiTad axleburad ganxilva. qarTuli eklesiis mociqulTa mier daarsebis problematika aqamde saerTod ar ganixileboda kanonikuri samarTlis kuTxidan. aman ganapiroba is, rom qarTul eklesiad miCneuli iyo mxolod is qristianuli Temebi, romlebic uSualod Sediodnen saqarTvelos saxelmwifos sazRvrebSi. istorikosebis yuradReba mTlianad imis dadgenaze iyo fokusirebuli, uqadagia Tu ara romelime mociquls uSualod saqarTvelos saxelmwifos – iberiis teritoriaze. aseTi midgoma sakiTxisadmi calmxrivi da arasrulyofilia. kanonikuri samarTlis mecnierebis mixedviT, erovnulnacionaluri eklesia ar SemoisazRvreba mxolod erT romelime saxelmwifos sazRvrebSi moqceuli mrevliT, aramed gulisxmobs konkretuli erovnebis yvela mor wmunes sadac ar unda cxovrobdes is.4 1 giorgi mcire, cxovreba da moqalaqoba wmidisa da netarisa mamisa Cvenisa giorgi mTawmindelisa, krebulSi saqarTvelos samoTxe, peterburgi, 1882, gv. 462-463. 2 qarTuli samarTlis Zeglebi, tomi III, gv. 114. 3 mTavarepiskoposi anania jafariZe, saqarTvelos samociqulo eklesiis istoria, tomi I, gv. 20. 4 Nicolae V. Dura, Biserica crestina in primele patru secole. Organizarea si bazele ei canonice, in „Ortodoxia“ XXXIV, 1982, N. 2, p.300; Nicolae V. Dura, Comunitatile ortodoxe romane de peste hotare, o preocupare permanenta a Bisericii Ortodoxe Romane, in „Studii Teologice“ XXXVIII, 1986, N. 1, p. 10; Nicolae V. Dura, Principiile canonice fundamentale de organizare si functionare a Bisericii Ortodoxe si reflectarea lor in legislatia Bisericii Ortodoxe Romane, in „Marturie Ortodoxa“. Revista Comunitatii Ortodoxe Romane din Olanda, Haga, VI, 1987, N. 10, p. 129; Dumitru Gaina, Ortodoxia romaneasca in Australia, în volumul „Omagiu Profesorului Nicolae V. Dură 32 mRvdeli aleqsi qSutaSvili mociqulTa 34-e kanoni brZanebs, rom: `yoveli eris episkoposebi unda cnobdnen pirvels maT Soris, aRiarebdnen mas, rogorc Tav episkoposs da TavianT Zalauflebaze aRmatebuli araferi moimoqmedon misi nebarTvis gareSe (...)“.1 moyvanili kanonis pirveli ori sityva berZnul dedanSi gadmocemulia sityvebiT εκάστου έθνους (singularium gentium – laTinurad), rac zogadad mosaxleobis ki ara, naciis aRmniSvnelia. es imas niSnavs, rom qristianuli eklesiis cxovrebis organizeba da marTva-gamgeoba pirvelive saukuneebidanve xdeboda erovnul-nacionaluri principis gaTvaliswinebiT.2 anu, pirvelive qristianuli Temebi ukve gamoirCeodnen Sesabamisi nacionaluri niSan-TvisebebiT: liturgikuli ena, tradiciebi, adgilobrivi erovnuli ierarqia da a.S. karTagenis 50-e da sardikis me-6 kanonebis mixedviT, episkoposis arCeva xdeboda konkretuli provinciis mRvdelmTavrebisa da daqvrivebuli eparqiis mrevlis mier, rac gamoricxavda TemisTvis ucxo adamianis Camoyvanasa da kurTxevas. es kidev erTi damamtkicebeli argumentia, rom pirvel saukuneebSi yvela qristianuli Temi gamoirCeoda Tavisi adgilobrivi erovnul-nacionaluri xasiaTiT. am kanonikuri principidan gamomdinare naTeli xdeba, rom iq, sadac cxovrobdnen qarTuli tomebi da yalibdeboda adgilobrivi qristianuli Temi, eklesias yovelTvis eZleoda Sesabamisi qarTuli erovnuli niSan-Tviseba. mravali istoriuli da eTnografiuli wyarodanaa cnobili, rom romis imperiis pontosa da kapadokiis provinciebis ZiriTad adgilobriv mosaxleobas, sxva erovnebebTan erTad, yovelTvis qarTuli tomebic warmoadgendnen – lazebi da mesxebi.3 amitom qarTuli eklesiis daarsebaze saubrisas mxedvelobaSi aucileblad unda miviRoT mociqulebis qadageba ara mxolod saqarTvelos saxelmwifos – iberiis sazRvrebSi, aramed romis imperiis pontosa da kapadokiis provinciebSic. la 60 de ani“ Editor şi coordonator, Prof. Univ. Dr. Teodosie Petrescu, Editura Arhiepiscopiei Tomisului, 2006, p. 627. 1 marTlmadidebeli eklesiis kanonebi episkopos nikodimis (milaSi) ganmartebebiT, tomi I, gv. 75 2 Arhidiacon prof. dr. Ioan N. Floca, Canoanele Bisericii Ortodoxe, note și comentarii, Sibiu, 1992, p. 26 3 g. gozaliSvili, miTridate pontoeli, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1962; g. gozaliSvili, ori etiudi pontosa da kapadokiis cxovrebidan, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1965; g. gozaliSvili, kvlav „sami didi kapadokielis“ vinaobis irgvliv, gamocemulia JurnalSi „mnaTobi“ 1971, N. 6 ivnisi, gv. 88-104; g. gozaliSvili, pontos samefos mosaxleobis eTnikuri Semadgenlobis sakiTxisaTvis, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis macne. istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis istoriis seria, Tbilisi, 1980, N. 3, 169-190; e. xinTibiZe, basili didis sadaurobisaTvis, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis sazogadoebriv mecnierebaTa ganyofilebis moambe, 1962, N. 3, gv. 125-151; e. xinTibiZe, bizantiur-qarTuli literaturuli urTierTobani, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1969; v. goilaZe, qarTuli eklesiis saTaveebTan, gamomcemloba „saqarTvelo“ Tbilisi, z. batiaSvili (darejanaSvili), kapadokia, gamomcemloba „artanuji“ 2010, gv. 37-45. 1991, gv. 23-34; saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesia 33 qvemoT moviyvanT ramodenime romaul, bizantiur da qarTul wyaros, saidanac mtkicdeba, rom kapadokiisa da pontos provinciebis mkvidr mosaxleobas warmoadgendnen xsenebuli qarTuli tomebi: pirveli saukunis romaeli istorikosi ioseb flaviusi bibliuri noes SviliSvilebis STamomavlebze saubrisas ambobs – `Tobelma daafuZna Tobelebi, romlebsac axla iberebi ewodebaT; mesxebi dafuZnebuli arian mesxis mier, axlaxan maT kapadokielebi ewodaT.“1 evstaTi antioqieli (IV s.) – `obeli, romlisagan arian Teobelebi, dRes iberebi ewodebaT; osoxi, romlisagan arian mesxenebi, dRevandeli kapadokielebi arian“2 amave informacias sxva istorikosebic adastureben. magaliTad, Teodorite kvireli (V s.),3 konstantine porfirogeni (X s.)4 da leon gramatikosi (X s.), romelic wers: `Tobelisagan –Tobelebi, romelTac axla iberebi ewodebaT, mesxisgan – mesxebi, romelTac axla kapadokielebi ewodebaT“.5 pontos provinciisa da misi dedaqalaqis – trapizonis mkvidr mosaxleobasTan dakavSirebiT mogvepoveba Semdegi werilobiTi wyaroebi: qarTlis cxovrebis informaciiT, qalaqi trapizoni megrelTa sofeli (qveyana) ariso.6 epifane kvipreli (IV s.) Tavis erT-erT naSromSi wers, rom trapizoni lazeTis qalaqiao.7 gelasi kesarieli (IV s.) mogviTxrobs: `pontos gaswvriv miwa-wyalze cxovroben iberebi da lazebi“.8 sokrate sqolastikosi (IV-V s.) wers: `iberebi cxovroben evqsinis pontosTan“.9 Turanius rufinusis (IV-V s.) TxzulebaSi naTqvamia: `amave xanebSi iberTa tommac, romelic cxovrobs pontos mxareSi, miiRo RvTis mcnebis kanonebi“.10 epifane konstantinepolelis cnobiT: `trapizoni lazeTis qalaqia“.11 bizantiuri wyaros noticie episkopatuumis mixedviT lazeTis mitropoliis sataxto qalaqi sxvadasxva saukuneSi gadadioda xan fazisSi (foTi), xan ki trapizonSi, rac Savi zRvispireTis samxreT-aRmosavleTisa da aRmo- 1 georgika, tomi I, gv. 271-273. 2 georgika, tomi I, gv. 35. 3 georgika, tomi I, gv. 221-223. 4 georgika, tomi IV, nakveTi 2, gv. 299. 5 georgika, tomi V, gv. 3. 6 qarTlis cxovreba, tomi I, gv. 38. 7 georgika, tomi I, gv. 40-42. 8 georgika, tomi I, gv. 186. 9 georgika, tomi I, gv. 230. 10 georgika, tomi I, gv. 201. 11 georgika, tomi IV, nakveTi 1, gv. 58. 3. „religia“ π 3 34 mRvdeli aleqsi qSutaSvili savleTis mosaxleobis eTnikuri identurobis maniSnebelia.1 faqti, rom pontos provinciis mkvidr mosaxleobas warmoadgendnen qarTvelebi, mtkicdeba IV saukunis cnobili moRvawe-asketis evagri pontoelis cxovrebidanac, sadac naTqvamia, rom: `is iyo naTesaviT pontodan, iberTa qalaqidan“.2 pontoelebisa da kapadokielebis qarTvelobis Sesaxeb Zalze sainteresod werda profesori g. gozaliSvili: `ponto da kapadokia erTi da imave samyaros organuli nawilebia. orive teritoria ekuTvnoda erTsa da imave eTnikur elements –Zvel qarTul tomebs“;3 `ponto-kapadokia eTnikuri TvalsazrisiT ganuyofelni iyvnen qarTuli samyarosgan (...). kapadokia-ponto-kolxida-iberia, esaa erTiani eTnikuri samyaro, romelSic cocxlobda erTi da igive kulturuli cxovreba (...)“.4 mas mere, rac moviyvaneT sakmarisi argumentebi imis dasamtkiceblad, rom qarTvelebi cxovrobdnen ara marto saqarTvelos saxelmwifos – iberiis, aramed romis imperiis pontosa da kapadokiis provinciebis teritoriebze, gadavdivarT im istoriuli wyaroebis moyvanaze, saidanac mtkicdeba, rom yvela am teritoriaze qristianoba uSualod mociqulebis mieraa gavrcelebuli. Tavdapirvelad moviyvanT ramodenime ZiriTad qarTul wyaros: qarTlis cxovreba mogviTxrobs, rom `aderkis mefobasa Sina movides aTormetTa wmidaTa mociqulTaganni andria da svimon kananeli afxazeTs da egriss. da mun aResrula wmida svimon kananeli qalaqsa nikofsiasa, sazRvarsa berZenTasa. xolo andria moaqcivna megrelni da warvida gzasa klarjeTisasa. (...) movida andria qalaqad trapizonad, romel ars sofeli megrelTa, sada igi dahyo Jami mciredi. (...) ganvida mier da Sevida qveyanasa qarTlisasa, romelsa did-aWara ewodebis, da iwyo qadagebad saxarebisa... vidremdis yovelnive moaqcivna da moiyvanna sarwmunoebad... da Semokrbes yovelnive yovliT-kerZo mkvidrni mis queyanisani, da naTel-sca yovelTa saxeliTa mamisaTa, da ZisaTa, da sulisa wmidisaTa, da daadginna mRudelni da diakonni, da daudva wesi da sazRvari sarwmunoebisa. da aRaSenes eklesia Suenieri saxelsa zeda yovlad-wmidisa RvTismSoblisasa. (...) STavlo xevi oZraxisa da movida sazRvarTa samcxisaTa, daivana sofelsa, romelsa ewodebis zaden-gora...“ iq kerpebis damxobis Semdeg `wmida mociquli warmoemarTa da moiwia awyvers. (...) da hrwmena yovelTa ufali Cueni ieso qriste da sixaruliT naTel-iRes yovelTa saxeliTa mamisaTa, da ZisaTa, da sulisa wmidisaTa. (...) da aswava maT yoveli wesi sjulisa da sarwmunoebisa. da daudginna episkoposi, mRudelni da diakonni.“ qarTlis cxovreba gvauwyebs, rom wmida andria mociqulma meoredac 1 georgika, tomi IV, nakveTi 2, gv. 180, 184, 185. 2 Paladie, Istoria Lausiacă (Lavsaicon), p. 84. 3 g. gozaliSvili, miTridate pontoeli, Tbilisi, 1962, gv. 237. 4 g. gozaliSvili, ori etiudi pontosa da kapadokiis cxovrebidan, Tbilisi, 1965, gv 42, 43. saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesia 35 imogzaura saqarTveloSi, kerZod: `viTarca aResrula dResaswauli martvilisa, warmovida muniT didebuli andria sxuaTa maT Tana mociqulTa, movidodes qalaqiTi-qalaqad da sofliTi-soflad, aswavebdes erTa da iqmodes saswaulTa, da esreT miiwivnes queyanasa qarTlisasa. da merme warvles taos kerZi queyana da vidre mdinared Woroxadmde, yoveli igi soflebi mis kerZisa movles, da daucadebelad qadagebdes saxelsa RvTisasa. da esreT qadagebiTa miiwivnes svaneTisa queyanasa (...) mier warvides da Sevides queyanasa afxazeTisasa da sevaste qalaqad mivides, romelsa aw ewodeba cxumi. da uqadages sityva RvTisa, da mravalTa Seiwynares. da mun dauteva netarman andria svimon kananeli sxuaTa Tana mowafeTa da Tavadi jiqeTisa queyanad aRvida.“1 meore qarTul wyarod unda vaxsenoT giorgi mcires Txzuleba – cxovreba da moqalaqoba wmidisa da netarisa mamisa Cvenisa giorgi mTawmindelisa, sadac wminda giorgi mTawmindeli eubneba antioqiis patriarqs: `wmidao meufeo, Sen ityvi, viTarmed Tavisa mis mociqulTasa petres saydarsa vzio, xolo Cuen pirvelwodebulisa da Zmisa Tvisisa mwodebelisa nawilni varT da samwysoni da mis mier moqceulni da ganaTlebulni. da erTi wmidaTa aTormetTa mociqulTagani – simon vityvi kananelsa – queyanasa Cuensa damarxul ars, afxazeTs, romelsa nikofsi ewodebis. amaT wmidaTa mociqulTa ganaTlebulni varT.“2 cnobili moRvawe efrem mcire berZnul wyaroebze dayrdnobiT werda, rom qristes saxareba saqarTveloSi iqadaga ara marto andriam, aramed mociqulma barTlomemac: `iTqumis CuenTvisca mimosvlasa Sina wmida mociqulTasa – andria pirvelwodebulisa mier qadageba Soris avazgiasa, romel ars afxazeTi, da mier warvsla oseTad, da kualad barTlomes mier mimovla CrdiloeTisa, romel ars qarTli.“3 dabolos, moviyvanT citatas ruis-urbnisis saeklesio krebis dadgenilebidan, sadac naTqvamia: `pirvelwodebuli andria, Zma Tavisa mociqulTasa petresi, vidre Cuendamdeca moiwia da qadaga sacxorebeli qadagebai saxarebisai yovelsa queyanasa saqarTveloisasa; da uricxuni simravleni erTani ganaSorna sacTurisagan mrCobl eSmakeulebisa; da erTisa RmrTisa da qristes misisa TanaarsiT maTiT suliTurT rwmunebiT Tayvaniscemai aswava.“4 rac Seexeba romaul-bizantiur wyaroebs, mociqulTa qadagebis Taobaze uZveles informacias gvawvdis mesame saukunis cnobili qristiani mwerali – origene (185-255): `wminda mociqulebi da mowafeebi [ieso qristesi] mTel msoflioSi gaifantnen, Tomas, rogorc gadmocema gviambobs, parTia xvda wilad, andrias skviTia, ioanes asia, xolo petrem uqadaga gafantulebaSi 1 qarTlis cxovreba, tomi I, gv. 38-42. 2 giorgi mcire, cxovreba da moqalaqoba wmidisa da netarisa mamisa Cvenisa giorgi mTawmindelisa, krebulSi saqarTvelos samoTxe, gv. 462-463. 3 qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa, tomi I, gv. 34. 4 qarTuli samarTlis Zeglebi, tomi III, gv.109. 36 mRvdeli aleqsi qSutaSvili myof iudevelebs pontoSi, galatiaSi, biTviniaSi, kapadokiaSi da asiaSi.“1 pirvel rigSi, vamaxvilebT Cvens yuradRebas im informaciaze, rom uZvelesi wyaroebis Tanaxmad, petre mociquli moRvaweobda pontosa da kapadokiaSi. usafuZvlo iqneba imis fiqri, rom mociquli uqadagebda mxolod `gafantulebaSi myof iudevelebs“. axali aRTqmidan Cven kargad viciT, rom mociqulebis qadageba ar iyo SemosazRvruli mxolod sinagogebiT da RvTis sityvis mimRebni ZiriTadad xdebodnen adgilobrivi warmarTebi. mociqulTa krebaze ierusalimSi zustad petre mociquli iyo is pirovneba, romelic amtkicebda, rom eklesiis kari Ria unda iyos ara marto iudevelebisTvis, aramed warmarTebisTvisac (saqme 11, 1-18: 15, 1-29). wminda petres, iseve rogorc danarCen mociqulebs, ra Tqma unda, kargad axsovda macxovris sityvebi: `warvediT da moimowafeniT yovelni warmarTni da naTel-scemdiT maT saxeliTa mamisaTa da ZisaTa da sulisa wmidisaTa“ (maTe 28, 19). maSasadame, zemod citirebul wyaroze dayrdnobiT unda davaskvnaT, rom wminda petre pontosa da kapadokoaSi mcxovrebi ara mar to iudevelebis, aramed yvela erovnebis da maT Soris qarTvelebis mociqulic iyo da Sesabamisad im teritoriaze qarTuli eklesiis erT-erTi damaarsebelic. informacia, rom petre mociquli kapadokiasa da pontoSi mcxovrebi qarTvelebisTvis qristianobis mqadagebeli iyo ar aris axali qarTuli istoriografiisTvis. marTalia gakvriT, magram amis Sesaxeb jer kidev XX saukunis dasawyisSi werda dekanozi meliton kelenjeriZe,2 xolo Cvens droSi, mTavarepiskoposi anania jafariZe.3 amisdamiuxedavad vTvliT, rom samwuxarod, qarTul arc saeklesio da arc samecniero wreebSi ar xdeba am Zalzed mniSvnelovani istoriuli faqtis saTanado popularizacia da aRiareba, rom petre mociquli qarTuli eklesiis erT-erTi damaarsebelia. im dros, rodesac sxva erebi saeWvo wyaroebiTa da argumentebiT weren TavianT istorias da ase imkvidreben Tavis adgils Tanamedrove samyaroSi, Cvens SemTxvevaSi, aseTi mniSvnelovani faqtebis ugulebelsyoba ar aris sapatio. aqve gavamaxvilebT yuradRebas im detalze, rom petre mociqulTan dakavSirebiT sworeia ixmarebodes termini qarTuli eklesiis da ara saqarTvelos eklesiis damaarsebeli, radgan sityva „qarTuli“ miuTiTebs eTnikur Semadgenlobaze, xolo, „saqarTvelos“ konkretul saxelmwifos sazRvrebSi moqceul eklesiaze. radgan wminda petre ar Semosula saqarTvelos saxelmwifos sazRvrebSi, Sesabamisad is unda iwodebodes qarTuli eklesiis damaarseblad da ara saqarTvelosi. zemoT moyvanili citata aseve Zalze mniSvnelovan informacias gvawvdis andria mociqulis skviTiaSi moRvaweobazec. wyaroebis Seswavlisas naTeli xdeba, rom antikuri da bizantieli mwerlebi skviTiasa da skviTur tomeb1 Istoria Bisericeasca si Viata lui Constantin cel mare de Eusebiu Episcop de Cezareea, Bucuresti, Tipografia ,,Cartilor Bisericesti“ 1896, p. 60; georgika, tomi I, gv. 29. 2 m. kelenjeriZe, saqarTvelos sakaTalikoso eklesiis mokle istoria, gv. 5. 3 mTavarepiskoposi anania jafariZe, saqarTvelos samociqulo eklesiis istoria, tomi I, gv. 42. saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesia 37 ze werisas arc Savi zRvis CrdiloeT sanapiros gulisxmobdnen, rogorc amas rusuli saeklesio tradicia miiCnevs1 da arc Savi zRvis dasavleT sanapiros, rogorc amas rumineli istorikosebi fiqroben,2 aramed qarTuli tomebiT dasaxlebul Savi zRvis aRmosavleT sanapiros. magaliTad: plutarqosi werda: `fasisi skviTeTis mdinarea, igi qalaqs (e.i. fasiss) Camoudis.“3 libaniosi (314-393) Tavis `progimnasmatasaSi“ kolxTa qveyanas uwodebs skviTTa qveyanas, aiets skviTTa mefes, xolo medeas skviTTa mefis asuls.4 stefane bizantieli (V s.) Tavis geografiul leqsikonSi, romlis saTauricaa `eTnika“, werda: `skviTuri tomebi arian afsilebi, sanigebi da lazebi.“5 sxva bizantieli mwerali, ioane cecesi (1110-1180) mowmobs: `kolxebs, romelTac lazebs eZaxian (...) azieli skviTebica da levoskirebic hqviaT, isini cxovroben aziis im nawilSi, romelic mdinare fasisTanaa.“6 maSasadame, origenes mier gadmocemul informaciaSi, andria mociqulis skviTiaSi qadagebis Taobaze, nagulisxmevia dasavleT saqarTvelos teritoriebi. qarTvelebs Soris andria mociqulis moRvaweobaze mowmoben sxva bizantieli mwerlebic. magaliTad, epifane konstantinepoleli, romelic VIII s-is meore naxevarSi konstantinepolSi ,,kalistratTa“ monastris moZRvari iyo. misi erT-erTi nawarmoebia `andria mociqulis cxovreba“, romlis dasawerad man gamoiyena im droisTvis arsebuli yvela wyaro. ufro metic, misive TqmiT, is ar dakmayofilda mxolod werilobiTi wyaroebis (klementi romaelis, evagre sicilielisa da epifane kviprelis) gamoyenebiT da moiara zogierTi is adgili, sadac andria mociquls umoRvawia. igi wers: `kviprosis episkoposi epifane ambobs, rom netarma mociqulma andriam damoZRvra skviTebi da sogdianebi da gorsinebi dids sevastopolSi7 (dRevandeli soxumi), sadac aris afsaris cixe8 (dRevandeli gonio), hissos navsadguri da mdinare fazisi, iq mosaxleoben iberielebi (...).“9 `ase damoZRvra andriam mravali qalaqi da sofeli da moaqcia isini qristesaken. 1 www.ru.wikipedia.org/wiki/Русская_православная_церковь. 2 Pr. Prof. Dr. Mircea Pacurariu, Istoria Bisericii Ortodoxe Romane, p. 12. 3 mTavarepiskoposi anania jafariZe, saqarTvelos samociqulo eklesiis istoria, tomi I, gv. 48. 4 georgika, tomi I, gv. 68. 5 georgika, tomi III, gv. 272. 6 georgika, tomi VII, gv. 37. 7 sevastopoli – `qarTlis cxovrebis“ mixedviT – sevaste, anu igive soxumi. ixile: qarTlis cxovreba, tomi I, gv. 38-42. 8 VI s-is mwerlis, prokopi bizantielis cixe afsari igive gonios cixea. ixile: * * *, saqarTvelos istoriis istoriis narkvevebi, t. I, gv. 549-550. 9 georgika, tomi IV, nakveTi 1, gv. 57. 38 mRvdeli aleqsi qSutaSvili amisodan wamosvlis Semdeg is mivida trapezuntSi, lazeTis qalaqSi (...), iqidan is wavida iberiaSi. mas Semdeg, rac man zRvis piras mcxovrebni mravalni gananaTla, is Cavida ierusalimSi.“1 mesame mogzaurobis dros andria mociquli ukve svimon kananelTan, mataTasa da TadeozTan erTad `Cavida iberiaSi da fazisSi, xolo ramdenime dRis Semdeg su(s)aniaSi (anu svaneTSi) (...). mataTa mowafeebiTurT darCa im qveyanaSi, qadagebda da saswaulebs axdenda. xolo svimoni da andria (...) wavidnen abazgiaSi (afxazeTSi). did sevastopolSi rom Cavidnen, iqadages RmrTis sityva. andriam dastova iq svimoni da mowafeebiTurT wavida jiqeTSi.“2 saqarTveloSi mociqulTa qadagebis Sesaxeb laTinuri wyaroebic mowmoben. XVII s-is italieli misioneri da mkvlevari arqanjelo lamberti Tavis wignSi `wminda kolxeTi“ wers: `mociqul andrias skviTia Sexvda da amasTanave, is mxare, sadac abaskebi (rogorc ortelo Tavis `geografiul ZvirfaseulobaSi“ ambobs) cxovrobdnen. abaskebi (afxazebi) kolxebis mosazRvreebi arian. barTlomes ki somxeTi ergo. aqedan unda vigulisxmoT, rom andria abaskebidan kolxeTSi gadavida, xolo barTlome – somxeTidan iberiaSi. am ori mociqulis saqarTveloSi yofnis aSkara damadasturebeli niSnebi zustadaa Semonaxuli, rogorc erT, ise meore mxareSi. magaliTad, abaskebs Soris im adgilas, romelsac biWvinTa hqvia, Cven vxedavT umSvenieres taZars, romelic mociqul wm. andriasadmia miZRvnili. amboben, TiTqos es taZari imitom aSenda, rom xsenebulma mociqulma am mxareSi qristianoba iqadagao (...). qarTlSi, samcxis provinciaSi, aris eklesia, romelic miZRvnilia wm. barTlmomesadmi. am ukanasknelma, xalxuri gadmocemis Tanaxmad, Tavisi qadagebiT am mxareSi qristianoba gaavrcela. am saepiskoposo eklesiis episkoposs iSxnels uwodeben. darwmunebuli unda viyoT, – wers arqanjelo lamberti, – rom am ori mociqulis qadagebiT dainerga sarwmunoeba am qveyanaSi (kolxeTsa da iberiaSi)“.3 saqarTveloSi IV saukuneze bevrad ufro adre qristianobis arsebobaze mowmobs `qarTlis cxovrebac“. II saukunis bolosa da III saukunis dasawyisSi moRvawe mefe rev marTlis Sesaxeb moTxrobisas, matiane wers: `ese rev mefe daRacaTu iyo warmarTi, aramed iyo mowyale da Semwe yovelTa WirveulTa: rameTu smenil iyo misda mciredi rame saxareba uflisa Cuenisa ieso qristesi, da aqunda rame siyuaruli qristesi“.4 moyvanili citatidan naTlad Cans, rom II saukunis meore naxevarSi qristianoba saqarTveloSi imdenad gavrcelebuli da kargad organizebuli religia iyo, rom man samefo kar1 georgika, tomi IV, nakveTi 1, gv. 57-58. 2 georgika, tomi IV, nakveTi 1, gv. 58. 3 ilia tabaRua, saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi (XIII-XVI ss.), tomi I, gv. 55-56. 4 qarTlis cxovreba, tomi I, gv. 58. saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesia 39 sac miaRwia da Tavad mefec ki nawilobriv eziara mas. es yvelaferi imaze metyvelebs, rom saqarTveloSi eklesias Zalian Rrma, mociqulTa droindeli fesvebi unda hqonoda. dabolos, saqarTveloSi I-III saukuneebSi qristianuli Temebis arsebobas arqeologiuri masalac amtkicebs. magaliTad, TeTriwyaros raionSi, sofel daReTis maxloblad, muguTis qvabebSi aRmoCenilia katakomburi eklesia, romelic specialistTa TvalsazrisiT, qarTlSi qristianobis oficialur religiad gamocxadebamdea gamokveTili.1 arqeologiuri aRmoCenebis Seswavlis safuZvelze mTavarepiskoposi anania jafariZe wers: `unda davaskvnaT, rom qarTuli eklesia daarsebulia TviT mociqulebis mier da qarTuli qristianuli Temebi saqarTveloSi sakmao gavleniTac sargeblobdnen, rogorc amas mefe rev marTalis reforma uCvenebs. CvenSi qriastianuli eklesia da mrevli (qristianuli Temebi) uwyvetad arsebobda I saukunidan IV saukunemde. amas arqeologiuri masalac amtkicebs. magaliTad, arqeologebis mier mikvleulia CvenSi jer kidev wminda ninomde qristianuli mosaxleobis arsebobis damadasturrebeli kvali, qristianuli samarxni (mcxeTis sxvadasxva kuTxeSi) da II-III saukuneTa qristianuli eklesia (nastakisSi). II-III saukuneTa qristianuli eklesiis da agreTve imdroindeli qristianuli dakrZalvis wesis arseboba adasturebs im azrs, rom saqarTveloSi qristianuli saeklesio organizacia uwyvetad arsebobda I-II saukuneebidan (mociqulTa droidan) wminda ninos qadagebamde (IV saukunemde)“.2 Cven migvaCnia, rom aqamde moyvanili istoriuli wyaroebi sakmarisia imis dasamtkiceblad, rom qarTuli eklesia, saqarTvelos saxelmwifos sazRvrebSi Tu mis gareT, wminda mociqulebis mieraa daarsebuli. Sesabamisad, iqidan gamomdinare, rom saqarTvelos eklesia: 1) icavs WeSmarit marTlmadidebel sarwmunoebasa; da 2) daarsebulia uSualod wminda mociqulebis mier, is samarTlianad atarebs samociqulo eklesiis statuss. gamoyenebuli literatura 1. 