agraruli saq
Transcript
agraruli saq
nomerSi waikiTxavT: ასკა ASCA vi atydeba, 4 aqdedaambaSvils ar aiyvans! ახალი აგრარული საქართველო AKHALI AGRARULI SAQARTVELO (New Agrarian Georgia) ყოველთვიური სამეცნიეროსაინფორმაციო ჟურნალი. Monthly scientific-informative magazine თებერვალი, 2013 წელი. #2 (22) სარე რედაქ დაქციო ციო კო კოლე ლეგი გია: ა: სა შოთა თა მა მაჭა ჭარაშ რაშვი ვილი ლი (მთ. (მთ. რედაქტორი), რედაქტორი), შო ნუგზარ ებანო იძე,ამი მიხეილ სოხაძე, ზვი ად ბრეგ ვაძე, რან ადე იშვილი, თამარ სანიკიძე, ნოდარ ბრეგვაძე, კა ხა ლაშ ხი, მიხეილ სოხაძე, თამთა გუ გუშვილიკონ (ინგლ. ვერს. რედაქტორი). თამარ სანიკიძე, სტანტი ნე გურ გენიძე, ნოდარ ბრეგვაძე, მარიამ ლებანიძე, თამ თა ნი გუეგუშ ლიჭო: (ინგლ. ვერს. რედაქტორი). სამეც როვისაბ აკადემიკოსები, მეცნიერებათა დოქ ტო ბი, საბ პრო ფესორები: სა მეც ნირე ერო ჭო: რევაზ მახარობლი ძე ნი (თავმჯდომარე), აკადემიკოსები, მეც ერებათა ნოდარ ჩხარ ვილი, დოქ ტორე ბი,ტიშ პრო ფესონუგ რეზარ ბი: ებანოიძე, პეტ რე მა ნას დაშლი ვიძე ლი,(თავმჯდომარე), ზვიად ბრეგვაძე, რე ვაზ ხაყი რობ ელდარ გუჯაჩხარ გუგუშ ურრეჯუნას ლუ ძე,ვილი, ნო ტიშვივილი, ლი, ზა პეტ ყიხი დაშ ზუგუ რაბ ჯიხა კახნიაშვილი, ელ ჯა ჯინ გუგუშ ვიძე, ლი,ქრისტო ზაურ ჯუ ლუხიძე, ადოლ ვილი, ნატო ზუ რაბ ტყე ჯინშე ჯილაშ ხაძე, ამირან ადეკაკაბაძე, იშვილი, ვლადიმერ ცალაშ ნავა,ვიკუ კური რია,ნოკა ხი, ადოლ ტყეშე ლი, ლეძერი ზახა ძე,ლაშ ნატო ომარ თევდორაძე, კაკაბაძე, ვლადიმერნუგ ცაზარ ნავა,სარჯველაძე, კუკური ძერია, დავაზ ვით თევ ბედიდო ა, რა თენ გიზომარ ყურაშთევდორაძე, ვილი, ზურაბ რე ძე, ლოლაძე, კოა, ბა თენ კობა ლაძე, ნუკრი მემარნიშვილი. და ვით ბედი გიზ ყურაშ ვილი, კობა კობალაძე, ნუგზარ ებანოიძე, ნი კოლოზ ზაზაშვილი, ნუკრი მემარნიშვილი. გამომცემელი: “აგრარული სექტორის კომფუძ პანიენე ბის ასოციაცია” (ასკა); დამ ბელი: Agraruli Sectoris “აგრარული სექტორის Companiebis asociacia კომ პანიების ასო ციაცია”(ASCA); (ასკა); (Association Sectoris of Agrarian Sector Companies). Agraruli საქართველოსasociacia რეგიონული ეკონომიკური Companiebis (ASCA); პრიორიტეტების კვლევითი ცენტრი. “რეგიონიკა”; (Association of Agrarian Sector Companies) Regionica Georgian რე დაქციის- მი სამართი:Research Center for Regional Economic Priorities. თბი ლისი (0119), აგლა ძის ქ. # 32 რედაქცი ის მისა+995 მართი: ტელ/tel: 34-76-33/ (99) 16 -18-31 თბილისი (0119), აგლაძის Tbilisi (0119), Agladze str. ქ.##3232 ტელ/tel:[email protected] +995 (33) 2 34-76-33 e-mail: +995 (99) 16 -18-31 Tbilisi (0119), Agladze str. # 32 editor of English version Tamta Gugushvili E-mail: [email protected] [email protected] Web: www.regionica.org/journal.html დააკაბადონა გიორგი მაისურაძემ editor of English version Tamta Gugushvili დაიბეჭდა შპს “დიოსის” სტამბაში ჟურნალი ხელმძღვანელობს დააკაბადონა გიორგი მაისურაძემ თავისუფალი პრესის პრინციპით. ჟურნა ლი ხელuses მძღვაthe ნელობს The magazine principal of free press. თავი ფალი სისბაპრინ ცილი პით. © სასუ ავტო რო პრე უფლე დაცუ ა. themagazine author right The uses is theprotected. principal of free press. © საავტორო უფლება დაცულია. the author right ფასიis 5protected. ლარი რეფერირებადია 2011 წლიდან დაიბეჭდა შპს “გამომცემლობა კოლორში” WORLD მსოფლიო TECHNIC ტექნიკა Tbilisi tel./faqsi: (+995 32) 2 35 10 05. tel.: (+995 32) 2 34 76 33, (+995 32) 2 34 45 37 თებერვალი, 2013 თებერვალი 11 6 bostneulisa da mindvris kulturebis xarisxiani produqciis warmoeba bunebrivi resursebis maqsimaluri gamoyenebiT meTesleoba saqarTveloSi realoba da perspeqtiva rogor xvdeba qveyana gazafxuls, ra gvaqvs, ra problemebia meTesleobis mxriv, ra unda gakeTdes dargis ganviTarebisTvis? marcvleul kulturaTa warmoebaSi arsebuli mdgomareoba da ganviTarebis perspeqtivebi 12 mandarins SeuZlia 15 gaxdomaSi dagexmaroT wiTeli da Savi mocxari _ moyvanis agroteqnologiuri Taviseburebebi 16 13 sagazafxulo samuSaoebi 19 mulCireba saSemodgomo xorblis naTesSi Syngenta 22 Agro services AG gaRivebisaTvis saWiroa oTxi faqtori: siTbos, sinaTlis, haeraciis da tenis erToblivi moqmedeba, romelTa gavleniT endospermSi arsebuli sakvebi elementebi iSleba, gadadis xsnad mdgomareobaSi 24 31 pekinuuri ri ix ixvi vi ixvebi gamoirCevian malmwifadobiT, sakvebisadmi naklebi momTxovnelobiT da gamZleobiT. saqarTvelos sasursaTo usafrTxoebis koncefcia ganviTarebuli qveynebis gamocdilebis safuZvelze unda SemuSavdes cxovelTa saZovruli Senaxvis perspeqtivebi saqarTveloSi 28 kandis naWerma SeiZleba 30 futkris ojaxi ixsnas 32 qarTuli Zroxis jiSebi Jurnali `axali agraruli saqarTvelo~ gTavazobT! JurnalSi erTi kvadratuli santimetri sareklamo farTis Rirebuleba Seadgens: ydis meore gverdze _ 60 TeTrs (mTliani gverdi _ 350 lari), boloswina gverdze _ 50 TeTrs (mTliani gverdi _ 300 lari), bolo gverdze _ ukana ydaze _ 60 TeTrs (mTliani gverdi _ 350 lari). Sida gverdebze _ 35 TeTrs (mTliani gverdi _ 200 lari). Jurnali „axali agraruli saqarTvelo” referirebadia 2009 wlidan. samecniero statiis moculoba reziumis TanxlebiT ar unda aRematebodes 1,5 intervaliT, 12-iani SriftiT nabeWd 5 Tabaxis gverds. Jurnalis gamowera SegiZliaT presis gavrcelebis saagentoebis: `elva.jis~ (tel.: (032) 2-38-26-73; (032) 2-38-26-74); `saqpresa+~ (577 97 90 10); `saqarTvelos fosta~ (577 117 272). 1 wliT Jurnalis gamowera dagijdebaT 24 lari, 6 TviT _ 12 lari. axali agraruli saqarTvelo სოფლი ს მეურნეობის სოფლის მე ურ ნეობ ის ს სამინისტროში ამი ნისტროშ ი aq am ba vi aty de ba, de da Svils ar aiy vans! saqarTvelos soflis meurneobis ministrma, daviT kirvaliZem mimdinare wlis eqvs Tebervals JurnalistebisTvis brifingi gamarTa da saministros muSaobis 100 dRiani periodi Seafasa. rogorc saministros mier gavrcelebuli oficialuri informaciidan SevityveT, ministrma JurnalistebTan yvela im mimdinare da samomavlo proeqtebze ilaparaka, rasac saqarTvelos mTavroba dargis Cixidan gamosayvanad axrocielebs. erT-erTi mTavari proeqti „mciremiwian fermerTa sagazafxulo samuSaoebis xelSewyobis proeqtia“, romelsac soflisa da soflis meurneobis ganviTarebis fondi daafinansebs. „mciremiwiani fermerebisTvis, sxvadasxva tipis daxmarebis paketia SemuSavebuli. am etapze mTavroba 640 000-ze met glexs, mcire meurnes daexmareba, visac sakuTrebaSi 0-dan 5 heqtris CaTvliT sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis nakveTi aqvs. am kategoriis mciremiwiani fermerebi sasoflosameurneo baraTebs maT sargeblobaSi arsebuli miwis farTobis kategoriis Sesabamisad miiReben. mciremiwian fermerTa xelSewyobis programaze 180 mln. larize meti daixarjeba“. soflis meurneobis ministrma isic ganmarta, konkretuli farTobis miwis mflobelebi, ra saxis sasoflosameurneo baraTebs miiReben. kerZod: visac 0.25 (2500 kv.m) heqtari sasoflo-sameurneo daniSnu- 4 axali agraruli saqarTvelo lebis miwa aqvs, radgan aseT mcire farTobze teqnikis miyvana da gamoyeneba rTulia, 100 larian sasoflo-sameurneo baraTs miiReben, riTac maT Sesabamisi Rirebulebis sasoflo-sameurneo momsaxurebis da produqciis SeZena SeeZlebaT; 0.25 ha-dan 1.25 heqtari sasoflo sameurneo miwis mflobelebi (ministris ganmartebiT aseTi kategoriis mcire fermerebis — beneficiarebis raodenoba yvelaze metia), 510 larian kombinirebul sasoflo-sameurneo baraTs miiReben. erT heqtarze gasacemi kombinirebuli sasoflo-sameurneo baraTi (erT heqtarze gadaangariSebiT) iTvaliswinebs: niadagis moxvnas, gafxvierebas (dadiskva, dafarcxva) da 300 laris Rirebulebis sasuqebis, pesticidebis, sasoflosameurneo inventaris SeZenas. fermerebi, romlebsac 0.25 - ha-dan 1.25 heqtarze venaxi, xexilis baRi, Cais plantacia an sxva mravalwliani nargaoba aqvs gaSenebuli, analogiurad, erT heqtarze gadaangariSebiT, 510 laris Sesabamis sasoflosameurneo baraTs miiReben. 1.25-ha-dan 5 heqtaramde saxnavi farTobis, an mxolod mravalwliani nargaobis mqone fermerebs 640 laris Rirebulebis nominaluri sasoflo-sameurneo baraTi gadaecemaT. mokled regionebSi gamococxleba iwyeba, Cveni glexoba, romelic aqamde aravis axsovda, mTavrobis daxmarebis molodinSi imedianad xvdeba gazafxuls. am proeqtis warmatebiT dawyeba da dasruleba, rac adrec iTqva, saqarTveloSisasoflo-sameurneo miwebis samarTlian registraciaze didwilad aris damokidebuli. rogorc brifingze ministris gacxadebuli informaciidan irkveva, saqarTveloSi SarSan noembramde miwebis 80% registrirebuli ar yofila, amitom, sagazafxulo programis farglebSi, 2012 wlis noember-dekemberSi, karda-karis principiT, mTeli qveynis masStabiT, miwis mesakuTreTa aRwera ganxorcielda. Seqmnila sainformacio baza, monacemTa meoradi gadamowmebac moxerxebula da am informaciis sajaro reestris monacemebTan Sedarebac. noember-dekemberSi saqarTveloSi dauregistrirebeli miwebis 80%-is registracia Tu realurad moxerxda, kardakar, nakveT-nakveT aRiwera yoveli goji dasaxnavi miwa da dadginda mflobelTa vinaoba, aferum saministrosa da mis vaJkacobas. or TveSi, Tanac zamTarSi, es, marTlac titanuri Sromaa, magram regionebidan Cvenamde, sxva informaciac aRთებერვალი, 2013 სოფლის მეურნე მეურნეობის ობ ის სამინისტროში wevs da, RmerTma qnas, vcdebodeT, Torem iq, regionebSi baraTebis darigebis dros ambavi atydeba, deda Svils ar aiyvans! im proqtebs Soris, romlis dawyebis Sesaxeb ministrma brifingze ilaparaka, yvelaze sayuradRebo da mniSvnelovani, vfiqrob, „SeRavaTiani agrokreditis proeqtia“. „mciremiwianTa daxmarebis proeqtisgan“ gansxvavebiT, romelic ufro socialuri proeqtia da soflis meurneobis ganviTarebas, vfiqrob, naklebad Seuwyobs xels, „SeRavaTiani agrokreditis proeqti“, rogorc ki realurad da samarTlianad amoqmeddeba, amas Zalian didi mniSvneloba aqvs, saSualo da msxvil fermerebs, da sabolood Cvens qveyanas Svebas miscems. saqarTvelos sakredito bazarze, soflis meurneobis ministris gancxadebiT, sami saxis SeRavaTiani agrosakredito produqti gamCndeba. 5 000 laramde uprocento (giraos uzrunvelyofis gareSe) sasaqonlo krediti mcire fermerebisTvis, riTac maT sezonis dasawyisSi SesaZlebloba miecemaT, bankidan uprocento sasaqonlo krediti (ganvadeba) aiRon da igi sezonis (sawarmoo ciklis, mosavlis aReba-dabinaveba) dasrulebis Semdeg gadaixadon. 5 000-dan 100 000 laramde, araumetes 7-8%-i wliuri ganakveTis SeRavaTiani kreditebi saSualo da didi fermerebis xelSewyobasa da iafi kreditebiT uzrunvelyofas iTvaliswinebs. aseTi sesxebi miecema maT, visac erT welze naklebi vadiT, 5000-dan 100000 lari sabrunavi kapitalis dasafinanseblad sWirdeba. am tipis sesxebs miiReben saSualo da didi fermerebi, romlebic mcire fermerTa xelSewyobis programiT gaTvaliswinebul baraTebs ar iReben. 1 000 000 laramde 3%-i saSualo wliuri ganakveTiT, SeRavaTiani, grZelvadiani krediti sasoflo-sameurneo sawarmoebisaTvis. sasoflo-sameurneo sawarmoebis dafinanseba, rogorc ministri ganmartavs, mosavlis aRebis Semdgom, nebismieri saxis produqciaze damatebiTi Rirebulebis Semqmneli infrastruqturis (sasawyobe, damfasoebeli, samacivre meurneobebi თებერვალი, 2013 da gadamamuSavebeli sawarmoebi), aseve sxva tipis sawarmoo proeqtebis (Tanamedrove fermebi, sasaTbure meurneobebi da sxva) ganviTarebis xelSewyobas iTvaliswinebs. am sqemiT gacemuli SeRavaTiani (saSualod 3%-iani) kreditebiT 2013 wels soflis meurneobis produqtebis gadammuSavebeli 60-mde sawarmo gaixsneba. SeRavaTiani agrokreditis proeqti 2013 wlis martidan amoqmeddeba. sagazafxulo programis efeqturad ganxorcielebis mizniT 2013 wlis ianvarSi daiwyo traqtorist-memanqaneTa gadamzadebis kursi, romlis farglebSi gadamzaddeba da SemdgomSi 900 traqtorist-memanqane dasaqmdeba. saxelmwifom wleuls 350 mZime sasoflo-sameurneo teqnika, 1700 motobloki da misabmeli agregatebi SeiZina, romelic saqarTveloSi male Semova. axali strategiis Sesabamisad iqmneba soflis meurneobis saministros regionuli sainformacio-sakonsultacio samsaxurebic. am samsaxurisTvis specialistebi konkursis wesiT irCeva. konkursi gamocxadebulia da martis dasawyisisTvis saqarTvelos masStabiT, 54 municipalitetSi sakonsultacio samsaxuri Seiqmneba, sadac 250 specialisti dasaqmdeba. maTi movaleoba glexebsa da fermerebis daxmareba, adgilze saWiro konsultaciis gaweva iqneba. xuTi aseTi sainformacio-sakonsultacio samsaxuri aWaraSic gaixsneba. 2013 wlis biujetis mixedviT, qveyanaSi irigaciisa da drenaJis reabilitaciisaTvis gankuTvnili Tanxa 54 milioni lariT gaizarda. 2012 wels irigaciisa da drenaJisTvis biujetiT 10000000 lari iyo gansazRvruli, xolo 2013 wlisTvis es Tanxa 64400000 laramde gaizarda. amJamad marneulis, gardabanis, mcxeTis, sagarejos, qarelis, kaspis raionebSi erTdroulad 10 arxis reabilitacia mimdinareobs. wlis bolomde mTel saqarTveloSi 50 sarwyavi arxi gaiwmindeba. soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso fondTan (IFAD) SemuSavebis procesSia axali, irigaciisa da drenaJis proeqti, romelic aseve 2013 wlis Semodgomaze daiwyeba. proeqtis Rirebuleba 15 milion dolars Seadgens. aseve msoflio bankTan SemuSavda axali proeqti, romlis moculoba 50 milion dolars Seadgens. aRniSnuli Tanxebi irigaciisa da drenaJis infrastruqturis aRdgenas moxmardeba, proeqtis ganxorcieleba 2013 wlis Semodgomaze daiwyeba. evrokavSirTan TanamSromlobiT SemuSavda da uaxloes xanSi xeli moewereba soflis meurneobis ganviTarebis axal proeqts. aRniSnuli proeqtiT saqarTvelo soflis meurneobis seqtoris gasaviTareblad 40 milioni evros grants miiRebs, saidanac, daaxloebiT naxevari, sabiujeto granti iqneba, xolo 15 mln evro sasoflo sameurneo kooperaciis ganviTarebas moxmardeba. is rac soflis meurneobis ganviTarebisTvis keTdeba, misasalmebelia, magram aqve aucileblad unda vTqva, regionebidan wuxils gamoTqvamen, rom soflis meurneobis saministros Cinovnikebi regionebSi, adgilobriv specialistebTan iseTi kontaqti ar aqvT, rom maTac daekiTxon ra teqnika, rogori teqnologiebi sWirdebaT da ra prioritetebzea maT regionSi gasamaxvilebeli yuradReba. rogorc aqamde, arc axla, maT aravin, arafers ekiTxeba! es ki, Tu marTlac asea, ver yofila kargad saqme. ar mgonia regionebTan mWidro kavSiris gareSe marto saministrodan moxerxdes soflis meurneobis aRorZineba da im miznis miRweva, rasac dRevandeli mTavroba gvpirdeba da sazogadoebis didi umravlesoba ase mouTmenlad elodeba. SoTa maWaraSvili axali agraruli saqarTvelo 5 მრგვალი მაგიდა me Tes le o ba saqarTveloSi realoba da perspeqtiva rogorc cnobilia, saqarTvelo, arcTu Soreul warsulSi, marcvleuli Tu sxva kulturebis saTesle masaliT sakuTar moTxovnas, TiTqmis mTlianad ikmayofilebda. sagazafxulo samuSaoebi karzea momdgari, xarisxiani saTesle masalis SeZena glexisa Tu fermerebisTvis Zalze aqtualuri sakiTxia. rogor xvdeba qveyana gazafxuls, ra gvaqvs, ra problemebia meTesleobis mxriv, ra unda gakeTdes dargis ganviTarebisTvis? am Temebze sasaubrod redaqciam gadawvyita mrgval magidasTan mecnierebi moewvia da maTTan erTad gaeanalizebina dargSi Seqmnili viTareba. modiT, erTad movusminoT mecnierebs da daskvna Semdeg gamovitanoT. Mmrgval magidasTan diskusiaSi monawileoben: petre nasyidaSvili, li, saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis akademikosi, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis w/ko w korespondenti, saqarTvelos mecnierebis damsaxurebuli moRvawe, saxelmwifo da l. dekapreleviCis saxelobis premiis laureati, s/m s m doqtori, profesori: kaxa laSxi, xi, Sps „lomTagoras“ direqtori, soflis meurneobis akademiuri doqtori; xorblis seleqcioneri; zurab jinjixaZe, Ze, simindis seleqcioneri, soflis meurneobis akademiuri doqtori; gulnara CxutiaSvili, li, soflis meurneobis akademiuri doqtori, xorblis seleqcioneri; irakli rexviaSvili li,, soflis meurneobis akademiuri doqtori, xorblis seleqcioneri; zurab jinjixaZe: — vidre mTavar saTqmels vityvi, cota istorias gavixseneb. saqarTveloSi simindi 200-250 aTas ha-ze iTeseboda. statistikis mixedviT, ramdenime aTeuli weliwadia am kulturis saSualo mosavlianoba, ar matulobs. 15-20 wlis masalebis mixedviT, es cifri heqtarze 2,3 tonis farglebSi meryeobs. msoflioSi simindis saSualo mosavlianoba 4,5 t. Seadgens, ganviTarebuli qveynebSi es maCvenebeli gacilebiT didia. dRes saqarTveloSi simindi 121 aTas ha-ze iTeseba da, daaxloebiT, 225 aTas tona marcvals viRebT. 