2. 3. 4. didi sjulis kanoni, gamosacemad moamzades e. gabiZaSvilma, e. giunaSvilma, m. dolaqaZem, g. ninuam, gam. „mecniereba“ Tbilisi, 1975. marTlmadidebeli eklesiis kanonebi episkopos nikodimis (milaSi) ganmartebebiT, tomi I, gamomcemloba `alilo“, Tbilisi, 2007. marTlmadidebeli eklesiis kanonebi episkopos nikodimis (milaSi) ganmartebebiT, tomi II, gamomcemloba `alilo“, Tbilisi, 2011. qarTlis cxovreba, tomi I, teqsti dadgenili yvela Ziritadi xelnawe- 1 artanuji, saistorio Jurnali, 1999, N. 8-9, gv 38. 2 mTavarepiskoposi anania jafariZe, saqarTvelos samociqulo eklesiis istoria, tomi I, gv. 55. 40 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. mRvdeli aleqsi qSutaSvili ris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, gamomcemloba „saxelgami“ Tbilisi 1955. qarTuli samarTlis Zeglebi, tomi I, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqstebi gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, Tbilisi, 1963. qarTuli samarTlis Zeglebi, tomi II, saero sakanondeblo Zeglebi (X-XIX ss.), teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem, gamomcemloba „mecniereba“ Tbilisi, 1965. qarTuli samarTlis Zeglebi, tomi III, saeklesio sakanondeblo Zeglebi (XI-XIX ss.), teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem, gamomcemloba `mecniereba“, Tbilisi, 1970. georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, tomi I, teqstebi qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo al. gamyreliZem da simon yauxCiSvilma, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, Tbilisi, 1961. georgika, bizantiis mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, tomi II, teqstebi qarTuli TargmaniturT gamosca da ganmartebebi daurTo simon yauxCiSvilma, gamoncemloba „mecniereba“ Tbilisi 1965. georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, tomi III, berZnuli teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo simon yauxCiSvilma, tfilisis universitetis gamomcemloba, tfilisi, 1936. georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, tomi IV, nakveTi 1, berZnuli teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo simon yauxCiSvilma, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, Tbilisi, 1941. georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, tomi IV, nakveTi 2, berZnuli teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo simon yauxCiSvilma, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, Tbilisi, 1952. georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, tomi V, berZnuli teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo simon yauxCiSvilma, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, Tbilisi, 1963. georgika, bizantiis mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, t. VI, teqsti qarTuli TargmaniturT gamosca da ganmartebebi daurTo simon yauxCiSvilma, gamoncemloba „mecniereba“ Tbilisi, 1966. georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, tomi VII, berZnuli teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo simon yauxCiSvilma, gamomcemloba `mecniereba“, Tbilisi, 1967. qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa, tomi I, Sekrebili, qronologiurad dawyobili, axsnili da gamocemuli T. Jordanias mier, tfilisi, 1892. giorgi mcire, cxovreba da moqalaqoba wmidisa da netarisa mamisa Cve- saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo eklesia 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 41 nisa giorgi mTawmindelisa, krebulSi saqarTvelos samoTxe, peterburgi, 1882, gv. 462-463. tabaRua i., saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi (XIII-XVI ss.), tomi I, gamomcemloba `mecniereba“, Tbilisi, 1984. wminda mRvdelmTavari filareti (drozdovi), vrceri marTlmadidebeli katexizmo, gamomcemloba „anTimoz iverieli“ Tbilisi, 2010. * * *, saqarTvelos istoriis istoriis narkvevebi, t. I, tomis redaqtori akademikosi SoTa mesxia, gamomcemloba `samWoTa saqarTvelo“, Tbilisi, 1973. batiaSvili (darejanaSvili) z., kapadokia, gamomcemloba „artanuji“ 2010. gozaliSvili g., miTridate pontoeli, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1962. gozaliSvili g., ori etiudi pontosa da kapadokiis cxovrebidan, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1965. gozaliSvili g., kvlav „sami didi kapadokielis“ vinaobis irgvliv, gamocemulia JurnalSi „mnaTobi“ 1971, N. 6 ivnisi, gv. 88-104. gozaliSvili g., pontos samefos mosaxleobis eTnikuri Semadgenlobis sakiTxisaTvis, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis macne. istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis istoriis seria, Tbilisi, 1980, N. 3, 169-190. goilaZe v., qarTuli eklesiis saTaveebTan, gamomcemloba „saqarTvelo“ Tbilisi, 1991. kelenjeriZe m., saqarTvelos sakaTalikoso eklesiis mokle istoria, mTavriSvilis da amx. wignis maRaziis gamocema, quTaisi, 1918. xinTibiZe e., basili didis sadaurobisaTvis, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis sazogadoebriv mecnierebaTa ganyofilebis moambe, 1962, N. 3, gv. 125-151. xinTibiZe e., bizantiur-qarTuli literaturuli urTierTobani, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1969. jafariZe anania mTavarepiskoposi, saqarTvelos samociqulo eklesiis istoria, tomi I, gamomcemloba `merani“, Tbilisi, 1996. Paladie, Istoria Lausiacă (Lavsaicon), Scurte biografii de pustnici, Traducere, introducere şi note de Pr. Prof. Dr. Dumitru Stăniloae, Editura Institutului Biblic şi de Misiune al Bisericii Ortodoxe Române, Bucureşti, 1993. Istoria Bisericeasca si Viata lui Constantin cel mare de Eusebiu Episcop de Cezareea, Bucuresti, Tipografia ,,Cartilor Bisericesti“ 1896. Dura Nicolae V., Biserica crestina in primele patru secole. Organizarea si bazele ei canonice, in „Ortodoxia“ XXXIV, 1982, N. 2. Dura Nicolae V., Comunitatile ortodoxe romane de peste hotare, o preocupare permanenta a Bisericii Ortodoxe Romane, in „Studii Teologice“ XXXVIII, 1986, N. 1. Dura Nicolae V., Principiile canonice fundamentale de organizare si functionare a Bisericii Ortodoxe si reflectarea lor in legislatia Bisericii Ortodoxe Romane, in „Marturie Ortodoxa“. Revista Comunitatii Ortodoxe Romane din Olanda, Haga, VI, 1987, N. 10. Gaina Dumitru, Ortodoxia romaneasca in Australia, în volumul „Omagiu Profesorului 42 37. 38. 39. 40. mRvdeli aleqsi qSutaSvili Nicolae V. Dură la 60 de ani“ Editor şi coordonator, Prof. Univ. Dr. Teodosie Petrescu, Editura Arhiepiscopiei Tomisului, 2006. Stan Liviu, Succesiunea Apostolică, în „Studii Teologice“ 1955, N. 5-6. Floca Ioan N., Canoanele Bisericii Ortodoxe, note şi comentarii, Sibiu, 1992. Pacurariu Mircea, Istoria Bisericii Ortodoxe Romane, Editura Episcopiei Dunarii de Jos, Galati, 1996. eleqtronuli enciklopedia: www.ru.wikipedia.org/wiki/Русская_православная_церковь. Priest Aleksi Kshutashvili Georgian Orthodox Church apostolic status historical-canonic principles Summary In the present article the author explains the meaning of “apostolic status” for local Orthodox Church and how it corresponds with Georgian autocephaly church reality. It is shown that historically there have been formed two meanings of this term: I. In patristic period, i.e. in I-VIII cc, when some church was said to be apostolic, it meant that there was kept holy orthodox apostolic doctrine. Holy fathers wrote much that heretics in vain declared their pretences and named themselves as apostolic churches, as there was not kept true confession. In other words, in patristic period all local churches where true religion was preached were named as apostolic. II. Comparatively later, in X-XII cc, the other doctrine was developed, according to which only that local church was named an apostolic church, on the territory of which some of holy apostles had preached. In case church could not demonstrate this, a question of deprivation of autocephaly or some honorable title was raised. In the article there are provided all the major historical sources, proving that Georgian Orthodox Church was founded directly by apostles on the territory of Iberia- Georgian state at that time as well as in Roman Empire provinces of Pontus and Cappadocia, in which Georgians represented the most part of aboriginal population. In the conclusion is said that as the Georgian church: 1) has been keeping true Orthodox religion and 2) is founded directly by holy apostles; it rightly bears the status of apostolic church. eldar bubulaSvili saqarTvelos kaTolikos-patriarq efrem II (sidamoniZe) mogoneba wm. daviT da konstantine mxeiZeebis wminda nawilebis Sesaxeb saqarTvelos kaTolikos-patriarqs efrem II-s (1960-1972 ww.) mZime periodSi mouxda moRvaweoba.1 igi pataraobidanve eziara qristianul rwmenas. pirveldawyebiTi ganaTleba man jer goris sasuliero saswavlebelSi miiRo, xolo 1918 wels daamTavra Tbilisis sasuliero seminaria. 1921 wels, saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg igi berad aRikveca da gamZvinvarebuli bolSevikuri aTeisturi reJimis dros aqtiur sasuliero moRvaweobas eweva. 1925 wels ayvanili iqna arqimandritis xarisxSi da masobrivi aTeisturi moZraobis dros daniSnuli iqna aRmosavleT saqarTvelos monastrebis mTavarxucesad.2 1927 wlis martSi igi xeldasxmuli iqna jer manglisis, Semdgom ki ninowmindis episkoposad. erTxans igi saqarTvelos kaTolikos-patriarqis qristefore III-is (1927-1932 ww.) qorepiskoposis movaleobas asrulebda da SeTavsebiT cxum-afxazeTis eparqiasac ganagebda. episkopos efrem II-is moRvaweoba miuRebeli aRmoCnda sabWoTa xelisuflebisaTvis, ris gamoc igi 1937 wlis 10 dekembers gadaasaxles cimbirSi, sadac 8 wlis ganmavlobaSi sakoncetracio banakebSi mRvdelmTavrisaTvis Seuferebel da damamcirebel sxvadasxva mZime samuSaos iZulebiT asrulebda. gaTavisuflebis Semdeg (1944 wlis 21 ivnisi) igi dabrunda saqarTveloSi da saqarTvelos kaTolikos-patriarqma kalitrate cincaZem (1932-1953 ww.) mitropolitis xarisxiT quTais-gaenaTis eparqiis mmarTvelad gaamwesa. aRniSnul eparqias igi 1953 wlamde marTavda. 1953 wlidan ki saqarTvelos kaTolikos-patriarqis melqisedek III-is locva-kurTxeviT baTum-Semoqmedis eparqias ganagebda. 1960 wlis 20 Tebervals efrem II gardacvlili kaTolikos-patriarqis melqisedek III-is nacvlad meaTe saeklesio krebaze arCeuli iqna saqarTvelos eklesiis mwyemsmTavrad. rTuli periodisa da mZime reJimis miuxedavad kaTolikos-patriarqi efrem II aqtiurad ibrZoda im dros arsebul kanonmdeblobis farglebSi eklesiisa da morwmune mrevlis uflebebis dacvisaTvis. misi ZalisxmeviT daxurvas gadaurCa TbilisSi mTawmindaze arsebuli mamadaviTis eklesia. efrem kaTolikosis iniciativiT 1963 wels, mTavrobis winaaRmdegobis miuxedavad, 5000 tiraJiT daibeWda `axali aRTqma.“ misive damsaxurebiT 1963 wels mcxeTaSi, samTavros taZris ezoSi gaixsna orwliani saRvTismetyvelo-samoZRvro saswavlebeli, romelic Semdgom sasuliero seminariad gadakeTdda. aRniSnuli saswavleblis pirveli reqtori iyo imxanad axladnakurTxi episkoposi da 44 eldar bubulaSvili baTum-Semoqmedis eparqiis mmarTveli saqarTvelos eklesiis dRevandeli patriarqi ilia II.3 saqarTvelos kaTolikos-patriarqi efrem II didad zrunavda eklesiamonastrebSi daculi wminda nawilebis gamSvenierebisaTvis. man TeklaTis monasterSi daculi ioane naTlismcemlis ceri TiTis Sesanaxi axali luskuma gaakeTebina.4 aRniSnuli luskuma siwmindesTan erTad dResac daculia TeklaTis dedaTa monasterSi. Cvens mier saqarTvelos kaTolikos-patriarqis efrem II-is pirad arqivSi moZiebuli da qvemoT warmodgenili masala exeba misi quTais-gaenaTis eparqiaSi moRvaweobis periods. quTaisSi, ise rogorc saqarTvelos sxva kuTxeSi, eklesia-monastrebis umravlesoba daxuruli iyo. quTaisSi misi moRvaweobis dros mxolod ori eklesia iyo moqmedi, magram xelisuflebis SiSiT xalxi wirva-locvas ver eswreboda. saeklesio siwmindeebi XX saukunis 20-ian wlebSi masobrivi aTeisturi moZraobis dros ganadgurda an kidev quTaisiis istoriul muzeumSi iqna gadatanili. maT Soris iyo mowameTas monastridan 1923 wels sxva siwmindeebTan erTad waRebuli VIII saukuneSi arabebisagan wamebuli da saqarTvelos eklesiis mier wmindanad Seracxuli wm. didmowame argveTis mTavrebis daviTisa da konstantine mxeiZeebis wminda nawilebi. meore msoflio omis Semdgom eklesiasa da saxelmwifos Soris urTierToba erTgvarad daTba. saxelmwifos mmarTveli organoebi garkveul loialobas iCendnen eklesiis mimarT. ruseTSi gaixsna sasuliero saswavleblebi, eklesias gadaeca muzeumSi daculi saeklesio siwmindeebi da sxva. Tumca, unda iTqvas, rom saqarTveloSi saxelmwifos mxridan eklesiis mimarT gatarebuli loialuri politika naklebad ganxorcielda. quTaTelgaenaTis eparqiis mitropolit efrem II-s surda im droisaTvis Seqmnili politikuri viTareba gamoeyenebina eklesiis sasargeblod. man 1947-1952 wlebSi saqarTvelos kaTolikos-patriarqis kalistratesa da imdroindeli xelisuflebis moxeleTa winaSe araerTxel aRZra sakiTxi quTaisis muzeumSi daculi wm. didmowame argveTis mTavrebis daviT da konstantine mxeiZeebis wminda nawilebis eklesiisaTvis gadacemis Sesaxeb. aRniSnulis Sesaxeb efrem II gadmogvcems: `Sevityve Tu ara, rom ruseTis eklesias daubrunes wm. neSTni: kievis siwmindeebi mTavarmowame barbaresi, moskovis mitropolitis aleqsisa, konstantinopoleli patriarqis aTanase damjdaris, sergi radonoJelisa da sxvaTa... 1947 wels mivmarTe mis uwmindesobas, kaTolikos-patriarqs kalistrates dagvesva sakiTxi saqarTveloSi erTad-erT zemdgom neStTa wm. mowame daviT da konstantines dabrunebis Sesaxeb. am sakiTxis Sesaxeb TaTbiris Semdeg mivmarTeT ministrTa sabWos rwmunebuls b-n kote qadagiSvils. b-n kotem es sakiTxi gadasca Rrma pativcemuls saganmanaTleblo kulturul dawesebulebaTa komitetis Tavmjdomares b-n xatiaSvils, radgan wm. daviT da konstantines neStni muzeumSi inaxebodnen, xolo muzeumi eqvemdebareboda b-n xatiaSvils. (daviT da konstantines neStni quTaisSi inaxeboda 1923 wlis 18 Tebervlidan. mowameTadan wamoiRes antireligiuri propagandis mizniT da gadamales muzeumSi). xatiaSvili dagvpirda sakiTxis Seswavlas. dro gadioda. rwmunebuli k. qadagiSvili Sescvala b-nma v. d. bujiaSvilma. xelaxla gaimarTa miwer-mowera. muzeumebi gadavidnen xatiaSvilis gamgeobidan saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gankar- saarTvelos kaTolikos-patriarqis efrem II mogoneba 45 gulebaSi. b-nma v. d. bujiaSvilma aRZra sakiTxi, SeuTanxmda visTanac jer ars da gaTavda miT, rom miswera mecnierebaTa akademiis prezidents akademikoss niko musxeliSvils. es miweriloba me TviTon momca xelSi da me kaTolikos-patriarqis kalistrates manqaniT wavedi akademiaSi. Rrma TavazianobiT migviRo akad. n. musxeliSvilma. gamoixmo vice-prezidenti akad. akaki SaniZe. akaki SaniZe SemobrZanda, me fexze wamovdeqi. man RimiliT xelis CamorTmeviT momikiTxa, SemomTavaze `dabrZandiTo.“ prezidentma aCvena ministrTa sabWos rwmunebulis moweriloba wm. daviTisa da konstantines neStis dabrunebis Sesaxeb da uTxra, rom exlave dauwere gankarguleba quTaisiis muzeumis direqtoris saxelze, rom mitropolit efrems gadasceno. b-ma akakim SesTavaza prezidents – biuros moviwvev exlave da formalur dadgenilebas gamovitano. prezidentma upasuxa, rom am saqmisaTvis ar aris saWiro biuros mowvevao. maSinve akakim dawera TviTon miweriloba quTaisis direqtoris m. gogsaZis saxelze neStis gadacemis Sesaxeb. manam qaRaldi daibeWdeboda, akakim gamarTa CvenTan saubari, rogor vcxovrob, sad vmsaxurob, kmayofili var Tu ara samsaxuriT. SeniSna: `erTxans sadRac miimaleo, veRara gxedavo.“ movaxsene – `ierusalimSi gaxdi codvebis mosananieblad meTqi.“ qaRaldi Semoitanes, orivem xeli moawera, konvertSi Cades da keTili sityvebiT: `Tu kidev SeviqneT saWiro mogvakiTxeTo, xeli CamovarTviT, dabla Tavi davukariT da wamovedi gaxarebuli...“ quTaisSi Cavutane es miweriloba direqtors. man waikiTxa da naxa vinc awerda xels da wamoiZaxa nametnavad mkvaxed da dacinviT: `hm, jer ar CaubarebiaT muzeumi da exlave amas Cadiano.“ mTlad gavkvirdi – `batono minago es gankarguleba akademiis prezidentis n. musxeliSvilis da viceprezidentis akaki SaniZisaa meTqi. – mere ra aris, visic ginda iyoso! adgilobrivi partiuli komitetis nebarTvis gareSe araviTari prezidenti da vice-prezidenti ar vicio.“ daminiSna dro sami dRis Semdeg modio. adgilobrivi qalaqkomi b-ni grigol narsia im dros quTaisSi ar brZandeboda. igi isvenebda kislovodskSi. quTaisSi iyvnen narsias moadgile kopaliani da aRmaskomis Tavmjdomare boris lomiZe. amaT saqmis Sesaxeb araferi icodnen. me-3 dRes mivedi xsenebul pirTa saxeliT uari miTxres. es uari ecnoba patriarqs, b-n bujiaSvils da akademias. kvlav Sevxvdi muzeumis gamges da araoficialurad miTxra: `Tu mowameTas monasters iTxovT da gaxsniTo, maSin dagibrunebT neStebso.“ me es mas xumrobad CamovarTvi. arc vfiqrobdi mis Txovnas, radgan quTaisis wm. giorgis eklesia gvqonda axlad Cabarebuli. igi SigniT mTlad dangreuli da mosawyobi iyo, jibe ki carieli gvqonda. amitom mowameTas gaxsna SeuZlebeli iyo. 1951 wels vimyofebodi kalistratesTan erTad moskovSi. moskovSi yofnis dros yovelTvis vnaxulobdiT ministrTa sabWos rwmunebuls g. g. karpovs. igi Cven did pativs gvcemda. 1951 wlis ivlisSi yofnis dros movaxsene, rom saqarTveloSi erTad-erTi neStia daviTisa da konstantinesi da isic muzeumSia meTqi. `gindaT, rom mogceTo?“ rogor ara meTqi da uambe rac zemoT aRvwere yvelaferi. dResve gavcem gankargulebas, rom dagibrunono. maSin mivxvdi, rom Cveneburi rwmunebuli damoukidebeli ar iyo, Tumca Tavi eWira (ase gvaCvenebda Cven) damoukideblad.“5 motanili masala friad sainteresoa. marTlia, mogonebaSi araferia naTqvami, magram wyaroebiT dasturdeba, rom mitropolit efrem II-is quTais-gaenaTis kaTedridan gadayvanis Semdeg eparqiis mmarTveli gaxda mitro- 46 eldar bubulaSvili politi gabriel CaCaniZe (1953-1956 ww.). mitropolit gabriel CaCaniZis, dekanoz naomi SavianiZis da mRvdel trifon sulakaZis ZalisxmeviT 1954 wels wirva-locva aRdga mowameTas monasterSi.6 imave wlis ivlisSi ki quTaisis istoriuli muzeumidan gadaasvenes mowameTas taZarSi, sadac dResacaa daculi. gamoyenebuli literatura: 1. 2. 3. 4. 5. 6. saqarTvelos kaTolikos-patriarq efrem II-is Sesaxeb dawvrilebiT ixileT s. vardosaniZis naSromi `sruliad saqarTvelos kaTolikospatriarqi uwmindesi da unetaresi efrem II (1960 – 1972 ww.),“ Tb., 2007. z. Jvania, saqarTvelos kaTolikos-patriarqni da mRvdelmTavarni 1917 wlidan, quTaisi, 1994, gv. 36. s. vardosaniZe, sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqi uwmindesi da unetaresi efrem II (1960 – 1972 ww.), gv. 98. Jurnali `jvari vazisa,“ 1982, #2, gv. 19; Sdr. e. bubulaSvili, saqarTvelos eklesiis siwmindeebi, Tb., 2007, gv. 218. saqarTvelos sapatriarqos arqivi, saqme #2449. l. tyeSelaSvili, mowameTa, quTaisi, 2010, gv. 56. Eldar Bubulashvili Recollection of Catholicos-Patriarch of Georgia Eprem II (Sidamonidze) about Sacred Remains of Saint Great Martyrs, David and Konstantine Summary The Catholicos-Patriarch of Georgia Eprem II (1960-1972) left an interesting recollection about sacred remains of Saint Great Martyrs, David and Konstantine. Sacred remains of Argveti Lords, David and Konstantine, tortured by Arabians in the 8th century, were buried in Motsameta church which is situated near Kutaisi. During the period of Bolshevik regime in 1923 the above-mentioned church was closed and the sacred remains, kept there, were placed in the Historic Museum of Kutaisi. After World War II Kutatel-Gaenatian Metropolitan of that time Eprem II initialed the question before the government for several times about returning sacred remains of St. Konstantine and David, kept in the museum, to the church. Eprem II gives us detailed information about this issue. In 1954, by the decision of the government, sacred remains of David and Konstantine were returned to newly-opened Motsameta church where they still remain. religia da filosofia mixeil maxaraZe grigol nazianzelis msoflmxedveloba da areopagituli moZRvreba kapadokiis eklesiis „sami didi mnaTobis“ saxeliT cnobili RvTismetyvelebis: basili didis (330-379), grigol nazianzelisa (329-390) da grigol noselis (331-394) saRvTismetyvelo da filosofiur memkvidreobas didi roli aqvs Sesrulebuli qarTveli xalxis sulier cxovrebaSi. grigol nazianzelis Semoqmedeba sxvadasxva kuTxiT aris ganxiluli qarTul mecnierebaSi [1, gv. 15-21, 4, gv. 196-205, 2, gv. 124-126]. grigol nazianzeli saqarTveloSi didi popularobiT sargeblobda, razedac metyvelebs erTi aseTi faqti – daviT aRmaSenebeli erT-erTi laSqrobis win ise garTula grigol nazianzelis naSromis kiTxviT, rom Tavisi jari kinaRam gansacdelSi Caugdia [2, gv. 271-272]. grigol nazianzelis Txzulebebi Zveli droidan iTargmneboda qarTulad. mTargmnelebi ki iyvnen: grigol oSkeli, daviT tbeli, efTvime mTawmideli. Semdegi etapi efrem mcires saxels ukavSirdeba, mas rogorc k. kekeliZe aRniSnavs, grigol nazianzelis 29 iseTi naSromi uTargmnia, romelic manamde saerTod ar yofila Targmnili [2, gv. 254]. efrem mcires aseve uTargmnia adre qarTulad Targmnili Sromebi, maT Soris, efTvime mTawmidlis. amis erT-erTi mizezi iyo efremis mcdeloba, rom grigol nazianzelis Sromebi uSualod berZnuli dednidan gadmoRebuliyo[iqve]. grigol nazianzelis Semoqmedebis Sesaxeb simon yauxCiSvili aRniSnavs, rom „...aq mocemulia SeduReba antikurobisa da qristianobisa“ [5, gv.93]. amave avtoris SeniSvniT grigol nazianzelis saxiT Cven saqme gvaqvs klasikuri ganaTlebis mqone pirovnebasTan, romelic „klasikur normebs qristianul samoselSi hxïevs“. CvenTvis swored es momentia sayuradRebo, ramdenadac masSi, am „SeduRebasa“ Tu kalsikuri normebis „qristianul saburvelSi“ gaxvevaSi iqneb filosofiuri azrebi aRmovaCinoT. aRsaniSnavia, rom grigol nazianzelis azrebi gadmocemulia mis sityvebsa da leqsebSi. misi leqsebi or jgufad iyofa: Teologiurad da istoriulad [5, gv. 95]. filosofiuri TvalsazrisiT, sainteresoa misi Teologiuri leqsebi, romelic eTikuri Sinaaarsis Semcvelia da maTSi ganxilulia moralis sakiTxebi [iqve]. s. yauxCiSvili SeniSvniT, grigol nazianzelis samebze moZRvrebaSi neoplatonizmis gavlenaze aRniSnavda i. drezeke [iqve]. grigol nazianzelis msoflmxedveloba neoplatonizmis gavlenas ganicdis. kapadokieli mamebis Semoqmedebisadmi miZRvnil specialur naSromSi g. florovski ganixilavs zogierT sakiTxSi neoplatonizmTan grigol nazianzelis msoflmxedvelobis damokidebulebas. avtoris azriT, grigol nazianzeli samebaze msjelobisas mimarTavs neoplatonuri filosofiis xerxebs [12]. grigol nazianzelisTvis sameba aris RvTaebrivi erTianobis 48 mixeil maxaraZe wrebrunva da aq igi imeorebs plotines azrs, kerZod: „RmerTi erTianobidan gadmovida (gadmoiRvara) siWarbis gamo da gaorda, radganac is materiasa da formaze maRla dgas da iqca samebad srulyofilebis gamo, raTa ar yofiliyo Raribi da ar yofiliyo usasrulo gadmoRvra; pirvel SemTxvevaSi iqneboda arafris mTqmeli, xolo meoreSi uwesrigoba“ [iqve]. g. florovskis azriT, es pirdapir plotines Tvalsazrisis gameorebaa, Tumca grigol nazianzeli iqve akeTebs SeniSvnas, romlis Tanaxmad ver vityviT, rom es aris sikeTis gadmoRvra, rogorc es miiCnia erTma mofilosofoso elinma (e.i. plotinem), roca msjelobda pirvel da meore sawyisze, pirdapir aseTi Sedareba gaakeTa: „rogorc Tasis napiridan gadmoiRvreba“ (plotine. V eneada. me-2 wigni, § 1) [12]. Sua saukuneebis filosofiis istoriis cnobili mkvlevari etien Jilsoni aRniSnavs, rom grigol nazianzeli Teologiis poziciidan akritikebs filosofias. magram es sulac ar niSnavs rom igi uars ambobs filosofosobaze. piriqiT, is iTxovs, rom ikamaTon samyaroze, materiaze, arsebulebze, sikeTeze, borotebaze da a.S. [8,gv.48]. magram yvelaferi es, amis gansja grigol nazianzelis Tanaxmad, unda gakeTdes zomierad saRvTo werilis mixedviT. filosofiis TvalsazrisiT yuradRebas imsaxurebs grigol nazianzelis moZRvreba RmerTze, romelic moicavs RmerTis daxasiaTebas, misdami adamianis miswrafebas, RmerTisa da mzis analogias, samebis sakiTxs. nazianzelis sityvebSi ganxilulia agreTve, eTikuri problematika. es sakiTxebi ZiriTadad gadmocemulia sityvebSi – RvTismetyvelebis Sesaxeb kerZod, 27-e da 28-e da agreTve me-20 da 25-e sityvebSi. 