1996-2001 welebSi, roca cota stabiluri viTareba iyo, simindi 197 ha-ze iTeseboda da 417 000 tona marcvals vawarmoebdiT. gamodis, rom am wlebTan SedarebiT, dRes 194 000 toniT nakleb siminds 6 axali agraruli saqarTvelo giorgi RuniSvili, soflis meurneobis ganviTarebis fondis marcvleulis lojistikis kompniis direqtori; avTandisl mumlaZe Ze,, soflis meurneobis mecnierebaTa doqtori; nato kakabaZe, soflis meurneobis doqtori, bostneul-baRCeuli kulturebis nacionaluri koordinatori saqarTveloSi; leri nozaZe, Ze, soflis meurneobis mecnierebaTa doqtori; nana fancxava, va, saqpatentis mTavari specialisti; ana gulbani, ni, Sps „agro qarTus“ saTesle da sargavi masalis warmoebis samecniero-sawarmoo centris koordinatori. vawarmoebT. e.i. qveyanam sakuTari moTxovnileba rom daikmayofilos, siminds sazRvargareT yidva uwevs. saqarTveloSi, ise rogorc bevr qveyanaSi, siminds sasursaTodac moixmaren da safuraJedac. roca am sakiTxs vswavlobdi, darwmunebuli viyavi, CvenTan safuraJed meti simindi gamoiyeneboda, vidre — sasursaTod, magram aRmoCnda, rom qveyanaSi moweuli simindis marcvlis 47%-s sakvebad moixmaren, xolo 45,5%-s ki — safuraJed. irkveva, rom saqarTveloSi simindi, rogorc puri, TiTqmis ise gamoiyeneba. e.i sursaTiT uzrunvelyofis TvalsazrisiT mas qveynisTvis udidesi mniSvneloba aqvs. cnobilia, rom sasursaTed CvenTan mxolod adgilobriv jiSebs Tesaven, radgan adgilobrivi jiSis simindebisgan damzadebul kerZebs, Romi, mWadi, fafa da sxva, iseTi gemo da Tvisebebi aqvs, rac Semotanil jiSebs, miTumetes hibridebs ar gaaCniaT. saqarTvelos mosaxleoba 350 wlis ganmavlobaSi siminds, ge- თებერვალი, 2013 მრგვალი მაგიდა moTi da sxva sasargeblo TvisebebiT arCevda. swored amis Sedegia is, rom dRes amdeni unikaluri simindis jiSebi gvaqvs. sasursaTo simindis 3000-4000 tona Tesls mosaxleoba TviTon amzadebs, rasac 100 000 ha-ze Tesavs da, daaxloebiT, 191000 tona marcvals iRebs. simindis didi nawili CvenTanac safuraJed gamoiyeneba. safuraJed, ZiriTadad, yviTelmarcvliani siminds moixmaren, radgan igi didi raodenobiT karotinoidebs, provitamins Seicavs, rac cxovelisa Tu frinvelis normaluri zrda-ganviTarebisTvis aucilebeli komponentia. Tu sakvebSi igi ar aris, maSin xelovnurad amateben, magram gangebam yviTel siminds es Tviseba bunebrivad SesZina. safuraJe simindi dRes 100 heqtarze iTeseba. aqamde, gamonaklisis garda, mTlianad adgilobrivi seleqciuri jiSebi iTeseboda: abaSuri yviTeli, „qarTuli krugi“ kaJa simindi, geguTis yviTeli da a.S. amis garda didi muSaoba iyo gaCaRebuli seleqciur warmoebaze, ris Sedegadac qveyanaSi 11 safuraJe simindis hibridi Seiqmna da daregistrirda. aqedan rva saqarTvelos miwaTmoqmedebis institutSi Seiqmna da sami — „firma lomTagoras“ meurneobaSi. 11-ve hibridi saqarTvelos mesimindeobis eqvsive agroklimatur zonas moicavs. imisaTvis rom qveyanaSi simindi 100 aTas heqtarze daiTesos, 2000 tona Teslia saWiro. erTi SexedviT dRes es ararealuri cifrad gveCveneba, magram 80-ian wlebSi TviTon vmonawileobdi Teslis damzadebis procesSi da vici, miwaTmoqmedebis institutsa da masTan arsebul sawarmoo gaerTianeba „TavTavSi“ 1200 tona simindis martivi hibridis Tesli rogor mzaddeboda. mTlianad ki warmoebuli Teslis moculoba 2100 tonas aWarbebda. saqarTveloSi es sakiTxi, Teoriulad ki ara, praqtikulad iyo gadaWrili. dRes ki yvelaferi ganadgurebulia, miwaTmoqmedebis instituti, gauqmebuli da miwasTan gasworebulia. moqmedi თებერვალი, 2013 specialistebi, mecnierebi jiSebisa da hibridis avtorebi, visac kidev SeuZlia muSaoba, saxlSi gauSves. erTaderTi, me var darCenili, magram jer mizezi ver gavarkvie, ratom damtoves, ras elodebian. amitom hibriduli Teslis warmoeba qveyanaSi, TiTqmis, gaCerebulia. erTaderTi organizacia, romelic am saqmes misdevs, firma „lomTagoraa“. am firimis direqtors, batonma kaxa laSxs, rom ar Semoekriba mecnierebi, TviTon ar Cadgomoda am saqmes saTaveSi, xorblisa da simindis seleqcia qveyanaSi mTlanad Cakvdeboda. firma „lomTagoraSi“ xorblis 3 jiSi da simindis 5 hibridia gamoyvanili. maT miRebuli aqvT serTifikati da patenti. gamoyvanili gvaqs sasursaTe hibridebic. saxelmwifo rom xels gviwyobdes, mokle vadaSi, pirvel etapze 300 tonamde simindis uxvmosavliani Teslis warmoebas SevZlebdiT, magram, rgorc vxedav, maincdamainc did interess arc axali mTavroba iCens, arada qveyanaSi Teslis mwarmoebeli sxva organizacia aRar arsebobs. meTesleobis dargi rom aRorZindes, unda aRdges is organizaciebi, romlebic meTesleobiT iyvnen dakavebuli. miwaTmoqmedebis instituti, Sesabamisi yuradRebis da daxmarebis SemTxvevaSi, 2-3 weliwadSi 400-500 tona pirveli Taobis Teslis warmoebas SeZlebs, rac milionobiT lars udris, magram viRacis ugunuri gadawyvetilebiT, qveyanas es saSualeba dRes mospobili aqvs da Teslis SesaZenad qveyana fuls iqiT xarjavs. ras yidulobs, es kidev ufro mZime Temaa. kaxa laSxi: — mecnierebam, maT Soris genurma inJineriam Tavisi resursi amowura, bunebis kanonebs versad gaeqcevi. msoflioSi dRes miliard naxevari adamiani SimSilobs. dedamiwaze yovelwliurad 7 milioni heqtari savarguli eroziis, daWaobebis Tu sxva mizezTa gamo nadgurdeba. Cvennair qveynebs, visac jer kidev raRac resursi Se- mogvrCa, didi perspeqtiva aqvs, rasac yvela aRniSnavs. qveyanam Tavi rom gamokvebos da produqtis SesaZenad sazRvargareT miliardi dolari ar gaitanos, es xom realuri saqmea da didi ambavi ar sWirdeba. ramdenime wlis winaT saxelmwifom CvenTan TanamSromlobis survili gamoTqva, magram bolos Cveni masStabi ar moewonaT. samwuxarod, qveyanaSi erTaderTi kompania varT, vinc xorblisa da simindis Tesls amzadebs, seleqcias eweva. bolos ise wavida saqme, gafarToebis nacvlad, Tavi rom gadagverCina, warmoebis Semcireba mogvixda. saxelmwifo manqanasTan ras gavxdebodiT. Cven yuradReba ar mogvaqcies, wavidnen, milionebi gadaixades, xorblis da simindis Teslis ucxoeTidan Semoitanes. ise simarTle iTqvas, „pionerma“ Cveni saqmec gaakeTa, rom mosaxleobaSi hibridis gacnobas Seuwyo xeli. hibridebis gareSe ki simindis marcvleulis warmoebis gazrda SeuZlebelia. mogexsenebaT, mecniereba Zviri saqmea. gaTvlili gvaqvs, Cveni SesaZleblobebiT, am tempiT ganviTarebas Tu gavagrZelebT, aTi wlis Semdeg, raRac Sedegs mivaRwevT, magram Tu saxelmwifo dainteresdeba, or-sam weliwadSi karg masStabebze gasvla SegviZlia. rac mTavaria, sakmaoze meti genetikuri resursi gvaqvs, rom axali seleqcia vawarmooT, jiSebi gamoviyvanoT da davxvewoT. dRemde mecnierebi, faqtobrivad, enTuziazmis xarjze, muSaobdnen, samwuxarod Sesabamis anazRaurebas axali agraruli saqarTvelo 7 მრგვალი მაგიდა axlac ver vaZlevT, magram vmuSaobT. Cvens mecnierebs „lomTagoras“ meurenobis bazaze Tavisi samecniero firma aqvT, „agrosamecniero jgufi lomTagora“. gvaqvs Cveni sanerge, sacdeli nakveTebi, sadac Cveni xorblebis aborigenul jiSebs vinaxavT da vamravlebT. xorblis seleqciaSic kargi Sedegebi gvaqvs, ramdenime uxvmosavlian jiSebi gvaqvs gamoyvanili da daregistrirebuli. dRes, rogorc cnobilia, imarjvebs ara Zlieri mcenare, aramed is, romelic garemos egueba. rac ufro binZurdeba garemo, miT ufro Zlierdeba safrTxe. gansakuTrebiT didi problema SeiZleba dadges virusebis gavrcelebis mxriv. amis realuri safrTxe arsebobs. ager axlaxans ra daemarTa irans, viciT, moweuli xorblis mosavlis 95% erTianad gaunadgurda. amitom, am problemas rom momzadebuli davxvdeT, Cven TviTon daviwyeT iseTi formebis Zebna, romelic Cvens garemos ufro egueba. swored aseTi genetikuri masaliTaa Zlieri Cveni xorblis jiSebi. Cven viRebT elitur Teslsac da vawarmoebT pirvel reproduqciasac, rasac fermerebs vTavazobT. saerTod msoflioSi ara Tu elitas, pirveli reproduqciis Teslsac aravin yidis, amitom vambobT, rom simindis da xorblis uxvmosavliani Teslis warmoebis kargi pirobebi gvaqvs da qveynis mniSvnelovani moTxovnilebis dakmayofileba SegiZlia, Tumca aseTi interesi jer Cvens mimarT saministros ar gamouCenia. Cvens Sexvedras eswreba erT-erTi msxvili fermeri, kaxa qurdiani, romlsac 1000 ha-ze aqvs daTesili Cveni xorbali, pirveli reproduqciis Tesli da sakmaod did mosavals, 5000 tona marcvlis miRebas elodeba. gulnar CxutiaSvili: — ra mdgomareobaa xorblis meTesleobis mxriv qveyanaSi? am kiTxvaze pasuxi mokle da martivia: — dargi aRar arsebobs! iyo dro, roca regionisaTvis Sesabamisi xorblis jiSebi irCe- 8 axali agraruli saqarTvelo oda, radgan erTi jiSi agropirobebisa da sxa mizezTa gamo ar SeiZleba yvela regionisTvis misaRebi iyos, amitomac miRebuli jiSebis gamocdas da daraionebas da mis sworad gavrcelebas didi mniSvneloba aqvs. meTesleoba ori safexurisgan Sedgeba, pirveladi meTesleoba, anu elituri Teslis miReba da misgan reproduqciuli Teslebis warmoeba. Tu ar iarsebebs elituri Teslis warmoeba, ar iqneba reproduqciuli Teslebi. qveyanaSi es saqme Camkvdaria da mis aRdgenaze mTavrobam unda ifiqros, erTi romelime pirovneba, Tu kompania, am problemas ver gadaWris. petre nasyidaSvili: — Tu ar aRvadgineT jiSTa gamocda, saqarTveloSi soflis meurneobis aRdgenaze laparaki zedmetia. es soflis meurneobis safuZvelia. Cven yovelTvis Semogvqonda da arasdros Segviwyvetia ucxoeTidan kargi jiSebis Semotana, Semogvqonda simindis, xorblis, lobios, bostneuli kulturebis Teslebic, magram Semotanili jiSebi yovelTvis gadioda jiSTa gamocdas. xorbalze 6 sagamocdo daskvna iwereboda, sadac asaxuli iyo misi gasavrcelebeli klimaturi da niadaguri pirobebi, sxva monacemebi, aseve iyo bostneuliTan da mravalwlian nargavebTan dakavSirebiT. vazs oTx zonaSi vcdidiT. xexils — 6 zonaSi. dRes jiSTa gamocda aRar arsebobs, meTesleobis mxriv, Tu ar CavTvliT „lomTagoras“, arsad aRaraferi xdeba. arcTu didi xnis winaT saqarTveloSi xorblis jiSi, „jageri“ Semoitanes, romelic manamde lomTagoras meurneobaSi icdeboda. „jageri“ Zvirfasi jiSia, maRalxarisxian produqcias iZleva, magram misi potenciuri mosavlianoba heqtarze 5-6 tonas ar scildeba. ai, Cven ki gvaqvs qarTuli jiSi — „lomTagora 123“, romlis genuri Sedgeniloba iseTia, rom Tu pirobebs Seuqmni, ha-ze 8-10 tona marcvals mogcems. qveyanas Tu sworad gaTvlili programa eqneba, Tavisuflad SeuZlia marcvleuliT sakuTari moTxovnileba daikmayofilos. es marto sityvebi ki ara, realobaa. iyo dro, roca Cven simindi ar Semogvqonda, sakmaris raodenobas TviTon vawarmoebdiT. saqarTveloSi es cnobili kulturaa da sakuTari msoflio rekordsmeni jiSebi gvaqvs: „ajameTis TeTri“, „abaSis yviTeli“, „geguTis yviTeli“, „kaJovanebi“ da sxva. am jiSebis meSveobiT marto Cven moTxovnas ki ara, mTel Crdilokavkasias vakmayofilebdiT. Cveni jiSebi Sua aziis respublikaSic ki iTeseboda. taSkentis olqSi am jiSebidan heqtarze 1200 centneri marcvali miiRes, amitom saTesle masalaze saqarTveloSi yovelTvis rigi idga. amis aRdgena SeiZleba. RvTis madliT jer kidev aris xalxi, visac SeuZlia muSaoba da es unda SevunarCunoT momaval Taobebs. თებერვალი, 2013 მრგვალი მაგიდა ra mdgomareobaa mebostneobaSi... leri nozaZe — 1990 wlebamde saqarTveloSi bostneuli moTxovnilebis mixedviT 28-29 aTas heqtarze iTeseboda. SarSanwin nivris deficiti iyo da kilogrami 12 laric ki Rirda. aseTi Cavardna daugegmavi muSaobis Sedegia. zogadad saqarTveloSi 900 000 tonamde bostneuli iwarmoeboda. muSaobda gadammuSavebeli qarxnebi, rogorc dasavleTSi, ise aRmosavleT saqarTveloSi, magram maTgan dRes arcerTi aRarc funqcionirebs. arsebobs erTi qarxana marneulSi, magram aq adgilobrivi nedleuli 5-10%-ze meti Sedis, mTlianad nedleulze muSaobs, radgan adgilobrivTan SedarebiT, importirebuli iafi jdeba. qveyanas yovelwliurad 2500 kg. pomidvris da amdenive kombostos da 3000 kg. xaxvis Tesli sWirdeba. iyo dro, roca am raodenobis Tesli qveyanaSi iwarmoeboda, axla ki mebostneobaSi meTesleobis saqme mTlianad moSlilia, sacdeli nakveTebi aRar arsebobs. dResac ki qveyanaSi 75 saxeobis bostneuli iTeseba, e.i 75 nakveTi maincaa saWiro, am saxeobebis Tesli rom awarmoo. bevri jiSi da saxeoba ukve dakargulia. xaxvis ramdenime jiSi gvqonda: kaxuri, qarTuli Tu sxva uamravi, dRes aRarcerTi aRar arsebobs, asevea pomidoric. mogvyavda „Woportula“, sakonservo pamidvrebi, ar vici Tu kidev sadmea SemorCenili. qalbatoni nana kakabaZe ki muSaobs pomidvris seleqciaze, magram sad waiRos es Tesli? sWirdeba vinmes? amitom soflis meurneobis saministros dRes didi movaleoba თებერვალი, 2013 akisria, rom am dargSi saqme gamoswordes. meTesleobis Sesaxeb kanonia misaRebi. unda aRdges jiSTa gamocda, sacdeli sadgurebi, Tu Cvens niadagur pirobebs Seguebuli jiSebi ar aRvadgineT, araferi gamova. sanam kidev arian SemorCenili specialistebi, maTi gamocdileba unda gamoviyenoT, daviwyoT seleqcia, aRvadginoT pirveladi meTesleoba. ki batono, metyvian ucxoeTidan rogor Teslsac gindaT, SemovitanTo, magram Tu is am ganeds, Cvens klimatze ar aris Seguebuli, pirvel wels SeiZleba raRac Sedegi mogces, magram mere aucileblad Cavardeba. bostneulis Tesli Cven unda vawarmooT, radgan Semotanili Tesli Zalian Zviria, kilogrami 500550 lari Rirs, kartofilis erTi kilogrami elituri Tesli 2,5 lari. erTi heqtaris dasaTesad 7000 laris Rirebulebis Teslia saWiro. Cvens fermers aseTi Teslis yidvis saSualeba sad aqvs? amitom adgilobriv warmoebas unda Seeqmnas pirobebi. samecniero potencials amoqmedebis SesaZlebloba mieces, es iqneba swori gadawyvetileba da dRevandeliviT aRar dagvWirdeba Tavis mtvreva, sad viyidoT sasurveli kulturis xarisxiani Tesli. nato kakabaZe: — miwaTmoqmedebis institutSi Semotanili Tesli vidre gamocdis yvela safexurs ar gaivlida da daskvna ar daiwereboda, ise vin gaavrcelebda meurneobebSi. dRes miwaTmoqmedebis instituti, faqtiurad aRar arsebobs, iq aranairi samuSaoebi ar tardeba. mebostneobis dargis specialisti institutSi aRar darCa, kaTedra gauqmda, ganyofilebebi daixura, momavali specialistebi sad unda aRizardon, vin unda aswavlos, gaurkvevelia. me mWidrod vTanamSromlob mebostneobis saerTaSoriso organizaciasTan, romlis saTavo ofisi taivanSia. saukeTeso saTesle masalas gvigzavnian, romelic Cven klimatur pirobebSi icdeba. ukve xuTi, CvenTan gavrcelebulic da aratradiciulic jiSebic, gvaqvs daregistrirebuli, magaliTad: sabostne soio, sabostne barda da sxva, magram es zRvaSi wveTia. CaTvaleT rom qveyanaSi es sfero, daxurulia. nana fancxava: — sagangaSo faqtia, rom dRes axalgazrdoba am saqmiT ar interesdeba, qveyanaSi specialisti aRar izrdeba. agrarul seqtorSi ganaTlebis sistema moSlilia. mebostneobaSi specialisti aRar datoves. RmerTma didxans gvicocxlos batoni petre nasyidaSvili, yvela Tqvengani, magram mere ra iqneba, amaze unda dafiqrdes saxelwifo, Cveni sazogadoeba. me saqpatents warmovadgen da CvenTan axli jiSebis daregistrireba kanoniT regulirdeba. jiSi unda gamoicados gansxvavebulobaze, erTgvarovnebaze, stabilurobaze. sagangaSoa is, rom Zalian bevri Tesli ukontrolod Semodis qveyanaSi. faqtobrivad, rac CvenTan daregistrirebuli ar aris da ise Semodis, kontrabandaa. es ki did safrTxes Seicavs, radgan ar viaxali agraruli saqarTvelo 9 მრგვალი მაგიდა ciT, ras vTesavT. es yovlad dauSvebelia. aseTi ram ara Tu civilizebul, aracivilizebul qveynebSic ar xdeba. bolo wlebSi saqpatentSi „lomTagoras“ ramdenime jiSia daregistrirebuli, gvaqvs kidev sxadasxva saxeobis bostneulis jiSi, romelic ukve konkretul pirTa sakuTrebaa da kanoniT daculia. axali Tu Zveli jiSebis daregistrireba imitomacaa saWiro, rom Semdeg masze pretenzia aravis gauCndes. giorgi RuRuniSvili mixaria, rom aq gulanTebul qarTvelebs vxedav, romlebic did saqmes arian SeWidebuli. am saqmeSi axali adamiani var, magram ukve Semiyvarda. daaxloebiT vici, ra mdgomareobacaa dargSi. pirveli nabijs vdgamT, kanonmdeblobas vxvewT. eqspertebad ayvanili gvyavs mecnierebi baton petre nasyidaSvilis xelmZRvanelobiT da intensiurad vixilavT am sakiTxebs. paralelurad vmuSaobT 19 sacdeli meurneobis aRsadgenad, sa- dac jiSTa gamocda moxdeba. intensiurad muSavdeba dargis ganviTarebis saxelmwifo programa. soflis meurneoba da mecniereba ganuyofeli nawilebia. vxedavT, rom didi problemebis winaSe vdgavarT, bevri winaRoba gvxvdeba, magram, merwmuneT, yvela bariers davZlevT. baton petresTan erTad sofel maRaroSi 600 ha-ze xorblis 12 jiSi davTeseT. kaxeTSi, sadac miwaTmoqmedebis instituts sacdeli sadgurebi hqonda, aq gvindoda 10 axali agraruli saqarTvelo meTesleobis infrastruqturis aRdgena da teritoriis SeZena, mecnierebis mowveva, axalgazrda specialistTa Taobis aRzarda, magram moxda ise, rom es miwa Cven ar mogvyides da naCqarevad iranelebs imis naxevar fasad misces, ra fasSic Cven gvTavazobdnen. saqme ise martivad aris, rogorc garedan Cans. es marto soflis meurneobis saministros problema ar gaxlavT, globaluri problemaa. gmadlobT, dRes Zalian saintereso Sexvedra gamovida. kargi iqneba Tu aseTi Sexvedrebi da diskusiebi mxolod SexvedrisTvis ar gakeTdeba. Cemi survili iqneba, gakeTdes reziume, momzaddes winadadebebi, Seiqmnas muSa jgufi, romelic paralelurad rekomendaciebs gagviwevs da dagvexmareba. Cvenc yoveldRiurad mogawvdiT informaciebs ras vakeTebT, ra etapze varT, kanonmdeblobis Tu sxva sakiTxebis