1. moZRvreba RmerTze grigol nazianzelis moZRvreba RmerTze ZiriTadad imeorebs epoqis sayovelTao religiur-filosofiur azrs RmerTis arsis Sesaxeb. am sakiTxze nazianzelis Sexedulebebi TiTqmis yvela sityvaSi, qadagebaSi gvxvdeba, magram filosofiis TvalsazrisiT, gansakuTrebiT, sainteresoa misi Sexedulebebi, romlebic ZiriTadad gadmocemulia 28-e sityvaSi, sadac igi aRniSnavs, rom RmerTSi sityva da saqme erTi da igivea [7,28-e sityva]. amasTan, grigol nazianzelis azriT, RmerTze brZensityvaobis ufleba yvelas rodis aqvs. amis ufleba aqvT adamianebs, romlebmac mTeli cxovreba WvretaSi gaatares da, pirvel rigSi, ganiwmindes sakuTari suli da sxeuli. uwmindurTaTvis ki, ganwmendilebTan Sexeba arc Tu ise usafrTxoa, rogorc sustmxedvelTaTvis mzis sxivi [iqve, 27-e sityva]. evnomi aRiarebda RmerTis srul miRwevas adamianuri gonebiT. mis winaaRmdeg mimarTul 27-e sityvaSi, grigol nazianzeli moiTxovs zomierebis dacvas RmerTze saubrisas. igi kategoriulad krZalavs RmerTis xsenebas im SemTxvevaSic ki, ra gind ra RvTismosavobiT ar unda keTdebodes es. akrZalvebi exeba agreTve, im SemTxvevebs, roca es udrood aris Sesrulebuli da arc zomierebaa daculi. zomierebaze Tavisi azris gansamtkiceblad, grigol nazianzeli saintereso paralelebs mimarTavs. misi azriT, zomierebis dacvis gareSe, yvela4. „religia“ π 3 grigol nazianzeli da areopagituli moZRvreba 49 feri kargavs azrs, „mSvenieric ki ar ar aris mSvenieri, Tuki is urigod aris nawarmoebi, rogorc, magaliTad, sruliad Seusabamoa yvavilebi zamTarSi, mamakacis tansacmeli qalze da qalisa mamakacze, tirilis dros raRac Tanmimdevrobis dacva da nadimis dros cremlebi“ [iqve]. 28-e sityvaSi grigol nazinzeli mimarTavs msmenels, rom is miiswrafoda RmerTis misawvdomad. am mizniT igi CamoSorda sagnebsa da sagnobriobas, ramdenadac SeeZlo CaiZira Tavis TavSi, roca adioda mTaze, roca mzera miapyra, TiTqmis dainaxa RmerTi. is, rac RmerTis ukanaa da rac RmerTis Semdegaa – eseni RmerTis Semecnebis saSualebas gvaZleven, ise rogorc mzis asaxva wyalSi warmodgenas gviqmnis mzeze. magram es aris mzis xilva susti mzeriT, radganac mzis mcxunvare sinaTles pirdpair rom SevxedoT mxedvelobas gagvifuWebs [iqve, 28-e sityva]. asevea RmerTis mzeris SemTxvevaSic. ese igi, grigol nazinzelis azriT, RmerTze warmodgenas viqmniT imis meSveobiT, rac mis ukan da mis Semdegaa. nazianzelis am sityvebSi igulisxmeba RmerTis mier Seqmnili arsebebi. RmerTis gonebiT wvdoma, gageba Znelia, xolo misi gamoTqma SeuZlebeli – ase brZensityvaobda erTi elini RvTismetyveli (platoni), SeniSnavs grigol nazianzeli. igi platonis am azrs arc uaryofs da arc Rebulobs. samagierod, platonis am Tvalsazrisis aseT interpretacias iZleva: RmerTis gamoTqma SeuZlebelia, xolo misi gonebiT codna, gageba ufro metad SeuZlebeli [iqve]. grigol nazianzelis azriT, adamians ar SeuZlia RmerTis srulad Semecneba, raSic mas xels uSlis sxeuli, xorci [iqve]. aq erT mxriv SeiZleba paralelis gavleba plotinesTan, xolo meore mxriv fsevdo-dionisesTan. Tumca rogorc plotines filosofiaSi, ise areopagitul moZRvrebaSi es azri ufro gamokveTili da logikurad dasabuTebulia. Semdeg grigol nazianzeli iwyebs RmerTis daxasiaTebas. RmerTi aris yvelafris SemoqmedebiTi da Sinaarsobrivi mizezi [iqve]. aqve, nazianzeli erTgvari ironiiT saubrobs imaT Sesaxeb, vinc fiqrobs, rom gaigo RmerTi, aqvs masze codna. grigol nazianzelis gansjis sagani xdeba sakiTxi – RmerTs sxeuli aqvs Tu ara. RmerTi aris usasrulo, romelsac ara aqvs sazRvari, Semoweriloba, mas ver vxedavT da a.S. gana aseT rames SeiZleba gaaCndes sxeuli? maSasadame, RmerTs ara aqvs sxeuli. RmerTze grigol nazianzelis msjeloba axlos dgas neoplatonikosebis, kerZod, plotines TvalsazrisTan. nazianzeli RmerTis warmodgenas, rogorc sxeulis mqones, uxeS cnebad miiCnevs. RmerTi rom sxeulis Semcveli iyos, maSin is iqneba simravle. im SemTxvevaSi, Tuki is simravlea, maSin is elementebis Semcveli iqneboda. amasTan, simravle brZolis dasawyisia, xolo brZola – dayofis safuZveli, dayofa – daSlis, xolo daSla araa damaxasiaTebeli RmerTisTvis [iqve]. ase rom, RmerTSi ar aris dayofa, sxva SemTxvevaSi gveqneboda daSla, rac RmerTis bunebisTvis SeuTavsebelia. aq SeiZleba garkveuli paralelis gavleba grigol nazianzelis msoflmxedvelobasa da areopagitul moZRvrebas Soris. fsevdo-dionises mixedviT, Tuki RmerTi ar aris erTi, maSin igi simravlis Semcveli da Ta4. „religia“ π 3 50 mixeil maxaraZe visTavis damSleli iqneba [3, gv. 29]. rogorc vxedavT, nazianzelTanac da fsevdo-dionisesTanac RmerTi SeuZlebelia iyos simravle. g. maiorovis azriT, grigol nazianzelis TeologiaSi, rogorc terminologiurad, ise arsebiTad siaxlovea neoplatoniksoebTan. es gansakuTrebiT kargad Cans RmerTze, rogorc erTze moZRvrebaSi. amasTan, aRniSnavs g. maiorovi, neoplatonizmTan am siaxlovis miuxedavad, am moZRvrebebs Soris arsebiTi gansxvavebaa. magaliTad, pirveli erTi (RmerTi) neoplatonikosebTan, romelic mTeli sinamdvilis safuZvelia, miekuTvneba TviT am realobas. maSin, roca grigol nazianzelis mier gagebuli erTi samyaros gareTaa, transcendenturia [10, gv. 157-158]. g. maiorovi saintereso Sedarebas akeTebs, kerZod: Tuki neoplatonikosebTan erTisgan gadmoRvrili sinaTle aris samyaros Signidan momdinare, grigol nazianzelTan – es sinaTle imqveyniuria; neoplatonikosebis erTi aRemateba gonebas, ris gamoc goneba uZluria gamoxatos igi, „sadac mTavrdeba goneba, iq iwyeba sruli mdumareba, usityvoba“ [iqve, gv. 158]. grigol nazianzelis msoflmxedvelobasTan areopagituli moZRvrebis mimarTebis TvalsazrisiT sainteresoa g. florovskis naSromis is adgili, sadac saubaria adamianuri cxovrebis arssa da mizanze, rac gulisxmobs RvTaebasTan namdvil gaerTianebas – „gaRmrTobas“. es SesaZlebelia ara imdenad adamianSi arsebuli „mbrZaneblobis“ RvTaebasTan msgavsobiT, aramed „RmerTis adamianurobis“ meSveobiT [12]. grigol nazinzelis mixedviT, RmerTi daubadebelia, usawyisoa, ucvlelia, ukvdavia. RmerTi raxan usxeuloa is ar gamoxatavs da ar moicavs arsebebs, iseve rogorc sityva ar moicavs arsebebs [7, 28-e sityva]. grigol nazianzeli RmerTis mimarT ufro marTebulad miiCnevs imis Cvenebas Tu ra ar aris is, vidre ra aris, „radganac yvela xedavs, rom gacilebiT advilia is, rac arsebobs imis saSualebiT avxsnaT is, rac ar aris is, vidre gamovricxoT, rac is ar aris da am gziT vaCvenoT ra aris is“ [iqve]. mas Semdeg, rac gairkveva, rom RmerTi usxeuloa, grigol nazianzeli gansjis sagnad ixdis sakiTxs RmerTis sadme an arsad myofabaze. SeiZleba iTqvas, rom grigol nazianzelis msjelobebi da daskvnebi gansaxilvel sakiTxze neoplatonizmis, kerZod, plotines filosofias miyveba da misi avtoris filosofiur msoflmxedvelobasTan siaxlovis maCvenebelia [11, V eneada, me-5 wigni, § 8,9]. aq ufro mniSvnelovania nazianzelis TvalsazrisTan areopagituli moZRvrebis siaxlove. zeciur ierarqiaSi fsevdo-dionise aRniSnavs, rom RmerTis gamosaxatavad adamianis sityva da goneba uZluria, amitomac mis Sesaxeb ukeTesia iTqvas, Tu ra ar aris is, vidre is – Tu ra aris is: „...SeusazRvrebel da ganuzomel da dautevnel uwodden mas, romelTagan ara raé igi ars, aramed raé igi ara ars, esoden moeswavebis, romeli ese usakuTres mgonies misTïs“ [3, gv. 106]. ufro adre, msgavsi azri gvxdeba plotinesTan. aq, SeiZleba iTqvas, rom fsevdo-dionise areopageli TiTqmis imeorebs grigol nazianzelis azrs. grigol nazianzelis azriT, Tuki vityviT, rom RmerTi arsad ar arsebobs, SeiZleba Zalze cnobismoyvarem ikiTxos – maSin rogorRa arsebobs? grigol nazianzeli da areopagituli moZRvreba 51 radganac Tu raime ar arsebobs, is arsad ar aris; xolo is, rac arsad ar aris, saerTod ar arsebobs; Tuki RmerTi sadmea, maSin is an samyaroSia, an masze maRla. Tuki RmerTi samyaroSia, maSin is an sadmea an yvelgan. Tuki sadmea, maSin is SemosazRvruli iqneba mcire raRaciT; Tuki yvelgan iqneba RmerTi, maSin is simravliT (mravali raRaceebiT) iqneba SemosazRvruli. am SemTxvevaSi gamodis, rom RmerTi, rogorc yvelafris momcveli, am yvelafriT SemosazRvruli iqneba. „ase rom mTlianad RmerTi mTel samyaroSi iqneba SemosazRvruli da masSi arcerTi adgili ar darCeba SemousazRvreli“ [7, 28-e sityva]. es aris siZnele, aRniSnavs grigol nazianzeli, Tuki davuSvebT, rom RmerTi aris samyaroSi. isic unda aRiniSnos, rom grigol nazianzeli am logikuri siZnelis aRniSvnis Semdeg Riad tovebs sakiTxs da sxva mimarTebiT agrZelebs msjlobas, kerZod svams kiTxvas: sad iyo adre RmerTi, vidre samyaro warmoiSoboda? aqac siZneleebTan gveqneba saqme, SeniSnavs nazianzeli. Tuki RmerTi samyaros maRlaa, nuTu ar aris raime, romelic gamoacalkevebda RmerTs maRla [iqve]. rogor warmovidginoT aRmatebuli da is, razec aRmetebulia, Tuki ar arsebobs zRvari, romelic sazRvars daudebda erTsac da meoresac? an kidev aucileblad unda iyos wre, romliTac SemosazRvruli iqneboda samyaro da is, rac samyaros zeviTaa? aqac siZnelesTan gvaqvs saqme, aRniSnavs nazianzeli [iqve]. aqve grigol nazianzeli SeniSnavs, rom RmerTi aucileblad SemosazRvruli iqneba, Tuki mas gonebiT miRwevadad miviCnevT, radganac cnebac SemosazRvrulobis saxea [iqve]. grigol nazianzeli RmerTis arsebobas, Tu SeiZleba ase iTqvas, samyaroSi arsebuli wesrigisa da kanonzomierebiTac xsnis. samyaroSi, kerZod, dedamiwaze arsebuli yureebi, tyis silamaze, wyaros wylebi, qari, zRva, mTebi, amdeni mravalferovneba da a.S. saidan yvelaferi es? am kiTxvaze gonebas sxva pasuxi ar gaaCnia, garda RmerTis nebisa. grigol nazianzeli SeniSnavs – Tu ratom dauTmo amdeni dro RmerTze msjelobas. mxolod imis gamo, rom eCvenebina „adamianuri azrovnebisTvis RmerTi miuRwevelia da Cven mas mTeli sisruliT ver warmovidgenT“ [iqve]. 1) RmerTis wvdoma. Sua saukuneebis religiur-filosofiur azrovnebaSi, RmerTis daxasiaTebisas erT-erTi ZiriTadi – RmerTis wvdomis, RmerTTan gaerTianebis sakiTxia, rasac mniSvnelovani adgili ukavia grigol nazianzelis SemoqmedebaSi. me-20 sityvas grigol nazianzeli RmerTTan adamianis mimarTebiT iwyebs da aRniSnavs, rom ukeTesad miaCnia sxeulisa da samyarosgan CamoSoreba, grZnobebis Caketva da ukiduresi aucileblobebis gareSe ar hqondes Sexeba adamianTan; sakuTar TavTan da RmerTTan saubriT, xilulze amaRlebulad cxovreba, yovelTvis wminda, macdur STabeWdilebebTan Seureveli RmerTis saxeebis aRiareba iyo da ganuxrelad warmoadgens RmerTisa da RvTaebis daubnelebel sarkes, sinaTles SesZinos sinaTle, naklebad naTels – Saravandedi [7, 20-e sityva]. 52 mixeil maxaraZe yvelaferi es grigol nazianzelis aRniSvniT, saWiroa RmerTis wvdomisTvis. sxvanairad SeuZlebelia Sen Tavze aiRo sulebze mzrunveloba da miece RvTismetyvelebas [iqve]. didi saqmeebis keTebamde grigol nazianzeli upirvelesad aucileblad miiCnevs sakuTari Tavis ganwmendas da amis Semdeg wmidasTan (RmerTTan) saubars. Semdeg grigol nazianzeli saubrobs im siZneleebze, rac Tan axlavs adamians sxeulebrivisgan ganTavisuflebisas da amas Tavs ver daaRwevs igi, vidre ar SeeSveba imis ganxilvas, rac mis Zalebs aRemateba [7, 28-e sityva]. grigol nazianzeli aRniSnavs, rom yovelgvari gonieri buneba miiswrafvis RmerTisa da pirvelmizezisken, magram ver aRwevs mas axla ganxiluli mizezis gamo. es mizezi, rogorc vnaxeT aris is, rom adamiani imis ganxilvas cdilobs, rac mis Zalebs aRemateba. adamiani, grigol nazianzelis azriT, TiTqos winasasikvdilo tanjvaSi imyofeba da ver uZlebs am tanjvas, eSveba axal morevSi, raTa mzera miapyros xilulebs da amisgan Seqmnas raRac RvTismagvari an kidev xilulis mSvenierebasa da keTilmowyobisgan Seimecnos RmerTi, [amisTvis] mxedveloba gamoiyenos uxilavis saxelmZRvanelod, magram xilulis SesaniSnaobaSi mxedvelobidan ar dakargos RmerTi [iqve]. grigol nazianzelis azriT, rom zemoaRniSnuli gaugebrobebis gamo adamianebma, rogorc RmerTs ise dauwyes Tayvaniscema: zogierTma – mzes, zogierTma – mTvares, zogierTma varskvlavebs, zogierTma TviT cas Tavis mnaTobebiT da sxv. zogierTma ki, miwis, wylis, haerisa da cecxlis Tayvaniscema daiwyo, radganac isini yvelasTvis saWiro iyo da maT gareSe adamianis sicocxle da cxovreba SeuZlebelia; zogierTebi RmerTebad miiCnevdnen TviT adamianebis naxatebs, qandakebebs da warmoidgineT moiazrebdnen mkvlelobis, simTvralis, risxvis da sxva RmerTebs. amiT, es adamianebi Tavisi codvebis gamarTlebas cdilobdnen. zogierTisTvis RmerTebi miwaze iyo, zogierTisTvis – qvesknelSi, zogierTisTvis ki – caSi [iqve]. saqme iqamdec mivida, rom RmerTis saxels ukavSirebdnen zRvis urCxulebs – oTxfexa mcocavebs. mokled, am TayvaniscemaSi Zneli iyo imis gageba Tu romeli iyo ufro aRmatebuli: Tayvanismcemeli Tu rasac Tayvans scemdnen [iqve]. bolos grigol nazianzeli kiTxulobs Tu vin aris samyaroSi arsebuli wesrigis wyaro, mizezi? is xom ara, vinc Seqmna da arsad aqcia isini? es xom ar aris SemTxveviTi momxdari? ra Tqma unda ara da es sxva aravinaa Tu ara RmerTi [iqve]. grigol nazianzelis aRniSvniT, aravis ar unaxavs RmerTis buneba [iqve]. aq erTgvari araTanmimdevrulobaa nazianzelis azrebSi. sxvagan igi amis SesaZleblobebs uSvebs. saerTod, grigol nazianzelis sityvebSi, RmerTisken adamianis miswrafeba gamokveTili ar aris da Sorsaa antikuri neoplatonizmis (mag., plotine) da qristianuli neoplatonizmis (mag., fsevdo-dionise areopageli) warmomadgenelTa amgvari Tvalsazrisebisgan, romlebic filosofiur-inteleqtualuri xasiaTisaa. grigol nazianzeli da areopagituli moZRvreba 53 2) RmerTisa da mzis analogia. grigol nazianzeli RmerTze msjelobisas ganixilavs ciur sinamdviles da rogorc dedamiwis, ise ciuri movlenebis axsnisTvis biblias mimarTavs [iqve]. grigol nazianzeli saubrobs mzeze, romelic samyaros centrSia da mTvareze, mis moZraobaze. igi sagangebod Cerdeba mzeze, msjelobs mzis saocar Tvisebebze, rom is sxva varskvlavebisgan gamoirCeva Tavisi sinaTliT, is mSvenieria, rogorc sasiZo; didi da swrafia, igi samyaros erTi bolodan meoremde aTbobs yvelafers; amasTan, is aTbobs, magram Tavisi uvnebeli keTilSobilebiTa da mowesrigebuli moZraobiT ar wvavs, yvelasTvis Riaa da yvelafers moicavs. erTi, araCveniani, SeniSnavs nazianzeli, ambobda, rom grZnobadobaSi mze iseTivea, rogorc azrovnebaSi RmerTi. „ise rogorc RmerTi gonebas, ise mze anaTebs mzeras“ [iqve]. RmerTisa da mzis analogiis areopagituli Tvalsazrisi, rogorc areopagituli filosofiis ganxilvisas vnaxeT, saukuneebis ganmavlobaSi, azrTa sxvadasxvaobas iwvevda. es imis gamo, rom RmerTisa da mzis areopagituli analogiisas RmerTisgan arsebaTa warmoSobis aucileblobazea saubari [3, gv. 29-31]. SeiZleba iTqvas, rom RmerTisa da mzis areopagituli analogia agrZelebs neoplatonuri, kerZod, plotines Tvalsazriss da sakiTxs ufro filosofiuri kuTxiT warmoaCens. rac Seexeba grigol nazianzelis pozicias am sakiTxSi. igi agrZelebs qristianul tradicias, romlis msgavsi gvxdeba sxvadasxva RvTismetyvelTan (mag., ioane oqropirTan). RmerTisa da mzis zemoaRniSnuli Sedarebisas, grigol nazianzeli svams kiTxvas – ram moiyvana pirvelad mze moZraobaSi? riT axerxebs mze – es namdvili mniSvnelobiT uZravi, maradiul moZraobasa da brunvas, rogorc amas marTebulad umRerian poetebi; rogor axerxebs Seuwyvetel moZraobasa, rogor qmnis dRes da Rames, rogor xdeba dRisa da Ramis momateba da kleba, rogor icavs Tanabrobas am araTanabrobaSi? rogor awesrigebs weliwadis droTa mimarTebas? [7, 28-e sityva]. grigol nazianzeli aq mzesa da mTvares Soris paralels mimarTavs. erTi batonobs dReze (mze), meore Rameze (mTvare); erTi mxecebs Zalas matebs, meore – adamianebs Zalas aRudgens muSaobisTvis da a.S. rogorc vxedavT, grigol nazianzeli mzeze da mis gamovlinebebze laparakobs, rogorc ciur movlenebze, romelic RmerTis mier aris Seqmnili. yvela is kiTxva, romelsac svams nazianzeli mzis misamarTiT, pasuxad gulisxmobs RmerTis Zalauflebas mzeze. 2. samebis Sesaxeb marTalia samebaze moZRvreba filosofiuri TvalsazrisiT nakleb mniSvnelovania, magram grigol nazianzelis msoflmxedvelobasa da areopagitul moZRvrebas Soris raime kavSiri Tu arsebobs, aseTad erT-erTi swored samebis sakiTxia. e. Jilsonis azriT, grigol nazianzelis 45 sityvidan xuTSi („xuTi sityva Teologiis Sesaxeb“) gadmocemulia samebis dogmati, romelic „qristianuli Teologiis istoriaSi iqca klasikurad da cxadad gamoxataven im in- 54 mixeil maxaraZe teleqtualur atmosferos, romelSic cxovrobdnen qristianebi – epoqaSi, rodesac warmoiTqva es qadagebani“ [8, gv.47]. e. Jilsoni aRniSnavs, rom grigol nazianzeli Teologiis poziciidan akritikebs filosofias. magram es sulac ar niSnavs, rom igi uars ambobs filosofosobaze. piriqiT, is iTxovs, rom ikamaTon samyaroze, materiaze, arsebulebze, sikeTeze, borotebaze da a.S. [iqve, gv. 48]. magram yvelaferi es, amis gansja grigol nazianzelis Tanaxmad, unda gakeTdes zomierad, saRvTo werilis mixedviT. a. losevis azriT, nikea-konstantinepolis simboloSic ki gaurkveveli xdeba samebis ipostasebis zearsebiToba da zeSemecnebadoba; kapadokielebi mudam xazs usvamdnen RvTaebis zearsebiTobas, Seumecnebadobas, adamianuri Semecnebisa da azrovnebisTvis miuRwevlobas da a.S. [9, gv. 58]. amas filosofiisa da Teologiis istoriaSi apafotizmi ewodeba. kapadokielebTan es apofotizmi mxolod pirvel ipostass (mamaRmerTs) ukavSirdeba. trinitaruli sakiTxis sruli sicxadisTvis aucilebeli iyo am apofatizmis gavrceleba danarCen or ipostaszec, radganac yoveli maTgani gagebuli da ganmartebuli iyo, rogorc namdvili RmerTi am sityvis namdvili da erTpirovnuli mniSvnelobiT [iqve, gv. 59]. es sakiTxi konstantinepolis krebaze gadawyda, magram saqme amis iqiT aRar wasula. am sakiTxSi, a. losevis azriT, sruli sicxade Seitana fsevdo-dionise areopagelma naSromSi – „saidumlod RmrTis-metyuelebisaTïs“, romelSic mxoldo imazea saubari – Tu ra ar aris RmerTi. amiT ki, areopagituli apofatizmi vrceldeba ara mxolod pirvel ipostasze, aramed danarCen orzec [iqve]. es zearsebiTi, zeyofieri da zeSeumecnebeli RmerTi, areopagitikaSi, mJRavndeba Tavis gamovlinebebsa da gamomdinareobebSi. swored zearsebul gamovlinebaSi unda gavigoT samive ipostasi. „yvelani isini – zearsebulni, zemoazrebadi da zeSeumecnebelni arian“ . zearsebuli gamovlinebisas pirvel ipostass vimecnebT, rogorc erTians, sawyissa da wyaros, meores – rogorc dayofil simravles, xolo mesames – rogorc madlian gamosvlas [iqve]. a. losevis azriT, samebis kapadokiuri Teoria aris antikuri neoplatonizmis sami ipostasis dialeqtika, emanaciis, an ierarqiuli subordinaciis gamoklebiT. a. losevis am SeniSvnebs sicxade Seaqvs aRniSnul sakiTxSi grigol nazianzelis msoflmxedvelobasa da areopagitul moZRvrebas Soris mimarTebaSi. grigol nazianzeli me-20 sityvaSi samebaze saubars iwyebs imiT, rom samebis wevrebis – sami ipostasis meSveobiT gvTavazobs RmerTis Sesaxeb, rogorc TviTon SeniSnavs – mokle moZRvrebas. igi aRniSnavs, rom Cven qeds vixriT mamaRmerTis, ZeRmerTisa da suliwmidas mimarT. ar vurevT erTmaneTSi sam ipostass, raTa savles aRtyinebaSi ar aRmovCndeT; rom erTi ar iyofa samze (sam arsebaze) – erTmaneTisgan gansxvavebaze da erTmaneTisTvis ucxoze, raTa ar mivideT arianelTa ugunurebamde. grigol nazianzeli da areopagituli moZRvreba 55 grigol nazianzeli Tavisi azris gansamtkiceblad saubrobs „Suagulze“ da aRniSnavs, rom aq mxedvelobaSi aqvs WeSmariteba, romelic aris erTi da romelic uaryofs rogorc uadgilo da Seusabamo Serevas, ise, da ufro metadac – brma dayofas [7, 20-e sityva]. aRniSnulidan cxadi xdeba, rom grigol nazianzelisTvis miuRebelia samebis wevrebis, rogorc uadgilo da Seusabamo gaerTianeba, ise maTi brma dayofa, radganac „erT SemTxvevaSi, mravalRmerTianobis SiSiT RmerTis cneba Semcirebuli saxiT iqneba erT ipostasSi da darCeba mxolod misi SiSveli saxeli. amiT aRiarebuli iqneba, rom erTi da igive aris mamaRmerTic, Zec da suliwmidac; amasTan, amiT vasabuTebT ara imdenad imas, rom yvela isini – samive ipostasi aris erTi, ramdenadac imas, rom TiToeuli maTgani araferia, radganac erTmaneTSi gadasvliTa da SenacvlebiT – aRar iqnebian is, rac isini TavisTavad arian“ [iqve]. meore SemTxvevaSi, ese igi, RvTaebis sam arsebad brma dayofisas, saxeze gveqneba erTmaneTisTvis ucxo, araTanabari da dacalkevebuli, usawyiso, araTanadaqvemdebarebuli, SeiZleba iTqvas, RvTis sawinaaRmdego arsebebi da a.S. am dayofiT RvTaebas SemovsazRvravT erTi TvisebiT – daubadebeli, riTac iseTive borotebas CavdivarT, rogorc ipostezebis uadgilo gaerTianebiT. metic, sami sawyisisa da sami RmerTis meSveobiT gaerTianebaze met ugunurebas CavdivarT [iqve]. grigol nazianzeli eZebs swored im „Suaguls“ (oqros Suaguls?), romelic erTarseba samebis dasaxasiaTeblad da Sesafaseblad yvelaze misaRebi iqneba. igi aRniSnavs, rom mamaRmerTs ar unda CamovaciloT imis Tviseba rom iyos mama, Ze-s rom hqondes Ze-s Tviseba. ar unda CamovaciloT mamaRmerTs mamobis Rirseba, sawyisis da mSoblis funqcia. sxva SemTxvevaSi is – Ze-sa da suliwmidaSi ganWvretili RvTaebis mizezi ki ar iqneba, aramed ufro dabalisa da Seufereblis sawyisi. amitomac araa saWiro erTi RmerTis rwmenasTan erTad, iqadago sami ipostasi anu sami saxe, amasTan yoveli maTgani RmerTis TvisebiT [iqve]. Cemi rwmeniT, aRniSnavs grigol nazianzeli, unda davicvaT erTi RmerTis rwmena, roca Ze-ca da suliwmidac miekuTvnebian mizezs (magram arc Sekrebili da arc Sereuli saxiT), rogorc RvTaebis moZraobasa da survils, ise arsis igiveobis mixedviT [iqve]. grigol nazianzeli, roca msjelobs RmerTze, rogorc erTze, plotines filosofiisa da areopagituli moZRvrebisgan gansxvavebiT, masTan, ver vxdebiT imis damajerebel dasabuTebas – Tu ratom aris RmerTi erTi. SeiZleba iTqvas, rom am sakiTxSi, kapadokiel mamebTan, kerZod, grigol nazianzelTan SedarebiT, areopagitul moZRvrebaSi filosofiuri tendenciis arseboba eWvgareSea. grigol nazianzeli aRniSnavs, rom Tuki davuSvebT sami ipostasis rwmenas, yovelgvari Sefasebisa da Serwymis gareSe, romelTa Sedegadac imaze metia pativiscema, vidre saWiroa, yvelaferi moispoba; roca daculi iqneba pirovnuli Tvisebebi, roca mamaRmerTs warmovidgenT usawyisod da sawyisad (sawyisad, rogorc mizezs, rogorc wyaros), xolo ZeRmerTs – sruliad usawyisod, magram amasTan, yovelgvaris sawyisad [iqve]. 