SemuSavebis mxriv. Tqveni daxmarebiT, imedi gvaqvs, mivxedoT seleqcias, jiSTa gamocdas. aucileblad unda aRvadginoT da ganvaviTaroT is, rac gvqonda. SeiZleba im masStabebiT vera, rac iyo, magram unda daviwyoT Seneba. dRes gvaqvs idealuri Sansi. iseTi resursi, rac Cvens soflis meurneobas, albaT, arc arasdros hqonia amxela dafinanseba da aseTi yuradReba. qveynis momavali mijaWvulia soflis meurneobaze. iqmneba saxelmwifo programa. vfiqrob, dotaciaze unda iyos yvela is sfero, romelic soflis meurneobis ganviTarebisTvisaa aucilebeli. es aris Cveni mizani da am mimarTulebiT vmuSaobT kidec. saxelmwifos midgoma aseTia, rom jiSTa gamocdis garda, igi minimaluri doziT unda Caerios konkretul saqmeSi, fermerma Tavis saqme unda akeTos, moiyvanos mosavali, Semoitanos sasoflosameurneo teqnika da ase Semdeg. yvelaferi rac dRes saxelmwifo sakuTrebaSia, ramdenime weliwadSi kerZo sakuTrebaSi unda gadavides. saxelmwifo CaerTveba im programebSi, romelic mecnierebis ganviTarebas exeba: jiSTa gamocdas, specialistebis momzadebas, sakonsultacio centrebis aRdgenas da a.S. soflis meurneobis ganviTarebisaTvis qveyanaSi didi proeqtebi mzaddeba, rac yvela dargs moicavs. avTandil mumlaZe: miwaTmoqmedebis instituts 65 jiSi da hibridi aqvs gamoyvani- li. qarTveli mecnierebis amdeni wlis naSromi, ratom unda daekargos qveyanas, ver gamigia. Cven varT specialistebi, TiToeuls SeuZlia Tavis saqmis keTeba, magram vin unda gauwios am saqmes koordinacia, mgoni mTavari es aris. mividivarT mTavrobamde, da sxvaTaSoris me Zalian imedianad var, xandaxan soflis meurneobis saministroSi misvla mixdeba, vxedav axalgazrdobas saqmis keTebis survili gauCnda, rac Zalian maxarebs. gulistkiviliT vambob: ase rom gagrZelebuliyo, ramdenime weliwadSi saerTod davkargavdiT yvelafers, amitom vTxov saministros warmomadgenels, rom RvTis madliT, saqarTveloSi jer kidev arian mecnierebi, romelTac saqmis keTeba aramc Tu SeuZliaT, survili aqvT, Tanac sxvasTan SedarebiT arc did moTxovnebs aravis uyeneben, gamoiyeneT es xalxi! giorgi RuRuniSvili: Cven, rogorc vTqvi, mzad varT mogisminoT da Tqveni mosazreba gaviziaroT. jiSTa gamocdisa da sacdeli sadgurebis aRdgenaSi Tqveni daxmarebisa da Tanadgomis imedi gvaqvs. თებერვალი, 2013 მეცნიერთა თვალსაზრისი mar c v le ul kul tu ra Ta war mo e ba Si ar se bu li mdgo ma re o ba da gan vi Ta re bis per s peq ti ve bi msoflio eqspertTa analitikuri monacemebis safuZvelze dadasturebulia, rom XXI saukunes kacobrioba metad gamwvavebuli sasursaTo problemiT Sexvda. Tu axali saukunis damdegisaTvis dedamiwaze mosaxleobis 17% SimSilobda, uaxloes 10-15 weliwadSi es safrTxe planetis mcxovrebTa 25%-s emuqreba, amitom sasursaTo uzrunvelyofis ZiriTadi problema iyo da momavalSic aseTad darCeba, marcvleulis warmoebis moculobis gazrda. am sakiTxis warmatebiT gadawyveta nebismieri qveynis erovnuli ekonomikis ganviTarebis safuZvelTa safuZvelia. kulturul mcenareTa Soris Cveni qveynisaTvis yvelaze mniSvnelovania marcvleuli kulturebi, romelic kulturaTa or jgufs aerTianebs: 1) TavTaviani pureuli (xorbali, qeri, Wvavi, Svria) da burRuleuli (simindi, Romi, fetvi, wiwibura), 2) samarcvle parkosnebi (lobio, soia,) da zeTovani (mzesumzira). samwuxarod, saqarTveloSi ZiriTadi marcvleuli kulturebis mosavlianoba Zalian dabalia. 2010 wlis monacemebiT xorbali 47,5 aTas ha-ze daiTesa, saidanac saSualo mosavlianobam ha-ze 1,0 tona Seadgina; simindi 99,8 aTas ha-ze daiTesa da saSualo mosavlianoba ha-ze 1,4 t. iyo; qeri daiTesa — 20,6 aTas ha-ze, mosavlianoba 1,1 t/ha; lobio daiTesa 6,7 aTas ha-ze, mosavlianoba — 0,6 t/ha. mizezi imisa, rom marcvleuli kulturebis mosavlianoba dabalia, is aris, rom ugulvebelyofilia seleqcia-meTesleobis sistema, ris gamoc ar arsebobs dRes Teslis warmoebis sakanonmdeblo baza; ar mimdinareobs kulturaTa morigeoba — Teslbrunva; ar arsebobs marcvleul kulturebze orientirebuli mcenareTa dacvis integrirebuli sistema; dabalia fermerTa kooperaciis done; gaumarTavia grZelvadiani da iafi sakredito sistema; saqarTvelos mravalferovani niadaguri da klimaturi zonebisaTvis (22 zona) ar tardeba Sesaferisi jiSebisa da hibridebis SerCeva; warmoebaSi iTeseba winaswar Seumowmebeli jiSebisa da hibridebis Tesli; sasoflo-sameurneo teqnikisa da sawvavis siZviris gamo droulad da xarisxianad ver tardeba agroteqnologiuri RonisZiebebi (niadagis ZiriTadi damuSaveba, Tesviswina damuSaveba, Tesva, kultivacia, naTesis movla, mosavlis aReba — dabinaveba, Senaxva). saqarTveloSi obieqturi mizezebis (mcire miwianoba, maRalmTianoba) gamo sakuTari warmoebis marcvleuliT, ara Tu optimaluri, aramed minimaluri moTxovnilebis dakmayofilebac, TiTqmis, SeuZlebelia. magram es ar niSnavs, rom qveyanaSi dRes ar iyos marcvleulis warmoebis Semdgomi mkveTri gazrdisa da sasursaTod sakmarisi marcvleulis miRebis realuri SesaZleblobani. sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwebis prognozi mWidrodaa damokidebuli axali miwebis aTvisebis mosalodneli transformaciis, melioraciul da miwebis dacvis sxva RonisZiebebTan. kulturisaTvis Sesaferisi agroteqnologiuri RonisZiebebis gatarebiT, maRalxarisxovani reproduqciuli TesliT, saukeTeso bunebrivi, materialuri, SromiTi, inteleqtualuri da geopolitikuri potencialis realurad amoqmedebiT da efeqtianobis amaRთებერვალი, 2013 lebis gziT, saqarTvelos SeuZlia Rirseuli adgili daimkvidros msoflios integraciul procesebSi. Cvens qveyanas sami ZiriTadi piroba da Zlieri mxare aqvs, rom sagrZnoblad gaizardos marcvleuli kulturebis mosavlianoba. es gaxlavT: 1) marcvleuli kulturebis moyvanisaTvis xelsayreli niadaguri da klimaturi pirobebi; 2) mecnierebis mier gamoyvanili da warmoebaSi danergili marcvleuli kulturebis jiSebi da hibridebi, romlebic gamoirCeva, rogorc mosavlianobiT, aseve mosavlis xarisxiT; 3) zonis pirobebisaTvis, mecnierebis mier damuSavebuli marcvleuli kulturebis movla-moyvanis teqnologiebi. Tu gvinda, gvqondes marcvleuli kulturebis, qveynisaTvis saWiro jiSiani Tesli, unda aRdges seleqcia-meTesleobis sistema xuTive safexuriT: 1) seleqcia (axali jiSebisa da hibridebis miReba); 2) jiSTa gamocda da daraioneba, 3) meTesleoba, 4) Teslis warmoeba da damzadeba, 5) Teslis kontroli. kulturebis maRali da stabiluri mosavlis misaRebad saWiroa maTi movla-moyvanis Tanamedrove srulyofili agroteqnologia, riTac SesaZlebeli gaxdeba qveyanaSi vawarmooT: xorbali -3,5 t/ha; qeri — 2,5t/ha; simindi - 5,5t/ha; wiwibura - 2,2t/ha; mzesumzira -2,5t/ha; lobio - 2,0t/ha; soia - 2,5t/ha. amiT saqarTvelo, dasaxelebuli kulturebis saSualo mosavlianobis doniT miuaxlovdeba evropis qveynebis saSualo mosavlianobis dones da am kulturebis Sesabamisi odenobis saTesle farTobebze TesviT marto saqarTvelos sasursaTo da saTesle masaliT uzrunvelyofa ki ara, zogierTi kulturis marcvlis Teslis, an damzadebuli produqtebis qveynis farglebs gareT gatanac SegveZleba. petre nasyidaSvili saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis akademikosi, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis w/ko w korespodenti, saqarTvelos mecnierebis damsaxurebuli moRvawe, saxelmwifo da l. dekapreleviCis saxelobis premiis laureati, s/mm doqtori, profesori; oTar liparteliani saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis w/ki w kirespondenti, saxelmwifo da dargobrivi premiis laureati, s/m s m doqtori, profesori; gulnari CxutiaSvili saqarTvelos agraruli universitetis miwaTmoqmedebis institutis mecnier muSaki, s/m s m akademiuri doqtori. axali agraruli saqarTvelo 11 მემც ენარ ეო ბა მემცენარეობა bostneulisa da mindvris kulturebis xarisxiani produqciis warmoeba bunebrivi resursebis maqsimaluri gamoyenebiT oTxmociani wlebidan, saxnav-saTesi miwebis dacvas da nayofierebis amaRlebas qveyanaSi aranairi yuradReba aRar eqceva, maSin roca savargulebis 49% qarisa da wylismier erozias ganicdis. gasaTvaliswinebelia isic, rom aRmosavleT saqarTveloSi 25 wlis ganmavlobaSi niadagSi humusis Semcveloba 0,8-1,5 %-iT Semcirda, rac katastrofis tolfasia, radgan humusis 0,5%-is momatebas bunebriv pirobebSi saukunec ar hyofnis. aRar arsebobs organuli sasuqebis gamoyeneba. ugulvebelyofilia Teslbrunvebi da sideracia, ganoyiereba warmoebs mxolod mineraluri sasuqebis maRali dozebis calmxrivi da usistemo gamoyenebiT. niadagis gasanoyiereblad TiTqmis yvela mxolod azotian sasuqs iyenebs, rac iwvevs didi raodenobiT produqciaSi nitratebis dagrovebas, romelic kuWnawlavSi ufro sawamlav nitritebad gadaiqceva. amasTanave mineraluri sasuqebis maRali dozebis gamoyenebiT produqciaSi grovdeba mZime liTonebi (dariSxani, kadmiumi, tyvia da sxva) yovelive es iwvevs adamianis organizmSi organoebis SeSupebasa da simsivnis Camoyalibebas. yovelive aqedan gamomdinare sakmaod didi farTobis sasoflosameurneo brunvidan amovardnis saSiSroeba iqmneba. rac Seexeba miRebul produqcias axla Znelad mosaZebnia iseTi, romelic dasaSveb farglebSi Seicavdes nitratebs da mZime metalebs. niadagis nayofierebis TandaTanobiTi gaumjobeseba, dabali TviTRirebulebis xarisxiani produqciis warmoeba da mineraluri sasuqebis gamoyenebis Semcireba, dRes erT-erTi mTavari amocanaa. aRniSnulis misaRwevad saWirod migvaCnia agrowesebSi arsebul teqnologiur procesebs daematos mravalwlovani da erTwlovani parkosani balaxebis axleburad gamoyenebis teqnologiebi: agrowesebis sruli dacviT momzadebul niadagze, gabatonebuli qarebis da morwyvis pirobe- 12 axali agraruli saqarTvelo bis gaTvaliswinebiT, farTobis yovel 150 sm-is daSorebiT erT mwkrivad unda daiTesos mravalwlovani lurji ionja saTesi manqaniT (mcire nakveTze xeliT) im angariSiT, rom erT grZiv metrze aRmocendes 90-110 mcenare. ionjis mwkrivTaSorisebSi iwarmoeba bostneulisa da mindvris kulturebis produqcia Sesabamisi manqana iaraRebis gamoyenebiT. ZiriTad kulturebSi vegetaciis periodSi unda SeiTesos erTwlovani, mokle vegetaciis mqone parkosani (magaliTad axalqalaqis cercvela) siderati imis gaTvaliswinebiT, rom produqciis mosavlis aRebis dros siderati iyos daparkebis sawyis fazaSi da Caixnas niadagSi erTad (am SemTxvevaSi ionjis naTibic igulisxmeba) ar unda dagvaviwydes kontroli, dazianebuli mcenareebis moTxra da specialurad gamoyofil adgilze dawva. nacari ki dabrundeba imave nakveTze. aRniSnuli teqnologiis gamoyenebiT pirvelive wlidan iwyeba dasaxuli miznis ganxorcieleba. mravalwliani ionja da siderati mcenare yovelwliurad niadags amdidrebs tonobiT organuli anarCenebiT da haeridan fiqsirebuli mniSvnelovani odenobis azotiT, fosforiT da sxva, rac imis saSualebas iZleva, rom TandaTan SevamciroT mineraluri sasuqebis gamoyeneba da sami-oTxi wlis Semdeg, Tu mTlianad ver gamovricxavT, gamoviyenebT mxolod Zalze mcire raodenobiT niadagis laboratoriuli analizis Sedegebis Sesabamisad. mosalodneli Sedegi: yovelwliurad TandaTan amaRldeba niadagis nayofiereba, mniSvnelovnad davicavT qarisa da wylis mieri eroziisagan, miviRebT sakvebad gemriel da sufTa, dabali TviTRirebulebis maRal mosavals. aleqsandre saraliZe sm mecnierebaTa doqtori. mTavari mecnier konsultanti. nato kakabaZe smm doqtori. bostneul-baRCeuli kulturebis nacionaluri koordinatori saqarTveloSi. nugzar bendianiSvili mecnier TanamSromeli. თებერვალი, 2013 კონ სულტაცია კონსულტაცია sa ga zafxu lo sa mu Sa o e bi sa Se mod go mo xor b lis na Tes Si adamianisaTvis saWiro sasursaTo produqtebSi puri yvelaze gamorCeulia, amitom xorbals sasoflo-sameurneo kulturaTa naTesebs Soris pirveli adgili ukavia. biologiuri Taviseburebis mixedviT arCeven xorblis saSemodgomo (romlebic mxolod Semodgomaze iTeseba), sagazafxulo (romlis Tesva gazafxulze xdeba) da orTesela (romelic iTeseba rogorc Semodgomaze, ise gazafxulze) formebs. xorblis marcvlis warmoebaSi saSemodgomo xorblis xvedriTi wili gacilebiT metia, vidre misi sagazafxulo formebisa, rac imiTaa gamowveuli, rom misi mosavlianoba ufro myari da saimedoa. saSemodgomo xorbali ukeTesad iyenebs niadagis tens, iviTarebs mZlavr fesvTa sistemas da sagazafxulo xorbalTan SedarebiT meti bartyobis unari aqvs. saqarTveloSi TavTaviani kulturebis saerTo naTesebSi 70% saSemodgomo formebs ukavia. xorblis gavrcelebis ZiriTadi zonebia: kaxeTi, qarTli, mesxeTjavaxeTi. saSemodgomo xorbali grZeli dRis mcenarea. misi aRmocenebis siswrafe damokidebulia Teslis xarisxze, niadagis damuSavebis mdgomareobaze, tensa da siTboze. civ da mSral periodSi aRmoceneba ori-sami Tvis ganmavlobaSi xangrZlivdeba, xolo Tbilsa da teniT თებერვალი, 2013 uzrunvelyofisas naTesi me-6 me-7 dRes aRmocendeba. Teslis gaRiveba iwyeba 1-20C temperaturaze, magram aRmocenebisa da normaluri zrda-ganviTarebisaTvis saWiroa 12-150C, xorblis bartyoba normalurad mimdinareobs 8-100C pirobebSi, xolo 3-40C-ze wyvets vegetacias. masze uaryofiTad moqmedebs dReRamuri temperaturis mkveTri ryeva, dRisiT plius 5-100C da RamiT — 100C-mde, uTovlo zamTarSi damRupvelia -16-180C. normalur pirobebSi moTavsebuli xorblis Teslis gaRivebisaTvis saWiroa oTxi faqtori: siTbos, sinaTlis, haeraciis da tenis erToblivi moqmedeba, romelTa gavleniT endospermSi arsebuli sakvebi elementebi iSleba, gadadis xsnad mdgomareobaSi da xmardeba aRmonacenis ganviTarebas. niadagSi moTavsebuli marcvali swrafad iTvisebs wyals im momentamde, sanam tenianoba ar gaTanabrdeba niadagSi da marcvalSi. xorblis marcvlis gasaRiveblad saWiro wylis raodenoba saSualod tolia marcvlis wonis 55-60%-isa. kidev ufro izrdeba tenze moTxovnileba bartyobis, aRerebis, marcvlis Casaxvisa da damsxvilebis periodSi. tenis simcire aferxebs am procesebs, radgan Semcirebulia sakvebi elementebis Sesvla mcenareSi, xorblis kultura cudad itans gvalvas. Teslis garSemo haeris Seuferxebeli moZraoba misi gaRivebis aucilebeli pirobaa. aqedan gamomdinare, yvela is piroba, romelic niadagSi (niadagis piris Sekvra, wakirva an zedapiris gayinva, datborva, Warbi teni Teslis ganlagebis adgilze da sxva) haeris cirkulacias aferxebs, gaRivebis process xels uSlis. jejilis ganoyiereba da farcxva gazafxulze, Cveulebriv saSemodgomo naTesebi ramdenadme dasustebulia. pirvel rigSi naTesis swrafi gamojansaRebisa da zrda-ganviTarebis daCqarebisaTvis zrunvaa saWiro. am mizniT jejils sagazafxulod, umTavresad azotiani sasuqebiT kvebaven. sarwyav da teniT uzrunvelyofil miwebze mineraluri sasuqebis ufro didi dozebi SeaqvT, vidre urwyav da gvalvian zonebSi, radgan teniT uzrunvelyofil pirobebSi mcenare mineralur sasuqebs ufro ukeT iTvisebs da misi efeqtic metia. naTesis gamosakvebad saWiroa 80-100 kg. azoti moqmedi nivTieaxali agraruli saqarTvelo 13 კო ნსულტაცია კონსულტაცია rebis saxiT, rac fizikuri woniT 240-300 kg. amoniumis gvarjilas udris. urwyav pirobebSi mizanSewonilia mocemuli normebis 180200 kg-mde Semcireba. gazafxulze naTesebis gamokvebis efeqtis asamaRleblad azotiani sasuqis Setana mcenaris fesvTa sistemis areSi 6-8 sm siRrmeze umjobesia, rac Cveulebrivi marcvleuli kulturebis saTesiT sruldeba. gamokveba tardeba kargad dabartyebul naTesSi. susti, fesvebmoumagrebeli naTesis gamosakvebad saTesi manqanis gamoyeneba mizanSewonili ar aris, radgan saTesi manqana naTess daazianebs. gamokveba warmoebs adre gazafxulze, rogorc ki Tovli aiReba, an niadagis zedapiri SeSreba da SesaZlebeli iqneba naTesSi teqnikiT Sesvla. sasuqebis SetanisTanave xSirad naTess msubuq kbilebiani farcxiT farcxaven. mwkrivebis gardi-gardmo dafarcxva, imis garda, rom axlad Setanil sasuqs aqcevs niadagis tenian fenaSi, rac aadvilebs mcenaris mier mis SeTvisebas, afxvierebs niadags da xels uwyobs jejilis ganaxlebul bartyobas, spobs sarevelebsa da rac mTavaria, xels uwyobs niadagSi tenis SenarCunebas. mcenareebis naklebad dazianebis mizniT, jejilis farcxva tardeba dabal siCqareze. naTesebis sagazafxulo dafarcxva 2-3 centneriT zrdis marcvlis saheqtaro mosavlianobas. saSemodgomo xorblis jejili gazafxulze SeiZleba daifarcxos, ris Sedegad iSleba niadagis qerqi, mcenareebs scildeba gamxmari nawilebi, iqmneba normaluri pirobebi xorblis mcenareTa zrda-ganviTarebisaTvis. Tavis droze dafarcxva mniSvnelovnad amcirebs wylis aorTqlebas, RonisZieba tardeba im dros, roca niadagi kargad fxvierdeba, ar izileba gadaWarbebuli tenianobisgan da ar imtvereba gamoSrobis gamo. naTesis morwyva. saSemodgomo xorbali vegetaciis periodSi mniSvnelovnad met wyals moiTxovs, vidre sagazafxulo xorbali. es dakavSirebulia imasTan, rom saSe- 14 axali agraruli saqarTvelo modgomo xorbals axasiaTebs ufro grZeli savegetacio periodi da iZleva ufro met mosavals. saSemodgomo xorblis normaluri zrda-ganviTarebisTvis ufro xelsayrelia, roca niadagis zRvruli tentevadoba 80-75%-ze dabali ar aris. savegetacio periodSi saSemodgomo xorbali xarjavs 2500-4000 m3 wyals ha-ze. tenze moTxovna damokidebulia mcenaris xnovanebaze, zrdis intensivobaze, ganviTarebis siZliereze, niadagSi tenis arsebobaze, temperaturaze, haeris fardobiT tenianobaze, ganaTebaze, fesvTa sistemis ganviTarebaze, sakvebi nivTierebebis uzrunvelyofaze da sxva faqtorebsa da pirobebze. rekomendebulia naTesis Tesvis Semdgomi da savegetacio morwyvebis Catareba. pirveli savegetacio morwyva Catardeba mcenaris aRerebis fazaSi, xolo momdevno saWiroebis mixedviT daTavTaveba-yvavilobis da marcvlis Sevsebis dros. mavneblebis winaaRmdeg brZola. xorbals mniSvnelovan zians ayenebs da zogjer naTesebs da miRe- gazafxulze, saSemodgomo xorblis naTesebSi, marcvlovanTa mavneblebis aRmoCenis SemTxvevaSi mavneblebis winaaRmdeg inseqticidebis Sesxureba tardeba. aseTi wamloba saWiroebis SemTxvevaSi SeiZleba ganmeordes. TavTaviani kulturebis umTavresi mavneblebi mwvaneTvala buzi - masobrivi gamravlebis SemTxvevaSi xorblis aRerebis dros mcenareebis 50% azianebs. dazianebuli mcenareebis TavTavi foTlis xalTidan ver amodis, ibereba da ganviTarebas wyvets. mavne buzebs Soris mwvaneTvala buzi yvelaze meti mavneobiT gamoirCeva. puris bzuala — TavTaviani kulturebis specifikur mavnebelTa Soris erT-erTi mTavari mavnebelia. bzuala Sebindebidan dilamde soroebSi iTrevs jejils da fleTs, dRisiT soroebSi imaleba. Wia-wurbela — xorbleulis foTlebs azianebs rogorc matli, ise xoWo, ris Sedegadac moTeTro feris wagrZelebuli laqebi warmoiqmneba, mcirdeba saasimilacio moedani da mcenare sustdeba. xorbalSi gamosayeneblad rekomendebuli herbicidebi mavnebelis dasaxeleba preparatis dasaxeleba, gamoyenebis xergamoyenebis xarjvis norma (l/ha, (l ha, kg/ha, kg ha, xi, dro, gamoyenebis Tavisebureba jeradoba l/t, t, kg/t) kg t) rwyilebi, Trifsebi, arivo (cipermetrini) 0,2 bugrebi, kusebura baR- l/ha, ha, aqteliki (pirimif- Sesxureba vegelinjo, Wia wurbela, ma- os-meTili) 1,0 l/ha, l ha, decisi taciis periodSi rcvlovanTa buzebi (deltametrini) 0,25 l/ha. l ha. 2 mavne kusebura, rwyilebi, WriWinoblebi, bug- alpaki (alfacipermetri- Sesxureba vegel ha deltarini taciis periodSi rebi, Trifsebi, puris ni) 0,1-0,15 l/ha (deltametrini) 0,25 l/ha l ha xoWoebi, buzebi 2 mdelos farvana, bug- decisi (deltametrini) Sesxureba vegerebi, Wiawurbela, mar- 0,25 l/ha. l ha. zoloni (fozataciis periodSi cvlovanTa buzebi, rwyi- loni) 1,5-2,0 l/ha l ha lebi, puris xoWo 2 valsimba (labdacigalotrini) 0,2-0,4 l/ha, l ha, kaizo Sesxureba vege0,2 kg/ha, kg ha, karate (labdaci- taciis periodSi galotrini) 0,2 l/ha l ha karate zeoni 0,2 l/ha l ha 1 xorblis xoWoebi, Trifsebi, mavne kusebura, bugrebi, xerxiebi, Wiawurbela, WriWinoblebi bul mosavals mavneblebi mTlianad anadgurebs. nawili mwerebisa xorblis mcenares azianebs wuwniT, nawili ki RrRniT. yovelive amis codnas mniSvneloba aqvs brZolis qimiuri RonisZiebebis gamoyenebis dros, radgan nawili pesticidebisa moqmedebs kontaqturi, nawili ki sistemuri gziT. sarevelebisgan naTesebis dacva. sarevelebisgan naTesebis dacvis RonisZiebaTa SemuSavebis dros uwinares yovlisa mxedvelobaSi unda miviRoT, rom sustad dasarevlianebis SemTvevaSi saheqtaro mosavlianoba 6-8%-iT mcirdeba, xolo Zlieri dasarevlianebisas 25-30%-iT da metadac. amitom saთებერვალი, 2013 კონ სულტაცია კონსულტაცია revelebTan brZola mosavlianobis gazrdis metad mniSvnelovani da efeqtiani faqtoria. mozamTre da saSemodgomo sarevelebis mosaspobad saSemodgomo xorblis mcenareTa aRmocenebamde zogierT mikro-regionSi reko- mendebulia Zlieri herbicidebis Setana. Zlieri herbicidebi gamoirCeva maRali efeqtianobiT, naTesebs sarevelebisgan 90-95%-iT asufTavebs da marcvlis mosavlis matebas heqtarze 0,30-,059 tonamde uzrunvelyofs. her bicidebs, ro gorc wesi, bar tyo bis fa za Si asxu reben, ma Sin, ro ca ha eris tem peratura 12-150C miaR wves, ufro ad re Sesxureba uar yo fiTad moqmedebs mcena ris Semdgom ganvi Tareba ze. xorbalSi gamosayeneblad rekomendebuli herbicidebi preparatis dasaxeleba xarjvis norma l/ha, l ha, kg 2,4 d aminis marili (avstria) 0,8-1,2 erTwlovani da mravalwlovani naTesebis Sesxureba mcenaris 3-4 foTlis fazidan farTofoTlovani aRerebamde 1 granlendi (TurqeTi) 15-20g/ha 15-20g ha erTwlovani da orlebnianebi, naTesebis Sesxureba sarevelis 2-3 foTlis fazaSi, maT Soris 2,4 d-s mimarT gamZle xorblis mcenaris bartyobis damTavrebamde 1 eranstari (Sveicaria) 15-20g/ha 15-20g ha erTwlovani da orlebnianebi, naTesebis Sesxureba sarevelis 2-3 foTlis fazaSi, maT Soris 2,4 d-s mimarT gamZle xorblis mcenaris bartyobis damTavrebamde 1 lominatori (safrangeTi) 2-3 Sesxureba mosavlis aRebamde 2 kviriT adre (marcvlis tenianoba (3%-ze naklebi) xorblis gamosaSrobad da sarevelebis nawilibrivi gaxmobisaTvis 1 valsmani (aSS) 0,8-1,0 lograni (Sveicaria) 6,5-10g/ha 6,5-10g ha erTwlovaniorlebnianebi,maT So- Sesxureba xorblis bartyobis dasawyisidan aRereris 2,4 d-s mimarT gamZle, zogierTi bamde gadasvlamde. erTwliani da mravalwliani sarevelebis winaaRmdeg gamoyeneba SeiZleba maSin, Tu mravalwlovani orlebnianebi niadagebSi PH ar aRemateba 7-s 1 puma superi 0,8-1,2 erTwlovani marcvlovnebi (Svri- sarevelebze Sesxureba xorblis mcenaris 2 foTlis uka, Zurwas yvela saxeoba) fazidan bartyobis damTavrebamde 1 topiki (Sveicaria) 0,3-0,4 Sesxureba sarevelebis ganviTarebvis 2-3 foTlis ganviTarebis fazidan. 1 gamoyenebis wesi sarevelebi erTwlovani marcvlovnebi orlebniani sarevelebi da erTwlovani orlebniani, maT Soris 2,4 d-s mimarT gamZle, agreTve RiWas saxeobebi (nari da sxva) Svriuka Sesxureba xorblis bartyobis fazaSi gamoyenebis jeradoba 1 ეს საინტერესოა mandarins SeuZlia gaxdomaSi dagexmaroT koreelma mecnierebma kvlevis axali Sedegebi gamoaqveynes, romelsac isini mandarinze atarebdnen. rogorc irkveva, am citrusis regularulad miRebas adamianis zedmeti cximianobasa da cirozisgan daicva SeuZlia. samxreT koreelma mecnierebma eqsperimenti skolaSi Caatares, sadac 60 iseTi bavSvi SearCies, romlebsac zedmeti wona awuxebdaT da sportul darbazebSi yoveldRiurad specialur varjiSebs itarebdnen. varjiSTan erTad mkvlevarebi eqsprimentSi monawile 60 bavSvidan 30 regularulad yoveldRe asmevdnen mandarinis wvens. eqsperimentis dasrulebis Semdeg, gairkva rom 30 mozardi, romlebic mandarinis wvens iRebdnen, TavianTi Tanaskolelebisgan SedarebiT sami Tvis ganmavlobaSi wonaSi 1.5%-iT daikles. kidev erTi cda Catarda virTagvebze. mRrRnelebs ukeTebdnen mandarinis koncentratis ineqcias. eqsperimentis ganmavlobaSi mRrRnelebma muclis areSi cximebis 59% dakarges, saerTod ki virTagvebma wonaSi 45%-iT daikles. თებერვალი, 2013 amasTan erTad koreeli mecnierebi mividnen im azramde, rom mandarini dadebiTad moqmedebs RviZlis ujredebze, xels uwyobs maT aRdgenas. amJamad, isini mandarinisgan samkurnalo sasmelis dasamzadeblad muSaoben. xalxur medicinaSi cnobilia, rom spirtze damzadebuli mandarinis qerqis nayeni xels uwyobs madis momatebas da saWmlis monelebis procesis normalurad warmarTvas. agreTve igi cnobilia, rogorc bronqitis sawinaaRmdego saSualeba. axali agraruli saqarTvelo 15 საკონსულტციო სამსახური wiTeli da Savi mocxari _ moyvanis agroteqnologiuri Taviseburebebi mocxari Ribes-is gvaris erT-erTi uZvelesi da cnobili kenkrovani kulturaa, romelic mraval saxeobas aerTianebs. samrewvelo mniSvneloba aqvs mxolod ramdenime maTgans, romelTagan gamoyofen wiTel (Ribes rubrum) da Sav mocxars (Ribes nigrum), aseve SezRuduli komerciuli datvirTva aqvs oqrosfer (narinjisfer) mocxars (Ribes sativum), romelic botanikurad wiTeli mocxaris saxesxvaobas warmoadgens. karmidamo nakveTebze, ZiriTadad aRmosavleT saqarTveloSi erTeuli buCqebis an mcire jgufuri nargaobis saxiT. ramdenime sammocxaris 11 umsxvilesi mwarmoebeli msoflioSi, tona, 2010 mocxari maRali sakvebi TvisebebiT gamoirCeva da didi raodenobiT janmrTelobisaTvis sasargeblo nivTierebebs Seicavs. mis moxmarebas urCeven samedicino mizniT arTritebis da revmatizmebis samkurnalod. dadgenilia, rom mocxaris miReba RviZlis da Tirkmlis funqciebis cxovelqmedebas aumjobesebs. miCneulia, rom es kenkra xasiaTdeba anTebis sawinaaRmdego efeqtiT da sasargebloa gul-sisxlZarRvTa sistemis gamarTuli muSaobisaTvis. mocxari warmoadgens askorbinis mJavis erT-erT saukeTeso wyaros sxva xil-kenkrovan kulturebTan SedarebiT (wiTeli mocxari — 40 45 mg/100g, Savi mocxari — 170 - 190 mg/100g). msoflioSi mocxaris farTobebi 120 000 ha. moicavs, xolo mTliani warmoeba 642 000 tonas (2010) Seadgens, romlis 50 %-ze meti ruseTze (327 000 tona) modis. mocxaris msxvili mwarmoeblebi aseve arian: ukraina, poloneTi, avstria, inglisi da sxva. samwuxarod, saqarTveloSi mocxaris warmoebis Sesaxeb statistikuri monacemebi ar arsebobs. igi gavrcelebulia mxolod sa- 16 axali agraruli saqarTvelo ruseTi 327 000.00 poloneTi 190 782.00 ukraina 25 800.00 avstria 22 920.00 inglisi 17 300.00 germania 11 927.00 dania 11 500.00 axali zelandia 7 800.00 safrangeTi 7 440.00 ungreTi 3 853.00 holandia 3 000.00 wyaro: FFAOstat,2012 agrobiologiuri Taviseburebebi mocxari mravalwliani buCqia, romlis axali totebi warmoiqmneba buCqis qveda nawilidan. iviTarebs funja fesvTa sistemas, romelic ZiriTadad ganlagebulia niadagis zedapirTan 10-40 sm-is siRrmeze. Savi mocxaris nayofebi erT buCqze da erT mtevanzec araerTgvarovnad mwifdeba, sanayofe mtevnis zeda nawilSi ufro msxvil nayofebs isxams, xolo mtevnis wverisken nayofebi ufro wvrilia. nayofebi ufro adre Semodis buCqis fuZesTan, xolo gvian - buCqis kenweroSi. rogorc wiTeli, aseve Savi mocxari jiSebis mixedviT, ZiriTadad ivnisis meore naxevridan ivlisis bolomde mwifdeba. Savi mocxari, nayofis feris garda, wiTeli mocxarisgan mkafiod gamoxatuli specifikuri suniTac gansxvavdeba. rewvelo daniSnulebis mcire plantacia gaSenebulia goris da kaspis municipalitetebSi. Sida samomxmareblo bazarze am produqtis importi ar xdeba da arc eqsportis monacemebia dafiqsirebuli. sezonis ganmavlobaSi mocxaris sabiTumo sabazro fasi 1,8 - 2,8 lari/kg-ze farglebSi meryeobs. realizacia ZiriTadad xdeba mcire partiebiT (10-20 kg.). თებერვალი, 2013 moTxovna garemo pirobebisadmi: mocxari tenis mimarT momTxovnia da wyliT uzrunvelyofil, magram drenirebul niadagebs moiTxovs. mcenare kargad xarobs rogorc msubuq Tixnar, aseve qviSnar niadagebze. mJave niadagebi mocxaris gasaSeneblad ar gamodgeba, amitom aseTi tipis niadagebSi dargvisas aucilebelia kiris Setana. maRali karbonatebis Semcvel niadagebze ki aRiniSneba mosavlianobis Semcireba da mcenaris zrda-ganviTarebis SezRudva. aseT SemTxvevaSi aucilebelia niadagis aris reaqciis damwevi saSualebebis gamoyeneba, rogoricaa, gogirdmJavas susti xsnari (swrafi moqmedebis), revoneti (niadagis damamJavebeli agenti), koloiduri gogirdi (prolongirebuli moqmedebis), da sxva. mocxari xasiaTdeba maRali zamTargamZleobiT, uZlebs 28-320C yinvas, Tumca gazafxulis gvian wayinvebis mimarT mgrZnobiarea. gasaTvaliswinebelia, rom rogorc Savi, aseve wiTeli mocxari mgrZnobiarea zafxulis maRali sicxeebis mimarTac. amitom cxeli zafxulis pirobebSi zog pirobebSi ziandeba foTlebis awviT. dargva. va. wiTeli da Savi mocxaris plantacia SesaZlebelia Semdegi sqemiT 3 X 1,0; 2,5 X 1,0 da 2,2 X 1,0 gaSendes. umjobesia SemaRlebul bazo-kvlebis mowyoba da maTze dargva. mocxaris nergi irgveba 40 sm diametris da 30 sm-i siRrmis ormoSi. dargvisas odnav damokldeba fesvebi, xolo nergi dairgveba 3 - 5 sm-iT ufro Rrmad vidre izrdeboda sanergeSi, odnav daxril mdgomareobaSi, raTa niadagSi moqceuli kvirtebidan intensiurad ganviTardes axali totebi, rac xels uwyobs buCqis formis swraf warmoqmnas. dargva SeiZleba rogorc Semodgomaze, aseve — adre gazafxulze. damtverva, amitom plantaciis erTi jiSiT gaSeneba rekomendebuli ar aris. dacva mavnebel -daavadebebisagan: mocxari ziandeba rogorc mavneblebiT, aseve daavadebebiT, saqarTvelos pirobebSi mcenareebs gansakuTrebiT did zians ayenebs nacari da anTraqnozi, aseve septoriozi. xolo mavneblebidan xurtkmelis mzomela da ablabudiani tkipa. nacari Zlier azianebs gansakuTrebiT Sav mocxars, pirveli simptomebi vlindeba yvavilobis dasrulebis Semdeg, rac gamoixateba foTlebze moyviTalo-yavisferi laqebis warmoqmnaSi, romelic Semdeg muqi feris gamxmar adgilebs tovebs. sagulisxmoa, rom rusuli seleqciis jiSebi naklebad ziandebian nacriT, vidre evropuli jiSebi. zogadi dacvis sistema moicavs rogorc meqanikuri, aseve qimiuri dacvis RonisZiebebis Catarebas. meqanikuri RonisZiebebidan aucilebelia adre gazafxulze nakveTis gasufTaveba Camocvenili foTlebisagan da gasxvla, moberebuli totebis mocileba. pirveli wamloba kvirtis gaSlamde bordos narevis 3%-iani xsnariT tardeba, Semdegi wamlobebi ki — Semdegi TanmimdevrobiT: yvavilobamde koloiduri gogirdis 1%iani xsnariT Sesxureba, yvavilobis dasrulebis Semdeg xorcieldeba nacris sawinaaRmdego fungicidebis gamoyeneba: topazi (100 ml/100 litrze), falkoni (60 ml/100 litrze) da sxva. mavneblebis (tkipebi, mzomelebi) kerebis SemTxvevaSi aRniSnul preparatebs ematebaT inseqticidebi (dursbani 200 ml/100 litrze an biologiuri inseqticidi Bt-is bazaze dipeli 100 ml/100 litrze, tkipebis gamoCenis SemTxvevaSi - masai an envidori (70 ml/100 litrze). Semdeg wamloba grZeldeba 10 - 12 dRiani intervaliT. damtverva: ganoyiereba: imis miuxedavad, rom mocxaris umetesi jiSebi TviTdamtveravia, mosavlis xarisxs da raodenobas mniSvnelovnad zrdis jvaredini ganoyierebisaTvis iyeneben gadamwvar nakels da mineralur sasuqebs: srul msxmoiarobaSi azotiT gamokvebisaTvis iyeneben amo- თებერვალი, 2013 niumis gvarjilas or vadaSi: adre gazafxulze — 80 -100 grami mcenareze, naskvebis periodSi 40 - 50 grami mcenareze. axalgazrda baRSi iyeneben am dozis naxevars. fosfor-kaliumiT kvebisaTvis mimarTaven kompleqsuri sasuqebis Setanas gvian Semodgomaze miwaSi CakeTebiT, (8 - 26 - 26) sasuqis SemTxvevaSi 100 - 150 grami sasuqi erT mcenareze. aseve metad sasargebloa specialuri foTlis kompleqsuri sasuqebis erTjeradi an orjeradi gamoyeneba miTiTebuli dozis mixedviT fesvgareSe gamokvebisaTvis. sarevelebis winaaRmdeg brZola: rogorc yvela kenkrovani kultura, romlis fesvTa sistema zedapirulad aris ganlagebuli, mocxaric naklebad uZlebs sarevelebTan konkurencias, amitom maT sawinaaRmdegod sabrZolvelad mimarTaven Semdeg meTodebs: mocxaris rigis dafarva naxerxis 5 - 8 sm-iani simaRlis mulCiT, sxva meTodebidan SesaZlebelia mxolod iseTi specifikuri seleqtiuri herbicidebis gamoyeneba, rogoricaa pantera an targa superisuperi (mxolod marcvlovan sarevelebze, adreul stadiebSi, 250 ml/100 litrze), lontreli, stingeri (125 ml/100 litri) farTofoTlovan sarevelebze) gasxvla: wiTeli mocxari wiTeli mocxaris gasxvlis mTavari mizania gadaSlili, kargad ganaTebuli buCqis miReba, sadac xorcieldeba moberebuli ZiriTadi totebis axali totebiT cikluri Canacvleba da regularuli gameCxereba CaxSirebis Tavidan acilebis mizniT. I wels formireba iwyeba dargvis Semdeg, dargvis dros nergis yvela toti niadagidan 3-4 kvirtze gadaiWreba. II wels wina wlis nazardebidan SeirCeva da darCeba mxolod 3-4 yvelaze Zlieri toti, xolo yvela danarCeni toti amoiWreba rgolze. Tu nazardi sustia, Zlieri totebis damokleba niadagidan 10-15 sm-is simaRleze xdeba. III wels yvela orwliani toti darCeba, maTze ganviTarebuli axali agraruli saqarTvelo 17 zogierTi CamaxSirebeli meoradi totebi an damokldeba an amoiWreba. wina wlis totebidan darCeba mxolod yvelaze Zlieri, sivrceSi proporciulad ganlagebuli 3-4 toti; danarCeni nazardebi amoiWreba rgolze. IV wels buCqebze darCeba yvela 3-wliani da 2-wliani toti. maTze ganviTarebuli zogierTi CamaxSirebeli meoradi totebi an damokldeba an amoiWreba. wina wlis nazardidan darCeba mxolod yvelaze Zlieri 3-4 toti; danarCeni nazardebi amoiWreba rgolze. V weli da Semdeg - amoiWreba yvela 4-wliani, moberebuli toti. wina wlis nazardidan darCeba mxolod yvelaze Zlieri 3-5 toti. zogadad mocxaris gasxvlisas daculi iqneba sxvlis Semdegi principi: amoisxvleba dazianebuli, daavadebuli, niadagze garTxmuli da CamaxSirebeli totebi, danarCeni nazardebi amoiWreba rgolze. buCqSi ar darCeba 4 welze meti xnis toti. sworad Camoyalibebuli mocxaris buCqi Sedgeba 3-4 erTwliani, amdenive orwliani da samwliani ZiriTadi totebisagan. Savi mocxari Savi mocxaric isxvleba wiTeli mocxaris msgavsad, gansxvavebulia mxolod 2-3 sanayofe wliani totebis gasxvla: mesame wlidan mimarTaven am totebis damoklebas gantotvis adgilamde da meorad totebze gadayvanas. jiSebi Savi da wiTeli mocxaris jiSebis farTo speqtri arsebobs, romlebic gansxvavdebian simwifis periodiT, buCqis zrdis siZlieriT da formiT, nayofebis zomiT, gamZleobiT daavadebebis mimarT da sxva seleqcia mxolod ruseTSi gamoyvanilia mocxaris 200-ze meti jiSi. qvemoT mocemulia mokle informacia mocxaris zogierTi farTod gavrcelebuli jiSis biologiur-sameurneo Taviseburebebis Sesaxeb: Savi mocxari globusi warmoSoba: rusuli jiSia, miRebulia ekaterinburgis kvleviT sadgurSi gasuli saukunis 80-ian wlebSi t.Saginis mier. mcenare: zemoTmimarTuli kompaqturi buCqia, xasiaTdeba TviTdamtvervis maRali procentiT (60 - 65%), uxvmosavliani, naklebad ziandeba nacriT. nayofi: saSualoze msxvili, (saSualo masa 1,5 - 1,8 grami), naklebad gamoxatuli mZafri gemoTi, gamosadegia nedlad moxmarebisaTvis. saSualo mosavlianoba 7 8 tona/ha. goliaTi warmoSoba: ruseTSi gavrcelebuli jiSia, miRebulia peterburgis kvleviT institutSi. sinonimi: leningradis bagatiri. mcenare: iviTarebs Zlieri zrdis buCqs, naklebad gamZlea anTraqnozisa da nacris mimarT. nayofi: saSualo zomis, masa 1,2 1,5 grami, universaluri moxmarebisaa. saSualo mosavlianoba 8 - 11 tona/ha. ben sareki warmoSoba: Sotlandiis soflis meurneobis kvleviTi institutis (dandi, edinburgi) seleqciis jiSia. mcenare: xasiaTdeba dabali, kompaqturi buCqiT, uxvmosavliania, ziandeba nacriT, ufro naklebad - anTraqnoziT. nayofi: msxvili, saSualo masa 1,5 - 2,1 grami, advilad mosakrefia dabertyviT. saSualo mosavlianoba 8 - 10 tona/ha. Savi mocxaris gasxvla 1,2,3 da me-4 wels titania warmoSoba. Svedi seleqcioneris pal tamaSis jiSia, miRebulia gasuli saukunis 80-ian wlebSi. 