56 mixeil maxaraZe RmerT-samebaze, sawyisze msjelobisas, grigol nazianzeli, kategoriulad moiTxovs drois faqtoris gamoricxvas, ar unda vigulisxmoT raime saSualo dambadebelsa da dabadebuls Soris, buneba ar unda davyoT maradiulad da droSi arsebulad. amasTan, „Tuki dro ZeRmerTze ufrosia, maSin ueWvelia, rom mamaRmerTi ZeRmerTze ufro adre yofila drois mizezi“ [iqve]. sxva SemTxvevaSi grigol nazianzeli xedavs winaaRmdegobas, kerZod: rogor SeiZleba drois Semqmneli iyos is (mamaRmerTi), romelic TviTon aris droiT gansazRvruli? rogor SeiZleba yvelasa da yvelafris mizezi iyos is (mamaRmerTi), romelzec dro batonobs? ase, rom mamaRmerTi usawyisoa, radganac aravisgan, maT Soris, Tavisi Tavisganac ki, ara aqvs aRebuli arsi, yofiereba1. aq, mTargmnelis SeniSvnaSi marTebuli komentaria gakeTebuli: RmerTs Tu TavisTavidan eqneboda yofiereba, maSin RmerTi ori gamovidoda, rac dauSvebelia. rac Seexeba ZeRmerTs, Tuki mis mizezad warmovidgenT mamaRmerTs, is usawyisoa (radganac misi sawyisi aris mamaRmerTi, rogorc mizezi); Tuki ZeRmerTs ganvixilavT drosTan mimarTebiT, is maSinac usawyisoa, radganac drois meufes, gamgebels ara aqvs sawyisi droSi [iqve]. aqve SeiZleba aRiniSnos, rom grigol nazianzelis axla ganxilul TvalsazrisebSi yovelTvis ar aris sicxade, kerZod: namdvilad ar Cans Tu ra gadaulaxavi siZnelea sami ipostasis aRiarebis SemTxvevaSi. pirvel rigSi es exeba cal-calke warmodgenil samebis ipostasebs yovelgvari Serevisa da Sekrebis gareSe. grigol nazianzeli saubrobs RmerTze, rogorc yvelafris dambadabelze, romelic arsebiTad gansxvavdeba adamianuri dabadebisgan. igi aRniSnavs, rom RmerTSi survili da moqmedeba erTmaneTs emTxveva [iqve]. aqedan, cxadia, rom sxvanairad qmnis adamiani da sxvanairad yvelafris Semqmneli – RmerTi. RmerTi, grigol nazianzelis azriT, adamianisgan gansxvavebiT, arsad, arsebulad aqcevs imas, rac adre ar arsebobda. me, ganagrZobs nazianzeli, ar vambob imas, rom mamaRmerTisgan ZeRmerTi warmoiSva, rogorc masSi – mamaSi adre arsebuli da Semdeg gaxda arsebuli; me ar vambob imas, rom ZeRmerTi adre iyo arasrulyofili da Semdeg gaxda srulyofili. grigol nazianzeli aRniSnavs, rom is qadagebs RmerTis (mamis) daubadeblobaze (arasodes dauSvebs goneba, rom is odesme ar arsebobda), amasTan, qadagebs, rom ZeRmerTi dabadebulia. ase rom, erTmaneTs emTxveva mamRmerTis arsi da misgan mxolodSobili arsebuli da ara mis Semdeg dabadebuli; gana davuSvebT erT sawyisze warmodgenaSi, sawyiss da agreTve mizezs, SeniSnavs nazianzeli. grigol nazianzeli RvTaebrivi dabadebis arsis gasagebad aseT magaliTs mimarTavs: adamiani, romelic yvelafris danaxvas cdilobs, mas mxedveloba ufuWdeba. ar unda ecado imis gagebas, rasac verasodes gaigeb. RvTaebrivi dabadebis Sesaxeb nu ecdebi icode am dabadebis saxeze. „gaige, rom suliw1 iqve. grigol nazianzeli da areopagituli moZRvreba 57 mida momdinareobs mamaRmerTisgan: nu gamoiCen cnobismoyvareobas icode, rogor momdinareobs“ [iqve]. rogorc vxedavT, roca grigol nazianzeli saubrobs mamaRmerTTan ZeRmerTisa da suliwmidis mimarTebaze, pirvel SemTxvevaSi aRniSnavs „dabadebas“, meoreSi – „gamomdinareobas“. grigol nazianzeli samebis sakiTxs exeba 25-e sityvaSic, sadac ZiriTadad ganxilulia me-20 sityvaSi gamoTqmuli azrebi. aqac aRniSnulia, rom RmerTi badebs RvTaebrivad, da ara adamianurad, radganac misi arsi ar aris adamianuri [iqve, 25-e sityva]. aqve ZeRmerTisa da suliwmidis Sesaxeb aRniSnavs, rom isini usawyisonia arian mizezTan (e.i. mamaRmerTis mimarT), radganac ise rogorc mzisgan sinaTle, aseve isini RmerTisgan arian, magram ara mis Semdeg [iqve]. ganvixiloT samebis sakiTxi areopagitul moZRvrebaSi. romelic ganxilulia traqtatebSi – „saRmrToTa saxelTaTïs“ da „saidumlod RmrTismetyuelebisaTïs“. areopagituli filosofiis ganxilvisas vnaxeT, rom aq mTavaria moZRvreba pirvel erTze, RmerTze da yvela danarCeni sakiTxi pirdapir Tu ara pirdapir masTan aris kavSirSi. asea samebis sakiTxSic. sayuradReboa, rom am wminda religiur sakiTxs fsevdo-dionise exeba Tavis SedarebiT filosofiur naSromSi – „saRmrToTa saxelTaTïs“ da isic maSin, roca axasiaTebs pirvel erTs, RmerTs. „saRmrToTa saxelTaTïs“ me-2 TavSi fsevdo-dionise aRniSnavs, rom Seurevlad da Seurwymelad (Sdr. nazianzeli) imyofeba pirveli erTi, romelic aris zeSTaarsebuli da aris zeSTaarsebiT RvTaebaTa (e.i. samebis wevrTa – m.m.) wyaro. RvTaebaTa wyaro aris mamaRmerTi da ara ZeRmerTi da mTel sinamdvileze vrceldeba RmerTis batonoba – „aramed mxolo zeSTaarsebisa RmrTeebisa wyaro ars mamaé da ara ars mamaé Ze, arca Ze mamaé aramed samaradisod scavs TiToeuli guami RmerT-mTavrobisaé mravalsagalobelsa TïTebasa Tïsisa saxelisasa keTilad siwmidiT da ucvalebelad“ [3, gv.18]. aq, rogorc vxedavT, naTqvamia, rom mTeli sinamdvilis mizezi da wyaro aris mamaRmerTi da araviTar SemTxvevaSi ZeRmerTi. am aRniSvniT fsevdi-dionise agrZelebs qristianuli msoflmxedvelobis tradicias aRniSnul sakiTxSi. a. losevi, rogorc vnaxeT, areopagituli moZRvrebis damsaxurebad miiCnevs sruli apofatizmis Tvaslazrisis gatarebas da agreTve, samebis ipostasebis TanabarZalovnad, zeSTaaRmatebulad warmodgenas. marTlacda, „saRmrToTa saxelTaTïs“ me-2 Tavis $8-Si, sadac aRniSnulia, rom yoveli saRmrTo mamoba da Zeoba momdinareobs uzeSTaesi, zeaRmatebuli mamaRmerTisa da ZeRmerTis meufobisgan, „da mamaé da Ze yovlisa saRmrToésa mamobisa da Zeobisa zeSTaaRmatebulad aRmaRlebul arian“ [iqve, gv. 21]. Tuki fsevdo-dionise axla ganxilul adgilas saubrobs mamaRmerTisa da ZeRmerTis, SeiZleba iTqvas, TanabarZalovan zeSTaaRmatebulobaze, amave traqtatSi, cota qvemoT wers saerTod samebis zeSTaaRmatebulobaze, „rameTu yovlad wmindani igi da umoxucebulesni Zalni namdvélve zeSTa arian 58 mixeil maxaraZe da reca Tu winabWeTa arsebaTa uzeSTaesisa samebisaTa damyarebul arian“ [iqve, gv. 63]. es imis gamo, rom ganagrZobs fsevdo-dionise – misagan aqvT arsi da RvTaebrivi arsic udaresTa Soris TviT yvelaze cud („udaresTa udaresi“) arsebebs da ukanasknelTa Soris ukanasknelebs. sainteresoa, rom traqtatSi – samebis sakiTxis ganxilvas fsevdo-dionise iwyebs im TaviT, romlis saTauric aris „saRmrTo nislis Sesaxeb“ („viTarmed raé ars saRmrToé nisli“). dasawyisSive fsevdo-dionise mimarTavs samebas – RmerTs, rogorc umaRles arsebas, umaRles erTsa da umaRles sikeTes, rogorc qristianTa RvTaebrivad brZen zedamxevels da a.S. [iqve, gv. 224]. areopagitikis am adgilidan cxadi xdeba aRniSnuli sakiTxis Sefasebisas a. losevis Tvalsazrisis marTebuloba, kerZod: aq sameba warmodgenlia ganuyoflad, rogorc umaRlesi arseba, umaRlesi RmerTi da umaRlesi sikeTe, razedac miuTiTebs a. losevi da rasac wingadadgmul nabijad miiCnevs kapadokieli mamebis RvTismetyvelebasTan SedarebiT, sadac cxadad ar Cans sami ipostasis zearsebiToba da zeSemecnebadoba [9, gv. 58]. fsevdo-dionise amave traqtatSi saubrobs RmerTze, romlis Sesaxeb dadebiTi RvTismetyuveleba gveubneba, kerZod: igi aris RvTaebrivi da keTili bunebis, aris erTi, rogorc sami („erTarseba sami“), igi iwodeba mamad da Zed, usxeulo da ganuyofelia da a.S. [3, gv. 226]. aqac cxadad Cans, rom fsevdo-dionisesTan sameba erTia, umaRlesi arseba da umaRlesi siekTea; sakmarisia areopagitikis es adgili SevadaroT grigol nazianzelis Tvalsazriss aRniSnul sakiTxSi da cxadad davinaxavT gansxvavebas maT Soris, romelzedac miuTiTebs a. losevi. aRniSnuli traqtatis dasasruls fsevdo-dionisesTan, rogorc amas a. losevi aRniSnavs, sruliad zeimobs apofatizmi – RmerTis absoluturi negacia [9, gv. 58]. fsevdo-dionises es sruli apofatizmi erTi mxriv winamdebare naSromSi gamoyenebulia RmerTis absoluturi negaciis ganxilvisas, meore mxriv ki – samebis sakiTxSi, kerZod, swored amgvari absoluturi negaciiT, sruli apofatizmiT areopagituli moZRvrebis RmerTi-sameba ganxvaveba kapadokielTa, Cven SemTxvevaSi grigol nazianzelis RmerTi-samebisgan. 3. eTikis sakiTxebi grigol nazianzelis sityvebSi gvxdeba saubrebi sikeTis Sesaxeb. Tumca, am sityvebSi igi ufro praqtikul-religiuri CarCoebiT ifargleba da sakiTxs ar ixilavs ontologiuri kuTxiT, Tundac, rogorc es basili didis msoflmxedvelobaSia. sikeTesTan dakavSirebuli sakiTxebi upiratesad ganxilulia 25-e sityvaSi, romlis dasawyisSi nazianzeli saqeb sityvebs ar iSurebs WeSmariti filosofiisadmi da gansjis sagnad ixdis keTilSobilebis cnebas. aRniSnavs, rom mas mxedvelobaSi aqvs ara brbos gagebuli keTilSobileba. Sors Cvengan da filosofiisgan iseTi keTilSobileba, romelic saTaves iRebs zRaprebsa da yoyoCobaSi. piriqiT, agrZelebs nazianzeli da mas mxedvelobaSi aqvs keTilSobileba, romlis ganmasxvavebeli niSnebia: RvTismosavoba, grigol nazianzeli da areopagituli moZRvreba 59 keTili zneoba da miswrafeba pirveli sikeTisken – Cveni sawyisisken [7, me-20 sityva]. grigol nazianzeli fufunebas, simdidresa da Zlevamosilebas did borotebad Tvlis da maT uarsayofad miiCnevs, radganac fufuneba pirveli borotebaTagania, simdidre – siRaribes ganapirobebs, xolo Zlevamosileba sxvaTa uZlurebas [iqve, 25-e sityva]. am konteqstSi grigol nazianzeli dadebiTad moixseniebs filosofias, romelic Tokavs emociebs da gmobs sxeulebrivs, ebrZvis xiluls da bunebrivi Zalebis yvela medidurobas, yvela TviTnebobas, romelic maradiulis winaaRmdegaa mimarTuli. am gzaze Semdgari filosofia saWirod ar Tvlis gansajos Tu romeli sibrZne airCios: garegani, romelic WeSmaritebis aCrdilia Tu garegnulad Semguebluri, magram Sinaganad amaRlebuli da RmerTisken mimavali [iqve]. grigol nazianzeli filosofiisa da filosofosebisadmi gansxvavebul damokidebulebas amJRavnebs da es sulac ar miuTiTebs misi msoflmxedvelobis araTanmimdevrulobaze am sakiTxSi. igi amgvari Sefasebisas sxvadasxva skolis filosofosebs gulisxmobs. misTvis misaRebia kinikosebis pozicia, miuRebelia platoni, nawilobriv misaRebia neoplatonikosebi da a.S. heroni, grigol nazianzelis azriT, irCevs maT gzas (Sinaganad amaRlebuli da RmerTisken mimavali) da sulac ar uwevs angariSs berZen filosofosebs, romlebic did yuradRebas uTmobdnen sityvis silamazes. misTvis upirvelesi aris is, „gaigos, Cveni gzebidan romelia upirvelesi da sasargeblo, rogorc misTvis, ise nebismieri qristianisTvis, radganac is sulis niSnad yvelaze srulad da brZnulad Tvlida imas, rom yovelgvar saqmeSi, kerZoSi mocemuli iyos zogadi; imitom, rom yovel CvenTagans yofiereba mocemuli aqvs ara mxolod Tavis TavisTvis, aramed sxvebisTvisac, romlebic misi bunebisani arian da gaCenili arian erTi Semoqmedis mier erTi miznisTvis“ [iqve]. grigoln nazianzeli exeba saTnoebis sakiTxs da saubrobs taZarSi misasvlel gzaze. misi aRniSvniT, arsebobs cxovrebisa da arCevanis sxvadasxva saxe da maTgan romelime Tu emsaxureba rwmenas da ratom vuwodebT Cven maT gzebs. kiTxva aseTia – yvelam am gzaze unda viaroT Tu romelime maTganze? ramdenime gza SeiZleba arsebobdes an kidev upiratesoba romel gzas unda mieniWos? grigol nazianzeli svams kiTxvas – ra igulisxmeba sityvaSi, romlis Tanaxmadac gza erTia da amasTan, viwro? aq igulisxmeba, saTnoebasTan mimarTeba, radganac is aris erTi, Tumca mraval saxeebad iyofa. viwroa im gagebiT, rom bevrisTvis gauvalia. kerZod im mravalricxovani mowinaaRmdegeTaTvis, yvela imaTTvis, vinc biwierebis gziT dadis. es erTaderTi – saTnoebis gza aris marTebuli, romelic taZarTan migviyvans da aq imowmebs pavle mociquls – „yvela gana mociqulia? yvela gana winaswarmetyvelia? da a.S.“ (I korinTelTa, 12:29) [iqve, 27-e sityva]. grigol nazianzelis es azri ase unda gavigoT: aris sakiTxebi, romlebic pirdapir unda miviRoT da gansjas ar eqvemdebareba. Cven SemTxvevaSi es exeba saTnoebis gzas, romelic erTaderTia da taZrisken mivyavarT. 60 mixeil maxaraZe saintereso azri aqvs gamoTqmuli grigol nazianzels gandegilobaze. igi aRniSnavs, rom sakuTari TvaliT hyavs nanaxi udabnoSi mcxovrebi gandegilebi. TavisTavad es movlena maRali rangis da mniSvnelovania da aRemateba adamianur Zalebs. magram amasTan, es movlena CaketilobiT xasiaTdeba da moklebulia siyvarulis Tvisebebs – gulRiaobasa da Semwynarblobas [iqve]. siyvaruli ki, rogorc cnobilia iyo da aris erTi-erTi pirveli saTnoebaTagani. amasTan, nazianzelis azriT, gandegiloba saqmesTan daSorebuli cxovrebaa, romlis Semowmeba da sxva saxis cxovrebasTan Sedareba SeuZlebelia. SeiZleba iTqva, rom grigol nazianzelisTvis miuRebelia asketizmi da gandegiloba. samagierod, igi aqebs sazogadoebriv cxovrebas, roca adamianebi erTmaneTs uaxlovdenian, emsaxurebian saTnoebas da avrceleben amas sxvebze, axlos midian RvTis saxlis mSeneblobasTan da Cveni gvari (adamTa modgma), mas Semdeg, rac codvebSi CavardniT dakarga Tavisi sikeTe, CvenTan SeerTebiT da Cvendami momarTviT, kvlav gvevedreba [iqve]. aq SeiZleba visaubroT grigol nazianzelis Tvalsazrisis siaxloveze plotines filosofiasTan, erTi mxriv da, sakuTriv, nazianzelis Tvalsazrisidan areopagituli moZRvrebis momdinareobaze. rogorc cnobilia, plotine da fsevdo-dionise Sors iyvnen asketizmisgan da maTi msoflmxedveloba am mimarTebiT filosofiur-inteleqtualuri xasiaTis iyo, radganac rogorc plotine, ise fsevdo-dionise RvTis mistikuri Wvretis gzaze, uaryofdnen asketizms. dRevandeli gadasaxedidan yuradRebas imsaxurebs grigol nazianzelis is Tvalsazrisi, romlis Tanaxmadac, Tuki yvela saRi gonebis mqone dakavebuli iqneboda logikiT, geometriiT, astronomiiT da ar iqneboda saTnoeba, es araviTar sikeTes ar moitanda. maSin yvelgan da yvelaferSi aucileblobiT daisadgurebda uwesrigoba da dabneuloba [iqve]. aq sayuradRebo aris is, rom IV saukunis RvTismetyveli (grigol nazianzeli) fiqrobs, rom mxolod astronomiis, geometriisa da logikis SeswavliT saqmes ar eSveleba, Tuki saTnoeba (e.i. zneoba) ugulebelyofili iqneba. es Sexeduleba exmaureba Tanamedroveobas da masSi, garkveuli azriT, SeiZleba antisciencisturi Tvalsazrisis Canasaxi davinaxoT. eTikis sakiTxebs grigol nazianzelis SemoqmedebaSi mniSvnelovani adgili ukavia. magram am sakiTxSi raime siaxlove, antikur neoplatonizmTan da qristianul neoplatonizmTan (fsevdo-pdionise areopageli) ar SeiniSneba. daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom kapadokiel mamaTagan areopagituli moZRvrebas yvelaze naklebi Sexeba aqvs grigol nazianzelis SexedulebebTan, Tumca zogierT sakiTxebSi (RmerTze moZRvreba, RmerTis wvdoma, samebis Sesaxeb) SeiZleba amovikiTxoT areopagituli moZRvrebis mxridan grigol nazianzelis msoflmxedvelobis ganviTareba spekulaturi TvalsazrisiT. grigol nazianzeli da areopagituli moZRvreba 61 gamoyenebuli literatura: 1. grigol nazianzelis TxzulebaTa Semcvel qarTul xelnawerTa aRweriloba. xelnawerebi aRwera, Sesavali da saZiebeli daerTo Tamar bregaZem. Tbilisi, 1988 2. k. kekeliZe. Zveli qarTuli literaturis istoria. Tb., 1980, I t. 3. petre iberieli (fsevdo-dionise areopageli) Sromebi. gamosca, gamokvleva da leqsikoni daerTo samson enuqaSvilma. Tbilisi, 1961 4. qristianuli eklesiis istoria. Seadgina gvanca koplataZem. meoTxe gamocema. Tbilisi, 2010 5. s. yauxCiSvili. bizantiuri literaturis istoria. Tb., 1973, III t. 6. Sua saukuneebis filosofiis istoriis problemebi. Tbilisi 1981, I nawili. 7. Григорий Богослов. Собрание творений в 2-х томах. Мн., Харвест, М., АСТ, 2000, 28-e sityva. 8. Э. Жильсон. Философия средние века. М., 2004. 9. А. Лосев. История античной эстетики. М., 1992, книга I. 10. Г. Майоров. Формирование средневековой философии. М., 1979. 11. Плотин. Эннеады. „Вера и Разум“, Харъков, 1998, V энеада, книга 5, §8,9. 12. Г. Флоровскии. Сввятой Григорий Богослов http://antology.rchgi.spb.ru/Gregory_ofNazianzus/research_1.htm. Mikheil Makharadze Theory of Gregory of Nazianzus and the Areopagitical Doctrine Summary Gregory of Nazianzus (329-390) occupies a special place among the theologians of the middle Ages. His multi-aspect activities are studied well enough though many aspects and issues need further analysis. Relation of the Areopagitical doctrine to the heritage of Gregory of Nazianzus is among these issues. When certain crucial issues (theory of God, problem of Trinity, ethical problems, etc.) in theories of Gregory of Nazianzus and Pseudo-Dionysius the Areopagite are discussed, it becomes clear that there are certain points, which draw these thinkers close to each other, and there are issues, which draw them apart. The foundations of differences between the world outlooks of Gregory of Nazianzus and Pseudo-Dionysius the Areopagite, relation of the world outlooks of these two thinkers to Neo-Platonism and other philosophical systems are shown in the work. anastasia zaqariaZe pasuxismgeblobis fenomeni pasuxismgeblobis zogad cnebaSi erTmaneTisagan sazrisulad gansxvavebuli mravali aspeqtis, sakvlevi sagnis gamoyofa SeiZleba. pirvel rigSi, sainteresoa, romelma mecnierebebma unda ikvlios pasuxismgeblobis fenomeni da ramdenad aqtualuria am Temaze muSaoba saerTaSoriso, Tu qarTul inteleqtualur sivrceSi. „pasuxismgeblobis“ cnebaSi SesaZlebelia sxvadasxva aspeqtis Tematizeba. pasuxismgebloba sakmaod rTuli, mravaliarusiani da mravalplaniani fenomenia. amdenad misi kvleva mravali dargis farglebSi SeiZleba moxdes. misi garkveuli aspeqtebis gaxsna iuristebisa da samarTaldamcavTa, Teologebisa da sociologebis saqmea, SeiZleba fsiqologebisac. sxvadasxva aspeqtebi SesaZlebelia ganaTlebis mecnierebebmac ikvlion. magram ZiriTadad da upirvelesad es fenomeni tradiciulad iyo da dResac rCeba filosofosebis, ufro zustad eTikosebis, ganxilvis saganad. rac Seexeba pasuxismgeblobis Temis aqtualobas Tanamedrove inteleqtualur sivrceSi, sakmarisia mivuTiToT amerikeli filosofosebis mark bouvensi, joel feinbergi, merion smaili, didi frangi postmodernisti filosofosi pol rikeris naSromebi (ix. Bovens, Mark The Quest for Responsibility: Accountability and Citizenship in Complex Organizations, Cambridge University Press, Cambridge 1998.Feinberg, Joel Doing and Deserving: Essays in the Theory of Responsibility, Princeton University Press, Princeton 1970.Ricoeur, Paul “The concept of responsibility: an essay in semantic analysis“ University of Chicago Press, Chicago 1992 .Smiley, Marion Moral Responsibility and the Boundaries of Community: Power and Accountability from a Pragmatic Point of View, University of Chicago Press, Chicago 1992) rac Seexeba qarTul samecniero sivrces, aq namdvilad ver davikvexniT didi miRwevebiT. magram garkveuli nabijebi uTood gadaidga, romelzec qvemoT ufro dawvrilebiT mogaxsenebT. aq ki mokled vityvi, rom Tanamedrove swrafad cvalebad garemoSi adamianis pasuxismgeblobaTa Teoriuli da praqtikuli aspeqtiT kvleva qarTuli samecniero sivrcisTvis axal perspeqtivebs gaSlis. vgulisxmob pasuxismgeblobaTa mTel wyebas adamianis moRvaweobis sxvadasxva sferoebSi, institucionalur da individualur pasuxismgeblobaTa analizs sicocxlis, bunebis da socialuri garemos mimarT. gansakuTrebiT saSuria pasuxismgeblobis fenomenis konceptualuri safuZvlebis Seswavla, samoqalaqo omgamovlili, eTnokonfliqtebis, politikuri, socialuri da ekonomikuri Zvrebis da mudmivad cvlad procesSi myof sivrceSi, pasuxismgeblobis funqcionirebis TaviseburebaTa gamokvleva. pasuxismgeblobis cneba sul ufro did rols TamaSobs Tanamedrove azrovnebaSi? ra aris amis mizezi? mesame aTaswleulis mijnaze kacobrioba aRmoCnda axali gamowvevebis winaSe, gaizarda sicocxlis TviTmospobis safrTxe. atomuri katastrofis pasuxismgeblobis fenomeni 63 safrTxes daemata gacilebiT ufro maRali registris, „SeniRbuli“safrTxeebi:adamianis sicocxlis industriad qcevis safrTxe; axali, manamde ucnobi tipis konfliqtebi, romlebic sul ufro iReben civilizaciuri omebis saxes, sociumis polarizacia da marketizacia , ekologiuri katastrofebisa da globaluri daTbobis safrTxe, genurad modificirebuli sakvebis mravlferovneba da masTan dakavSirebuli axli nozologiebis gaCena, industriis arealis sul ufro gafarToveba aucilebeli sasicocxlo sivrcis Semcirebis xarjze; cxovelTa mravali saxeoba gaqroeba, zogi maTganis gadaSeneba xdeba ise, rom adamiani verc ki aswrebs maT gacnobas. garemos dabinZurebis masStabebis prognozireba praqtikulad SeuZlebelia. garemo iqca swrafadcvalebadi. yvela sferoSi swrafad Zveldeba yvela saxis informacia da modeli, male albaT adamianic moZvelebul modelad iqceva. daiwyo situaciidan gamosavali gzebis Zieba. amgvarad warmoiSva pasuxismgeblobis axali ganzomileba. pasuxismgebloba sul ufro iqceva im RerZad, romelzeckacobriobam unda ganaxorcielos Semobruneba. SeiZleba iTqvas, rom msoflioSi ukve praqtikulad mimdinareobs pasuxismgeblobis zrdis procesi. modiT gavixsenoT yvelasaTvis cnobili ambavi, romelic Cveni azris ilustraciad gamodgeba. arc Tu ise didi xnis win, msoflios yuradRebis centrSi moeqca, did britaneTSi samkurnalod myofi, Ciles yofili diqtatoris augusto pinoCetis espaneTSi eqstradiciis sakiTxi. ra saxis pasuxismgebloba unda dakisreboda Rrmad moxuc da mZime seniT daavadebul generals misi 18 wliani mmarTvelobis periodze? am kiTxvaze gacemuli pasuxebi ar iyo erTgvarovani; pinoCetis sasamarTlo procesi faqtiurad Tanamedrove samyaroSi pasuxismgeblobis fenomenis analizis procesad gadaiqca. igive SeiZleba iTqvas mraval gaxmaurebul faqtze, romelnic konfliqtebs, terorizms, ekologiuri, socialuri, anTropologiuri, Tu bioeTikuri sakiTxebis mogvarebas ukavSirdeba. filosofiis istoriaSi pasuxismgeblobis idea dakavSirebulia Tavisuflebis(nebis Tavisufleba, gadawyvetilebis miRebis, moqmedebaTa da qcevis Tavisufleba), danaSaulisa da danaSaulad Seracxadi moqmedebis TemebTan. klasikur filosofiaSi pasuxismgebloba mxolod am konteqstebSi ganixileba, da umetes SemTxvevebSi terminologiuradac araa gaformebuli. pasuxismgeblobis gageba damokidebulia imaze, Tu rogor gvesmis Tavisufleba. magaliTad determinizmSi pasuxismgeblobis SesaZleblobac ki gamoricxulia(mag.ix. b. skineris biheviorizmi). Tavisufleba pasuxismgeblobis erTerTi pirobaa, pasuxismgebloba-Tavisuflebis erTerTi gamovlenaa, kerZod rogorc avtonomiisa. adamiani aqvs ufleba miiRos gadawyvetileba da moiqces sakuTari Sexedulebebisa da survilebis Sesabamisad, magram igi valdebulia pasuxi agos qcevis Sedegebze, xolo sakuTari gadawyvetilebebis SedegebiT gamowveuli negatiuri rezultatebisaTvis sxva ar unda daadanaSaulos. gaixseneT, rom amaze miuTiTebs aristotelec.miuxedavad imisa, rom aristotelesTan ver vipovniT specialur termins „pasuxismgebloba“, igi sakmaod srulad xsnis pasuxismgeblobis fenomenologias. adamians, aristoteles mixedviT, xelewifeba Caidinos rogorc amaRlebuli, ise 64 anastasia zaqariaZe samarcxvino saqcieli; maszea damokidebuli ra xasiaTis qcevas airCevs ras moimoqmedebs,Sesabamisad mas an sjian, an xotbas asxaven imis mixedviT Tu rogor moiqceva. pasuxismgebloba varaudobs adamianis informirebulobas qcevis pirobebsa da im moTxovnebze, romelic mas waeyeneba. magram ucodinrobac, razec aseve miuTiTebs aristotele, SesaZlebelia mas braleulobaSi CaeTvalos. Tanamedrove amerikeli filosofosi jon roulzi exmianeba aristoteles da miaCnia, rom dasja, romelic Tan unda sdevdes moTxovnebis darRvevas ar aris misagebeli, igi warmoadgens sanqcias, romelic uzrunvelyofs uflebebisa da movaleobebis balanss. adamianis Tavisuflebis sawyavi misi pasuxismgeblobis sazomiT dasturdeba. rac ufro metad izrdeba im adamianTa wre, vis winaSec da visTvisac Tvlis pasuxismgeblad Tavs sakuTari TavisuflebisaTvis adamiani, miT ufro metad scildeba igi sakuTari arsebobis pirobiTobis, Tu nawilobrivobis viwro sazRvrebs. potenciurad adamianis pasuxismgebloba usazRvroa. qristianobaSi qristes saxiT misi universaluri masStabia dasaxuli.beqsistencializmSi igi „mTels kacobriobaze vrceldeba“ (J.