18 axali agraruli saqarTvelo თებერვალი, 2013 mcenare: saSualo sididis buCqs iviTarebs, nacriT naklebad ziandeba, tolerantulia anTraqnozis mimarT. nayofi: saSualo zomis, saSualo masa 1,3 - 1,7 grami, heqtarze mosavlianoba 8 - 12 tona/ha. wiTeli mocxari rovada mcenare: evropis wamyvani holandiuri jiSia, mcenare: saSualo simaRlis buCqiT xasiaTdeba, wiTeli feris, vertikaluri nacrisadmi naklebad gamZlea, adre moyvavilea da advilad mosakrefia. nayofi: saSualo-sagviano sim- wifis periodis, gamoirCeva saucxoo sagemovno TvisebebiT. kenkra msxvilia, saSualo masa 0,70,8 grami, mtevnis sigrZe 8 - 10 sm, saSualo mosavlianoba 10 - 12 tona/ha. jonker van tetsi warmoSoba: Zveli holandiuri jiSia, gamoyvanilia iohan maarses mier gasuli saukunis 30 wlebSi. mcenare: iviTarebs vertikalurad mimarTul buCqs, nacrisadmi tolerantulia, adre iwyebs yvavilobas. nayofi: saadreo simwifis periodis, xasiaTdeba saucxoo sagemovno TvisebebiT. zviad boboqaSvili soflis meurneobis mecnierebaTa, akademiuri doqtori mulCireba dRes, rodesac msoflioSi aqtualuri xdeba wylis resursebis dazogva, Sxam-qimikatebis gamoyeneba da SromiTi danaxarjebis Semcireba, axal teqnologiebs sul ufro meti fermeri iyenebs. erTerTi aseTi meTodia mulCireba, romelic mowinave qveynebis soflis meurneobis produqtebis, gansakuTrebiT bostneulisa da kenkris warmoebaSi aqtiurad gamoiyeneba. mulCi es aris masala, romliTac niadagis zedapiri ifareba. arsebobs mulCis ori ZirTadi saxeoba: organuli da araorganuli. gTxovT, TqvenTvis saintereso Temebze SekiTxvebi da rekomendaciebi mogvawodoT sainformacio furcelze, regionis mixedviT miTiTebul misamarTze. pasuxebi ixileT Jurnal „axali agraruli saqarTvelos” momdevno nomerSi: saxeli, gvari misamarTi tel.: el. fosta ყველა სიახლე mulCireba saSualebas iZleva minimalur donemde SevamciroT wylis moxmareba da aorTqleba, es gasakuTrebiT im regionebisTvisaa mniSvnelovani, romlebic kulturuli mcenareebis aqtiuri vegetaciis periodSi wylis naklebobas ganicdian (maRali temperaturebisa da sairigacio wylis simciris gamo). mulCireba aCerebs niadagis eroziis procesebs, aregulirebs niadagis temperaturas (diliT igi Tbeba ufro adre, xolo saRamos civdeba ufro gvian, dRe-Ramis manZilze niadagis gaTbobisa da gacivebis procesi xdeba ufro Tanabari), aCerebs sarevelebis ganviTrebas da Sesabamisad samuSaoTa siidan agdebs iseT Sromatevad da rTul procesebs, rogoricaa Toxvna da margvla, gamoricxavs herbicidebis gamoyenebas da Sesabamisad amcirebs garemos qimiur dabinZurebas. organuli mulCi niadags amdidrebs sakvebi elementebiT da Wiayelebis cxovelqmedebisaTvis xel- sayrel pirobebs qmnis, romlebic niadags humusiT amdidreben. mulCireba aferxebs niadagis struqturis gauaresebas da mis datkepvnas. mulCirebul nakveTze, kulturuli mcenareebi ufro mZlavr fesvTa sistemas iviTareben, vidre mulCirebis gareSe. mravali fermeri iyenebs specialuri Savi feris polieTilenis firs, romlis sisqe meryeobs 20 mikronidan 50 mikronamde. erTwlovani bostneulis warmoebaSi mimarTaven Txeli 20-30 mikroniani plastikuri firis gamoyenebas, romlis eqspluataciis xangrZlivoba 6-8 Tvidan erTwlamde ganisazRvreba, xolo kenkrovan kulturebSi ufro sqeli polieTilenis firi, an sxva masalisagan damzadebuli firebi gamoiyeba (es firebi damzadebulia gansxvavebuli teqnologiiT da Sesabamisad maT aqvT wylis da haeris gatarebis unari), romelTa eqsploataciis xangrZlivoba ramdenime welia. did farTobebze mulCirebas speciluri mulCis damgebi manqanebiT akeTeben. mulCirebis dros, gazafxulze niadags Cveulebrivad afxviereben, akeTeben SemaRlebul kvlebs, romelTa sigane teqnikazea damokidebuli, Tumca misi klasikuri zomebi 0,9metridan 1,1-1,2 metramde meryeobs. winaswar kvlebze aTavseben erT an or wveTovani morwyvis mils. dResdReobiT msoflioSi da saqarTveloSic arsebobs agregatebi, romlebic yvela zemoT CamoTvlili opercias erTdroulad asrulebs (frezavs, afxvierebs niadags, asworebs mis zedapirs, akeTebs SemaRlebul kvals, romlis simaRlec SeiZleba 10 sm-dan 30 sm-mde daregulirdes (calkeul danadgarebs SeuZliaT ufro maRali kvlebis gakeTebac 30-50 sm, rac Zalzed mniSvnelovania Warbteniani regionebisaTvis da kenkrovani kulturebisaTvis), Slis wveTovan morwyvis milebs da agebs sxvadasxva siganis polieTilenis firs. NEO-s Tbilisis ofisi: Tbilisi, ramiSvilis q. 6a. tel: (+995 32) 225 05 61/ 71/81 faqsi: (+995 32) 225 05 41 [email protected] NEO-s goris ofisi: gori, i.evdoSvilis q. 30 tel: (+995 0 370) 27 84 00 [email protected] NEO-s duSeTis ofisi: duSeTi, daviT aRmaSenebelis q. 52 tel: (+995 0 346) 22 11 28 [email protected] NEO-s zugdidis ofisi: zugdidi, Tbilisis q. 19 tel: (+995 0 415) 22 19 20 [email protected] NEO-s onis ofisi: oni, vaxtang VI q. 120 tel: (+995 595) 677 047 [email protected] daavadebuli kartofili mulCis dagebisas gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces firis kideebis miwiT Tanabrad dafarvas, Tu raime mizezis gamo (teniani niadagi, damreci nakveTi, niadagis mZime struqturuli Semadgenloba, qariani amindi da a.S.) firis kideebi ramdenime adgilas ar daifara qarian amindSi Seiqmneba saSiSroeba, rom qarma aaZros firi, an daazianos masze gadarguli mcenareebi. mulCirebis firs CiTilebis gadargvis win amoWrian daniT an makratliT, amoWrili naxvreti unda iyos zomieri, mcirediT unda aRematebodes gadasargavi CiTilis substrtis daimetrs, winaamRdeg SemTxvevaSi Siqmneba imis safrTxe, rom didi naxvretidan kulturuli mcenaris ganviTarebamde amoaRwion sarevelebma da maTi moSoreba damatebiT SromiT danaxarjebs gamoiwvevs. dResdReobiT arsebobs CiTilis sargavi manqanebi, romlebic TviTonve Wrian firs da rgaven CiTils. CiTilis gadargvis win SemaRlebul kvlebs rwyaven. garkveul problemebs qmnis mosavlis aRebis Semdeg firis narCenebis gawmenda, amis gamo ukanasknel wlebSi evropaSi da amerikaSi sxvadasxva organuli masalebis nazavisagan damzadebuli mulCirebis firebi inergeba, romlebic kulturuli mcenareebis vegetaciis bolosaTvis TviTonve iwyeben daSlas. mcire da sakarmidamo nakveTebSi ufro mniSvnelovania da upiratesoba unda mivaniWoT organuli masalebisagan damzadebul samulCe masalas. amisaTvis SeiZleba gamoviyenoT Tiva, kargad gadamwvari nakeli, balaxis ganaTibi, moTibuli sarevelebi (isini unda moiTibos Teslebis warmoqmnamde), naxerxi an xis burbuSela, muyao da a.S. ilia mWedliZe P.S. winamdebare statiebis gamocema SesaZlebeli gaxda amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagentos (USAID (USAID)) mier gaweuli daxmarebis Sedegad. dokumenti SemuSavebulia USAID/NEO proeqtis mier da misi Sexedulebebis gaTvaliswinebiT. statiebi ar gamoxatavs amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagentosa da amerikis SeerTebuli Statebis mTavrobis mosazrebebs. თებერვალი, 2013 sursaTis erovnulma saagentom 25 tona mcenareTa gansakuTrebiT saSiSi sakarantino mavnebliT „kartofilis kiboTi” dasnebovnebuli kartofili gaanadgura. aRniSnuli tvirTi importis saxiT Semovida TurqeTidan. sabaJo samsaxurSi Semowmebis Sedegad dadginda, rom nedleuli dasnebovnebuli iyo. laboratoriuli kvelvis Sedegebze dayrdnobiT, sursaTis erovnulma saagentom miiRo gadawyvetileba misi ganadgurebis Sesaxeb. paralerulad, TurqeTis mxares gaegzavna Setyobineba Semdgomi reagirebisaTvis. kartofilis kibo saSiSi sakarantino daavadebaa, romlis gamomwvevia soko — Synchytrium endobioticum. cum. igi Seicavs mikotoqsinebs, ris gamoc misi sakvebad gamoyeneba ar aris mizanSewonili. aRsaniSnavia, rom saqarTveloSi aRniSnuli sakarantino daavadeba ar fiqsirdeba. Sexvedra sasaklaos warmomadgenlebTan sursaTis erovnuli saagentos ufrosi zurab CekuraSvili sasaklaos warmomadgenlebs Sexvda da xorcproduqtebis bazarze arsebuli viTareba gaacno. biznesoperatorebs gaacnes aseve arsebuli kanonmdebloba. Sexvedraze saubari Seexo bolo periodSi xorciT movaWreTa protests, romlebic sasaklaos gverdis avliT iTxovdnen saqonlis dakvlis nebarTvas, rac kanondarRvevaa. arsebuli kanonmdeblobiT, Tu raionSi aris erTi sasaklao mainc, maSin saqonli sasaklaoze saxelmwifo veterinaris zedamxedvelobiT unda daiklas. misi ar arsebobis SemTxvevaSi saqonlis dakvla specialurad gamoyofil adgilze mowveuli saxelmwifo veterinaris zedamxedvelobiT unda moxdes. Sexvedraze aRiniSna aseve, rom cxovelis sasaklaoze dakvla aris momxmareblisTvis erTaderTi garantia, rom Zroxis xorcis dasaxelebiT is ar miirTmevs saeWvo warmomavlobis cxenis, viris an sxva cxovelis xorcs. am etapisTvis saqarTvelos masStabiT 46 sasaklao funqcionirebs. axali agraruli saqarTvelo 21 აგრო კო მპა ნია აგროკომპანია Syngen ta Agro services AG Sveicaruli firma „Syngenta” maRalxarisxiani mcenareTa dacvis saSualebebis, sasoflo sameurneo da dekoratiuli mcenareebis Teslis mwarmoebeli msoflioSi saxelganTqmuli lideri kompaniaa. „Syngenta“-s produqcias saqarTvelos bazarze ukve kargad icnoben da igi qarTvel fermerebs Soris ndobiTa da didi popularobiTac sargeblobs. kompaniis warmomadgenlobis — „Syngenta” agroservisis amierkavkasiis ofisi saqarTveloSi 2009 wels gaixsna da misi direqtori mcenareTa dacvis cnobili specialisti, mecnierebaTa doqtori zurab lolaZea. — Sveicaruli firma „Syngenta” msoflios 120 qveyanaSi muSaobs da 90 aTas TanamSromels iTvlis. amierkavkasiis warmomadgenloba TbilisSi marTalia didi xani ar aris rac Seiqmna, Tumca qveyanaSi am brends ukve maRali niSa uWiravs, rac udavod warmomadgenlobis menejmentis damsaxurebacaa. rogorc direqtori ganmartavs, maT funqciaSi Sedis bazris mxardaWera, leqciebis, konsultaciebis, sademonstracio cdebis Catareba, axali produqciis registracia-popularizeba, fermerebis momzadeba da treiningebis gamarTva rogorc mcenareTa dacvis saSualebebze, ise — Teslze. Syngenta-agroserviss saqarTveloSi sami oficialuri partniori firma hyavs: „agrotreiding pliusi“, romelic „Syngenta“ produqciis realizacias eweva, kompania „boran qimia“ da firma „agrosani“, romelic bostneulis, rogorc Ria, aseve daxuruli gruntisaTvis, Teslis realizaciaze muSaobs. amis garda somxeTsa da azerbaijanSi kompanias or-ori partniori hyavs. rogorc batoni zurabi ambobs, maTi specialistebi adgilze Cadian da fermerebs aswavlian, rogor moiyvanon esa Tu is kultura, ra saSualeba gamoiyenon, rogor daicvan naTesebi mavneblebisgan, daavadebebisagan, sarevelebisagan, ra preparati rodis gamoiyenon da sxva. — Cven qarTul enaze yovelwliurad specialur cnobars vamzadebT — gveubneba zurab lolaZe — sa- 22 axali agraruli saqarTvelo dac yvela produqciazea amomwuravi informacia da igi momxmareblebs urigdeba. ofisebSi gvyavs momzadebuli konsultantebi, romlebic mzad arian nebismier dros Cavidnen adgilze da Sesabamisi daxmareba gauwion fermerebs. „Syngenta“-s produqcia mTel saqarTveloSi popularulia da didi ndobiT sargeblobs. Cven absoluturad yvela kulturas movicavT, rogorc — erTwlians, ise mravalwlians: xexils, marcvleuls, bostneuls, bolqvovnebs da sxva. „Syngenta“-s produqcia maRali xarisxis evropuli warmoebisa da standartebis Sesabamisia. amas axla gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs, radgan produqciis SerCevisas Cvens fermerebs didi yuradReba marTebT. CvenTan, saqarTveloSi xSirad aris SemTxvevebi, rodesac glexi tyuvdeba, yidulobs, raRac saeWvo warmoebis produqcias, Zalian iafad meoTxed, mexuTed fasad da mTeli wlis mosavali ekargeba. amis Zalian bevri mware magaliTi gvaqvs. mere morbian es fermerebi, — dagvexmareT, gviSveleTo, magram ganadgurebul mosavals ukve verafers uSveli. amitom unda gavTvaloT, SeviZinoT xarisxiani produqcia, romelic marTalia iafi ar Rirs, magram saimedoa da garantirebuli xar, rom mosavalsac daicav, arc ojaxs dawamlav da arc maT, vinc am produqts SeiZens. — Cven sakmaod bevri momxmarebeli gvyavs. ver getyviT rom yvela mcire meurnes SeuZlia masobrivad Cveni produqciis SeZena, fasi maqvs mxedvelobaSi, magram cota SeZlebul fermers Tavisuflad SeuZlia isargeblos, rogorc Cveni produqciiT, ise momsaxurebiT. axali mTavroba dapirebiT movida da saxelmwifo daxmarebebic iqneba. pirveli, ori weli saxelmwifo Seecdeba fermeri fexze dadges. rogorc iTqva, mcire meurneebs, daaxloebiT naxevar milion adamians, saxelmwifo dauxnavs, dauTesavs da sasuqiTa Tu mcenareTa dacvis saSualebebiT uzrunvelyofs, raTa isini fexze dadgnen, gaZlierdnen, mosavali moiyvanon da zedmeti produqti gayidon kidec. mTavroba yvelafers akeTebs, rom qarTuli produqთებერვალი, 2013 აგროკომ პანია აგროკომპანია ciisTvis evropisa da ruseTis bazari gaxsnas. Tu Semosavlis wyaro gauCndeba, glexi TviTon airCevs, romeli produqti moiyvanos da mcenareTa dacvis ra saSualebebi SeiZinos. roca saSualeba eqneba, eWvi ar SegeparoT rom igi kargsa da xarisxians airCevs. kompanias Tavisi konsultantebi da gamocdili agronomebi yavs, romlebic CvenTan mosul fermerebs konsultacias uweven. amis garda, Cveni centrebi gvaqvs raionebSi, romlebsac TavianTi konsultantebi yavT. raionebidan SeiZleba glexebi yovelTvis ver Camovidnen, magram maT adgilze SeuZliaT Cveni produqciac SeiZinon da konsultaciac miiRon. Tu arada, Cveni telefonebi 24 saaTis ganmavlobaSi CarTulia da SeuZliaT dagvikavSirdnen. konsultaciis miReba aseve SesaZlebelia internetiT. mesame welia mcenareTa dacvis saSualebebTan erTad bazarze „Syngenta-s bostneulis Teslic SemovitaneT. Semogvaqvs rogorc saTburebis, ase Ria gruntisTvis gansazRvruli maRalxarisxiani Tesli, romelmac ukve aRiareba moipova, rogorc xarisxiT, aseve gemuri TvisebebiT. bevri kultura ukve bazarzec gabatonda, magaliTad saTburis pamidori, sazamTro. Cven ofisSi gvyavs, rogorc mcenareTa dacvis, aseve meTesleobis mcodne maRali donis specialisti, sadac fermers yvela saWiro informaciis miReba SeuZlia. aqvea Cveni maRaziac, sadac SeiZleba SeiZinos saWiro produqciac. mcenareTa saSualebebi da Teslebi sezonis dadgomamde, TebervalSive Semova saqarTveloSi da moTxovSYNGENTA AGRO SERVICES AG warmomadgenloba amierkavkasiis qveynebSi: 0119.Tbilisi, akaki wereTlis 142 (didube) tel/faqsi: 2353312. mob. 599506235, 592146677 el.fosta: [email protected] komerciuli partniorebi saqarTveloSi Sps. „agrotreiding pliusi“ Tbilisi, ak.wereTlis 140a. tel.790001201. mob.: 599330763, 595 22 28 20, 59957 47 02, 555 441511 el.fosta: [email protected] Sps. „boran qimia“ Tbilisi, marneulis quCa 44, tel.2157575 mob: 595954141, 599196169. el.fosta: [email protected] Sps. „agrosani“ Tbilisi, erisTavis q. 2 tel: 599150908, 571150908, 571470618, 577499420. el.fosta [email protected] singentas produqciis SeZena aseve SegiZliaT Semdeg kompaniebSi: Sps „agroqarTli“ q. gori, cxinvalis gzatkecili 4. tel. 599564304, 599511159, 599518299 el.fosta: [email protected] mailto:[email protected]> თებერვალი, 2013 nilebis mixedviT ganawildeba regionebSi. Cven ukve gawerili gvaqvs gegma, romel regionSi unda CavideT, vis unda SevxvdeT, ra mimarTebiT gavSaloT muSaoba.. Cveni muSaobis