-p. sartri); moqmedebs ra garkveuli saxis qceviT, adamiani irCevs sakuTar TavSi adamians, romelic iswrafvis bolomde aRasrulos dakisrebuli movaleoba, an gamovlindes rogorc sruliad Tavisufali adamiani. neoprotestantul TeologiaSi aqcenti keTdeba pasuxismgeblobis esqatologiur aspeqtze; v. huberis mixedviT, adamiani pasuximgebelia araoden sakuTari Tavis, garSemo myofTa da mTeli kacobriobis winaSe, aramed RmerTis-misi esqatologiuri nebis winaSec; da esaa mTavari. adamiani cxovrebis pasuxismgebliani wesis dafuZnebiT, sasoebs RmerTis mowyalebas da elis mis sufeviT mosvlas. individualisturi koncepciebis mixedviT adamiani upirveles yovlisa pasuxismgebelia sakuTari Tavis mimarT. igi unikaluria, gaucxoebulia sxvebisagan, Tavisufalia garegani gavlenebisagan. socialur filosofiaSi (erih fromTan) adamiani pasuxismgebelia mxolod sakuTari sindisis winaSe, romelic orientirebulia rogorc sakuTar, ise sazogadoebis keTildReobaze; sxvaTa interesebis dacva adamianis bunebrivi miswrafebaa. adamianis azri da grZnoba ganapirobeben mis qcevas. adamiani atarebs pasuxismgeblobas sakuTari pirovnebis sulieri da qcevTi mxareebis erTianobaze. Tanamedrove adamians, fromis mixedviT, amZimebs pasuxismgebloba da igi cdilobs Tavi aaridos mas. fromi gamoyofs meqanizmebs, romlebsac socialur doneze acileben adamians Tavisuflebas, romelic aseve mZime tvirTia, da mis Tanmdev pasuxismgeblobas. esaa totalitaruli reJimi, romlis drosac mmarTvel belads, „Zlier pirovnebas“ sakuTar Tavze aqvs aRebuli pasuxismgebloba sazgadoebisa da misi wevrebis mimarT da“avtomatizirebuli konformizmi“rodesac xdeba sxvisi azrebis(masmedia da sxv.) arakritikuli miReba, sazogadoebrivi azris sakuTar azrad qceva. qcevis subieqtidan gamomdinare ganasxvaveben– individualur da jgufur, koleqtiur pasuxismgeblobas. pasuxismgeblobis fenomeni 65 xolo miyenebuli sanqciebis rogorobidan gamomdinare ganasxvaveben moralur, politikur, socialur, iuridiul, da a.S. pasuxismgeblobebs. magaliTad aviRoT socialuri pasuxismgebloba. igi arsebobs imgvar viTarebaSi, sadac socialur agents/subieqts gacnobierebuli aqvs socialuri moTxovnebis aucilebloba, moqalaqeobrivi movaleobebi, socialuri amocanebi, normebis da Rirebulebebi. mas aseve srulad esmis, Tu ra Sedegebi mohyveba mis qcevebs garkveuli socialuri jgufebisa da pirovnebebisaTvis. arsebobs cneba „konstituciuri pasuxismgebloba“ – esaa socialuri pasuxismgeblobis saxeobas da gulisxmobs konkretulad moqalaqis, rogorc socialuri piris mier moqalaqeobrivi movaleobebis aRsrulebas. rac Seexeba iuridiuli pasuxismgeblobas, mkiTxvelisaTvis albaT saintereso iqneba rom, termini“pasuxismgebloba“ pirvelad iuridiul diskursSi alfred benma Semoitana, misi mxolod erTaderTi, „dasjadoba-is“ (punishability), aspeqtis gaTvaliswinebiT. es aspeqti gulisxmobs pasuxis-gebas sakanonmdeblo normebiT nagulisxmevi valdebulebebis darRvevisaTvis. am tipis samarTlebriv urTierTmimarTebaSi orive mxare valdebulia pasuxi agos sakuTar qcevebze sapirispiro mxaris, saxelmwifos,Tu sazogadoebis winaSe. magram pasuxismgeblobis fenomeni xom gacilebiT met aspeqts moicavs, esaa; .pasuxisgebis dawesebuloba (liability), pasuxisgebisunarianoba (answerability),gonivruloba, (reasonability), garkveuloba, gansazRvruloba (precision), daqvemdebareba, Sepirobeba (dependability). sxvaTaSoris Tanamedrove samarTlis TeoriebSi iuridiuli pasuxismgeblobis ori – pozitiuri da negatiuri saxeobas ganarCeven. pozituri pasuxismgebloba wamoiSoba sazogadoebisaTvis dadebiTi, sasargeblo funqciebis Sesrulebis afuZvelze da realizdeba regulaturi samarTlebriv-uflebrivi urTierTobiT, negatiuri-ukavSirdeba kanonis darRvevas, romelsac Sesabamisi sanqciebi moyveba. iuridiul pasuxismgeblobas Tavisi specifikuri principebi, miznebi da funqciebi aqvs. iuridiuli pasuxismgebloba monawileobas iRebs sazogadoebrivi wesrigisa da arsebuli saxelmwifoebrivi mmarTvelobis dacviTi funqciis realizaciaSi. am mimarTebiT igi xasiaTdeba prevenciuli, kompensaciuri, regulaciuri, aRmzrdelobiTi, funqciebiT. iuridiuli pasuxismgebloba xelmZRvanelobs iseTi principebiT, rogoricaa: kanoniereba, samarTlianoba, sanqciaTa individualizacia, mizandasaxuleba, humanuroba da sxv. iuridiuli pasuxismgeblobis saxeebia administraciuli, disciplinauli, materialuri, moqalaqeobriv-samarTlebrivi da saerTaSoriso-samarTlebrivi, sisxlis samarTlis pasuxismgebloba; substituciuri pasuxismgeblobac samarTalis cnebaa, am tipis pasuxismgebloba gulisxmobs, imgvar viTarebas, rodesac pasuxismgebloba ekisreba ara uSualod damnaSaves, aramed pirs, romelic sakuTar Tavze iRebs braleulobas. arsebobs e.w. statusiT ganpirobebuli,rogorc bunebrivi, ise kontraqtuli pasuxismgeblobebi, pirvel SemTvevaSi statusi an bunebrivadaa mopovebuli, an SemTxveviT, aseTia magaliTad, mSoblis statusi, sxva SemTxvevaSi saqme gvaqvs socialur statusTan, romelic gacnobierebulad aris miRebul-mopovebuli, amgvaria administraciul-Tanamdebobrivi piris sta5. „religia“ π 3 66 anastasia zaqariaZe tusi, kidev arsebobs farTod gavrcelebuli, xelSekrulebiT ganpirobebuli statusi, aseTia daqiravebuli moxeles statusi. pirvel SemTvevaSi bunebrivi statusiT ganpirobebuli pasuxismgebloba adamianis mier moiazreba, rogorc daniSnuleba, SeTanxmebiT ganpirobebuli pasuxismgebloba-rogorc valdebuleba. romelic Tavis mxriv SesaZlebelia orgvari iyos: a)korporatiuli, jgufuri,samsaxurebrivi, an sxva lokaluri movaleobebiT ganpirobebuli, romelic Tavisi arsiT angariSvaldebulebas uaxlovdeba . b) pirovnebis mier damoukideblad miRebuli piradi da universalizebuli movaleobis saxiT, magram am SemTxvevaSic saxezea pasuxismgeblobis is ganzomileba, romelic fiqsirdeba modalobiT „pasuxismgebloba mimarT“, gansxvavebiT modalobisa“pasuxismgebloba Tvis“ kidev erTi detali, romelic ar minda, rom gamomrCes: ekologiuri azrovnebis dabadebam da Sesabamisad ekomoZraobis gaZlierebam iuridiul diskursSi, pasuxismgeblobis axali saxis gaCenis aucilebloba warmoSvapasuxismgebloba ekologiuri kanonmdeblobis darRvevisaTvis. pasuxismgeblobisa da valdebulebis cnebaTa nivelireba Secdoma iqneba. am cnebaTa gansxvaveba emyareba Semobruneba eTikur azrovnebaSi. meoce saukunis pirveli naxevri adaamianis uflebaTa da movaleobaTa eTikis xana iyo. 60-iani wlebidan daiwyo TandaTanobiTi gadasvla eTikis axal etapze. mas Cemi azriT, SeiZleba pasuxismgeblobis era ewodos. qarTuli enis geniaSi araCveulebrivad aris gaxsnili am ori cnebis Sinaarsi. sityva „valdebuleba“ sxvisTvis valis gadaxdaze, garegan faqtorze, konrtaqtul ganzomilebaze miuTiTebs; xolo „pasuxismgebloba“–migvaniSnebs imaze, rom Sinagan samyaroSi mimdinareobs sindisis samsjavro, kiTxva– pasuxis uxilavi dialogi, romelSic ibadeba pirovneba(Person) – zneobrivi subieqti. rac Seexeba „valdebulebas“, igi farTe gagebiT movaleobis sinonimia. filosofiis istoriaSi es cneba saTaves iRebs terminidan“jerovani“. terminis ganmartebis pirveli mcdeloba stikosebTan gvxvdeba, „marTebuli“ (Zv. berZ.καΰήκον Zv. bernuli sityvidan καυήκει) maT esmodaT, rogorc „jerovani“, anu is, rac bunebrivia, moTxovnebisadmia Sesabamisi. am terminis laTinuri eqvivalentia „officium“, igi pirvelad ixmara ciceronma; masTan am sityviT aRiniSneba adamianis,rogorc romis moqalaqis, saxelmwifos wevris valdebuleba. i.kantis marTebuli SeniSvniT, ciceronidan moyolebuli, zneobis Sesaxeb swavlebas (eTikas) uwodeben swavlebas movaleobis Sesaxeb. terminma "officium" mkvidrad moikida fexi evropul filosofiaSi. f. bekoni ganarCevda swavlebas zogadi valdebulebebis Sesaxeb da specialuri, anu pirobiTi valdebulebebis (igulisxmeba profesiuli, socialuri fena, statusi) Sesaxeb. T. hobsis mixedviT esaa kanoniT determinirebuli valdebuleba. j. lokTan bunebiTi kanonis (law of nature) gamovlenaa. kanonisa, romlis kanonmdebelia RvTaebrivi msajuli. valdebulebis Sesrulebis safuZveli lokis mixedviT samarTlianobis gagebaa da ara dasjis SiSi. kanti safuZvlianad azustebs valdebulebis ganmartebas.kanons Seesabameba mxolod „iuridiuli valdebulebebi“(officia juris), gansxvavebiT „keTilmosilebis valdebulebebisagan“(officia vir-tutis),maTTvis ar arsebobs garedan Tavs moxveuli, anu garegani kanoni, ramdenadac isini mimarTulni pasuxismgeblobis fenomeni 67 arian miznisken, romelic Tavad aris movaleoba. hegeli azustebs, rom adamians aqvs uflebebi radganadac aqvs valdebulebebi, da valdebulebebi, ramdenadac aqvs uflebebi. magram es urTierTmimarTeba gansxvavebulia samarTlisa da moralis sferoSi. moralis sferoSi. yoveldRiurobaSi arsebul SemTxveviTobaTa morevSi, dilemuri eTikuri situaciebis pirispir myofi adamianisaTvis pozitiuri RirebulebiTi reorientacia urTulesi saqmea. aq aucileblad unda CaerTos nebeloba, valdebulebis SegrZneba. SeiZleba araCveulebrivad kargad gqondes gacnobierebuli, rom raRaca ar aris saTanadod warmodgenili, igi aucileblad sxvagvarad unda yofiliyo saxeze, rom safuZvliani cvlilebebi aucileblad saWiroa da a. S., magram Tavad araferi gaakeTo am aucileblisa da savaldebulos wesrigSi mosayvanad. ufro metic, ar, Tu ver xedavde saqmeSi Carevis aucileblobas. valdebuleba afiqsirebs, rom savaldebulos Sesaxeb zogad warmodgenebs konkretuli moTxovnebis forma mieces. am WrilSi aucileblis aRsruleba adamianisaTvis gadaudebel praqtikul davalebad iqceva. eTikur diskursSi samyaro warmodgeba arsebulisa da jerarsulis saxiT. kidev sxvagvaradac SegviZlia vTqvaT, adamianma unda SeigrZnos subiequri Tanaziaroba savaldebulos/aucilebelis realizaciis saqmeSi, unda gaacnobieros, rom pirovnuli mizanmimarTuli Zalisxmevis gareSe, mizani ver ganxorcieldeba. diax, SesaZlebelia gulwrfelad vwuxdeT garemos dabinZurebis, ekologiuri katastrofebis Taobaze. mTeli sisavseobiT vacnobierebdeT, rom viTareba Zalian Sorsaa imisagan, rogoric unda iyos, magram WeSmaritad moraluri diskursi Seiqmneba iq da maSin, rodesac adamiani daiwyebs imis realur gacnobierebas, rom bunebis gadarCena moiTxovs TviToeuli CvenTaganis konkretul Zalisxmevas, rodesac mzrunveli damokidebuleba garemosadmi adamianis uSualo sasicocxlo amocanebis rangSi amaRldeba. arsebobs sxvadasxva sazogadoebrivi, profesiuli da msgavsi valdebulebebi da moraluri valdebuleba. adamians SeuZlia da unda Seuxamos moqalaqeobrivi da profesiuli valdebuleba moralurs, es ukanaskneli unda iqces mis orientirad, Suqurad. magram arc Tu iSviaTia, profesiul valdebulebebs, moralurad sanqcionirebul sazogadoebriv moTxovnilebebsa da pirovnul moralur movaleobas Soris warmoiSvas konfliqti. adamianis yofiereba savsea konfliqturi da dilemuri situaciebiT; maTi gadawyveta pirovnebas mxolod Tavad SeuZlia. am SemTxvevSi moraluri valdebulebis aRsruleba gadaizrdeba pasuxismgeblian qcevaSi. pasuxismgebloba, rogorc moralurobis gamoxatva da qcevis safuZveli, gansxvavdeba darwmunebulobisgan. gavixsenoT, rom maqs veberma ganasxvava ra „ rwmenis eTika“ (aq igulisxmeba ara religiuri rwmena, aramed darwmuneba) „pasuxismgeblobis eTikisgan“, qceviTi orientaciis ori tipi dasazRvra. veberis mixedviT, normatiul-qceviTi orientaciebi ki ar upirispirdebian erTmaneTs, aramed urTierT Sevsebadni arian. am fonze maT Soris principuli gansxvavebebi arsebobs. rwmenis eTika-srulyofisaken ukidegano swrafvis absoluturi eTikaa. am eTikis mimdevari miznebis amaRlebulobiTaa moculi da ar apirebs pasu- 68 anastasia zaqariaZe xi agos Sedegebze. pasuxismgeblobis eTikaSi adamiani samyaros iRebs mTeli mravalferovnebiT-naklovanebebiTaca da negatiuri mxareebiTac, amitomac am eTikis momxre gansakuTrebul yuradRebas uTmobs miznebis realizaciis saSualebebs da srulad aris mzad pasuxi agos sakuTar qcevebze. praqtikuli xasiaTi, obieqtur rezultatebze orientacia ganapirobeben pasuxismgeblobis eTikis gansakuTrebul aqtualobas politikuri, an sameurneo saqmianobis farglebSi. zemoT Tqmuli exeba e.w. „pirovnuli pasuxsmgeblobis“ problemas. sagulisxmoa, rom Tanamedrove socialur Teoriasa da samarTlis filosofiaSi ismis „korporaciuli pasuxismgeblobis“ sakiTxic. am cnebaSi igulisxmeba pasuxismgebloba im qcevebze, romelnic marTalia konkretulad erTeuli individis mieraa Cadenili, magram misi qceva winaswarganpirobebuli iyo imiT, rom igi miekuTvneba garkveul institucias, an organizacias, anda sulac saxelmwifos. pasuxismgebloba Tandayolilia, Tu SeZenili adamianisaTvis? adamianuris arsSi Cawvdoma, misi srulyofili gaxsna SeuZlebelia, Tu ar gaviTvaliswinebT im viTarebas, rom adamianSi, rogorc „xatebasa da msavsebaSi“, potenciuri mocemulobis saxiT warmodgenilia sindisi, romlis Tanmdevia movaleobisa da pasuxismgeblobis SegrZneba. sociumTan komunikaciis Sedegad xdeba misi formireba pirovnul donezec da sazogadoebriv donezec. pasuxismgeblobebi dakavSirebulia Cvens, anu kacobriobis axlandel, momaval da warsul qmedebebTan. kacobriobis mier aragonivruli, arahumanuri saqmianobiT gamowveuli negatiuri Sedegebis tvirTi unda gadanawildes yvela individze, ganurCevlad erovnebisa da rasisa da kanis ferisa. vfiqrob, rom Tuki saqme sakacobrivo, globalur doneze Cvens qarTul „wilze“ midgeba, aq tradiciuli Rirebulebebis Senaxvisa da mofrTxilebis Tema unda iyos prevalirebuli. eTikuris sferodan esTetikaSi rom gadavinacvloT... gansakuTrebiT sainteresoa SemoqmedebiTi, inteleqtualuri pasuxismgeblobis Sesaxeb sakiTxi samecniero literturaSi miRebuli definiciiT, postmodernuli epoqis xelovneba Tavisi bunebiT antiutopiuria, igi daibada, rogorc pasuxi utopizmze-momavlis inteleqtualur avadmyofobaze, aq araa momavlis perspeqtiva, sufevs imeddakarguloba. awmyos mxatvruli suraTi, postmodernizmSi warmodgenilia rogorc udidesi ironia, romelic arasdros uSvebs sakuTari Tavis analizs. TqvenTvis cnobilia, rom es fenomeni socrad araerTgvarovania. erTis mxriv esaa imitacia – mkvdari stilebis imitacia, yvala mkvdari epoqis saxeliT saubari, „mniSvnelobaTa usazRvro gaurkvleblobis“ demonstracia, meores mxriv konceptualizmis, parodiis, gaucxoebis, citaturobisa da sxv. erTad win wamoiwia kiCma, hibridulobam, aq upairvelesia grZnobadis fermentis Warbad warmodgena. dasavleTSi, da ukve CvenTanac, popularulia yovelnairi hepeningi, hepeningSi xdeba instinqtTa gaTavisufleba, sxeulis kultivireba, nebsmieri personaJiT manipulireba, rac saboloo jamSi warmoSobs „fristails“ – Tavisufal stilizebas, romelic adaptirebulia mxatvruli cnobierebis masobriv formebTan. mxatvruli fristaili aSkara gamoxatulebas povebs klasikuri siuJetebis „disneilendur“ versiebTan misadagebis teqnologiebSi, aseve pasuxismgeblobis fenomeni 69 satelevizio serialebad qceul „rimeiqebis“ tiraJirebaSi, avtors SeuZlia daweros sakuTari, gaaagrZelos sxva siuJetebi, miuyenos sakuTari teqsti da siuJeti klasikurs. Cvens literaturaSi mxatvrulad sainteresod gveCveneba giorgi margvelaSvilisa da aka morCilaZis nawarmoebebi. situacia, romelSic mxatvruli dasesxebis xerxebi, eqsperimenteba, Zieba, ironia erTadaa dazvinuli Tanamedrove kulturis laboratoriuli mdgomareobis ucilobeli maxasiaTebeli da atributia. Ria, Cauketavi xelovnebis mgavsi magaliTebi, sadac xelovanma icis dasawyisi, magarm ar aqvs ganWvretili dasasruli, adrec arsebobda. xolo „mdare, uSinaarso, zedapiruli, komerciul interesebze gaTvlili“ xelovnebis nawarmoebi nebismier epoqaSi SegviZlia moviZioT. mxatvruli Semoqmedebis velze xelovanisa da mkiTxvelis piradi pasuxismgeblobis sakiTxi dgas. es velic Zalze dinamiuria, icvlebian aqtiorebi da bestselerebi, „TamaSis“ wesebi“, stilebi da Rirebulebebi, magram xelovneba Tavis uRrmes tendenciaSi imis molodinia, rom „mSveniereba ixsnis kacobriobas“. pirovnebisa da sociumis leqsikonidan amovarda iseTi frazebi da sityvebi, rogoricaa „patiosan sityvas gaZlev“ da mas Caenacvla bilwsityvaoba, didebul qarTul sityvas „qvelmoqmedeba“/qvel-moqmedeba, sikeTis qmna – Caenacvla ucxo sityva „sponsoroba“, patriotizmi da patriotuli qceva – saerTod anaqronizmadaa qceuli. farTod gavrcelda ormagi moralis praqtikebi, moraluri nihilizmi, Semguebloba totaluri sicruisa da Zalmomreobisadmi. erTi SexedviT, moraluri gaucxoeba SeiZleba iseTi TvalSisacemi ar aris, rogorc social-ekonomikuri, magram igi ufro Rrma da damangrevelia, rogorc pirovnul, ise sazogadoebriv doneze, globaluri krizisis pirobebSi da am krizisis daZlevis gzebis Ziebisas Tanamedrove eTikuri xedva morals miiCnevs umniSvnelovanes saSualebad adamianis, rogorc socialuri arsebis gadarCenis gzaze. am gzaze xelovneba aris is „sayviri“, romelsac evaleba gaaxmovanos yvela is mtkivneuli sakiTxi, romlis winaSe dRes dgas adamiani. gamoyenebuli literatura: 1. 2. 3. 4. Bovens, Mark The Quest for Responsibility: Accountability and Citizenship in Complex Organizations, Cambridge University Press, Cambridge 1998. Feinberg, Joel Doing and Deserving: Essays in the Theory of Responsibility, Princeton University Press, Princeton 1970. Ricoeur, Paul “The concept of responsibility: an essay in semantic analysis“ University of Chicago Press, Chicago 1992 . Smiley, Marion Moral Responsibility and the Boundaries of Community: Power and Accountability from a Pragmatic Point of View, University of Chicago Press, Chicago 1992. 70 anastasia zaqariaZe Anastasia Zakariadze Phenomenon of Responsibility Summary pasuxismgeblobis fenomeni 71 irakli braWuli azrovnebis paradigma mxatvrul TeologiaSi „WeSmaritad geubnebiT Tqven, Tu ar moiqceviT da ar iqnebiT rogorc bavSvebi, ver SexvalT sasufevelSi... da vinc miiRebs erT amnair bavSvs Cemi saxeliT, me mRebulobs“ (maTe, 18. 3-5). „me meSinia didebs ar davemsgavso...“ (antuan de sent-egziuperi „patara ufliswuli“). azrovnebis istoriaSi mniSvnelovan rols asrulebs bavSvis mxatvrulTeologiuri paradigma. Tu bavSviviT ar iazrovneb da ar moiqcevi, ver Sexval sasufevelSi – amas ambobs macxovari. bavSvis motivi JRers pirveladi Tu sawyisuri berZnuli azrovnebis (e. w. winaresokratesuli filosofiis) wiaRSic. heraklite efeselze mogviano gadmocema gveubneba, rom yofierebasa da WeSmaritebas bavSvis TamaSs uaxlovebda elinTa es udidesi filosofosi. mas ase esmoda dasabamisieri „cecxli“ – sikvdil-sicocxlis Zireuli TamaSi, maradqmnadi xdimileba, „romelic „kanonzomierad enTeba da qreba“. TamaSiseburi kanonzomierebis fundamenturoba anaTesavebda azrovnebis stiqions (logoss), WeSmaritebas da bavSvs. uRrmesi heraklitizmi, heraklitesiseburi azrTawyobis gamomamJRavnebeli cnobili ambavi, Semogvinaxa filosofiis istoriam: heraklitem miatova yvela seriozuli saqmianoba da artemides taZrisaken wavida bavSvebTan kenWaobis saTamaSod. roca brZenis saqcieliT gakvirvebuli efesos moqalaqeni gars Semoertynen uCveulo saqmianobiT garTul filosofoss, maT ase mimarT haraklitem: „ras momSterebixarT briyvebo! iqneb ara sjobs es vakeTo, vidre TqvensaviT polisis saqmeebs gadavego“ [5. 48]. didi moazrovne bavSvur TamaSs TamaSobs artemides taZris wminda SemogarenSi. bavSvebTan TamaSi uCveulosTan, samyaros diad dasabamTan siaxloves moaswavebs. ra saerTo aqvs Zveli elinuri azrovnebis am cnobil figuras qristes mier CvenTvis gacxadebul WeSmaritebasTan: vinc bavSvs miiRebs, me mRebulobs. ras niSnavs es? ra upiratesoba aqvs bavSvis azrovnebis wess zrdasrulis azrovnebis wesTan SedarebiT? am kiTxvaze pasuxis gacemisaTvis zRva literatura arsebobs Teologiasa da filosofiaSo, aseve usasrulod bevri artefaqtia Seqmnili xelovnebaSi. termini „mxatvruli Teologia“ iseTive pirobiTi terminia, rogorc „qristianuli xelovneba“. amgvari xelovnebis mizania Seqmnas mxatvruli saxeebi, romelSic pirdapiri Tu arapirdapiri gziT moxdeba wmindas fenomenis mxatvruli gamosaxva, gamomJRavneba, aResruleba sakraluris gamomxatveloba [1. 187]. cnobilia, rom swored es iyo Sua saukuneebis xelovnebisa azrovnebis piradigma mxatvrul TeologiaSi 73 da saerTod azrovnebis mTavari motivi. gonebis moqcevis, gaqristianebis masStaburi gamocdilebaa netari avgustines „aRsarebani“. es motivi imemkvidreva renesansulma xelovnebamac. mTeli epoqa swored am memkvidreobis modernizebas warmoebs. amgvari modernizeba gagrZelda axali da uaxlesi epoqebis mxatvrul SemoqmedebaSic. mxatvruli Teologiis klasikur qmnilebebad iTvleba dantes „RvTaebrivi komedia“, renesansuli xelovnebis bibliuri variaciebi, migel de servantesis „don kixoti“, Teodor dostoevskis da fridrih nicSes mxatvrul-filosofiuri da mxatvrul-Teologiuri meditaciebi da koncenpt-personaJebi; T. manis, h. heses, borxesis, egziuperis, haidegeris da „saukunis yvelaze ufro gavleniani“ moazrovneebis qmnilebebi; antipozitivisturi Tu antiteqnokratuli motivebi Tanamedrove poeziaSi, musikaSi, ferweraSi, arqiteqturaSi, kinematografiaSi. cxadia, erT statiaSi msjelobis sagani ver gaxdeba usasrulod didi moculobis azrovnebiTi gamocdileba. mxolod erT paradigmaze gvinda SevaCeroT yuradReba. qristianuli xelovnebis (da azrovnebis) mTavari simbolo xdeba RvTismSobeli Cvili an yrma iesoTi. es aris mTavari mxatvruli idea – paradigma da koncept-personaJi; deda-Sviluri siyvaruli, rogorc siyvarulis religiis ideali [3. 57]. uangaro da wmindaa dedis siyvaruli Cvilisadmi. aseve is aris erTi adamianis mier meore adamianisadmi Sewirvis, yvelafris gacemis, miZRvnis mimarTeba, romelic sanacvlod arafers ar moiTxovs. meore mxriv, ubiwo, wrfeli miamitobiT aRsavse Cvili, romelic dedas mindobilia uzrunvelad da imediT. samyaros fundamenturi harmoniis da sikeTis sasufevlis imedia gamoxatuli am mxatvrul-Teologiuri paradigmaSi. aq TiTqos igulisxmeba, rom samyaro, romelSic Cvilma Semoabija, iseTive udardeli, uboroto, ucodveli unda iyos, rogoric TviTonaa. wmindas, RvTaebrivis vlenis yvelaze pirdapiri da adeqvaturi forma xdeba bavSvi. qristianulma xelovnebam arsebiTad aRmoaCina axali adamiani Cvilis saxiT. qristianulma religiam biZgi misca am axal aRmoCenas da azrovnebis im paradigmas, romlis gamoxatulebaa yrma ieso. antikurobaSi gabatonebuli tradicia dasaSvebad Tvlida bavSvTa seleqcias. cnobilia, magaliTad, platonis „saxelmwifoSi“, rogor msjeloben axalSobilebze, rogorc mcenareebze da cxovelebze. TiTqos bavSvi Cveulebrivi nivTia, romelic imis mixedviT fasdeba, Tu ramdenad gamoadgeba saxelmwifos. bavSvi daxasiaTebulia, rogorc boroti midrekilebebis mqone arseba; amitom saWiroa, maTi mkacri aRzrda1. qristianulma azrovnebam ki bavSvSi ganWvreta adamianis srulyofilebis uzenaesi ideali, srulfasovani da pirveladi RvTaebrivi xatis matarebeli sulieri arseba. qristianobam bavSvs mianiWa wmindanis statusi. TviT gulqva avazakebic ki uZlurni xdebian bavSvis fenomenis winaSe. gavixsenoT o. henris „wiTelkanianebis beladi“, hemingueis „moxuci da zRva“, romlis erT-erTi ZiriTadi fenia moxucisa da mozardis megobroba. antuan de sent egziuperis „pa1 1980 w. Tsu-Si moewyo Sexvedra herman heses vaJiSvilTan. SekiTxvaze: rogori aRmzrdeli iyo mamaTqveni? man upasuxa: is cudi azris iyo saerTod aRzrdazeo. 74 irakli braWuli tara ufliswuli“; kinoxelovnebidan (da ara kinoindustriidan): Caplinis, felinis, antonionis, Zefireris da sxvaTa Sedevrebi, romelTa warmateba didad gansazRvra bavSvis mxatvrulma fenomenologiam. antikuri gagebiT zrdasrulma unda aRzardos bavSvi; qristianuli gagebiT ki – piriqiT, bavSvma unda aRzardos kacobrioba. pirveli bibliuri bavSvi adamia, romlis „zrda“ – bavSvobis dakargva dakavSrebulia codviT dacemasTan, romlis Semdeg is aRar aris bavSvi, misTvis dakargulia bavSvuri samoTxe. bavSvi uSualobis, siwrfelis da harmoniis simboloa. am bibliuri tradiciis mxatvruli gamoZaxilia vaJa-fSavelas „Svlis nukris naambobi“, akakis himnebi „iavnanas motivebze“, ilias „bazaleTis tba“, i. gogebaSvilis „iavnanam ra hqmna?“, galaktionis „qalaqSi, mtverSi waiqca bavSvi, nukris TvalebiT, TmiT – mimozebiT da mwuxarebis maleniavSi mofrindnen lurji angelozebi“. akaki wereTeli werda: „msoflios geniosma mxatvarma rafaelma, romelsac mSvenierebis gamoxatva undoda, ukeTesi rom vera moaxerxa ra da mSvenier madonas misca xelSi umSvenieresi yrma“. T. dostoevski ambobs: „Tu civilizaciis istoriis saZirkvelSi udanaSaulo bavSvis erTi kurcxalic ki CaewveTa, iqidan mxolod borotebis imperia aRmocendeba da bibliuri babilonis godolis beds gaiziarebs, romelic „daingra, vidre aRSebamde“. saxareba gveubneba, rom sasufevelSi ver Seva, vinc bavSviviT ar iazrovnebs. aq laparakia azrovnebis qristianuli wesze, romelic principulad gansxvavdeba sxva tipis azrovnebisagan. adamianis moqceva gonebis moqcevaa, gonebis fericvalebaa, Teologiuri brunia azrovnebis aRnagSi. paskali laparakobs ori tipis azrovnebaze, or gonebaze – erTia gamomTvleli goneba, „evkliduri Wkua“, meorea – „gulis logika“. is ambobs, rom rogorc gamomTvlel gonebas hyavs Tavisi geniosebi, aseve gulis logikas hyavs Tavisi geniosebi. „gulis logikis“ yvelaze didi geniosia ieso qriste. bavSvisgan gansxvavebul, zrdasrulTa azrovnebas, ganviTarebul azrovnebas, zogjer „kritikuls“ an „analitirkurs“ uwodeben. mravalnairad SeiZleba maTi ganmartebac. ar aris aucilebeli bolomde erTmniSvnelovnad gairkves maTi Sinaarsi. analitikuri azrovneba aris gonebis kritikuli Teoria da meTodi. es aris adamianuri goneba, romelsac Segnebuli aqvs Tavisi ganmaTavisuflebeli da momwesrigebeli roli. es niSnavs pasuxismgeblobis aRebas sakuTar Tavze da samyaroze. pasuxismgeblobis gaziareba sicocxlis fundamentalur Rirebulebebze dReisaTvis ukve gulisxmobs sicocxleze eqsperimentirebis, da sicocxlis, samyaros kolonizaciis kontrols [13-63 ]. kritika niSnavs sakuTari sazRvrebis gacnobierebas, sakuTari Secdomebis aRmoCenas da gamosworebas. amisaTvis ki saWiroa varaudebis Semowmeba, uSualo dakvirvebiT gamoTvla-gamoZieba; sxvisi azris mosmena; kritikisaTvis aucilebelia mocile mxareebi – gansxvavebuli azrebis Widili anu bWoba; mcdari varaudebis darRveva; iseTi varaudebis da ideebis wamoyeneba, romelic ufro migvaaxlovebs WeSmaritebasTan. amgvarma azrov- azrovnebis piradigma mxatvrul TeologiaSi 75 nebam gamocdilebiT icis misTvis gadasaWreli da gadauWreli problemebis arsebobis Sesaxeb. arsebobs kiTxebi, romlebzedac ar arsebobs erTaderTi swori pasuxi. „me is vici, rom araferi vici“ – yvelaze brZeni elian filosofosTa Soris – sokrate ambobs amas. ratom iyo is „yvelaze brZeni“? man icoda, rom „adamianuri codna arcodnaa RvTaebrivTan SedarebiT“. swored am gansxvavebaze gaakeTa man aqcenti. kritikulma azrovnebam icis Tavisi sazRvrebi da Tavgadasavali, romelic savsea triumfaluri gamocdilebiT da tragikuli SecdomebiT. Tanamedrove mecnierebis, kerZod asakobrivi fsiqologiis (J. piaJe, d. uznaZe da sxv.) monacemebiT 7 wlamde bavSvi cxovrobs da imecnebs ZiriTadad TamaSiT. 7 wlis asakSi xdeba gardatexa. am asakSi Sesuli mTeli arsebiT mimarTulia garesamyaroze. mis winaSe iSleba obieqturi samyaros farTo gasaqani. qcevis ZiriTadi wesi da ganviTarebis (Tavisi Tavis gaxsnis) faqtori xdeba swavla. am asakSi bavSvebi ZiriTadad Teogoniur da filosofiur kiTxvebs svamen. ainteresebT samyaros warmoSoba, sagnebis da procesebis raoba, arsi – ra? saidan? k. iaspersis mixedviT, bavSvebi yvelaze ufro filosofiur kiTxvebs svamen. aristotelesa da kantis mixedviT azrovnebis bunebaSia metafizikuri kiTxvebis dasma. azrovnebis sawyisia gakvirveba. swored aq iCens Tavs adamianuri azrovnebis sawyisuri (Tandayolili) interesi. „Seicani WeSmariteba da WeSmariteba gaganTavisuflebT Tqven“ – ambobs macxovari. maSasadame azrovnebas akisria ganmaTavisuflebeli misia. magram WeSmariteba aravis miecema TavisiT. Ziebis rTuli gzis gavlaa saWiro. amaze mravali miTi da legendaa Seqmnili. sibrZnis saZebnad Soreul da saxifaTo mogzaurobaSic midian. saxarebaSic asea: „eZiebdeT sasufevels“, „gamoiZie uflis neba“, „ese ars naTesavi, romelic eZiebs ufals, eZiebs xilvad pirsa RvTisa iakobisasa“. aq mTavaria CarTva, Cabma, gzaze Sedgoma. azrovneba, rogorc gza, arsebiTad aris dakavSirebuli TamaSTan. TamaSi adamianuri yofierebis uRrmes Zirebs ukavSirdeba. ase svams sakiTxs iohan hoizinga: „bavSvi sruli dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, sakraruli seriozulobiT TamaSobs... aseve sporcmenic, msaxiobic, mevioline... TamaSebrivi xasiaTi SeiZleba yvelaze amaRlebul saqmianobas mieweros. SegviZlia Tu ara es xazi sakulto moqmedebamde gavagrZeloT... Tu amas davuSvebT, maSin ritualis, magiis, liturgiis, RvTiuri kurTxevisa da misteriis cnebebi erTianad moxvdebodnen TamaSis cnebis mniSvnelobis areSi“ [2. 41]. es cnobili avtori sabolood daaskvnis: „TamaSis samefos“ arsi imaSia, rom „yoveldRiuri cxovrebis“ sferodan gadavyavarT sxva samyaroSi, im samyaroSi, romelic miuwvdomelia logikuri gansjisaTvis, analitikuri azrovnebisaTvis, paskalis termini rom vixmaroT evkliduri WkuisaTvis. Zireuli azrovneba, rogorc bavSvobasTan dakavSirebuli gza da TamaSi demonstrirebulia haidegeris „TemSaraSi“, romelsac 1949 wlis gamocemaSi erqva „TemSaris rCeva“. es is periodia, rodesac msoflios inteleqtualebi laparakoben didi filosofosis „did Secdomaze“, faSizmTan TanamSromlobaze. haidegeri aq ubrundeba (da Tanamedrove azrovnebasac mouwodebs daubrundes) azrovnebis pirvelad gamocdilebas. „adamianebi Tavisive warmomavlobis gamgoni arian... TemSaraze uWvreten erTmaneTs yrmis TamaSi da moxucis sibrZne... maT SexmatkbilobaSi „iSleba azrovneba, romelic „karib- 76 irakli braWuli Wea maradisobis [6. 18]“. azrovnebis kvlavdabruneba bavSvobis gamocdilebasTan exmianeba azrovnebis transformaciis gzas, romelic nicSem aqlemis, lomis da bavSvis figurebSi gamoTqva. aqlemi movaleobis tvirTiT damZimebuli azrovnebaa. misi principia: „Sen unda!“ lomiseburi azrovnebis principia: „me msurs!“, es meamboxe, mngreveli azrovnebaa. mxolod mesame safexuriT, – bavSviT iwyeba Tavisufali, TamaSiseburi Semoqmedeba sicocxlis wreSi. „bavSvis Tavisufleba aris Tavisuflebis is done, rodesac SeZalbelia RirebulebaTa Seqmna“ [8. 228]. zekacis idea, romelic bavSvis motivs ukavSirdeba k. iaspersma gamoiyena imisaTvis, rom nicSes meditaciebSi qristianobis aRorZinebis faruli motivebi daenaxa. Tomas manis mixedviT nicSe evropul kulturaSi igive rols TamaSobs, rasac hamleti daniis mefis sasaxleSi. is sigiJes igonebs, raTa uazrovnebis sizaramaceSi Cafluli „evkliduri Wkuis“ evropuli kultura gamoafxizlos [14. 218]. nicSes da dostoevskis azrovnebis saerTo qristianul motivebze bevrs werdnen XIXXX saukuneebis rusuli religiur-filosofiuri skolis warmomadgenlebi. egziuperi ambobda: saidan var? Cemi bavSvobidan! ise movedi bavSvobidan, rogorc romelime qveynidan. am msjelobis Teologiuri modelia bibliuri ambavi adamianis pirvelad, samoTxisebur yofierebaze da Semdeg mis dakargvaze. bavSvobis samyaro ufro realuri meCveneba, vidre romelime sxva samyaro – ambobda egziuperi. „didebis samyaro“ aris adamianis gaucxoebuli azrovneba. Tanamedrove kulturis institutebi adamians aviwyeben bavSvobas. egziuperi SeniSnavs: darwmunebuli ara var, namdvilad vcxovrobdi Tu ara, „rac bavSvobam gaiara“. egziuperisaTvis RvTaebrivis gamovlenis ukanaskneli imedi aris bavSvi. kamius mixedviT Tanamedrove moazrovneebs axasiaTebT „naxtomi imedSi“. amgvar naxtomSi brali edeba egziupersac. „bavSvi“ egziuperTan aris azrovnebis im wesis gamovlena, romelic RmerTis rwmenas emyareba da am rwmenis gamovlenis formaa. is gansakuTrebiT iCens Tavs „sasazRvro situaciebSi“, gamZafrebuli istoriuli kataklizmebis viTarebaSi. „me vwvdebi im sarwmunoebis erT-erT saidumloebas, romelSic Cveni kultura warmoiSva“ [9. 119]. qristem adamians aswavla pasuxismgebloba yvelas gamo. dostoevskis „karamazovebidan“, stareci zosime anderZad utovebs Tavis morCils: „adamianTa codvebze... yvelaze da yvelaferze pasuxismgebloba sakuTar Tavze aiRe ... xarbad da gaSmagebiT giyvardes yvela da yvelaferi“. azrovnebis am wess „Tu erTxel Cawvdebi, ufro da ufro daiwyeb mis Secdnobas. mere Segiyvardeba mTeli samyaro, sayovelTao msoflio siyvaruliT“. amgvari azrovnebis koncept-personaJia egziuperis patara ufliswuli, romelsac SeiZleba Sexvde udabnos SuagulSi. egziuperTan bavSvi qristes gamovlenis mxatvruli saxea. mxatvruli Teologia ki masTan Sexvedris horizontis gaxsnas cdilobs. egziuperTan erTad Cven unda velodeT patara ufliswulis dabrunebas dedamiwaze. kaTolikos-patriarqi ilia II Tavis qadagebebsa da epistoleebSi aRniSnavs, rom arsebobs ori goneba – „mcire goneba“, adamianuri goneba, analitikuri azovneba da „didi goneba“, logosi, `guli gonieri“. am ori gonebis TanamSromlobam unda Seqmnas jvris saxe. misi vertikaluri xazi RvTisken swrafvaa, xolo vertikaluri adamianisaken. maTi daaxloeba da harmoni- azrovnebis piradigma mxatvrul TeologiaSi 77 zeba aris sinergia – RvTiuri da adamianuri energiebis TanamSromloba. sinergiuli gza aris azrovnebis qristianul-Teologiuri ideali. mcire gonebam unda daTmos ampartavneba (avtonomiis principi), moidrikos, CaeSvas gulSi da iqidan aRavlinos locva RmerTisadmi. bavSvis paradogma mxatvrul TeologiaSi azrovnebis im (`vertikaluri“) veqtoris gamomxatvelia, rasac pirobiTad `didi goneba“, `gulis logika“ ewoda. xolo analitikuri wesiT azrovneba (`horizontaluri“) `mcire gonebad“ SeiZleba iwodos. saxarebiseuli (maTe 18. 1-5, 19. 13-15, markozi 10. 13-16, luka 18-15-17.) `yrmasTan mimsgavsebuli“ azrovneba wm. ioane oqropiris mier ganmartebulia rogorc `sulieri aznauroba“ (17. 134) ampartavnebisagan Tavisufali, RvTis nebisadmi uangarod mindobili `ubraloeba“, simartove; ar axasiaTebs xrikebi, maxis dageba (hegelis mixedviT gonebas warmarTavs `absolutis eSmakoba“ (s: st, хитрост), `zurgs ukan mzakvroba“, sakuTari miznebisaTvis sxvisi gamoyeneba). ilia II ixsenebs erT qarTvel bers, romelic ambobda rom RmerTi bavSvs gavs, bavSviviT mimtevebelia, ar icis gulSi wyenis Cadeba, guliswyroma maleve gauvlis da iseTi siwrfeliT Segirigdeba da geTamaSeba TiTqos araferi gewyeninebinos. bavSvi uzrunvelia, Tavisufalia vercxlismoyvareobisa da socialuri fetiSebisagan, arabunebrivad SeZenili garegani idolebisgan `arafers eZebs dedis ZuZus garda“ (18. 117). saxarebis komentatorebis mixedviT, iesos sZags `SemsWvalvaé gonebisaé saqmeTa soflisaTa da didebisa kacobrivsa“. „amaoisa didebis trfiali“ mcire goneba unda moeqces azrovnebis im qargaze, romlis `saxed yrmaé igi Cvilia“ dasaxuli. wminda ioane oqropiri Tavis ganmartebas mowodebad da imperativad aqcevs: `aw ukve Zmano Cvenca vbaZavdeT maT“. mxolod am gziT vxvdebiT Rirsni `sasufevlis mkvidradmyofel“. `ese ars cxovrebaé angelozisebri“, amitom Sehxaris qriste yrmaTa umankoTa. ieso bavSvebs daadebs xels da ambobs: `eseviTaraé ars sasufeveli caTaé“. xolo vinc `yrmasTan mimsgavsebuli“ morwmune, Seuracxyos an acdunos misTvis jobda wisqvilis qva moebaT da zRvaSi gadaegdoT. ioane oqropiri iqve aRniSnavs, rom saxarebaSi ar aris laparaki gonebis gauqmebaze, gonebis gamoTiSvaze, `amputaciaze“, aramed mis `moqcevaze“,, feriscvalebaze, ganviTarebaze, srulyofaze `xolo viyvneT gonebiTa srul“ (19. 178). azrovnebis ori tipi – goneba da `guli“, `aTena da ierusalimi“, codna da rwmena urTierTgaucxoebulia. amis Sedegia don kixoti, romelic migel de unamunos mixedviT qristes espansiuri xalxuri warmodgenebis krebiTi saxea. donkixotSi mocemulia azrovnebis meTodi, romelic axdens qristianuli rwmenis umTavresi elementis, – imedis postulirebas. don kixoti `xmaa udabnoSi mRaRadeblisa“, romelic `mcire gonebis“ TvalsazrisiT absurdia. am `mcire gonebaze ambobda dostoevski: ум падлец“. amitom Wkuaze myofi anu „kaci mzakvari ver Seva sasufevelSi“. meToduri wesi gulisxmobs Wkuidan gadasvlis (с ума сошол, безумие); Wkuidan Semcdaria don kixoti, xolo dostoevskisTan qristes gamovlenis saxe – Tavadi miSkini `idiotia“, dasacinia `mcire gonebisagan“.. risTvis ibrZoda donkixoti? dulsineasaTvis! anu sococxlis maradiuli gagrZelebisaTvis. da man gaimarjva – ambobs namuno, – miuxedavad imisa rom bolos daWkvianda“, moinania Tavis udidesi `SeSliloba“, `ugunureba“; 78 irakli braWuli waago laSqroba `mcire gonebis“ batonobis winaaRmdeg, ver gaaTavisufla `azrovnebis ierusalimi“, `aTenis“ (racionalizmis) batonobisagan. ver SesZlo mojadoebuli samyaros ganjadoeba. unamunos SeniSvniT, don kixotis amocana arc iyo `gamarjveba“, miwaze, misi gamefebis, gabatonebis azriT. is `moxetiale raindia“ – droSi da sivrceSi ara aqvs toposuri samkvidro. gonebis dialeqtika aq aCvenebs erT mxriv gonebis moqcevas ugunurebaze da Semdeg kvlav dabrunebas `mcire gonebis“ idialebze, romlis kulturpersonaJia salamankis universitetis bakalavri samson karasko. unamunos mixedviT, karasko Tanamedrove sekularobas, samecniero orTodoqsiis inkvizicias gansaxierebs. don kixotma sikvdilis Semdeg datova sanCo pansa (espaneli xalxi da azrovnebis tipi), romelic elis axali ugunuri mogzauri raindis gamoCenas, raTa gayves Tanamedrove evropuli scientizmis winaaRmdeg jvarosnul laSqrobebSi [12.211]. igive ori gonebis dapirispirebaa `karamazovebSi“. `gulis logikas“ ganasaxiereben stareci zosime, alioSa da bavSvebis siluetebi. rogorc komentatorebi amboben, `TiTqmis bibliuri Zalis“ xdeba dostoevskis mxatvruli Teologia im paragrafebSi, romlebSiac bavSvis sikvdilis fenomenologias gvaZlevs. moZRvari zosima `sulieri mRelvarebis gareSe bavSvebs gverds ver auvlida“. beri maTgan angelologiur gamocdilebas iRebda. zosimes swavlebis mixedviT qristes rjulze moqceva SeuZlebelia amgvari gamocdilebis gareSe. beris anderZSi Tavia: `RmerTis siyvarulisa da sxva samyaroebTan urTierTobis Sesaxeb“. aq beri iZleva sulieri katarzisisaTvis arsebiT praqtikul rCevas: `gansakuTrebiT giyvardeT bavSvebi, rameTu isini ucodvelni angelozebi arian, Tavisi arsebobiT CvenSi keTili grZnobebis gamRviZebelni, Cveni gulebis ganwmendelni da magaliTis maCvenebelni“. `mcire gonebis“ koncept-personaJebia ivane karmazovi, smerdikovi da didi inkvizitori. maTSi araorazrovnad aris gamoxatuli azrovnebis scientisturi tipi. azrovnebis am tips `Sinagani logikis“ ZaliT mivyavarT mkvlelobamde an TviTmkvlelobamde, msoflio omebamde, TviT qristes reviziamde, moralis SeuZleblobamde `Tu RmerTi ar aris yvelaferi dasaSvebia“. amitomacaa naTqvami egziuperis „patara ufliswulSi“: me meSinia didebs ar davemgvano“, romlebsac araferi ar ainteresebT cifrebis garda“. `didebi“ azrovneben rogorc karaskoebi, ivan karmazovebi, didi inkvizitarebi da smerdiakovebi; aseTi azrovnebaa damkvidrebuli `patara ufliswulSi“ mefis, pativmoyvares, geografosis asteroidebze... da TviT planeta dedamiwaze. `ra ucnauri planetaa – gaifiqra patara ufliswulma... adamianebs warmosaxvis natamalic ar gaaCniaT. rasac CasZaxeb, imasve amogZaxeben“. am planetaze patara ufliswuli Seityobs mTavar saidumlos. `ai Cemi saidumlo, sul ubraloa: mxolod guli xedavs yvelafers. arsebiTi uxilavi rCeba TvalisaTvis“. 9.31 `gulis xedva“ gulisxmobs azrovnebis wess, romelic SeuZlia imoZraos usasrulo srulyofis gzaze ise, rom ar gamovides adamianuri sazRvrebidan; adamians SeuZlia miwvdes da ganaxorcielos yofierebis mTeli srulyofileba garkveul formatiSi – `bavSvis paradigmaSi“. araviTari sxva umaRlesi modgmis arsebani arc saWiroa da arc SesaZlebelia. mTel msoflioSi mravali fani yavs `patara ufliswulsac“ da don kixotsac. `saqmiani adamianebis“ sacxovrebel saxlebSi Tu samuSao ofisebSi azrovnebis piradigma mxatvrul TeologiaSi 79 xatebis kuTxesTan erTad maT kuTxeebsac xSirad SexvdebiT. pirdapir Tu arapirdapir isini maT dabrunebas moelian dedamiwaze da „gulSi“ iziareben kirkegoris azrs: „vinc poeturad an religiurad ar cxovrobs – sulelia“. gamoyenebuli literatura 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. romano guardini „religia da gamocxadeba“. Tbilisi2008 iohan haizinga "Homo Ludens" Tbilisi 2004 g. v. f hegeli – esTetika, tomi pirveli. Tbilisi 1981 d. uznaZe „zogadi fsiqologia“ Tbilisi 1974 g bramiZe „fantazia da msoflmxedveloba“ Tbilisi 1993 martin haidegeri „TemSara“ Tbilisi 1993 fridix nicSe „ese ityoda zaratustra“ Tbilisi 1993 v. ramiSvili „adamiani da xvedri“ Tbilisi 2002 antuan de sent-egziuperi „patara ufliswuli“ Tbilisi 2008 antuan de sent-egziuperi „samxedro mfrinavi“ Tbilisi 1977 Мирга элляге – Аспекти мифа, М. 1995. Мигел де Унамуно – О трагическом чувсве жизни, 1997, Симбол Elizabeth Bourguinot “Jan-Pierre Ribaut des animaux pourquoi Faince? approches. interculturelles, interreligieuss, interdisciplinaires, 2003, Paris. Томас Ман – Философия Ницше в свете Нашего опита соб. соч. т. 10, 1961, с. 359 Alber Camus, Ye Mihttle de sisiphe, calimap, 1962. a. zaqaraZe, d. jalaRonia, i. braWuli – adamiani da diskursi, 2005 w. Tbilisi. wm. ioane oqropiri – Targmanebaé maTes saxarebisaé, 1996, Tb maTes saxarebis ganmarteba wminda mamaTa swavlebis mixedviT, 1994, Tbilisi netari Teofilate bulgareli, maTes saxarebis komentarebi I, II t. 1996. Tbilisi. Irakli Brachuli Paradigm of thinking in artistic theology Summary "artistic theology" is the Conditional term. It's same as term "christian art". This art seeks to express Truth of Christian religious end Bible. This art often uses face of child end a game phenomenon. In this The article discusses the child paradigm, wich played a huge role in the history of art, philosophy and theology. child paradigm is using as alternative model of scientism. religia da sociologia kaxa qecbaia leqciebi religiis sociologiaSi postTanamedrove sazogadoebaSi religiuri cxovrebis virtualizaciis kritikuli gaazrebisaTvis Tanamedrove epoqis `postmodernul mdgomareobas,“ romlis Sesaxebac dasavluri filosofiuri da sociologiuri azrovnebis warmomadgenelebi saubroben (liotari, deliozi, bodriari, baumani, jeimsoni da sxv.) religiis enaze `apokalifsuri epoqa“ hqvia, romlis pirveli macne dasvlur kulturaSi fridrix nicSe iyo.1 Tumca egoizms, ampartavnebasa da materilur 1 socialuri TvalsazrisiT, postTanamedrove sazogadoeba igive momxmarebluri sazogadoebaa. misi ZiriTadi niSani pragmatizmi, merkantilizmi da cinizmia. `wminda gonebis kritikis“ avtorisagan gansxvavebiT sloterdaikma `cinikuri gonebis kritikiT“ (1983w.) mianiSna, rom amJamindeli cinizmi ganmanaTleblobis idealebis gaufasurebiTaa gamowveuli. postmodernma adamianTa cnobierebaSi kulturuli paradigmebis cvlilebebi da transformireba gamowvia. postTanamedrove adamianma ara mxolod uari Tqva WeSmaritebaze, aramed budovani da gaugebari gaxada misi statusi; man diadi da amaRlebuli moraluri da religiuri, egzistencialuri miznebisadmi interesi dakarga. kultura maskulturad, Sinaarsiani da sazrisiani cxovreba cariel efemerul da virtulaur relobad gadaiqca, romelmac adamiani namdvil sinamdviles moswyvita. sazogadoeba `speqtaklis sazogadoebad“ gadaiqca, romelic reklamisa da mediis totalur Zalauflebazea damyarebuli. realuri politika polit-teqnologiebma, xolo sazogadoebis istoriuli ganviTareba `Sou-xelisuflebam“ Secvala; am tipis sazogadoebaSi yvelaferi – seqsualuri cxovrebiT dawyebuli fexburTiTa da politikiT damTavrebuli, Teatralizebulia. amieridan politika aRar aris adamianis serizouli saqmianoba. igi Zalze xmauriani sanaxaoba da emociuri gantvirTvis adgilia, xolo namdvili politikosi is aris, romelic karg Sousa da sanaxoabas moifiqrebs da dadgams. amitomac Tanamedrove politikuri bataliebi revoluciebiT ar sruledba. garTobaze orientirebuli karnavaluri politika revoluciuri gardaqmnebisagan Sors dgas. aseT viTarebaSi politika transpolitikad, sazogadoeba ki transazogadoebad gadaiqceva. postmoderni inteleqtualTa sasaflaoa (liotari), radganac is cvlis inteleqtualTa mdgomareobas sazogadoebaSi. tradiciuli sazogadoebis inteleqtualTa fena postmodernistul sazogadoebaSi gamousadegeri xdeba (`Carecxilebi“). postmodenma maT yvlaferi waarTva da istoriis sanagveze moisrola. Semoqmedisa da moazrovnis adgili e. w. eqspertma daikava. pirovneba ki zombiT iqna Canacvlebuli, romelic yovelgvar pirovnul Rirsebasa da damoukidebel azrovnebas moklebulia da mxolod situaciebis Sesbamisi unar-Cvevebis amaraa darCenili. transformacias ganicdis iseTi myari da tradiciuli institutebi, rogorebicaa ojaxi da religia. amis magaliTebia, e. w. `erTjeradi ojaxebis gaCena,“ `Tavisufali seqsualuri cxovrebis“ propagnda da sxva. religiis sferoSi adamianisa da sazogadoebis desakralizacia, leqciebi religiis sociologiaSi 81 keTildReobas ayolilma `RmerTis mkvlelma kacobriobam“ nicSes naTqvami yurad ar iRo da sabolood yovelive `adamianis sikvdiliT“ (bodriari) dasrulda. Sedegad adamianisa da sazogadoebis axali tipi Camoyalibda e. w. postTanamedrove adamiani, romlic absoluturad deskralizebulia. misTvis sulerTia nebismieri religia. ZiriTadad amgvari adamianebisagan Sesdgeba postTanamedrove sazogadoeba, romelSic warsuls Cabarda da sasacilo gaxda maRali eTikuri da religiuri idealebisadmi erTguleba. Jan bodriaris TqmiT, am tipis sazogadoebaSi religia `politikuri makiaJis rols asrulebs“ anda, uares SemTxvevaSi, `igi warsulis reliqti da samuzeumo eqsponatia.“ bodriars Tu davujerebT aseTia amerikis religiuri suraTi (ix. Jan bodriaris `amerika“). daaxloebiT aseTia religiuri cxovrebis is gza, romelsac Tanamedrove adamiani `sakraluridan“ `profanulamde,“ tradiciuli sazogadoebidan sekularul da postsekularul sazogadoebamde mihyavs. rac Seexeba sekularizacias, igi evropuli kulturis qristianuli sulieri safuZvlebisagan gandgomad unda miviCnoioT, rac religiuri gagebiT tradiciuli qristianuli cxovrebis wesis mimarT Ralatia da meti araferi. e. w. `postsekularul eraSi“ ki, romelsac `postkonfensiuri sazogadoeba“ Seesabameba adamianebi tradiciul religiebs undoblobas ucxadeben da sulieri srulyofilebis miRwevis axal-axal gzebsa da saSualebebs eZeben. religiuri cxovrebis virtualizacia anu e. w. `virtulauri religia“ am saSualebaTagan erT-erTi uaxlesia. misi safuZvlebi postTanamedrove sazogadoebaSia mocemuli. saqme imaSia, rom postTanamedrove sazogadoeba sinamdvileSi virtualuri realobaa, namdvili sinamdvilis yalbi surogati, romelmac realoba Caanacvla. is reluri sazogadoebis simulacias warmoadgens (bodriaris enaze es socialuris sikvdilia). Sesabamisad, adamianic simulirebulia. simulirebuli adamiani ki simulaciur, virtualur sazogadoebaSi imyofeba da mas aRiqvams rogorc realobas. bodriaris TqmiT, es yovelive Tanmedrove, uaxlesi kompiuteruli teqnologiebisa da media saSualebaTa arnaxuli ganviTarebis Sedegia, romlebic axal – virtualur realobas qmnian, amitom gasagebi unda iyos, Tu saidan momdinareobs religiuri cxovrebis virtualizacia, rac tradiciuli religiuri TvalsazrisiT fsevdoreligiurobas, religiuri cxovrebis gadgvarebul formas warmoadgens. religiis momavlis Sesaxeb pesimisturi da nihilisturi warmodgenebi swored aqedan iReben saTaves. maT religiaze Tanamedrove, uaxlesi sainformacio teqnologiebis sul ufro mzardi gavlena udevs safuZvlad. am mxriv religiis sferoSi mimdinare procesebis aRsaniSnavad religiis sociologiaSi mravali axali termini gaCnda. maT Soris erT-erTi aw ukve SedarebiT moZvelebuli termini teleevangelizmia, rac saxarebiseuli Temebis saqadageblad satelevizio da media teqnologiebis gamoyenebas religiuri cxovrebis virtualizacia da sxva. Tuki msgavs viTarebas mecnierebis enaze postklasikuri, postTanamedrove epoqa hqvia, religiis enaze mas `apokalifsuri“ SeiZleba daerqvas. 