specifikidan gamomdinare gansakuTrebul yuradRebas vamaxvilebT meRvineobaze, mevenaxeebis xarisxiani produqciiT momaragebaze, rasac xarisxiani, evropuli donis Rvinoebis dasamzadeblad da am bazarze gasasvlelad gadamwyveti mniSvneloba aqvs, amitom Cveni momxmareblebi arian: „Telavis Rvinis marani“, kompania „xareba“, kompania „badagoni“, „Sato muxrani“. isini garantirebulebi arian rom maRali xarisxis mcenareTa dacvis saSualebebs moixmaren da tradiciulad Cvengan problema ar SeeqmnebaT. wleuls dagegmili gvaqvs sakuTari sademonstracio nakveTebis gakeTeba, rodesac axali produqcia Semodis, sanam realizaciaSi gavuSvebdeT, mas daaxloebiT 9-10 wliani sagamocdo vada aqvs gavlili sawarmoSi, mxolod amis Semdeg registrirdeba da dasaSvebia realizacia. aseve mWidrod vTanamSromlobT soflis meurneobisa da sursaTis erovnul saagentosTan, mcenareTa dacvis departamentTan, romelic saqarTveloSi axali preparatebis registracias axorcielebs. axali preparatebi jer sademonstracio nakveTebze icdeba, Sedegs vaCvenebT fermerebs, paralelurad saTanado dokumentacia miewodeba saministros, Tu rogor daregistrirdes esa Tu is preparati. ase rom yvela produqti, rasac Cven momxmarebels vTavazobT, sertificirebuli, testirebuli da garantirebulad maRali xarisxisaa. Sps „gema“ Tbilisi. moskovis gamz, 2 (m.sadguri „samgori“) tel: 079888 088, 574 74 74 64 Sps „agroveta“ marneuli, d. aRmaSeneblis 1. (bazris mimdebare teritoria), tel. 593328131 Sps. „agroservisi“ q. Telavi (qalaqSi Sesasvleli) tel: 593334243, 598693131 ind. mewarme „fridon diRmelaSvili“ sagarejo, s. giorgiwminda tel: 593982987 ind. mewarme „efrem dulariZe“ gurjaani, sanapiros q.9 da i. WavWavaZis 10 tel. 599 57 13 60 Sps „saba“ q. dedofliswyaro, baraTaSvilis q. 2 tel. 599 90 36 15 Sps „zooagros ganviTarebis jgufi“ zestafoni, rusTavelis 69, tel: 595 760710, 760 705 Sps „geguTis fermerTa momsaxurebis centri“ wyaltubo, s. geguTi, tel. 555 21 93 01, 599 96 10 99 ind. mewarme „Temur ormocaZe“ q. vani, rusTavelis 5, tel. 599 13 79 30, 557 35 65 65 Sps. „neqtari“ WiaTura, mRvimevis q. 5 tel. 595 770 659, 790 85 37 88 Sps „agroalgeTi“ tel. 599 60 01 31, 579 60 01 31 axali agraruli saqarTvelo 23 პრაქტიკ ოს ის ა პრაქტიკოსის აზრით ზრ ით saqarTvelos sasursaTo usafrTxoebis koncefcia ganviTarebuli qveynebis gamocdilebis safuZvelze unda SemuSavdes sasoflo-sameurneo miwa qveynis is ZiriTadi sawarmoo saSualebaa, romelmac misi sasursaTo usafrTxoeba da soflis mosaxleobis dasaqmeba unda uzrunvelyos. samwuxarod, saqarTvelos ministrTa kabinetma e.w. miwis reformis egidiT 1992 wlis 18 ianvris #48 dadgenilebiT qveyanaSi miwis fondis daniavebas daudo saTave. Sedegad daingra specializebuli, gamsxvilebuli meurneobebi, sanaSene, saTesle, sanerge sadgurebi, aTasobiT heqtari nayofieri saxnavi miwa gaudabnovda, daWaobda da eroziam gaanadgura. sasoflo sameurneo produqciasa da sawarmoo saSualebebs Soris fasTa uTanasworoba (erTi tona dizelis SesaZenad 4-5 tona marcvleulia saWiro, erTi tona azotovani sasuqisaTvis ki — or tona marcvali, xolo saSualo simZlavris traqtoris SesaZenad —150 tona marcvli.) ganviTarebul qveynebs aiZulebs soflis meurneobas gansakuTrebuli yuradReba dauTmon. aSS-bi soflis meurneobaSi 30%-iT mets xarjavs, vidre sxva dargebSi. aseve iqceva yvela saxelmwifos gonieri xelisufleba, radgan sxvanairad soflis meurneoba ver iarsebebs. saqarTvelos yofilma xelisuflebam, drakonuli, dausabuTebeli sagadasaxado wnexiT da saxelmwifos mxridan Caurevlobis politikiT iqamde migviyvana rom, qveynis marCenali miwa, keTildReobis uzrunvelyofis nacvlad, soflis mosaxleobas mZime tvirTad daawva. 1989 wels pirad sargeblobaSi arsebul miwaze moyvanili mosavlis 82% glexs bazarze gahqonda. 1998 wels es cifri 22%-mde Semcirda. 2010 wels ki — mxolod 18% Seadgenda, maSin, roca glexis pirad sargeblobaSi arsebuli miwis farTobi am periodisTvis ukve 0.25 ha -dan, saSualod 1 ha-mde iyo gazrdili, anu miwebis kerZo sakuTrebaSi gadacemas, sasoflo sameurneo produqciis warmoebis zrda da glexis keTildReoba ar 24 axali agraruli saqarTvelo gamouwvevia, piriqiT bolo wlebSi Siga bazari mTlianad ucxoeTidan Semotanilma produqciam daikava. agroseqtoris depresiuloba daetyo dargSi ganxorcielebul kapdabandebebsac, romelmac qve- pirobebis gamo 2012 wlis ivlisdekemberSi mosaxleobam am miwebis masobrivad gayidva daiwyo da danaSaulebrivi politikis wyalobiT 3000 ha-mde saukeTeso saxnavi miwa ucxoelebs xelSi Calis fasad CauvardaT. samwuxarod, process arc axali xelisufleba aferxebs. miwebis gayidvis procesi dRemde grZeldeba. dRes yofili xelisuflebis mizeziT ekonomiurad dauZlurebuli glexi Tu fermeri ojaxis, Svilebis gadasarCenad miwas yidis, radgan adgilobrivebs am miwis yidvis SesaZlebloba ar aqvT. Tamaz burdulaZe yanaSi Semosuli investiciebis mxolod 1,8% Seadgina. gazrdis nacvlad, sabWoTa periodTan SedarebiT, 7-jer Semcirda Sromis nayofiereba. erTi germaneli an poloneli fermeri 20-30 kacs Tu kvebavs, qarTvel glexs Tavis gamokvebac ver mouxerxebia. 1992-98 wlebSi ganxorcielebuli privatizaciis Sedegad mosaxleobas sakuTrebaSi yvelaze nayofieri, maT Soris, sarwyavi miwebi gadaeca. wlebis ganmavlobaSi am miwebidan sargeblis miuReblobisa da Seqmnili mZime ekonomiuri qarTveli glexi jer daubadebel SviliSvils uyidis miwas da saarsebod sivrces aRar utovebs. amitom es procesi warmoebis sferos scdeba. rodesac romelime axlomxedveli finansisti dRevandel biujets gegmavs, unda Seignos, biujetis Sesavsebi gasayidi miwa qveyanas aRar aqvs, rom dRes miwaSi fulis Cadebis droa. saqarTvelos donori institutebi, miwidan miRebuli finansebis soflis meurneobis kvlavwarmoebaSi gamoyenebas ar miesalmebian თებერვალი, 2013 პრაქტიკოს ის აზრით პრაქტიკოსის da ucxoeTidan mza produqciis Semotanis politikas TiTqmis axalisebdnen. aseTma cxrawlianma eqsperimentma soflis meurneobis dargi qveyanaSi sabolood daasamara da mis 90-iani wlebis donemde amoyvanas, Cveni gaTvlebiT 3-4 weliwadi amdenive miliardi lari mainc dasWirdeba, radgan mTel saqarTveloSi aRsadgenia sakomunikacio sistemebi: miwis nayofiereba da struqtura, Tanamedrove teqnologiebiTaa mosawyobi Sida sarwyavi da sadrenaJe sistemebi (rogorc Ria ise daxuruli), aRsadgenia Sida samindvre gzebi, sadac mZime teqnikasac ki uWirs gadaadgileba da nebismieri Zvirad Rirebuli kombaini an traqtori erT weliwadSi gamova mwyobridan. Casatarebelia miwebis rekultivacia, mosawyobia produqciis Sesanaxi sasawyobo da samacivro meurneoba, Tundac mosavlianobis gansazRvris mizniT Casatarebelia miwis bonitireba, Sesamcirebelia da zogan gasauqmebelia miwis gadasaxadi, sarwyavi wylisa da trasaze cxvris farebis gadarekvis mosakrebeli da sxva. daqceul soflis meurneobaSi kap-dabandebis Cadebis da daxmarebis nacvlad, nacmoZraobam sagadasaxado wnexiTa da sxvadasxva fandebiT finansebis gamowurva daiwyo, Tumca agralur seqtors wurbelebi manamdec ar aklda. 1996 wlidan — 2012 wlamde saqarTveloSi miwis gadasaxadebiT asobiT milioni laria amoRebuli. es Tanxa saqarTvelos prezidentis 1996 w. 11 Tebervlis 166-e brZanebulebiT soflis meurneobasve unda moxmareboda, Tumca dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom 15 wlis ganmavlobaSi respublikaSi miwis gadasaxadiT Segrovili asobiT milioni lari, miwebis dacvisa da nayofierebis amaRlebis RonisZiebebisa nacvlad: pensiebs, xelfasebs, gamgeobis sxva xarjebs xmardeboda. mouvlelobiT ki nayofieri savargulebi unayofo savargulebad iqca. viTarebis Sesacvlelad saqarTvelos „nacionalur“ mTavrobasac araferi gaukeTebia, piriqiT, cecxls navTi daasxa: imis magivთებერვალი, 2013 rad rom mTel qveyanaSi (savargulebis gamofitvis gamo) miwis gadasaxadi Seemcirebina an saerTod gaeuqmebina ( rasac axla gvpirdeba saqarTvelos premier ministri batoni biZina ivaniSvili), 2010 wlis 23 dekembris 394-e dadgenilebiT, soflis mosaxleobas saaxalwlo saCuqari miarTva da sruliad dausabuTeblad sasoflo sameurneo miwaze qonebis gadasaxadi 300-400 % -iT gauzarda, saxnav farTobebze saSualod heqtarze 30 laridan -100 laramde, xolo saZovarze, 2- 3 laridan — 16 laramde, anu — 500% -ze metad. Tu gaviTvaliswinebT imasac rom 2005-2012 wlebSi dizelis sawvavze fasi 0,80-dan,2,5 laramde gaizarda, xolo sasuqebisa (50 kg. tomara) — 20 laridan — 40-80 laramde, naTeli iqneba ra dReSi Cavarda glexi — fermeri. miwis damuSavebisa da mosavlis movla-moyvanis xarjebis zrdas, marcvleulze fasebis mniSvnelovani mateba ar gamouwvevia. (magaliTad 2005 wels xorblis Sesasyidi fasi mosavlis aRebis periodSi 28-30 TeTris, 2011-2012 wels — 3537 farglebSi meryeobda, anu fasi mxolod 25 %-iT gaizarda, maSin roca danaxarjebma 200-300 %-iT moimata. samagierod mkveTrad gaizarda puris, xorcis da sxva produqtis fasi, anu Semosavalma warmoebis sferodan mkveTrad gadamuSavebisa da realizaciis seqtorSi gadainacvla. am sferos ki mTlianad saxelisuflebo klani akontrolebda. mmarTvelma gundma yvelaferi iRona, raTa am RonisZiebebiT ad- gilobrivi glexi, fermeri miwis, rogorc uZravi qonebis mflobeli procesidan mTlianad gamoeTiSa, raTa qoneba ucxoelebze advilad mieyida, kompaqturad daesaxlebina isini regionebSi, mieca maTTvis moqalaqeoba da im raionebidan saarCevno xmebis samudamod Tavis sasargeblod gaenaRdebina. dRes saqarTvelos saxelmwifos winaSe uaRresad mniSvnelovani amocana dgas. unda SemuSavdes qveynis sasursaTo usafrTxoebis koncefcia, ganisazRvros sursaTze moTxovnisa da Cveni agroseqtoris mier misi dakmayofilebis SesaZleblobis parametrebi. maqsimaluri Zalisxmevaa saWiro, raTa marcvleulsa da sxva ZiriTadi produqtebiT nawilobriv mainc daakmayofilos qveynis moTxovna, radgan msoflio sasursaTo bazarze problemebis warmoqmnis SemTxvevaSi, misaReb fasad, Siga bazris sursaTiT uzrunvelyofa moxerxdes. saxelmwifom unda izrunos qveyanaSi Tanamedrove teqnologiebisa da masTan mibmuli komponentebis danergvisTvis, Cveni axalgazrdobis ganaTlebis donis, maT Soris sazRvargareTis universitetebSi, amaRlebisTvis, da ara im sursaTis SemotanisTvis, ris warmoebis saSualebas Cveni miwa-wyali iZleva. unda gauqmdes saeqsporto gadasaxadi. yvela danarCeni ZiriTadi produqciis warmoeba dafinansdes qveynis sasursaTo usafrTxoebis programis farglebSi, rogorc amas ganviTarebuli qveynebi akeTeben. axali agraruli saqarTvelo 25 პრაქტიკ ოს ის ა პრაქტიკოსის აზრით ზრ ით evrokavSirSi soflis meurneobis subsidirebam 1992 wlidan biujetis 49% Seadgina. aq fermerebis warmoebuli sasaqonlo produqciis 45-50%-s faqtobrivad biujeti afinansebs. zogierT qveyanaSi soflis meurneobis subsidireba (naklebad daculi qveynebis bazarze SeRwevisa da sawyis etapze dabalfasiani produqciiT damkvidrebis mizniT) qveyanaSi warmoebuli sasoflo-sameurneo produqciis sabazro Rirebulebas 1,5-2- jer aRemateba. es sakiTxi saxelmwifosgan gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs! amgvarad, unda daveTanxmoT mosazrebas, rom im qveynebSi, romlebic dRes msoflio agrarul bazarze ZiriTadi mimwodeblebi arian (a S S, kanada, evrokavSiri), saxelmwifo mxardaWeris programebma gadamwyveti roli Seasrula. dedamiwis mosaxleobis globaluri zrda, biosawvavze gadasvla, savargulebis degradacia da sxva uaryofiTi faqtorebi marcvleuli kulturebis warmoebas amcirebs da mTel msoflioSi sursaTze fasebis matebas iwvevs. es procesi kidev ufro gamwvavdeba, radgan dedamiwaze 2007-2009 wlebis monacemebiT, eroziis, daWaobebisa da damlaSebis gamo 8 milioni ha. savarguli gamousadegari gaxda. marto Crdilo CineTSi bolo wlebSi sarwyavi farTobebis gaudabnovebis mizeziT yofili 26 axali agraruli saqarTvelo marcvlis mwarmoebeli raionebidan 24 aTasi sofeli aiyara. igive tendenciaa mravalmilionian indoeTSi. hidrologiuri reJimebis gauaresebis Sedegad, bevr qveyanaSi (saudis arabeTi, siria, erayi, iemeni), sadac melioracia miwisqveSa Wa-burRilebze iyo damyarebuli, wylis done mkveTrad daeca. arabeTs he-ze 60 centneri marcvali mohyavda. qveyana marcvleulis warmoebas, zemoT mocemuli mizezebis gamo, saerTod wyvets. es msoflio bazarze damatebiT 10 milioni (xorbali 3 milioni, qeri 7 milioni) tona marcvlis moTxovnas warmoSobs. ganviTarebul qveynebSi rezervi TiTqmis aRar arsebobs. iaponiaSi brinjis mosavali 2005 wlidan erT donezea da ha-ze 52 centners Seadgens. evropaSic marcvlis warmoebis mxriv aseTive mdgomareobaa. safrangeTSi ha-ze mosavlianoba Seadgens 70-72 centners. germaniaSi — 58 centners. zeda zRvari miRweulia rZis warmoebaSic (10000 litri erT Zroxaze), Rorebis wonamatSi, qaTmebis kvercxdebaSi... es niSnavs rom ganviTarebul qveynebSi sasoflo sameurneo produqciis warmoebis gafarTovebas veRar SeZleben, ukeTes SemTxvevaSi am dones SeinarCuneben. mosavlis zrdis potenciali aqvT Cvennair ganviTarebad qveynebs, magram dRemde Cvens mTavrobas es sakiTxi ar ainteresebda. zemoaRniSnuli globaluri safrTxeebi, ris Sedegadac SeiZleba mosavlianoba mkveTrad Semcirdes da qveynis sasursaTo usafrTxoeba riskis winaSe dadges, (romelic aranakleb saSiSia vidre samxedro agresia), aiZulebs ganviTarebul qveynebs soflis meurneobis dasafinanseblad didi xarjebi gaiRon. evrokavSiris erTiani sasoflo sameurneo politika [Common Agricyltural Polici] pirdapir subsidirebis, fasebis mxardaWeris Tu sxva saSualebiT, im miwebis aTvisebasac iTvaliswinebs, romelTa damuSavebac SesaZlebelia. evrokavSiris biujetSi soflis meurneobaze 40-45 miliardi evroa gaTvaliswinebuli, romlis didi nawili, 11 milioni fermeris dotaciaze ixarjeba. faqtobrivad evrokavSiri Tavis Zvel qveynebs erT Zroxaze dReSi 2 evros uxdis. 11 miliardi evroTi subsidirdeba marcvlis warmoeba, 2 miliardi evroTi — zeiTunisa da sxva. erTiani evropis sasoflo-sameurneo politika amaTu im fermers garkveviT avalebs ra da ramdeni unda awarmoon.zogierTi saxis saqonelze moTxovna miwodebis balansis darRvevisa da fasis mkveTri Semcirebis Tavidan asacileblad (Warbwarmoeba) jer kidev 90- ian wlebSi, fermers marto warmoebul produqciaze ki ara, im saqonelzec dauweses anazRaureba, romelic ar uwarmoebia: Tu fermerma miwa daasvena an saqonlis suladoba Seamcira,-saxelmwifodan iRebs kompensacias. garkveuli kulturebis: pomidvris, Jolos, ludis warmoebisaTvis vargisi qeris, mecxoveleobisaTvis saWiro sakvebi balaxebis da sxva warmoebis gazrdas EC-i programebiT axalisebs. programaSi monawileobis miReba SeuZlia yvela fermers. igi avsebs martivi tipis ganacxads, romelic biznes gegmas waagavs, sadac CamoiTvleba finansuri da teqnikuri saSualebebi, warmoebis moculobis monacemebi. rogorc wesi 100%-ian dafinansebas veravin ver iRebs. fermeri valdebulia 40-50% TviTon daafinansos proeqti. aRsaniSnavia, rom evrokavSiris qveynebSi fermeruli meurneobebi 10-20 heqtar farTobzea ganTavsebuli. 