6. „religia“ π 3 82 kaxa qecbaia niSnavs. igi faqobrivad evangelisturi praqtikis amerikul-protestantuli versiaa (1.gv.563.). teleevangelizmis ultraTanamedrove versias am sferoSi vir tuluri – internetpraqtika warmoadgens. es yvelaze mtkivneul da sakamaTo sakiTxTa rigs miekuTvneba dRes. mis Sesaxeb erTxel da samudamod Camoyalibebuli principuli pozicia ara Tu sociologebs, aramed tradiciuli religiebis warmomadgenlebs Sorisac Znelad Tu moiZebneba. azrTa sxvadasxaobaSi ori ZiriTadi poziciaa gamokveTili. erTni masSi religiis arnaxul transformacias, tradiciuli religiebis finalsa da `axali religiis“ – e. w. vir tualuri religiis dasawyiss xedaven. meoreni ki am procesebSi religias veranair transformacias ver atyoben da mimdinare procesebs ganixilaven mxolod, rogorc komunikaciis, informaciis gadacemis saSualebaTa efeqtur gamoyenebas religiur praqtikaSi. am Tvalsazrisis mixedviT, religiis momavlis Sesaxeb nihilisturi sociologiuri Teoriebi saqmis viTarebas gangeb amuqeben anda ubralod rom vTqvaT, es yvelaferi maTi umecrebis Sedegia. Tumca religiuri cxovrebis virtualizacia dRes ukve faqtia. rac Tavis mxriv mis momavls erTob pesimisturs xdis. TiTqos araferi sagangaSo ar unda iyos imaSi, rom kompiuteruli teqnologiebi gamoyenebul iqnes Tundac qadagebebisaTvis. magram saqmes arTulebs misi gamoyenebis mcdeloba RvTaebrivi saidumloebebis Sesasruleblad. mxedvelobaSi gvaqvs aRsarebis saidumlo. misi virtualizacia, romelsac dRes aqvs adgili, srulad axali da gaugonari fenomenia. swored aqedan iRebs saTaves religiis finalobis problema. religiuri TvalsazrisiT, rac ar unda miuRebeli iyos am teqnologias dRes ukve Tavisi moxmarebeli hyavs (amis damadsturebel faqtebs dRes dainteresebuli mkiTxveli sociologiis nebismier saxelmZRvaneloSi ixilavs). mravali sxvadasxva programa arsebobs, romelTa meSveobiT, Tundac binidan gausvlelad, SesaZlebelia virtualuri eqskursia msoflios nebismieri taZaris dasaTvaliereblad. daTvalierebas kidev ara uSavs ra, rom ara aqamde gaugonari iseTi faqti, rogoricaa virtualuri sanTlis danTeba. religiuri gagebiT, es umZimesi codvaa, radganac am SemTxvevaSi usisxlo msxverpSewirvis religiuri aqtis SebRalvasTan gvaqvs saqme. magram desakralizebul sazogadoebaSi sadac `religia specefeqti gaxda“ aseTi ram savsebiT realuria (2. gv.36.). Tanamedrove religiis sociologiaSi ukve aranair gakvirvebas ar iwvevs `kibereklesiis,“ `virtualuri taZris“ da sruliad gaugonari da warmoudgeneli `virtualuri rwmenis“ cneba. informaciuli sivrce adamianis sulieri cxovrebis mxolod da mxolod zedapiruli grsia. amitom vir taluri da kibereklesia verasodes ver Secvlis namdvil taZars. is realuri taZris parodia da simulaciaa mxolod. erTxelac iqneba adamiani gamoaRwevs am simulaciisa da virtualuri realobis tyveobidan da isev miubrundeba maradiul WeSmaritebasa da namdvil religiur rwmenas. fsevdoreligiisa da fsevdorwmenis iluziiT gaTanguls etyoba jer kidev didi gamocda elis win. didi mixvedra ar sWireba imas, rom xelovnurad Seqmnil, virtualur sicrceSi konstruirebul fsevdoreligias ara aqvs momavali da, rom yovelgvari eqperimentebi am sferoSi imTaviTve dasaRupavad ganwirulia. leqciebi religiis sociologiaSi 83 religiuri cxovreba transcendentTan cocxali urTierTobaa, romelic virtualizaciis SemTxvevaSi ikargeba. virtualuri eklesia verasodes ver SeZlebs daexmaros Tudac im adamians, romelsac taZarSi siaruli janmrTelobis mdgomareobis gamo uWirs. aseT adamians locvis gamZfrebul survils virtualuri eklesia ver daukmayofilebs. rac Seexeba aRsarebis internetiT miRebis novacias, SesaZlebelia es dasaSvebi iyos, magram am SemTxvevaSi gasaTvaliswinebelia is, rom aRsareba rogor SeiZleba anonimuri, upirovno iyos. garda amisa es saxifaToc SeiZleba iyos, miT ufro maSin roca saqme adamianis sulier cxovrebas Seexeba. radganac yovelive es im eqimis moqmedebas hgavs, romelsac avadmyofi TvaliT ar unaxia da ise uniSnavs mkurnalobas. aRsarebis funqcia marto codvaTa miteveba rodia. amasTan erTad misi mizania adamiani xelaxla gaxados eklesiis wevri. xolo iq sadac eklesia ar aris, bunebrivia masSi Sesvlis survilic ar arsebobs. vir tualuri eklesia, piriqiT, Trgunavs taZarSi siarulis sur vils. is aukuRmarTebs namdvil religiur grZnobebs. eklesia qristes sxeulia. imisaTvis, rom am sxeulis nawili gaxde masTan cocxali kontaqtia saWiro, rasac internet-aRsareba xels uSlis. rac Seexeba qadagebas da RvTis sityvis gavrcelebas, amisaTvis interneti kargi saSualeba SeiZleba iyos, magram qadageba xom mxolod mp3 formatis audio an video Canaweri ar aris, is RvTis cocxali sityvaa, romelic ambionidan unda warmoiTvas. garda amisa gasaTvaliswinebelia is, rom internets sakuTari metyvelebis wesi aqvs, romelic RvTismsaxurebis enas ar Seesabameba (ix. 3). garda amisa religiis cifruli gamosaxuleba xom absurdia da meti araferi. am sakiTxebis analizisas gasaTvaliswinebelia is sayveduri, romelsac Tanamedrove avtorebi tradiciis momxreTa misamarTiT gamoTqvamen. kerZod postsekularul epoqaSi usafuZvloa sekularuli sazogadoebis eniT metyveleba (Sdr.4). es sayveduri, ra Tqma unda, gasaTvaliswinebelia, magram ara religiis misamarTiT, radganac religia marad axali da marad cocxali fenomenia. igive sociologebis daskvnebiT veraferi ver Secvlis RmerTTan adamianis pirovnul mimarTebas, romelic yvelaze kargad tradiciul religiur cxovrebaSia mocemuli. amitom aseT viTarebaSi zogadi daskvna gansaxilvel sakiTxTan dakavSirebiT SeiZleba aseTi iyos: sazoagdoebis trancformaciisa da virtualizaciis procesi faqtia, magram religiuri TvalsazrisiT, arc iseTi katastrofuli faqti, romelic msoflio religiebis arsebobas kiTxvis niSnis qveS daayenebs. Tanamedrove sazogadoebis racionalizacia, virtualizacia da inteleqtis safuZvelze marTvis (qseluri sazogadoeba) moTxovna savaraudoa, rom tradiciul religiebSi bunebriv ukureaqcias gamoiwvevs da sazogadoeba isev dadgeba iracoinalizmisa da mistikis moTxovnis winaSe. es ki desakralizebul sazogadoebas isev maradiuli RirebulebebTan daabrunebs ueWvelad da xels Seuwyobs masobrivi cnobierebis diskreditacias da yovlisSemZle teqnikis uZlurebas kidev ufro gamoaaSkaravebs. 84 kaxa qecbaia gamoyenebuli literatura: 1. 2. 3. 4. q. kalpuni, d. laiTi, s. keleri. sociologia, Tb., 2008. ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba. Tavi 13. religia. Jan bodriari, amerika. sankt-peterburgi, 2000. (rus. enaze). ix. internetresursi: Виртуальная религия. http:/www:ierei-karenev.ru/list/internet.html Sdr. Tanamedrove sazogadoebis gamowveva. iurgen habermasisa da iozef ratcingeris werilebi. mTargmneli gia baramiZe. redaqtori gia xubua. Tb., 2010. KAKHA KETSBAIA ON CRITICAL INTERPRETATION OF VIRTUALIZATION OF RELIGIOUS LIFE IN POST-MODERN SOCIETY Summary Nowadays nobody argues that a new type of society, transformed society, is being developed with globalization process, where every social institute is under alteration. For example, during the last century economics, politics, system of values have changed and likely religious life of society will change too. In modern society, which is based upon high technologies and scientific approach of the universe, the role of religion has been shifted to the background. For this reason, sociology of modern religion began speaking of its annihilation. As sociologists say, globalization caused the origin of “civil religion”. Everything this assists in developing of post-confessional society. According to sociologists, concept of electronic, so-called cyber-church will arise in to the foreground of society of such type, which eventually will be considered as the origin of socalled “virtual religiousness”. In this case, the main line of development of society is the motion from “sacral” to “civil”, during which “sacral” becomes weaker and weaker and finally we get desacralized society. The process of secularization is the base of everything this, which in sociology of modern religion is not so groundlessly connected with modernization process. Side by side with concept of “Virtual religion” a new term “Religious innovations” has come into sociology of religion. The main questions are: is the role of religion actually declined in modern society? If culture has become mass-culture doesn’t the same threaten religion? If it is so and religion would really lose its importance, influence upon the society, what would be the leqciebi religiis sociologiaSi 85 result of this process? Are not we going to unreligious society? If it happens other way – everything this will cause contrary reaction and traditional religions will be filled with new energy in new condition and will start full-blooded life. The effect of modern latest informational technologies is the basis of pessimistic and nihilistic ideas on the future of religion. Many new terms in sociology of religion have appeared to denote the processes taking place in the sphere of religion. One of them, comparatively old term, is TV-evangelism; it means using of TV and media technologies for preaching testament topics, which in fact is the American-protestant version of evangelistic practice. Ultra modern version of TV-evangelism in this sphere is internet practice. This question is the most painful and argumentative. There is no principal position about it not only among sociologists, but among the representatives of traditional religions too. Two main positions have been brought to the light. Some see unprecedented transformation of religion, final of traditional religions and the beginning of “new religion”, so-called virtual religion in it; others don’t see any transformation of religion in these processes and consider it as an effective usage of means of communication and information in religious practice. According to this view, nihilistic sociological theories about the future of religion purposefully complicate the situation, or otherwise it is the result of their ignorance. But the virtualization of religious life is a fact today and it makes its future very pessimistic. Informational space is only the upper layer of soul life. That’s why virtual and cyberchurch will never occupy the place of real temple. It is only parody and simulation of real temple. But the time comes when man will get out of the captivity of this simulation and virtual reality, and will return to eternal truth and real religious faith. Artificially made and constructed in virtual space Pseudo-religion has no future and every experiment in this sphere is born to death. Religious life is living contact with transcendent which in the case of virtualization is lost. As for preaching, internet could be a good mean, but preaching is not only audio and video recording of mp3 format, it is God’s living word, which should be spread from ambo. 86 robert nil bela religiis klasifikacia1 (mcireodeni SemoklebiT)2 religiuri sistemebis klasifikaciis erT-erTi sazomi, romelmac daviwyebis Semdeg am bolo dros axali sicocxle SeiZina, aris evoluciuri ganzomileba. Cems mier SemoTavazebuli iqna xuTetapiani klasifikacia, romlis safuZvlad me aviRe religiuri simboloebis sistemis diferenciaciis xarisxi. amasTanave me srulebiTac ar vamtkiceb, rom ganviTareba am xuTi etapis gareSe SeuZlebelia an kidev ufro adrindel etapebs ar SeuZliaT iarsebon ufro gviandelTan erTad erTdaigive sazogadoebis CarCoebSi. ar vxuWav Tvals me agreTve im Zalze mravalferovan etapebze, romlebic SeiZleba aRmoCndes sirTuleebis yovelgvar doneze. piriqiT, me yovelnairad xazs vusvam sirTuleebs gansakuTrebiT imis Sesaxeb, romelic exeba unars miRweul iqnas ganviTarebis procesSi diferenciaciis umaRlesi etapebis gageba. Cems mier gamoyofil xuT etaps me miveci Semdegi dasaxeleba: pirimitiuli, arqauli, istoriuli, winaTanamedrove da Tanamedrove. religiur-simboluri sistema primitiul doneze xasiaTdeba levi–briulis mier rogorc „miTebis samyaro“, xolo stenneri iyenebs avstralieli aborigenebis sityvis pirdapir Targmans, xilvas RviZilSi. es ukanaskneli aris dro drois gareSe, anu, stenneris sityvebiT, dro dasaxlebuli winaprebis figurebiT, naxevradmxecebiT – naxevradadamianebiT. Tumca isini xSirad iZenen gmirul Tvisebebs, xasiaTdebian iseTi niSnebiT, romlebic ufr maRla dganan adamianTa Tvisebebze, iTvlebian winaprebad da mravali sagnis Semqmnelad am samyaroSi, isini mainc ar arian RmerTebi – maT ar miewerebaT Zalafuleba am samyaroze da ar arian Tayvaniscemis obieqtebi. am miTiuri samyaros damaxasiaTebel Taviseburebas warmoadgens is garemoeba, rom igi sakmaod Zlier aris dakavSirebuli realuri samyaros detalebTan. yoveli klani da yoveli adgilobrivi jgufi ganisazRvreba gvaris winaprebis kategoriebiT da dasaxlebaTa miTiuri movlenebiT, TiTqmis, yoveli goraki, yoveli qva, TviTeuli xe axsnas poulobs miTiuri arsebebis moqmedebaTa kategoriaSi. araZiliseul an cxadliv sizmarSi ganWvretilia yovelgvari adamianuri moqmedeba, maT Soris danaSauli da ugunureba, sadac faqtiuri arseboba da paradigmuri miTebi mWidro azrovnebiTi kavSiriT gadaxlarTulia erTmaneTTan. meore damaxasiaTebeli Tavisebureba, romelic ganpirobebulia konkretuli detalizaciisaken miswrafebiT, mdgomareobs miTiuri masalebis organizaciis cvalebadobaSi. avstralielebi TiTqmis Segnebulad miuTiTe1 Американская социология. Перспективы, проблемы, методы. М. 1972. . Targmna da komentari daurTo givi rogavam. 2 religiis klasifikacia 87 ben miTis cvalebad, meryev struqturaze, romlis aRsaniSnavad xmaroben sityva „ocnebas“. am sityvis xmareba ar aris sufTa metaforuli xasiaTis, imitom, rom rogorc es aCvena ronald berndtma, adamianebs araZiliseul sizmrebis dros, sakulto ceremoniebisas namdvilad axasiaTebT CaZirva ocnebebSi. aseTi sizmrebis meSveobiT ocnebebs isini gardaqmnian sakulto simboloebad sakuTari sulieri miznebisaTvis, magram, rac kidev ufro mniSvnelovania, maT ocnebebs SeuZliaT gamoiwvion miTebis sxvagvari gaazreba, es ki, Tavis mxriv, gamoiwvevs ritualis ganaxlebas. rogorc konkretulobas, aseve cvalebadobas SeuZlia axsnas kavSiri miTiur samyarosa da realur samyaros Soris. primitiuli religiuri moqmedeba xasiaTdeba ara RvTismsaxurebiT da ara msxverplSewirviT, aramed mxolod identifikaciiT, „monawileobiT“, „xorcSesxmiT“. saritualo ceremoniebSi monawileebi identificirebas axdenen miTiur arsebebTan, romlebsac isini warmosaxaven. distancia adamiansa da miTiur arsebaTa Soris, romelic isedac umniSvneloa, mTlianad qreba ritualur ceremonialis momentSi, rodesac „yovelTvis“ xdeba „amJamad“. ar arian arc RvTismsaxurebi, arc mrevli, arc gamaSualebeli rolebi, arc mayureblebi. yvela monawile erTveba ritualur qmedebebSi da xdeba erTiani mTeli maTTan erTad. primitiul doneze ar arsebobs religiuri organizacia, rogorc calkeuli socialuri struqtura. eklesia da sazogadoeba – erTia. religiuri roli, rogorc wesi, Serwymulia sxva rolebTan, amasTanave Warbobs diferenciacia asakis, sqesis, an naTesauri jgufebisadmi mikuTvnebulobis mixedviT. sxvaze ufro primitiul sazogadoebaSi ceremonialuri cxovrebis xelmZRvanelis rolis Semsruleblis kriteriumad gvevlineba asaki. zogierT tomSi arian specializirebuli figurebi – Samanebi an eqimbaSebi, magram isini ar gamoxataven primitiuli religiis aucilebel niSnebs. rac Seexeba primitiuli religiis socialur Sedegebs, is analizi, romelic adre gaakeTa e. diurkemma, rogorc yvelafridan Cans, ZiriTad xazebSi dResac misaRebia. ritualuri cxovreba namdvilad amtkicebs sazogadoebis solidarobas da exmareba axalgazrdobas eziaros tomis qcevis normebs. Cven ar unda daviviwyoT primitiuli religiis „novatoruli“aspeqtebic, imis Sesaxeb, rom konkretuli miTebi da ritualebi imyofebian mudmivi cvalebadobis procesSi da mkacri istoriuli krizisas SeiZleba moxdes primitiuli masalis sakmaod mniSvnelovani sxvagvari gaazreba, rasac mowmobs e.w. „nativisturi“ moZraoba. magram saerTod da mTlianad religiuri cxovreba warmoadgens avstralieli aborigenebis filosofiis ZiriTadi dogmatis sakmaod Zlier safuZvels. kerZod, spenseris gamoTqma rom vixmaroT, es aris „erTi SesaZleblobis movlena“. primitiuli religiis cvalebadoba da meryeoba warmoadgens dabrkolebas radikaluri siaxleebis danergvisaTvis. primitiuli religia cota saSualebas iZleva samyaros gardasaqmnelad. meore etapze, rogorsac warmoadgens arqauli religia, Cven SegviZlia aq vilaparakoT mxolod mokled. arqauli religia im azriT, ra azriTac me aq am kategorias vxmarob, TavisTavSi Seicavs bevr rames im religiebidan, 88 robert nil bela romlebsac araiSviaTad vuwodebT primitiuls, kerZod neoliTur religiur sistemebs, romlebic gavrcelebulia afrikis teritoriis mniSvnelovan nawilze, polineziaSi da sxvagan. arqauli religia amaT garda moicavs agreTve brinjaos xanis religiasac. arqauli religiis damaxasiaTebel niSnebs warmoadgens namdvili kultis warmoSoba RmerTebis, qurumebis, RvTismsaxurTa, msxverplSewirvis kompleqsiT, xolo zogierT SemTxvevaSi gaRmerTebul an pirvel-mRvdelmTavrad qceuli mefis xelisuflebiT. miTebisa da ritualebis kompleqsi, romelic Tan axlavs primitiul religias, Semonaxulia arqauli religiis struqturaSi, magram misi sistematizireba xdeba axlis saSualebiT. primitiul da arqaul etapebs axasiaTebT monisturi msoflmxedveloba, Tumca maTi Sexeduleba samyaroze ramdenadme gansxvavebulia. TviTeuli maTganisaTvis saRmrTo da saero warmoadgens erTiani samyaros organizaciis sxvadasxva saSualebebs. magram mesame etapis dadgomisas, romelsac me istoriuls vuwodeb, cxaddeba moqmedebis savsebiT gansxvavebuli sfero, romelsac religiuri adamianisaTvis aqvs umaRlesi Rirebuleba. yvela istoriuli religia, garkveuli azriT, transcendentaluria da yvela isini, yovel SemTxvevaSi latenturad uaryofen samyaros, ramdenadac transcendenturis umaRles RirebulebasTan SedarebiT realuri samyaro ufasurdeba. garkveuli azriT, istoriuli religiebi warmoadgenen didad „demiTologiurs“ arqaulTan SedarebiT. erTiani RmerTis idea, romelsac ar yavs kariskacebi, arc naTesavebi da warmoadgens erTaderT Semoqmeds da samyaros gamgebels, idea TviTmyofadi yofierebisa, idea absoluturi negatiurobisa, romelic scildeba yoveli opoziciisa da gamijvnis CarCoebs – yovelive es didad amartivebs arqauli religiis ganStoebul kosmologias, da mainc yovel istoriul religiaze gavlenas axdens misi warmoSobis istoriuli garemoebebi. transcendentalur mtkicebebTan erTad, yoveli maTgani TavisTavSi Seicavs, ase vTqvaT, masze Camokidebul mdgomareobaSi arqauli kosmologiis elementebs. miT ufro, yvela istoriuli religia adrindel formebTan SedarebiT universaluria. am religiebis TvalsazrisiT, rac mTavaria, adamiani ar ganisazRvreba im terminebiT, romel toms an klans miekuTvneba is an romel konkretul RmerTs emsaxureba, mas gansazRvraven rogorc arsebas, romelsac SeuZlia Tavi ixsnas. sxvanairad rom vTqvaT, pirvelad gaxda SesaZlebeli vixiloT adamiani rogorc aseTi. istoriul religiebSi religiuri qmedebebi warmoadgenen, upirveles yovlisa, qmedebebs, romlebic aucilebelia xsnisaTvis. im SemTxvevebSiac ki, roca ritualebisa da msxverplTSewirvis elementebi, iseve rogorc adre, inarCuneben mniSvnelovan adgils, isini iZenen axlebur mniSvnelobas. primitiul ritualuri ceremonialebis dros adamiani harmoniulad erwymis bunebriv-RvTaebriv samyaros. misi Secdomebis daZleva xdeba simbolizaciis meSveobiT, romelic samyaros zogadi suraTis nawilia. arqaul religiaSi adamians SeuZlia msxverplTSewirvis Sedegad gamoisyidos Tavisi Seusrulebeli movaleobebi adamianebisa da RmerTebis winaSe, mas aqvs SesaZlebloba gamoisyidos calkeuli Secodebebi rwmenis winaSe, magram is- religiis klasifikacia 89 toriuli religiebi adanaSauleben adamians ufro seriozul mankierebaSi, vinem is Secodebebia, romlebic arsebobdnen adreul religiur warmodgenebSi. budizmis mixedviT, adamianis buneba xarbia da boroti, romlisganac adamiani unda cdilobdes mTlianad ganTavisuflebas. Zvel ebraelTa winaswarmetyvelebis azriT adamianis Secodebebi mdgomareobs ara calkeul cud moqmedebebSi, aramed mis Rrma daudevrobaSi RvTis mimarT maSin, roca RmerTisTvis sasiamovno iqneba misdami sruli morCileba. mahmadianuri gagebiT sityva „kafir“ niSnavs ara urwmunos, rogorc Cven Cveulebriv vxmarobT mas, aramed umadur adamians, romelic daudevrad eqceva RvTiur TanagrZnobas. mxolod islams – sakuTari nebis Tavisuflad damorCilebas RvTaebisadmi – SeuZlia adamiani miiyvanos xsnamde. istoriul religiebSi religiuri cxovrebis ideals warmoadgens amqveyniuri Wirvaramisagan ganSoreba. adreqristianuli Sexeduleba, romelic budizmisagan gansxvavebiT eriskacisTvis uSvebda xsnis SesaZleblobas, imave dros aidealebda religiuri srulyofilebisaTvis amqveynierebisagan ganSorebas. eriskacis RvTismosavobis kriteriumad miiCneoda bermonazvnuri cxovrebis idealisadmi miaxloeba. religiis ganviTarebis istoriuli etapi xasiaTdeba religiuri organizaciebis adre arsebuli diferenciaciis xarisxiT sxva socialur organizaciebTan mimarTebaSi. Tumca istoriuli religiebidan mxolod zogierTma miaRwia diferenciis im xarisxs, romelsac miaRwia qristianulma eklesiam, yvela danarCenma moipova nawilobrivi damoukidebloba sxva struqturebisagan, kerZod politikuri struqturebisagan. es imas niSnavda, rom politikurma sferom Sewyvita yofiliyo sakuTari Tavis damkanonebeli (rogorc TavisTavs akanonebda brinjaos saukuneebSi saRmrTo-mefuri xelisuleba), ase rom misi dakanoneba raime xarisxSi damokidebuli iyo religiuri ierarqiisagan. ramdenadac meti xarisxis struqturuli damoukidebloba gaaCnda istoriul religias, imdenad meti iyo imis SesaZlebloba, rom socialuri da politikuri reformistuli moZraobebi dafuZnebuliyo religiur Rirebulebebze. yvela SemTxvevaSi istoriulma religiebma namdvilad wamoayenes srulyofili sazogadoebis koncefciebi, romlebmac didi xnis ganmavlobaSi im sazogadoebebSi, sadac isini arsebobdnen, didi gavlena moaxdines maTSi meti RirebulebaTa realizaciis saqmeSi. magram isic ar unda daviviwyoT, rom istoriuli religiebis centrSi idga xsnis drama da maT ar ainteresebdaT socialuri gardaqmnebi rogorc TviTmizani. piriqiT, es gardaqmnebi maT sZuldaT, da, rodesac istoriuli religiebi mouwodebdnen reformebisken, amas isini akeTebdnen romelime adre arsebuli samagaliTo socialuri wyobilebis saxeliT, romlisken dabrunebasac isini cdilobdnen. winaTanamedrove religia, romelmac metnaklebad dasrulebuli saxe miiRo protestantul reformaciaSi, romelic metnaklebad gaTvaliswinebuli iyo mTel rig sxva moZraobebSi, iseTSi, rogoricaa jodo-Sin-is seqta iaponiaSi, warmoadgens amqveyniuri samyarosken – rogorc realuri moqmedebis mTavari sferosken – garkveul winsvlas. xsna axla unda moiZebnos ara am samyarodan wasvlaSi ama Tu im formiT, aramed – saero moRvaweobis wiaR- 90 robert nil bela Si. igulisxmeba, rom aseTi urTierTobebis elementebi imTaviTve ukve iyo istoriul religiebSic, magram saerTod da mTlianad institucionalizirebuli istoriuli religiebi gvTavazobdnen gaSualebul xsnas. xsnisaTvis moiTxoveboda an religiuri kanonebis dacva, an monawileoba sakramentalur sistemebSi, an mistikuri qmedebebis Sesruleba. yvelaferi es, ama Tu im zomiT, dakavSirebuli iyo amqveyniurisagan gandgomasTan. Semdeg, orsafexurian religiur sistemebSi, romelic damaxasiaTebelia institucionizirebul istoriuli religiebisaTvis, umaRlesi statusis jgufebs – qristian ber-monazvnebs, sufist Seixebs an budist asketebs – TavianTi brZnuli qmedebebiT da piradi RirsebebiT ZaluZT daagrovon madli, romelic maT SemdegSi SeuZliaT gaunawilon sxvebs – naklebi Rirsebis mqoneT, am mxriv xsna ufro gaSualebuli iyo, vinem uSualo. magram reformaciis dadgomis Semdeg mTeli qveyniereba, maqs veberis sityvebiT, gadaiqca monastrad. am qveynad moRvaweoba, gansakuTrebiT kalvinistebisaTvis, gaxda mTavari saSualeba RvTis sadideblad. amrigad, istoriuli religiebis simboluri struqturebis gaurRvevlad, winaTanamedrove religiam SeZlo adamianuri moRvaweoba iseTnairad waremarTa, rom religiuri motivaciis disciplina da energia miemarTa amqveynierebis gardasaqmnelad. asketuri protestantizmis SemTxvevaSi aman Seqmna SesaZlebloba miRweulyofiliyo gansacvifrebeli Sedegebi ara marto politikis, ganaTlebis, mecnierebis, samarTlis da sxva dargebSi. dasavleTSi arc Tu didi xnis winaT eWvqveS iqna dayenebuli istoriuli da winaTanamedrove religiebis simboluri struqtura, gansakuTrebiT kosmologiuri dualizmi, romelic safuZvlad edo orive maTgans. religiis forma postdualistur samyaroSi mTlad gasagebi ver aris, magram aseTma religiam Tavisi yuradReba unda miaqcios adamianuri codnis Zalze swraf zrdas, romelsac sabunebismetyvelo mecnierebaTa ganviTarebis safuZvelze mivyevarT bunebasa da samyaroSi adamianis adgilis relativizaciamde da kulturul samyaroSi istoriisa da sxva kulturebis Sesaxeb codnis gafarToebis Sedegad adamianis relativizaciamde. adamians ar daukargavs Tavisi miswrafeba Caufiqrdes problemebs da sazrisis gadauwyveteli problemebi kvlav dgas mis winaSe. sekularizaciis procesi TavisTavad ar niSnavs religiis gauqmebas, aramed misi struqturisa da rolis Secvlas. magram Cven jerjerobiT mxolod viwyebT amis gagebas. Tu religiis evoluciis Sesaxeb es narkvevebi ramdenadme damajerebelia, maSin man unda migviTiTos or mTavar sferoze, romlebzedac Tavisi yuradRebis koncentracia unda moaxdinos religiis sociologiam Tanamedrove msoflioSi. pirveli sfero – es aris istoriuli religiidan gadasvla winaTanamedrove religiaze, upiratesad imqveyniuri interesebidan gadasvla amqveyniur religiur interesebze, romlis mauwyebelic iyo protestantuli reformacia, romelic axla praqtikulad xorcieldeba yovel religiur gaerTianebaSi, gansakuTrebiT romis kaTolikur eklesiaSi. mocemuli problema ufro mwvaved dgas ganviTarebad qveynebSi. meore sfero – es aris gadasvla winaTanamedrove religiidan imaze, rasac me vuwodeb religiis klasifikacia 91 Tanamedrove religias, rasac adgili aqvs umravles ganviTarebul dasavleT qveynebSi, aseve SeiZleba iaponiaSic. am Tavis daskvnaSi me mokled SevCerdebi TviTeul am problemebze. TiTqmis yovel ganviTarebad qveyanaSi sxvadasxva cvlilebebis stimuli atarebda umTavresad garegan xasiaTs, varirebda dawyebuli uxeS samxedro TavdasxmebiTa da umowyalo ekonomikur Zaldatanebidan ideologiur diversiis ufro daxvewil da verag formebamde. aqedan gamomdinareobs, rom umravles SemTxvevaSi Tavdacvis moTxovnileba iyo ufro pirveli rigis da ufro Zlieri amocana, vinem cvlilebebze moTxovnileba. magram situaciis logikis mixedviT gamodioda, rom Tavdacva cvlilebaTa gareSe SeuZlebelia da ai gamodioda rom religia aRmoCnda Rrmad Cafluli Tavdasxmis, dacvisa da cvalebadobaTa procesSi. qristiani misionerebi Cveulebriv asrulebdnen dasavluri gavlenis damrtymeli Zalebis rols, romlebic pirdapir midiodnen Setevaze im adamianebis religiur da eTikur SexedulebaTa winaaRmdeg, romlebic ar ekuTvnodnen dasavlur samyaros. Tundac rom ar yofiliyo pirdapiri gamowveva ucxo religiuri sistemebis mxriv, socialuri da piradi warumateblobis gamocdileba, romelic sakmaod gavrcelebuli iyo dasavluri gavlenis pirvel etapze, aucileblobiT ayenebda TviTmyofobis problemas. aseT sazogadoebaTa umravlesobaSi religiuri simboloebi gaxda safuZvelmdebeli Sablonebi piradi da socialuri moqmedebebis gasaazreblad. magram krizisis garemoebaSi am memkvidreobiT miRebuli Sablonebis marTebuloba gaxda problematuri. Tavdapirvelad saerTo reaqcia yvelgan atarebda apologetur da TavdacviT xasiaTs. Zalze kategoriuli saxiT cxaddeboda adgilobrivi tradiciebis upiratesoba – islamis, induizmis an konfucianelobis – qristianobaze da mTel dasavlur kulturaze. zogierTi musulmani amtkicebda, rom dasavleTis mecniereba da filosofia mTlianad da savsebiT TavianT sawyiss iReben Suasaukuneebis islamuri kulturidan da rom, maSasadame, yvelaferi Rirebuli dasavleTSi sinamdvileSi islamis mieraa Seqmnili. induizmis mimdevrebi ki, piriqiT, amtkicebdnen rom dasavleTis Rirebulebebi Rrmad materialisturia da rom sulierebis erTaderTi samyofeli – es indoeTia. rac Seexeba konfucianelebs, maTi azriT, dasavleTisaTvis gasagebia mecniereba, magram mas ar ZaluZs gaigos adamianTa urTierToba, romelic misaRwevia mxolod konfucianelobisaTvis. magram es Tavdapirveli TavdacviTi pozicia TiTqmis arasdros ar iyo Tavisufali cvlilebebisa da reformebisadmi miswrafebebisagan. Tundac im SemTxvevebSiac ki, rodesac dasacavi cvlilebebi warmoadgendnen ufro adrindelisadmi dabrunebas, mizans, romelic igulisxmeboda an aSkarad gamoxatuli mdgomareobda imaSi, rom aseTi cvlilebebis meSveobiT daxmarebodnen Zvel tradiciebs Tanamedrove samyarosadmi SeguebaSi. zogjer aradasavluri samyaros moazrovne adamianebi xedavdnen ra TavianTi tradiciuli kulturis uunarobas gadaewyvitaT Tanamedrove msoflios problemebi, imdenad ucruvdebodaT misi imedi, rom uars ambobdnen TavianTi mamebis rwmenaze – qristianobis an kidev dasavleTis saero ideologiis sasargeblod. yvela am poziciisaTvis damaxasiaTebelia wonasworoba Tavdacvis aucileblobasa da Seguebis 92 robert nil bela aucileblobas Soris. iq, sadac TavdacviTi pozicia xdeboda absoluturi, SeuZlebeli xdeboda Segueba Tanamedrove msoflios arasaimedo pirobebisadmi. iq, sadac adaptacia srul uars ambobda tradiciul kulturaze, moazrovne pirovneba xdeboda izolirebuli da uaryofili. ganvixiloT idealuri situacia, rodesac istoriuli religiuri tradicia gardaiqmneba winaTanamedrove religiis tipad, romelic maqsimalurad xels uwyobs modernizaciis process. upirveles yovlisa, istoriulma religiam unda SeiZlos axlad Camoayalibos religiuri simboloebis Tavisi sistema iseTi saxiT, rom misces sazrisi amqveyniur kulturul SemoqmedebiT moRvaweobas. man unda SeiZlos mimarTos motivacia, disciplinirebuli religiuri valdebulebebis meSveobiT, am samyaros dasafuleblad. is unda exmarebodes nacionalur gaerTianebasTan solidarobisa da integrirebis ganviTarebas, amasTanave ar unda ecados dauqvemdebaros is arc Tavis xelisuflebas, arc gaTiSos, Tumca es cxadad ar gulisxmobs eris, rogorc umaRlesi religiuri miznis, sanqcinirebas. is mowodebulia socialuri ganviTarebis xangrZliv process misces pozitiuri mniSvneloba da SesZlos aseve maRali Sefaseba misces mas rogorc socialur amocanas, amasTanave es ar gulisxmobs imis aucileblobas, rom socialuri progresi miviRoT religiur absolutad. istoriuli religia unda daexmaros pasuxismgebel da disciplinirebul pirovnebis idealis damkvidrebas cxovrebaSi. Tanamedrove sazogadoebaSi religiurisa da saeros axleburi urTierTobebis gaTvaliswinebiT istoriulma religiam unda moZebnos Zala imisaTvis, rom Tavisi sakuTari roli miiRos rogorc kerZo nebayoflobiTi asociaciis roli da cnos, rom es ar ewinaaRmdegeba mis, rogorc sazogadoebis umaRlesi Rirebulebis matareblis rols. moTxovnilebaTa es CamonaTvali Seesabameba, rogorc es zemoTac iyo naCvenebi, idealuri tipis konstruqcias. rasakvirvelia, arc erTi istoriuli tipis religia ar gardaqmnila msgavsi saxiT da arc SeeZlo bolomde eqna es. zogierTi religia, religiuri simboloebis misi sistemebis xasiaTis gamo, umal daiRupeboda, vinem gardaiqmneboda. magram modernizaciis warmatebulad ganxorcielebisaTvis aucilebelia, rom tradiciuli religiam an SesZlos gardaqmna, yovel SemTxvevaSi umTavres nawilSi, an SeiZlos gavides cxovrebis umTavres sferoebidan da SesaZlebloba misces saero ideologebs daasrulon gardaqmnebi. ai zogierTi magaliTi, romelic gvaZlevs am problemebTa da winaaRmdegobaTa ilustracias. iaponiaSi, Tavisi arsebiT arqaulma, brinjaos xanis RvTaebrivi imperatoris kultma SesZlo efeqturad waremarTa motivacia cxovrebis saero sferoebisaken da ganamtkica solidaroba da erTianoba. magram man ver SesZlo gamoemuSavebina verc Tavisufali organizaciuli formebi, verc xazi gaesva damoukidebeli pasuxismgebeli pirovnebis rolisaTvis. amitomac is advilad gaayalbes, ocdaaTian da ormocian wlebis dasawyisSi gardaqmnes imad, rasac zogierTi iaponeli swavluli uwodebs „imperatoruli sistemis faSizms“. indoeTSi gandim, romelic agrZelebda mis mravalricxovan winamorbedebis – induizmis reformatorebis – saqmes, aCvena, rogori saxiT SeiZleba SeuTavsdes es ukanaskneli (induizmi) yvela religiis klasifikacia 93 adamianis Rirsebas, damoukideblad maTi profesiisa da nacionalur erTianobisagan, romelic arRvevs kastur mijnebs. magram misma gaorebulma da Rrmad winaaRmdegobrivma damokidebulebam Tanamedrove sazogadoebasTan da misma SiSma industralizaciasTan dakavSirebiT, ueWvelad, garkveuli zomiT swori xazidan ganze gadaxara induizmis winaTanamedrove efeqturi formebis procesis ganviTareba. TurqeTSi tradiciuli islami uceremoniod iqna ukugdebuli nacionalizmis gandidebis mizniT, romelmac pirvel planze wamoswia islamimdeli Turquli kultura. magram axalma ideologiam mxurvale mxardaWera hpova mxolod mcirericxovan elitas Soris maSin, rodesac arareformirebuli islami ganagrZobda ganuyofel batonobas soflis macxovreblebSi. dabolos, meore vatikanuri kreba mowmobs kaTolikuri eklesiis cxad gadaxras winaTanamedrove religiisaTvis damaxasiaTebeli Tvisebebisken, magram jer kidev mouwevs gadawyvitos gansakuTrebuli mniSvnelovani problemebi, romelic exeba xelisuflebasa da tradiciebs. rogorc ar unda iyos, yoveli calkeuli SemTxveva saWiroebs Rrma sociologiur gamokvlevebs, romelic mogvcems ufro mdidar praqtikul da Teoriul Sedegebs, vidre yuradRebis koncentracia iseT Zalze viwro sakiTxebze, rogoricaa eklesiebisa da seqtebis detalizirebuli klasifikacia, romelic, rogorc yvelafridan Cans, warmoadgens umTavres Temas bevr amerikul gamokvlevebSi religiis sociologiis sferoSi. dabolos Cems Tavs nebas mivcem SevCerde religiur situaciebze bevr ganviTarebul sazogadoebaSi. maTi ZiriTadi gansxvaveba ganviTarebadi qveynebisagan imaSi mdgomareobs, rom, Tumca maT winaSec dgas sagareopolitikuri problemebi, isini atareben naklebad aucilebel xasiaTs. am sazogadoebebSi materialuri keTildReobis saerTo done maRalia, Tundac iq Semonaxuli iyos siRaribe da usamarTloba. ganaTlebis done ganuxrelad izrdeba. ase rom arc Tu Soreul momavalSi umaRlesi ganaTlebis mqone pirTa raodenobam amerikis SeerTebul Statebis zogierT raionSi SeiZleba miaRwios 50%-s. sruliad sxvadasxva arxiT miiReba Tavisi moculobiT dRemde arnaxuli cnobebi mTel msoflioze da es xdeba informaciebis gadacemiT, seriozuli dabrkolebebis arsebobis pirobebSi. Tu ganviTarebad qveynebSi emociuri da gonebrivi energiis udidesi nawili mimarTulia sasicocoxlo ekonomikuri da politikuri problemebis gadaWrisaken, ganviTarebul qveynebSi msgavsi problemebis gadaWris pirobebSi, sicocxlis sazrisis Sesaxeb sakiTxs ufro meti Sansi aqvs da dgas yuradRebis centrSi. ganviTarebad qveynebSi ufro misaRebs warmoadgens kategoriuli religiuri an ideologiuri formulirebebi SedarebiT cxad da martiv msoflmxedvelobiT da moqmedebisaTvis uSualo imperatiuli ganwyobiT, Tumca msgavs tendenciebs adgili aqvs TviT ganviTarebul sazogadoebebSic, magram isini ar arian popularuli mosaxleobis ufro ganaTlebuli da farTodmoazrovne fenebisaTvis. am mudmivad mzard da ufro metad gavlenian jgufebs sWirdebaT daxvewili, aradogmaturi azrTa sistema TviTSemecnebis umaRlesi doniT. religiur jgufebs ukve aRar SeuZliaT irwmunon tradiciuli valdebulebebi. Zvelisagan memkvidreobiT miRebuli yvelaferi xdeba dawvrilebiT Seswavlisa da Semowmebis sagani, xolo maTi motivebi yurad- 94 robert nil bela RebiT ganixileba, gansakuTrebiT ufro metad ganviTarebuli gonebis mqone, TviT religiuri jgufis wevrebis mier. sakiTxis nawilobriv gadawyveta, yovel SemTxvevaSi aSS-Si, mdgomareobs imaSi, rom mTavari yuradReba mieqces siRaribisa da usamarTlobis winaaRmdeg brZolis problemas, romlebsac jer kidev adgili aqvs sazogadoebaSi da gansakuTrebiT Tvals xvdeba mravali obieqturi problemis warmatebiT gadawyvetis fonze. amaze cxadad miuTiTebs is enTuziazmi, romelic vlindeba im samoqalaqo samarTlisaTvis moZraobis mimarT, rasac adgili aqvs sxvaze metad rafinirebul religiur da inteleqtualur wreebSi. analogiuri funqcia SeiZleba Seasrulos mTeli danarCeni samyaros ganviTarebisaTvis zrunvam. magram mTeli saqme imaSia, rom avlenen ra garkveul miswrafebas konkretuli problemebis gadaWrisadmi, adamianTa jgufebi ar ukavSireben TavianT Tavs romelime yovlismomcvel winaTanamedrove msgavs ideologias. amasTanave aseT ideologias epyrobian didi eWviT. da es iZleva sababs vamtkicoT, rom Cvens saukuneSi ideologias daudgeba dasasruli. magram, TavisTavad igulisxmeba, rom msoflios didi nawili amJamad imyofeba ideologiis intensiurad ganviTarebis fazaSi da bevr ganviTarebul qveyanaSi mravali jgufi sakmaod ganicdis ideologiur gavlenas. arsebiTad, SedarebiT mcire jgufebi, romlebisTvisac ideologias ukve daudga dasasruli, SeiZleboda arc ki migveRo mxedvelobaSi, rom ara is faqti, rom ideologia, rogorc Cans, warmoadgens socialur-kulturuli transformaciis gansakuTrebul farTo da Tavisi masStabiT Zlier avangards. jerjerobiT Zalze naadrevia SevimecnoT, Tu rogor formas miiRebs religia postdualistur msoflioSi. sul ufro mtkicdeba warmodgena samyaros simravlis Sesaxeb, nawilobriv mocemul, nawilobriv adamianur „me“-sa da realurobis urTierTobis rTul kavSirSi agebulis Sesaxeb. mTavar gansxvavebulobas aqvs piradi da individualuri, magram ara asocialuri an arapolitikuri xasiaTi. faqtiurad yvelaferi midis iqiTken, rom mxolod rTul institucionalur struqturas, romelic Tavis TavSi moicavs ojaxis, skolis da eklesiis garkveul tips, SeuZlia Camoayalibos da mxari dauWiros pirovnebas, romelsac SeuZlia samyaroSi funqcionireba, sadac savsebiT yvelaferi, TviT adamianis sanukvar idealamde, radikalurad didia, magram aseve didia zrdis SesaZlebloba. germaneli Teologi banxoferi laparakobda „adamianis mier srulwlovanebis miRwevaze“. magram es srulebiTac ar niSnavs adamianis mier sakuTari Tavis gaRmerTebas, imitom, rom survilebis yovlisSemZleoba mxolod patara bavSvebs axasiaTebT. adamiani ki, miaRwia ra srul asakovnebas, Tavis Tavs angariSs aZlevs sakuTari SezRudulobis Sesaxeb. magram mas es ar aSinebs, piriqiT, mas ubiZgebs iqiTken, rom srulad gaxsnas Tavisi adamianuri arseba. magram mudam unda gvaxsovdes imis Sesaxeb, rom TviT yvelaze ganviTarebul sazogadoebaSi primitiulisa da arqaulis qveda fena jer kidev Zalian Zlieria: is batonobs bevri adamianis cxovrebaze da aris TviToeuli CvenTaganis sulSi. yoveli msxvili Tanamedrove sazogadoeba warmoadgens laboratorias religiuri orientaciis yvela moazrebadi formis Seswav- religiis klasifikacia 95 lisaTvis. iaponiaSi, magaliTad, Cven vxvdebiT ZvelTaZvel rituals glexur soflebSi, naxevrad tradicionalistursac, naxevrad ultraTanamedrove axal religiebs qalaqis mosaxleobis dabal klasebSi da esTetikur kults – „Zens“ inteleqtualistebisas maRali klasebidan, agreTve sakuTari sicocxlis sazrisis mtanjvel Ziebas imaTgan, visac arafers ar eubneba arc erTi arsebuli religia. magram, Tu am sazogadoebebSi saxezea udidesi mravalferovneba, maTSi mocemulia rogorc erTiani sazomi religiuri cxovrebisa – samoqalaqo religia, romelic warmoadgens met-naklebad SeTanxmebul safuZvels sazogadoebis religiuri erTianobisaTvis iqac ki, sadac religiuri pluralizmi atarebs sxvaze ufro gamokveTil xasiaTs. amerikuli samoqalaqo religia warmoadgens seriozul religiur tradicias, romelic unda gaanalizdes rogorc aseTi, ar unda darCes yuradRebis gareSe arc misi Rrma aspeqtebi da arc misi „gadaxrebi“. yoveli didi Tanamedrove sazogadoeba aZlevs mkvlevars Tavis gankargulebaSi analogiur masalas. da aqac religiis sociologs eZleva kvlevis xeluxlebeli sfero. SeniSvna: XIX saukunis religiis sociologiaSi ori ZiriTadi mimarTuleba gamoikveTa: pirveli: e. diurkemisa da misi Tanamoazreebidan momdinare, romlebic religiis mTavar funqciad miiCnevdnen sazogadoebis integracias, da meore, karl marqsidan momdinare da maqs veberis mier ganviTarebuli Sexeduleba, rom religia dakavSirebulia konfliqtebTan da pirvel rigSi warmoadgens socialur cvlilebebis faqtors. XX saukunis ociani wlebidan didi xnis manZilze religiis sociologiaSi dominirebda integraciuli midgoma. ormocdaaTian wlebSi klav aRorZinda interesi maqs veberis meTodologiisadmi. integraciuli midgoma gakritikebuli iqna misi calxrivobis gamo, rom is gansakuTrebul yuradRebas uTmobda sazogadoebis mTlianobisa da stabilurobis uzrunvelmyofl institutebs da ugulvebelyofda religiasTan dakavSirebul konfliqtebs da dezintegraciul tendeciebs. miuxedavad amisa, droTa ganmavlobaSi sociologiis mier religiisadmi ori zemoTdasaxelebuli midgoma aRqmul iqna rogorc urTierTSemavsebeli midgoma. amis safuZvelze ganviTarda evolucionizmi (talkot parsonsi da robert nil bela). erTad aRebulma am midgomebma-religiis, rogorc „socialuri faqtis“ (diurkemi) da rogorc „socialuri qmedebebis“ (veberi) analizma, Seqmna SesaZlebloba sakmaod srulad gagebul iqnas religiis struqtura da funqciebi makrosociologiur doneze. robert nil bela kaliforniis berklis universitetis SedarebiT kvlevebisa da sociologiis profesoria, romelic religiis modernizaciis problemebze muSaobs. r. belas religiur TeoriaSi erT-erTi mniSvnelovani adgili ukavia religiis klasifikacias, romelsac aucileblad unda icnobdes religiis problemebiT dainteresebuli Cveni mkiTxveli. wignebis mimoxilva ioanes heseni platonizmi da profetizmi cnobilma mecnierma da moRvawem viqtor rcxilaZem germanulidan Targmna gamoCenili germaneli filosofosis ioanes hesenis vrceli naSromi „platonizmi da profetizmi. antikuri da bibliuri sulieri samyaros struqturul-SedarebiTi ganxilva“. wigni, romelsac axlaxans gamosca sulxan-saba orbelianis saswavlo universitetma udaod daainteresebs Teologebsa da filosofosebs, agreTve filologebsa da sulieri cxovrebis dargSi momuSaveebs. redaqcia mkiTxvels Tavazobs aRniSnuli wignis Sesaval werils. Sesavali platonizmisa da profetizmis ganxilva niSnavs „kacobriobis simaRleebze“ mogzaurobas. es niSnavs sulis samefoSi aRmarTul mwvervalebze asvlas, sadac sufevs maradisobis sunTqva, sadac maradiuli yinuliT Semosili mwvervalebis brwyinvaleba adamianur Tvals dabrmavebiT emuqreba, sadac haeri adamianuri arsebobis pirobebisaTvis, TiTqmis, eTerulia. odiTganve kacobriobam sulis orive samyaro ase dainaxa. kvlav da kvlav Tvalni maTken aRapro da, msgavsad varskvlaviani cisa, maTgan miiRo xelaxali orientacia, rodesac dantesTan erTad unda eRiarebina: „Cveni miwieri cxovrebis naxevar gzaze me kvlav aRmovCndi uRran tyeSi odes Tavgza abneuli swor biliks avcdi“ amitom es aris mxolod naTeli formulireba imisa, rasac kacobrioba, xan yrud da xan aSkarad, grZnobda, Tuki Cven RirebulebiT msjelobas wamovayenebdiT: p l a t o n i z m i d a p r o t e f i z m i w a r m o a d g e n e n k a c o b r i o b i s u m a R l e s s u l i e r R i r e b u l e b e b s . isini arian kacobriobis gzis umniSvnelovanesi safexurebi adamianad gardaqmnisaTvis, adamianSi demonurisa da mxecis daZlevisaTvis.1 rogorc cnobilia, nicSem berZnebi moixsenia „erTaderT genialur erad msoflio istoriaSi“. Tanamedroveobis gamoCenili mkvlevari maT uwodebs „kulturis ideis Semqmnels“. berZeni, misi mixedviT, aris „filosofosi xalxTa Soris“.2 namdvili berZeni eri, ise rogorc sxva aravin, dajildoe1 Sdr. H7 Schaller, Die Idee des Menshen, München 1935, S. 23. 2 W. Jaeger, Paideia, I Bd., Berlin 1934, s. 7 u. 11. platonizmi da profetizmi 97 buli iyo filosofiuri niWiT. misi genia filosofiur sferoSi gviCvenebs SemoqmedebiT Zalasa da nayofierebas, romelic erTaderTia. gamudmebiT axals, Rrma ideebsa da koncefciebs avlens aq filosofiuri azrovnebis procesi, magram birTvi am procesisa aris platonizmi (farTo gagebiT). rogorc masSi gamoaSkaravda, elinTa wminda filosofiuri genia, aseve masSi hpova man Semdgomi uZlieresi ganviTareba. „Tavisi gaCenis dRidan moyolebuli, platonizmi warmoadgenda umniSvnelovanes moments kacobriobis sulier istoriaSi“.1 igi aris „sulieri winapari yvela idealisturi filosofiisa“.2 rogorc platonizmi warmoadgens umaRles Rirebulebas sulisa da filosofiis sferoSi, aseTive mniSvnelobisaa profetizmi religiis sferoSi. aseTi Sefaseba ismis ukve aRfrTovanebiT moculi kupletebidan, riTac herderi Tavis leqss – „winaswarmetyvelni“ amTavrebs: „salami Tqvenda, wminda sulebo, RvTis mZlavr xelebSi qnaris xmovanebav, romlebic gaxdiT misi azris ganmmar tebelni, droTa uwyebis amxsnelni da kanonTa suli“. mecnieruli kvleva profetizms moixseniebs, rogorc erTaderT movlenas saerTo religiis istoriaSi.3 igi miakuTvnebs mas ukeTilSobilessa da uZvirfases, rac ki kacobriobas gaaCnia religiuri TvalsazrisiT.4 platonizmi da profetizmi erTmaneTs daukavSirda, xolo Tu ras niSnavs es, mokled da lapidarulad gveubneba axalgazrda mkvlevari: „elinizmisa da qristianobis simbiozi gaxda dasavleTis sulieri bediswera“.5 masze, rogorc qristianuli Teologia ganisvenebs, aseve warmoudgenelia mis gareSe dasavluri filosofia da es ZalaSia ara mxolod Sua saukuneebis, aramed axali axali filosofiis mimarT. samarTlianad SeuZlia paul doisens, daaskvnas, rogorc igi akeTebs amas Tavis winasityvaobaSi „filosofiis sayovelTao istoria“, rom axali filosofia, TviT awmyomdis, aranaklebad imyofeba bibliis zegavlenis qveS, vidre – antikuri filosofiisa. sulis orive samyaros Sedareba, amasTanave, aRmniSvnelia dasavluri sulis istoriis farTo monakveTebis ufro Rrma gagebis dasawyisisa. ara mxolod Sua saukuneebis filosofiis umaRlesi mwvervalebi (avgustine, Toma akvineli), aramed, agreTve, axali drois didi sulieri garRvevvebi (reformacia, germanuli idealizmi), TviT uaxlesi mimdinareobebi filo1 O. Apelt, Platons sämtliche Dialoge, I bd. Leipzig O.I., X. 2 H. Von Arnim, Die europäishe Philosophie des Altertums, in: Die Kultur der Gegenwart I, V, Berlin 1909. S. 163. 3 L. Durr, Wollen und Wirken der alttestamentlichen propheten, Düsseldorf 1926, s. 2. 4 Sdr. C.H. Cornill, Der israelitishe Prophetismus, Berlin 1920. S. 176. 5 K. Leese, Die Krisis und Wende des christlichen Geistes, Berlin 1932. S. 7. 7. „religia“ π 3 98 ioanes heseni sofiisa da TeologiaSi (fenomenologia, eqsistencialuri filosofia, dialeqtikuri Teologia) Rebuloben axal Sefasebas, riTac naTeli efineba maT uSinaganesi azrovnebis motivebs TavianT TaviseburebaSi da maT istoriul dafuZnebaSi. Tuki antikur (berZnul) ideaTa samyaros „platonizmad“, xolo bibliurs „profetizmad“ movixseniebT, amis uflebas gvaZlevs faqti, rom am samyaroebma orive sulier moZraobaSi TavianTi tipiuri da amitom warmomadgenlobiTi gamoxatuleba hpoves. platonizmis saxels, amasTanave, Cven viyenebT ufro farTo mniSvnelobiT, ramdenadac amiT aRvniSnavT ara mxolod platonis filosofias, aramed agreTve misi mowafis – aristoteles filosofiasac. oto libmanTan erTad agreTve Cvens vambobT: „originaloba platoniseuli, xolo masze aSkarad damokidebuli aristoteleseuli koncefcia nebas gvaZlevs, es saerTo modgma movixsenioT, rogorc „platonizmi“ – farTo gagebiT“.1 1 Zur Analisis Wirklichkeit, Strassburg 1900, S.326.