50 heqtrian meurneobebi თებერვალი, 2013 პრაქტიკოს ის აზრით პრაქტიკოსის mxolod 10%-s Seadgens, maSin roca amerikuli fermebis naxevars 50 ha-ze meti miwa aqvs. meurneobis efeqtianobis mxriv sasoflo-sameurneo miwis farTobi (optimalur sididemde) mniSvnelovan rols ar asrulebs, mTavaria maRali energoaRWurviloba, Tanamedrove teqnologiebi da warmoebuli produqtis realizacia, raSic saxelmwifos gadamwyveti roli uWiravs, radgan gafarTovebuli kvlavwarmoebis procesis marTva garedan daxmarebis gareSe SeuZlebelia. agrarulad ganviTarebul qveynebSi moqmedebs, rogorc pirdapiri saxelmwifo kompensacia-danamati, rac gamoixateba stiqiuri ubedurebiT miyenebuli zianis anazRaurebiT, saTesi farTobebis SemcirebiT, saqonlis iZulebiT dakvliT da aS., ise arapirdapiri saxelmwifo regulireba, rac iTvaliswinebs sursaTis bazarze kvotebis tarifebSi Carevas, eqsport-importze gadasaxadebis dawesebas, danaxarjebis: sasuqebis, Sxamqimikatebis, cxovelis sakvebis, kreditebis procentis, dazRvevis gadaxdis kompensacias, produqciis Senaxvisa da transportirebis subsidirebas da sxva; saxelmwifo mxars uWers sawarmoo infrastruqturis ganviTarebas, maT Soris xangrZliv subsidirebas, romelic gamoiyeneba sairigacio proeqtebis dasafinanseblad, miwebis rekultivaciis Casatareblad, fermerTa gaerTianebebis Sesaqmnelad. saxelmwifo, subsidiebis sistemaSi, did adgils ikavebs fasebis mxardaWeris programebi. amerikis SeerTebuli StatebSi saxelmwifo mxardaWeriT fasebis, gasaRebis dakreditebis, miwis dacvis, saerTaSoriso vaWrobis, uaRresad qmediTi mobiluri programebi moqmedebs, romlebic agrosamrewvelo kompleqsis yvela monawilis, gansakuTrebiT ki mwarmoeblis, mZlavr materialur dainteresebas uzrunvelyofs. am saqmes aSS-Si oTxi uwyeba uZRveba, romelSic umTavresi roli soflis meurneobis departaments ekisreba. aq soflis meurneobis produqciaze ori saxis fasebi თებერვალი, 2013 arsebobs: miznobrivi garantebi, romelic yvela mniSvnelovan sasoflo sameurneo produqciaze vrceldeba. igi isea gaTvlili, rom saSualo da dabal Semosavliani fermis TviTdafinanseba uzrunvelyos. am dros fermeris produqciis realizacia xorcieldeba sabazro fasiT, romelic SeiZleba iyos maRali, dabali an miznobrivi fasis toli. wlis bolos an sxva dros fermeri miznobriv fassa da sarealizacio fass Soris sxvaobas iRebs. Tu sarealizacio fasi dabalia, am SemTxvevaSi, fermeri saxelmwifosagan miznobriv (garantirebul) fass iRebs. sagiravno fasi: am (fiqsirebuli) fasiT fermeri moweul produqcias mTlianad sasaqonlo sakredito korporacias giraoSi abarebs. im SemTxvevaSi Tu sabazro fasebi sagiravno fasze dabalia, fermers 9 Tvis ganmavlobaSi Tavisi produqciis gamosyidva SeuZlia, Tu ar gamoisyida igi gadadis korporaciis sakuTrebaSi, xolo fermeri sagiravno fasis farglebSi, Senaxvis xarjebis gamoklebiT, fulad kompensacias iRebs, evropis qveynebSi garantirebuli fasebis meqanizmi yvela sasoflo sameurneo produqciaze moqmedebs. fineTSi sami saxis fasia: miznobrivi, dotaciuri da damatebiTi. yovelwliurad fineTis soflis meurneobisa da satyeo saministro ( erTi sistemaa) miznobriv fasebs sazRvravs da sasoflo sameurneo saqonlis mwarmoebelTa centralur organizaciasTan aTanxmebs. es fasi wlis ganmavlobaSi inflaciis gaTvaliswinebiT SeiZleba Seicvalos. miznobrivi fasis bazisad aRebulia modeli, romelic damuSavebulia samxreTis raionebis (ukeTesi sawarmoo pirobebis) warmoebis TviTRirebulebis modelidan. cudi pirobebis mqone raionebisaTvis gaTvaliswinebulia dotaciuri fasebi. Tu produqciis Rirebuleba dotaciur fass gadaaWarbebs, zarals fermers ar unazRaureben. dotaciuri fasebi aseve gaTvaliswinebulia saeqsporto produqciaze. akademikos nodar WiTanavas gamokvlevebiT saqarTvelos samomavlod sasursaTo produqtebis didi deficiti Seeqmneba da romlis Sesavsebad mniSvnelovani savaluto resursi gaxdeba saWiro, es dro ukve dadga Cveni qveyana saarsebo produqtis did nawils sazRvargareT yidulobs. agrarul sferoSi msoflio qveynebis gamocdilebis gaTvaliswinebiT unda SemuSavdes saqarTvelos sasursaTo usafrTxoebis koncefcia. saxelmwifo daxmarebebis programebidan unda aviRoT Cveni qveynisaTvis gamosadegi modeli da daviwyoT brZola qveynis gadasarCenad. Tamaz burdulaZe soflis meurneobis mecnierebaTa doqtori axali agraruli saqarTvelo 27 საკვე ბწარ მო ებ ა საკვებწარმოება cxo vel Ta sa Zov ru li Se nax vis per s peq ti ve bi sa qar T ve lo Si adamianis srulfasovani cxovrebis gamsazRvrel faqtorTa Soris mecxoveleobis produqtebiT uzrunvelyofas udidesi mniSvneloba aqvs. mecxoveleobis aRmavlobis erT-erT ZiriTad da gadamwyvet materialur safuZvels sakvebi warmoadgens. saqarTveloSi, sadac sakvebi kulturebisaTvis saxnavi miwebis gamoyenebis SesaZlebloba SezRudulia, sakvebis warmoebis ZiriTad saSualebad bunebriv sakveb savargulebi rCeba. Tanamedrove msoflios ganviTarebuli mecxoveleobis qveynebSi farTod gamoiyeneba mTeli wlis manZilze msxvilfexa rqosani pirutyvis baguri an saZovrul-baguri Senaxvis sistema. saZovrulbaguri Senaxvis sistemis dros zafxulis periodSi sakvebis ZiriTad wyaros bunebrivi, an naTesi saZovrebi warmoadgens. magram mecxoveleobis intensifikaciis, rZisa da xorcis warmoebis samrewvelo safuZvlebze gadasvlis principebidan gamomdinare, xSirad uars amboben naxiris saZovrul Senaxvaze, ris erT-erT mizezad safuraJe marcvleulis SedarebiT dabal fasebs da sakvebi kulturebis mosavlianobis gadidebis SesaZleblobebs asaxeleben. am SemTxvevaSi merZeuli da suqebaze myofi cxovelis standartuli ulufis safuZvels warmoadgens marcvleuli, wvniani da uxeSi sakvebi. unda gvaxsovdes, rom cxovelTa saZovruli Senaxvis pirobebSi kulturul sarwyav saZovrebs, ganoyierebisa da racionaluri gamoyenebis Sedegad, warmatebiT SeuZlia konkurencia gauwios sakvebwarmoebis sxva mimarTulebebs. Tanamedrove moTxovnaTa pirobebSi fermers gamocdileba un- 28 axali agraruli saqarTvelo da qondes da uaxloes meTodebs flobdes, rom Tavisi warmoeba ukeT marTos. saZovruli meurneobis gaZRolis meTodebi Rrma codnis garda ufro moqnili unda iyos da uaxloesi teqnologiebis danergvaze droulad reagirebdes vidre es sakvebi kulturebis moTibuli masiT cxovelis kvebas gulisxmobs. saZovruli Senaxvis erT-erT mniSvnelovan upiratesobas saZovarze cxovelTa sufTa haerze yofna, SeuzRudavi moZraoba warmoadgens, rac mastimulireblad moqmedebs cxovelis organizmis fiziologiur funqciebze, xels uwyobs maT normalur zrda-ganviTarebas, cxovelmoqmedebis gaZlierebas, sasicocxlo procesebis regulacias da mis mimdinareobas, aaqtiurebs sisxlis mimoqcevas, nivTierebaTa cvlas, curis kvebas, sxvadasxva daavadebebis mimarT organizmis gamZleobas, amaRlebs saerTo rezistentobas, ukeT amJRavnebs da iyenebs genetikur potencials. yovelive aRniSnulidan gamomdinare mcirdeba berwianoba da Sesabamisad matulobs namatis miReba, izrdeba jansaRi mozardi, iqmneba yvela piroba misi intensiuri zrdisa da maRali produqtiu- lobis misaRebad. saZovarze namyofi pirutyvi SemdgomSi ukeT itans zamTris baguri Senaxvis dros mwiri kvebis pirobebs. cnobilia, rom saZovarze miRebuli 1 kg 4% cximianobis rZis warmoebaze gacilebiT naklebi sakvebi erTeuli ixarjeba (0,7-dan 1,5-mde), vidre baguri kvebisas (1,1-1,9-mde). furis saZovrul Senaxvaze gadasvlisas rZeSi 20-22 mg-dan 34-36 mg-mde izrdeba aminomJavebis raodenoba, aseve sisxlSi matulobs hemoglobinisa da kalciumis moculoba. saZovruli balaxnaris normaluri movla-moyvanisa da gamoyenebis pirobebSi xasiaTdeba maRali yuaTianobiT. ase mag. 100 kg. saSualo xarisxis bunebrivi saZovris balaxi (mSral masaze gadayvaniT) 65 sakveb erTeuls da 6,5 kg monelebad proteins Seicavs. mwvane balaxi 10-jer met karotins Seicavs, vidre Tiva. didi raodenobiTaa masSi Д vitamini, romelsac antiraqituli TvisebebiT gamoirCeva, vitamini C suravandis (cingis) sawinaaRmdego moxmedebiT, xolo E vitamini gamravlebis ywyobs xels da a.S. saZovrul periodSi mkveTrad mcirdeba kombinirebul sakvebze moTxovnileba, an umetes SemTxvevaSi saerTod aRaraa saWiro. aseve gamoTiSulia danaxarjebi mwvane masis moTibvaze, transportirebaze, sakvebis darigebaze, nakelis gatanaze, rac cxadia, amcirebs produqciis TviTRirebulebas. თებერვალი, 2013 საკვებწ არმოე ბა საკვებწარმოება saZovruli sakvebis maRali yuaTianoba, srulfasovneba da umetes SemTxvevaSi cxovelis maqsimaluri produqtiulobis miRwevisaTvis saWiro nivTierebebiT dabalanseba saZovruli Senaxvis dros maRal wveladobas da wonamats, mecxoveleobis produqtebis warmoebis matebas ganapirobebs. SemTxveviTi ar aris, rom saZovrul periodSi rZis wliuri warmoebis 60-70% miiReba, mxvilfexa saqonlisa da cxvris suqebaze CveulebrivTan SedarebiT naklebi ixarjeba. cxovelis saZovruli Senaxvis uaryofiT mxared balaxnaris nawilis gadaTelvisa da nakeliT dabinZurebis gamo saZovris produqtiulobis ramdenadme Semcireba SeiZleba CaiTvalos. mxedvelobaSia misaRebi cxovelis mier saZovarze gadaadgilebis, morekva-garekvasa da gadarekvaze gaweuli SedarebiT gazrdili energetikuli danaxarjebi, romlebic bagurs mniSvnelovnad aRemateba. energiis es danaxarji, 500 kg wonis furis SemTxvevaSi, erT km. manZilze gadarekvis dros 1 kg. rZis warmosaqmnelad gaweuli energiis eqvivalenturia. garkveul xarjebTanaa dakavSirebuli cxovelis saZovarze SenaxvisaTvis saWiro nagebobis, fardulebis mSenebloba, sarwyulebeli adgilebis mowyoba. cxovelis kulturul saZovarze Senaxva sakmaod did SromiT da materialur danaxarjebs moiTxovs. regulirebuli Zovebis organizaciisaTvis (nakveTebis SeRobva, eleqtromwyemsis gadatana, gzebis gayvana da movla, gaZovebis Semdeg darCenili balaxis waTibva, nakelis gafantva da sxv.). baguri Senaxvis erT-erT mTavar upiratesobas saZovrulTan SedarebiT warmoadgens misi organizaciis ramdenadme ufro simartive, Tanamedrove meqanizaciis pirobebSi. Senaxvis am istemis dros mecxoveleobis produqciis gamosavali sakvebi farTobis erTeulze gadaangariSebiT aRemateba saZovris, Tumca es mateba ver faravs mwvane masis moTibva-transportireba-darigebis da nakelis utilizaciis xarjebs. gaadvilebulia veterinaruli momsaxureoba, TiTqmis gamoricxulia cxovelis daavadeba timpanitiT da sxv. gasaTvaliswinebelia isic, rom msxvilfexa rqosani cxovelis maRali koncentraciis dros Senaxvis mxolod baguri sistemis gamoyenebaa თებერვალი, 2013 mizanSewonili, radgan saZovruli Senaxva am SemTxvevaSi praqtikulad metad gaZnelebulia. magram aseve unda gaviTvaliswinoT, rom merZeul meZroxeobaSi da gansakuTrebiT sanaSene meurneobebSi (fermebSi), sadac ki amis SesaZlebloba arsebobs, zafxulSi saZovarze naxiris Tundac ramdenime saaTiT gayvanas uaRresad dadebiTi Sedegebi aqvs. amisaTvis sakmarisia 0,1 ha-ze naklebi kulturuli saZovari erT furze, anu 200 sulian fermaSi 20 ha maRalproduqtiuli saZovari balaxnaris racionaluri gamoyenebis wesebis zusti dacviT. saWiroa aRiniSnos, rom cxovelisa ra bunebriv pirobebSi Senaxvis Soreuli Sedegebis gaTvaliswineba aucilebels xdis sanaSeno muSaobaSi, aseve merZeul fermebSi, baris zonaSic ki zafxulis periodSi naxiris da pirvel rigSi make furebis cota xniT mainc saZovarze yofnis da mocionis did mizanSewonilobas. baguri Senaxvis naklovan mxareebs Soris unda aRiniSnos mecxoveleobis produqciis ufro maRali TviTRirebuleba da erT sul cxovelze gadaangariSebiT maTi ramdenadme mcire warmoeba, vidre saZovruli Senaxvisas. baguri Senaxvis efeqturoba mTlianad damokidebulia mwvane sakvebis sakveburamde (moTibva-transportirebadarigebis) mitanis yvela procesi skompleqsur meqanizaciaze, misi Semadgeneli rgolis urTierTSeTanxmebul da Seuferxebel muSaobaze, rac xSirad (uamindoba, sameurneo xasiaTis sxvadasxva Seferxebebi da a.S.) gaZnelebulia. bagaze cxovelis kvebisas saZovarze yofnasTan SedarebiT ramdenadme rTul problemas warmoadgens sakvebis dabalanseba da optimaluri ulufis Sedgena. cxovelTa calkeuli saxeobis baguri da saZovruli Senaxvis SedarebiTi efeqturobis Seswavlis Sedegebi ar iZleva erTmniSvnelovan pasuxs. amasTan erTad, ufro aSkara d aris gamoxatuli furebis da cxvris Senaxvis, agreTve Zroxeulis mozardis suqebis ekonomikuri upiratesoba mTis bunebriv saZovrebze. baris zonaSi msxvilfexa rqosani pirutyvis mozardis suqebisas am sakiTxs ar aqvs principuli mniSvneloba da misi gadawyveta unda ganisazRvros iseTi faqtorebiT, rogoricaa sakvebis warmoebis, Semzadebis da sxva sawarmoo procesebis meqanizaciis doniT, sakvebwarmoebis sameurneo, ekonomikuri da organizaciuli pirobebiT, suladobis koncentraciiT. baris zonaSi zafxulSi msxvilfexa rqosani cxovelisaTvis fermis axlos aucilebelia Seiqmnas naTesi maRalproduqtiuli sakvebi savargulebi, xolo maTi saZovrad Tu saTibad gamoyenebis da mwvane masiT cxovelis kvebis sakiTxi unda gadawydes sakvebwarmoebis kvalificirebuli specialistis mier adgilobrivi pirobebis Sesabamisad da detaluri analizis safuZvelze. amasTan metad sasurvelia baguri Senaxvis pirobebSic ki gamoyenebuli iyos cxoveli ssaZovarze yofnis minimaluri saSualebac. cdebiT dadgenilia, rom furis saSualo dRe-Ramuri wveladoba saZovarze, koncentrirebuli sakvebis gareSe Seadgens 18,6 kg rZes, bagaze TiviT kvebisas 14 kg; mcire raodenobiT koncentratis micemisas es maCveneblebi iz- axali agraruli saqarTvelo 29 საკვე ბ წარმოება საკვებ წარ მოე ბა rdeba-saZovarze 22 da bagaze kvebisas 18 kg-mde. baguri Senaxvisas rZis monawveli ramdenadme metia saZovrulTan SedarebiT mxolod koncentrirebuli sakvebis gazrdili micemisas. ekonomikuri da zogad-biologiuri xasiaTis argumentebi aSkarad mowmobs merZeuli da suqebaze myofi msxvilfexa rqosani cxovelis saZovruli Senaxvis sasargeblod, Tumca ar gamoricxavs mTeli wlis ganmavlobaSi cxovelis baguri Senaxvis pirobebSi rZisa da xorcis efeqturi warmoebis SesaZleblobas. saZovruli Senaxva da masTan dakavSirebuli saZovris racionaluri gamoyeneba cxovelis dadebiT moqmedebasTan erTad ganapirobebs aseve balaxnaris optimalur ganviTarebas da maRalproduqtiulobas. swored cxovelis da balaxis moTxovnaTa sruli gaTvaliswinebiT aris SesaZlebeli saZovris swori gamoyenebis safuZvlebis damkvidreba. es ki Tavis mxriv balaxnaris maqsimaluri mosavlianobis miRebisa da mecxoveleobis yvela dargis maRali produqtiulobis miRwevis mTavar pirobas warmoadgens. ioseb sarjvelaZe ekologiur mecnierebaTa akademiis akademikosi, sof. meur. mecn. doqt. prof, agraruli universitetis mecxoveleobisa da sakvebwarmoebis institutis mTavari mecn. TanamSromeli. მეფუ ტკრეო ბა მეფუტკრეობა kandis naWerma SeiZleba futkris ojaxi ixsnas kandi naturaluri Taflis, an inversirebuli sirofisa da Saqris pudrisgan momzadebuli comia, romelsac, misi Tvisebebis gasaumjobeseblad, sxvadasxva minarevebs umateben. ukanasknel xans, mefutkreebi did yuradRebas aqceven kandis momzadebas, rac futkris Txevad sakvebTan SedarebiT, misi mravali upiratesobiTaa ganpirobebuli. — kandis micema futkrisTvis dRe-Ramis an sezonis nebismier dros SeiZleba, radgan is ar iwvevs futkris aRelvebas, qurdobas da sxva uaryofiT Sedegebs, rac Txevadi sakvebis — Saqris sirofis micemas axasiaTebs; — kands futkari mTlianad iyenebs sakuTar sakvebad da maragad ar inaxavs; — futkrisTvis kandis micema ar moiTxovs Sromisa da drois did danaxarjs; — kandSi advilia sakvebdanamatebis, vitaminebis, fermentebis, stimulatorebis, samkurnalo preparatebis CarTva; — momzadebuli kandi vargisia ramdenime Tvis ganmavlobaSi, maSin roca Saqris sirofi mxolod 3-4 dRis ganmavlobaSi SeiZleba gamoviyenoT. kandis gamoyenebas specialistebi urCeven Semdeg SemTxvevebSi: — roca raime mizezis gamo ver xerxdeba futkris maRalxarisxovani TafliT momarageba sazamTrod, sirofis micema ki dagvianebulia; — sazamTrod, normalurad momaragebuli futkris ojaxebis SemTxvevaSic ki, roca Semodgoma-zamTris pirveli naxevari Tbilia, futkari aqtiuria, met sak- 30 axali agraruli saqarTvelo vebs xarjavs, CarCoebze deda futkari intensiurad debs kvercxs. zamTris meore naxevari civia, futkari kravs gundas uTaflo CarCoebze, dabali temperaturis gamo ki gverdiT, Taflian CarCoze gadasvla ar SeuZlia da iRupeba; maSin, roca skaSi Taflis maragi SeiZleba sakmao iyos. aseT pirobebSi 0,5-1 kg kandis naWerma SeiZleba kargi ojaxi daRupvisgan ixsnas; — deda futkrebis gamoyvanisas, ZiriTad sakvebad mcirezomian nukleusebSi, roca sakvebis damoukideblad Sevseba mcire ojaxs ar SeuZlia, Saqris sirofi ki provocirebas uwevs qurdobis ganviTarebas; — deda futkris gadagzavnisas galiebiT, aseve, uCarCoo paketebiT futkris ojaxebis gadagzavnisas; — futkris sakvebad wlis nebismier dros; — futkris samkurnalod aqtiur da, gansakuTrebiT, mosvenebis periodSi, roca daavadebuli ojaxi aRmoaCineT; gvian, roca sirofSi Sereuli preparatebis micema ukve aRar SeiZleba — am SemTxvevaSi iyeneben samkurnalo kands, romelSic Sereulia Sesabamisi samkurnalo preparati; rogorc xedavT, Txevad sakvebTan SedarebiT, kands mravali upiratesoba gaaCnia, magram arsebobs garkveuli siZneleebic 1-2 kg-ze meti raodenobisas misi momzadeba xeliT (mozela) Zalian Sromatevadia; naturalur Taflze momzadebuli kandi Zviria, Tanac yovelTvis ar arsebobs daavadebebisgan garantirebulad Tavisufali Taflis sakmao raodenoba. pirveli siZnelis gadasaWrelad, did safutkreebSi da samrewvelo sawarmoebSi iyeneben eleqtrocomsazel agregatebs. meore siZnelis gadasaWrelad ki, Tafls Caanacvleben inversirebuli sirofiT. inversirebuli sirofi — Saqris sirofia, romelSic rTuli Saqrebi daSlilia. aseT sirofs futkari iseve advilad inelebs, rogorc Tafls. garda amisa, inversirebuli sirofi Tavisufalia sxvadasxva daavadebis gamomwveebisgan. Saqris sirofis invertirebis mraval meTodTagan, kandis dasamzadeblad saukeTeso gamodga melniCukis meTodi, romelic dabal temperaturaze naturaluri Taflis fermentebis saSualebiT Saqrebis inversias iTvaliswinebs. am meTodiT damzadebuli inversirebuli sirofi ar Seicavs futkrisTvis damRupvel SenaerTebs, rac, damaxasiaTebelia Saqris organuli mJavebiT inversiis dros. თებერვალი, 2013 მეფ რინ ველეობა მეფრინველეობა pe ki nu ri ix vi msoflioSi, amJamad, cnobilia ixvis mravali jiSi, romelic sxvadasxva qveyanaSi da gansxvavebul klimatur pirobebSia gamoyvanili. ixvis gamoyvanili, kulturuli jiSebi maRali aRwarmoebis unariT, adreulobiT da kargi kvercxmdeblobiT xasiaTdebian. sameurneo Tvisebebis mixedviT ixvis jiSebi iyofian: mexorcul, mexorcul-mekvercxul, mekvercxul da dekoratiul jiSebad. dasaxelebuli jiSebidan gansakuTrebiT didi gavrceleba mexorculi mimarTulebis pekinurma ixvma hpova. es jiSi Cvens qveyanaSic farTod aris gavrcelebuli. 70-ian 80-ian wlebSi pekinur ixvs saqarTveloSi samrewvelo safuZvlebze specialur ixvis fermebSi aSenebdnen. Semdeg ganviTarebuli cnobili movlenebis Sedegad es fermebi mTlianad daixura da amJamad am jiSis moSeneba warmatebiT aris SesaZlebeli sakarmidamo tipis fermerul meurneobebSi. pekinuri ixvi Cinuri warmoSobisaa. istoriuli wyaroebis Tanaxmad igi, rogorc jiSi, sami saukunis winaT, pekinis samxreT nawilSi gamoiyvanes. evropasa da amerikaSi XIX saukuneSi gadaiyvanes. yvelgan Camoyalibda rogorc saukeTeso mexorculi jiSi, romelsac axasiaTebs didi malmwifadoba da xorcis maRali xaarisxi. saqarTveloSi gasuli saukunis dasawyisSi Semoiyvanes. pekinuri ixvi TeTri ferisaa, damaxasiaTebelia farTe, grZeli da Rrma sxeuli, kargad ganviTarebuli mkerdiT; farTe, brtyeli, saSualo sigrZis Tavi, kiseri xorciani; ganieri da grZeli zurgi; niskarti moyviTalo-narinjisferi, saSualo sigrZis, odnav CaRunuli; mowiTalo-narinjisferi, saSualo simaRlis fexebi; sxeulze mkvrivad ganlagebuli patara zomis frTebi. zrdasruli ixvis cocxali masa dedlis 3,0-3,6 kg-ia; mamlis 3,5-4,0 kg. erT ciklze kvercxmdebloba 100-140 calia. Seswavlilia, rom kargi kveba-movlis pirobebSi meore wels kvercxთებერვალი, 2013 mdebloba ar mcirdeba da zogierTi egzemplari wlis ganmavlobaSi 200 cal kvercxs iZleva. kvercxis saSualo masa 85 g-ia. WuWuls axasiaTebs zrdis siswrafe da 50-55 dRis asakSi, aRweven 2,7-3,0 kg-mde. xorci maRali xarisxisaa. pekinuri ixvi amtania, ar saWiroebs wyalsatevebs da amitom advilad egueba intensiur gamozrdasa da Senaxvas. ixvebi gamoirCevian malmwifadobiT, sakvebisadmi naklebi momTxovnelobiT da gamZleobiT. isini TavianT cocxal masas 7 kviris asakisTvis zrdian 55-60-jer da 1 kg wonamatze 2,7-2,9 kg sakvebs xarjaven. ixvis gamozrda SesaZlebelia rogorc intensiuri, aseve eqstensiuri Senaxvis pirobebSi. fermeruli meurneobis pirobebSi ixvis Senaxva umjobesia msubuqi tipis safrinveleSi tbis, wyalsacavis, an mdinaris napirze. kargi adaptaciis unari xels uwyobs ixvis moSenebas sxvadasxva klimatur zonaSi. zrdis maRali tempi ganpirobebulia gaZlierebuli nivTierebaTa cvliT da Jangbadze didi momTxovnelobiT. ixvi maRali aRwarmoebis unariT gamoirCeva — es aris xangrZlivi da intensiuri kvercxmdebloba. normaluri kveba-movlis pirobebSi misgan wlis mTeli periodis ganmavlobaSi SesaZlebelia miviRoT mozardi. ixvs sxva frinvelebisgan gansxvavebiT, gaaCnia SedarebiT mokle nawlavi, amitom sakvebi saWmlis momnelebel traqtSi advilad gadis da yovndeba SedarebiT mcire xniT — daaxloebiT 1,5-2 sT-is ganmavlobaSi. maT sakvebis monelebadoba ufro maRali aqvT, vidre sxva frinvelebs. ixvis mozardis gamozrda yvelaze sapasuxismgebloa, radganac ixvs aqvs midrekileba gadasuqebisken, an naadrevi sqesobrivi momwifebisken. sanaSene mozardis miReba sasurvelia moxdes 8 Tvis asakis sadede gundidan, rodesac sainkubacio kvercxis masa ar iqneba 75 g-ze naklebi. erTdRian asakSi awarmoeben sqesze gadarCevas, romlis teqnikac Semdegia: ixvs iyvanen marcxena xelisgulze zurgiT xelis gulisken da frTxilad xsnian kloakas. Tu mamrobiTi sqesia kloakis lorwovan garsze SeiniSneba patara borcvaki, rac mdedrobiT sqess ar axasiaTebs. daxarisxebis sizuste 98%-ia. sanaSene mozards zrdian 26 kviris asakamde, Semdeg gadahyavT mSobelTa gundSi. muSkiani ixvis saremonto mozardis gamozrdas awarmoeben 10-11 kviris asakamde. pekinuri ixvis sanaSene mozardis mamali 6 kviris asakSi unda iwonides 3,0 kg-s, xolo dedali — 2,8 kg-s. muSkiani ixvis mamali 11 axali agraruli saqarTvelo 31 მეფრინ ვ ელეობა მეფრინველეობა kviris asakSi unda iwonides 3,6-3,9 kg-s, dedali — 2,8-3,0 kg-s. sakvebi fronti 1 frTaze 9 sm-ia, xolo darwyulebis fronti — 7 sm. sanaSene mozardis gamosazrdelad safrinveleSi daculi unda iyos Semdegi mikroklimati: optimaluri temperatura +18-200C, SefardebiTi tenianoba 70 %, zamTarSi 80%. aucilebelia kontroli gaewios mavne airebis Semcvelobas haerSi. dasmis simWidrove unda Seadgendes 2,5 frTas 1 m2-ze. ganaTebis reJimi ki Semdegia: pirveli 1 kvira 24 saaTiani ganaTeba, 6 kviris asakamde xangrZlioba mcirdeba 9 sT-mde, 7 kviridan 25 kviramde hyavT stabilur 8 sT-ian ganaTebaze. gamozrdisas gansakuTrebuli mniSvneloba kvebas eniWeba. sasurvelia Semdegi sakvebis struqtura (%): marcvlovani sakvebi-58,3, qato-14, koptoni-4, cxoveluri sakvebi, an premiqsi-5, balaxis fqvili-15, mineraluri sakvebi-3,7. saxorced gamozrdac Rrma qveSsafenze warmoebs. erTdRian ixvebs gamosazrdelad svaven gamoCekidan araumetes 12 sTis ganmavlobaSi. axalgamoCekili ixvi unda iyos moZravi, reagirebdes xmaurze, muceli unda hqondes akruli, bumbuli sufTa da Tanabari; cocxali masa aranakleb 45 g-isa. muSkiani ixvis gamozrda 10-11 kviris asakamde awarmoeben. pekinuri ixvi ufro swrafad izrdeba, amitom maTi dakvla mizanSewonilia 6-7 kviris asakSi. temperaturuli reJimi mozardis gamozrdis dros unda iyos Semdegi: pirveli 1 kviris ganmavlobaSi iatakTan +33-34 0C, Semdeg temperaturas TandaTan amcireben da V kvirisTvis dahyavT +16-180C-ze. SenobaSi fardobiTi tenianoba unda iyos 65-75%. 3 kviris asakamde sakvebis fronti unda Seadgendes 1,5-2 sm-s, Semdeg 2-4 sm-s, darwyulebis fronti Sesabamisad 1 da 2 sm-s. sasurvelia saixveSi dReSi orjer moxdes wylis gamocvla. 1-7 kviramde ixvs darwyulebisTvis esaWiroeba 1,1 l wyali erT frTaze dReSi. wylis nakleboba amcirebs zrdas. 24 saaTi uwyloba amcirebs wonamatis zrdas, romlis kompensirebas esaWiroeba 10 dRe. kidev ufro rentabeluria ixvebis gamozrda wyalsatevTan axlos. mag., meTevzeobis wyalsacavTan axlos gamozrda sakvebis danaxarjs amcirebs 30-40%-iT. 1 ha farTobis mqone wyalsatevze ixvis raodenoba ar unda aRematebodes 120-150 frTas. aseTi optimaluri datvirTvis SemTxvevaSi nakelis gamoyofis xarjze izrdeba wylis biomasa da ixvi warmatebiT iyenebs masSi arsebul wyalmcenareebs. ixvebisTvis saxorced gamozrdis SemTxvevaSi aucilebelia srulfasovani kveba, radgan, ixvis biologiuri Taviseburebidan gamomdinare, misTvis damaxasiaTebelia zrdis maRali tempi da sakvebis kargi aTvisebis unari. pirvel kviras aucilebelia sakvebSi iyos proteinis maRali done (21%) da samimocvlo energia 1, 26 mjouli. ixvis suqebis periodi grZeldeba 55 dRemde. amis Semdeg organizmSi mcirdeba zrdis intensivoba. amrigad, pekinuri ixvis gamozrda maRalrentabeluria sakarmidamo tipis fermeruli (glexuri) meurneobis pirobebSi, radgan ixvs axasiaTebs swrafi zrdis tempi, erT kilogram wonamatze naklebi sakvebis danaxarjiT da drois mokle SualedSi iZleva saukeTeso sagemovno Tvisebebis mqone maRali xarisxis xorcs. koba nacvalaZe sofl. meurn. mecnierebaTa doqtori, saqarTvelos agraruli universitetis mix. rCeuliSvilis mecxoveleobis biologiuri safuZvlebis institutis direqtori მეც ხოვ ე ლეობა მეცხოველეობა qarTuli Zroxis jiSebi qarTuli mTis Zroxa uZvelesi, unikaluri jiSia. am jiSma didi roli Seasrula qarTveli xalxis materialuri kulturis ganviTarebaSi. sasoflo-sameurneo samuSaoTa Sesasruleblad mas saukuneebis ganmavlobaSi, rogorc erTaderT gamwev Zalas iyenebdnen. winaT qarTuli mTis jiSis Zroxa mTel saqarTveloSi farTod iyo gavrcelebuli, amJamad ki qveyanaSi maTi suladobis 8-10%-s Seadgens, is mxolod maRali mTis soflebSia SemorCenili (xevsureTSi, svaneTSi, aWaris mTian nawilSi da sxva). Zlier da- 32 axali agraruli saqarTvelo ferdebuli mTis saZovris gamoyenebis unari, SimSilobisa da sxva cudi pirobebis mimarT amtanoba da magari konstitucia am jiSis Zvirfasi Tvisebebia. gaumjobesebuli kvebisa da movlis pirobebSi (saqarTvelos mecxoveleobis yofil sacdel sadgurSi) am jiSis furebis saSualo wliuri wveladoba 1900-2000 kg-mde gaizarda. ufro karg pirobebSi gadayvanili calkeuli furebis wveladoba 4100 kg-s da mets aRwevs, cximianoba ki 4.8-4.9% Seadgens. rogorc vxedavT, am Zroxis rZis cximrZianoba maRalia da wveladobis gazrdasTan erTad cximianobac თებერვალი, 2013 მეცხოვე ლე ობა მეცხოველეობა imatebs. am TvisebiT qarTuli mTis Zroxa mkveTrad gansxvavdeba kulturuli jiSebisagan, romelTa wveladobasa da cximianobas Soris korelacia uaryofiTia. kulturuli jiSis didtanian furebs 1500-2000 kg saSualo wveladobisas 1 kg rZis warmoebisaTvis daaxloebiT orjer meti sakvebi sWirdeba, vidre qarTuli mTis Zroxas, rac garkveul pirobebSi adgilobrivi jiSis moSenebis upiratesobas gviCvenebs. intensiuri suqebisas qarTuli mTis jiSis mozvrebis dReRamuri wonamati 650-700 g-s ar aRemateba da saboloo masa dabalia, magram xorcis kulinaruli Tvisebebi metad maRalia, rac agreTve jiSis dadebiT Tvisebad unda miviCnioT. qarTuli mTis jiSis Zroxis mTavari naklia xangrZlivi cudi kvebisa da Senaxvis gamo daknineba, dabali cocxali masa, sxeulis calkeuli nakveTebis aradamakmayofilebeli eqsterieri, rac kargi kvebis da seleqciis saSualebiT SeiZleba gamoswordes. Zroxis megruli wiTeli jiSi gamoyvanilia gasuli saukunis samocian wlebSi megreli mejogeebis mier (Zmebi kvaracxeliebi da sxvebi); mas ZiriTadad igive specifikuri niSnebi axasiaTebs, rac qarTuli mTis Zroxas, im gansxvavebiT, rom pirutyvs aqvs wiTeli feri, zemoT aziduli grZeli rqebi, Seguebulia momTabareobas, naklebad aris cudi pirobebis gavleniT dakninebuli, xasiaTdeba simkvircxliTa da gaumjobesebuli samuSao TvisebebiT, riTac ganTqmuli iyo dasavleT saqarTveloSi. dadgenilia, rom am jiSis xari gamwevunarianobiT didad aRemateba qarTuli mTisa da sxva Seswavlil jiSebs. is imdenad muxlmouRleli da Cliqmagaria, rom Cvili xboc ki momTabareobis dros 90-100 km qviani gzis gavlisas ar koWldeba. megruli wiTeli jiSis Zroxebi mTeli wlis ganmavlobaSi iseT daWaobebul saZovrebs iyeneben, sadac sxva kulturuli jiSis pirutyvs gavlac ki gauWirdeboda. muSa pirutyvis jiSebisaTvis damaxasiaTebelia uxeSi konstitucia, megruli wiTeli jiSi ki am mxriv unikaluria, mas aqvs metad nazi, amave dros Zlier magari konstitucia, rac merZeuli ZroxisaTvis aris sasurveli. araCveulebrivad intensiur nivTierebaTa cvlasTan dakavSirebiT yovel kilogram cocxal masaze maT 20%-iT meti aqvT sisxlis raodenoba, vidre Sesadarebel kulturul jiSebs, aseve gazrdili aqvT sisxlSi eriTrocitebisa da hemoglobinis Semcveloba, meti aqvT pulsi, sunTqva, Zvlebis simagre, Semcirebulia kunTebis boWkoTa diametri da Sinagani organoebis ujredTa sidide. es jiSi moSenebuli yavdaT rogorc samegrelos, ise mis mosazRvre guriis, leCxumis, imereTis, afxazeTis da aWaris raionebSi. mTel weliwads saZovarze, binebisa da damatebiTi sakvebis micemis gareSe Senaxvis eqstremalur pirobebSi kuros cocxli masa aRwevs 450-550 kg-s furisa 260-300 kg-s, wliuri wveladoba 900-1000 kg-s, cximrZianoba 4.5%. furebis saSualo wveladoba 2000 kg-mde gazardes, xolo sakmaod karg kvebaze gadayvanili furebis sacdeli თებერვალი, 2013 jgufis wveladoba 3000 kg-s miaRwia, maTi rZianobis koeficienti 8,3-s udrida. rekorduli wveladoba 4315 kg-s aRwevda. intensiuri suqebisas mozvris dReRamuri wonamati 700-750 g-s aRwevs. saqarTveloSi Seqmnili mdgomareobis gamo megruli wiTeli jiSis Zroxis suladoba bolo periodSi 1800 sulamde Semcirda. aucilebelia sagangebo zomebis miReba, raTa jiSi ar moispos da ar daikargos misi unikaluri genofondi. Zroxis kavkasiuri wabla jiSi adgilobrivia, igi Sejvarebis gziT aris gamoyvanili da jiSad 1960 wels iqna aRiarebuli. masSi xelsayrelad aris Sexamebuli qarTuli Zroxis uZvelesi jiSebis gamZleoba da cximianoba Semoyvanili kulturuli jiSebis maRal cocxal masasa da wveladobasTan. amis gamo axalma jiSma mosaxleobaSi mowoneba daimsaxura da mokle xanSi iseTi farTo gavrceleba moipova, rom misi suladoba saqarTveloSi 2-jer da metad aRemateba Zroxis yvela sxva jiSisas. amJamad, kavkasiuri wabla jiSze sanaSene muSaobis done saqarTveloSi imdenad dabalia, rom saWiro xarisxis kuros-mwarmoeblebis gamozrdac ki SeuZlebelia. Tu ase gagrZelda, jiSi sabolood gadagvardeba da moispoba, rac daabrkolebs respublikaSi meZroxeobis produqciis warmoebas. suliko beriZe aWaris avtonomiuri respublikis soflis meurneobis ministris modgile axali agraruli saqarTvelo 33 მავ ნე ბლებ ი მავნებლები kar to fi lis ki bo kartofilis kibo yvelaze seriozul da saSinel daavadebad iTvleba. misi gamomwvevia soko - SYNCHYTRIUM ENDOBIOTICUM. CUM pirvelad kibo ungreTSi 1896 wels aRweres, Tumca parazitis samSoblo jer kidev ucnobia. daavadeba swrafad gavrcelda mTel dasavleT evropaSi, xolo 1918 wels aSSSi. amJamad igi gvxvdeba evropaSi, iaponiaSi, CrdiloeT da samxreT amerikaSi, samxreT afrikaSi. 19391940 wlebSi daavadebis calkeuli kerebi gamoCnda dasavleT ukrainisa da belorusiis teritoriaze. Semdgom daavadeba gavrcelda aRmosavleTiT. aRniSnuli sokoTi SeiZleba daavaddes ZaRlyurZenasebrTa ojaxis sxva mcenareebic: pamidoris zogierTi jiSi, lencofa, ZaRlyurZena, xebalaxa da sxva. bunebriv pirobebSi SesaZlebelia kartofilis kibos mimRebi da gamavrceleblebi iyos zemoT CamoTvlili ZaRlyurZenasebrTa ojaxis warmomadgenlebi. kartofilis kiboTi, fesvebis garda, avaddeba mcenaris yvela organo, foTlebisa da yvavilebis CaTvliT. avadmyofoba vlindeba qsovilebis warmoqmniT, rac korZisebri warmonaqmnebis ganviTarebaSi gamoixateba. isini Rrubels an axalgazrda yvavilovan kombostos mogvagoneben. korZebis warmoqmna iwyeba bolqvis TvlebTan. dasawyisSi isini patarebia, — simindis marcvlisodena, Semdeg TandaTan izrdeba da xSirad iseT zomas aRwevs, rom korZi mkvebav bolqvebze ufro didia. igi jer TeTria, rac xani gadis, korZi TandaTan fers icvlis da bolos, TiTqmis mTlad Savdeba. rac imis maCvenebelia, rom bolqvebis qsovilebis daSla daiwyo. korZi lpeba da bolqvi mTlad fuWdeba. korZebi bolqvebis garda warmoiqmneba fesvurebsa da fesvis yelze. Zlieri daavadebis SemTxvevaSi aseTi korZebi Reroebze, foTlebsa da yvavilebzec ki viTardeba. korZebi SeiZleba miwisqveSa Reroze da, saerTod zeda nawilebzec ganviTardes. daavadebuli adgilis zeviT 34 axali agraruli saqarTvelo moTavsebuli Reros nawili xmeba. fesvebi ar avaddeba, radgan daavadebis gamomwvevi mxolod axalgazrda, mzard qsovilSi iWreba. korZebis zoma- mcire zomidan TviT bolqvis zomamde gansxvavebulia. kartofilis kibos gamomwvevi soko ujredSiga parazitad iTvleba. parazitis moqmedebiT ujredi izrdeba, amasTan mezobeli epidermisis ujredebi da bolqvis rbilobis ujredebi swrafad iyofa. araxelsayreli pirobebisadmi maRali gamZleobis gamo infeqciis gamomwvevi mravali wlis ganmavlobaSi, 10-15 wlis, zogjer ki 30 wlamdec, niadagSi inaxeba, inarCunebs cxovelmyofelobas da kartofilisaTvis es niadagi didi xnis ganmavlobaSi gamousadegari xdeba. bolqvebis infeqcia SeiZleba sxvadasxva temperaturis dros 12-140C-mde; optimalurad 210C iTvleba. kartofilis kulturis daavadebisas mosavlianoba mcirdeba. kibos Zlieri ganviTarebisas mosavlis danakargebma SeiZleba 40-60% miaRwios. saTesle masalis xarisxic ecema da Senaxvis unars kargavs. sokos mavneobis da maRali sicocxlisunarianobis gaTvaliswinebiT kartofilis kibo bevr qveyanaSi, maT Soris CvenTanac, sakarantino mavneblad iTvleba. kartofilis kibos winaaRmdeg brZolis dros mTavari sakarantino RonisZiebebia. im qvey- nebidan, sadac kiboa gavrcelebuli, saTesle da sameurneo masalis Semotana sastikad akrZalulia. kibos winaaRmdeg sabrZolvelad radikalur RonisZiebad gamZle jiSebis SerCeva iTvleba. daavadebuli bolqvebi, Rero-foCebi unda Segrovdes da daiwvas. Tu nakveTze erTidan xuTamde daavadebuli bolqvia, mosavlis aRebis dros, daavadebuli Reroebi da gorglebi unda daiwvas nakveTze. Zlier daavadebisas erTi metris siRrmis ormoSi unda Caiyaros inficirebuli mcenaris narCenebi, damuSavdes qloriani nazaviT an 5%-iani bordos xsnariT (20l.m3 narCenze) da ormo kvlav miwiT daifaros. inficirebuli niadagi ki unda damuSavdes preparat nemasoliT (xarjvis norma 60-120 g/m2). preparati kartofilis Tesvamde 30 dRiT adre niadagSi 20 sm. siRrmeze meqanizebuli wesiT SeaqvT da niadags celofnis firiT. preparati gamoyeneba rogorc Ria, aseve daxurul gruntSi. daxurul gruntSi SesaZlebelia gamoviyenoT preparati „bazamidi“ (xarjvis norma 40-60 g/m2). preparati kartofilis dargvamde 30 dRiT adre 20 sm. siRrmeze meqanizebulad SeaqvT niadagSi da afareben polieTilenis safars. unda aRiniSnos, rom kartofili gansakuTrebiT Zlierad avaddeba erT da imave adgilze mudmivad Tesvis dros, amitom swori Teslbrunvis SerCeva daavadebis winaaRmdeg brZolis efeqtiani saSualebaa. aseve rekomendebulia damuSavebuli saTesle masalis gamoyeneba. Tesvis win bolqvebs Teslis Sesawamli preparatebiT - „prestiJiT“ (xarjvis norma 1 l. 1 t. Teslze), „premiumiT“ (1-1,3 l. 1t.), „selest topiT“ (sargavi masala unda Seiwamlos uSualod dargvamde an dargvis dros - 10 l. 1t Teslze) unda damuSavdes. sursaTis erovnuli saagento თებერვალი, 2013